http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=64658 
  20/05/2009

Kandidatėt, publikohen listat zyrtare

PD, LSI e G99 dėrgojnė 420 emrat nė KQZ. Nė listėn "blu" hyjnė Ksera, Barka, Maliqi. Biberaj dhe Shehu, "non grata". Zogaj ikėn te partia e Ngjelės

 

PS zhvillon mbledhje

maratonė tė Kryesisė


Partia Socialiste tejkaloi ēdo limit dje nė pėrpjekjen pėr tė formuluar njė listė tė kandidatėve pėr deputetė. Deri nė orėt e vona tė mbrėmjes vijuan mbledhjet e njėpasnjėshme tė Kryesisė sė Partisė Socialiste pėr tė dorėzuar nė fund listėn zyrtare nė KQZ, shumė pranė momentit tė fundit, orės 24:00. Lista e deritanishme ėshtė e pakonfirmuar dhe njė pjesė e saj mund tė ketė ndryshuar pas debateve tė zhvilluara nė mbledhjen e fundit tė Kryesisė. Nė orėt e vona tė mbrėmjes, kryeredaktorja e gazetės "Zėri i Popullit" Eva Allushi njoftoi dorėheqjen nga posti i saj nė shenjė reagimi pėr mospėrfshirjen nė lista. Edi Rama, dje, gjatė gjithė ditės, ka qėndruar nė parti, nė konsultim me bashkėpunėtorėt e tij, duke lėnė deri nė mesnatė tė diskutueshme tė gjithė listėn. Pas publikimit tė listės sė kandidatėve tė Partisė Demokratike pati njė tjetėr mbledhje tė Kryesisė sė Partisė Socialiste. Kjo ishte e fundit pėr ditėn e djeshme dhe menjėherė pas saj, lista u dorėzua nė KQZ. Sakaq, publikisht lista do tė zbardhet sot, nė njė komunikim qė Edi Rama do tė ketė me mediat. Qysh nė orėt e para tė paradites, kreu i Partisė Socialiste zhvilloi mbledhjen e radhės me bashkėpunėtorėt e tij mė tė ngushtė, duke i dhėnė dorėn e fundit listės sė kandidatėve. Pėrmes kėsaj mbledhjeje u zgjidhėn disa prej ngėrēeve qė dolėn gjatė rrugės, si renditja apo gjetja e emrave tė duhur pėrballė kundėrshtarit. Pas mbylljes sė listės, 140 kandidatėt u thirrėn nė katin e dytė tė selisė rozė pėr tė firmosur deklaratėn ku pranojnė qė tė jenė kandidatė pėr deputetė. Zyrtarėt e lartė treguan gjatė gjithė kohės kujdesin e duhur pėr tė mos konfirmuar asnjė prej emrave qė u pėrfshinė ose nuk u pėrfshinė nė listėn zyrtare tė kandidatėve, pavarėsisht interesit tė mediave pėr t‘u vėnė nė dijeni. Deri nė momentin e fundit tė skadimit tė afatit ligjor pėr tė dorėzuar listėn nė KQZ, Partia Socialiste i mbajti tė fshehtė emrat e kandidatėve, duke mos i dhėnė mundėsi kundėrshtarit tė saj tė njihet mė tė. Gjatė pasdites, Kryesia e PS-sė i dha dorėn e fundit, duke e miratuar listėn pėrfundimtare tė PS. Nė mesditė, zėdhėnėsja e Kryesisė sė PS-sė, u shpreh e bindur se lista do tė jetė premtuese, me shumė anėtarė tė talentuar dhe tė kualifikuar tė Partisė Socialiste. Qėllimi i saj ėshtė t‘i shėrbejė sa mė mirė qytetarėve shqiptarė. "Tė pėrfshish tė gjithė vlerat e tyre brenda listės ėshtė me tė vėrtetė njė proces i vėshtirė, por nė tė njėjtėn kohė tė jep njė kėnaqėsi tė veēantė. Tashmė ėshtė e qartė qė drejtuesit dhe anėtarėt e Partisė Socialiste kanė talent, pėrkushtim dhe kualifikim tė mjaftueshėm pėr tė sjellė pėrmes politikės sė re ndryshimin e Shqipėrisė, pėr njė jetė mė tė mirė pėr ne dhe fėmijėt tanė", theksoi Kodheli.





Lista e Partisė Socialiste ende nėn diskutim


Qarku Tiranė

Vasilika Hysi

Fatmir Xhafaj

Xhemal Qefalia

Namik Dokle

Besnik Baraj

Kastriot Islami

Andis Harasani

Dashamir Peza

Saimir Tahiri

Eduart Shalėsi

Ledi Shamku

Ditmir Bushati

Artan Lame

Shpėtim Cami



Qarku Berat

Erjon Braēe

Fidel Ylli

Ermonela Selaj

Marko Bello

Eduart Bejko

Selman Hodaj

Anila Agalliu

Valbona Zylyftari



Qarku Elbasan

Valentina Leskaj

Ilir Bejtja

Damian Gjiknuri

Agim Leka

Shega Ligori

Taulant Balla

Skėnder Hasa

Kastriot Belshi

Arben Kamani

Fatbardha Gjini

Bukurosh Maēi

Astrit Haliti



Qarku Durrės

Rudina Seseri

Blendi Klosi

Gazmend Bizhga



Qarku Vlorė


Arben Malaj

Luiza Xhuvani

Shpėtim Idrizi

Besnik Dervishi

Stefan Ēipa

Eltar Deda



Qarku Shkoder

Ilir Beqja

Tom Doshi

Ndue Kola

Mimoza Hafizi

Namik Kopliku

Ilir Beqja


Qakur Lezhė

Gjovalin Kadeli

Albert Cakoni


Qarku Kukės:

Asllan Dogjani

Fatmir Hoxha

Rexhep Ukperaj


Qarku Korēė:

Ben Blushi

Mimi Kodheli

Pandeli Majko

Alfred Dalipi

Arben Ahmetiaj

Olta Xhaēka

Ilir Xhakolli

Irena Kallco

Tatjana Selenica


Qarku Fier

Gramoz Ruēi

Ermelina Meksi

Ylli Bufi

Bashkim Fino

Albert Ēaēi

Pirao Lutaj

Endri Puka

Dritan Agolli


Qarku Gjirokastėr

Arta Dade

Et‘hem Ruka

Vangjel Tavo


Qarku Dibėr

Sadri Abazi

Qemal Minxhozi

Ylli Manjani

Berisha nuk rikandidon

18 deputetė aktualė


Kryeministri lexoi mbrėmė njė pėr njė emrat e kandidatėve


Kryesia e Partisė Demokratike pėrcaktoi dje zyrtarisht se cilėt janė 140 kandidatėt qė do tė pėrfaqėsojnė PD-nė nė zgjedhjet e 28 qershorit. Kryeministri, njėkohėsisht edhe kryetar i PD-sė, Sali Berisha, publikoi zyrtarisht emrat e ekipit me tė cilin do t‘i kėrkojė elektoratit njė mandat tė dytė. Nga grupi aktual nuk janė rikandiduar: Preē Zogaj, Aleksandėr Biberaj, Rexhep Uka, Pal Dajēi, Sali Shehu, Rahim Kaleci, Genc Juka, Besnik Mustafaj, Ylli Pango, Gėzim Karapici, Baki Shehu, Engjėll Cara, Mevlan Xhindoli, Shkėlqim Ziri, Blerim Ēela, Flori Bajrami, Safet Sula. Nė orėn 19:00 ka marrė fund edhe ankthi i kandidatėve tė rinj, por edhe tė deputetėve aktualė tė PD-sė, tė cilėt janė njohur me renditjen dhe pozicionin qė kanė nė qarqet pėrkatėse. Tė parėt nė 12 qarqe janė kryetari i PD-sė, Sali Berisha, nė Tiranė, nėnkryetarja Jozefina Topalli nė Shkodėr, nėnkryetari Astrit Patozi nė Vlorė, sekretari i pėrgjithshėm i PD-sė, Ridvan Bode nė Korēė, Sokol Olldashi kryeson listėn e Qarkut tė Fierit, Lulzim Basha ėshtė nė krye tė ekipit tė kandidatėve nė Elbasan, Genc Pollo nė Berat dhe Genc Ruli nė Gjirokastėr. Kreu i PD-sė ka ironizuar edhe kampin socialist pėr vonesėn e publikimit tė listave tė kandidatėve pėr deputetė. "Nuk ėshtė PS ajo qė pėrcakton axhendėn time. Mė informojnė se PS i ka shtyrė listat nė orėn 24:00, kurse unė do t‘i jap tani listat", u shpreh Berisha. Kreu i PD-sė pohon se PD shkon drejt kėtyre zgjedhjeve me njė fond elektoral qė nuk e ka pasur kurrė nė historinė e saj. "Mė lejoni tė theksoj se nė kėtė moment solemn, ky akt solemn i imi dhe i Kryesisė sė PD ndodh jo vetėm pas rezultateve tė mėdha dhe historike, pasi shqiptarėt e panė dhe e pėrjetuan se, me ne, sė bashku, u anėtarėsuam nė NATO dhe firmosėm marrėveshjen e MSA dhe paraqitėm kėrkesėn pėr statusin e kandidatit nė Bashkimin Evropian", u shpreh Berisha, duke shtuar se jemi nė prag tė lėvizjes sė lirė tė shqiptarėve nė mbarė Evropėn. Kreu i PD-sė nga selia blu bėri njė bilanc tė zhvillimeve mė pikante tė 4 viteve tė qeverisjes demokrate. Procesi i zgjedhjes sė 140 kandidatėve demokratė ka kaluar nė disa etapa. 72 orėt e fundit kanė qenė mjaft intensive pėr strukturėn e lartė drejtuese tė Partisė Demokratike. Kryetarit, dy nėnkryetarėve dhe sekretarit tė pėrgjithshėm tė PD-sė u janė dashur vetėm tri ditė pėr tė vendosur pikat mbi ‘i‘ nė pėrpilimin e listave pėr tė 12 qarqet e vendit. Ministrat, zėvendėsministrat dhe njė pjesė e kėshilltarėve, janė vendosur nė pozicione favorizuese nė listėn e PD-sė. Vlen tė theksohet se janė po tė njėjtėt emra tė propozuar dy ditė mė parė nė mbledhjen e parė tė Kryesisė sė vogėl tė PD-sė, vetėm se nė minutėn e fundit ka ndryshuar renditja e emrave tė diskutueshėm. Tė pėrzgjedhurit pėr garėn e PD-sė kanė dorėzuar dje pasdite kurikulumin e tyre nė selinė demokrate, vetėm pak orė pėrpara se 140 emrat zyrtarė tė dorėzoheshin nė Komisionin Qendror tė Zgjedhjeve. Kryesojnė listėn e kandidatėve nė Tiranė, Sali Berisha, Aldo Bumēi, Rajmonda Bulku, Bujar Nishani dhe Majlinda Bregu. Drejtori i kabinetit nė Kryeministri, Arben Imami, ėshtė pozicionuar i 14-i nė Qarkun e Tiranės. Ministri i ri i Punės, Ēėshtjeve Sociale dhe Shanseve tė Barabarta, Viktor Gumi, mban numrin 13 nė Qarkun e Tiranės. Kryetari i minibashkisė 10 nė Tiranė, Gerti Bogdani, ėshtė i gjashti nė listėn e kryeqytetit, ndėrsa Rajmonda Bulku e treta nė listė pėr Tiranėn. Mė tė pakėnaqurit nga lista e kandidatėve janė deputetėt aktualė tė grupit parlamentar tė Partisė Demokratike, tė cilėt janė larg tre emrave tė parė nė listat e 12 qarqeve. Ajo qė vihet re nė listėn pėrfundimtare ėshtė dominimi i anėtarėve tė kabinetit qeveritar.




Lista e kandidatėve pėr deputetė tė Partisė Demokratike



Qarku i Tiranės


1. Sali Berisha

2. Aldo Bumēi

3. Rajmonda Bulku

4. Bujar Nishani

5. Majlinda Bregu

6. Gerti Bogdani

7. Gent Strazimiri

8. Florion Mima

9. Ilir Rusmali

10. Myqyrem Tafaj

11. Luan Skuqi

12. Tritan Shehu

13. Viktor Gumi

14. Arben Imami

15. Lajla Pėrnaska

16. Vath Tabaku

17. Jorida Tabaku

18. Edith Harxhi

19. Altin Ndroqi

20. Kastriot Sulko

21. Galip Rramadhi

22. Taulant Bino

23. Ermal Dodi

24. Gjergji Bojaxhi

25. Indrit Fortuzi

26. Arben Qiriako

27. Ferdinand Shehu

28. Jera Kruja

29. Arta Sakja

30. Migena Reēi

31. Keltis Kruja

32. Ylber Vata



Qarku i Fierit


1. Sokol Olldashi

2. Ilir Bano

3. Mesida Doda

4. Enkelejd Alibeaj

5. Vasillaq Ngresi

6. Fatos Beja

7. Eno Bozdo

8. Blerim Koreshi

9. Ramadan Krasniqi

10. Ferdinand Murati

11. Daut Sulaj

12. Vasilika Hysi

13. Majlinda Verija

14. Stavri Ristani

15. Nevila Bani

16. Suzana Numani



Qarku i Elbasanit


1. Lulzim Basha

2. Ardian Turku

3. Adriana Gjonaj

4. Rahim Ēota

5. Dashnor Sula

6. Luēiano Boēi

7. Subi Hida

8. Aurel Bylykbashi

9. Bexhet Hyryēi

10. Mimoza Hasekiu

11. Blerina Cakja

12. Erind Bakalli

13. Valdete Kongoli

14. Qamil Dika



Qarku i Durrėsiy


1. Ferdinand Xhaferri

2. Albana Vokshi

3. Gazmend Oketa

4. Ylli Lama

5. Osman Metalla

6. Eduard Halimi

7. Igli Cara

8. Ndriēim Babasi

9. Sami Gjergji

10. Juliana Kola

11. Eglantina Bekteshi

12. Dardan Domi

13. Besa Qesja


Qarku i Korēės


1. Ridvan Bode

2. Gjergji Papa

3. Ledina Anjerolli

4. Edmond Spaho

5. Fatbardh Kadilli

6. Ismail Hoxha

7. Efrida Zefi

8. Jonela Spaho

9. Eduard Ypi

10. Alfred Gega

11. Niko Dudo

12. Zinet Shaholli


Qarku i Vlorės


1. Astrit Patozi

2. Ardian Kollozi

3. Leonard Demi

4. Kreshnik Ēipi

5. Kosta Barka

6. Laureta Bejkosala

7. Bujar Leskaj

8. Glori Husi

9. Nexhmie Xhuveli

10. Ago Shehu

11. Elsa Gjini

12. Lorena Imeri



Qarku i Shkodrės


1. Jozefina Topalli

2. Astrit Bushati

3. Arenca Trashani

4. Gėzim Dibra

5. Gjok Uldedaj

6. Paulin Sterkaj

7. Ndue Paluca

8. Xhovalin Ēuni

9. Ramiz Ēobaj

10. Shpresa Tepelia

11. Fatbardh Spahiu



Qarku i Beratit


1. Genc Pollo

2. Mehmet Xheka

3. Lefter Maliqi

4. Thoma Rumiēi

5. Bujar Hoxha

6. Miranda Haxhia

7. Dhori Kule

8. Edie Poni


Qarku i Lezhės


1. Edi Paloka

2. Mark Marku

3. Paulina Hoti

4. Gjok Vuksani

5. Gjovalin Prenga

6. Zef Gjoka

7. Margarita Trashaj


Qarku i Dibrės


1. Jemin Gjana

2. Sherefedin Shehu

3. Bedri Hoxha

4. Selami Xhepa

5. Mirjana Bulku

6. Idriz Xhumara


Qarku i Gjirokastrės


1. Genc Ruli

2. Spiro Ksera

3. Arben Ēuli

4. Teuta Kalemi

5. Pėllumb Peēani



Qarku i Kukėsit


1. Flamur Noka

2. Besnik Dusha

3. Fatos Hoxha

4. Evelina Koldashi


Tė pėrjashtuar nga kandidimi nė PD


1. Aleksandėr Biberaj

2. Rexhep Uka

3. Preē Zogaj

4. Sali Shehu

5. Pal Dajēi

6. Rrahim Kaleci

7. Genc Juka

8. Besnik Mustafaj

9. Ylli Pango

10. Gėzim Karapici

11. Baki Shehu

12. Engjell Cara

13. Mevlan Xhindoli

14. Shkėlqim Ziri

15. Blerim Ēela

16. Eris Hoxha

17. Flori Bajrami

18. Safet Sula





Listat e kandidatėve tė grupimit G99


Qarku Tiranė
1.Erion Veliaj
2.Arbjan Mazniku
3.Juliana Hoxha
4.Bardhylka Kospiri
5.Jetona Myteveli
6.Ols Abazi
7.Mentor Mosho
8.Ened Mato
9.Silvana Xheka
10.Gjergji Trola
11.Taulant Tusha
12.Alketa Berzani
13.Dritan Subashi
14.Gjergji Gace
15.Astrit Alushi
16.Alban Bengasi
17.Leonard Bishtaja
18.Kostandina Keruti
19.Artan Greva
20.Sokol Xhunga
21.Erion Kurti
22.Andi Pogaēi
23.Denis Prifti
24.Enejda Sheku
25.Migena Jance
26.Jola Foto
27.Rudina Berani
28.Joniada Hito
29.Saimir Qejalliu
30.Remir Gjoligaj
31.Qemal Saraci
32.Endri Gjata

Qarku Berat
1.Erion Veliaj
2.Pilo Keri
3.Alba Cela
4.Gezim Plaku
5.Mirela Tushaj
6.Zoi Bardhi
7.Teuta Shkembi
8.Blenard Spaho

Qarku Dibėr
1.Erion Veliaj
2.Sakip Lata
3.Artemisa Thaci
4.Anila Gani
5.Ermal Cara
6.Alfred Grosha

Qarku Durrės
1.Erion Veliaj
2.Milva Ekonomi
3.Etjen Xhafaj
4.Eduart Shota
5.Arlind Vata
6.Marsida Virioni
7.Klodjan Kapiti
8.Valmira Greca
9.Dorian Hatibi
10.Leka Filto
11.Eftali Koci
12.Anisa Rrutja
13.Clirim Duro

Qarku Elbasan


1.Erion Veliaj
2.Genti Elezi
3.Bujar Alliu
4.Adela Kocaj
5.Alfons Mata
6.Dritan Pisha
7.Benita Kereku
8.Rozeta Haxhiymeri
9.Enkeleda Kollarja
10.Marsela Kurila
11.Julian Senija
12.Elton Elezi
13.Adi Cepa
14.Lorenc Zani

Qarku Fier
1.Erion Veliaj
2.Eduart Hashorva
3.Denis Xoxa
4.Erinda Shahu
5.Valbona Seranaj
6.Xhevaire Dulja
7.Eriselda Rista
8.Ervin Prifti
9.Viola Pogace
10.Thanas Dinaku
11.Urjona Gallani
12.Saimir Osmani
13.Gertan Bilero
14.Oltion Koreshi
15.Artian Kocaj
16.Gentian Lengu

Qarku Gjirokastėr


1.Erion Veliaj
2.Orgen Hasanbega
3.Alketa Qendro Skendaj
4.Bagent Bega
5.Suela Rizaj

Qarku Korēė


1.Erion Veliaj
2.Maklen Misha
3.Matilda Manellari
4.Marsela Gozhdari
5.Jofiel Koco
6.Edvin Lamce
7.Eriona Lale
8.Llamvi Stavre
9.Klodis Ikonomi
10.Elizeta Vando
11.Enlen Grazhdani
12.Zhenika Loli

Qarku Kukės


1.Erion Veliaj
2.Ukshin Morina
3.Trendafile Rada
4.Agron Lleshi

Qarku Lezhė


1.Erion Veliaj
2.Plarent Ndreca
3.Altin Jaku
4.Besarta Dika
5.Ardiana Huba
6.Atlant Picaku
7.Aisel Shelegu

Qarku Shkodėr


1.Erion Veliaj
2.Roland Ilia
3.Marinela Lika
4.Besmir Vukaj
5.Diana Marku
6.Egesta Kavaja
7.Elvis Shimaj
8.Arbis Vjerdha
9.Beta Sokoli
10.Fatjon Nikolli
11.Everest Kapllaj

Qarku Vlora


1.Erion Veliaj
2.Genci Kojdheli
3.Florjana Koka
4.Armando Lagji
5.Romina Sopiqoti
6.Eglantina Ajdini
7.Edi Tozaj
8.Silvana Islamaj
9.Altin Ballaj
10.Valvona Kordha
11.Nevila Xoxa
12.Bledar Vrushi

LSI, mbeten jashtė listės tre drejtues


Meta nuk mban premtimin, rreshtohet i pari. Mungon Haxhinasto, Legisi e Neranxi


Tri figura tė njohura brenda Lėvizjes Socialiste pėr Integrim nuk figurojnė nė listėn zyrtare tė kėsaj partie pėr zgjedhjet e 28 qershorit. Ndre Legisi, deputet i kėsaj partie, dhe njė ndėr themeluesit e saj, nuk figuron nė listėn e ndonjė qarku, ashtu si kryetari i Komitetit tė Pėrgjithshėm Drejtues, Edmond Haxhinasto. Njėkohėsisht mungon dhe deputeti Nikollaq Neranxi, qė pritej tė kryesonte listėn e LSI-sė nė Qarkun e Vlorės. Burime nga LSI-ja thanė se tri figurat e kėsaj partie nuk kanė pranuar vendin qė u ėshtė propozuar nė listat e kandidatėve, duke hequr fare dorė nga kandidimi, pėrveē Nikollaq Neranxit, i cili ėshtė tėrhequr nga kjo parti pasi kėrkoi qė tė kryesonte listėn e Qarkut tė Vlorės. Njė tjetėr figurė e papranishme nė listė nė Qarkun e Beratit ėshtė ish-deputeti dhe ish-ministri Mustafa Muēi. Kėtij tė fundit i ėshtė propozuar vendi i pestė nė listė, madje ai u prezantua disa javė mė parė nga kreu i LSI-sė pėrpara elektoratit tė kėtij qarku, por me kalkulimet e mėtejshme Muēi ėshtė tėrhequr. Janė dy personazhe tė tjera tė kėsaj partie, si Sokol Nako dhe Fatos Klosi, tė cilėt ishin kandidatė tė kėsaj partie nė 2005 por nuk kandidojnė sėrish. Sakaq, LSI-ja ka treguar mjaft kujdes nė pėrzgjedhjen e personave mė tė rėndėsishėm tė partisė pėr Qarkun e Tiranės. Lista kryesohet nga Ilir Meta, i cili mė parė deklaroi se nuk do tė ishte nė krye tė listės. Ai ndiqet nga numri dy i partisė, Pėllumb Xhufi dhe kryetarja e Lėvizjes Rinore pėr Integrim, Erisa Xhixho. Nė kėtė listė figurojnė emra tė tjerė tė njohur si Shezai Rrokaj, Viron Bezhani, Sokol Dervishaj etj. Nė Qarkun e Durrėsit, siē ėshtė bėrė e njohur dhe mė parė, lista kryesohet nga Lefter Koka dhe Artur Zheji. Qarku Vlorė kryesohet nga Shkėlqim Selami dhe Besjan Pesha. Qarku Kukės kryesohet nga Zef Ēuni dhe Qemal Elezi. Qarku Shkodėr kryesohet nga Sokol Axhemi, Sait Fishta, Nora Malaj, Sajmira Laci. Kryesimi nė Qarkun e Korēės i ėshtė besuar sekretarit tė pėrgjithshėm tė kėsaj partie, Petrit Vasili. Ai ndiqet nga Mishel Papakozma, Ilir Medina dhe Zamir Demiraj. Bujar Kllogjeri, Pjerin Xhuvani, Enver Roshi dhe Rexhep Bica kryesojnė listėn e Qarkut tė Elbasanit. Nė Dibėr kandidojnė Monika Kryemadhi, Agim Hysa, Ilir Balla, Bajram Krashi, Nazmi Kaja dhe Lutfije Meta. Dritan Prifti, Spartak Braho, Bujar Hasaj, Rudina Jupe dhe Angjelina Kola kryesojnė listėn e qarkut tė Fierit. Lista e Qarkut tė Beratit ka tė rreshtuar nė vend tė parė Nasip Naēon, Gledjon Rehopvican, Valbona Papan e Tomor Kapllanin.


Lista e kandidatėve pėr deputetė tė Lėvizjes Socialiste pėr Integrim


Qarku Tiranė


1.Ilir Meta

2.Pėllumb Xhufi

3.Erisa Xhixho

4.Ilir Dashi

5.Roland Celmeta

6.Shezai Rokaj

7.Luan Rama

8.Idajet Xeka

9.Matilda Merxhani

10.Sokol Dervishaj

11.Hasan Hoxha

12.Viron Bezhani

13.Pėllumb Pipero

14.Edmond Hoxha

15.Pjetėr Dema

16.Flamur Hysi

17.Alma Dyrmishi

18.Fatos Xhediku

19.Vjollca Lubonja

20.Alfred Bakalli

21.Mira Hoxha

22.Arben Terpollari

23.Endrit Braimllari

24.Agim Picaku

25.Saimir Ivziku

26.Ana Misha

27.Lutfi Lami

28.Maksim Lulo

29.Elona Guri

30.Kozeta Bracja

31.Rasim Allushi

32.Anila Feka


Qarku Vlorė


1.Shkėlqim Selami

2.Bejsan Pesha

3.Gjergji Mano

4.Besnik Elezi

5.Harilla Thanasko

6.Valbona Anagnosti

7.Entela Rushiti

8.Pėllumb Jaupaj

9.Pėllumb Qerimi

10.Natasha Koka

11.Bujar Allushi

12.Diana Murati



Qarku Kukės


1.Zef Cupi

2.Qemal Elezi

3.Erina Palushi

4.Hydajet Ponari


Qarku Shkodėr


1.Sokol Axhemi

2.Sait Fishta

3.Nora Malaj

4.Sajmira Laci

5.Sytki Ndrecaj

6.Ndrek Rukaj

7.Vjollca Vucini

8.Bledar Bashi

9.Merion Rexha

10.Ylljon Hasanaj

11.Mark Ndou


Qarku Korēė


1.Petrit Vasili

2.Mishel Papakozma

3.Ilir Medini

4.Zamir Demiraj

5.Tomor Azis

6.Mirjeta Shkullaku

7.Jorida Romacka

8.Sami Muka

9.Robert Cekici

10.Mirela Kinolli

11.Ilir Palla

12.Aurora Bica


Qarku Elbasan


1.Bujar Kllogjeri

2.Pjerin Xhuvani

3.Enver Roshi

4.Rexhep Bica

5.Hamit Cota

6.Mimoza Trimi

7.Astrit Xhelili

8.Zenun Bullari

9.Dashamir Xhika

10.Zheneta Cerma

11.Bledi Koci

12.Ardiana Kasa

13.Rovena Domi

14.Suela Sulkja


Qarku Dibėr


1.Monika Kryemadhi

2.Agim Hysa

3.Ilir Balla

4.Bajram Krashi

5.Nazmi Kaja

6.Lutfije Meta


Qarku Fier


1.Dritan Prifti

2.Spartak Braho

3.Bujar Hasaj

4.Rudina Jupe

5.Angjelina Kola

6.Frederik Cuko

7.Vladimir Hajdari

8.Ervin Muskaj

9.Gėzim Shahini

10.Luljeta Bregasi

11.Bahrie Cela

12.Bardhyl Faskaj

13.Etleva Haka

14.Nikollaq Lena

15.Ysni Bogdani

16.Agim Maci



Qarku Berat


1.Nasip Naco

2.Gledjon Rehovica

3.Valbona Papa

4.Tomor Kapllani

5.Sadik Muka

6.Abdulla Xhemo

7.Kujtim Pelivani

8.Taulant Brehumaj


Qarku Durrės


1.Lefter Koka

2.Artur Zheji

3.Agim Xheka

4.Bujar Dhima

5.Edlira Shemsi

6.Flutura Kona

7.Ermion Arapi

8.Andi Shahini

9.Kontjana Kuci

10.Adelina Hysa

11.Edmond Isaku

12.Adriatik Mukaj

13.Ilir Memko


Qarku Lezhė


1.Gjovalin Bushi

2.Pashko Smaci

3.Sabaete Hidri

4.Aleksandėr Perkeqi

5.Loreta Pali

6.Anita Jaku

7.Drane Kola


Qarku Gjirokastėr


1.Luan Memushi

2.Genci Sinojmeri

3.Mirela Meka

4.Aleksandėr Pesha

5.Dritan Shehaj

 
 
 
 
http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=16829 20 Maj 2009
 
Nano dhe ėndrra e tij presidenciale


Kur tė gjithė besonin se ėndrrat e liderit historik tė sė majtės shqiptare, Fatos Nano, me shtretėr presidencialė, ishin kthyer nė mit, vetė personazhi duket se vazhdon t’i besojė kėsaj pėrralle. Mbrėmė ai ka vijuar me zgjatimin e kėtij fiction-i, duke tentuar edhe njėherė tė futet nga vrimat e qeverisė, nė godinėn e politikės shqiptare dhe jo nga dera nga ku lindi, u rrit dhe doli nė pension politik..., jo pėr fajin e tė tjerėve. Ariu i politikės shqiptare, protagonisti i dikurshėm i modelit konfliktual deri nė ekstrem dhe mė vonė i modelit konsensual deri nė dashuri me kundėrshtarin e pėrhershėm, doli nga gjumi letargjik dhe rėndshėm nxori nga milli shpatėn e tij tė demagogjisė. Pėr herė tė dytė gjatė katėr viteve nė opozitė ndėrpreu vakancat luksoze me shpresėn se mos hijena do ta kapė prenė e tij. Ai rinisi lojėn e tij tė vjetėr me KPD-ista dhe katarsista. Por kėsaj radhe, jo nė forume apo institucione, por nė ekrane, aty ku mund tė bėsh rolin e kapadaiut historik pa pranuar tė kontribuosh pėr tė majtėn progresiste nė opozitė; madje, as pėr zgjedhėsit qė japin mandatin e luksit, ku vendin e karriges sė Kuvendit e zėnė resortet e virgjra turistike apo rezidencat presidenciale nėpėr hotele me pesė yje.
Ai doli mbrėmė pėr tė shkundur historinė e vjetėr nga arkivat, jo pėr t’u mallėngjyer me tė, por pėr tė vazhduar me zhgjėndrrėn; pėr tė vijuar aty ku e la mė 3 korrik 2005; ku lideri historik vlerėsohet kryesisht nga tė huajt tė ketė pasur vetėm njė meritė: lėshimin e pushtetit pa dhunė...
Ndėrsa tė tjerat nuk kanė rėndėsi: as korrupsioni dhe krimi i organizuar, as monopolet dhe linjat e drogės, as tenderat skandaloze dhe shitjet e pasurisė kombėtare pėr pesė lekė, as shpėrdorimet dhe denigrimet politike. Mbrėmė zoti Nano nuk doli tė kėrkojė falje pėr shtetin e kapur nga krimi nė vitin 2005, denigrimin e tij, shkatėrrimin e shtetit. Ai doli pėr tė mbrojtur shtetin qė nė 2009-n rend pėr t’u ortakėzuar me krimin. Ai doli pėr tė sulmuar opozitėn se paskėsh grabitur dhe zhvatur shqiptarėt; dhe jo ata qė vazhduan me besnikėri rrugėn qė e la kryeministri Nano 4 vjet mė parė.
Zoti Nano pėr rreth 120 minuta nuk ngurroi qė tė pėshtyjė vėllanė ideologjik, bashkudhėtarin dhe modelin e suksesit tė sė majtės sė dikurshme. Ai ngurroi qė tė kritikojė vėllanė siamez nė pushtet, qė dikur i ndanin shpatat dhe sot i lidh modeli, nė mos, kordoni i korrupsionit. Nano pretendon se ėshtė lideri historik i sė majtės. Por ēfarė zhgėnjimi! Nė 120 minuta ai nuk pati as 1% kurajė pėr tė denoncuar aferat skandaloze tė kėsaj qeverie, qė fillojnė me 26 tė vrarė nė Gėrdec, si pasojė e korrupsionit qeveritar, as pėr futjen nėn thundėr tė shtetit nga familja e kryeministrit, as pėr abuzimet skandaloze me fondet publike, as pėr korrupsionin galopant tė qeverisė, as pėr varfėrimin e mėtejshėm tė shqiptarėve, as pėr shitjen e pasurive publike nė kundėrshtim edhe me ligjet mė elementare tė kėtij vendi e plot e plot skandale tė tjera. Historia e pushtetit duket se ka vijuar njėtrajtėsisht, por vetėm janė ndėrruar personazhet; dikur ishte njė klan, e sot njė tjetėr; dikur kishte vetėm para tė thata, ndėrsa sot, pėrveē tyre, ka edhe gjak, ka edhe viktima tė pafajshme qė pjell korrupsioni. Ėndrra tė tilla si ato qė tregoi mbrėmė zoti Nano nuk trazohen fare nga shpėrthimet si ato qė ndodhėn nė Gėrdec. Nė 120 minuta ai s’gjeti kurajėn tė thotė asnjė fjalė kritike ndaj qeverisė, a thua se pėr 120 minuta ai ishte kryetari i Grupit Parlamentarė tė PD-sė. Zoti Nano, pasi dėshtoi nė pėrcjelljen e mesazheve pėr socialistėt e vėrtetė, e shfaqi veten edhe nė rolin e zellshėm tė vėzhguesit tė zgjedhjeve, a thua se ėshtė nė pėrbėrje tė ODIHR-it. Mbrėmė pėrfundoi vetėm njė pjesė e rrėfimit tė ėndrrės sė Nanos, i cili duket se nuk e ka problem tė gėnjehet pėr tė dytėn herė nga Berisha se do tė bėhet president mjafton tė “groposė” nė media Edi Ramėn. Njė pazar ky i padenjė pėr njė lider historik, i cili punon kundėr forcės sė tij politike.



http://www.korrieri.com/Politike/1337.html
 

Berisha “pastron” PD, jashtė liste Zogaj, Biberaj, Dajēi dhe Memia

Kreu i PD-sė lė jashtė kandidimit njė sėrė deputetėsh dhe figurash tė rėndėsishme, duke iu dhėnė vende tė sigurta figurave tė reja

Kreshnik KUĒAJ

Kryeministri Sali Berisha zyrtarizoi mbrėmjen e djeshme listėn zyrtare tė ekipit me tė cilin do tė pėrfaqėsohet nė zgjedhjet e 28 qershorit. Nė listėn e kandidatėve demokratė bie nė sy se njė pjesė e mirė e deputetėve, kryesisht ata qė janė cilėsuar si mbėshtetės tė Bamir Topin nė PD, janė lėnė jashtė listave ,duke mos u rikandiduar. Po ashtu, vėrehet se njė pjesė e mirė e deputetėve aktualė qė janė rikandiduar nga Partia Demokratike, janė lėnė nė poste tė disfavorshme, ku marrja e mandatit tė deputetit duket pothuajse e pamundur pėr ta. Ndėrkohė, nė listėn e deputetėve qė nuk janė rikandiduar figurojnė Preē Zogaj, Aleksandėr Biberaj, Sali Shehu, Pal Dajēi, Besnik Mustafaj, Blerim Ēela, Eris Hoxha apo Ylli Pango. Ndėrkohė, jashtė listės janė lėnė edhe figura tė rėndėsishme tė PD-sė, si Shaban Memia, Gjergj Lezhja, Fendinant Poni, Halit Shamata etj. Ndėrkohė, deputetėt qė janė rikandiduar nga PD-ja, por qė rrezikojnė tė mos e marrin mandatin e deputetit, janė Bujar Leskaj, Ndriēim Babasi, Sami Gjergji, Alfred Gega, Idriz Xhumara, Fatos Hoxha, Ramiz Ēobaj, Aurel Bylykbashi, Gjokė Vuksani apo Gjovalin Prenga.

