http://www.balkanweb.com/sitev4/lajme.php?id=35022       15/03/2009
 
PLL: Gėrdeci dhe manipulimet e sė majtės
 
Partise Levizja e Legalitetit, theksoi ne nje konference shtypi se Partise Socialiste e ka shfrytezuar shperthimin e Gerdecit dhe viktimat qe ai shkaktoi si dhe ēdo perdorim tjeter per qellime politike
 
TIRANĖ - Partia “Levizja e Legalitetit” ka denoncuar sot pėrpjekjet e opozitės sė majtė dhe ne vecanti te Partise Socialiste per te shfrytezuar shperthimin e Gerdecit dhe viktimat qe ai shkaktoi si dhe ēdo perdorim tjeter per qellime dhe perfitime politike te kesaj ngjarjeje per aq kohe sa drejtesia nuk e ka thene ende fjalen e saj.
Sulejman Gjana, sekretar politik i PLL, theksoi ne nje konference shtypi se "thirrjet per demonstrim ne rruget e Tiranes me rastin e njevjetorit te tragjedise se Gerdecit, deshmojne edhe nje here se Partia Socialiste, si trasheguese e Partise Punes dhe diktatures se saj komuniste, nuk heziton te bazoje strategjine e saj politike dhe elektorale mbi fatkeqesite dhe vdekjen. Kjo ndodh per arsyen se opozita e majte nuk eshte ne gjendje te prodhoje dhe te paraqese asnje alternative serioze per qeverisjen e vendit".

 

 

RILINDJA DEMOKRATIKE – 13 mars 2009

Leka I shkrin Lėvizjen pėr Zhvillim Kombėtar

Pretendi i fronit mbretėror Leka deklaroi dje se, Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar e formuar pėr zgjedhjet parlamentare tė vitit 2005, ka pushuar sė ekzistuari menjėherė pas pėrfundimit tė kėtij procesi zgjedhor. Ai theksoi se ēdo deklaratė qė bėhet nė emėr tė LZHK-sė dhe tė fronit mbretėror ėshtė njė spekullim i pastėr pėr qėllime politike. Nė njė mesazh tė pėrcjellė nėpėrmjet kreut tė PLL-sė, Ekrem Spahiu, gjatė njė takimi me simpatizantė legalistė tė rrethit tė Matit, Leka I shpreh dėshirėn pėr forcimin e mėtejshėm tė legalitetit pėr realizimin e aspiratave tė mbarė shqiptarėve. "Ne, dėshirojmė qė Legaliteti tė forcohet pėr ditė e mė shumė pėr tė realizuar aspiratat e mbarė shqiptarėve. Nė kėtė kuadėr, pavarėsisht nga pozicioni ynė mbipartiak, ne kemi patur njė lidhje tė pėrhershme me Legalitetin. Ne besojmė se me punėn e pakursyer dhe me kontributin e tė gjithė legalistėve, do tė arrini ta riktheni PLL nė Parlamentin shqiptar, gjithashtu tė jeni dhe pjesė e qeverisjes. Si gjithmonė ju do tė keni mbėshtetjen tonė. Dėshirojmė me i ba me dije tė gjithė legalistėve nė lidhje me LZHK-nė, faktin se ajo ishte njė koalicion partish e krijuar nga Ne, vetėm pėr zgjedhjet parlamentare tė 3 Korrikut 2005. Pėr kėtė arsye, kemi deklaruar publikisht qė prej 18 Korrikut 2005, se nuk kemi asnjė lloj lidhjeje me tė, ēdo kush qė thotė tė kundėrtėn spekullon me emrin Tone", shprehet nė mesazhin e tij mbreti Leka I. Ndėrkohė gjatė takimit me legalistėt e Matit, kreu i PLL-sė theksoi se fitorja e njė mandati tė dytė qeverisės tė sė djathtės ėshtė njė domosdoshmėri kombėtare. Spahiu theksoi rėndėsinė e fitores sė zgjedhjeve tė 28 qershorit nga mazhoranca nė pushtet, si domosdoshmėri kombėtare pėr tė vazhduar nė rrugėn e proceseve integruese tė nisura dhe zhvillimit tė gjithanshėm tė Shqipėrisė. Spahiu tha se, Dega e PLL e rrethit Mat ėshtė pa dyshim dega mė e mirė e Legalitetit nė aspektet organizative dhe elektorale, gjė e cila ėshtė dėshmuar nė tė gjitha zgjedhjet qofshin ato parlamentare apo vendore. "Fitorja e 28 qershorit nuk ėshtė thjesht njė dėshirė e Legalitetit apo e mazhorancės aktuale, por se kjo fitore ėshtė njė domosdoshmėri kombėtare pėr tė vazhduar nė rrugėn e proceseve integruese, reformave tė nisura nga qeveria aktuale", ėshtė shprehur Spahiu.

Blerina TOSLLUKU

 

http://www.kohajone.com/html/artikull_39063.html

Spahia: PLL, nga 18 korriku 2005, asnje lidhje me LZHK

E Premte, 13 Mars 2009

Kryetari i Partise Levizja e Legalitetit Ekrem Spahia gjate nje takimi me legalistet e rrethit te Matit, theksoi rendesine e fitores se zgjedhjeve te 28 qershorit nga maxhoranca ne pushtet, si domosdoshmeri kombetare per te vazhduar ne rrugen e proceseve integruese te nisura dhe zhvillimit te gjithanshem te Shqiperise . Sipas Zyres se Shtypit prane kesaj partie, Kryetari i PLL-se Ekrem Spahia, i shoqeruar edhe nga nenkryetari Besnik Murati zhvilluan nje takim me Komitetin drejtues te deges se Legalitetit te Matit ne kuader te turit parazgjedhor per zgjedhjet parlamentare 2009. Spahia tha se "dega e PLL e rrethit Mat eshte pa dyshim dega me e mire e Legalitetit ne aspektet organizative dhe elektorale. gje e cila eshte deshmuar ne te gjitha zgjedhjet qofshin ato parlamentare apo vendore", tha. Ai shtoi me tej se fitorja e 28 qershorit nuk eshte thjesht nje deshire e Legalitetit apo e maxhorances aktuale, por se kjo fitore eshte nje domosdoshmeri kombetare per te vazhduar ne rrugen e proceseve integruese, reformave te nisura nga qeveria aktuale. Ne lidhje me ceshtjen e koalicionit te hershem te PLL-se me LZHK-ne, Spahiu sqaroi se "deshirojme t'i bejme me dije te gjithe legalisteve ne lidhje me LZHK-ne, faktin se ajo ishte nje koalicion partish e krijuar vetem per zgjedhjet parlamentare te 3 Korrikut 2005. Per kete arsye, kemi deklaruar publikisht qe prej 18 Korrikut 2005, se nuk kemi asnje lloj lidhjeje me te, cdo kush qe thote te kunderten spekulon me emrin e PLL-se", tha Spahia, teksa ka lexuar dhe letren e trashegimtarit te Fronit, Leka i I.

 

GAZETA METROPOL – 13 mars 2009

  Pretendenti pėr Fronin Mbretėror  : “Koalicioni PLL-LZHK nuk ekziston mė” 13/03/2009

Pretendenti pėr Fronin Mbretėror Leka Zogu pėrmes njė mesazhi qė ėshtė bėrė publik nga Kryetari i PLL-sė Ekrem Spahia shprehet se koalicioni mes legalistėve dhe Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar nuk ekziston mė. “Deshirojmė t’i bėjmė me dije tė gjithė legalistėve nė lidhje me LZHK-nė, faktin se ai ishte njė koalicion partish i krijuar nga ne, vetėm pėr zgjedhjet parlamentare tė 3 Korrikut 2005. Pėr kėtė arsye, kemi deklaruar publikisht qė prej 18 Korrikut 2005, se nuk kemi asnjė lloj lidhjeje me tė dhe ēdo kush qė thotė tė kundėrten spekullon me emrin tonė”, thuhet nė mesazhin e Pretendentit pėr Fronin Mbretėror. Mė tej nė tė theksohet se “ne dėshirojmė qė Legaliteti tė forcohet pėr ditė e mė shumė, pėr tė realizuar aspiratat e mbarė shqiptarėve”. “Nė kėtė kuadėr pavarėsisht nga pozicioni ynė mbi partiak, ne kemi patur njė lidhje tė pėrhershme me legalitetin. Ne besojme se me punėn e pakursyer dhe me kontributin e tė gjithė legalistėve, do tė arrini t’a riktheni PLL nė Parlamentin shqiptar, sikundėr tė jeni dhe pjesė e qeverisjes”, theksohet nė mesazhin qė ėshtė lexuar nga kreu legalist Ekrem Spahia gjatė njė takimi qė ka zhvilluar me strukturat e PLL-sė nė rrethin e Matit. Duke u shprehur pėr njė koalicion me Partinė Demokratike nė zgjedhjet parlamentare tė 28 qershorit, Spahiu theksoi se koalicioni i djathtė do tė fitojė njė mandat tė dytė qeverisės, jo sepse kjo ėshtė njė dėshirė e legalistėve, por sepse kjo ėshtė njė domosdoshmėri kombėtare. “Duhet tė vazhdojmė nė rrugėn e proceseve integruese, reformave tė nisura nga qeveria aktuale”, tha ai.

 

Partia “Lėvizja e Legalitetit”
Bulevardi “Zog I”, Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

Tiranė, mė 16 mars 2009

Informacion pėr media

Me dhimbje tė madhe, Partia “Lėvizja e Legalitetit” lajmėron se, Petrit Kupi, i biri i heroit kombėtar Gjeneral Abaz Kupi, ndėrroi jetė mė dt. 12 mars ne New York.

I lindur nė Krujė ne vitin 1925, Petrit Kupi ishte njė figurė e rėndėsishme e rezistencės kundėr pushtuesve tė huaj gjatė Luftės sė Dytė Botėrore nė krah tė forcave legaliste dhe mbretėrore si dhe njė veprimtar i shquar i luftės kundėr komunistėve si nė Shqipėri ashtu edhe gjatė gjithė jetės sė tij nė mėrgim.

Ceremonia mortore do tė zhvillohet ditėn e mėrkurė me dt. 18 mars nė ora 11.00 nė Krujė, te sheshi i Bashkisė, ku edhe do t’i jepen homazhet e fundit tė ndjerit Petrit Kupi para se te zhvillohet varrimi ne varrezat e Krujės.

Partia “Lėvizja e Legalitetit” i shpreh ngushėllimet me tė thella familjes Kupi dhe fton tė gjithė nacionalistėt dhe antikomunistėt qė tė marrin pjesė nė kėtė ceremoni.

Kryesia e PLL


************************

 

La représentation de la famille Royale d'Albanie ą Paris 

14/03/2009

 

Nous avons appris avec une grande peine, le decčs de Mr. Petrit Kupi, fils du Héros national Abaz Kupi, 

survenu le 12 Mars 2009, ą New York.

 Mr.Petrit Kupi, né ą Kruja, en 1915, patriote, résistant et anti-communiste de la premičre heure, dédia sa vie pour que triomphe en Albanie la démocratie et oeuvra en faveur des intérźts nationaux des Albanais de Kosova et de Cameria. 

A son épouse, ą ses enfants, ą son frčre Bardhé Kupi, ą sa soeur Dudije et ses proches en Albanie nous présentons nos condoléances.

  SKENDER ZOGU
Porte-parole de la représentation de la famille Royale

 

Cmdt. HYLLE SPAHIJA
A.D.C de Sa Majesté Leka I Roi des Albanais

 

SULEMAN GJANAJ

Secrétaire politique du PLL

 

Dr PATRICE NAJBOR
Conseiller du Bureau de Paris de la représentation de la famille Royale

 

 

http://albania.dyndns.org/Presse/presse.htm

 

 

________________________________________________

Service de Presse de la Maison Royale d'Albanie

albania.institute@online.fr
http://albania.dyndns.org/

Fax  : 01 42 07 57 34 

________________________________________________

 

************************

Partia “Lėvizja e Legalitetit”
Bulevardi “Zog I”, Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

Sot paradite Sekretari Politik i PLL, Sulejman Gjana, dha nje konference per shtyp.
Me poshte po ju percjellim te plote deklaraten qe u lexua me kete rast.

Zyra e shtypit e PLL

------------------------

Tirane, me 15 mars 2009

Deklarate per media

Partia “Levizja e Legalitetit” denoncon perpjekjet e opozites se majte dhe ne vecanti te Partise Socialiste per te shfrytezuar shperthimin e Gerdecit  dhe viktimat qe ai shkaktoi si dhe cdo perdorim tjeter per qellime dhe perfitime politike te kesaj ngjarje per aq kohe sa drejtesia nuk e ka thene ende fjalen e saj.

Thirrjet per demonstrim ne rruget e Tiranes me rastin e njevjetorit te tragjedise se Gerdecit, deshmojne edhe nje here se Partia Socialiste, si trasheguese e Partise Punes dhe diktatures se saj komuniste, nuk heziton te bazoje strategjine e saj politike dhe elektorale mbi fatkeqesite dhe vdekjen. Kjo ndodh bash per arsyen se opozita e majte nuk eshte ne gjendje te prodhoje dhe te paraqese asnje alternative serioze per qeverisjen e vendit.

Slogani i tyre “mos harro” per kete perpjekje te pamoralshme i jep shkas gjithkujt qe te kujtoje se, tragjedia e Gerdecit eshte pasoje e drejtperdrejte e diktatures komuniste e cila bunkerizoi dhe armatosi vendin ne nje menyre te tejskajshme, si dhe e qeverisjes 8 vjecare te se majtes e cila pasi mori pushtetin ne 1997 nepermjet armeve, u kujdes me shume ne perfitimet financiare qe mund te nxirrte nga shitja ilegale e armeve, sesa ne cmontimin e tyre.

Pavaresisht manipulimeve dhe spekulimeve te PS dhe te opozites se majte me kete aksident, masat qe ndermori qeveria per menaxhimin e krizes pas shperthimit ne Gerdec vitin e kaluar ishin masa qe nuk jane ndermarre kurre ndonjehere nga qeverite e meparshme. Ndihma e menjehershme mjekesore dhe humanitare, nderhyrjet e specializuara per lokalizimin e vatres se aksidentit dhe c’minimin e zones, vleresimi i shpejte dhe kompensimi i plote i demeve te shkaktuara si dhe rehabilitimi i viktimave, jane tregues te qarte te pergjegjesise sociale te kesaj qeverie.

Eshte problem i Partise Socialiste dhe lidereve te saj qe vazhdojne te besojne se perseritja e mashtrimeve mund t’u rrise kredibilitetin politik por, ashtu sic deshtuan ne protestat kunder anetaresimit ne NATO dhe ne te ashtuquajturen greve te urise pas shperthimit ne Gerdec, ashtu do te deshtojne edhe sot ne te ashtuquajturin manifestim qytetar pasi, pervec militanteve social-komuniste, nuk ka shqiptar dhe aq me pak qytetar, qe mund t’i pergjigjet fteses se PS dhe qe mund te pranoje te abuzohet me viktimat e Gerdecit.

Partia “Levizja e Legalitetit” ka bindjen se, perpjekjet demagogjike te ketij lloji te Partise Socialiste dhe te opozites se majte jane nje deshmi e radhes e disfates se tyre dhe shpreh besimin e plote se, zgjedhjet e 28 qershorit 2009 do te sigurojne nje mandat te dyte per qeverine aktuale ku, PLL do te jape kontributin e saj maksimal per te sheruar plaget e diktatures komuniste dhe qeverisjeve socialiste.

Sulejman Gjana

Sekretar Politik i PLL

************************

Partia “Lėvizja e Legalitetit”
Bulevardi “Zog I”, Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

Tirane, me 13 mars 2009

 Informacion per media

Kryetari i PLL z. Ekrem Spahiu bashke me Sekretarin Politik, z. Sulejman Gjana, njekohesisht edhe koordinator i qarkut te Kukesit me qendren e PLL, zhvilluan nje takim me strukturat drejtuese te deges PLL Tropoje.

Gjate ketij takimi, Kryetari i Deges Xheme Nezaj shprehu optimizmin e tij se ne rrethin Tropoje, Legaliteti do te mbeshtetet fuqimisht nga elektorati per vete traditen nacionaliste te ketij rrethi dhe lidhjet e tija organike ne te gjitha proceset demokratike te vendit tone.  Ne fjalen e tij, z. Nezaj shtoi se : “Kete besim une e kam nga bashkepunimi shume i mire qe PLL ka patur ne vazhdimesi me PD ne rrethin tone dhe ku rezultatet nuk kane munguar asnje here”.

Duke pershendetur takimin, Spahiu, nder te tjera, tha: “Qeverisja nen drejtimin e Kryeministrit Berisha ka deshmuar suksese dhe arritje te dukshme ne te gjitha fushat.  Shqiperia eshte kthyer ne nje kantier ndertimi nga jugu ne veri duke mos e paragjykuar politikisht asnje rreth por duke kryer detyrimet qeverisese per mbare popullin dhe vendin, fakt qe e dallon nga qeverite e majta te cilat jo vetem qe kane bere dallime por kane diskriminuar ne menyre te vazhdueshme rrethe dhe krahina duke i paragjykuar politikisht ato”.

Sulejman Gjana nen pergjegjesine e dyfishte, te sekretarit politik dhe te koordinatorit te kryesise per qarkun Kukes, kerkoi qe strukturat e Legalitetit pervec anes organizative per pergatitjen e fushates, te merren edhe me platformen elektorale te PLL qe u jep zgjidhje shume ceshtjeve te dobishme per popullin, Shqiperine dhe kombin shqiptar.  Ai vuri ne dukje sidomos specifikat e PLL si nje parti tradicionale qe bazohet ne vlerat kombetare dhe qe synon te jape kontributin e saj ne Parlamentin dhe Qeverine e ardhshme si nje faktor pozitiv.

Z. Gjana theksoi se sistemi zgjedhor proporcional rajonal dhe Kodi i ri Zgjedhor lejojne koalicionet e perbera por cdo parti do te konkurroje me siglen e vet dhe kandidatet e saj brenda koalicionit dhe se ne kete kuader  PLL do te jape kontributin e saj maksimal qe ne qarkun e Kukesit te fitojne 4 deputetet e koalicionit te djathte (qarku i Kukesit do te perfaqesohet ne Kuvendin e ardhshem me 4 deputet).  Per t’i sherbyer sa me shume kesaj fitore te koalicionit te djathte dhe qe Legaliteti te kete peshen e saj te drejtperdrejte elektorale, strukturat drejtuese te 3 degeve te PLL ne qarkun e Kukesit (ku perfshihen deget Kukes, Has, Tropoje) ne mirekuptim te plote ndermjet tyre, do te kene nje gare te brendshme ndermjet kandidateve dhe renditja e tyre do te behet duke marr parasysh numrin e votave qe do te marre secili ne zgjedhje.  Edhe pse ligji percakton lista te mbyllura, Legaliteti do t’i permbahet tradites se vet duke respektuar kontributet qe do te shkojne ne dobi te Legalitetit ne zgjedhjet e 28 qershorit 2009.

