Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

 

Tirane, me 12 shkurt 2009

Informacion per media

Sekretari Politik i PLL, Sulejman Gjana, njekohesisht edhe koordinator i PLL per qarkun Kukes,zhvilloi  nje takim me strukturat drejtuese te deges PLL Kukes ku u diskutua per pergatitjen e fushates zgjedhore te PLL ne qarkun e Kukes.  Z. Gjana u beri te ditur krereve te PLL ne Kukes se Partia Levizja e Legalitetit do te kandidoje ne keto zgjedhje  me synime te qarta per perfaqesim parlamentar dhe se te gjitha energjite e strukturave te degeve te PLL ne qarkun  Kukes duhet te vihen ne veprim duke dhene kontributin e tyre maksimal per fitoren e koalicionit qeverises.

 Ne kete kuader Z. Gjana kerkoi nga strukturat e PLL ne Kukes qe te sigurojne shtrirjen dhe aktivizimin e strukturave te degeve te PLL ne qarkun Kukes deri ne nivel te qendrave te votimit.  Po ashtu, Z. Gjana vuri ne dukje se PLL eshte nje parti me specifikat e saja sidomos ne trajtimin qe ajo i rezervon dhe zgjidhjes qe i ofron ceshtjeve te rendesishme si pronat, ish-te perndjekurit, arsimi, familja, kombi, etj.

 
Ne kete takim, u vendos qe pas nje periudhe 3 javore pergatitjeje te strukturave te PLL ne qarkun Kukes, PLL do te filloje te organizoje takime intensive me elektoratin ne ate qark per ta bere te njohur programin dhe kandidatet qe do te formojne listen e PLL ne qarkun Kukes.

 

Zyra e shtypit e PLL

*************************************************************************

Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

Tirane, me 11 shkurt 2009

Informacion per media

Sekretari i PLL per Ceshtje te Politikes se Jashtme z. Gazmend Lita,  i shoqeruar nga Drejtori i Departamentit te organizimit prane PLL z. Novruz Ndregjoni, zhvilluan takime me strukturat drejtuese te degeve te PLL  qe perfshihen ne prefekturen e Dibres.

Afrimi i zgjedhjeve parlamentare te 28 qershorit ka intensifikuar aktivitetin politik dhe organizativ te PLL, ku drejtues te saj po zhvillojne nje seri takimesh me strukturat partiake ne te gjithe vendin. Partia "Levizja e Legalitetit" ka objektiv te  qarte per te realizuar perfaqesim parlamentar dhe nje rezultat te matshem zgjedhor ne te gjithe vendin i cili do te kontribuoje per fitoren e koalicionit qeverises.

Zyra e shtypit e PLL


*************************************************************************

Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076


Tirane, me 10 shkurt 2009

Informacion per mediat

Kryetari i Partise "Levizja e Legalitetit" Ekrem Spahiu zhvilloi nje takim me strukturat drejtuese te deges se PLL Kurbin. Takimi kishte si teme kryesore pergatitjet qe po ben Legaliteti per pjesemarrjen e saj ne zgjedhjet e 28 qershorit.

Spahiu tha se pavaresisht menyres se konkurrimit, zgjedhjet e 28 qershorit kane vecantine se te gjitha partite pjesemarrese do ta kene vecmas emrin e tyre ne fleten e votimit, cka shtron nevojen qe PLL te pretendoje per mbledhjen e te gjitha votave te perkrahesve te saj pa u shqetesuar se vota e tyre mund te nulifikohet. PLL eshte e bindur se sa me i larte te jete rezultati elektoral i Legalitetit, aq me i madh do te jete edhe kontributi i saj per fitimin edhe te nje mandati te ri qeverises te maxhorances aktuale. 

Spahiu i kushtoi rendesi te vecante cilesise te kandidateve te PLL, te cilet sipas tij, "duke u  propozuar nga baza, do te gezojne konsensus te plote ne rang qarku. Partia "Levizja e Legalitetit" eshte e paracaktuar per te perfshire ne listen e saj kandidate me integritet dhe reputacion te larte, moral te shendoshe, bartes te vetive qeverisese dhe te cdo vlere tjeter qe eshte parashikuar ne Programin e Legalitetit."

Zyra e shtypit e PLL


*************************************************************************

Partia "Lėvizja e Legalitetit"
Bulevardi "Zog I", Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

Tirane, me 1 shkurt 2009

Informacion per mediat

Ne kuader te pergatitjeve per zgjedhjet e ardhshme parlamentare, kryetari i PLL Ekrem Spahiu zhvilloi nje takim me strukturat drejtuese te deges Durres.

Spahiu diskutoi me drejtuesit lokale per masat qe duhen ndermarre per nje konkurrim dinjitoz dhe te suksesshem te Partise "Levizja e Legalitetit" ne zgjedhjet parlamentare te 28 qershorit dhe kerkoi prej tyre qe te zgjerojne komunikimin  me legalistet e deges, simpatizantet e PLL dhe qytetaret e tjere, per te marre prej tyre verejtje dhe sugjerime qe do te plotesojne platformen elektorale te PLL. Duke vazhduar me kete teme, Spahiu tha se "...programi i Partise "Levizja e Legalitetit" eshte nje program i plote, i dallueshem nga programet e partive te tjera dhe qe u jep zgjidhje optimale problemeve kryesore me te cilat perballet shoqeria shqiptare".

Duke vleresuar pergjegjesite institucionale si pjese e koalicionit qeverises, por edhe si nje force e djathte politike qe ne zgjedhjet e 28 qershorit do te siguroje perfaqesim parlamentar, Spahiu tha se "Per zgjedhjet parlamentare, PLL eshte e eshte e interesuar ne radhe te pare per fitoren e koalicionit qeverises. Per realizimin e ketij objektivi ajo do te jape kontributin e saj maksimal dhe konkret te te gjitha strukturave dhe do te veje ne dispozicion te gjitha resurset e saj."

 

Zyra e shtypit e PLL

*************************************************************************

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=15466  11/02/2009
Sondazhi, PLL-ja: E djathta, edhe njė mandat qeverisės
Legalistėt kanė bindjen e tyre se pėrmes zgjedhjeve tė reja tė 28 qershorit, e djathta do tė fitojė njė tjetėr mandat qeverisės. Kryetari i PLL-sė, Ekrem Spahiu, deklaroi dje se rezultati i forcės politike qė drejton, nė zgjedhjet e ardhshme, do tė jetė njė kontribut nė marrjen e njė mandati tė dytė nga mazhoranca aktuale. Spahiu zhvilloi njė takim me strukturat drejtuese tė degės sė PLL-sė Kurbin, ku dhe shprehu bindjen pėr fitoren e mazhorancės qeverisėse. "Pavarėsisht mėnyrės sė konkurrimit, zgjedhjet e 28 qershorit kanė veēantinė se tė gjitha partitė pjesėmarrėse do ta kenė veē emrin e tyre nė fletėn e votimit, ēka shtron nevojėn qė PLL tė pretendojė pėr mbledhjen e tė gjitha votave tė pėrkrahėsve tė saj, pa u shqetėsuar se vota e tyre mund tė nulifikohet", - tha Spahiu. Ai i kushtoi rėndėsi cilėsisė sė kandidatėve tė PLL-sė, tė cilėt "duke u propozuar nga baza, do tė gėzojnė konsensus tė plotė nė rang qarku". "PLL ka paracaktuar pėr tė pėrfshirė nė listėn e saj kandidatė me integritet dhe reputacion tė lartė moral, bartės tė vetive qeverisėse dhe tė ēdo vlerė tjetėr qė ėshtė parashikuar nė programin e Legalitetit", - tha Spahiu.

 

 

 
http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=52857    11/02/2009
 

Sondazhi i "Zogby": PD, 30%. PS, 37%

ZGJEDHJET/ Kompania prestigjioze, e komisionuar nga "Top Channel", publikon rezultatet e janarit. Renditja e partive tė tjera, sipas pėrqindjeve

Dardan Malaj

Partia Socialiste do tė dilte fituese e zgjedhjeve parlamentare, nėse ato do tė mbaheshin nė muajin janar. Ky ishte rezultati i publikuar dje nga agjencia e njohur "Zogby International" dhe "Top Channel". Faqja e parė e sondazhit tregon se 82% e personave tė anketuar, pyetjes nėse do tė shkojnė apo jo drejt kutive tė votimit, i janė pėrgjigjur pozitivisht. Kundėr kėsaj pyetjeje i janė pėrgjigjur 19% e tė anketuarve nga "Zogby International". Tė pyetur se pėr cilėn parti do tė pranonin tė votonin nėse do t‘u kėrkohej tė shpreheshin nė janar, 37% zgjedhin Partinė Socialiste, ndėrsa 30% e tyre kanė preferuar tė zgjedhin Partinė Demokratike, qė aktualisht qeveris vendin. Sakaq, 5% kanė zgjedhur Lėvizjen Socialiste pėr Integrim, tė drejtuar nga ish-kryeministri Ilir Meta. 19% e tė anketuarve kanė thėnė se ende nuk janė tė vendosur se pėr cilėn forcė politike duhet tė votojnė dhe 4% refuzojnė tė pėrgjigjen. Tri parti tė tjera tė vogla arrijnė tė marrin vetėm nga 1 pėr qind tė votave, pėrkatėsisht PR, PDK dhe PBDNJ. Rezulton se pėrqindja e tė intervistuarve qė janė tė pavendosur pėr kė do tė votojnė, ėshtė relativisht e lartė. Nėse shikohen tė gjitha shifrat, masa prej 19% e tė pavendosurve mund tė lėvizė ekuilibrat e sondazhit. Pyetjes se sa e preferojnė njė parti politike, nė rastin e Partisė Demokratike 54% kanė mendim pozitiv, 38% negativ dhe 8% tė pavendosur. Sa i takon Partisė Socialiste, 62% shprehin njė mendim pozitiv, 28% reagojnė negativisht dhe 10% nuk janė tė sigurt. Po sipas rezultateve tė sondazhit tė publikuar nė "Top Channel", njė masė prej 51% tė tė anketuarve kanė vendosur tashmė se pėr kė do tė votojnė, 29% duket se shfaqin prirjet e tyre, 11% ende nuk kanė vendosur pėr votėn dhe 10% nuk e dinė se kė tė zgjedhin. Njė tjetėr pyetje ka tė bėjė me performancėn e liderit tė mazhorancės, Sali Berisha, dhe atė tė liderit tė opozitės, Edi Rama. 44% e tė pyeturve mendojnė se Rama ka njė imazh pozitiv, 52% thonė se performanca e tij ėshtė negative dhe 5% nuk janė tė vendosur. Tė pyetur pėr Sali Berishėn, rezultati ėshtė: 32% mendim pozitiv, 65% mendim negativ dhe 2% tė pavendosur. Interesant paraqitet edhe grafiku qė mban pėrgjigjet pėr drejtimin qė po merr Shqipėria. 44% kėsaj pyetjeje i pėrgjigjen se vendi po shkon nė drejtimin e duhur, ndėrsa 41% se po ecėn nė rrugėn e gabuar. 15% e pjesėtarėve tė anketės shfaqen tė pavendosur pėr pėrgjigjen e tyre. Njė tjetėr element ishte ai i tri ēėshtjeve tė cilat shqetėsojnė mė sė shumti qytetarėt shqiptarė. 66% e tė pyeturve mendojnė se papunėsia ėshtė ēėshtja mė shqetėsuese, 57% rreshtojnė edhe ekonominė, teksa varfėria ėshtė problem pėr 47% tė tė intervistuarve. Pas tyre vijnė korrupsioni nė qeveri me 32%, inflacioni dhe ēmimet e larta me 20%, infrastruktura me 18%, shėndetėsia me 14%, krimi me 9% dhe edukimi 8%. Materiali nė fjalė pėrbėn njė sondim tė 1000 votuesve shqiptarė ēdo muaj, qė prej janarit deri nė maj tė 2009-ės. "Zogby International" analizoi mendimin e 1000 votuesve tė mundshėm shqiptarė, gjatė muajit janar. Ky monitorim mbart njė marzh gabimi prej +/- 3.2 pėr qind dhe do tė kryhet ēdo muaj deri para zgjedhjeve tė ardhshme parlamentare.

http://www.gazetatema.net/index.php?gjuha=0&category=0&id=4508

Sondazhi i Zogby, PS merr 37 pėr qind, PD merr 30 pėr qind

Nga Top Channel

Nėse zgjedhjet parlamentare shqiptare do tė zhvilloheshin sot, Partia Socialiste do tė merrte 37 pėr qind tė votave, Partia Demokratike 30 pėr qind me njė marzh gabimi +/- 3.2 pėr qind.

Ky ėshtė rezultati pėr muajin janar, publikuar nga kompania prestigjioze e sondazheve “Zogby International”, pas anketimit tė kryer pėr 1 mijė votues.

19 pėr qind e tė anketuarve janė shprehur se nuk janė ende tė sigurt, ndėrsa 4 pėr qind kanė refuzuar tė pėrgjigjen.

Rezultatet treguan se, nėse shqiptarėt do tė votonin sot, LSI do tė merrte 5 pėr qind tė votave, PDK, 1 pėr qind, PBDNJ 1 pėr qind dhe PR 1 pėr qind tė votave.

Nė 1 mijė tė anketuar, 82 pėr qind e tė pyeturve janė gati pėr tė votuar, ndėrsa 19 pėr qind janė shprehur se mund tė votojnė.

(Shifra e dalė nga ky rezultat ėshtė 101 pėr qind, por kjo vjen si pasojė e rrumbullakimit tė rezultateve).

Ēėshtjet kryesore, me tė cilat po pėrballet Shqipėria, sipas tė anketuarve janė nėntė dhe tri kryesoret janė papunėsia, ekonomia dhe varfėria.

Sipas anketimit, Shqipėria pėr 41% tė tė anketuarve po shkon nė rrugėn e gabuar, 44% nė drejtimin e duhur dhe 15% shprehen tė pasigurt.

Tė pyetur pėr performancėn e punės sė dy liderėve kryesorė, Berisha dhe Rama, 1 mijė tė anketuarit vlerėsuan punėn e kryeministrit me: 65%, si negative;

32%, si pozitive; 2%, jo i sigurt.

Pėr liderin e opozitės, Rama, vlerėsimi ėshtė: 52% negative, 44% pozitive, 5% e pasigurt.

Opinioni pėr partitė kryesore ėshtė: Partia Demokratike vlerėsohet nga 54% e tė anketuarve dhe cilėsohet si negative nga 38% e tė anketuarve.

Partia Socialiste vlerėsohet nga 62% e tė anketuarve, ndėrsa cilėsohet si negative nga 28% e tė anketuarve.

Njė pikė tjetėr e anketimit ėshtė pėrshkrimi i preferencave aktuale, ku 51% e tė anketuarve e kanė vendosur se pėr kė do tė votojnė, 29% anojnė nė parti tė ndryshme dhe 11% duhet ende tė vendosin.

“Anketimi i Zogby vjen pas njė kontrolli tė pėrgjithshėm tė tė gjithė procesit tė sondazhit. Rezultatet vijnė, pasi ėshtė mbaruar procesi editorial dhe Top Channel nuk ka asnjė ndikim pėr linjėn editoriale tė kėtij sondazhi”, - u shpreh Tom Rogers, pėrfaqėsues i “Zogby International”.

Rezultatet e sondazhit pėr muajin janar u publikuan nė televizionin Top Channel. Deri nė maj, do tė ketė publikime tė pėrmuajshme rezultatesh, tė kryera nga kompania prestigjioze “Zogby International”.

 

 

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=58738

Topalli: Monitoroni ligjin e "dosjeve" dhe zgjedhjet

Raporterėt takojnė Topallin, Pollon e Nishanin, mbledhin fakte pėr "dosjet" dhe rastin "Biberaj"

Eva Gjura

Prej dy ditėsh nė Shqipėri ndodhen dy raporterė tė Kėshillit tė Evropės, tė cilėt po mbledhin fakte nė lidhje me ligjin e dosjeve tė miratuar para pak ditėsh nga Kuvendi, pėr rastin Biberaj dhe incidentin e ndodhur nė gazetėn "Tema". Ashtu siē kishin paralajmėruar dy raporterėt Jakko Laakso nga Finlanda dhe David Wilshire nga Britania e Madhe, kanė takuar disa nga zyrtarėt e lartė tė shtetit pėr tė vijuar takimet e tyre ditėn e sotme me Presidentin Topi dhe Kryeministrin Berisha. Mė pas ata do tė dalin nė njė konferencė pėr shtyp, pėr tė bėrė tė ditur publikisht faktet e mbledhura. Dita e djeshme e dy raporterėve tė KE-sė ka qenė mjaft e ngjeshur. Nė ambientet e hotel "Sheraton", nga ora 08.00 deri nė 09.00 dy raporterėt kanė takuar botuesin e gazetės "Tema", Mero Baze, nga ku mėsohet se thelbi i pyetjeve tė tyre ndaj botuesit Baze ka qenė rreth marrėdhėnieve tė tij tė tensionuara me qeverinė, problemet e gazetės, si dhe djegien e makinės sė tij personale. Gjithashtu, pjesė e bisedės mes dy raporterėve dhe botuesit Baze kanė qenė edhe akuzat mė tė fundit qė ai ka ngritur nė gazetėn e tij nė lidhje me rrugėn Durrės-Kukės dhe shpėrthimin e Gėrdecit. Pas takimit me Mero Bazen, dy raporterėt i janė drejtuar Kryesisė sė Kuvendit, ku janė pritur nga kryetarja Jozefina Topalli nė njė takim tė zhvilluar po ashtu pa praninė e medias. Por, pas takimit, zyra e shtypit tė Kuvendit ka bėrė tė ditur objektin e diskutimit mes kryetares Topalli dhe dy raporterėve. Nė njoftim thuhet se mes tyre ėshtė diskutuar pėr zhvillimet e fundit politike dhe pėr veprimtarinė e Kuvendit. Topalli ka bėrė njė ekspoze mbi pėrgatitjet pėr zgjedhjet e ardhshme, mbi bazėn ligjore dhe infrastrukturore tė tyre. Ajo, thuhet nė njoftim, ka vlerėsuar frymėn e konsensusit politik pėr miratimin e Kodit Elektoral dhe pėr zgjedhjen e organeve qė do tė administrojnė zgjedhjet. Gjithashtu, bėhet e ditur se Kryetarja e Kuvendit ka ftuar anėtarėt e Asamblesė Parlamentare tė KE-sė pėr ta monitoruar nga afėr kėtė proces zgjedhor dhe ka shprehur vullnetin e plotė se prioritet mbi tė gjitha prioritetet mbetet realizimi i zgjedhjeve tė lira dhe tė ndershme. Mė tej, Kryetarja e Kuvendit ka bėrė njė paraqitje tė tė gjithė procesit parlamentar, tė diskutimit dhe miratimit tė ligjit tė lustracionit. Ajo ka theksuar se ky ligj, pavarėsisht nga historia e egėr e krimeve tė komunizmit nė Shqipėri, ėshtė njė variant edhe mė i butė se nė vendet anėtare tė BE-sė. "Ky ėshtė njė ligj i domosdoshėm, pėr t‘u ndarė nga e kaluara dhe pėr tė parė me besim nga e ardhmja", ėshtė shprehur Topalli. Gjithashtu, ajo ka garantuar dy raporterėt, se zbatimi i ligjit do tė jetė transparent dhe nė pėrmbushje tė standardeve. Kryetarja e Kuvendit ka ftuar, pėrmes raporterėve, Kėshillin e Evropės tė monitorojė zbatimin e kėtij ligji. Pas takimit me kryeparlamentaren Topalli, dy raporterėt kanė zhvilluar njė takim me zėvendėskryeministrin Genc Pollo. Pas takimit me Pollon, tė dy raporterėt janė takuar me ministrin e Punėve tė Brendshme, Bujar Nishani. Ndėrsa ditėn e sotme, pjesė e takimeve tė dy raporterėve do tė jenė edhe krerėt e Gjykatės sė Lartė, Prokurorisė sė Pėrgjithshme dhe KQZ-sė. Pas kėtyre takimeve dhe fakteve tė mbledhura prej tyre, raportuesit do tė pėrgatisin njė raport nė lidhje me respektimin e angazhimeve tė Shqipėrisė nė kuadėr tė Kėshillit tė Evropės, ku temat kyēe do tė jenė ligji e dosjeve, pėrgatitja e zgjedhjeve parlamentare dhe ndjekja e Rezolutės 1650 tė kėtij viti, pra rasti i shkarkimit tė deputetit Biberaj nga kryesimi i delegacionit tonė parlamentar nė Strasburg. Se cili do tė jetė thelbi i raportit tė tyre, kjo mbetet pėr t‘u parė nė ditėt nė vijim.


http://www.shekulli.com.al/2009/02/myslimanet-e-mire-te-norman-gershman-it.html

Myslimanėt e mirė tė Norman Gershman-it

Yllka Lezo | 11/02/2009 | Kulture |
 
Myslimanėt e mirė tė Norman Gershman-it


Nė Galerinė Kombėtare tė Arteve u hap dje ekspozita "Besa: Shqiptarėt qė shpėtuan hebrejtė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore", e fotografit amerikan Norman H. Gershman.

 

Ka njė vit qė fotot e tij udhėtojnė nėpėr botė, por nė Tiranė prezantimi bėhet i plotė, me 70 fotografi bardhė e zi, portrete tė familjeve shqiptare apo pasaardhėsve tė atyre qė cilėt shpėtuan hebrej. Ka punuar pėr kėtė ide disa vite, nė Shqipėri, Kosovė dhe nė Mal tė Zi.


Koleksionin "Besa" ai nuk e quan tė mbyllur. "Unė jam gjithmonė nė kėrkim tė familjeve shqiptare qė shpėtuan hebrejtė",- thotė fotografi. Punėn e tij nė Shqipėri po e dokumenton edhe nė njė tjetėr mėnyrė, nėpėrmjet dokumentarit me metrazh tė gjatė "Shtėpia e Zotit" (God House).

 

Me ardhjen nė Tiranė - mbrėmė trupi diplomatik amerikan i bėri njė ceremoni me tė gjitha nderet - ėshtė rasti qė lexuesi ynė tė njihet mė drejtpėrdrejt me tezat e pėrpunuara tė Gershmanit mbi besėn shqiptare dhe identitetin mysliman tė atyre qė shpėtuan hebrej nė Shqipėri.


Kemi tė bėjmė me klishetė e njė artisti qė nuk e njeh sa duhet vendin? Apo me njeriun qė i mahnitur nga shqiptarėt mendon se po kontribuon nė rrėfimin e vlerave qė i duhen treguar botės e cila nuk e ka idenė se ku bie Shqipėria?

 

Apo me njė tip propagande pėr "pajtim" me myslimanin imazhi i tė cilit nė Amerikė ėshtė mė sė shumti ai i terroristit? Ja pse kjo ekspozitė hap disa ēėshtje pėr diskutim.


Gershman-i u bė profesionist nė vitet '60 dhe qė nga ajo kohė jeton vetėm me aparatin e tij. Ka ndjekur nga afėr punėn e mjeshtėrve tė fotografisė si Roman Vishniac.


Ishte ai qė ka ndikuar mė shumė tek formimi i Gershmanit i cili asokohe jetonte nė Nju Jork i pėlqente tė koleksiononte fotografi.

 

Para se tė niste Lufta e Dytė Botėrore Vishniac kishte fotografuar fshatra tė Evropės Lindore ku jetonin hebrej. "Ka mundėsi qė tė ketė fjetur vetėm dy orė nė natė", thotė Norman Gershman-i pėr modelin e tij tė hershėm qė e ka shtyrė t'i hyjė kėsaj rruge.

Zoti Gershman sa herė ju ėshtė dashur tė udhėtoni pėr kėtu pėr tė bėrė kėtė ekspozitė?
Kur vija Shqipėri rrija pėr disa javė. Mund tė them qė kam qenė tė paktėn 5 herė. Duhet tė shkonim edhe nė Kosovė dhe nė disa familje shqiptare nė Mal tė Zi.

Kemi tė bėjmė me njė fotografi dokumentare? Ēfarė peshe zė kjo gjini nė punėn tuaj?
Fotografitė e mia nuk janė dokumentuese. Njerėzit qė bėjnė dokumentarė fotografojnė armė, zjarre dhe punėsojnė tė tjerė qė tė marrin informacione pėr atė qė ndodh nė luftė, etj.


Ajo qė ju gjeni kėtu, tek kjo ekspozitė ėshtė ideja e besės. Fakti qė qeveria shqiptare refuzoi tė bashkėpunonte me nazistėt ėshtė unike. Nė punėn time nė Amerikė unė jam fokusuar mė shumė tek myslimanėt qė shpėtuan hebrenjtė.

 

Nė Perėndim tė gjithė myslimanėt i shohin si terroristė, mė sė shumti ky stereotip ekziston nė Amerikė. Kurse unė po iu tregoj njerėzve qė kėta njerėz tė mirė (myslimanėt) qė shpėtuan hebrej, s'mund tė jenė terrorristė.

 

Kjo do tė thotė qė ekspozita ndryshe ėshtė konceptuar nė Shqipėri ndryshe nė Amerikė?
Ekspozita kėtu ėshtė shumė e plotė. Unė po nderoj tė gjithė miqtė e mi qė mund tė jenė myslimanė, ortodoksė, katolikė.


Ndėrsa nė Amerikė ėshtė ndryshe. Aty janė ekspozuar foto tė familjeve myslimane. Unė gjithmonė them se nė dhjetė familje qė shpėtuan hebrej, 7 janė myslimane dhe 3 tė besimeve tė tjera.

Sa meritė ka nė kėtė iniciativė origjina juaj gjysmė hebreje?
Po dhe jo. Sepse nuk jam vetėm hebre, jam edhe sufi. Pėr mua Islami ėshtė bukuri, ėshtė poezi, ėshtė muzikė, ėshtė kėrcim.


Ēfarė kishit dėgjuar pėr besėn para se tė takoheshit me kėto familje?
S'kisha dėgjuar kurrė mė parė asgjė. Nuk ekzistonte. Shqipėria? Ku dreqin ėshtė kjo. Ėshtė diku nė Evropė. Nuk dija asgjė.

Pra ēdo informacion apo interpretim tė besės e keni marrė nga biseda me shqiptarėt?
Po. Kuptimi i besės ka ndryshuar. Ėshtė integruar edhe nė fetė e tyre. Dikush thotė se "nuk ka besė pa Kuran" tė tjerė thonė qė nuk ka "Kuran pa besė".

Ē'lidhje ka besa me Kuranin?


Janė shumė njerėz qė e integrojnė besėn nė Kuran. Ata e thonė kėtė, jo unė. Ėshtė njė shprehje e kėtyre njerėzve, jo e imja. Ėshtė pjesė e kulturės sė tyre.

 

Besa nuk ėshtė mė e pastėr nė kuptimin ėshtė e kombinuar dhe ėshtė bėrė pjesė e kulturės. Konceptet e njerėzve janė tė ndryshme. Nuk ėshtė thjesht besa, arsyet kanė qenė nga mė tė ndryshmet se pse ata i kanė shpėtuar hebrenjtė.

Po pėr ju ēfarė kuptimi ka fjala besė?

 

Po tė tregoj njė histori qė mė ka ndodhur. Isha nė restorant me djalin e njė prej familjeve tė dekoruara nga shteti i Izraelit dhe ai mė pyeti a e di se ēfarė ėshtė besa?


Unė ju pėrgjigja qė nuk e kam idenė. Ai mė tha se po tė vinin terroristėt nė kėtė moment nė restorant unė do tė mbroja me duart e mia dhe do tė duhej tė mė vrisnin mua pėr tė arritur tek ty. Kjo ėshtė besa ime.

 

Nuk ju duket se ēėshtja e shpėtimit tė hebrejve nė Shqipėri nuk ka tė bėjė me fenė?


Sigurisht qė shqiptarėt i shpėtuan hebrejtė. Tė gjithė e dimė kėtė.

 

Ka shqiptarė qė ndihen tė fyer kur evidentoni si meritė tė shpėtimtarėve identitetin mysliman tė religjionit tė tyre.



Ekspozita i kushtohet shqiptarėve. Nė fakt paraqet tė gjitha fetė dhe kjo nuk bėhet me qėllim qė tė dallojė myslimanėt nga ortodoksėt.


Ndryshon perceptimi i kėtushėm nga ai nė Perėndim. Nė Evropė kjo temė lė tė habitur shumė njerėz: "Ēfarė? Myslimanėt shpėtuan hebrejtė!? Mos je ēmendur gjė?". Katolikėt shpėtuan hebrej, ortodoksėt shpėtuan hebrej, nė tė gjithė Evropėn. Myslimanėt i urrejnė hebrejtė",- kėshtu mendohet nė Perėndim.



Titulli i ekspozitės ėshtė pėr shqiptarėt qė shpėtuan hebrejtė, jo pėr myslimanėt qė shpėtuan hebrejtė. Ėshtė ekspozitė gjithėpėrfshirėse. Njė pjesė e mesazhit tė saj ėshtė pėr Perėndimin: qė myslimanėt nuk janė domosdoshmėrisht terroristė, por ka myslimanė tė tillė tė mirė. Ndėrsa nė Shqipėri nuk konceptohet nė kėtė mėnyrė.