Figurat e reja

Nė kėto zgjedhje, kryeministri Sali Berisha ka preferuar qė tė rinovojė grupin parlamentar, duke kandiduar nė vende tė sigurta figurat e reja dhe tė paprovuara, si Gerti Bogdani, Flamur Noka, Gent Strazimiri, Viktor Gumi etj. Po ashtu, kėsaj radhe pjesė e listės sė Partisė Demokratike ėshtė bėrė edhe aktorja e njohur, Rajmonda Bulku, futbollistėt e njohur Indrit Fortuzi dhe Kreshnik Ēipi, si dhe profesori i njohur i gazetarisė, Mark Marku. Ndėrkaq, lista e Partisė Demokratike pėrmban 140 emra pėr 12 qarqet e Shqipėrisė, ku nė bazė edhe tė favorizimit qė bėn Kodi i ri Zgjedhor, janė kandiduar 42 femra. Ndėrkaq, pavarėsisht kuotės sė femrave, e cila ėshtė mė pak se 30 pėr qind, nė disa qarqe duket se ka njėfarė “diskriminimi”, pasi nuk ėshtė respektuar renditja e grave, tė cilat janė vendosur kryesisht nė pozicione tė disfavorshme.

Tė parėt e qarqeve

Lista e Partisė Demokratike nė 12 qarqet kryesohet nga figurat qendrore tė Partisė Demokratike. Kėshtu, listėn e Tiranės e kryeson kryetari Sali Berisha, i pasuar nga kreu i sapozgjedhur i PD-sė sė Tiranės, Aldo Bumēi. Ndėrkohė, nėnkryetarja Jozefina Topalli kryeson qarkun e Shkodrės, ndėrsa nėnkryetari Astrit Patozi kryeson qarkun e Vlorės, i pasuar nga Kosta Barka, anėtari i kryesisė sė Partisė Bashkimi pėr tė Drejtat e Njeriut, qė kundėrshtoi partinė e tij pėr koalicionin qė lidhi me Partinė Socialiste. Sekretari i Pėrgjithshėm i PD-sė, Ritvan Bode, kryeson listėn e Korēės, ndėrsa pretendenti pėr postin e Bodes, Sokol Olldashi, kryeson listėn e kandidatėve tė qarkut tė Fierit. Po ashtu, sekretari Organizativ i PD-sė, Flamur Noka, kryeson listėn e Kukėsit, ndėrsa sekretari i ri i Marrėdhėnieve me Jashtė, Ferdinant Xhaferri, kryeson listėn e Durrėsit. Ndėrkohė, ministri i Bujqėsisė, Jemin Gjana, tashmė do tė kryesojė listėn e kandidatėve tė Dibrės, ndėrsa deputeti i Tiranės, Edi Paloka, do tė kryesojė listėn e kandidatėve demokratė tė Lezhės, i pasuar nga pedagogu Mark Marku. Kandidatėt demokratė tė qarkut tė Beratit do tė kryesohen nga zėvendėskryeministri Genc Pollo, i cili shkriu Partinė Demokrate Reformatore dhe u rikthye pas 10 vitesh nė Partinė Demokratike. Po ashtu, edhe njė i rikthyer tjetėr, Genc Ruli, do tė kryesojė listėn e kandidatėve tė qarkut tė Gjirokastrės, i pasuar nga prefekti Spiro Ksera, i cili dha dorėheqjen nga Partia Bashkimi pėr tė Drejtat e Njeriut, pėr shkak tė koalicionit tė majtė qė zgjodhi partia e tij.

 
 
 
 
http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=59618
Berisha shmang Zogajn: Kandidoj pėr Ngjelėn
» Dėrguar mė: 20/05/2009 - 11:22
Gilmana Bushati

Kryetari i PD-sė, Berisha prezantoi dje 140 kandidatėt pėr deputetė pėr zgjedhjet e 28 qershorit. Nė listė binin nė sy mjaft mungesa nga grupi parlamentar por edhe nga kryesia e partisė. Njė nga tė pakėnaqurit, Preē Zogaj deklaroi mbrėmė, se kishte refuzuar kandidimin nė qytetin e Shkodrės dhe se do tė kandidojė pėrsėri nė Lezhė me Partinė Ligj dhe Drejtėsi. Dy orė para se kryeministri Berisha tė bėnte zyrtare listė e deputetėve, Zogaj bėri tė ditur se i kishte kėrkuar Partisė Demokratike tė mos e kandidonte nė Shkodėr, por nė Lezhė, pasi ai si deputet, ėshtė mjaft i lidhur me Lezhėn. “Unė jam deputet i Lezhės, jam zgjedhur nė Lezhė, jam shumė i lidhur me Lezhėn, jam pėrpjekur dhe ia kam arritur tė krijoj figurėn e deputetit qė ėshtė i lidhur me elektoratin e vet”, - deklaroi dje ai. Sipas Zogajt, gjatė kėtyre katėr viteve ai ka pasur njė projekt me Lezhėn, tė cilin pretendon qė ta ēojė pėrpara nė tė ardhmen. Zogaj u shpreh se me kėtė lajm qė Berisha u dha shqiptarėve, janė mėrzitur rreth 90 pėr qind e lezhjanėve dhe janė “kėnaqur 10 pėr qind e tyre, pikėrisht ata tė ndėrtimeve pa leje dhe tė aferave”. Ai u shpreh se nuk e priste njė vendim tė tillė nga ana e krerėve tė PD-sė, pasi ai ka dhėnė kontribut tė madh pėr kėtė parti, qė nga krijimi i saj e deri mė sot. “Kam 18 vite kontribut nė politikėn shqiptare, kam kontribut tė rėndėsishėm nė Partinė Demokratike, unė jo se nuk u propozova, isha i kandiduar nė Shkodėr, por i njoftova drejtuesit se nuk mė pėrshtatet kandidimi nė ndonjė qytet tjetėr, veēse nė Lezhė”, - theksoi mbrėmė deputeti Preē Zogaj.
Dy tė tjerėt e pėrjashtuar nga lista e PD-sė, Pal Dajēi, deputet i hershėm i kėsaj partie, me kontribute gjatė kohės kur demokratėt ishin nė opozitė, e konsideroi si normale listėn e PD-sė. Nė komentin e tij lidhur me listėn, Dajēi u shpreh se, “nuk ka asgjė, janė shumė tė mirė dhe tė kualifikuar. Jemi me marrėveshje, jemi nė rregull”.
Ndėrsa, Gėzim Karapici, i cili nė 2005 u lanēua si pjesė e rėndėsishme e trupės parlamentare tė PD-sė, si njė mik dhe i afėrt i kryeministrit Berisha, u shpreh i qetė pėr listėn e Berishės. Ndėrsa po kthehej mbrėmė nga Durrėsi pėr nė Tiranė dhe listėn e ka dėgjuar nė makinė, Karapici vlerėsoi “kuadrot e rinj”. “Unė pashė vetėm Tiranėn, po kthehesha nga Durrėsi, mė duket normal. Kuadro tė rinj, me perspektivė si Gerti Bogdani, Rajmonda Bulku, Florion Mima, figura me kontribut”, - deklaroi ai. Sipas Karapicit, kontributi i tij do tė jetė nė tė ardhmen nė punėn e tij si pedagog.
Aleksandėr Biberaj, njė nga deputetėt e Tropojės, mbeti jashtė listės, ndoshta si pasojė e oponencės sė tij me disa drejtues tė PD-sė, por jo me kryetarin. Ai u shpreh se, “lista, normale, s’ka asgjė pėr tė kundėrshtuar”.
Mbrėmė, deputetėt e lėnė jashtė, si Sali Shehu, Rexhep Uka, Blerim Ēela, Flori Bajramaj, Shkėlqim Ziri, Rahim Kaleci, etj, ishte e pamundur t’i kontaktoje, pėr shkak se njė pjesė e kishte telefonin tė mbyllur, ndėrsa pjesa tjetėr transferuan thirrjet.
Safet Sula dhe Eris Hoxhaj, dy nga tė rinjtė, njėri pedagog dhe tjetri punonjės i Ministrisė sė Kulturės, u lanēuan si zėra tė rinj dhe tė rėndėsishėm nė PD, por nuk u rikonfirmuan mė nga Berisha.
“Minoranca bllokuese”
Nga emrat e mėsipėrm shohim se Berisha ka lėnė jashtė Rexhep Ukėn, deputetin e Pukės, anėtar i komisionit tė veprimtarive prodhuese, koleg nė 2005-2007 me Bamir Topin, aktualisht Presidenti i Republikės. Nga “minoranca bllokuese”, siē e pėrmendi kryeministri Berisha nė njė intervistė publike, ėshtė lėnė jashtė dhe Biberaj, Sali Shehu, apo pjesa tjetėr e kėsaj minorance janė vėnė nė pozicione tė “sikletshme” nė listėn e Berishės, nė pozicione qė janė pothuajse tė pasigurta.
 
 
 
http://www.kohajone.com/html/artikull_42603.html

Rama: PS, ne Kuvend 75 deputete

Denis Dedej
E Enjte, 21 Maj 2009

Kryetari i Partise Socialiste, Edi Rama, ne ceremonine e djeshme te prezantimit te mbylljes se listes se kandidateve per kete parti, shprehu bindjen se nga kjo liste do te dalin nje numer prej 72-75 deputetesh. "Fokusi yne tek cilesia e parlamentit te ardhshem ka diktuar edhe zgjedhjet tona duke i bere llogarite per spektrin e perfaqesimit te PS ne parlament, bazuar ne nje numer 72-75 deputete dhe mbi kete numer ne do te kemi nje grup parlamentar me 20% gra", theksoi Rama. Teksa eshte shprehur se do te jene keto numra te koalicionit aktual, qe diktojne nje qeverisje dhe pa LSI-ne. Duke iu referuar listes se kandidateve, ai tha se 140 kandidatet qe perfaqesojne seline roze ne te gjithe territorin, jane 100 juriste, ekonomiste, arsimtare dhe mjeke. "Mbi 30% e listes jane me grada shkencore dhe mbi 50% me kualifikime pasuniversitare. Por, keto jane statistika qe mund te thone pak", u shpreh kryesocialisti. Sipas tij, kjo eshte nje e dhene mjaft domethenese per faktin se i ofrojne zgjedhesve dhe zgjedheseve ne 28 qershor, jo lista ku grate dhe vajzat jane aty per te plotesuar 30%, por jo per te shkuar ne Parlament, por nje oferte e cila neser do te coje ne parlament 20% gra qe do te jene pjese e grupit te tyre parlamentar. "25% e grupit tone te ri parlamentar do te jene juriste, 16% ekonomiste dhe 27% arsimtare. Edhe keto, bazuar jo ne llogarine e pergjithshme te listes, por ne numrin deputeteve qe ne do te kemi ne parlament", beri te ditur lideri socialist. Rama theksoi se 30% e grupit te tyre parlamentar jane deputete qe rikonfirmohen duke garantuar eksperience te cmuar per sfida te reja dhe 70% jane deputete qe do te hyjne per here te pare ne parlament duke sjelle ide dhe energji te reja. Por lista e partise me te madhe ne opozite eshte mbyllur me debate dhe pakenaqesi te shumta. Megjithese ajo eshte dorezuar jashte afateve zyrtare, pra mengjesin e djeshem, verehen mungesa te figurave te kesaj partie. Sic eshte deputeti aktual, ish-kryeministrit dhe nenkryetarit aktual i Kuvendit, Ylli Bufi dhe i ish- presidentit, Rexhep Mejdani. Ndersa deputete te tjere qe megjithese nuk jane perjashtuar nga lista, kane vende ne renditje qe rrezikojne futjen ne parlament, sic jane Musa Ulqini, Besnik Dervishi, Stefan Cipa, Flamur Hoxha, Rapush Tola, Elmaz Sherifi, Pilo Kerri, Ndricim Hysa e Rajmonda Stefa. Gjate prezantimit te listes se kandidateve, kryesocialisti sqaroi edhe pse nuk ishte pjese e ketyre listave, duke deklaruar se ka nje kontrate me popullin dhe nuk deshiron qe neser ne Parlamentin e Shqiperise te kete karrige bosh, per te cilat njerezit kane votuar e ne te cilat nuk duken per jave e muaj me radhe as Kryeministri, e as ministrat. "Une do te jem nje Kryeminister i nje lloji te ri dhe do ta bej detyren time ne nje menyre krejt te re, me njerezit dhe per njerezit, jo me fjale, por me prani, aty ku njerezit jetojne, aty ku problemet vazhdojne te trashegohen dhe kerkojne zgjidhje", u shpreh lideri i PS. "Une jam ne fushe te betejes dhe nuk shoh asnje kundershti mes detyres qe qytetaret me kane garantur dhe perballe misionit qe keta burra e gra kane para, te bejne nje Shqiperi qe me ne fund te nje shtet", tha ai. Rama sqaroi gjithashtu se eshte ne kete sfide per te udhehequr kete skuader fituese dhe per te marre mandatin e kryeministrit per te qeverisur Shqiperine dhe Tiranen bashke me gjithe Shqiperine. "Kjo do te behet ne bashkepunim me kryetarin e ardhshem te Bashkise se Tiranes, i cili do te jete kryetari i Bashkise qe ne do t'i propozojme kryeqytetit", beri te ditur Edi Rama. Nderkaq Partia Socialiste hyn ne nje tjeter faze politike, ku do te behet dhe prezantimi i te gjithe kandidateve dhe kandidateve ne te gjitha listat, ne cdo qark te vendit.

Kryesocialisti: Nano i ka kthyer kurrizin partise

Kryesocialisti Edi Rama, komentoi diten e djeshme faktin qe ne listat e partise qe ai drejton, ish-kryesocialisti Fatos Nano nuk eshte pjese e listes, duke u shprehur se kjo ka ndodhur pasi i ka kthyer kurrizin Partise Socialiste. "Listat e deputeteve nuk jane lista qe bejne vleresime historike, por jane lista qe perfaqesojne skuadra qe angazhohen per te ardhmen", u shpreh Rama. Sipas tij, eshte vertet per te ardhur keq dhe eshte shume i keqardhur qe Fatos Nano eshte i vetmi ish-kryetar i nje partie, qe ben thirrje per te mos votuar partine e tij. "Por, ky eshte problemi i tij, projekti yne i ri politik eshte nje projekt qe zhvillohet mbi bazen e garancive per te ardhmen dhe jo vleresimeve per te shkuaren", vleresoi kryetari i Partise Socialiste. Por mungesa e disa figurave socialiste ne listat e kandidateve, nuk duket se perben nje problem per zotin Rama. "Nuk ka pasur ne kendveshtrimin tone nje kriter kualifikues apo skualifikues bazuar ne rezultate individuale ne gara te meparshme. Sigurisht ka pasur nje vemendje per te vleresuar performancen e gjithsecilit, kudo", sqaroi kriterin e perzgjedhjes se kandidaturave, Edi Rama.



Lista e kandidateve te PS



QARKU BERAT

1. Erion Brace

2. Fidel Ylli

3. Ermonela Velaj

4. Marko Bello

5. Eduart Bejko

6. Selman Hodaj

7. Anila Agalliu

8. Valbona Zylyftari

QARKU DIBER

1. Sadri Abazi

2. Qemal Minxhozi

3. Ylli Mmanjani

4. Ulsi Manja

5. Hamide Beqiri

6. Adelina Farrici

QARKU DURRES

1. Blendi Klosi

2. Rudina Seseri

3. Hazir Gashi

4. Gazmir Bizhga

5. Klodiana Spahiu

6. GJon Bardhi

7. Edison Konomi

8. Ali Dobroshi

9. Ismail Dani

10. Gazmend Kabashi

11. Rolant Xhelilaj

12. Ledion Lako

13. Gezim Agasi

QARKU ELBASAN

1. Valentina Leskaj

2. Ilir Bejtja

3. Shegush Ligori

4. Taulant Balla

5. Damian Gjiknuri

6. Agim Leka

7. Skender Hasa

8. Kastriot Belshi

9. Arben Kamani

10. Isa Qatja

11. Astrit Halili

12. Bukurosh Maci

13. Ndricim Hysa

14. Luljeta Dollani

QARKU FIER

1. Gramoz Ruci

2. Ermelinda Meksi

3. Albert Caci

4. Fatos Tushe

5. Armando Subashi

6. Bashkim Fino

7. Ervin Koci

8. Arben Cuko

9. Piro Lutaj

10. Arion Mucaj

11. Anduel Xhindi

12. Bujar Cela

13. Alma Bejtaj

14. Gentian Nushi

15. Pajtim Isufaj

16. Fredi Kokoneshi

QARKU GJIROKASTER

1. Arta Dde

2. Vangjel Tavo

3. Ethem Ruka

4. Elvira Shapllo

5. Kristaq Kristani

QARKU KORCE

1. Ben Blushi

2. Pandeli Majko

3. Mimi Kodheli

4. Alfred Dalipi

5. Arben Ahmetaj

6. Olta Xhacka

7. Irena Kallco

8. Arben Rroko

9. Demir Agastra

10. Bashkim Hazisllari

11. Tatiana Selenica

12. Ilir Xhakolli

QARKU KUKES

1. Asllan Dogjani

2. Fatmir Hoxhaj

3. Rexhep Ukperaj

4. Tatiana Kerxhaliu

QARKU LEZHE

1. Gjok Jaku

2. Gjovalin Kadeli

3. Armando Prenga

4. Ndrec Deda

5. Dave Gjoka

6. Manushaqe Kuli

7. Fran Marku

QARKU SHKODER

1. Ilir Beqja

2. Tom Doshi

3. Ndue Kola

4. Astrit Beci

5. Paulina Hoxha

6. Helidon Bele

7. Nikolin Dedvukaj

8. Falma Fshazi

9. Agim Shimaj

10. Luan Heta

11. Arta Gjonaj

QARKU TIRANE

1. Vasilika Hysi

2. Besnik Baraj

3. Kastriot Islami

4. Saimir Tahiri

5. Fatmir Xhafaj

6. Andis Harasani

7. Ditmir Bushati

8. Eglantina Gjermeni

9. Namik Hamza Dokle

10. Enkelejda Shkreli

11. Eduard Shalsi

12. Xhemal Qefalia

13. Dashamir Peza

14. Ilir Gjoni

15. Artan Gaci

16. Auron Tare

17. Elisa Spiropali

18. Artan Lame

19. Sefer Dervishi

20. Bledar Cuci

21. Ibrahim Kalemi

22. Shpetim Cami

23. Naim Asllani

24. Mehmet Hasalami

25. Diana Ndrenika

26. Sokol Kraja

27. Sule Cara

28. Gerta Lubonja

29. Ilirjan Mihali

30. Bledar Doracaj

31. Gert Janaqi

32. Abdyl Sarja

Qarku vlore

1. Arben Isaraj

2. Luiza Xhuvani

3. Arben Malaj

4. Shpetim Idrizi

5. Eltar Deda

6. Fatmir Toci

7. Kosta Barjaba

8. Mira Shehu

9. Gezim Tushi

10. Rajmonda Gjoni

11. Edmond Leka

12. Valbona Derhemi

 
 
 
 
 
http://www.kohajone.com/html/artikull_42606.html
Berisha: Edi Rama beri gabim fatal
Fatjona Mejdini
E Enjte, 21 Maj 2009

Kryetari i Partise Socialiste, Edi Rama, sipas kryeministrit Berisha, ka bere nje gabim fatal, duke mos u futur ne listen e kandidaturave per deputet emrin e tij. Sipas Berishes, mosdalja e tij ne lista eshte nje ngjarje qe do te kete jehonen e saj edhe ne Evrope dhe jo vetem ne vend. Gjate qendrimit te tij ne komunen Voskop, ne inaugurimin e fillimit te rruges per ne Voskopoje, kryeministri Berisha deklaroi se Rama duhet te merrte ne dore drejtimin e vertete te PS-se dhe jo te mbetej peng i interesave te ngushta te lejeve te ndertimit ne kryeqytet. "Ky eshte nje turp, jo vetem per Shqiperine, por per mbare Evropen. Ki kurajen, merr guximin dhe shkeputu nga lejet e ndertimit, dil ne shesh, te dalim me alternativa dhe t'u themi shqiptareve se cfare do te bejme ne ne kater vitet qe vijne", i beri thirrje kryeministri Berisha nga Korca, kryetarit te socialisteve. Sipas Berishes, Edi Rama me premtimet e tij te pabaza qe po ben ne kete prag fushate i ngjan paraardhesit te tij, Fatos Nano. "Ai premtoi 197 mije vende pune, por e mbani mend Fatos Nanon me premtimin per 200 mije vendet e punes", deklaroi Berisha. Por sipas tij, mazhoranca do te merrej vetem me qytetaret dhe jo me kundershtaret e saj politike. Ne kete kuader ai theksoi se si rezultat i reformave te qeverise, Partia Demokratike ndihej me e sigurt se kurre ne fitoren e saj. Duke u perqendruar ne investimet ne kete zone, kryeministri Berisha deklaroi se se shpejti do te nisnin punimet per rrugen e Voskopojes, nje nga qendrat me te bukura turistike te vendit. Per kreun e ekzekutivit, me rrugen e re qe pritet te ndertohet emri i vjeter dhe i rendesishem i kesaj zone historike do te marre nje rendesi te vecante. "Ne nisim punimet me nje investim rreth 600 milion leke, me te gjitha parametrat e nje rruge evropiane, e cila do ta beje Voskopojen qendren me terheqese te Shqiperise juglindore", tha Berisha. Sipas tij, Voskopoja meriton dhe duhet te kete sa me pare infrastrukture evropiane, qe turistet nga e gjithe Evropa te vijne dhe ta vizitojne, per te pare trashegimine e rendesishme kulturore dhe fetare te kesaj zone. Shqiperia, ka kembengulur kreu i qeverise, kurre nuk do te jete nje vend i zhvilluar, ne qofte se Voskopi, Podgoria, Dhemblaku, Mokra, Qukesi dhe mbare komunat e vendit nuk jane te zhvilluara. "Ne do te bejme cdo gje qe keto pasuri qe flene , te shnderrohen ne vlera per ju, vlera per femijet tuaj, vlera per brezat qe vijne", tha ai. Sipas Berishes, qeveria do te bente te gjitha perpjekjet edhe ne kater vitet e ardhshme per te ruajtur edhe zhvilluar edhe me tej keto zona te rendesishme kulturore, historike dhe fetare te vendit. "Udhetimi yne ka te beje me besimin, tek njeri -tjetri, me besimin tone tek vendi, me besimin e te tjereve tek Shqiperia. Vetem ne muajt dhjetor, janar, shkurt qeveria jua ka firmosur per ju, dhe ne emrin tuaj 5 miliard euro kontrata , nga te cilat 3,5 miliard per energjine, punimet e te cilave do te fillojne gjate kesaj periudhe", tha Berisha.

Rruga, investim 600 milione leke ne Voskop-Voskopoje

Kryeministri Berisha deklaroi ne komunen e Korces, Voskop se qeveria qe ai drejtonte ne keto kater vite kishte investuar 100 milion leke me shume sec kishin investuar socialistet ne tete vite. "Ne komunen e Voskopit gjate 8 viteve socialistet kane investuar rreth 5 milion leke. Qeveria ime pa llogaritur investimin e sotem qe eshte 600 milion leke ka investuar rreth 150 milion leke te tjera", deklaroi Berisha. Po keshtu, kryeministri Berisha u zotua dje se ai zotohej se do te financonte ne mandatin e tij te dyte cdo projekt te tyre ne menyre qe ti jepej cdo komune te Korces dhe cdo komune te Shqiperise infrastruktura e merituar. "Juve ju interesojne rruge te mira qe te ecni me shpejtesi, te kurseni kohe dhe ne po i ndertojme ato. Juve ju interesojne ujesjelles dhe kanalizime. Ne ju japim fjalen se ne kater vitet qe vijne, cdo shtepi e fshatit shqiptar do te kete ujin brenda dhe ky eshte zotimi yne", deklaroi Berisha. Sipas tij, ne mandatin e dyte nje rendesi e vecante do ti jepej edhe arsimit te femijeve dhe per pasoje ndertimit te shkollave te reja.

 

http://www.panorama.com.al/index.php?id=28457

 
KQZ, vetėm 8 parti i depozitojnė listat
» Vendosur: 19/05/2009 - 07:55
Komisioni Qendror i Zgjedhjeve shtyn edhe katėr orė tė tjera afatin zyrtar e paraqitjes sė listave tė kandidatėve pėr deputetė nga ana e partive politike qė do tė konkurrojnė nė zgjedhjet e 28 qershorit. Nė njoftimin e saj zyrtar, KQZ-ja lajmėron se “afati i fundit i dorėzimit tė listės shumemėrore pėr kandidatėt pėr deputet ėshtė data 19 maj, ora 20:00”. Shkak i kėsaj shtyrje ėshtė pėr t’i dhėnė kohė KQZ-sė, pėr verifikimin e dokumentacionit qė paraqet nga ana e subjekteve zgjedhore”. Partia Demokracia Sociale e Paskal Milos ishte subjekti i parė politik qė depozitoi listėn shumemėrore tė kandidatėve pėr deputetė. Pas kėsaj, Lidhja Demokristiane e Nikollė Lesit depozitoi listėn me emrat e deputetėve tė tij nė kėto zgjedhje. Mė pas sipas burimeve zyrtare pranė KQZ-sė, mėsohet se Aleanca Kombėtare, Partia e Gjelbėrt, Bashkimi Liberaldemokrat dhe Partia e Punės sė Shqipėrisė sė Organizuar ka depozituar listat e zgjedhėsve. Mėsohet se dje nė darkė kanė depozituar listat edhe Partia Lėvizja e Legalitetit dhe Partia Aleanca e Maqedonasve pėr Integrim Europian. Gjithsej deri nė orėn 2:.00 ishin tetė subjekte politike qė kanė depozituar listėn shumemėrore me kandidatėt pėr deputetė. Sot ėshtė dita e fundit ku pritet tė paraqesin listat edhe koalicionet politike tė PD, PS, LSI dhe Poli i Lirisė.

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article12922.html

 
Osservatorio sui Balcani

Albanie : demain, une grande puissance énergétique ?

Traduit par Mandi Gueguen
 
Publié dans la presse : 11 mai 2009
Mise en ligne : mardi 19 mai 2009
Le Premier ministre Sali Berisha est bien décidé ą faire de l’Albanie une grande puissance énergétique. Plusieurs projets sont envisagés : une centrale nucléaire albano-croate aux alentours de Shkodra, mais aussi une centrale thermique ą charbon sur le site de Porto Romano, prčs de Durrės, construite en partenariat avec l’Italie, sans oublier le nouveau terminal pétrolier de Vlora. Alors que les contestations écologistes s’amplifient, notamment ą Shkodra, le gouvernement Berisha essaie de temporiser.

Par Indrit Maraku

L’Albanie, puissance énergétique des Balkans ? C’est le projet du Premier ministre albanais, Sali Berisha, qui, pour y parvenir, développe les partenariats avec la Croatie et l’Italie.

« Mon objectif est que l’Albanie devienne la puissance énergétique des Balkans », déclarait Sali Berisha le 4 décembre 2008, lors d’une conférence de presse. Ą ses cōtés, se trouvait son homologue italien, Silvio Berlusconi. « Nous sommes décidés ą nous engager sur la voie du nucléaire, poursuivait Sali Berisha, et je vois en l’Italie notre premier partenaire et collaborateur dans ce secteur ». Depuis lors, la politique énergétique albanaise a quelque peu évolué : la Croatie est devenue le premier partenaire pour la construction d’une centrale nucléaire et l’Italie a, pour le moment, décidé de s’investir dans la construction d’une centrale thermique ą charbon, qui se situera aux environs de Durrės.

Centrale nucléaire et contestations...

La nouvelle d’un accord entre Tirana et Zagreb pour la construction d’une centrale nucléaire prčs de Shkodra – publiée dans un premier temps par les médias croates puis reprise par les médias albanais – a fait réagir l’opinion publique locale. La centrale serait en mesure de produire prčs de 1500 mégawatts (MW) et sa construction coūterait plus de 4 milliards d’euros. HEP, la compagnie nationale croate de l’électricité, financerait une partie du projet.

Effrayés par un éventuel scénario catastrophe et par les dommages que subira trčs probablement leur environnement, les habitants de Shkodra, bastion électoral du Parti démocratique (PD) de Sali Berisha, ont largement protesté contre le projet, assurant au gouvernement qu’ils se vengeraient dans les urnes.

Le message a été saisi au vol. De retour de Chine, Sali Berisha a vite démenti l’existence d’un tel plan. Il s’est empressé d’accuser son rival, le socialiste Edi Rama, d’avoir tout manigancé en soudoyant la presse croate et en alimentant les inquiétudes des habitants de Shkodra, lors de sa derničre visite organisée autour de ce thčme.

Cependant, la presse de Tirana a rappelé au Premier ministre ses propres mots, prononcés aprčs son entretien avec son homologue Ivo Sanader, ą Zagreb, le 10 février 2009 : « Avec le Premier ministre Ivo Sanader, nous avons décidé de travailler ensemble. Nous discuterons aussi avec notre ami Silvio Berlusconi. Une centrale nucléaire commune présenterait des avantages énormes pour l’Albanie ». Interviewé par la presse monténégrine, le porte-parole du ministre croate de l’Economie, a déclaré que les gouvernements albanais et croate ont déją créé un groupe de travail composé de 5 experts par pays. Cette information confirme le sérieux du projet albano-croate.

Or, dans ses derničres déclarations ą ce sujet, Sali Berisha a démenti l’existence d’un tel projet. Les analystes politiques de Tirana expliquent ce retournement par la crainte que le Premier ministre doit éprouver ą l’idée de perdre la confiance de Shkodra, bastion du Parti démocrate, ą quelques semaines des élections législatives du 28 juin. Selon ces mźmes analystes, la Croatie a intérźt ą faire construire une centrale nucléaire en Albanie, en vue de sa future entrée dans l’Union européenne (UE) dont les rčgles en matičre de nucléaire sont trčs strictes. Aussi, la Croatie possčde une partie de la centrale de Krško, située ą cheval sur la frontičre slovéno-croate, dont elle partage l’exploitation avec la Slovénie. Celle-ci garantit ą la Croatie 20% de sa consommation énergétique. Mais sa fermeture prévue pour 2023 ą fait réfléchir les autorités croates ą une alternative.

Charbon et tensions

En Albanie, une autre source d’énergie entretien la polémique : le charbon. Depuis l’automne 2008, certains projets énergétiques sont au centre des relations italo-albanaises, et sont les motifs des récentes visites dans la capitale albanaise du Premier ministre italien Silvio Berlusconi, de son ministre des Affaires Etrangčres, Franco Frattini, et du ministre du Développement économie, Claudio Scajola. Au départ, Rome pensait construire une centrale nucléaire en territoire albanais. Mais étant donné les longs délais pour la concrétisation du projet et les besoins pressants en énergie de l’Italie, l’option d’une centrale thermique a été privilégiée.

Les deux pays sont déją parvenus ą un accord : la société italienne Enel, réalisera un parc énergétique ą Porto Romano, ą proximité de Durrės. Celui-ci comprendra deux centrales ą charbon, soit une capacité de production de 800 MW chacune. Le projet – qui prévoit aussi la construction d’une ligne d’interconnexion sous-marine pour acheminer l’énergie produite en Italie – devrait źtre opérationnel d’ici 2014.

Les associations locales de défense de l’environnement ont manifesté leur refus de l’implantation d’une telle structure sur leur sol. Selon ces derničres, une fois entrée en fonction, la centrale ferait sensiblement augmenter la pollution de cette zone, hautement touristique. Les experts d’Enel ont promis que l’énergie produite sera propre ą 98% et ont présenté aux autorités albanaises les résultats, plutōt positifs, d’une étude, effectuée par leurs soins, sur l’impact que la centrale sur l’environnement.