Zyra e shtypit e PLL



************************

Partia “Lėvizja e Legalitetit”
Bulevardi “Zog I”, Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

Tirane, me 12 mars 2009

 

Informacion per media

 

Ne kuadrin e takimeve dhe pergatitjeve per zgjedhjet e 28 qershorit 2009, Kryetari i PLL z. Ekrem Spahiu i shoqeruar nga N/kryetari z. Murat Basha dhe Sekretari Organizativ, njekohesisht Kryetar i Deges PLL Mat z. Besnik Murati, zhvilluan nje takim me komitetin drejtues te deges se Legalitetit Mat. 

Ne fjalen e tij Kryetari Spahiu, nder te tjera, tha : “Dega e PLL e rrethit Mat eshte pa dyshim dega me e mire e Legalitetit ne aspektet organizative dhe elektorale gje e cila eshte deshmuar ne te gjitha zgjedhjet qofshin ato parlamentare apo vendore.  Aktualisht, ne kete rreth, Legaliteti drejton njesi dhe keshilla vendore dhe perfaqesohet me keshilltaret e saj ne te gjitha bashkite dhe komunat.  Perkushtimi dhe qendrimi korrekt i drejtuesve dhe keshilltareve te PLL ne Mat kane bere te mundur qe te shtohet edhe me shume besimi ndaj Legalitetit”. 

N/kryetari Basha theksoi se per te arritur rezultatin e pritur duhet te merren masat organizative jo vetem ne te gjitha n/deget e rrethit Mat por ne te gjithe qarkun Diber. 

Sekretari Organizativ dhe Kryetari i Deges PLL Mat, z. Besnik Murati, tha : “...objektivi kryesor i PLL eshte qe ne qarkun Diber koalicioni i djathte te fitoje deputetet e saj dhe sigurisht qe Legaliteti do te jete pjese e kesaj fitore me perfaqesuesit e saj ne Kuvendin e Shqiperise”. 

Kryetari Spahiu theksoi se fitorja e 28 qershorit nuk eshte thjesht nje deshire e Legalitetit apo e maxhorances aktuale por se kjo fitore eshte nje domosdoshmeri kombetare per te vazhduar ne rrugen e proceseve integruese, reformave te nisura nga qeveria aktuale dhe te zhvillimit te gjithanshem dhe te suksesshem te Shqiperise. 

Duke sqaruar pozicionin e LZHK, Kryetari i PLL, z. Spahiu, lexoi mesazhin e Mbretit Leka I drejtuar legalisteve ku, nder te tjera, thekson:

 

 “Ne, deshirojme qe Legaliteti te forcohet per dite e me shume, per te realizuar aspiratat  e mbare shqiptareve. Ne kete kuader pavaresisht nga pozicioni yne mbi partiak , ne kemi patur nje lidhje te perhershme me Legalitetin. Ne besojme se  me punen e pakursyer dhe me kontributin e te gjithe legalisteve, do te arrini ta riktheni PLL ne Parlamentin shqiptar, gjithashtu te jeni dhe pjese e qeverisjes. Si gjithmone ju do te keni mbeshtetjen tone.

 

Deshirojme me i ba me dije te gjithe legalisteve ne lidhje me LZHK-ne, faktin se ajo ishte nje koalicion partish e krijuar nga Ne, vetem per zgjedhjet parlamentare te 3 Korrikut 2005. Per kete arsye, kemi deklaruar publikisht qe prej 18 Korrikut 2005, se nuk kemi asnje lloj lidhjeje me te, cdo kush qe thote te kunderten spekullon me emrin Tone.”

 

Zyra e shtypit e PLL

************************

 

http://www.shekulli.com.al/2009/03/letra-jo-dhe-aq-patriotike.html

Letra jo dhe aq patriotike

Elsa Demo | 13/03/2009 |
 

Korrespondenca e Fan Nolit me afro 330 letra jep dorė pėr njė vėshtrim mė njerėzor tė atdhetarit, peshkopit dhe intelektualit laik. Nga vetėbesimi i viteve tė para i ndikuar prej Niēes, tek dietat me pilaf kikirikėsh qė i rrėfen Bernard Shoė-t. Nė 44-vjetorin e vdekjes, njė lexim tė epistolarit me studiuesin Nasho Jorgaqi

Ka ngazėllime nga ēaste leximi qė i zbulojnė personazhet autoritarė me pėrmasėn e tyre njerėzore. Sepse vetiu njeriu (lexuesi) ėshtė i shtyrė tė gjejė pak solidaritet.

Nė letra, kjo pėrmasė njerėzore nuk mund t'i fshihet lexuesit i cili bėhet edhe njėfarė letėrmarrėsi nė njė marrėdhėnie ku fictioni mendohet tė jetė i pėrjashtuar.


Mė 1947 njė figurė e himnizuar siē vazhdon tė jetė Fan Noli, i shkruan kėtė letėr gazmore prej fėmije 66-vjeēar, dramaturgut G. B. Shoė:
"Patriarku im i dashur,


Sė pari, mė lejo tė shpjegoj titullin qė po tė jap. Ti je patriark nė paraqitje me mjekrėn e nderuar dhe je mė tepėr i tillė nė shpirt, nė kulturė dhe arritje.


Deri vonė e kam konsideruar "Shėn Joanin", veprėn tėnde mė tė mirė. Tani kam ndruar mendje meqė mendoj se kryevepra jote mė e madhe ėshtė letra qė mė shkruaje.

A nuk mendon se i detyrohesh njerėzimit qė tė mė lejosh ta botoj? E pranoj se motivet e mia janė egoiste sepse letra jote do tė mė ndihmojė tė shes disa kopje tė librit.

Pa dyshim ti e di se amerikanėt tanė janė nga ana kulturore aq poshtė sa edhe anglezėt dhe pėrsa i pėrket muzikės akoma mė poshtė. Kėshtu meqėnėse praktikisht nuk ka treg pėr kėtė lloj lėnde, mua mė duhet tė paguaj pėr botimin e tij.

Nė shpėrblim tė kėtij favori, unė do tė lutem pėr ty ditė e natė - na fakt kam filluar tė lutem. Tė djelėn e parė pasi mora letrėn tėnde bėra njė predikim pėr ty.

Teksti ishte: George Bernard Shoė - kryqtari i madh kristian. Pėrsėri edhe kjo ishte egoiste. Djemtė dhe vajzat nė kishėn time tė Bostonit duhet ta mėsojnė kush je ti dhe tė blenė librin tim qė e keni bekuar ju.

Predikimi do tė pėrsėritet nė kishėn time tė Nju Jorkut dhe nė njė formė pėfundimtare edhe nė Filadelfia ose Detroit. Kjo ėshtė mėnyra se si veproj me predikimet e suksesshme. Mund tė tė dėrgoj njė kopje nėse e gjykoj tė vlefshme pėr ty.


Ēfarė ha ti qė je aq i mprehtė? Sepse unė pėr vete jam vegjetarian, po s'tė arrij dot. Nė se ke ndonjė recetė sekrete, tė lutem ma dėrgo. Tė premtoj se nuk do tė tregohem egoist dhe do t'ja jap recetėn edhe besimtarėve tė mi.


Me shumė falenderime pėr letrėn tėnde tė mirė dhe urimet mė tė mira pėr Vitin e ri e tė tjerė mė pas.


Mbetem
Yti me Krishtin
Peshkop F. S. Noli"

Pak muaj mė vonė, Noli i shkruan hollėsisht dramaturgut tė shquar pėr dietėn e tij me fruta tė freskėta dhe zarzavate tė gjalla, pėr eliminimin e bukės dhe zėvendėsimin e saj me oriz, grurė, misėr tė zjerė ose patate tė pjekura dhe pėr gjellėn e preferuar - pilaf kikirikėsh.


Janė me dhjetėra letrat njerėzore si kėto tė Fan Nolit (1882-1965), pjesė e serisė sė fundit tė korpusit prej gjashtė vėllimesh.

Letėrkėmbimi, edhe ky i pėrgatitur nga prof. Nasho Jorgaqi, sot, nė pėrvjetorin e 44 tė vdekjes (13 mars 1965) tė njė prej figurave mė tė rėndėsishme tė shek. XX tė historisė dhe kulturės shqiptare, pėrmban tė rejat mė pak tė komentuara nė krahasim me veprėn e tėrė.


Janė 339 letra tė shkruara nė vitet 1906-1965, dėrguar dhe marrė nga katėr kontinente. Nga kėto, 1/3 janė tė pabotuara.

Por sipas tė dhėnave qė prof. Jorgaqi ka nga Kisha e Bostonit e cila administron trashėgiminė e Nolit, ruhen tek kjo kishė mbi 12 mijė letra. Studiuesi pėr njėzet vjet i veprės sė Nolit, thotė se vetėm letėrkėmbimi i diktatorit mund t'ia kalojė nė numėr, por shton se mbetet epistolari mė i pasur i botuar deri mė sot.


Jorgaqi ia sheh pasurinė kėsaj korrespondence si tek momentet historike pėr tė cilat letrat marrin vlerėn e njė burimi apo dokumenti historik, por sidomos tek vitaliteti biografik, i pajisur me rrėfime personale e cila reflekton dije pėr kulturėn e njerėzimit, reflekton gjendje shpirtėrore tė intelektualit ndėrmjet qiejve dhe humnerave.

Kėtė marrėdhėnie epistolare me botėn, studiuesi ia quan mjet dhe armė.

"Duke qenė shkrimtar, publicist dhe duke patur pozita drejtuese nė lėvizjen kombėtare po edhe nė mėrgimin politik, i ėshtė diktuar kjo formė komunikimi dhe lidhjeje." Pėr nga stili, Jorgaqi ėshtė i mendimit se faqet mė tė mira tė korrespondencės janė letėrsi dhe "qė tė kujtojnė letrat e Floberit".


Nuk ėshtė vetėm pėrmbajtja ajo qė i bėn me vlerė tė veēantė. "Duke ndjekur stilin anglosakson, ai di tė ekonomizojė fjalėn.

Aty ėshtė i huaj proliksiteti, deskripsioni dhe ka njė sens mase tė lavdėrueshėm. Kanė nėntekst dhe njėherėsh thjeshtėsi sugjestive, zbavitėse, komunikuese, nuk ka arratisje filozofike.

Ajo qė e bėn Nolin tė kapshėm ėshtė qartėsia gati kristaline. Nė korrespondencėn 60-vjeēare, deri disa ditė para se tė vdiste, gjen letra qė mund tė bėjnė jetė nė vetvete si vepra letrare qė pėrshkruajnė ngjarje historike, qė tregojnė psikologjinė e tij."


Nisur nga kjo lloj vetvete qė ai shfaq, studiuesi veēon sidomos letrat qė i ka dėrguar Milto Gurrės ku nė ēaste dėshpėrimi bėn njė bilanc tė jetės. Kėto janė letra tė rrudhura, tė shkurtra. Ndėrsa kur ėshtė i gėzuar ėshtė lakonik. Nė letrat e tij mė tė mira ai di tė shfaqet i pėrmbajtur dhe racional.


Sigurisht qė ėshtė njė anė qė s'ka tė bėjė me letrat e hershme dėrguar Thanas Tashkos ku gjejmė njė Fan Stilian Noli "tė hapur, qė nuk e censuron veten. Ka njė vetėbesim, e quan veten shqiponjė, i ndikuar nga Niēja, ka njė vetėvlerėsim pa asnjė lloj kompleksi".
Ja njė letėr qė ilustron vėshgimin e mėsipėrm:


"Politika ėshtė njė gjė e panjohur pėrmi shqiptarėt. Po me "ashtu s'dua" s'bėjmė gjėkafshė. "Zbutni ca pak bre derra!" Tė tėrė duan tė duken trima pėr marrėzirat e tyre. Po unė, ju them, qė vetėm unė marr vesh nga kėto punėra. "Unė jam Shqipėria". "Cosi parlava Zaratustra".

"Po, mė ka lezet gjuha, bre, kur bėhem mukajet dhe flas. Dhe herė-herė mė vjen ashtu ta puth vetėhenė.

Dhe sa mė pėlqen kur hap muhabet me shpirtin tim dhe me shqiponjė mendjen time, se mė ka ėnda tė kuvendonj me njerės tė menēim."


Por duke bėrė dallimin nga gjuha e pamėshirshme e Faik Konicės kur prek marrėdhėniet e shqiptarisė dhe tė shqiptarėve me punėt e kombit , prof. Jorgaqi kategorikisht pa mėdyshje thotė se gjuha e Nolit edhe nė kėto letra ėshtė e njeriut qė e do marrėzisht Shqipėrinė, qė e lidhi fatin me njė vend qė s'kishte as pavarėsi, as shtet, as kulturė.


Dhe pse? "Mė kish zėnė shqipja keq!", citon ai.

"Lidhjen shpirtėrore qė Noli qė ka pasur me vendin e vet e kam kuptuar kur kam takuar bashkėfshatarėt e tij. Gjuha e epistolarit tė tij ėshtė gjuha e komunitetit shqiptar nė njė vend tė humbur siē qe Traka. Aty ndjehet muzika e shqipes".


Shtoi lidhjeve tė kėsaj natyre me Shqipėrinė, edhe etikėn, dhe ja ku dalim tek ai qė prof. Jorgaqi e quan "antipodi i Konicės". "Noli i donte njerėzit dhe kjo del sheshazi nė epistolar."


Vepra nė fjalė - pėr kuriozitetin e lexuesit pėrmendim se pėrmban edhe mjaft letra dėrguar Enver Hoxhės, letra panegjirike dhe mė vonė letra kundėr regjimit - nuk jep megjithatė marrėdhėniet e Nolit me gratė.

Asnjė letėr dėrguar ndonjė gruaje apo anasjelltas. Pėr themeluesin e kishės autoqefale nė gjuhėn shqipe, pėr kryeministrin jetėshkurtėr dhe pėr peshkopin qė kryesoi delegacionin pėr futjen e Shqipėrisė nė Lidhjen e Kombeve, kjo ėshtė pjesa mė e panjohur.

Do tė thotė se ka terren pėr tė kėrkuar. Ekzistojnė nė arkivin e tij nė Boston letrat e njė "flokėkuqeje" nė vitet 1930-1939 dhe histori tė tjera pėr tė cilat nėse dalin nė dritė, prof.

Jorgaqi thotė se do ta bėjnė tė duket shumė retorike ajo qė pat thėnė: "Jam martuar me Shqipėrinė."

 

Letėr e Ahmet Zogut


I dashur mik mgr. Fan S. Noli nė Romė


Qė posa mora letrėn e parė tė z. s'uaj i pagova tė hollat tė zot tė shtėpis edhe shėrbėtorit t'uaj ashtu siē mė shkruanit nė letėr, dyke ju marė dėftesat e duhura.
Sa pėr punėn e mobillavet, kemi pyetur nė Doganėn e Durrėsit, por as gjėsendi nuk ka ardhur. Gjithashtu edhe pėr tė quajturin Nasi Laze kam pėr tė bėrė hetime ku ėshtė arrestuar, se kėtu nė Tiranė nuk ndodhet njė emėr i atillė.
Gėzohem qė kurdoherė tė jeni mirė edhe qė pėrsėshpejti u bashkofshim kėtu.
Dyke ju ēuar pėrshėndetjet e mija, mbetem
Juaji me besė
Tiranė 15. VII. 1922

 
 
http://www.shekulli.com.al/2009/03/nexhmije-hoxha-kolaboracionistet-nuk-mund-te-shperblehen.html

Nexhmije Hoxha: Kolaboracionistėt nuk mund tė shpėrblehen

ARBEN RROZHANI | 13/03/2009 | 
 
TIRANĖ- Debati pėr dėmshpėrblimin ose jo tė familjarėve tė tė ashtuquajturve kolaboracionistė, u rihap pak ditė mė parė, kur Komisioni Parlamentar i Ligjeve miratoi 14 nene tė rinj, duke pėrfshirė nė listė edhe pasardhėsit e nivelit tė dytė. Sipas projektligjit tė ripunuar, tė dėnuarit nga regjimi komunist si bashkėpunėtorė tė pushtuesve fashistė gjatė viteve tė Luftės sė Dytė Botėrore, nuk do tė trajtohen mė si tradhtarė tė vendit, do tė nderohen dhe, madje, familjarėt e tyre do tė dėmshpėrblehen pėr dėnimin qė morėn nga regjimi komunist. Shumica e djathtė nė komision, vendosi qė tė fusė edhe tė ashtuquajturit kolaboracionistė tė fashistėve para nėntorit 1944. E majta nė Kuvend e kundėrshtoi draftin e ri, qė ndryshonte nga ai i propozuar nga njėri prej anėtarėve demokratė tė komisionit, duke akuzuar Ministrinė e Drejtėsisė se ishte autorja e njė nisme antiligjore dhe antikushtetuese, por shumica e djathtė e miratoi atė nen pėr nen. Pika mė e nxehtė e ndryshimeve ishte rregullimi i nenit 5, ku nė listėn e veprave penale politike tė pėrfshihen edhe kolaboracionistėt e fashizmit, ndryshim qė ėshtė bėrė shkak edhe pėr votėn kundėr tė opozitės, e cila e quajti kėtė njė pėrdhosje tė gjakut tė tė rėnėve, ndėrsa e djathta e akuzoi tė majtėn se vijon tė mbetet besnike e persekutorėve tė komunizmit. Kjo gjė ėshtė kundėrshtuar nga njė prej tė "mbijetuarve" tė luftės, e veja e diktatorit Hoxha, Nexhmije Hoxha. Ajo ka pohuar pėr "Shekulli"-n se asnjė nga njerėzit qė ka tradhtuar atdheun, duke bashkėpunuar me pushtuesit, nuk mund tė dekorohet apo shpėrblehet pėr "meritat" e tij. Kundėr dėmshpėrblimit tė kolaboracionistėve ėshtė shprehur edhe republikani Sabri Godo. Si ish-partizan, ai ka kėrkuar qė rastet tė shqyrtohen njė nga njė, duke ndarė kolaboracionistėt nga njerėzit e thjeshtė, qė janė dėnuar pa gjyq.