 

Kjo do tė thotė qė koncepti juaj pėrthyhet sipas vendeve ku ekspozohen fotot?


Ėshtė hera e parė qė ekspozita hapet e plotė me tė 70 fotografitė. Nė vende tė tjera janė ekspozuar 30, 35, 40. Nė Yad Vashem ėshtė shfaqur ekspozita qė ishte me tė dekoruarit, nė SHBA nė janarin e shkuar.

Pra ju duket me vend qė edhe mediat izraelite gjatė paraqitjes sė punės suaj nė qytetin

Raml i kanė mėshuar idesė sė "myslimanėve tė mirė"?


Jo sepse nė Izrael ka myslimanė dhe hebrej. Pėr herė tė parė po vihet nė dukje kjo gjė, qė po dekorohen myslimanė, tė cilėt kanė ndihmuar hebrej. Prej vitesh nė Yad Vashem dekorohen vetėm tė krishterė.


Nuk kishte ndodhur kurrė mė parė qė tė dekoroheshin familje myslimane. Pėr momentin ekspozita po udhėton nė Izrael dhe historitė e fotografive janė nė arabisht dhe nė hebraisht.


Dua tė shtoj diēka: Nėse titulli i ekspozitės do tė ishte "Shqiptarėt shpėtuan hebrejtė" askujt nuk do t'i kishte ngjallur ndonjė interes. Hebrejtė u shpėtuan nė Poloni, nė Rusi, nė tė gjithė Evropėn. Kurse nė Shqipėri u shpėtuan nga myslimanė! Kjo ėshtė interesante.

 

 

 

http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=52857

8 shkurt 2009 - Milosao - Gazeta Shqiptare Dėrguar mė: 08/02/2009 - 14:53

NGA PROF. ARBEN PUTO

Ditari i Kontit ĒIANO

Ja planet pėr tė vrarė mbretin Zog

Ditari i Kontit Ciano, j planet pėr tė vrarė mbretin Zog

Prapaskenat e Pushtimit

Ēfarė shkruante nė ditarin e tij arkitekti i planit tė pushtimit tė Shqipėrisė? Cilat ishin dėshmitė e mbretėreshės Geraldinė dhe dokumentet zyrtare tė mbledhura nė arkivat e huaja qė zbardhin gjithė detajet mbi eliminimin e Ahmet Zogut, eliminim qė shihej si ēelėsi kryesor pėr tė krijuar terrenin e pėrshtatshėm pėr pushtimin e tokės sė shqiptarėve…

nga PROF. ARBEN PUTO

Nė prag tė agresionit fashist, Shqipėria ra nė njė vetmi politiko-diplomatike tė plotė. Nė helb marrėdhėniet e jashtme
u kthyen nė njė monopol italian. Me lidhjet gjithnjė mė tė ngushta tė periudhės 1936-1937-1938, Italia ia mbėrriti ta kthente ēėshtjen shqiptare gati nė njė ēėshtje tė saj tė brendshme.
Zogu nuk tregohej i vetėdijshėm pėr rreziqet qė i kanoseshin vendit dhe mbretėrisė sė tij. Tani vihej re tek ai shkujdesje, njė shkrehje jo e zakontė, mendonte se i kishte zgjidhur tė gjitha problemet dhe e kishte siguruar pushtetin nėpėrmjet lidhjeve ekskluzive me Italinė.
Nė kėtė periudhė, figura kryesore e marrėdhėnieve midis Tiranės dhe Romės ėshtė Konti Ēiano. Zogu, pėr mė shumė siguri, u pėrpoq pėr tė vendosur me tė njė raport personal. Ēiano u emėrua ministėr i Jashtėm vetėm njė vit, mė parė mė 1936. Ishte ministri mė i ri qė kishte qenė ndonjėherė nė atė post, 33 vjeē. Por, dihej se emėrimi nuk nisej nga meritat e veēanta, nga aftėsitė apo pėrvoja nė fushėn e diplomacisė. Ishte dhėndėr i Mussolinit, ishte martuar me vajzėn e tij, Edda.
Pėr Ēianon ėshtė shkruar shumė jo vetėm pėr detyrėn e tij si shef i diplomacisė italiane, por dhe pėr jetėn e tij personale tė njė djaloshi ēapkėn. Para sė gjithash, ėshtė folur pėr lidhjen dhe ndjenjėn e pėruljes ndaj Duēes, qė shkonte deri nė adhurim. Ishte aq i pėrpirė nga kjo ndjenjė, sa qė e imitonte Duēen nė mėnyrat e sjelljes, tė ecjes, madje edhe tė shkrimit. Fjalimet e tij nė radio i pėrcillte me lot nė sy.
Jo vetėm kaq, diplomatėt e kohės, qė kanė pasur tė bėjnė me Ēianon e quajnė atė njė ‘playboy’, pak i angazhuar nė punė, i papėrqendruar, i pushtuar nga ethet e seksit, njė “donnaiolo” i shthurur. Autori anglez Ray Moseley, nė njė libėr qė bėn pėr jetėshkrimin e Ēianos, thotė se “ai kishte orekset seksuale tė njė egėrsire”, aq sa “pėrpara njė vizite tė tij nė Berlin i telegrafonte konsullit tė pėrgjithshėm italian, Giuseppe Renzetti: “Mė rregullo femra”.
Tė njėjtėn gjė dėshmon edhe ambasadori amerikan nė Londėr, Joseph Kennedy, qė bėri njė vizitė nė Romė mė 1938. Menjėherė ai ndeshet me “obsesionin e Ēianos pėr seksin xhentil” dhe shton: “Nuk kam takuar kurrė njė budalla kaq pompoz dhe kaq vanitoz. Kohėn mė tė madhe tė bisedės ai ua kushtonte grave dhe nuk pėrqendrohej nė bisedė, nga meraku se mos i shpėtonin nga sytė nja dy a tri vajza, tė cilave u binte pas (u bėnte korte)”. Ambasadori konkludonte se nuk ishte nevoja tė dėrgoheshin tek ai diplomatė, “do tė mjaftonin njė duzinė vajzash tė bukura”.
Mirėpo, ky njeri ‘playboy’ do tė luante rolin kryesor nė planin pėr pushtimin e Shqipėrisė. Vizitėn e tij tė parė e bėri nė prill 1937. Si vanitoz dhe mburravec qė ishte, ai drejtoi vetė avionin qė zbriti nė Tiranė. Jo shumė vonė pas kėsaj vizite, nė gusht 1937, ai do tė zbėrthente planin nė Ditarin e tij, qė konsiderohet si njė burim i rėndėsishėm informacioni mbi politikėn e jashtme tė Italisė tė periudhės 1937-1943, e veēanėrisht pėr planin e pushtimit tė Shqipėrisė. Ai shkruan: “E binda Duēen qė t’i japim Shqipėrisė nja 60 milionė (lira) pėr katėr vjet pėr t’u investuar nė fusha tė ndryshme. Udhėtimi im nė Tiranė mė bindi se ėshtė e domosdoshme t’i kushtojmė vėmendje tė madhe kėtij sektori. Aty duhet tė krijojmė qendra tė rėndėsishme ndikimi italian. Nuk dihet ēfarė na rezervon e ardhmja, - pėrfundonte Ēiano, - ne duhet tė jemi tė gatshėm qė tė shfrytėzojmė rastet qė do tė paraqiten. Ne nuk do tė tėrhiqemi si mė 1920. Nė jug (tė Italisė) ne kemi asimiluar disa qindra mijė shqiptarė. Pse tė mos ndodhė njėlloj edhe nė brigjet e tjera tė Adriatikut”.
Ky duket se ka qenė prononcimi i parė i Ēianos lidhur me planin e pushtimit tė Shqipėrisė. 60 milionat e tjerė qė propozonte do t’u shtoheshin atyre tė marrėveshjeve tė marsit 1936, qė e kthyen ekonominė nė njė monopol italian. Kėto nuk ishin veēse “njė dorė e parė”. Nuk ishin ndihma, por investime nė njė vend qė italianėt e quanin se shpejt a vonė (mė tepėr shpejt) do tė bėhej i tyre. Nė njė shėnim tjetėr nė fillim tė vitit 1938, Ēiano shkruante se nuk duhej vonuar, nuk duhej tė priteshin pasivisht rrethanat e favorshme, ato duheshin krijuar. “Depėrtimi ynė nė kėtė vend, - theksonte ai, - po bėhet pėrherė e mė intensiv dhe organik. Programi qė unė vetė kam pėrpunuar po zbatohet pa pengesė”.
Nė Tiranė vazhdonte ende atmosfera e vetėkėnaqėsisė. Flet qartė fakti i pėrmendur qė Zogu nė celebrimin e martesės sė tij, nė prill 1938 ftoi pikėrisht Ēianon si dėshmitar. Duket se Zogu tani e quante njė mik personal. Vizita pėr Ēianon ishte njė rast i mirė pėr tė bėrė njė sondazh tė ri nė vend pėr planin e pushtimit, tė cilin atij i pėlqente ta realizonte vetė. Menjėherė pas kthimit, ai shkroi nė Ditarin se ēėshtja shqiptare duhej “zgjidhur nė mėnyrė integrale”. Kuptohet se ishte fjala pėr pushtimin e Shqipėrisė. Menjėherė pas kthimit nga Tirana ai shkon t’i raportojė Mussolinit pėr vizitėn e tij. Mussolini shpreh pa ngurrim pėlqimin pėr njė “zgjidhje integrale”, madje po tė ishte nevoja edhe me luftė. Tani ishte koha pėr tė pėrcaktuar mėnyrat e veprimit pėr pushtimin e Shqipėrisė.
Si nga Ditari i vetė Ēianos, ashtu edhe nga dokumentet zyrtare italiane qė pasqyrojnė pėrgatitjet e agresionit, del se ka pasur tė paktėn disa variante tė veprimit.
Ka tė dhėna se Ēiano, si pjesė pėrbėrėse tė projektit, pati menduar fillimisht edhe vrasjen e Zogut. Ky ishte varianti i parė. Me zhdukjen e tij, vendi do tė pėrfshihej nė trazira dhe kjo do t’i hapte rrugėn ndėrhyrjes ushtarake tė Italisė. Njė rol tė caktuar do tė luante njeriu i Ēianos, Franēesko Jakomoni, i emėruar prej tij nė postin e ministrit nė Tiranė njė vit mė parė. Mė 27 tetor 1938, Ēiano shkruan nė Ditar: “Veprimi ėshtė i qartė, tė vritet mbreti, shqiptarėt do tė bėnin thirrje pėr ndėrhyrjen e Italisė, kurora do t’i kalonte Viktor Emanuelit III dhe nė njė fazė tė dytė – aneksim i thjeshtė”. Mė 1 dhjetor, Ēiano shkruan se, “regjimi zogist po shembet, duhet vepruar me energji dhe pa skrupuj. Mė mirė tė vritet njė njeri pėr tė shpėtuar qindra e mijėra jetė njerėzish”.
Sipas kėtij varianti, vrasjen e Zogut e pati marrė pėrsipėr njeriu i rrethit tė ngushtė tė Zogut, Jak Koēi. Koēi njihej si njė “mik i vjetėr” i Zogut, por ishte i pakėnaqur nga qė nuk pėrfillej prej tij. Nė fillim tė dhjetorit Jakomoni e mori me vete Koēin nė takim me Ēianon. Me atė rast ai i dha “besėn” Ēianos se do ta kryente misionin. Pėr kėtė do tė merrte 10 milionė lira. Ēiano i besoi aq mė tepėr kur u mėsua se i kishte marrė masat, e kishte sjellė familjen nė Itali.
Vrasja nuk do tė bėhet, por urdhrin Ēiano e kishte dhėnė dhe efektivisht u bėnė disa orvatje pėr vrasjen e mbretit. Sė pari, duhet pėrmendur shqetėsimi qė pati shprehur vetė Zogu pranė Legatės britanike nė shkurt 1939. Raportet e kėsaj Legate e njoftonin Foreign Office-in, se Zogu denonconte “njė komplot pėr tė rrėzuar qeverinė dhe pėr tė vrarė mbretin” pėrpara agresionit. Komploti u zbulua dhe kreu i tij, funksionari i njohur fashist, Giovanni Giro, i ardhur nė Shqipėri pėr tė organizuar rininė shqiptare sipas modelit fashist, u dėbua. Giro nuk e kishte fshehur armiqėsinė e tij ndaj regjimit dhe qeveria ndiqte me vėmendje pėrpjekjet e tij pėr tė mbledhur kundėrshtarė tė monarkisė, si dhe kontaktet qė ai mbante me disa emigrantė shqiptarė. U bėnė edhe disa arrestime elementėsh tė lidhur me Italinė dhe u morėn masa pėr tė pėrforcuar xhandarmėrinė nė disa zona nė veri dhe nė jug. Por, ishte tepėr vonė.

Pėr planin e vrasjes sė Zogut flet mjaft gjatė Geraldina, nė dėshmitė qė i ka dhėnė sidomos autores franceze J.Dedet, tė librit “Mbretėresha Geraldinė”, tė botuar nė shqip. Ajo thotė se plani nuk mbeti thjesht nė letėr. I ngarkuari Jak Koēi u vu menjėherė nė kontakt me G.Giron. Detyrat ishin ndarė: Giro do tė nxiste trazirat nė vend, kurse J.Koēi do tė bėnte vrasjen. Zogu u ndje veēanėrisht i shqetėsuar kur nė fillim tė dhjetorit 1938 Koēi shkoi nė Romė bashkė me Jakomonin. Ai vendosi tė mos dilte mė nga Tirana.
Geraldina flet pėr tre raste tė orvatjeve pėr vrasjen e mbretit, tė treja nė shkurt 1939. Tė parėn herė mė 12 shkurt ora 16 kur gjatė shėtitjes me mbretėreshėn nė kopshtin e Pallatit Zogu dalloi “midis shkurreve grykėn e njė arme tė drejtuar kundėr tyre”. Ēifti kthehet me tė shpejtė nė pallat dhe aty Zogu i thotė Geraldinės: “Sapo shpėtuam nga njė atentat”.
Dy orvatjet e tjera Geraldina i vendos po ashtu nė mes tė shkurtit, njėra pas tjetrės, mė 14 shkurt. J.Koēi hiqet si “i shtėpisė”, Zogu hiqet si i paditur dhe e fton “besnikun” e tij pėr drekė. Aty zbulohet se Koēi ka dashur tė komprometojė dy kuzhinierėt (njė shqiptar dhe njė hungarez) “pėr tė helmuar gjellėt e ēiftit mbretėror”. Duke qenė i informuar paraprakisht, Zogu “e dėboi mysafirin, e zuri pėr veshi dhe e hodhi me njė shkelm nė fund tė shkallėve”(?!)
Pėr variantin e vrasjes sė Zogut ėshtė edhe njė dėshmi e fundit qė Geraldina i ka dhėnė autorit B.J.Fischer, nė njė bashkėbisedim nė vitin 1981 nė Spanjė. Ajo ka shprehur bindjen se njė tentativė pėr likuidimin e Zogut ėshtė bėrė efektivisht mė 10 dhjetor 1938, kur ēifti mbretėror ndėrmori njė udhėtim pėr nė Venecia me jahtin qė Mussolini u kishte dhuruar me kėrkesė tė vetė Zogut. Ishte 16 dhjetor, njė det tepėr i egėr qė e rėndoi gjendjen e Geraldinės, tashmė shtatzėnė. Zogu dyshoi dhe kėrkoi menjėherė tė ktheheshin nė Durrės. Vetėm kėmbėngulja e tij e shpėtoi nga komploti. Geraldina ka shtuar se mė vonė nė rrethin mbretėror u bė e njohur se italianėt donin ta shfrytėzonin kėtė aventurė nė mes tė dimrit pėr ta vrarė Zogun ose pėr t’i mbajtur tė dy nė Itali si peng.
Kjo dalje nė det konfirmohet edhe nga ministri britanik Ryan, qė ia pėrcjell qendrės me njė raport tė veēantė tė atyre ditėve, nė njė version pak mė ndryshe. “Kam arsye tė besoj, – tregon Ryan, - se destinacioni i ēiftit mbretėror ishte Venezia ose Abbazzia. Mirėpo, jahti ra nė njė det kaq tė egėr, sa qė personalitetet kryesore tė ndodhura nė anije nuk e mbajtėn dot tė vjellėt. E pėsoi sidomos Mbretėresha, qė pret tė bėhet nėnė. U vendos tė lihej udhėtimi dhe jahti u kthye nė Durrės nė mesnatė. Tė nesėrmen madhėritė e tyre u kthyen prapė nė Tiranė”. Duhet shtuar edhe njė shėnim i Ēianos lidhur me jahtin, qė i ėshtė dhėnė Zogut. Ai ka kėrkuar qė ekuipazhi i jahtit tė ishte italian “me qėllim qė tė mos e lėmė tė ikė nė ēdo eventualitet”.

Ēėshtja e komplotit pėr vrasjen e Zogut u shtrua edhe pas mbarimit tė luftės. Pas rėnies sė fashizmit dhe vendosjes sė regjimit demokratik nė Itali Jakomoni, si ish-mėkėmbės nė Shqipėri, doli pėrpara gjyqit me akuzėn pikėrisht pėr pjesėmarrje nė planin pėr vrasjen e Zogut. Ai e mohoi dhe tha se kishte qenė vetėm njė ide qė u shua qė nė “lindje”. Idenė ia atribuoi Ēianos, kurse ai vetė, Jakomoni, nuk e kishte mbėshtetur dhe “kishte vazhduar politikėn e pajtimit”(?!)
Megjithatė, drejtėsia italiane nuk e pushoi ēėshtjen. Jakomoni u procedua nė bazė tė legjislacionit penal tė vitit 1944 dhe u dėnua me 24 vjet burg. Nė vitin 1948 ēėshtja u rishikua nga Gjykata e Lartė me ankesė tė Jakomonit dhe vendimi i parė u shfuqizua me argumentin se, “faktet qė i atribuoheshin atij nuk pėrbėnin krim”. Zhvillimet qė pati kjo ēėshtje i pėrshkruan vetė Jakomoni nė njė libėr tė tij: “La politica dell’Italia in Albania”.
Nė kėtė libėr, siē e tregon titulli nė origjinal, Jakomoni flet pėr rolin e tij nė politikė dhe me guxim tė madh, pa asnjė kompleks e rendit veten ndėr pėrkrahėsit e njė “bashkėpunimi me Shqipėrinė tė frymėzuar (as mė pak e as mė shumė) nga parimet e Risorgimentos tė formuluara nga Mazzini”. Kurse Ēiano, sipas tij, ishte pėr politikėn e forcės, “e pėrfytyronte (Shqipėrinė) si njė zmadhim territorial”, ishte “njė ambicie djaloshare”. Jakomoni nuk ka asnjė skrupull tė mohojė fakte tė njohura botėrisht. Agresioni i 7 prillit nuk ishte agresion, ishte “njė bashkėpunim i programuar ndershmėrisht midis dy qeverive”. Jakomoni “pėrpiqej pėr marrėveshje”, por “Zogu dredhoi”. Me kėto tregime tė papėrgjegjshme Jakomoni pėrpiqet ta ndajė veten nga Ēiano. Nė fakt, mė tej se ai ka pasur njė rol tė dorės sė parė nė pėrgatitjet e agresionit tė 7 prillit, kurse gjatė okupacionit ka mbajtur postin mė tė lartė tė Mėkėmbėsit tė Mbretit Viktor Emanuelit III nė Shqipėri.
Pėr t’u kthyer pėrsėri te plani i vrasjes, duket se Ēiano u bind se varianti nuk do tė funksiononte pėr shumė arsye, ndėr tė cilat edhe reperkusionet qė mund tė kishte nė opinionin europian vrasja e njė mbreti pėr tė marrė mbretėrinė e tij. Tani anohet drejt variantit tjetėr, tė shfrytėzimit tė keqėsimit tė gjendjes sė brendshme tė Shqipėrisė. Italia do tė ndėrhynte “pėr ta ēliruar popullin shqiptar nga regjimi zogist”.

 

--------------

Miku i mbretit

Zogu, nė celebrimin e martesės sė tij nė prill 1938, ftoi

pikėrisht Ēianon si dėshmitar. Duket se Zogu tani e

quante njė mik personal. Vizita pėr Ēianon ishte njė rast

i mirė pėr tė bėrė njė sondazh tė ri nė vend pėr planin e

pushtimit, tė cilin atij i pėlqente ta realizonte vetė.

 

Miku i vjetėr...

Vrasjen e Zogut e pati marrė pėrsipėr njeriu i rrethit tė ngushtė tė Zogut,

Jak Koēi. Koēi njihej si njė “mik i vjetėr” i Zogut, por ishte i pakėnaqur

nga qė nuk pėrfillej prej tij. Nė fillim tė dhjetorit, Jakomoni e mori me

vete Koēin nė takim me Ēianon. Me atė rast ai i dha “besėn” Ēianos se

do ta kryente misionin. Pėr kėtė do tė merrte 10 milionė lira.

 

Plani i vrasjes

Ka tė dhėna se Ēiano, si pjesė pėrbėrėse

tė projektit, pati menduar fillimisht edhe

vrasjen e Zogut. Ky ishte varianti i parė.

Me zhdukjen e tij, vendi do tė pėrfshihej

nė trazira dhe kjo do t’i hapte rrugėn

ndėrhyrjes ushtarake tė Italisė.

 

Shėnimi 1 nė ditar

Mė 27 tetor 1938, Ēiano shkruan nė Ditar:

“Veprimi ėshtė i qartė, tė vritet mbreti,

shqiptarėt do tė bėnin thirrje pėr ndėrhyrjen

e Italisė, kurora do t’i kalonte Viktor

Emanuelit III dhe nė njė fazė tė dytė –

aneksim i thjeshtė”.

 

Shėnimi 2 nė ditar

Mė 1 dhjetor Ēiano, shkruan se” “Regjimi

zogist po shembet, duhet vepruar me

energji dhe pa skrupuj. Mė mirė tė vritet

njė njeri pėr tė shpėtuar qindra e mijėra

jetė njerėzish”.

 

--------------------------

 

Dėshmitė e Geraldinės

12 shkurt 1939, ora 16:00

Gjatė shėtitjes me mbretėreshėn

nė kopshtin e Pallatit, Zogu dalloi

“midis shkurreve grykėn e njė

arme tė drejtuar kundėr tyre”. Ēifti

kthehet me tė shpejtė nė pallat

dhe aty Zogu i thotė Geraldinės:

“Sapo shpėtuam nga njė atentat”.

14 shkurt 1939

J.Koēi hiqet si “i shtėpisė”, Zogu

hiqet si i paditur dhe e fton

“besnikun” e tij pėr drekė. Aty

zbulohet se Koēi ka dashur tė

komprometojė dy kuzhinierėt (njė

shqiptar dhe njė hungarez) “pėr tė

helmuar gjellėt e ēiftit mbretėror”.

Duke qenė i informuar paraprakisht,

Zogu “e dėboi mysafirin, e

zuri pėr veshi dhe e hodhi me njė

shkelm nė fund tė shkallėve”.

 

 

 
http://balkans.courriers.info:80/article12212.html
Birn
Le Parlement européen veut généraliser la reconnaissance du Kosovo
Traduit par Jacqueline Dérens
Publié dans la presse : 5 février 2009
Mise en ligne : samedi 7 février 2009
Sur la Toile

Le Parlement européen a adopté jeudi une résolution recommandant ą tous les pays membres de l’UE de reconnaītre l’indépendance du Kosovo, ce que cinq États refusent toujours de faire. Cette résolution a été vivement condamnée par les autorités serbes, mais elle n’a pas de caractčre contraignant et ne devrait pas amener les cinq réfractaires européens ą l’indépendance du Kosovo ą modifier leur position. La résolution se penche aussi sur le sort des minorités.

JPEG - 87.8 ko
Le Parlement européen ą Strasbourg

 

 

 

 

 

 

 

Cette résolution non contraignante a été adoptée par 424 voix contre 133 et 24 abstentions. Sur 27 pays membres de l’UE, cinq n’ont pas reconnu le Kosovo indépendant - la Grčce, l’Espagne, Chypre, la Slovaquie et la Roumanie.

« Un an aprčs l’indépendance du Kosovo, le Parlement européen rappelle la volonté de l’UE d’aider au développement économique et politique du Kosovo par une politique européenne claire », souligne la résolution.

La résolution poursuit en déclarant que la mission Eulex doit « promouvoir le développement stable du Kosovo et garantir l’application de la loi pour toutes les communautés du Kosovo, y compris la minorité serbe ».

« La résolution salue l’accord du gouvernement de la Serbie au déploiement de la mission Eulex au Kosovo, la plus importante mission civile jamais déployée sous l’égide de la Politique européenne de sécurité et de défense (...) Les parlementaires européens encouragent la Serbie ą continuer ą montrer cette attitude de coopération, en accord avec son aspiration ą rejoindre l’Union européenne ».

Dans leur résolution, les parlementaires demandent instamment aux juges de la mission Eulex de traiter les affaires judiciaires en retard, en donnant la priorité aux actes de violence interethniques, aux crimes de guerre et ą la corruption, tout en mettant en place un programme de protection des témoins.

Les parlementaires demandent aussi au Représentant spécial de l’UE au Kosovo de s’assurer que le gouvernement du Kosovo facilite la participation des Serbes du Kosovo ą la vie politique, économique et sociale du pays « y compris par des mesures spécifiques de développement économique de la région de Mitrovica, une fois l’ordre et la loi rétablis dans cette zone ».

Ils insistent aussi « sur la nécessité d’une force de police multiethnique partout au Kosovo et saluent le retour des officiers serbes dans les forces de police du Kosovo ».

Le Parlement demande aussi aux autorités internationales et locales de statuer sur la situation légale des Rroms, Ashkalis et Egyptiens apatrides qui vivent au Kosovo et de veiller ą la protection de leurs droits de propriété.

Les parlementaires demandent la réinstallation des familles rroms des camps d’Ostrode et Cesmi Lug, dont la santé est menacée par les émanations toxiques des mines de plomb de Trepēa.

La résolution a été présentée et discutée au Parlement de Strasbourg en présence des représentants de la Présidence et de la Commission européennes, qui ont approuvé ce texte.

Le vice-Premier ministre tchčque Alexander Vondra, dont le pays assure la présidence tournante de l’UE, a déclaré que le Kosovo serait l’une des priorités de la Présidence tchčque.

« Un jour, le Kosovo se rapprochera d’un accord d’association et de stabilisation, mais il y a encore du travail ą faire et cela n’est un secret pour personne, il sera difficile d’obtenir l’unité sur certains sujets ».

Alexander Vondra a ajouté que la politique de Prague envers le Kosovo reposerait sur trois principes : « l’indivisibilité et la stabilité du Kosovo, la décentralisation et l’égalité des chances pour les minorités, ainsi que l’intégration du Kosovo au niveau régional et européen » .

 
 
 
http://www.eurominority.eu/version/fra/reports-detail.asp?id_actualite=1396

Le Parlement européen recommande ą l'Espagne de reconnaītre le Kosovo
[08/02/2009]

Cinq états membres de l'Union européenne ont refusé, jusqu'ą présent, de reconnaītre l'indépendance du Kosovo, qui a déclaré depuis prčs d'un an son indépendance. Le Parlement européen souhaiterait que l'ensemble des membres de l'UE maintiennent une position commune sur la question, et hier, a recommandé ą ceux qui ne l'ont pas déją fait de reconnaītre la nouvelle république des Balkans.

Le parlement européen a approuvé une résolution dans ce sens (424 députés pour, 24 abstentions, et 133 contre). Il défend l'implication européenne au Kosovo, et a insisté sur la nécessité de construire un pays "multi-ethnique" oł les minorités comme les Serbes ou les Rroms pourront disposer d'une nationalité spécifique. De mźme, cette résolution soutient la création d'un centre universitaire européen au Kosovo ou que la police kosovare soit composée des différentes communautés vivant dans le pays.

La réaction du Gouvernement espagnol ne s'est pas faite attendre, explique le journal El Economista. Le ministre des affaires étrangčres et de la coopération, Miguel Įngel Moratinos, a répliqué le mźme jour que l'Espagne ne modifiera pas sa politique et que, par conséquent, il continuera ą considérer le Kosovo commme partie intégrale de la Serbie. Moratinos a averti qu'avant de prendre de nouvelles décisions sur la question, il faudra attendre de connaītre ce que suggčre Tribunal International de Justice de la Haye. Le Gouvernement serbe a réussi ą ce que l'Assemblée Générale de l'ONU demande au tribunal son opinion sur la proclamation d'indépendance du Kosovo, ą savoir si elle elle est légale ou non.

M. Moratinos a aussi argué que "la grande majorité" des membres de l'ONU continuent ą ne pas reconnaītre le Kosovo. Le ministre a déclaré qu'il "pensait" que les reconnaissances n'arriveraient mźme pas au nombre de 50. En fait, il semble que M. Moratinos ait une mauvaise connaissance du dossier. En effet, ą ce jour 54 États ont reconnu le Kosovo, et une dizaine ont annoncé qu'ils le feront prochainement.