La presse de Tirana, qui a suivi de prčs l’affaire, s’est aussi montrée sceptique. Selon le quotidien Shqip, interrogés par les journalistes sur les émissions de CO2 par la centrale ą charbon, les techniciens d’Enel ont répondu qu’« il était trčs difficile de quantifier ces émissions ». Les écologistes de Durrės ont demandé ą des experts européens indépendants de vérifier les données rapportées par l’étude d’Enel. Leurs conclusions sont beaucoup plus pessimistes que celles émises par les experts de la compagnie italienne.

Désormais, le projet n’attend pourtant plus que la signature du ministčre de l’Environnement albanais pour źtre mené ą bien. Pour l’heure, le ministčre temporise, en attendant d’y voir plus clair.

Vlora sacrifiée sur l’autel de l’énergie

Dans le Sud, la situation est plus calme et les protestations, qui avaient mobilisé les citoyens de Vlora en 2008 contre la compagnie italienne Petrolifera, sont un lointain souvenir. La construction de la centrale thermique et des terminaux de production pétrolifčre, dans la baie de la ville, est en phase d’źtre achevée : le terminal pétrolier sera opérationnel fin mai et la centrale thermique entrera en fonction en juin.

Ardian Klosi, intellectuel et activiste, s’est fortement opposé ą ces deux projets, il s’explique sur le combat qu’il mčne au journal Korrieri : « Il ne s’agit pas d’une capitulation, mais d’une retraite temporaire. C’était une bataille inégale : d’un cōté une compagnie multimillionnaire, la Banque mondiale, le gouvernement, les pouvoirs locaux et les forces de l’ordre, de l’autre un petit mouvement autofinancé fondé sur le volontariat ».

Avant les élections législatives de 2005, lorsqu’il était encore en campagne, Sali Berisha promettait aux citoyens de Vlora qu’il protégerait la zone de toutes les pollutions, précisant ą ce sujet que le terrain actuellement occupé par la Petrolifera « n’a pour destin que de devenir un jardin pour enfants ». Quatre ans plus tard, Sali Beisha occupe le poste de Premier ministre, et les 200.000 habitants de Vlora, devront donc apprendre ą vivre ą proximité de tels dispositifs.

 

http://balkans.courriers.info:80/article12902.html

Korrieri

Le FMI « pénalise » l’Albanie

Traduit par Mandi Gueguen
 
Publié dans la presse : 13 mai 2009
Mise en ligne : jeudi 14 mai 2009
Le FMI vient de garantir un crédit ą 3% ą la Bosnie-Herzégovine, la Serbie et la Roumanie. Par contre, l’Albanie ne pourra obtenir un crédit de 250 millions d’euros qu’au taux de 11%. En effet, Tirana refuse de conclure un accord d’ajustement structurel avec le FMI. Le ministre des Finances et le Premier ministre albanais considčrent toutefois ce crédit comme une « transaction en or ».

Par Blerina Zylyftari

Le FMI a accordé des crédits avec des conditions trčs avantageuses ą divers pays des Balkans, sauf ą l’Albanie qui s’en sort avec un taux d’intérźt beaucoup plus élevé que ses voisins. La raison en est simple : dans une conjoncture économique mondiale difficile, la plus grave crise depuis la Seconde Guerre mondiale, l’Albanie a refusé de signer l’accord avec le FMI. En effet, le gouvernement n’a pas voulu que le gardien mondial des finances internationales se mźle des indicateurs macro-économiques, quelque peu malmenés par le gouvernement dans le cadre de la campagne électorale déją lancée.

D’autres pays européens ont signé de nouveaux accords avec le FMI pour pouvoir bénéficier de fonds ą bas coūt, mais aussi pour profiter de la grande expérience de l’institution. Or, en ce qui concerne l’Albanie, un nouveau accord avec l’organisation qui veille aux finances mondiales aurait compromis les décisions risquées de dépenses engagées par le gouvernement avant les élections, alors que la crise économique bat son plein partout, en Albanie comme ailleurs.

L’Albanie a refusé toute discussion sur l’accord avec le FMI. « Le FMI crée plus de problčmes qu’il n’en résout en période difficile », affirmait encore récemment Sali Berisha dans une interview. De son cōté, le FMI se dit prźt ą tout moment ą démarrer un nouveau contrat avec le gouvernement albanais, ou du moins un programme de collaboration.

« Ce sont les conditions du marché. En 2008, le gouvernement albanais a bénéficé d’un crédit qui reflétait les conditions du marché de l’époque. Espérons que les conditions évoluent dans le bon sens d’ici un an. De plus, l’Albanie n’a pas voulu signer de contrat avec le FMI », explique Ann Margret Westin, la représentante du FMI ą propos du crédit ą taux élevé accordé ą l’Albanie.

Selon le FMI, l’Albanie souffre aussi de la crise qui touche ses exportations, entraīnant des suppressions d’emploi. L’institution prévoit aussi la baisse des apports financiers des émigrants, qui jouent un rōle crucial dans l’économie albanaise et le pouvoir d’achat des familles pauvres. Le FMI évaluait la croissance albanaise pour 2008 ą 6,8%, mais en 2009, elle ne dépassera gučre 1%, selon les prévisions du Fonds.

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article12593.html

Gazeta shqiptare

Albanie : un projet de loi pour dédommager les victimes du communisme

Traduit par Mandi Gueguen
Publié dans la presse : 30 mars 2009
Mise en ligne : jeudi 7 mai 2009
Le ministčre de la Justice albanais va présenter au Parlement un projet de loi pour dédommager les victimes du régime communiste, en prenant comme date référence le 29 novembre 1944. Mais les associations demandent que soient également prises en compte les personnes qui ont été exécutées juste avant qu’Enver Hoxha prenne le pouvoir.

Le ministčre de la Justice albanais présentera bientōt au Parlement un projet de loi prévoyant de nouvelles dispositions pour les dédommagements des anciens persécutés politiques, notamment par la mise en place d’un fonds spécifique. Ainsi, on pourra remonter jusqu’ą la quatričme génération si un prisonnier politique mort en prison n’a pas d’héritiers directs. L’amendement prévoit que la fratrie du prisonnier ou, en leur absence, ses neveux et ničces, pourront bénéficier du dédommagement pour le préjudice subi.

Le document du ministčre de la Justice prévoit en outre :

  •  l’élargissement de la liste des actions politiques susceptibles de sanctions pénales, définies par l’article 5 de la loi actuelle
  •  la date limite de remise des dossiers le 1er juillet 2009
  •  le cas des personnes exécutées sans jugement, y compris le dédommagement financier
  •  la simplification de la procédure de reconnaissance pour les personnes détenues dans des camps fermés.

    Le ministčre n’a toutefois pas examiné la demande des associations de victimes de dédommager les personnes fusillées sans jugement par les Communistes avant la libération de l’Albanie, le 29 novembre 1944. Celles-ci affirment que les Partisans, qui n’avaient pas encore pris le pouvoir, ont froidement abattu des intellectuels ou des opposants, immédiatement aprčs la libération de la capitale, le 17 novembre 1944.

    Pour le moment, ces personnes ne peuvent bénéficier d’un quelconque dédommagement, la date fixée par la loi étant le 29 novembre 1944. Face au refus de l’État albanais, les associations demandent que ces personnes puissent au moins bénéficier du statut du martyr de la Nation, ce qui donnerait ą leurs proches le droit ą une retraite spécifique. Mais les propositions du ministčre de la Justice ne semblent pas prendre en compte cette revendication.

  •  

     

     

    http://balkans.courriers.info:80/article12411.html

    Gazeta Tema

    20 février 1991 en Albanie : le jour oł Enver est tombé

    Traduit par Mandi Gueguen
     
    Publié dans la presse : 20 février 2009
    Mise en ligne : mardi 19 mai 2009
    En 1991, Enver Hoxha est mort depuis six ans. L’Albanie, dirigée depuis 1945 par le régime communiste le plus sévčre d’Europe, aspire ą la liberté et ą la démocratie. Pour en finir définitivement avec les symboles de la dictature, un matin de février, une foule de manifestants envahit la place Skanderbeg et fait chuter la statue du « guide bien aimé du peuple ». L’čre du pouvoir communiste albanais est désormais terminée.

    Par Armand Maho

    Le 18 février 1991, les étudiants de l’université de Tirana entamaient une grčve de la faim, en signe de protestation contre l’omniprésence d’Enver Hoxha cinq années aprčs sa mort. Cette action était menée en dépit des menaces du Premier secrétaire du Comité central du Parti du travail de l’Albanie (PPSH), Ramiz Alia, qui interdisait formellement ą quiconque de toucher aux symboles de la dictature. Mais l’époque était ą l’avčnement du Parti démocratique (PD) et la libération totale du peuple albanais des fers du communisme était imminente.

    Une statue qui dérange

    Aprčs avoir adressé la liste de leurs revendications au gouvernement de l’époque, les étudiants décidčrent de boycotter les cours puis de se réunir ą Tirana, sur la place Skanderbeg, d’oł se mettaient en branle les manifestations de Décembre, baptisées « Manifestation pour la démocratie ».

    Azem Hajdari, Arben Imami, Eduard Selami, Neritan Ceka et l’actuel Premier ministre Sali Berisha, tous membres du Parti démocratique (PD) fraīchement formé, se joignirent aux étudiants. Les jeunes orateurs qui se relayaient ą la tribune demandaient tous la mźme chose : que le nom de l’homme, Enver Hoxha, qui avait tenu le pays sous sa férule pendant prčs d’un demi-sičcle soit retiré de la place qu’il occupait sur le fronton de leur université et que soit déboulonnée sa statue trōnant sur la place.

    Les protestations se poursuivirent durant plusieurs jours. Les autorités ne pliaient pas. Le Bureau politique martelait ą qui voulait l’entendre que le nom d’Enver Hoxha « était intimement lié ą l’histoire du pays ». Vivant ses derniers instants, le pouvoir communiste s’accrochait ą ses symboles. Le processus est devenu inéluctable quand des milliers d’habitants de Tirana se sont joints aux étudiants. La liste des grévistes de la faim s’allongeait. On commenēait ą prendre conscience que la mise ą bas définitive de la dictature n’était pas une utopie. Pour tenter d’enrayer le phénomčne, Hekuran Isai, ministre de l’Intérieur, ordonna un durcissement de la répression. L’armée patrouillait nuit et jour dans les rues de Tirana.

    Ą peine créés, les syndicats enjoignent aux travailleurs ą venir grossir les rangs des grévistes. Malgré les menaces des directeurs communistes des entreprises et la forte probabilité de perdre leurs emplois, des milliers de travailleurs et d’intellectuels se sont réunis autour du cinéma de la cité universitaire, transformé en quartier général. Le gouvernement de Ramiz Alia campait toujours sur ses positions. Les voitures de la police patrouillaient autour du cinéma. Non loin de lą, les tanks de l’armée attendaient les ordres.

    Au matin du 20 février, l’état de santé des étudiants grévistes de la faim, retranchés dans le cinéma, était devenu inquiétant. Il était temps de passer ą l’action. Ą l’extérieur du Q.G, les appels ą la chute définitive de la dictature ne cessaient de se faire entendre. Vers dix heures, un groupe de femmes, ouvričres dans le textile, appelčrent ą marcher vers le quartier des apparatchiks, « le Bloc ». Ą peine le départ de la marche donné, la police intervint pour stopper les manifestants. En vain. La répression ne faisait que renforcer l’ardeur du cortčge. Voyant qu’elles ne faisaient pas le poids, les forces de l’ordre s’écartčrent et laissčrent passer le mouvement. Les véhicules blindés et les tanks étaient positionnés aux extrémités du boulevard des Martyrs de la nation, qui mčne ą la place Skanderbeg. L’accčs ą cette derničre était libre, mais un grand nombre de policiers encerclaient et protégeaient la statue du dictateur. Rien ne semblait résister ą cette masse d’individus qui ne pensait qu’ą une chose : déboulonner la statue de l’idole. Malgré les ordres du gouvernement, un groupe de journalistes décida de filmer et de retransmettre l’évčnement.

    Enver Hoxha mord la poussičre

    Ni les coups de bāton, ni les gaz lacrymogčnes, ne pouvaient arrźter la foule. Un groupe de personnes réussit ą s’approcher de la statue et ą nouer un cāble autour de la main d’Enver. On l’attacha ą une voiture. La contre-attaque de la police fit reculer la foule pendant quelques instants, mais le mouvement ne faiblit pas.

    Un jeune homme en pantalon vert juché sur la statue jetait des pierres sur les forces de l’ordre. Ces derničres tentčrent de repousser les charges de la foule, toujours plus violentes. Les manifestants commencčrent ą tirer sur le cāble, la statue chancela. Au bout de quelques minutes, elle tomba. La dictature était ą terre. Pour de bon cette fois-ci.

    Un hélicoptčre survola le groupe puis s’éloigna. La foule était en liesse, les forces de l’ordre se repličrent. Les manifestants attachčrent la statue ą un véhicule, puis la traīnčrent dans les rues de Tirana jusqu’ą la cité universitaire, pour la montrer aux grévistes de la faim. La fźte pouvait vraiment commencer.

    Ces évčnements signifient beaucoup pour l’Albanie. Au-delą de la mise ą bas de la statue d’Enver Hoxha, c’est toute une idéologie que l’on renversait. En détruisant ces symboles, les Albanais exorcisaient le mal qui avait rongé leur pays pendant plus de 60 ans.

     

     

    http://balkans.courriers.info:80/article12730.html

    Shekulli

    Les Macédoniens d’Albanie se battent pour retrouver le nom de leur village

    Traduit par Mandi Gueguen

     

    Publié dans la presse : 15 avril 2009
    Mise en ligne : mardi 5 mai 2009
    Les Macédoniens qui vivent dans le sud de l’Albanie se battent depuis des années pour que le village de Liqenas retrouve son nom antérieur de Pustec, changé en 1970 par le gouvernement communiste pour « faire barrage aux influences étrangčres ». Une revendication qui pourrait bien aboutir, alors que la campagne électorale débute et que la majorité du Premier ministre Sali Berisha cherche ą capter le plus de soutiens possibles, en courtisant les minorités nationales du pays.

    Par Fejzi Braushi

    Les élections législatives du 28 juin approchent en Albanie, alors que le Parlement a récemment adopté un nouveau systčme électoral. La majorité de droite, actuellement au pouvoir, fait feu de tout bois pour s’assurer le plus de soutiens possibles. Elle courtise bien sūr les voix des Albanais mais aussi celles de la minorité macédonienne qui vit dans le sud-est du pays. Le Parti démocratique (PD) s’est aussi rapproché du Parti des droits de l’homme, représentant les intérźts de la minorité grecque, ainsi que des communautés rrom et égyptienne, ą qui le Premier ministre Sali Berisha a promis de nouvelles cartes d’identité gratuites (une grande campagne d’équipement en nouvelles cartes d’identité est actuellement en cours en Albanie).

    La proposition

    C’est dans cette atmosphčre d’effervescence électorale que le Parlement a reēu une proposition inhabituelle de la part d’un membre de la majorité de Sali Berisha. Le Président de la Commission de l’économie et des finances, Edmond Spaho, a présenté ą la Commission des lois un projet demandant le changement du nom du village de Liqenas. Député de cette zone, Edmond Spaho, a précisé avoir reēu une pétition de la minorité macédonienne habitant la région qui demande que leur village se nomme désormais Pustec. Préparée depuis longtemps, cette demande n’a été adressée au Parlement que deux mois avant les élections générales, ce qui montre bien les efforts que fait la majorité de droite pour séduire les Macédoniens et surtout pour s’assurer de leurs votes.


    Découvrez notre cahier « Petits peuples » et minorités nationales des Balkans


    Naturellement, une telle initiative, comme ne manquent pas de le préciser ses instigateurs, vient aussi du fait que l’État albanais doit désormais respecter les droits des minorités vivant en Albanie. En l’occurrence, il s’agit de la population macédonienne, qui aprčs la définition des frontičres en 1912, s’est trouvée dans le territoire albanais. L’État macédonien est, quant ą lui, loin d’agir de la mźme maničre avec les minorités albanaises. Ces derničres se plaignaient souvent du fait que les Accords d’Ohrid ne sont pas convenablement respectés par les autorités macédoniennes.

    Liqenas ou Pustec ?

    Le village de Liqenas se trouve au bord du lac du Petit Prespa, dans le district de Korēa. C’est un bourg habité par quelque 3.500 personnes d’origine macédonienne. Son nom vient du mot « Liqen » signifiant « lac » en albanais. Depuis la chute du régime communiste en 1990, les habitants de la zone ne reconnaissent et n’utilisent que le nom de Pustec. Un décret de la Présidence du Parlement communiste avait donné au village le nom de Liqenas en 1970.

    Il s’agissait, ą l’époque communiste, d’une faēon de « faire barrage aux influences étrangčres », par la modification des toponymes. Dčs l’instauration de la démocratie et le retour de la question des droits de la personne et des minorités, les habitants de la région se sont battus pour que les villages récupčrent leurs toponymes antérieurs. Une pétition a alors été signée par les habitants et par le Conseil de la commune, puis remise au député de la région, Edmond Spaho. Ce dernier a signalé cette initiative au Parlement albanais.

    Le changement du nom d’un village ne peut źtre obtenu que par une loi spéciale, selon la Constitution albanaise et les lois « sur le pouvoir local » et « sur les répartitions administratives et territoriales des pouvoirs locaux ».

     

     

    http://balkans.courriers.info:80/article12958.html
     
    B92

    Joe Biden dans les Balkans : « coopération » ą Belgrade, attente fiévreuse ą Pristina

    Traduit par Jean-Arnault Dérens
    Sur la Toile :
    Mise en ligne : mercredi 20 mai 2009
    Aprčs Sarajevo, Joe Biden continue son tour des Balkans. Il est arrivé mercredi matin ą Belgrade, oł des mesures exceptionnelles de sécurité avaient été prises. Il a souligné la volonté des USA de « coopérer » avec la Serbie, malgré les divergences de vue existant entre les deux pays. Jeudi matin, le vice-Président américain doit se rendre au Kosovo, oł il est attendu dans la fičvre.
    Aprčs son entretien avec le Président Tadić, Joe Biden a déclaré qu’il était venu ą Belgrade, au nom du Président Obama, porter un message clair : les USA veulent développer leur coopération avec Belgrade et soutenir l’adhésion de la Serbie ą l’Union européenne. Pour sa part, Boris Tadić a déclaré qu’il estimait que la visite du vice-Président américain ouvrait « une nouvelle étape » dans les relations entre les USA et la Serbie.

    « Les USA n’attendent pas que la Serbie reconnaisse l’indépendance du Kosovo. Ce n’est pas une condition pour notre aide. Les USA vont continuer ą exiger que les Serbes du Kosovo bénéficient de la meilleure protection possible, et ils attendent que la Serbie coopčre sur le dossier du Kosovo avec l’UE et les autres acteurs internationaux », a précisé Joe Biden.

    « Nous pouvons nous entendre sur le fait que nous ne sommes pas d’accord ą propos du Kosovo, ą la condition d’avoir les uns envers les autres des attentes raisonnables », a-t-il poursuivi. Joe Biden a également déclaré qu’il attendait que Belgrade fasse tout ce qui est dans ses possibilités pour arrźter les derniers fugitifs de La Haye.

    Attente fiévreuse ą Pristina

    Joe Biden partira jeudi matin de Belgrade pour Pristina. Il sera attendu ą l’aéroport par les autorités du Kosovo et 50 étudiants de l’Université américaine du Kosovo. Les autorités de Pristina et de nombreuses personnalités ont appelé tous les citoyens a attendre dans les rues la visite du vice-Président. Les préparatifs de la fźte battent déją leur plein dans la capitale du Kosovo.

    La visite du vice-Président américain a cependant été vivement contestée par l’Église orthodoxe serbe. L’évźque Artemije de Prizren et de Raška a déclaré qu’il n’autoriserait pas Joe Biden ą visiter le monastčre de Visoki Dečani, mais le Sabor de l’Église a annulé cette décision mercredi matin. Joe Biden devrait donc se rendre demain ą Visoki Dečani.

     
     
     
     
    http://balkans.courriers.info:80/article12928.html
    BIRN

    Joe Biden en visite dans les Balkans : le grand retour de la diplomatie américaine

    Traduit par Jacqueline Dérens
    Sur la Toile :
    Mise en ligne : dimanche 17 mai 2009
    Le vice-Président américain Joe Biden entame lundi une visite de trois jours dans les Balkans. Il doit se rendre au Kosovo, en Bosnie-Herzégovine et en Serbie. C’est la premičre fois qu’un responsable américain d’un tel niveau effectue une semblable tournée, qui semble marquer le « grand retour » de la diplomatie américaine de la région. La visite est attendue avec plus ou moins d’enthousiasme par les dirigeants de Belgrade, Pristina, Sarajevo et Banja Luka.

    Cette visite, attendue avec beaucoup d’espoir, est la meilleure preuve que l‘administration Obama veut jouer un rōle plus actif dans les Balkans pour renforcer la stabilité encore fragile de la région.

    Les Serbes font remarquer que Jo Biden sera le plus haut responsable américain ą se rendre dans le pays depuis la visite de Jimmy Carter, en juin 1980, dans ce qui était alors l’ancienne Yougoslavie.

    Les Bosniaques, de leur cōté, notent que, depuis la visite de Bill Clinton dans le pays en 1996, c’est la premičre fois que le pays recevra la visite d’un personnage aussi important.

    Pour les Kosovars, Jo Biden est l’homme politique du plus haut rang ą venir dans le pays depuis la déclaration d’indépendance du 17 février 2008, et cette visite est pour eux la preuve de l’engagement des USA en faveur du développement de leur pays.

    La visite de Jo Biden commence ce lundi 18 mai par le Kosovo. Il ira ensuite en Bosnie et terminera sa visite de trois jours ą Belgrade mercredi.

    Le Président du Kosovo Fatmir Sejdiu a dit de cette visite « qu’elle montre le profond attachement américain en faveur de la démocratie au Kosovo et du bon développement de tous les pays de la région. Nous savons tous depuis le début que les USA ont été et seront un important facteur de paix et de stabilité, et la paix et la stabilité sont la marque du respect pour les droits de la personne ».

    En Bosnie, la visite de Jo Biden est accueillie avec des sentiments contradictoires. D’un cōté, les dirigeants bosniaques et croates de la Fédération apportent leur soutien ą cette visite, de l’autre, les dirigeants serbes de Bosnie affichent plutōt une attitude méprisante.

    Depuis des jours, la presse regorgent de commentaires disant que cette visite est le signe de l’intérźt renouvelé de l’administration américaine pour la région. Les commentateurs font remarquer que cette visite survient aprčs toute une série de conférences et d’autres événements qui ont montré l’intérźt croissant des USA pour la région ces derniers mois. Le Congrčs américain vient également de demander la nomination d’un envoyé spécial pour les Balkans.

    Ą Belgrade, beaucoup saluent la visite en Serbie de Jo Biden comme une chance ą saisir pour renouer les relations avec Washington, aprčs des années de suspicion mutuelle.

    Živorad Kovačević, Président du Mouvement européen en Serbie, pense que le vice-Président apportera un message de coopération aux gouvernements de la Serbie et du Kosovo. « Sa visite a pour but d’encourager Belgrade ą baisser le ton par rapport au Kosovo et Pristina ą faire de mźme, et de dissuader les deux parties de rechercher des solutions belliqueuses au conflit », a-t-il déclaré ą B92.

    L’ambassadeur américain ą Belgrade a déclaré que cette visite démontrait l’importance que la nouvelle administration attachait ą la stabilité dans la région. « Le vice-Président Jo Biden rencontrera le Président Boris Tadić. Le but de ces discussions est de donner un nouvel élan aux relations bilatérales entre les deux pays », a déclaré la porte-parole de l’ambassade des USA.

    « Comme il a déją été dit, nous savons bien que nous ne sommes pas d’accord sur le Kosovo, mais il y a bien d’autres domaines dont nous pouvons parler et beaucoup de travail peut faire dans la période ą venir », a-t-elle ajouté.

    Cependant, tout le monde n’est pas si enthousiaste ą la veille de la venue de Jo Biden. Les dirigeants serbes de Bosnie ont ą plusieurs reprises mis en garde contre cette visite, et ils ont demandé aux USA de se tenir ą l’écart et de laisser les dirigeants locaux trouver eux-mźmes les solutions ą leurs problčmes.

    En réaction bien orchestrée ą la résolution du Congrčs américain adoptée la semaine derničre, et comme un défi lancé avant la visite du vice-Président, le Parlement de la Républika Srpska vient d’adopter une série de conclusions demandant que le Haut Représentant pour la Bosnie cesse d’utiliser ses pouvoirs spéciaux et revienne sur toutes les décisions précédemment prises.

    En Serbie, le Parti radical (SRS) a rappelé aux électeurs que Jo Biden avait été favorable aux frappes de l’Otan sur la Serbie en 1999 et ą « l’occupation » d’une partie de son territoire qui a suivi, faisant ainsi référence au Kosovo.

    Jo Biden a été un fervent partisan de l’indépendance du Kosovo et d’un engagement militaire américain pendant les guerres de l’ancienne Yougoslavie.

     

     

     
    http://balkans.courriers.info:80/article12950.html
    Le Courrier de la Bosnie-Herzégovine

    Joe Biden en Bosnie : « vous serez jugés durement par l’histoire et vos enfants »

    Mise en ligne : mercredi 20 mai 2009
    Lors de sa venue ą Sarajevo le mardi 19 mai 2009, le vice-président américain Joseph Biden, a réaffirmé le soutien des USA ą la Bosnie-Herzégovine, mais ą condition que les hommes politiques locaux se décident ą réformer les institutions du pays pour intégrer ą terme l’Union européenne et l’Otan. Au contraire, si aucune réforme n’est menée rapidement, la Bosnie restera « parmi les pays les plus pauvres du monde ».

    Par Eléonore Loué-Feichter

    « Vous serez jugés durement par l’histoire et vos enfants », a déclaré Joseph Biden aux politiciens de Bosnie-Herzégovine lors d’un discours transmis en direct sur toutes les radios et télévisions du pays.

    Joseph Biden s’est remémoré ses précédentes visites en Bosnie-Herzégovine, pendant et aprčs la guerre de 1992-95, et les destructions dont il avait alors été témoin. Il les a comparées ą la reconstruction et au développement qu’il a aujourd’hui observé ą Sarajevo.

    Il a souligné que l’administration américaine se préoccupait fortement de la crise politique provoquée par la radicalisation, ces trois derničres années, des politiciens locaux et leur rhétorique nationaliste.

    « Quand allez-vous vous fatiguer de cette rhétorique ? », a-t-il demandé aux politiciens de Bosnie-Herzégovine, ajoutant que ces derniers étaient face ą un choix : entraīner le pays en avant vers le progrčs et l’intégration ą l’UE, ou vers le passé, vers un « chaos ethnique ». « Le choix vous appartient » a-t-il déclaré.

    Il a affirmé que les États-Unis soutiendraient la Bosnie-Herzégovine et les autres pays de la région, si ces derniers souhaitaient progresser. Dans le cas contraire, il a averti que la Bosnie resterait « parmi les pays les plus pauvres du monde ».

    Joseph Biden a souligné que les institutions publiques bosniennes devaient źtre renforcées afin de faire face aux défis de l’intégration européenne. Il a rappelé que ce processus de renforcement de l’État central avait été bloqué par les Serbes de Bosnie ces trois derničres années.

    Il a ensuite conseillé aux politiciens bosniens d’oublier leurs revendications nationalistes pour s’ouvrir au compromis, ce qui, selon lui, est un signe de force plutōt que de faiblesse.

    Joseph Biden a conclu en affirmant : « vous n’avez jamais perdu la Bosnie-Herzégovine. L’histoire que vous devez raconter est celle de l’entrée de votre pays dans l’Union européenne. »

    Les réactions ą ce discours ont été contrastées. Pour certains, Joseph Biden aurait dū se montrer beaucoup plus incisif et « appeler un chat un chat ». Pour d’autres, son intervention est le signe que les États-Unis ont décidé de faire de la Bosnie-Herzégovine une priorité.

    « Il n’a pas été trčs concret mais il a déclaré que nous faisions fausse route », a commenté la présentatrice Vesna Furtula pour la télévision publique de Bosnie-Herzégovine (BHTV).

    « D’une faēon simple et émotionnelle, il nous a envoyé des messages trčs clairs », a déclaré l’analyste Zoran Tomić, pour BHTV. « Je suis sūr que sa visite ne passera pas inaperēue, et qu’elle aura des conséquences », a-t-il ajouté.

    « Cette fois, les États-Unis s’intéressent vraiment ą la Bosnie-Herzégovine », a souligné un autre commentateur politique, Mufid Memija. « Je dirais que Joseph Biden a donné un carton rouge au nationalisme et au séparatisme. »

    Plus tōt dans la journée, le vice-Président américain a rencontré les membres de la présidence tripartite de Bosnie-Herzégovine. Son discours au Parlement était sa seule apparition publique officielle programmée dans la capitale bosnienne.

    A l’issue de son discours, Joseph Biden a rencontré d’autres leaders bosniens, issus aussi bien des partis au pouvoir que des formations d’opposition. Il a finalement visité l’ambassade américaine ą Sarajevo.

    Les analystes affirment que le fait que les Balkans aient été choisis pour la deuxičme visite officielle ą l’étranger du vice-Président américain est le reflet de l’intérźt croissant de la nouvelle administration américaine envers la région.

    A l’occasion de la visite officielle de Joseph Biden en Bosnie-Herzégovine, des associations d’anciens combattants de Republika Srpska ont organisé des manifestations ą Banja Luka, ainsi que dans d’autres villes de cette entité.

    Pantelija Ćurguz, président de ces associations, a déclaré que des bougies avaient été allumées dans toutes les municipalités de Republika Srpska en signe de protestation pacifique contre la « discrimination que subissent les populations non-bosniaques de Bosnie-Herzégovine ».

    Javier Solana : « Ce jour doit źtre pour vous un jour d’espoir »

    A l’occasion de sa visite en Bosnie-Herzégovine, Joseph Biden était accompagné de Javier Solana, Haut représentant pour la Politique européenne de sécurité commune (PESC), un signe que les États-Unis et l’UE sont déterminés ą soutenir une position commune.

    Javier Solana a déclaré que sa visite était le signe que la Bosnie-Herzégovine avait un avenir et qu’elle faisait elle aussi partie de l’Europe. « Ce jour doit źtre pour vous un jour d’espoir. Cette visite est la preuve que vous avez déją fait beaucoup, mźme s’il ne fait aucun doute que vous avez encore beaucoup ą faire », a-t-il déclaré. Il a ajouté que les dirigeants politiques de Bosnie-Herzégovine devaient bien plus collaborer les uns avec les autres.

    Lors de sa visite de la base de l’Otan dans le quartier de Butmir ą Sarajevo, Javier Solana a souligné que l’avenir de la Bosnie-Herzégovine se trouvait dans la famille européenne mais qu’il était nécessaire que le pays suive « la feuille de route » afin d’adhérer ą l’UE. « A l’heure actuelle, nous essayons de persuader les dirigeants de votre pays qu’ils doivent remplir certaines conditions nécessaires. Aprčs cela s’ouvrira sans aucun doute une nouvelle page de l’histoire de la Bosnie-Herzégovine ».

    Concernant la sécurité en Bosnie-Herzégovine, il a affirmé que la situation était bien plus satisfaisante aujourd’hui qu’il y a quelques années et que cela augmentait les possibilités pour la Bosnie d’adhérer ą l’UE. Selon lui, il est trčs important que les dirigeants de ce pays continuent de travailler dans ce sens et que bientōt la Bosnie serait en mesure d’assurer elle-mźme sa propre sécurité.

    Javier Solana a assuré que l’Union européenne et les États-Unis aidaient ensemble la Bosnie-Herzégovine depuis trčs longtemps et que cela continuerait ą l’avenir, pour qu’un jour le pays entre dans l’UE et l’Otan.

    Selon lui, pour que la Bosnie-Herzégovine rejoigne l’UE, les dirigeants politiques doivent travailler de concert avec les citoyens du pays. « De cette faēon, vous pourrez renforcer vos capacités administratives et vous serez en mesure de vous occuper de faēon autonome de toutes les questions économiques, politiques et sociales qui vous concernent. »

     

     

    http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=64674  21/05/2009

     

    Zv/presidenti amerikan viziton Beogradin. Pritet nė mėnyrė madhėshtore dhe shpalos mesazhe tė qarta: Ndahuni nė rajone

    Bajden: Kėshillat e mia pėr Serbinė

    "Hyni nė NATO, njihni Kosovėn, konfirmoni statutin e Vojvodinės..."

     

    "Hyni nė NATO, njihni Kosovėn, disiplinoni Dodikun, konfirmoni statutin e Vojvodinės dhe ndajeni Serbinė nė shtatė rajone". Kėshtu, tė paktėn, shkruanin dje disa organe tė shkruara tė medias serbe, sipas tė cilave, kjo ėshtė lista me kėrkesa qė nėnpresidenti amerikan, Xhozef Bajden, do t‘i paraqesė, gjatė vizitės sė tij zyrtare nė Beograd, udhėheqjes mė tė lartė politike tė Serbisė. Nė krye tė sė listės sė kėshillave, sikurse vihet re, ndodhet kėrkesa pėr hyrjen e Serbisė nė NATO, tė pasuar nga njohja e pavarėsisė sė Kosovės nga Serbia, disiplinimi i Presidentit ultra-nacionalist serb tė Republikės Srbska tė Bosnjės, Millorad Dodik, konfirmimi sa mė shpejt i statutit tė Vojvodinės nė Skupshtinė (Kuvend), si dhe ndarja e Serbisė nė shtatė rajone.