Hoxha

"Ju e dini pėrgjigjen time pėr kėtė pyetje, sepse e kam thėnė shumė herė dhe nuk dua ta pėrsėris",- thotė Nexhmije Hoxha, e veja e ish-udhėheqėsit komunist tė Shqipėrisė, Enver Hoxha. Pas ngulmimit tė gazetės pėr tė marrė njė prononcim mė tė drejtpėrdrejtė mbi ndryshimin e projektligjit, qė u jep dėmshpėrblim edhe ish-bashkėpunėtorėve tė fashizmit, zonja Hoxha u shpreh se s'do tė donte t'u shtonte asgjė qėndrimeve tė mėparshme qė ka mbajtur mbi kėtė temė. Nė intervistėn e fundit qė ajo ka dhėnė pėr median, Hoxha, mes tė tjera kishte prekur edhe temėn e nxehtė tė ribėrjes sė historisė dhe tė rivlerėsimit tė asaj pjese tė popullsisė, qė nuk u bashkua me lėvizjen partizane dhe qė mė pas u pėrndoq si bashkėpunėtore e fashizmit. "Mund tė rishkruhet njė periudhė tjetėr me njė metodologji tjetėr, duke e marrė ēėshtjen nė njė kėndvėshtrim tjetėr dhe duke i dhėnė njė interpretim tjetėr. Ne, p.sh, nuk kishim si tė vinim nė dukje anėt pozitive tė Lef Nosit, i cili ka qenė folklorist, ndėrkohė qė ai ishte regjent nė bashkėpunim me pushtuesin. Kėtė mund ta bėjė sistemi i ri, por jo qė tė arrihet deri aty sa Lef Nosi tė dekorohet pėr meritat e tij dhe tė pranohet qė edhe mund tė tradhtosh atdheun dhe tė bashkėpunosh me njė forcė tė ithėt, tė egėr, qė dogji Shqipėrinė, me gratė, me fėmijėt. Kjo ėshtė e papranueshme",- ėshtė shprehur zonja Hoxha.


Godo


Sabri Godo, sot afėr tė 80-ave, iu bashkua forcave partizane qė nė moshėn 14-vjeēare. Nė moshėn 20-vjeēare u lidh me vajzėn e njėrit prej bejlerėve mė tė njohur tė jugut dhe, pasi vendosi tė martohej me tė, nė moshėn 23-vjeēare u pėrjashtua nga Partia Komuniste dhe e ndjeu persekutimin pėr kėtė zgjidhje gjatė gjithė sistemit komunist. Sot, rreth 65 vite pas mbarimit tė Luftės sė Dytė Botėrore, ai bėn thirrje pėr maturi dhe njė trajtim tė diferencuar tė asaj kategorie, qė ėshtė cilėsuar si kolaboracioniste e pushtuesve nazifashistė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Duke folur pėr gazetėn "Shekulli", nė njė lidhje telefonike nga qyteti i Pogradecit, zoti Godo u shpreh se nuk e kishte lexuar projektligjin e ripunuar nė Komisionin Parlamentar tė Ligjeve pak ditė mė parė dhe se do tė shprehej vetėm nė parim: "Rasti i tė vrarėve pa gjyq duhet tė shqyrtohet sipas ēdo individi, sepse ka edhe tė pushkatuar pa gjyq, ashtu siē ka pasur edhe kolaboracionistė",- shprehet politikani dhe shkrimtari Sabri Godo. Me kėtė logjikė, ai deklaroi qė, tė afėrmit e viktimave tė vrara pa gjyq, duhet tė dėmshpėrblehen sipas ligjeve nė fuqi, por kjo nuk duhet tė ndodhė pėr kolaboracionistėt.

 

 

 

http://www.albaniapress.com/lajme/8363/Mustafa-Qemal-Ataturku-nga-Stebleva-e-Dibres.html
 
Mustafa Qemal Ataturku nga Stebleva e Dibres
  
Publikuar mė 11 mars, 2009 nė orėn 15:19 ( Para 2 ditė e 20 orėve ) Histori |
Mustafa Qemal Ataturku, shqiptari nga Stebleva qe u be reformatori dhe krijuesi i Turqise moderne
Mustafai ka lindur me 11 mars te vitit 1881. I jati i tij quhej Riza. Llagapi i tyre ka qene Conka. Tokat e Conkajve jane edhe sot ne Stebleve. I pari i tyre ka qene Pirush Conka qe ka emigruar ne Selanik qe ne vitin 1861. Rizai ishte nepunes me shpirt praktik veprimi dhe me mprehtesi e krenari te cilat ja trashegoi te birit, Mustafait.
Mesuesi i matematikes, edhe ai quhej Mustafa, vendosi qe ta therriste Mustafa Qemal (Mustafai i Shkelqyer). Mustafai ishte djale i zgjuar por edhe disi i veēuar. Vendosmeria e tij e heshtur per tu bere dikushi ne jete nje dite shpertheu edhe hapur:“Do te behem, do ta shihni se shpejti”.
Pas shkolles se mesme ne Selanik, ne vitin 1895 ai u regjistrua ne Liceun Ushtarak te Manastirit. Manastiri ne ate kohe ishte bere qender revoltash kunder Perandorise Osmane. Se bashku me Fetiun, nje shok nga Ohri mesonin anglisht dhe lexonin Volterin, Rusoin, Monteskjesne dhe Robespierin. Lexonte aq shume sa ja terhoqen vemendjen se kjo ishte nje shkolle ushtarake dhe jo per letersi. Mbas Liceut Ushtarak te Manastirit, me 13 mars 1899 mori udhen drejt Stambollit, ku u regjistrua ne kursin e kembesorise te shkolles ushtarake.
Stambolli ky qytet i madh me kontraste te medha politike dhe ekonomike i beri pershtypje te madhe dhe e forcoi akoma me shume formimin e tij politik. Dikur ai i pat thene nje fisniku te huaj: “Nuk jam fisnik si ju, por kam dale nga gjiri i nje populli fisnik” (Revista “Bota e Re” Nr.7 Korce, 1937).

Rrenjet e tij nga Stebleva e Dibres

Pleqte Vait Ereqi dhe Destan Bala nga Stebleva e Dibres tregojne se Mustafa Qemal Ataturku eshte biri i nje nene prej Sebishti ndersa i jati i tij ka qene nga Stebleva.
Ata jane larguar ne emigrim ne Selanik. Atje ka lindur Mustafa Qemali.
Tokat e tyre ne Stebleve jane edhe sot, Tokat e Conkajve poshte malit Osojit. Vetem per te ndertuar ēezmen ne vendin e quajtur Terzice, Mustafai ka paguar me flori. Rrenjet e tij shqiptare prej fshatit Stebleve te Dibres i tregon edhe ngjarja qe po ju tregojme:
Nje Steblevas nga Bandajt ne Stamboll ne nje kafe vret prefektin e qytetit sepse ai shan Shqiperine. E denojne me vdekje. Nje grup Steblevas shkojne te Qemal Ataturku dhe kerkojne qe t’i fale jeten. Mustafa Qemali ka thene: “Per ta vrare nuk e vrasim, por jam i detyruar ta internoj”.

Mustafa Qemal Ataturku dhe Shqiperia

Mustafa Qemal Ataturkut, sekretari i solli per te firmosur nje liste me emrat e disa shqiptareve, qe do te shpernguleshin nga Turqia. Ataturku, pasi lexoi emrat, mori stilolapsin dhe ne krye te listes vuri emrin e tij. -Zoteri, nuk e kuptoj, perse e vute emrin tuaj ne krye te listes, pyeti sekretari i habitur. -E vura, sepse i pari qe duhet te shperngulet nga Turqia, duhet te jem une, sepse edhe une jam shqiptar, u pergjigj Ataturku.

Shperngulja nga Shqiperia

Ne vitin 1861 jane larguar nga Stebleva e Dibres 14 familje per ne Selanik, nder to edhe familja e Pirush Conkos dhe Vesel Kuēukut. Familja Kuēuku pas 40 vjetesh kthehet ne Shqiperi, por jo ne Stebleve, por ne Tirane, ku banojne edhe sot. Ushtaraku Halil Kuēuku (nje nga trashegimtaret) vazhdon te sherbeje ne rradhet e Forcave te Armatosura Shqiptare ne Ministrine e Mbrojtjes.
Ndersa familja e Pirush Conkos largohet nga Selaniku dhe vendoset ne Stamboll rreth vitit 1900. Nipi i itij Mustafa Qemali u be ushtarak i larte, gjeneral dhe me vone president i Turqise se Re. Ne vitin 1936 eshte zhvilluar ne Stebleve gjyqi per pronesine e truallit te Conkajve. Gjyqi me gjyqtare te ardhur nga Tirana degjoi deponimet e tre pleqve te fshatit, Vesel Kuēuku, Sadik Avda dhe Jonuz Disha. Vesel Kuēuku qe banonte ne ate kohe (1936) ne Tirane, pas kthimit nga Selaniku vertetoi se trualli ku eshte sot shtepia e Faslli Kuburit (nip tek dera e Conkajve) eshte trualli i Pirush Conkos, gjyshit te Qemal Ataturkut. Gjyqi u zhvillua ndemjet Jashar Lames dhe Faslli Kuburit dhe u fitua nga ky i fundit, pasi ky ishte nip tek Conkajt dhe i vetmi i afert qe kishte mbetur.

Takimi me Qemal Ataturkun dhe pohimi i tij mbi origjinen e tij

Ne vitin 1926 Dail Ereqi nga Gjinoveci dhe Xhel Agushi nga Stebleva, kurbetli dhe specialiste ndertimi ne Stamboll jane takuar rastesisht me Qemal Ataturkun. Ndersa po punonin per restaurimin e nje xhamie ata kane marre pergezimet e kryetarit te shtetit turk Qemal Ataturkut.
- Pune te mbare, o ustallare, i pershendet Qemali.
- Mbaresi e miresi paē, o njeri, ju pergjigjen me respekt, por pa e ditur se kush ishte por vetem duke e marre me mend sepse ishte i shoqeruar nga njerez qe e ruanin.
- Ju lumshin duart, qenkeni mjeshter te zot e duar arte. E paskeni bere me te mire se ē’ka qene para shkaterrimit nga lufta. Nga ju kemi?
- Nga Shqiperia, i pergjigjemi.
- Po nga ēfare krahine? Pyeti prape ai.
- Jemi nga Golloborda, njeri nga Gjinoveci dhe tjetri nga Sebishti, ju pergjigjem, pasi u bindem se ai e njihte mire Shqiperine dhe pasi kishim marre komplimentat per punen e mire.
Ataturku nxorri nga xhepi nje bllok dhe na tha:
“Edhe une andej jam nga Stebleva. Gjyshi im me ka lene amanet aren e Conkajve, te cilen e shprehu maqedonisht ’Conkojca Ograda’ ”.
- A keni ndonje nevoje?
Ishte rasti per tu shprehur. Kishte ardhur e mira tek dera.
-Mbetem kurbetēinj, gjithe jeten pa familje, i thame.
Kaq u desh dhe na u be menjehere nenshtetesia turke dhe na u dha banese bile edhe me te mire se vete turqit.
!--[if !supportLineBreakNewLine]-->
!--[endif]-->
Ekspozite ne Tirane kushtuar Ataturkut
Ne vitin 1984, ne kuadrin e 60 vjetorit te formimit te shtetit te ri turk, u hap ne Pallatin e Kultures ne Tirane, nje ekspozite kushtuar Turqise moderne dhe arkitektit te ketij shteti modern Ataturkut. Edhe ne pemen e gjenezes se familjes se Qemal Ataturkut vertetohet origjina e tij shqiptare dhe vendlindja e tij ne Selanik. Ciceroni i ekspozites shtetas turk me origjine kosovare pohoi nen ze se Ataturku eshte me origjine nga Dibra e Shqiperise, tregon Ramazan Hoxha, autor i librit: ‘Stebleva, histori dhe figura’.

Shoqeria e babait te Qemal Stafes me Mustafa Qemalin (Ataturkun)

Garip Disha nga Stebleva tregon edhe per lidhjen e babait te Qemal Stafes (Hero i popullit) me Mustafa Qemalin (Ataturkun). Sic dihet babai i Qemal Stafes ka qene nga fshati Zabzun i Dibres. Edhe sot ekziston fisi Stafa ne Zabzun. Me vone familja e gjyshit te Qemalit shperngulet nga Zabzuni per ne Elbasan. Babai i Qemalit pas perfundimeve te studimeve emerohet ne kohen e Zogut nepunes ne Shkoder, ku lind edhe Qemal Stafa.
Mustafa Qemali ishte me origjine nga Stebleva e Dibres. Edhe sot egziston ara e Conkajve, prone e gjyshit te Mustafait dhe trualli i Faslli Kuburit, nipi i Mustafait.
I jati i Qemal Stafes dhe Mustafa Qemali kane mbaruar shkollen e larte ushtarake ne Stamboll. Ne shenje te miqesise se tyre i jati i Qemal Stafes ja vuri emrin djalit te tij Qemal sikurse shoku i tij Mustafa Qemali. Qemal ne turqisht do te thote i shkelqyer dhe babai i Qemal Stafes deshironte qe djali i ardhshem i tij te behej i shkelqyer, Qemal.


Simbolet ne emrin e tij

Nga emri i tij i tanishem Mustafa Qemal Ataturk, vetem emri Mustafa eshte emri i tij i vjeter. Qemal e ka marre per mbiemer per faktin se ishte qemal (kemal), turqisht do te thote i shkelqyeshem dhe me te vertete te gjitha studimet Mustafai i mbaroi shkelqyeshem, por kete emer ja dha mesuesi i tij i matematikes ne shkollen e mesme qe quhej edhe ai Mustafa, por qe kete nxenes e vleresonte kemal (te shkelqyer). Ataturk eshte emri apo pseudonimi qe i vuri populli turk pas revolucionit qe kreu ne dobi te Turqise moderne, pra i vune emrin baba i Turqise (Ataturk).
Mustafa Qemal Ataturku eshte i vetmi burre shteti, emrin e te cilit e mban rendi qe krijoi, sepse eshte themeluesi i Turqise moderne. Ai beri shnderrimin e Turqise nga Perandori ne Republike.
Doktrina filozofike e ideuar dhe e zbatuar shkelqyeshem nga Mustafa Qemal Ataturku eshte doktrine e se ardhmes.
Per Mustafa Qemalin kategorite “Liri” dhe “Pavaresi” qendrojne ne themel te veteqenies se popujve. Edhe sot ne cdo cep te Turqise do te shohesh thenien e tij lapidare dhe aktuale:
“Nje popull pa liri eshte i denuar me vdekje ose te zhduket”.
Ai vinte drejtesine mbi forcen, ndersa i kushtonte rendesi te dores se pare forces se brendshme te popullit. Ataturku ka qene mik i madh i Shqiperise dhe i popullit shqiptar. Ai eshte me origjine shqiptare (dibrane), lindur ne Selanik te Maqedonise Greke dhe edukuar ne shkollat ushtarake Turke te cilat do ta benin gjeneral dhe udheheqesin e Turqise moderne.
Ai nuk e mohonte kete fakt, perkundrasi duke qene i tille, ai ishte mik i te gjithe popujve.

Marre nga gazeta “Rruga e Arberit”
Engjell BUXHAKU

 

 

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=60487

Sondazhi i "Zogby": PD, 34%. PS, 39%

ZGJEDHJET/ Kompania prestigjioze, e komisionuar nga "Top Channel", publikon rezultatet e sondazhit pėr muajin shkurt. Renditja dhe hyrja e G99

 

Partia kryesore e opozitws nw krahasim me muajin janar, nw sondazhin e dytw tw Zogby Internacional wshtw ngjitur me dy pikw ndwrsa forca kryesore e mazhorancws me katwr pikw. Gjithwsesi diferenca mes tyre vazhdon tw jetw me pesw pikw nw avantazh tw Partisw Socialiste. Nw vend tw tretw vazhdon tw qwndrojw Lwvizja Socialiste pwr Integrim teksa janw shfaqur nw tabelwn e rezultateve pwr muajin shkurt edhe G99, PSD apo PAA. Ajo ccka bie nw sy wshtw ulja e numrit tw personave qw nuk kanw vendosur pwr kw do tw votojnw.

Zogby 2

Nwse zgjedhjet e pwrgjithshmw parlamentare do tw mbaheshin nw muajin shkurt 2009, Partia Socialiste do tw arrinte tw fitonte mbwshtetjen e 39% tw votuesve. Sakaq, Partia Demokratike rezulton tw mund tw grumbullojw mbwshtetjen e 34 % tw votuesve. Ky wshtw thelbi i sondazhit tw publikuar dje nga Zogby International pwr muajin shkurt. Nw vend tw tretw vazhdon tw jetw Lwvizja Socialiste pwr Integrim e drejtuar nga Ilir Meta, me 5% tw votuesve. Partia G99 e drejtuar nga Erion Veliaj, pwrfshirw nw sondazh pwr muajin shkurt ka arritur tw grumbullojw 2% tw kampionit tw sonduar. Nw rezultatet e muajit shkurt kanw dalw nw tabelw edhe parti tw tjera qw mungonin nw sondazhin e mwparshwm. Tw tilla janw Partia Socialdemokrate dhe Partia Agrare Ambientaliste. Ato, sw bashku me Partinw Demokristiane, Partinw Bashkimi pwr tw Drejtat e Njeriut dhe Partinw Republikane vazhdojnw tw mbeten nw mbwshtetjen 1%. Njw e dhwnw interesante wshtw edhe ajo e kategorisw sw tw pavendosurve nw lidhje me preferencwn e tyre politike. Ajo paraqitet nw maswn 12 % duke shwnuar kwshtu njw ulje me 7 pikw teksa njw masw prej 4% nuk kanw preferuar tw pwrgjigjen. Pyetjes sw cilat janw ccwshtjet mw shqetwsuese pwr shqiptarwt nw muajin shkurt; papunwsia vazhdon tw jetw e para me 67%, ekonomia vjen nw vend tw dytw me 64%, varfwria kalon nw vend tw tretw me 43% e ndjekur nga korrupsioni nw qeveri me 31%. Sakaq, 24 % e tw pyeturve e shikojnw inflacionin si ccwshtjen mw shqetwsuese tw shqiptarwve. Tw pyetur se nw ccfarw drejtimi po shkon Shqipwria; 41 % thonw se po ecwn nw rrugwn e duhur ndwrsa 45 % nw rrugwn e gabuar. Rezulton se nw shkurt mw shumw shqiptarw thonw se vendi po ecwn nw rrugwn e gabuar ndwrsa 14% e tyre nuk janw tw sigurtw ende. Zogby International bwn edhe njw ndarje tw tw dhwnave pwr kwtw pyetje mbi bazwn e partive. Shihet se 64% e socialistwve besojnw se vendi po shkon nw rrugwn e gabuar ndwrsa votuesit e Partisw Demokratike thonw nw maswn 22% se vendi po shkon nw drejtimin e gabuar. Nga sondazhi rezulton se votuesit e Partisw Demokratike kanw mw shumw gjasa tw mendojnw se vendi po ecwn nw rrugwn e duhur. Tw pyetur pwr pwrformancwn e kryeministrit Sali Berisha, 36% tw tyre dhanw njw pwrgjigje pozitive dhe 62% kishin njw vlerwsim negativ. E njwjta pyetje u bw edhe pwr kreun e Partisw Socialiste Edi Rama dhe 44% janw pwr njw vlerwzim pozitiv teksa 54% japin vlerwsim negativ. Shifra kwto tw ngjashme me ato tw sondazhit tw zhvilluar pwr muajin janar. Votuesit e pavendosur janw pyetur se ccfarw mendimi kanw pwr Ramwn dhe Berishwn. Vetwm 22% e tyre kanw mendim pozitiv pwr kreun e Partisw Demokratike dhe 29% pwr kryesocialistin Rama. 56% e tw pyeturve mendojnw pozitivisht pwr Partinw Demokratike teksa 40% kanw njw percpektim tw kundwrt. Tw pyetur pwr Partinw Socialiste rezultati del 61% pozitiv dhe 34 % negativ. Votuesit e pavendosur kanw opinion pothuajse tw njwjtw pwr PD dhe PS, me pak avantazh tw lehtw pwr demokratwt.