Article traduit du catalan : MónDivers.cat est partenaire d'Eurominority.eu

(Source : MónDivers)

 

http://www.roumanie.com/article-direct-9773.html

 
février 2009

 

La position de la Roumanie quant ą l'indépendance du Kosovo est restée la mźme, déclare le ministre roumain des AE

 

Bucarest, 8 fév /Agerpres/ - La position de la Roumanie dans la question du Kosovo est restée la mźme, ą savoir, celle de ne pas reconnaītre l'indépendance de cette province, a déclaré le ministre roumain des Affaires étrangčres, Cristian Diaconescu, lors de sa participation ą la Conférence de Munich sur la sécurité.

La Roumanie considčre que la Déclaration unilatérale d'Indépendance, adoptée le 17 février 2008, est contraire aux principes et normes du droit international, a précisé le ministre roumain des AE.

Cristian Diaconescu a fait cette déclaration un jour aprčs que le Parlement européen (PE) eut demandé aux pays membres de l'Union européenne (UE) qui n'ont pas encore reconnu l'indépendance de cette province de le faire.

''Les résolutions du Parlement européen sont ą titre de recommandation sans générer pour autant des obligations pour les pays membres de l'UE. Nous précisons que la position de la Roumanie reste la mźme, ą savoir, celle de ne pas reconnaītre le nouveau statut de la province du Kosovo, en considérant que la déclaration unilatérale d'indépendance du 17 fébvrier 2008 est contraire aux principes et normes du droit international'', a dit M. Diaconescu.

Sur les 27 pays membres de l'Union européenne, 22 ont reconnu l'indépendance de la province du Kosovo. Cependant, Cypre, l'Espagne, la Grčce, la Slovaquie et la Roumanie refusent de le faire par solidarité avec la Serbie ou par désir de ne pas faire naītre un précédent, étant donné que le risque de sécession existe dans ces pays.

Dans un amendement adopté ą 281 voix contre 229, les eurodéputés ''encouragent les Etats membres de l'UE qui n'ont pas reconnu l'indépendance du Kosovo ą faire cela''. AGERPRES

[www.Roumanie.com]

 
 
 
 
 
http://balkans.courriers.info:80/article12200.html
 
Birn
Crise mondiale et instabilité politique : les investisseurs étrangers boudent toujours le Kosovo
Traduit par Stéphane Surprenant
Publié dans la presse : 2 février 2009
Mise en ligne : vendredi 6 février 2009
Sur la Toile

Selon les économistes, les investissements étrangers directs au Kosovo ont diminué d’environ 80 millions d’euros en 2008 par rapport ą 2007. Les privatisations ont aussi pris encore du retard. La baisse importante des investissements s’explique ą la fois par la situation politique tendue du pays et par l’impact de la crise financičre mondiale.

Par Lavdim Hamidi


En 2008, seule une poignée de sociétés publiques ont été mises en vente, surtout en raison des retards dans le processus de nominations au conseil d’administration de l’ancienne Kosovo Trust Agency (KTA). Ces nominations sont nécessaires avant que les compétences de la KTA soient transférées ą la nouvelle Agence de privatisation du Kosovo.

Gani Gerguri, député et gouverneur de la Banque centrale du Kosovo, a confirmé que les investissements étrangers directs, en 2008, avaient atteint environ 355 millions d’euros, soit prčs de 80 millions de moins qu’en 2007. Il a cependant minimisé l’importance du phénomčne.

Le gouverneur a expliqué que plusieurs éléments devaient źtre pris en considération. Ainsi, les chiffres relativement bons de 2007 avaient profité de la vente d’une seconde licence de téléphonie mobile, pour la somme de 75 millions d’euros, au consortium slovéno-kosovar composé de Mobitel Slovenia et Ipko Net. « Voilą pourquoi la réduction du volume des investissements en 2008 doit źtre relativisée », a-t-il assuré.

Cependant, beaucoup de pays de la région ont enregistré une hausse des investissements étrangers en 2008, comparativement ą l’année précédente, ce qui ajoute ą la morosité au Kosovo.

Par exemple, au cours d’une période de neuf mois en 2008, l’Albanie a absorbé 380 millions d’euros en investissements étrangers, soit une augmentation de 2,6% par rapport ą la mźme période en 2007. De mźme, les investissement étrangers se sont élevés ą quelque 500 millions d’euros en Macédoine, durant cette mźme période de neuf mois en 2008.

Du cōté de la vente des actifs de l’Etat, le porte-parole de l’Agence de privatisation du Kosovo, Ekrem Tahiri, a annoncé que le nombre d’investisseurs accrédités en 2008 avait été de 119, contre 755 en 2007.

Il a attribué cette diminution du nombre d’investisseurs accrédités en 2008 au manque d’initiative de la KTA en matičre de privatisation. L’Agence de privatisation du Kosovo n’est entrée en fonction qu’en septembre 2008. « Ces 119 investisseurs ont été accrédités entre septembre et décembre 2008 », a précisé Ekrem Tahiri.

Durant les premičres années du processus de privatisation au Kosovo, c’est-ą-dire de 2002 ą 2008, quelque 2800 personnes et entreprises ont été accréditées.

Néanmoins, 29 entreprises internationales seulement ont pris part au processus de privatisation au Kosovo par l’achat de sociétés d’Etat, alors que 39 de ces sociétés ont été acquises par des membres de la diaspora kosovare.

Shpend Ahmeti, directeur de l’Institut des études avancées (GAP), affirme que les véritables raisons de la chute des investissements étrangers directs en 2008 tenaient ą la situation politique instable dans le pays et ą la crise financičre internationale.

« Bien que le Kosovo ait proclamé son indépendance en 2008, la situation dans le pays est toujours tendue, ce qui a pour résultat d’effrayer les investisseurs », estime-t-il.

De surcroīt, la crise financičre mondiale a considérablement réduit les capitaux destinés aux investissements partout sur la plančte. Or, le Kosovo figurait déją tout en bas de la liste des pays attirant les investisseurs internationaux, conclut-il.

 

 

http://fr.rian.ru/world/20090209/120046759.html

Force de sécurité du Kosovo: Belgrade a perdu toute confiance en l'OTAN (Jeremic)

13:02 | 09/ 02/ 2009
Version imprimée

 

MOSCOU, 9 février - RIA Novosti. La Serbie ne fait plus confiance ą l'OTAN depuis que l'Alliance a soutenu la création de la Force de sécurité du Kosovo, a indiqué le chef de la diplomatie serbe Vuk Jeremic.

"Le rōle joué par l'OTAN dans la naissance de la Force de sécurité du Kosovo, un groupe militarisé d'Albanais kosovars, a provoqué la perte de notre confiance envers l'Alliance. Il s'agit d'une violation éhontée de la résolution 1244", a déploré M.Jeremic dans une interview au journal serbe Blic publiée dimanche.

La FSK, lancée le 21 janvier, comprend 2.500 hommes et 800 réservistes qui seront entraīnés par l'OTAN. Belgrade s'est résolument opposé ą la formation de cette Force qui constituera de fait une nouvelle armée kosovare.

"Actuellement, nos rapports avec la Russie sont bien meilleurs que ceux qui nous unissent aux Etats-Unis (...). La question du futur statut du Kosovo reste en suspens avec Washington. Mais nous tenterons de coopérer avec les Etats-Unis sur d'autres questions", a poursuivi le diplomate serbe.

Selon M.Jeremic, la Serbie aspire ą un rapprochement avec d'autres pays et organisations, mais pas au prix de son intégrité : "Nous avons l'obligation constitutionnelle, politique et morale de préserver l'intégrité territoriale de notre pays", a fait savoir le ministre.

 

http://glassrbije.org/F/index.php?option=com_content&task=view&id=6157&Itemid=26

 
Jeremic: L’Otan a perdu notre confiance Version imprimable
08  février 2009 
 
 L’Otan a perdu notre confiance en raison du rōle qu’elle a joué dans la création et la formation de ce que l’on appelle la Force de sécurité du Kosovo, a déclaré le ministre serbe des Affaires étrangčres, Vuk Jeremic. "Cela représente une violation flagrante de la Résolution 1244, ce qui est inacceptable pour nous", a déclaré M. Jeremic dans une interview accordée au quotidien BLIC. Le chef de la diplomatie serbe a constaté qu’en ce moment, nos relations sont plus proches avec la Russie, car avec Wasington, nous sommes en désaccord au sujet du statut du Kosovo-Metohija. Nous avons l’obligation constitutionnelle de défendre l’intégrité territoriale du pays et nous continuerons ą le faire par tous les moyens juridiques, politiques et diplomatiques, en tenant compte des autres intérźts de l’Etat.
 

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article12205.html

BIRN
Kosovo : Les Serbes manifestent devant les postes frontičres
traduit par Simon Rico
Publié dans la presse : 5 février 2008
Mise en ligne : jeudi 5 février 2009
Sur la Toile

Un an aprčs l’indépendance du Kosovo, la mission Eulex a repris le contrōle des postes frontičres incendiés en février 2008. Cela a provoqué la colčre des Serbes qui ont violemment manifesté ą Jarinje ce jeudi matin. Les leaders serbes ont d’ores et déją prévu un grand rassemblement pour le 10 février.

Par Ljilja Cvekic

JPEG - 75.6 ko
Emeutes en février 2008

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Jeudi 5 février au matin, les Serbes du Nord du Kosovo ont bloqué les routes menant ą la frontičre serbe pour protester contre la décision de l’Union européenne de rouvrir les postes de douanes 1 et 31 qui avaient été incendiés juste aprčs la déclaration d’indépendance du Kosovo.

Alors que cette partie de la frontičre n’a pas été surveillée pendant prčs d’un an, la police de la mission Eulex a repris le contrōle des postes le 2 février, enregistrant les entrées et sorties du territoire sans toutefois faire payer de droits de douane.

Les Serbes qui ont pris part ą ces mouvements de colčre se plaignent du fait que le pays est plus dangereux depuis le déploiement d’Eulex. Ils expliquent également qu’ils ne peuvent pas accepter le déploiement d’une administration des douanes sur cette frontičre tant qu’un accord avec Belgrade n’est pas trouvé.

« Les gens sont prźts ą user de tous les moyens démocratiques ą leur disposition pour lutter contre la tyrannie des autorités internationales et des extrémistes albanais » a expliqué Slaviša Ristić, le maire de Zubin Potok, ą l’agence Beta. « Ces manifestations ne constituent qu’une premičre phase. »

Devant la foule réunie au point de passage de Jarinje, Jovan Miladinović, le maire de Leposavić, a appelé les autorités serbes ą les soutenir dans leur combat. « Pour nous c’est le seul moyen que ce territoire reste serbe et que nous puissions continuer d’y vivre » a-t-il ajouté.

Les leaders politiques serbes du Kosovo ont également convié tous les Serbes de Mitrovica, Leposavić, Zvečan and Zubin Potok ą une grande manifestation le 10 février prochain.

En conséquence, les tensions entre la majorité albanaise et les 120.000 serbes, dont la plupart refusent de se soumettre ą l’autorité de Pristina, risquent encore de s’aggraver.

Belgrade, qui a perdu tout contrōle sur le Kosovo aprčs les bombardements de 1999, a juré de ne jamais reconnaītre l’indépendance de ce territoire et d’empźcher son d’adhésion ą toute organisation internationale.

 

 

http://www.hermesnews.org/rubriche/3685---.asp

1/30/2009 7:37:19 PM

Komisioni i Pėrbashkėt pėr Bashkėpunim Ekonomik

Nė datat 27-28 janar 2009 nė Ankara zhvilloi punimet Sesioni i 10-tė i Komisionit tė Pėrbashkėt Ndėrqeveritar Shqiptaro-Turk i Bashkėpunimit Ekonomik, Tregtar, Industrial dhe Teknik.


30 Janar 2009
info@hermesnews.org


ANKARA (TURQI) - Nė datat 27-28 janar 2009 nė Ankara zhvilloi punimet Sesioni i 10-tė i Komisionit tė Pėrbashkėt Ndėrqeveritar Shqiptaro-Turk i Bashkėpunimit Ekonomik, Tregtar, Industrial dhe Teknik. Sipas Radios Shteterore turke 'Zėri i Turqisė', delegacioni shqiptar kryesohej nga Ministri i Bujqėsisė, Ushqimit dhe Mbrojtjes sė Konsumatorit tė Shqipėrisė z. Jemin Gjana, kurse delegacioni turk kryesohej nga Ministrja e Shtetit tė Turqisė Pėrgjegjėse pėr Gruan dhe Familjen znj. Nimet Ēubukēu. Bisedimet teknike u zhvilluan nė Ankara, nė Nėnsekretarinė e Tregtisė sė Jashtme tė Turqisė.

Ministrja turke e shtetit zonja Ēubukēu nė fjalėn e hapjes sė punimeve tė sesionit tha: “...Gjurmėt e lidhjeve rrėnjėsore qė pėrbėjnė themelin e miqėsisė sė fortė ndėrmjet Turqisė dhe Shqipėrisė mund t’i shikosh nė fjalėt qė ndajmė, nė veprat historike dhe kulturore, nė kuzhinėn, letėrsinė, muzikėn tonė, shkurtimisht mund ti shikosh nė ēdo fushė tė jetės. Tė gjitha kėto pėrbėjnė shembujt mjaft kuptimplotė tė asaj se sa janė shkrirė me njėra-tjetrėn historitė dhe kulturat tona. Qėllimi ynė ėshtė qė edhe marrėdhėniet tregtare dhe ekonomike ti ngremė nė njė nivel qė i ka hije kėsaj tė kaluare...”

Nė vijim tė fjalės zonja e shtėpisė lidhur me reformat nė Shqipėri dhe rolin e saj nė rajon u shpreh: “...Shqipėria, ėshtė njė vend qė sot nė Ballkan ka njė pozitė tė rėndėsishme dhe kontribuon nė stabilitetin e rajonit. Reformat qė janė realizuar pėrgatisin terrenin pėr progresin e Shqipėrisė; politikat qė ndjek ajo ndihmojnė nė sigurimin e qėndrueshmėrisė nė Ballkan, e afrojnė Shqipėrinė me institucionet evropiane dhe evroatllantike. Nė suazėn e kėsaj, ju pėrgėzoj dhe ripohoj admirimin tim pėr suksesin qė keni arritur nė procesin e anėtarėsimit nė NATO, proces tė cilin ne e pėrkrahim pėrzemėrsisht. Tė njėjtat urime tė sinqerta i shpreh edhe pėr anėtarėsinė tuaj nė BE."

Ministrja Ēubukēu u ndal edhe nė marrėdhėniet tregtare dhe ekonomike mes dy vendeve tė cilat i vlerėsoi me fjalėt: “...Ndjejmė kėnaqėsi nga zhvillimet e konsiderueshme qė janė jetuar nė marrėdhėniet tregtare nė vitet qė lamė prapa. Vėllimi tregtar nga 64 milionė dollarė qė ka qenė nė vitin 2000 ėshtė pesėfishuar dhe nė vitin 2007 arriti nė 320 milionė dollarė. Kurse nė periudhėn janar-nėntor tė vitit 2008 vėllimi i tregtisė dypalėshe ėshtė realizuar nė shifrėn 318 milionė dollarė. Parashikojmė qė shifrat e fundvitit do tė realizohen nė njė nivel tė afėrt me 350 milionė dollarė. Brenda kėsaj periudhe eksporti i Shqipėrisė nė vendin tonė ėshtė rritur me afėrsisht 60% nė krahasim me tė njėjtėn periudhė tė vitit tė mėparshėm. Ky ėshtė vetėm njėri nga pėrfundimet pozitive tė Marrėveshjes sė Tregtisė sė Lirė qė ka hyrė nė fuqi nė 1 maj tė vitit 2008. Kam bindjen qė, bashkė me efektet pozitive tė Marrėveshjes sė Tregtisė sė Lirė, nė vitin 2010 do tė kemi njė vėllim tregtar tė ekuilibruar qė ėshtė ngritur nė 500 milionė dollarė...”

Edhe Ministri i Bujqėsisė, Ushqimit dhe Mbrojtjes sė Konsumatorit tė Shqipėrisė Jemin Gjana nė fjalėn e tij tha se “forcimi i marrėdhėnieve miqėsore dhe zgjerimi i mėtejshėm i bashkėpunimit dypalėsh me Turqinė nė tė gjitha fushat, nė bazėn e tė cilave qėndrojnė lidhjet tona tradicionale, miqėsore midis dy popujve tanė mbetet njė nga prioritet e politikės sė jashtme rajonale tė qeverisė shqiptare, pasi Turqia ka qenė dhe do tė mbetet njė partner strategjik i yni nė rajon e mė gjerė”.

Zoti Gjana shprehu mirėnjohjen pėr ndihmėn dhe pėrkrahjen e Turqisė nė pėrpjekjet e Shqipėrisė pėr anėtarėsim nė NATO, njė mbėshtetje qė nuk ka qenė vetėm politike, por edhe nė drejtim tė mbėshtetjes sė reformimit dhe modernizimit tė Forcave tė Armatosura tė Shqipėrisė dhe informoi palėn turke pėr masat qė ka ndėrmarre Qeveria shqiptare me synimin krijimin e njė mjedisi tė favorshėm pėr zhvillimin e sektorit privat, krijimin e lehtėsirave tregtare, mbajtjen nėn kontroll tė treguesve makroekonomikė dhe reformave tė tjera ligjore e administrative. Aktiviteti ekonomik nė Shqipėri ka ecur sipas parashikimeve, inflacioni shfaqet nė nivele tė kontrolluara dhe brenda objektivi tė Bankės sė Shqipėrisė, ndėrsa sistemi bankar shqiptar paraqitet i shėndetshėm dhe i aftė pėr tė zhvilluar funksionin e tij tė ndėrmjetėsimit tė financiar.

Gjithashtu Ministri Gjana vlerėsoi qėndrimin dhe mbėshtetjen e Turqisė ndaj Republikės sė Kosovės duke thėnė se Turqia luan njė rol tė rėndėsishėm dhe ka mbėshtetur fuqishėm paqen dhe stabilitetin nė Ballkan. “-Ne shprehim mirėnjohjen pėr ndihmėn konkrete qė Turqia i jep Republikės sė Kosovės dhe kemi besim se ajo do tė pėrkrahė akoma mė fuqimisht pėrfaqėsimin dhe pjesėmarrjen e Kosovės nė projektet, programet dhe aktivitetet shumėpalėshe rajonale.

Bisedimet mes dy delegacioneve konkluduan me nėnshkrimin e njė protokolli, i cili pėrbėn njė dokument tė rėndėsishėm qė nxit dhe ndihmon nė rritjen e bashkėpunimit dhe shkėmbimeve tregtare mes dy vendeve.

Disa nga pikat kryesore pėr tė cilat palėt ranė dakord nė punimet e kėtij sesioni janė: 1. Tregtia dypalėshe do tė ketė njė strukturė mė tė ekuilibruar,
2. Nė gjysmėn e parė tė vitit 2009 njė delegacion tregtar turk do tė vizitojė Shqipėrinė, 3. Nė gjysmėn e dytė tė vitit 2009 nė Turqi do tė organizohet mbledhja e pėrbashkėt e Kėshillit tė Biznesit Shqiptaro-Turk, 4. Eliminimi i problemeve qė hasin rrethet e biznesit, 5. Me synim zhvillimin e bashkėpunimit nė fushėn e kontraktimit dhe shėrbimeve kėshillimore nė ēerekun e parė tė vitit 2009 do tė nėnshkruhet nė lidhje me kėtė temė njė Memorandum Mirėkuptimi, 6. Do tė nėnshkruhen gjithashtu kėtė vit edhe marrėveshje bashkėpunimi nė fushat e Patentave dhe Standardizimeve, 7. Do tė vazhdojė bashkėpunimi pėr tė dėrguar gaz pėrmes Turqisė nė Shqipėri dhe Evropė, 8. Mbledhja e Komisionit tė Pėrbashkėt pėr Transportin Rrugor do tė bėhet nė gjysmėn e parė tė vitit 2009, 9. Do tė bėhen punime pėr identifikimin e mundėsive pėr hapjen e linjave tė transportit detar Ro-Ro dhe trageteve hekurudhore (Train-Ferry) ndėrmjet porteve turke e shqiptare, 10. Do tė rritet bashkėpunimi nė fushat e bujqėsisė, mjedisit, turizmit dhe shėndetėsisė, 11. Nė ēerekun e parė tė vitit 2009 mes Agjencisė Turke pėr Bashkėpunim dhe Zhvillim (TIKA) dhe Ministrisė sė Ekonomisė sė Shqipėrisė do tė firmoset njė Protokoll Bashkėpunimi. Gjithashtu kryetari i delegacionit shqiptar Zoti Jemin Gjana nė ditėn e dytė tė qėndrimit nė Ankara pati nė selinė e Agjencisė Turke pėr Bashkėpunim dhe Zhvillim, TIKA, njė takim edhe me Ministrin e Shtetit tė Turqisė Mustafa Sait Jazėxhėollu dhe pėrfaqėsues tė autoriteteve turke, ku Zoti Jazėxhėollu shprehu gatishmėrinė e qeverisė dhe institucioneve turke pėr tė mbėshtetur Shqipėrinė nė ēdo fushė bashkėpunimi dhe nė proceset integruese tė Shqipėrisė nė NATO dhe BE. Ne ndoqėm nga afėr vizitėn e delegacionit shqiptar nė Ankara dhe patėm rastin tė bėjmė njė reportazh edhe me Ministrin e Bujqėsisė, Ushqimit dhe Mbrojtjes sė Konsumatorit Zotin Jemin Gjana.



Hermesnews©AllRightsReserved
Ēdo riprodhim i paautorizuar ndėshkohet sipas ligjeve nė fuqi.

 

 

http://www.shekulli.com.al/2009/01/presidencialet-4-shqiptare-ne-gare.html

Presidencialet, 4 shqiptarė nė garė

Shekulli Online | 30/01/2009 |

Halili janė katėr kandidatėt shqiptarė. Kandidaturės sė Imer Selmanit pėrveē partisė sė tij, Demokracia e Re, mbėshtetje do t'i japė edhe Bashkimi Demokratik Kombėtar me kryetar, Hysni Shaqirin.

Ndėrkaq, kandidaturėn e Nevzat Halitit i cili pėr vete thotė se ėshtė kryetar i Kuvendit tė Republikės sė Iliridės, do ta mbėshtesė edhe Partia e Prosperitetit Demokratik, kryetar i parė i sė cilės ka qenė vetė zoti Halili.

Dy partitė mė tė mėdha politike BDI dhe PDSH nė zgjedhjet presidenciale dhe vendore do tė dalin pa formuar koalicion me ndonjė parti tjetėr politike shqiptare.

Kėto dy parti pėrveē qė kanė kandidatė pėr postin e presidentit do tė propozojnė kandidatėt e tyre edhe nė mbi 20 komuna ku ka votues shqiptarė, nė shumicėn e tė cilėve mund tė fitohet edhe posti i kryetarit tė komunės.

Partitė mė tė vogla politike shqiptare, si Partia e Prosperitetit Demokratik, Demokracia e Re si dhe Bashkimi Demokratik Kombėtar do tė garojnė nė numėr tė caktuar tė komunave.

Ndėrsa Bashkimi Demokratik Shqiptar me kryetar, Bardhyl Mahmutin nuk nuk do tė hyjė nė kėto zgjedhje me arsyetim se nė Maqedoni nuk ka klimė tė mjaftueshme demokratike pėr tė realizuar zgjedhje tė lira, demokratike dhe tė ndershme.

Zgjedhjet presidenciale dhe vendore tė cilat do tė mbahen me 22 mars tė kėtij viti janė tė njė rėndėsie tė veēantė pėr proceset eurointegruese tė Maqedonisė.

Pėr kėtė dėshmon edhe fakti se OSBE-ODIHR do ta shtojė numrin e vėzhguesve tė saj tė cilėt do ta monitorojnė procesin zgjedhor.

Kjo ndodh pėr faktin se zgjedhjet e parakohshme parlamentare tė vitit tė kaluar u karakerizuan pėr incidentet e shumta zgjedhore.

Diplomatėt perėndimorė po ushtrojnė presion ndaj autoriteteve nė Shkup si dhe politikanėve qė tė mos pėrsėriten incidentet e zgjedhjeve tė kaluara, tė cilat, sipas tyre do tė rrezikonin tė ardhmen evropiane tė Maqedonisė.

 

 
http://www.gazeta55.net/index.php?kat=opinion&artikulli=3542
 OPINION

Roli i Famullisė sė Tiranės nė mbrojtjen e hebrenjve, gjatė Luftės sė dytė Botėrore

