Partia “Lėvizja e Legalitetit”
Bulevardi “Zog I”, Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

PROGRAMI ELEKTORAL I PLL PER ZGJEDHJET E 28 QERSHORIT 2009

 

Zgjedhjet e 28 qershorit 2009 pėrbėjnė njė sfidė tė madhe pėr shoqėrinė shqiptare.  Tashmė sistemi i ri elektoral proporcional rajonal dhe kodi i ri zgjedhor ndryshojnė nė mėnyrė thelbėsore nga e kaluara dhe krijojnė njė eksperiencė tė re pėr popullin dhe klasėn politike.  Nuk ka dyshim se shumė parti duhet tė pėrballojnė mė shumė vėshtirėsi me sistemin dhe kodin e ri, por roli i tyre mbetet i rėndėsishėm madje mund tė jetė vendimtar nė fitoren e njėrit apo tjetrit krah politik.  Nė kėtė kuadėr partitė tradicionale qė gėzojnė njė elektorat konservator dhe tėrėsisht tė pozicionuar nė tė djathtėn e spektrit politik mund tė japin njė kontribut tė ēmuar nė pėrballjen e sfidės sė 28 qershorit qė pėr PLL kuptohet si vijon : vazhdimi i reformave dhe i zhvillimit tė vendit me orientimin e djathtė dhe konservator qė sjell PLL, apo kthimi nė pushtet i tė majtės me tė gjitha tė kėqijat qė rrezikon t’i sjellė vendit.

 

Partia “Lėvizja e Legalitetit” synon tė luaje njė rol tė rėndėsishėm pėr vendin duke u nisur nga eksperienca dhe tradita e saj qeverisėse gjatė periudhės sė Mbretėrisė Shqiptare para Luftės sė Dytė Botėrore por edhe duke u bazuar tek intelektualėt e saj dhe ne programin tonė dhe nė vlerat qė ai pėrfaqėson.

 

Natyrisht, Shqipėria ėshtė nė njė situatė krejtėsisht tė ndryshme nga ajo nė tė cilėn gjendej ne vitet 90 dhe ne fillimin e viteve 2000 :

·        Reforma te suksesshme janė ndėrmarrė

·        Investime nė infrastrukturė janė realizuar

·        Anėtarėsimi nė NATO ėshtė bėrė realitet

 

Por ka akoma shumė pėr tė bėrė pėr tė arritur nivele tė kėnaqshme zhvillimi dhe pėrafrimi nė standarde me vendet e ish-Evropės Lindore.

 

Shqipėria ka potenciale tė lakmueshme qė pėrbėjnė themelet e njė zhvillimi tė mundshėm :

·        Popullsi tė re, tė arsimuar, dinamike, energjike dhe ndėrmarrėse

·        Pozicion gjeostrategjik qė i jep mundėsi tė luaje njė rol tė rėndėsishėm nė rajon

·        Resurse minerale tė pafund

·        Mundėsi konkurruese prodhimi

·        Tradita fisnike tė bazuara nė familjen, nderin, besimin nė njė Zot

·        Diversitet i shoqėrisė nė aspekte krahinore, fetare, kulturore

 

Duke u nisur nga kėto potenciale dhe duke marrė parasysh specifikat e PLL nė skenėn politike shqiptare si partia mė e vjetėr, qė pėrfaqėson njė shtresė dhe njė sistem qė ka qeverisur vendin para LDB por edhe njė shtresė qė ka vuajtur persekutimet, internimet, ekzilin e brendshėm dhe tė jashtėm vetėm sepse nuk pranonin sistemin antishqiptar sllavo-komunist, si dhe donin qė Shqipėria tė qeverisej nga Shqiptarėt dhe pėr Shqiptarėt, PLL e sheh tė nevojshme qė tė japė kontributin e saj pėr fitoren e forcave tė djathta nė zgjedhjet e 28 qershorit 2009.  Specifikat tona, PLL i ofron pėr tė pasuruar tė djathtėn pa marr parasysh konjunktura dhe interesa individuale apo tė pėrkohshme.

 

Njė nga parimet e PLL ėshtė motoja e Mbretit Zog : “Atdheu mbi tė gjitha”.

 

PLL bazohet nė kapacitetet njerėzore dhe intelektuale mė tė spikatura tė vendit tonė pėr tė ofruar njė qeverisje nė dobi tė interesave tė vendit, kombit dhe popullit shqiptar, brenda dhe jashtė kufinjve politik.

 

Objektivi i PLL ėshtė tė zhvillojė ndjenjėn e ndėrgjegjes kombėtare, qytetarisė, traditės, vėllazėrimit, punės, pėrkushtimit dhe krenarisė sė tė qėnurit Shqiptar duke pasur njė qeverisje dhe njė program qeverisės, qė do tė realizojė zhvillimin, mirėqenien, integrimin  evropian, rritjen e rolit tė faktorit shqiptar nė rajon, etj.

 

Para sė gjithash, PLL mendon se duhet rikthyer besimi i popullit nė vetvete dhe nė qeverisje, duke luftuar fenomenet si korrupsioni, nepotizmi, klientelizmi, padrejtėsitė, degjenerimin dhe amoralitetin.