"Zogby" 1

Partia Socialiste do tė dilte fituese e zgjedhjeve parlamentare nėse ato do tė mbaheshin nė muajin janar. Ky ishte rezultati i publikuar nga agjencia e njohur "Zogby International" dhe "Top Channel" nė sondazhin e parė. 82% e personave tė anketuar, pyetjes nėse do tė shkojnė apo jo drejt kutive tė votimit, i janė pėrgjigjur pozitivisht. Kundėr kėsaj pyetjeje i janė pėrgjigjur 19% e tė anketuarve nga "Zogby International". Tė pyetur se pėr cilėn parti do tė pranonin tė votonin nėse do t‘u kėrkohej tė votonin nė janar, 37% zgjedhin Partinė Socialiste. 30% e tyre kanė preferuar tė zgjedhin Partinė Demokratike, qė aktualisht qeveris vendin. Sakaq, 5% kanė zgjedhur Lėvizjen Socialiste pėr Integrim, e drejtuar nga ish-kryeministri Ilir Meta. 19% e tė anketuarve kanė thėnė se ende nuk janė tė vendosur se pėr cilėn forcė politike duhet tė votojnė dhe 4% refuzojnė tė pėrgjigjen. Tri parti tė tjera tė vogla arrijnė tė marrin vetėm nga njė pėr qind tė votave, pėrkatėsisht PR, PDK dhe PBDNJ. Rezulton se pėrqindja e tė intervistuarve qė janė tė pavendosur pėr kė do tė votojnė ėshtė relativisht e lartė. Nėse shikohen tė gjitha shifrat, masa prej 19% e tė pavendosurve mund tė lėvizė ekuilibrat e sondazhit. Pyetjes se sa e preferojnė njė parti politike, nė rastin e Partisė Demokratike 54% kanė mendim pozitiv, 38% negativ dhe 8% tė pavendosur. Sa i takon Partisė Socialiste, 62% shprehin njė mendim pozitiv, 28% reagojnė negativisht dhe 10% nuk janė tė sigurt. Po sipas rezultateve tė sondazhit tė publikuar nė "Top Channel", njė masė prej 51% tė tė anketuarve kanė vendosur tashmė se pėr kė do tė votojnė, 29% duket se shfaqin prirjet e tyre, 11% ende nuk kanė vendosur pėr votėn dhe 10% nuk e dinė se kė tė zgjedhin. Njė tjetėr pyetje ka tė bėjė me performancėn e liderit tė mazhorancės Sali Berisha dhe atė tė liderit tė opozitės Edi Rama. 44% tė tė pyeturve mendojnė se Rama ka njė imazh pozitiv, 52% thonė se performanca e tij ėshtė negative dhe 5% nuk janė tė vendosur. Tė pyetur pėr Sali Berishėn, rezultati ėshtė: 32% mendim pozitiv, 65% mendim negativ dhe 2% tė pavendosur. Interesant paraqitet edhe grafiku qė mban pėrgjigjet pėr drejtimin qė po merr Shqipėria. 44% kėsaj pyetjeje i pėrgjigjen se vendi po shkon nė drejtimin e duhur, ndėrsa 41% se po ecėn nė rrugėn e gabuar. 15% tė pjesėtarėve tė anketės shfaqen tė pavendosur pėr pėrgjigjen e tyre. Njė tjetėr element ishte ai i tri ēėshtjeve tė cilat shqetėsojnė mė sė shumti qytetarėt shqiptarė. 66% e tė pyeturve mendojnė se papunėsia ėshtė ēėshtja mė shqetėsuese, 57% rreshtojnė edhe ekonominė, teksa varfėria ėshtė problem pėr 47% tė tė intervistuarve. Pas tyre vijnė korrupsioni nė qeveri me 32%, inflacioni dhe ēmimet e larta me 20%, infrastruktura me 18%, shėndetėsia me 14%, krimi me 9% dhe edukimi 8%.



Skema


Metodologjia e sondazhit


"Zogby International" u mandatua nga "Top Channel" qė tė zhvillojė njė sondazh tė 1000 votuesve shqiptarė ēdo muaj, qė prej janarit deri nė maj tė 2009-ės. "Zogby International" analizoi mendimin e 1000 votuesve tė mundshėm shqiptarė, gjatė muajit shkurt. Ky monitorim mbart njė marzh gabimi prej +/- 3.2 pėr qind. Tė gjitha intervistat nė kėtė anketim u kryen ballė pėrballė. Tė anketuarit u pėrzgjodhėn pėrmes metodės qė vijon mė poshtė: i gjithė kombi shqiptar ėshtė i ndarė nė zona qė bazohen mbi rreth 4.713 qendrash votimi. 100 qendra votimi janė pėrzgjedhur nga lista e plotė e tyre (kėto njihen si njėsitė primare shembull). Nė ēdo njėsi primare shembull, skuadrat nė terren zhvillojnė 10 intervista ballė pėrballė. Tė anketuarit janė pėrzgjedhur nga banorėt e shtėpisė. Vetė familjet janė pėrzgjedhur nė mėnyrė rastėsore pėrmes njė procesi qė njihet si Kampioni i Burimit Rastėsor, ku njė i intervistuar kalon pėrmes njė procesi seleksionimi tė rastėsishėm dhe pėrzgjedh familjarė qė bazohen nė njė formulė tė parallogaritur. Kur pėrzgjidhet njė familje, i kampionuari nė kėtė shtėpi ėshtė zgjedhur duke pėrdorur metodėn e ditėlindjes mė tė afėrt (personi qė jeton nė kėtė familje me ditėlindjen mė tė afėrt nisur nga data e intervistės). Tė gjithė tė kampionuarit janė tė moshės sė votimit (18 vjeē e lart). Intervistuesit nė terren do tė pėrpiqen qė tė kontaktojnė tė kampionuarit mbi 3 herė, nėse ata janė tė padisponueshėm gjatė fillimit tė procesit. Tė gjithė intervistuesit nė terren janė trajnuar profesionalisht dhe janė supervizuar nė terren nga koordinatorė tė fushės. Kontrolli i cilėsisė sigurohet nga zhvillimi i intervistave pasuese me tė paktėn 10 pėr qind tė tė kampionuarve. Kėtyre tė fundit u kėrkohet qė tė pėrsėrisin pėrgjigjet e tyre pėrmes shumė pyetjeve pėr tė certifikuar sondazhin. Tė gjitha tė dhėnat finale vendosen nė tabela dhe rishikohen pėrpara njoftimit zyrtar tė rezultatit.




Risia


Ēdo muaj sondazhi nė "Top Channel"


Zgjedhjet e 28 qershorit do tė vendosin se kush do ta qeverisė Shqipėrinė nė 4 vitet e ardhshme. Pėr herė tė parė nė historinė elektorale tė Shqipėrisė, njė nga kompanitė mė prestigjioze botėrore tė sondazheve do tė publikojė sondazhe mujore tė opinioneve nė ekranin mė tė madhe shqiptar. Kompania amerikane me famė botėrore e sondazheve, "Zogby International", e njohur sė fundmi pėr saktėsinė e lartė tė sondazheve nė zgjedhjet presidenciale amerikane, me bashkėpunimin me mediat e mėdha amerikane "Fox News", "USA Today", "Wall Street Journal" dhe agjencinė botėrore tė lajmeve "Reuters", vjen tani nė Shqipėri me sondazhet mujore tė opinioneve deri nė prag tė fushatės elektorale. Sondazhet "Zogby", pėr partitė, politikanėt dhe shqetėsimet kryesore tė shqiptarėve do jepen ēdo muaj nė "Top Channel".

 
 
Sondazhi, Rama fiton, PD ngushton diferencen
» Dėrguar mė: 11/03/2009 - 07:55
Lajme te ngjashme
Sondazhi, Rama fiton, PD ngushton diferencėn
• Datė: Mar 11, 2009


Ngushtohet diferenca e rezultatit tė dy partive kryesore qė do tė pėrballen nė zgjedhjet e 28 qershorit. Kompania e njohur e sondazheve Zogby publikoi dje shifrat e sondazhit tė muajit shkurt, tė cilat sėrish nxjerrin fituese Partinė Socialiste, kėtė herė me 39% tė votave. Ndėrsa PD ka rritur pėrqindjen e saj nga 30 nė janar nė 34% nė shkurt. PS, sipas shifrave tė sondazhit ka mundur tė rrisė vetėm me 2 pikė rezultatin e saj 37%, qė nga muaji janar, ndėrsa PD me 4 pikė mė shumė. Por rezultati i paraqitur mbrėmė nga analisti i Zogby International, Sam Rogers tregon se dy partitė po i afrohen njėra-tjetrės. Diferenca nė mbėshtetjen qė ato gėzojnė nė popull, sipas sondazhit tė kryer nga 10 deri nė 16 shkurt, tashmė ėshtė vetėm 5% nė favor tė PS-sė nga 7% qė kjo diferencė ishte nė muajin janar. Nė ndryshim nga muaji i kaluar, kėtė herė nė sondazhin e Zogby-t ėshtė shtuar edhe G99 si partia mė e re, e cila rezulton tė ketė marrė 2% tė votave tė tė anketuarve nga kompania amerikane. 1000 votues janė pyetur edhe kėtė muaj se, nėse zgjedhjet do tė zhvilloheshin sot, pėr cilėn nga partitė do tė votonin. Dhe kėsaj pyetjeje, 5% tė kėsaj pjese votuesish i janė pėrgjigjur se do tė votonin sėrish pėr LSI-nė. Kjo parti nuk ka lėvizur nė rezultat nė krahasim me muajin e kaluar. Ndėrkohė qė parti tė tjera si PDK, PR, PBDNJ, PAA dhe PSD qė ėshtė shtuar kėtė radhė, marrin njė rezultat secila nga 1%. Partitė e vogla tė mbledhura sė bashku kapin njė shifėr 12% tė mbėshtetjes nė popull, gjithmonė nė bazė tė sondazhit tė realizuar nga kompania amerikane Zogby International. Po kjo shifėr, pra 12 % ėshtė shėnuar edhe nė kolonėn qė tregon se kjo masė votuesish janė ende tė lėkundur dhe nuk janė tė vendosur se cilės prej partive do t’ia japin votėn, apo nėse do tė votojnė apo jo. Ndėrsa 4% nuk e tregojnė votėn e tyre. Pėr sa i pėrket vlerėsimit tė partive, 61% e tė pyeturve kanė njė opinion pozitiv pėr PS-nė, njė rėnie nga 64% qė ishte nė janar, ndėrkohė qė vlerėsimi negativ pėr kėtė parti ėshtė rritur nė 40%. Pėr sa i takon PD-sė, 56% e tė pyeturve japin njė vlerėsim pozitiv, kundrejt 44% qė japin njė vlerėsim negativ. Sondazhi ka kryer gjithashtu vlerėsimin e liderėve, ku spikat mbėshtetja ndaj atij tė opozitės, Edi Rama, me 44% tė shqiptarėve qė e shohin pozitivisht punėn e tij, ashtu sikurse nė fakt kjo ka qenė shifra edhe nė sondazhin e parė. Ndėrsa 36% vlerėsojnė pozitive performancėn e kryeministrit, kur nė janar ka qenė 35%, duke shėnuar njė rritje me 1%. Ndėrsa pėr liderin e opozitės, 54% e tė anketuarve mendojnė negativisht pėr punėn e tij, njė rritje kjo nė pėrqindje, kur nė janar 51% ishin shprehur negativisht pėr performancėn e Edi Ramės.

 

 

 

http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=54937
  
Ushtarakėt holandezė qė fotografuan Shqipėrinė e vitit 1914
» Dėrguar mė: 10/03/2009 - 14:11
Admirina Peēi

Ata u nisėn me njė mision tė rėndėsishėm ushtarak, nė njė cak tė ndezur tė Ballkanit. Ishin ushtarakė holandezė, tė cilėve iu ishin dhėnė me vete dhe aparate fotografike. Me to nė dorė pėrgjatė udhėtimeve tė tyre anekėnd Shqipėrisė, ata fiksuan imazhe qė sot kanė njė rėndėsi tė jashtėzakonshme. Fati e deshi qė ata tė jenė dėshmitarėt e njė momenti historik nė vendin plot trazira, nė Shqipėrinė e 1913-1914, ku luftėrat ballkanike po i linin vendin Luftės sė Parė Botėrore. Personazhe, momente tė atyre ditėve, takime e mbi tė gjitha objekte e ndėrtime tė cilat sot nuk ekzistojnė mė, mund t'i zbulojmė nė koleksionin e rrallė tė fotove qė ata realizuan gjatė qėndrimit tė tyre nė Shqipėri. Ky koleksion i rrallė, i mbledhur dhe i mundėsuar nga disa burime e arkiva, sapo ėshtė publikuar nga albanologu i mirėnjohur, Robert Elsie. "Pėr fatin tonė tė mirė, - thotė Robert Elsie, - oficerėve holandezė tė dėrguar nė Shqipėri nė vitet 1913-1914 pėr tė themeluar xhandarmėrinė e parė tė Shtetit tė sapokrijuar shqiptar, iu dhanė jo vetėm pajisje tė zakonshme ushtarake, por edhe nga njė aparat fotografik. Ata fotografuan gjėrat qė i panė dhe i pėrjetuan nė njė kohė pėrcaktuese tė historisė shqiptare: pavarėsia e vonuar e kombit pas pesė shekujve tė sundimit osman, ardhja e njė mbreti tė ri gjerman pėr qeverisjen e vendit tė vogėl ballkanik, dhe rėnia e vendit nė kaos tė shkaktuar nga trazirat e brendshme dhe nga luftėrat ballkanike nė prag tė Luftės sė Parė Botėrore". Albanologu Elsie, ndėrsa prezanton njė historik tė kėtij misioni ushtarak nė Shqipėri, shėnon se shumė fotografi tė oficerėve holandezė tė ruajtura deri sot, paraqiten shumica pėr herė tė parė. "Ky koleksion fotografik, botuar pėr herė tė parė nė albumin Dritėshkronja: fotografia e hershme nga Shqipėria dhe Ballkani jugperėndimor, Prishtinė 2007, pėrmban shumė pamje unikale tė njė bote tė zhdukur, tė cilat - shpresoj - do tė mrekullojnė tė gjithė njerėzit e interesuar pėr historinė shqiptare dhe ballkanase", - thotė albanologu Robert Elsie, duke u shprehur mirėnjohjen familjeve tė oficerėve holandezė, shumė prej tė cilave kanė ruajtur koleksionet e diapozitivave tė vjetra prej xhami dhe ia kanė ofruar bujarisht pėr prezantim nė faqen e tij nė internet.
Dy ura dhe
Kalaja e Beratit
Ndėr imazhet mė tė rralla qė vlen tė veēohen, janė dy pamje ku shfaqet Ura e Gorricės mbi lumin Osum dhe ura e Hasan Beut, qė tashmė nuk ekziston mė. Imazhi i parė jep njė pamje tė detajuar tė urės sė Gorricės. E ndėrtuar nga Ahmed Kurd pasha nė vitin 1780, ajo u dėmtua rėndė gjatė pėrmbytjes sė dhjetorit 1888 dhe u shkatėrrua gjatė Luftės sė Parė Botėrore, vetėm pak kohė pas kėsaj fotografie. Ky imazh ėshtė fokusuar nė aparatin e kolonel Thomson nė vitin 1913-1914. Njė pamje tjetėr e fotografuar por nga kolonel Thomson nė kėtė kohė, e paraqet mė nė horizont urėn e Gorricės, e bashkė me tė lumin Osum dhe malin e Shpiragut nė sfond. Ndėrsa imazhi i tretė ėshtė mjaft i rrallė pėr vetė faktin se ura e paraqitur nuk ekziston mė. Ura e Hasan beut, e njohur gjithashtu si Ura e Konisbaltės, mbi lumin Osum gjendej pesėmbėdhjetė kilometra nė veriperėndim tė Beratit. Edhe kjo fotografi ka si autor Thomson-in, i cili nė udhėtimin e tij nė Berat nuk ka harruar tė fiksojė nė aparatin e vet dhe njė pamje tė kalasė sė Beratit.
Konaku i mbretit
Ai quhej Konaku i Durrėsit. Rezidenca e ardhme mbretėrore kishte qenė selia e mutesarifllėkut osman. Ishte njė ndėrtesė trikatėshe me njė oborr tė brendshėm. Kishte tridhjetė e pesė dhoma dhe fasada ishte rreth 50 metra e gjerė. Mbreti Vid hyri aty pesė muaj mė vonė dhe e pėrdori si pallat pėr qeverisjen e tij gjashtėmujore, pasi kishin sjellė shumė orendi dhe njė numėr tė mjaftueshėm shėrbėtorėsh nga Gjermania. Nė koleksionin e fotove tė misionit ushtarak holandez, gjendet njė foto me pamjen nga afėr tė kėsaj godine, e fiksuar nė aparatin fotografik nė dhjetor tė 1913-ės. Njė tjetėr fotografi paraqet gjashtė oficerė holandezė para konakut tė Durrėsit. Nė rreshtin e parė nga e majta nė tė djathtė janė: Henri Kroon, General De Veer, Carel De Iongh dhe Gerard Mallinckrodt ndėrsa nė rreshtin e dytė nga e majta nė tė djathtė janė Lucas Roelfsma, njė oficer shqiptar dhe Jan Fabius. Imazhi ėshtė fokusuar nė vitin 1914. Njė tjetėr foto ku shfaqet godina tri katėshe paraqet portin e Durrėsit i marrė nga deti, ku nė tė majtė tė fotos shfaqet konaku.
Imazhe tė tjera…
Koloneli Thomson ka fotografuar njė moment kur trupat ushtarake kalojnė para Xhamisė Muradie nė Vlorė, godina e sė cilės ėshtė fokusuar edhe njė tjetėr foto ku objekti ėshtė nė plan tė parė. Po nė Vlorė Thomson fokuson dhe njė rrugėn nga qendra e Vlorės pėr njė port, pėrgjatė tė cilės ecin Gjenerali De Veer dhe Et'hem Vlora, djali i Ismail Qemalit. Nė kėtė foto shfaqen edhe gjurmėt e njė objekti bektashian. Nė majė tė kodrės ndodhen gėrmadhat e teqesė bektashiane tė Kuz Babait. E kėsaj periudhe (1913-1914 ėshtė edhe fotografia ku jepen pamje tė kalasė sė Kaninės fotografuar po nga koloneli Thomson.
Nė njė tjetėr udhėtim tij gjatė vitit 1914 Koloneli Thomson gjendet nė veri ėn Shkodėr. Njė foto mjaft interesante dėshmon vizitėn e tij atje dhe na sjell tė dhėna tė rėndėsishme historike. Ai ka fokusuar njė traget me qerre duke kaluar lumin Drin nė Bahēallėk tė Shkodrės. Nė foto shfaqen gjurmė tė urės sė vjetėr osmane me pesė qemerė (Ura e Bahēallėkut), prej tė cilės ekziston njė fotografi e vitit 1863-1864, u ndėrtua nė vitin 1768 nga Mehmed pashė Bushati dhe u shkatėrrua gjatė njė pėrmbytjeje nė vitin 1880. Pas kėsaj u ndėrtua njė urė e re prej druri mbi themelet e mbetura, por edhe ajo u shkatėrrua, me siguri gjatė rrethimit tė Shkodrės nga malazezėt nė fillim tė vitit 1913. Pak kohė pas kėsaj fotografie, nė 1914 u ndėrtua njė tjetėr urė mbi ato themele.
Koleksioni i rrallė i fotografive pėrmbledh thuajse 93 ekzemplarė. Do tė mund tė vijonim mė tej me njė portret tė mbretit Vid dhe princeshės Sofi, me njė foto mjaft interesante tė luftėtarit kosovar Isa Boletini, njė tjetėr foto ku shfaqen forcat e Prenk Bibė Dodės, apo kapitenit Hendrik Reimers i zėnė rob nė Elbasan nė qershor 1914 si dhe shumė personazheve tė tjerė tė njohur tė kėsaj periudhe. Por, do tė ishte e pamundur tė prezantoheshin tė gjithė ekzemplarėt e kėtij koleksioni tė vyer. Sidoqoftė falė kontributit tė vyer tė Robert Elsie-sė, pėr tė gjithė ata qė kanė mė shumė interes, tashmė 93 fotot e rralla tė realizuara nga misioni ushtarak holandez si dhe njė studim tė plotė tė historikut tė tij nė Shqipėri mund tė vizitohen lirisht nė faqen e tij zyrtare nė internet.