30-01-2009 / Nga Nikolin Kurti

Simpoziumi i sotem i Beratit, ne vigjilje te Dites Nderkombetare te Holokaustit, te cilen jemi duke kremtuar, ofron nje rast te jashtezakonshem per te ripare kapituj shume interesant te historise sone dhe njekohesisht pėr te pėrvetėsuar vlerat humane qe kane shėnuar ketė histori.
Ne kete panel kaq te pasur dhe te ndritur me studiues te nderuar, autoritete te larta qendrore dhe lokale si dhe personalitete te huaj te pranishėm, besoj qe ky eveniment nuk do te jete vetėm njė kėrkim “arkeologjik”, por njė ēelės tjetėr leximi te jetės tone sot dhe ne te ardhmen.
Simpoziumi SHOAH i Beratit ėshtė vazhdim i gjurmimit te imėt te historisė tone si me sytė e shqiponjės por dhe me ato te kukuvajkes. Sytė e shqiponjės na duhen pėr te kundruar agimet dritėplote dhe sytė e kukuvajkės pėr te shikuar perėndimet e ftohta dhe netėt e errėta. Jubiletė ndėrkombėtare te SHOAH ne Shqipėri mendoj se janė parashikuar te tilla dhe nga botekuptimi hebraiko-kristian, si moment rizgjimi dhe reflektimi te fakteve te pėrgjumura.
Duke guxuar te gjithė te pranishmeve t’ju prezantoj disa shembuj por duke i ftuar modestish qe shembujt e te merren dhe si te tille dhe jo e vėrtete fakti ato mund te pėrdoren si fusha te reja kėrkimi.
Ky simpozium i nderuar i Beratit te lavdishėm do na japė mundėsinė dhe njėkohėsisht sfidėn pėr te demonstruar dinjitetin tone shqiptar ne tryezėn e madhe te popujve qe kemi dhe ne diēka te vėrtete e te madhe pėr to, e veēanėrisht pėr  hebrenjtė.
Famullia e Kishės Katolike tė Tiranes ishte famullia me e rėndėsishme e Shqipėrisė pėr faktin se ishte pjese e institucioneve qeveritare, parlamentare, juridike, diplomatike, kulturore, ekonomike, financiare, shoqėrore etj, qe priviligjon kryeqyteti i njė shteti, Prej v. 1938 e deri me 1947 kjo famulli drejtohej nga famullitari dekan i saj Dom Shtjefėn Kurti. Studimi i qindra e mijėra shkresave, korrespondencave, letrave, buletineve, raporteve etj, te kėsaj famullie te ndodhura ne Arshivėn e Shtetit janė te njė rėndėsie te veēante pėr te hulumtuar historinė e kėsaj periudhe. Kjo pėr faktin se brenda 6-7 viteve ndodhen ndryshime dramatike si rėnia e Mbretėrisė se Zogut, pushtimi italian, okupimi nazist dhe ardhja ne pushtet te fitueseve te luftės II botėrore, ēlirimtaret e Tiranes e Shqipėrisė te udhėhequr nga PKSH.
Periudhe e sipėrcituar ėshtė dhe periudha e prurjeve me te mėdha te hebrenjve nga vendet fqinje, Evropa Qendrore e vise te tjera te nxehta antisemite pėr te gjetur strehe e mbrojtje tek shqiptaret. Sipas dr.Shaban Sinanit, ne studimin e tij, “Ne Shqipėri s’ka pasur Holokaust”, janė mbi 2264 hebrenj qe kane hyre ne vendin tone statikisht para dhe gjate luftės.
Duke asistuar dosjet e shumta te Fondit “Arqipeshkvia Durrės-Tirane, Famullia e Kishės Katolike Tirane”, ne D.P.A.SH, u besafova nga disa dokumente zyrtare ne te cilat shkruhej se disa hebrenj te ardhur ne Tirane kėrkonin nėpėrmjet procedurave liturgjike ndėrrimin e fesė te tyre hebraike ne katolike. Natyrshėm linden plot pyetje, arsyetime, gjykime, analiza etj. te kėtyre fakteve te cilat kėrkonin pėrgjigje si p.sh: Cili ishte roli i famullisė e drejtuesit te saj Shtjefen Kurti ne ketė proces? A ishte Kisha Katolike e Tiranes pjese e ndėrgjegjes dhe e solidaritetit human te popullit qe ajo i shėrbente? Pse famullitari i saj Dom Shtjefėn Kurti duke thyer te gjitha afatet procedurale mjaft te ngurta te konvertimit, ju hiqte pasaportėn religjioze hebraike hebrenjve duke u pajisur me pasaporte katolike?
Pėr te gjetur njė pėrgjigje e konkluzion te sakte le te analizojmė disa dokumente autentike te kėsaj famullie. Me shkresėn nr. 458/43, dt. 22.VII.1943, te Zyrės Famullitare te Kishės Katolike Tirane te firmosur nga famullitari Don Shtjefen Kurti, dejtuar Zyres Ordinariate te Arqipeshkvise Durres thuhet: “ VENKO VERAH , ēifut prej Shkupi, asht pėrgatite ne mėsimin e fesė sonė ma se miri prej Atė Pjeter Meshkalles, edhe nep sheje te mira konvikcioni. Kejo Zyre Famullitare kėrkon leje me e pagzue”. Shėrbyesi i asaje Zyre Ordinariate, Famullitari (Don Shtjefen Kurti). Firma.
AQSH, F.131, V. 1943, D 9, fl. 25.
Me po atė date 22. korrik 1943, me shkresėn nr. 348/43, Curia Archiepiscopalis Durradiensis, i pėrgjigjet Zyrės Famullitare Tirane: “Mbasi kenka gatue ma se miri e po nepka sheje te mira konvikcioni, ne ditėn qi t’u duket ma e pėrshtatshme mundeni me i dhanė Pagėzimin Shejt ēifutit prej Shkupit VENKO VERAH. Vincenc Prendushi - Arqipeshkev. Poshtė kėsaj letre lexojmė shėnimin: “U muerr ditėn 31.7.1943” dhe me poshtė “Ditėn 3 gusht 1943, VENKO VERAH  kje pagzue e u regjistrue ne Librin e te Pagzuemeve me numrin 138” . Te dyja shenimet firmosur Don Shtjefen Kurti. AQSH , F 131 , V. 1943 , D 9, fl.24.
Siē shihet kėrkesa pėr leje pagėzimi nga famullia e Tiranes e miratimi nga Arqipeshkvia ne Durrės ėshtė bere brenda ditės. Siē kuptohet ka patur njė interesim direkt, personal dhe dergim dorazi i ēuarjes se kerekeses dhe marrjes se pėrgjigjes pa pritur kohen e gjate me poste. Pas 10 ditėsh  ēdo gjė ishte pėrfunduar dhe VENKO VERAH ishte konvertuar ne katolik.
Gjithashtu me shkresėn 324/43 , dt. 11.VI. 1943 , nga Famullia e Tiranės kėrkohet miratimi: “me marre Sakramentin e Pagzimit nesėr , nata e Rrrshajve , pėr 5 ēifuten te tjerė”. AQSH , F. 131 , V.1943 , D 9 , fl. 27 .
Po kėshtu kemi kėrkesėn me shkrese nr. 565/43 , dt. 2. shtatuer 1943 , nga Famullia e Tiranes pėr “Zojushen Olga Nikolic, e bija e Blogota e Danica Kovacevic, lindur ne Tandi (USA) me 22 korrik 1913, ardhur ne Tirane prej Kotorrit pėr me u ba katolike”. AQSH, F.131, V.1943, D 9, fl.23.
Me shkresėn prot. Nr. 192, dt. 19 luglio 1940, kemi Abiura te ARINETA PETERSON, te kryer ne prani te Parroco Don Stefano Kurti, e testimoni Rina Palandri, Angelica Moretti.
AQSH, F.131, V.1940, D 6, fl.8.
Me shkresėn prot. Nr. 601/43 , Tirane 17.8.1943 , te Zyrės se Famullisė te Kishės Katolike - Tirane, dėrguar Zyrės Ordinarjate Arqipeshkvore te Durresit ne Delbenisht, lexojmė: “zz. ABRAM FRIZ, ARMANDO ALFANDARI e RAKELE ALFANDARI, ēifuten, duen me u ba katolike edhe janė pėrgatite ne Katekizmin Katolik. Zyra Famullitare kėrkon lejen prej Asaj Zyre ordinajate Arqipeshkvnore, me muejt me i pagzue. Famullitari Don Shtjefen Kurti”. AQSH, F.131, V.1943, D 9, fl.22. Padyshim dhe pėr ketė kėrkese miratimi ka ardhur i menjėhershėm dhe kėta hebrenj janė kthyer ne katolike.
Pra siē demonstruam me lart, njė nga mėnyrat pėr te fshehur identitetin hebraik pėr hebrenjtė e ardhur ne Shqipėri u pėrdor dhe nderimi formal i fesė, nderim i cili u shėrbente pėr te siguruar mbrojtje personale apo te familjes nga pėrndjekjet e forcave te Getapos. Ungjillėzimi i tyre formal ėshtė pranuar me koshience te plote nga meshtari i Famullisė se Tirane, Don Shtjefen Kurti, i cili shikonte tek kjo skeme konvertimi, urgjente pėr njė ose disa dite, si te vetmen mundėsi qe ai kishte ne dore pėr te kontribuar ne mbrojtjen e shpėtimin e tyre. Anashkalimi i procedurave tepėr rigoroze te aplikimit ne fe katolike si: pagėzimi, krezmimi, rrėfimi, kungimi, vojimi e bekimi, te cilat duan muaj te tere, pėr rastin e ēifuteve nga meshtari Shtjefen Kurti ishte i vetmi shans pėr t’u fshehur identitetin e tyre pa u kuptuar nga strukturat naziste. Don Shtjefen Kurti ishte i vetėdijshėm per keto veprime sepse ay e kishte pėsuar vete kur i kėrcėnuar nga organizata terroriste serbe, “Crna Ruka” pėr ta vrare, ishte arratisur nga Novosela e Epėrme e Kosovės me 31 dhjetor 1930 se bashku me familjaret e tij pėr ne Shqipėri. Don Shtjefen Kurti e dinte me mire nga kushdo ēdo te thotė gjenocid sepse me 5 maj 1930, ai ne Gjeneve i kishte dorėzuar dokumentin “Memoire”, Eric Drymond, Sekretar i Pėrgjithshėm i Lidhjes se Kombeve, mbi persekutimin fizik, moral, kulturor, arsimor e dhunim te drejtave te njeriut etj, te popullsisė shqiptare te Kosovės nga serboshovinistet e Mbretėrisė se Jugosllavisė. Kjo tė sjell nė ish-sekretaren e jashtme amerikane Medlin Ollbrajt, e cila duke kujtuar femijerine e vet qe largohej rrugėve te Ēekisė pėr t’i shpėtuar shfarosjes, dha atė ndihme historike shpėtuese pėr popullin kosovar, i cili me qindramijra eksodonte nga Kosova me 1999, pėr ne Shqipėri, Maqedoni, Mal Zi e gjetke. Solidariteti e suportimi i ekzigjences se hebrenjve pėr t’i shpėtuar gjenocidit nazist i shprehur nga Kisha Katolike nuk ėshtė ekskluzivitet i vetėm i kėtij institucioni fetar. Ka fakte te besueshme, si ai i hebreut SIEGFRID SCHVARZ apo i ELIA DAVID KOHEN qe kėrkuan lėnien e fesė te tyre dhe u konvertuan ne myslimanė. Vlerėsimi ne “Rezolutėn e Mirėnjohjes” qe Kongresi Amerikan miratoi me 17 nėntor 2005, ne nderim te popullit shqiptar i cili nuk lejoi prekjen e hebrenjve gjate luftės se Dytė Botėrore thuhet se: “kongresmenet amerikane morėn ketė nisme duke vlerėsuar qe myslimanėt dhe te krishtere shqiptare e konsideronin ēeshtje te brendshme nderi mbrojtjen e hebrenjve nga holokausti, ku pėr fshehjen e identitetit te hebrenjve ndihmuan pozitivisht e me merite  dhe kleri e faltoret”.
Duke pėrfunduar me lejoni t’ju rrėfej njė fabul te menēur te popullit te madh te Izraelit.
Njė rabin, sipas traditės hebraike shkonte ne pyll dhe ndizte njė zjarr dhe lutej sa here popullit te tij i kėrcėnohej ndonjė fatkeqėsi. Si arrinte ne vendin e caktuar, ndizte zjarrin, lutej dhe fatkeqėsia largohej. Me vone nje nxėnės i kėtij rabini shkoi ne te njėjtin vend te lutej: “Moisi me dėgjo, unė nuk di te ndez zjarr, di vetėm te lutem” e fatkeqėsia u largua. Me vone njė rabin tjetėr shkoi ne te njėjtin vend dhe tha “nuk di te ndez zjarr, nuk di te lutem, di ketė vend te caktuar e kjo mjafton. Me vone njė rabin tjetėr qe i takoi pėr te shpėtuar popullin e tij nga e keqja, ndenjur ne shtėpinė e tij, me koke pėrkulur i lutej Zotit: “Unė s’di te ndez zjarr, as te lutem, s’me kujtohet vendi ne pyll, por me kujtohet vetėm ngjarja e kjo mjafton”, pėrfundon tregimin nobelisti i madh Eli Winsel.
Unė jam sot kėtu ne Beratin e Shenjte jo pėr te ndezur zjarrin, jo pėr t’u lutur por pėr te rrėfyer njė ngjarje kulmore te historisė se popullit tone qe e kemi dėgjuar, studiuar e zbatuar, ngjarje e cila shpėtoi nga fatkeqėsia e mėkatit popullin shqiptar si i vetmi popull qe i ruajti, i ndihmoi e i shpėtoi hebrenjtė ne token tone.
Duke e mbyllur me lejoni te pohoj se institucionet fetare ne Shqipėri dhe predikuesit e tyre si pjese e fatit dhe ndėrgjegjes se popullit te tij, me qėndrimin e veprimet e tyre nderuan veten dhe bashkėsinė shqiptare nga ato kishin dale pėr ta pohuar e ripohuar se bashku traditėn shekullore se: “Populli shqiptar kurrė nuk i ka shkaktuar dhimbje e trishtim asjė populli tjetėr”.

Fjala e mbajtur nė simpoziumin e mbajtur nė Berat, 25 janarin e shkuar, me rastin e ditės sė Shoas. Kumtesa ėshtė publikuar edhe nė librin shqip/anglisht "Prania historike dhe shpėtimi i hebrenjve gjatė luftės - studime dhe dokumente”, publikim i mundėsuar nga Ambasada e SHBA-sė nė Tiranė dhe konsullata e Nderit e Izraelit ne Shqiperi.

 
 
http://www.panorama.com.al/index.php?id=24115
Izraeli nderon shqiptarėt qė mbajtėn hebrenjtė gjatė luftės
» Vendosur: 29/01/2009 - 08:48


Leonard Berberi *

Ėshtė familja e Rafael Abravanel. Janė Davidi, Esteri, Matilda e Memo Solomon. Por edhe Frici, Katerina dhe vajza e tyre Gertrudė. Kėtu askush nuk ia kujton emrat. Janė tė shumtė emrat. Ca mė shumė se 200. Dhe janė tė gjithė hebrenj. Tė arratisur nga ēmenduria nazifashiste. Tė mbrojtur nga shqiptarėt. Mė sė shumti myslimanė. Ndėrsa bota kujton ēmendurinė njerėzore nė Ditėn Ndėrkombėtare tė Kujtesės, muzeu i Holokaustit “Yad Vashem” i Jerusalemit ka nderuar ata shqiptarė qė rrezikuan jetėn, gjatė pushtimit, pėr tė shpėtuar jetėt e qindra hebrenjve tė shpėrngulur nė Shqipėri, apo tė arratisur nga Polonia, Austria e Jugosllavia.
Nė lindje tė Tel-Avivit, nė qytetin e Ramallahut (ku jetojnė hebrenj dhe arabė) u organizua njė ekspozitė fotografike nė nder tė “tė drejtėve” tė Shqipėrisė. Gjithsej 63. Norman Gershman shkoi nė “vendin e shqiponjave” dhe atje pėrjetėsoi tė gjithė “Tė drejtėt mes popujve”. Shumė prej tyre nuk janė mė. Nė vend tė tyre janė fėmijėt e nipėrit. Sepse ky akt nuk harrohet. “Shqipėria ėshtė njė rast i veēantė nė historinė e Shoahut. Jo vetėm gjermanėt nuk ia dolėn nė tentativėn pėr tė eliminuar 200 hebrenj tė regjistruar nė Tiranė, pėrkundrazi nė fund tė luftės, nė territorin e saj numri i pėrgjithshėm i tyre u rrit nė 1600-1800”, - thotė Avner Shalev, presidenti i “Yad Vashem”. Ndėrsa Shalev flet, i pranishėm ėshtė Refik Veseli, djali i njė prej “tė drejtėve”. Nuk do tė kishte njė rast mė tė mirė se ky. Me Gazėn e torturuar. Ėshtė njė popull qė vazhdon tė jetojė nė agoni. “Ishte viti 1943 kur familja Solomon, David, Ester dhe fėmijėt Matilda e Memo, u fshehėn nė shtėpinė tonė”, tregon Beqir Kazazi nga Tirana, teksa shton se familjes hebreje iu dha njė mbiemėr mysliman, pėr tė mos pėrhapur dyshime. “Fėmijėt luanin nė oborrin pas shtėpisė me ne, edhe pse prindėrit ndiheshin tė terrorizuar”, vazhdon Beqiri. Kur makthi mori fund, familja Solomon u kthye nė Izrael. Me ardhjen nė pushtet tė komunistėve, shqiptarėve iu ndalua ēdo kontakt me jashtė. Vetėm pas gjysmė shekulli, disa prej familjeve tė arratisura mundėn tė kenė lajme prej mirėbėrėsve tė tyre. Kėshtu Beqiri mėsoi se vogėlushi Memo (emėr pėrkėdhelie i Mori Amarilio), u bė muzikant, studioi nė Beersheba dhe mė pas u transferua nė Jerusalem. E motra, Matilda, ka punuar nė administratė. Nuk ėshtė kėshtu pėr tė gjithė. Janė tė shumtė shqiptarėt qė nuk patėn mė lajme prej mysafirėve tė tyre tė veēantė, edhe pse shpresojnė qė njė ditė tė mund tė ripėrqafojnė shokėt e lojėrave.
(* Student nė shkollėn e gazetarisė tė "Corriere della Sera"-s dhe tė Universitetit tė Milano-s)


Ekspozita
“Besa: Kodi i nderit - Myslimanėt qė shpėtuan hebrenjtė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore”, ėshtė ekspozita qė fotografi amerikan Norman Gershman ka hapur nė Muzeun e Holokaustit nė Tel-Aviv. Pėr tė realizuar kėtė ekspozitė fotografike, por edhe njė libėr e njė dokumentar, Gershman vizitoi disa herė Shqipėrinė. Intervistoi rreth 70 familje, qė kanė strehuar gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, familje herbeje. Kjo, jo vetėm pėr tė mbledhur histori e pėr tė fiksuar portrete, por pėr tė kuptuar konceptin e tyre mbi fenė, besimin dhe luftėn. “Ata janė njerėz tė mirė, tė cilėt u ndjenė tė detyruar tė ndihmonin, edhe pse ishin tė rrezikuar nga nazistėt, qė mund t’u shuanin gjithė familjen”, thotė Gershman. “Unė sfidoj kėdo qė mund tė thotė se kėta njerėz janė terroristė, apo simpatizantė tė terroristėve”.
 
 
 
 
http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=52140
“Besa, Kodi i Nderit” Shqiptarėt qė shpėtuan hebrenjtė nga Holokausti
» Dėrguar mė: 28/01/2009 - 14:08
 
Shtėpia e shqiptarit ėshtė e Zotit, e miqve dhe nė fund e familjes. Kurani na mėson ne se tė gjithė njerėzit, hebrenjtė, tė krishterėt dhe myslimanėt kanė njė zot tė vetėm". Kėto janė fjalėt prekėse tė Refik Veselit, prindėrit e tė cilit ishin shqiptarėt e parė qė u nderuan nga Yad Vashemi si "Mė tė drejtėt mes kombeve'. Ata nuk ishin tė vetėm: Yad Vashem ka njohur deri tani 63 shqiptarė mes 22 mijė vetėve tė tjerė qė janė nderuar me kėtė titull. Shqipėria, njė vend i vogėl europian me shumicė myslimane, arriti sukses aty ku vende tė tjera dėshtuan. Thuajse tė gjithė hebrenjtė brenda kufijve shqiptarė gjatė pushtimit nazist, arritėn tė shpėtojnė. Sikur vendet e tjera tė Europės tė kishin pasur kėtė kod nderi, tipik pėr shqiptarėt, fati i hebrenjve gjatė kėsaj periudhe tė errėt do tė kishte qenė shumė ndryshe. Ky ėshtė edhe mesazhi mė i rėndėsishėm i ekspozitės sė hapur disa kohė mė parė nė hollin e muzeut "Yad Vashem", nė praninė e Ministrit izraelit tė Kulturės dhe Shkencės, Rajeb Majadele; pėrfaqėsuesve tė ambasadės shqiptare nė Izrael, si dhe shumė shqiptarėve. Dje, kjo ekspozitė u hap edhe nė ndėrtesėn e OKB-sė nė Nju Jork pėr tė pėrkujtuar ditėn e kujtimit tė Holokaustit, ndėrkohė qė do tė ēelet edhe nė vende tė tjera tė botės.
Ekspozita pėr shqiptarėt
Ekspozita paraqet 17 fotografi tė realizuara nga fotografi amerikan, Norman Gersham me shqiptarė myslimanė, individė dhe familje qė shpėtuan hebrenjtė. Edhe nėse shpėtimtarėt nuk ishin gjallė, Gersham ka fotografuar pasardhėsit e tyre. Ēdo fotografi pėrmban njė histori tė veēantė shpėtimi. Sidoqoftė, rėndėsia e fotografive nuk ka lidhje vetėm me historinė njerėzore, por edhe me ndjeshmėrinė e fotografit ndaj saj. Fytyrat e shpėtimtarėve kanė njė aureolė shkėlqimi dhe drite, hapjeje dhe ftese pėr tė njohur familjet e tyre. Fotografitė kanė njė lloj origjinaliteti shqiptar; objektet me tė cilat ato zgjedhin tė fotografohen, veshjet myslimane dhe duart mbi kraharor, qė nėnkupton shenjėn e besės, ėshtė domethėnėse. Fėmijėt e njė prej shpėtimtarėve shqiptarė mė treguan se i ati u kishte mėsuar disa rregulla tė pėrhershme: 'Nėse dėgjon trokitje nė derė, gjithnjė hap dhe merr pėrgjegjėsinė, je i detyruar'", - tregon Gersham. Fjalėt e tyre janė prova qė tregojnė se veprimet e prindėrve tė tyre janė kthyer nė ligj tė sė ardhmes, qė i nxit njerėzit tė ndihmojnė tė afėrmit e tyre nė kohė tė vėshtira.
Historia e pazakontė
Pas pushtimit gjerman, popullsia shqiptare nė njė akt tė jashtėzakonshėm refuzoi tė zbatonte urdhrat e pushtuesve duke dorėzuar listat e hebrenjve qė ndodheshin nė vend. Pėr mė tepėr, shumė agjenci qeveritare ndihmuan shumė familje hebreje duke i pajisur ato me dokumente tė rreme, nė mėnyrė qė tė fshiheshin mes popullsisė shqiptare. Ndihma e vyer qė iu ofrua hebrenjve ishte e bazuar nė besėn shqiptare, kodin e nderit, qė ende sot ėshtė kodi etik mė i lartė i vendit. Ai qė vepron sipas besės, ėshtė ai qė ruan nderin dhe mban fjalėn. Ndihma qė iu dha hebrenjve duhet konsideruar si njė ēėshtje e nderit kombėtar. Shqiptarėt rrezikuan shumė pėr t'i mbrojtur ata dhe kėto akte rrjedhin nga dashuria, mirėsia, zemėrgjerėsia dhe dėshira pėr tė ndihmuar ata qė janė nė nevojė, edhe pse tė njė besimi apo origjine tjetėr.
 

 

http://gazetametropol.com/tekst.php?idt=56929
Njė libėr pėr sjelljen shqiptare ndaj hebrenjve
B. GOCE
27/01/2009  27 janari, Dita Ndėrkombėtare e Kujtesės, nė nderim tė viktimave tė gjenocidit nazist. Njė libėr nga prof. dr. Shaban Sinani dhe Naim Zoto

“Prania historike dhe shpėtimi i hebrenjve gjatė Luftės”, njė libėr me rreth 300 faqe me studime dhe dokumente mė tė reja tė zbuluara pėr fatin dhe lidhjet e hebrenjve me shqiptarėt dhe Shqipėrinė tashmė gjendet nė libraritė kryesore tė vendit. Libri ėshtė pėrgatitur nga gazetari Naim Zoto nėn kujdesin shkencor tė prof. dr. Shaban Sinani, studiues i njohur nė shkallė ndėrkombėtare pėr ēėshtjen e hebrenjve nė Ballkan. Botimi i librit ėshtė mundėsuar nga ambasada e Shteteve tė Bashkuara dhe konsullata e nderit e Izraelit nė Shqipėri. Libri ka marrė shkas nga konferenca shkencore me titull: “Berati pėr shpėtimin e hebrenjve”, qė u zhvillua vjet mė 25 janar 2008, por qė ėshtė pasuruar me materiale, tė dhėna e dokumente tė tjera, tė cilat e sjellin argumentin nė formatin shkencor.

Hartuesit e librit bėjnė publike studimet mė tė reja pėr fatin e hebrenjve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, duke u fokusuar nė sjelljen shqiptare ndaj holokaustit nazist, sjellje qė ka mahnitur Perėndimin. Nė parathėnien e librit citohet ambasadori amerikan, zoti Xhn Uidhers, i cili duke iu referuar mikpritjes dhe mbrojtjes qė shqiptarėt u bėnė hebrenjve tė rrezikuar para dhe gjatė Luftės sė Dytė Botėrore ka thėnė: "Bota do tė kishte qenė njė vend shumė mė i mirė, nėse do tė kishte vepruar nė atė kohė ashtu si veproi Shqipėria."

Nė librin “Prania historike dhe shpėtimi i hebrenjve gjatė Luftės” gjenden tė dhėna dhe studime mjaft interesante mbi aspekte tė historisė sė hebrenjve nė Shqipėri nga autorė e historianė, si prof. dr. Ferit Duka, prof. dr. Pėllumb Xhufi, prof. dr. Kostas Giakoumis, prof. dr. Shaban Sinani, prof. dr. Jovan Basho etj.

Duke lėnė mėnjanė rrėfimet dhe motivimet folklorike qė kanė karakterizuar deri dje pėr tė shpjeguar “fenomenin Shqipėri” nė sjelljen ndaj hebrenjve, libri “Prania historike dhe shpėtimi i hebrenjve gjatė Luftės” shėnon njė kontribut themelor pėr tė pasur njė histori realiste dhe tė mbėshtetur nė kritere shkencore.

Njė nga vlerat kryesore tė librit lidhet me pėrfshirjen nė tė tė njė bibliografi gati shteruese. Nė rreth 20 faqe jepen mbi 300 autorė dhe tituj veprash referenciale pėr historinė e hebrenjve e veēanėrisht marrėdhėniet e tyre me shqiptarėt nė Ballkan. Bibliografia ėshtė hartuar nga prof. dr. Shaban Sinani. Gjithashtu pėr ēdo artikull tė librit ka edhe njė pėrmbledhje (somario) tė tij nė shqip.

Lamtumirė orkestrantit Binjaku

“Humbja e njė vlere njerėzore, qė pėrjetohet nga njė dhimbje qė nė shumėndjeshmėrinė e saj reflekton gjatė”, kėshtu e quajnė largimin nga jeta tė kolegut tė tyre Sazan Binjaku artistėt e Teatrit Kombėtar tė Operės dhe Baletit. Pjesėtar i Orkestrės sė TKOB-it, violonēelisti Binjaku u nda nga jeta mbrėmjen e sė dielės, pa arritur tė ēelė siparin e galasė sė Baletit. Me gjithė sėmundjen qė iu shfaq tinėzisht verėn e kaluar, ai nuk u nda nga skena gjithė stinėn dimėrore tė kaluar. Mori pjesė para njė jave nė turneun e fundit tė Orkestrės sė TKOB-it nė Greqi dhe vetėm dy ditė u largua nga provat, pa rėnė nė sy, sikur nuk deshi tė trondiste pėrgatitjet pėr ēeljen e sezonit 2009. Sazani ka punuar gjatė nė TKOB, fillimisht si njė nga pjesėtarėt e grupit "Na bashkoi kėnga popullore" dhe mė pas nė orkestrėn simfonike tė institucionit. I gjallė dhe aktiv gjithmonė. I pėrkushtuar ndaj jetės familjare dhe me aftėsi muzikore tė shumanshme - kėshtu do ta kujtojnė atė miqtė, shokėt e formacionit muzikor dhe i gjithė institucioni.

I pari uorkshop pėr katalogimin e trashėgimisė kulturore shpirtėrore

“Katalogimi i trashėgimisė kulturore shpirtėrore” ėshtė objekti i njė uorkshopi qė do tė mbahet kėto ditė nė sallėn e Muzeut Historik Kombėtar. Organizuar nga Kėshilli i Muzikės Shqiptare nė bashkėpunim me komisionin kombėtar tė UNESCO-s, nė uorkshop do tė marrin pjesė specialistė tė fushės, punonjės tė institucioneve kulturore tė trashėgimisė kulturore nė qendėr dhe nė bazė, studentė dhe tė interesuar tė fushės sė trashėgimisė kulturore shpirtėrore. Siē dihet, katalogimi i vlerave tė trashėgimisė kulturore shpirtėrore ėshtė njė fushė e re pune pėr trashėgiminė kulturore shqiptare. Ligji “Pėr trashėgimisė kulturore”, i ndryshuar, parashikon krijimin e Komitetit Kombėtar tė Trashėgimisė Kulturore Shpirtėrore, i cili ndėr tė tjera duhet tė shpallė edhe listėn tonė tė kryeveprave tė trashėgimisė kulturore shpirtėrore, kjo krahas listės sė monumenteve tė kulturės materiale, e cila tashmė ekziston prej vitit 1948. Detyrimet pėr thellim tė mėtejshėm nė fushėn e katalogimit tė vlerave tė trashėgimisė kulturore shpirtėrore rriten pas shpalljes sė isopolifonisė popullore shqiptare si kryevepėr e trashėgimisė gojore tė njerėzimit-UNESCO , e nė mėnyrė tė veēantė pas ratifikimit qė Shqipėria i bėri konventės sė UNESCO-s “Pėr trashėgiminė shpirtėrore” nė vitin 2006, ku parashikohet edhe hedhja e hapave konkretė pėr katalogimin e trashėgimisė shpirtėrore. Do tė pėrshėndesin uorkshopin Elida Petoshati nga komisioni kombėtar i UNESCO-s pranė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme, akademiku Myzafer Korkuti nga Akademia e Shkencave, Izet Duraku, drejtor i Qendrės Kombėtare tė Inventarizimit tė Pasurive Kulturore; prof. dr. Miaser Dibra, drejtorja e Institutit tė Antropologjisė Kulturore dhe e Studimit tė Arteve pranė Qendrės sė Studimeve Albanologjike. Gjatė uorkshopit prof. dr. Fatmir Hysi nga Akademia e Arteve, Fakulteti i Muzikės, do tė drejtojė seancėn praktike tė punės, ku do tė referojnė akademiku Vasil S. Tole kumtesėn “Konventa e UNESCO-s pėr ruajtjen dhe mbrojtjen e trashėgimisė kulturore shpirtėrore”; magjistėr Klodian Qafoku dhe Ma. Armand Zaēeliēi do tė referojnė "Dixhitalizimi i arkivit muzikor tė Institutit tė Antropologjisė Muzikore sipas standardeve ndėrkombėtare, arritje dhe risi", ndėrsa Ilir Parangoni do tė prezantojė punėn e bėrė deri tani pėr hartimin e “Databases sė iso-polifonisė popullore shqiptare.

Betimi i shqiptarėve pėr tė shpėtuar hebrenjtė...

“Besa”, rrėfimi pėrmes fotografive

Fotografitė shpesh flasin mė shumė sesa vetė fjalėt. Ato dėshmojnė pėr ngjarje e histori dhe sjellin fakte qė njė sistem apo periudhė edhe i ka fshehur apo zhdukur. Nė kėtė mėnyrė vjen edhe historia se si shqiptarėt shpėtuan mijėra hebrenj gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Njė histori “e varrosur pėr dekada nga regjimi i ashpėr komunist”, siē e komenton fotografi Norman H. Gershman, i cili ėshtė edhe autori i librit “Besa - myslimanėt qė shpėtuan hebrenjtė nė Luftėn e Dytė Botėrore”.

Pėr njė periudhė mė shumė se 5-vjeēare Gershman vizitoi Shqipėrinė disa herė pėr tė mbledhur tė dhėna pėr historitė dhe fotografi tė kėtyre njerėzve dhe familjeve tė tyre ( i cilėson “shqiptarė heroikė”), duke dashur tė dokumentojė betimin e tyre tė patundur, ose besėn, pėr tė mbrojtur motrat dhe vėllezėrit e tyre hebrenj. “Besa ėshtė njė kod nderi i njerėzve shqiptarė”, - thotė Gershman, tanimė i kthyer nė shtėpinė e tij nė Kolorado. “Ėshtė njė traditė qė na ēon pėr tė parė mbrapa, mbase mijėra vjet. Ėshtė mė shumė se sa thjesht mikėpritje”, - vlerėson fotografi, duke dashur tė flasė pėr kėtė tipar shqiptar, qė sipas tij vjen nė njė mėnyrė origjinale dhe i pandryshuar nga kohėt. “Nėse dikush futet brenda atmosferės, bėhet pjesė e tyre (shqiptarėve), ata do tė sakrifikojnė jetėn e tyre pėr ēdokėnd”, - thekson Greshman.