 

Koncepti i PLL ėshtė tė pėrballė tė gjitha problemet e shoqėrisė dhe t’u japė njė zgjidhje tė drejtė, pėrfundimtare dhe afatgjate pa marr parasysh interesat e momentit, por duke u bazuar vetėm nė parimet e drejtėsisė dhe ligjshmėrisė, nė interesin e vendit dhe mbrojtjen e interesave kombėtare dhe duke pasur si objektiva kryesore :

·        Rritjen e mirėqenies pėr tė gjithė

·        Dhėnien e shanseve tė barabarta

·        Mbrojtjen e shtresave mė nė nevojė

·        Riparimin e padrejtėsive

·        Stimulimin e biznesit vendas

·        Mobilizimin e resurseve njerėzore dhe fizike tė vendit pėr tė rritur prodhimin

·        Funksionimin e shtetit tė sė drejtės

·        Funksionimin optimal tė administratės

·        Mirėkuptimin ndėrmjet subjekteve tė ndryshėm

·        Rritjen e interesimit tė qytetarėve dhe organizatave jo-qeveritare nė administratėn publike dhe rritjen e sinergjive ndėrmjet administratės shtetėrore dhe shoqėrisė

·        Transparencėn e plotė nė tė gjitha drejtimet e qeverisjes

·        Eliminimin e problemeve kronike tė Shqipėrisė

·        Zgjidhjen realiste dhe moderne tė problemeve tė shoqėrisė

·        Anėtarėsimin nė BE

 

PLL beson se Shqipėria ka potenciale tė mėdha, dhe se njė qeverisje e ndershme dhe nė interes tė vendit ėshtė sa e nevojshme aq dhe e mundshme.

 

PLL ka besimin se ēdo gjė do tė jetė mė mirė me ne, me ndihmėn e tė madhit Zot.

 

Parimet demokratike, politike dhe shteti i sė drejtės

 

Duke marrė parasysh pėrvojėn e hidhur tė shtetit dhe popullit shqiptar nėn sundimin e diktaturės komuniste pėr mė tepėr se 4 dekada, por edhe duke konsideruar se tranzicioni drejt njė shteti demokratik tė mirėfilltė ka zgjatur mė shumė se sa populli kishte tė drejtė tė priste dhe se sot vihen re probleme qė lidhen me parimet bazė tė demokracisė, PLL ka pėr qėllim tė kontribuojė nė mėnyrė aktive pėr zhvillimin e gjithanshėm tė tė drejtave tė shtetasve dhe tė shtetit tė sė drejtės.

 

PLL konsideron se tė drejtat dhe liritė e njeriut janė njė fitore qė nė asnjė kohė dhe asnjė vend dhe pėr askėnd nuk mund tė vihen nė rrezik.  Pavarėsisht angazhimeve ndėrkombėtare tė shtetit shqiptar nė organizata tė ndryshme ndėrkombėtare (konventa) si dhe ligjeve nė fuqi nė vend, PLL konsideron se rritja e niveleve tė tė drejtave dhe lirive tė njeriut nuk mund tė vendoset vetėm nė bazė tė detyrimeve ndėrkombėtare apo tė brendshme ose nė bazė tė strukturave tė ndryshme, por kryesisht sepse populli shqiptar, si njė popull i qytetėruar dhe i vjetėr nė Evropė, i meriton kėto tė drejta dhe sepse ky ėshtė njė detyrim qė i lind shtetit ndaj shtetasve tė vet.

 

Standardet bazė janė sigurisht tė pėrfshirė nė konventat ndėrkombėtare dhe tė ratifikuara nga Shqipėria, veēanėrisht nė Deklaratėn Universale e tė Drejtave tė Njeriut, Konventėn Evropiane pėr tė Drejtat e Njeriut, Aktin Final tė Helsinkit, etj...

 

Pėr tė rritur nivelet e pėrparimit nė drejtimin e lirive dhe tė drejtave tė njeriut, PLL zotohet qė tė forcojė bashkėpunimin ndėrmjet shtetit dhe organizatat jo-qeveritare si dhe specialistėt e pavarur dhe grupet e interesit aktiv nė kėtė fushė.

 

PLL zotohet qė gjatė mandatit tė ardhshėm qeverisės, se do t’i kushtojė vėmendje tė veēantė kėtyre fushave :

 

Demokracia

Duke marrė parasysh se njė nga parimet bazė tė demokracisė ėshtė ndarja e pushteteve (ekzekutiv, legjislativ dhe gjyqėsor) por edhe duke u bazuar nė realitetin shqiptar qė ka provuar se shpesh herė ndodhin ndėrhyrje tė njėrit pushtet nė tjetrin,

PLL ėshtė e vendosur tė krijojė kushtet pėr njė bashkėjetesė reale tė kėtyre pushteteve, si dhe nė harmoni tė plotė mė njėri-tjetrin.

 

Si hap tė parė nė kėtė drejtim, PLL synon qė brenda njė mandati qeveritar tė sanksionohet me kushtetutė qė pushteti legjislativ tė jetė tėrėsisht i ndarė nga ai ekzekutiv.

 

Nisur nga parimi se “pala nuk mund tė jetė edhe gjyqi, dhe anasjelltas” dhe duke pasur bindjen se parlamentarizmi dhe demokracia janė tė pandara, PLL do tė sanksionojė papajtueshmėrinė dhe konfliktin e interesit ndėrmjet funksionit tė deputetit dhe ministrit.

 

Pavarėsia e gjyqėsorit pėrbėn njė tjetėr shtyllė tė demokracisė dhe PLL synon tė rrisė kėtė pavarėsi, duke i dhėnė pushtetit gjyqėsor tė gjitha mundėsitė ligjore pėr ushtrimin e kompetencave tė veta dhe duke e mbrojtur nga ndėrhyrjet e pushteteve tė tjera qofshin institucione, media, grupe tė interesit, etj...