 

 

http://www.albaniapress.com/lajme/5208/SUNDIMI-I-PRINCIT-GJERMAN-VILHELM-VID-NE-SHQIPERI--7-MARS-%E2%80%93-3-SHTATOR-1914.html
 
SUNDIMI I PRINCIT GJERMAN VILHELM VID NĖ SHQIPĖRI 7 MARS – 3 SHTATOR 1914
Publikuar mė 08 mars, 2008 nė orėn 17:48 ( ) Sheradin Berisha | Histori |
94 vjet mė parė
Shkruan: Sheradin BERISHA

HYRJE

Dihet mirėfilli se Lufta e Parė Ballkanike e vitit 1912 solli ndryshime tė mėdha politike e gjeostrategjike nė hapėsirat e Gadishullit Ballkanik. Pėr t“i shqyrtuar ndryshimet e bėra me luftė, e cila ende s“kishte pėrfunduar si dhe pėr tė vendosur njė ”rend tė ri drejtėsie dhe paqeje nė kėtė rajon” mė 17 dhjetor 1912 nė Londėr u organizua njė konferencė nė nivel ambasadorėsh nga gjashtė Fuqitė e Mėdha: Anglia, Franca, Gjermania, Austro-Hungaria, Rusia dhe Italia.

Lidhur me tė ardhmen e Shqipėrisė, konferenca vendosi qė tė krijohet njė Shqipėri autonome nėn sovranitetin e Turqisė, pa e pėrfillur Pavarėsinė e saj tė shpallur mė 28 Nėntor 1912 nė Vlorė. Pra, konferenca e Londrės nisi shqyrtimin e kufijve tė Shqipėrisė, nga ”fakti” se ajo ishte pjesė e Turqisė sė mundur nė luftė. Konferenca qė nė seancėn e parė nė parim vendosi qė Shqipėria autonome tė kufizohej nė veri me Malin e Zi e nė jug me Greqinė, ndėrsa mė 25 mars 1913 ajo pėrcaktoi kufijtė verilindorė, duke lėnė jashtė Kosovėn dhe viset tjera etnike, tė cilat kaluan nga pushtimi osman, nėn robėrinė serbo-malazeze. Derisa i zhvillonte punimet konferenca, shtetet e “Aleancės Ballkanike” (Serbia, Mali i Zi, Bullgaria dhe Greqia) kishin pushtuar me forcė pjesėn mė tė madhe tė tokave shqiptare.

Pas marrjes sė Janinės nga forcat greke dhe tė Shkodrės (22 prill 1913) nga forcat malazeze, Austro-Hungaria dhe Italia duke e parė se sundimi osman nuk mund tė mbahej mė nė Shqipėri, para konferencės paraqitėn njė projekt tė ri pėr pavarėsinė e plotė tė Shqipėrisė. Duke u mbėshtetur nė kėtė projekt, pas njė lufte tė ashpėr diplomatike, konferenca mė 29-31 korrik 1913 pėrfundimisht vendosi, qė Shqipėria tė bėhej shtet i pavarur, asnjanės dhe tė vihet nėn kontrollin e Fuqive tė Mėdha.Tashmė Turqia nuk do tė kishte asnjė lloj suvereniteti mbi Shqipėrinė. Fuqitė e Mėdha pėr tė ndėrtuar njė administratė civile dhe financiare, krijuan njė Komision Ndėrkomėtar tė Kontrollit (KNK) dhe nė tetor 1912 e dėrguan nė Shqipėri. Gjatė kėsaj kohe, pėr tė vėnė rendin dhe sigurinė nė vend nisi krijimi i njė xhandarmėrie tė huaj. Organizimi i xhandarmėrisė fillimisht iu la nė duar Suedisė, por pas refuzimit tė saj, nė Shqipėri u dėrguan xhandarė holandez. Gjithashtu nė mbledhjen e 31 korrikut u vendos qė nė krye tė shtetit shqiptar tė caktohet njė princ i huaj, brenda 6 muajve nga vetė Fuqitė e Mėdha.

Pretendentėt pėr fronin princėror nė Shqipėri

Pretendentė pėr fronin princėror nė Shqipėri ishin tė shumtė, nga disa oborre mbretėrore evropiane. Pretendenti i parė pėr kėtė fronė ishte princi francez: Franz Ferdinand Bourbon-Orleans, duka i Montpesier. Duka ishte i afėrm me familjet mė tė rėndėsishme qė qėverisinin Evropėn. Ministria e jashtme franceze e mbėshteti synimin e dukės pėr fronin princėror shqiptar, por kėrkoi qė tė fitonte pėrkrahjen edhe tė fuqive tjera evropiane. Pėr kėtė qėllim ai vizitoi Shėn Petėrburgun ku u prit nga vet car Nikolla II, por nuk mori ndonjė siguri pėr pretendimin e tij. Edhe autoritetet vjeneze nuk e mirėpritėn synimin e tij pėr t“u bėrė princ i Shqipėrisė edhe pse ai kishte pėrkrahjen e njė numri aristokratėsh shqiptar. Nė vitin 1913 duka i Montpesierit nė Londėr vazhdimisht ishte i shoqėruar nga Isa Boletini, nė pėrpjekjet e tij pėr tė siguruar mbėshtetjen e kancelarive evropiane, pėr ēėshtjen shqiptare.

Pėr kėtė fronė pretendonin edhe dy pasardhės tė heroit kombėtar Gjergj Kastriotit –Skėnderbeut : markezi italian Di Aluetta dhe fisniku spanjoll Don Juan Aladro Castriota y Perez y Velasco. Njė tjetėr pretendent ishte princi Albert Gjika, i cili rridhte nga njė derė bujare rumune me origjinė shqiptare, qė kishte mbėshtetje kryesisht ndėr kolonitė shqiptare nė Rumani dhe Bullgari.1 Nga princi trashėgimtar austriak Franc Ferdinanti dhe nga Vatikani mbėshtetej kandidatura e dukės Wilhelm Herzog von Urach. Por, kjo figurė nuk gjeti pėrkrahjen nga Italia, e cila sė bashku me Rusinė nuk dėshironin si princ njė katolik dhe sigurisht asnjė favorit tė Vjenės,qė do ta kthente Shqipėrinė nė njė protektorat austriak dhe njė bastion kundrejt shteteve sllave nė Ballkan.2

Poashtu edhe familja Bonaparte pėr fronin shqiptar vuri tre kandidat: princ Viktorin, princ Louisin dhe princ Roland Bonaparten. Princin Louis e mbėshteste Vatikani, ndrėrsa kontestoheshin nga Italia,pasi ishin katolikė. Pretendentė tė tjerė pėr fronin mbretėror nė Shqipėri ishin edhe gjermanėt: Mauricio i Schonbourg-Lipe, duka Karl von Urach, princi Karl Von Hohenzllern dhe princi Wilhelm Friedrich Heinrich Von Wied; anglezi Arthur of Connaught; suedezėt-duka Vilhelm Soedermanland dhe duka Karls Westgothland; princi danez Aksel;...3.

Njė familje pretenduese pėr fronin princėror kishte edhe ajo e fisit katolik nė Shqipėri: familja e Prenk Bib Dodės. Njė ide e kreut tė Mirditės ishte kthimi i vendit tė tij nė njė ”Piemont” tė Shqipėrisė katolike. Por horizonti i Prenk Bib Dodės nuk shkonte me tej se Shqipėria e veriut...!!!

Xhonturqit parashikonin nė Shqipėri tė shkaktonin trazira

Shpresa pėr tė marrė fronin shqiptar kishte edhe Mbreti Nikolla i Malit tė Zi. Madje ai mbajti kontakte me disa banorė tė Shqipėrisė sė Veriut tė cilėt e vizituan nė Cetinje dhe si dhuratė pėr mbėshtetjen e tyre morėn para dhe armė. Mirėpo Fuqitė e Mėdha dėshironin njė Shqipėri tė pavarur e tė kontrolluar nga ata e jo njė Mal tė Zi tė zmadhuar.4

Pėrveē kėtyre dy kandidatėve me sfond ballkanik dhe kandidaturave tjera nga shtetet evropiane, pėr fronin shqiptar pretenduan edhe kandidatė myslimanė.

Duke pasur parasysh konfesionin fetar mysliman tė njė pjese tė madhe tė popullsisė sė Shqipėrisė, si dhe lidhjet e vjetra tė feudalėve shqiptarė me elitėn e ish-perandorisė osmane, Porta e Lartė, pėr fronin princėror shqiptar propzoi: Abdyl Mexhidin, Burhan Meddinin dhe ministrin e Luftės gjeneralin Ahmet Izet Pashėn me prejardhje shqiptare nga Manastiri. Xhonturqit parashikonin nė Shqipėri tė shkaktonin trazira, pėr t“i qetėsuar mė pas me thirrjen e vendosjes sė njė princi mysliman nė Shqipėri. Mirėpo Komisioni Ndėrkombėtar i Kontrollit (KNK) i vendosur tashmė prej Fuqive tė Mėdha nė Shqipėri,u informua prej ambasadės gjermane nė Stamboll mbi planin xhonturk dhe mori menjėherė masa kundėr tyre. Njė nga figurat mė tė preferuara pėr princ tė Shqipėrisė ishte edhe ajo e princit egjyptian: Ahmed Fuad Pashės, pasardhės i derės sė familjes sė Mehmet Ali Pashės, i cili ishte themelues i Egjiptit modern. Ahmed Fuadi kishte zhvilluar edukimin e tij ushtarak nė Torino dhe konsiderohej si mik i madh i Iltalisė dhe ky fakt ishte i mjaftueshėm pėr Austrinė tė kundėrshtonte kandidaturėn e tij.5

Kėto kandidatura u refuzuan edhe nga fuqitė tjera evropiane, pėr faktin se nuk dėshironin qė fronin princėror nė Shqipėri ta merrte njė mysliman.

Pėrfundimisht nė tetor 1913 me propozimin e Austro-Hungarisė dhe tė Italisė e tė miratuar edhe nga shtetet tjera evropiane, u pranua qė nė fronin shqiptar tė vihej njė gjerman: princi Wilhelm Friedrich Heinrich von Wied, i cili si protestan nuk i pėrkiste asnjė besimi ekzistues fetar nė Shqipėri dhe ky ishte fakti kryesor ndikues nė vendimmarrjen e Fuqive tė Mėdha.


Princi - Wilhelm Wid

Princi Wied u lind mė 26 mars 1876 nė Neuwied am Rhein dhe i pėrkiste njė prej familjeve mė tė vjetra tė Evropės qė kishte lidhje me familjet mbretėrore tė kohės. Ai ishte oficer i ushtrisė prusiane dhe deri para kandidimit tė tij nuk kishte njohuri madje as mbi ekzistencėn e popullit shqiptar.6 E ėma e princit ishte me origjinė holandeze, vet princi ishte kusheri i Kaizerit gjerman dhe nip i mbretėreshės rumune Elisabet, e cila e mbrojti dhe mbėshteti kandidaturėn e tij pėr fronin shqiptar. Mbi detajet e propozimit tė tij si princ i Shqipėrisė nuk dihen shumė hollėsi, por ėshtė fakt i njohur se ishte dėshira e shprehur e mbretėreshės rumune, Ministrit tė Jashtėm austriak Kont Berchtoldit qė bėri zgjedhjen e tij nė kėtė fron. Ndrėsa personalisht Kaizeri gjerman Wilhelm II ishte deri nė momentin e fundit kundėr kandidaturės sė tij pėr fronin shqiptar. Meqenėse gjendja nė Shqipėri ishte delikate, nė fund tė tetorit, princ Widi pranon kėtė ofertė dhe mė 1 nėntor bėhet shpallja e kandidtaturės sė tij si princ i Shqipėrisė.7

Komisioni Ndėrkombėtar i Kontrollit dhe pėrpjekjet pėr minimin e shtetit Shqiptarė nga lėvizja ”Vorio-epirote” nė jug tė Shqipėrisė

Nė fund tė vitit 1913 dhe nė fillim tė vitit 1914, Shqipėria nė pikėpamje politike ishte nė njė pozitė tė mjeruar, sepse nuk kishte njė qeverisje unike nė gjithė vendin. Nė tė vėrtet asokohe nė Shqipėri sundonin shumė qeveri lokale qėllimi i tė cilave ishte se si tė pasuroheshin dhe pėr t“i siguruar vetes pozita nė shtetin e ri. Pėrve Qeverisė legjitime tė Vlorės e kryesuar nga Ismail Qemali, nė Shqipėri vepronin edhe kėto miniqeveri lokale: nė Durrės nga 12 tetori 1913 vepronte ”pleqėsia e Durrėsit” e Esat Pashė Toptanit; nė Orosh tė Mirditės qeveriste Prenk Bib Doda; nė Fier e Myzeqe sundonte qeveria e Aziz Pashė Vrionit; nė Elbasan vepronte Aqif Pasha, nė Lezhė e Shėngjin Dedė Coku e Vat Marashi; nė Shkodėr qeveriste njė detashment i ushtrive ndėrkombėtare nėn kryesinė e kolonelit anglez Filips; nė Himarė qeveriste agjenti grek Spiro Milo; nė Gjirokastėr qeveria e Jorgji Zografos; nė Mat Ahmet Zogu dhe shumė grupe mercenarėsh qė vepronin pėrgjatė kufijve verilindorė si: Arif Hiqmeti, Jusuf Beu etj.8

Meqenėse Fuqitė e Mėdha caktuan princ Vidin pėr tė qeverisur nė Shqipėri, Qeveria e Vlorės me Ismail Qemailin nė krye, dha pėlqimin pėr ardhjen e tij nė vend. Pėr t“i hapur rrugė njė zhvillimi tė ri politik tė Shqipėrisė si dhe sigurisė sė saj nė tė ardhmen, mė 22 janar 1914, Ismail Qemali dha dorėheqjen dhe pushtetin ia dorėzoi Komisionit Ndėrkombėtar tė Kontrollit /KNK/. Pas dorėheqjes ai u largua nga shqipėria pėr nė Zvicėr, por nuk hoqi dorė kurrė nga pėrpjekjet nė interes tė vendit. Ato ditė KNK-ja administratėn qendrore tė Vlorės e shndėrroi nė njė administratė lokale tė varur prej tij dhe nė vend tė 8 ministrive u krijua njė drejtori e pėrgjithshme dhe pesė degė me kompetenca tė kufizuara.

