Kandidatėt, publikohen listat
zyrtare
PD, LSI e G99 dėrgojnė 420 emrat nė KQZ. Nė
listėn "blu" hyjnė Ksera, Barka, Maliqi. Biberaj dhe Shehu,
"non grata". Zogaj ikėn te partia e Ngjelės
PS zhvillon mbledhje
maratonė tė Kryesisė
Partia Socialiste tejkaloi ēdo limit dje nė pėrpjekjen pėr tė formuluar
njė listė tė kandidatėve pėr deputetė. Deri nė orėt e vona tė mbrėmjes
vijuan mbledhjet e njėpasnjėshme tė Kryesisė sė Partisė Socialiste pėr
tė dorėzuar nė fund listėn zyrtare nė KQZ, shumė pranė momentit tė
fundit, orės 24:00. Lista e deritanishme ėshtė e pakonfirmuar dhe njė
pjesė e saj mund tė ketė ndryshuar pas debateve tė zhvilluara nė
mbledhjen e fundit tė Kryesisė. Nė orėt e vona tė mbrėmjes,
kryeredaktorja e gazetės "Zėri i Popullit" Eva Allushi njoftoi
dorėheqjen nga posti i saj nė shenjė reagimi pėr mospėrfshirjen nė
lista. Edi Rama, dje, gjatė gjithė ditės, ka qėndruar nė parti, nė
konsultim me bashkėpunėtorėt e tij, duke lėnė deri nė mesnatė tė
diskutueshme tė gjithė listėn. Pas publikimit tė listės sė kandidatėve
tė Partisė Demokratike pati njė tjetėr mbledhje tė Kryesisė sė Partisė
Socialiste. Kjo ishte e fundit pėr ditėn e djeshme dhe menjėherė pas saj,
lista u dorėzua nė KQZ. Sakaq, publikisht lista do tė zbardhet sot, nė
njė komunikim qė Edi Rama do tė ketė me mediat. Qysh nė orėt e para tė
paradites, kreu i Partisė Socialiste zhvilloi mbledhjen e radhės me bashkėpunėtorėt
e tij mė tė ngushtė, duke i dhėnė dorėn e fundit listės sė kandidatėve.
Pėrmes kėsaj mbledhjeje u zgjidhėn disa prej ngėrēeve qė dolėn gjatė
rrugės, si renditja apo gjetja e emrave tė duhur pėrballė kundėrshtarit.
Pas mbylljes sė listės, 140 kandidatėt u thirrėn nė katin e dytė tė
selisė rozė pėr tė firmosur deklaratėn ku pranojnė qė tė jenė
kandidatė pėr deputetė. Zyrtarėt e lartė treguan gjatė gjithė kohės
kujdesin e duhur pėr tė mos konfirmuar asnjė prej emrave qė u pėrfshinė
ose nuk u pėrfshinė nė listėn zyrtare tė kandidatėve, pavarėsisht
interesit tė mediave pėr tu vėnė nė dijeni. Deri nė momentin e
fundit tė skadimit tė afatit ligjor pėr tė dorėzuar listėn nė KQZ,
Partia Socialiste i mbajti tė fshehtė emrat e kandidatėve, duke mos i dhėnė
mundėsi kundėrshtarit tė saj tė njihet mė tė. Gjatė pasdites, Kryesia
e PS-sė i dha dorėn e fundit, duke e miratuar listėn pėrfundimtare tė
PS. Nė mesditė, zėdhėnėsja e Kryesisė sė PS-sė, u shpreh e bindur se
lista do tė jetė premtuese, me shumė anėtarė tė talentuar dhe tė
kualifikuar tė Partisė Socialiste. Qėllimi i saj ėshtė ti shėrbejė
sa mė mirė qytetarėve shqiptarė. "Tė pėrfshish tė gjithė vlerat
e tyre brenda listės ėshtė me tė vėrtetė njė proces i vėshtirė, por
nė tė njėjtėn kohė tė jep njė kėnaqėsi tė veēantė. Tashmė ėshtė
e qartė qė drejtuesit dhe anėtarėt e Partisė Socialiste kanė talent, pėrkushtim
dhe kualifikim tė mjaftueshėm pėr tė sjellė pėrmes politikės sė re
ndryshimin e Shqipėrisė, pėr njė jetė mė tė mirė pėr ne dhe fėmijėt
tanė", theksoi Kodheli.
Lista e Partisė Socialiste ende nėn diskutim
Qarku Tiranė
Vasilika Hysi
Fatmir Xhafaj
Xhemal Qefalia
Namik Dokle
Besnik Baraj
Kastriot Islami
Andis Harasani
Dashamir Peza
Saimir Tahiri
Eduart Shalėsi
Ledi Shamku
Ditmir Bushati
Artan Lame
Shpėtim Cami
Qarku Berat
Erjon Braēe
Fidel Ylli
Ermonela Selaj
Marko Bello
Eduart Bejko
Selman Hodaj
Anila Agalliu
Valbona Zylyftari
Qarku Elbasan
Valentina Leskaj
Ilir Bejtja
Damian Gjiknuri
Agim Leka
Shega Ligori
Taulant Balla
Skėnder Hasa
Kastriot Belshi
Arben Kamani
Fatbardha Gjini
Bukurosh Maēi
Astrit Haliti
Qarku Durrės
Rudina Seseri
Blendi Klosi
Gazmend Bizhga
Qarku Vlorė
Arben Malaj
Luiza Xhuvani
Shpėtim Idrizi
Besnik Dervishi
Stefan Ēipa
Eltar Deda
Qarku Shkoder
Ilir Beqja
Tom Doshi
Ndue Kola
Mimoza Hafizi
Namik Kopliku
Ilir Beqja
Qakur Lezhė
Gjovalin Kadeli
Albert Cakoni
Qarku Kukės:
Asllan Dogjani
Fatmir Hoxha
Rexhep Ukperaj
Qarku Korēė:
Ben Blushi
Mimi Kodheli
Pandeli Majko
Alfred Dalipi
Arben Ahmetiaj
Olta Xhaēka
Ilir Xhakolli
Irena Kallco
Tatjana Selenica
Qarku Fier
Gramoz Ruēi
Ermelina Meksi
Ylli Bufi
Bashkim Fino
Albert Ēaēi
Pirao Lutaj
Endri Puka
Dritan Agolli
Qarku Gjirokastėr
Arta Dade
Ethem Ruka
Vangjel Tavo
Qarku Dibėr
Sadri Abazi
Qemal Minxhozi
Ylli Manjani
Berisha nuk rikandidon
18 deputetė aktualė
Kryeministri lexoi mbrėmė njė pėr njė emrat e kandidatėve
Kryesia e Partisė Demokratike pėrcaktoi dje zyrtarisht se cilėt janė 140
kandidatėt qė do tė pėrfaqėsojnė PD-nė nė zgjedhjet e 28 qershorit.
Kryeministri, njėkohėsisht edhe kryetar i PD-sė, Sali Berisha, publikoi
zyrtarisht emrat e ekipit me tė cilin do ti kėrkojė elektoratit njė
mandat tė dytė. Nga grupi aktual nuk janė rikandiduar: Preē Zogaj,
Aleksandėr Biberaj, Rexhep Uka, Pal Dajēi, Sali Shehu, Rahim Kaleci, Genc
Juka, Besnik Mustafaj, Ylli Pango, Gėzim Karapici, Baki Shehu, Engjėll
Cara, Mevlan Xhindoli, Shkėlqim Ziri, Blerim Ēela, Flori Bajrami, Safet
Sula. Nė orėn 19:00 ka marrė fund edhe ankthi i kandidatėve tė rinj,
por edhe tė deputetėve aktualė tė PD-sė, tė cilėt janė njohur me
renditjen dhe pozicionin qė kanė nė qarqet pėrkatėse. Tė parėt nė 12
qarqe janė kryetari i PD-sė, Sali Berisha, nė Tiranė, nėnkryetarja
Jozefina Topalli nė Shkodėr, nėnkryetari Astrit Patozi nė Vlorė,
sekretari i pėrgjithshėm i PD-sė, Ridvan Bode nė Korēė, Sokol Olldashi
kryeson listėn e Qarkut tė Fierit, Lulzim Basha ėshtė nė krye tė
ekipit tė kandidatėve nė Elbasan, Genc Pollo nė Berat dhe Genc Ruli nė
Gjirokastėr. Kreu i PD-sė ka ironizuar edhe kampin socialist pėr vonesėn
e publikimit tė listave tė kandidatėve pėr deputetė. "Nuk ėshtė
PS ajo qė pėrcakton axhendėn time. Mė informojnė se PS i ka shtyrė
listat nė orėn 24:00, kurse unė do ti jap tani listat", u shpreh
Berisha. Kreu i PD-sė pohon se PD shkon drejt kėtyre zgjedhjeve me njė
fond elektoral qė nuk e ka pasur kurrė nė historinė e saj. "Mė
lejoni tė theksoj se nė kėtė moment solemn, ky akt solemn i imi dhe i
Kryesisė sė PD ndodh jo vetėm pas rezultateve tė mėdha dhe historike,
pasi shqiptarėt e panė dhe e pėrjetuan se, me ne, sė bashku, u anėtarėsuam
nė NATO dhe firmosėm marrėveshjen e MSA dhe paraqitėm kėrkesėn pėr
statusin e kandidatit nė Bashkimin Evropian", u shpreh Berisha, duke
shtuar se jemi nė prag tė lėvizjes sė lirė tė shqiptarėve nė mbarė
Evropėn. Kreu i PD-sė nga selia blu bėri njė bilanc tė zhvillimeve mė
pikante tė 4 viteve tė qeverisjes demokrate. Procesi i zgjedhjes sė 140
kandidatėve demokratė ka kaluar nė disa etapa. 72 orėt e fundit kanė
qenė mjaft intensive pėr strukturėn e lartė drejtuese tė Partisė
Demokratike. Kryetarit, dy nėnkryetarėve dhe sekretarit tė pėrgjithshėm
tė PD-sė u janė dashur vetėm tri ditė pėr tė vendosur pikat mbi
i nė pėrpilimin e listave pėr tė 12 qarqet e vendit. Ministrat, zėvendėsministrat
dhe njė pjesė e kėshilltarėve, janė vendosur nė pozicione favorizuese
nė listėn e PD-sė. Vlen tė theksohet se janė po tė njėjtėt emra tė
propozuar dy ditė mė parė nė mbledhjen e parė tė Kryesisė sė vogėl
tė PD-sė, vetėm se nė minutėn e fundit ka ndryshuar renditja e emrave tė
diskutueshėm. Tė pėrzgjedhurit pėr garėn e PD-sė kanė dorėzuar dje
pasdite kurikulumin e tyre nė selinė demokrate, vetėm pak orė pėrpara
se 140 emrat zyrtarė tė dorėzoheshin nė Komisionin Qendror tė
Zgjedhjeve. Kryesojnė listėn e kandidatėve nė Tiranė, Sali Berisha,
Aldo Bumēi, Rajmonda Bulku, Bujar Nishani dhe Majlinda Bregu. Drejtori i
kabinetit nė Kryeministri, Arben Imami, ėshtė pozicionuar i 14-i nė
Qarkun e Tiranės. Ministri i ri i Punės, Ēėshtjeve Sociale dhe Shanseve
tė Barabarta, Viktor Gumi, mban numrin 13 nė Qarkun e Tiranės. Kryetari i
minibashkisė 10 nė Tiranė, Gerti Bogdani, ėshtė i gjashti nė listėn e
kryeqytetit, ndėrsa Rajmonda Bulku e treta nė listė pėr Tiranėn. Mė tė
pakėnaqurit nga lista e kandidatėve janė deputetėt aktualė tė grupit
parlamentar tė Partisė Demokratike, tė cilėt janė larg tre emrave tė
parė nė listat e 12 qarqeve. Ajo qė vihet re nė listėn pėrfundimtare
ėshtė dominimi i anėtarėve tė kabinetit qeveritar.
Lista e kandidatėve pėr deputetė tė Partisė Demokratike
Qarku i Tiranės
1. Sali Berisha
2. Aldo Bumēi
3. Rajmonda Bulku
4. Bujar Nishani
5. Majlinda Bregu
6. Gerti Bogdani
7. Gent Strazimiri
8. Florion Mima
9. Ilir Rusmali
10. Myqyrem Tafaj
11. Luan Skuqi
12. Tritan Shehu
13. Viktor Gumi
14. Arben Imami
15. Lajla Pėrnaska
16. Vath Tabaku
17. Jorida Tabaku
18. Edith Harxhi
19. Altin Ndroqi
20. Kastriot Sulko
21. Galip Rramadhi
22. Taulant Bino
23. Ermal Dodi
24. Gjergji Bojaxhi
25. Indrit Fortuzi
26. Arben Qiriako
27. Ferdinand Shehu
28. Jera Kruja
29. Arta Sakja
30. Migena Reēi
31. Keltis Kruja
32. Ylber Vata
Qarku i Fierit
1. Sokol Olldashi
2. Ilir Bano
3. Mesida Doda
4. Enkelejd Alibeaj
5. Vasillaq Ngresi
6. Fatos Beja
7. Eno Bozdo
8. Blerim Koreshi
9. Ramadan Krasniqi
10. Ferdinand Murati
11. Daut Sulaj
12. Vasilika Hysi
13. Majlinda Verija
14. Stavri Ristani
15. Nevila Bani
16. Suzana Numani
Qarku i Elbasanit
1. Lulzim Basha
2. Ardian Turku
3. Adriana Gjonaj
4. Rahim Ēota
5. Dashnor Sula
6. Luēiano Boēi
7. Subi Hida
8. Aurel Bylykbashi
9. Bexhet Hyryēi
10. Mimoza Hasekiu
11. Blerina Cakja
12. Erind Bakalli
13. Valdete Kongoli
14. Qamil Dika
Qarku i Durrėsiy
1. Ferdinand Xhaferri
2. Albana Vokshi
3. Gazmend Oketa
4. Ylli Lama
5. Osman Metalla
6. Eduard Halimi
7. Igli Cara
8. Ndriēim Babasi
9. Sami Gjergji
10. Juliana Kola
11. Eglantina Bekteshi
12. Dardan Domi
13. Besa Qesja
Qarku i Korēės
1. Ridvan Bode
2. Gjergji Papa
3. Ledina Anjerolli
4. Edmond Spaho
5. Fatbardh Kadilli
6. Ismail Hoxha
7. Efrida Zefi
8. Jonela Spaho
9. Eduard Ypi
10. Alfred Gega
11. Niko Dudo
12. Zinet Shaholli
Qarku i Vlorės
1. Astrit Patozi
2. Ardian Kollozi
3. Leonard Demi
4. Kreshnik Ēipi
5. Kosta Barka
6. Laureta Bejkosala
7. Bujar Leskaj
8. Glori Husi
9. Nexhmie Xhuveli
10. Ago Shehu
11. Elsa Gjini
12. Lorena Imeri
Qarku i Shkodrės
1. Jozefina Topalli
2. Astrit Bushati
3. Arenca Trashani
4. Gėzim Dibra
5. Gjok Uldedaj
6. Paulin Sterkaj
7. Ndue Paluca
8. Xhovalin Ēuni
9. Ramiz Ēobaj
10. Shpresa Tepelia
11. Fatbardh Spahiu
Qarku i Beratit
1. Genc Pollo
2. Mehmet Xheka
3. Lefter Maliqi
4. Thoma Rumiēi
5. Bujar Hoxha
6. Miranda Haxhia
7. Dhori Kule
8. Edie Poni
Qarku i Lezhės
1. Edi Paloka
2. Mark Marku
3. Paulina Hoti
4. Gjok Vuksani
5. Gjovalin Prenga
6. Zef Gjoka
7. Margarita Trashaj
Qarku i Dibrės
1. Jemin Gjana
2. Sherefedin Shehu
3. Bedri Hoxha
4. Selami Xhepa
5. Mirjana Bulku
6. Idriz Xhumara
Qarku i Gjirokastrės
1. Genc Ruli
2. Spiro Ksera
3. Arben Ēuli
4. Teuta Kalemi
5. Pėllumb Peēani
Qarku i Kukėsit
1. Flamur Noka
2. Besnik Dusha
3. Fatos Hoxha
4. Evelina Koldashi
Tė pėrjashtuar nga kandidimi nė PD
1. Aleksandėr Biberaj
2. Rexhep Uka
3. Preē Zogaj
4. Sali Shehu
5. Pal Dajēi
6. Rrahim Kaleci
7. Genc Juka
8. Besnik Mustafaj
9. Ylli Pango
10. Gėzim Karapici
11. Baki Shehu
12. Engjell Cara
13. Mevlan Xhindoli
14. Shkėlqim Ziri
15. Blerim Ēela
16. Eris Hoxha
17. Flori Bajrami
18. Safet Sula
Listat e kandidatėve tė grupimit G99
Qarku Tiranė
1.Erion Veliaj
2.Arbjan Mazniku
3.Juliana Hoxha
4.Bardhylka Kospiri
5.Jetona Myteveli
6.Ols Abazi
7.Mentor Mosho
8.Ened Mato
9.Silvana Xheka
10.Gjergji Trola
11.Taulant Tusha
12.Alketa Berzani
13.Dritan Subashi
14.Gjergji Gace
15.Astrit Alushi
16.Alban Bengasi
17.Leonard Bishtaja
18.Kostandina Keruti
19.Artan Greva
20.Sokol Xhunga
21.Erion Kurti
22.Andi Pogaēi
23.Denis Prifti
24.Enejda Sheku
25.Migena Jance
26.Jola Foto
27.Rudina Berani
28.Joniada Hito
29.Saimir Qejalliu
30.Remir Gjoligaj
31.Qemal Saraci
32.Endri Gjata
Qarku Berat
1.Erion Veliaj
2.Pilo Keri
3.Alba Cela
4.Gezim Plaku
5.Mirela Tushaj
6.Zoi Bardhi
7.Teuta Shkembi
8.Blenard Spaho
Qarku Dibėr
1.Erion Veliaj
2.Sakip Lata
3.Artemisa Thaci
4.Anila Gani
5.Ermal Cara
6.Alfred Grosha
Qarku Durrės
1.Erion Veliaj
2.Milva Ekonomi
3.Etjen Xhafaj
4.Eduart Shota
5.Arlind Vata
6.Marsida Virioni
7.Klodjan Kapiti
8.Valmira Greca
9.Dorian Hatibi
10.Leka Filto
11.Eftali Koci
12.Anisa Rrutja
13.Clirim Duro
Qarku Elbasan
1.Erion Veliaj
2.Genti Elezi
3.Bujar Alliu
4.Adela Kocaj
5.Alfons Mata
6.Dritan Pisha
7.Benita Kereku
8.Rozeta Haxhiymeri
9.Enkeleda Kollarja
10.Marsela Kurila
11.Julian Senija
12.Elton Elezi
13.Adi Cepa
14.Lorenc Zani
Qarku Fier
1.Erion Veliaj
2.Eduart Hashorva
3.Denis Xoxa
4.Erinda Shahu
5.Valbona Seranaj
6.Xhevaire Dulja
7.Eriselda Rista
8.Ervin Prifti
9.Viola Pogace
10.Thanas Dinaku
11.Urjona Gallani
12.Saimir Osmani
13.Gertan Bilero
14.Oltion Koreshi
15.Artian Kocaj
16.Gentian Lengu
Qarku Gjirokastėr
1.Erion Veliaj
2.Orgen Hasanbega
3.Alketa Qendro Skendaj
4.Bagent Bega
5.Suela Rizaj
Qarku Korēė
1.Erion Veliaj
2.Maklen Misha
3.Matilda Manellari
4.Marsela Gozhdari
5.Jofiel Koco
6.Edvin Lamce
7.Eriona Lale
8.Llamvi Stavre
9.Klodis Ikonomi
10.Elizeta Vando
11.Enlen Grazhdani
12.Zhenika Loli
Qarku Kukės
1.Erion Veliaj
2.Ukshin Morina
3.Trendafile Rada
4.Agron Lleshi
Qarku Lezhė
1.Erion Veliaj
2.Plarent Ndreca
3.Altin Jaku
4.Besarta Dika
5.Ardiana Huba
6.Atlant Picaku
7.Aisel Shelegu
Qarku Shkodėr
1.Erion Veliaj
2.Roland Ilia
3.Marinela Lika
4.Besmir Vukaj
5.Diana Marku
6.Egesta Kavaja
7.Elvis Shimaj
8.Arbis Vjerdha
9.Beta Sokoli
10.Fatjon Nikolli
11.Everest Kapllaj
Qarku Vlora
1.Erion Veliaj
2.Genci Kojdheli
3.Florjana Koka
4.Armando Lagji
5.Romina Sopiqoti
6.Eglantina Ajdini
7.Edi Tozaj
8.Silvana Islamaj
9.Altin Ballaj
10.Valvona Kordha
11.Nevila Xoxa
12.Bledar Vrushi
LSI, mbeten jashtė listės tre drejtues
Meta nuk mban premtimin, rreshtohet i pari. Mungon Haxhinasto, Legisi e
Neranxi
Tri figura tė njohura brenda Lėvizjes Socialiste pėr Integrim nuk
figurojnė nė listėn zyrtare tė kėsaj partie pėr zgjedhjet e 28
qershorit. Ndre Legisi, deputet i kėsaj partie, dhe njė ndėr themeluesit
e saj, nuk figuron nė listėn e ndonjė qarku, ashtu si kryetari i
Komitetit tė Pėrgjithshėm Drejtues, Edmond Haxhinasto. Njėkohėsisht
mungon dhe deputeti Nikollaq Neranxi, qė pritej tė kryesonte listėn e
LSI-sė nė Qarkun e Vlorės. Burime nga LSI-ja thanė se tri figurat e kėsaj
partie nuk kanė pranuar vendin qė u ėshtė propozuar nė listat e
kandidatėve, duke hequr fare dorė nga kandidimi, pėrveē Nikollaq
Neranxit, i cili ėshtė tėrhequr nga kjo parti pasi kėrkoi qė tė
kryesonte listėn e Qarkut tė Vlorės. Njė tjetėr figurė e papranishme nė
listė nė Qarkun e Beratit ėshtė ish-deputeti dhe ish-ministri Mustafa Muēi.
Kėtij tė fundit i ėshtė propozuar vendi i pestė nė listė, madje ai u
prezantua disa javė mė parė nga kreu i LSI-sė pėrpara elektoratit tė kėtij
qarku, por me kalkulimet e mėtejshme Muēi ėshtė tėrhequr. Janė dy
personazhe tė tjera tė kėsaj partie, si Sokol Nako dhe Fatos Klosi, tė
cilėt ishin kandidatė tė kėsaj partie nė 2005 por nuk kandidojnė sėrish.
Sakaq, LSI-ja ka treguar mjaft kujdes nė pėrzgjedhjen e personave mė tė
rėndėsishėm tė partisė pėr Qarkun e Tiranės. Lista kryesohet nga Ilir
Meta, i cili mė parė deklaroi se nuk do tė ishte nė krye tė listės. Ai
ndiqet nga numri dy i partisė, Pėllumb Xhufi dhe kryetarja e Lėvizjes
Rinore pėr Integrim, Erisa Xhixho. Nė kėtė listė figurojnė emra tė
tjerė tė njohur si Shezai Rrokaj, Viron Bezhani, Sokol Dervishaj etj. Nė
Qarkun e Durrėsit, siē ėshtė bėrė e njohur dhe mė parė, lista
kryesohet nga Lefter Koka dhe Artur Zheji. Qarku Vlorė kryesohet nga Shkėlqim
Selami dhe Besjan Pesha. Qarku Kukės kryesohet nga Zef Ēuni dhe Qemal
Elezi. Qarku Shkodėr kryesohet nga Sokol Axhemi, Sait Fishta, Nora Malaj,
Sajmira Laci. Kryesimi nė Qarkun e Korēės i ėshtė besuar sekretarit tė
pėrgjithshėm tė kėsaj partie, Petrit Vasili. Ai ndiqet nga Mishel
Papakozma, Ilir Medina dhe Zamir Demiraj. Bujar Kllogjeri, Pjerin Xhuvani,
Enver Roshi dhe Rexhep Bica kryesojnė listėn e Qarkut tė Elbasanit. Nė
Dibėr kandidojnė Monika Kryemadhi, Agim Hysa, Ilir Balla, Bajram Krashi,
Nazmi Kaja dhe Lutfije Meta. Dritan Prifti, Spartak Braho, Bujar Hasaj,
Rudina Jupe dhe Angjelina Kola kryesojnė listėn e qarkut tė Fierit. Lista
e Qarkut tė Beratit ka tė rreshtuar nė vend tė parė Nasip Naēon,
Gledjon Rehopvican, Valbona Papan e Tomor Kapllanin.
Lista e kandidatėve pėr deputetė tė Lėvizjes Socialiste pėr Integrim
Qarku Tiranė
1.Ilir Meta
2.Pėllumb Xhufi
3.Erisa Xhixho
4.Ilir Dashi
5.Roland Celmeta
6.Shezai Rokaj
7.Luan Rama
8.Idajet Xeka
9.Matilda Merxhani
10.Sokol Dervishaj
11.Hasan Hoxha
12.Viron Bezhani
13.Pėllumb Pipero
14.Edmond Hoxha
15.Pjetėr Dema
16.Flamur Hysi
17.Alma Dyrmishi
18.Fatos Xhediku
19.Vjollca Lubonja
20.Alfred Bakalli
21.Mira Hoxha
22.Arben Terpollari
23.Endrit Braimllari
24.Agim Picaku
25.Saimir Ivziku
26.Ana Misha
27.Lutfi Lami
28.Maksim Lulo
29.Elona Guri
30.Kozeta Bracja
31.Rasim Allushi
32.Anila Feka
Qarku Vlorė
1.Shkėlqim Selami
2.Bejsan Pesha
3.Gjergji Mano
4.Besnik Elezi
5.Harilla Thanasko
6.Valbona Anagnosti
7.Entela Rushiti
8.Pėllumb Jaupaj
9.Pėllumb Qerimi
10.Natasha Koka
11.Bujar Allushi
12.Diana Murati
Qarku Kukės
1.Zef Cupi
2.Qemal Elezi
3.Erina Palushi
4.Hydajet Ponari
Qarku Shkodėr
1.Sokol Axhemi
2.Sait Fishta
3.Nora Malaj
4.Sajmira Laci
5.Sytki Ndrecaj
6.Ndrek Rukaj
7.Vjollca Vucini
8.Bledar Bashi
9.Merion Rexha
10.Ylljon Hasanaj
11.Mark Ndou
Qarku Korēė
1.Petrit Vasili
2.Mishel Papakozma
3.Ilir Medini
4.Zamir Demiraj
5.Tomor Azis
6.Mirjeta Shkullaku
7.Jorida Romacka
8.Sami Muka
9.Robert Cekici
10.Mirela Kinolli
11.Ilir Palla
12.Aurora Bica
Qarku Elbasan
1.Bujar Kllogjeri
2.Pjerin Xhuvani
3.Enver Roshi
4.Rexhep Bica
5.Hamit Cota
6.Mimoza Trimi
7.Astrit Xhelili
8.Zenun Bullari
9.Dashamir Xhika
10.Zheneta Cerma
11.Bledi Koci
12.Ardiana Kasa
13.Rovena Domi
14.Suela Sulkja
Qarku Dibėr
1.Monika Kryemadhi
2.Agim Hysa
3.Ilir Balla
4.Bajram Krashi
5.Nazmi Kaja
6.Lutfije Meta
Qarku Fier
1.Dritan Prifti
2.Spartak Braho
3.Bujar Hasaj
4.Rudina Jupe
5.Angjelina Kola
6.Frederik Cuko
7.Vladimir Hajdari
8.Ervin Muskaj
9.Gėzim Shahini
10.Luljeta Bregasi
11.Bahrie Cela
12.Bardhyl Faskaj
13.Etleva Haka
14.Nikollaq Lena
15.Ysni Bogdani
16.Agim Maci
Qarku Berat
1.Nasip Naco
2.Gledjon Rehovica
3.Valbona Papa
4.Tomor Kapllani
5.Sadik Muka
6.Abdulla Xhemo
7.Kujtim Pelivani
8.Taulant Brehumaj
Qarku Durrės
1.Lefter Koka
2.Artur Zheji
3.Agim Xheka
4.Bujar Dhima
5.Edlira Shemsi
6.Flutura Kona
7.Ermion Arapi
8.Andi Shahini
9.Kontjana Kuci
10.Adelina Hysa
11.Edmond Isaku
12.Adriatik Mukaj
13.Ilir Memko
Qarku Lezhė
1.Gjovalin Bushi
2.Pashko Smaci
3.Sabaete Hidri
4.Aleksandėr Perkeqi
5.Loreta Pali
6.Anita Jaku
7.Drane Kola
Qarku Gjirokastėr
1.Luan Memushi
2.Genci Sinojmeri
3.Mirela Meka
4.Aleksandėr Pesha
5.Dritan Shehaj
Nano dhe ėndrra e tij presidenciale
Kur tė gjithė besonin se ėndrrat e liderit historik tė sė majtės
shqiptare, Fatos Nano, me shtretėr presidencialė, ishin kthyer nė mit,
vetė personazhi duket se vazhdon ti besojė kėsaj pėrralle. Mbrėmė
ai ka vijuar me zgjatimin e kėtij fiction-i, duke tentuar edhe njėherė tė
futet nga vrimat e qeverisė, nė godinėn e politikės shqiptare dhe jo nga
dera nga ku lindi, u rrit dhe doli nė pension politik..., jo pėr fajin e tė
tjerėve. Ariu i politikės shqiptare, protagonisti i dikurshėm i modelit
konfliktual deri nė ekstrem dhe mė vonė i modelit konsensual deri nė
dashuri me kundėrshtarin e pėrhershėm, doli nga gjumi letargjik dhe rėndshėm
nxori nga milli shpatėn e tij tė demagogjisė. Pėr herė tė dytė gjatė
katėr viteve nė opozitė ndėrpreu vakancat luksoze me shpresėn se mos
hijena do ta kapė prenė e tij. Ai rinisi lojėn e tij tė vjetėr me
KPD-ista dhe katarsista. Por kėsaj radhe, jo nė forume apo institucione,
por nė ekrane, aty ku mund tė bėsh rolin e kapadaiut historik pa pranuar
tė kontribuosh pėr tė majtėn progresiste nė opozitė; madje, as pėr
zgjedhėsit qė japin mandatin e luksit, ku vendin e karriges sė Kuvendit e
zėnė resortet e virgjra turistike apo rezidencat presidenciale nėpėr
hotele me pesė yje.
Ai doli mbrėmė pėr tė shkundur historinė e vjetėr nga arkivat, jo pėr
tu mallėngjyer me tė, por pėr tė vazhduar me zhgjėndrrėn; pėr tė
vijuar aty ku e la mė 3 korrik 2005; ku lideri historik vlerėsohet
kryesisht nga tė huajt tė ketė pasur vetėm njė meritė: lėshimin e
pushtetit pa dhunė...
Ndėrsa tė tjerat nuk kanė rėndėsi: as korrupsioni dhe krimi i
organizuar, as monopolet dhe linjat e drogės, as tenderat skandaloze dhe
shitjet e pasurisė kombėtare pėr pesė lekė, as shpėrdorimet dhe
denigrimet politike. Mbrėmė zoti Nano nuk doli tė kėrkojė falje pėr
shtetin e kapur nga krimi nė vitin 2005, denigrimin e tij, shkatėrrimin e
shtetit. Ai doli pėr tė mbrojtur shtetin qė nė 2009-n rend pėr tu
ortakėzuar me krimin. Ai doli pėr tė sulmuar opozitėn se paskėsh
grabitur dhe zhvatur shqiptarėt; dhe jo ata qė vazhduan me besnikėri rrugėn
qė e la kryeministri Nano 4 vjet mė parė.