 

Por Gjyqėsori nuk mund tė jetė njė pushtet sipėr pushteteve tė tjera ose njė kundėrpushtet.  Pasi drejtėsia bėhet nė emėr tė ligjit, gjyqėsori duhet tė veprojė vetėm nė kuadėr tė ligjeve qė pėrfaqėsuesit e popullit kanė miratuar nė Parlament.

 

Duke marrė parasysh gjithashtu se, me kodin e ri zgjedhor, deputetėt dalin nga listat e partive politike, PLL do t’i kushtojė njė rėndėsi tė veēantė parandalimit tė trafikimit tė mandateve.  PLL do tė iniciojė njė ligj pėr heqjen ose humbjen e mandatit tė deputetit nė raste flagrante tė trafikimit tė mandatit.

 

Sistemi politik

Sistemi ėshtė bėrė shpesh herė njė subjekt diskutimesh dhe debatesh nė shoqėrinė shqiptare ku roli dhe opinioni i historianėve dhe ekspertėve tė drejtėsisė ka qenė nė shumicėn e rasteve jo objektiv, por i orientuar politikisht.

 

Referendumi i 29 qershorit 1997 dha provėn se Monarkia dhe Mbreti Leka pėrfaqėsojnė institucionin qė gėzon shumicėn e votave tė shqiptarėve por fatkeqėsisht rezultati i atij referendumi u manipulua nga qarqe dhe pėr qėllime tė errėta anti-shqiptare.

 

PLL zotohet qė tė ndjekė me vendosmėrinė mė tė madhe qėllimin e saj specifik, pėr organizimin e njė referendumi tė ri, nė kohėn e pėrshtatshme, ku do tė vendosėt pėrfundimisht dhe realisht sistemi Monarkik apo Republikan, me vullnetin e lirė tė vetė shqiptarėve.

 

Natyrisht, PLL ėshtė e pėrcaktuar dhe e bindur se sistemi qė i pėrshtatet mė sė miri kushteve tė vendit, popullit dhe kombit shqiptar ėshtė monarkia e cila gėzon edhe legjitimitetin historik dhe juridik.

 

Dekomunistizimi

PLL ėshtė e ndėrgjegjshme se pėr ti shėrbyer zhvillimit tė vendit dhe uljes sė tensioneve politike dhe shoqėrore, Shqipėria ka nevojė qė tė mbyllė njė herė e pėrgjithmonė faqen e historisė sė errėt komuniste.

PLL ėshtė e vendosur qė gjatė mandatit tė ardhshėm tė realizohen kėta synime :

·        Tė dėnohet zyrtarisht sistemi komunist

·        Tė dalin para drejtėsisė ideatorėt e sistemit komunist nė Shqipėri

·        Tė dalin para drejtėsisė autorėt e luftės civile gjatė Luftės Dytė Botėrore qė vranė dhe persekutuan mijėra patriot nacionalist

·        Tė dalin para drejtėsisė aparatēikėt e periudhės sė diktaturės komuniste

·        Tė dalin para drejtėsisė, rast pas rasti, tė gjithė ata qė ushtruan dhunė fizike ose psikologjike nė popull gjatė periudhės sė diktaturės komuniste

·        Tė dėmshpėrblehen dhe rehabilitohen tė gjitha viktimat e diktaturės komuniste

 

Natyrisht, PLL nuk interesohet pėr fatin e ish-pushtetarėve komunistė qė dėnoheshin sa herė qė bėhej luftė brenda llojit pasi ata kishin qenė mė parė pjesė e atij sistemi diktatorial anti-shqiptar dhe vėllavrasės.

Pėr PLL, dėnimi i sistemit komunist duhet tė marrė parasysh edhe efektet negative dhe pasojat e atij sistemi.

PLL ėshtė e mendimit se duhet verifikuar edhe pasuritė e ish-pushtetarėve komunistė dhe tė familjarėve tė tyre, nė rastet kur dyshohet se kėto pasuri janė siguruar falė lidhjeve tė tyre me pushtetin komunist.

 

Po ashtu, PLL do tė krijojė kushtet pėr rishkrimin e historisė dhe ndryshimin e teksteve shkollore, pėr ti ndėrgjegjėsuar brezat e rinj dhe tė ardhshėm pėr dėmet e mėdha qė periudha komuniste dhe sistemi i tij i sollėn vendit tonė.

 

Natyrisht, PLL do tė materializojė kėta objektiva duke bashkėpunuar me grupet e interesit, shoqatat pėrkatėse dhe klasėn politike me qėllim qė kjo fazė e historisė tonė tė mos diskutohet mė nė tė ardhmen.

 

Rehabilitimi i viktimave tė komunizmit

Njė nga prioritetet e PLL mbetet rehabilitimi dhe integrimi i plotė i ish-tė pėrndjekurve dhe tė burgosurve politik.  PLL ėshtė e ndjeshme nė problemet qė kėto shtresa pėrjetojnė nė shoqėrinė shqiptare dhe nuk mund tė lejojė abuzimet dhe manipulimet mbi baza demagogjike, pasi PLL ėshtė vetė pjesė integrale e kėtyre shtresave.