Komisioni Ndėrkombėtar i Kontrollit (KNK) i kėrkoi edhe Esat Pashė Toptanit, qė ta shpėrndante "Pleqėsinė e Durrėsit”, dhe ai kėtė e bėri mė 12 shkurt 1914, pasi mori premtimin nga KNK-ja se mė 21 shkurt do ta kryesonte delegacionin shqiptar nė Gjermani, pėr t'i dhėnė kurorėn Princ Vidit nė Kėshtjellėn Neiwied nė emėr tė shqiptarėve. Po kėshtu edhe qeveritė tjera lokale nė shqipėri(pėrveē nė jug tė Shqipėrisė),u shpėrbėnė njėra pas tjetrės dhe u detyruan ta njohin princ Vidin si tė vetmin sundimtar tė Shqipėrisė.

Me pėrqėndrimin e administratės shtetėrore shqiptare nė duart e KNK-sė, gjendja e brendshme e Shqipėrisė nuk u pėrmirėsua dot, pėrkundrazi ajo u keqėsua edhe mė tepėr nga lėvizjet qė po pėrgatiteshin brenda e jashtė vendit, kundėr sovranitetit dhe tėrėsisė tokėsore tė saj, tė cilat po minonin nga themelet ekzistencėn e shtetit shqiptar. Ajo qė kėrcėnonte shtetin shqiptar nė fund tė vitit 1913 dhe nė fillim tė vitit 1914, ishte lėvizja pėr autonominė e ”Vorio-Epirit” nė Jug tė Shqipėrisė. Pas caktimit tė kufirit shqiptaro-grek, me protokollin e Firencės mė 17 dhjetor 1913, fuqitė e mėdha i kėrkuan Greqisė t“i tėrhiqte trupat e saj nga jugu i Shqipėrisė. Kryeministri grek Elefter Venizellos nė fund tė dhjetorit, e kushtėzoi tėrheqjen e ushtrisė me zgjidhjen e ishujve tė Egjeut nė favor tė Greqisė. Pėr t“i kėnaqur kėrkesat e palės greke, mė 13 shkurt 1914, Fuqitė e Mėdha i deklaruan Qeverisė greke me njė notė kolektive se ēėshtja e ishujve tė Egjeut do tė zgjidhet pozitivisht pasi tė jenė larguar trupat e saj nga tokat shqiptare qė pėrfshiheshin brenda kufijve tė caktuar me protokollin e Firencės. Qeveria greke formalisht i pranoi kėto kėrkesa dhe nuk pushoi sė bėri deklarata mashtruese se po merrte masa pėr tė qetėsuar ”Vorio-Epirin”.

Mė 1 mars 1914 pasi u largua ushtria greke nga Korēa aty u futėn repartet e xhandarmėrisė shqiptare dhe menjėherė u ngritė njė administratė shqiptarė nėn varėsinė e KNK-sė. Ndėrsa Korēa u bashkua me atėdheun, nė krahinat tjera tė jugut (Gjirokastėr, Sarandė, Delvinė dhe nė Pėrmetė) autoritetet greke, duke e shfrytėzuar mungesėn e njė qeverie tė plotfuqishme shqiptare me qėllim qė t“i jepnin njė bazė ”tė ligjshme” lėvizjes ”vorio-epirote”, mė 2 mars nė Gjirokastėr organizuan njė ”kongres epirot”, ku u shpall ”autonomia e Vorio-Epirit” me njė ”qeveri tė pėrkohshme” tė kryesuar nga Jorgji Zografos, ndėrkohė majori i ushtrisė greke himarioti Spiro Milo shpalli gjithashtu ”autonominė e Himarės” nė njė zonė qė pėrfshinte 7 fshatra tė bregdetit tė banuar me shqiptarė.9 Nė kėto rrethana qeveria greke mendonte t“i pėrdorte kėto krahina si njė bazė pėr pushtimin, nė kushte mė tė favorshme, tė pjesės tjetėr tė Shqipėrisė sė Jugut.


Arritja e Widit nė Shqipėri

Ardhja e Princit Vilhelm Vid nė Shqipėri

Pas njė udhėtimi nėpėr kryeqytetet evropiane pėr t“u njohur dhe promovuar si princ i Shqipėrisė, Vidi niset pėr nė Shqipėri dhe mė 7 mars 1914 me anijen austriake ”Taurus” tė shoqėruar edhe nga tri anije luftarake italiane, angleze dhe franceze, zbarkon nė portin e Durrėsit. Me kėtė rast ēifti princėror(Princ Vidi dhe princesha Sofia) u pritėn “me brohoritje entuziaste nga popullsia, ndėrsa tė shtėnat e mirseardhjes zbrazeshin nga porti” 10 . Nė portin e Durrėsit kishin ardhur edhe shumė pėrfaqėsues shqiptarė nga tė gjitha krahinat e Shqipėrisė me bindjen se ai do t“i realizonte aspiratat e shqiptarėve.

Pėr kryeqytet tė Shqipėrisė Princ Vidi zgjodhi pikėrisht Durrėsin, ku edhe kishte ndikim tė fortė Esat Pashė Toptani. Akti i parė i Princ Vidit ishte emėrimi i Esad Pashės Ministėr lufte dhe si Kryegjeneral i Shqipėrisė, gjė qė sigurisht ishte njė gabim fatal pėr te, pėr faktin se Toptani ishte i padėshirueshėm pėr bashkatdhetarėt, gjė qė emri i tij ngjalli pakėnaqėsi dhe pėrēmim nė popull. Esat Pasha zyrtarisht deklaroi se e mirėpret caktimin e Vidit pėr princ tė Shqipėrisė, por fshehurazi vazhdoi tėrė kohėn, tė nxiste lėvizjen pėr njė princ mysliman nė vend. Luftėrat e brendshme dhe trysnitė e jashtme, mungesa e strategjive politike dhe e projekteve me frymėmarrje tė gjerė diktojnė zgjedhje fatale pėr Princ Vidin. Pėr rrjedhim, mė 17 mars Vidi, duke u mbėshtetur kryesisht te feudalėt, formoi qeverinė e re shqiptare, nė krye me Turhan Pashė Pėrmetin, njė diplomat i vjetėr qė kishte qenė ambasador i perandorisė Osmane pėr 25 vjet rresht nė Shėn Pietėrburg tė Rusisė.

Kabinetin e tij qeveritarė e pėrbėnin:

1. Esat Pashė Totani - Ministėr i Luftės dhe i Punėve tė Brendshme;
2. Aziz Pashė Vrioni - Ministėr i Bujqėsisė dhe i Tregtisė;
3. Myfit bej Libohova - Ministėr i Drejtėsisė dhe i Kultit;
4. Dr.Mehdi bej Frashėri - Ministėr i Financave;
5. Hasan Bej Pristina - Ministėr i Postė - Telegrafikeve;
6. Dr.Mihal Turtulli - Ministėr i Arsimit;
7. Prenk Bib Doda - Ministėr pėr Punėt Botore.11

Regjimi i Vidit u sanksionua nga Statuti Organik i Shqipėrisė, (ligji i parė themelor i shtetit shqiptar), i cili u pėrgatit nga KNK dhe bazohej kryesisht nė vendimet themelore tė marra nga Konferenca e Ambasadorėve nė Londėr mė 29 korrik 1913.

Sipas nenit 1 tė kėtij Statuti shqipėria shpallej: ”Principatė kushtetuese e pavarur dhe e trashėgueshme”, nėn garancinė e Fuqive tė Mėdha. Me nenin 2, Fuqitė e Mėdha garantonin gjithashtu tėrėsinė dhe paprekshmėrinė e tokave tė Shqipėrisė nė kufijtė qė kishin caktuar ato. Me nenin 3 shteti shqiptar do tė ishte asnjanės dhe kjo asnjanėsi garantohej po nga Fuqitė e Mėdha. Sipas nenit 7 nė fronin e Shqipėrisė njihej me tė drejta sovrane princi Vilhelm Vid, i cili ishte kryetar i administratės civile e ushtarake dhe kishte tė drejtė tė emronte Kėshillin e Ministrave. Organi legjislativ i Shqipėrisė ishte Asambleja kombėtare. Gjuhė zyrtare dhe e detyruar nė shkolla ishte shqipja. Nga ana administrative, Shqipėria ndahej nė 7 sanxhaqe (prefektura) tė cilat ndaheshin nė kaza (nėnprefektura) dhe kazatė nė nahije (komuna). Statuti Organik i Shqipėrisė caktoi institucionet e larta tė shtetit, pėrbėrjen e forcave tė armatosura, tė administratės, tė financave, tė drejtėsisė,tė arsimit dhe garantonte ushtrimin e lirė tė veprimtarisė ekonomike, shoqėrore e politike.12

Bisedimet me qeverinė “vorio-epirote”

Me tu vendosur nė fronin e Shqipėrisė, princ Vidi u pėrpoq tė zgjidhte problemin mė urgjent dhe mė tė ndėrlikuar tė vendit, atė tė largimit tė trupave greke nga Shqipėria e jugut dhe tė vendosjes sė administratės shqiptare nė kėto vise. Por qysh nė fillim ai tregoi se nuk ishte i vendosur tė mbronte deri nė fund, pa kompromis interesat e shtetit shqiptar. Pėr tė zgjidhur kėtė ēėshtje ai hyri nė bisedime me qeverinė ”vorio-epirote” tė shpallur nė Gjirokastėr. Pėr kėtė qėllim Vidi caktoi si komisar tė jashtėzakonshėm pėr shqipėrinė e Jugut oficerin holandez Tomson, i cili kishte ardhur nė Shqipėri pėr tė ristrukturuar xhandarmėrinė shqiptare. Ky shkoi nė Korfuz dhe mė 10 mars zhvilloi bisedime me pėrfaqėsuesin e ”vorio-epirotėve” Karapanon. Tomsoni, duke ditur se Fuqitė e Mėdha, KNK dhe vet princ Vidi nuk donin tė kishin shumė kokėēarje, u premtoi grekėve disa tė ”drejta tė veēanta”pėr popullsinė e ”Epirit tė Veriut”.

Kompromisi i Tomsonit ngjalli protesta tė ashpra nė rrethet patriotike shqiptare. Edhe qeveria e Durrėsit e Turhan Pashės poashtu nuk e pranoi kėtė kompromis, prandaj e shkarkoi Tomsonin nga detyra e komisarit dhe u shpreh kundėr ēdo lloj autonomie pėr krahinat e jugut. Nė kėto rrethana trupat greke pėr t“i realizuar planet e veta (pasi ishin tėrhequr nga Korēa mė 1 mars) natėn duke gdhirė 2 prilli 1914 bėnė njė komplot tė armatosur mė qėllim tė pushtimit tė Korēės.13 Mirėpo xhandarmėria shqiptare nėn komandėn e majorit holandez G.Sneller dhe korpusi i vullnetarėve me qindra fshatarė nėn udhėheqjen e Themistokli Gėrmenjit, ndėrhynė shpejt dhe brenda njė kohe tė shkurtėr e shtypėn puēin e komplotistėve grek.

Repartet e xhandarmėrisė shqiptare mė pas vazhduan marshimin e tyre pėr tė marrė nė dorėzim Kolonjėn, Leskovikun, Ersekun etj. Dėshtimi i puēit tė Korēės, vendosmėria e forcave shqiptare pėr tė kundėrshtuar ēdo veprim shovinist e antishqiptar si dhe qėndrimi i ftohtė i Fuqive tė Mėdha ndaj planeve aneksioniste greke qė shkelnin edhe vendimet e Londrės, e bindėn mė nė fund qeverinė greke dhe Jorgji Zografin, se nuk ishte e lehtė tė sigurohej ”autonomia” e plotė e krahinave jugore. Prandaj ata fuqive tė mėdha u paraqitėn kėrkesa mė tė zbutura, duke pranuar tani autonominė e Korēės dhe tė Gjirokastrės pa i shkėputur ato nga Shqipėria, por me kusht qė tė administrohen nga njė governator me origjinė tė huaj, xhandarmėria tė formohej nga popullsia vendase nėn komandėn e oficerėve grekė me origjinė ”epirote” etj. Nė tė vėrtet qeveria greke e bėri kėtė pėr tė fituar kohė nė pėrpjekjet e saj pėr pushtimin e Shqipėrisė jugore.

Qeveria shqiptare e Durrėsit i hodhi poshtė kėto kėrkesa dhe pėr mė tepėr ajo mori vendim qė tė organizoheshin sa mė parė reparte tė reja tė armatosura pėr tė dėbuar nga krahinat e jugut pushtuesit grekė dhe pėr tė vendosur atje administratėn shqiptare. Ndonėse pėrballė aleancave politike ushtarake evropiane (Antantės dhe Bllokut Qėndror) Greqia mbante ende njė qėndrim tė papėrcaktuar, ajo pėrkdhelej nga tė dy palėt sepse ato lakmonin pozitėn e saj strategjike.

Marrėveshja e Korfuzit dhe interesat italiane pėr Vlorėn

Mė 24 prill 1914 fuqitė e mėdha njoftuan Venizellosin se ishin tė gatshme t“u bėnin lėshime ”vorio-epirotėve” dhe se mund tė pranonin rishikimin e kufirit greko-shqiptar nė favor tė Greqisė. E ndodhur nėn njė presion tė gjithanshėm, qeveria shqiptare u detyrua mė nė fund, mė 5 maj, t“ia besonte KNK-sė zgjidhjen e konfliktit shqiptaro-grek. Siē duket KNK-ja asokohe luante rolin e njė qeverie paralele me atė tė qeverisė sė Turhan Pashės. Bisedimet ndėrmjet KNK-sė dhe pėrfaqėsuesve ”vorio-epirot” u mbajtėn nė Korfuz. Ato filluan mė 10 maj dhe pėrfunduan mė 17 maj me nėnshkrimin e njė protokolli qė u quajt ”Protokolli i Korfuzit”

Nga pala shqiptare si delegat i KNK-sė nė kėto bisedime ishte caktuar Mehdi Frashėri. z.Frashėri lidhur me zanafillėn dhe negociatat pėr kėtė ēėshtje problemore shkruan nė njė letėr tė datės 31 janar 1960 dėrguar mbretit Ahmet Zogu.Ai ndėr tė tjera thotė:

“Nė Konferencėn e Londrės mė 1913, me qenė se ishte vendosur qė Korēa e Gjirokastra t'i mbeteshin Shqipėrisė, Greqia nuk mund t'i sulmonte hapur kėto dy prefektura, tė cilat i quante Epiri i Veriut. Prandaj ajo kėrkonte qė indirekt tė gjente njė shkak qė kėto vende fillimisht t'i bėnte autonome, dhe mė vonė, nė njė fazė tė dytė, t'i aneksonte. Pėr kėtė qėllim, guvernatori grek i Janinės mendonte qė derisa ishin trupat greke atje, tė shtynte tė krishterėt ortodoksė tė asaj krahine nė formėn e njė xhandarmėrie kryengritėse, qė kur tė tėrhiqeshin trupat greke, vendin e tyre ta zinte xhandarmėria, e cila do tė luftonte me xhandarmėrinė shqiptare po tė shkonte ajo atje. Kjo fuqi kryengritėse me shpirt grek kishte nevojė pėr njė qeveri qė ta quante veten epiriote. Kėshtu, njė person i quajtur Gjergj Zografi, i biri i Kristaq efendiut, nga Lunxhėria e Gjirokastrės, me tė kunatin e tij, Karapanon, dhe njė oficer grek me origjinė shqiptare i quajtur Dhulis, formoi njė qeveri autonome tė Epirit tė Veriut (Shqipėrisė sė Jugut).

Nė kėtė kohė popullsia myslimane e kėtyre dy prefekturave shqiptare i hapi luftė xhandarmėrisė epiriote. Nisur nga fakti se fuqia e xhandarmėrisė shqiptare ishte e pamjaftueshme dhe popullsia myslimane nuk ishte e organizuar, xhandarmėria epiriote filloj tė digjte katundet myslimane, pėr tė detyruar atė popullsi qė tė linte vendin dhe aty tė mbeteshin vetėm ortodoksėt. Pėr kėtė ngjarje, qeveria e Princ Vidit me kryetar Turhan Pashėn u detyrua t'i drejtohej Komisionit Ndėrkombėtar qė pėrbėhej prej delegatėve tė gjashtė fuqive tė mėdha, ku bėnin pjesė: Britania e Madhe, Franca, Italia, Gjermania, Austria dhe Rusia. Pėr tė bashkėpunuar me kėtė komision, nga ana e Shqipėrisė ishte caktuar si delegat Mehdi Frashėri. Nė kėtė kohė, nė Shqipėrinė e Mesme pjesa fanatike myslimane filloi njė lėvizje nė favor tė Turqisė, me parullėn: "Duam Baba Dovletin". Nisur nga kjo gjė, Qeveria e Princ Vidit mbeti nė njė pozitė shumė tė vėshtirė, pasi fanatikėt myslimanė kėrkonin nė vendin e Princ Vidit njė princ nga Turqia. Pas kėsaj Komisioni i Kontrollit Ndėrkombėtar lajmėroi Zografon se do tė vinte nė Korfuz dhe do tė bisedonte me qeverinė epiriote.

Nė mbledhjen e Korfuzit delegatin shqiptar nuk e mbėshteti asnjė nga fuqitė e mėdha, nė mėnyrė qė ai ta detyronte Komisionin e Kontrollit pėr tė marrė vendime nė interes tė Shqipėrisė. Si rezultat i kėsaj, Komisioni Ndėrkombėtar vendosi qė prefekturat e Korēės e Gjirokastrės tė formonin njė qeveri autonome nėn juridiksionin e qeverisė shqiptare, ku oficerėt e xhandarmėrisė sė Epirit Autonom do tė pėrbėheshin prej oficerėsh grekė, me qenė se ortodoksėt shqiptarė tė vendit nė kohėn e Turqisė nuk kishin pasur oficerė. Kisha ortodokse e vendit do tė drejtohej prej klerit grek tė emėruar prej Patriarkanės sė Stambollit. Gjuha e mėsimit nėpėr shkolla tė veēanta tė ortodoksėve do tė ishte greqishtja. Siē shihet, tė gjitha kėto masa parashikonin greqizimin e njė pjese tė madhe tė Shqipėrisė sė Jugut. Pas kėsaj, vendimet e Konferencės sė Korfuzit iu paraqitėn Konferencės sė Ambasadorėve nė Paris pėr t'u miratuar. Nė kėtė kohė qeveria epiriote e Zografos kishte bėrė njė pakt me myslimanėt fanatikė tė Shqipėrisė sė Mesme, gjė e cila e detyroi Princ Vidin tė largohej nga Shqipėria. Nė kėtė kohė epiriotėt e thyen armėpushimin qė ishte lidhur midis fuqisė shqiptare dhe tyre, dhe vendin e qeverisė epiriote tė Zografos, siē edhe parashikohej, e zuri Greqia. Kėto ngjarje pėrkuan me fillimin Luftės sė Parė Botėrore.“14

Siē vihet nė dukje, nė kėtė protokoll parashikohej qė dy prefekturat nė jug tė Shqipėrisė, ajo e Korēės dhe e Gjirokastrės, ndonėse formalisht do tė bėnin pjesė nė shtetin shqiptar, do tė kishin njė administratė mė vete pothuajse autonome, organizimi i sė cilės i lihej nė dorė Kėshillit Ndėrkombėtar tė Kontrollit. Protokolli i Korfuzit sanksiononte nė fakt ndarjen e Shqipėrisė Veriore dhe tė Mesme nga ajo e Jugut. KNK-ja pranoi gjithashtu edhe kėrkesėn e Spiro Milos pėr t“i njohur krahinės sė Himarės, nė njė zonė qė shtrihej tani nė 14 fshatra tė bregdetit tė Jonit.