Zoti Nano pėr rreth 120 minuta nuk ngurroi qė tė pėshtyjė vėllanė
ideologjik, bashkudhėtarin dhe modelin e suksesit tė sė majtės sė
dikurshme. Ai ngurroi qė tė kritikojė vėllanė siamez nė pushtet, qė
dikur i ndanin shpatat dhe sot i lidh modeli, nė mos, kordoni i
korrupsionit. Nano pretendon se ėshtė lideri historik i sė majtės. Por
ēfarė zhgėnjimi! Nė 120 minuta ai nuk pati as 1% kurajė pėr tė
denoncuar aferat skandaloze tė kėsaj qeverie, qė fillojnė me 26 tė vrarė
nė Gėrdec, si pasojė e korrupsionit qeveritar, as pėr futjen nėn thundėr
tė shtetit nga familja e kryeministrit, as pėr abuzimet skandaloze me
fondet publike, as pėr korrupsionin galopant tė qeverisė, as pėr varfėrimin
e mėtejshėm tė shqiptarėve, as pėr shitjen e pasurive publike nė kundėrshtim
edhe me ligjet mė elementare tė kėtij vendi e plot e plot skandale tė
tjera. Historia e pushtetit duket se ka vijuar njėtrajtėsisht, por vetėm
janė ndėrruar personazhet; dikur ishte njė klan, e sot njė tjetėr;
dikur kishte vetėm para tė thata, ndėrsa sot, pėrveē tyre, ka edhe gjak,
ka edhe viktima tė pafajshme qė pjell korrupsioni. Ėndrra tė tilla si
ato qė tregoi mbrėmė zoti Nano nuk trazohen fare nga shpėrthimet si ato
qė ndodhėn nė Gėrdec. Nė 120 minuta ai sgjeti kurajėn tė thotė
asnjė fjalė kritike ndaj qeverisė, a thua se pėr 120 minuta ai ishte
kryetari i Grupit Parlamentarė tė PD-sė. Zoti Nano, pasi dėshtoi nė pėrcjelljen
e mesazheve pėr socialistėt e vėrtetė, e shfaqi veten edhe nė rolin e
zellshėm tė vėzhguesit tė zgjedhjeve, a thua se ėshtė nė pėrbėrje tė
ODIHR-it. Mbrėmė pėrfundoi vetėm njė pjesė e rrėfimit tė ėndrrės sė
Nanos, i cili duket se nuk e ka problem tė gėnjehet pėr tė dytėn herė
nga Berisha se do tė bėhet president mjafton tė groposė nė media
Edi Ramėn. Njė pazar ky i padenjė pėr njė lider historik, i cili punon
kundėr forcės sė tij politike.
http://www.korrieri.com/Politike/1337.html
Berisha pastron PD, jashtė liste Zogaj, Biberaj, Dajēi dhe Memia
Kreu i PD-sė lė jashtė kandidimit njė sėrė deputetėsh dhe
figurash tė rėndėsishme, duke iu dhėnė vende tė sigurta figurave tė
reja
Kreshnik
KUĒAJ
Kryeministri
Sali Berisha zyrtarizoi mbrėmjen e djeshme listėn zyrtare tė ekipit me
tė cilin do tė pėrfaqėsohet nė zgjedhjet e 28 qershorit. Nė listėn
e kandidatėve demokratė bie nė sy se njė pjesė e mirė e deputetėve,
kryesisht ata qė janė cilėsuar si mbėshtetės tė Bamir Topin nė PD,
janė lėnė jashtė listave ,duke mos u rikandiduar. Po ashtu, vėrehet
se njė pjesė e mirė e deputetėve aktualė qė janė rikandiduar nga
Partia Demokratike, janė lėnė nė poste tė disfavorshme, ku marrja e
mandatit tė deputetit duket pothuajse e pamundur pėr ta. Ndėrkohė, nė
listėn e deputetėve qė nuk janė rikandiduar figurojnė Preē Zogaj,
Aleksandėr Biberaj, Sali Shehu, Pal Dajēi, Besnik Mustafaj, Blerim Ēela,
Eris Hoxha apo Ylli Pango. Ndėrkohė, jashtė listės janė lėnė edhe
figura tė rėndėsishme tė PD-sė, si Shaban Memia, Gjergj Lezhja,
Fendinant Poni, Halit Shamata etj. Ndėrkohė, deputetėt qė janė
rikandiduar nga PD-ja, por qė rrezikojnė tė mos e marrin mandatin e
deputetit, janė Bujar Leskaj, Ndriēim Babasi, Sami Gjergji, Alfred Gega,
Idriz Xhumara, Fatos Hoxha, Ramiz Ēobaj, Aurel Bylykbashi, Gjokė Vuksani
apo Gjovalin Prenga.
Figurat
e reja
Nė
kėto zgjedhje, kryeministri Sali Berisha ka preferuar qė tė rinovojė
grupin parlamentar, duke kandiduar nė vende tė sigurta figurat e reja
dhe tė paprovuara, si Gerti Bogdani, Flamur Noka, Gent Strazimiri, Viktor
Gumi etj. Po ashtu, kėsaj radhe pjesė e listės sė Partisė Demokratike
ėshtė bėrė edhe aktorja e njohur, Rajmonda Bulku, futbollistėt e
njohur Indrit Fortuzi dhe Kreshnik Ēipi, si dhe profesori i njohur i
gazetarisė, Mark Marku. Ndėrkaq, lista e Partisė Demokratike pėrmban
140 emra pėr 12 qarqet e Shqipėrisė, ku nė bazė edhe tė favorizimit
qė bėn Kodi i ri Zgjedhor, janė kandiduar 42 femra. Ndėrkaq, pavarėsisht
kuotės sė femrave, e cila ėshtė mė pak se 30 pėr qind, nė disa
qarqe duket se ka njėfarė diskriminimi, pasi nuk ėshtė
respektuar renditja e grave, tė cilat janė vendosur kryesisht nė
pozicione tė disfavorshme.
Tė
parėt e qarqeve
Lista
e Partisė Demokratike nė 12 qarqet kryesohet nga figurat qendrore tė
Partisė Demokratike. Kėshtu, listėn e Tiranės e kryeson kryetari Sali
Berisha, i pasuar nga kreu i sapozgjedhur i PD-sė sė Tiranės, Aldo Bumēi.
Ndėrkohė, nėnkryetarja Jozefina Topalli kryeson qarkun e Shkodrės, ndėrsa
nėnkryetari Astrit Patozi kryeson qarkun e Vlorės, i pasuar nga Kosta
Barka, anėtari i kryesisė sė Partisė Bashkimi pėr tė Drejtat e
Njeriut, qė kundėrshtoi partinė e tij pėr koalicionin qė lidhi me
Partinė Socialiste. Sekretari i Pėrgjithshėm i PD-sė, Ritvan Bode,
kryeson listėn e Korēės, ndėrsa pretendenti pėr postin e Bodes, Sokol
Olldashi, kryeson listėn e kandidatėve tė qarkut tė Fierit. Po ashtu,
sekretari Organizativ i PD-sė, Flamur Noka, kryeson listėn e Kukėsit,
ndėrsa sekretari i ri i Marrėdhėnieve me Jashtė, Ferdinant Xhaferri,
kryeson listėn e Durrėsit. Ndėrkohė, ministri i Bujqėsisė, Jemin
Gjana, tashmė do tė kryesojė listėn e kandidatėve tė Dibrės, ndėrsa
deputeti i Tiranės, Edi Paloka, do tė kryesojė listėn e kandidatėve
demokratė tė Lezhės, i pasuar nga pedagogu Mark Marku. Kandidatėt
demokratė tė qarkut tė Beratit do tė kryesohen nga zėvendėskryeministri
Genc Pollo, i cili shkriu Partinė Demokrate Reformatore dhe u rikthye pas
10 vitesh nė Partinė Demokratike. Po ashtu, edhe njė i rikthyer tjetėr,
Genc Ruli, do tė kryesojė listėn e kandidatėve tė qarkut tė
Gjirokastrės, i pasuar nga prefekti Spiro Ksera, i cili dha dorėheqjen
nga Partia Bashkimi pėr tė Drejtat e Njeriut, pėr shkak tė koalicionit
tė majtė qė zgjodhi partia e tij.
Berisha
shmang Zogajn: Kandidoj pėr Ngjelėn |
»
Dėrguar
mė: 20/05/2009 - 11:22 |
Gilmana
Bushati
Kryetari
i PD-sė, Berisha prezantoi dje 140 kandidatėt pėr deputetė pėr
zgjedhjet e 28 qershorit. Nė listė binin nė sy mjaft mungesa nga grupi
parlamentar por edhe nga kryesia e partisė. Njė nga tė pakėnaqurit, Preē
Zogaj deklaroi mbrėmė, se kishte refuzuar kandidimin nė qytetin e Shkodrės
dhe se do tė kandidojė pėrsėri nė Lezhė me Partinė Ligj dhe Drejtėsi.
Dy orė para se kryeministri Berisha tė bėnte zyrtare listė e deputetėve,
Zogaj bėri tė ditur se i kishte kėrkuar Partisė Demokratike tė mos e
kandidonte nė Shkodėr, por nė Lezhė, pasi ai si deputet, ėshtė mjaft i
lidhur me Lezhėn. Unė jam deputet i Lezhės, jam zgjedhur nė Lezhė,
jam shumė i lidhur me Lezhėn, jam pėrpjekur dhe ia kam arritur tė krijoj
figurėn e deputetit qė ėshtė i lidhur me elektoratin e vet, -
deklaroi dje ai. Sipas Zogajt, gjatė kėtyre katėr viteve ai ka pasur njė
projekt me Lezhėn, tė cilin pretendon qė ta ēojė pėrpara nė tė
ardhmen. Zogaj u shpreh se me kėtė lajm qė Berisha u dha shqiptarėve,
janė mėrzitur rreth 90 pėr qind e lezhjanėve dhe janė kėnaqur 10 pėr
qind e tyre, pikėrisht ata tė ndėrtimeve pa leje dhe tė aferave. Ai u
shpreh se nuk e priste njė vendim tė tillė nga ana e krerėve tė PD-sė,
pasi ai ka dhėnė kontribut tė madh pėr kėtė parti, qė nga krijimi i
saj e deri mė sot. Kam 18 vite kontribut nė politikėn shqiptare, kam
kontribut tė rėndėsishėm nė Partinė Demokratike, unė jo se nuk u
propozova, isha i kandiduar nė Shkodėr, por i njoftova drejtuesit se nuk mė
pėrshtatet kandidimi nė ndonjė qytet tjetėr, veēse nė Lezhė, -
theksoi mbrėmė deputeti Preē Zogaj.
Dy tė tjerėt e pėrjashtuar nga lista e PD-sė, Pal Dajēi, deputet i
hershėm i kėsaj partie, me kontribute gjatė kohės kur demokratėt ishin
nė opozitė, e konsideroi si normale listėn e PD-sė. Nė komentin e tij
lidhur me listėn, Dajēi u shpreh se, nuk ka asgjė, janė shumė tė
mirė dhe tė kualifikuar. Jemi me marrėveshje, jemi nė rregull.
Ndėrsa, Gėzim Karapici, i cili nė 2005 u lanēua si pjesė e rėndėsishme
e trupės parlamentare tė PD-sė, si njė mik dhe i afėrt i kryeministrit
Berisha, u shpreh i qetė pėr listėn e Berishės. Ndėrsa po kthehej mbrėmė
nga Durrėsi pėr nė Tiranė dhe listėn e ka dėgjuar nė makinė,
Karapici vlerėsoi kuadrot e rinj. Unė pashė vetėm Tiranėn, po
kthehesha nga Durrėsi, mė duket normal. Kuadro tė rinj, me perspektivė
si Gerti Bogdani, Rajmonda Bulku, Florion Mima, figura me kontribut, -
deklaroi ai. Sipas Karapicit, kontributi i tij do tė jetė nė tė ardhmen
nė punėn e tij si pedagog.
Aleksandėr Biberaj, njė nga deputetėt e Tropojės, mbeti jashtė listės,
ndoshta si pasojė e oponencės sė tij me disa drejtues tė PD-sė, por jo
me kryetarin. Ai u shpreh se, lista, normale, ska asgjė pėr tė kundėrshtuar.
Mbrėmė, deputetėt e lėnė jashtė, si Sali Shehu, Rexhep Uka, Blerim Ēela,
Flori Bajramaj, Shkėlqim Ziri, Rahim Kaleci, etj, ishte e pamundur ti
kontaktoje, pėr shkak se njė pjesė e kishte telefonin tė mbyllur, ndėrsa
pjesa tjetėr transferuan thirrjet.
Safet Sula dhe Eris Hoxhaj, dy nga tė rinjtė, njėri pedagog dhe tjetri
punonjės i Ministrisė sė Kulturės, u lanēuan si zėra tė rinj dhe tė
rėndėsishėm nė PD, por nuk u rikonfirmuan mė nga Berisha.
Minoranca bllokuese
Nga emrat e mėsipėrm shohim se Berisha ka lėnė jashtė Rexhep Ukėn,
deputetin e Pukės, anėtar i komisionit tė veprimtarive prodhuese, koleg nė
2005-2007 me Bamir Topin, aktualisht Presidenti i Republikės. Nga
minoranca bllokuese, siē e pėrmendi kryeministri Berisha nė njė
intervistė publike, ėshtė lėnė jashtė dhe Biberaj, Sali Shehu, apo
pjesa tjetėr e kėsaj minorance janė vėnė nė pozicione tė
sikletshme nė listėn e Berishės, nė pozicione qė janė pothuajse
tė pasigurta.
Rama: PS, ne Kuvend 75 deputete
Denis Dedej
E Enjte, 21 Maj 2009
Kryetari i Partise Socialiste, Edi Rama, ne ceremonine e djeshme te
prezantimit te mbylljes se listes se kandidateve per kete parti, shprehu
bindjen se nga kjo liste do te dalin nje numer prej 72-75 deputetesh. "Fokusi
yne tek cilesia e parlamentit te ardhshem ka diktuar edhe zgjedhjet tona
duke i bere llogarite per spektrin e perfaqesimit te PS ne parlament, bazuar
ne nje numer 72-75 deputete dhe mbi kete numer ne do te kemi nje grup
parlamentar me 20% gra", theksoi Rama. Teksa eshte shprehur se do te
jene keto numra te koalicionit aktual, qe diktojne nje qeverisje dhe pa
LSI-ne. Duke iu referuar listes se kandidateve, ai tha se 140 kandidatet qe
perfaqesojne seline roze ne te gjithe territorin, jane 100 juriste,
ekonomiste, arsimtare dhe mjeke. "Mbi 30% e listes jane me grada
shkencore dhe mbi 50% me kualifikime pasuniversitare. Por, keto jane
statistika qe mund te thone pak", u shpreh kryesocialisti. Sipas tij,
kjo eshte nje e dhene mjaft domethenese per faktin se i ofrojne zgjedhesve
dhe zgjedheseve ne 28 qershor, jo lista ku grate dhe vajzat jane aty per te
plotesuar 30%, por jo per te shkuar ne Parlament, por nje oferte e cila
neser do te coje ne parlament 20% gra qe do te jene pjese e grupit te tyre
parlamentar. "25% e grupit tone te ri parlamentar do te jene juriste,
16% ekonomiste dhe 27% arsimtare. Edhe keto, bazuar jo ne llogarine e
pergjithshme te listes, por ne numrin deputeteve qe ne do te kemi ne
parlament", beri te ditur lideri socialist. Rama theksoi se 30% e
grupit te tyre parlamentar jane deputete qe rikonfirmohen duke garantuar
eksperience te cmuar per sfida te reja dhe 70% jane deputete qe do te hyjne
per here te pare ne parlament duke sjelle ide dhe energji te reja. Por lista
e partise me te madhe ne opozite eshte mbyllur me debate dhe pakenaqesi te
shumta. Megjithese ajo eshte dorezuar jashte afateve zyrtare, pra mengjesin
e djeshem, verehen mungesa te figurave te kesaj partie. Sic eshte deputeti
aktual, ish-kryeministrit dhe nenkryetarit aktual i Kuvendit, Ylli Bufi dhe
i ish- presidentit, Rexhep Mejdani. Ndersa deputete te tjere qe megjithese
nuk jane perjashtuar nga lista, kane vende ne renditje qe rrezikojne futjen
ne parlament, sic jane Musa Ulqini, Besnik Dervishi, Stefan Cipa, Flamur
Hoxha, Rapush Tola, Elmaz Sherifi, Pilo Kerri, Ndricim Hysa e Rajmonda Stefa.
Gjate prezantimit te listes se kandidateve, kryesocialisti sqaroi edhe pse
nuk ishte pjese e ketyre listave, duke deklaruar se ka nje kontrate me
popullin dhe nuk deshiron qe neser ne Parlamentin e Shqiperise te kete
karrige bosh, per te cilat njerezit kane votuar e ne te cilat nuk duken per
jave e muaj me radhe as Kryeministri, e as ministrat. "Une do te jem
nje Kryeminister i nje lloji te ri dhe do ta bej detyren time ne nje menyre
krejt te re, me njerezit dhe per njerezit, jo me fjale, por me prani, aty ku
njerezit jetojne, aty ku problemet vazhdojne te trashegohen dhe kerkojne
zgjidhje", u shpreh lideri i PS. "Une jam ne fushe te betejes dhe
nuk shoh asnje kundershti mes detyres qe qytetaret me kane garantur dhe
perballe misionit qe keta burra e gra kane para, te bejne nje Shqiperi qe me
ne fund te nje shtet", tha ai. Rama sqaroi gjithashtu se eshte ne kete
sfide per te udhehequr kete skuader fituese dhe per te marre mandatin e
kryeministrit per te qeverisur Shqiperine dhe Tiranen bashke me gjithe
Shqiperine. "Kjo do te behet ne bashkepunim me kryetarin e ardhshem te
Bashkise se Tiranes, i cili do te jete kryetari i Bashkise qe ne do t'i
propozojme kryeqytetit", beri te ditur Edi Rama. Nderkaq Partia
Socialiste hyn ne nje tjeter faze politike, ku do te behet dhe prezantimi i
te gjithe kandidateve dhe kandidateve ne te gjitha listat, ne cdo qark te
vendit.
Kryesocialisti: Nano i ka kthyer kurrizin partise
Kryesocialisti Edi Rama, komentoi diten e djeshme faktin qe ne listat e
partise qe ai drejton, ish-kryesocialisti Fatos Nano nuk eshte pjese e
listes, duke u shprehur se kjo ka ndodhur pasi i ka kthyer kurrizin Partise
Socialiste. "Listat e deputeteve nuk jane lista qe bejne vleresime
historike, por jane lista qe perfaqesojne skuadra qe angazhohen per te
ardhmen", u shpreh Rama. Sipas tij, eshte vertet per te ardhur keq dhe
eshte shume i keqardhur qe Fatos Nano eshte i vetmi ish-kryetar i nje
partie, qe ben thirrje per te mos votuar partine e tij. "Por, ky eshte
problemi i tij, projekti yne i ri politik eshte nje projekt qe zhvillohet
mbi bazen e garancive per te ardhmen dhe jo vleresimeve per te shkuaren",
vleresoi kryetari i Partise Socialiste. Por mungesa e disa figurave
socialiste ne listat e kandidateve, nuk duket se perben nje problem per
zotin Rama. "Nuk ka pasur ne kendveshtrimin tone nje kriter kualifikues
apo skualifikues bazuar ne rezultate individuale ne gara te meparshme.
Sigurisht ka pasur nje vemendje per te vleresuar performancen e gjithsecilit,
kudo", sqaroi kriterin e perzgjedhjes se kandidaturave, Edi Rama.
Lista e kandidateve te PS
QARKU BERAT
1. Erion Brace
2. Fidel Ylli
3. Ermonela Velaj
4. Marko Bello
5. Eduart Bejko
6. Selman Hodaj
7. Anila Agalliu
8. Valbona Zylyftari
QARKU DIBER
1. Sadri Abazi
2. Qemal Minxhozi
3. Ylli Mmanjani
4. Ulsi Manja
5. Hamide Beqiri
6. Adelina Farrici
QARKU DURRES
1. Blendi Klosi
2. Rudina Seseri
3. Hazir Gashi
4. Gazmir Bizhga
5. Klodiana Spahiu
6. GJon Bardhi
7. Edison Konomi
8. Ali Dobroshi
9. Ismail Dani
10. Gazmend Kabashi
11. Rolant Xhelilaj
12. Ledion Lako
13. Gezim Agasi
QARKU ELBASAN
1. Valentina Leskaj
2. Ilir Bejtja
3. Shegush Ligori
4. Taulant Balla
5. Damian Gjiknuri
6. Agim Leka
7. Skender Hasa
8. Kastriot Belshi
9. Arben Kamani
10. Isa Qatja
11. Astrit Halili
12. Bukurosh Maci
13. Ndricim Hysa
14. Luljeta Dollani
QARKU FIER
1. Gramoz Ruci
2. Ermelinda Meksi
3. Albert Caci
4. Fatos Tushe
5. Armando Subashi
6. Bashkim Fino
7. Ervin Koci
8. Arben Cuko
9. Piro Lutaj
10. Arion Mucaj
11. Anduel Xhindi
12. Bujar Cela
13. Alma Bejtaj
14. Gentian Nushi
15. Pajtim Isufaj
16. Fredi Kokoneshi
QARKU GJIROKASTER
1. Arta Dde
2. Vangjel Tavo
3. Ethem Ruka
4. Elvira Shapllo
5. Kristaq Kristani
QARKU KORCE
1. Ben Blushi
2. Pandeli Majko
3. Mimi Kodheli
4. Alfred Dalipi
5. Arben Ahmetaj
6. Olta Xhacka
7. Irena Kallco
8. Arben Rroko
9. Demir Agastra
10. Bashkim Hazisllari
11. Tatiana Selenica
12. Ilir Xhakolli
QARKU KUKES
1. Asllan Dogjani
2. Fatmir Hoxhaj
3. Rexhep Ukperaj
4. Tatiana Kerxhaliu
QARKU LEZHE
1. Gjok Jaku
2. Gjovalin Kadeli
3. Armando Prenga
4. Ndrec Deda
5. Dave Gjoka
6. Manushaqe Kuli
7. Fran Marku
QARKU SHKODER
1. Ilir Beqja
2. Tom Doshi
3. Ndue Kola
4. Astrit Beci
5. Paulina Hoxha
6. Helidon Bele
7. Nikolin Dedvukaj
8. Falma Fshazi
9. Agim Shimaj
10. Luan Heta
11. Arta Gjonaj
QARKU TIRANE
1. Vasilika Hysi
2. Besnik Baraj
3. Kastriot Islami
4. Saimir Tahiri
5. Fatmir Xhafaj
6. Andis Harasani
7. Ditmir Bushati
8. Eglantina Gjermeni
9. Namik Hamza Dokle
10. Enkelejda Shkreli
11. Eduard Shalsi
12. Xhemal Qefalia
13. Dashamir Peza
14. Ilir Gjoni
15. Artan Gaci
16. Auron Tare
17. Elisa Spiropali
18. Artan Lame
19. Sefer Dervishi
20. Bledar Cuci
21. Ibrahim Kalemi
22. Shpetim Cami
23. Naim Asllani
24. Mehmet Hasalami
25. Diana Ndrenika
26. Sokol Kraja
27. Sule Cara
28. Gerta Lubonja
29. Ilirjan Mihali
30. Bledar Doracaj
31. Gert Janaqi
32. Abdyl Sarja
Qarku vlore
1. Arben Isaraj
2. Luiza Xhuvani
3. Arben Malaj
4. Shpetim Idrizi
5. Eltar Deda
6. Fatmir Toci
7. Kosta Barjaba
8. Mira Shehu
9. Gezim Tushi
10. Rajmonda Gjoni
11. Edmond Leka
12. Valbona Derhemi
Berisha: Edi Rama beri gabim fatal
Fatjona Mejdini
E Enjte, 21 Maj 2009
Kryetari i Partise Socialiste, Edi Rama, sipas kryeministrit Berisha, ka
bere nje gabim fatal, duke mos u futur ne listen e kandidaturave per deputet
emrin e tij. Sipas Berishes, mosdalja e tij ne lista eshte nje ngjarje qe do
te kete jehonen e saj edhe ne Evrope dhe jo vetem ne vend. Gjate qendrimit
te tij ne komunen Voskop, ne inaugurimin e fillimit te rruges per ne
Voskopoje, kryeministri Berisha deklaroi se Rama duhet te merrte ne dore
drejtimin e vertete te PS-se dhe jo te mbetej peng i interesave te ngushta
te lejeve te ndertimit ne kryeqytet. "Ky eshte nje turp, jo vetem per
Shqiperine, por per mbare Evropen. Ki kurajen, merr guximin dhe shkeputu nga
lejet e ndertimit, dil ne shesh, te dalim me alternativa dhe t'u themi
shqiptareve se cfare do te bejme ne ne kater vitet qe vijne", i beri
thirrje kryeministri Berisha nga Korca, kryetarit te socialisteve. Sipas
Berishes, Edi Rama me premtimet e tij te pabaza qe po ben ne kete prag
fushate i ngjan paraardhesit te tij, Fatos Nano. "Ai premtoi 197 mije
vende pune, por e mbani mend Fatos Nanon me premtimin per 200 mije vendet e
punes", deklaroi Berisha. Por sipas tij, mazhoranca do te merrej vetem
me qytetaret dhe jo me kundershtaret e saj politike. Ne kete kuader ai
theksoi se si rezultat i reformave te qeverise, Partia Demokratike ndihej me
e sigurt se kurre ne fitoren e saj. Duke u perqendruar ne investimet ne kete
zone, kryeministri Berisha deklaroi se se shpejti do te nisnin punimet per
rrugen e Voskopojes, nje nga qendrat me te bukura turistike te vendit. Per
kreun e ekzekutivit, me rrugen e re qe pritet te ndertohet emri i vjeter dhe
i rendesishem i kesaj zone historike do te marre nje rendesi te vecante.
"Ne nisim punimet me nje investim rreth 600 milion leke, me te gjitha
parametrat e nje rruge evropiane, e cila do ta beje Voskopojen qendren me
terheqese te Shqiperise juglindore", tha Berisha. Sipas tij, Voskopoja
meriton dhe duhet te kete sa me pare infrastrukture evropiane, qe turistet
nga e gjithe Evropa te vijne dhe ta vizitojne, per te pare trashegimine e
rendesishme kulturore dhe fetare te kesaj zone. Shqiperia, ka kembengulur
kreu i qeverise, kurre nuk do te jete nje vend i zhvilluar, ne qofte se
Voskopi, Podgoria, Dhemblaku, Mokra, Qukesi dhe mbare komunat e vendit nuk
jane te zhvilluara. "Ne do te bejme cdo gje qe keto pasuri qe flene ,
te shnderrohen ne vlera per ju, vlera per femijet tuaj, vlera per brezat qe
vijne", tha ai. Sipas Berishes, qeveria do te bente te gjitha
perpjekjet edhe ne kater vitet e ardhshme per te ruajtur edhe zhvilluar edhe
me tej keto zona te rendesishme kulturore, historike dhe fetare te vendit.
"Udhetimi yne ka te beje me besimin, tek njeri -tjetri, me besimin tone
tek vendi, me besimin e te tjereve tek Shqiperia. Vetem ne muajt dhjetor,
janar, shkurt qeveria jua ka firmosur per ju, dhe ne emrin tuaj 5 miliard
euro kontrata , nga te cilat 3,5 miliard per energjine, punimet e te cilave
do te fillojne gjate kesaj periudhe", tha Berisha.
Rruga, investim 600 milione leke ne Voskop-Voskopoje
Kryeministri Berisha deklaroi ne komunen e Korces, Voskop se qeveria qe ai
drejtonte ne keto kater vite kishte investuar 100 milion leke me shume sec
kishin investuar socialistet ne tete vite. "Ne komunen e Voskopit gjate
8 viteve socialistet kane investuar rreth 5 milion leke. Qeveria ime pa
llogaritur investimin e sotem qe eshte 600 milion leke ka investuar rreth
150 milion leke te tjera", deklaroi Berisha. Po keshtu, kryeministri
Berisha u zotua dje se ai zotohej se do te financonte ne mandatin e tij te
dyte cdo projekt te tyre ne menyre qe ti jepej cdo komune te Korces dhe cdo
komune te Shqiperise infrastruktura e merituar. "Juve ju interesojne
rruge te mira qe te ecni me shpejtesi, te kurseni kohe dhe ne po i ndertojme
ato. Juve ju interesojne ujesjelles dhe kanalizime. Ne ju japim fjalen se ne
kater vitet qe vijne, cdo shtepi e fshatit shqiptar do te kete ujin brenda
dhe ky eshte zotimi yne", deklaroi Berisha. Sipas tij, ne mandatin e
dyte nje rendesi e vecante do ti jepej edhe arsimit te femijeve dhe per
pasoje ndertimit te shkollave te reja.
http://www.panorama.com.al/index.php?id=28457
KQZ,
vetėm 8 parti i depozitojnė listat |
»
Vendosur:
19/05/2009 - 07:55 |
Komisioni Qendror i Zgjedhjeve shtyn edhe katėr orė tė tjera afatin
zyrtar e paraqitjes sė listave tė kandidatėve pėr deputetė nga ana e
partive politike qė do tė konkurrojnė nė zgjedhjet e 28 qershorit. Nė
njoftimin e saj zyrtar, KQZ-ja lajmėron se afati i fundit i dorėzimit tė
listės shumemėrore pėr kandidatėt pėr deputet ėshtė data 19 maj, ora
20:00. Shkak i kėsaj shtyrje ėshtė pėr ti dhėnė kohė KQZ-sė, pėr
verifikimin e dokumentacionit qė paraqet nga ana e subjekteve zgjedhore.
Partia Demokracia Sociale e Paskal Milos ishte subjekti i parė politik qė
depozitoi listėn shumemėrore tė kandidatėve pėr deputetė. Pas kėsaj,
Lidhja Demokristiane e Nikollė Lesit depozitoi listėn me emrat e deputetėve
tė tij nė kėto zgjedhje. Mė pas sipas burimeve zyrtare pranė KQZ-sė, mėsohet
se Aleanca Kombėtare, Partia e Gjelbėrt, Bashkimi Liberaldemokrat dhe
Partia e Punės sė Shqipėrisė sė Organizuar ka depozituar listat e
zgjedhėsve. Mėsohet se dje nė darkė kanė depozituar listat edhe Partia
Lėvizja e Legalitetit dhe Partia Aleanca e Maqedonasve pėr Integrim
Europian. Gjithsej deri nė orėn 2:.00 ishin tetė subjekte politike qė
kanė depozituar listėn shumemėrore me kandidatėt pėr deputetė. Sot ėshtė
dita e fundit ku pritet tė paraqesin listat edhe koalicionet politike tė
PD, PS, LSI dhe Poli i Lirisė.
http://balkans.courriers.info:80/article12922.html
Osservatorio sui Balcani
Albanie : demain,
une grande puissance énergétique ?
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 11 mai 2009
Mise en ligne : mardi 19 mai 2009
Le Premier ministre Sali Berisha est bien décidé ą faire de lAlbanie
une grande puissance énergétique. Plusieurs projets sont envisagés :
une centrale nucléaire albano-croate aux alentours de Shkodra, mais aussi
une centrale thermique ą charbon sur le site de Porto Romano, prčs de Durrės,
construite en partenariat avec lItalie, sans oublier le nouveau terminal
pétrolier de Vlora. Alors que les contestations écologistes
samplifient, notamment ą Shkodra, le gouvernement Berisha essaie de
temporiser.
Par Indrit Maraku
LAlbanie, puissance énergétique des Balkans ? Cest le projet
du Premier ministre albanais, Sali Berisha, qui, pour y parvenir, développe
les partenariats avec la Croatie et lItalie.
« Mon objectif est que lAlbanie devienne la puissance énergétique
des Balkans », déclarait Sali Berisha le 4 décembre 2008, lors
dune conférence de presse. Ą ses cōtés, se trouvait son homologue
italien, Silvio Berlusconi. « Nous sommes décidés ą nous engager
sur la voie du nucléaire, poursuivait Sali Berisha, et je vois en lItalie
notre premier partenaire et collaborateur dans ce secteur ». Depuis
lors, la politique énergétique albanaise a quelque peu évolué : la
Croatie est devenue le premier partenaire pour la construction dune
centrale nucléaire et lItalie a, pour le moment, décidé de
sinvestir dans la construction dune centrale thermique ą charbon, qui
se situera aux environs de Durrės.
Centrale nucléaire et contestations...
La nouvelle dun accord entre Tirana et Zagreb pour la construction
dune centrale nucléaire prčs de Shkodra publiée dans un premier
temps par les médias croates puis reprise par les médias albanais a
fait réagir lopinion publique locale. La centrale serait en mesure de
produire prčs de 1500 mégawatts (MW) et sa construction coūterait plus de
4 milliards deuros. HEP, la compagnie nationale croate de lélectricité,
financerait une partie du projet.
Effrayés par un éventuel scénario catastrophe et par les dommages que
subira trčs probablement leur environnement, les habitants de Shkodra,
bastion électoral du Parti démocratique (PD) de Sali Berisha, ont
largement protesté contre le projet, assurant au gouvernement quils se
vengeraient dans les urnes.
Le message a été saisi au vol. De retour de Chine, Sali Berisha a vite
démenti lexistence dun tel plan. Il sest empressé daccuser son
rival, le socialiste Edi Rama, davoir tout manigancé en soudoyant la
presse croate et en alimentant les inquiétudes des habitants de Shkodra,
lors de sa derničre visite organisée autour de ce thčme.
Cependant, la presse de Tirana a rappelé au Premier ministre ses propres
mots, prononcés aprčs son entretien avec son homologue Ivo Sanader, ą
Zagreb, le 10 février 2009 : « Avec le Premier ministre Ivo
Sanader, nous avons décidé de travailler ensemble. Nous discuterons aussi
avec notre ami Silvio Berlusconi. Une centrale nucléaire commune présenterait
des avantages énormes pour lAlbanie ». Interviewé par la presse
monténégrine, le porte-parole du ministre croate de lEconomie, a déclaré
que les gouvernements albanais et croate ont déją créé un groupe de
travail composé de 5 experts par pays. Cette information confirme le sérieux
du projet albano-croate.
Or, dans ses derničres déclarations ą ce sujet, Sali Berisha a démenti
lexistence dun tel projet. Les analystes politiques de Tirana
expliquent ce retournement par la crainte que le Premier ministre doit éprouver
ą lidée de perdre la confiance de Shkodra, bastion du Parti démocrate,
ą quelques semaines des élections législatives du 28 juin. Selon ces mźmes
analystes, la Croatie a intérźt ą faire construire une centrale nucléaire
en Albanie, en vue de sa future entrée dans lUnion européenne (UE) dont
les rčgles en matičre de nucléaire sont trčs strictes. Aussi, la Croatie
possčde une partie de la centrale de Krko, située ą cheval sur la
frontičre slovéno-croate, dont elle partage lexploitation avec la Slovénie.
Celle-ci garantit ą la Croatie 20% de sa consommation énergétique. Mais
sa fermeture prévue pour 2023 ą fait réfléchir les autorités croates ą
une alternative.
Charbon et tensions
En Albanie, une autre source dénergie entretien la polémique :
le charbon. Depuis lautomne 2008, certains projets énergétiques sont au
centre des relations italo-albanaises, et sont les motifs des récentes
visites dans la capitale albanaise du Premier ministre italien Silvio
Berlusconi, de son ministre des Affaires Etrangčres, Franco Frattini, et du
ministre du Développement économie, Claudio Scajola. Au départ, Rome
pensait construire une centrale nucléaire en territoire albanais. Mais étant
donné les longs délais pour la concrétisation du projet et les besoins
pressants en énergie de lItalie, loption dune centrale thermique a
été privilégiée.