    "Miku juaj, Amerika"

    Analisti amerikan, Xhejms Xhatras, tė cilit i referohej gazeta e pėrditshme serbe "Kurir", lidhur me vizitėn e Xho Bajdenit nė Beograd, vė nė dukje se administrata aktuale amerikane synon tė tregojė se do tė ndjekė njė politikė tė jashtme mė tė mirė se administrata republikane e mėparshme. "Sikurse duket, qėllimi i kėsaj administrate ėshtė vazhdimi i politikės sė administratės sė Bill Klintonit dhe kjo ėshtė zhdukja e Republikės Srbska, si dhe e emrit tė saj. Po ashtu, Boris Tadiēit do t‘i kėrkohet tė heqė dorė nga Kosova dhe si kompensim do tė marrė anėtarėsimin e Serbisė nė NATO dhe BE", konsideron ky analist amerikan, i konsideruar pro-serb. Ai theksonte se Uashingtoni ėshtė i shqetėsuar nga rritja e ndikimit tė Moskės nė Beograd dhe Banja Luka (kryeqendra e Republikės Srbska). "Vlerėsojeni vetė se kush ėshtė miku juaj. Kam frikė se nuk ėshtė Uashingtoni. Sepse, nė ndryshim nga Rusia, e cila marrėveshjet e reja i sheh nga kėndvėshtrimi komercial, SHBA i sheh nga kėndvėshtrimi politik", nėnvizonte analisti Xhatras.

    "Nuk pajtohemi rreth Kosovės"

    Nėnpresidenti i Shteteve tė Bashkuara, bajden, dhe Presidenti i Serbisė, Boris Tadiē, pėrfunduan dje bisedimet njėorėshe mes tyre "kokė mė kokė". Nėnpresidenti Biden, pas takimit, ka deklaruar se, nė emėr tė administratės amerikane ka ardhur nė Beograd me porosi tė qartė se Shtetet e Bashkuara dėshirojnė tė thellojnė bashkėpunimin me Serbinė dhe se Uashingtoni mbėshtet anėtarėsimin e Serbisė nė Bashkimin Evropian.

    "Shtetet e Bashkuara nuk presin qė Serbia tė njohė pavarėsinė e Kosovės. Ky nuk ėshtė parakusht pėr mbėshtetjen tonė pėr Serbinė pėr t‘u bėrė pjesė e BE-sė. Shtetet e Bashkuara do tė vazhdojnė tė insistojnė qė serbėt nė Kosovė tė kenė mbrojtjen mė tė gjerė tė mundshme dhe presin nga Serbia qė nė Kosovė tė bashkėpunojė me Bashkimin Evropian dhe faktorėt tjerė ndėrkombėtarė", ka thėnė nėnpresidenti Biden, citonte Radio "Evropa e Lirė".

    "Konsiderojmė se mund tė pajtohemi se rreth Kosovės nuk pajtohemi, me kusht qė tė kemi pritje tė arsyeshme nga njėri-tjetri", ka thėnė Biden, pėr tė shtuar se pret nga Beogradi qė tė bėjė gjithēka tė mundur pėr t‘i arrestuar tė akuzuarit e Hagės", shtoi ai.

    Presidenti i Serbisė, Tadiē, pas takimit, ka deklaruar se bisedimet ishin shumė tė "hapura e produktive" dhe ka shfaqur bindjen se ato do t‘i kontribuojnė hapjes sė "etapės sė re nė formimin e politikės amerikane ndaj Serbisė dhe Ballkanit perėndimor". "Nėnpresidenti Biden dhe unė jemi pajtuar qė tani ėshtė rasti pėr vendosjen e njė niveli tė ri tė komunikimit ndėrmjet dy vendeve tona. Jam i bindur se me dialog, qė ėshtė i bazuar nė respektin e ndėrsjellė, mund tė arrijmė shumė", ka thėnė Tadiē. Ai ka pėrsėritur qėndrimin e Serbisė se shpallja e pavarėsisė sė Kosovės paraqet shkelje tė sė drejtės ndėrkombėtare dhe ka vėnė nė pah se "Serbia nuk njeh Kosovėn" dhe "kėtė nuk do ta bėjė kurrė".

    Menjėherė pas takimit me Tadiēin, filluan bisedimet me delegacionin e Serbisė, nė tė cilin gjenden ministra dhe bashkėpunėtorė tjerė tė afėrt tė Presidentit serb. Pasdite, nėnpresidenti amerikan u takua me Kryeministrin Mirko Cvetkoviē dhe ministrin e Mbrojtjes, Dragan Shutanovac.

    Pėr numrin dy tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės ishte rezervuar njė pritje madhėshore, pėrkundėr paralajmėrimeve qė kishin bėrė grupe tė ndryshme radikale dhe nacionaliste nė Serbi. Protestat e planifikuara qė tė mbaheshin nė qendėr tė Beogradit kundėr vizitė sė zotit Bajden, u ndaluan nga autoritetet serbe. Nesėr, zv/presidenti Bajden do tė vizitojė Kosovėn. Drejtuesit mė tė lartė tė shtetit tė Kosovės, Presidenti Fatmir Sejdiu, Kryeministri Hashim Thaēi, janė shprehur se "kjo ėshtė njė vizitė historike". Mė parė, Bajden, i cili nisi njė tur ballkanik, vizitoi Bosnjė-Hercegovinėn. m.s.


    Ashdaun


    SHBA, e interesuar pėr stabilitetin

    Disa ditė para vizitės, Kongresi amerikan miratoi njė rezolutė nė tė cilėn kėrkohej qė SHBA tė emėronte njė tė dėrguar tė posaēėm pėr Bosnjė-Hercegovinėn. Pedi Ashdaun, ish-pėrfaqėsues i lartė i komunitetit ndėrkombėtar nė Bosnjė, thotė nė njė intervistė pėr BBC-nė se administrata e Obamės ka gjetur rrugėn e duhur pėr tė trajtuar situatėn nė Ballkan, duke u pėrqendruar fillimisht nė vlerėsimin e situatės. Por ai tha se mesazhi i zotit Bajden, nė emėr tė administratės do tė jetė se Amerika mbetet e pėrkushtuar pėr ta ndihmuar stabilizimin e situatės nė Ballkan, por ajo ka nevojė edhe pėr ndihmėn e partnerėve tė saj: Bashkimit Evropian dhe udhėheqėsve progresistė vendas.



    © Gazeta Shqip - 2006-2008

     

     

    http://www.top-channel.tv/new/artikull.php?id=152093
     
    PD, ja lista e kandidateve sipas qarqeve
    19/05/2009 20:40
    PD, ja lista e kandidateve sipas qarqeve
     
     
     
     
     
     
     
     
     
     
     
    Kryeministri Sali Berisha ka publikuar listen e plote te emrave me kandidatet per deputete te Partise Demokratike te zgjedhjeve te 28 qershorit, e cila vijon si me poshte.

     

    Qarku Tirane

    1. Sali Berisha
    2. Aldo Bumci
    3. Rajmonda Bulku
    4. Majlinda Bregu
    5. Gerti Bogdani
    6. Bujar Nishani
    7. Gent Strazimiri
    8. Florion Mima
    9. Ilir Rusali
    10. Myqerem Tafaj
    11. Luan Skuqi
    12. Tritan Shehu
    13. Viktor Gumi
    14. Arben Imami
    15. Lajla Pernaska
    16. Vath Tabaku
    17. Jorida Tabaku
    18. Edit Harxhi
    19. Altin Nfroqi
    20. Kastriot Sulko
    21. Galip Ramadhi
    22. Taulant Bino
    23. Ermal Domi
    24. Gjergj Bojaxhi
    25. Indrit Fortuzi
    26  Arben Qirjako
    27. Ferdinand Shehu
    28. Jera Kruja
    29. Arta Sakja
    30. Migena Reci
    31. Keltis Kruja
    32. Ylber Vata

    Qarku Lezhe

    1. Edi Paloka
    2. Mark Marku
    3. Paulina Hoti
    4. Gjoke Vuksani
    5. Gjovalin Prenga
    6. Zef Gjoka
    7. Margarita Trashaj

    Qarku Vlore

    1. Astrit Patozi
    2. Ardian Kollozi
    3. Leonard Demi
    4. Kreshnik Cipi
    5. Kosta Barka
    6. Laureta Bejkosala
    7. Bujar Leskaj
    8. Glori Husi
    9. Nexhmije Xhuveli
    10. Agro Gjini
    11. Elsa Gjini
    12. Lorena Imeri

    Qarku Gjrokaster

    1. Genc Ruli
    2. Spiro Ksera
    3. Arben Culli
    4. Teuta Kalemi
    5. Pellumb Pecani

    Qarku Berat

    1. Genc Pollo
    2. Mehmet Xheka
    3. Lefter Maliqi
    4. Thoma Rumnici
    5. Bujar Hoxha
    6. Miranda Haxhia
    7. Dhori Kule
    8. Edi Poni

    Qarku Diber

    1. Jemin Gjana
    2. Sherefedin Shehu
    3. Bedri Hoxha
    4. Selami Xhepa
    5. Mirjana Bulku
    6. Idriz Xhumara

    Qarku Kukes

    1. Flamur Noka
    2. Besnik Dusha
    3. Fatos Hoxha
    4. Evelina Koldashi

    Qarku Durres

    1. Ferdinand Xhaferri
    2. Albana Vokshi
    3. Gazmend Oketa
    4. Ylli Lama
    5. Osman Metalla
    6. Eduart Halimi
    7. Igli Cara
    8. Ndricim Babasi
    9. Sami Gjergji
    10. Liljana Kola
    11. Eglantina Bekteshi
    12. Dardan Domi
    13. Besa Qesja

    Qarku Fier

    1. Sokol Olldashi
    2. Ilir Bano
    3. Mesila Doda
    4. Enkelejd Alibeaj
    5. Vasillaq Ngresi
    6. Fatos Beja
    7. Enno Bozdo
    8  Blerim Koreshi
    9. Ramadan Krasniqi
    10. Ferdinand Murati
    11. Daut Sulaj
    12. Vasilika Hysi
    13. Majlinda Verria
    14. Stravri Ristani
    15. Nevila Bami
    16. Suzana Numani

    Qarku Korce

    1. Ridvan Bode
    2. Gjergji Papa
    3. Ledina Ajolli
    4. Edmond Spaho
    5. Fatbardh Kadilli
    6. Ismail Hoxha
    7. Elfrida Zefi
    8. Jonela Spaho
    9. Eduart Ypi
    10. Alfred Gega
    11. Niko Dudo
    12. Zinet Shaholli



    Qarku Elbasan

    1. Lulzim Basha
    2. Ardian Turku
    3. Adriana Gjoni
    4. Rrahim Cota
    5. Dashnor Sula
    6. Luciano Boci
    7. Sybi Hida
    8. Aurel Bylykbashi
    9. Bexhet Uruci
    10. Mimoza Hasekiu
    11. Blerina Copja
    12. Erind Bakalli
    13. Valdete Kongoli
    14. Qamil Dika

    Qarku Shkoder

    1. Jozefina Topalli
    2. Astrit Bushati
    3. Arenca Trashani
    4. Gezim Dibra
    5. Gjok Uldedaj
    6. Paulin Sterkaj
    7. Ndue Paluca
    8. Xhovalin Cuni
    9. Ramiz Cobaj
    10. Shpresa Tepelia
    11. Fatbardh Spahia

     

     

    http://gazetametropol.com/forumlexomesazh.php?id=2267
     
    Emri Mbiemri: Skender Zogu
    Data: E Diele, 17 Maj 2009
    Shteti: France
    Subjekti: Bashkimi fetarė dhe kombėtare
    Pata kėnaqėsine e madhe me e takue Hirsinė Baba Reshatin, Kryetaré i Qėndrės Bektashianė nė Teqėn e Tiranės qė po zmadhohet me njė mėnyre tė jashtėzakonshėm, me anėn e ndihmave tė Shqiptarvet mbrenda dhe jashtė Atdheut.
    Ky realizim mé dha njė shenjė shumė tė fortė kur po shikoja se nė Tiranė, afėr Ministrisė tė Mbrojtjes, Grekėt po finansojnė ndėrtimin e njė bazilikė monumental, propozuar nga vegla Greqisė Janullatosi.
    Teqja bektashianė nė katėr anet e sajė ka flamurin tonė me shqiponjėn nė kryė dhe vlerson kombin tonė.
    Shpresojė se bazilika greke nė Tiranė nukė dotė tė jetė pjesa e shovinizmit greke por dotė nderojė vlerat tė qjithė shqiptarėt qė dhanė njė shembull botės hujė nė bashkimin fetarė si ashtu nė bashkimin kombėtarė cilėsi qė i takon shqiptarizmit vėrtetė.
     

     

     

    http://www.kohajone.com/html/artikull_42470.html

    Mustafaj: Iki nga PD dhe politika

    E Hene, 18 Maj 2009

    Fatjona Mejdini

    Ish-Ministri i Jashtem, njekohesisht deputeti i Partise Demokratike, Besnik Mustafaj u terhoq dje nga politika, si pasoje e pakenaqesive ne lidhje me garen per kryetarin e PD-se ne Tirane. Ne nje deklarate per mediat, Mustafaj deklaroi se do te terhiqet momentalisht nga politika, si rrjedhoje nga te gjitha funksionet partiake dhe legjislative qe gezonte si deputet i partise me te madhe te mazhorances. Po keshtu ne kuader te ketij largimi deputeti i Tiranes, Besnik Mustafaj nuk do te jete me pjese e listave te Partise Demokratike, tashme qe zgjedhjet e ardhshme parlamentare jane ne prag. Ne deklaraten e tij per mediat, Mustafaj tha se terheqja nga gara per kryetarin e PD-se ne kryeqytet, kishte ardhur sepse ne kete konkurrim sipas tij, nuk kishte mbetur asnje element i pacenuar. "Une kam pasur nje shprese te fundit se nje norme, nje standard i kesaj gara do te plotesohej, se ky moment historik per PD-ne e Tiranes, do te kishte tiparet e nje gare. Tani mund te them me keqardhje te thelle se nuk ka asnje element te tille", deklaroi Mustafaj, duke shtuar se kjo terheqje nga gara, vinte per arsye parimore. Mustafaj, si pasoje e kesaj terheqje nga jeta politike, do te vazhdonte me projektet e tij ne perputhje me ate cfare dinte te bente me mire. Por sipas deputetit te PD-se, asgje nuk mund te ishte e parevokueshme ne lidhje me marredheniet e tij me politiken.

    Sipas Mustafajt, ekzistonte mundesia e nje rikthimi ne polike ndoshta pasi te kalonin kater vite, qe perkojne edhe me nje mandat tjeter qeverie. "Fjala "kurre" nuk eshte ne projektet e mia, te cilat ju them qe nuk jane politike. Do te rikthehem, ndoshta pas 4 vjetesh. Pas 2013-es, une do kem moshen qe ka pasur Berisha ne vitin 1999, kur ne si PD, lancuam levizjen "Nje fillim te ri", deklaroi Mustafaj per mediat, duke e lene te hapur opsionin per t'iu rikthyer perseri politikes.

    Deklarata e Berishes pro Bumcit, ndezi reagimin

    Ish-Ministri i Jashtem, Besnik Mustafaji kishte paralajmeruar qe ne rast se do te shkelej statuti, per sa i perket mbajtjes se zgjedhjeve per PD-ne e Tiranes, ai do te terhiqej jo vetem nga gara, por edhe nga politika. Pakenaqesite e deputetit te Partise Demokratike ne lidhje me garen e PD-se per kryetarin ne Tirane, nisen qe ne momentin kur kryeministri, njekohesisht kryetari i PD-se, Sali Berisha e cilesoi kandidaturen e deputetit Aldo Bumci, ne garen per kryetarin e PD-se, si te shkelqyer. Kaq mjaftoi dhe deputeti i Partise Demokratike, Mustafaj te deklaronte ne media te ndryshme qe parimi i paanshmerise se gares eshte i cenuar dhe per pasoje eshte shkelur edhe statusi i Partise Demokratike. Por Mustafaj vendosi ta bente publike kete terheqje, vetem nje dite perpara se te mbahej Kuvendi i Tiranes, ku pritet edhe zgjedhja e kryetarit te ri per kryeqytetin.

     
     
     
     
    http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=64509
     

    Mustafaj: Po iki pėrsėri, kėtė herė edhe nga politika

    Ish-ministri i Jashtėm: Emri im nuk do tė jetė nė listat e deputetėve mė 28 qershor

    Erjon Ajazi

    Deputeti demokrat, Besnik Mustafaj, largohet pėrfundimisht nga politika aktive, Partia Demokratike, por edhe nga gara pėr kreun e degės sė PD-sė, Tiranė. Ish-ministri i Jashtėm tėrhiqet nga politika, pas pėrplasjes me kreun e PD-sė, Sali Berisha, nė prillin e vitit 2007, kur u largua nga karrigia e kryediplomatit me motivin "Jam i lodhur". Vendimi sipas Mustafajt, vjen pėr shkak tė mungesės sė transparencės, debatit tė brendshėm dhe mosrespektimit tė statutit tė PD-sė, pėr njė garė qė sipas tij, duhet tė ishte e ndershme. "Mė ka ikur frymėzimi dhe pasioni pėr politikėn", u shpreh me ironi ish-shefi i diplomacisė. Disa ditė mė parė, deputeti Mustafaj paralajmėroi edhe largimin e tij nga politika nė rast se zgjedhjet pėr kryetarin e ri tė PD-sė Tiranė do tė bėheshin nė kundėrshtim me statutin e PD-sė. Pasi shpjegon arsyet e largimit, Mustafaj deklaron, se nuk do tė jetė pjesė e listave me asnjė parti, tė paktėn nė kėto zgjedhje. Por ai nuk ka pėrjashtuar rikthimin nė politikė nė njė tė ardhme tė papėrcaktuar.

    "Divorci" me Berishėn

    Ftohja e marrėdhėnieve mes Berishės dhe Mustafajt ka pasur diēka tė fortė nė mes qė i ka dhėnė fund pėrfundimisht njė miqėsie qė ka lindur qė nė fėmijėrinė e tyre dhe ka zgjatur deri nė vitin 2007 kur Besnik Mustafaj u largua nga posti i ministrit tė Jashtėm. Goditja mė e fortė qė pasoi krizėn e marrėdhėnies Berisha-Mustafaj ishte tifozlliku i drejtpėrdrejtė qė Kryeministri bėri pak ditė mė parė pėr emrin e kreut tė ri tė PD-sė sė Tiranės, Aldo Bumēi, duke inteferuar brenda garės nė Partinė Demokratike, pjesė e sė cilės ishte edhe deputeti i PD-sė, Besnik Mustafaj. Njė tjetėr fakt qė vlen tė theksohet ėshtė se gjatė gjithė kėsaj kohe, Kryeministri Berisha nuk ka pasur asnjė kontakt me ish-mikun e tij tė vjetėr, duke e lėnė jashtė ēdo vendimmarrjeje tė rėndėsishme qė ndodh brenda kampit blu. Duke lėnė postin e shefit tė diplomacisė shqiptare, Mustafaj, bėri me dije se ėshtė i lodhur duke mos dhėnė detaje mė konkrete qė sollėn dorėheqjen e tij. Pak muaj mė vonė, Mustafaj thyhen heshtjen duke treguar krisjen e miqėsisė shumėvjeēare me shefin e ekzekutivit, me frazėn "Berisha nuk ėshtė mė miku im". Deputeti Mustafaj e konsideroi njė miqėsi tė prishur, raportin me Kryeministrin Berisha dhe asnjė nga protagonistėt nuk foli kurrė pėr arsyet e vėrteta e konkrete tė kėsaj shoqėrie tė vjetėr tė marrė fund. Nė shtator tė vitit tė kaluar, Besnik Mustafaj, shpalli ambicien pėr drejtimin e PD-sė nė Tiranė, por as Berisha dhe as njerėzit rrotull tij, nuk e pritėn mirė kėtė lėvizje. Pas muajsh tė gjatė heshtjeje, Kryeministri Berisha deklaroi se preferonte Aldo Bumēin, nė krye tė degės sė kryeqytetit, e kur Mustafaj kritikoi kėtė vlerėsim si shkelje e barazisė sė garės, atij iu hoq dhe posti i sekretarit tė marrėdhėnieve me jashtė nė PD.

    Pėrplasjet u pėrshkallėzuan edhe me kreun aktual tė PD-sė Tiranė, Sokol Olldashi. Deputeti Besnik Mustafaj e ka cilėsuar Sokol Olldashin si "njė lojtar tė vogėl dhe intrigant i pavlerė". Gjithashtu, deputeti Mustafaj u pozicionua edhe kundėr KOP-it, duke theksuar se Komiteti i Orientimit tė Politikave pėrfitoi nga pushteti. Duke dhėnė lajmin e largimit nga politika, deputeti Mustafaj theksoi se "Po mbyll kėshtu sot njė jetė politike dhe publike 20-vjeēare. Kam tė drejtė tė bėj me kėtė rast edhe njė bilanc tė shpejtė. Pa u zgjatur, ndihem krenar para familjes time nė radhė tė parė, para dy djemve tė mi, bashkėshortes, prindėrve tė mi tė moshuar, dy vėllezėrve tė mi, tre nipėrve dhe dy mbesave, tė cilėve nuk u kam lėnė asnjė njollė, qė do t‘i detyronte tė rrinin kokulur".

     
     
     
     
     
    http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=64507  18/05/2009

    PD-PS, kryesitė e dy partive tė mėdha miratojnė kandidatėt

    Sot vendimet. Nesėr pėrfundon afati ligjor pėr listat

     

    Partia Socialiste pritet tė miratojė sot listėn pėrfundimtare tė kandidatėve pėr deputetė pėr zgjedhjet parlamentare. Ekipi prej 140 kandidatėsh do t‘i paraqitet Kryesisė sė PS-sė nga kryetari i PS-sė, i cili mė parė, nė konsultė me strukturat e nė bazė ka pėrzgjedhur mes shumė propozimesh tė ardhura. Sipas udhėzimit qė parashikonte procedura e pėrzgjedhjes sė kandidaturave, Kryesia ėshtė hapi i fundit ku kalojnė emrat. Nė udhėzim parashikohej se kjo strukturė e lartė vendimmarrėse vlerėson dhe miraton listėn e kandidatėve tė paraqitur nga kreu i PS-sė. Burime nga selia rozė konfirmuan se lista ėshtė thuajse gati dhe kreu i PS-sė, gjatė ditės sė djeshme, ka zhvilluar bisedimet e fundit me bashkėpunėtorėt e tij pėr tė plotėsuar ekipin garues.
    Burim i kandidaturave janė anėtarėt e PS-sė, shoqėria civile dhe rikonfirmimi i grupit parlamentar aktual. Nė bazė tė udhėzimeve, ēdo anėtar i PS-sė qė pėrmbush kriteret e duhura ka tė drejtė qė tė kėrkojė kandidimin. Si fillim, strukturat e bazės socialiste, nėn drejtimin e njė prej anėtarėve tė Kryesisė, ka pėrzgjedhur emrat qė mund tė jenė kandidaturė pėr deputetė. Nga ana tjetėr, kryetari i PS-sė ka zhvilluar bisedime pėr pėrzgjedhjen e figurave tė ndryshme nga shoqėria civile. Baza socialiste nė konsultim me kryetarin pėrcakton emrat qė besohet se janė tė vlerėsueshėm nė elektorat dhe qė mund tė sjellin fitoren. Sakaq, strukturat partiake nuk kanė tė drejtė tė propozojnė nė kėto lista emrat e deputetėve aktualė, pasi ėshtė pėrcaktuar se parimi i kėsaj partie ėshtė rikonfigurimi i grupit parlamentar. Njė pjesė e emrave janė pėrfolur mjaft sė fundmi, edhe pse secili prej tyre mbetet i pakonfirmuar deri nė momentin e miratimit nga ana e Kryesisė. Mes emrave tė pėrfolur duket se kreu socialist ka bėrė njė gėrshetim mes prurjeve tė reja dhe figurave me peshė nė parti. Dy ditė mė parė, nė prezantimin e programit, sė bashku me Ramėn, u ngjitėn nė skenė shumė figura tė reja si: Rudina Seseri, Eglantina Gjermeni, deputetėt aktualė si Malaj dhe Harasani, hartuesit e programit si Ledi Shamku, Ervin Bushati, Besnik Bare.
    Pas dorėzimit tė listės nė KQZ, ky institucion duhet tė bėjė verifikimin e tė gjithė kandidatėve dhe nė rast se vėrehen probleme me dokumentacionin, vihet nė dijeni partia pėr tė bėrė korrigjimin e duhur.


    Konferenca e Tiranės


    Caktohen kandidatėt pėr kreun e PD-sė


    Nė garė, Bumēi, Pėrnaska dhe Bojaxhi

    Aldo Bumēi shkon drejt karriges sė kreut tė PD-sė Tiranė. Nė konferencėn e Tiranės do tė garojnė tre kandidatė, Aldo Bumēi, Lajla Pėrnaska dhe Gjergji Bojaxhi. Mė favorit, por edhe mė i preferuari i Kryeministrit Berisha ėshtė ish-ministri i kabinetit tė tij, Aldo Bumēi. Nga gara pėr PD-nė e Tiranės ka dhėnė dorėheqjen Besnik Mustafaj, por kryesia ka lėnė jashtė gare edhe kandidatėt e tjerė tė cilėt kishin shprehur ambicien pėr tė zėvendėsuar Sokol Olldashin nė postin e kryetarit tė degės sė PD-sė Tiranė. Mbi kėtė kandidatė do tė bjerė edhe pėrgjegjėsia mė e madhe e zgjedhjeve tė 28 qershorit pėr Qarkun e Tiranės. Ndėrkohė qė pėrpos kėsaj pėrgjegjėsie i zgjedhuri nga konferenca e sotme e PD-sė qė do tė mbahet nė orėn 12.00 nė Teatrin e Operės dhe baletit do tė pozicionohet i dyti nė listėn e kandidatėve pėr deputetė pėr Qarkun e Tiranės.



    Kryesia


    Kryetari i PD-sė pėrzgjodhi dje nė mesnatė kandidatėt pėr 12 qarqe


    Berisha dhe Topalli, kokė mė kokė pėr listėn e deputetėve



    Pėrzgjidhen kandidatėt qė do tė garojnė nėn siglėn e PD-sė nė 12 qarqet e vendit. Kryetari i PD-sė ka mbledhur dje nė mbrėmje kryesinė e vogėl tė demokratėve, ku bashkė me dy nėnkryetarėt, Jozefina Topalli, Astrit Patozi dhe sekretarin e pėrgjithshėm, Ridvan Bode, kanė pėrpiluar listėn e kandidatėve nė 12 qarqet e vendit. Burime nga selia e demokratėve pohojnė se kanė qenė rreth 300 emra tė propozuar nga baza, por nė mbledhjen e djeshme janė selektuar mė pak se gjysma e tyre. Negociatat pėr hartimin e listės e cila do tė dorėzohet nė KQZ ditėn e martė kanė vazhduar edhe pas mesnate, por do tė mblidhet edhe gjatė ditės sė sotme. Ndėr emrat mė tė diskutuar pėr tė qenė pjesė e garės kanė qenė ata tė deputetėve aktualė, por edhe figura tė tjera tė cilat nuk kanė mundur dot tė hyjnė nė Parlament nė legjislaturėn e 17-tė. Elvana Hana, Edith Harxhi dhe Marjeta Zaēe janė emrat qė deri tani kanė aksionet mė tė larta brenda PD-sė. Ndėr emrat e tjerė tė rinj qė kanė garantuar njė hyrje tė sigurt dhe favorizuese nė listėn mė tė fundit tė pėrpiluar nga selia blu janė: Arben Imami, Gjergji Bojaxhi, Andi Toma, Neritan Sejamini, Grid Rroji, Seit Dollapi, Gjergj Lezhja, Naim Gazidede, Myqerem Tafaj dhe Halit Shamata. Nė tė gdhirė tė ditės sė sotme, pritet tė marrė fund edhe dilema se cilėt do tė jenė kandidatėt me tė cilėt Partia Demokratike do t‘i prezantohet elektoratit. Kongresi elektoral i PD-sė do tė mbahet nė datėn 23 maj, dhe aty pėr herė tė parė do tė prezantohen nė mėnyrė zyrtare dhe tė konfirmuar 140 kandidatėt qė do tė garojnė pėr t‘u pėrfshirė nė legjislaturėn e 18-tė tė Kuvendit tė Shqipėrisė. Njė tjetėr detaj qė vlen pėr t‘u theksuar ėshtė se pėr deputetėt, apo delegatėt e dėrguar nė rrethe tė ndryshme tė vendit nuk ėshtė domosdoshmėrisht njė kusht qė ata tė jenė tė pėrfshirė nė zonat ku kanė bėrė fushatė. Qėndrimi, apo inspektimi i tyre nė bazė, ka qenė njė testim i partisė demokratike sesi janė komportuar ata tek elektorati. Beteja mė e fortė e demokratėve ngelet kryeqyteti dhe Durrėsi, ekskluzivitetin e listės sė kėtyre qarqeve e ka vetėm kryetari i PD-sė, Shkodrėn nėnkryetarja Jozefina Topalli, ndėrsa pėr nėnkryetarin tjetėr, Astrit Patozi, Qarku i Vlorės, i cili deri dje ka qenė i padiskutueshėm pėr tė, ka gjasa pėr tė ndryshuar, por sėrish ai do tė ngelet i pari nė listė.


    Selia blu


    Rrezikohet shpėrthimi i epidemisė "alla Mustafaj"


    PD, kushte Berishės pėr listat e deputetėve


    Partia Demokratike rrezikohet nga shpėrthimi i njė epidemie tė llojit ‘Mustafaj‘. Njė pjesė e mirė e deputetėve aktualė demokratė nėse surprizohen nga fakti se nuk janė nė tri vendet e para nė listat e kandidatėve pėr deputetė nė qarqet pėrkatėse paralajmėrojnė largimin nga Partia Demokratike. Asnjė prej deputetėve tė selisė blu nuk e di se ēfarė pėrmban lista e kandidatėve me tė cilėt do tė pėrfaqėsohen demokratėt, pasi nė PD, ky ėshtė ekskluzivitet vetėm i kryetarit Sali Berisha. Zėrat nė hije, presin tė shpėrthejnė menjėherė, pasi lista e PD-sė tė bėhet publike. Deri tani, kryetari i mazhorancės ka ditur tė sfumojė me diplomaci dhe me heshtje kontradiktat qė Partia Demokratike rrezikonte pėr pėrballje gjatė kohės sė hartimit tė listave. Burime pranė Kryeministrit Berisha bėjnė me dije se do tė fshihen dhe sfumohen nga lista e deputetėve shumė emra aktualė qė kanė pėrfaqėsuar demokratėt gjatė 4 viteve nė Kuvend. Strukturat e PD-sė, por edhe miqtė e afėrt tė Kryeministrit i kanė propozuar njė listė emrash, por ende nuk kanė marrė njė konfirmim nga kryetari i PD-sė se cili do tė jetė pozicioni i tyre nė zgjedhjet e 28 qershorit.

     
     
     
    http://www.panorama.com.al/index.php?id=28415
     
    Mustafaj tėrhiqet nga politika, caktohen tre rivalėt pėr PD e Tiranės
    » Vendosur: 18/05/2009 - 07:42
    •  

    ADI SHKEMBI

    Njė prej figurave qendrore tė politikės shqiptare kėto 18 vjet, Besnik Mustafaj ka njoftuar dje publikisht tėrheqjen e tij nga politika. Njė ditė para mbledhjes sė Kuvendit tė degės sė Tiranės, ish-ministri i Jashtėm deklaroi se nuk do tė kandidojė pėr kėtė post, pasi vuri re se u shkelėn standardet zgjedhore. “Konstatoj me hidhėrim tė madh se nuk ėshtė zbatuar as edhe njė normė e Statutit. Rrjedhimisht, ashtu siē u pėrfshiva nė fillim vetėm pėr arsye parimore, ashtu edhe tani nė fund, pėr arsye parimore po tėrhiqem nga gara”, u shpreh Mustafaj rreth 60 minuta pasi kishte marrė njoftimin zyrtar nga PD-ja se paraditen e sotme do tė mbahen zgjedhjet pėr degėn e kryeqytetit. Nė tė njėjtėn kohė, ai lajmėroi edhe tėrheqjen nga jeta politike pėr katėr vitet e ardhshme, teksa konfirmoi se nuk do tė jetė pjesė e asnjė prej listave pėr 28 qershorin.
    Arsyet
    Burime pranė PD-sė bėnė tė ditur pėr gazetėn se lista e delegatėve tė zgjedhur pėr Kuvendin e degės sė Tiranės ka qenė shkaku i tėrheqjes sė Besnik Mustafajt nga kjo garė. Mėsohet se Mustafaj ka kėrkuar pranė PD-sė emrat e rreth 800 delegatėve qė do tė votojnė gjatė ditės sė sotme, por qė kjo kėrkesė i ėshtė refuzuar nga selia blu. Ashtu siē edhe e paralajmėroi rreth dy javė mė parė, teksa foli pėr cenim standardesh, Mustafaj bėri tė ditur se nuk do tė kandidojė. “Kam pasur vetėm arsye parimore nė shtator 2008, kur shpreha publikisht vullnetin tim, mbėshtetur nė statutin e partisė, pėr tė qenė pjesė e kėsaj gare, si kandidat pėr kryetar i degės. Kam besuar asokohe sinqerisht se kjo fushatė ėshtė njė rast shumė i pėrshtatshėm pėr tė zhvilluar brenda partisė njė debat tė shėndetshėm, i cili do ta demokratizonte partinė e do ta shėndoshte, duke e pėrgatitur atė tė pėrballojė sfidėn e madhe tė zgjedhjeve tė 28 qershorit. Kam besuar kėshtu se edhe unė vetė, me historinė dhe eksperiencėn time politike 20 vjeēare, do tė bėhesha mė i dobishėm pėr aspiratat e demokratėve”, vijoi mė tej Mustafaj.
    Tėrheqja
    Ish-ministri i jashtėm konfirmoi dje edhe tėrheqjen nga jeta politike pėr katėr vitet e ardhshme. Mustafaj konfirmoi se nė zgjedhjet e 28 qershorit emri i tij nuk do tė figurojė nė asnjė prej listave tė kandidatėve pėr deputetė. “Po mbyll kėshtu sot njė jetė politike dhe publike 20-vjeēare. Kam tė drejtė tė bėj me kėtė rast edhe njė bilanc tė shpejtė. Pa u zgjatur, ndjehem krenar para familjes time nė radhė tė parė, para dy djemve tė mi, bashkėshortes, prindėrve tė mi tė moshuar, dy vėllezėrve tė mi, tre nipėrve dhe dy mbesave, tė cilėve nuk u kam lėnė asnjė njollė, qė do t’i detyronte tė rrinin kokulur”, tha Mustafaj. I pyetur nėse dorėheqja ishte pėrfundimtare, apo mund tė pritet qė emri i tij tė figurojė nė listat e kandidatėve tė ndonjė partie tjetėr, Mustafaj tha se “nė fjalorin tim nuk ekziston fjala “kurrė”. Por e sigurt ėshtė se projektet e mia pėr katėr vjetėt e ardhshme nuk kanė asnjė lidhje me politikėn. Nė vitin 2013 unė do tė kem saktėsisht moshėn qė kishte Berisha nė vitin 1999, kur sė bashku ideuam dhe hodhėm nė veprim lėvizjen pėr “Fillimin e ri”. Dhe, pėr tė qenė i qartė deri nė fund, emri im nė kėto zgjedhje nuk do tė figurojė nė listėn e asnjė partie”.