Meqenėse Italia luftoi energjikisht pėr arritjen e marrėveshjes sė Korfuzit, pėr shkak tė interesave tė veta nė Vlorė, Venizellua e kėnaqi kėrkesėn e saj duke i paraqitur parlamentit grek mė 18 maj, projektligjin mbi lėshimin e Sazanit shtetit shqiptar dhe ky projektligj u miratua mė 27 maj. Protokolli i Korfuzit do tė fuqizohej pasi tė ratifikohej nga qeveria shqiptare (mė 23 qershor 1914) dhe nga qeveria ”vorio-epirote” si dhe pasi tė miratohej formalisht nga gjashtė fuqitė e Mėdha. Njoftimi mbi nėnshkrimin e marrėveshjes sė Korfuzit e cila ishte plotėsisht nė kundėrshtim me Statutin Organik tė Shqipėrisė dhe shkelte hapur sovranitetin e shtetit shqiptar, shkaktoi njė indinjatė tė thellė nė tėrė Shqipėrinė.15

Shpėrthimi i kryengritjes nė Shqipėrinė e Mesme
Nė kėto rrethana gjendja e brendshme e Shqipėrisė u ndėrlikua shumė edhe nga shpėrthimi i kryengritjes sė armatosur nė Shqipėrinė e Mesme, kundėr regjimit tė Vidit. Nė tė vėrtet kreu i kryengritėsve ishte i larmishėm. Nė tė u rreshtuan ithtarė tė ndryshėm si: partizanėt e njė princi mysliman, antividistėt, xhonturqit, panturkistėt apo panislamistėt siē u quajtėn ndryshe antifeudalėt. Pas kėtij koalicioni laraman qėndronin qarqe tė huaja serbe, franceze, ruse, greke, turke, italiane, tė cilat ishin tė interesuar pėr njė gjendje sa mė kaotike nė Shqipėri. Pra bartėsit kryesor tė sė keqes nė Shqipėri nė atėkohė qenė reaksioni feudal proserb, progrek, proitalian i udhėhequr nga Esat Pashė Toptani, reaksioni grekoman i udhėhequr nga peshkopėt grekė (Jakovi e Germanos) J.Zografos, Spiro Milo etj, reaksioni turkoman i kryesuar nga myftiu i Tiranės Musa Qazimi etj.

Kryengritja e Shqipėrisė sė Mesme ose e rebelėve, siē u quajt ndryshe, filloi nė rrethin e Tiranės. Mė 17 maj 1914 u sulmua te ura e Limuthit afėr Tiranės batalioni i vullnetarėve tiranas qė ishte nisur nė drejtim tė Durrėsit pėr tė shkuar nė jug, nė frontin kundėr shovinistėve grek. Pasi shpartalluan batalionin e vullnetarėve kryengritėsit hynė nė Tiranė. Tė nesėrmen grumbuj fshatarėsh tė armatosur zunė Shijakun dhe iu drejtuan Durrėsit, mirėpo nė hyrje tė qytetit hasėn nė rezistencė tė forcave qeveritare tė Vidit. Drejtuesit e kryengritjes me kėtė rast dolėn hapur kundėr princ Vidit dhe kėrkuan njė princ turk.16

Pėr vendosjen e njė princi mysliman prej kohėsh angazhohej edhe Esat Pashė Toptani. Ai edhe pse kishte dy ministri mė tė rėndėsishme nė qeverinė e Durrėsit, me kohė u shpėrndau armė mercenarėve tė vet kinse pėr t“iu bėrė ballė fqinjėve, ndėrsa fshehtas propagandonte nėpėrmjet njerėzve tė vet kundėr V.Vidit, duke i kėshilluar ”me kėrkue njė mbret prej Stambollit, me qėllim qė kėto pėshtjellime e trazime t“i sillnin fitim pėr ta shtėnė nė dorė pushtetin” .17

Qeveritarėt nė oborrin e princit nė kohėn kur po pėrballeshin me sulmet e kryengritėsve, duke menduar se prapa kėrkesave tė kryengritėsve qėndronte Esat Pasha, mė 19 maj 1914 organizuan xhandarmėrinė e Durrėsit dhe e arrestuan atė nė shtėpinė e tij. Goditja kundėr Esat Toptanit u konsiderua nga Italia si njė grusht qė i jepej ndikimit tė Romės nė Shqipėri. Brenda qeverisė dominonte mendimi qė E.Toptani duhej tė gjykohej, mirėpo princi atė as nuk e denoi as nuk e nxori tė pafajshėm, gjė qė u indinjoi shumė besnikėt e tij. Pas ndėrhyrjes energjike tė ministrit italian nė Durrės, baronit Alioti, Vidi ia dorėzoi E.Toptanin legatės italiane e cila e mori me njė luftanije dhe e dėrgoi nė Itali. Para se tė largohej nga Shqipėria, Esati firmosi njė premtim se ai nuk do tė kthehej mė nė shqipėri dhe se nuk do tė pėrzihej mė nė politikėn shqiptare ose nė intrigat kundėr fronit, mirėpo ai nuk do ta mbajė premtimin e dhėnė.18

Pas largimit tė Esatit pasuan ndryshime nė qeverin e Vidit. Disa ministra mė 22 maj dhanė dorėheqje nga postet e tyre ministrore me arsyetimin se”nuk durojnė tė pėrdoren mė si kukulla nė duar tė oficerėve holandezė dhe tė marrin pėrsipėr gabimet trashanike dhe keqbėrjet e tyre”.19

1. Turhan Pasha sėrish mbeti kryeministėr;

2. Preng Bib Doda-ministėr i punėve tė Jashtme;

3. Aqif Pashė Elbasani-Ministėr i Brendshėm dhe i Luftės;

4. Filip Noga-Ministėr i Financave;

5. Dr.Mihal Turtulli-Ministėr i Arsimit;

6. Mithat Frashėri-Ministėr i Punėve Botore dhe i Postė-telegrafave dhe

7. Abdi Toptani-Ministėr i Bujqėsisė.20

Edhe pse largimi i Esat Pashės u konsiderua si njė fitore e madhe, kryengritja e nisur nuk u ndėrpre dot, zjarri i kryengritjes u pėrhap edhe nė krahinat tjera.

Duke shfrytėzuar sukseset e kryengritjes, krerėt e saj me 3 qershor 1914 nė Shijak organizuan njė mbledhje, ku u zgjodh ” Kėshilli i Parė i Pėrgjithshėm” me kėtė pėrbėrje: Mustafa Ndroqi-kryetar; Xhenabi Adili.-nėnkryetar, Musa Qazimi-anėtarė etj, dhe Qamil Haxhi Feza-u emrua komandant i pėrgjithshėm i kryengritėsve. Nė kėtė mbledhje u miratua edhe njė program politik thellėsisht antikombėtar, qė iu paraqit pėrfaqėsuesve tė Fuqive tė Mėdha nė KNK. Programi pėrmbante kėrkesa pėr largimin e princ Vidit, pėr kthimin e Shqipėrisė nėn administrimin Turk ose sjelljen e njė princi turk tė varur nga Sulltani, pėr ngritjen e flamurit tė Turqisė, pėr pėrdorimin e alfabetit turko-arab nė gjuhėn shqipe, zgjedhjen e kryemyftiut tė Shqipėrisė nga Sheih-ul-Islami i stambollit etj.21

Kryengritėsit edhe pas disa pėrpjekjeve pėr ta shtirė nė dorė Durrėsin nuk patėn sukses, andaj iu drejtuan qyteteve tjera dhe gjatė muajit qershor ata morėn Kavajėn, Krujėn, Peqinin dhe Elbasanin. Mbas pushtimit tė Elbasanit, Qermenika, Quksi dhe Mokra, njėra pas tjetrės bashkohen me kryengritėsit, kurse nė veri ata u shtrinė deri nė Milot, buzė lumit Mat. Mė 15 qershor 1914 vritet koloneli hollandez Tomson dhe me kėtė rast u therėn qindra njerėz nė kėnetė.22 Nė fillim tė korrikut kryengritėsit marshuan drejt jugut dhe brenda pakė ditėve morėn Lushnjėn, Fierin, Beratin dhe nga lindja arritėn deri nė Pogradec, ku aty mė 11 korrik nėnshkruan edhe njė marrėveshje tė pėrkohshme me “vorio-epirotėt” tė cilėt ato ditė kishin pushtuar Kolonjėn, Korēėn,Tepelenėn dhe kishin arritur deri nė Berat.23

Largimi i princit Vilhelm Vid nga Shqipėria

Duke e ndjerė rrezikun nga sukseset e kryengritėsve, princ Vidi bėri thirrje pėr ndihma nga tė gjitha anėt, por vetėm nga veriu mundėn tė vinin disa forca tė pakta, ndėrsa Shqipėria e jugut duke qenė pėrballė ndjekjeve, mizorive e shpėrnguljeve nga forcat greke, nuk mundi tė jepte ndihmė. Pėr rrjedhojė, nė fund tė korrikut 1914 dhe nė pragun e shpėrthimit tė Luftės sė Parė Botėrore, Shqipėria ishte nė gjendje tė rėndė politike.

Pushteti i qeverisė Shqiptare tashmė ishte kufizuar vetėm nė Durrės e nė Vlorė ( deri mė 1 shtator kur ajo ra nė duart e kryengritėsve ); nė Shqipėrinė e Mesme shtrihej pushteti i kryengritėsve; viset e jugut ndodheshin nėn shtypjen e forcave greke, krahinat e verilindjes nėn presionin e vazhdueshėm tė serbėve, ndėrsa Shkodra ndodhej nėn administrimin e forcave ndėrkombėtare.

Princ Vidi bėri pėrpjekjen e fundit pėr tė shpėtuar qeverisjen e tij. Ai iu drejtua edhe Fuqive tė Mėdha me kėrkesėn pėr tė zbatuar zotimin qė kishin marrė nė Konferencėn e Londrės pėr tė garantuar bashkėrisht pavarėsinė dhe sovranitetin e Shqipėrisė dhe pėr kėtė qėllim kėrkoi formimin prej tyre tė njė force ndėrkombėtare prej 3 mijė vetėsh pėr tė shtypur kryengritjen. Por Fuqitė e Mėdha duke qenė nė konflikt me njėra-tjetrėn, premtuan se do tė ndihmonin pėr tė shpėtuar vetėm jetėn e princit dhe tė familjes sė tij por jo edhe intervenimin ushtarak atje.

Nė kėto rrethana, kur edhe kishte filluar lufta e parė botėrore, princ Vidi u detyrua tė largohej nga Shqipėria, mė 3 shtator 1914 pas plot 181 ditėsh sundimi tė pasuksesshėm.

Vilhelm Vidi dhe suita e tij e lanė Durrėsin nė orėn 8 tė mėngjesit dhe me anijen italiane tė luftės ”Mizurati” niset pėr nė Veneci tė Italisė. Sė bashku me tė u larguan edhe ministrat e qeverisė, anėtarė tė tjerė tė oborrit mbretėror si dhe udhėheqės tė lėvizjes patriotike shqiptare, tė cilėt u vendosėn pjesėrisht nė Shkodėr e njė pjesė kaloi nė vende tė ndryshme tė Evropės. Menjėherė pas largimit tė V.Vidit, mė 5 shtator nė Durrės hynė kryengritėsit dhe aty u vendos selia e ”kėshillit tė pėrgjithshėm”.24

Aktet ndėrkombėtare tė viteve 1913-14 kishin caktuar pozitėn neutrale tė Shqipėrisė dhe garancinė e Fuqive tė Mėdha pėr kėtė statut tė saj. Megjithatė Shqipėria u pėrfshi nė planet ushtarako-strategjike tė fuqive ndėrluftuese, veēanėrisht tė Austro-Hungarisė e Italisė dhe tė shteteve fqinje: Serbisė, Malit tė Zi, Bullgarisė dhe Greqisė, tė cilat qė nga tetori 1912 nuk rreshtnin pėrpjekjet pėr ta coptuar atė.

Cilat ishin ankesat e princit Vilhelm Vid, qė sollėn dėshtimin e misionit tė tij nė Shqipėri?

Princi gjerman Vilhelm Vid, nė kujtimet e tij, tė botuara pėr herė tė parė nė gazetėn “Klan”, Tiranė 1999, me titull: ”Si ma nxiu jetėn Shqipėria”, pėr dėshtimin e misionit tė tij nė Shqipėri bėn kėto ankesa:



- Mungesa e ushtrisė, pra e themelit tė ēdo vendi...;

- Komisioni Ndėrkombėtar i Kontrollit(KNK) pėrbėnte pėr mua njė tjetėr qeveri paralele;

- Antagonizmi mes Fuqive tė Mėdha ishte fare i hapur. Kjo pengoi edhe fiksimin e drejtė tė kufijve tė Shqipėrisė;

- Fqinjtė serbė, malaziasė, dhe grekė nuk rreshtnin sė sulmuari teritoret e lakmuara prej tyre dhe vazhdonin t“i plaēkisnin ato;

- Pėrpjekjet e shqiptarėve pėr t“i dalė zot vendit pengoheshin nga politika e Italisė, Serbisė dhe Greqisė;

- Nga kėto interesa lindi edhe kryengritja nė Shqipėrinė e Mesme;

- Esati (Toptani) tradhtari i Shqipėrisė dhe agjent i Italisė, nuk u pėrzu me kohė, pra para mbėrritjes sime nė vend;

- Xhandarmėria shqiptare ishte tepėr e re dhe e vogėl pėr tė mbajtur rendin nė vend;

- Territore tė tėra tė pasura tė Shqipėrisė, ranė nė dorė tė Serbisė, Malit tė Zi dhe Greqisė;

- Mungonin kushtetuta dhe ligjet, mungonin zyrtarėt e arsimuar pėr tė gjitha degėt e njė administrate tė rregullt;

- Mungonin fondet pėr zhvillimin e bujqėsisė dhe tė industrisė;

- Mungesa e parave mė la pa mundėsi pėr tė luftuar me sukses kryengritėsit, pas fillimit tė luftės (sė parė) botėrore.

…………………………..


REFERENCAT

1 Peter Bartl-“Albanian”- Garat e Fisnikėve evropianė pėr tė marrė fronin princėror shqiptar, Albanovaonline - 14 shtator 2004.
2 Po aty
3 A.Puto: Pavarėsia shqiptare dhe diplomacia e Fuqive tė Mėdha 1912-1914, Tiranė 11978, fq.566, / G.Shpuza: Kuvendime pėr historinė kombėtare,Tiranė 2000, fq.156/157, /Dr.Xh.Shala: Marrėdhėniet Shqiptaro-serbe 1912-1918, Prishtinė 1990, fq.185
4 P.Bartl: vepra e cituar
5 Po aty
6 Po aty
7 Po aty; A.Tare-Mbreti i Shqipėrisė mund tė ishte njė anglez, Zėri - 9 korrik 2002, fq.14.
8 K.Frashėri:Kryengritja e fshatarėsisė sė Shqipėrisė sė Mesme (1914-1915), buletin pėr shkencat shoqėrore,nr.1, Tiranė 1954, fq.23 /R.Fiēorri:Ushtritė e huaja nė Shqipėri 1912-1922, Tiranė 2002, fq.144 , Dr.Xh.Shala:Vepėr e cituar, fq.186.
9 Historia e popullit shqiptar, (vėllim i dytė), Prishtinė 1979, fq.403.
10 Elsa Demo: Kristo Dako Shqipėria Ēelėsi i Lindjes sė Afėrme, “Shekulli“, 29.12.2003
11 Kujtimet e sekretarit tė Princ Vidit-anglezit Heatorn Armstrong- « Gjashtė muaj mbretėri « Zėri -18.03.2002, fq.19; /A.Puto:Pavarėsia shqiptare dhe diplomacia e Fuqive tė Mėdha 1912-1914, Tiranė 1978, fq.580-581; /Dr.Xh.Shala:Vepėr e cituar, fq187; /U.Butka:Gjeniu i kombit, Drier 2000, fq.90.
12 Historia e popullit shqiptar, vepėr e cituar, fq.405; /Historia e Shqipėrisė dhe e shqiptarėve, Prizren 2001, fq.182.