Les deux pays sont déją parvenus ą un accord : la société
italienne Enel, réalisera un parc énergétique ą Porto Romano, ą
proximité de Durrės. Celui-ci comprendra deux centrales ą charbon, soit
une capacité de production de 800 MW chacune. Le projet qui prévoit
aussi la construction dune ligne dinterconnexion sous-marine pour
acheminer lénergie produite en Italie devrait źtre opérationnel
dici 2014.
Les associations locales de défense de lenvironnement ont manifesté
leur refus de limplantation dune telle structure sur leur sol. Selon
ces derničres, une fois entrée en fonction, la centrale ferait
sensiblement augmenter la pollution de cette zone, hautement touristique.
Les experts dEnel ont promis que lénergie produite sera propre ą 98%
et ont présenté aux autorités albanaises les résultats, plutōt
positifs, dune étude, effectuée par leurs soins, sur limpact que la
centrale sur lenvironnement.
La presse de Tirana, qui a suivi de prčs laffaire, sest aussi
montrée sceptique. Selon le quotidien Shqip, interrogés par les
journalistes sur les émissions de CO2 par la centrale ą charbon, les
techniciens dEnel ont répondu qu« il était trčs difficile de
quantifier ces émissions ». Les écologistes de Durrės ont demandé
ą des experts européens indépendants de vérifier les données rapportées
par létude dEnel. Leurs conclusions sont beaucoup plus pessimistes
que celles émises par les experts de la compagnie italienne.
Désormais, le projet nattend pourtant plus que la signature du ministčre
de lEnvironnement albanais pour źtre mené ą bien. Pour lheure, le
ministčre temporise, en attendant dy voir plus clair.
Vlora sacrifiée sur lautel de lénergie
Dans le Sud, la situation est plus calme et les protestations, qui
avaient mobilisé les citoyens de Vlora en 2008 contre la compagnie
italienne Petrolifera, sont un lointain souvenir. La construction de la
centrale thermique et des terminaux de production pétrolifčre, dans la
baie de la ville, est en phase dźtre achevée : le terminal pétrolier
sera opérationnel fin mai et la centrale thermique entrera en fonction en
juin.
Ardian Klosi, intellectuel et activiste, sest fortement opposé ą ces
deux projets, il sexplique sur le combat quil mčne au journal Korrieri :
« Il ne sagit pas dune capitulation, mais dune retraite
temporaire. Cétait une bataille inégale : dun cōté une
compagnie multimillionnaire, la Banque mondiale, le gouvernement, les
pouvoirs locaux et les forces de lordre, de lautre un petit mouvement
autofinancé fondé sur le volontariat ».
Avant les élections législatives de 2005, lorsquil était encore en
campagne, Sali Berisha promettait aux citoyens de Vlora quil protégerait
la zone de toutes les pollutions, précisant ą ce sujet que le terrain
actuellement occupé par la Petrolifera « na pour destin que de
devenir un jardin pour enfants ». Quatre ans plus tard, Sali Beisha
occupe le poste de Premier ministre, et les 200.000 habitants de Vlora,
devront donc apprendre ą vivre ą proximité de tels dispositifs.
http://balkans.courriers.info:80/article12902.html
Korrieri
Le FMI « pénalise »
lAlbanie
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 13 mai 2009
Mise en ligne : jeudi 14 mai 2009
Le FMI vient de garantir un crédit ą 3% ą la Bosnie-Herzégovine, la
Serbie et la Roumanie. Par contre, lAlbanie ne pourra obtenir un crédit
de 250 millions deuros quau taux de 11%. En effet, Tirana refuse de
conclure un accord dajustement structurel avec le FMI. Le ministre des
Finances et le Premier ministre albanais considčrent toutefois ce crédit
comme une « transaction en or ».
Par Blerina Zylyftari
Le FMI a accordé des crédits avec des conditions trčs avantageuses ą
divers pays des Balkans, sauf ą lAlbanie qui sen sort avec un taux
dintérźt beaucoup plus élevé que ses voisins. La raison en est simple :
dans une conjoncture économique mondiale difficile, la plus grave crise
depuis la Seconde Guerre mondiale, lAlbanie a refusé de signer
laccord avec le FMI. En effet, le gouvernement na pas voulu que le
gardien mondial des finances internationales se mźle des indicateurs macro-économiques,
quelque peu malmenés par le gouvernement dans le cadre de la campagne électorale
déją lancée.
Dautres pays européens ont signé de nouveaux accords avec le FMI
pour pouvoir bénéficier de fonds ą bas coūt, mais aussi pour profiter de
la grande expérience de linstitution. Or, en ce qui concerne lAlbanie,
un nouveau accord avec lorganisation qui veille aux finances mondiales
aurait compromis les décisions risquées de dépenses engagées par le
gouvernement avant les élections, alors que la crise économique bat son
plein partout, en Albanie comme ailleurs.
LAlbanie a refusé toute discussion sur laccord avec le FMI.
« Le FMI crée plus de problčmes quil nen résout en période
difficile », affirmait encore récemment Sali Berisha dans une
interview. De son cōté, le FMI se dit prźt ą tout moment ą démarrer un
nouveau contrat avec le gouvernement albanais, ou du moins un programme de
collaboration.
« Ce sont les conditions du marché. En 2008, le gouvernement
albanais a bénéficé dun crédit qui reflétait les conditions du marché
de lépoque. Espérons que les conditions évoluent dans le bon sens
dici un an. De plus, lAlbanie na pas voulu signer de contrat avec
le FMI », explique Ann Margret Westin, la représentante du FMI ą
propos du crédit ą taux élevé accordé ą lAlbanie.
Selon le FMI, lAlbanie souffre aussi de la crise qui touche ses
exportations, entraīnant des suppressions demploi. Linstitution prévoit
aussi la baisse des apports financiers des émigrants, qui jouent un rōle
crucial dans léconomie albanaise et le pouvoir dachat des familles
pauvres. Le FMI évaluait la croissance albanaise pour 2008 ą 6,8%, mais en
2009, elle ne dépassera gučre 1%, selon les prévisions du Fonds.
http://balkans.courriers.info:80/article12593.html
Gazeta shqiptare
Albanie : un
projet de loi pour dédommager les victimes du communisme
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 30 mars 2009
Mise en ligne : jeudi 7 mai 2009
Le ministčre de la Justice albanais va présenter au Parlement un projet
de loi pour dédommager les victimes du régime communiste, en prenant
comme date référence le 29 novembre 1944. Mais les associations
demandent que soient également prises en compte les personnes qui ont été
exécutées juste avant quEnver Hoxha prenne le pouvoir.
Le ministčre de la Justice albanais présentera bientōt au Parlement
un projet de loi prévoyant de nouvelles dispositions pour les dédommagements
des anciens persécutés politiques, notamment par la mise en place dun
fonds spécifique. Ainsi, on pourra remonter jusquą la quatričme génération
si un prisonnier politique mort en prison na pas dhéritiers
directs. Lamendement prévoit que la fratrie du prisonnier ou, en leur
absence, ses neveux et ničces, pourront bénéficier du dédommagement
pour le préjudice subi.
Le document du ministčre de la Justice prévoit en outre :
lélargissement de la liste des actions politiques
susceptibles de sanctions pénales, définies par larticle 5 de la
loi actuelle
la date limite de remise des dossiers le 1er juillet 2009
le cas des personnes exécutées sans jugement, y compris le dédommagement
financier
la simplification de la procédure de reconnaissance pour les
personnes détenues dans des camps fermés.
Le ministčre na toutefois pas examiné la demande des
associations de victimes de dédommager les personnes fusillées sans
jugement par les Communistes avant la libération de lAlbanie, le 29
novembre 1944. Celles-ci affirment que les Partisans, qui navaient
pas encore pris le pouvoir, ont froidement abattu des intellectuels ou
des opposants, immédiatement aprčs la libération de la capitale, le
17 novembre 1944.
Pour le moment, ces personnes ne peuvent bénéficier dun
quelconque dédommagement, la date fixée par la loi étant le 29
novembre 1944. Face au refus de lÉtat albanais, les associations
demandent que ces personnes puissent au moins bénéficier du statut du
martyr de la Nation, ce qui donnerait ą leurs proches le droit ą une
retraite spécifique. Mais les propositions du ministčre de la Justice
ne semblent pas prendre en compte cette revendication.
http://balkans.courriers.info:80/article12411.html
Gazeta Tema
20 février 1991 en
Albanie : le jour oł Enver est tombé
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 20 février 2009
Mise en ligne : mardi 19 mai 2009
En 1991, Enver Hoxha est mort depuis six ans. LAlbanie, dirigée depuis
1945 par le régime communiste le plus sévčre dEurope, aspire ą la
liberté et ą la démocratie. Pour en finir définitivement avec les
symboles de la dictature, un matin de février, une foule de manifestants
envahit la place Skanderbeg et fait chuter la statue du « guide bien
aimé du peuple ». Lčre du pouvoir communiste albanais est désormais
terminée.
Par Armand Maho
Le 18 février 1991, les étudiants de luniversité de Tirana
entamaient une grčve de la faim, en signe de protestation contre
lomniprésence dEnver Hoxha cinq années aprčs sa mort. Cette
action était menée en dépit des menaces du Premier secrétaire du Comité
central du Parti du travail de lAlbanie (PPSH), Ramiz Alia, qui
interdisait formellement ą quiconque de toucher aux symboles de la
dictature. Mais lépoque était ą lavčnement du Parti démocratique
(PD) et la libération totale du peuple albanais des fers du communisme était
imminente.
Une statue qui dérange
Aprčs avoir adressé la liste de leurs revendications au gouvernement
de lépoque, les étudiants décidčrent de boycotter les cours puis de
se réunir ą Tirana, sur la place Skanderbeg, doł se mettaient en
branle les manifestations de Décembre, baptisées « Manifestation
pour la démocratie ».
Azem Hajdari, Arben Imami, Eduard Selami, Neritan Ceka et lactuel
Premier ministre Sali Berisha, tous membres du Parti démocratique (PD)
fraīchement formé, se joignirent aux étudiants. Les jeunes orateurs qui
se relayaient ą la tribune demandaient tous la mźme chose : que le
nom de lhomme, Enver Hoxha, qui avait tenu le pays sous sa férule
pendant prčs dun demi-sičcle soit retiré de la place quil
occupait sur le fronton de leur université et que soit déboulonnée sa
statue trōnant sur la place.
Les protestations se poursuivirent durant plusieurs jours. Les autorités
ne pliaient pas. Le Bureau politique martelait ą qui voulait lentendre
que le nom dEnver Hoxha « était intimement lié ą lhistoire
du pays ». Vivant ses derniers instants, le pouvoir communiste
saccrochait ą ses symboles. Le processus est devenu inéluctable quand
des milliers dhabitants de Tirana se sont joints aux étudiants. La
liste des grévistes de la faim sallongeait. On commenēait ą prendre
conscience que la mise ą bas définitive de la dictature nétait pas
une utopie. Pour tenter denrayer le phénomčne, Hekuran Isai, ministre
de lIntérieur, ordonna un durcissement de la répression. Larmée
patrouillait nuit et jour dans les rues de Tirana.
Ą peine créés, les syndicats enjoignent aux travailleurs ą venir
grossir les rangs des grévistes. Malgré les menaces des directeurs
communistes des entreprises et la forte probabilité de perdre leurs
emplois, des milliers de travailleurs et dintellectuels se sont réunis
autour du cinéma de la cité universitaire, transformé en quartier général.
Le gouvernement de Ramiz Alia campait toujours sur ses positions. Les
voitures de la police patrouillaient autour du cinéma. Non loin de lą,
les tanks de larmée attendaient les ordres.
Au matin du 20 février, létat de santé des étudiants grévistes
de la faim, retranchés dans le cinéma, était devenu inquiétant. Il était
temps de passer ą laction. Ą lextérieur du Q.G, les appels ą la
chute définitive de la dictature ne cessaient de se faire entendre. Vers
dix heures, un groupe de femmes, ouvričres dans le textile, appelčrent
ą marcher vers le quartier des apparatchiks, « le Bloc ». Ą
peine le départ de la marche donné, la police intervint pour stopper les
manifestants. En vain. La répression ne faisait que renforcer lardeur
du cortčge. Voyant quelles ne faisaient pas le poids, les forces de
lordre sécartčrent et laissčrent passer le mouvement. Les véhicules
blindés et les tanks étaient positionnés aux extrémités du boulevard
des Martyrs de la nation, qui mčne ą la place Skanderbeg. Laccčs ą
cette derničre était libre, mais un grand nombre de policiers
encerclaient et protégeaient la statue du dictateur. Rien ne semblait résister
ą cette masse dindividus qui ne pensait quą une chose : déboulonner
la statue de lidole. Malgré les ordres du gouvernement, un groupe de
journalistes décida de filmer et de retransmettre lévčnement.
Enver Hoxha mord la poussičre
Ni les coups de bāton, ni les gaz lacrymogčnes, ne pouvaient arrźter
la foule. Un groupe de personnes réussit ą sapprocher de la statue et
ą nouer un cāble autour de la main dEnver. On lattacha ą une
voiture. La contre-attaque de la police fit reculer la foule pendant
quelques instants, mais le mouvement ne faiblit pas.
Un jeune homme en pantalon vert juché sur la statue jetait des pierres
sur les forces de lordre. Ces derničres tentčrent de repousser les
charges de la foule, toujours plus violentes. Les manifestants commencčrent
ą tirer sur le cāble, la statue chancela. Au bout de quelques minutes,
elle tomba. La dictature était ą terre. Pour de bon cette fois-ci.
Un hélicoptčre survola le groupe puis séloigna. La foule était
en liesse, les forces de lordre se repličrent. Les manifestants attachčrent
la statue ą un véhicule, puis la traīnčrent dans les rues de Tirana
jusquą la cité universitaire, pour la montrer aux grévistes de la
faim. La fźte pouvait vraiment commencer.
Ces évčnements signifient beaucoup pour lAlbanie. Au-delą de la
mise ą bas de la statue dEnver Hoxha, cest toute une idéologie que
lon renversait. En détruisant ces symboles, les Albanais exorcisaient
le mal qui avait rongé leur pays pendant plus de 60 ans.
http://balkans.courriers.info:80/article12730.html
Shekulli
Les Macédoniens dAlbanie
se battent pour retrouver le nom de leur village
Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 15 avril 2009
Mise en ligne : mardi 5 mai 2009
Les Macédoniens qui vivent dans le sud de lAlbanie se battent depuis
des années pour que le village de Liqenas retrouve son nom antérieur de
Pustec, changé en 1970 par le gouvernement communiste pour « faire
barrage aux influences étrangčres ». Une revendication qui
pourrait bien aboutir, alors que la campagne électorale débute et que la
majorité du Premier ministre Sali Berisha cherche ą capter le plus de
soutiens possibles, en courtisant les minorités nationales du pays.
Par Fejzi Braushi
Les
élections législatives du 28 juin approchent en Albanie, alors que le
Parlement a récemment adopté un nouveau systčme électoral. La majorité
de droite, actuellement au pouvoir, fait feu de tout bois pour sassurer
le plus de soutiens possibles. Elle courtise bien sūr les voix des
Albanais mais aussi celles de la minorité macédonienne qui vit dans le
sud-est du pays. Le Parti démocratique (PD) sest aussi rapproché du
Parti des droits de lhomme, représentant les intérźts de la minorité
grecque, ainsi que des communautés rrom et égyptienne, ą qui le Premier
ministre Sali Berisha a promis de nouvelles cartes didentité gratuites
(une grande campagne déquipement en nouvelles cartes didentité est
actuellement en cours en Albanie).
La proposition
Cest dans cette atmosphčre deffervescence électorale que le
Parlement a reēu une proposition inhabituelle de la part dun membre de
la majorité de Sali Berisha. Le Président de la Commission de léconomie
et des finances, Edmond Spaho, a présenté ą la Commission des lois un
projet demandant le changement du nom du village de Liqenas. Député de
cette zone, Edmond Spaho, a précisé avoir reēu une pétition de la
minorité macédonienne habitant la région qui demande que leur village
se nomme désormais Pustec. Préparée depuis longtemps, cette demande
na été adressée au Parlement que deux mois avant les élections générales,
ce qui montre bien les efforts que fait la majorité de droite pour séduire
les Macédoniens et surtout pour sassurer de leurs votes.
Découvrez notre cahier « Petits
peuples » et minorités nationales des Balkans
Naturellement, une telle initiative, comme ne manquent pas de le préciser
ses instigateurs, vient aussi du fait que lÉtat albanais doit désormais
respecter les droits des minorités vivant en Albanie. En loccurrence,
il sagit de la population macédonienne, qui aprčs la définition des
frontičres en 1912, sest trouvée dans le territoire albanais. LÉtat
macédonien est, quant ą lui, loin dagir de la mźme maničre avec les
minorités albanaises. Ces derničres se plaignaient souvent du fait que
les Accords dOhrid ne sont pas convenablement respectés par les
autorités macédoniennes.
Liqenas ou Pustec ?
Le village de Liqenas se trouve au bord du lac du Petit Prespa, dans le
district de Korēa. Cest un bourg habité par quelque 3.500 personnes
dorigine macédonienne. Son nom vient du mot « Liqen »
signifiant « lac » en albanais. Depuis la chute du régime
communiste en 1990, les habitants de la zone ne reconnaissent et
nutilisent que le nom de Pustec. Un décret de la Présidence du
Parlement communiste avait donné au village le nom de Liqenas en 1970.
Il sagissait, ą lépoque communiste, dune faēon de « faire
barrage aux influences étrangčres », par la modification des
toponymes. Dčs linstauration de la démocratie et le retour de la
question des droits de la personne et des minorités, les habitants de la
région se sont battus pour que les villages récupčrent leurs toponymes
antérieurs. Une pétition a alors été signée par les habitants et par
le Conseil de la commune, puis remise au député de la région, Edmond
Spaho. Ce dernier a signalé cette initiative au Parlement albanais.
Le changement du nom dun village ne peut źtre obtenu que par une
loi spéciale, selon la Constitution albanaise et les lois « sur le
pouvoir local » et « sur les répartitions administratives et
territoriales des pouvoirs locaux ».
B92
Joe Biden dans les
Balkans : « coopération » ą Belgrade, attente fiévreuse ą
Pristina
Traduit par Jean-Arnault Dérens
Sur la Toile :
Mise en ligne : mercredi 20 mai 2009
Aprčs Sarajevo, Joe Biden continue son tour des Balkans. Il est arrivé
mercredi matin ą Belgrade, oł des mesures exceptionnelles de sécurité
avaient été prises. Il a souligné la volonté des USA de « coopérer »
avec la Serbie, malgré les divergences de vue existant entre les deux pays.
Jeudi matin, le vice-Président américain doit se rendre au Kosovo, oł il
est attendu dans la fičvre.
Aprčs son entretien avec le Président Tadić, Joe Biden a déclaré
quil était venu ą Belgrade, au nom du Président Obama, porter un
message clair : les USA veulent développer leur coopération avec
Belgrade et soutenir ladhésion de la Serbie ą lUnion européenne.
Pour sa part, Boris Tadić a déclaré quil estimait que la visite du
vice-Président américain ouvrait « une nouvelle étape » dans
les relations entre les USA et la Serbie.
« Les USA nattendent pas que la Serbie reconnaisse lindépendance
du Kosovo. Ce nest pas une condition pour notre aide. Les USA vont
continuer ą exiger que les Serbes du Kosovo bénéficient de la meilleure
protection possible, et ils attendent que la Serbie coopčre sur le dossier
du Kosovo avec lUE et les autres acteurs internationaux », a précisé
Joe Biden.
« Nous pouvons nous entendre sur le fait que nous ne sommes pas
daccord ą propos du Kosovo, ą la condition davoir les uns envers les
autres des attentes raisonnables », a-t-il poursuivi. Joe Biden a également
déclaré quil attendait que Belgrade fasse tout ce qui est dans ses
possibilités pour arrźter les derniers fugitifs de La Haye.
Attente fiévreuse ą Pristina
Joe Biden partira jeudi matin de Belgrade pour Pristina. Il sera attendu
ą laéroport par les autorités du Kosovo et 50 étudiants de lUniversité
américaine du Kosovo. Les autorités de Pristina et de nombreuses
personnalités ont appelé tous les citoyens a attendre dans les rues la
visite du vice-Président. Les préparatifs de la fźte battent déją leur
plein dans la capitale du Kosovo.
La visite du vice-Président américain a cependant été vivement
contestée par lÉglise orthodoxe serbe. Lévźque Artemije de Prizren
et de Raka a déclaré quil nautoriserait pas Joe Biden ą visiter
le monastčre de Visoki Dečani, mais le Sabor de lÉglise a annulé
cette décision mercredi matin. Joe Biden devrait donc se rendre demain ą
Visoki Dečani.
BIRN
Joe Biden en visite dans
les Balkans : le grand retour de la diplomatie américaine
Traduit par Jacqueline Dérens
Sur la Toile :
Mise en ligne : dimanche 17 mai 2009
Le vice-Président américain Joe Biden entame lundi une visite de trois
jours dans les Balkans. Il doit se rendre au Kosovo, en Bosnie-Herzégovine
et en Serbie. Cest la premičre fois quun responsable américain
dun tel niveau effectue une semblable tournée, qui semble marquer le
« grand retour » de la diplomatie américaine de la région. La
visite est attendue avec plus ou moins denthousiasme par les dirigeants
de Belgrade, Pristina, Sarajevo et Banja Luka.
Cette visite, attendue avec beaucoup despoir, est la meilleure preuve
que ladministration Obama veut jouer un rōle plus actif dans les Balkans
pour renforcer la stabilité encore fragile de la région.
Les Serbes font remarquer que Jo Biden sera le plus haut responsable américain
ą se rendre dans le pays depuis la visite de Jimmy Carter, en juin 1980,
dans ce qui était alors lancienne Yougoslavie.
Les Bosniaques, de leur cōté, notent que, depuis la visite de Bill
Clinton dans le pays en 1996, cest la premičre fois que le pays recevra
la visite dun personnage aussi important.
Pour les Kosovars, Jo Biden est lhomme politique du plus haut rang ą
venir dans le pays depuis la déclaration dindépendance du 17 février
2008, et cette visite est pour eux la preuve de lengagement des USA en
faveur du développement de leur pays.
La visite de Jo Biden commence ce lundi 18 mai par le Kosovo. Il ira
ensuite en Bosnie et terminera sa visite de trois jours ą Belgrade
mercredi.
Le Président du Kosovo Fatmir Sejdiu a dit de cette visite « quelle
montre le profond attachement américain en faveur de la démocratie au
Kosovo et du bon développement de tous les pays de la région. Nous savons
tous depuis le début que les USA ont été et seront un important facteur
de paix et de stabilité, et la paix et la stabilité sont la marque du
respect pour les droits de la personne ».
En Bosnie, la visite de Jo Biden est accueillie avec des sentiments
contradictoires. Dun cōté, les dirigeants bosniaques et croates de la Fédération
apportent leur soutien ą cette visite, de lautre, les dirigeants serbes
de Bosnie affichent plutōt une attitude méprisante.
Depuis des jours, la presse regorgent de commentaires disant que cette
visite est le signe de lintérźt renouvelé de ladministration américaine
pour la région. Les commentateurs font remarquer que cette visite survient
aprčs toute une série de conférences et dautres événements qui ont
montré lintérźt croissant des USA pour la région ces derniers mois.
Le Congrčs américain vient également de demander la nomination dun
envoyé spécial pour les Balkans.
Ą Belgrade, beaucoup saluent la visite en Serbie de Jo Biden comme une
chance ą saisir pour renouer les relations avec Washington, aprčs des années
de suspicion mutuelle.
ivorad Kovačević, Président du Mouvement européen en
Serbie, pense que le vice-Président apportera un message de coopération
aux gouvernements de la Serbie et du Kosovo. « Sa visite a pour but
dencourager Belgrade ą baisser le ton par rapport au Kosovo et Pristina
ą faire de mźme, et de dissuader les deux parties de rechercher des
solutions belliqueuses au conflit », a-t-il déclaré ą B92.
Lambassadeur américain ą Belgrade a déclaré que cette visite démontrait
limportance que la nouvelle administration attachait ą la stabilité
dans la région. « Le vice-Président Jo Biden rencontrera le Président
Boris Tadić. Le but de ces discussions est de donner un nouvel élan
aux relations bilatérales entre les deux pays », a déclaré la
porte-parole de lambassade des USA.
« Comme il a déją été dit, nous savons bien que nous ne sommes
pas daccord sur le Kosovo, mais il y a bien dautres domaines dont nous
pouvons parler et beaucoup de travail peut faire dans la période ą venir »,
a-t-elle ajouté.
Cependant, tout le monde nest pas si enthousiaste ą la veille de la
venue de Jo Biden. Les dirigeants serbes de Bosnie ont ą plusieurs reprises
mis en garde contre cette visite, et ils ont demandé aux USA de se tenir ą
lécart et de laisser les dirigeants locaux trouver eux-mźmes les
solutions ą leurs problčmes.
En réaction bien orchestrée ą la résolution du Congrčs américain
adoptée la semaine derničre, et comme un défi lancé avant la visite du
vice-Président, le Parlement de la Républika Srpska vient dadopter une
série de conclusions demandant que le Haut Représentant pour la Bosnie
cesse dutiliser ses pouvoirs spéciaux et revienne sur toutes les décisions
précédemment prises.
En Serbie, le Parti radical (SRS) a rappelé aux électeurs que Jo Biden
avait été favorable aux frappes de lOtan sur la Serbie en 1999 et ą
« loccupation » dune partie de son territoire qui a suivi,
faisant ainsi référence au Kosovo.
Jo Biden a été un fervent partisan de lindépendance du Kosovo et
dun engagement militaire américain pendant les guerres de lancienne
Yougoslavie.
Le Courrier de la Bosnie-Herzégovine
Joe Biden en Bosnie :
« vous serez jugés durement par lhistoire et vos enfants »
Mise en ligne : mercredi 20 mai 2009
Lors de sa venue ą Sarajevo le mardi 19 mai 2009, le vice-président américain
Joseph Biden, a réaffirmé le soutien des USA ą la Bosnie-Herzégovine,
mais ą condition que les hommes politiques locaux se décident ą réformer
les institutions du pays pour intégrer ą terme lUnion européenne et
lOtan. Au contraire, si aucune réforme nest menée rapidement, la
Bosnie restera « parmi les pays les plus pauvres du monde ».
Par Eléonore Loué-Feichter
« Vous serez jugés durement par lhistoire et vos enfants »,
a déclaré Joseph Biden aux politiciens de Bosnie-Herzégovine lors dun
discours transmis en direct sur toutes les radios et télévisions du pays.
Joseph Biden sest remémoré ses précédentes visites en Bosnie-Herzégovine,
pendant et aprčs la guerre de 1992-95, et les destructions dont il avait
alors été témoin. Il les a comparées ą la reconstruction et au développement
quil a aujourdhui observé ą Sarajevo.
Il a souligné que ladministration américaine se préoccupait
fortement de la crise politique provoquée par la radicalisation, ces trois
derničres années, des politiciens locaux et leur rhétorique nationaliste.
« Quand allez-vous vous fatiguer de cette rhétorique ? »,
a-t-il demandé aux politiciens de Bosnie-Herzégovine, ajoutant que ces
derniers étaient face ą un choix : entraīner le pays en avant vers
le progrčs et lintégration ą lUE, ou vers le passé, vers un
« chaos ethnique ». « Le choix vous appartient »
a-t-il déclaré.
Il a affirmé que les États-Unis soutiendraient la Bosnie-Herzégovine
et les autres pays de la région, si ces derniers souhaitaient progresser.
Dans le cas contraire, il a averti que la Bosnie resterait « parmi les
pays les plus pauvres du monde ».
Joseph Biden a souligné que les institutions publiques bosniennes
devaient źtre renforcées afin de faire face aux défis de lintégration
européenne. Il a rappelé que ce processus de renforcement de lÉtat
central avait été bloqué par les Serbes de Bosnie ces trois derničres
années.
Il a ensuite conseillé aux politiciens bosniens doublier leurs
revendications nationalistes pour souvrir au compromis, ce qui, selon
lui, est un signe de force plutōt que de faiblesse.
Joseph Biden a conclu en affirmant : « vous navez jamais
perdu la Bosnie-Herzégovine. Lhistoire que vous devez raconter est celle
de lentrée de votre pays dans lUnion européenne. »
Les réactions ą ce discours ont été contrastées. Pour certains,
Joseph Biden aurait dū se montrer beaucoup plus incisif et « appeler
un chat un chat ». Pour dautres, son intervention est le signe que
les États-Unis ont décidé de faire de la Bosnie-Herzégovine une priorité.
« Il na pas été trčs concret mais il a déclaré que nous
faisions fausse route », a commenté la présentatrice Vesna Furtula
pour la télévision publique de Bosnie-Herzégovine (BHTV).
« Dune faēon simple et émotionnelle, il nous a envoyé des
messages trčs clairs », a déclaré lanalyste Zoran Tomić,
pour BHTV. « Je suis sūr que sa visite ne passera pas inaperēue, et
quelle aura des conséquences », a-t-il ajouté.
« Cette fois, les États-Unis sintéressent vraiment ą la
Bosnie-Herzégovine », a souligné un autre commentateur politique,
Mufid Memija. « Je dirais que Joseph Biden a donné un carton rouge au
nationalisme et au séparatisme. »
Plus tōt dans la journée, le vice-Président américain a rencontré
les membres de la présidence tripartite de Bosnie-Herzégovine. Son
discours au Parlement était sa seule apparition publique officielle
programmée dans la capitale bosnienne.
A lissue de son discours, Joseph Biden a rencontré dautres leaders
bosniens, issus aussi bien des partis au pouvoir que des formations
dopposition. Il a finalement visité lambassade américaine ą
Sarajevo.
Les analystes affirment que le fait que les Balkans aient été choisis
pour la deuxičme visite officielle ą létranger du vice-Président américain
est le reflet de lintérźt croissant de la nouvelle administration américaine
envers la région.
A loccasion de la visite officielle de Joseph Biden en Bosnie-Herzégovine,
des associations danciens combattants de Republika Srpska ont organisé
des manifestations ą Banja Luka, ainsi que dans dautres villes de cette
entité.
Pantelija Ćurguz, président de ces associations, a déclaré que
des bougies avaient été allumées dans toutes les municipalités de
Republika Srpska en signe de protestation pacifique contre la « discrimination
que subissent les populations non-bosniaques de Bosnie-Herzégovine ».
Javier Solana : « Ce jour doit źtre pour vous un jour
despoir »
A loccasion de sa visite en Bosnie-Herzégovine, Joseph Biden était
accompagné de Javier Solana, Haut représentant pour la Politique européenne
de sécurité commune (PESC), un signe que les États-Unis et lUE sont déterminés
ą soutenir une position commune.
Javier Solana a déclaré que sa visite était le signe que la
Bosnie-Herzégovine avait un avenir et quelle faisait elle aussi partie
de lEurope. « Ce jour doit źtre pour vous un jour despoir.
Cette visite est la preuve que vous avez déją fait beaucoup, mźme sil
ne fait aucun doute que vous avez encore beaucoup ą faire », a-t-il déclaré.
Il a ajouté que les dirigeants politiques de Bosnie-Herzégovine devaient
bien plus collaborer les uns avec les autres.
Lors de sa visite de la base de lOtan dans le quartier de Butmir ą
Sarajevo, Javier Solana a souligné que lavenir de la Bosnie-Herzégovine
se trouvait dans la famille européenne mais quil était nécessaire que
le pays suive « la feuille de route » afin dadhérer ą lUE.
« A lheure actuelle, nous essayons de persuader les dirigeants de
votre pays quils doivent remplir certaines conditions nécessaires. Aprčs
cela souvrira sans aucun doute une nouvelle page de lhistoire de la
Bosnie-Herzégovine ».
Concernant la sécurité en Bosnie-Herzégovine, il a affirmé que la
situation était bien plus satisfaisante aujourdhui quil y a quelques
années et que cela augmentait les possibilités pour la Bosnie dadhérer
ą lUE. Selon lui, il est trčs important que les dirigeants de ce pays
continuent de travailler dans ce sens et que bientōt la Bosnie serait en
mesure dassurer elle-mźme sa propre sécurité.
Javier Solana a assuré que lUnion européenne et les États-Unis
aidaient ensemble la Bosnie-Herzégovine depuis trčs longtemps et que cela
continuerait ą lavenir, pour quun jour le pays entre dans lUE et
lOtan.
Selon lui, pour que la Bosnie-Herzégovine rejoigne lUE, les
dirigeants politiques doivent travailler de concert avec les citoyens du
pays. « De cette faēon, vous pourrez renforcer vos capacités
administratives et vous serez en mesure de vous occuper de faēon autonome
de toutes les questions économiques, politiques et sociales qui vous
concernent. »
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=64674
21/05/2009
Zv/presidenti
amerikan viziton Beogradin. Pritet nė mėnyrė madhėshtore
dhe shpalos mesazhe tė qarta: Ndahuni nė rajone
Bajden: Kėshillat e mia pėr
Serbinė
"Hyni nė NATO, njihni
Kosovėn, konfirmoni statutin e Vojvodinės..."
"Hyni nė NATO, njihni Kosovėn,
disiplinoni Dodikun, konfirmoni statutin e Vojvodinės dhe
ndajeni Serbinė nė shtatė rajone". Kėshtu, tė paktėn,
shkruanin dje disa organe tė shkruara tė medias serbe,
sipas tė cilave, kjo ėshtė lista me kėrkesa qė nėnpresidenti
amerikan, Xhozef Bajden, do ti paraqesė, gjatė vizitės
sė tij zyrtare nė Beograd, udhėheqjes mė tė lartė
politike tė Serbisė. Nė krye tė sė listės sė kėshillave,
sikurse vihet re, ndodhet kėrkesa pėr hyrjen e Serbisė nė
NATO, tė pasuar nga njohja e pavarėsisė sė Kosovės nga
Serbia, disiplinimi i Presidentit ultra-nacionalist serb tė
Republikės Srbska tė Bosnjės, Millorad Dodik, konfirmimi
sa mė shpejt i statutit tė Vojvodinės nė Skupshtinė (Kuvend),
si dhe ndarja e Serbisė nė shtatė rajone.