    Bumēi, Pėrnaska e Bojaxhi nė garėn e Tiranės

    Mė pak se 24 orė nga mbajtja e Kuvendit tė degės sė PD-sė sė Tiranės, kryesia e kėsaj partie ka pėrcaktuar kandidatėt qė do tė garojnė pėr pasardhės tė Sokol Olldashit. E mbledhur dje nė mesditė, pas tėrheqjes sė Besnik Mustafajt, kryesia e vogėl vendosi tė hedhė nė garė tre kandidatė pėr degėn e kryeqytetit. Konkretisht 800 delegatėt do tė zgjedhin mes zėdhėnėsit tė grupit parlamentar tė Partisė Demokratike, Aldo Bumēi, deputetes sė kryeqytetit, Lajla Pėrnaska dhe drejtorit tė Koorporatės Elektroenergjetike Shqiptare, Gjergj Bojaxhi. Nga kandidaturat e shpallura publikisht, pėrveē Mustafajt, nuk do tė jetė nė garė as deputeti Edi Paloka. Statuti i PD-sė detyron kryesinė qė tė mblidhet paraprakisht pėr pėrcaktimin e kandidaturave. “Kryetari i degės zgjidhet nga mbledhja e pėrbashkėt e kryesive tė nėndegėve mes kandidaturave tė propozuara nga kryesia e PDSH. Kandidaturat e dala pėr kryetar tė degės i nėnshtrohen njė diskutimi dhe vlerėsimi nga kryesia qendrore e partisė, e cila formulon pėrfundimisht propozimet pėr kandidaturat”, thuhet nė nenin 27 tė statutit. Mbledhja e sotme e Kuvendit tė degės pritet tė jetė maratonė. Kuvendi do tė hapet nė orėn 12:00 nė TOB me raportin e kreut tė degės sė PD-sė, Sokol Olldashi dhe mė pas do tė flasė Kryeministri Berisha. Pas fjalės sė kreut tė qeverisė, tre kandidatėt do t’i drejtohen rreth 800 delegatėve tė cilėt mė pas do tė zgjedhin mes Bumēit, Pėrnaskės dhe Bojaxhiut.

    Formularėt
    Ish-ministri i Jashtėm dhe ish-sekretari i Marrėdhėnieve me Jashtė nė PD, ishte i vetmi deputet qė nuk firmosi formularin e shpėrndarė nga sekretarja e grupit tė PD-sė, pėr tė kandiduar nė zgjedhje. Burime pranė PD-sė bėnė tė ditur se Mustafaj ka refuzuar tė plotėsojė formularin nė fundjavė, kur iu shpėrnda tė gjithė deputetėve.

    Paralajmėrimi
    Fiks njė muaj mė parė Mustafaj paralajmėroi se do tė tėrhiqet nėse shkelen standardet nė PD. “Nė qoftė se nuk plotėsohen minimumi i standardeve, siē i mendoj unė standardet dhe siē janė shkruar nė statutin e partisė, unė nuk futem nė garė dhe nėse unė nuk futem nė garė, ėshtė shumė e mundur qė unė tė tėrhiqem nga politika tė paktėn pėrkohėsisht”, tha Musfataj nė Ora News.

    Berisha
    Kryeministri Berisha shprehu hapur simpatinė e tij pak kohė mė parė pėr zėdhėnėsin e grupit parlamentar tė Partisė Demokratike, Aldo Bumēi. Gjatė njė interviste televizive, kreu i qeverisė tha se Aldo Bumēi ishte njė kandidaturė e shkėlqyer pėr tė drejtuar degėn e PD-sė nė Tiranė, teksa shtoi se edhe Mustafaj nuk do tė pėrjashtohej nga gara. Por kjo deklaratė e kreut tė qeverisė u pa si ndėrhyrje nė garė nga ana e Mustafajt, i cili mė pas hyri nė njė debat publik me disa nga anėtarėt e kryesisė sė PD-sė.
     
     
     
     
     
    http://www.gazetametropol.com/tekst.php?idt=59273
    Apostoli kalon djathtas me Berishėn
    ALBANA LIKA
    17/05/2009  KQZ regjistron katėr koalicione. Koalicioni i PD-sė ka 17 subjekte zgjedhore

    Zgjedhjet e pėrgjithshme 2009, Ngjela do tė kandidojė i vetėm

    Kalimi i PBDNJ-sė majtas nė pėrbėrje tė koalicionit qė kryesohet nga Partia Socialiste, nuk pėrbėn mė ēudinė mė tė fundit nė opinion, pasi vendin e ka zėnė kalimi i Gaqo Apostolit djathtas. Partia e kryesuar prej tij, partia “Aleanca pėr Demokraci dhe Solidaritet”, ėshtė regjistruar nė Komisionin Qendror tė Zgjedhjeve nė listėn e gjatė tė koalicionit qė kryesohet nga Partia Demokratike “Aleanca pėr Ndryshim”. Burime nga ky institucion deklaruan se Apostoli e ka marrė vendimin e tij pėr tė kaluar djathtas ditėn e regjistrimit tė koalicioneve. Gaqo Apostoli, ish-anėtar i Lėvizjes Socialiste pėr Integrim, nė fillim tė muajit mars deklaroi largimin nga kjo forcė politike, duke paralajmėruar krijimin e njė partie tė re. Sipas asaj qė ai deklaroi dy muaj mė parė, partia me emrin “Aleanca pėr Demokraci dhe Solidaritet” (ADS) do tė jetė njė parti e qendrės sė majtė. Apostoli u afrua me LSI-nė pas ndarjes me Skėnder Gjinushin, kryetarin e Partisė Socialdemokrate.

    Koalicionet

    Ndėrkohė qė dje KQZ-ja gjatė mbledhjes sė djeshme miratoi pėrbėrjen e katėr koalicioneve: “Aleanca pėr Ndryshim”, nė pėrbėrje tė sė cilės janė gjithsej 17 subjekte zgjedhore; “Bashkimi pėr Ndryshim”, qė kryesohet nga Partia Socialiste dhe ka 5 subjekte zgjedhore nė pėrbėrje; “Poli i Lirisė”, me nė krye ish-kryeministrin Aleksandėr Meksi dhe me 6 parti politike nė pėrbėrje; “Aleanca Socialiste pėr Integrim”, me nė krye Lėvizjen Socialiste pėr Integrim tė Ilir Metės dhe 6 subjekte zgjedhore nė pėrbėrje. Ndėrkohė partia “Ligj dhe Drejtėsi”, e kryesuar nga deputeti Spartak Ngjela, pritet tė kandidojė e vetme nė zgjedhjet e ardhshme parlamentare. Nga lista e partive qė janė pėrfshirė nė koalicionet e miratuara dje nga KQZ-ja partia e tij nuk figuron nė asnjėrėn nga listat e katėr koalicioneve qė janė regjistruar pėr zgjedhjet e ardhshme parlamentare.

    Listat shumemėrore

    Brenda 19 majit kėto koalicione duhet tė depozitojnė pranė KQZ-sė listat shumemėrore. Kodi Zgjedhor nė nenin 67, pika 2, pėrcakton se “Partia politike qė ėshtė pjesėtare e njė koalicioni, depoziton nė KQZ listėn shumemėrore tė kandidatėve tė saj pėr ēdo zonė zgjedhore jo mė vonė se 40 ditė para datės sė zgjedhjeve”. Asnjėra nga kėto koalicione tė regjistruara nga KQZ-ja nuk kanė detyrimin qė pėrcakton neni 68 i Kodit Zgjedhor. “Nė rastin e koalicionit zgjedhor listat e kandidatėve duhet tė kenė marrė mbėshtetjen e jo mė pak se 15 000 zgjedhėsve. Bėn pėrjashtim nga ky rregull koalicioni ku partitė pjesėtare zotėrojnė bashkėrisht nė Kuvend njė numėr mandatesh jo mė tė vogėl se numri i partive pjesėtare tė koalicionit”, - thuhet nė tė.

    “Aleanca e Ndryshimit”

    Nė datėn 13.05.2009 nė Zyrėn e Protokollit tė KQZ-sė, partitė e sipėrpėrmendura kanė depozituar njė kėrkesė tė pėrbashkėt, nėpėrmjet tė cilės kėrkohet regjistrimi i koalicionit i pėrbėrė nga:

    1. Partia Demokratike, Sali Berisha

    2. Partia Republikane, Fatmir Mediu

    3. Partia e Agrare Ambientaliste, Lufter Xhuveli

    4. Partia “Aleanca Demokratike”, Neritan Ceka

    5. Partia “Aleanca pėr Demokraci dhe Solidaritet”, Gaqo Apostoli

    6. Partia “Bashkimi Liberal Demokrat”, Arian Starova

    7. Partia “Pėr Drejtėsi dhe Integrim” , Tahir Muhedini

    8. Partia “Lidhja Demokristiane Shqiptare”, Nikollė Lesi

    9. Partia “Lėvizja e Legalitetit”, Ekrem Spahia

    10. Partia “Balli Kombėtar Demokrat”, Artur Roshi

    11. Partia “Balli Kombėtar”, Adriatik Alimadhi

    12. Partia “Aleanca e Maqedonasve pėr Integrim Evropian”, Kimet Fetahu

    13. Partia Demokracia e Re Evropiane, Koēi Tahiri

    14. Partia “Forca Albania”, Iledin Pillati

    15. Partia e tė Drejtave tė Mohuara e Re, Fatmir Hoxha

    16. Partia “Rruga e Vėrtetė Shqiptare” Muharem Doda

    17. Partia “Ora e Shqipėrisė”, Zef Shtjefni

     
     
     
    http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=18646
    Kreu i PD-sė sė Tiranės, Bumēi, Pernaska dhe Bojaxhiu nė garė
    VALENTINA MADANI


    800 delegatė votojnė sot kreun e ri tė PD-sė sė Tiranės

    Demokratėt do tė shfrytėzojnė 5 minutat e fundit tė skadimit tė afatit ligjor pėr dorėzimin nė Komisionin Qendror tė Zgjedhjeve tė listės me kandidatėt pėr deputetė. Kryesia e vogėl vendosi dje pėr orėn 15:55 minuta tė ditės sė martė, pėr dorėzimin e zarfit me 140 emrat qė do tė pėrballen me tė majtėn nė zgjedhjet e 28 qershorit. Kryesia e vogėl e PD-sė, nė mbledhjen e djeshme, vendosi edhe pėr tre emrat qė do tė konkurrojnė sot pėr postin e kreut tė demokratėve tė kryeqytetit. Ata janė deputeti Aldo Bumēi, Lajla Pernaska dhe drejtori i KESH-it, Gjergj Bojaxhiu. Mbi 800 delegatė votojnė mesditėn e sotme nė orėn 12:00 pėr pasardhėsin e Sokol Olldashit, pikėrisht mes kėtyre tri kandidaturave. Nė bazė tė statutit tė PD-sė, anėtarėsia e kryesisė sė vogėl miratoi tre kandidatė prej tė cilėve vetėm njėri do tė jetė fitues. Pak orė para mbledhjes, njėri nga kandidatėt pėr kėtė garė, Besnik Mustafaj dha dorėheqjen, ndėrkohė qė ai kishte refuzuar edhe firmėn mbi formularin pėr kandidimin si deputet i PD-sė mė 28 qershor.

    Kryesia, konform vendimit tė Mustafajt, futi nė garė Bumēin, Pernaskėn dhe Bojaxhiun, ndėrsa miratoi dhe rendin e ditės sė konferencės sė sotme tė degės mė tė madhe tė PD-sė. Kryetari aktual, Sokol Olldashi, do tė hapė punimet e saj, ndėrkohė qė do tė bėjė dhe analizėn 4-vjeēare tė degės qė ai drejtoi pėr 4 vite mė radhė. Mė pas konferencėn do ta pėrshėndesė lideri Sali Berisha. Fill pas tij, tre kandidatėt qė do tė garojnė, do tė shpalosin platformat e tyre pėr drejtimin e PD-sė sė Tiranė dhe nė bazė tė tyre, 800 delegatėt do tė vendosin me votė se kush do t’i qeverisė ata pėrgjatė njė mandati tė ri katėrvjeēar. Gjatė mbledhjes sė kryesisė u diskutua edhe ēėshtja e listave tė kandidatėve pėr deputetė. Anėtarėsia ra dakord qė lista me emrat e PD-sė tė dorėzohet vetėm nė momentet e fundit tė skadimit tė afatit ligjor. Pikėrisht nė orėn 15:55 minuta ajo do tė ēohet nė Komisionin Qendror tė Zgjedhjeve.

    Por para se tė mbyllet zarfi me emrat e kandidatėve, lideri Berisha do tė mbledhė sėrish forumin mė tė lartė tė PD-sė, pėr tė miratuar emrat me tė cilėt PD-ja kėrkon njė mandat tė dytė qeverisės mė 28 qershor.

    Ende nuk ka nisur diskutimi i emrave konkretė, ndėrkohė qė pohohet se listėn e Tiranės do ta kryesojė z. Berisha, i dyti do tė jetė Aldo Bumēi dhe e treta, ministrja e Integrimit, Majlinda Bregu. Ndėrsa kryetarėt e grupeve tė punės tė shpėrndara nga Kryesia e qendrės nė qarqet e vendit, do tė konkurrojnė pikėrisht nė zonat e pėrcaktuara pėr tė ndjekur fushatėn elektorale tė PD-sė. Nė listėn e kandidatėve pritet tė ketė surpriza tė reja, ndėrkohė qė tė garantuar nė listė momentalisht janė ministrat, anėtarėt e Kryesisė sė PD-sė dhe pjesa dėrrmuese e grupit parlamentar tė kėsaj partie. Pėrmes emrave qė do tė publikohen vetėm ditėn e martė, demokratėt kėrkojnė vijimėsinė e reformave tė nisura, duke fituar njė mandat tė ri qeverisės mė 28 qershor 2009.


    18/05/2009  

    http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=18650
    Mustafaj tėrhiqet nga gara pėr PD e Tiranės dhe politika


    Dje ish-ministri i jashtėm dhe deputeti i Partisė Demokratike Besnik Mustafaj, bėri njė deklaratė pėrmes tė cilės tėrhiqej nga gara pėr kryetarin e PD-sė sė Tiranės si dhe nga politika pėr tė paktėn njė periudhė katėrvjecare. “Para pak ēastesh jam njoftuar zyrtarisht se nesėr, me 18 maj, nė ora 12.00, zhvillohet Kuvendi i PD pėr Tiranėn, pėr tė zgjedhur kryetarin e kėsaj dege. Kam patur vetėm arsye parimore nė shtator 2008, kur shpreha publikisht vullnetin tim, mbėshtetur nė statutin e partisė, pėr tė qenė pjesė e kėsaj gare, si kandidat pėr kryetar i degės. Kam besuar asokohe sinqerisht se kjo fushatė ėshtė njė rast shumė i pėrshtatshėm pėr tė zhvilluar brenda partisė njė debat tė shėndetshėm, i cili do ta demokratizonte partinė e do ta shėndoshte, duke e pėrgatitur atė tė pėrballojė sfidėn e madhe tė zgjedhjeve tė 28 qershorit. Kam besuar kėshtu se edhe unė vetė, me historinė dhe eksperiencėn time politike 20 vjeēare, do tė bėhesha mė i dobishėm pėr aspiratat e demokratėve. Nė vazhdimėsi gjatė kėtyre muajve kam ngritur zėrin, me synimin e vetėm pėr tė respektuar qoftė edhe njė minimum tė standarteve. Sot, nė pėrmbyllje tė kėsaj historie, konstatoj me hidhėrim tė madh se nuk ėshtė zbatuar as edhe njė normė e Statutit. Rrjedhimisht, ashtu siē u pėrfshiva nė fillim vetėm pėr arsye parimore, ashtu edhe tani nė fund, pėr arsye parimore po tėrhiqem nga gara. Kam hyrė nė politikė nė dhjetor 1990, kur jam bashkuar me protestėn e parė tė studentėve kundėr diktaturės. Siē merret me mend, pėr vetė rrethanat historike, pėrfshirja ime nė politikė kishte vetėm motive idealiste dhe parimore. Kėto motive mė kanė mbajtur 20 vjet nė politikė. Dhe sot, pėr arsye thellėsisht parimore, po deklaroj se largohem nga politika. Ėshtė njė deklaratė qė e bėj me keqardhje tė madhe. Pa shkuar larg nė histori, vetėm qysh nga shtatori i vitit tė kaluar, kur shpalla kandidaturėn time pėr Kryetar i Degės sė Tiranės, kam marrė me mijėra mesazhe nga antarė tė Partisė Demokratike nga Tirana dhe mbarė Shqipėria, tė cilėt, si demokratė tė vėrtetė qė janė, e pėrshėndesnin nismėn time dhe mė kanė inkurajuar nė vazhdimėsi, tė bindur se qėllimi qė i kisha vėnė vetes dhe platforma qė kisha shpallur, pėr t’i dhėnė njė shtytje tė ndershme demokratizimit tė partisė, rritjes sė pjesėmarrjes sė ēdo demokrati nė politikėbėrje dhe vendosjes sė njė transparence tė vėrtetė nė vendimmarrje, i shėrbente vetėm pėr mirė fuqizimit dhe modernizimit tė partisė, pėr ta bėrė atė mė tė aftė tė pėrballojė sfidėn e zgjedhjeve, qė kemi pėrpara. Keqardhja ime e thellė shkon tek kėta mijėra demokratė, me tė cilėt do tė kisha qėnė i nderuar tė vazhdoja veprimtarinė politike.Po mbyll kėshtu sot njė jetė politike dhe publike 20-vjeēare. Kam tė drejtė tė bėj me kėtė rast edhe njė bilanc tė shpejtė. Pa u zgjatur, ndjehem krenar para familjes time nė radhė tė parė, para dy djemve tė mij, bashkėshortes, prindėrve tė mij tė moshuar, dy vėllezėrve tė mij, tre nipėrve dhe dy mbesave, tė cilėve nuk u kam lėnė asnjė njollė, qė do t’i detyrtonte tė rrinin kokėulur. Po ashtu, i falenderoj tė gjithė tė afėrmit e mij, tė cilėt nuk bėnė kurrė diēka qė i bie ndesh moralit tim dhe do tė mė detyronte tė skuqesha. 20 vjet nė jetėn e njė njeriu janė shumė. U jam thellėsisht mirėnjohės tė gjithėve. Pėrfitoj nga rasti t’i falenderoj nga zemra tė gjithė shqiptarėt, tė cilėt gjatė kėtyre 20 vjetėve mė kanė besuar e mė kanė votuar, qoftė kur kam fituar e qoftė kur kam humbur nė sfidat e politikės. Mbėshtetja e tyre ka qėnė dhe do tė mbetet deri nė fund tė jetės time njė detyrim i ēmuar ndaj tyre dhe ndaj Atdheut. Nuk mund tė rri pa u pėrcjellė tė njėjtėn mirėnjohje edhe tė gjithė bashkėpuntorėve tė mij nėpėr vite, me tė cilėt kemi ndarė tensionet qė sillte pėrmbushja me nder e pėrgjegjėsive, qė kisha marrė pėrsipėr. Jam edhe sot i bindur se pa bashkėpunimin e tyre tė ndershėm e tė palodhshėm, rezultati do tė kishte qėnė tjetėr”. Pyetjes sė njė gazetari, nėse dorėheqja ishte pėrfundimtare, apo mund tė pritet qė emri i tij tė figurojė nė listat e kandidatėve tė ndonjė partie tjetėr, Zoti Mustafaj ju pėrgjigj: “Nė fjalorin tim nuk ekziston fjala “kurrė”. Por e sigurtė ėshtė se projektet e mija pėr katėr vjetėt e ardhshme nuk kanė asnjė lidhje me politikėn. Dhe, pėr tė qenė i qartė deri nė fund, emri im nė kėto zgjedhje nuk do tė figurojė nė listėn e asnjė partie.”


    18/05/2009  

     
     
     
     
     
     
    http://www.kohajone.com/artikull.php?idm=42083

    Kandidatet e PS, lista per 12 qarqe

    Denis Dedej
    E Marte, 12 Maj 2009

    Strukturat e Partise Socialiste jane te perfshira tashme ne fazen me te rendesishme politike te saj, gjate kater viteve ne opozite. Ky proces ka te beje me hartimin e listave te kandidateve qe do te perfaqesojne idete dhe kete parti ne Kuvendin e Shqiperise, te cilet mund t'i dhurojne edhe fitoren e zgjedhjeve me 28 qershor. Prej dates 9 maj kane filluar punimet intensive dhe te planifikuara, ne baze qarqesh, ku kreret lokal dhe strukturat vendore konsultohen mbi kandidaturat e mundshme, bazuar ne kriteret e votuar pak dite me pare ne Asamblene e Pergjithshme te Partise Socialiste. Megjithese ne qetesi te plote dhe jashte vemendjes se medieve, puna ne seline roze eshte teper intensive. Sic edhe eshte bere e ditur nga kryetari i kesaj partie, Edi Rama, lista emerore perfaqesuese ne 12 qarqet e Shqiperise, do te dorezohet ne afatin e fundit. Pra, listat do te dorezohen ne Komisionin Qendror te Zgjedhjeve, me date 15 maj deri ne oren 24:00. Por socialistet nuk jane te vetmit qe do te bejne kete zgjedhje, pasi edhe kundershtaret e tyre kryesore ne keto zgjedhje, Partia Demokratike, ka bere te njejten zgjedhje. Megjithese lista ende nuk eshte zyrtarizuar nga kryesia e partise me te madhe ne opozite, burime brenda kesaj partie ofrojne nje liste te mundshme, qe mund te perfaqesohen ne zgjedhjet e pergjithshme parlamentare. Ajo qe vihet re eshte mungesa e kreut socialist ne kryesimin e ndonje prej qarqeve te vendit. Por kjo me sa duket eshte zgjedhja e tij. Duke iu permbajtur ne kete menyre, idese se tij te kahershme te nje kryeministri ekstraparlamentar, te ngjashem me SHBA-ne, Britanine dhe nje sere vendesh perendimore. Nga ana tjeter, socialistet hyjne ne zgjedhje per te kerkuar qeverisjen e vendit, duke pasur si kandidatin e tyre te vetem per vendin e kryeministrit, kryesocialistin Edi Rama. Vetem pas tre ditesh do te marrin fund te gjitha aludimet e mundshme, per listat emerore te kandidateve. Lista e kandidateve per deputete te Partise Socialiste, jane varianti jozyrtar, pasi ende nuk eshte perfunduar procesi dhe miratuar kjo liste, por eshte siguruar ne baze te zyrtareve te larte socialiste.

    Kryesia, do te miratoje kandidaturat per deputete

    Finalizimi i procesit konsultues ne strukturat e partise per kandidaturat potenciale per kandidat per deputete, do te miratohet nga kryesia e Partise Socialiste. Ndersa si rregull, nuk mund te jene kandidate per deputete, kryetaret e njesive te qeverisjes vendore, perfaqesues te selise roze. Gjithashtu, nuk mund te propozohen nga strukturat e partise si kandidate te listes se kandidateve per deputete, deputetet aktuale te Grupit Parlamentar socialist. Kandidatura potenciale do te thote, qe sipas votave te marra ne zgjedhjet e kaluara, bazuar ne llogaritjet e Kodit te ri Zgjedhor, rezultojne si pjese fituese te kesaj liste.

    ZYRTARIZIMI

    Pak kohe para perfundimit te afatit per dorezimin e listave zyrtare te kandidateve te Partise Socialiste ne KQZ, do te mblidhet kryesia e kesaj partie per te miratuar listen emerore, te sjelle ne baze te konsultimeve dhe propozimeve.



    QARKU TIRANE

    Andis Harasani

    Kastriot Islami

    Shpetim Idrizi

    Namik Dokle

    Eduard Shalesi

    Ledi Shamku

    Ditmir Bushati

    Ilir Beqja

    Ilir Gjoni

    Belinda Balluku

    Saimir Tahiri

    Saemira Pino

    Dashamir Peza

    Musa Ulqini

    Xhemal Qefalia



    QARKU FIER

    Gramoz Ruci

    Edlira Haxhiymeri

    Ylli Bufi

    Ermelinda Meksi

    Pirro Lutaj

    Endri Puka

    Albert Caci

    Rajmonda Stefa

    Arjon Muca

    Dritan Agolli



    QARKU ELBASAN

    Valentina Leskaj

    Damian Gjiknuri

    Taulant Balla

    Gent Ibrahimi

    Ndricim Hysa

    Elmaz Sherifi

    Ervin Bushati

    Agim Leka

    Rrapush Tola

    Rovena Bahiti

    Bardha Gjini

    Anila Batalli

    Ermira Bebi



    QARKU DURRES

    Blendi Klosi

    Mimi Kodheli

    Artan Lame

    Rudina Seseri

    Juli Hoxha

    Milva Ekonomi

    Azir Gashi

    Ilir Shani

    Sokol Kallogjeri

    Natasha Paco

    Kapllan Mance

    Ismail Dani



    QARKU VLORE

    Arben Malaj

    Luiza Xhuvani

    Arben Isaraj

    Eltar Deda

    Besnik Dervishi

    Stefan Cipa

    Auron Tare

    Fatmir Toci



    QARKU BERAT

    Erion Brace

    Fidel Ylli

    Marko Bello

    Pilo Kerri

    Arta Dyrmishi



    QARKU KORCE

    Ben Blushi

    Fatmir Xhafaj

    Arben Ahmetaj

    Alfred Dalipi

    Olta Xhacka



    QARKU DIBER

    Sadri Abazi

    Qemal Minxhozi

    Ylli Manjani



    QARKU LEZHE

    Lindita Nikolli

    Gjovalin Kadeli

    Gjoke Jaku

    Fran Nezha

    Albert Cakoni



    QARKU KUKES

    Pandeli Majko

    Asllan Dogjani



    QARKU GJIROKASTER

    Arta Dade

    Vangjel Tavo

    Bashkim Fino



    QARKU SHKODER

    Mimoza Hafizi

    Tom Doshi

    Namik Kopliku

    Edip Shiroka

    Gjergj Leqejza

     

     

    http://www.panorama.com.al/index.php?id=28425

    PS, Nano jashtė listės sė deputetėve
    » Vendosur: 18/05/2009 - 07:46
    •  

    Aristir Lumezi

    Kryesia socialiste ende nuk ka njė datė tė saktė se kur do tė mblidhet pėr listat e kandidatėve pėr deputetė. Burime pranė selisė rozė pohuan dje se ende nuk ka njė lajmėrim zyrtar pėr anėtarėt e kryesisė pėr datėn dhe orėn e mbledhjes sė saj.
    Duket se kryetari socialist do tė mbledhė kryesinė socialiste nė limitin e afatit kohor pėr tė depozituar listėn e kandidatėve socialistė nė KQZ, qė ėshtė ora 16:00 e datės 19 maj. Ajo qė dihet tashmė janė krerėt e listave nė qarqe, ku pjesa mė e madhe e tyre janė tė deleguarit e kryesisė qė kanė kohė qė kanė nisur fushatėn elektorale, pėrmes takimeve tė shumta qė kanė zhvilluar. Edhe pse negociatat kanė kohė qė vazhdojnė, askush nuk tė thotė se cili do tė jetė nė listėn e PS-sė, ndėrsa pozicioni nė kėtė listė mbetet mė enigmatik, duke ia lėnė kėtė atribut kryesisė socialiste. Ndėrkaq zyra e kryetarit socialist nuk ka qenė e qetė edhe dje, kur kanė vazhduar konsultimet mes Edi Ramės dhe kandidatėve pėr deputetė. Mėsohet se ndėr tė tjerė, Rama ka takuar dhe anėtaren e kryesisė socialiste Arta Dade, e cila pėrflitet se do tė jetė kandidatja qė do tė udhėheqė listėn e kandidatėve socialistė nė qarkun e Gjirokastrės. Ende nuk janė pėrmbyllur listat e socialistėve pėr kandidatėt, por mėsohet se ish kryetari socialist Fatos Nano nuk do tė pėrfshihet nė asnjė nga 12 qarqet e vendit. Nuk bėhet e ditur nėse ky ka qenė njė vendim i kryetarit socialist Edi Rama apo njė dėshirė e Nanos pėr tė mos kandiduar. Ajo qė tashmė dihet dhe ėshtė bėrė publike ėshtė moskandidimi i kryetarit tė PS-sė njėkohėsisht dhe kryetar i Bashkisė sė Tiranės. Ka qenė anėtari i kryesisė socialiste Ben Blushi, i cili e ka bėrė publike kėtė vendim gjatė njė emisioni televiziv, duke argumentuar ambicien e Edi Ramės pėr tė marrė kreun e ekzekutivit pas 28 qershorit, duke transferuar kėshtu mandatin e tij me qytetarėt e Tiranės. Burime konfindenciale pranė selisė rozė, bazuar dhe nė negociatat e zhvilluara pohojnė se nė listat e kandidatėve ka deputetė aktualė, por dhe shumė tė emra tė rinj, kryesisht femra, tė cilat pėrmbushin edhe detyrimin e kodit zgjedhor, duke u pėrpjekur tė kapin kuotėn e 30 pėrqindėshit tė saj. Emrat si Ledi Shamku, Rudina Seseri, Shega Ligori, Milva Ekonomi, Luiza Xhuvani, Olta Xhaēka, Lindita Nikolli janė risitė e selisė rozė me tė cilat kėrkon tė bėjė ndryshimin nė garėn e 28 qershorit.

    lista provizore e socialisteve

    QARKU TIRANE
    Namik Dokle
    Andis Harasani
    Fatmir Xhafaj
    Ledi Shamku
    Kastriot Islami
    Eduard Shalesi
    Mimi Kodheli
    Ditmir Bushati
    Ilir Gjoni
    Saemira Pino
    Dashamir Peza
    Musa Ulqini
    Besnik Bare

    QARKU FIER
    Gramoz Ruēi
    Ermelinda Meksi
    Pirro Lutaj
    Albert Ēaēi
    Endri Puka?
    Rajmonda Stefa?
    Armando Subashi?
    Arjon Muēa?
    Dritan Agolli?

    QARKU ELBASAN
    Valentina Leskaj
    Damian Gjiknuri
    Shega Ligori
    Taulant Balla
    Ndriēim Hysa?

    QARKU DURRES
    Blendi Klosi
    Rudina Seseri
    Artan Lame
    Milva Ekonomi
    Gazmir Bizhga?
    Juli Hoxha?
    Ilir Shani?

    QARKU VLORE
    Luiza Xhuvani
    Arben Malaj
    Shpėtim Idrizi
    Besnik Dervishi
    Eltar Deda?
    Stefan Ēipa?
    Auron Tare?

    QARKU BERAT
    Erion Braēe
    Fidel Ylli
    Arta Dyrmishi?
    Marko Bello?
    Pilo Kerri?

    QARKU KORCE
    Ben Blushi
    Pandeli Majko
    Alfred Dalipi
    Olta Xhaēka
    Arben Ahmetaj

    QARKU DIBER
    Sadri Abazi
    Elisa Spiropali
    Qemal Minxhozi?
    Ylli Manjani?

    QARKU LEZHE
    Lindita Nikolli
    Gjovalin Kadeli?
    Albert Cakoni?

    QARKU KUKES
    Asllan Dogjani

    QARKU GJIROKASTER
    Arta Dade
    Vangjel Tavo
    Edlira Shapllo?
    Bashkim Fino?

    QARKU SHKODER
    Ilir Beqja
    Mimoza Hafizi
    Tom Doshi?
    Namik Kopliku?
    Edip Shiroka?

     

     

    http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=59512
    Njė letėr e panjohur pėr Mustafa Krujėn
    » Dėrguar mė: 17/05/2009 - 14:36
     
    Shkodėr 18-IV- (?)
    Fort i dashuni Mik!