-/”Mė 10 prill 1914 nė Vlorė KNK-ja miraton pėrfundimisht Statutin e Shqipėrisė. Ai pėrbėhet prej 216 nenesh tė ndarė nėpėr kapituj, pėrkatėsisht: Shqipėria dhe territori saj (nenet 1-6); Sovrani (nenet 7-21); popullsia (nenet 22-39); legjislacioni (nenet 40-71); organet e qeverisjes (nenet 72-140); financat (nenet 141-143); punėt publike (nenet 144-148); forcat e armatosura (nenet 149-158); drejtėsia (nenet 159-169); feja(nenet 170-177); arsimi public (nenet 178-182); prona e tokės (nenet 183-194); bujqėsia, tregtia dhe industria (nenet 195-208); postat, telegrafėt dhe telefonat (nenet 209-210); marrėdhėnie me jashtė (nenet 211-212); e drejta administrative (nenet 213-216) /.Antonello Biagini: Historia e Shqipėrisė-nga zanafilla deri nė ditėt tona, Tiranė 2000, fq.120./

13 Kristo Dako nė njė dėshmi tė publikuar nė librin e tij” Shqipėria Ēelėsi i Lindjes sė Afėrme“, lidhur me masakrat greke mbi Shqiptarėt shkruan: “Pasi shtinė nė dorė fshatin Kodėr pranė Tepelenės, grekėrit iu bėnė thirrje tė gjithė fshatarėve, burra, gra e fėmijė qė tė mblidheshin tek kisha. Kur u mblodhėn tė gjithė, 230 gjithsej, oficerėt grekė iu dhanė udhėr ushtarėve tė hapnin zjarr mbi ta me mitralozė. U vranė tė gjithė; ua prenė kokat dhe i varėn nė muret e kishės. Gjenerali De Weer, i misionit hollandez, shkoi vetė nė atė fshat dhe pa me sytė e tij kėtė mizori greke tė tmerrshme.” (Elsa Demo: Kristo Dako Shqipėria Ēelėsi i Lindjes sė Afėrme,“Shekulli“, 29/12/2003)
14 Nga Letėrkėmbimi i Mbretit Ahmet Zogu(20 janar 1960) me Mehdi Frashėrin(31 janar 1960), tė botuara nė “Gazetėn Shqiptare”
15 Historia e Popullit Shqiptarė, Prishtinė 1999, fq.226/227; /Historia e popullit shqiptar,vepėr e cituar, fq.406/409. G.Shpuza: vepėr e cituar, fq.159/166; /Historia e Shqipėrisė dhe e shqiptarėve,vepėr e cituar, 182/183.
16 Historia e shqiptarėve dhe e Shqipėrisė, vepėr e cituar, fq.184.
17 Dr.Xh.Shala: vepėr e cituar, fq.193 /citat i marrė nga libri i Gaspėr Mikelit: Njoftime historike pėr Shqypni, Shkodėr 1932, fq.55/56.
18 Esat Pasha nga Italia mė 18 gusht shkoi nė Greqi e pastaj nė Serbi dhe me njė forcė tė rekrutuar nė territorin serb, sėrish mė 2 tetor 1914 do tė kthehet nė Durrės. Kėtu ai e detyroi “Kėshillin e Pėrgjithshėm” ta kalonte pushtetin nė duart e tij dhe shpalli veten kryetar tė ”qeverisė sė pėrkohshme” dhe komandant tė pėrgjithshėm tė ushtrisė.
19 George Fred Williams: Shqiptarėt, Tiranė-botoi shtypshkronja ”Dielli” 1934, fq.44-45
20 Historia e shqipėrisė dhe e shqiptarėve, vepėr e cituar, fq.405.
21 Historia e popullit shqiptar (vėllim i dytė), vepėr e cituar, fq.412-413.
22 George Fred Williams: Shqiptarėt, Tiranė-botoi shtypshkronja ”Dielli” 1934, fq.47
23 “Nė fund tė qershorit “Lėvizja e Esatit” i arriti grekėrit dhe filloi njė sulm i pėrgjithshėm, por mė 6 korrik 1914 shqiptarėt u detyruan tė tėrhiqen. Sė bashku me nėnpunėsit e qeverisė 350 mijė njerėz ikėn pėr tė shpėtuar jetėn. 50 mijė u grumbulluan nė Berat, 100 mijė gjetėn strehim nė Elbasan, tė tjerėt u endėn pėr ca kohė dhe pastaj shkuan tė fshihnin kokėn nėn ullinjtė e Vlorės.”-Kėshtu shkruan Kristo Dako nė librin e tij”Shqipėria Ēelėsi i Lindjes sė Afėrme”. Ndėrkaq George Fred William nė librin e tij”Shqiptarėt, Tiranė-botoi shtypshkronja ”Dielli” 1934, fq.50-51) lidhur me kėtė ngjarje tė dhimbshme shkruan:”Mėse 100 000 barij dhe bujq, gra, burra, fėmijė dhe foshnje lanė shtėpitė e tyre, tė cilat u dogjėn e u shkatėrruan dhe emigruan nė Vlorė…Nga kėta 100 000 emigrantė 30. 000 kishin vdekur unit dhe prej se s“kishin as mbulesė e as kasollė ku me shti kryet.”
24 Historia e popullit shqiptar, vepėr e cituar, fq.417-419; /Dr.Xh.Shala: vepėr e cituar, fq.200 - 201 / S.Vllamasi-shėnim i cituar, fq.16-23.
 
 
Djali i Vidit mban titullin “Princ i Shqipėrisė
» Dėrguar mė: 11/03/2009 - 14:09


Deri nė vdekjen e tij nė prill tė vitit 1945, Vidi jetoi tek tė afėrmit e tij nė mėrgim, nė Rumani. Njė dorėheqje zyrtare e Wilhelm zu Wied por ai nuk do tė shprehte kurrė asgjė nga goja e tij. I biri, Karl Viktori, mban edhe sot titullin "Princi i Shqipėrisė". Nė shkurt tė vitit 1914 principata e atėhershme Neuwid (Nojvid) bėhet skenė e njė spektakli tė vogėl, por tė jashtėzakonshėm nė politikėn luftarake evropiane. Nė kėshtjellėn rezidenciale nė Wied, njėra nga dyert mė tė lashta tė fisnikėve gjermanė, princi 37 vjeēar pranon parakalimin e paradės pėr nder tė shkėlqesisė sė tij Esad Pashė Toptani. Ambasadori i popullit shqiptar shoqėrohet nga 17 delegatė nga tė gjitha fiset qė jetonin nė Ballkan. Me ēehre festive, Esad Pasha, mikpritėsi deklaron: "Princ Wilhelm, nė emėr tė popullit shqiptar ju dorėzoj titullin e princit tė Shqipėrisė". Princi, jo i papėrgatitur, mori frymė si burrė shteti dhe u pėrgjigj: " Unė e pranoj!". Pak ditė mė vonė shkėlqesia e tij Wilhelm zu Ėied, kapiten kalorėsie i Gardės sė tretė tė regjimentit tė Ulanes, Armata e Prusisė, u nis pėr nė tokėn e egėr tė shqipėtarėve. Kush mund tė bėhet Princ i Shqipėrisė? Ky dorėzimi i fronit, nė shikim tė parė i ēuditshėm, ėshtė rezultati i diplomacisė sė lartė.
Zgjedhja e Vidit
Pas mbarimit tė Luftės Ballkanike 1912-1913 Austro-Hungaria, Italia, dhe fuqitė tjera tė mėdha, pėrcaktojnė kufijtė e njė principate tė re tė Shqipėrisė. Sunduesi i ardhshėm i kėtij vendi me njė strukturė shoqėrorefisnore tė pėrēarė, duhet domosdoshmėrisht tė jetė neutral, prandaj njė shqiptar nuk merrej nė konsideratė. Pėrveē kėsaj monarku nuk duhet tė jetė pjesėtar i ndonjė grupi fetar tė rivalizuar dhe nuk duhet tė jetė nga njė vend ballkanik me interesa vetjake. Kėshtu pėrjashtohen myslimanėt, katolikėt dhe ortodoksėt si edhe italianėt, austriakėt, grekėt dhe malazezėt. Kush mbetet? Njė protestant gjerman nga Neuwied, i pėrkrahur shumė nga tezja e tij, mbretėresha Elizabeta e Rumunisė. Kundėrshtar i vendosur i ambicieve tė Wilhem-it, perandori Wilhemi II, i tėrhoqi vėrejtje kushėririt tė tij: "Kujdes se mos mashtrohesh me Shqipėrinė!"
Problemet
Mė 7 mars 1914 mbėrrin Wilhelm nė atdheun e ri, pėr ekzistencėn e sė cilit kishte mėsuar vetėm disa muaj mė parė. Nė fillim princi i huaj, pranohet nga nėnshtetasit e tij me entuziazėm. Mirėpo Wilhelm zu Wied, shpirtėrisht ushtarak prusian, nuk ka idetė e duhura pėr politikė dhe diplomaci. Ai nuk arriti tė krijojė njė qeveri tė qėndrueshme e pėr mė tepėr nuk i njihte problemet e popullit tė tij. Shpejt rritet tendosja sociale, e cila zgjerohet nė gjithė vendin nė njė kryengritje tė fshatarėve mysliman. Nė prapaskenė komandojnė Fuqitė e Mėdha tė cilat e bėjnė Wilhelmin tė jetė nė njė kukull tė thjeshtė. Kur fillon Lufta e Parė botėrore mė 28 korrik 1914, Fuqitė e Mėdha kishin probleme tė tjera, e jo tė siguronin pushtetin e njė gjermani diku nė Ballkan. Kush ėshtė akoma princ i Shqipėrisė? Akoma pa u mbushur 200 ditė qeverisje, nė vitin 1914 Wilhelm iu desh tė braktisė Shqipėrinė, pa ushtruar ndonjė ndikim. Deri nė vdekjen e tij nė prill tė vitit 1945, ai jetoi tek tė afėrmit e tij nė mėrgim, nė Rumani. Ishte njė dorėheqje zyrtare e Wilhelm Wied por ai nuk do tė shprehte kurrė asgjė nga goja e tij. I biri, Karl Viktori, mban edhe sot titullin "Princi i Shqipėrisė".
(Nga gjermanishtja Naser Aliu, nėntitujt janė tė pėrkthyesit, marrė nga televizioni gjerman WDR)

 

 

 

 
ARDHJA E PRINC VIDIT NĖ SHQIPĖRI DHE ĒĖSHTJA SHQIPTARE
Publikuar mė 27 janar, 2009 nė orėn 15:19 ( ) Agim Curri, sociolog | Histori |
Asgjė nė tė ardhmėn nuk mund tė ndryshohet nėse nuk nxjerrim mėsim nga historia !

Prandaj, duke u nisur nga kjo filozofi politike, kėsaj radhe do tė shkruaj pėr ardhjen e Princ Vidit nė Shqipėri.
Ardhja e princit Wilhelm von Wied me 7 Mars 1914 nė Durrės, u prit me gėzim nė gjithė Shqipėrinė, sepse ky erdhi mė shumė shpresa qė nuk mund tė plotėsoheshin asnjė herė.
Shteti shqiptar i posa lindur dhe i pushtuar prej ushtrive ballkanike, u bė njė vend intrigash ndėrmjet Austro-Hungarisė dhe Italisė, nga njera anė,ndėrmjet agjentėve turq, grekė dhe serbė, nga ana tjetėr.Pak muajė pas ardhjes sė princ Vidit, fillojė kryengritaj e Rebelėve nė Shqipėrinė e Mesme, tė cilėt kėrkonin "babė Sulltanin". Gjatė verės sė vitit 1914 Rebelėt arritėn ta pushtojnė Shqipėrinė e Mesme dhe arritėn nė jug, gjėrė nė Berat, Vlorė e Pogradec.Kėta kryengritės ishin kundėr mbretit "kaur", kundėr shkronjave shqipe, kundėr Flamurit tė Shqipėrisė dhe nė pėrgjithėsi, ishin kundėr ēdo gjeje shqiptare.Kėta kėrkonin bashkimin me Turqinė ose njė mbret musliman nga shtėpia e Osmanlive.Kjo propagandė ishte kurdisur prej agjentve turq e qė ishte pėrkrahur nga Esad Toptani, i cili vepronte pėr interesa tė veta.Kjo lėvizje Rebelėsh udhėhiqej nga myftiu i Tiranės-Musa Qazimi, nga Mustafa Ndroqi si dhe nga njė fanatik injorant-Haxhi Qamili i cili ishte edhe komandant i forcave tė armatosura.Nė ketė kohė kryengritjesh, princ Vidi mbeti i ngujuar nė Durrės.
Nga ana tjetėr, grekėt, nė njė mbledhje tė mbajtur nė Gjirokastėr me 28 Shkurt 1914, shpallėn tė ashtuquajturėn "qeveri autonome tė Epirit tė Veriut" me kryeministėr Jorgji Kristaq Zografin-in, i cili ishte edhe ministėr i Punėve tė Jashtme tė Greqisė.Qėllimi i kėsaj qeverije ishte shkėputja e kėsaj pjese tė Shqipėrisė dhe bashkimi i saj me Greqinė.
Duke shfrytėzuar grekomaninė e njė pjese tė shqiptarėve ortodokės dhe duke sjellė nga Greqia bandat e hajdutėve e tė kriminelėve, kjo "qeveri e Epirit tė Veriut", kur e pa sė vendi ishte bėrė rrėmujė prej Rebelėve, e fillojė njė veprimtari tė egėr nė verėn e vitit 1914. Me ketė rast, ajo pėrdori njė terror tė madh ndaj popullsisė muslimane, duke i vrarė ,therur,djegur e shkatėrruar fshatra tė tėra nė Shqipėrinė e Jugut.Kėto mizori tė grekėve dhe tė disa shqiptarėve ortodokės u vuanė re edhe nga Europa; por askush nuk deshti tė qajė kokėn pėr ti ardhur nė ndihmė popullit shqiptar nė kėto troje.Kėshtu qė, me mijrėra shqiptarė muslimanė, burra, gra e fėmijė u vranė ose u therėn si bagėtitė. Mbi 300 fshatra u dogjėn shkrumb e hi; nėrsa rrethet e Kurveleshit, Leskovikut e tė Tepelenės dhe Kolonjes u zbrazėn pothuajse krejtėsisht prej popullsisė muslimane.
Nė gusht tė vitit 1914 fillojė Lufta e parė Botėrore.Ēdo gje sakrifikohej nė kurriz tė Shqipėrisė, dhe sė Konferėnca e Londres nuk mundi ta shpėtojė paqėn e Europės.Kurse, princ Vidi i cili qėndronte i mbyllur prej disa muajsh nė Durrės, qė i detyruar tė largohej nga Shqipėria. Kėshtu qė turkomania dhe grekomania, qė e kishin kapluar kombin shqiptar, e pėrmbysėn nė zjarr shtetin shqiptar tė posa formuar.
Me 5.Shtator tė vitit 1914, pra dy ditė pas ikjes sė Princ Vidit nga Shqipėria,Rebelėt hyjnė nė Durrės dhe e formuanė "Kėshillin e Pėrgjithėshėm" tė tyre nėn kryesinė e Mustafa Ndroqit.Ndėrsa, nga ana tjetėr, Esad Toptani, me ndihmat finansiare dhe armatimin qė mori nga Serbia, hyri pėrsėri nė Shqipėri me 2.Tetor tė vitit 1914.Dhe, pasi qė e shkatėrrojė "Kėshillin e Pėrgjithėshėm" tė Rebelėve, Esad Toptani e shpalli vehtėn "kryetar tė qeverisė sė pėrkohėshme"dhe komandant tė forcave tė armatosura tė Shqipėrisė.
Si dinak qė ishte, Esad Toptani i pėrvetėsoj Rebelėt muslimanė duke ua plotėsuar dėshirat e tyre pėr njė princ musliman, duke e proklamuar vetėn si tė tillė.Mirėpo, shumė shpejt, Rebelėt qė ishin tė lidhur me Turqinė dhe e pėrkrahnin Austro-Hungarinė; kurse Esad Toptani mbahej nga fuēitė e Serbisė dhe tė Greqisė qė ishin edhe armiqė tė Austro-Hungarisė. Dhe nė ketė mėnyrė Rebelėt ia kėthyen shpinėn Esad Toptanit dhe pas disa muajsh ky qė i shtrenguat tė barrikadohej nė Durrės.
Nė Qėrshor tė vitit 1915, ushtria serbe, pėrmes Dibres hyri nė Shqipėrinė e Mesme dhe e pushtojElbasanin, Kavajėn, Tiranėn dhe iu kishte afruar Durrėsit. Nė bashkėpunim me Esad Toptanin ushtrija serbe i mposhti Rebelėt tė cilėt ishin nė shėrbim tė Austro-Hungarisė, duke i zėnun rob krėrėt e tyre, si Haxhi Qamilin me shokė tė cilėt i vari nė Durrės. Nė tė njejtėn kohė Mali i Zi pushtoj Shkodrėn duke i vrarė njė numėr tė madh atdhetarėsh, si: Qerqit Topullin, Isa Boletinin, Mustafa Qullin, Dedė Gjo-Lulin, Mehmet Shpėndin e shumė tė tjerė.
Gjatė vitit 1914, Shqipėria kaloi nėpėr njė rrėmujė tė pėrgjakshme, kur me 1915 u pushtua e tėra prej ushtrive europjane: Austro-Hungarezėt pushtuanė Kosovėn, Shqipėrinė e Veriut, Shqipėrinė e Mesme duke zbritur nė Jug gjėrė nė Vjosė.Ushtria italiane i pėrzuri grekėt nga Shqipėria e Jugut tė cilėn e pushtoi ajo vetė duke shkuar gjėrė nė Leskovikė, Ereskė e nė Qafėn e Qarrit.Kurse trupat frenge tė Armatės sė Lindjes pushtuanė Korqėn me rrethinė (tetor-1916).
Nė Konferėncėn e Paqės, pas pėrfundimit tė Luftės sė Parė Botėrore, Shqipėria ndodhej nė rrezik pėr tu coptuar ndėrmjet Italisė dhe Fuēive ballkanike, nė bazė tė njė Traktati tė msheftė qė ishte nėnshkruar nė Londėr ndėrmjet Aleatėve dhe Italisė )26.Prill 1915). Pas shumė pėrpjekjesh dhe mundimesh, e sidomos me Kongresin e Lushnjes dhe me Luftėn e Vlorės, shqiptarėt arritėn ta shpėtonin atdheun e tyre.Kėshtu qė, pasi i pėrzuri ushtrinė italiane, Shqipėria u pranua si anėtare e Lidhjes sė Kombeve tė Bashkuara (17.dhjetor.1920). Kurse me 9.Nėntor 1921, Konferėnca e Ambasadorėve vendosi qė kufijtė e Shqipėrisė tė mbeteshin ata tė vitit 1913 me disa ndryshime nė dobi tė Jugosllavisė.
Njė autor anglez-Swire kishte deklaruar: "Sikur shqiptarėt tė kishin qenė njė komb mė i njohur prej publikut europjanė; Konferėnca e Londres nuk do tė kishte mundur tė trgohej aqė e padrejtė ndaj shqiptarėve dhe sė kufijtė e shtetit shqiptar do tė kishin qenė mė tė gjėrė.
Ky ishte njė vėshtrim nė vija tė shkurtėra i ardhjes sė Princ Vidit nė Shqipėri dhe ēėshtja kombėtare shqipėtare nė ketė pėridhė kohore.
Nė qoftė se nuk e njeh historinė e popullit tėnd, nuk ėshtė aq turp i madh, por ėshtė turp shumė i madh nėqoftėse ti nuk pėrpiqesh qė ta mėsosh atė histori.