"Miku juaj, Amerika"
Analisti amerikan, Xhejms Xhatras, tė cilit i referohej
gazeta e pėrditshme serbe "Kurir", lidhur me
vizitėn e Xho Bajdenit nė Beograd, vė nė dukje se
administrata aktuale amerikane synon tė tregojė se do tė
ndjekė njė politikė tė jashtme mė tė mirė se
administrata republikane e mėparshme. "Sikurse duket,
qėllimi i kėsaj administrate ėshtė vazhdimi i politikės
sė administratės sė Bill Klintonit dhe kjo ėshtė
zhdukja e Republikės Srbska, si dhe e emrit tė saj. Po
ashtu, Boris Tadiēit do ti kėrkohet tė heqė dorė nga
Kosova dhe si kompensim do tė marrė anėtarėsimin e
Serbisė nė NATO dhe BE", konsideron ky analist
amerikan, i konsideruar pro-serb. Ai theksonte se
Uashingtoni ėshtė i shqetėsuar nga rritja e ndikimit tė
Moskės nė Beograd dhe Banja Luka (kryeqendra e Republikės
Srbska). "Vlerėsojeni vetė se kush ėshtė miku juaj.
Kam frikė se nuk ėshtė Uashingtoni. Sepse, nė ndryshim
nga Rusia, e cila marrėveshjet e reja i sheh nga kėndvėshtrimi
komercial, SHBA i sheh nga kėndvėshtrimi politik", nėnvizonte
analisti Xhatras.
"Nuk pajtohemi rreth Kosovės"
Nėnpresidenti i Shteteve tė Bashkuara, bajden, dhe
Presidenti i Serbisė, Boris Tadiē, pėrfunduan dje
bisedimet njėorėshe mes tyre "kokė mė kokė".
Nėnpresidenti Biden, pas takimit, ka deklaruar se, nė emėr
tė administratės amerikane ka ardhur nė Beograd me porosi
tė qartė se Shtetet e Bashkuara dėshirojnė tė thellojnė
bashkėpunimin me Serbinė dhe se Uashingtoni mbėshtet anėtarėsimin
e Serbisė nė Bashkimin Evropian.
"Shtetet e Bashkuara nuk presin qė Serbia tė njohė
pavarėsinė e Kosovės. Ky nuk ėshtė parakusht pėr mbėshtetjen
tonė pėr Serbinė pėr tu bėrė pjesė e BE-sė.
Shtetet e Bashkuara do tė vazhdojnė tė insistojnė qė
serbėt nė Kosovė tė kenė mbrojtjen mė tė gjerė tė
mundshme dhe presin nga Serbia qė nė Kosovė tė bashkėpunojė
me Bashkimin Evropian dhe faktorėt tjerė ndėrkombėtarė",
ka thėnė nėnpresidenti Biden, citonte Radio "Evropa
e Lirė".
"Konsiderojmė se mund tė pajtohemi se rreth Kosovės
nuk pajtohemi, me kusht qė tė kemi pritje tė arsyeshme
nga njėri-tjetri", ka thėnė Biden, pėr tė shtuar
se pret nga Beogradi qė tė bėjė gjithēka tė mundur pėr
ti arrestuar tė akuzuarit e Hagės", shtoi ai.
Presidenti i Serbisė, Tadiē, pas takimit, ka deklaruar se
bisedimet ishin shumė tė "hapura e produktive"
dhe ka shfaqur bindjen se ato do ti kontribuojnė hapjes
sė "etapės sė re nė formimin e politikės amerikane
ndaj Serbisė dhe Ballkanit perėndimor". "Nėnpresidenti
Biden dhe unė jemi pajtuar qė tani ėshtė rasti pėr
vendosjen e njė niveli tė ri tė komunikimit ndėrmjet dy
vendeve tona. Jam i bindur se me dialog, qė ėshtė i
bazuar nė respektin e ndėrsjellė, mund tė arrijmė shumė",
ka thėnė Tadiē. Ai ka pėrsėritur qėndrimin e Serbisė
se shpallja e pavarėsisė sė Kosovės paraqet shkelje tė
sė drejtės ndėrkombėtare dhe ka vėnė nė pah se "Serbia
nuk njeh Kosovėn" dhe "kėtė nuk do ta bėjė
kurrė".
Menjėherė pas takimit me Tadiēin, filluan bisedimet me
delegacionin e Serbisė, nė tė cilin gjenden ministra dhe
bashkėpunėtorė tjerė tė afėrt tė Presidentit serb.
Pasdite, nėnpresidenti amerikan u takua me Kryeministrin
Mirko Cvetkoviē dhe ministrin e Mbrojtjes, Dragan
Shutanovac.
Pėr numrin dy tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės
ishte rezervuar njė pritje madhėshore, pėrkundėr
paralajmėrimeve qė kishin bėrė grupe tė ndryshme
radikale dhe nacionaliste nė Serbi. Protestat e
planifikuara qė tė mbaheshin nė qendėr tė Beogradit
kundėr vizitė sė zotit Bajden, u ndaluan nga autoritetet
serbe. Nesėr, zv/presidenti Bajden do tė vizitojė Kosovėn.
Drejtuesit mė tė lartė tė shtetit tė Kosovės,
Presidenti Fatmir Sejdiu, Kryeministri Hashim Thaēi, janė
shprehur se "kjo ėshtė njė vizitė historike".
Mė parė, Bajden, i cili nisi njė tur ballkanik, vizitoi
Bosnjė-Hercegovinėn. m.s.
Ashdaun
SHBA, e interesuar pėr stabilitetin
Disa ditė para vizitės, Kongresi amerikan miratoi njė
rezolutė nė tė cilėn kėrkohej qė SHBA tė emėronte njė
tė dėrguar tė posaēėm pėr Bosnjė-Hercegovinėn. Pedi
Ashdaun, ish-pėrfaqėsues i lartė i komunitetit ndėrkombėtar
nė Bosnjė, thotė nė njė intervistė pėr BBC-nė se
administrata e Obamės ka gjetur rrugėn e duhur pėr tė
trajtuar situatėn nė Ballkan, duke u pėrqendruar
fillimisht nė vlerėsimin e situatės. Por ai tha se
mesazhi i zotit Bajden, nė emėr tė administratės do tė
jetė se Amerika mbetet e pėrkushtuar pėr ta ndihmuar
stabilizimin e situatės nė Ballkan, por ajo ka nevojė
edhe pėr ndihmėn e partnerėve tė saj: Bashkimit Evropian
dhe udhėheqėsve progresistė vendas.
|
|
|
©
Gazeta Shqip - 2006-2008
|
PD, ja lista e kandidateve sipas qarqeve
19/05/2009 20:40
Kryeministri Sali Berisha ka publikuar
listen e plote te emrave me kandidatet per deputete te Partise Demokratike te
zgjedhjeve te 28 qershorit, e cila vijon si me poshte.
Qarku Tirane
1. Sali Berisha
2. Aldo Bumci
3. Rajmonda Bulku
4. Majlinda Bregu
5. Gerti Bogdani
6. Bujar Nishani
7. Gent Strazimiri
8. Florion Mima
9. Ilir Rusali
10. Myqerem Tafaj
11. Luan Skuqi
12. Tritan Shehu
13. Viktor Gumi
14. Arben Imami
15. Lajla Pernaska
16. Vath Tabaku
17. Jorida Tabaku
18. Edit Harxhi
19. Altin Nfroqi
20. Kastriot Sulko
21. Galip Ramadhi
22. Taulant Bino
23. Ermal Domi
24. Gjergj Bojaxhi
25. Indrit Fortuzi
26 Arben Qirjako
27. Ferdinand Shehu
28. Jera Kruja
29. Arta Sakja
30. Migena Reci
31. Keltis Kruja
32. Ylber Vata
Qarku Lezhe
1. Edi Paloka
2. Mark Marku
3. Paulina Hoti
4. Gjoke Vuksani
5. Gjovalin Prenga
6. Zef Gjoka
7. Margarita Trashaj
Qarku Vlore
1. Astrit Patozi
2. Ardian Kollozi
3. Leonard Demi
4. Kreshnik Cipi
5. Kosta Barka
6. Laureta Bejkosala
7. Bujar Leskaj
8. Glori Husi
9. Nexhmije Xhuveli
10. Agro Gjini
11. Elsa Gjini
12. Lorena Imeri
Qarku Gjrokaster
1. Genc Ruli
2. Spiro Ksera
3. Arben Culli
4. Teuta Kalemi
5. Pellumb Pecani
Qarku Berat
1. Genc Pollo
2. Mehmet Xheka
3. Lefter Maliqi
4. Thoma Rumnici
5. Bujar Hoxha
6. Miranda Haxhia
7. Dhori Kule
8. Edi Poni
Qarku Diber
1. Jemin Gjana
2. Sherefedin Shehu
3. Bedri Hoxha
4. Selami Xhepa
5. Mirjana Bulku
6. Idriz Xhumara
Qarku Kukes
1. Flamur Noka
2. Besnik Dusha
3. Fatos Hoxha
4. Evelina Koldashi
Qarku Durres
1. Ferdinand Xhaferri
2. Albana Vokshi
3. Gazmend Oketa
4. Ylli Lama
5. Osman Metalla
6. Eduart Halimi
7. Igli Cara
8. Ndricim Babasi
9. Sami Gjergji
10. Liljana Kola
11. Eglantina Bekteshi
12. Dardan Domi
13. Besa Qesja
Qarku Fier
1. Sokol Olldashi
2. Ilir Bano
3. Mesila Doda
4. Enkelejd Alibeaj
5. Vasillaq Ngresi
6. Fatos Beja
7. Enno Bozdo
8 Blerim Koreshi
9. Ramadan Krasniqi
10. Ferdinand Murati
11. Daut Sulaj
12. Vasilika Hysi
13. Majlinda Verria
14. Stravri Ristani
15. Nevila Bami
16. Suzana Numani
Qarku Korce
1. Ridvan Bode
2. Gjergji Papa
3. Ledina Ajolli
4. Edmond Spaho
5. Fatbardh Kadilli
6. Ismail Hoxha
7. Elfrida Zefi
8. Jonela Spaho
9. Eduart Ypi
10. Alfred Gega
11. Niko Dudo
12. Zinet Shaholli
Qarku Elbasan
1. Lulzim Basha
2. Ardian Turku
3. Adriana Gjoni
4. Rrahim Cota
5. Dashnor Sula
6. Luciano Boci
7. Sybi Hida
8. Aurel Bylykbashi
9. Bexhet Uruci
10. Mimoza Hasekiu
11. Blerina Copja
12. Erind Bakalli
13. Valdete Kongoli
14. Qamil Dika
Qarku Shkoder
1. Jozefina Topalli
2. Astrit Bushati
3. Arenca Trashani
4. Gezim Dibra
5. Gjok Uldedaj
6. Paulin Sterkaj
7. Ndue Paluca
8. Xhovalin Cuni
9. Ramiz Cobaj
10. Shpresa Tepelia
11. Fatbardh Spahia
Emri Mbiemri: Skender Zogu |
Data: E
Diele, 17 Maj 2009 |
Shteti: France |
Subjekti: Bashkimi fetarė
dhe kombėtare |
Pata kėnaqėsine e madhe me e
takue Hirsinė Baba Reshatin, Kryetaré i Qėndrės Bektashianė nė
Teqėn e Tiranės qė po zmadhohet me njė mėnyre tė jashtėzakonshėm,
me anėn e ndihmave tė Shqiptarvet mbrenda dhe jashtė Atdheut.
Ky realizim mé dha njė shenjė
shumė tė fortė kur po shikoja se nė Tiranė, afėr Ministrisė tė
Mbrojtjes, Grekėt po finansojnė ndėrtimin e njė bazilikė
monumental, propozuar nga vegla Greqisė Janullatosi.
Teqja bektashianė nė katėr
anet e sajė ka flamurin tonė me shqiponjėn nė kryė dhe vlerson
kombin tonė.
Shpresojė se bazilika greke nė
Tiranė nukė dotė tė jetė pjesa e shovinizmit greke por dotė
nderojė vlerat tė qjithė shqiptarėt qė dhanė njė shembull botės
hujė nė bashkimin fetarė si ashtu nė bashkimin kombėtarė cilėsi
qė i takon shqiptarizmit vėrtetė.
|
Mustafaj: Iki nga PD dhe politika
E Hene, 18 Maj 2009
Fatjona Mejdini
Ish-Ministri i Jashtem, njekohesisht deputeti i Partise Demokratike, Besnik
Mustafaj u terhoq dje nga politika, si pasoje e pakenaqesive ne lidhje me garen
per kryetarin e PD-se ne Tirane. Ne nje deklarate per mediat, Mustafaj deklaroi
se do te terhiqet momentalisht nga politika, si rrjedhoje nga te gjitha
funksionet partiake dhe legjislative qe gezonte si deputet i partise me te madhe
te mazhorances. Po keshtu ne kuader te ketij largimi deputeti i Tiranes, Besnik
Mustafaj nuk do te jete me pjese e listave te Partise Demokratike, tashme qe
zgjedhjet e ardhshme parlamentare jane ne prag. Ne deklaraten e tij per mediat,
Mustafaj tha se terheqja nga gara per kryetarin e PD-se ne kryeqytet, kishte
ardhur sepse ne kete konkurrim sipas tij, nuk kishte mbetur asnje element i
pacenuar. "Une kam pasur nje shprese te fundit se nje norme, nje standard i
kesaj gara do te plotesohej, se ky moment historik per PD-ne e Tiranes, do te
kishte tiparet e nje gare. Tani mund te them me keqardhje te thelle se nuk ka
asnje element te tille", deklaroi Mustafaj, duke shtuar se kjo terheqje nga
gara, vinte per arsye parimore. Mustafaj, si pasoje e kesaj terheqje nga jeta
politike, do te vazhdonte me projektet e tij ne perputhje me ate cfare dinte te
bente me mire. Por sipas deputetit te PD-se, asgje nuk mund te ishte e
parevokueshme ne lidhje me marredheniet e tij me politiken.
Sipas Mustafajt, ekzistonte mundesia e nje rikthimi ne polike ndoshta pasi te
kalonin kater vite, qe perkojne edhe me nje mandat tjeter qeverie. "Fjala
"kurre" nuk eshte ne projektet e mia, te cilat ju them qe nuk jane
politike. Do te rikthehem, ndoshta pas 4 vjetesh. Pas 2013-es, une do kem moshen
qe ka pasur Berisha ne vitin 1999, kur ne si PD, lancuam levizjen "Nje
fillim te ri", deklaroi Mustafaj per mediat, duke e lene te hapur opsionin
per t'iu rikthyer perseri politikes.
Deklarata e Berishes pro Bumcit, ndezi reagimin
Ish-Ministri i Jashtem, Besnik Mustafaji kishte paralajmeruar qe ne rast se do
te shkelej statuti, per sa i perket mbajtjes se zgjedhjeve per PD-ne e Tiranes,
ai do te terhiqej jo vetem nga gara, por edhe nga politika. Pakenaqesite e
deputetit te Partise Demokratike ne lidhje me garen e PD-se per kryetarin ne
Tirane, nisen qe ne momentin kur kryeministri, njekohesisht kryetari i PD-se,
Sali Berisha e cilesoi kandidaturen e deputetit Aldo Bumci, ne garen per
kryetarin e PD-se, si te shkelqyer. Kaq mjaftoi dhe deputeti i Partise
Demokratike, Mustafaj te deklaronte ne media te ndryshme qe parimi i
paanshmerise se gares eshte i cenuar dhe per pasoje eshte shkelur edhe statusi i
Partise Demokratike. Por Mustafaj vendosi ta bente publike kete terheqje, vetem
nje dite perpara se te mbahej Kuvendi i Tiranes, ku pritet edhe zgjedhja e
kryetarit te ri per kryeqytetin.
Mustafaj: Po iki pėrsėri, kėtė herė
edhe nga politika
Ish-ministri i Jashtėm: Emri im nuk do
tė jetė nė listat e deputetėve mė 28 qershor
Erjon Ajazi
Deputeti demokrat, Besnik Mustafaj, largohet pėrfundimisht
nga politika aktive, Partia Demokratike, por edhe nga gara pėr kreun e degės
sė PD-sė, Tiranė. Ish-ministri i Jashtėm tėrhiqet nga politika, pas pėrplasjes
me kreun e PD-sė, Sali Berisha, nė prillin e vitit 2007, kur u largua nga
karrigia e kryediplomatit me motivin "Jam i lodhur". Vendimi sipas
Mustafajt, vjen pėr shkak tė mungesės sė transparencės, debatit tė
brendshėm dhe mosrespektimit tė statutit tė PD-sė, pėr njė garė qė
sipas tij, duhet tė ishte e ndershme. "Mė ka ikur frymėzimi dhe
pasioni pėr politikėn", u shpreh me ironi ish-shefi i diplomacisė.
Disa ditė mė parė, deputeti Mustafaj paralajmėroi edhe largimin e tij nga
politika nė rast se zgjedhjet pėr kryetarin e ri tė PD-sė Tiranė do tė bėheshin
nė kundėrshtim me statutin e PD-sė. Pasi shpjegon arsyet e largimit,
Mustafaj deklaron, se nuk do tė jetė pjesė e listave me asnjė parti, tė
paktėn nė kėto zgjedhje. Por ai nuk ka pėrjashtuar rikthimin nė politikė
nė njė tė ardhme tė papėrcaktuar.
"Divorci" me Berishėn
Ftohja e marrėdhėnieve mes Berishės dhe Mustafajt ka pasur diēka tė fortė
nė mes qė i ka dhėnė fund pėrfundimisht njė miqėsie qė ka lindur qė nė
fėmijėrinė e tyre dhe ka zgjatur deri nė vitin 2007 kur Besnik Mustafaj u
largua nga posti i ministrit tė Jashtėm. Goditja mė e fortė qė pasoi krizėn
e marrėdhėnies Berisha-Mustafaj ishte tifozlliku i drejtpėrdrejtė qė
Kryeministri bėri pak ditė mė parė pėr emrin e kreut tė ri tė PD-sė sė
Tiranės, Aldo Bumēi, duke inteferuar brenda garės nė Partinė Demokratike,
pjesė e sė cilės ishte edhe deputeti i PD-sė, Besnik Mustafaj. Njė tjetėr
fakt qė vlen tė theksohet ėshtė se gjatė gjithė kėsaj kohe,
Kryeministri Berisha nuk ka pasur asnjė kontakt me ish-mikun e tij tė vjetėr,
duke e lėnė jashtė ēdo vendimmarrjeje tė rėndėsishme qė ndodh brenda
kampit blu. Duke lėnė postin e shefit tė diplomacisė shqiptare, Mustafaj,
bėri me dije se ėshtė i lodhur duke mos dhėnė detaje mė konkrete qė
sollėn dorėheqjen e tij. Pak muaj mė vonė, Mustafaj thyhen heshtjen duke
treguar krisjen e miqėsisė shumėvjeēare me shefin e ekzekutivit, me frazėn
"Berisha nuk ėshtė mė miku im". Deputeti Mustafaj e konsideroi njė
miqėsi tė prishur, raportin me Kryeministrin Berisha dhe asnjė nga
protagonistėt nuk foli kurrė pėr arsyet e vėrteta e konkrete tė kėsaj
shoqėrie tė vjetėr tė marrė fund. Nė shtator tė vitit tė kaluar,
Besnik Mustafaj, shpalli ambicien pėr drejtimin e PD-sė nė Tiranė, por as
Berisha dhe as njerėzit rrotull tij, nuk e pritėn mirė kėtė lėvizje. Pas
muajsh tė gjatė heshtjeje, Kryeministri Berisha deklaroi se preferonte Aldo
Bumēin, nė krye tė degės sė kryeqytetit, e kur Mustafaj kritikoi kėtė
vlerėsim si shkelje e barazisė sė garės, atij iu hoq dhe posti i
sekretarit tė marrėdhėnieve me jashtė nė PD.
Pėrplasjet u pėrshkallėzuan edhe me kreun aktual tė PD-sė Tiranė, Sokol
Olldashi. Deputeti Besnik Mustafaj e ka cilėsuar Sokol Olldashin si "njė
lojtar tė vogėl dhe intrigant i pavlerė". Gjithashtu, deputeti
Mustafaj u pozicionua edhe kundėr KOP-it, duke theksuar se Komiteti i
Orientimit tė Politikave pėrfitoi nga pushteti. Duke dhėnė lajmin e
largimit nga politika, deputeti Mustafaj theksoi se "Po mbyll kėshtu sot
njė jetė politike dhe publike 20-vjeēare. Kam tė drejtė tė bėj me kėtė
rast edhe njė bilanc tė shpejtė. Pa u zgjatur, ndihem krenar para familjes
time nė radhė tė parė, para dy djemve tė mi, bashkėshortes, prindėrve tė
mi tė moshuar, dy vėllezėrve tė mi, tre nipėrve dhe dy mbesave, tė cilėve
nuk u kam lėnė asnjė njollė, qė do ti detyronte tė rrinin kokulur".
PD-PS, kryesitė e dy partive tė mėdha
miratojnė kandidatėt
Sot vendimet. Nesėr pėrfundon afati
ligjor pėr listat
Partia Socialiste pritet tė miratojė sot listėn pėrfundimtare
tė kandidatėve pėr deputetė pėr zgjedhjet parlamentare. Ekipi prej 140
kandidatėsh do ti paraqitet Kryesisė sė PS-sė nga kryetari i PS-sė, i
cili mė parė, nė konsultė me strukturat e nė bazė ka pėrzgjedhur mes
shumė propozimesh tė ardhura. Sipas udhėzimit qė parashikonte procedura e
pėrzgjedhjes sė kandidaturave, Kryesia ėshtė hapi i fundit ku kalojnė
emrat. Nė udhėzim parashikohej se kjo strukturė e lartė vendimmarrėse
vlerėson dhe miraton listėn e kandidatėve tė paraqitur nga kreu i PS-sė.
Burime nga selia rozė konfirmuan se lista ėshtė thuajse gati dhe kreu i
PS-sė, gjatė ditės sė djeshme, ka zhvilluar bisedimet e fundit me bashkėpunėtorėt
e tij pėr tė plotėsuar ekipin garues.
Burim i kandidaturave janė anėtarėt e PS-sė, shoqėria civile dhe
rikonfirmimi i grupit parlamentar aktual. Nė bazė tė udhėzimeve, ēdo anėtar
i PS-sė qė pėrmbush kriteret e duhura ka tė drejtė qė tė kėrkojė
kandidimin. Si fillim, strukturat e bazės socialiste, nėn drejtimin e njė
prej anėtarėve tė Kryesisė, ka pėrzgjedhur emrat qė mund tė jenė
kandidaturė pėr deputetė. Nga ana tjetėr, kryetari i PS-sė ka zhvilluar
bisedime pėr pėrzgjedhjen e figurave tė ndryshme nga shoqėria civile. Baza
socialiste nė konsultim me kryetarin pėrcakton emrat qė besohet se janė tė
vlerėsueshėm nė elektorat dhe qė mund tė sjellin fitoren. Sakaq,
strukturat partiake nuk kanė tė drejtė tė propozojnė nė kėto lista
emrat e deputetėve aktualė, pasi ėshtė pėrcaktuar se parimi i kėsaj
partie ėshtė rikonfigurimi i grupit parlamentar. Njė pjesė e emrave janė
pėrfolur mjaft sė fundmi, edhe pse secili prej tyre mbetet i pakonfirmuar
deri nė momentin e miratimit nga ana e Kryesisė. Mes emrave tė pėrfolur
duket se kreu socialist ka bėrė njė gėrshetim mes prurjeve tė reja dhe
figurave me peshė nė parti. Dy ditė mė parė, nė prezantimin e programit,
sė bashku me Ramėn, u ngjitėn nė skenė shumė figura tė reja si: Rudina
Seseri, Eglantina Gjermeni, deputetėt aktualė si Malaj dhe Harasani,
hartuesit e programit si Ledi Shamku, Ervin Bushati, Besnik Bare.
Pas dorėzimit tė listės nė KQZ, ky institucion duhet tė bėjė
verifikimin e tė gjithė kandidatėve dhe nė rast se vėrehen probleme me
dokumentacionin, vihet nė dijeni partia pėr tė bėrė korrigjimin e duhur.
Konferenca e Tiranės
Caktohen kandidatėt pėr kreun e PD-sė
Nė garė, Bumēi, Pėrnaska dhe Bojaxhi
Aldo Bumēi shkon drejt karriges sė kreut tė PD-sė Tiranė. Nė konferencėn
e Tiranės do tė garojnė tre kandidatė, Aldo Bumēi, Lajla Pėrnaska dhe
Gjergji Bojaxhi. Mė favorit, por edhe mė i preferuari i Kryeministrit
Berisha ėshtė ish-ministri i kabinetit tė tij, Aldo Bumēi. Nga gara pėr
PD-nė e Tiranės ka dhėnė dorėheqjen Besnik Mustafaj, por kryesia ka lėnė
jashtė gare edhe kandidatėt e tjerė tė cilėt kishin shprehur ambicien pėr
tė zėvendėsuar Sokol Olldashin nė postin e kryetarit tė degės sė PD-sė
Tiranė. Mbi kėtė kandidatė do tė bjerė edhe pėrgjegjėsia mė e madhe e
zgjedhjeve tė 28 qershorit pėr Qarkun e Tiranės. Ndėrkohė qė pėrpos kėsaj
pėrgjegjėsie i zgjedhuri nga konferenca e sotme e PD-sė qė do tė mbahet nė
orėn 12.00 nė Teatrin e Operės dhe baletit do tė pozicionohet i dyti nė
listėn e kandidatėve pėr deputetė pėr Qarkun e Tiranės.
Kryesia
Kryetari i PD-sė pėrzgjodhi dje nė mesnatė kandidatėt pėr 12 qarqe
Berisha dhe Topalli, kokė mė kokė pėr listėn e deputetėve
Pėrzgjidhen kandidatėt qė do tė garojnė nėn siglėn e PD-sė nė 12
qarqet e vendit. Kryetari i PD-sė ka mbledhur dje nė mbrėmje kryesinė e
vogėl tė demokratėve, ku bashkė me dy nėnkryetarėt, Jozefina Topalli,
Astrit Patozi dhe sekretarin e pėrgjithshėm, Ridvan Bode, kanė pėrpiluar
listėn e kandidatėve nė 12 qarqet e vendit. Burime nga selia e demokratėve
pohojnė se kanė qenė rreth 300 emra tė propozuar nga baza, por nė
mbledhjen e djeshme janė selektuar mė pak se gjysma e tyre. Negociatat pėr
hartimin e listės e cila do tė dorėzohet nė KQZ ditėn e martė kanė
vazhduar edhe pas mesnate, por do tė mblidhet edhe gjatė ditės sė sotme.
Ndėr emrat mė tė diskutuar pėr tė qenė pjesė e garės kanė qenė ata tė
deputetėve aktualė, por edhe figura tė tjera tė cilat nuk kanė mundur dot
tė hyjnė nė Parlament nė legjislaturėn e 17-tė. Elvana Hana, Edith
Harxhi dhe Marjeta Zaēe janė emrat qė deri tani kanė aksionet mė tė
larta brenda PD-sė. Ndėr emrat e tjerė tė rinj qė kanė garantuar njė
hyrje tė sigurt dhe favorizuese nė listėn mė tė fundit tė pėrpiluar nga
selia blu janė: Arben Imami, Gjergji Bojaxhi, Andi Toma, Neritan Sejamini,
Grid Rroji, Seit Dollapi, Gjergj Lezhja, Naim Gazidede, Myqerem Tafaj dhe
Halit Shamata. Nė tė gdhirė tė ditės sė sotme, pritet tė marrė fund
edhe dilema se cilėt do tė jenė kandidatėt me tė cilėt Partia
Demokratike do ti prezantohet elektoratit. Kongresi elektoral i PD-sė do tė
mbahet nė datėn 23 maj, dhe aty pėr herė tė parė do tė prezantohen nė
mėnyrė zyrtare dhe tė konfirmuar 140 kandidatėt qė do tė garojnė pėr
tu pėrfshirė nė legjislaturėn e 18-tė tė Kuvendit tė Shqipėrisė.
Njė tjetėr detaj qė vlen pėr tu theksuar ėshtė se pėr deputetėt,
apo delegatėt e dėrguar nė rrethe tė ndryshme tė vendit nuk ėshtė
domosdoshmėrisht njė kusht qė ata tė jenė tė pėrfshirė nė zonat ku
kanė bėrė fushatė. Qėndrimi, apo inspektimi i tyre nė bazė, ka qenė njė
testim i partisė demokratike sesi janė komportuar ata tek elektorati. Beteja
mė e fortė e demokratėve ngelet kryeqyteti dhe Durrėsi, ekskluzivitetin e
listės sė kėtyre qarqeve e ka vetėm kryetari i PD-sė, Shkodrėn nėnkryetarja
Jozefina Topalli, ndėrsa pėr nėnkryetarin tjetėr, Astrit Patozi, Qarku i
Vlorės, i cili deri dje ka qenė i padiskutueshėm pėr tė, ka gjasa pėr tė
ndryshuar, por sėrish ai do tė ngelet i pari nė listė.
Selia blu
Rrezikohet shpėrthimi i epidemisė "alla Mustafaj"
PD, kushte Berishės pėr listat e deputetėve
Partia Demokratike rrezikohet nga shpėrthimi i njė epidemie tė llojit Mustafaj.
Njė pjesė e mirė e deputetėve aktualė demokratė nėse surprizohen nga
fakti se nuk janė nė tri vendet e para nė listat e kandidatėve pėr
deputetė nė qarqet pėrkatėse paralajmėrojnė largimin nga Partia
Demokratike. Asnjė prej deputetėve tė selisė blu nuk e di se ēfarė pėrmban
lista e kandidatėve me tė cilėt do tė pėrfaqėsohen demokratėt, pasi nė
PD, ky ėshtė ekskluzivitet vetėm i kryetarit Sali Berisha. Zėrat nė hije,
presin tė shpėrthejnė menjėherė, pasi lista e PD-sė tė bėhet publike.
Deri tani, kryetari i mazhorancės ka ditur tė sfumojė me diplomaci dhe me
heshtje kontradiktat qė Partia Demokratike rrezikonte pėr pėrballje gjatė
kohės sė hartimit tė listave. Burime pranė Kryeministrit Berisha bėjnė
me dije se do tė fshihen dhe sfumohen nga lista e deputetėve shumė emra
aktualė qė kanė pėrfaqėsuar demokratėt gjatė 4 viteve nė Kuvend.
Strukturat e PD-sė, por edhe miqtė e afėrt tė Kryeministrit i kanė
propozuar njė listė emrash, por ende nuk kanė marrė njė konfirmim nga
kryetari i PD-sė se cili do tė jetė pozicioni i tyre nė zgjedhjet e 28
qershorit.
Mustafaj
tėrhiqet nga politika, caktohen tre rivalėt pėr PD e Tiranės |
»
Vendosur:
18/05/2009 - 07:42 |
ADI SHKEMBI
Njė prej figurave qendrore tė politikės shqiptare kėto 18 vjet, Besnik
Mustafaj ka njoftuar dje publikisht tėrheqjen e tij nga politika. Njė ditė
para mbledhjes sė Kuvendit tė degės sė Tiranės, ish-ministri i Jashtėm
deklaroi se nuk do tė kandidojė pėr kėtė post, pasi vuri re se u shkelėn
standardet zgjedhore. Konstatoj me hidhėrim tė madh se nuk ėshtė
zbatuar as edhe njė normė e Statutit. Rrjedhimisht, ashtu siē u pėrfshiva
nė fillim vetėm pėr arsye parimore, ashtu edhe tani nė fund, pėr arsye
parimore po tėrhiqem nga gara, u shpreh Mustafaj rreth 60 minuta pasi
kishte marrė njoftimin zyrtar nga PD-ja se paraditen e sotme do tė mbahen
zgjedhjet pėr degėn e kryeqytetit. Nė tė njėjtėn kohė, ai lajmėroi
edhe tėrheqjen nga jeta politike pėr katėr vitet e ardhshme, teksa
konfirmoi se nuk do tė jetė pjesė e asnjė prej listave pėr 28 qershorin.
Arsyet
Burime pranė PD-sė bėnė tė ditur pėr gazetėn se lista e delegatėve tė
zgjedhur pėr Kuvendin e degės sė Tiranės ka qenė shkaku i tėrheqjes sė
Besnik Mustafajt nga kjo garė. Mėsohet se Mustafaj ka kėrkuar pranė PD-sė
emrat e rreth 800 delegatėve qė do tė votojnė gjatė ditės sė sotme, por
qė kjo kėrkesė i ėshtė refuzuar nga selia blu. Ashtu siē edhe e paralajmėroi
rreth dy javė mė parė, teksa foli pėr cenim standardesh, Mustafaj bėri tė
ditur se nuk do tė kandidojė. Kam pasur vetėm arsye parimore nė shtator
2008, kur shpreha publikisht vullnetin tim, mbėshtetur nė statutin e partisė,
pėr tė qenė pjesė e kėsaj gare, si kandidat pėr kryetar i degės. Kam
besuar asokohe sinqerisht se kjo fushatė ėshtė njė rast shumė i pėrshtatshėm
pėr tė zhvilluar brenda partisė njė debat tė shėndetshėm, i cili do ta
demokratizonte partinė e do ta shėndoshte, duke e pėrgatitur atė tė pėrballojė
sfidėn e madhe tė zgjedhjeve tė 28 qershorit. Kam besuar kėshtu se edhe unė
vetė, me historinė dhe eksperiencėn time politike 20 vjeēare, do tė bėhesha
mė i dobishėm pėr aspiratat e demokratėve, vijoi mė tej Mustafaj.