    Flas e shkruej nė baze tė parimeve, tė zgavrueme nė zgjanimin e statutit tė Lushnjes, tue besue se Z, e juej, edhe pse hartuesi i atyne parimeve kalbet nė dhe, luften e bani per ide shtetnore, qė sė bashku me Gurakuqin keni rrahė sa herėsh nė kullme tė bisedimeve e tė perpjekjeve diplomatike, qė u inspiruene me dukjen e mbretit nė Shqypni, u rrahen nė tryezė internacionale prej jush pa pasė kurrnjė fuqi toke perkrahėse, perveē Perendije, u sanksionuene me statutin e zgjanuem tė Lushnjes, u nenshkruene me gjakun e revolucionit tė Qershorit e u vulosne per jetė me gjakun e Gurakuqit e tė Bajram Currit. Theksoj, pra, qysh nė fillim se kjo asht baza e ēdo perpjekjes, kjo asht lidhnia e dy mendeve qė shkeptas prej shoqi-shoqit, marrin e japin pėr tė gjetė posibilitetin ma tė ardhshmin per tė ngjitun nė maje tė malit njė gur, qė, si thotė At Noli, me dukjen e Ahmetit, kur kujtojshim se tashma do t’u kapshim nė maje, ma fort per faje indishiplinatece, se per kontribucion intenacional, na u shkep duersh e na u rrotullue nė humbneren e vjetit 1914-5, te humbnerja e “Paktit tė Londres”.
    Prandej jam i njėmendimit plotėsisht me Ju, se veē koncentrimi i tė gjitha fuqive tė shėndosha perreth njė bashkėveprimit sistematik e tė drejtuem prej prijėsash tė shėndoshė kah idealizmi, mundet, tue shfrytėzue divergjencat e tė pėrjashtėmve e presionin tiranik tė mbrendshėm, me marrė frenat e shtetit nė dorė njė ēetė antiklikare nacionaliste, qė projektin e Gurakuqit ta zbatojė me sukses.
    Per me i dalė kėtij qellimi, do tė dallojmė tri punė:
    a) Gjendja e Shqypnisė mbas zhdukjes sė Ahmetit;
    b) Mėnyra ma e mundshme per me zhba vepren e damshme tė tiranit, pa provokue njė luftė civile latente;
    c) Ideja konkrete shtetnore, qė, nėmose ndėr pika trigonometrike, do tė jetė e gjeometrizueme prej atij o atyne, qė tė paraqesin revolucionin e ri tė shtetit shqyptar para diplomacisė europiane tue kapercye nėpėr Scyllat e Carribdet e ēashtjeve tė kaperthyeshme qė, mbas dekės a zhdukjes sė vet, len tirani nė koncesione e konvencione tė lidhuna nė bazė tė njė statuti, qė nė kurrnjė pikėpamje nuk i pershtatet legalitetit.
    Para se tė rrėxohet shtėpia por, shpresoj se s’keni me kenė tepėr largas nder mendime per ne theksojsha se duhet tė jenė gati landa e re e punėtorėt e dishiplinuem nen drejtimin e njė arkitekti. Landa ndoshta nuk do tė ishte teper punė e vėshtirė per me u sjellė, punėtorėt edhe po i disiplinon tirania dita me ditė, pra lypet arkitekti e kėtij rendi nuk mund tė randojė ngjeti, veē nė Mustafa Krujen, Qazim Koculin e Koēo Tasin, shkeptas prej ēfarėdo klike, qė, ditėn e zhdukjes sė Ahmetit e tė feudalėve, do tė zhduket paralelisht me tiranķ, tue i lėshue rend evolucionit tė lirė e vullnetmirė tė nacionalistave tė tre grupeve, qė dora-doras e tė betuem mbi vorrin e Bajram Currit, Gurakuqit, Avni Rustemit e tė Zija Dibrės, t’i perveshėn shpejt, por me siguri njė operacioni rrajėsuer, per me shpėtue ketė Zvicer nė Ballkan.
    Kėtu por na del njė divergjencė mendimesh, jo fort e parandėsi, per zbatimin e njė plani qė, tue i besue jetės sė kalueme e parimeve tė njohuna tė Zotnisė suej, per deri nė ket pikė, besoj se nuk do tė tregojė njė diferencė tė madhe nė paralelizmin e mendimeve.
    Pika asht kjo: pikėpamja jonė kundrejt busoles internacionale para, gjatė e mbas revolucionit, kėqyrė nėper prizmin e errėt qė ajo paraqet mbas tragjedisė a komedisė, si tė duesh me e quejtė me Chamberlain a Loid Georgjin sė Gjenevės. Kėtu tė pėrmbledhim njėherė menden tonė!
    Asht njė fakt qė Ententa nė luftėn me armė, me diplomaci, me ekonomi u dėftue e nėnrendueme hegjemonisė sė dollarit amerika e, pa bashkėveprimin e Gjermanisė e tė Rusisė, kurrsesi e zoja me garantue njė paqe, tė sanksionueme tepėr me gjak tė nxehtė, si thotė nė kėto ditėt e fundit Lord Georg, nė Versailles.
    Si din gjithkushi sot, mbas katastrofės sė Gjenevės, firmatarėt e traktatit tė Versajės jo veē nuk mund t’i kundėrshtojnė Gjermanisė me nė Lidhje tė Kombeve, por bile, megjithėse e dinė se Gjermania asht minatori i trakteve tė bame qysh me Versajė e deri nė Lokarno, megjithė kėto pranojnė ketė kercnim, per me zhgatėrrue bllokun ruso-gjerman, qė me traktatin Virt-Cicerin-Roteman u lidh deri nė 1928. Per kedo, qė ndoq sado sė largut luftėn e popujve tė ndryshėm, per me gjetė qandrėn e re tė njė ekuilibri tė bjerrun me luftė tė pėrbotshme, per kedo, po tham, asht fare e kollajtė me e pa tensionin e spiraleve tė reja: na kemi dy maje nė Europė: njė nė London e njė nė Moskė. Rreth Londonit Ententen e vogėl e tė madhe me satelitėt e vet e perrreth Mosket, deri sot bare, Berlin e popuj tė mujtun me minoritete tė ndrydhuna, qė, me disinterisimin e Amerikės per politikė europiane, buerėn ēdo avokaturė per mbrojen e autodeterminacionin e vet pranė aeropagut komiku-ingliz nė Lidhjen e Kombeve, ku fati i neutralėve e i kombeve, qė gjeografikisht gjindej ndershej Ententofilave, do tė shartohej mbas koincidencės sė interesės tė shteteve mujsa, qė nė atė aeropag formon shumicėn klasike tė unanimitetit tė votave.
    Me ketė gjendje, na shofim se tue dėnue porsi antishtetnore parimet e bolshevizmit per reformen shoqnore, Rusia me Gjermani do tė ishin dy tė vetėm avoketen qė nė njė aeropag paneuropian, kishin me mbrojtė tezin tonė; Amerikanėt konkurrencėn e lirė e garancinė e minoriteteve e prej Ententes nuk mund tė presim tjetėr, veē tragjeditė e vjetėve 1914-15-24. Kėta e diftuen se Shqypnia per ta porsi shtet vėrte indipedent ekonomikisht e politikisht, asht njė ekrasit i padamė qė minon ēdo marrėveshje ndėrmjet shteteve fqij: asht njė urė kalimit per “Drang nach Osten” e per Rusi qė ndryshej, faret ndryshej e mendojnė konfiguracionin ballkanik.
    Tė zotėt e pozicionit nė ēashtje tė Shqypnisė janė sot pa dyshim firmatarėt e paktit tė Londrės si edhe tė kompromisit Loyd Georg – Clemanceau – Nitti e… Robert Cecil.
    Shqypnia, pra, asht njė satelit i vogėl, qė ekzistencėn e vet ia detyron rivalitetit internacional, pėrfaqėsue prej dy grupeve: njė perba prej anglezėsh, francezėsh, italianėsh, jugoslavėsh e grekėsh qė, tue mos mujtė me coptue Shqypninė, pa gandue interesat shtetnore tė vetat, janė konden me shfrytėzue ēdo gjendje nė Shqypni, mbas njė akordi tė bamė mbi njė bazė reciproke interesash, tue u pėrpjekė, por mshehtazi, ku me konvencione, ku me pengime ekonomike e – me kercnime, me perpi shtetin shqyptar mbrenda spirales sė politikės shtetnore me perjashtimin e plotė tė konkurrentave tjerė. E ky asht shkaku i atij termek qė trandė ēdo pozicion shtetnuer qė mundohet me marrė ēdo qeveri, sado nacionaliste e vullnesėhekurt qė kjoftė.
    Tjetri grup perbahet prej gjermanėsh, rusėsh e amerikanėsh me disa shtete ma tė vogla, si: Bullgari, Magjari e ndoshta edhe Turki. Ndėr kėta, gjermanėt e rusėt shfaqen si tė kishin interesė jetėsore per njė Shqypni verte indipedente e tė forcueme mbrenda kufijve tė natyrshėm tė vet; Amerikanėt, perveē kėsaj pike, si dihet, janė mbrojtėsit e konkurrentat ma tė parėt nė konkurrencėn e kėshtu qė, po tė kishte Shqypnia kėto tre avoketen ndėr ato gjykatore, ku priten e shartohen fatet e kombeve, Shqypnia ishte konsolidue nėmose si shtet i dalun prej luftet.
    Fati por deshi qė Shqypnia perveē Vilsonit, mos tė kishte kurrnjė avokat qė ta mbronte ketė ide shtetnore, kuptue ashtu, si do tė kuptohej prej ēdo shqyptarit, qė nuk don me e pa Shqypninė njė gur, ku mbėshtetet palla herė e Anglisė, herė e Francės me satelitė tė vet, per me ekuilibrue a skuilibrue pozicionin ballkanik, mbas barometrit tė politikės shtetnore tė tyne.
    E pra, kjo krizė aq e shemtueshme per popullin shqyptar, ka me vijue derisa avoketent e vėrtetė tė ēashtjes shqyptare mos ta xjerrin ketė shtet prej gjireve tė Ententes, e kjo kohė nuk shifet se do tė agojė para 1928-30, njė pėriudhė qė kurrkushi sot nuk di me thanė, a thue ka me sjellė paqen e perbotshme, apo rrenimin e Europės.
    Kėtu, pra, s’ka tjetėr, veē prej miqve tė vėrtetė me lypė njė moratorium a?stensioni tė politikės direkte prej nesh me ta, derisa tė shfrytėzohet divergjenca e tė kointeresuemve fqij anmiq nė favor tė rindertimit tė shtetit shqyptar mbrenda atyne bazave konvencionale qė ata vetė i mbajnė porsi bazat e natyrshme tė njė Shqypnisė vėrte neutrale e e zoja me ekuilibrue ēashtjen ballkanike e adriatike. Ky, lum Mustafa, asht shkambi qė do tė shpėrthehet sot prej nesh, per me dalė nesėr nė lamen e njė politikės reale me miq e anmiq. Kėtu lypet njeni!
    Uliksi shqyptar, i vetmi njeri qė do tė kishte mujtė me drejtue harten e shtetit shqyptar neper gjiret e hatashme tė kėtij rivaliteti internacional, sot kalbet nen dhe, e na naufragt, tė gjithė jemi turrė me ia ngjitė timonit, pa pasė uzdajė tė plotė asnjeni nė tjetrin; kėshtu qė ndersa anija siellet nė atė gjiri ku e shtynė plumbi i Baltion Stambollės, Ahmeti flenė i qetė, Baltionat tallen me Shqypninė e shkretė, me ketė Penelope, qė shtyn njė ditė nė tjetėr, kot tue kėqyrė sytė e ndonjė Telemakut tė shkretė, qė perveē uzdajet, nuk ka armė tjetėr perdoresh, veē me mbytė nanėn e vedin.
    I dashuni Mustafė! Era prap na ka hjedhė nder brigje tė Trojės… te koha e Ali Pashė Tepelenės mbrendė, te koha e Esat Pashės, 1915-18, jashtė. Prap me mbytė Trojen!
    Kėtu duhen prijėsa nen njė prijės e njė ushtri nen prijėsa. Ushtrinė e kemi gati: populli i shkretė, i lodhun prej tiranije pret ditėn – se kur ma po vjen; por, tue pa se prijėsat e tij janė hallakatė pikė-pikė, njė dėsprim e kapė qė e lodhė ma tepėr se tiranija, qė e ban tiraninė ma tė kandshme se njė oligarki zhonturke – klikare. Kush asht ai i ēmendun, qė e mohon ketė fakt se qe kah ditė do tė ishte kaperdi kjo gjendje, po tė kishin ra nė godi Noli, Koculi, Mustafa Kruja, Tasi, Shaqir Curri e Shuk Gurakuqi me Xh. Bushatin e R. Danin? Po tė kishin kapė rremat e barkės sė shtetit, tė rrėxuemen Gurakuqi, e nen drejtimin e Qazim Koculit me mėsye Adriatikun, a thue sakt se deri tash nuk do tė kishim dalė nė breg, ku ma se njė Telemak pret ditėn e kushtrimit? Boll dam per ne! Ahmeti me tufė kecanash, por tė lidhun perreth njė orakulit, dėrmoj monarkizmin shqyptar me gjithė prijėsa tė vet, pse kėta, tė kuptueshmit, me edukatė politike, nuk dijtėn, pse s’deshtėn me dalė prej klanit personal – njė lėngatė psikike e shqyptarit tė shkretė e me u ba regjiment i organizuem, i drejtuem e i primė prej njė prijėsit tė vullnetshėm.
    Qe pse u rrotullue shkambi dje, s’mund tė ngjitet sot e ka me u rrotullue nesėr, pse udhėheqėsit nuk janė dakord me vijue politikėn shtetnore tė Gurakuqit, mbas dekės sė tij, jo pse s’dinė, por pse nuk duen. E tash shifet se ku kanė dashtė me dalė ata komplote qė u bajshin nė Tiranė, ndėrsa Gurakuqi mbronte ēashtjen e perbashkėt nė Lidhjen e kombeve.
    A di shka, Lum Mustafa. Kėtu ndėr ne, mbas tiraniet, lypet njė diktaturė me njė diktator pėr krye e kėtu rendi tė bjen Ty, pse… je i Kruetan e ju veē mundeni me dyndė strofullin njėherė e pergjithmonė tiranisė feudale e klikare, me impozue njė sistem administrimi qė t’i pershtatet besimit tė plotė tė tre elementave e nesėr me i dorėzue Shqypninė Skanderbegut tė vogel, per tė cilin bit se u bane mjaft do vorre, sidomos ai shpellės sė Dragobisė.
    Per me i dalė kėtij qellimi duhet njė direktorium i pėrbamė prej Tasit, Koculit, perfaqėsuesave tė Currit e tė Gurakuqit, qė t’i japin drejtimet e njė Mustafė per krye qė tė ēojė me energji sot e me urti nesėr planin e Gurakuqit nė vend. E, mos u tremb, se nuk kishe me kenė vetėm: njė lidhje ushtarėsh e intelektualėsh Gurakuqjanė e Currista perreth teje kishin me tė mjaftue per me zhbi feudalizmėn nė Shqipninė e mesme, me zhdukė klikė e klikarė e me i lanė lamėn e lirė zhvillimit tė kėtyne partinave:
    1. Nė Shqypni tė mesme e tė Jugut:
    Partia e bulkut nėn kryesinė tuej
    2. Nė Vlonė e nė Korēė:
    Partia Nacionaliste – nėn kryesinė e Qazim Koculit – Nolin – Tasin.
    3. Nė Kosovė, Shkodėr:
    Qendra e Nordit, nėn partinė e Gurakuqit e tė Bajram Currit, qė nė bazė tė pikave tė caktueme prej Gurakuqit per formimin e kėsaj qandre nė 1924 tė binė ndershej tė evolucionit tė politikės sė shtetit shqyptar.
    Prej Hasan Prishtinės lypė Atdheu njė vade kohe, njė armėpushim me shtet Jugosllav, derisa tė konsolidohet gjendja e re: pra, abstenim, prej anės sonė, ngahė ēashtja e minoriteteve, tue formue Hasani me kosovarė njė klub indipedent, per mbrojen e minoritetit shqyptar, nen avokaturen e gjermanėve e nesėr edhe tė rusėve, pranė Lidhjes sė Kombeve.
    Derisa tė konsolidohet shteti e tė shfrytėzohet rivaliteti e tė interesuemve per ēashtjen adriatike, shteti shqyptar me ndjekė rrjedhjen e austriakėve kundrejt Tirolit.
    Hasan Prishtina do tė ishte i vetmi diktator qė, tue drejtue ēdo veprim ka njė qellim tė caktuem, mbrenda gjashtė muejve kishte me vu qetėsinė e sigurinė nė vend, me gatue evolucionin e natyrshėm tė partive, qė permendem sypri, e me njė asemble omogjene me vu Shqypninė mbrenda binarit tė vet, mbas atij projekti, qė Gurakuqi i paraqiti popullit shqyptar me proklamen e qeverisė revolucionare. Mirėpo Hasani sot nuk mund tė permendet, per mos me urtue drejtperdrejt ma tė parin shfrytėzues, Jugaslavinė e, per konsekuencė, Francen. Prandej Hasani do tė rrije rezervė e mėsheftė po, por jo e paorganizueme, ashtu si ta lypė rrethana politike. Hasani do tė jetė organizuesi indirekt i Grupit tė Currit, perba prej njė elementi, per faqe, antiirredentist. Si tė hinė gjermanėt me shokė nė Lidhje tė Kombeve, ka kush sulmon ēashtjen e minoriteteve.
    Mbas Hasan Prishtinės mund t’i perveshen Diktatures vetėm dy vetė: Mustafa Kruja e Qazim Koculi, rrethue prej njė direktoriumit monarkist latent qė me nergji tė pėrcjellin shtetin neper fazat e kritikshme, derisa t’i kapet qellimit – pa revolucion, por me njė evolucion tė natyrshėm.
    I duelem kėtij qellimi, atėherė ka shpėtue Shqypnia e meritimi i jet (i mbetė) p[rap njė Kruetani.
    Tė marr ngrykė
    At Bernardin Palaj (firma)

     

     

     

    http://balkans.courriers.info:80/article12846.html

    Danas

    Kosovo : « si Pristina veut reprendre le contrōle du Nord, un bain de sang est inévitable »

    Traduit par Jean-Arnault Dérens
     
    Publié dans la presse : 6 mai 2009
    Mise en ligne : mardi 12 mai 2009

     

    Durant prčs de deux semaines, les habitants serbes du village de Brdjani, dans le nord de Mitrovica, ont manifesté contre le projet de rénovation de cinq maisons albanaises. Oliver Ivanović et Azem Vllasi s’expriment sur la situation, qui représente un test pour le retour des réfugiés et la possibilité de bātir une société « multiethnique » au Kosovo. Que signifie cette crise ? Une provocation de Belgrade, ou une tentative de Pristina de reprendre le contrōle du nord du Kosovo ? Réponses croisées.

    Propos recueillis par Snežana Čongradin

    Le village de Brdjani est divisé par une « ligne jaune », qui sépare les quartiers serbe et albanais. Et des manifestants serbes ont ą plusieurs reprises tenté de franchir cette ligne pour s’opposer ą la reconstruction programmée de cinq maisons albanaises. Les manifestations ont été trčs violentes. Les policiers européens de la mission Eulex ont fait usage de gaz lacrymogčnes, mais ils affirment également que les Serbes ont lancé une grenade dans leur direction. Par miracle, aucun blessé sérieux n’est encore ą déplorer, mais la situation est extrźmement tendue. Oliver Ivanović, Secrétaire d’État au ministčre serbe pour le Kosovo et Metohija, et l’analyste politique albanais Azem Vllasi, s’expliquent sur cette crise.

    Danas (D.) : Quel commentaire portez-vous sur les événements de Brdjani ?

    Oliver Ivanović (O.I.) : Le vrai problčme n’est pas posé par ces cinq familles albanaises qui veulent revenir dans leurs foyers, mais par les problčmes que rencontrent les réfugiés serbes quand ils veulent aussi revenir dans leurs foyers détruits ou incendiés. En l’occurrence, les familles albanaises ont voulu revenir sans aucun accord préalable, et ont obtenu le soutien de la KFOR. Cela signifie que l’OTAN choisit un camp, ce qui ruine sa crédibilité.

    Azem Vllasi (A.V.) : Les manifestations serbes sont inciviles. Les Albanais essaient de reconstruire leurs maisons incendiées il y a dix ans, mais nous voyons que c’est toujours impossible. Il est difficile de penser que ces manifestations soient spontanées, que les Serbes de Brdjani agissent de leur propre initiative.

    D. : Pourquoi les Serbes du nord du Kosovo s’opposent-ils au retour des Albanais ?

    O.I. :Les Serbes du Kosovo qui veulent revenir dans leurs foyers se heurtent ą d’immenses problčmes, et il faut garantir de nombreuses conditions pour que le retour puisse źtre viable et durable. Ą l’inverse, les institutions du Kosovo et les Albanais décident d’un retour, et on le rend aussitōt possible, sans conditions. Ce n’est pas juste.

    A.V. : Les Serbes du nord du Kosovo sont poussés par certaines personnes. Cela va ą l’encontre des objectifs clairement exprimés des institutions du Kosovo et de la communauté internationale, qui sont de garantir la sécurité et de faire régner l’État de droit, la sécurité et la paix au Kosovo.

    D. : Comment jugez-vous le comportement d’Eulex dans cette crise ?

    O.I. : Eulex a engagé sa responsabilité sur le plan en six points [négocié entre Belgrade et l’ONU], mais elle ne tient pas ses promesses. En l’occurrence, Eulex a cédé aux pressions albanaises. Eulex est une mission technique, mais en se plaēant dans un camp, elle fait un choix politique. Sans l’engagement des autorités de Belgrade, aucun dialogue n’aurait été possible avec les Serbes du nord du Kosovo, c’est pourquoi l’action d’Eulex est critiquable en tout point.

    A.V. : Eulex a réagi de maničre responsable et conforme aux objectifs proclamés de cette mission. Elle a clairement indiqué que tous les habitants du Kosovo, les Serbes et les Albanais, doivent avoir le droit de rentrer dans leurs foyers. La réaction d’Eulex face aux violentes manifestations de Brdjani montre le sérieux avec lequel la mission tient ses engagements. Eulex a fait preuve de responsabilité et il faut le saluer.

    D. : Comment jugez-vous le comportement des autorités de Belgrade ?

    O.I. : En tant que ministčre pour le Kosovo et Metohija, nous sommes responsables de tout ce qui se passe au Kosovo. La solution de cette crise passe obligatoirement par l’arrźt de la construction des maisons albanaises et l’ouverture d’un dialogue politique.

    A.V. : Les autorités de Serbie soutiennent les violentes manifestations de Brdjani et les encouragent mźme. Par le biais d’affrontements entre Serbes et Albanais, ils veulent provoquer l’instabilité et placer le Kosovo en état d’urgence. Des politiciens sérieux et un gouvernement responsable n’agissent pas de la sorte.

    D. : Est-ce que les événements de Brdjani représentent un test pour un retour massif des Albanais dans le secteur nord du Kosovo, actuellement sous contrōle serbe ?

    O.I. : Aprčs de telles réactions, je ne pense pas que les Albanais vont revenir dans le nord du Kosovo. Il faudrait qu’il y ait un soldat de l’OTAN devant chaque maison. Il est difficile de penser que quiconque ait envie de rentrer aprčs avoir vu les manifestations.

    A.V. : Il faudrait que les autorités serbes s’engagent effectivement en faveur d’un retour des Serbes, ce que souhaitent les autorités du Kosovo. Or, il n’y a pour l’instant aucun retour massif des Serbes ni des Albanais, alors qu’il s’agit de gens qui ont été chassés de leurs foyers et privés de leurs droits fondamentaux.

    D. : Selon vos informations, est-ce que le gouvernement du Kosovo et Eulex prévoient une reprise de contrōle du nord du Kosovo par Pristina cette année ?

    O.I. : Cela provoquerait un bain de sang. Je ne doute pas que de telles idées existent, mais leur mise en œuvre serait un scénario catastrophe. Cela provoquerait des incidents de trčs grande ampleur.

    A.V. : On travaille déją ą la reprise de contrōle du nord du Kosovo. Il ne fait aucun doute que les autorités du Kosovo et Eulex vont rapidement réaliser cet objectif.

    D. : Les Serbes peuvent-ils s’opposer ą ce scénario ?

    O.I. : Je le répčte, si la communauté internationale ou Pristina choisissaient de reprendre le contrōle du nord, cela provoquerait un bain de sang. En réalité, cette attitude de la communauté internationale et de Pristina, visant ą provoquer des incidents, cherche ą cacher, par des provocations, le véritable problčme des Serbes comme des Albanais, qui est la pauvreté.

    A.V. : Je vous garantis que beaucoup de Serbes du nord du Kosovo souhaitent, tout comme les Albanais et les autorités de Pristina, unies ą la communauté internationale, que rčgnent la paix dans cette région. De mźme, ils rejettent les manifestations violentes et souhaiteraient que tous les citoyens puisse rentrer dans les foyers dont ils ont été chassés au cours du conflit ou aprčs celui-ci, indépendamment de la nationalité de chacun.

     

     

    http://balkans.courriers.info:80/spip.php?page=personnalite

    Le Courrier du Kosovo

    Adem Demaēi, la solitude d’un éternel contestataire

    Traduit par Nerimane Kamberi
    Figure symbolique de la cause nationale albanaise, Adem Demaēi ne cache pas son amertume envers la situation actuelle du Kosovo : prégnance du crime organisé et de la corruption, incompétence de dirigeants carriéristes... Pour ce chantre de l’union nationale, le peuple albanais doit se libérer de toute forme de tutelle internationale, et aucune paix véritable ne sera possible « avant cent ans » avec les Serbes. Portrait.

    Par Serbeze Haxhiaj

    JPEG - 58.7 ko
    Adem Demaēi

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Par une aprčs-midi pluvieuse, une jeep du gouvernement s’arrźte devant la porte d’Adem Demaēi. Pourtant, celui-ci ne fait pas partie des structures dirigeantes ni de l’administration du Kosovo.

    Il y a un an, le Premier ministre du Kosovo avait décidé qu’Adem Demaēi toucherait une pension beaucoup plus élevée que les autres retraités du pays et qu’il aurait ą sa disposition un chauffeur personnel. C’est sans doute un signe de respect et d’attention pour une des figures emblématiques de la résistance albanaise, une reconnaissance du gouvernement pour le sacrifice d’hommes comme Adem Demaēi.

    Au premier rang, dans une salle bondée, on le voit la main sur le cœur, murmurant l’hymne national entonné lors de cette séance commémorative. Adem Demaēi va s’adresser au public : son discours n’a pas changé, c’est celui qu’il a répété durant ses trente longues années de prison, celui qu’il tient toujours depuis.

    Le message qu’il transmet est simple : l’avenir des Albanais dans les Balkans passe par l’union nationale. « Nos dirigeants politiques ne doivent pas adopter une attitude servile envers la communauté internationale, envers les États-Unis et ceux qui considčrent que le Kosovo est encore en Serbie. Alors que les pays d’Europe font disparaitre les barričres qui les séparent, nous, Albanais, sommes divisés par des frontičres, uniquement pour satisfaire la Serbie ».

    Adem Demaēi est un de ces Albanais qui défendent l’idée d’une « nation » et non pas celle d’un « État ». Pour lui, l’État peut źtre découpé ou rétréci mais la nation demeure. Aujourd’hui, Adem Demaēi est toujours trčs critique contre les courants politiques qui dominé le Kosovo ces dix derničres années : celui d’Ibrahim Rugova et celui issu de l’UĒK. « Ceux qui ne jurent que par Rugova espčrent simplement conserver aussi longtemps que lui le pouvoir. Les autres se courbent devant l’autorité ».

    « J’ai refusé de faire partie de ces courants, de participer ą ces accords, de m’agenouiller devant la Serbie et devant le plan Ahtisaari. Un fossé s’est creusé entre eux et moi quand ils sont allés ą Rambouillet, en février 1999, quand ils accepté le marché que leur proposait Robin Cook [1] ».

    Adem Demaēi est le mźme qu’il y a dix ans quand, en sa qualité de représentant politique de l’UĒK, il appelait les négociateurs de Rambouillet ą ne pas faire de compromis et ą ne pas signer d’accord. Adem Demaēi considčre toujours que la stratégie de résistance initiée par Ibrahim Rugova était inefficace. Selon lui, ce dernier pensait avant tout ą sa carričre politique, ce qui l’a conduit ą faire des compromis qui ont nui au Kosovo.

    Aujourd’hui, il critique la situation du Kosovo qui, selon lui, ne fait qu’empirer. « La corruption et le crime organisé sont trčs importants. L’éducation et la santé sont dans un état pitoyable. Et nos dirigeants politiques n’ont toujours pas compris qu’ils devaient travailler pour faire avancer le Kosovo ».

    Lauréat du prix Sakharov pour les droits de la personne en 1989, il fut nominé pour le Prix Nobel de la Paix en 1996, une récompense finalement attribuée cette année-lą ą trois dirigeants qui ont pourtant échoué ą construire la paix : Yasser Arafat, Yitzak Rabin et Shimon Peres.

    L’Albanie et la solitude

    L’ancienne Albanie d’Enver Hoxha pour laquelle il a passé toutes ces années en prison n’existe plus. Son rźve est devenu un cauchemar. « Lorsque, ą mon retour de la cérémonie pour le prix Sakharov, je suis allé en Albanie, j’ai eu devant moi un tableau apocalyptique, comme si une bombe atomique m’était tombée sur la tźte. C’était ma mort...Je me suis dit ’mon Dieu pourquoi ne m’as-tu pas enlevé la vie, je n’aurais pas vu cette Albanie comme je la vois’. Ce fut une petite mort, la plus terrible de toutes, le désespoir le plus profond de tous les désespoirs. Ce pourquoi je m’étais battu, ce pourquoi j’avais rźvé et tout donné, tout cela n’était que l’enfer construit par Enver Hoxha ».

    Aujourd’hui, peu de choses ont changé dans sa vie, aprčs toutes ces années. Agé de 73 ans, il a eu deux enfants de son premier mariage et vit aujourd’hui avec sa seconde épouse. « Depuis ma sortie de prison, je n’ai toujours pas retrouvé une vie normale. Ni dans mon travail, ni dans ma vie familiale. Le matin, je me lčve tōt et je mange des céréales avec du lait. Ensuite, je lis les journaux, les nouvelles me préoccupent beaucoup. Mon emploi du temps est ensuite dicté par les appels téléphoniques que je reēois. Le temps passe trčs vite ». Mźme si ses journées sont bien remplies, Adem Demaēi se sent seul et cette solitude est liée ą son drame personnel. « Je me sens malheureux ą cause de la fuite du temps. La solitude me fait mal. Elle aurait été moins douloureuse si j’avais eu 5 ou 6 enfants et pas seulement deux. C’est comme si je n’avais pas eu de famille. Mon fils fait est médecin, ma fille est ą Londres ».

    Pour Adem Demaēi, c’est une grande perte, lui qui a grandi dans une famille de sept enfants. « J’aurais voulu źtre pčre de nombreux enfants, avoir beaucoup de petits-enfants ». « Si je revenais un demi-sičcle en arričre, je referais pourtant la mźme chose. J’étais né pour cette vie-lą. Je croyais que le communisme pouvait un jour triompher ».

    « Encore cent ans ennemis »

    Dix ans aprčs la guerre, Adem Demaēi pense que s’il participait ą la direction du pays, il n’accepterait aucun compromis. « En Serbie, rien n’a changé. Seuls changent les costumes et les postures, selon la mode ».

    L’idée de la réconciliation lui semble lointaine, trčs lointaine. La réconciliation ne sera pas possible tant que la Serbie n’aura pas demandé pardon, n’aura pas payé pour les dommages causés, tant qu’elle n’aura pas reconnu l’indépendance du Kosovo. Pour Demaēi, les Serbes et les Albanais seront encore ennemis pendant 100 ans.

    Pourtant, il pourrait źtre l’une des personnalités ą appeler ą la réconciliation. « L’ambassadeur de France ą Pristina m’a demandé de diriger un projet, un comité pour la réconciliation entre Albanais et Serbes. Mais je n’étais pas prźt car la Serbie doit demander pardon et payer une compensation pour tous les dommages causés aux Albanais »...

    Ses livres et son histoire

    Les longues années passées en prison lui ont permis de suivre la littérature albanaise et les publications internationales. Aujourd’hui, il dit ne plus pouvoir suivre les derničres publications, les nouveaux livres qui paraissent. « Je ne lis pas les nouveaux best-sellers qui arrivent sur le marché, ni les livres des auteurs que j’aime et que j’ai tant lu. Je consulte des ouvrages historiques qui m’aident pour les livres que je prépare. Il reste un peu de temps pour des livres ’hors menu’ ». Aprčs son livre L’amour quantité, il a écrit un roman quasi-autobiographique et s’est tourné vers le théātre.

    Aprčs le livre Mčre Shega et ses cinq filles, il devrait publier une trilogie Les cendres 99 qui, selon ses mots, sera un tableau spirituel, écrit, du drame des Albanais, et de son drame personnel.

    [1] Alors ministre des Affaires étrangčres britannique.

     

     

    http://www.kohajone.com/artikull.php?idm=41257

    PD, dakord me PLL e PBK per koalicion


    E Premte, 24 Prill 2009

    PD dhe PLL kane rene dakord dje, per te zyrtarizuar ne ditet e ardhshme koalicionin mes dy partive si dhe per bashkeqeverisje pas fitores se zgjedhjeve te 28 qershorit. Sekretari i Pergjithshem, Bode dhe nenkryetari i PD, Patozi, ne takimin me kreun e PLL, Spahia, kane perpiluar edhe piketat e ketij bashkepunimi. Gjithcka pritet qe te zyrtarizohet gjate diteve te ardhshme. PD ka nenshkruar deri tani marreveshje me nje sere partish te spektrit te se djathtes dhe qendres, duke arritur te konkretizoje koalicionin me te madh paraelektoral. Ky koalicion eshte konsideruar si koalicioni i fitores. "Me marreveshjen e arritur dje mes PD dhe PLL, pushon se funksionuari edhe e ashtuquajtura LZHK", thuhet ne njoftim. Te njejten marreveshje do te nenshkruaje dhe kryetari i PBK, Adriatik Alimadhi, i cili do te jete pjese e qeverisjes se djathte, nese fitohet nje mandat i ri .