Libri dokumenton rreth 65 familje shqiptare dhe pėrshkruan heronjtė aktualė, nėse janė akoma gjallė, ose bashkėshorten e tyre, fėmijėt, nipėrit dhe mbesat.

Megjithėse jo shumė hebrenj kanė jetuar nė Shqipėri nė atė kohė, shumė hebrenj mbėshteteshin nė Shqipėri nė kėrkim tė sigurisė sė tyre. Gershman vėren se gjatė Luftės II Botėrore ishin vetėm dy shtete nė Evropė “qė nė mėnyrė aktive refuzuan tė bashkėpunonin me nazistėt: Danimarka dhe Shqipėria”. “Falė pėrpjekjeve tė shqiptarėve, mė shumė se 2000 hebrenj shpėtuan. Ndėrkohė qė nė pjesė tė tjera tė Evropės hebrenjtė u fshehėn nė papafingo apo nė qilarė, nė Shqipėri”, thotė ai, duke theksuar se hebrenj u trajtuan si mysafirė. “Fshatarėt u dhanė rrobat e tyre dhe u vunė emra myslimanė.”

Edhe pse besa ėshtė mė e vjetėr se ilami dhe e emėrtuar nė mėnyrė jo specifike nė Kuran, Gershman shpjegon se megjithatė shqiptarėt e pėrfshijnė konceptin e tyre brenda besimit fetar.

“Shqiptarėt do tė thonė: «Nuk ka besė pa Kuran, dhe nuk ka Kuran pa besė»”, - thotė Gershman. “Ėshtė njė kulturė e pazakontė”, - shton ai, duke shėnuar se njėherė njė shqiptar i tha me seriozitet: “Do tė preferoja qė mė mirė tė vrisja djalin tim sesa tė thyeja besėn.” Ėshtė mė shumė se e fortė. Ėshtė e papėrfytyrueshme pėr njė shqiptar tė thyejė besėn e tij.”

Tė ndihmosh dikė qė ėshtė nė nevojė, ėshtė kaq e ēmueshme, nė kėtė vend. Sipas Greshman asnjė hebre nuk u ėshtė dorėzuar nazistėve nga shqiptarėt. Kėrkimi i Greshman pėr kėta “shqiptarė tė drejtė” filloi mė 2003 nė Yad Vashem, kur i tregoi drejtorit tė projekteve speciale, Mordechai Paldiel, dėshirėn e tij pėr tė fotografuar johebrenjtė qė jetonin nė Evropė e qė kishin shpėtuar hebrenjtė nga mizoria e holokaustit. Paldiel i foli atij pėr shpėtimtarėt nė Shqipėri dhe e drejtoi nė Shoqatėn e Miqėsisė Izraelito–Shqiptare, tė cilėt dinin identitetin e shumė prej kėtyre njerėzve. “70 pėr qind e shqiptarėve janė myslimanė, ndėrsa 30 pėr qind janė katolikė ose ortodoksė”, - shpjegon vetė Greshman, duke shpjeguar se, megjithatė, pėr librin e tij ai vendosi tė fokusohet vetėm te myslimanėt. Pasi sipas tij, nuk ėshtė dėgjuar qė njė mysliman tė shpėtojė njė hebre! “Shumė familje shqiptare i kujtojnė mirė hebrenjtė qė kanė shpėtuar, shumica e tyre u larguan drejt Izraelit pas luftės. Shumė humbėn lidhjet me ata qė shpėtuan dhe dėshirojnė tė jenė sėrish nė kontakt”, - rrėfen ai nė librin e tij. Gershman flet nė veēanti pėr njė familje shqiptare qė i tregoi atij njė tavolinė tė bėrė pėr ta nga njė marangoz hebre. “Ata mė pyetėn nėse mund ta gjeja atė. Mė thanė se emri i tij ishte Jozef dhe ata mendojnė se ai u kthye nė Izrael. Kjo ėshtė gjithēka qė ata dinin”.

Gershman kėrkon tė gjejė dhe nderojė familje qė kanė shpėtuar hebrenj falė trashėgimisė sė tyre fetare dhe traditės kulturore. Pavarėsisht kėsaj, ai e ndien tė nevojshme tė shpjegojė se, nėse flasim pėr mysliman, nuk do tė thotė medoemos se je proarab. “Shiko, nuk po flasim pėr dikė qė ėshtė proarab. Ėshtė vėrtet mjaft e thjeshtė qė ata janė njerėz tė mirė nė kėtė botė. Gjeta myslimanė qė kanė shpėtuar hebrenjtė”, - vijon ai, ndėrsa tregon pėr pėrvojėn e tij me shqiptarėt. “Perceptimi i besimit fetar tė islamit si ēmenduri ėshtė pa kuptim. Jam hebre nė origjinėn time. Do tė jepja jetėn time pėr Izraelin… Megjithatė, po flasim pėr myslimanė. Ata janė thjesht njerėz. Dhe kėta njerėz tė paktė nė numėr (shqiptarėt) kanė njė mesazh pėr botėn. I kundėrshtoj hapur tė gjithė ata qė shohin kėta njerėz sikur janė terroristė apo simpatizantė tė terroristėve.” Gershman vėren se ai pėrpiqet tė pėrdorė artin e tij pėr tė thyer stereotipat dhe pėr tė ndėrtuar nė rrėnjėt e thella tė humanizmit, qė pengohet nga kufij racialė, etnikė, fetarė dhe nacionalė.”

Sė shpejti nė sallat teatrore nė SHBA do tė shfaqet njė dokumentar i plotė bazuar nė punėn e Gershman.

 

Hebrenjtė, si dokumentohen nė Shqipėri
RE.KU


“Prania historike dhe shpėtimi i hebrenjve gjatė luftės”, njė libėr me rreth 300 faqe me studime dhe dokumente mė tė reja tė zbuluara pėr fatin edhe lidhjet e hebrenjve me shqiptarėt dhe Shqipėrinė, tashmė gjendet nė libraritė kryesore tė vendit. Libri ėshtė pėrgatitur nga gazetari Naim Zoto, nėn pėrkujdesin shkencor tė Prof. Dr. Shaban Sinani, njė nga studiuesit, qė edhe falė punė nė Arkivin Qendror, si drejtor, njihet nė njė rreth mė tė gjerė, atė ndėrkombėtar pėr “ēėshtjen e hebrenjve nė Ballkan”. Botimi i librit ėshtė mundėsuar nga ambasada e SHBA, si edhe Konsullata e Nderit e shtetit tė Izraelit nė Shqipėri. Nė fakt, libri ka marrė shkas nga konferenca shkencore me titull: “Berati pėr shpėtimin e hebrenjve”, qė u zhvillua vjet mė 25 janar 2008, por qė ėshtė pasuruar me materiale, tė dhėna, dokumente tė tjera tė cilat e sjellin argumentin nė formatin shkencor. Hartuesit e librit bėjnė publike studimet mė tė reja pėr fatin e hebrenjve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, duke u fokusuar nė sjelljen shqiptare ndaj Holokaustit nazist, sjellje qė ka mahnitur Perėndimin. Nė librin “Prania historike dhe shpėtimi i hebrenjve gjatė Luftės”, gjenden tė dhėna dhe studime mjaft interesante mbi aspekte tė historisė sė hebrenjve nė Shqipėri nga autorė e historianė si Prof. Dr. Ferit Duka, Prof. dr. Pėllumb Xhufi; Prof. Dr. Kostas Giakoumis, Prof. Dr. Shaban Sinani, Prof. Dr. Jovan Basho etj. Duke lėnė mėnjanė rrėfimet dhe motivimet folklorike qė kanė karakterizuar deri dje pėr tė shpjeguar “fenomenin Shqipėri nė sjelljen ndaj hebrenjve, libri “Prania historike dhe shpėtimi i hebrenjve gjatė Luftės” shėnjon njė kontribut themelor pėr tė pasur njė histori realiste dhe tė mbėshtetur nė kritere shkencore.

27/01/2009  
 
 
 
 
Midis holokaustit nazist dhe atij komunist
NGA RESHAT KRIPA


Me vendim tė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara, qysh nė vitin 2004, data 27 janar ėshtė caktuar si dita e gjenocidit nazist kundėr hebrenjve. Lidhur me kėtė, Parlamenti shqiptar hartoi njė rezolutė ku solidarizohej me tė dhe, nė njė pikė tė saj, e shpallte edhe si ditėn e gjenocidit komunist nė vendin tonė.

Kėto ditė shohim, nė faqet e shtypit tė shkruar, tė shkruhet pėr “gjenocidin e tmerrshėm” tė ushtruar nė vendin tonė kundėr hebrenjve. Tė them tė drejtėn, mė vjen pėshtirė kur lexoj shkrime tė tilla. Jam nga Vlora dhe nė qytetin tim ka jetuar njė brez i konsiderueshėm i kėsaj kombėsie. Janė tė njohur emrat e Levajve, Sollomonėve, Matathiajve, Kohenėve dhe tė tjerė. Gjatė kohės sė pushtimit tė Shqipėrisė, shumica e tyre ushtronin profesionin e tregtarit, bile ndoshta ishin mė tė njohurit e qytetit. Pėr asnjėrin prej tyre nuk kam dėgjuar tė flitet pėr holokaust. Ata vazhdonin rregullisht tregtinė e tyre, pa u trazuar prej askujt, pa u prekur prej askujt, ashtu siē ishte vepruar nė vendet e tjera.

Pėrse ndodhte njė gjė e tillė? Pėrse nuk u pėrndoqėn? Sepse qeveria shqiptare e kryesuar nga Mehdi Frashėri kishte nėnshkruar me autoritetet gjermane njė marrėveshje pėr tė mos prekur qytetarėt shqiptarė. Edhe hebrenjtė qė banonin nė Shqipėri, ishin qytetarė shqiptarė. Kjo i shpėtoi ata nga holokausti.

Nė tė vėrtetė, hebrenjtė holokaustin e provuan pas ardhjes nė pushtet tė regjimit diktatorial komunist. U rrėmbyen pasurinė dhe i degdisėn qelive tė errėta tė sigurimit. Do tė sjell vetėm dy shembuj. Mė i njohuri prej tyre, tregtari i madh Pepe Levi, vuajti dhjetė vjet burg pėr motive politike. Po ashtu edhe bashkėvuajtėsi im, Pepo Koheni, qė u dėnua nė njė ditė sė bashku me mua. Kjo tregon se atė qė nuk bėri regjimi nazist e plotėsoi ai komunist.

Pėr njė gjė ēuditem, si ka mundėsi tė mos pėrkujtohet dita e gjenocidit komunist, kur kėtė ditė e ka miratuar Parlamenti shqiptar? Ēfarė ėshtė, harresė apo mosdashje? Sido qė tė jetė, ajo ėshtė njė ēėshtje qė nuk nderon asnjė nė vendin tonė. Bile do tė thosha mė tepėr partitė politike, sidomos ato tė djathta.

Pėr t’ju ngacmuar kujtesėn po ju kujtoj disa tė dhėna mbi holokaustin komunist nė Shqipėri, tė nxjerra nga Instituti i Integrimit tė tė Pėrndjekurve Politikė tė Shqipėrisė:

Tė ekzekutuar me dhe pa gjyq 5.023 persona

Tė vdekur nė burgje 1.065

Tė burgosur politikė 17.300

Tė sėmurė mendorė 260

Tė internuar deri nė vitin 1954 22.000

Tė vdekur nė internim 9.000

Le t’u hedhim tani njė vėshtrim viktimave tė shkaktuara nga regjimet komuniste nė botė. Pėr kėtė le t’i referohemi librit “Jashtė kontrollit” tė personalitetit amerikan Zbigniev Bėrzhezhinski qė shekullin e njėzetė e quan “Shekulli i megavdekjes:

Viktima tė Luftės sė Parė Botėrore 13 milionė

Tė Luftės sė Dytė Botėrore 35 milionė

Viktima tė holokaustit komunist 66 milionė

Nga kėto:

Gjatė periudhės sė sundimit tė Leninit 8 milionė

Stalinit 25

Mao Ce Dunit 29

Pol Potit 1

Diktatorėt e Evropės Lindore 3

Ėshtė e njohur tashmė moria e krimeve tė komunizmit. Le tė tregojmė disa shembuj:

1 milion tė ekzekutuar nė fund tė viteve ’20;

1 milion tė ekzekutuar dhe 2 milionė tė vdekur nė kampet e punė sė detyruar;

vetėm gjatė viteve 1937 – 1938;

12 milionė tė vdekur nėpėr kampe gjatė periudhės tjetėr;

7 milionė fshatarė tė vdekur gjatė procesit tė kolektivizimit;

360.000 robėr lufte tė vdekur nga kushtet e kėqija;

140.000 ushtarė polakė tė ekzekutuar;

20.000 oficerė polakė tė ekzekutuar afėr Minskut, zbuluar nė fundin e viteve

’80;

14.736 oficerė polakė tė ekzekutuar mė 5 mars 1940, me urdhėr tė Berias,

shefit tė KGVD-sė dhe tė miratuara nga vetė Stalini si edhe

10.685 tė burgosur tė tjerė politikė;

15.000 oficerė tė tjerė polakė tė ekzekutuar nė pyllin e Katinit.

Lexoni kėto tė dhėna nė librin e Bėrzhezhinskit dhe bėni krahasimin. Gjatė dy

luftėrave botėrore, numri i viktimave ishte vetėm 48 milionė, ndėrsa gjatė holokaustit komunist ai arriti nė 66 milionė, shifėr qė sipas tė dhėnave tė Kėshillit tė Evropės, arrin nė 100 milionė.

Mė lejoni t’ju pyes tė nderuar pushtetarė, opozitarė dhe pėrfaqėsues tė medias sė shkruar dhe asaj vizive. A ia vlen tė heshtet para kėtyre shifrave rrėqethėse? Ėshtė nė ndėrgjegjen tuaj tė reflektoni dhe tė pėrgjigjeni. Unė njė gjė doja t’ju kujtoja: Mos harroni, jemi edhe ne kėtu!



*Kryetar i Shoqatės Antikomuniste tė tė Pėrndjekurve Politikė Demokratė tė Tiranės

 
 
 
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=57718 27/01/2009

Dėshmitė e myslimanėve shqiptarė, ekspozohen nė Ramle

Ēelet sot nė Izrael ekspozita me fotografitė e amerikanit Norman Gershman tė realizuara nė Shqipėri

 

Njė ekspozitė nė kujtim tė myslimanėve shqiptarė qė strehuan hebrenjtė nė shtėpitė e tyre gjatė Holokaustit, do tė hapet sot nė kullėn pėrbashkėt hebreje-arabe nė Ramle, nė kujtim tė Ditės Ndėrkombėtare tė Kujtesės. Ekspozita me titullin "BESA: Njė Kod Nderi - Shqiptarėt Myslimanė tė cilėt Shpėtun Hebrejtė gjatė Holokaustit" do tė ēelet sot nė kullėn pėrbashkėt hebreje-arabe nė Ramle, nė kujtim tė Ditės Ndėrkombėtare tė Kujtesės. Ajo i kushtohet myslimanėve shqiptarė qė strehuan hebrenjtė dhe do tė hapet me praninė e disa autoriteteve drejtuese nė vend. Ekspozita do tė qėndrojė rreth tre muaj e hapur dhe do tė vizitohet nga studentė hebrenj dhe arabė si pjesė e njė programi special edukimi. "Shpresojmė qė kjo ekspozitė tė japė njė shembull tė qartė mbi atė se ēfarė pėrfaqėson Holokausti dhe mbi zgjedhjet e vėshtira qė iu desh popujve tė bėnin", thanė organizatorėt e ekspozitės. Ekspozita fokusohet mbi shumė shqiptarė, tė cilėt rrezikuan jetėn e tyre pėr tė shpėtuar hebrenjtė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Nė kėtė ekspozitė do tė prezantohet njė koleksion fotosh tė realizuara nga fotografi amerikan, Norman Gershman, myslimanėve shqiptarė dhe familjeve tė tyre tė shoqėruara me shpjegime nė formė kujtimesh nga ana e personazheve. Pėrpara Luftės sė Dytė Botėrore vetėm 200 hebrenj jetonin nė Shqipėri. Pasi Hitleri erdhi nė pushtet mė 1933, qindra hebrenj u arratisėn duke kaluar kufirin nga Jugosllavia, Gjermania, Greqia, Austria dhe Serbia. Kur gjermanėt pushtuan Shqipėrinė, populli shqiptar refuzoi tė pajtohej me urdhrin nazist pėr tė kthyer hebrenjtė tė cilėt jetonin nė vend. Ndihma pėr hebrenjtė, e dhėnė nė vendet me popullsi kryesisht myslimane bazohej mbi BESEN, njė kod nderi qė pėrkthehet "mbajtje premtimi". Pothuajse tė gjithė hebrenjtė tė cilėt jetonin brenda kufirit shqiptar gjatė pushtimit gjerman u shpėtuan. "Historia e jashtėzakonshme e Shqipėrisė, ku njė komb i tėrė u tregua i gatshėm tė ndihmonte hebrenjtė, ėshtė mbresėlėnėse", tha kuratori i ekspozitės, Yehudit Shendar. "Shumė prej tyre u influencuan nga Islami pėr zgjedhjen e tyre. Kjo histori humane e rrėfyer pėrmes portreteve tė tyre kombinohen pėr tė nxjerrė nė pah njė aspekt tė vogėl, pak tė njohur tė Holokaustit".

 
http://www.sot.com.al/index.php?option=com_content&view=article&id=3628:ekspozita-besa-myslimanet-qe-shpetuan-hebrenjte-ne-foto&catid=50:titujt-djathtas
Kulture / Ekspozita “Besa”, myslimanėt qė shpėtuan hebrenjtė nė foto    
Written by Gazeta SOT   
Friday, 23 January 2009 21:59
Nė axhendėn artistike tė vitit 2009 mbizotėrojnė ekspozitat fotografike  
 
GALERIA E ARTEVE


Galeria Kombėtare e Arteve aktivitetin saj pėr vitin 2009 do ta nisė me ekspozita fotografike. Ėshtė fotografi amerikan Norman Gerchman, i cili nė datėn 10 shkurt do tė ēelė ekspozitėn e tij me fotografi nė Tiranė. Pėr dhjetė ditė fotografitė tė bėra nga amerikani Gerchmaer do tė jenė tė ekspozuara pėr publikun. Ekspozita “Besa” kohė mė parė ėshtė hapur nė Uashington, nė qendrėn hebraike. Kjo ekspozitė u shoqėrua dhe me njė film dokumentar kushtuar ndihmės qė shqiptarėt u dhanė hebrenjve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, duke i fshehur e strehuar, pėr t’i shpėtuar nga shfarosja naziste. Me kėtė ekspozitė, fotografi amerikan Norman Gershman synon tė tėrheqė vėmendjen e publikut pėr ta njohur atė me humanizmin qė njė popull i vogėl nė numėr e i lashtė si ai shqiptar, tregoi pėr njė popull tjetėr tė vogėl e tė lashtė si ai hebraik nė ditėt e tij mė tė vėshtira. Pėr hebrenjtė, gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, thotė fotografi Gershman, Shqipėria u bė Shtėpia e Zotit, sepse asnjė prej hebrenjve qė u strehuan atje nuk ra nė duart e nazistėve, ku me siguri qė i priste vdekja. Pėr sa i pėrket shpėtimit tė hebrenjve nga holokausti, thotė Gershman, shqiptarėt mund tė krahasohen me danezėt, sepse Danimarka dhe Shqipėria, janė tė vetmet vende, qeveritė e tė cilave gjatė periudhės sė Luftės sė Dytė Botėrore, nuk pranuan t’u dorėzonin nazistėve asnjė hebre, madje i pajisėn ata edhe me dokumente falso. Gjatė Luftės sė dytė Botėrore, ndėrsa shumė vende tė botės kishin mbyllur kufijtė pėr refugjatėt hebrenj, shumė shqiptarė vunė veten dhe familjet e tyre nė rrezik duke strehuar qindra hebrenj tė ardhur nga rajonet e pushtuara nga nazizmi. Fundi i Luftės sė Dytė e gjeti Shqipėrinė me njė numėr mė tė madh hebrenjsh sesa kishte para luftės. Ekspozita e fotografit Norman Gershman titullohet “Besa - Muslims ėho saved Jeės” (Besa – Myslimanėt qė shpėtuan hebrenjtė). Tė njėjtin titull mban edhe libri i tij, qė pritet tė dalė nė libraritė amerikane. Ndėrkohė qė nė sallėn e dytė do tė hapet ekspozita tjetėr fotografike e kroatit Ivo Perlan, njė bashkėpunim ky me ambasadėn kroate nė vendin tonė. Por nė agjendėn  e kėtij viti, ashtu sikurse dhe viti i kaluar janė dhe ekspozita vetjake. Nė fund tė muajit shkurt do tė ēelet ekspozita autorit Hasan Nallbani, ndėrkohė qė nė datėn  4 mars do tė jetė njė ekspozitė me fotografi greke, nga njė fondacion grek. Nė vijim tė ekspozitave nė muajin maj do tė ēelet  ekspozita me veprat tė fondit tė GKA me titull “Udhėtarė tė huaj qė kanė pikturuar nė Shqipėri”, e cila do tė qėndrojė e hapur deri nė datėn 30 qershor. Muaji korrik, gusht, shtator dhe tetor nuk do tė ketė ekspozita, pasi sallat do tė jenė nė rikonstruksion. Kjo periudhė do tė pasohet me ekspozita me autorė shqiptarė tė traditės, mė pas do tė vijnė vepra tė autorėve Kiēo Kristiko dhe Zef Shoshi, pėr tė pėrfunduar nė dhjetor tė viti 2009 me konkursin “Onufri”. Ndėrkohė qė gjatė vitit qė lamė pas Galeria Kombėtare e Arteve nė politikat e saj kulturore, ka synuar prezantimin dhe promocionin e aktiviteteve kontemporane tė arteve pamore shqiptare dhe ndėrkombėtare. Po kėshtu, objektiv i rėndėsishėm i kėtij institucioni ka qenė dhe aspekti muzeal jo vetėm nė fushėn e restaurim-konservimit, por edhe prezenca retrospektive e artistėve qė janė pėrfaqėsues tė denjė tė historisė sė artit pamor shqiptar. Sipas zyrės sė shtypit tė kėsaj galerie, aktiviteti pėr vitin qė lamė pas ka konsistuar nė realizmin e ekspozitave nė planin kombėtar dhe ndėrkombėtar, me qėllim prezantimin e artistėve shqiptarė, tė cilėt jetojnė si brenda ashtu edhe jashtė vendit. Nė pėrzgjedhjen e kėtyre artistėve, GKA ėshtė munduar tė sjellė pėrfaqėsues tė tendencave dhe rrymave mė tė spikatura tė artit pamor shqiptar. Gjithashtu janė organizuar retrospektiva pėr artistė tė njohur, me kontribut tė veēantė nė historinė e artit shqiptar si retrospektiva e Sadik Kacelit, ekspozita e Jakup Kerrajt etj. Ndėrkohė qė nė GKA  aktualisht qėndron e hapur vetėm ekspozita “Onufri 2008”. Nė morinė e ekspozitave, vijnė shumė emra tė talentuar tė artit pamor, shqiptarė dhe tė huaj. Por kėtė vit nė axhendėn artistike tė GKA janė shumė ekspozita fotografike, tė cilat sjellin nė Tiranė, emra tė njohur.
 
 
 
http://www.panorama.com.al/index.php?id=14438
 
Izraeli: Faleminderit pėr mbrojtjen e hebrenjve
» Vendosur: 17/05/2008 - 07:18
• Presidenti i Izraelit, Shimon Perez, falėnderon Shqipėrinė pėr mbrojtjen e jetės sė hebrenjve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. 

Kėtė deklaratė, kreu i shtetit tė Izraelit e bėri gjatė njė takimi me Presidentin Topi, nė ditėn e fundit tė Konferencės Presidenciale "Pėrballja me tė nesėrmen". Gjatė kėtij takimi, Presidenti Peres vuri nė dukje se Shqipėria ėshtė njė vend mik dhe lidhjet midis dy vendeve janė tė vjetra e tė konsoliduara, duke bėrė qė edhe marrėdhėniet bilaterale tė jenė shumė tė mira.  Peres vlerėsoi sė tepėrmi kontributin e Shqipėrisė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore dhe Holokaustit - periudhės mė tė errėt nė historinė e kombit hebre - nė mbrojtjen e jetės sė hebrenjve dhe qėndrimin e saj tė vendosur kundėr antisemitizmit. Kreu i shtetit tė Izraelit theksoi se kujtesa historike e vendit dhe popullit tė tij do ta mbajė tė ngulitur pėrgjithmonė ndihmėn dhe pėrkrahjen e dhėnė nga populli shqiptar gjatė Holokaustit. Kurse Presidenti Topi pėrshkroi reformat e suksesshme tė ndėrmarra nė vend me konsensus tė gjerė politik, si ajo nė gjyqėsor dhe reforma zgjedhore, duke vėnė nė pah arritjet e Shqipėrisė nė drejtim tė plotėsimit tė standardeve integruese pėr nė familjen e madhe evropiane.
 
http://www.panorama.com.al/index.php?id=14405
Ditėlindja e Izraelit, Topi i ftuar nė drekėn e Presidentit Bush
» Vendosur: 16/05/2008 - 07:27
• Nė ditėn e tretė tė vizitės nė Izrael, kreu i shtetit, Bamir Topi, i shoqėruar nga Zonja e Parė, kanė qenė tė ftuarit e Presidentit amerikan Xhorxh W. Bush nė aktivitetin e veēantė tė organizuar pėr nder 

 tė 60-vjetorit tė krijimit tė Shtetit tė Izraelit, ku Presidenti Topi ėshtė takuar dhe ka zhvilluar njė bisedė tė ngrohtė e miqėsore me Presidentin Bush. "Nė paraditen e sotme, Presidenti Topi, Zonja e Parė, Teuta Topi dhe delegacioni zyrtar kanė vizituar qytetin e vjetėr tė Jeruzalemit dhe disa nga vendet e shenjta si edhe Murin Perėndimor", thuhet nė njoftimin e zyrės sė shtypit tė Presidencės. Gjatė ditės sė djeshme, i ftuar nga Presidenti izraelit, Shimon Peres, Presidenti Topi mori pjesė gjithashtu nė seancėn plenare pėrmbyllėse tė konferencės "Pėrballja me tė nesėrmen". Dje nė mbrėmje Topi zhvilloi edhe njė takim me bashkėsinė izraelito-shqiptare, e cila ėshtė vendosur dhe jeton prej vitesh nė Izrael. Paraditen e djeshme kreu i shtetit, nderoi kujtimin e heronjve tė Holokaustit, gjatė vizitės nė Muzeun e ri tė Jad Vashemit nė Jeruzalem, nė murin e tė cilit janė gdhendur edhe emrat e gjithė shqiptarėve qė kanė strehuar dhe shpėtuar hebrenj.
 
 
 
 
http://www.ndryshe.com/mat.php?idm=10894&l=a
E Merkure, 14 Maj 2008

Shqiptarėt dhe Hebrenjtė gjatė shekujve

Nga Dr. Apostol Kotani

(autor i librit "Shqiptarėt

dhe Hebrenjtė gjatė shekujve")



Mė 14 Maj mbushen 60 vjet nga data kur populli martir i Izraelit fitoi pavarėsinė dhe krijoj shtetin e vet.

Rruga nėpėrmjet sė cilės ka kaluar gjatė historisė sė tij shumė-shekullore populli izraelit, ėshtė njė rrugė e gjatė plot vuajtje dhe pėrpjekje titanike, kundėr pushtuesve tė ndryshėm, pėr tė mbijetuar si popull e si komb, pėr tė ruajtur gjuhėn, kulturėn materiale e shpirtėrore dhe identitetin kombėtar.