 

PLL garanton se brenda 24 muajve tė parė tė qeverisjes do tė :

·        Realizojė dėmshpėrblimin e plotė tė ish-tė pėrndjekurve dhe tė burgosurve politik si dhe tė familjarėve tė tė gjitha viktimave tė luftės civile gjatė LDB dhe tė diktaturės komuniste

·        Krijojė tė gjitha lehtėsirat pėr shkollimin brenda dhe jashtė vendit tė pasardhėsve tė viktimave tė diktaturės komuniste dhe tė ish-tė pėrndjekurve dhe tė burgosurve politik, duke u dhėnė njė prioritet nė bursat shtetėrore

·        Japė pėrparėsi kėtyre shtresave nė tė gjitha privatizimet e ndėrmarrjeve shtetėrore duke u ofruar edhe kredi pa interes, pėr afate kohore tė caktuara

·        Krijojė kushte favorizuese pėr punėsimin e kėtyre shtresave, duke hequr tė gjitha detyrimet shoqėrore pėr personat qė do tė punėsohen nė firmat private

·        Krijojė njė Institut ku pėrfaqėsues tė shtetit, tė tė gjitha shoqatave pėrfaqėsuese tė kėtyre shtresave, specialistė tė drejtėsisė dhe personalitete tė pavarura dhe tė respektuara tė shoqėrisė shqiptare do tė marrin nė shqyrtim dosjet individuale dhe kolektive pėr pėrfitimin e kompensimeve nga shteti

 

Demokracia partiake

Duke u nisur nga tradita dhe fryma demokratike qė ka mbizotėruar gjithmonė brenda PLL dhe duke pasur parasysh kushtet e reja tė krijuara nga sistemi i ri elektoral dhe kodi i ri zgjedhor, PLL ėshtė e bindur se konkurrimi i plotė dhe me kushte tė barabarta, do tė jetė mė i dobishėm pėr vendin, si dhe do tė pengojė konkretisht dhe efektivisht, rikthimin e tė majtės nė pushtet.

 

Andaj, PLL do tė stimulojė gjatė fushatės njė konkurrim brenda pėr brenda partisė, ku qarqet do tė ndahen nė zona pėrafėrsisht tė barabarta me numėr votuesish, dhe ku secila zonė do t’i atribuohet njė kandidati.  Pavarėsisht se kodi zgjedhor pėrcakton lista tė mbyllura, PLL do tė nxisė zgjedhjen si deputet, tė kandidatit qė do tė ketė siguruar mė shumė vota, brenda secilit qark.

 

E Drejta e Pronės

PLL e konsideron si tė shenjtė tė drejtėn e pronės.

 

Duke marrė parasysh problemet e trashėguara nga shteti gjatė sundimit tė diktaturės komuniste por edhe duke konsideruar problemet e shkaktuara nga ligji 7501 nga njėra anė, dhe nga realiteti i shoqėrisė ku eksodi rural dhe lėvizjet e qytetarėve kanė qenė njė fenomen masiv, PLL mendon se ėshtė detyrė e shtetit tė riparojė gabimet e sė kaluarės dhe situatat e krijuara pėr shkak tė veprimit a mosveprimit tė tij.

 

Nė kėtė kuadėr, PLL zotohet tė kompensojė me vlerėn e tregut dhe brenda njė mandati qeverisės tė gjithė pronarėt legjitim, tė cilėt nuk kanė mundėsi tė rifitojnė pronat e tyre.

 

PLL zotohet gjithashtu t’i japė fund brenda tė njėrit afat ēėshtjes sė legalizimeve pėr tė gjithė pronarėt, persona fizik apo moral, tė kėtyre 17 viteve tė fundit.

 

PLL mendon se zgjidhja pėrfundimtare e ēėshtjes sė pronės do tė arrihet vetėm kur tė paguhen detyrimet dhe taksat mbi pasurinė e patundshme nga tė gjithė pronarėt, tė rinj apo tė vjetėr. Personat fizik apo moral, qė kanė pėrvetėsuar pronat e huaja apo shtetėrore, duhet tė ndėrgjegjėsohen pėr veprimin e tyre, duke shlyer detyrime ndaj shtetit pėr t’i mundėsuar shtetit kompensimin e pronarėve legjitim.

 

Nė raste tė veēanta, PLL konsideron se shteti duhet tė marrė pėrgjegjėsitė e veta dhe bėhet garant pėr zgjidhjen e ēdo problemi qė mund tė ndodhe ndėrmjet pronarėve tė sė njėjtės pronė, apo tė dy ose mė shumė prona, kėshtu qė tė shuhen pėrfundimisht konfliktet dhe veprat kriminale tė kėsaj natyre nė vend.

 

Natyrisht, ēdo ndėrhyrje e shtetit nė kėto ēėshtjeje duhet tė bėhet duke i dhėnė prioritet pronarėve legjitim.

 

PLL zotohet tė krijojė njė institut ku pėrfaqėsues tė shtetit, tė tė gjitha shoqatave tė pronarėve, organizatave jo-qeveritare, specialistė nė fushėn e drejtėsisė civile dhe personalitete tė pavarura dhe tė respektuara tė shoqėrisė shqiptare, do tė marrin nė shqyrtim dhe do tė propozojnė zgjidhje pėr ēdo ēėshtje pronėsie tė pazgjidhur deri mė sot.

 

Synimi i PLL ėshtė qė tė rikthehet, tė njihet dhe tė mbrohet e drejta e pronės si njė parim i shenjtė dhe njė kusht i domosdoshėm pėr zhvillimin e vendit dhe thithjen e investimeve tė brendshme dhe tė jashtme.  Gjithashtu, PLL synon qė ēdo ēėshtje pronėsie tė zgjidhet brenda vendit, pa pasur nevojė tė kėrkohet ndėrhyrja e Gjykatės Evropiane tė Strasburgut.