Tėrheqja
Ish-ministri i jashtėm konfirmoi dje edhe tėrheqjen nga jeta politike pėr
katėr vitet e ardhshme. Mustafaj konfirmoi se nė zgjedhjet e 28 qershorit
emri i tij nuk do tė figurojė nė asnjė prej listave tė kandidatėve pėr
deputetė. Po mbyll kėshtu sot njė jetė politike dhe publike 20-vjeēare.
Kam tė drejtė tė bėj me kėtė rast edhe njė bilanc tė shpejtė. Pa u
zgjatur, ndjehem krenar para familjes time nė radhė tė parė, para dy
djemve tė mi, bashkėshortes, prindėrve tė mi tė moshuar, dy vėllezėrve
tė mi, tre nipėrve dhe dy mbesave, tė cilėve nuk u kam lėnė asnjė njollė,
qė do ti detyronte tė rrinin kokulur, tha Mustafaj. I pyetur nėse dorėheqja
ishte pėrfundimtare, apo mund tė pritet qė emri i tij tė figurojė nė
listat e kandidatėve tė ndonjė partie tjetėr, Mustafaj tha se nė
fjalorin tim nuk ekziston fjala kurrė. Por e sigurt ėshtė se
projektet e mia pėr katėr vjetėt e ardhshme nuk kanė asnjė lidhje me
politikėn. Nė vitin 2013 unė do tė kem saktėsisht moshėn qė kishte
Berisha nė vitin 1999, kur sė bashku ideuam dhe hodhėm nė veprim lėvizjen
pėr Fillimin e ri. Dhe, pėr tė qenė i qartė deri nė fund, emri im
nė kėto zgjedhje nuk do tė figurojė nė listėn e asnjė partie.
Bumēi, Pėrnaska e Bojaxhi nė garėn e Tiranės
Mė pak se 24 orė nga mbajtja e Kuvendit tė degės sė PD-sė sė Tiranės,
kryesia e kėsaj partie ka pėrcaktuar kandidatėt qė do tė garojnė pėr
pasardhės tė Sokol Olldashit. E mbledhur dje nė mesditė, pas tėrheqjes sė
Besnik Mustafajt, kryesia e vogėl vendosi tė hedhė nė garė tre kandidatė
pėr degėn e kryeqytetit. Konkretisht 800 delegatėt do tė zgjedhin mes zėdhėnėsit
tė grupit parlamentar tė Partisė Demokratike, Aldo Bumēi, deputetes sė
kryeqytetit, Lajla Pėrnaska dhe drejtorit tė Koorporatės Elektroenergjetike
Shqiptare, Gjergj Bojaxhi. Nga kandidaturat e shpallura publikisht, pėrveē
Mustafajt, nuk do tė jetė nė garė as deputeti Edi Paloka. Statuti i PD-sė
detyron kryesinė qė tė mblidhet paraprakisht pėr pėrcaktimin e
kandidaturave. Kryetari i degės zgjidhet nga mbledhja e pėrbashkėt e
kryesive tė nėndegėve mes kandidaturave tė propozuara nga kryesia e PDSH.
Kandidaturat e dala pėr kryetar tė degės i nėnshtrohen njė diskutimi dhe
vlerėsimi nga kryesia qendrore e partisė, e cila formulon pėrfundimisht
propozimet pėr kandidaturat, thuhet nė nenin 27 tė statutit. Mbledhja e
sotme e Kuvendit tė degės pritet tė jetė maratonė. Kuvendi do tė hapet nė
orėn 12:00 nė TOB me raportin e kreut tė degės sė PD-sė, Sokol Olldashi
dhe mė pas do tė flasė Kryeministri Berisha. Pas fjalės sė kreut tė
qeverisė, tre kandidatėt do ti drejtohen rreth 800 delegatėve tė cilėt
mė pas do tė zgjedhin mes Bumēit, Pėrnaskės dhe Bojaxhiut.
Formularėt
Ish-ministri i Jashtėm dhe ish-sekretari i Marrėdhėnieve me Jashtė nė
PD, ishte i vetmi deputet qė nuk firmosi formularin e shpėrndarė nga
sekretarja e grupit tė PD-sė, pėr tė kandiduar nė zgjedhje. Burime pranė
PD-sė bėnė tė ditur se Mustafaj ka refuzuar tė plotėsojė formularin nė
fundjavė, kur iu shpėrnda tė gjithė deputetėve.
Paralajmėrimi
Fiks njė muaj mė parė Mustafaj paralajmėroi se do tė tėrhiqet nėse
shkelen standardet nė PD. Nė qoftė se nuk plotėsohen minimumi i
standardeve, siē i mendoj unė standardet dhe siē janė shkruar nė
statutin e partisė, unė nuk futem nė garė dhe nėse unė nuk futem nė
garė, ėshtė shumė e mundur qė unė tė tėrhiqem nga politika tė paktėn
pėrkohėsisht, tha Musfataj nė Ora News.
Berisha
Kryeministri Berisha shprehu hapur simpatinė e tij pak kohė mė parė pėr
zėdhėnėsin e grupit parlamentar tė Partisė Demokratike, Aldo Bumēi.
Gjatė njė interviste televizive, kreu i qeverisė tha se Aldo Bumēi ishte
njė kandidaturė e shkėlqyer pėr tė drejtuar degėn e PD-sė nė Tiranė,
teksa shtoi se edhe Mustafaj nuk do tė pėrjashtohej nga gara. Por kjo
deklaratė e kreut tė qeverisė u pa si ndėrhyrje nė garė nga ana e
Mustafajt, i cili mė pas hyri nė njė debat publik me disa nga anėtarėt
e kryesisė sė PD-sė.
Apostoli kalon djathtas me Berishėn |
ALBANA
LIKA |
17/05/2009 KQZ
regjistron katėr koalicione. Koalicioni i PD-sė ka 17
subjekte zgjedhore
Zgjedhjet e pėrgjithshme 2009, Ngjela do tė kandidojė i vetėm
Kalimi i PBDNJ-sė majtas nė pėrbėrje tė koalicionit qė kryesohet
nga Partia Socialiste, nuk pėrbėn mė ēudinė mė tė fundit nė
opinion, pasi vendin e ka zėnė kalimi i Gaqo Apostolit djathtas.
Partia e kryesuar prej tij, partia Aleanca pėr Demokraci dhe
Solidaritet, ėshtė regjistruar nė Komisionin Qendror tė
Zgjedhjeve nė listėn e gjatė tė koalicionit qė kryesohet nga
Partia Demokratike Aleanca pėr Ndryshim. Burime nga ky
institucion deklaruan se Apostoli e ka marrė vendimin e tij pėr tė
kaluar djathtas ditėn e regjistrimit tė koalicioneve. Gaqo Apostoli,
ish-anėtar i Lėvizjes Socialiste pėr Integrim, nė fillim tė
muajit mars deklaroi largimin nga kjo forcė politike, duke paralajmėruar
krijimin e njė partie tė re. Sipas asaj qė ai deklaroi dy muaj mė
parė, partia me emrin Aleanca pėr Demokraci dhe Solidaritet (ADS)
do tė jetė njė parti e qendrės sė majtė. Apostoli u afrua me
LSI-nė pas ndarjes me Skėnder Gjinushin, kryetarin e Partisė
Socialdemokrate.
Koalicionet
Ndėrkohė qė dje KQZ-ja gjatė mbledhjes sė djeshme miratoi pėrbėrjen
e katėr koalicioneve: Aleanca pėr Ndryshim, nė pėrbėrje tė
sė cilės janė gjithsej 17 subjekte zgjedhore; Bashkimi pėr
Ndryshim, qė kryesohet nga Partia Socialiste dhe ka 5 subjekte
zgjedhore nė pėrbėrje; Poli i Lirisė, me nė krye
ish-kryeministrin Aleksandėr Meksi dhe me 6 parti politike nė pėrbėrje;
Aleanca Socialiste pėr Integrim, me nė krye Lėvizjen
Socialiste pėr Integrim tė Ilir Metės dhe 6 subjekte zgjedhore nė
pėrbėrje. Ndėrkohė partia Ligj dhe Drejtėsi, e kryesuar nga
deputeti Spartak Ngjela, pritet tė kandidojė e vetme nė zgjedhjet e
ardhshme parlamentare. Nga lista e partive qė janė pėrfshirė nė
koalicionet e miratuara dje nga KQZ-ja partia e tij nuk figuron nė
asnjėrėn nga listat e katėr koalicioneve qė janė regjistruar pėr
zgjedhjet e ardhshme parlamentare.
Listat shumemėrore
Brenda 19 majit kėto koalicione duhet tė depozitojnė pranė KQZ-sė
listat shumemėrore. Kodi Zgjedhor nė nenin 67, pika 2, pėrcakton se
Partia politike qė ėshtė pjesėtare e njė koalicioni, depoziton
nė KQZ listėn shumemėrore tė kandidatėve tė saj pėr ēdo zonė
zgjedhore jo mė vonė se 40 ditė para datės sė zgjedhjeve. Asnjėra
nga kėto koalicione tė regjistruara nga KQZ-ja nuk kanė detyrimin qė
pėrcakton neni 68 i Kodit Zgjedhor. Nė rastin e koalicionit
zgjedhor listat e kandidatėve duhet tė kenė marrė mbėshtetjen e
jo mė pak se 15 000 zgjedhėsve. Bėn pėrjashtim nga ky rregull
koalicioni ku partitė pjesėtare zotėrojnė bashkėrisht nė Kuvend
njė numėr mandatesh jo mė tė vogėl se numri i partive pjesėtare
tė koalicionit, - thuhet nė tė.
Aleanca e Ndryshimit
Nė datėn 13.05.2009 nė Zyrėn e Protokollit tė KQZ-sė, partitė e
sipėrpėrmendura kanė depozituar njė kėrkesė tė pėrbashkėt, nėpėrmjet
tė cilės kėrkohet regjistrimi i koalicionit i pėrbėrė nga:
1. Partia Demokratike, Sali Berisha
2. Partia Republikane, Fatmir Mediu
3. Partia e Agrare Ambientaliste, Lufter Xhuveli
4. Partia Aleanca Demokratike, Neritan Ceka
5. Partia Aleanca pėr Demokraci dhe Solidaritet, Gaqo Apostoli
6. Partia Bashkimi Liberal Demokrat, Arian Starova
7. Partia Pėr Drejtėsi dhe Integrim , Tahir Muhedini
8. Partia Lidhja Demokristiane Shqiptare, Nikollė Lesi
9. Partia Lėvizja e Legalitetit, Ekrem Spahia
10. Partia Balli Kombėtar Demokrat, Artur Roshi
11. Partia Balli Kombėtar, Adriatik Alimadhi
12. Partia Aleanca e Maqedonasve pėr Integrim Evropian, Kimet
Fetahu
13. Partia Demokracia e Re Evropiane, Koēi Tahiri
14. Partia Forca Albania, Iledin Pillati
15. Partia e tė Drejtave tė Mohuara e Re, Fatmir Hoxha
16. Partia Rruga e Vėrtetė Shqiptare Muharem Doda
17. Partia Ora e Shqipėrisė, Zef Shtjefni
|
Kreu i PD-sė sė Tiranės, Bumēi,
Pernaska dhe Bojaxhiu nė garė |
|
VALENTINA
MADANI |
|
800 delegatė votojnė sot kreun e ri tė PD-sė sė Tiranės
Demokratėt do tė shfrytėzojnė 5 minutat e fundit tė skadimit tė
afatit ligjor pėr dorėzimin nė Komisionin Qendror tė Zgjedhjeve tė
listės me kandidatėt pėr deputetė. Kryesia e vogėl vendosi dje pėr
orėn 15:55 minuta tė ditės sė martė, pėr dorėzimin e zarfit me
140 emrat qė do tė pėrballen me tė majtėn nė zgjedhjet e 28
qershorit. Kryesia e vogėl e PD-sė, nė mbledhjen e djeshme, vendosi
edhe pėr tre emrat qė do tė konkurrojnė sot pėr postin e kreut tė
demokratėve tė kryeqytetit. Ata janė deputeti Aldo Bumēi, Lajla
Pernaska dhe drejtori i KESH-it, Gjergj Bojaxhiu. Mbi 800 delegatė
votojnė mesditėn e sotme nė orėn 12:00 pėr pasardhėsin e Sokol
Olldashit, pikėrisht mes kėtyre tri kandidaturave. Nė bazė tė
statutit tė PD-sė, anėtarėsia e kryesisė sė vogėl miratoi tre
kandidatė prej tė cilėve vetėm njėri do tė jetė fitues. Pak orė
para mbledhjes, njėri nga kandidatėt pėr kėtė garė, Besnik
Mustafaj dha dorėheqjen, ndėrkohė qė ai kishte refuzuar edhe firmėn
mbi formularin pėr kandidimin si deputet i PD-sė mė 28 qershor.
Kryesia, konform vendimit tė Mustafajt, futi nė garė Bumēin,
Pernaskėn dhe Bojaxhiun, ndėrsa miratoi dhe rendin e ditės sė
konferencės sė sotme tė degės mė tė madhe tė PD-sė. Kryetari
aktual, Sokol Olldashi, do tė hapė punimet e saj, ndėrkohė qė do
tė bėjė dhe analizėn 4-vjeēare tė degės qė ai drejtoi pėr 4
vite mė radhė. Mė pas konferencėn do ta pėrshėndesė lideri Sali
Berisha. Fill pas tij, tre kandidatėt qė do tė garojnė, do tė
shpalosin platformat e tyre pėr drejtimin e PD-sė sė Tiranė dhe nė
bazė tė tyre, 800 delegatėt do tė vendosin me votė se kush do
ti qeverisė ata pėrgjatė njė mandati tė ri katėrvjeēar. Gjatė
mbledhjes sė kryesisė u diskutua edhe ēėshtja e listave tė
kandidatėve pėr deputetė. Anėtarėsia ra dakord qė lista me emrat
e PD-sė tė dorėzohet vetėm nė momentet e fundit tė skadimit tė
afatit ligjor. Pikėrisht nė orėn 15:55 minuta ajo do tė ēohet nė
Komisionin Qendror tė Zgjedhjeve.
Por para se tė mbyllet zarfi me emrat e kandidatėve, lideri Berisha
do tė mbledhė sėrish forumin mė tė lartė tė PD-sė, pėr tė
miratuar emrat me tė cilėt PD-ja kėrkon njė mandat tė dytė
qeverisės mė 28 qershor.
Ende nuk ka nisur diskutimi i emrave konkretė, ndėrkohė qė pohohet
se listėn e Tiranės do ta kryesojė z. Berisha, i dyti do tė jetė
Aldo Bumēi dhe e treta, ministrja e Integrimit, Majlinda Bregu. Ndėrsa
kryetarėt e grupeve tė punės tė shpėrndara nga Kryesia e qendrės
nė qarqet e vendit, do tė konkurrojnė pikėrisht nė zonat e pėrcaktuara
pėr tė ndjekur fushatėn elektorale tė PD-sė. Nė listėn e
kandidatėve pritet tė ketė surpriza tė reja, ndėrkohė qė tė
garantuar nė listė momentalisht janė ministrat, anėtarėt e
Kryesisė sė PD-sė dhe pjesa dėrrmuese e grupit parlamentar tė kėsaj
partie. Pėrmes emrave qė do tė publikohen vetėm ditėn e martė,
demokratėt kėrkojnė vijimėsinė e reformave tė nisura, duke
fituar njė mandat tė ri qeverisės mė 28 qershor 2009.
18/05/2009 |
Mustafaj tėrhiqet nga gara pėr
PD e Tiranės dhe politika |
|
|
|
Dje ish-ministri i jashtėm dhe deputeti i Partisė Demokratike Besnik
Mustafaj, bėri njė deklaratė pėrmes tė cilės tėrhiqej nga gara
pėr kryetarin e PD-sė sė Tiranės si dhe nga politika pėr tė paktėn
njė periudhė katėrvjecare. Para pak ēastesh jam njoftuar
zyrtarisht se nesėr, me 18 maj, nė ora 12.00, zhvillohet Kuvendi i
PD pėr Tiranėn, pėr tė zgjedhur kryetarin e kėsaj dege. Kam patur
vetėm arsye parimore nė shtator 2008, kur shpreha publikisht
vullnetin tim, mbėshtetur nė statutin e partisė, pėr tė qenė
pjesė e kėsaj gare, si kandidat pėr kryetar i degės. Kam besuar
asokohe sinqerisht se kjo fushatė ėshtė njė rast shumė i pėrshtatshėm
pėr tė zhvilluar brenda partisė njė debat tė shėndetshėm, i
cili do ta demokratizonte partinė e do ta shėndoshte, duke e pėrgatitur
atė tė pėrballojė sfidėn e madhe tė zgjedhjeve tė 28 qershorit.
Kam besuar kėshtu se edhe unė vetė, me historinė dhe eksperiencėn
time politike 20 vjeēare, do tė bėhesha mė i dobishėm pėr
aspiratat e demokratėve. Nė vazhdimėsi gjatė kėtyre muajve kam
ngritur zėrin, me synimin e vetėm pėr tė respektuar qoftė edhe njė
minimum tė standarteve. Sot, nė pėrmbyllje tė kėsaj historie,
konstatoj me hidhėrim tė madh se nuk ėshtė zbatuar as edhe njė
normė e Statutit. Rrjedhimisht, ashtu siē u pėrfshiva nė fillim
vetėm pėr arsye parimore, ashtu edhe tani nė fund, pėr arsye
parimore po tėrhiqem nga gara. Kam hyrė nė politikė nė dhjetor
1990, kur jam bashkuar me protestėn e parė tė studentėve kundėr
diktaturės. Siē merret me mend, pėr vetė rrethanat historike, pėrfshirja
ime nė politikė kishte vetėm motive idealiste dhe parimore. Kėto
motive mė kanė mbajtur 20 vjet nė politikė. Dhe sot, pėr arsye
thellėsisht parimore, po deklaroj se largohem nga politika. Ėshtė
njė deklaratė qė e bėj me keqardhje tė madhe. Pa shkuar larg nė
histori, vetėm qysh nga shtatori i vitit tė kaluar, kur shpalla
kandidaturėn time pėr Kryetar i Degės sė Tiranės, kam marrė me
mijėra mesazhe nga antarė tė Partisė Demokratike nga Tirana dhe
mbarė Shqipėria, tė cilėt, si demokratė tė vėrtetė qė janė,
e pėrshėndesnin nismėn time dhe mė kanė inkurajuar nė vazhdimėsi,
tė bindur se qėllimi qė i kisha vėnė vetes dhe platforma qė
kisha shpallur, pėr ti dhėnė njė shtytje tė ndershme
demokratizimit tė partisė, rritjes sė pjesėmarrjes sė ēdo
demokrati nė politikėbėrje dhe vendosjes sė njė transparence tė
vėrtetė nė vendimmarrje, i shėrbente vetėm pėr mirė fuqizimit
dhe modernizimit tė partisė, pėr ta bėrė atė mė tė aftė tė pėrballojė
sfidėn e zgjedhjeve, qė kemi pėrpara. Keqardhja ime e thellė shkon
tek kėta mijėra demokratė, me tė cilėt do tė kisha qėnė i
nderuar tė vazhdoja veprimtarinė politike.Po mbyll kėshtu sot njė
jetė politike dhe publike 20-vjeēare. Kam tė drejtė tė bėj me kėtė
rast edhe njė bilanc tė shpejtė. Pa u zgjatur, ndjehem krenar para
familjes time nė radhė tė parė, para dy djemve tė mij, bashkėshortes,
prindėrve tė mij tė moshuar, dy vėllezėrve tė mij, tre nipėrve
dhe dy mbesave, tė cilėve nuk u kam lėnė asnjė njollė, qė do
ti detyrtonte tė rrinin kokėulur. Po ashtu, i falenderoj tė
gjithė tė afėrmit e mij, tė cilėt nuk bėnė kurrė diēka qė i
bie ndesh moralit tim dhe do tė mė detyronte tė skuqesha. 20 vjet nė
jetėn e njė njeriu janė shumė. U jam thellėsisht mirėnjohės tė
gjithėve. Pėrfitoj nga rasti ti falenderoj nga zemra tė gjithė
shqiptarėt, tė cilėt gjatė kėtyre 20 vjetėve mė kanė besuar e
mė kanė votuar, qoftė kur kam fituar e qoftė kur kam humbur nė
sfidat e politikės. Mbėshtetja e tyre ka qėnė dhe do tė mbetet
deri nė fund tė jetės time njė detyrim i ēmuar ndaj tyre dhe ndaj
Atdheut. Nuk mund tė rri pa u pėrcjellė tė njėjtėn mirėnjohje
edhe tė gjithė bashkėpuntorėve tė mij nėpėr vite, me tė cilėt
kemi ndarė tensionet qė sillte pėrmbushja me nder e pėrgjegjėsive,
qė kisha marrė pėrsipėr. Jam edhe sot i bindur se pa bashkėpunimin
e tyre tė ndershėm e tė palodhshėm, rezultati do tė kishte qėnė
tjetėr. Pyetjes sė njė gazetari, nėse dorėheqja ishte pėrfundimtare,
apo mund tė pritet qė emri i tij tė figurojė nė listat e kandidatėve
tė ndonjė partie tjetėr, Zoti Mustafaj ju pėrgjigj: Nė
fjalorin tim nuk ekziston fjala kurrė. Por e sigurtė ėshtė
se projektet e mija pėr katėr vjetėt e ardhshme nuk kanė asnjė
lidhje me politikėn. Dhe, pėr tė qenė i qartė deri nė fund, emri
im nė kėto zgjedhje nuk do tė figurojė nė listėn e asnjė
partie.
18/05/2009 |
Kandidatet e PS, lista per 12 qarqe
Denis Dedej
E Marte, 12 Maj 2009
Strukturat e Partise Socialiste jane te perfshira tashme ne fazen me te
rendesishme politike te saj, gjate kater viteve ne opozite. Ky proces ka te
beje me hartimin e listave te kandidateve qe do te perfaqesojne idete dhe kete
parti ne Kuvendin e Shqiperise, te cilet mund t'i dhurojne edhe fitoren e
zgjedhjeve me 28 qershor. Prej dates 9 maj kane filluar punimet intensive dhe
te planifikuara, ne baze qarqesh, ku kreret lokal dhe strukturat vendore
konsultohen mbi kandidaturat e mundshme, bazuar ne kriteret e votuar pak dite
me pare ne Asamblene e Pergjithshme te Partise Socialiste. Megjithese ne
qetesi te plote dhe jashte vemendjes se medieve, puna ne seline roze eshte
teper intensive. Sic edhe eshte bere e ditur nga kryetari i kesaj partie, Edi
Rama, lista emerore perfaqesuese ne 12 qarqet e Shqiperise, do te dorezohet ne
afatin e fundit. Pra, listat do te dorezohen ne Komisionin Qendror te
Zgjedhjeve, me date 15 maj deri ne oren 24:00. Por socialistet nuk jane te
vetmit qe do te bejne kete zgjedhje, pasi edhe kundershtaret e tyre kryesore
ne keto zgjedhje, Partia Demokratike, ka bere te njejten zgjedhje. Megjithese
lista ende nuk eshte zyrtarizuar nga kryesia e partise me te madhe ne opozite,
burime brenda kesaj partie ofrojne nje liste te mundshme, qe mund te
perfaqesohen ne zgjedhjet e pergjithshme parlamentare. Ajo qe vihet re eshte
mungesa e kreut socialist ne kryesimin e ndonje prej qarqeve te vendit. Por
kjo me sa duket eshte zgjedhja e tij. Duke iu permbajtur ne kete menyre, idese
se tij te kahershme te nje kryeministri ekstraparlamentar, te ngjashem me
SHBA-ne, Britanine dhe nje sere vendesh perendimore. Nga ana tjeter,
socialistet hyjne ne zgjedhje per te kerkuar qeverisjen e vendit, duke pasur
si kandidatin e tyre te vetem per vendin e kryeministrit, kryesocialistin Edi
Rama. Vetem pas tre ditesh do te marrin fund te gjitha aludimet e mundshme,
per listat emerore te kandidateve. Lista e kandidateve per deputete te Partise
Socialiste, jane varianti jozyrtar, pasi ende nuk eshte perfunduar procesi dhe
miratuar kjo liste, por eshte siguruar ne baze te zyrtareve te larte
socialiste.
Kryesia, do te miratoje kandidaturat per deputete
Finalizimi i procesit konsultues ne strukturat e partise per kandidaturat
potenciale per kandidat per deputete, do te miratohet nga kryesia e Partise
Socialiste. Ndersa si rregull, nuk mund te jene kandidate per deputete,
kryetaret e njesive te qeverisjes vendore, perfaqesues te selise roze.
Gjithashtu, nuk mund te propozohen nga strukturat e partise si kandidate te
listes se kandidateve per deputete, deputetet aktuale te Grupit Parlamentar
socialist. Kandidatura potenciale do te thote, qe sipas votave te marra ne
zgjedhjet e kaluara, bazuar ne llogaritjet e Kodit te ri Zgjedhor, rezultojne
si pjese fituese te kesaj liste.
ZYRTARIZIMI
Pak kohe para perfundimit te afatit per dorezimin e listave zyrtare te
kandidateve te Partise Socialiste ne KQZ, do te mblidhet kryesia e kesaj
partie per te miratuar listen emerore, te sjelle ne baze te konsultimeve dhe
propozimeve.
QARKU TIRANE
Andis Harasani
Kastriot Islami
Shpetim Idrizi
Namik Dokle
Eduard Shalesi
Ledi Shamku
Ditmir Bushati
Ilir Beqja
Ilir Gjoni
Belinda Balluku
Saimir Tahiri
Saemira Pino
Dashamir Peza
Musa Ulqini
Xhemal Qefalia
QARKU FIER
Gramoz Ruci
Edlira Haxhiymeri
Ylli Bufi
Ermelinda Meksi
Pirro Lutaj
Endri Puka
Albert Caci
Rajmonda Stefa
Arjon Muca
Dritan Agolli
QARKU ELBASAN
Valentina Leskaj
Damian Gjiknuri
Taulant Balla
Gent Ibrahimi
Ndricim Hysa
Elmaz Sherifi
Ervin Bushati
Agim Leka
Rrapush Tola
Rovena Bahiti
Bardha Gjini
Anila Batalli
Ermira Bebi
QARKU DURRES
Blendi Klosi
Mimi Kodheli
Artan Lame
Rudina Seseri
Juli Hoxha
Milva Ekonomi
Azir Gashi
Ilir Shani
Sokol Kallogjeri
Natasha Paco
Kapllan Mance
Ismail Dani
QARKU VLORE
Arben Malaj
Luiza Xhuvani
Arben Isaraj
Eltar Deda
Besnik Dervishi
Stefan Cipa
Auron Tare
Fatmir Toci
QARKU BERAT
Erion Brace
Fidel Ylli
Marko Bello
Pilo Kerri
Arta Dyrmishi
QARKU KORCE
Ben Blushi
Fatmir Xhafaj
Arben Ahmetaj
Alfred Dalipi
Olta Xhacka
QARKU DIBER
Sadri Abazi
Qemal Minxhozi
Ylli Manjani
QARKU LEZHE
Lindita Nikolli
Gjovalin Kadeli
Gjoke Jaku
Fran Nezha
Albert Cakoni
QARKU KUKES
Pandeli Majko
Asllan Dogjani
QARKU GJIROKASTER
Arta Dade
Vangjel Tavo
Bashkim Fino
QARKU SHKODER
Mimoza Hafizi
Tom Doshi
Namik Kopliku
Edip Shiroka
Gjergj Leqejza
http://www.panorama.com.al/index.php?id=28425
PS,
Nano jashtė listės sė deputetėve |
»
Vendosur:
18/05/2009 - 07:46 |
Aristir Lumezi
Kryesia socialiste ende nuk ka njė datė tė saktė se kur do tė mblidhet pėr
listat e kandidatėve pėr deputetė. Burime pranė selisė rozė pohuan dje
se ende nuk ka njė lajmėrim zyrtar pėr anėtarėt e kryesisė pėr datėn
dhe orėn e mbledhjes sė saj.
Duket se kryetari socialist do tė mbledhė kryesinė socialiste nė limitin e
afatit kohor pėr tė depozituar listėn e kandidatėve socialistė nė KQZ, qė
ėshtė ora 16:00 e datės 19 maj. Ajo qė dihet tashmė janė krerėt e
listave nė qarqe, ku pjesa mė e madhe e tyre janė tė deleguarit e kryesisė
qė kanė kohė qė kanė nisur fushatėn elektorale, pėrmes takimeve tė
shumta qė kanė zhvilluar. Edhe pse negociatat kanė kohė qė vazhdojnė,
askush nuk tė thotė se cili do tė jetė nė listėn e PS-sė, ndėrsa
pozicioni nė kėtė listė mbetet mė enigmatik, duke ia lėnė kėtė
atribut kryesisė socialiste. Ndėrkaq zyra e kryetarit socialist nuk ka qenė
e qetė edhe dje, kur kanė vazhduar konsultimet mes Edi Ramės dhe kandidatėve
pėr deputetė. Mėsohet se ndėr tė tjerė, Rama ka takuar dhe anėtaren e
kryesisė socialiste Arta Dade, e cila pėrflitet se do tė jetė kandidatja qė
do tė udhėheqė listėn e kandidatėve socialistė nė qarkun e Gjirokastrės.
Ende nuk janė pėrmbyllur listat e socialistėve pėr kandidatėt, por mėsohet
se ish kryetari socialist Fatos Nano nuk do tė pėrfshihet nė asnjė nga 12
qarqet e vendit. Nuk bėhet e ditur nėse ky ka qenė njė vendim i kryetarit
socialist Edi Rama apo njė dėshirė e Nanos pėr tė mos kandiduar. Ajo qė
tashmė dihet dhe ėshtė bėrė publike ėshtė moskandidimi i kryetarit tė
PS-sė njėkohėsisht dhe kryetar i Bashkisė sė Tiranės. Ka qenė anėtari
i kryesisė socialiste Ben Blushi, i cili e ka bėrė publike kėtė vendim
gjatė njė emisioni televiziv, duke argumentuar ambicien e Edi Ramės pėr tė
marrė kreun e ekzekutivit pas 28 qershorit, duke transferuar kėshtu mandatin
e tij me qytetarėt e Tiranės. Burime konfindenciale pranė selisė rozė,
bazuar dhe nė negociatat e zhvilluara pohojnė se nė listat e kandidatėve
ka deputetė aktualė, por dhe shumė tė emra tė rinj, kryesisht femra, tė
cilat pėrmbushin edhe detyrimin e kodit zgjedhor, duke u pėrpjekur tė kapin
kuotėn e 30 pėrqindėshit tė saj. Emrat si Ledi Shamku, Rudina Seseri,
Shega Ligori, Milva Ekonomi, Luiza Xhuvani, Olta Xhaēka, Lindita Nikolli janė
risitė e selisė rozė me tė cilat kėrkon tė bėjė ndryshimin nė garėn
e 28 qershorit.
lista provizore e socialisteve
QARKU TIRANE
Namik Dokle
Andis Harasani
Fatmir Xhafaj
Ledi Shamku
Kastriot Islami
Eduard Shalesi
Mimi Kodheli
Ditmir Bushati
Ilir Gjoni
Saemira Pino
Dashamir Peza
Musa Ulqini
Besnik Bare
QARKU FIER
Gramoz Ruēi
Ermelinda Meksi
Pirro Lutaj
Albert Ēaēi
Endri Puka?
Rajmonda Stefa?
Armando Subashi?
Arjon Muēa?
Dritan Agolli?
QARKU ELBASAN
Valentina Leskaj
Damian Gjiknuri
Shega Ligori
Taulant Balla
Ndriēim Hysa?
QARKU DURRES
Blendi Klosi
Rudina Seseri
Artan Lame
Milva Ekonomi
Gazmir Bizhga?
Juli Hoxha?
Ilir Shani?
QARKU VLORE
Luiza Xhuvani
Arben Malaj
Shpėtim Idrizi
Besnik Dervishi
Eltar Deda?
Stefan Ēipa?
Auron Tare?
QARKU BERAT
Erion Braēe
Fidel Ylli
Arta Dyrmishi?
Marko Bello?
Pilo Kerri?
QARKU KORCE
Ben Blushi
Pandeli Majko
Alfred Dalipi
Olta Xhaēka
Arben Ahmetaj
QARKU DIBER
Sadri Abazi
Elisa Spiropali
Qemal Minxhozi?
Ylli Manjani?
QARKU LEZHE
Lindita Nikolli
Gjovalin Kadeli?
Albert Cakoni?
QARKU KUKES
Asllan Dogjani
QARKU GJIROKASTER
Arta Dade
Vangjel Tavo
Edlira Shapllo?
Bashkim Fino?
QARKU SHKODER
Ilir Beqja
Mimoza Hafizi
Tom Doshi?
Namik Kopliku?
Edip Shiroka?
Njė
letėr e panjohur pėr Mustafa Krujėn |
»
Dėrguar
mė: 17/05/2009 - 14:36 |
Shkodėr 18-IV- (?)
Fort i dashuni Mik!
Flas e shkruej nė baze tė parimeve, tė zgavrueme nė zgjanimin e statutit tė
Lushnjes, tue besue se Z, e juej, edhe pse hartuesi i atyne parimeve kalbet nė
dhe, luften e bani per ide shtetnore, qė sė bashku me Gurakuqin keni rrahė
sa herėsh nė kullme tė bisedimeve e tė perpjekjeve diplomatike, qė u
inspiruene me dukjen e mbretit nė Shqypni, u rrahen nė tryezė
internacionale prej jush pa pasė kurrnjė fuqi toke perkrahėse, perveē
Perendije, u sanksionuene me statutin e zgjanuem tė Lushnjes, u nenshkruene
me gjakun e revolucionit tė Qershorit e u vulosne per jetė me gjakun e
Gurakuqit e tė Bajram Currit. Theksoj, pra, qysh nė fillim se kjo asht baza
e ēdo perpjekjes, kjo asht lidhnia e dy mendeve qė shkeptas prej
shoqi-shoqit, marrin e japin pėr tė gjetė posibilitetin ma tė ardhshmin
per tė ngjitun nė maje tė malit njė gur, qė, si thotė At Noli, me dukjen
e Ahmetit, kur kujtojshim se tashma do tu kapshim nė maje, ma fort per
faje indishiplinatece, se per kontribucion intenacional, na u shkep duersh e
na u rrotullue nė humbneren e vjetit 1914-5, te humbnerja e Paktit tė
Londres.