Ashtu si populli shqiptar edhe populli izraelit janė popuj qė kanė jetuar dhe punuar nė trojet dhe pasuritė qė u ka falur natyra, pra kanė qenė dhe janė paqedashės dhe historia shumė shekullore nuk ka as edhe njė rast tė vetėm qė tė kenė pasur lakmi pėr trojet apo pasuritė e tė tjerėve. Pėrkundrazi, tė tjerėt na kanė pasur lakmi, si pėr pasuritė natyrore ashtu edhe pėr pozitėn gjeografike strategjike. Tė tjerėt na kanė sulmuar, na kanė pushtuar dhe na kanė shkatėrruar vlera tė mėdha e tė pallogaritshme, njerėzore, materiale dhe ekonomike, vlera tė mėdha historike. Nuk ka popull nė botė qė tė ketė vuajtur aq shumė dhe tė ketė pasur aq pėrndjekje dhe shpėrngulje masive, sa populli izraelit. Shumė herė ai ka qenė i detyruar tė braktisė atdheun e vet e tė emigrojė nė tė katėr anėt e rruzullit tokėsor. Emigrimet e izraelitėve janė tė pashembullta nė histori. Historia e popullit hebre e ka zanafillėn 4000 vjet mė parė me patriarkun Abraham dhe pasardhėsit e tij Isak dhe David. Para 2000 vjetėsh izraelitėt kanė qenė skllevėr tė faraonėve, por me luftėra e pėrpjekje tė vazhdueshme u ēliruan prej tyre dhe krijuan shtetin e vet me kryeqendėr Jerusalemin. Pas 400 vjet skllavėrimi populli hebre arriti tė fitojė lirinė falė udhėheqjes sė Moshės. Sipas tregimit Biblik ky ishte i pėrzgjedhuri i Zotit pėr udhėheqjen e popullit hebre, pėr t'a nxjerrė kėtė popull nga Egjipti dhe pėr t'a kthyer nė trojet e veta nė Izrael.

Pas 40 vjet endjesh nė shkretėtirėn e Sinajt, duke marrė si model kodin e vjetėr qė pėrfshinte 10 nenet e tij, u konsoliduan si komb.

Eksodi nga Egjipti la gjurmė tė thella nė memorien e hebrenjve dhe u bė simbol i mbrojtjes sė lirisė dhe pavarėsisė. Kėtė ngjarje hebrejtė e pėrkujtojnė si festėn e pashkėve (Shaėot)

Pas shumė vitesh, lanė jetėn nomade dhe ju shtruan bujqėsisė dhe zanateve. Kjo u pasua nga njė zhvillim dhe konsolidim ekonomik dhe shoqėror.



Mbreti i parė Saul

Rol nė kalimin nga organizimi fisnor te hebrenjve nė atė mbretėror ka luajtur Mbreti i parė i tyre Saul dhe pasardhėsit e tij Davidi i parė dhe i dytė. Davidi i dytė mbretėroj nga 1004 deri me 968 para Krishtit. Ky e bėri Izraelin njė nga fuqitė mė tė mėdha tė zonės me njė sėrė ekspeditash ushtarake tė suksesshme, ku midis tė tjerave shėnoj disfatėn pėrfundimtare tė Filistejve. Ndėrkohė, ai krijoj njė varg aleancash me mbretėritė pėrqark. Ai unifikoj 12 atribute nė njė mbretėri dhe bėri kryeqytet Jerusalemin.

Pėr rrjedhojė autoriteti i Izraelit u bė i njohur nė hapėsirėn nga Egjipti deri nė Detin e Kuq dhe Lumin Eufrat.

Por nė kohėn e mbretėrimit tė Solomonit, filluan tė lindnin pakėnaqėsi ndaj monarkisė Divissa, nė njė pjesė tė mirė tė popullsisė, pėr shkak tė ambicieve dhe planeve tė tij ambicioze pėr interesat e veta fisnore.

Me vdekjen e Solomonit vendi u nda mė dysh, nė mbretėrinė Jugore dhe atė Veriore. Qė u emėrtuan: Izraeli dhe Judea.

Izraeli pėrfshiu territorin e 10 tribuve me Kryeqytet Samarina. Kjo mbretėri jetoj 200 vjet nėn drejtimin e 19 mbretėrve.

Ndėrsa territori I Judesė dhe Beniaminit nė Jugė u qeveris nga Jerusalemi pėr 400 vjet nga njė numėr i njėjtė mbretėrish, tė dinastisė David.

Por mė pas, ekspansioni i mbretėrive tė Asirisė dhe Babilonisė solli kontrollin mbi Izraelin, dhe mė pas edhe mbi Judenė. Mbretėria e Izraelit u shkatėrrua mė 722 para Krishtit dhe popullsia u deportua nė Egjipt. Njė shekull mė pas Babilonia pushtoj Mbretėrinė e Judesė dhe rrafshoj qytetin nė vitin 586 para Krishtit.

Nė vitet 538 para Krishtit vendi u pushtua nga Persėt dhe mė 333 deri mė 142 para Krishtit sunduan Helenėt. Nga viti 142 deri nė vitin 63 sundoj dinastia Asmora. Kurse nga viti 63 para Krishtit deri mė 313 sunduan Romakėt dhe nga viti 313 deri mė 616 sunduan Bizantėt.

Nė vitin 636 ranė nėn sundimin Arab dhe atė Egjiptian, sundim qė zgjati deri me 1099. Nga ky vit deri mė 1291 ka qenė periudha e kryqėzatave.

Nė vitin 1292 ranė nėn sundimin e Mamlikėve qė zgjati deri nė vitin 1516.

Sundimi Osman

Nga 1517 deri mė 1917 ranė nėn sundimin Osman. Dhe nga 1917 deri me 1948 u bėnė protektorat i anglezėve.

Pra njė jetė tė tėrė plot invazione, sulme, pushtime, shpėrngulje dhe shkatėrrime ka pasuar gjatė jetės sė tij populli hebre.

Kundėr zgjedhės sė egėr tė Perandorisė Osmane populli hebraik shpėrtheu shumė herė kryengritje, ndėr tė cilat mė e fuqishmja dhe mė masivja ishte kryengritja Mesiane qė shpėrtheu nė vitin 1665 dhe qė vazhdoj pėr shumė vite dhe pati pėrhapje tė gjerė nė shumė vise tė Perandorisė Osmane. Udhėheqėsi i kėsaj Kryengritjeje ka qenė Zabataj Zevi, qė u bė njė nga figurat mė tė shquara tė Izraelit, me vlerat e njė Apostulli. Perandoria Osmane e dėnoi me vdekje Zabatain, me shpresė qė tė zbuste valėn e kryengritjeve, por ajo vazhdoi edhe mė me furi. Sulltani u detyrua ti falte jetėn, por e internoj pėrjetėsisht me gjithė familje nė Ulqin. Por duke parė se Ulqini ishte nyje komunikuese me botėn e jashtme, e transferoj nė Sanxhakun e Beratit, i cili nė atė kohė pėrfshinte edhe Vlorėn dhe Sarandėn. Lėvizja kryengritėse vazhdoj deri nė vitin 1700.

Pas shembjes sė Perandorisė Osmane, nga viti 1918 deri nė vitin 1948 Izraeli u bė protektorat i anglezėve. Nė kėtė vit ju dha pavarėsia dhe gjithė hebrenjtė qė mundėn tė mbijetonin, ti shpėtonin inkuizicionit spanjoll e portugez tė dhjetėvjetorit tė fundit tė shekullit XV dhe sidomos ata qė mbijetuan nga holokausti nazist gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, u kthyen nė atdheun e tyre dhe mė 14 maj tė vitit 1948 krijuan shtetin e pavarur tė Izraelit me Kryeqytet Tel-Avivin.

Populli hebraik i ka dhėnė shoqėrisė njerėzore njė sėr figurash tė shquara tė pėrmasave botėrore tė fushave tė shkencės, teknikės kulturės e mendimit filozofik. Ndėr ta do tė pėrmendja shkencėtarin e madh Albert Anshtain, financierin e madh Haim Solomonin, i cili nė momentet mė kritike tė luftės pėr ēlirimin e gjashtė shteteve tė Amerikės, qė sundoheshin nga kolonizatorėt anglezė 1774-1776 ndihmoj financiarisht Xhorxh Uashingtonin pėr tė vazhduar luftėn deri nė fitore dhe nė krijimin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe, nuk pranoj as kthimin e ndihmės sė dhėnė, dhe asnjė ofertė tjetėr materiale veē pėrjetėsimit tė aktit tė tij bamirės nė historinė e SHBA, gjė qė u kurorėzua me vendosjen nė krye tė shqiponjės sė emblemės shtetėrore tė Yllit tė Davidit dhe tė shandanit hebraik nė trupin e shqiponjės. Kjo u pasua mė vonė me vendosjen e portretit tė Haim Solomonit nė monedhėn 10 dollarėsh dhe mė 1975 me botimin e njė pulle tė posaēme nga Presidenti Ronald Regan.



Hebrenjtė e Hungarisė

Hebrenjtė e Hungarisė ndihmuan edhe Heroin Kombėtar tė Shqipėrisė dhe tė qytetėrimit evropian Gjergj Kastriot Skėnderbeun pėr tė ardhur nė fuqi. Nė pėrkujtim dhe nderim tė kėsaj ndihme ai vendos nė krye tė shqiponjės Yllin e Dvidit.

Ishte me origjinė hebraike edhe Leo Aleksandri me shtetėsi Austriake qė mė 1913 botoj njė libėr tė posaēme mbi barbaritė serbe dhe malazez kundėr shqiptare, tė ilustruar me shembuj konkretė, si dhe shkrime tė tjera mbi virtytet e larta morale dhe bukuritė natyrore tė Shqipėrisė.

Duke pasur karakteristika tė pėrbashkėta, fate tė pėrbashkėta, midis popullit shqiptar dhe popullit hebraik, midis tyre u vendosėn marrėdhėnie tė ndėrsjellta qė nga shekujt para Krishtit, qė u pasuan nė vitin 70 tė erės sė re, me zbarkimin nė tokėn shqiptare tė njė numri hebrenjsh tė marrė skllevėr nga Perandoria Romake pas pushtimit, tė Israelit, tė cilėve, fati u pėrplasi anijen me tė cilėn lundronin, nė bregdetin tonė tė Jonit, dhe u vendosėn nė tokėn shqiptare.



Hebrejte nė tokėn shqiptare

Presupozohet tė jenė vendosur nė fshatin Fterrė, rreth 10 kilometra nga Saranda, ku gjenden edhe njė sėrė toponimesh edhe emra njerėzish me prejardhje hebraike. Nuk ėshtė gjithashtu i rastėsishėm qė nė qytetin e Sarandės ėshtė zbuluar edhe njė shandan hebraik nė moyaik. Mbi 550 familje me mijėra pjesėtarė, tė pėrndjekur nga inkuizicioni spanjoll e portugez, mė 1492, erdhėn gjithashtu nė Shqipėri dhe u vendosėn nė Vlorė, Berat dhe Elbasan. Kėta u pasuan mė vonė me ardhje tė tjera tė dhjetėra e dhjetėra familjeve nė gjysmėn e dytė tė shekullit XIX dhe gjysmėn e parė tė shekullit XX. Nga Selaniku e Janina dhe u vendosėn nė Gjirokastėr, Delvinė dhe Vlorė.

Pritja dhe trajtimi i mirė, marrėdhėniet e mira tė ndėrsjellta, qė erdhėn gjithnjė duke u forcuar, lanė gjurmė tė thella, jehona e tė cilave i kapėrceu kufijtė e Shqipėrisė.

Ėshtė kjo arsyeja qė nė vitet 1933-1934, kur nė Gjermani filloj njė pėrndjekje e egėr nga nazistėt kundėr hebrenjve tė atjeshėm, njė sėrė komunitetesh hebraike tė Evropės dhe Komisariati i Lartė pėr Refugjatėt pranė O.K.B, sytė dhe mendjet, i drejtuan nga Shqipėria si vendi mė i sigurt pėr strehimin dhe mbrojtjen e tyre, dhe i propozuan qeverisė shqiptare sjelljen kėtu tė mijra familjeve, duke ofruar edhe investime pėr bonifikimin e Drinit dhe tė Bunės. Por kur tratativat ishin nė pėrfundimin pozitiv, ndėrhyri qeveria fashiste italiane e cila kishte qėllim tė sillte kėtu kolonė italiane, kėsisoj marrėveshja nuk u arit.Pavarėsisht nga kjo dhe kushteve tė rėnda qė u vuri qeveria zogiste me vendime tė posaēme nė janar dhe nė shkurt tė vitit 1939, pėr tė hyrė nė Shqipėri qoftė edhe si turistė apo si kalimtarė tranzit, hebrenj nga Gjermania, Austria dhe Polonia gjetėn rrugė e mundėsi pėr tė ardhur dhe strehuar nė Shqipėri. Mė pas me shtimin e rrezikut nazit, gjatė viteve 1941-1942 dhe 1943 nė Shqipėri me rrugė e forma tė ndryshme erdhėn mbi 1000 hebrenj edhe nga Austria, Hungaria, Bullgaria, Jugosllavia, Greqia etj. dhe u strehuan nė Berat, Kavajė, Krujė, Durrės, Tiranė, Burrel, etj.

Populli shqiptar duke parė se po ndiqeshin e masakroheshin njerėz tė pafajshėm, u zgjati dorėn e miqėsisė, u hapi dyert e shtėpive, u hapi zemrat, u dha besėn e shqiptarit, i strehoj dhe i mbrojti nga ēdo rrezik qė iu kanos. Dhe kjo u bė nė njė kohė kur edhe vetė Shqipėria ishte e pushtuar nga nazifashistėt, kur prej tyre ishin djegur e shkatėrruar qindra fshatra dhe dhjetėra e dhjetėra krahina dhe kur vetė populli ndiqej e persekutohej jo vetėm pėr Luftėn Antifashiste por edhe pėr strehimin dhe mbrojtjen e hebrenjve. Dhe kur vetė populli shqiptar vuante pėr bukėn e gojės.

Populli shqiptar nuk lejoj qė tė keqtrajtohej dhe persekutohej asnjė hebre, nė njė kohė kur nė vendet e tjera tė Evropės sė pushtuar u shfarosėn 6 milionė nga tė ll milionėt e vendosur nė kėto vende, ndėr tė cilėt 1 milionė e 500 mijė fėmijė. Kjo e nxori Shqipėrinė nė vendin e parė nė Evropė ndėr vendet e pushtuara nga nazifashistėt.

Duhet thėnė se edhe hebrenjtė e ndihmuan me sa mundėn popullin shqiptar nė luftėrat pėr liri dhe pavarėsi si nė luftėn e Vlorės me 1920 por sidomos gjatė luftės Antifashiste. Ata ndihmuan jo vetėm financiarisht dhe materialisht por edhe me pjesėmarrje tė drejtpėrdrejtė nė luftė tė dhjetėra hebrenjve pėrkrah partizanėve shqiptarė. Nėntė prej tyre dhanė edhe jetėn duke luftuar, qė forcuan edhe mė tej me gjakun e tyre miqėsinė e hershme shqiptaro-izraelite. Kjo miqėsi do tė forcohej edhe mė shumė nė vitet e pas luftės me ndihmesėn qė dhanė nė fushėn e shkencės, teknikės, ekonomisė, financės, mjekėsisė, etj. Atė e forcuan edhe dhjetėra lidhje martesore tė ndėrsjellta dhe vendosja e marrėdhėnieve shtetėrore mė l9 gusht 1991 ndėrmjet qeverisė Shqiptare dhe asaj izraelite. Po ashtu edhe vlerėsimi qė i ka bėrė dhe i bėn popullit shqiptar pėr shpėtimin e hebrenjve, duke e vendosur Shqipėrinė dhe familjet shqiptare nė krye tė tabelės sė parė nė murin memorial nė Muzeumin e Yad Ėashemit apo dhe nė Muzeumin e Holokaustit nė SHBA, gjė qė as qė mendohej tė bėhej as nga shteti shqiptar por edhe as nga familjet strehuese dhe shpėtuese tė hebrenjve.



Nė kėtė pėrvjetor tė shtetit tė pavarur

Nė kėtė pėrvjetor tė shtetit tė pavarur Izraelit, duhet nėnvizuar gjithashtu fakti se as dėbimet masive shekullore, as masakrat e shkatėrrimet dhe as asgjėsimi fizik i miliona hebrenjve, pėrfshi dhe l milion e gjysmė fėmijė, nuk e shuan dot kėtė popull vital dhe kėtė vend tė shenjtė. Ai mbijetoj edhe pse nė kushte tejet tė vėshtira dhe tė pa shembullta nė histori.

Pas luftės, hebrenjtė e shpėrndarė nė tė katėr anėt e botes, qė mbi jetuan u kthyen nė atdheun e vet, sikurse u kthyen edhe ata qė ishin strehuar nė Shqipėri. Gjatė kėtyre 60 vjetėve tė jetės nė pavarėsi, Izraeli, ndonėse njė vend i vogėl, qė trashėgoj nga e kaluara shkatėrrime tė mėdha, pakėsim tė ndjeshėm tė popullatės dhe tė mjeteve financiare, ka dhėnė dhe po jep njė shembull tė madh pėr zhvillimin e lartė ekonomik-shoqėror e kulturor dhe nė tė gjitha fushat, zhvillim pėr tė cilin edhe neve gėzohemi, ashtu sikurse edhe indinjohemi kur forcat reaksionare, keqdashėse pėr rreth kufijve tė tij, nuk i lėnė tė qetė tė jetojnė punojnė dhe zhvillohen nė paqe dhe miqėsi, sikurse ėshtė dėshira e vetė popullit izraelit.

Me kėtė rast urojmė qė tu jepet fund akteve dhe veprimeve terroriste kundėr popullit izraelit, qė kurrė nuk i ka rėnė mė qafė ndokujt, kundėr kėtij populli dhe vendi qė ėshtė tempulli i krishterimit, i veprave madhėshtore historike, siē ėshtė Jerusalemi, vend i rrallė i bashkėjetesės dhe tolerancės fetare, ku bashkėjetojnė nė harmoni, Hebrenj, tė krishterė dhe myslimanė.

 
 
 
 
 
 
http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=29533
Holokausti, vetėm 20 deputetė nė seancė
» Dėrguar mė: 30/01/2008 - 08:36
Parlamenti shqiptar ka pėrkujtuar dje Ditėn e Kujtesės sė viktimave tė Holokaustit, pėrmes njė seance tė veēantė tė titullar “Nė besėn e shqiptarit”. Nė tė ishin tė pranishėm politikanė, historianė, pėrfaqėsues tė trupit diplomatik dhe persona qė strehuan hebrenjtė gjatė luftės. Ndėrkohė, ra nė sy numri i pakėt i deputetėve pjesėmarrės nė kėtė ceremoni tė veēantė. Nga 140 ligjvėnės tė Kuvendit tė Shqipėrisė, nė kėtė seancė pėrkujtimore morėn pjesė vetėm 20 prej tyre e respektivisht, Genc Pollo, Ilir Rusmali, Besnik Mustafaj, Namik Dokle, Ben Blushi, Arenca Trashani, Astrit Patozi etj. Nė fjalėn e saj nė hapje tė seancės, kryeparlamentarja Topalli, ndėr tė tjera theksoi se “si pjesė e natyrshme e botės sė qytetėruar shprehim solidaritetin nė dėnimin e gjithė mizorive tė shkuara”. Duke iu referuar librit “Rescue in Albania” tė autorit Harvey Sarner, ajo vuri nė dukje se “Shqipėria ėshtė i vetmi vend i pushtuar, i cili shmangu persekutimin e hebrenjve nga nazistėt dhe i vetmi vend i pushtuar ku hebrenjtė mbijetuan 100%.”. Nė vijim, seancėn e pėrshėndeti Kryetari i Komisionit tė SHBA-sė pėr ruajtjen e Trashėgimisė Amerikane jashtė Shteteve tė Bashkuara, Uarren Miller, i cili nėnvizoi se kur shumica e kombeve tė botės dhe shumica e zyrtarėve tė qeverive europiane, refuzuan tė strehonin hebrenjtė, Shqipėria ka dhėnė njė shembull mirėsie pėr t’u ndjekur nga tė gjithė. Nė emėr tė qeverisė dhe popullit amerikan ai falėnderoi gjithashtu popullin shqiptar pėr ndihmėn e ēmuar. Profesori i historisė, Andi Pinari bėri njė evokim tė historisė sė marrėdhėnieve shqiptaro-hebreje, tė cilat datojnė qė nė periudhėn e antikitetit, dėshmuar kjo pėrmes fakteve historike tė hulumtuara jo vetėm nga historianėt shqiptarė. Qemal Biēaku, pėrfaqėsues i familjes Biēaku nė Elbasan, tė cilėt kanė strehuar mė shumė hebrenj dhe pėr periudhėn mė tė gjatė tė Luftės sė Dytė Botėrore u shpreh se: “jemi krenarė pėr prindėrit tanė tė cilėt duke strehuar hebrenj pėrēuan nė botė vlerat e vėrteta shqiptare: besėn dhe mikpritjen”. Nė emėr tė familjeve hebreje qė kanė zgjedhur tė jetojnė dhe punojnė nė Shqipėri, z. Evdin Shvarc nėnvizoi: “Besa, kjo veti e tipar i pakrahasueshėm dhe i paēmuar i shqiptarėve bėri tė mundur strehimin dhe shpėtimin e disa mijėra hebrenjve”. Shqipėria ishte vendi i vetėm i pushtuar qė mbrojti hebrenjtė nga nazistėt. Sipas hulumtimeve tė historianėve shqiptarė, nga tė 1200 hebrenjtė e strehuar gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, nuk u shfaros as edhe njė.

 

 

 

http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=56969
PLL nis takimet pėr zgjedhjet
29/01/2009  Pėrshėndetet nisma e anėtarėsimit

Nė kuadėr tė pėrgatitjeve pėr zgjedhjet e ardhshme parlamentare, kryetari i PLL Ekrem Spahiu i shoqėruar nga Murat Basha, Gazmend Lita, Hysen Mushketa dhe Enver Kaloshi zhvilluan njė takim nė komunėn Bubq tė rrethit tė Krujės. Takimi kishte si qėllim kryesor analizėn e punės sė deritanishme tė strukturave partiake, ndarjen e detyrave konkrete pėr tė gjithė drejtuesit e nėndegės dhe angazhimin e tė gjithė resurseve pėr zgjedhjet e ardhshme parlamentare. Zgjedhjet e 28 qershorit konsiderohen nga PLL si zgjedhje shumė tė rėndėsishme qė do tė konfirmojnė fitoren e maxhorancės aktuale dhe sigurojnė mundėsinė pėr vazhdimin e reformave tė ndėrmarra nė tė gjitha fushat dhe finalizimin e integrimit tė Shqipėrisė nė strukturat Euro-Atlantike. Duke analizuar me optimizėm situatėn nė vend, Spahiu tha se "...viti 2009 ka filluar dhe do tė pėrfundojė i mbarė pėr shqiptarėt. Mbyllja e procesit tė ratifikimit tė Marrėveshjes sė Stabilizim-Asocilimit prej 27 vendeve anėtare tė BE dhe kalimi nė fazėn e re tė aplikimit pėr statusin vendit kandidat pėr nė BE, do tė shoqėrohet edhe me arritje tė tjera nė dobi tė shqiptarėve..." Spahiu tha gjithashtu se "nė zgjedhjet e 28 qershorit qytetarėt shqiptarė kanė mundėsi qė me votėn e tyre tė shprehen lirshėm pėr partinė apo koalicionin qė dėshirojnė. Ai shtoi se Kodi Zgjedhor krijon mundėsinė e maksimalizimit tė votave dhe se votuesit e djathtė mund tė votojnė lirshėm pėr partinė e tyre tė parapėlqyer pa pasur frikė se shpėrndarja e votave mund tė vejė nė rrezik fitoren e se djathtės."

 

E shtunė 24 Janar 2009

MAJKO::::: Tė trashegohesh PRINC

Pandeli Majko ėshtė shumė i dhėnė pas jetės sė pinjollit tė mbretit Leka Zogu, e kohėt e fundit nuk kishte si t’i shpėtonte njė detaj shumė i rėndėsishėm tė lidhjes sė princit me

Elian vajzėn simpatike tė Yllka Mujos.

E nė njė situatė tė tillė Pandeliu nuk mund t’ia lejonte vetes qė tė mos i bėnte njė urim me gjithė zemėr Princit Leka; “U trashėgofsh e me bukė tė ėmbėl ishallah”. Dhe Princi si

gjithmonė ėshtė dashamirės ne tė gjithė, e pėr mė tepėr kur bėhet fjalė pėr njė urim, qė askush nuk e kthen mbrapsht.

 
 
 
 
PD e Tiranės, Topalli: Me dy kandidatė
» Vendosur: 30/01/2009 - 08:51
•  http://www.panorama.com.al/index.php?id=24155

Kryetarja e Kuvendit, njėherėsh nėnkryetare e PD-sė, Jozefina Topalli tha dje se nė garėn pėr degėn e kėsaj partie nė Tiranė do tė jenė dy kandidatė. Duke folur nė njė intervistė nė "Opinion" tė gazetarit Blendi Fevziu, Topalli konfirmoi se ka njė numėr tė madh kandidatėsh tė propozuar nga baza, por vetėm dy do tė miratohen nga kryesia qendrore. "Ėshtė e vėrtetė qė ka shumė kandidatė nė Tiranė. Disa janė prej disa vitesh, disa janė figura tė reja. Numri i kandidatėve tė propozuar nga seksionet e ndryshme ėshtė shumė i madh. Te ne do tė zbatohet statuti, kalohet nė seksione, nė grupseksione, pastaj ėshtė kryesia e Tiranės dhe pastaj kryesia qendrore qė bėn seleksionimin dhe ēon zakonisht dy emra. Kjo ėshtė praktikė e adoptuar prej vitesh. Por ėshtė e vėrtetė qė ka pasur emra mė shumė se ēdo herė tjetėr", u shpreh Topalli. Gara pėr PD-nė e Tiranės ka hyrė tani nė fazėn e saj pėrfundimtare, kur janė duke u zhvilluar zgjedhjet nė seksionet e fundit qė kanė ngelur ende pa kryetar. Mė pas brenda njė periudhe tė shkurtėr do tė zhvillohen zgjedhjet pėr grupseksionet, tė cilat janė 11 dhe nė fund zgjedhjet pėr kreun e PD-sė sė kryeqytetit. Deri tani janė tė paktėn pesė kandidatė potencialė pėr kėtė degė. Fillimisht ishte ish-ministri i Jashtėm, Besnik Mustafaj, qė shpalli kandidaturėn dhe pas tij zėdhėnėsi i grupit parlamentar, Aldo Bumēi, deputetėt Lajla Pėrnaska dhe Edi Paloka, por edhe kreu i KESH-it, Gjergj Bojaxhi.
 
 
 
http://www.ballkan.com/index.php?language=&page=shownews&newsID=14
 
Mitet e sė shkuarės nė tė tashmen e Kadaresė
Protagonist i jetės politike qysh prej viteve `60, vepra e Kadaresė ėshtė e sunduar prej evokimit tė lavdisė sė dikurshme

Autori i Lajmit: red.
Ditėlindja e Ismail Kadaresė nuk kalohet asnjėherė nė heshtje, edhe pse ai vetė mundohet tė mos tregojė. Por, tė gjithė e dinė dhe mundohen tė kapin njė sinjal tė lirė telefoni pėr t i uruar shumė vite tė tjerė. Ashtu ndodhi edhe dje, nė 73- vjetorin e lindjes. Pavarėsisht qetėsisė sė tij, ditėlindja e Kadaresė diskutohej nė ēdo tavolinė artistėsh, ndėrsa me radhė dėrgonin mesazhe urimi...
Ismail Kadare, njė ndėr shkrimtarėt mė tė mėdhenj tė letrave shqipe, kandidat i ēmimit „Nobel“ nė letėrsi, lindi mė 28 janar tė vitit 1936 nė Gjirokastėr. Ai e kaloi fėmijėrinė nė qytetin e gurtė tė Gjirokastrės dhe jeta mitike qė ofron ky qytet duket se la gjurmė tė thella nė gjithė jetėn dhe krijimtarinė e tij. Shkollėn e mesme e kreu nė gjimnazin "Asim Zeneli". Mė pas kreu studimet e larta nė Fakultetin e Historisė e tė Filologjisė nė Universitetin e Tiranės, pastaj nė Institutin "Gorki" tė Letėrsisė Botėrore nė Moskė. Kadareja ka punuar nė gazetėn "Drita", e mė pas drejtoi revistėn "Les letres albanaises".
Ai ėshtė autor i disa romaneve tė konsideruara si legjendė nė letėrsinė shqipe, si "Gjenerali i ushtrisė sė vdekur", i pėrkthyer tė paktėn nė tetė gjuhė tė botės, "Muzgu i perėndive tė stepės", "Koncert nė fund tė dimrit", por edhe i njė serie poezish, pėrmbledhjesh, novelash. Kadare ėshtė nderuar me titullin e lartė "Nderi i Kombit", ndėrsa bėn pjesė nė Akademinė Franceze ndėr 12 anėtarė-shok tė huaj tė kėsaj Akademie, apo edhe i Akademisė sė Berlinit.
Protagonist i jetės politike
Ėshtė fakt qė Kadare ka qenė dhe ėshtė protagonist i jetės politike dhe i mendimit tė vendit qysh prej viteve 60. Edhe pse nė fund tė vitit 1990, Kadare u largua sė bashku me familjen nė Paris, ai mbajti lidhje me Shqipėrinė. Ai ėshtė njė nga personalitetet mė tė shquara tė kulturės shqiptare, ambasador i saj nė botė, ėshtė shkrimtari qė i ktheu mitet legjendare nė realitet, shkrimtari qė bėri histori prej prehistorisė; pa rėnė nė kundėrthėnie me vetveten dhe gjykimin modern, ai arsyetoi estetikisht nė mėnyrė tė pėrkorė dhe pėr kohėn absolute.
Nė Shqipėrinė e ndodhur nė udhėkryq vepra e Kadaresė ka qenė dhe mbetet njė shpresė apo njė ogur i bardhė pėr tė. Ismail Kadare ėshtė autor i shumė veprave nė poezi e prozė, laureat i shumė ēmimeve kombėtare, kandidat i ēmimit Nobel pėr shumė vite me radhė, anėtar i Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė dhe Anėtar i Akademisė Franceze tė Shkencave Morale.