 

E drejta e fjalės dhe e shtypit

PLL konsideron se e drejta e fjalės dhe e shtypit janė tė patjetėrsueshėm dhe tė pakufizueshėm pėrveēse nė rastet kur cenohen tė drejtat dhe liritė e njė palės sė tretė.

 

Duke marrė parasysh pėrvojėn e viteve tė fundit ku zhvillimet mediatike kanė arritur nivele tė larta por edhe ku pėrdoren manipulimet, dezinformimet dhe cenohet jeta private e individėve dhe personave publike ose jo publike, fizike ose morale, PLL synon tė rrisė nivelet dhe cilėsitė profesionale, ndjenjėn e qytetarisė, tė respektit tė ndėrsjellė tė individėve dhe kolektiviteteve, si dhe nivelet e mirėkuptimit dhe bashkėpunimit nė interes tė vendit, popullit dhe kombit, nėpėrmjet programeve tė posaēme nė kėtė drejtim.

 

PLL synon gjithashtu tė rrisė nivelet dhe cilėsitė profesionale nė sektorin e medieve radio-televizive dhe tė shkruara dhe zotohet tė krijojė njė Juri pėr Etikėn Publike, ku pėrfaqėsues tė shtetit, tė sektorit pėrkatės tė shoqėrisė civile, organizata jo-qeveritare dhe specialistė tė fushės sė medieve do tė kenė kompetenca pėr zhvillimin e mėtejshėm tė sė drejtės sė fjalės dhe tė shtypit, por edhe pėr shmangien e praktikave jo etike nė kėtė fushė.

 

PLL do tė stimulojė mediet qė tė jenė mė pak tė politizuara nėpėrmjet financimit tė programeve edukative, rritjes sė cilėsisė sė programeve dhe shkėmbimeve tė eksperiencave me medie tė huaja.

 

E drejta dhe liria e besimit

PLL konsideron se e drejta dhe liria e besimit janė jetike pėr njė shoqėri tė shėndetshme dhe pa vese.

 

Duke marrė parasysh traumėn e krijuar nė popullin shqiptar nga diktatura komuniste dhe sistemi ateist i saj, por edhe duke pasur parasysh zhvillimet e kėtyre 17 viteve tė fundit nė kėtė drejtim ku shumė grupe dhe sekte kanė gjetur njė terren tė pėrshtatshėm pėr ushtrimin e aktiviteteve tė tyre dhe kanė krijuar njė ēorientim nė popull, PLL mendon se njohja dhe zhvillimi i besimeve monoteiste dhe tradicionale tė popullit shqiptar janė tė domosdoshme pėr zhvillimin e mėtejshėm tė shoqėrisė shqiptare.

 

Nė kėtė kuadėr, PLL ka pėr qėllim :

·        Qė shteti shqiptar tė njohė dhe tė mos krijojė asnjė pengesė pėr 3 fetė tradicionale tė vendit tonė, pėrkatėsisht fetė Islame, Ortodokse dhe Katolike

·        Qė shteti tė subvencionojė bashkėsitė fetare, klerikėt, mėsuesit dhe institucionet fetare me qėllim qė tė kufizohen ndėrhyrjet nga jashtė nė kėto institucione

·        Qė shteti tė ndalojė me ligj veprimtarinė e shoqatave dhe organizatave tė ashtuquajtura fetare tė cilėsuara si sekte nga Bashkimi Evropian

·        Qė tė realizohet mėsim-besimi nė shkollat publike

·        Qė tė mos lejohet krijimi i asnjė kushti juridik qė tė pengojė ushtrimin e fesė nė asnjė mėnyrė qė tė jetė dhe pėr asnjė qytetar shqiptar

·        Qė tė mundėsojė hartimin e kuadrit ligjor qė tė parandalojė dhe dėnojė ēdo akt racizmi, ksenofobie, provokimi apo pėrbuzjeje fetare

 

Diaspora

PLL e konsideron diasporėn shqiptare, qoftė politike apo ekonomike, si pjesė integrale tė kombit shqiptar dhe tė shoqėrisė shqiptare.

 

Duke marrė parasysh se shqiptarėt qė jetojnė jashtė territorit shqiptar mund tė luajnė rolin e ambasadorit tė vendit dhe popullit tė tyre, PLL do tė stimulojė integrimin e diasporės shqiptare nėpėrmjet:

·        Njohjes dhe dhėnies sė shtetėsisė shqiptare automatikisht dhe pa procedura administrative pėr tė gjithė refugjatėt politik tė para viteve ’90 dhe familjarėt e tyre

·        Rritjes sė rolit tė Institutit tė Diasporės nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme, duke hartuar platforma dhe programe konkrete pėr integrimin e diasporės shqiptare nė shoqėrinė shqiptare

·        Zhvillimit dhe intensifikimit tė programeve bashkėpunimi me diasporėn shqiptare nė aspektet shoqėrore, edukative, kulturore, artistike dhe shkencore tė mbėshtetura nga qeveria shqiptare