Prandej jam i njėmendimit plotėsisht me Ju, se veē koncentrimi i tė gjitha
fuqive tė shėndosha perreth njė bashkėveprimit sistematik e tė drejtuem
prej prijėsash tė shėndoshė kah idealizmi, mundet, tue shfrytėzue
divergjencat e tė pėrjashtėmve e presionin tiranik tė mbrendshėm, me marrė
frenat e shtetit nė dorė njė ēetė antiklikare nacionaliste, qė projektin
e Gurakuqit ta zbatojė me sukses.
Per me i dalė kėtij qellimi, do tė dallojmė tri punė:
a) Gjendja e Shqypnisė mbas zhdukjes sė Ahmetit;
b) Mėnyra ma e mundshme per me zhba vepren e damshme tė tiranit, pa provokue
njė luftė civile latente;
c) Ideja konkrete shtetnore, qė, nėmose ndėr pika trigonometrike, do tė
jetė e gjeometrizueme prej atij o atyne, qė tė paraqesin revolucionin e ri
tė shtetit shqyptar para diplomacisė europiane tue kapercye nėpėr Scyllat
e Carribdet e ēashtjeve tė kaperthyeshme qė, mbas dekės a zhdukjes sė vet,
len tirani nė koncesione e konvencione tė lidhuna nė bazė tė njė statuti,
qė nė kurrnjė pikėpamje nuk i pershtatet legalitetit.
Para se tė rrėxohet shtėpia por, shpresoj se skeni me kenė tepėr
largas nder mendime per ne theksojsha se duhet tė jenė gati landa e re e punėtorėt
e dishiplinuem nen drejtimin e njė arkitekti. Landa ndoshta nuk do tė ishte
teper punė e vėshtirė per me u sjellė, punėtorėt edhe po i disiplinon
tirania dita me ditė, pra lypet arkitekti e kėtij rendi nuk mund tė randojė
ngjeti, veē nė Mustafa Krujen, Qazim Koculin e Koēo Tasin, shkeptas prej ēfarėdo
klike, qė, ditėn e zhdukjes sė Ahmetit e tė feudalėve, do tė zhduket
paralelisht me tiranķ, tue i lėshue rend evolucionit tė lirė e vullnetmirė
tė nacionalistave tė tre grupeve, qė dora-doras e tė betuem mbi vorrin e
Bajram Currit, Gurakuqit, Avni Rustemit e tė Zija Dibrės, ti perveshėn
shpejt, por me siguri njė operacioni rrajėsuer, per me shpėtue ketė Zvicer
nė Ballkan.
Kėtu por na del njė divergjencė mendimesh, jo fort e parandėsi, per
zbatimin e njė plani qė, tue i besue jetės sė kalueme e parimeve tė
njohuna tė Zotnisė suej, per deri nė ket pikė, besoj se nuk do tė tregojė
njė diferencė tė madhe nė paralelizmin e mendimeve.
Pika asht kjo: pikėpamja jonė kundrejt busoles internacionale para, gjatė e
mbas revolucionit, kėqyrė nėper prizmin e errėt qė ajo paraqet mbas
tragjedisė a komedisė, si tė duesh me e quejtė me Chamberlain a Loid
Georgjin sė Gjenevės. Kėtu tė pėrmbledhim njėherė menden tonė!
Asht njė fakt qė Ententa nė luftėn me armė, me diplomaci, me ekonomi u dėftue
e nėnrendueme hegjemonisė sė dollarit amerika e, pa bashkėveprimin e
Gjermanisė e tė Rusisė, kurrsesi e zoja me garantue njė paqe, tė
sanksionueme tepėr me gjak tė nxehtė, si thotė nė kėto ditėt e fundit
Lord Georg, nė Versailles.
Si din gjithkushi sot, mbas katastrofės sė Gjenevės, firmatarėt e
traktatit tė Versajės jo veē nuk mund ti kundėrshtojnė Gjermanisė me
nė Lidhje tė Kombeve, por bile, megjithėse e dinė se Gjermania asht
minatori i trakteve tė bame qysh me Versajė e deri nė Lokarno, megjithė kėto
pranojnė ketė kercnim, per me zhgatėrrue bllokun ruso-gjerman, qė me
traktatin Virt-Cicerin-Roteman u lidh deri nė 1928. Per kedo, qė ndoq sado sė
largut luftėn e popujve tė ndryshėm, per me gjetė qandrėn e re tė njė
ekuilibri tė bjerrun me luftė tė pėrbotshme, per kedo, po tham, asht fare
e kollajtė me e pa tensionin e spiraleve tė reja: na kemi dy maje nė Europė:
njė nė London e njė nė Moskė. Rreth Londonit Ententen e vogėl e tė
madhe me satelitėt e vet e perrreth Mosket, deri sot bare, Berlin e popuj tė
mujtun me minoritete tė ndrydhuna, qė, me disinterisimin e Amerikės per
politikė europiane, buerėn ēdo avokaturė per mbrojen e autodeterminacionin
e vet pranė aeropagut komiku-ingliz nė Lidhjen e Kombeve, ku fati i neutralėve
e i kombeve, qė gjeografikisht gjindej ndershej Ententofilave, do tė
shartohej mbas koincidencės sė interesės tė shteteve mujsa, qė nė atė
aeropag formon shumicėn klasike tė unanimitetit tė votave.
Me ketė gjendje, na shofim se tue dėnue porsi antishtetnore parimet e
bolshevizmit per reformen shoqnore, Rusia me Gjermani do tė ishin dy tė vetėm
avoketen qė nė njė aeropag paneuropian, kishin me mbrojtė tezin tonė;
Amerikanėt konkurrencėn e lirė e garancinė e minoriteteve e prej Ententes
nuk mund tė presim tjetėr, veē tragjeditė e vjetėve 1914-15-24. Kėta e
diftuen se Shqypnia per ta porsi shtet vėrte indipedent ekonomikisht e
politikisht, asht njė ekrasit i padamė qė minon ēdo marrėveshje ndėrmjet
shteteve fqij: asht njė urė kalimit per Drang nach Osten e per Rusi qė
ndryshej, faret ndryshej e mendojnė konfiguracionin ballkanik.
Tė zotėt e pozicionit nė ēashtje tė Shqypnisė janė sot pa dyshim
firmatarėt e paktit tė Londrės si edhe tė kompromisit Loyd Georg
Clemanceau Nitti e
Robert Cecil.
Shqypnia, pra, asht njė satelit i vogėl, qė ekzistencėn e vet ia detyron
rivalitetit internacional, pėrfaqėsue prej dy grupeve: njė perba prej
anglezėsh, francezėsh, italianėsh, jugoslavėsh e grekėsh qė, tue mos
mujtė me coptue Shqypninė, pa gandue interesat shtetnore tė vetat, janė
konden me shfrytėzue ēdo gjendje nė Shqypni, mbas njė akordi tė bamė mbi
njė bazė reciproke interesash, tue u pėrpjekė, por mshehtazi, ku me
konvencione, ku me pengime ekonomike e me kercnime, me perpi shtetin
shqyptar mbrenda spirales sė politikės shtetnore me perjashtimin e plotė tė
konkurrentave tjerė. E ky asht shkaku i atij termek qė trandė ēdo pozicion
shtetnuer qė mundohet me marrė ēdo qeveri, sado nacionaliste e vullnesėhekurt
qė kjoftė.
Tjetri grup perbahet prej gjermanėsh, rusėsh e amerikanėsh me disa shtete
ma tė vogla, si: Bullgari, Magjari e ndoshta edhe Turki. Ndėr kėta, gjermanėt
e rusėt shfaqen si tė kishin interesė jetėsore per njė Shqypni verte
indipedente e tė forcueme mbrenda kufijve tė natyrshėm tė vet; Amerikanėt,
perveē kėsaj pike, si dihet, janė mbrojtėsit e konkurrentat ma tė parėt
nė konkurrencėn e kėshtu qė, po tė kishte Shqypnia kėto tre avoketen ndėr
ato gjykatore, ku priten e shartohen fatet e kombeve, Shqypnia ishte
konsolidue nėmose si shtet i dalun prej luftet.
Fati por deshi qė Shqypnia perveē Vilsonit, mos tė kishte kurrnjė avokat qė
ta mbronte ketė ide shtetnore, kuptue ashtu, si do tė kuptohej prej ēdo
shqyptarit, qė nuk don me e pa Shqypninė njė gur, ku mbėshtetet palla herė
e Anglisė, herė e Francės me satelitė tė vet, per me ekuilibrue a
skuilibrue pozicionin ballkanik, mbas barometrit tė politikės shtetnore tė
tyne.
E pra, kjo krizė aq e shemtueshme per popullin shqyptar, ka me vijue derisa
avoketent e vėrtetė tė ēashtjes shqyptare mos ta xjerrin ketė shtet prej
gjireve tė Ententes, e kjo kohė nuk shifet se do tė agojė para 1928-30, njė
pėriudhė qė kurrkushi sot nuk di me thanė, a thue ka me sjellė paqen e
perbotshme, apo rrenimin e Europės.
Kėtu, pra, ska tjetėr, veē prej miqve tė vėrtetė me lypė njė
moratorium a?stensioni tė politikės direkte prej nesh me ta, derisa tė
shfrytėzohet divergjenca e tė kointeresuemve fqij anmiq nė favor tė
rindertimit tė shtetit shqyptar mbrenda atyne bazave konvencionale qė ata
vetė i mbajnė porsi bazat e natyrshme tė njė Shqypnisė vėrte neutrale e
e zoja me ekuilibrue ēashtjen ballkanike e adriatike. Ky, lum Mustafa, asht
shkambi qė do tė shpėrthehet sot prej nesh, per me dalė nesėr nė lamen e
njė politikės reale me miq e anmiq. Kėtu lypet njeni!
Uliksi shqyptar, i vetmi njeri qė do tė kishte mujtė me drejtue harten e
shtetit shqyptar neper gjiret e hatashme tė kėtij rivaliteti internacional,
sot kalbet nen dhe, e na naufragt, tė gjithė jemi turrė me ia ngjitė
timonit, pa pasė uzdajė tė plotė asnjeni nė tjetrin; kėshtu qė ndersa
anija siellet nė atė gjiri ku e shtynė plumbi i Baltion Stambollės, Ahmeti
flenė i qetė, Baltionat tallen me Shqypninė e shkretė, me ketė Penelope,
qė shtyn njė ditė nė tjetėr, kot tue kėqyrė sytė e ndonjė Telemakut tė
shkretė, qė perveē uzdajet, nuk ka armė tjetėr perdoresh, veē me mbytė
nanėn e vedin.
I dashuni Mustafė! Era prap na ka hjedhė nder brigje tė Trojės
te koha
e Ali Pashė Tepelenės mbrendė, te koha e Esat Pashės, 1915-18, jashtė.
Prap me mbytė Trojen!
Kėtu duhen prijėsa nen njė prijės e njė ushtri nen prijėsa. Ushtrinė e
kemi gati: populli i shkretė, i lodhun prej tiranije pret ditėn se kur
ma po vjen; por, tue pa se prijėsat e tij janė hallakatė pikė-pikė, njė
dėsprim e kapė qė e lodhė ma tepėr se tiranija, qė e ban tiraninė ma tė
kandshme se njė oligarki zhonturke klikare. Kush asht ai i ēmendun, qė
e mohon ketė fakt se qe kah ditė do tė ishte kaperdi kjo gjendje, po tė
kishin ra nė godi Noli, Koculi, Mustafa Kruja, Tasi, Shaqir Curri e Shuk
Gurakuqi me Xh. Bushatin e R. Danin? Po tė kishin kapė rremat e barkės sė
shtetit, tė rrėxuemen Gurakuqi, e nen drejtimin e Qazim Koculit me mėsye
Adriatikun, a thue sakt se deri tash nuk do tė kishim dalė nė breg, ku ma
se njė Telemak pret ditėn e kushtrimit? Boll dam per ne! Ahmeti me tufė
kecanash, por tė lidhun perreth njė orakulit, dėrmoj monarkizmin shqyptar
me gjithė prijėsa tė vet, pse kėta, tė kuptueshmit, me edukatė politike,
nuk dijtėn, pse sdeshtėn me dalė prej klanit personal njė lėngatė
psikike e shqyptarit tė shkretė e me u ba regjiment i organizuem, i drejtuem
e i primė prej njė prijėsit tė vullnetshėm.
Qe pse u rrotullue shkambi dje, smund tė ngjitet sot e ka me u rrotullue
nesėr, pse udhėheqėsit nuk janė dakord me vijue politikėn shtetnore tė
Gurakuqit, mbas dekės sė tij, jo pse sdinė, por pse nuk duen. E tash
shifet se ku kanė dashtė me dalė ata komplote qė u bajshin nė Tiranė, ndėrsa
Gurakuqi mbronte ēashtjen e perbashkėt nė Lidhjen e kombeve.
A di shka, Lum Mustafa. Kėtu ndėr ne, mbas tiraniet, lypet njė diktaturė
me njė diktator pėr krye e kėtu rendi tė bjen Ty, pse
je i Kruetan e ju
veē mundeni me dyndė strofullin njėherė e pergjithmonė tiranisė feudale
e klikare, me impozue njė sistem administrimi qė ti pershtatet besimit tė
plotė tė tre elementave e nesėr me i dorėzue Shqypninė Skanderbegut tė
vogel, per tė cilin bit se u bane mjaft do vorre, sidomos ai shpellės sė
Dragobisė.
Per me i dalė kėtij qellimi duhet njė direktorium i pėrbamė prej Tasit,
Koculit, perfaqėsuesave tė Currit e tė Gurakuqit, qė ti japin drejtimet
e njė Mustafė per krye qė tė ēojė me energji sot e me urti nesėr planin
e Gurakuqit nė vend. E, mos u tremb, se nuk kishe me kenė vetėm: njė
lidhje ushtarėsh e intelektualėsh Gurakuqjanė e Currista perreth teje
kishin me tė mjaftue per me zhbi feudalizmėn nė Shqipninė e mesme, me
zhdukė klikė e klikarė e me i lanė lamėn e lirė zhvillimit tė kėtyne
partinave:
1. Nė Shqypni tė mesme e tė Jugut:
Partia e bulkut nėn kryesinė tuej
2. Nė Vlonė e nė Korēė:
Partia Nacionaliste nėn kryesinė e Qazim Koculit Nolin Tasin.
3. Nė Kosovė, Shkodėr:
Qendra e Nordit, nėn partinė e Gurakuqit e tė Bajram Currit, qė nė bazė
tė pikave tė caktueme prej Gurakuqit per formimin e kėsaj qandre nė 1924 tė
binė ndershej tė evolucionit tė politikės sė shtetit shqyptar.
Prej Hasan Prishtinės lypė Atdheu njė vade kohe, njė armėpushim me shtet
Jugosllav, derisa tė konsolidohet gjendja e re: pra, abstenim, prej anės sonė,
ngahė ēashtja e minoriteteve, tue formue Hasani me kosovarė njė klub
indipedent, per mbrojen e minoritetit shqyptar, nen avokaturen e gjermanėve e
nesėr edhe tė rusėve, pranė Lidhjes sė Kombeve.
Derisa tė konsolidohet shteti e tė shfrytėzohet rivaliteti e tė
interesuemve per ēashtjen adriatike, shteti shqyptar me ndjekė rrjedhjen e
austriakėve kundrejt Tirolit.
Hasan Prishtina do tė ishte i vetmi diktator qė, tue drejtue ēdo veprim ka
njė qellim tė caktuem, mbrenda gjashtė muejve kishte me vu qetėsinė e
sigurinė nė vend, me gatue evolucionin e natyrshėm tė partive, qė
permendem sypri, e me njė asemble omogjene me vu Shqypninė mbrenda binarit tė
vet, mbas atij projekti, qė Gurakuqi i paraqiti popullit shqyptar me
proklamen e qeverisė revolucionare. Mirėpo Hasani sot nuk mund tė permendet,
per mos me urtue drejtperdrejt ma tė parin shfrytėzues, Jugaslavinė e, per
konsekuencė, Francen. Prandej Hasani do tė rrije rezervė e mėsheftė po,
por jo e paorganizueme, ashtu si ta lypė rrethana politike. Hasani do tė jetė
organizuesi indirekt i Grupit tė Currit, perba prej njė elementi, per faqe,
antiirredentist. Si tė hinė gjermanėt me shokė nė Lidhje tė Kombeve, ka
kush sulmon ēashtjen e minoriteteve.
Mbas Hasan Prishtinės mund ti perveshen Diktatures vetėm dy vetė:
Mustafa Kruja e Qazim Koculi, rrethue prej njė direktoriumit monarkist latent
qė me nergji tė pėrcjellin shtetin neper fazat e kritikshme, derisa ti
kapet qellimit pa revolucion, por me njė evolucion tė natyrshėm.
I duelem kėtij qellimi, atėherė ka shpėtue Shqypnia e meritimi i jet (i
mbetė) p[rap njė Kruetani.
Tė marr ngrykė
At Bernardin Palaj (firma)
http://balkans.courriers.info:80/article12846.html
Danas
Kosovo : « si
Pristina veut reprendre le contrōle du Nord, un bain de sang est inévitable »
Traduit par Jean-Arnault Dérens
Publié dans la presse : 6 mai 2009
Mise en ligne : mardi 12 mai 2009
Durant prčs de deux semaines, les habitants serbes du village de Brdjani,
dans le nord de Mitrovica, ont manifesté contre le projet de rénovation de
cinq maisons albanaises. Oliver Ivanović et Azem Vllasi sexpriment sur
la situation, qui représente un test pour le retour des réfugiés et la
possibilité de bātir une société « multiethnique » au Kosovo.
Que signifie cette crise ? Une provocation de Belgrade, ou une tentative
de Pristina de reprendre le contrōle du nord du Kosovo ? Réponses croisées.
Propos recueillis par Sneana Čongradin
Le village de Brdjani est divisé par une « ligne jaune », qui
sépare les quartiers serbe et albanais. Et des manifestants serbes ont ą
plusieurs reprises tenté de franchir cette ligne pour sopposer ą la
reconstruction programmée de cinq maisons albanaises. Les manifestations ont
été trčs violentes. Les policiers européens de la mission Eulex ont fait
usage de gaz lacrymogčnes, mais ils affirment également que les Serbes ont
lancé une grenade dans leur direction. Par miracle, aucun blessé sérieux
nest encore ą déplorer, mais la situation est extrźmement tendue. Oliver
Ivanović, Secrétaire dÉtat au ministčre serbe pour le Kosovo et
Metohija, et lanalyste politique albanais Azem Vllasi, sexpliquent sur
cette crise.
Danas (D.) : Quel commentaire portez-vous sur les événements
de Brdjani ?
Oliver Ivanović (O.I.) : Le vrai problčme nest pas
posé par ces cinq familles albanaises qui veulent revenir dans leurs foyers,
mais par les problčmes que rencontrent les réfugiés serbes quand ils
veulent aussi revenir dans leurs foyers détruits ou incendiés. En
loccurrence, les familles albanaises ont voulu revenir sans aucun accord préalable,
et ont obtenu le soutien de la KFOR. Cela signifie que lOTAN choisit un
camp, ce qui ruine sa crédibilité.
Azem Vllasi (A.V.) : Les manifestations serbes sont
inciviles. Les Albanais essaient de reconstruire leurs maisons incendiées il
y a dix ans, mais nous voyons que cest toujours impossible. Il est
difficile de penser que ces manifestations soient spontanées, que les Serbes
de Brdjani agissent de leur propre initiative.
D. : Pourquoi les Serbes du nord du Kosovo sopposent-ils au
retour des Albanais ?
O.I. :Les Serbes du Kosovo qui veulent revenir dans leurs
foyers se heurtent ą dimmenses problčmes, et il faut garantir de
nombreuses conditions pour que le retour puisse źtre viable et durable. Ą
linverse, les institutions du Kosovo et les Albanais décident dun
retour, et on le rend aussitōt possible, sans conditions. Ce nest pas
juste.
A.V. : Les Serbes du nord du Kosovo sont poussés par
certaines personnes. Cela va ą lencontre des objectifs clairement exprimés
des institutions du Kosovo et de la communauté internationale, qui sont de
garantir la sécurité et de faire régner lÉtat de droit, la sécurité
et la paix au Kosovo.
D. : Comment jugez-vous le comportement dEulex dans cette
crise ?
O.I. : Eulex a engagé sa responsabilité sur le plan en six
points [négocié entre Belgrade et lONU], mais elle ne tient pas ses
promesses. En loccurrence, Eulex a cédé aux pressions albanaises. Eulex
est une mission technique, mais en se plaēant dans un camp, elle fait un
choix politique. Sans lengagement des autorités de Belgrade, aucun
dialogue naurait été possible avec les Serbes du nord du Kosovo, cest
pourquoi laction dEulex est critiquable en tout point.
A.V. : Eulex a réagi de maničre responsable et
conforme aux objectifs proclamés de cette mission. Elle a clairement indiqué
que tous les habitants du Kosovo, les Serbes et les Albanais, doivent avoir le
droit de rentrer dans leurs foyers. La réaction dEulex face aux violentes
manifestations de Brdjani montre le sérieux avec lequel la mission tient ses
engagements. Eulex a fait preuve de responsabilité et il faut le saluer.
D. : Comment jugez-vous le comportement des autorités de
Belgrade ?
O.I. : En tant que ministčre pour le Kosovo et Metohija,
nous sommes responsables de tout ce qui se passe au Kosovo. La solution de
cette crise passe obligatoirement par larrźt de la construction des
maisons albanaises et louverture dun dialogue politique.
A.V. : Les autorités de Serbie soutiennent les
violentes manifestations de Brdjani et les encouragent mźme. Par le biais
daffrontements entre Serbes et Albanais, ils veulent provoquer
linstabilité et placer le Kosovo en état durgence. Des politiciens sérieux
et un gouvernement responsable nagissent pas de la sorte.
D. : Est-ce que les événements de Brdjani représentent un
test pour un retour massif des Albanais dans le secteur nord du Kosovo,
actuellement sous contrōle serbe ?
O.I. : Aprčs de telles réactions, je ne pense pas que les
Albanais vont revenir dans le nord du Kosovo. Il faudrait quil y ait un
soldat de lOTAN devant chaque maison. Il est difficile de penser que
quiconque ait envie de rentrer aprčs avoir vu les manifestations.
A.V. : Il faudrait que les autorités serbes
sengagent effectivement en faveur dun retour des Serbes, ce que
souhaitent les autorités du Kosovo. Or, il ny a pour linstant aucun
retour massif des Serbes ni des Albanais, alors quil sagit de gens qui
ont été chassés de leurs foyers et privés de leurs droits fondamentaux.
D. : Selon vos informations, est-ce que le gouvernement du
Kosovo et Eulex prévoient une reprise de contrōle du nord du Kosovo par
Pristina cette année ?
O.I. : Cela provoquerait un bain de sang. Je ne doute pas que
de telles idées existent, mais leur mise en uvre serait un scénario
catastrophe. Cela provoquerait des incidents de trčs grande ampleur.
A.V. : On travaille déją ą la reprise de contrōle
du nord du Kosovo. Il ne fait aucun doute que les autorités du Kosovo et
Eulex vont rapidement réaliser cet objectif.
D. : Les Serbes peuvent-ils sopposer ą ce scénario ?
O.I. : Je le répčte, si la communauté internationale ou
Pristina choisissaient de reprendre le contrōle du nord, cela provoquerait un
bain de sang. En réalité, cette attitude de la communauté internationale et
de Pristina, visant ą provoquer des incidents, cherche ą cacher, par des
provocations, le véritable problčme des Serbes comme des Albanais, qui est
la pauvreté.
A.V. : Je vous garantis que beaucoup de Serbes du
nord du Kosovo souhaitent, tout comme les Albanais et les autorités de
Pristina, unies ą la communauté internationale, que rčgnent la paix dans
cette région. De mźme, ils rejettent les manifestations violentes et
souhaiteraient que tous les citoyens puisse rentrer dans les foyers dont ils
ont été chassés au cours du conflit ou aprčs celui-ci, indépendamment de
la nationalité de chacun.
http://balkans.courriers.info:80/spip.php?page=personnalite
Le Courrier du Kosovo
Adem Demaēi, la solitude
dun éternel contestataire
Traduit par Nerimane Kamberi
Figure symbolique de la cause nationale albanaise, Adem Demaēi ne cache pas
son amertume envers la situation actuelle du Kosovo : prégnance du crime
organisé et de la corruption, incompétence de dirigeants carriéristes...
Pour ce chantre de lunion nationale, le peuple albanais doit se libérer de
toute forme de tutelle internationale, et aucune paix véritable ne sera
possible « avant cent ans » avec les Serbes. Portrait.
Par Serbeze Haxhiaj
- Adem
Demaēi
Par une aprčs-midi pluvieuse, une jeep du gouvernement sarrźte devant
la porte dAdem Demaēi. Pourtant, celui-ci ne fait pas partie des
structures dirigeantes ni de ladministration du Kosovo.
Il y a un an, le Premier ministre du Kosovo avait décidé quAdem Demaēi
toucherait une pension beaucoup plus élevée que les autres retraités du
pays et quil aurait ą sa disposition un chauffeur personnel. Cest sans
doute un signe de respect et dattention pour une des figures emblématiques
de la résistance albanaise, une reconnaissance du gouvernement pour le
sacrifice dhommes comme Adem Demaēi.
Au premier rang, dans une salle bondée, on le voit la main sur le cur,
murmurant lhymne national entonné lors de cette séance commémorative.
Adem Demaēi va sadresser au public : son discours na pas changé,
cest celui quil a répété durant ses trente longues années de prison,
celui quil tient toujours depuis.
Le message quil transmet est simple : lavenir des Albanais dans
les Balkans passe par lunion nationale. « Nos dirigeants politiques
ne doivent pas adopter une attitude servile envers la communauté
internationale, envers les États-Unis et ceux qui considčrent que le Kosovo
est encore en Serbie. Alors que les pays dEurope font disparaitre les barričres
qui les séparent, nous, Albanais, sommes divisés par des frontičres,
uniquement pour satisfaire la Serbie ».
Adem Demaēi est un de ces Albanais qui défendent lidée dune
« nation » et non pas celle dun « État ». Pour
lui, lÉtat peut źtre découpé ou rétréci mais la nation demeure.
Aujourdhui, Adem Demaēi est toujours trčs critique contre les courants
politiques qui dominé le Kosovo ces dix derničres années : celui dIbrahim
Rugova et celui issu de lUĒK. « Ceux qui ne jurent que par Rugova
espčrent simplement conserver aussi longtemps que lui le pouvoir. Les autres
se courbent devant lautorité ».
« Jai refusé de faire partie de ces courants, de participer ą
ces accords, de magenouiller devant la Serbie et devant le plan Ahtisaari.
Un fossé sest creusé entre eux et moi quand ils sont allés ą
Rambouillet, en février 1999, quand ils accepté le marché que leur
proposait Robin Cook [1] ».
Adem Demaēi est le mźme quil y a dix ans quand, en sa qualité de représentant
politique de lUĒK, il appelait les négociateurs de Rambouillet ą ne pas
faire de compromis et ą ne pas signer daccord. Adem Demaēi considčre
toujours que la stratégie de résistance initiée par Ibrahim Rugova était
inefficace. Selon lui, ce dernier pensait avant tout ą sa carričre
politique, ce qui la conduit ą faire des compromis qui ont nui au Kosovo.
Aujourdhui, il critique la situation du Kosovo qui, selon lui, ne fait
quempirer. « La corruption et le crime organisé sont trčs
importants. Léducation et la santé sont dans un état pitoyable. Et nos
dirigeants politiques nont toujours pas compris quils devaient
travailler pour faire avancer le Kosovo ».
Lauréat du prix Sakharov pour les droits de la personne en 1989, il fut
nominé pour le Prix Nobel de la Paix en 1996, une récompense finalement
attribuée cette année-lą ą trois dirigeants qui ont pourtant échoué ą
construire la paix : Yasser Arafat, Yitzak Rabin et Shimon Peres.
LAlbanie et la solitude
Lancienne Albanie dEnver Hoxha pour laquelle il a passé toutes ces
années en prison nexiste plus. Son rźve est devenu un cauchemar. « Lorsque,
ą mon retour de la cérémonie pour le prix Sakharov, je suis allé en
Albanie, jai eu devant moi un tableau apocalyptique, comme si une bombe
atomique métait tombée sur la tźte. Cétait ma mort...Je me suis dit
mon Dieu pourquoi ne mas-tu pas enlevé la vie, je naurais pas vu
cette Albanie comme je la vois. Ce fut une petite mort, la plus terrible de
toutes, le désespoir le plus profond de tous les désespoirs. Ce pourquoi je
métais battu, ce pourquoi javais rźvé et tout donné, tout cela nétait
que lenfer construit par Enver Hoxha ».
Aujourdhui, peu de choses ont changé dans sa vie, aprčs toutes ces années.
Agé de 73 ans, il a eu deux enfants de son premier mariage et vit
aujourdhui avec sa seconde épouse. « Depuis ma sortie de prison, je
nai toujours pas retrouvé une vie normale. Ni dans mon travail, ni dans ma
vie familiale. Le matin, je me lčve tōt et je mange des céréales avec du
lait. Ensuite, je lis les journaux, les nouvelles me préoccupent beaucoup.
Mon emploi du temps est ensuite dicté par les appels téléphoniques que je
reēois. Le temps passe trčs vite ». Mźme si ses journées sont bien
remplies, Adem Demaēi se sent seul et cette solitude est liée ą son drame
personnel. « Je me sens malheureux ą cause de la fuite du temps. La
solitude me fait mal. Elle aurait été moins douloureuse si javais eu 5 ou
6 enfants et pas seulement deux. Cest comme si je navais pas eu de
famille. Mon fils fait est médecin, ma fille est ą Londres ».
Pour Adem Demaēi, cest une grande perte, lui qui a grandi dans une
famille de sept enfants. « Jaurais voulu źtre pčre de nombreux
enfants, avoir beaucoup de petits-enfants ». « Si je revenais un
demi-sičcle en arričre, je referais pourtant la mźme chose. Jétais né
pour cette vie-lą. Je croyais que le communisme pouvait un jour triompher ».
« Encore cent ans ennemis »
Dix ans aprčs la guerre, Adem Demaēi pense que sil participait ą la
direction du pays, il naccepterait aucun compromis. « En Serbie, rien
na changé. Seuls changent les costumes et les postures, selon la mode ».
Lidée de la réconciliation lui semble lointaine, trčs lointaine. La réconciliation
ne sera pas possible tant que la Serbie naura pas demandé pardon, naura
pas payé pour les dommages causés, tant quelle naura pas reconnu
lindépendance du Kosovo. Pour Demaēi, les Serbes et les Albanais seront
encore ennemis pendant 100 ans.
Pourtant, il pourrait źtre lune des personnalités ą appeler ą la réconciliation.
« Lambassadeur de France ą Pristina ma demandé de diriger un
projet, un comité pour la réconciliation entre Albanais et Serbes. Mais je
nétais pas prźt car la Serbie doit demander pardon et payer une
compensation pour tous les dommages causés aux Albanais »...
Ses livres et son histoire
Les longues années passées en prison lui ont permis de suivre la littérature
albanaise et les publications internationales. Aujourdhui, il dit ne plus
pouvoir suivre les derničres publications, les nouveaux livres qui
paraissent. « Je ne lis pas les nouveaux best-sellers qui arrivent sur
le marché, ni les livres des auteurs que jaime et que jai tant lu. Je
consulte des ouvrages historiques qui maident pour les livres que je prépare.
Il reste un peu de temps pour des livres hors menu ». Aprčs son
livre Lamour quantité, il a écrit un roman quasi-autobiographique
et sest tourné vers le théātre.
Aprčs le livre Mčre Shega et ses cinq filles, il devrait publier
une trilogie Les cendres 99 qui, selon ses mots, sera un tableau
spirituel, écrit, du drame des Albanais, et de son drame personnel.
[1]
Alors ministre des Affaires étrangčres britannique.
PD, dakord me PLL e PBK per
koalicion
E Premte, 24 Prill 2009
PD dhe PLL kane rene dakord dje, per te zyrtarizuar ne ditet e ardhshme
koalicionin mes dy partive si dhe per bashkeqeverisje pas fitores se
zgjedhjeve te 28 qershorit. Sekretari i Pergjithshem, Bode dhe nenkryetari i
PD, Patozi, ne takimin me kreun e PLL, Spahia, kane perpiluar edhe piketat e
ketij bashkepunimi. Gjithcka pritet qe te zyrtarizohet gjate diteve te
ardhshme. PD ka nenshkruar deri tani marreveshje me nje sere partish te
spektrit te se djathtes dhe qendres, duke arritur te konkretizoje koalicionin
me te madh paraelektoral. Ky koalicion eshte konsideruar si koalicioni i
fitores. "Me marreveshjen e arritur dje mes PD dhe PLL, pushon se
funksionuari edhe e ashtuquajtura LZHK", thuhet ne njoftim. Te njejten
marreveshje do te nenshkruaje dhe kryetari i PBK, Adriatik Alimadhi, i cili do
te jete pjese e qeverisjes se djathte, nese fitohet nje mandat i ri .