     

     
    http://www.gazetastart.com/?faqe=shfaqlajm&lajmid=6825
     
    Sarkozy vizitė nė Tiranė - La France appuira la candidature de l'Albanie pour l'integration ą l'Union Européenne
    Paris -Presidenti francez Nicola Sarkozy ka mbėshtetur fuqishėm Shqipėrinė nė rrugėn e saj drejt integrimit evropian. Gjatė njė takimi me kryeministrin shqiptar Sali Berisha nė Paris, Sarkozy, ka shprehur mbėshtetjen e Francės pėr aplikimin e Shqipėrisė pėr statusin e vendit kandidat pėr nė Bashkimin Evropian. “Shqipėria, nė mėnyrė tė qartė, do tė jetė anėtare e BE-sė dhe nuk ka kthim mbrapa nė procesin e integrimit tė saj nė BE. Franca e mbėshtet kandidaturėn e Shqipėrisė pėr statusin e vendit kandidat nė BE”-theksoi Sarkozy.

    Presidenti Sarkozy u shpreh se tė gjitha arritjet e Shqipėrisė janė plotėsisht tė merituara, pasi asnjė vend tjetėr sa Shqipėria, nuk ka vuajtur nga njė diktaturė aq mizore. Franca mbėshtet tė gjithė proceset e zhvillimit dhe modernizimit tė Shqipėrisė. Kreu i Elyzesė shprehu falėnderimet gjithashtu, pėr mbėshtetjen qė qeveria shqiptare i jep biznesit francez. Ai u shpreh se qeveria franceze do tė punojė dorė mė dorė me qeverinė shqiptare dhe “ju do tė keni gjithmonė ndihmėn dhe mbėshtetjen tonė”.

    Kryeministri Berisha e falėnderoi gjithashtu, Presidentin Sarkozy pėr mbėshtetjen qė ai personalisht, qeveria dhe populli francez i kanė dhėnė Shqipėrisė pėr realizimin e ėndrrės pėr tė qenė anėtar i NATO-s, njė ėndėrr qė u bė realitet. Shqipėria, tha Kryeministri, ėshtė njė vend qė ka vuajtur shumė nga mungesa e sigurisė ndėr vite.

    “Sė shpejti do tė vizitoj vendin tuaj tė mrekullueshėm dhe do tė shoh nga afėr ndryshimet e mėdha tė Shqipėrisė”-tha mė tej Sarkozy. Kryeministri Berisha u shpreh se e gėzonte sė tepėrmi ky lajm dhe Presidenti Sarkozy do tė jetė Presidenti i parė francez qė viziton Shqipėrinė dhe se do tė pritet nga njė popull qė e do dhe e vlerėson, veēanėrisht njė popull mirėnjohės ndaj mbėshtetjes qė Presidenti Sarkozy dhe qeveria franceze i kanė dhėnė proceseve integruese tė Shqipėrisė.
    Nga: start
    25/04/2009
     
     
     
     
    http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=63097

    Aplikimi nė BE, delegacioni bėhet gati

    Zbardhet axhenda. Berisha, Basha e Bregu drejt Ēekisė mėngjesin e 28 prillit. Sarkozi: Do t‘ju mbėshtesim

    Erjon Ajazi

    Pėrcaktohet axhenda e delegacionit shqiptar qė do tė udhėtojė pas tri ditėsh drejt Ēekisė. Kryeministri Sali Berisha do tė dorėzojė mė 28 prill, nė Pragė, kėrkesėn e Shqipėrisė pėr statusin e vendit kandidat nė Bashkimin Evropian. Shefi i qeverisė shqiptare ka sigluar tashmė shkresėn zyrtare me tė cilėn do t‘i drejtohet Presidencės sė radhės sė Bashkimit Evropian, Ēekisė, pėr tė qenė vend kandidat pėr nė familjen evropiane.

    Delegacioni shqiptar qė do tė niset drejt kryeqytetit ēek mėngjesin e 28 prillit do tė kryesohet nga Kryeministri Sali Berisha dhe nė pėrbėrje do tė ketė ministrin e Punėve tė Jashtme, Lulzim Basha, dhe ministren e Integrimit, Majlinda Bregu. Burimet diplomatike shikojnė ende nė dyshim pjesėmarrjen e komisionerit pėr zgjerimin nė BE, Oli Rehn gjatė vizitės sė delegacionit shqiptar nė Ēeki. Pak ditė mė parė u dha lajmi se, pėr shkak tė axhendės, diplomati evropian mund tė mos shkojė nė Pragė, mė 28 prill. Mė 15 dhjetor tė vitit 2008, kur Mali i Zi paraqiti kėrkesėn pėr vend kandidat nė BE, Oli Rehn ishte i pranishėm nė Pallatin Elysse tė Francės, vendi qė kryesonte Presidencėn e radhės. Bashkimi Evropian ka sugjeruar palėn shqiptare qė statusin e kandidatit ta kėrkojė pas zgjedhjeve tė 28 qershorit, qė nė vlerėsimin e ndėrkombėtarėve do tė jenė testi mė i rėndėsishėm. Pavarėsisht kėsaj, menjėherė pas takimit nė Tiranė midis Kryeministrit Berisha dhe homologut grek, Kostas Karamanlis, qeveria nuk do tė humbasė kohė por do tė paraqesė kėrkesėn.

    Zyra e Protokollit nė Kryeministri ka pėrfunduar tashmė axhendėn zyrtare tė delegacionit shqiptar qė do tė niset tė martėn drejt Pragės. Nė mesditė, Shqipėria do tė finalizojė premtimin e Kryeministrit Berisha nė janar tė kėtij viti, kur tha se "Shqipėria do tė kėrkojė zyrtarisht statusin e vendit kandidat pėr nė BE pėrpara zgjedhjeve parlamentare". Ndonėse ende nuk ėshtė konfirmuar plotėsisht, para vizitės sė Kryeministrit Berisha nė Pragė, ai do tė takohet me ambasadoren e Ēekisė nė Tiranė, pėr tė detajuar hapat e fundit qė lidhen me qėllimin e vizitės sė qeverisė shqiptare drejt Pragės. Kryeministri Berisha, ministrat Basha e Bregu dhe njė ekip kėshilltarėsh do tė udhėtojnė tė vetėm drejt Ēekisė, duke mos pasur njė delegacion tė gjerė, siē ėshtė vėnė re gjatė vizitave tė kaluara. Mė e fundit ishte ajo e anėtarėsimit tė Shqipėrisė nė NATO me tė drejta tė plota, kur vendi qėndroi pėr disa ditė pa krerė shteti pėr shkak tė delegacionit tė gjerė.

    Nga 27 shtetet anėtare tė BE-sė, vendi i parė qė ka firmosur marrėveshjen e Stabilizim-Asociimit ėshtė Letonia, mė 26 tetor 2006, ndėrsa i fundit qė ka dhėnė "OK" pėr marrėveshjen e MSA-sė ėshtė Greqia, nė janar tė vitit 2009. Marrėveshja e MSA-sė pėr Shqipėrinė ka hyrė nė fuqi mė 1 prill tė kėtij viti. Nė janar tė vitit 2008, vendi ynė nėnshkroi marrėveshjen me Bashkimin Evropian pėr lehtėsimin e lėshimit tė vizave. Marrėveshja nuk ishte e vlefshme pėr Mbretėrinė e Bashkuar tė Britanisė sė Madhe dhe Irlandėn e Veriut, Irlandėn, Mbretėrinė e Danimarkės, Republikėn e Islandės dhe Mbretėrinė e Norvegjisė. Marrėveshja pėrcaktoi njė numėr procedurash tė thjeshtėsuara pėr nxjerrjen e vizave pėr njė kategori personash. Nė vitin 1991 janė vendosur marrėdhėniet diplomatike Shqipėri-Komuniteti Ekonomik Evropian. Pėrfitimi nga Programi PHARE ishte marrėveshja e parė me Bashkimin Evropian, qė u krye nė vitin 1992. Vetėm nė shtator tė vitit 1996, Parlamenti Evropian votoi pro rezolutės pėr ratifikimin e marrėveshjes sė Stabilizim-Asociimit, e cila i hapi rrugėn ratifikimit tė MSA nga 27 vendet anėtare tė Bashkimit Evropian.



    Rezoluta


    "Duhet tė plotėsohen kriteret e Kopenhagenit dhe reformat"


    PE: "Ok" hapjes sė BE-sė

    me vendet e Ballkanit


    Parlamenti Evropian miratoi dje njė rezolutė pėr Ballkanin, me 305 vota pro, 23 kundėr dhe 12 apstenime, ku konfirmon se anėtarėsimi i kėtyre shteteve nė familjen evropiane stabilizon rajonin. "Duhen plotėsuar kriteret e Kopenhagenit dhe secili vend vlerėsohet mbi nivelin e plotėsimit tė reformave tė kėrkuara", thuhet nė deklaratė. Parlamenti Europian thekson 4 pika nė kėtė rezolutė: zgjidhja e ēėshtjeve konfliktuale nė Ballkan, plotėsimi i kritereve pėr liberalizimin e vizave, bashkėpunimi me gjykatėn e Hagės dhe bashkėpunimi ndėrparlamentar mes parlamentit evropian dhe parlamenteve tė vendeve Ballkanike. Pėrsa i pėrket liberalizmit tė vizave, PE-ja thekson rėndėsinė e kėtij procesi si njė mjet pėr ta afruar popullin e rajonit me BE-nė. Por nė radhė tė parė kėrkohet qė vendet e Rajonit tė heqin vizat pėr njėri-tjetrin sa mė shpejt qė tė jetė e mundur dhe mė pas tė plotėsojnė kushtet individuale pėr heqjen e vizave. Nė njė pikė tė rezolutės thuhet se BE duhet tė shmangė krijimin e njė situate ku tė krijohen diferenca mes vendeve tė Ballkanit, veēanėrisht nė procesin e liberalizmit tė vizave, ēka do tė thotė se favorizohet liberalizimi pėr gjithė vendet e rajonit nė tė njėjtėn kohė. Gjithashtu nė kėtė rezolutė kėrkohet qė tė rriten fondet pėr bursa studimi pėr tė rinjtė e Ballkanit Perėndimor. Kėrkohet tė krijohet dhe njė kornizė investimi pėr rajonin nė 2010 qė do tė koordinojė tė gjithė fondet, huatė, apo grantet qė jepen nga BE. "Pėrsėrisim se progresi i secilit vend drejt Bashkimit Evropian varet nga pėrpjekjet individuale pėr tė pėrmbushur kriteret e Kopenhagenit dhe kushtet e procesit tė Stabilizim-Asociimit", deklaroi Presidenca e radhės sė Bashkimit Evropian. Unioni, nė nivelin e Kėshillit tė Ministrave tė Bujqėsisė dhe Peshkimit tė mbledhur nė Luksemburg, pranoi nė parim kėrkesėn e Malit tė Zi pėr statusin kandidat. Marrėveshja e arritur disa javė mė parė nė nivelin e pėrfaqėsuesve tė pėrhershėm tė vendeve anėtare tė BE-sė nė Bruksel u miratua nė Kėshillin e Parė, pa pritur Kėshillin e Ministrave tė Jashtėm qė mblidhet nė fillim tė javės qė vjen. Sipas procedurės, vendet anėtare i kėrkuan komisionit tė nisė hartimin e opinionit pėr gatishmėrinė e vendit pėr tė fituar statusin kandidat. Procesi, i cili mesatarisht zgjat rreth njė vit, nė rastin e Kroacisė dhe Maqedonisė, vendet e fundit qė kanė fituar kėtė status, ka marrė disa muaj mė shumė. Nėse gjithēka shkon mirė pėr Malin e Zi, siē deklaroi komisioneri evropian pėr zgjerimin, Oli Rehn, para pak kohėsh, procesi pritet tė mbyllet nga mesi i vitit 2010. Nė komunikatėn pėr shtyp tė lėshuar nga Presidenca Ēeke e BE-sė, pas vendimit nė Kėshillin e Ministrave tė Bujqėsisė dhe tė Peshkimit, pėrsėritet se ky akt konfirmon perspektivėn evropiane tė rajonit tė Ballkanit. Marrja e statusit realizohet vetėm pasi Komisioni Evropian tė hartojė njė opinion pozitiv, nė bazė tė tė cilit vendet anėtare kanė sėrish tė drejtėn e votės. Dėshmitė e qarta tė zbatimit tė detyrimeve nė kuadėr tė Marrėveshjes sė Stabilizim-Asociimit, pėrfshirė pjesėn tregtare tė saj, janė elementi kryesor pėr marrjen nė konsideratė tė aplikimit pėr anėtarėsim tė njė vendi. Mali i Zi dorėzoi kėrkesėn pėr statusin kandidat, qė nė gjuhėn institucionale tė BE-sė quhet aplikimi pėr anėtarėsim, mė 15 dhjetor nė Paris, gjatė Presidencės franceze tė unionit, e cila u pranua pas katėr muajsh.

    Francė, Berisha merr mbėshtetje nga Sarkozi


    Presidenti i Francės, Nikolas Sarkozi, ofroi dje mbėshtetjen e tij pėr statusin e kandidatit tė Shqipėrisė nė Bashkimin Evropian. "Shqipėria do tė jetė anėtare e BE-sė", tha Sarkozi gjatė takimit nė Pallatin Elysee me Kryeministrin Sali Berisha. Presidenti i Francės premtoi se shumė shpejt do tė vizitojė Tiranėn. Sipas zyrės sė shtypit tė Kryeministrit, Presidenti Sarkozi dha njė vlerėsim pėr kėrkesėn e Shqipėrisė nė lidhje me statusin e vendit kandidat. "S‘ka kthim mbrapa, do t‘ju mbėshtesim", mėsohet tė jetė shprehur Sarkozi. Nga takimi Berisha-Sarkozi, Shqipėrisė iu premtua edhe liberalizimi i vizave qė do tė vijė paralelisht me realizimin e reformave tė rėndėsishme nė vend. "Marrėveshja e MSA hyri nė fuqi, ne jemi marrė vesh me Presidencėn Ēeke pėr ta dorėzuar kėrkesėn pėrpara zgjedhjeve", u shpreh Berisha nė takimin me Presidentin e Francės. Gjatė vizitės nė Paris, Kryeministri Berisha dhe ministri Lulzim Basha u takuan edhe me shefin e diplomacisė franceze, Bernard Kushner, i cili theksoi mbėshtetjen e tij pėr liberalizimin e vizave me Shqipėrinė. Ministri i Jashtėm francez vlerėsoi reformat e qeverisė shqiptare, duke konstatuar se ato kanė ndryshuar vendin. "Franca mbėshtet kėrkesėn pėr statusin e Shqipėrisė nė BE, por edhe pėr liberalizimin e vizave sipas rekomandimeve qė janė dhėnė nga Bashkimi Evropian", u shpreh Kushner. Kryeministri mori pjesė gjithashtu nė konferencėn e organizuar pėr nder tė tij nė Paris, nga MEDEF, Shoqata Franceze e Biznesit dhe posaēėrisht nga presidenti i Kėshillit tė Drejtuesve tė Kompanive Franceze, Ēarles Paradis. Delegacioni shqiptar kryesohet nga Kryeministri Berisha, i cili ėshtė duke vizituar Francėn me ftesėn e Presidentit Sarkozi. Pjesė e delegacionit janė edhe ministri i Jashtėm, Lulzim Basha, drejtori i kabinetit tė Kryeministrit, Arben Imami, dhe njė pjesė e kėshilltarėve tė Kryeministrit.


     
     
     
    http://www.kohajone.com/html/artikull_41304.html
     
    Sarkozi, mbeshtetje te forte per Berishen
    F.Mejdini
    E Shtune, 25 Prill 2009

    Presidenti francez ka deklaruar dje nje mbeshtetje te forte sic tha, per qeverine shqiptare dhe kreun e saj Sali Berisha. Ne pallatin "Elize", Nikolas Sarkozi, falenderoi Berishen per mberritjen dhe e siguroi se integrimi i Shqiperise ne Bashkimin Evropian eshte i sigurt, madje i afert. Sarkozi nxiti qeverine shqiptare te dergoje aplikimin per vend kandidat te BE, sa me pare, duke theksuar se "nuk do te kete kthim prapa". Kurse nenvizoi se plani per liberalizimin e vizave per shqiptaret, gjen mbeshtetje te palekundur nga Parisi zyrtar, duke rritur shpresat se vendimi per vendin tone eshte ceshtje muajsh.

    Sarkozi

    Ne pallatin "Elize", Presidenti Sarkozi i shprehu Kryeministrit Berisha mbeshtetjen e fuqishme te Frances per integrimin e Shqiperise ne Bashkimin Evropian. "Shqiperia, ne menyre te qarte, do te jete anetare e BE-se dhe nuk ka kthim mbrapa ne procesin e integrimit te saj ne BE", deklaroi Sarkozi. "Franca, - u shpreh Presidenti, - e mbeshtet kandidaturen e Shqiperise per statusin e vendit kandidat ne BE. Sarkozi u shpreh se te gjitha arritjet e Shqiperise jane plotesisht te merituara, "pasi asnje vend tjeter sa Shqiperia, nuk ka vuajtur nga nje diktature aq mizore". Kurse premtoi se "qeveria franceze do te punoje dore me dore me qeverine shqiptare dhe ju do te keni gjithmone ndihmen dhe mbeshtetjen tone". Presidenti premtoi dhe mberritjen ne Shqiperi: "Se shpejti do te vizitoj vendin tuaj te mrekullueshem dhe do te shoh nga afer ndryshimet e medha te Shqiperise".

    Berisha

    Kryeministri yne, theksoi faktin se 96 per qind e shqiptareve e mbeshtet integrimin ne BE dhe vleresoi se kjo ben qe ky proces te jete i vazhdueshem dhe i pakthyeshem. Ketu ai beri dhe nje kujtese: Shqiperia eshte nje vend qe ka vuajtur shume nga mungesa e sigurise nder vite. Duke dale nga nje diktature e eger, eshte nje nga vendet qe e ka vuajtur me shume mungesen e sigurise, ndaj anetaresimi ne NATO ben qe Shqiperia te ndertoje lirine dhe demokracine e saj, duke u ndjere edhe me e sigurt", - pohoi Berisha. Ky eshte nje inkurajim i ri per te vazhduar thellimin e reformave dhe ju siguroj, - vijoi Kryeministri - per vendosmerine e qeverise shqiptare per te vazhduar ne kete rruge. Nga ana tjeter, Berisha pranoi se per realizimin e ketyre dy projekte te medha dhe per t'i ndryshuar faqen Shqiperise, jane ndermarre reforma te thella, shpesh here te veshtira, por shtoi se "kjo ishte rruga e vetme qe shqiptaret te shohin te realizuar endrren e tyre per integrimin ne NATO dhe ate ne BE". Sakaq, Berisha premtoi se qeveria do te beje te gjithe hapat e nevojshem qe zgjedhjet te jene te lira dhe te ndershme.

     
     
    http://www.gazetatema.net/index.php?gjuha=0&category=0&id=5122
    back | 24.04.2009

    Berisha blen vizitėn nė Francė me 17 helikopterė ushtarakė

    Nga Enton Palushi
    Berisha blen vizitėn nė Francė me 17 helikopterė ushtarakė

    Qėllimi i vizitės sė kryeministrit shqiptar, Sali Berisha, nė Francė, ėshtė lobimi i qartė pėr tė blerė 17 helikopterė ushtarakė nga njė kompani franceze. Lajmin e bėjnė tė ditura mediet franceze. Njė raport i agjencisė Reuters, sė cilės i referohet dhe revista e mirėnjohur franceze “L’Express”, thekson se pėr kėtė qėllim ėshtė mbajtur dhe takimi nė pallatin presidencial.

    Sipas saj, kompania Eurocopter, njė kompani me shumicė aksionesh tė shtetit francez, synon marrjen e kėtyre helikopterėve, qė Shqipėria ka planifikuar t’i blejė pas anėtarėsimit nė NATO. Ajo ēka ėshtė e rėndėsishme, ėshtė qė nė garė janė tri kompani, Eurocopter, pėr tė cilėn lobojnė francezėt, Agusta, njė kompani italiane qė i pėrket grupit Finmeccania, dhe kompania amerikane Sikorski qė i pėrket grupit United Technologies.

    Siē raporton “L’Express”, Eurocopter e dėshiron kėtė tender, pasi bėhet fjalė pėr njė shumė tė majmė, e cila ėshtė parashikuar tashmė nė buxhet.

    “Presidenti francez dhe Sali Berisha ranė dakord veē tė tjerash qė tė intensifikojnė marrėdhėniet ekonomike mes Parisit dhe Tiranės, qė janė pak tė zhvilluara, dhe Nicolas Sarkozy nėnvizoi rėndėsinė, nisur nga ambiciet evropiane tė Shqipėrisė, e projektit tė blerjes sė 17 helikopterėve ushtarakė.

    Eurocopter, filiali i EADS, ėshtė nė garė pėr kėtė kontratė tė shumėdėshiruar edhe nga italianėt e Agusta (grupi Finmeccanica) dhe amerikanėt e Sikorsky (filial i grupit United Technologies)”, - raporton “L’Express”.

    Kryeministri, Sali Berisha, e ka pėrdorur kėshtu kėtė vizitė pėr tė marrė mbėshtetje nga Franca, njė vend i rėndėsishėm i BE, nė prag tė aplikimit pėr marrjen e statusit kandidat.

    Gjithēka ėshtė pjesė e njė historie tė qartė lobimi qė nis qė nga marrėdhėniet e mira me ambasadoren franceze. Prej kohėsh nė valėt e televizionit kombėtar “Klan”, njė televizion nėn ndikimin absolut tė kryeministrit, Sali Berisha, transmetohet njė spot i kompanisė Eurocopter, e cila synon tė sjellė helikopterėt ushtarakė nė Shqipėri.



    Pėrdorimi elektoral i njė vizite


    Qė njė takim mes kryeministrit shqiptar dhe presidentit francez nuk pėrjetohet njėsoj, si nė Shqipėri, ashtu dhe nė Francė, kjo ėshtė afėrmendsh.

    Qė njė takim i tillė tė pėrdoret sidomos nė prag-fushate, sidomos nga vende tė botės sė tretė si Shqipėria, edhe kjo nuk do shumė pėr t’u kuptuar.

    Qė Shqipėrisė i duhet njė mbėshtetje nga njė vend i njohur evropian tani qė bėn aplikimin pėr nė BE, dhe kjo ėshtė dihet, pėr shkak se evropianėt e kanė kundėrshtuar ashpėr aplikimin, duke e quajtur lėvizje elektorale.

    Qė asnjė palė nuk thotė zyrtarisht asgjė konkrete pėr takimin, edhe kjo ėshtė mė se e qartė.

    Qė Berisha do takohet me presidentin francez, Sarkozy, kjo dihet prej ditėsh, e madje termi tźte-ą-tźte na ėshtė bėrė refren.

    Por shihni njoftimet zyrtare tė Presidencės franceze dhe Kryeministrisė shqiptare pėr tė kuptuar se si pėrdoret ky takim nga pala shqiptare. Fjalė tė tilla si fuqimisht, plotėsisht, ngrohtėsisht, historik mbizotėrojnė nė tė paktėn 6 paragrafėt e parė tė njoftimit me 14 paragrafė. Njoftimi i palės franceze ka vetėm njė tė tillė.


    Njoftimi i Presidencės franceze


    Bisedė me zotin Sali Berisha, kryeministėr i Republikės sė Shqipėrisė


     

    Presidenti i Republikės, Sarkozy, priti kryeministrin e Shqipėrisė, Berisha, tė premten nė 24 prill nė orėn 5 e gjysmė nė pallatin Élysée. Biseda u bazua kryesisht nė marrėdhėniet e Francės me Shqipėrinė dhe nė perspektivėn e bashkėpunimit. Ēėshtjet evropiane dhe rajonale zunė vend, teksa Marrėveshja e Stabilizim- Asociimit mes Shqipėrisė dhe BE ka hyrė nė fuqi mė 1 prill dhe Shqipėria ėshtė bėrė anėtare e NATO-s nė samitin e Strasburg-Kehl-it mė 3-4 prill tė kėtij viti.


    Njoftimi i Kryeministrisė shqiptare


    Presidenti Sarkozy mbėshtet plotėsisht kryeministrin Berisha


    - Presidenti Sarkozy: Franca mbėshtet fuqimisht integrimin e Shqipėrisė nė Bashkimin Evropian dhe e mbėshtet statusin e vendit kandidat tė saj nė BE

    Kryeministri Berisha u prit sot nė njė takim nga Presidenti i Francės, Nicolas Sarkozy, nė pallatin Élysée.

    Presidenti Sarkozy, pasi i uroi mirėseardhjen kryeministrit Berisha, e falėnderoi qė iu pėrgjigj ftesės sė tij pėr tė vizituar Élysée dhe i uroi mirėseardhjen nė Aleancėn e Atlantikut tė Veriut, duke i shprehur edhe mirėnjohjen dhe falėnderimin pėr pjesėmarrjen e Shqipėrisė me forcat e saj pėrkrah NATO-s nė operacionet e saj, si dhe pėrkrah forcave tė Kombeve tė Bashkuara nė Ēad.

    Kryeministri Berisha, pasi e falėnderoi presidentin Sarkozy pėr pritjen dhe takimin e ngrohtė e miqėsor, u shpreh se takimi mes tyre ėshtė njė hap i rėndėsishėm historik nė marrėdhėniet mes dy vendeve.

    Presidenti Sarkozy i shprehu kryeministrit Berisha mbėshtetjen e fuqishme tė Francės pėr integrimin e Shqipėrisė nė Bashkimin Evropian. Shqipėria, nė mėnyrė tė qartė, do tė jetė anėtare e BE dhe nuk ka kthim mbrapa nė procesin e integrimit tė saj nė BE. Franca, u shpreh Presidenti Sarkozy, e mbėshtet kandidaturėn e Shqipėrisė pėr statusin e vendit kandidat nė BE.

    Kryeministri Berisha falėnderoi presidentin francez pėr mbėshtetjen e qartė qė i jep integrimit tė Shqipėrisė nė BE, duke theksuar faktin se 96 pėr qind e shqiptarėve e mbėshtet integrimin nė BE dhe kjo bėn qė ky proces tė jetė i vazhdueshėm dhe i pakthyeshėm.

    Presidenti Sarkozy u shpreh se tė gjitha arritjet e Shqipėrisė janė plotėsisht tė merituara, pasi asnjė vend tjetėr sa Shqipėria, nuk ka vuajtur nga njė diktaturė aq mizore.



    Edi Paloka: Berisha nė Francė pėr tė treguar si ruhet rritja ekonomike pozitive

    Qė kur lajmi se Shqipėria do ketė rritje pozitive nė rajon ėshtė pėrhapur nė gjithė botėn, deputetėt e djathtė s’po lėnė vend pa treguar me krenari njė gjė tė tillė. Edhe pse rritja do jetė 0.4 pėr qind, sėrish ata janė tė gėzuar. Madje, njėri prej tyre, deputeti Edi Paloka, duke folur nė njė emision televiziv, tha se kryeministri shqiptar, Sali Berisha, ndodhet nė Francė pikėrisht pėr kėtė arsye, pėr t’u dhėnė njė leksion liderėve franceze se si tė drejtojnė ekonominė e tyre.

    Dy ditė mė parė, kryeministri, Sali Berisha, sulmoi ashpėr FMN, duke theksuar se ajo po i zhyt vendet nė varfėri, duke lėnė tė nėnkuptohet se largimi i saj lidhej pikėrisht me kėtė ēėshtje.

    Vende nė zhvillim, si Kina dhe India, parashikojnė gjithashtu rritje pozitive, por janė jashtėzakonisht tė theksuara se kanė megjithatė rėnie prej disa pikėsh nė rritjen ekonomike. Por nė Shqipėri, edhe pse pritet qė rėnia tė jetė drastike pėr ekonominė, askush nuk flet pėr kėtė ēėshtje. Rėndėsi ka qė rritja tė jetė pozitive. Edhe pse 0.4.

     

     

     

    http://www.korrieri.com/Politike/1013.html    25/04/2009

    Berisha nė Francė pėr statusin “kandidat” dhe pėr bilancin qeverisės  

     

    Kryeministri Sali Berisha do tė takohet sot me presidentin francez, Nikola Sarkozi dhe me ministrin e Jashtėm francez, Bernard Kushner. Po ashtu, kreu i qeverisė shqiptare do tė marrė pjesė edhe nė njė Konferencė nė Paris nga MEDEF (Mouvement d’Entreprises de France), ku mbi 30 pėrfaqėsues tė kompanive dhe grupeve bankare dhe financiare mė tė rėndėsishme tė Francės kanė shprehur interes tė madh pėr t’u njohur me potencialet ekonomike tė vendit tonė. Burimet zyrtare tė qeverisė shqiptare nuk japin shumė detaje pėr vizitėn, por Ministria e Jashtme franceze bėn tė ditur se nė takimin me kryediplomatin Kushner, kryeministri Berisha do tė diskutojė pikėrisht pėr aplikimin e pritshėm tė Shqipėrisė nė Bashkimin Evropian. Po ashtu, nė njoftimin e saj, diplomacia franceze bėn tė ditur se Kushner do tė japė njė qėndrim pėr hapin qė do tė marrė vendi ynė, pasi Berisha tė ketė dhėnė versionin e tij. Ndėrkohė, njė takim tjetėr i rėndėsishėm ėshtė edhe ai me investitorėt francezė, takimi i cili do tė mbahet nga ora 8:30 deri nė 10:30 e paradites sė sotme. Sikurse bėhet e ditur nga letra qė u ka dėrguar investitorėve francezė drejtori i pėrgjithshėm i MEDEF-it, Tierri Kurtein, nė kėtė takim do tė bėhet bilanci i qeverisjes 4-vjeēare tė kryeministrit Sali Berisha dhe do tė diskutohet edhe pėr programin e tij qeverisės, nė rast se nė zgjedhjet e ardhshme do tė ketė sėrish mandatin qeveritar. Ndėrkohė, nė letrėn e Kurteinit, drejtuar investitorėve, thuhet se ekonomia shqiptare ka nisur tė preket nga kriza ekonomike, pavarėsisht se qeveria shqiptare garanton vazhdimėsinė e projekteve, veēanėrisht nė turizėm dhe infrastrukturė.

    K. Kuēaj

     

     

    http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=17904

    Sarkozy mbėshtet Berishėn; “Franca, pro aplikimit, anėtarėsimi i Shqipėrisė, i pakthyeshėm”
    VALENTINA MADANI


    Kryeministri Sali Berisha merr mbėshtetjen e fortė tė Francės pėrmes Presidentit Nicolas Sarkozy pėr kandidimin e Shqipėrisė nė BE dhe lėvizjen e lirė tė shqiptarėve drejt zonės “Shengen”. Pasditen e djeshme, Presidenti francez priti nė Pallatin Elyzee, Kryeministrin shqiptar Sali Berisha me urimin e parė pėr anėtarėsimin e Shqipėrisė nė NATO. Presidenti Sarkozy i shprehu Kryeministrit Berisha mbėshtetjen e fuqishme tė Francės pėr integrimin e Shqipėrisė nė Bashkimin Evropian, duke i vėnė nė dukje se anėtarėsimi i Shqipėrisė, tashmė ėshtė njė proces i pakthyeshėm. Presidenti francez shprehu besimin se Shqipėria, nė mėnyrė tė qartė, do tė jetė anėtare e BE-sė dhe nuk ka kthim mbrapa nė procesin e integrimit tė saj nė BE. “Franca mbėshtet kandidaturėn e Shqipėrisė pėr statusin e vendit kandidat nė BE”, - deklaroi z. Sarkozy. Kryeministri Berisha falėnderoi Presidentin francez pėr mbėshtetjen e qartė qė i jep integrimit tė Shqipėrisė nė BE, duke theksuar faktin se 96 pėr qind e shqiptarėve e mbėshtet integrimin nė BE dhe kjo bėn qė ky proces tė jetė i vazhdueshėm dhe i pakthyeshėm. Presidenti Sarkozy u shpreh se tė gjitha arritjet e Shqipėrisė janė plotėsisht tė merituara, pasi asnjė vend tjetėr sa Shqipėria, nuk ka vuajtur nga njė diktaturė aq mizore. Franca mbėshtet tė gjitha proceset e zhvillimit dhe modernizimit tė Shqipėrisė. Presidenti Sarkozy shprehu falėnderimet gjithashtu pėr mbėshtetjen qė qeveria shqiptare i jep biznesit francez. Ai u shpreh: “Qeveria franceze do tė punojė dorė mė dorė me qeverinė shqiptare dhe ju do tė keni gjithmonė ndihmėn dhe mbėshtetjen tonė”. Kryeministri Berisha e falėnderoi gjithashtu Presidentin Sarkozy pėr mbėshtetjen qė ai personalisht, qeveria dhe populli francez i kanė dhėnė Shqipėrisė pėr realizimin e ėndrrės pėr tė qenė anėtar i NATO-s, njė ėndėrr qė u bė realitet. “Shqipėria, - tha Kryeministri, - ėshtė njė vend qė ka vuajtur shumė nga mungesa e sigurisė ndėr vite. Duke dalė nga njė diktaturė e egėr, ėshtė njė nga vendet qė e ka vuajtur mė shumė mungesėn e sigurisė, ndaj anėtarėsimi nė NATO bėn qė Shqipėria tė ndėrtojė lirinė dhe demokracinė e saj, duke u ndier edhe mė e sigurt. Ky ėshtė njė inkurajim i ri pėr tė vazhduar thellimin e reformave dhe ju siguroj, - vijoi Kryeministri, - pėr vendosmėrinė e qeverisė shqiptare pėr tė vazhduar nė kėtė rrugė. Pėr realizimin e kėtyre dy projekteve tė mėdha dhe pėr t’i ndryshuar faqen Shqipėrisė, - tha Kryeministri, - ne kemi ndėrmarrė reforma tė thella, shpeshherė tė vėshtira, por kjo ishte rruga e vetme qė shqiptarėt tė shohin tė realizuar ėndrrėn e tyre pėr integrimin nė NATO dhe atė nė BE”. Nė kuadėr tė thellimit tė reformave, Kryeministri Berisha theksoi se qeveria do tė vazhdojė tė luftojė me vendosmėri kundėr krimit tė organizuar dhe korrupsionit. Kryeministri Berisha e njohu Presidentin Sarkozy edhe me reformat e ndėrmarra nė fushėn ekonomike, si dhe u shpreh se do t’i ishte shumė mirėnjohės Presidentit Sarkozy tė nxiste afrimin dhe ardhjen nė Shqipėri tė investitorėve francezė. Kryeministri shprehu kėnaqėsinė qė disa kompani franceze po operojnė me sukses nė Shqipėri. “Njė faktor i rėndėsishėm, - shtoi Kryeministri, - ėshtė edhe fakti se nė Shqipėri do tė gjeni njė vend frankofon, i cili e preferon gjuhėn franceze. Investimet e kompanive franceze, me mbėshtetjen edhe tė qeverisė shqiptare, - siguroi Kryeministri, - do tė jenė njė histori suksesi nė Shqipėri. Ne jemi njė vend i vogėl, - u shpreh Kryeministri, - por me potenciale shumė tė mėdha nė energjitikė, nė minerale, turizėm, kemi njė krah pune ndėr mė tė favorshmit nė Evropė. Ne kemi ndėrmarrė reforma tė mėdha ekonomike, bėmė ligjin pėr partneritetin publik privat, nė 3-4 vite, ne do tė kemi njė rrjet tė ri infrastrukturor, duke qenė se kemi trashėguar njė rrjet tė prapambetur, por mbi tė gjitha, pėr qeverinė time ėshtė dhe do tė mbetet prioritet arsimimi i fėmijėve dhe tė rinjve tanė”.