·        Krijimit tė klubeve tė studentėve dhe intelektualėve shqiptarė nėpėr botė, tė mbėshtetur nga pėrfaqėsitė diplomatike tė shtetit shqiptar, pėr tė krijuar lidhje tė ngushta ndėrmjet intelektualėt shqiptarė dhe ata tė vendeve ku jetojnė shqiptarėt, me qellim qė tė rritet imazhi dhe lartėsohen vlerat reale tė popullit dhe kombit shqiptar nė botė

·        Krijimit e lehtėsirave pėr rikthimin nė atdhe dhe investimin nė ekonominė shqiptare

·        Krijimit tė kushteve pėr respektimin e komunitetit shqiptar nė shtetet ku jetojnė dhe punojnė shqiptarėt, duke kėrkuar tė pajisen shqiptarėt me dokumente tė rregullta dhe tė gėzojnė tė drejtat e tyre, duke pėrdorur nė rast nevoje, edhe parimin e reciprocitetit me vendet e tjera

·        Krijimit tė kushteve pėr tė votuar jashtė vendit dhe inkurajimit tė pėrfaqėsimit tė diasporės nė Parlamentin shqiptar

 

PLL synon natyrisht qė qeveria shqiptare tė mos lejojė qė diaspora tė pėrdorėt nga disa shtete si mjet presioni dhe tė paktėn ky emigracion tė strukturohet dhe mbėshtetet nga qeveria shqiptare qė tė mos lejohet nėpėrkėmbja e vet nė asnjė vend.

 

Mbrojtja dhe liria e pakicave kombėtare

PLL i konsideron pakicat kombėtare si pjesė integrale tė shoqėrisė shqiptare dhe, si tė tilla, ata gėzojnė tė drejta dhe detyrime tė barabarta ndaj ligjeve dhe institucioneve tė vendit.

 

Duke marrė parasysh veprimet e disa qarqeve qė synojnė cenimin e integritetit territorial dhe tė rendit juridik nė Shqipėri, dhe qė rrezikojnė destabilizimin e vendit dhe tė rajonit, PLL ėshtė e vendosur qė tė mos lejojė asnjė individ apo grupim qė tė ushtrojė veprimtari tė tilla nė vendin tonė.

 

PLL i konsideron tė gjitha pakicat kombėtare si tė mirėseardhura nė vendin tonė, por nuk do tė lejojė asnjėherė qė vlerat kombėtare tė popullit shqiptar tė nėpėrkėmben nga cilido.

 

Nė kėtė kuadėr, PLL do tė :

·        Krijojė njė kuadėr ligjor pėr parandalimin e ēdo aktiviteti qė synon cenimin e integritetit territorial dhe rendit ligjor.

·        Stimulojė hartimin dhe materializimin e programeve tė bashkėjetesės dhe respektit reciprok me komunitetet e huaja dhe pakicat kombėtare.

·        Inkurajojė shoqėrinė civile dhe shoqatat jo-qeveritare qė tė zhvillojnė aktivitete pėr uljen e tensioneve dhe rritjen e respektit reciprok me komunitetet e huaja dhe pakicat kombėtare, duke financuar kėta aktivitete.

 

Simbolet e shtetit

Pėr PLL, shteti pėrfaqėsohet nga institucionet e veta por edhe nga simbolet e veta, tė cilat rrisin krenarinė kombėtare.

 

Pėrveē simboleve si flamuri e himni kombėtar, PLL mendon se edhe personalitetet dhe figurat patriotike dhe kombėtare qė kanė ndėrruar jetė dhe janė varrosur jashtė vendit duhet tė nderohen dhe vlerėsohen nė vendin amė, pėr kontributet e tyre nė dobi tė kombit dhe atdheut.

 

Nė kėtė drejtim, PLL do tė realizojė riatdhesimin e eshtrave tė personaliteteve tė shquara shqiptare si Mbreti Zog, Gjeneral Abaz Kupi, Fan Noli, Mit’hat Frashėri, Muharrem Bajraktari, etj, duke organizuar ceremoni zyrtare me tė gjitha nderimet shtetėrore, pėr kontributet e kėtyre personaliteteve.

 

Administrata shtetėrore

Njė nga rolet e politikės ėshtė qė tė bėjė shtetin tė funksionojė dhe qė sektori publik tė jetė nė shėrbim tė popullit.  Qėllimi duhet tė jetė sadisfaksioni i qytetarėve. Mosfunksionimi i administratės shtetėrore ēon nė paralizimin e shtetit. 

 

Duke marrė parasysh se administrata shtetėrore nuk ka arritur akoma nivele optimale tė performancės, PLL ėshtė e prirur qė tė reformojė administratėn duke :

·        Rritur profesionalizmin me seminare dhe trajnime konstante

·        Rritur produktivitetin dhe ndjenjėn e shėrbimit publik

·        Nxitur frymėn e meritokracisė dhe karrierės nė sektorin publik

·        Luftuar kundėr burokracisė, nepotizmit dhe abuzimit me detyrėn

·        Luftuar favoritizmin dhe emėrimet partiake

 

Por institucionet e shtetit dhe nėpunėsit duhet tė jenė tė paprekshėm.  PLL synon :

 

·        Tė rrisė autoritetin e tė gjithė nėpunėsve tė shtetit dhe respektin ndaj tyre

·        Tė rrisė besueshmėrinė e publikut tek organet e vendit

·        Tė merren masa tė rrepta ndaj gjithė atyre qė cenojnė shtetin, institucionet dhe nėpunėsit e shtetit

·        Tė pėrshtasė pagat e nėpunėsve tė shtetit me sektorin privat dhe me standardet e jetės

 

Korrupsioni

Pėr PLL, korrupsioni rrjedh nga keqpėrdorimi i pushtetit publik.