Sarkozy
vizitė nė Tiranė - La France appuira la
candidature de l'Albanie pour l'integration ą l'Union Européenne |
Paris -Presidenti francez Nicola Sarkozy ka mbėshtetur
fuqishėm Shqipėrinė nė rrugėn e saj drejt integrimit evropian.
Gjatė njė takimi me kryeministrin shqiptar Sali Berisha nė Paris,
Sarkozy, ka shprehur mbėshtetjen e Francės pėr aplikimin e Shqipėrisė
pėr statusin e vendit kandidat pėr nė Bashkimin Evropian.
Shqipėria, nė mėnyrė tė qartė, do tė jetė anėtare e BE-sė
dhe nuk ka kthim mbrapa nė procesin e integrimit tė saj nė BE.
Franca e mbėshtet kandidaturėn e Shqipėrisė pėr statusin e
vendit kandidat nė BE-theksoi Sarkozy.
Presidenti Sarkozy u shpreh se tė gjitha arritjet e Shqipėrisė
janė plotėsisht tė merituara, pasi asnjė vend tjetėr sa Shqipėria,
nuk ka vuajtur nga njė diktaturė aq mizore. Franca mbėshtet tė
gjithė proceset e zhvillimit dhe modernizimit tė Shqipėrisė.
Kreu i Elyzesė shprehu falėnderimet gjithashtu, pėr mbėshtetjen
qė qeveria shqiptare i jep biznesit francez. Ai u shpreh se qeveria
franceze do tė punojė dorė mė dorė me qeverinė shqiptare dhe
ju do tė keni gjithmonė ndihmėn dhe mbėshtetjen tonė.
Kryeministri Berisha e falėnderoi gjithashtu, Presidentin Sarkozy pėr
mbėshtetjen qė ai personalisht, qeveria dhe populli francez i kanė
dhėnė Shqipėrisė pėr realizimin e ėndrrės pėr tė qenė anėtar
i NATO-s, njė ėndėrr qė u bė realitet. Shqipėria, tha
Kryeministri, ėshtė njė vend qė ka vuajtur shumė nga mungesa e
sigurisė ndėr vite.
Sė shpejti do tė vizitoj vendin tuaj tė mrekullueshėm dhe do
tė shoh nga afėr ndryshimet e mėdha tė Shqipėrisė-tha mė
tej Sarkozy. Kryeministri Berisha u shpreh se e gėzonte sė tepėrmi
ky lajm dhe Presidenti Sarkozy do tė jetė Presidenti i parė
francez qė viziton Shqipėrinė dhe se do tė pritet nga njė
popull qė e do dhe e vlerėson, veēanėrisht njė popull mirėnjohės
ndaj mbėshtetjes qė Presidenti Sarkozy dhe qeveria franceze i kanė
dhėnė proceseve integruese tė Shqipėrisė.
Nga: start
25/04/2009
|
Aplikimi nė BE, delegacioni bėhet gati
Zbardhet axhenda. Berisha, Basha e Bregu
drejt Ēekisė mėngjesin e 28 prillit. Sarkozi: Do tju mbėshtesim
Erjon Ajazi
Pėrcaktohet axhenda e delegacionit shqiptar qė do tė
udhėtojė pas tri ditėsh drejt Ēekisė. Kryeministri Sali Berisha do tė
dorėzojė mė 28 prill, nė Pragė, kėrkesėn e Shqipėrisė pėr statusin e
vendit kandidat nė Bashkimin Evropian. Shefi i qeverisė shqiptare ka sigluar
tashmė shkresėn zyrtare me tė cilėn do ti drejtohet Presidencės sė
radhės sė Bashkimit Evropian, Ēekisė, pėr tė qenė vend kandidat pėr nė
familjen evropiane.
Delegacioni shqiptar qė do tė niset drejt kryeqytetit ēek mėngjesin e 28
prillit do tė kryesohet nga Kryeministri Sali Berisha dhe nė pėrbėrje do tė
ketė ministrin e Punėve tė Jashtme, Lulzim Basha, dhe ministren e
Integrimit, Majlinda Bregu. Burimet diplomatike shikojnė ende nė dyshim pjesėmarrjen
e komisionerit pėr zgjerimin nė BE, Oli Rehn gjatė vizitės sė
delegacionit shqiptar nė Ēeki. Pak ditė mė parė u dha lajmi se, pėr
shkak tė axhendės, diplomati evropian mund tė mos shkojė nė Pragė, mė
28 prill. Mė 15 dhjetor tė vitit 2008, kur Mali i Zi paraqiti kėrkesėn pėr
vend kandidat nė BE, Oli Rehn ishte i pranishėm nė Pallatin Elysse tė
Francės, vendi qė kryesonte Presidencėn e radhės. Bashkimi Evropian ka
sugjeruar palėn shqiptare qė statusin e kandidatit ta kėrkojė pas
zgjedhjeve tė 28 qershorit, qė nė vlerėsimin e ndėrkombėtarėve do tė
jenė testi mė i rėndėsishėm. Pavarėsisht kėsaj, menjėherė pas takimit
nė Tiranė midis Kryeministrit Berisha dhe homologut grek, Kostas Karamanlis,
qeveria nuk do tė humbasė kohė por do tė paraqesė kėrkesėn.
Zyra e Protokollit nė Kryeministri ka pėrfunduar tashmė axhendėn zyrtare tė
delegacionit shqiptar qė do tė niset tė martėn drejt Pragės. Nė mesditė,
Shqipėria do tė finalizojė premtimin e Kryeministrit Berisha nė janar tė
kėtij viti, kur tha se "Shqipėria do tė kėrkojė zyrtarisht statusin
e vendit kandidat pėr nė BE pėrpara zgjedhjeve parlamentare". Ndonėse
ende nuk ėshtė konfirmuar plotėsisht, para vizitės sė Kryeministrit
Berisha nė Pragė, ai do tė takohet me ambasadoren e Ēekisė nė Tiranė, pėr
tė detajuar hapat e fundit qė lidhen me qėllimin e vizitės sė qeverisė
shqiptare drejt Pragės. Kryeministri Berisha, ministrat Basha e Bregu dhe njė
ekip kėshilltarėsh do tė udhėtojnė tė vetėm drejt Ēekisė, duke mos
pasur njė delegacion tė gjerė, siē ėshtė vėnė re gjatė vizitave tė
kaluara. Mė e fundit ishte ajo e anėtarėsimit tė Shqipėrisė nė NATO me
tė drejta tė plota, kur vendi qėndroi pėr disa ditė pa krerė shteti pėr
shkak tė delegacionit tė gjerė.
Nga 27 shtetet anėtare tė BE-sė, vendi i parė qė ka firmosur marrėveshjen
e Stabilizim-Asociimit ėshtė Letonia, mė 26 tetor 2006, ndėrsa i fundit qė
ka dhėnė "OK" pėr marrėveshjen e MSA-sė ėshtė Greqia, nė
janar tė vitit 2009. Marrėveshja e MSA-sė pėr Shqipėrinė ka hyrė nė
fuqi mė 1 prill tė kėtij viti. Nė janar tė vitit 2008, vendi ynė nėnshkroi
marrėveshjen me Bashkimin Evropian pėr lehtėsimin e lėshimit tė vizave.
Marrėveshja nuk ishte e vlefshme pėr Mbretėrinė e Bashkuar tė Britanisė
sė Madhe dhe Irlandėn e Veriut, Irlandėn, Mbretėrinė e Danimarkės,
Republikėn e Islandės dhe Mbretėrinė e Norvegjisė. Marrėveshja pėrcaktoi
njė numėr procedurash tė thjeshtėsuara pėr nxjerrjen e vizave pėr njė
kategori personash. Nė vitin 1991 janė vendosur marrėdhėniet diplomatike
Shqipėri-Komuniteti Ekonomik Evropian. Pėrfitimi nga Programi PHARE ishte
marrėveshja e parė me Bashkimin Evropian, qė u krye nė vitin 1992. Vetėm
nė shtator tė vitit 1996, Parlamenti Evropian votoi pro rezolutės pėr
ratifikimin e marrėveshjes sė Stabilizim-Asociimit, e cila i hapi rrugėn
ratifikimit tė MSA nga 27 vendet anėtare tė Bashkimit Evropian.
Rezoluta
"Duhet tė plotėsohen kriteret e Kopenhagenit dhe reformat"
PE: "Ok" hapjes sė BE-sė
me vendet e Ballkanit
Parlamenti Evropian miratoi dje njė rezolutė pėr Ballkanin, me 305 vota
pro, 23 kundėr dhe 12 apstenime, ku konfirmon se anėtarėsimi i kėtyre
shteteve nė familjen evropiane stabilizon rajonin. "Duhen plotėsuar
kriteret e Kopenhagenit dhe secili vend vlerėsohet mbi nivelin e plotėsimit
tė reformave tė kėrkuara", thuhet nė deklaratė. Parlamenti Europian
thekson 4 pika nė kėtė rezolutė: zgjidhja e ēėshtjeve konfliktuale nė
Ballkan, plotėsimi i kritereve pėr liberalizimin e vizave, bashkėpunimi me
gjykatėn e Hagės dhe bashkėpunimi ndėrparlamentar mes parlamentit evropian
dhe parlamenteve tė vendeve Ballkanike. Pėrsa i pėrket liberalizmit tė
vizave, PE-ja thekson rėndėsinė e kėtij procesi si njė mjet pėr ta
afruar popullin e rajonit me BE-nė. Por nė radhė tė parė kėrkohet qė
vendet e Rajonit tė heqin vizat pėr njėri-tjetrin sa mė shpejt qė tė jetė
e mundur dhe mė pas tė plotėsojnė kushtet individuale pėr heqjen e vizave.
Nė njė pikė tė rezolutės thuhet se BE duhet tė shmangė krijimin e njė
situate ku tė krijohen diferenca mes vendeve tė Ballkanit, veēanėrisht nė
procesin e liberalizmit tė vizave, ēka do tė thotė se favorizohet
liberalizimi pėr gjithė vendet e rajonit nė tė njėjtėn kohė. Gjithashtu
nė kėtė rezolutė kėrkohet qė tė rriten fondet pėr bursa studimi pėr tė
rinjtė e Ballkanit Perėndimor. Kėrkohet tė krijohet dhe njė kornizė
investimi pėr rajonin nė 2010 qė do tė koordinojė tė gjithė fondet,
huatė, apo grantet qė jepen nga BE. "Pėrsėrisim se progresi i secilit
vend drejt Bashkimit Evropian varet nga pėrpjekjet individuale pėr tė pėrmbushur
kriteret e Kopenhagenit dhe kushtet e procesit tė Stabilizim-Asociimit",
deklaroi Presidenca e radhės sė Bashkimit Evropian. Unioni, nė nivelin e Kėshillit
tė Ministrave tė Bujqėsisė dhe Peshkimit tė mbledhur nė Luksemburg,
pranoi nė parim kėrkesėn e Malit tė Zi pėr statusin kandidat. Marrėveshja
e arritur disa javė mė parė nė nivelin e pėrfaqėsuesve tė pėrhershėm
tė vendeve anėtare tė BE-sė nė Bruksel u miratua nė Kėshillin e Parė,
pa pritur Kėshillin e Ministrave tė Jashtėm qė mblidhet nė fillim tė javės
qė vjen. Sipas procedurės, vendet anėtare i kėrkuan komisionit tė nisė
hartimin e opinionit pėr gatishmėrinė e vendit pėr tė fituar statusin
kandidat. Procesi, i cili mesatarisht zgjat rreth njė vit, nė rastin e
Kroacisė dhe Maqedonisė, vendet e fundit qė kanė fituar kėtė status, ka
marrė disa muaj mė shumė. Nėse gjithēka shkon mirė pėr Malin e Zi, siē
deklaroi komisioneri evropian pėr zgjerimin, Oli Rehn, para pak kohėsh,
procesi pritet tė mbyllet nga mesi i vitit 2010. Nė komunikatėn pėr shtyp
tė lėshuar nga Presidenca Ēeke e BE-sė, pas vendimit nė Kėshillin e
Ministrave tė Bujqėsisė dhe tė Peshkimit, pėrsėritet se ky akt konfirmon
perspektivėn evropiane tė rajonit tė Ballkanit. Marrja e statusit
realizohet vetėm pasi Komisioni Evropian tė hartojė njė opinion pozitiv, nė
bazė tė tė cilit vendet anėtare kanė sėrish tė drejtėn e votės. Dėshmitė
e qarta tė zbatimit tė detyrimeve nė kuadėr tė Marrėveshjes sė
Stabilizim-Asociimit, pėrfshirė pjesėn tregtare tė saj, janė elementi
kryesor pėr marrjen nė konsideratė tė aplikimit pėr anėtarėsim tė njė
vendi. Mali i Zi dorėzoi kėrkesėn pėr statusin kandidat, qė nė gjuhėn
institucionale tė BE-sė quhet aplikimi pėr anėtarėsim, mė 15 dhjetor nė
Paris, gjatė Presidencės franceze tė unionit, e cila u pranua pas katėr
muajsh.
Francė, Berisha merr mbėshtetje nga Sarkozi
Presidenti i Francės, Nikolas Sarkozi, ofroi dje mbėshtetjen e tij pėr
statusin e kandidatit tė Shqipėrisė nė Bashkimin Evropian. "Shqipėria
do tė jetė anėtare e BE-sė", tha Sarkozi gjatė takimit nė Pallatin
Elysee me Kryeministrin Sali Berisha. Presidenti i Francės premtoi se shumė
shpejt do tė vizitojė Tiranėn. Sipas zyrės sė shtypit tė Kryeministrit,
Presidenti Sarkozi dha njė vlerėsim pėr kėrkesėn e Shqipėrisė nė
lidhje me statusin e vendit kandidat. "Ska kthim mbrapa, do tju mbėshtesim",
mėsohet tė jetė shprehur Sarkozi. Nga takimi Berisha-Sarkozi, Shqipėrisė
iu premtua edhe liberalizimi i vizave qė do tė vijė paralelisht me
realizimin e reformave tė rėndėsishme nė vend. "Marrėveshja e MSA
hyri nė fuqi, ne jemi marrė vesh me Presidencėn Ēeke pėr ta dorėzuar kėrkesėn
pėrpara zgjedhjeve", u shpreh Berisha nė takimin me Presidentin e Francės.
Gjatė vizitės nė Paris, Kryeministri Berisha dhe ministri Lulzim Basha u
takuan edhe me shefin e diplomacisė franceze, Bernard Kushner, i cili theksoi
mbėshtetjen e tij pėr liberalizimin e vizave me Shqipėrinė. Ministri i
Jashtėm francez vlerėsoi reformat e qeverisė shqiptare, duke konstatuar se
ato kanė ndryshuar vendin. "Franca mbėshtet kėrkesėn pėr statusin e
Shqipėrisė nė BE, por edhe pėr liberalizimin e vizave sipas rekomandimeve
qė janė dhėnė nga Bashkimi Evropian", u shpreh Kushner. Kryeministri
mori pjesė gjithashtu nė konferencėn e organizuar pėr nder tė tij nė
Paris, nga MEDEF, Shoqata Franceze e Biznesit dhe posaēėrisht nga presidenti
i Kėshillit tė Drejtuesve tė Kompanive Franceze, Ēarles Paradis.
Delegacioni shqiptar kryesohet nga Kryeministri Berisha, i cili ėshtė duke
vizituar Francėn me ftesėn e Presidentit Sarkozi. Pjesė e delegacionit janė
edhe ministri i Jashtėm, Lulzim Basha, drejtori i kabinetit tė Kryeministrit,
Arben Imami, dhe njė pjesė e kėshilltarėve tė Kryeministrit.
Sarkozi, mbeshtetje te forte per Berishen
F.Mejdini
E Shtune, 25 Prill 2009
Presidenti francez ka deklaruar dje nje mbeshtetje te forte sic tha, per
qeverine shqiptare dhe kreun e saj Sali Berisha. Ne pallatin "Elize",
Nikolas Sarkozi, falenderoi Berishen per mberritjen dhe e siguroi se integrimi
i Shqiperise ne Bashkimin Evropian eshte i sigurt, madje i afert. Sarkozi
nxiti qeverine shqiptare te dergoje aplikimin per vend kandidat te BE, sa me
pare, duke theksuar se "nuk do te kete kthim prapa". Kurse nenvizoi
se plani per liberalizimin e vizave per shqiptaret, gjen mbeshtetje te
palekundur nga Parisi zyrtar, duke rritur shpresat se vendimi per vendin tone
eshte ceshtje muajsh.
Sarkozi
Ne pallatin "Elize", Presidenti Sarkozi i shprehu Kryeministrit
Berisha mbeshtetjen e fuqishme te Frances per integrimin e Shqiperise ne
Bashkimin Evropian. "Shqiperia, ne menyre te qarte, do te jete anetare e
BE-se dhe nuk ka kthim mbrapa ne procesin e integrimit te saj ne BE",
deklaroi Sarkozi. "Franca, - u shpreh Presidenti, - e mbeshtet
kandidaturen e Shqiperise per statusin e vendit kandidat ne BE. Sarkozi u
shpreh se te gjitha arritjet e Shqiperise jane plotesisht te merituara, "pasi
asnje vend tjeter sa Shqiperia, nuk ka vuajtur nga nje diktature aq mizore".
Kurse premtoi se "qeveria franceze do te punoje dore me dore me qeverine
shqiptare dhe ju do te keni gjithmone ndihmen dhe mbeshtetjen tone".
Presidenti premtoi dhe mberritjen ne Shqiperi: "Se shpejti do te vizitoj
vendin tuaj te mrekullueshem dhe do te shoh nga afer ndryshimet e medha te
Shqiperise".
Berisha
Kryeministri yne, theksoi faktin se 96 per qind e shqiptareve e mbeshtet
integrimin ne BE dhe vleresoi se kjo ben qe ky proces te jete i vazhdueshem
dhe i pakthyeshem. Ketu ai beri dhe nje kujtese: Shqiperia eshte nje vend qe
ka vuajtur shume nga mungesa e sigurise nder vite. Duke dale nga nje diktature
e eger, eshte nje nga vendet qe e ka vuajtur me shume mungesen e sigurise,
ndaj anetaresimi ne NATO ben qe Shqiperia te ndertoje lirine dhe demokracine e
saj, duke u ndjere edhe me e sigurt", - pohoi Berisha. Ky eshte nje
inkurajim i ri per te vazhduar thellimin e reformave dhe ju siguroj, - vijoi
Kryeministri - per vendosmerine e qeverise shqiptare per te vazhduar ne kete
rruge. Nga ana tjeter, Berisha pranoi se per realizimin e ketyre dy projekte
te medha dhe per t'i ndryshuar faqen Shqiperise, jane ndermarre reforma te
thella, shpesh here te veshtira, por shtoi se "kjo ishte rruga e vetme qe
shqiptaret te shohin te realizuar endrren e tyre per integrimin ne NATO dhe
ate ne BE". Sakaq, Berisha premtoi se qeveria do te beje te gjithe hapat
e nevojshem qe zgjedhjet te jene te lira dhe te ndershme.
Berisha blen vizitėn nė Francė me 17 helikopterė ushtarakė
Nga Enton Palushi
Qėllimi i vizitės sė kryeministrit shqiptar, Sali Berisha, nė Francė,
ėshtė lobimi i qartė pėr tė blerė 17 helikopterė ushtarakė nga njė
kompani franceze. Lajmin e bėjnė tė ditura mediet franceze. Njė raport i
agjencisė Reuters, sė cilės i referohet dhe revista e mirėnjohur franceze
LExpress, thekson se pėr kėtė qėllim ėshtė mbajtur dhe takimi nė
pallatin presidencial.
Sipas saj, kompania Eurocopter, njė kompani me shumicė aksionesh tė
shtetit francez, synon marrjen e kėtyre helikopterėve, qė Shqipėria ka
planifikuar ti blejė pas anėtarėsimit nė NATO. Ajo ēka ėshtė e rėndėsishme,
ėshtė qė nė garė janė tri kompani, Eurocopter, pėr tė cilėn lobojnė
francezėt, Agusta, njė kompani italiane qė i pėrket grupit Finmeccania,
dhe kompania amerikane Sikorski qė i pėrket grupit United Technologies.
Siē raporton LExpress, Eurocopter e dėshiron kėtė tender, pasi
bėhet fjalė pėr njė shumė tė majmė, e cila ėshtė parashikuar tashmė
nė buxhet.
Presidenti francez dhe Sali Berisha ranė dakord veē tė tjerash qė tė
intensifikojnė marrėdhėniet ekonomike mes Parisit dhe Tiranės, qė janė
pak tė zhvilluara, dhe Nicolas Sarkozy nėnvizoi rėndėsinė, nisur nga
ambiciet evropiane tė Shqipėrisė, e projektit tė blerjes sė 17 helikopterėve
ushtarakė.
Eurocopter, filiali i EADS, ėshtė nė garė pėr kėtė kontratė tė
shumėdėshiruar edhe nga italianėt e Agusta (grupi Finmeccanica) dhe
amerikanėt e Sikorsky (filial i grupit United Technologies), - raporton
LExpress.
Kryeministri, Sali Berisha, e ka pėrdorur kėshtu kėtė vizitė pėr tė
marrė mbėshtetje nga Franca, njė vend i rėndėsishėm i BE, nė prag tė
aplikimit pėr marrjen e statusit kandidat.
Gjithēka ėshtė pjesė e njė historie tė qartė lobimi qė nis qė nga
marrėdhėniet e mira me ambasadoren franceze. Prej kohėsh nė valėt e
televizionit kombėtar Klan, njė televizion nėn ndikimin absolut tė
kryeministrit, Sali Berisha, transmetohet njė spot i kompanisė Eurocopter, e
cila synon tė sjellė helikopterėt ushtarakė nė Shqipėri.
Pėrdorimi elektoral i njė vizite
Qė njė takim mes kryeministrit shqiptar dhe presidentit francez nuk pėrjetohet
njėsoj, si nė Shqipėri, ashtu dhe nė Francė, kjo ėshtė afėrmendsh.
Qė njė takim i tillė tė pėrdoret sidomos nė prag-fushate, sidomos nga
vende tė botės sė tretė si Shqipėria, edhe kjo nuk do shumė pėr tu
kuptuar.
Qė Shqipėrisė i duhet njė mbėshtetje nga njė vend i njohur evropian
tani qė bėn aplikimin pėr nė BE, dhe kjo ėshtė dihet, pėr shkak se
evropianėt e kanė kundėrshtuar ashpėr aplikimin, duke e quajtur lėvizje
elektorale.
Qė asnjė palė nuk thotė zyrtarisht asgjė konkrete pėr takimin, edhe
kjo ėshtė mė se e qartė.
Qė Berisha do takohet me presidentin francez, Sarkozy, kjo dihet prej ditėsh,
e madje termi tźte-ą-tźte na ėshtė bėrė refren.
Por shihni njoftimet zyrtare tė Presidencės franceze dhe Kryeministrisė
shqiptare pėr tė kuptuar se si pėrdoret ky takim nga pala shqiptare. Fjalė
tė tilla si fuqimisht, plotėsisht, ngrohtėsisht, historik mbizotėrojnė nė
tė paktėn 6 paragrafėt e parė tė njoftimit me 14 paragrafė. Njoftimi i
palės franceze ka vetėm njė tė tillė.
Njoftimi i Presidencės franceze
Bisedė me zotin Sali Berisha, kryeministėr i Republikės sė Shqipėrisė
Presidenti i Republikės, Sarkozy, priti kryeministrin e Shqipėrisė,
Berisha, tė premten nė 24 prill nė orėn 5 e gjysmė nė pallatin Élysée.
Biseda u bazua kryesisht nė marrėdhėniet e Francės me Shqipėrinė dhe nė
perspektivėn e bashkėpunimit. Ēėshtjet evropiane dhe rajonale zunė vend,
teksa Marrėveshja e Stabilizim- Asociimit mes Shqipėrisė dhe BE ka hyrė nė
fuqi mė 1 prill dhe Shqipėria ėshtė bėrė anėtare e NATO-s nė samitin e
Strasburg-Kehl-it mė 3-4 prill tė kėtij viti.
Njoftimi i Kryeministrisė shqiptare
Presidenti Sarkozy mbėshtet plotėsisht kryeministrin Berisha
- Presidenti Sarkozy: Franca mbėshtet fuqimisht integrimin e Shqipėrisė nė
Bashkimin Evropian dhe e mbėshtet statusin e vendit kandidat tė saj nė BE
Kryeministri Berisha u prit sot nė njė takim nga Presidenti i Francės,
Nicolas Sarkozy, nė pallatin Élysée.
Presidenti Sarkozy, pasi i uroi mirėseardhjen kryeministrit Berisha, e falėnderoi
qė iu pėrgjigj ftesės sė tij pėr tė vizituar Élysée dhe i uroi mirėseardhjen
nė Aleancėn e Atlantikut tė Veriut, duke i shprehur edhe mirėnjohjen dhe
falėnderimin pėr pjesėmarrjen e Shqipėrisė me forcat e saj pėrkrah
NATO-s nė operacionet e saj, si dhe pėrkrah forcave tė Kombeve tė
Bashkuara nė Ēad.
Kryeministri Berisha, pasi e falėnderoi presidentin Sarkozy pėr pritjen
dhe takimin e ngrohtė e miqėsor, u shpreh se takimi mes tyre ėshtė njė
hap i rėndėsishėm historik nė marrėdhėniet mes dy vendeve.
Presidenti Sarkozy i shprehu kryeministrit Berisha mbėshtetjen e fuqishme
tė Francės pėr integrimin e Shqipėrisė nė Bashkimin Evropian. Shqipėria,
nė mėnyrė tė qartė, do tė jetė anėtare e BE dhe nuk ka kthim mbrapa nė
procesin e integrimit tė saj nė BE. Franca, u shpreh Presidenti Sarkozy, e
mbėshtet kandidaturėn e Shqipėrisė pėr statusin e vendit kandidat nė BE.
Kryeministri Berisha falėnderoi presidentin francez pėr mbėshtetjen e
qartė qė i jep integrimit tė Shqipėrisė nė BE, duke theksuar faktin se
96 pėr qind e shqiptarėve e mbėshtet integrimin nė BE dhe kjo bėn qė ky
proces tė jetė i vazhdueshėm dhe i pakthyeshėm.
Presidenti Sarkozy u shpreh se tė gjitha arritjet e Shqipėrisė janė
plotėsisht tė merituara, pasi asnjė vend tjetėr sa Shqipėria, nuk ka
vuajtur nga njė diktaturė aq mizore.
Edi Paloka: Berisha nė Francė pėr tė treguar si ruhet rritja
ekonomike pozitive
Qė kur lajmi se Shqipėria do ketė rritje pozitive nė rajon ėshtė pėrhapur
nė gjithė botėn, deputetėt e djathtė spo lėnė vend pa treguar me
krenari njė gjė tė tillė. Edhe pse rritja do jetė 0.4 pėr qind, sėrish
ata janė tė gėzuar. Madje, njėri prej tyre, deputeti Edi Paloka, duke
folur nė njė emision televiziv, tha se kryeministri shqiptar, Sali Berisha,
ndodhet nė Francė pikėrisht pėr kėtė arsye, pėr tu dhėnė njė
leksion liderėve franceze se si tė drejtojnė ekonominė e tyre.
Dy ditė mė parė, kryeministri, Sali Berisha, sulmoi ashpėr FMN, duke
theksuar se ajo po i zhyt vendet nė varfėri, duke lėnė tė nėnkuptohet se
largimi i saj lidhej pikėrisht me kėtė ēėshtje.
Vende nė zhvillim, si Kina dhe India, parashikojnė gjithashtu rritje
pozitive, por janė jashtėzakonisht tė theksuara se kanė megjithatė rėnie
prej disa pikėsh nė rritjen ekonomike. Por nė Shqipėri, edhe pse pritet qė
rėnia tė jetė drastike pėr ekonominė, askush nuk flet pėr kėtė ēėshtje.
Rėndėsi ka qė rritja tė jetė pozitive. Edhe pse 0.4.
http://www.korrieri.com/Politike/1013.html
25/04/2009
Berisha nė Francė pėr statusin kandidat dhe pėr bilancin
qeverisės
Kryeministri Sali
Berisha do tė takohet sot me presidentin francez, Nikola Sarkozi dhe me
ministrin e Jashtėm francez, Bernard Kushner. Po ashtu, kreu i qeverisė
shqiptare do tė marrė pjesė edhe nė njė Konferencė nė Paris nga
MEDEF (Mouvement dEntreprises de France), ku mbi 30 pėrfaqėsues tė
kompanive dhe grupeve bankare dhe financiare mė tė rėndėsishme tė
Francės kanė shprehur interes tė madh pėr tu njohur me potencialet
ekonomike tė vendit tonė. Burimet zyrtare tė qeverisė shqiptare nuk
japin shumė detaje pėr vizitėn, por Ministria e Jashtme franceze bėn tė
ditur se nė takimin me kryediplomatin Kushner, kryeministri Berisha do tė
diskutojė pikėrisht pėr aplikimin e pritshėm tė Shqipėrisė nė
Bashkimin Evropian. Po ashtu, nė njoftimin e saj, diplomacia franceze bėn
tė ditur se Kushner do tė japė njė qėndrim pėr hapin qė do tė marrė
vendi ynė, pasi Berisha tė ketė dhėnė versionin e tij. Ndėrkohė, njė
takim tjetėr i rėndėsishėm ėshtė edhe ai me investitorėt francezė,
takimi i cili do tė mbahet nga ora 8:30 deri nė 10:30 e paradites sė
sotme. Sikurse bėhet e ditur nga letra qė u ka dėrguar investitorėve
francezė drejtori i pėrgjithshėm i MEDEF-it, Tierri Kurtein, nė kėtė
takim do tė bėhet bilanci i qeverisjes 4-vjeēare tė kryeministrit Sali
Berisha dhe do tė diskutohet edhe pėr programin e tij qeverisės, nė
rast se nė zgjedhjet e ardhshme do tė ketė sėrish mandatin qeveritar.
Ndėrkohė, nė letrėn e Kurteinit, drejtuar investitorėve, thuhet se
ekonomia shqiptare ka nisur tė preket nga kriza ekonomike, pavarėsisht
se qeveria shqiptare garanton vazhdimėsinė e projekteve, veēanėrisht nė
turizėm dhe infrastrukturė.
K. Kuēaj
http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=17904
Sarkozy mbėshtet Berishėn;
Franca, pro aplikimit, anėtarėsimi i Shqipėrisė, i
pakthyeshėm |
|
VALENTINA
MADANI |
|
Kryeministri Sali Berisha merr mbėshtetjen e fortė tė Francės
pėrmes Presidentit Nicolas Sarkozy pėr kandidimin e Shqipėrisė
nė BE dhe lėvizjen e lirė tė shqiptarėve drejt zonės Shengen.
Pasditen e djeshme, Presidenti francez priti nė Pallatin Elyzee,
Kryeministrin shqiptar Sali Berisha me urimin e parė pėr anėtarėsimin
e Shqipėrisė nė NATO. Presidenti Sarkozy i shprehu
Kryeministrit Berisha mbėshtetjen e fuqishme tė Francės pėr
integrimin e Shqipėrisė nė Bashkimin Evropian, duke i vėnė nė
dukje se anėtarėsimi i Shqipėrisė, tashmė ėshtė njė proces
i pakthyeshėm. Presidenti francez shprehu besimin se Shqipėria,
nė mėnyrė tė qartė, do tė jetė anėtare e BE-sė dhe nuk ka
kthim mbrapa nė procesin e integrimit tė saj nė BE. Franca
mbėshtet kandidaturėn e Shqipėrisė pėr statusin e vendit
kandidat nė BE, - deklaroi z. Sarkozy. Kryeministri Berisha
falėnderoi Presidentin francez pėr mbėshtetjen e qartė qė i
jep integrimit tė Shqipėrisė nė BE, duke theksuar faktin se 96
pėr qind e shqiptarėve e mbėshtet integrimin nė BE dhe kjo bėn
qė ky proces tė jetė i vazhdueshėm dhe i pakthyeshėm.
Presidenti Sarkozy u shpreh se tė gjitha arritjet e Shqipėrisė
janė plotėsisht tė merituara, pasi asnjė vend tjetėr sa Shqipėria,
nuk ka vuajtur nga njė diktaturė aq mizore. Franca mbėshtet tė
gjitha proceset e zhvillimit dhe modernizimit tė Shqipėrisė.