Universaliteti i veprave tė Kadaresė
Ismail Kadare, nė periudhėn e parė tė krijimtarisė sė tij, u tėrhoq pas poemės epiko-lirike. Nė prirjen e pėrgjithshme ai nuk u shkėput prej frymės monumentalizuese tė poezisė sė mėparshme, por e kushtėzoi kėtė me tipin e njeriut shqiptar, tė historisė sė tij kombėtare, tė fatit tė tij nėpėr shekuj. Thuajse nė tė gjitha poemat e shkruara nė vitet 60 - 70 ka njė gėrshetim tė mjeteve tė reja tė tė shprehurit me mėnyrėn tradicionale tė tė vėshtruarit tė jetės dhe tė historisė.
Pėrgjithėsisht, vepra e Kadaresė ėshtė e sunduar prej mitit tė sė shkuarės, evokimit tė lavdisė sė dikurshme. Kadare synon ta ēlirojė njeriun shqiptar prej akuzash qė e kanė ndjekur ndėr shekuj, duke pėrfshirė akuzėn si popull i lindur me instinktin e luftės dhe tė mercenarizmit, binjak me armėn dhe peng i saj.
Raporti midis jetės dhe vdekjes, midis tė gjallėve dhe varreve, midis brezit qė shkoi dhe atij qė vjen, njė nga raportet mė thelbėsore tė qenies njerėzore, pėrbėn njė rregullator tė mbifuqishėm tė gjithė yllėsisė sė veprave tė Kadaresė. Synimi parėsor i ēdo letėrsie serioze qė tė qėndrojė mbi kohėn dhe hapėsirėn zuri vend kryesor qė tek romani "Gjenerali i ushtrisė sė vdekur". Vepra e Ismail Kadaresė ėshtė pėrkthyer nė 32 gjuhė tė huaja, duke arritur kėshtu njė rekord tė pėrhapjes nė tėrė botėn e qytetėruar.

Proza e Kadaresė
Nė fushėn e prozės, Ismail Kadare ka lėvruar tregimin, novelėn dhe romanin. Prozėn e tij e karakterizojnė pėrgjithėsimet e gjėra historiko-filozofike, subjekti i ngjeshur dhe mendimi i thellė i shprehur shpesh me anė tė parabolės, mbi bazėn e asociacionit apo tė analogjive historike. Ideja e romanit "Gjenerali i ushtrisė sė vdekur" (1964) ėshtė shpirti liridashės i popullit shqiptar. Temėn e shpirtit tė pamposhtur tė shqiptarėve nėpėr shekuj autori e trajtoi edhe nė romanin „Kėshtjella“ (1975). Nė romanin "Kronikė nė gur" (1970) Kadare kritikoi psikologjinė provinciale, ndėrkohė qė probleme tė rėndėsishme tė historisė janė trajtuar edhe nė pėrmbledhjet me tregime e novela "Emblema e dikurshme" (1977), "Ura me tri harqe" (1978) dhe „Gjakftohtėsia“ (1980).
E veēanta e Ismail Kadaresė shfaqet sidomos nė trajtimin, nga njė kėndvėshtrim i ri, i temės historike dhe nė tingėllimin e mprehtė aktual qė ėshtė i aftė t i japė asaj. Njė nga krijimet mė tė shquara tė Ismail Kadaresė dhe tė tė gjithė letėrsisė sė re shqiptare ėshtė romani "Dimri i madh" (1977). Veprat mė tė mira tė Ismail Kadaresė janė pėrkthyer nė shumė gjuhė tė botės dhe janė pritur shumė mirė nga publiku lexues.

Poezia
Edhe poezia e Ismail Kadaresė ėshtė njė prej zhvillimeve mė novatore nė vjershėrimin shqip gjatė njė gjysmė shekulli. Ajo shprehu vendosmėrinė e shkrimtarėve tė brezit tė viteve 60 pėr tė realizuar qėllime estetike tė ndryshme prej paraardhėsve. "Frymėzime djaloshare" (1954), "Ėndėrrimet" (1957), "Endėrr industriale" (1960), "Shekulli im" (1961), "Poemė e blinduar" (1962), "Pėrse mendohen kėto male" (1964), "Shqiponjat fluturojnė lart" (1966), "Motive me diell" (1968), "Koha" (1976), "Shqipėria dhe tri Romat", pėrbėjnė titujt kryesorė tė veprės poetike tė Kadaresė.
Poezia e Kadaresė, ndryshe prej prozės sė tij, ėshtė pėrgjithėsisht e qartė, pa ekuivoke, shpesh marciale, thuajse pėrherė optimiste. Ajo, nė kritikėn zyrtare, ėshtė pritur si pasurim problematik i poezisė shqipe, veēanėrisht me temėn e qėndresės shumėshekullore tė popullit shqiptar nė rrugėn e tij tė gjatė tė historisė. Poezia e tij ėshtė poezi e sfidave tė mėdha shqiptare. Ajo ėshtė e pėrshkuar nga qėndrimi hyjnizues ndaj historisė kombėtare, ndaj lavdisė sė tyre, ndaj tokės sė tė parėve, ndaj gjuhės shqipe.
Qėndresa hyn nė poezinė e Kadaresė qysh prej kohėrave antike, deri nė periudhat mė tė afėrta tė historisė. Veēmas ajo lidhet me "motin e madh", tė epokės sė Gjergj Kastriotit; por Kadare hyjnizoi njė periudhė mė tė hershme se kjo, qė ishte mitizuar mė herėt prej Rilindjes Kombėtare: periudhėn e humanizmit evropian (siē mendon shkenca e historisė, kjo periudhė e gjeti Shqipėrinė nė tė njėjtėn shkallė zhvillimi me anėn tjetėr tė Adriatikut), e cila pati shprehjen e saj dhe nė njeriun dhe qytetėrimin shqiptar. Poema epiko-lirike shqipe arriti njė nivel tė lartė afirmimi me vepra tė tilla tė I. Kadaresė, si "Pėrse mendohen kėto male" dhe "Shqiponjat fluturojnė lart", pastaj me "Shekulli i 20-tė", "Poemė e blinduar", "Shqipėria dhe tri Romat" e vepra tė tjera.
Poezia e Kadaresė ėshtė e prirur drejt sintetizmit dhe abstraksionit. Nė kėtė cilėsi poezia e Kadaresė tė sjell ndėrmend vjershėrimin e Migjenit. Sintetizmi shfaqet nė mungesėn e ēfarėdo subjekti apo elementi tė subjektit. Poemat e Kadaresė, pėrgjithėsisht poezia e tij, janė art mendimi, pa elemente tė rrėfimit (narracionit). Si tė tilla, si poema mendimi, ato ofrojnė shumėsi leximesh, nė kohė dhe nė mjedise tė ndryshme.
Gjithashtu, poezia intime e Kadaresė pėrshkruhet nga malli pėr qytetin e lindjes, pėr njerėzit qė lanė gjurmė nė fėmijėrinė e tij, pėr atdheun kur ndodhet larg tij, pėr kohėn studentore, vajzat dhe rrugėt e Moskės kur ėshtė nė atdhe, e mbi tė gjitha, pėr vajzėn qė le gjurmė nė shpirtin e tij, por qė pėrgjithėsisht ndodhet larg.

Vepra tė Kadaresė
Frymėzime djaloshare - 1954
Shekulli im - (1961)
Gjenerali i ushtrisė sė vdekur - roman- 1963
Pėrse mendohen kėto male - 1964
Dasma - 1968
Motive me diell - (1968)
Kėshtjella - roman - 1970
Kronikė nė gur - roman - 1971
Koha (1976)
Dimri i madh - roman - 1977
Ura me tri harqe - 1978
Prilli i thyer - 1980
Gjakftohtėsia - pėrmbledhje novelash - 1980
Koha e shkrimeve - 1986
Koncert nė fund tė dimrit - 1988
Vepra Letrare - 1981-1989
Dosja H - 1990
Piramida - 1992
Shqipėri - 1995
Pallati i ėndrrave - 1996
Dialog me Alain Bosquet - 1996
Spiritus - roman- 1996
Kushėriri i engjėjve - ese- 1997
Poezi - 1997
Kombi shqiptar nė prag tė mijėvjeēarit tė tretė - ese- 1998
Tri kėngė zie pėr Kosovėn - triptik - 1998
Ikja e shtėrgut - tregim - 1999
Qorrfermani - roman - 1999
Vjedhja e gjumit mbretėror - tregime - 1999
Ra ky mort e u pamė - ditar pėr Kosovėn, artikuj, letra - 2000
Kohė barbare (Nga Shqipėria nė Kosovė) - biseda - 2000
Breznitė e Hankonatėve - 2000
Bisedė pėrmes hekurash - 2000
Elegji pėr Kosovėn - 2000
Lulet e ftohta tė marsit - roman - 2000
Unaza nė kthetra - 2001
Eskili, ky humbės i madh - 2001 (ribotim)
Qyteti pa reklama - roman - 2001
Jeta, loja dhe vdekja e Lul Mazrekut - roman - 2002
Pasardhėsi - roman - 2004
Identiteti evropian i shqiptarėve - 2006
Hamleti, princi i vėshtirė - Sprovė - 2006
Darka e gabuar – roman - 2008

Ky lajm ėshtė publikuar: 29/01/2009

 

 

27/01/2009  http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=14985
 
Diplomacia e Ismail Bej Vlorės
NGA VILHELME VRANARI (HAXHIRAJ)


Ismail Bej Vlora (Qemali) i pėrket kombit autokton iliro-pellazg, i cili qė prej lashtėsisė jeton nė brigjet e Adriatikut dhe Jonit. Nis nga Danubi nė veri, Vardari nė lindje deri nė gjirin e Ambrakisė nė jug. Kushtet gjeografike, rrethuar me male tė larta e ndarė nga dy dete, ai ka ruajtur kulturėn, gjuhėn dhe traditėn, arsye qė shqiptarėt edhe sot, kudo qė janė nė botė, ruajnė gjuhėn, zakonet, tė cilat dėshmojnė pėr tabanin kombėtar.

Ekzistenca e 3 besimeve fetare: ortodoksė, myslimanė dhe katolikė, ka ndihmuar nė ruajtjen e etnisė sė shqiptarėve. Kjo veēanti i dha shtysė diplomacisė sė tij qė ta shfrytėzojė pėr bashkimin e vėllazėrimin e kombit.

Pas vdekjes sė Skėnderbeut, krijimi i principatave s’i dha kurrė Shqipėrisė fytyrėn e njė kombi nėn Perandorinė Osmane. Shkak i mospajtimit ishin grindjet mes tyre. Ishte diplomacia e I. Qemalit qė shmangu pėrēarjet mes shqiptarėve.

Ismail Qemali ishte nip i Ismail Bej Vlorės, qė u vra tradhtisht nga sulltani, gjė qė e kushtėzonte pėr tė qenė shumė i kujdesshėm nė kėrkesat e tij, ndaj Portės sė Lartė, pėr autonominė e Shqipėrisė.

I. Qemali, me kulturėn e gjerė, bėri karrierė politike. Njohja e disa gjuhėve e bėri pėrkthyes tė zotin. Qysh i ri u emėrua guvernator i Varnės (Bullgari), ku priti Perandorin Franc Jozefi. Riaktivizoi ujėsjellėsin e vjetėr romak nė Kostancė dhe krijoi Arkat e Kreditit Agrar nė Bullgari. Pas internimit nė Azi tė Vogėl, u emėrua kryetar i Komisionit N/kombėtar nė Danub e mė vonė kryetar i Dhomės sė Deputetėve nė Parlamentin turk, qė i shėrbeu ēėshtjes kombėtare.

I pėrgatiti Sulltanit raporte pėr gjendjen e Perandorisė nė Egjipt, pėr ēėshtjen e Kretės dhe luftėn ruso-turke. Analiza e tij nuk u vlerėsua nga sulltani, Porta e Lartė pėsoi disfatė. Pasojat ranė mbi shtetet e Evropės qė ishin nėn sundimin e Turqisė. Kjo analizė socio-politike ishte njė pėrvojė paraprake qė do t’i shėrbente atij pėr pavarėsinė kombėtare.

Ai s’pranoi portofolin e ministrit tė Jashtėm e atij Shėtitės, se njihte gjendjen e Turqisė dhe dėmtonin ēėshtjen tonė.

I. Qemali ishte i njohur me rrethet pėrparimtare tė Evropės dhe personalitetet e shquara politike tė kohės, gjė qė lehtėsonte njohjen e problemit kombėtar nė opinion botėror.

Pas Mithat Pashės, kryetar i Partisė Liberale turke u bė I. Qemali, i cili nė njė intervistė nė (“Giornale d’Italia”) mė 23.6.1909 thekson: “Liberalėt e Evropės Perėndimore ngjajnė me trashėgimtarėt e njė pasurie tė madhe, qė preokupohen pėr t’u kėnaqur me tė ardhurat e grumbulluara nga pararendėsit e tyre. Nėse nė Perėndim liberalizmi ėshtė etiketė e njė partie pėr tė marrė pushtetin, nė Lindje mjafton mendimi liberal qė tė ngjallen dyshime qė sjellin tė kėqija tė mėdha”. Njė analizė e tillė ishte e vyer pėr tė nesėrmen e afėrt tė vendit.

Qeverisjen e Turqve tė Rinj ai e quan anarki tė rėndė qė vjen nga lart dhe qė ėshtė mė e rrezikshme dhe e dėmshme se ajo qė vjen nga poshtė. Ndėrsa komitetin “Bashkim e Pėrparim” tė xhonturqve ai e quan shtet brenda shtetit, qė imponon vullnetin e tij, shtyp liritė e njeriut me shtetrrethim, qė ėshtė njė kundėrvėnie ndaj Kushtetutės. Kjo bėri qė tė ndėrtojė platformėn e qeverisjes sė Shqipėrisė.

Ai thotė: “Kushtetuta s’ėshtė qėllim, por mjeti pėr zhvillim e pėrparim”.

Kur Sulltani e emėroi guvernator tė Tripolitanisė, ai nuhati rrezikun, kėrkoi strehim politik nė ambasadėn angleze, e cila e nisi nė Athinė. U mirėprit nga mbreti Georg I i Greqisė dhe nga shqiptarėt me banim aty. Madje adjutanti i Mbretit, me origjinė tė vonėt shqiptare, u shpreh: “Bėni ē’ėshtė e mundur Ismail Bej pėr tė krijuar njė Shqipėri tė lirė!”

Ftesa nga shqiptarė tė Australisė (aty nė Athinė), bėri qė ai tė nisė njė fushatė diplomatike nėpėr oborret e Evropės.

Maratonėn e nisi me Romėn, Kalabrinė e Sicilinė, ku ēėshtja shqiptare njihej mirė. Si diplomat i hollė, gjatė qėndrimit nė Itali, shfrytėzoi mosmarrėveshjet Austri - Itali pėr ndikimin nė Shqipėri, e cila kishte dalje strategjike nė Adriatik.

Shkathtėsia e I. Qemalit zvogėloi disi pėrpjekjet pėr epėrsi ndaj Shqipėrisė tė Austrisė, Greqisė, Italisė dhe Serbisė. Shkoi nė Gjenevė, Bruksel, ku u takua me Faik Konicėn pėr ta reklamuar ēėshtjen kombėtare nė gazetėn shqiptare “Albania” e drejtuar nga ai. Mė pas nxori gazetėn e vet “Shpėtimi i Shqipėrisė” nė gjuhėn shqipe, greke dhe turke, e cila shėrbente pėr tė ringjallur ndjenjėn kombėtare tė shqiptarėt kudo nė botė.

Shfrytėzoi vdekjen e Mbretėreshės Viktoria tė Anglisė. Shkoi pėr ngushėllim nė Londėr, ku u takua me personalitete tė politikės botėrore.

Prej Londrės shkoi nė Egjipt, ku kishte shumė shqiptarė. Nuhati intrigėn e kurdisur nga Mehmet Ali Pasha, i cili kishte hapur opinionin sikur Porta e Lartė i kishte ofruar fronin e Shqipėrisė, qė I. Qemali gjoja s’e kishte pranuar pėr hir tė miqėsisė me Sulltanin. Menjėherė Ismail Beu e pėrgėnjeshtroi kėtė lajm, por Sulltani, pėr hesape tė vjetra, e dėnoi me vdekje nė mungesė. P. Osmane po kalonte ēaste tė vėshtira pėr shkak tė kryengritjeve, sidomos nė Ballkan. Sinjalin e parė e dha Maqedonia, e cila kėrkonte shkėputje nga Turqia.

Turqit e rinj u mblodhėn nė Paris nė njė kuvend, ku mes 40 delegatėve ishte dhe I. Qemali. Aty u vendos qė tė hartohej njė proklamatė, drejtuar Fuqive tė Mėdha pėr tė garantuar reformat, qė duhet tė ishin zbatuar pas Kongresit tė Berlinit, 1878.

Mė 1908, turqit e rinj, tė ndarė nė 2 grupe, ku pakica e kuvendit drejtoi lėvizjen revolucionare, si pikėsynim ishte vendosja e regjimit kushtetues dhe programi qeverisės me komitetin “Bashkim e Pėrparim”.

Edhe pse dikush ka shfaqur hije dyshimi pėr I. Qemalin, ai ngelet njė figurė diplomatike qė diti tė shfrytėzonte grindjet mes shteteve, dobėsimin e P. Osmane, qė me vullnet tė mirė, si atdhedashės, mundėsoi krijimin e shtetit tė parė tė lirė.

I. Qemali mendonte se faza e parė pėr autonominė e Shqipėrisė ishte shpallja e Kushtetutės. Pėrvoja diplomatike dhe vizitat nėpėr oborret e Evropės bėnė qė ai tė mbėshtetet nė 2 Fuqi tė Mėdha: Austro-Hungaria dhe Italia, tė cilat ishin kundėr pushtimit grek dhe serb. Pėrmes artikujve dhe bisedimeve me qarqet e lėvizjes pėrparimtare nė Athinė, Romė, Vjenė, Paris, Londėr, Kajro, Bukuresht dhe me shqiptarėt jashtė atdheut, u pėrpoq tė ndryshonte opinionin e Evropės pėr shqiptarėt, tė cilėt i konsideronin pa ideale politike kombėtare. Turqit e Rinj, pėr tė arritur zhdukjen e kombėsive tė pushtuara, e nisėn me shqiptarėt. Duke pėrdorur forcėn dhe dredhinė, kujtuan se do t’i detyronin shqiptarėt tė hiqnin dorė nga autonomia. Katėr ekspeditat e tyre bėnė qė tė ringjallej fuqishėm ndjenja kombėtare. I. Qemali dhe Hasan Prishtina arritėn tė hartohej memorandumi i Gėrēės, me 12 kėrkesa, sipas tė cilave tė 4 vilajetet shqiptare tė kishin autonomi administrative, pėr ēastin, nėn vartėsinė e xhonturqve. Kėto sollėn valėn e kryengritjeve nė veri tė vendit dhe mė pas kryengritjet e pėrgjithshme 1909-1911.

Programi i I. Qemalit ishte vazhdimėsi e rilindasve, i cili kėrkonte mbėshtetjen e ndėrkombėtarėve:

1- Kushtetutė dhe autonomi administrative pėr popujt e ndryshėm tė Perandorisė.

2- Shqipėria tė ketė 2-3 apo 4 vilajete me krahina shqiptare.

3- Hapja e shkollave shqipe dhe shpėrndarja e librave nė gjuhė amtare nė ēdo trevė ku flitet shqip.

4- Gjuhė zyrtare tė ishte shqipja.

5- Tė krijohej policia, postė-telegrafa, marrėdhėnie diplomatike me Perėndimin dhe fqinjėsia e mirė.

Kėrkesa pėr autonomi dhe jo pavarėsi nga ai pėrputhej me kushtet ekonomike tė kohės. Kjo ide ishte pėrparimtare pėr kohėn se pushteti identifikohej me fuqinė politike ushtarake.

Ai kėmbėngul se organizimi i shtetit duhej bėrė nė frymė evropiane, se Shqipėria nė shekuj ka qenė lidhur ngushtė me Perėndimin.

Tė sigurohej mbėshtetja e kombėtarėve e tė bindej popullsia qė e quante P. Osmane si “mbrojtėse tė kombit shqiptar”.

Duke parė njė Turqi tė dobėt, nė Nisė tė Francės, mė 19 shkurt 1912, ai doli me idenė e pavarėsisė. Ambasadori italian, TomasoTitoni, njofton se nė Nisė po mbahet njė kongres sekret, me praninė e I. Qemalit. Konkretisht shprehej: “Njė fis qė kėrcėnohet nga serbėt, grekėt, ėshtė fis i vjetėr ilir i shqiptarėve, qė ruan e do tė ruajė traditėn dhe identitetin e lashtė kombėtar”.

Ministri i Jashtėm austro-hungarez, Bershtold, e mbėshteti lėvizjen shqiptare pėr pavarėsi.

Mė 5 Nėntor 1912, I. Q. u takua me shqiptarėt e Bukureshtit tė cilėt dolėn me njė rezolutė pėr formėn e regjimit, pavarėsi apo autonomi, gjė qė varej nga Fuqitė e Mėdha.

I. Qemali, para se tė niste takimet nė oborret e Evropės, pėrdori diplomaci nė bashkimin kombėtar: “Dua nja dy djem tė mirė, qė tė merren me tregti, tė jenė trima e tė zgjuar, qė tė mos ua hedhė njeri. Dhe po qe se vdes andej, do tė mė bien nė Shqipėri…” dhe ai me zgjuarsi kėrkoi njė nga jugu Sulo Jemin Beun nga Ēeprati i Vlorės dhe Isa Boletinin nga Mitrovica e Kosovės.

Ai shkoi nė Vjenė, u takua me Bershtoldin dhe ambasadorin Avarna. I duhej mbėshtetja e tyre pėr pavarėsinė e kombit.

Mė 20.11.1912, nga Triestja nė anijen “Borun” me drejtim nė Shqipėri, jep intervistėn e tij nė “Il Piccolo”: “Njė gjė fare tė vogėl, qė ne e dėshirojmė me gjithė zemėr, shpalljen e pavarėsisė sė atdheut. Duam t’i paraqesim Evropės faktin e kryer. Do tė ndėrtojmė njė qeveri provizore, kryetar i sė cilės me siguri do tė jem unė… Na takon kjo e drejtė, se kemi shekuj qė luftojmė dhe ishim tė parėt qė u ngritėm kundėr P. Osmane. Ėshtė e drejtė qė aspiratat tona tė realizohen”.

Ai thekson se pavarėsia kombėtare ėshtė e drejta legjitime e ēdo populli. Ndėrkohė qė udhėton drejt qytetit tė lindjes, qė siē e pėrshkruan konsulli i Vlorės, De Facendis: “Vlora ėshtė nė gjendje kaosi dhe mjerimi, qė as vetė ata s’dinė se ē’duan. Nė Vlorė ka 2 tendenca: I - Syrja Bej Vlora qė kėrkon ndihmėn e Austrisė pėr pushtimin e Shqipėrisė dhe II - I. Qemali kėrkon pavarėsinė e atdheut”.

* I. Qemalin e shoqėronte Luigj Gurakuqi, Pandeli Cali, Kristo Meksi, Dhimitėr Berati, Qazim Kurti, Abdi Toptani dhe Refik Toptani etj. E priste gjithė paria e Vlorės, Kaninės, gjithė Labėria dhe nga e gjithė Shqipėria, Kosova dhe Ēamėria. Mė 28 Nėntor 1912, po atė ditė, mė 1443 qė Skėnderbeu ngriti flamurin nė kėshtjellėn e Krujės, Ismail Qemali, ky burrė patriot e i menēur, me flamurin e qėndisur dorė mė dorė nga zonjat e Vlorės, dorėzuar nga Marigo Pozio, shpalli pavarėsinė kombėtare. Me vonesė vjen Isa Boletini i cili u ul nė gjunjė, iu fal dhe puthi atė flamur tė kuq, nė shekuj larė nė gjak, flamurin e Skėnderbeut.

Gazeta rumune botoi mė 1 dhjetor 1912, pėrshėndetjen e ministrit tė Brendshėm rumun, Take Jonesku: “Shqipėria, shteti mė i vjetėr i Ballkanit, vendasit aty kanė banuar para botės helene, para pushtimit romak, pushtimit sllav, pas 500 vjetėsh zgjohet, ku myslimanė e tė krishterė tė vėllazėruar, ruajnė ndėrgjegjen kombėtare. Rumania mbėshtet nxehtėsisht Shqipėrinė, e cila e fundit fitoi lirinė nė Ballkan”. Ndėrsa ministri i jashtėm i Serbisė, Pasiē, boton se nuk e njeh pavarėsinė e Shqipėrisė, duke kėrkuar aneksimin e njė pjese tė madhe tė Shqipėrisė.

Gazeta angleze “Times” njeh pavarėsinė kombėtare tė Shqipėrisė.

Gazeta italiane “Il Giorno”, mė 2 dhjetor shkruan: “Shqiponja e zezė nė fushė tė kuqe valėvitet. Austria dhe Italia e mbėshtetėn pavarėsinė me parimin “Shqipėria e shqiptarėve” dhe “Ballkani i ballkanasve”. Pėr copėtimin e Shqipėrisė u bashkua Mali i Zi dhe Greqia, tė cilėt luftuan pėr liri kundėr Turqisė, ishin gati tė zhduknin njė shtet ballkanik duke e ndarė, duke shpifur ndaj shqiptarėve, si popullsi amorfe, gjysmė e egėr, politikisht inerte dhe pa asnjė tė kaluar tė denjė.

Kurse konsulli italian nė Vlorė, De Facendis, i tronditur njofton Ministrinė e Jashtme Italiane, mė 6.12.1912 ku thotė: “Isha pesimist pėr tė ardhmen e tyre, por tani them se shqiptarėt duhen ndihmuar, pa dėmtuar drejtėsinė, i bėhet nder njerėzimit”.

Stambolli e kaloi pa komente shpalljen e pavarėsisė dhe deklaruan se donin autonominė dhe jo pavarėsinė e saj.

I. Qemali u ngarkua nga Asambleja Kombėtare tė formonte qeverinė e pėrkohshme. Ai, Kryetar Qeverie dhe ministėr i Jashtėm. Nė kabinetin qeveritar kishte pėrfaqėsues tė tri besimeve: 2 katolikė, 3 ortodoksė dhe 5 myslimanė. Anėtarė qeverie ishin: Mufit Libohova (ministėr i Brendshėm), Luigj Gurakuqi (ministėr Arsimi), Abdi Toptani (ministėr Finance). Megjithėse qeveria e pėrkohshme pėrbėhej nga intelektualė besnikė, tė arsimuar jashtė vendit, intelektualėt qė ngelėn jashtė saj u zemėruan dhe krijuan njė grup tė pakėnaqurish, qė penguan qeverisjen e vendit. Duke hedhur baltė mbi figurėn e I. Qemalit, si brenda dhe jashtė vendit, dėmtuan ēėshtjen kombėtare. Ata bėnė thirrje qė nėpunėsit e pazotė tė zėvendėsoheshin, por I. Qemali, i zėnė me ēėshtje tė politikės sė jashtme, nuk i mori parasysh.