 

Pavarėsisht pėrparimeve tė dukshme, fenomeni i korrupsionit mbetet njė problem shqetėsues i shoqėrisė Shqiptare.  PLL beson se lufta ndaj korrupsionit nuk mund tė realizohet vetėm duke stimuluar denoncimet, por se ėshtė detyrė e shtetit tė krijojė kushtet dhe rregullat qė do tė parandalojnė korrupsionin.

 

PLL beson se mėnyrat optimale pėr tė luftuar korrupsionin janė :

·        Hartimi i procedurave administrative moderne dhe efikase

·        Trajnimi i nėpunėsve tė shtetit

·        Kontrolli dhe auditimi i tė gjitha institucioneve tė shtetit nga organizma private dhe shoqata jo-qeveritare

·        Masa tė rrepta pėr tė gjitha rastet e zbuluara

 

Ekonomia

 

Koncepti ynė pėr ekonominė

Misioni ekonomik i PLL ėshtė qė tė rrisė standardet e jetesės, mirėqenien dhe lumturinė e popullit shqiptar.

 

Pavarėsisht krizės ekonomike dhe financiare globale e cila ka filluar tė japė efektet e saja edhe nė Shqipėri, vendi ynė ka potenciale tė mėdha pėr zhvillim ekonomik :

·        Popullsi tė re, tė arsimuar, dinamike dhe tė kualifikuar

·        Pozicion gjeografik strategjik

·        Pasuri natyrale dhe minerale

·        Porte detare dhe infrastrukturė rrugore nė zhvillim

·        Klimė tė pėrshtatshme pėr shumė sektorė

·        Bregdet dhe relief atraktiv

 

PLL do tė hartojė njė strategji zhvillimi tė vazhdueshėm dhe rritjeje ekonomike, duke mobilizuar tė gjitha potencialet e vendit tonė nė tė mirėn e pėrgjithshme tė popullit dhe kombit shqiptar.

 

Qėllimi parėsor i kėsaj strategjie ėshtė tė luftohet varfėria dhe papunėsia, tė zgjerohet e fuqizohet sektori privat, tė nxitet konkurrenca dhe tė stimulohet prodhimi vendas.

 

Pėr PLL disa principe ekonomike janė nė bazė tė mendimit tonė :

·        Burimet njerėzore do tė konsiderohen gjithnjė si baza e zhvillimit ekonomik

·        Ekonomia e tregut do tė jetė gjithnjė nė qendėr tė vėmendjes

·        Shteti do tė qėndrojė nė princip jashtė aktivitetit ekonomik por roli i vet si moderator dhe operator, nė rast nevoje, nuk do tė anashkalohet sidomos nė sektorėt strategjike

·        Taksat do tė pėrdoren mė shumė pėr realizimin e objektivave shoqėrore dhe ekonomike, sesa pėr qėllime operative

·        Borxhi i shtetit do tė pėrdoret pėr investime, mė shumė sesa pėr ekuilibrimin e bilancit tė shtetit

·        Privatizimet duhet tė vazhdojnė, duke pasur nė qendėr tė vėmendjes interesin kombėtar dhe ekonomik, por edhe transparencėn e plotė tė tė gjitha proceseve tė privatizimit.    Privatizimet do t’u ofrohen me pėrparėsi punonjėsve tė firmave dhe industrive, grupeve dhe shoqatave profesionale vendore, por edhe emigrantėve shqiptar, mė qėllim qė tė rritet ndėrgjegjėsimi i tė gjithėve nė kontributet qė mund tė japė ēdo qytetar pėr popullin dhe vendin

·        Thithja e kapitalit dhe investimeve tė huaja, si dhe transferimi i eksperiencės, do tė jetė nė qendėr tė vėmendjes

·        Lufta ndaj korrupsionit, klientelizmit dhe favoritizmit

·        Rritja e produktivitetit dhe cilėsisė sė prodhimeve, do tė stimulohet pėr tė realizuar objektivin e ekuilibrimit tė bilancit tregtar

·        Raportet me institucionet ndėrkombėtare si Bashkimi Evropian, Banka Botėrore dhe Fondi Monetar Ndėrkombėtar do tė thellohen sidomos deri nė kapėrcimin e krizės globale

 

PLL zotohet pėr njė fushatė sensibilizuese pėr konsumin e produkteve “Made in Albania”.

 

Objektivat madhore tė PLL janė :

·        Ulja e papunėsisė

·        Rritja e standardeve tė jetesės

·        Rritja e prodhimit tė produkteve dhe shėrbimeve vendas

·        Rritja e peshės specifike tė sektorit privat nė ekonominė e vendit

·        Rritja e eksporteve

 

Pėr PLL, Shqipėria ka nevojė pėr njė bum ekonomik i cili mund tė realizohet nėpėrmjet :

·        Ristrukturimit tė ekonomisė dhe orientimit tė investimeve pėrmes mendimit ekonomik

·        Zgjerimit tė kredisė dhe mbajtjes nė nivele tė ulėta tė interesit bankar

·        Zhvillimit tė fondeve tė kursimeve tė garantuara nga shteti

·        Krijimit tė njė tregu tė pėrbashkėt me Kosovėn, duke hequr tė gjitha barrierat doganore dhe taksat e tjera

·        Zhvillimit tė njė infrastrukture moderne nė tė gjitha sektorėt e industrisė

 

PLL do tė stimulojė zhvillimin e disa sektorėve prioritarė duke u dhėnė njė pėrparėsi nė investime, kredi dhe subvencione :

 

Biznesi i vogėl

PLL ėshtė e ndėrgjegjshme se biznesi i vogėl ėshtė njė vektor kryesor pėr zhvillimin e vendit dhe uljen e nivelit tė papunėsisė.