    Duke u ndalur nė zgjedhjet parlamentare tė qershorit, Kryeministri Berisha tha se qeveria qė ai kryeson, do tė bėjė tė gjithė hapat e nevojshėm qė zgjedhjet tė jenė tė lira e tė ndershme. “Njė hap i rėndėsishėm nė kėtė drejtim, - tha Kryeministri, - ėshtė edhe pajisja e shtetasve shqiptarė me letėrnjoftimet elektronike dhe pasaportat biometrike”. Presidenti Sarkozy u shpreh: “Sė shpejti do tė vizitoj vendin tuaj tė mrekullueshėm dhe do tė shoh nga afėr ndryshimet e mėdha tė Shqipėrisė”. Kryeministri Berisha u shpreh se e gėzonte sė tepėrmi ky lajm dhe Presidenti Sarkozy do tė jetė Presidenti i parė francez qė viziton Shqipėrinė dhe se do tė pritet nga njė popull qė e do dhe e vlerėson, veēanėrisht njė popull mirėnjohės ndaj mbėshtetjes qė Presidenti Sarkozy dhe qeveria franceze u kanė dhėnė proceseve integruese tė Shqipėrisė.





    Kouchner: Shqipėria ka ndryshuar. Reformat e Berishės, jashtėzakonisht tė shpejta dhe efikase



    “Shqipėria ka ndryshuar pėrmes reformave jashtėzakonisht tė shpejta dhe efikase tė ndėrmarra nga Kryeministri Sali Berisha”. Kėshtu i tha dje Kryeministrit tė Shqipėrisė Sali Berisha, ministri i Jashtėm i Francės, z. Bernard Kouchner gjatė pritjes nė Paris. Tė pranishėm nė takim ishin dhe ministri i Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, z. Lulzim Basha, ambasadorja e Francės nė Tiranė, znj. Maryce Daviet, dhe delegacionet pėrkatėse. Kryeministri Berisha falėnderoi z.Kouchner pėr mikpritjen dhe i shprehu mirėnjohjen pėr kontributin e tij personal, tė qeverisė dhe popullit francez nė tė gjitha proceset integruese tė Shqipėrisė dhe zhvillimin e saj. Ministri i Jashtėm francez pėrgėzoi Kryeministrin Berisha dhe qeverinė shqiptare pėr reformat jashtėzakonisht tė shpejta dhe efikase. “Zhvillimi i Shqipėrisė dhe reformat e thella qė e kanė ndryshuar rrėnjėsisht atė, janė nė sytė e tė gjithėve dhe e gjithė bota po sheh kėto ndryshime”, - u shpreh ai. Z. Kouchner nėnvizoi veēanėrisht luftėn shumė efikase dhe tė suksesshme, me zero tolerancė, kundėr krimit tė organizuar dhe korrupsionit. “Tashmė Shqipėria, - u shpreh z. Kouchner, - ka njė imazh tė ri nė sytė e Evropės dhe gjithė botės dhe ajo ėshtė njė vend i sigurt, ku tė gjithė investitorėt francezė, por edhe turistėt, e vizitojnė me kėnaqėsi atė”. Duke u ndalur nė investimet nė Shqipėri, Kryeministri Berisha siguroi se qeveria shqiptare dhe tė gjitha institucionet e saj, do tė vazhdojnė tė mbėshtesin me tė gjitha mėnyrat investitorėt e huaj, nė mėnyrė qė investimet e tyre nė vendin tonė tė jenė njė histori suksesi. Nga ana e tij, z. Kouchner tha se ai vetė do tė organizonte shumė shpejt njė delegacion me pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė biznesit francez, tė cilėt do tė vizitojnė Shqipėrinė. Ata do tė njihen nga afėr me potencialet e mėdha tė vendit, duke paraqitur edhe projekte tė qarta dhe tė sakta bashkėpunimi, nė fushėn e energjitikės, nė shfrytėzimin e pasurive minerale, nė fushėn e turizmit, duke qenė se Franca ka si traditė ndėrtimin e resurseve turistike nė botė, si dhe nė fusha tė tjera. Kryeministri Berisha e falėnderoi z. Kouchner pėr angazhimin e tij personal pėr tė udhėhequr delegacionin e biznesit francez nė kėtė vizitė shumė tė rėndėsishme. Duke u ndalur nė ecurinė e suksesshme tė reformave ekonomike nė Shqipėri, ministri i Jashtėm Kouchner tha se ato janė arritur falė punės sė qeverisė nė fushėn ekonomike, nė legjislacionin fiskal, nė krijimin e njė klime tė favorshme pėr biznesin, krijimin e njė imazhi tė ri pėr vendin, falė luftės me zero tolerancė kundėr korrupsionit dhe krimit tė organizuar etj. Ministri i Jashtėm francez, Kouchner, shprehu pėrgėzimet e tij pėr anėtarėsimin e Shqipėrisė nė NATO dhe tha se projekti tjetėr madhor ėshtė integrimi i saj nė Bashkimin Evropian, ku 70 pėr qind e shqiptarėve e dėshirojnė dhe e mbėshtesin atė. Kjo mbėshtetje ėshtė njė motivim i madh pėr qeverinė pėr tė ecur mė tej nė kėtė drejtim. Kryeministri Berisha u shpreh se sė shpejti qeveria shqiptare do tė paraqesė aplikimin e kandidaturės pėr nė BE dhe se qeveria shqiptare e sheh kėtė proces si njė proces tė vazhdueshėm dhe tė pandalshėm, tė bazuar nė meritat e reformave tė realizuara nė vend. Nga ana e tij, ministri i Jashtėm Kouchner tha se rruga qė po ndjek qeveria shqiptare, duke e quajtur procesin e integrimit nė BE tė vazhdueshėm, tė pandalshėm dhe tė bazuar nė meritė, ėshtė rruga mė e matur e zgjedhur prej saj. Ai theksoi se ėshtė shumė i rėndėsishėm fakti qė qeveria shqiptare nuk po ndalet dhe po vazhdon nė ruajtjen, thellimin dhe forcimin e kėtyre meritave dhe reformave. Ndėrkohė, edhe nė konferencėn pėr shtyp qė pasoi takimin mes Kryeministrit Berisha dhe ministrit tė Jashtėm francez, z. Kouchner, duke iu pėrgjigjur interesimit tė medias, z. Kouchner u shpreh qartėsisht se Franca mbėshtet kėrkesėn pėr kandidimin e Shqipėrisė nė BE, si dhe procesin e liberalizimit tė vizave pėr lėvizjen e lirė tė qytetarėve shqiptarė, bazuar nė reformat e realizuara. Tė dy personalitetet u ndalėn edhe nė diskutimin e projekteve tė pėrbashkėta nė fushėn kulturore, tė arsimit etj.









    Biznesi francez, konferencė pėr nder tė Berishės



    Kryeministri Sali Berisha mori pjesė dje nė konferencėn e organizuar pėr nder tė tij nė Paris, nga MEDEF, Shoqata Franceze e Biznesit dhe posaēėrisht nga presidenti i Kėshillit tė Drejtuesve tė Kompanive Franceze, z. Charles Paradis. Tė pranishėm nė kėtė konferencė ishin pėrfaqėsuesit mė tė rėndėsishėm tė biznesit francez, tė korporatave tė mėdha, tė grupeve bankare, grupeve tė menaxhimit etj., tė cilėt me pjesėmarrjen e tyre tė gjerė kishin treguar njė interes shumė tė madh pėr vizitėn e Kryeministrit Berisha nė Paris. “Ky takim, - theksoi Kryeministri Berisha, - bėhet nė njė periudhė mjaft tė rėndėsishme pėr zhvillimin jo vetėm tė Shqipėrisė, por tė gjithė rajonit, veēanėrisht nė proceset e integrimit euroatlantik tė kėtyre vendeve, tė cilat kanė bėrė njė progres tė jashtėzakonshėm nė projektet e tyre pėr zhvillimin dhe forcimin e demokracive. Shpallja e pavarėsisė sė Kosovės dhe e Malit tė Zi, e ka bėrė rajonin tonė njė rajon mė tė lirė se kurrė mė parė”. Gjithashtu, Kryeministri vuri nė dukje se hyrja nė NATO e Shqipėrisė dhe Kroacisė e ka bėrė gjithashtu rajonin mė tė sigurt se kurrė mė parė dhe ka shtuar vlerat e lirisė dhe demokracisė. Kryeministri u ndal nė politikat ekonomike tė ndjekura nga qeveria dhe theksoi se qeveria shqiptare ka prezantuar njė buxhet, i cili i lejon Shqipėrisė qė tė ruajė ekuilibrin makro-ekonomik tė vendit. Shqipėria, pėrmes ndjekjes sė kritereve dhe politikave fiskale tė saj, ka arritur tė ruajė objektivin e stabilitetit makro-ekonomik tė vendit. “Qeveria shqiptare ka mbėshtetur dhe ka marrė tė gjithė hapat e nevojshėm pėr krijimin e njė klime sa mė tė favorshme tė biznesit dhe afrimin nė kėtė mėnyrė tė sa mė shumė investitorėve tė huaj nė vendin tonė”, - tha Kryeministri. Berisha shprehu bindjen se ekonomia shqiptare do t’u rezistojė pasojave tė krizės globale, duke njohur rritje edhe pėr vitin 2009. Nė kėtė kontekst, Kryeministri tha se tė gjithė investitorėt qė kanė nisur projektet e tyre nė Shqipėri, nuk kanė njohur lėkundje, ndalje e aq mė pak tėrheqje nga projektet e tyre madhore, me gjithė krizėn ekonomike globale. Vetėm nė muajin dhjetor janė nėnshkruar kontrata koncesionare nė fushėn e energjitikės prej 3.5 miliardė dollarėsh. Kjo tregon se Shqipėria vazhdon tė ngjallė interes tė madh nė fusha tė ndryshme tė ekonomisė sė saj. Me gjithė krizėn financiare botėrore, Kryeministri theksoi se, pėr vitin 2008, ekonomia shqiptare ka njohur njė rritje tė konsiderueshme prej 8 pėr qind, duke shprehur besimin se edhe pėr vitin 2009 do tė ketė rritje ekonomike. 




      

     

     

    http://balkans.courriers.info:80/article12519.html
     
    Mapo

    Albanie : comment lutter contre la vendetta ?

    Traduit par Mandi Gueguen
    Sur la Toile :
    Publié dans la presse : 16 mars 2009
    Mise en ligne : jeudi 23 avril 2009
    La vendetta demeure toujours un mal endémique, principalement dans le nord de l’Albanie. Le directeur général de la police d’État, Ahmet Prenēi, explique les réalités et les causes sociales de ce phénomčne, tout en revenant sur les liens entre la vendetta et le kanun. La généralisation de la vendetta depuis le début des années 1990 est avant tout une conséquence des bouleversements sociaux que connaīt le pays. Entretien.

    Par Ben Andoni

    JPEG - 82.2 ko
    Ahmet Prenēi

     

     

     

     

     

     

    Mapo (M.) : La pratique de la vendetta est un problčme majeur pour notre société et la sécurité des citoyens de ce pays. Comment la police gčre-t-elle ce problčme ?

    Ahmet Prenēi (A.P.) : Tout d’abord, il faut cerner les racines sociologiques du problčme. Ainsi, nous pensons que le phénomčne a pris de l’ampleur aprčs la chute du régime communiste, particuličrement au nord du pays. L’autoritarisme du régime a eu pour effet de maītriser l’utilisation des méthodes prescrites par le Kanun. Il semblerait que la fin de la dictature ait favorisé la résurgence de la vengeance privée. La société sortait de prčs de 50 ans de léthargie, les vielles coutumes, dont le kanun, se sont réveillées avec elle. La vengeance privée ą notamment été employée pour régler des conflits, le plus souvent ceux liés aux litiges de propriété hérités du systčme despotique d’Enver Hoxha.

    La période de transition a eu ceci de particulier qu’elle a littéralement brisé les repčres d’une société. Or les bouleversements, liés ą la brutalité du changement, ont favorisé la réappropriation de la tradition, faute de valeurs stables vers lesquelles se tourner immédiatement aprčs la chute du régime. Malheureusement, aprčs des décennies passées sans kanun, on ne sait plus vraiment comment celui-ci fonctionne. Sans connaissance précise du code, on s’en tiendra donc ą une version anarchique de celui-ci, d’oł l’explosion de violence des années 1990.

    La vendetta revźt plusieurs spécificités étroitement liées ą la tradition et aux particularités socioculturelles de l’Albanie du Nord. Ainsi, pour combattre au mieux le phénomčne, nous cherchons d’abord ą l’appréhender au mieux. Pour cette raison, la police travaille en étroite collaboration avec les administrations locales, les ONG et les divers groupes ayant autorité sur un secteur. Aussi, ą travers notre programme de prévention ą destination des jeunes, nous intervenons réguličrement dans les écoles.

    De plus, nous prźtons une attention particuličre ą la connaissance des secteurs touchés par les vendettas. Connaītre un secteur cela signifie en identifier les acteurs, en outre savoir qui est qui et qui fait quoi. Ce travail minutieux oł l’on collecte de l’information, seule une police en contact permanent avec la population peut l’effectuer. Nos équipes œuvrent pour entretenir une certaine proximité avec les individus en présence sur le terrain oł le kanun est appliqué. Cette stratégie n’est pas appliquée uniquement dans le cadre d’une enquźte ; elle est aussi employée pour prévenir ou endiguer un conflit rampant. L’anticipation de la vendetta par la connaissance du terrain est l’une de nos tactiques. Ainsi des bilans journaliers trčs précis sont dressés en fonctions des évčnements, anodins ou non, qui se produisent sur un secteur.

    Et il semblerait que nos méthodes fonctionnent. Ainsi, les derniers résultats montrent une baisse sensible du nombre d’homicides liés ą une vendetta : en 2008 sur 85 homicides seulement 9 avaient pour cause premičre une dette de sang.

    M. : Quelles sont les principales difficultés que vous rencontrez dans votre travail ? Par ailleurs, ce phénomčne porte-t-il préjudice ą l’Albanie dans le cadre de l’intégration dans les structures européennes ?

    A.P. : La premičre des difficultés réside dans le fait qu’il est particuličrement long d’éradiquer des consciences la possibilité d’emploi du kanun. Le rite est profondément ancré dans les mentalités. Ensuite, nos équipes ont plus de mal ą évoluer dans certaines zones du nord, particuličrement dans les districts de Shkodra, Lezha, Kurbin et Kruja. Aussi, nous constatons un nombre important de criminels présumés qui fuient ą l’étranger une fois le méfait accompli ; soit pour échapper ą la justice, soit par crainte de représailles. Nous collaborons alors avec Interpol afin les traduire devant la justice du pays. Ainsi, aucun coupable n’est ą l’abri de la justice, mźme ą l’étranger. Montrer que notre systčme fonctionne ą l’intérieur comme ą l’extérieur des frontičre s’avčre źtre une bonne méthode de dissuasion.

    Quant ą savoir si la vendetta « fait tache »… Vous savez, le crime n’est pas le privilčge de l’Albanie. Les pays occidentaux qui possčdent des institutions démocratiques stables ont aussi leur lot d’atrocités. Non, croyez moi, ce qui importe avant tout, c’est le fait de mettre en œuvre tous les moyens pour lutter efficacement contre le phénomčne. Il n’y jamais de « tache » quand le travail est bien fait.

    M. : Que pensez-vous des Associations de Réconciliation ?

    A.P. : Elles effectuent un travail de premičre importance. Ces organisations composées de civiles travaillent ą contenir et ą régler des affaires pouvant dégénérer en vendetta. Elles œuvrent surtout dans les districts de Shkodra et de Lezha. Elles ont commencé leurs activités ą l’époque oł l’état de droit était en faillite et connaissent particuličrement bien toutes les facettes du problčme. Leur aide est éminemment précieuse. Ces associations contribuent aussi ą sortir de l’isolement les familles touchées par une vendetta. Vous savez, lorsqu’une maison subit la loi du kanun dite de « La reprise du sang », la vie s’arrźte pour ne plus jamais reprendre. Ainsi les enfants sont déscolarisés, les femmes se barricadent pour ne plus jamais sortir, les hommes s’arrźtent de travailler et vivent de la charité des Associations de Réconciliation, les cousins fuient ą l’étranger…

    M. : Vous avez mené une étude scientifique sur le phénomčne de la vendetta. Pouvez vous nous en dire quelques mots ?

    A.P. : De nombreux chercheurs en Albanie, ainsi qu’ą l’étranger, se sont penchés sur la question en focalisant sur l’évolution historique du kanun. Pour ma part, j’ai tenté une approche plus pratique du phénomčne pour pouvoir en tirer des conclusions utiles ą mon activité.

    Le kanun que l’on connaīt actuellement est une synthčse des divers kanun élaborés par les clans du nord du pays au moyen-āge. Le premier constat que j’ai fait, et ce n’est pas une surprise, est que plus l’Etat est dépourvu d’autorité sur son territoire, plus le kanun trouve sa place au sein de la société.

    Ce phénomčne n’est pas spécifique ą l’Albanie, on le retrouve dans d’autres pays des Balkans ou encore en Italie, en Corse, en Espagne, et mźme au Japon… La spécificité albanaise réside dans l’application excessive et irréversible du kanun. Lorsque le processus est lancé, il se perpétue ad vitam aeternam.

    Mon étude comporte aussi une projection de l’action du kanun sur le futur. L’objectif de cette démarche est d’anticiper son évolution pour pouvoir minimiser les conséquences du code sur le devenir de ceux pour qui il s’applique.

    Aussi, j’ai mis en évidence la différence entre le crime de vengeance (le fait de venger un membre de sa famille tué par un tiers) et la vendetta (la « prise de sang », le premier crime qui entraīne les autres et qui trouve sa raison autre part que dans la vengeance, une escroquerie par exemple). A l’inverse de la vendetta qui est un meurtre annoncé et attendu, et dont les effets sont délimités par le kanun, la vengeance est un acte ultra-violent car illimité et non réglementé. Cette derničre pratique est souvent l’apanage des bandes qui rčgles leurs comptes sans aucune connaissance du kanun.

    Il faut źtre précis : mźme si le principe du kanun est un code coutumier plutōt rude, il comporte des rčgles qui déterminent dans quelle mesure il peut źtre mis en application. Or, dans la majorité des cas, les rčgles sont mal interprétées, utilisées abusivement ou tout simplement ignorées. Comme par exemple dans les cas oł le principe de vengeance s’applique aux femmes et aux enfants, et qui poussent ceux-ci ą l’isolement pour échapper ą la barbarie. Ainsi, la sauvagerie de ces pratiques ą souvent pour mčre la méconnaissance des rčgles.

     

    http://balkans.courriers.info:80/article12729.html

    Tema

    Albanie : la candidature européenne du pays comme argument électoral

    Traduit par Mandi Gueguen
    Sur la Toile :

    Publié dans la presse : 13 avril 2009
    Mise en ligne : mardi 21 avril 2009
    Le gouvernement albanais semble bien décidé ą déposer la candidature officielle du pays ą l’intégration européenne avant les élections législatives du 27 juin - on évoque la date du 28 avril. Pourtant, Bruxelles essaye de dissuader Tirana, en soulignant que l’Albanie doit d’abord poursuivre ses réformes, et écarte toute perspective rapide d’intégration. De son cōté, l’opposition socialiste dénonce un geste essentiellement politicien du Premier ministre Berisha.

    Par Gjergj Erebara

    Le gouvernement albanais a annoncé que le pays allait déposer officiellement sa demande de candidature ą l’Union européenne (UE) dčs le 28 avril prochain. Ą Tirana comme ą Bruxelles, la nouvelle se confirme : « la demande formelle pour l’obtention du statut de candidat sera déposée auprčs de la Présidence tchčque probablement avant la fin du mois d’avril ». Un informateur anonyme, proche des autorités de Tirana, nous l’a confirmé : « ce sera le 28 avril prochain. Le Premier ministre, Sali Berisha, souhaite surprendre les Albanais ».

    L’Albanie va donc suivre la mźme démarche que le Monténégro, qui a déposé sa candidature en décembre 2008. Cependant, il faut garder ą l’esprit que l’acceptation du dossier de candidature n’est qu’une petite étape dans un long processus. Ą titre d’exemple, cinq mois aprčs la remise du dossier auprčs de l’UE, le cas monténégrin est toujours ą l’étude.

    L’Albanie n’en est pas ą sa premičre tentative de ce type puisque déją début 2009, le gouvernement avait laissé entendre que le pays était prźt pour accéder au statut de candidat. Mais les fonctionnaires de l’UE ont eu vite fait de dissuader les autorités de Tirana, soulignant que le pays devait d’abord appliquer les réformes avant de se lancer dans cette direction. Selon Helmut Lohan, Président de la délégation de la Commission européenne en Albanie, le pays doit avant tout prouver qu’il est politiquement stable : « Les élections parlementaires de juin 2009 seront un test majeur pour mesurer la maturité démocratique du pays. Si tout se déroule dans le calme et conformément aux standards internationaux, cela pourrait pousser l’UE ą reconsidérer la demande de l’Albanie ».

    Officiellement, tous les pays de l’Europe géographique, y compris l’Ukraine et la Georgie, peuvent demander le statut de candidat. Mais avant d’effectuer la démarche, le pays demandeur doit tenir compte du calendrier et du climat politique du l’UE. Et selon les experts de l’Union, la période actuelle ne serait pas propice pour solliciter Bruxelles au sujet de l’élargissement. En effet, en juin 2009, les Européens doivent élire leur nouveau Parlement et, en septembre 2009, les Allemands voteront pour les élections fédérales. Plus explicite encore, la chanceličre allemande Angela Merkel a récemment déclaré que « l’Europe doit se consolider davantage avant de s’élargir ą nouveau ».

    Cependant, malgré les échéances électorales des pays européens et les déclarations europessimistes des dirigeants de l’UE, Tirana aurait de bonnes raisons de croire ą l’aboutissement de sa demande, notamment grāce au soutien de la République tchčque, qui assure en ce moment la présidence de l’UE.

    Par ailleurs, des voix se sont élevées au sein de l’opposition socialiste, accusant le gouvernement d’instrumentaliser la candidature européenne pour gagner des voix en vue des élections législtaives qui auront lieu le 27 juin prochain. « Les experts de l’UE ont trčs clairement précisé que l’Albanie doit d’abord travailler pour stabiliser ses institutions avant de déposer un dossier de candidature. Malheureusement, le gouvernement fait volontairement la sourde oreille ą ces recommandations », déplore Arta Dade, députée socialiste et ancienne ministre des Affaires étrangčres.

     

     
    http://balkans.courriers.info:80/article12759.html
     
    Danas

    Indépendance du Kosovo : 35 États rendent leur copie ą la Cour internationale de Justice

    Traduit par Persa Aligrudic
     
    Publié dans la presse : 21 avril 2009
    Mise en ligne : mercredi 22 avril 2009

     

    La Cour internationale de justice de la Haye (CIJ) a dévoilé la liste des 35 États qui lui ont remis un exposé juridique concernant la légalité de la proclamation d’indépendance du Kosovo. Parmi eux, 22 sont clairement favorables ą l’indépendance, tandis que 13 s’y opposent. L’avis de la CIJ, qui ne revźtira pas de caractčre contraignant, n’est pas attendu avant 2010.
     

    Le plus haut organe judiciaire des Nations unis a annoncé que les pays dont les exposés étaient favorables ą l’indépendance de l’ancienne province serbe sont les États-Unis, la grande-Bretagne, la France, l’Allemagne, le Japon, la République Tchčque, la Suisse, l’Albanie, l’Autriche, la Finlande, la Pologne, le Luxembourg, l’Estonie, la Norvčge, les Pays-Bas, la Slovénie, la Lituanie, l’Irlande, le Danemark, les Maldives, la Sierra Leone mais aussi le Kosovo.

    Ą l’inverse, la Russie, la Chine, Chypre, l’Egypte, la Slovaquie, la Libye, l’Espagne, l’Iran, le Brésil, l’Argentine, l’Azerbaļdjan, la Bolivie et la Serbie ont développé des argumentations allant contre la proclamation d’indépendance de l’ancienne province serbe.

    Tous les pays qui ont émis leur opinion sur la proclamation d’indépendance du Kosovo recevront les déclarations des autres pays afin qu’ils puissent faire part de leurs commentaires ą la CIJ d’ici le 17 juillet 2009.

    Aprčs cette date la CIJ devrait convoquer un débat ą la suite duquel fera connaītre sa décision, ą savoir si la proclamation d’indépendance du Kosovo a été faite en conformité avec le droit international. Ce débat devrait avoir lieu l’hiver prochain.

    Une premičre historique

    Le 8 octobre 2008 sur la demande de la Serbie, l’Assemblée générale des Nations unies avait adopté une résolution, aprčs la demande de saisie par la Cour internationale de se prononcer sur la légalité de la proclamation unilatérale d’indépendance du Kosovo. Le ministre serbe des Affaires étrangčres, Vuk Jeremić, avait déclaré qu’un grand nombre de pays participeraient ą ce procčs, estimant par lą mźme que Belgrade avait des raisons de se montrer optimiste.

    Vuk Jeremić a récemment déclaré pour B92 que le cas de légalité de proclamation d’indépendance du Kosovo devant la CIJ était historique ą de nombreux égards : c’est la premičre fois qu’un débat a lieu sur un acte sécessionniste oł sont impliqués de nombreux pays et certaines grandes puissances du monde, telle la Chine, qui ont officiellement exprimé leur opinion. Le ministre serbe des Affaires étrangčres avait souligné que son pays avait été fait montre d’une grande efficacité diplomatique en attirant l’attention d’un trčs grand nombre de pays sur le problčme du Kosovo

    Dušan Janjić du Forum pour les relations ethniques ne s’attend pas ą ce que la CIJ prenne une décision finale en ce qui concerne l’indépendance du Kosovo. Il est étonné de la rapidité avec laquelle la Cour réagit étant donné que certaines affaires attendent des années avant d’źtre réglées . « Il est évident qu’il y a un grand intérźt de la communauté internationale, et notamment des pays qui sont impliqués dans le processus de reconnaissance du Kosovo, pour que la question soit réglée au plus tōt », estime-t-il.

    Selon lui, il n’est pas sūr que Vuk Jeremić ait raison lorsqu’il dit qu’il ne s’attend pas ą ce que la décision soit prise au premier semestre 2010.

    « Je ne serais pas surpris que la décision soit prise d’ici fin 2009, c’est-ą-dire ą la prochaine Assemblée générale des Nations unies. Il s’agit avant tout de l’intérźt politique des pays intéressés, qui sont aussi les pays les plus influents du Conseil de sécurité, qui se sont rangés, comme la Chine et la Russie, du cōté de la Serbie, alors que la France, l’Allemagne, la Grande Bretagne et l’Amérique sont du cōté du Kosovo. Ils sont trčs puissants et je pense que c’est en grande partie pour cette raison que ce procčs bénéfice d’une priorité » souligne Dušan Janjić.

    Que signifierait concrčtement la réponse de la CIJ ? Dušan Janjić répond qu’elle pourrait entraīner l’introduction d’un nouveau round d’activités diplomatiques du Conseil de sécurité, de l’Assemblée générale et du Groupe de contact pour les Balkans.

    « De nouvelles discussions sur le statut du Kosovo sont possibles pour les questions qui n’ont pas été clarifiées dans les négociations précédentes. Il s’agit de la frontičre et naturellement du statut de la communauté serbe. Personnellement je pense que le Kosovo a atteint le maximum qu’il peut atteindre comme un pays considéré comme le plus proche allié de l’Amérique. Ce qui empźche le Kosovo d’avoir la reconnaissance de plus de 100 pays c’est la position anti-américaine de la plupart des États du monde », conclut-il.

    Lajčak défend la position slovaque ą Londres

    De son cōté, le chef de la diplomatie slovaque Miroslav Lajčak a déclaré lundi 20 avril ą Londres qu’il croyait fermement que la CIJ respectera le droit international.

    Il a estimé que « la Slovaquie n’avait pas reconnu la proclamation unilatérale d’indépendance du Kosovo car cet acte a été fait sans l’accord de la partie serbe si bien que le droit international a été enfreint » a déclaré Miroslav Lajčak dans son allocution d’introduction ą la Conférence sur le droit des peuples ą l’autodétermination tenue ą l’Institut royal pour les questions internationales ą Londres.

    Il a souligné que dans le cas du Kosovo le principe du droit ą l’autodétermination a été violé car il ne concernait que les peuples et non pas les minorités. Il a critiqué aussi le fait que le processus de reconnaissance avait été laissé aux États, alors que les Nations unies n’avaient pas réglé auparavant le conflit de deux principes clé : le droit ą l’autodétermination et le droit ą l’intégrité territoriale.

    « C’est difficilement acceptable » a-t-il dit en ajoutant que « dans le cas oł deux parties ne peuvent se mettre d’accord sur un problčme, il est important que la communauté internationale, représentée par les Nations unies et le Conseil de sécurité, prenne l’initiative de mener le processus ». « Nous sommes certains que la CIJ confirmera les principes clé du droit international » a déclaré Miroslav Lajčak ą l’agence TASR.

     

     

    http://balkans.courriers.info:80/article12765.html
    Shekulli

    Albanie : six mois de prison pour le maire d’Himara, Vassil Bollano

    Traduit par Mandi Gueguen
    Sur la Toile :
    Publié dans la presse : 22 avril 2009
    Mise en ligne : jeudi 23 avril 2009
    Vassil Bollano, le maire grec d’Himara, dans le sud de l’Albanie, a été condamné ą une peine de prison pour avoir fait retirer des panneaux routiers en langue albanaise, au prétexte qu’ils n’étaient pas écrits dans les deux langues. Le maire n’en était pas ą son premier coup d’essai, ayant déclaré « terres grecques » des pans entiers de cette zone cōtičre albanaise.

    Par Anila Peēi

    Le Tribunal de Vlora a déclaré coupable le maire d’Himara et confirmé l’accusation d’abus de pouvoir qui pesait sur lui. Selon les juges, le maire a décidé le retrait des panneaux de signalisation, écrits en albanais, pour des motifs injustifiés et en toute conscience. La peine établie est de six mois de prison, une amende d’environ 3.900 € et l’interdiction d’exercer une fonction publique durant trois ans. La décision a été rendue en l’absence de l’accusé et de ses avocats, qui ne se sont pas présentés ą la derničre audience.

    Les faits

    Le maire grec d’Himara avait longtemps fait parler de lui et avait ordonné, en octobre et décembre 2007, le retrait des panneaux de signalisation sur la route Llogora-Qeparo, segment de la nationale reliant Vlora ą Saranda. Ils avaient été installés dans le cadre d’un projet de développement touristique, pour un montant de 46.786 €, et financé par la Banque mondiale en collaboration avec les ministčres albanais des Transports et du Tourisme.

    Parmi les panneaux retirés, certains signalaient des sites d’importance historique, archéologique et touristique, comme la plage de Dhėrmi, le chāteau d’Himara ou encore celui de Porto Palermo. Au cours de l’instruction, Vasil Bollano a admis avoir ordonné le retrait des panneaux en langue albanaise, mais a prétendu que leur installation avait été effectuée sans l’autorisation de la mairie.

    Le verdict

    Selon le juge, le maire a lésé les intérźts nationaux et engendré des dommages financiers de prčs de 14.000 €. Le juge a aussi précisé en rendant son verdict, que Vasil Bollano a été jugé en tant que représentant des pouvoirs publics et non d’une organisation spécifique, comme l’avaient affirmé l’accusé et ses avocats.

    Le maire, soutenu par ses avocats, avait fondé sa défense sur les attributs de la loi « Pour l’organisation et le fonctionnement des pouvoirs locaux » qui lui permettaient, selon lui, d’agir comme il l’a fait. Or, l’accusation a argué que les routes nationales étaient gérées par la Direction générale des routes et non par les unités des pouvoirs locaux.

    La décision du tribunal spécifie que la peine de prison ferme sera effectuée dans une prison ą faible sécurité, l’amende devra źtre honorée dans un délai d’un an ą partir de la date du verdict. Cette derničre audience concluait un cycle de 16 audiences de procčs ą charge contre le maire d’Himara, commencé en juillet 2008.