* Vendi ynė Shqipėria, nėn njė pushtim 500-vjeēar, kishte njė ekonomi tė shkatėrruar, e cila s’lejonte zbatimin e reformave tė rėndėsishme pėr rimėkėmbjen e saj. Kjo bėri qė qeveria e Vlorės tė kishte jetė tė shkurtėr. Gjithsesi, sot ne i kujtojmė me nderim gjithė ata atdhetarė, qė nėn diplomacinė dhe urtėsinė e Ismail Qemalit shpallėn pavarėsinė.


 
http://www.gazetatelegraf.com/Editorial/247.html

Misteri i zhdukjes sė arkivit tė Qeverisė sė Vlorės

 

 

 
http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=52015
Ismail Qemali, Sekretet e jetės sė plakut tė Shqipėrisė

Le 28 Novembre 1932 ą l'occasion du 20éme anniversaire de l'indépendance, suite ą la demande de la population de Vlora, le gouvernement monarchiste a pris la décision de ramener les cendres d'I. Qemal ą l"endroit oł il naquit et oł il proclama l'Indépendance. Cet endroit porte aujourd'hui le nom de "Place Ismail Qemal"

 

» Dėrguar mė: 26/01/2009 - 14:23
Darling Ismail Vlora

Ismail Qemali lindi nė Vlorė, mė 24 janar 1844, nė njė nga familjet mė tė lashta tė Shqipėrisė. “Themeluesi i famil
jes Vlora, nga e cila rrjedh unė, -kujton Ismail Qemali, -ka qenė Sinan Pasha, i cili, pasi kishte qenė Vezir i Madh, erdhi nė Vlorė, nė kohėn e Sulejman Madhėshtorit, nė cilėsinė e Kapudan Pashait, ose Admiralit tė Madh tė Flotės. Ai u vendos pėrfundimisht aty, deri sa vdiq”(1). Qė nga ajo kohė, pėr gati 5 shekuj, “gjejmė pothuaj pa ndėrprerje 18 anėtarė tė kėsaj shtėpie nė ofiqin e mėkėmbėsit tė Sulltanit nė Vlorė (shpeshherė edhe tė bashkuar me atė tė Elbasanit dhe Delvinės). Edhe kur ky post nuk mbahej nga ndonjėri prej anėtarėve tė kėsaj familje, nė kėshtjellėn e Kaninės do ishte gjithmonė njė i tillė si zėvendės (myteselim) i sanxhakbeut nė fuqi...”(2).
I ati i Ismail Qemalit ishte Mahmud bej Vlora (1812-1866) ndėrsa nėna, Hedie hanėmi, vajzė e Tahir bej Libohovės, nga familja e njohur Arsllan-Pashali, Vezir tė Janinės.
Mė 1847, Porta e Lartė vendosi tė zbatojė nė Shqipėri ligjin themelor, njohur me emrin Tanzimat, tė cilin Sami Frashėri e kishte quajtur “robėrim tė dytė tė Shqipėrisė”. Ky ligj, midis tė tjerave, impononte taksa direkte dhe shėrbimin e detyruar ushtarak, gjė qė ra ndesh me interesat e fisnikėve, por edhe tė mbarė popullsisė shqiptare. Pėr rrjedhim shpėrtheu kryengritja e pėrgjithshme, e njohur nė historinė tonė si “kryengritja popullore kundėr reformave tė Tanzimatit”. Mahmud bej Vlora ishte njė ndėr udhėheqėsit kryesorė tė kėsaj kryengritje, pėrkrah Rrapo Hekalit e Zenel Gjolekės. Pas luftimesh tė gjata forcat perandorake arritėn ta shtypin kryengritjen dhe pėr pasojė “tė gjithė krerėt e aristokracisė, si dhe paria qė kishin marrė pjesė nė kryengritje, u arrestuan dhe u internuan nė Konia tė Azisė sė Vogėl, ose u burgosėn nė Stamboll. Familjet e krerėve kryesorė u internuan nė Selanik dhe nė lokalitete tė ndryshme tė Maqedonisė”(3). Mahmud bej Vlora, sė bashku me kushėririn e tij, Selim Pasha Vlora, “u arrestuan dhe u dėrguan nė Manastir, ku ishte qendra e pėrgjithshme ushtarake e korparmatės sė Rumelisė”(4).
Pas arrestimit tė Mahmud beut, familja e tij u urdhėrua tė largohej nga Vlora dhe tė vendosej nė Selanik. Nė kėtė qytet ata gjetėn mbėshtetjen e madhe tė konsullit francez, Grasset(5), i cili kishte patur miqėsi me Mahmud beun dhe njihte personalisht familjen e vlorajve, qė nga koha kur kishte qenė konsull nė Janinė. “Kur mori vesh qė po arrinim, -kujton Ismail Qemali, -na doli pėrpara me njė karrocė e na ēoi nė shtėpinė qė kishte pėrgatitur pėr ne... Gjatė mėrgimit tonė trevjeēar, nė Selanik, jetuam nėn mbrojtjen direkte tė kėtij konsulli kaq fisnik...”(6). Mė 1851, Mahmud bej Vlora u fal dhe, sė bashku me familjen, u kthye nė Vlorė, ku mori sėrish nė dorė administrimin e vendit.
Rreth vitit 1855 Ismail Qemali u rregjistrua nė gjimnazin “Zosimea” tė Janinės, njė nga shkollat e mesme mė tė ngritura tė Perandorisė Osmane, e cila “shquhej si qendėr e pėrhapjes sė iluminizmit pėrparimtar europian.... Ky ishte njė hap i guximshėm, meritė e madhe e familjes sė tij, e cila zgjodhi pėr ēunakun njė vatėr kulturore pėrparimtare pa marrė parasysh pėrkatėsitė fetare tė arsimtarėve”(7). Megjithatė kjo nuk ishte njė rastėsi. Mahmud bej Vlora “fisnik dhe idealist”(8), siē e quan Eqrem bej Vlora, “kishte marrė edukatė europiane, gjė e rrallė pėr atė kohė, lexonte e shkruante turqisht, italisht e greqisht dhe kuptonte frengjisht. Veē kėsaj ai ishte shumė i njohur me letėrsinė e vendeve perėndimore, me qytetarėt e tė cilėve kishte marrėdhėnie tė shpeshta”(9) ndėrsa, Hedie hanėmi, fliste dhe shkruante mjaft mirė greqisht(10). Pėr kėtė fakt, “dukuri tepėr e rrallė nė familjet e tjera aristokratike tė Shqipėrisė”(11), Mahmud beu dhe Hedie hanėmi, u pėrpoqėn qė t’i ushqenin tė birit “dėshirėn dhe shijen pėr kulturėn europiane”(12), por pa harruar qė t’i jepnin dhe njė edukatė tipike shqiptare, qė tė bėhej kėshtu “njė shqiptar i vėrtetė”(13).
Mė 1859, ndėrsa pėrgatitej pėr provimet e fundit, Mahmud beu vendosi qė ta dėrgonte tė birin nė Stamboll. Kėtu ka njė moment mjaft interesant. Gjatė luftės ruso-turke, tė vitit 1854, andartėt grekė kėrkuan tė pėrfitojnė nga rrethanat dhe nisėn pushtimin e Thesalisė dhe Epirit. Nė krye tė trupave perandorake, pėr tė zbrapsur grekėt nga territoret e pushtuara, u caktua Fuad Pasha. Grekėt, tė drejtuar nga gjenerali Theodoros Grivas (1797-1862), ishin fortifikuar nė Meēovė, por tė sulmuar nga forcat e Mahmud bej Vlorės, u detyruan tė “tėrhiqeshin, nga ai vend qė konsiderohej i pakapshėm, dhe i gjithė rajoni u ēlirua dhe u vendos rendi(14). Pėr kėtė aksion Fuad Pasha e dekoroi, Mahmud beun, me njė gradė tė lartė dhe njė shpatė nderi, duke ruajtur gjithmonė njė dashamirėsi tė veēantė pėr tė. Ishin pikėrisht Fuad Pasha, nė atė kohė Ministėr i Jashtėm i Perandorisė Osmane, dhe Ismail Pasha Plasa, qė i propozuan atij tė dėrgonte tė birin nė kryeqytet, duke i ofruar edhe mbėshtetjen e tyre tė plotė.
Mė 15 korrik 1859, pėrpara kohe, Ismail Qemali dha provimet e vitit tė fundit nė “Zosimea” dhe, pėrveē diplomės shkollore, u pais edhe me njė “dėshmi tė veēantė pėr sjellje tė mira”(15). Nė maj tė vitit 1860 u vendos nė Stamboll, kryeqyteti i famshėm i Perandorisė Osmane, ku bėnte pjesė edhe Shqipėria. Meqėnėse Ismail Pasha Plasa kishte vdekur, pikėrisht nė fillim tė po atij viti, Ismail Qemali u prit nga ish-Veziri i Madh, Mustafa Pasha Gjiriti, i cili ishte fis i nėnės sė tij. Po atė vit, me propozim tė Fuad Pashės, filloi punė nė zyrėn e pėrkthimeve, pranė Ministrisė sė Jashtme, njohur si djepi i burrave tė shtetit turq. Gjatė shėrbimit, gati 50-vjeēar, nė administratėn shtetėrore turke, Ismail Qemali mbuloi detyra tė rėndėsishme duke krijuar lidhje dhe bashkėpunuar me diplomatė dhe burra shteti nga mė tė shquarit e kohės, si brėnda dhe jashtė Perandorisė.
Mė 1864, siē shkruan edhe vetė, Ismail Qemali u martua me njė grua nga Konica, e cila vdiq nė vitin e parė tė martesės, sė bashku me vajzėn (ndoshta gjatė lindjes). Mė 1867, duke qenė me punė nė Rusēuk (Bullgari), Ismail Qemali u dashurua me Kleoniqi Surmeli, e bija e Antonit, njė fisnik grek nga Edirneja, nga familja e Vezirit tė Madh, Ali Pasha Surmeli (Vezir i Madh 1694-95). Duke qenė se familja e vajzės, kryesisht e njerka, pėr shkak tė ndryshimit tė fesė, nuk ishte dakord qė tė martoheshin, Ismail Qemali, me njerėzit e tij tė besuar, e rrėmbeu gruan e tij tė ardhėshme dhe, po tė njėjtėn ditė, nė prani tė dėshmitarėve nėnshkroi “kontratėn e martesės” sipas tė cilės, nga pikpamja islamike, hiqej ēdo mundėsi tjetėr pėr njė martesė tė dytė. “Martesa ime, -shkruan Ismail Qemali, -me gjithė zhurmėn qė kishte shkaktuar, mė dha shumė prova simpatie nga ana e miqve tė mi”(16). I pari qė e uroi pėr kėtė martesė ishte vetė Mit’hat Pasha, i cili nuk u zėmėrua aspak edhe pse, pak pėrpara, Ismail Qemalit i ishte propozuar qė tė martohej pikėrisht me vajzėn e tij. Me Kleoniqi Surmelin pati “lumturinė”, siē do shprehej edhe vetė, tė kishte 10 fėmijė: gjashtė djem: Mahmud bej (1871-1920), Tahir bej (1875-1932), Et’hem bej (1885-1937), Xhevdet bej (1888-1910), Qazim bej (1893-1953), Qamil bej (1895-1950) dhe katėr vajza: Mevedet (1873-1954), Alije (xx-1955), Ylvije (xx-1934), njė vajzė vdiq pak pas lindjes.
Mė 1869, nė moshėn 25-vjeēar (duke refuzuar titullin Pasha), Ismail Qemali u emėrua guvernator nė Varna (Bullgari). Mė pas guvernator nė Tulēea (Bullgari); Guvernator i Pėrgjithshėm i krahinės sė Danubit tė Poshtėm; Kryetar i Komisionit Europian tė Danubit; Sekretar i Pėrgjithshėm i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme; Guvernator nė Bolu dhe nė Galipoli (Turqi); Governator i Pėrgjithshėm nė Bejrut (Liban); Guvernator (ad interim) i Sirisė; Anėtar i Kėshillit tė Shtetit, etj., ku nxorri gjithmonė nė pah dėshirėn pėr t’i shėrbyer pėrparimit tė Perandorisė Osmane, ku bėnte pjesė edhe atdheu i tij. Qė nė moshė tė re ai bashkėpunoi ngushtė me reformatorin e madh Mit’hat Pashėn dhe mori pjesė nė hartimin e Kushtetutės sė parė osmane, shpallur mė 1876. Artikulli 108 i kėsaj Kushtetute pranonte qė “Administrata e krahinave do tė kishte si themel parimin e decentralizimit”(17). Njė nga idetė e Mit’hat Pashės, emėruar pėr tė dytėn herė Vezir i Madh, mė 1876, ishte krijimi i njė Vilajeti shqiptar. Fatkeqėsisht, pak muaj pas emėrimit, reformatori i madh turk u arrestua, u dėbua nga Turqia dhe, mė vonė u vra. Kushtetuta, e cila kishte pėr qėllim forcimin e Perandorisė, mbeti e pazbatuar deri mė 1908. Pėr idetė e tij liberale dhe bashkėpunimin me Mit’hat Pashėn, qė binin ndesh me regjimin absolutist tė Abdul Hamid-it IItė, Ismail Qemali vuajti 7 vite internim (1877-1884)(18). Mė 1897 ai i paraqiti njė “Promemorie” Sulltanit, ku i sugjeronte qė tė ndėrmerrte reforma tė menjėhershme pėr tė shpėtuar Perandorinė nga “fundi shumė tragjik”. Pėr tė vėnė nė jetė kėto reforma Ismail Qemali e kėshillonte Abdul Hamid-in qė tė vinte nė zbatim, pa asnjė vonesė, Kushtetutėn e vitit 1876(19). Duke u pėrpjekur pėr forcimin e Perandorisė, ai mbronte edhe tėrėsinė territoriale tė atdheut tė tij. “Promemoria” iu dėrgua fshehtas shtypit europian, nga vetė Ismail Qemali. “Le Temps”, e Parisit, duke e krahasuar kėtė “Promemorie” me raportin e famshėm, qė Necker-i, ministri i financave francez, i drejtoi Luigj-it XVI, mė 1782, e publikoi tė plotė, mė 8 prill 1897, ndėrsa “The Times” i Londrės, nė tė njėjtėn ditė, publikoi njė pėrmbledhje tė gjatė tė saj(20).
Idetė liberale dhe kėmbėngulja e vazhdueshme pėr zbatimin e reformave, qė do ndihmonin nė pėrparimin e Perandorisė Osmane, mbėshtetur nė njė politikė tė hapur me vendet e zhvilluara europiane dhe sidomos me Anglinė, tė cilėn e shihte si njė fuqi qė kėrkonte ta ndihmonte miqėsisht Perandorinė, gjatė periudhės sė vėshtirė qė po kalonte, solli si pasojė acarimin e marrėdhėnieve tė tij me sulltan Abdul Hamid-in IItė, i cili gjatė gjithė jetės e ēmoi por edhe ia pati frikėn burrit tė ardhshėm tė shtetit shqiptar. Nė prill tė vitit 1900 Abdul Hamid-i e emėroi Guvernator tė Pėrgjithshėm nė Tripoli. Duke dyshuar nė njė internim ose eleminim tė mundshėm, gjė qė kishte ndodhur me shumė elementė pėrparimtarė nė Perandori, dhe sidomos pak vite mė parė me bashkėpunėtorin dhe mikun e tij Mit’hat Pashėn, Ismail Qemali kėrkoi strehim politik nė njė luftanije angleze(21). Mė 1 maj 1900, sė bashku me tre mga djemtė e tij: Et’hem bej, Xhevdet bej dhe Qazim bej, nė bordin e anijes egjiptiane Salamander, u largua nga Turqia. Qė nga ky vit, e deri mė 1908, jetoi nė qytete tė ndryshme tė Europės si Bruksel, Romė, Paris, Londėr, Athinė, etj., ku zhvilloi njė aktivitet tė dendur pėr ēėshtjen shqiptare.
Pas fitores sė Revolucionit tė xhonturqve (korrik 1908) u kthye nė Shqipėri dhe u zgjodh deputet i Sanxhakut tė Beratit, nė Parlamentin Osman. Pritja qė i bėri populli i Vlorės, ditėn qė u kthye nė atdhe, mė 18 shtator 1908, mori pamjen e njė manifestimi patriotik madhėshtor. Me mijėra njerėz ishin mbledhur nė Skelė pėr tė pritur bashkėatdhetarin e shquar. Pėr tė treguar dashurinė dhe respektin e madh, qė populli ushqente pėr birin e tij, karrocės sė Ismail Qemalit i hoqėn kuajt dhe e morėn nė krahė pėrgjatė gjithė rrugės, prej afro 2km, deri nė qendėr tė qytetit(22). Mė 10 janar 1909, Qamil Pasha, emėruar pėr tė tretėn herė Vezir i Madh, “pėr tė forcuar pozitat e Qeverisė sė tij”(23) i ofroi postin e Ministrit tė Jashtėm, post qė e mbuloi ad interim deri nė rrėzimin e Qamil Pashės, mė 14 shkurt 1909. Politika e jashtme qė donte tė ndiqte Ismail Qemali u duk qartė nė relacionin qė Veziri i Madh paraqiti nė Parlament, mė 13 janar 1909. Ky relacion, pėrpiluar nga Ismail Qemali dhe deputeti armen Zohrab Effendi, u prit me brohoritje nga parlamentarėt dhe pati jehonė tė madhe nė shtypin europian(24). Majft pozitiv pėr interesat dhe forcimin e Perandorisė Osmane ishte edhe akordi austro-turk qė Ismail Qemali pėrpiloi nė janar 1909, nė bashkėpunim me ambasadorin austro-hungarez Johan von Pallavicini dhe ambasadorin gjerman Adolf Marschall von Bieberstein. Pėr tė forcuar pozitat e tyre, mė 14 shkurt 1909, xhonturqit rrėzuan qeverinė e Qamil Pashės, nė mėnyrė antikushtetuese. Si rezultat i pakėnaqėsisė sė krijuar nė popull, mė 13 prill 1909, shpėrtheu kundėr-revolucioni, ku Ismail Qemali do luante njė rol mjaft tė rėndėsishėm, nė atė “ditė tė paharruar”, siē do ta quante ai vetė. Me tė gjitha forcat ai u pėrpoq tė shmangte gjakderdhjen dhe nė seancėn parlamentare tė mbledhur urgjentisht, rreth 100 deputetė e zgjodhėn njėzėri Kryetar tė Parlamentit(25). Tė nesėrmen, Abdul Hamid-i dhe Veziri i Madh, Ahmed Tefik Pasha, i ofruan postin e Ministrit tė Brendshėm ose tė Drejtėsisė, por Ismail Qemali i refuzoi duke u shprehur se kėrkonte tė bėnte thjesht detyrėn si pėrfaqėsues i vendit tė tij. U vu nė krye tė opozitės dhe, nė janar 1910, u zgjodh Kryetar i Partisė Liberale. Nė krye tė deputetėve pėrparimtar shqiptar bėri tė gjitha pėrpjekjet qė populli i tij mos ngelej mbrapa vendeve tė tjera tė Perandorisė Osmane. Pėrpjekjet gjatė periudhės 1908-1912, si deputet nė Parlamentin Osman dhe pėrkrah kryengritjeve tė armatosura, pėr autonominė e Shqipėrisė, ku tė pėrfshiheshin tė katėr vilajetet me popullsi shqiptare, ashtu siē kish qenė ėndrra e rilindasve tė mėdhenj, e ēuan gjithmonė nė njė konflikt tė hapur me xhonturqit tė cilėt, me politikėn e tyre ultra-nacionaliste, pėrshpejtuan shkatėrrimin e Perandorisė Osmane.
I pėrkushtuar tėrėsisht nė ēėshtjen kombėtare, gjatė muajve tetor-nėntor 1912, nė njė nga periudhat mė delikate qė po kalonte Shqipėria, ndėrmorri njė turne nė kryeqytetet europiane. Pasi siguroi mbėshtetjen e duhur nga Fuqitė e Mėdha, thirri Kuvendin Kombėtar nė Vlorė dhe, mė 28 nėntor 1912, Shpalli Pavarėsinė e Atdheut tė tij, duke kurorėzuar pėrpjekjet dhe aspiratat shekullore tė popullit shqiptar. Nga Kuvendi i Vlorės u zgjodh njėzėri Kryetar i Qeverisė sė parė shqiptare. Nė kushte mjaft tė vėshtira politiko-ekonomike, drejtoi pėr 14 muaj Qeverinė e Vlorės, e cila kreu “nė mėnyrė tė shkėlqyer detyrat mė tė rėndėsishme historike: siguroi ekzistencėn e Shqipėrisė sė Pavarur; ngriti shtetin e ri shqiptar; pėrcaktoi qysh nė lindje tė Shqipėrisė njė politikė tė jashtme tė paqes, neutralitetit dhe ekuilibrave nė Ballkan; hodhi themelet e arsimit shqiptar; u bė shprehėsja e aspiratave tė thella tė popullit tonė pėr zhvillime europiane perėndimore”(26). Mė 22 janar 1914, pėr t’i dhėnė fund pėrēarjes brenda vendit, dha dorėheqjen nga Qeveria, duke kryer njė akt tejet demokratik, dhe u largua pėrkohėsisht nga Shqipėria, por pa pushuar pėr asnjė moment pėrpjekjet nė mbrojtje tė tė drejtave tė popullit tė tij. Nė nėntor 1917, njė vit para mbarimit tė Luftės sė I-rė Botėrore, “Partia Politike e Shqiptarėve tė Amerikės” e zgjodhi pėrfaqėsues tė saj nė Europė, me mandatin “pėr tė siguruar e garantuar pavarėsinė e plotė politike dhe ekonomike tė Shqipėrisė” dhe “pėr tė realizuar ndryshimet e nevojshme tė kufijve tė Shqipėrisė, ku tė pėrfshiheshin tė gjitha tokat dhe krahinat e banuara kryesisht me shqiptarė, qė Konferenca e Ambasadorėve e Londrės, mė 1912-13, me mospėrfillje dhe padrejtėsisht, ia kishte kaluar Greqisė, Serbisė e Malit tė Zi”(27). Ndėrsa ndodhej nė Spanjė, u ftua nga Qeveria italiane, pėr tė arritur njė bashkėpunim rreth ēėshtjes shqiptare. Pa nguruar u nis pėr Itali, i shoqėruar nga dy djem tė tij: Et’hemi dhe Qazimi. Mė 9 dhjetor 1918 arriti nė Xhenova dhe mė 20 dhjetor, pėrgjatė rrugės pėr Romė, u ndalua nė Peruxhia, ku Qeveria italiane i kish “caktuar” rezidencėn, nė Hotel “Brufani”, me preteksin se “ata qė e kishin ftuar nuk ndodheshin nė kryeqytet”!!!(28). “Mė hėngrėn me tė pabesė!” kishte shfryrė i tronditur Ismail Qemali, pasi e kuptoi se qėllimi i vėrtetė i ftesės ishte izolimi i tij(29). Mė 15 janar 1919, pasi priti mė kot, gati njė muaj nė kėtė “qytet tė harruar” tė Italisė, i drejtoi njė “Promemorie” Kryeministrit italian Orlando, i cili ndodhej nė Romė dhe pėrgatitej tė shkonte nė Paris, pėr tė marrė pjesė nė Konferencėn e Paqes. Kjo “Promemorje” ėshtė dokumenti i fundit shkruar prej tij dhe, jo vetėm qė ėshtė njė kryevepėr diplomatike por, padyshim, nxjerr edhe njėherė nė pah dashurinė e madhe karshi atdheut, tė cilit i dedikoj gjithė jetėn e tij, deri nė ditėt e fundit:
“Kryetar i Kėshillit tė Ministrave, Romė
Pėrveē admirimit tim personal, me ndjenjėn e dėshirės sė pėrfaqėsimit tė idealeve shqiptare, realizimit tė tė cilave i kam kushtuar gjithė jetėn time, e ndjej pėr detyrė t’i besoj shpresat e mia, pėr lirinė e vendit tim, nė mbėshtetjen dhe mbrojtjen e lartė tė Italisė, martirizimi i gjatė i sė cilės ka qenė njėkohėsisht po aq i madh sa edhe vet historia e saj e lavdishme dhe, triumfuse me luftrat mbinjerėzore, u ka siguruar pėrgjithmonė popujve tė shtypur lirinė.
Duke qenė emėruar, nė bazė tė njė akti formal tė shqiptarėve tė Amerikės, nė cilėsinė e delegatit, pėr tė mbrojtur, pranė Konferencės sė Paqes, tė drejtat e Shqipėrisė dhe pėr tė kėrkuar rikthimet e territoreve tė shkėputura mė parė, duke pėrfituar gjithashtu nga ftesa bujare, komunikuar nga Ambasada Mbretėrore nė Madrid, pasi vura nė dijeni zgjedhėsit e mi dhe u porosita tė kenė besim tė plotė, u nxitova tė nisem pėr Romė, pėr t’u vėnė nė shėrbim tė Qeverisė Mbretėrore, pėr tė bashkėrenduar qėllimet tona nė pėrputhje me pikpamjet Tuaja tė larta. Edhe pse i hidhėruar nga privimi i tė drejtės pėr t’ju paraqitur personalisht Shkėlqesisė Suaj falenderimet dhe kėrkesat legjitime tė popullit shqiptar pėr rivendikimet territoriale tė tij, fatet e tė cilave varen nga dashamirėsia dhe nga njė mbėshtetje Juaj e fortė, pa asnjė hezitim, duke iu nėnshtruar fatit, ndodhem nė Peruxhia, nė pritje tė udhėzimeve Tuaja.
Megjithatė, duke qenė se Konferenca e Paqes, e cila do vendosė tė ardhmen e njerėzimit si dhe fatin pėrfundimtar tė Shqipėrisė, fillon sė shpejti punimet, edhe pse kujdesi i madh i Shkėlqesisė Suaj pėrbėn njė garanci pėr mbrojtjen e tė drejtave dhe interesave tė Shqipėrisė, misioni im si pėrfaqėsues i shqiptarėve tė Amerikės dhe patriotizmi im i zjarrtė mė diktojnė dėshirėn legjitime dhe detyrėn e shenjtė pėr tė qenė pranė jush dhe pėr tė ndjekur nga afėr vendimet rreth fatit tė vendit tim dhe tė Orientit, aq mė tepėr qė, pėr kėtė qėllim, kam pėrgatitur njė studim, i cili ka lidhje me origjinėn e racės sonė, zonėn etnografike dhe tė drejtat historiko-gjeografike tė Shqipėrisė, tė cilat do tė dėshiroja t’ia paraqisja Konferencės dhe opinionit publik, sigurisht pasi tė merrja edhe aprovimin Tuaj.
I lutem Shkėlqesisė Suaj qė tė marrė nė konsideratė tė veēantė lutjet e mia duke mė trasmetuar telegrafisht porosit dhe sugjerimet Tuaja.
Ismail Kemal
15 Janar 1919.
Nė rast se ėshtė nisur, ju lutem dėrgojani nė Paris”(30).
I gjendur nė njė izolim tė plotė, pa asnjė lajm nga Qeveria italiane dhe nė pamundėsi lėvizje, mė 23 janar, Ismail Qemali pėrgatiti njė konferencė pėr gazetarėt. “Pas buke, Ismail Qemali hyri nė sallonin ku e prisnin korrespondentėt. Qė nė fjalitė e para tė bisedės, i zverdhur dhe i lėkundur, nisi tė belbėzojė e tė mos i lidhte dot fjalėt. Kėrkoi ta shpinin nė odėn e banjės. Atje e mbyti shkuma e tė vjellėt....”(31). Tė nesėrmen, 24 janar 1919, mbylli sytė, nė moshėn 75-vjeēare, nė rrethana akoma tė dyshimta.
I shoqėruar nga tre djem tė tij: Et’hemi, Qazimi dhe Qamili dhe nga pėrfaqėsues tė Ministrisė sė Jashtme italiane, mė 8 shkurt 1919, trupi i Ismail Qemalit u dėrgua me tren nė Brindisi nga ku, nė bordin e torpedinieres “Alpino”, u shoqėrua nė Vlorė. Mė 12 shkurt, nėn njė ceremoni madhėshtore, trupi i tij, i vendosur mbi shtratin e topit dhe i mbėshtjellė me Flamurin Kombėtar, u shoqėrua nė Kaninė, ku u varros nė oborrin e Teqesė, nė varrezat e familjes Vlora.
“...Nėse masim madhėshtinė e njė personaliteti politik me dashurinė e popullit tė thjeshtė, -shkruante nė ‘Kujtime familjare’, Safa Vlora, -duhet tė pohojmė se asnjė nuk i afrohet Ismail Qemal Vlorės. Nė ceremoninė e pėrmotshme... as fshatar as qytetar nuk qėndroi nė shtėpi. Tėrė faqet e maleve dhe brigjeve, qė qėndronin gjatė udhėtimit, ishin mbushur me njerėz. Ishte njė apotezė madhėshtore e tė gjithė popullit, pa dallim, dhe njė kurorė qė Ai e fitoi me punėn e tij tė madhe nė shėrbim tė vendit tė tij, derisa dha frymėn e fundit...”(32).
Mė 28 nėntor 1932, me rastin e 20-vjetorit tė Pavarėsisė, me kėrkesėn e popullit tė Vlorės dhe me vendim tė Qeverisė Mbretėrore, trupi i tij u zhvendos nė Vlorė, nė lulishten e qytetit, aty ku mė parė ishte shtėpia ku ai kish lindur dhe nga ku Shpalli Pavarėsinė e Shqipėrisė. Sot, pėrbri varrit tė tij, ngrihet njė monument madhėshtor, qė simbolizon atė ditė nėntori, qė do t’i jepte emrin e bukur atij sheshi tė madh: “Sheshi i Flamurit”. Ismail Qemal.
Pak vite para vdekjes, teksa linte “Kujtimet” e tij, gazetari anglez Sommerville Story do ta pyeste se pėrse u largua nga vendi dhe nuk e mbajti pushtetin me ēdo kusht e me forcė, siē do tė kishin bėrė shumė tė tjerė nė pozitat e tij. Pėrgjigja, qė Ismail Qemali do t’i jepte Story-t, ėshtė pikėrisht filozofia e tij e jetės, ajo ēka e udhėhoqi gjatė gjithė karrierės sė gjatė nė administratėn e Perandorisė Osmane dhe nė shėrbim tė Atdheut tė tij: “Veprime tė tilla nuk mund t’i bėnte njė njeri qė kishte luftuar pėr Liberalizėm nė njė vend tė prapambetur”(33).