Presidenti Sarkozy shprehu falėnderimet gjithashtu pėr mbėshtetjen
qė qeveria shqiptare i jep biznesit francez. Ai u shpreh:
Qeveria franceze do tė punojė dorė mė dorė me qeverinė
shqiptare dhe ju do tė keni gjithmonė ndihmėn dhe mbėshtetjen
tonė. Kryeministri Berisha e falėnderoi gjithashtu
Presidentin Sarkozy pėr mbėshtetjen qė ai personalisht, qeveria
dhe populli francez i kanė dhėnė Shqipėrisė pėr realizimin e
ėndrrės pėr tė qenė anėtar i NATO-s, njė ėndėrr qė u bė
realitet. Shqipėria, - tha Kryeministri, - ėshtė njė vend qė
ka vuajtur shumė nga mungesa e sigurisė ndėr vite. Duke dalė
nga njė diktaturė e egėr, ėshtė njė nga vendet qė e ka
vuajtur mė shumė mungesėn e sigurisė, ndaj anėtarėsimi nė
NATO bėn qė Shqipėria tė ndėrtojė lirinė dhe demokracinė e
saj, duke u ndier edhe mė e sigurt. Ky ėshtė njė inkurajim i
ri pėr tė vazhduar thellimin e reformave dhe ju siguroj, - vijoi
Kryeministri, - pėr vendosmėrinė e qeverisė shqiptare pėr tė
vazhduar nė kėtė rrugė. Pėr realizimin e kėtyre dy
projekteve tė mėdha dhe pėr ti ndryshuar faqen Shqipėrisė,
- tha Kryeministri, - ne kemi ndėrmarrė reforma tė thella,
shpeshherė tė vėshtira, por kjo ishte rruga e vetme qė
shqiptarėt tė shohin tė realizuar ėndrrėn e tyre pėr
integrimin nė NATO dhe atė nė BE. Nė kuadėr tė thellimit
tė reformave, Kryeministri Berisha theksoi se qeveria do tė
vazhdojė tė luftojė me vendosmėri kundėr krimit tė
organizuar dhe korrupsionit. Kryeministri Berisha e njohu
Presidentin Sarkozy edhe me reformat e ndėrmarra nė fushėn
ekonomike, si dhe u shpreh se do ti ishte shumė mirėnjohės
Presidentit Sarkozy tė nxiste afrimin dhe ardhjen nė Shqipėri tė
investitorėve francezė. Kryeministri shprehu kėnaqėsinė qė
disa kompani franceze po operojnė me sukses nė Shqipėri. Njė
faktor i rėndėsishėm, - shtoi Kryeministri, - ėshtė edhe
fakti se nė Shqipėri do tė gjeni njė vend frankofon, i cili e
preferon gjuhėn franceze. Investimet e kompanive franceze, me mbėshtetjen
edhe tė qeverisė shqiptare, - siguroi Kryeministri, - do tė jenė
njė histori suksesi nė Shqipėri. Ne jemi njė vend i vogėl, -
u shpreh Kryeministri, - por me potenciale shumė tė mėdha nė
energjitikė, nė minerale, turizėm, kemi njė krah pune ndėr mė
tė favorshmit nė Evropė. Ne kemi ndėrmarrė reforma tė mėdha
ekonomike, bėmė ligjin pėr partneritetin publik privat, nė 3-4
vite, ne do tė kemi njė rrjet tė ri infrastrukturor, duke qenė
se kemi trashėguar njė rrjet tė prapambetur, por mbi tė gjitha,
pėr qeverinė time ėshtė dhe do tė mbetet prioritet arsimimi i
fėmijėve dhe tė rinjve tanė.
Duke u ndalur nė zgjedhjet parlamentare tė qershorit,
Kryeministri Berisha tha se qeveria qė ai kryeson, do tė bėjė
tė gjithė hapat e nevojshėm qė zgjedhjet tė jenė tė lira e
tė ndershme. Njė hap i rėndėsishėm nė kėtė drejtim, -
tha Kryeministri, - ėshtė edhe pajisja e shtetasve shqiptarė me
letėrnjoftimet elektronike dhe pasaportat biometrike.
Presidenti Sarkozy u shpreh: Sė shpejti do tė vizitoj vendin
tuaj tė mrekullueshėm dhe do tė shoh nga afėr ndryshimet e mėdha
tė Shqipėrisė. Kryeministri Berisha u shpreh se e gėzonte sė
tepėrmi ky lajm dhe Presidenti Sarkozy do tė jetė Presidenti i
parė francez qė viziton Shqipėrinė dhe se do tė pritet nga njė
popull qė e do dhe e vlerėson, veēanėrisht njė popull mirėnjohės
ndaj mbėshtetjes qė Presidenti Sarkozy dhe qeveria franceze u
kanė dhėnė proceseve integruese tė Shqipėrisė.
Kouchner: Shqipėria ka ndryshuar. Reformat e Berishės, jashtėzakonisht
tė shpejta dhe efikase
Shqipėria ka ndryshuar pėrmes reformave jashtėzakonisht tė
shpejta dhe efikase tė ndėrmarra nga Kryeministri Sali
Berisha. Kėshtu i tha dje Kryeministrit tė Shqipėrisė Sali
Berisha, ministri i Jashtėm i Francės, z. Bernard Kouchner gjatė
pritjes nė Paris. Tė pranishėm nė takim ishin dhe ministri i
Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, z. Lulzim Basha, ambasadorja
e Francės nė Tiranė, znj. Maryce Daviet, dhe delegacionet pėrkatėse.
Kryeministri Berisha falėnderoi z.Kouchner pėr mikpritjen dhe i
shprehu mirėnjohjen pėr kontributin e tij personal, tė qeverisė
dhe popullit francez nė tė gjitha proceset integruese tė Shqipėrisė
dhe zhvillimin e saj. Ministri i Jashtėm francez pėrgėzoi
Kryeministrin Berisha dhe qeverinė shqiptare pėr reformat jashtėzakonisht
tė shpejta dhe efikase. Zhvillimi i Shqipėrisė dhe reformat
e thella qė e kanė ndryshuar rrėnjėsisht atė, janė nė sytė
e tė gjithėve dhe e gjithė bota po sheh kėto ndryshime, - u
shpreh ai. Z. Kouchner nėnvizoi veēanėrisht luftėn shumė
efikase dhe tė suksesshme, me zero tolerancė, kundėr krimit tė
organizuar dhe korrupsionit. Tashmė Shqipėria, - u shpreh z.
Kouchner, - ka njė imazh tė ri nė sytė e Evropės dhe gjithė
botės dhe ajo ėshtė njė vend i sigurt, ku tė gjithė
investitorėt francezė, por edhe turistėt, e vizitojnė me kėnaqėsi
atė. Duke u ndalur nė investimet nė Shqipėri, Kryeministri
Berisha siguroi se qeveria shqiptare dhe tė gjitha institucionet
e saj, do tė vazhdojnė tė mbėshtesin me tė gjitha mėnyrat
investitorėt e huaj, nė mėnyrė qė investimet e tyre nė
vendin tonė tė jenė njė histori suksesi. Nga ana e tij, z.
Kouchner tha se ai vetė do tė organizonte shumė shpejt njė
delegacion me pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė biznesit francez,
tė cilėt do tė vizitojnė Shqipėrinė. Ata do tė njihen nga
afėr me potencialet e mėdha tė vendit, duke paraqitur edhe
projekte tė qarta dhe tė sakta bashkėpunimi, nė fushėn e
energjitikės, nė shfrytėzimin e pasurive minerale, nė fushėn
e turizmit, duke qenė se Franca ka si traditė ndėrtimin e
resurseve turistike nė botė, si dhe nė fusha tė tjera.
Kryeministri Berisha e falėnderoi z. Kouchner pėr angazhimin e
tij personal pėr tė udhėhequr delegacionin e biznesit francez nė
kėtė vizitė shumė tė rėndėsishme. Duke u ndalur nė ecurinė
e suksesshme tė reformave ekonomike nė Shqipėri, ministri i
Jashtėm Kouchner tha se ato janė arritur falė punės sė
qeverisė nė fushėn ekonomike, nė legjislacionin fiskal, nė
krijimin e njė klime tė favorshme pėr biznesin, krijimin e njė
imazhi tė ri pėr vendin, falė luftės me zero tolerancė kundėr
korrupsionit dhe krimit tė organizuar etj. Ministri i Jashtėm
francez, Kouchner, shprehu pėrgėzimet e tij pėr anėtarėsimin
e Shqipėrisė nė NATO dhe tha se projekti tjetėr madhor ėshtė
integrimi i saj nė Bashkimin Evropian, ku 70 pėr qind e shqiptarėve
e dėshirojnė dhe e mbėshtesin atė. Kjo mbėshtetje ėshtė njė
motivim i madh pėr qeverinė pėr tė ecur mė tej nė kėtė
drejtim. Kryeministri Berisha u shpreh se sė shpejti qeveria
shqiptare do tė paraqesė aplikimin e kandidaturės pėr nė BE
dhe se qeveria shqiptare e sheh kėtė proces si njė proces tė
vazhdueshėm dhe tė pandalshėm, tė bazuar nė meritat e
reformave tė realizuara nė vend. Nga ana e tij, ministri i Jashtėm
Kouchner tha se rruga qė po ndjek qeveria shqiptare, duke e
quajtur procesin e integrimit nė BE tė vazhdueshėm, tė
pandalshėm dhe tė bazuar nė meritė, ėshtė rruga mė e matur
e zgjedhur prej saj. Ai theksoi se ėshtė shumė i rėndėsishėm
fakti qė qeveria shqiptare nuk po ndalet dhe po vazhdon nė
ruajtjen, thellimin dhe forcimin e kėtyre meritave dhe reformave.
Ndėrkohė, edhe nė konferencėn pėr shtyp qė pasoi takimin mes
Kryeministrit Berisha dhe ministrit tė Jashtėm francez, z.
Kouchner, duke iu pėrgjigjur interesimit tė medias, z. Kouchner
u shpreh qartėsisht se Franca mbėshtet kėrkesėn pėr
kandidimin e Shqipėrisė nė BE, si dhe procesin e liberalizimit
tė vizave pėr lėvizjen e lirė tė qytetarėve shqiptarė,
bazuar nė reformat e realizuara. Tė dy personalitetet u ndalėn
edhe nė diskutimin e projekteve tė pėrbashkėta nė fushėn
kulturore, tė arsimit etj.
Biznesi francez, konferencė pėr nder tė Berishės
Kryeministri Sali Berisha mori pjesė dje nė konferencėn e
organizuar pėr nder tė tij nė Paris, nga MEDEF, Shoqata
Franceze e Biznesit dhe posaēėrisht nga presidenti i Kėshillit
tė Drejtuesve tė Kompanive Franceze, z. Charles Paradis. Tė
pranishėm nė kėtė konferencė ishin pėrfaqėsuesit mė tė rėndėsishėm
tė biznesit francez, tė korporatave tė mėdha, tė grupeve
bankare, grupeve tė menaxhimit etj., tė cilėt me pjesėmarrjen
e tyre tė gjerė kishin treguar njė interes shumė tė madh pėr
vizitėn e Kryeministrit Berisha nė Paris. Ky takim, - theksoi
Kryeministri Berisha, - bėhet nė njė periudhė mjaft tė rėndėsishme
pėr zhvillimin jo vetėm tė Shqipėrisė, por tė gjithė
rajonit, veēanėrisht nė proceset e integrimit euroatlantik tė
kėtyre vendeve, tė cilat kanė bėrė njė progres tė jashtėzakonshėm
nė projektet e tyre pėr zhvillimin dhe forcimin e demokracive.
Shpallja e pavarėsisė sė Kosovės dhe e Malit tė Zi, e ka bėrė
rajonin tonė njė rajon mė tė lirė se kurrė mė parė.
Gjithashtu, Kryeministri vuri nė dukje se hyrja nė NATO e Shqipėrisė
dhe Kroacisė e ka bėrė gjithashtu rajonin mė tė sigurt se
kurrė mė parė dhe ka shtuar vlerat e lirisė dhe demokracisė.
Kryeministri u ndal nė politikat ekonomike tė ndjekura nga
qeveria dhe theksoi se qeveria shqiptare ka prezantuar njė buxhet,
i cili i lejon Shqipėrisė qė tė ruajė ekuilibrin
makro-ekonomik tė vendit. Shqipėria, pėrmes ndjekjes sė
kritereve dhe politikave fiskale tė saj, ka arritur tė ruajė
objektivin e stabilitetit makro-ekonomik tė vendit. Qeveria
shqiptare ka mbėshtetur dhe ka marrė tė gjithė hapat e nevojshėm
pėr krijimin e njė klime sa mė tė favorshme tė biznesit dhe
afrimin nė kėtė mėnyrė tė sa mė shumė investitorėve tė
huaj nė vendin tonė, - tha Kryeministri. Berisha shprehu
bindjen se ekonomia shqiptare do tu rezistojė pasojave tė
krizės globale, duke njohur rritje edhe pėr vitin 2009. Nė kėtė
kontekst, Kryeministri tha se tė gjithė investitorėt qė kanė
nisur projektet e tyre nė Shqipėri, nuk kanė njohur lėkundje,
ndalje e aq mė pak tėrheqje nga projektet e tyre madhore, me
gjithė krizėn ekonomike globale. Vetėm nė muajin dhjetor janė
nėnshkruar kontrata koncesionare nė fushėn e energjitikės prej
3.5 miliardė dollarėsh. Kjo tregon se Shqipėria vazhdon tė
ngjallė interes tė madh nė fusha tė ndryshme tė ekonomisė sė
saj. Me gjithė krizėn financiare botėrore, Kryeministri theksoi
se, pėr vitin 2008, ekonomia shqiptare ka njohur njė rritje tė
konsiderueshme prej 8 pėr qind, duke shprehur besimin se edhe pėr
vitin 2009 do tė ketė rritje ekonomike.
|
Mapo
Albanie : comment
lutter contre la vendetta ?
Traduit par Mandi Gueguen
Sur la Toile :
Publié dans la presse : 16 mars 2009
Mise en ligne : jeudi 23 avril 2009
La vendetta demeure toujours un mal endémique, principalement dans le nord
de lAlbanie. Le directeur général de la police dÉtat, Ahmet Prenēi,
explique les réalités et les causes sociales de ce phénomčne, tout en
revenant sur les liens entre la vendetta et le kanun. La généralisation
de la vendetta depuis le début des années 1990 est avant tout une conséquence
des bouleversements sociaux que connaīt le pays. Entretien.
Par Ben Andoni
- Ahmet
Prenēi
Mapo (M.) : La pratique de la vendetta est un problčme
majeur pour notre société et la sécurité des citoyens de ce pays.
Comment la police gčre-t-elle ce problčme ?
Ahmet Prenēi (A.P.) : Tout dabord, il faut cerner les
racines sociologiques du problčme. Ainsi, nous pensons que le phénomčne a
pris de lampleur aprčs la chute du régime communiste, particuličrement
au nord du pays. Lautoritarisme du régime a eu pour effet de maītriser
lutilisation des méthodes prescrites par le Kanun. Il semblerait que la
fin de la dictature ait favorisé la résurgence de la vengeance privée. La
société sortait de prčs de 50 ans de léthargie, les vielles coutumes,
dont le kanun, se sont réveillées avec elle. La vengeance privée
ą notamment été employée pour régler des conflits, le plus souvent ceux
liés aux litiges de propriété hérités du systčme despotique dEnver
Hoxha.
La période de transition a eu ceci de particulier quelle a littéralement
brisé les repčres dune société. Or les bouleversements, liés ą la
brutalité du changement, ont favorisé la réappropriation de la tradition,
faute de valeurs stables vers lesquelles se tourner immédiatement aprčs la
chute du régime. Malheureusement, aprčs des décennies passées sans kanun,
on ne sait plus vraiment comment celui-ci fonctionne. Sans connaissance précise
du code, on sen tiendra donc ą une version anarchique de celui-ci, doł
lexplosion de violence des années 1990.
La vendetta revźt plusieurs spécificités étroitement liées ą la
tradition et aux particularités socioculturelles de lAlbanie du Nord.
Ainsi, pour combattre au mieux le phénomčne, nous cherchons dabord ą
lappréhender au mieux. Pour cette raison, la police travaille en étroite
collaboration avec les administrations locales, les ONG et les divers
groupes ayant autorité sur un secteur. Aussi, ą travers notre programme de
prévention ą destination des jeunes, nous intervenons réguličrement dans
les écoles.
De plus, nous prźtons une attention particuličre ą la connaissance des
secteurs touchés par les vendettas. Connaītre un secteur cela signifie en
identifier les acteurs, en outre savoir qui est qui et qui fait quoi. Ce
travail minutieux oł lon collecte de linformation, seule une police
en contact permanent avec la population peut leffectuer. Nos équipes uvrent
pour entretenir une certaine proximité avec les individus en présence sur
le terrain oł le kanun est appliqué. Cette stratégie nest pas
appliquée uniquement dans le cadre dune enquźte ; elle est aussi
employée pour prévenir ou endiguer un conflit rampant. Lanticipation de
la vendetta par la connaissance du terrain est lune de nos tactiques.
Ainsi des bilans journaliers trčs précis sont dressés en fonctions des évčnements,
anodins ou non, qui se produisent sur un secteur.
Et il semblerait que nos méthodes fonctionnent. Ainsi, les derniers résultats
montrent une baisse sensible du nombre dhomicides liés ą une vendetta :
en 2008 sur 85 homicides seulement 9 avaient pour cause premičre une dette
de sang.
M. : Quelles sont les principales difficultés que vous
rencontrez dans votre travail ? Par ailleurs, ce phénomčne porte-t-il
préjudice ą lAlbanie dans le cadre de lintégration dans les
structures européennes ?
A.P. : La premičre des difficultés réside dans le fait
quil est particuličrement long déradiquer des consciences la
possibilité demploi du kanun. Le rite est profondément ancré
dans les mentalités. Ensuite, nos équipes ont plus de mal ą évoluer dans
certaines zones du nord, particuličrement dans les districts de Shkodra,
Lezha, Kurbin et Kruja. Aussi, nous constatons un nombre important de
criminels présumés qui fuient ą létranger une fois le méfait
accompli ; soit pour échapper ą la justice, soit par crainte de représailles.
Nous collaborons alors avec Interpol afin les traduire devant la justice du
pays. Ainsi, aucun coupable nest ą labri de la justice, mźme ą létranger.
Montrer que notre systčme fonctionne ą lintérieur comme ą lextérieur
des frontičre savčre źtre une bonne méthode de dissuasion.
Quant ą savoir si la vendetta « fait tache »
Vous savez,
le crime nest pas le privilčge de lAlbanie. Les pays occidentaux qui
possčdent des institutions démocratiques stables ont aussi leur lot
datrocités. Non, croyez moi, ce qui importe avant tout, cest le fait
de mettre en uvre tous les moyens pour lutter efficacement contre le phénomčne.
Il ny jamais de « tache » quand le travail est bien fait.
M. : Que pensez-vous des Associations de Réconciliation ?
A.P. : Elles effectuent un travail de premičre importance.
Ces organisations composées de civiles travaillent ą contenir et ą régler
des affaires pouvant dégénérer en vendetta. Elles uvrent surtout dans
les districts de Shkodra et de Lezha. Elles ont commencé leurs activités
ą lépoque oł létat de droit était en faillite et connaissent
particuličrement bien toutes les facettes du problčme. Leur aide est éminemment
précieuse. Ces associations contribuent aussi ą sortir de lisolement
les familles touchées par une vendetta. Vous savez, lorsquune maison
subit la loi du kanun dite de « La reprise du sang », la
vie sarrźte pour ne plus jamais reprendre. Ainsi les enfants sont déscolarisés,
les femmes se barricadent pour ne plus jamais sortir, les hommes sarrźtent
de travailler et vivent de la charité des Associations de Réconciliation,
les cousins fuient ą létranger
M. : Vous avez mené une étude scientifique sur le phénomčne
de la vendetta. Pouvez vous nous en dire quelques mots ?
A.P. : De nombreux chercheurs en Albanie, ainsi quą
létranger, se sont penchés sur la question en focalisant sur lévolution
historique du kanun. Pour ma part, jai tenté une approche plus
pratique du phénomčne pour pouvoir en tirer des conclusions utiles ą mon
activité.
Le kanun que lon connaīt actuellement est une synthčse des
divers kanun élaborés par les clans du nord du pays au moyen-āge.
Le premier constat que jai fait, et ce nest pas une surprise, est que
plus lEtat est dépourvu dautorité sur son territoire, plus le kanun
trouve sa place au sein de la société.
Ce phénomčne nest pas spécifique ą lAlbanie, on le retrouve
dans dautres pays des Balkans ou encore en Italie, en Corse, en Espagne,
et mźme au Japon
La spécificité albanaise réside dans lapplication
excessive et irréversible du kanun. Lorsque le processus est lancé,
il se perpétue ad vitam aeternam.
Mon étude comporte aussi une projection de laction du kanun
sur le futur. Lobjectif de cette démarche est danticiper son évolution
pour pouvoir minimiser les conséquences du code sur le devenir de ceux pour
qui il sapplique.
Aussi, jai mis en évidence la différence entre le crime de vengeance
(le fait de venger un membre de sa famille tué par un tiers) et la vendetta
(la « prise de sang », le premier crime qui entraīne les autres
et qui trouve sa raison autre part que dans la vengeance, une escroquerie
par exemple). A linverse de la vendetta qui est un meurtre annoncé et
attendu, et dont les effets sont délimités par le kanun, la
vengeance est un acte ultra-violent car illimité et non réglementé. Cette
derničre pratique est souvent lapanage des bandes qui rčgles leurs
comptes sans aucune connaissance du kanun.
Il faut źtre précis : mźme si le principe du kanun est un
code coutumier plutōt rude, il comporte des rčgles qui déterminent dans
quelle mesure il peut źtre mis en application. Or, dans la majorité des
cas, les rčgles sont mal interprétées, utilisées abusivement ou tout
simplement ignorées. Comme par exemple dans les cas oł le principe de
vengeance sapplique aux femmes et aux enfants, et qui poussent ceux-ci ą
lisolement pour échapper ą la barbarie. Ainsi, la sauvagerie de ces
pratiques ą souvent pour mčre la méconnaissance des rčgles.
http://balkans.courriers.info:80/article12729.html
Tema
Albanie : la
candidature européenne du pays comme argument électoral
Traduit par Mandi Gueguen
Sur la Toile :
Publié dans la presse : 13 avril 2009
Mise en ligne : mardi 21 avril 2009
Le gouvernement albanais semble bien décidé ą déposer la candidature
officielle du pays ą lintégration européenne avant les élections législatives
du 27 juin - on évoque la date du 28 avril. Pourtant, Bruxelles essaye de
dissuader Tirana, en soulignant que lAlbanie doit dabord poursuivre
ses réformes, et écarte toute perspective rapide dintégration. De
son cōté, lopposition socialiste dénonce un geste essentiellement
politicien du Premier ministre Berisha.
Par Gjergj Erebara
Le gouvernement albanais a annoncé que le pays allait déposer
officiellement sa demande de candidature ą lUnion européenne (UE) dčs
le 28 avril prochain. Ą Tirana comme ą Bruxelles, la nouvelle se
confirme : « la demande formelle pour lobtention du statut
de candidat sera déposée auprčs de la Présidence tchčque probablement
avant la fin du mois davril ». Un informateur anonyme, proche des
autorités de Tirana, nous la confirmé : « ce sera le 28
avril prochain. Le Premier ministre, Sali Berisha, souhaite surprendre les
Albanais ».
LAlbanie va donc suivre la mźme démarche que le Monténégro, qui
a déposé sa candidature en décembre 2008. Cependant, il faut garder ą
lesprit que lacceptation du dossier de candidature nest quune
petite étape dans un long processus. Ą titre dexemple, cinq mois aprčs
la remise du dossier auprčs de lUE, le cas monténégrin est toujours
ą létude.
LAlbanie nen est pas ą sa premičre tentative de ce type puisque
déją début 2009, le gouvernement avait laissé entendre que le pays était
prźt pour accéder au statut de candidat. Mais les fonctionnaires de lUE
ont eu vite fait de dissuader les autorités de Tirana, soulignant que le
pays devait dabord appliquer les réformes avant de se lancer dans
cette direction. Selon Helmut Lohan, Président de la délégation de la
Commission européenne en Albanie, le pays doit avant tout prouver quil
est politiquement stable : « Les élections parlementaires de
juin 2009 seront un test majeur pour mesurer la maturité démocratique du
pays. Si tout se déroule dans le calme et conformément aux standards
internationaux, cela pourrait pousser lUE ą reconsidérer la demande
de lAlbanie ».
Officiellement, tous les pays de lEurope géographique, y compris
lUkraine et la Georgie, peuvent demander le statut de candidat. Mais
avant deffectuer la démarche, le pays demandeur doit tenir compte du
calendrier et du climat politique du lUE. Et selon les experts de lUnion,
la période actuelle ne serait pas propice pour solliciter Bruxelles au
sujet de lélargissement. En effet, en juin 2009, les Européens
doivent élire leur nouveau Parlement et, en septembre 2009, les Allemands
voteront pour les élections fédérales. Plus explicite encore, la
chanceličre allemande Angela Merkel a récemment déclaré que « lEurope
doit se consolider davantage avant de sélargir ą nouveau ».
Cependant, malgré les échéances électorales des pays européens et
les déclarations europessimistes des dirigeants de lUE, Tirana aurait
de bonnes raisons de croire ą laboutissement de sa demande, notamment
grāce au soutien de la République tchčque, qui assure en ce moment la
présidence de lUE.
Par ailleurs, des voix se sont élevées au sein de lopposition
socialiste, accusant le gouvernement dinstrumentaliser la candidature
européenne pour gagner des voix en vue des élections législtaives qui
auront lieu le 27 juin prochain. « Les experts de lUE ont trčs
clairement précisé que lAlbanie doit dabord travailler pour
stabiliser ses institutions avant de déposer un dossier de candidature.
Malheureusement, le gouvernement fait volontairement la sourde oreille ą
ces recommandations », déplore Arta Dade, députée socialiste et
ancienne ministre des Affaires étrangčres.
Danas
Indépendance du Kosovo :
35 États rendent leur copie ą la Cour internationale de Justice
Traduit par Persa Aligrudic
Publié dans la presse : 21 avril 2009
Mise en ligne : mercredi 22 avril 2009
La Cour internationale de justice de la Haye (CIJ) a dévoilé la liste des
35 États qui lui ont remis un exposé juridique concernant la légalité de
la proclamation dindépendance du Kosovo. Parmi eux, 22 sont clairement
favorables ą lindépendance, tandis que 13 sy opposent. Lavis de
la CIJ, qui ne revźtira pas de caractčre contraignant, nest pas attendu
avant 2010.
Le plus haut organe judiciaire des Nations unis a annoncé que les pays
dont les exposés étaient favorables ą lindépendance de lancienne
province serbe sont les États-Unis, la grande-Bretagne, la France, lAllemagne,
le Japon, la République Tchčque, la Suisse, lAlbanie, lAutriche, la
Finlande, la Pologne, le Luxembourg, lEstonie, la Norvčge, les Pays-Bas,
la Slovénie, la Lituanie, lIrlande, le Danemark, les Maldives, la Sierra
Leone mais aussi le Kosovo.
Ą linverse, la Russie, la Chine, Chypre, lEgypte, la Slovaquie, la
Libye, lEspagne, lIran, le Brésil, lArgentine, lAzerbaļdjan,
la Bolivie et la Serbie ont développé des argumentations allant contre la
proclamation dindépendance de lancienne province serbe.
Tous les pays qui ont émis leur opinion sur la proclamation dindépendance
du Kosovo recevront les déclarations des autres pays afin quils puissent
faire part de leurs commentaires ą la CIJ dici le 17 juillet 2009.
Aprčs cette date la CIJ devrait convoquer un débat ą la suite duquel
fera connaītre sa décision, ą savoir si la proclamation dindépendance
du Kosovo a été faite en conformité avec le droit international. Ce débat
devrait avoir lieu lhiver prochain.
Une premičre historique
Le 8 octobre 2008 sur la demande de la Serbie, lAssemblée générale
des Nations unies avait adopté une résolution, aprčs la demande de saisie
par la Cour internationale de se prononcer sur la légalité de la
proclamation unilatérale dindépendance du Kosovo. Le ministre serbe des
Affaires étrangčres, Vuk Jeremić, avait déclaré quun grand
nombre de pays participeraient ą ce procčs, estimant par lą mźme que
Belgrade avait des raisons de se montrer optimiste.
Vuk Jeremić a récemment déclaré pour B92 que le cas de légalité
de proclamation dindépendance du Kosovo devant la CIJ était historique
ą de nombreux égards : cest la premičre fois quun débat a
lieu sur un acte sécessionniste oł sont impliqués de nombreux pays et
certaines grandes puissances du monde, telle la Chine, qui ont
officiellement exprimé leur opinion. Le ministre serbe des Affaires étrangčres
avait souligné que son pays avait été fait montre dune grande
efficacité diplomatique en attirant lattention dun trčs grand nombre
de pays sur le problčme du Kosovo
Duan Janjić du Forum pour les relations ethniques ne sattend
pas ą ce que la CIJ prenne une décision finale en ce qui concerne lindépendance
du Kosovo. Il est étonné de la rapidité avec laquelle la Cour réagit étant
donné que certaines affaires attendent des années avant dźtre réglées
. « Il est évident quil y a un grand intérźt de la communauté
internationale, et notamment des pays qui sont impliqués dans le processus
de reconnaissance du Kosovo, pour que la question soit réglée au plus tōt »,
estime-t-il.
Selon lui, il nest pas sūr que Vuk Jeremić ait raison
lorsquil dit quil ne sattend pas ą ce que la décision soit prise
au premier semestre 2010.
« Je ne serais pas surpris que la décision soit prise dici fin
2009, cest-ą-dire ą la prochaine Assemblée générale des Nations
unies. Il sagit avant tout de lintérźt politique des pays intéressés,
qui sont aussi les pays les plus influents du Conseil de sécurité, qui se
sont rangés, comme la Chine et la Russie, du cōté de la Serbie, alors que
la France, lAllemagne, la Grande Bretagne et lAmérique sont du cōté
du Kosovo. Ils sont trčs puissants et je pense que cest en grande partie
pour cette raison que ce procčs bénéfice dune priorité »
souligne Duan Janjić.
Que signifierait concrčtement la réponse de la CIJ ? Duan Janjić
répond quelle pourrait entraīner lintroduction dun nouveau round
dactivités diplomatiques du Conseil de sécurité, de lAssemblée générale
et du Groupe de contact pour les Balkans.
« De nouvelles discussions sur le statut du Kosovo sont possibles
pour les questions qui nont pas été clarifiées dans les négociations
précédentes. Il sagit de la frontičre et naturellement du statut de la
communauté serbe. Personnellement je pense que le Kosovo a atteint le
maximum quil peut atteindre comme un pays considéré comme le plus
proche allié de lAmérique. Ce qui empźche le Kosovo davoir
la reconnaissance de plus de 100 pays cest la position anti-américaine
de la plupart des États du monde », conclut-il.
Lajčak défend la position slovaque ą Londres
De son cōté, le chef de la diplomatie slovaque Miroslav Lajčak a déclaré
lundi 20 avril ą Londres quil croyait fermement que la CIJ respectera le
droit international.
Il a estimé que « la Slovaquie navait pas reconnu la
proclamation unilatérale dindépendance du Kosovo car cet acte a été
fait sans laccord de la partie serbe si bien que le droit international a
été enfreint » a déclaré Miroslav Lajčak dans son allocution
dintroduction ą la Conférence sur le droit des peuples ą lautodétermination
tenue ą lInstitut royal pour les questions internationales ą Londres.
Il a souligné que dans le cas du Kosovo le principe du droit ą
lautodétermination a été violé car il ne concernait que les peuples
et non pas les minorités. Il a critiqué aussi le fait que le processus de
reconnaissance avait été laissé aux États, alors que les Nations unies
navaient pas réglé auparavant le conflit de deux principes clé :
le droit ą lautodétermination et le droit ą lintégrité
territoriale.
« Cest difficilement acceptable » a-t-il dit en ajoutant
que « dans le cas oł deux parties ne peuvent se mettre daccord sur
un problčme, il est important que la communauté internationale, représentée
par les Nations unies et le Conseil de sécurité, prenne linitiative de
mener le processus ». « Nous sommes certains que la CIJ
confirmera les principes clé du droit international » a déclaré
Miroslav Lajčak ą lagence TASR.
Shekulli
Albanie : six mois
de prison pour le maire dHimara, Vassil Bollano
Traduit par Mandi Gueguen
Sur la Toile :
Publié dans la presse : 22 avril 2009
Mise en ligne : jeudi 23 avril 2009
Vassil Bollano, le maire grec dHimara, dans le sud de lAlbanie, a été
condamné ą une peine de prison pour avoir fait retirer des panneaux
routiers en langue albanaise, au prétexte quils nétaient pas écrits
dans les deux langues. Le maire nen était pas ą son premier coup
dessai, ayant déclaré « terres grecques » des pans entiers
de cette zone cōtičre albanaise.
Par Anila Peēi
Le
Tribunal de Vlora a déclaré coupable le maire dHimara et confirmé
laccusation dabus de pouvoir qui pesait sur lui. Selon les juges, le
maire a décidé le retrait des panneaux de signalisation, écrits en
albanais, pour des motifs injustifiés et en toute conscience. La peine établie
est de six mois de prison, une amende denviron 3.900 et
linterdiction dexercer une fonction publique durant trois ans. La décision
a été rendue en labsence de laccusé et de ses avocats, qui ne se
sont pas présentés ą la derničre audience.
Les faits
Le maire grec dHimara avait longtemps fait parler de lui et avait
ordonné, en octobre et décembre 2007, le retrait des panneaux de
signalisation sur la route Llogora-Qeparo, segment de la nationale reliant
Vlora ą Saranda. Ils avaient été installés dans le cadre dun projet
de développement touristique, pour un montant de 46.786 , et financé
par la Banque mondiale en collaboration avec les ministčres albanais des
Transports et du Tourisme.
Parmi les panneaux retirés, certains signalaient des sites
dimportance historique, archéologique et touristique, comme la plage de
Dhėrmi, le chāteau dHimara ou encore celui de Porto Palermo. Au cours
de linstruction, Vasil Bollano a admis avoir ordonné le retrait des
panneaux en langue albanaise, mais a prétendu que leur installation avait
été effectuée sans lautorisation de la mairie.
Le verdict
Selon le juge, le maire a lésé les intérźts nationaux et engendré
des dommages financiers de prčs de 14.000 . Le juge a aussi précisé en
rendant son verdict, que Vasil Bollano a été jugé en tant que représentant
des pouvoirs publics et non dune organisation spécifique, comme
lavaient affirmé laccusé et ses avocats.
Le maire, soutenu par ses avocats, avait fondé sa défense sur les
attributs de la loi « Pour lorganisation et le fonctionnement des
pouvoirs locaux » qui lui permettaient, selon lui, dagir comme il
la fait. Or, laccusation a argué que les routes nationales étaient gérées
par la Direction générale des routes et non par les unités des pouvoirs
locaux.
La décision du tribunal spécifie que la peine de prison ferme sera
effectuée dans une prison ą faible sécurité, lamende devra źtre
honorée dans un délai dun an ą partir de la date du verdict. Cette
derničre audience concluait un cycle de 16 audiences de procčs ą charge
contre le maire dHimara, commencé en juillet 2008.