 

Informaliteti duhet luftuar, duke krijuar kushte tė favorshme pėr stimulimin e formalitetit.

 

PLL do tė :

·        Japė kredi pa interes pėr ēdo biznes tė ri qė do tė sigurojė punėsimin e tė paktėn 5 punėtorėve

·        Garantojė qė ēdo kredi i dhėnė biznesit tė vogėl do tė shlyhet automatikisht nė rast falimentimi pėr arsye jashtė vullnetit tė pronarit, dukė stimuluar mekanizmat bankare dhe sigurime tė kredive pėr biznesin

·        Heqė tė gjitha detyrimet shoqėrore pėr njė periudhė 5 vjeēare, pėr tė gjitha bizneset e reja qė punėsojnė tė paktėn 3 punėtorė tė rinj

·        Ulė me 50% detyrimet shoqėrore pėr tė gjithė bizneset e vogla aktuale, qė do tė shtojnė 3 punėtorė tė rinj

·        Vendosė njė moratorium pėr njė periudhė 5 vjeēare nė taksat mbi biznesin e vogėl, pėr tė gjitha firmat dhe ndermarrjet e reja qė nuk kalojnė tė ardhura prej mė shumė se 5.000.000 Lekė nė vit.

 

Ndėrtimi

Si njė sektor i rėndėsishėm pėr zhvillimin e vendit dhe uljen e papunėsisė, PLL beson se ulja e ēmimeve tė shitjes sė apartamenteve dhe shtėpive tė reja do tė ridinamizojė kėtė sektor.

 

PLL do tė :

·        Heqė pėr njė periudhe 2 vjeēare tė gjitha taksat dhe detyrimet pėr shtetasit shqiptarė qė do tė blejnė apartamente dhe shtėpia tė reja

·        Ulė pėr njė periudhe 2 vjeēare me 50% tė gjitha detyrimet shoqėrore pėr firmat e ndėrtimit

·        Stimulojė bashkėpunimin me sektorin e ndėrtimin pėr uljen me 10% deri 20% tė ēmimit tė tė gjitha ndėrtimeve tė reja tė ngelura tė pashitura, duke i siguruar kėtij sektori edhe kredi pa interes, gjatė 5 viteve tė para pėr ndėrtimet e tyre tė reja

·        Stimulojė pėrdorimin e trojeve shtetėrore pėr bashkėpronėsi nė ndėrtimin e apartamenteve tė reja, dhe do t’i pėrdorė ekskluzivisht ata pėr banesa pėr tė pastrehėt

·        Stimulojė bashkėpunimin ndėrmjet sektorit tė ndėrtimit, institucionet e shtetit, pushtetin vendor dhe axhensitė e zhvillimit tė vendit, me qėllim qė ēdo ndertin i ri tė respektojė kushtet dhe kriterit e njė zhvillimi afatgjatė tė vendit, si dhe planet urbanistike

·        Garantojė respektimin e normave teknike dhe kritereve sizmike nė ndėrtimet e reja

 

Bujqėsia dhe blegtoria

Duke marrė parasysh se njė pėrqindje e madhe e popullit shqiptar jeton nė zonat rurale ku mundėsitė e zhvillimit janė tė mėdha dhe duke konsideruar se Shqipėria i ka tė gjitha mundėsitė e zhvillimit tė bujqėsisė dhe blegtorisė, falė eksperiencės tė fshatarėve nė kėtė drejtim, relievit dhe klimės tė pėrshtatshme, PLL synon qė tė rrisė nivelet e prodhimit nė kėtė sektor, tė sigurojė stabilitetin e tė ardhurave tė prodhuesve dhe tė ulė importin e produkteve tė kėsaj natyre.

 

PLL do tė :

·        Stimulojė krijimin e ndėrmarrjeve bujqėsore dhe blegtorale me dhėnien e kredive pa interes, si dhe heqjen pėr njė periudhė 2 vjeēare tė tė gjitha detyrimeve shoqėrore, pėr ata qė do tė punėsojnė mė shumė se 5 veta

·        Stimulojė transferimin e produkteve tė kėtij sektori brenda pėrbrenda vendit, me subvencionimin e njė pėrqindjeje tė kostos sė transportit

·        Investojė nė dhoma frigoriferike nė tė gjitha zonat rurale ku do tė grumbullohen ekscedentet e prodhimit, me qellim qė tė futen pėrsėri nė treg nė periudha tė tjera gjatė vitit

·        Krijojė njė fond sigurimi pėr tė mbrojtur fermerėt dhe popullsinė rurale kundėr dėmeve tė shkaktuara nga katastrofat natyrale

·        Bashkėpunojė me BE por sidomos me shtetet fqinjė pėr tė hequr tė gjitha barrierat doganore me qėllim qė tė mundėsohet eksporti i prodhimeve shqiptare nė drejtimin e tregjeve tė tyre

·        Sigurojė qė eksportet e produkteve tė industrisė tė blegtorisė dhe e peshkimit tė garantohen duke dhėnė kredi pa interes pėr tė gjitha investimet nė prodhimet bio dhe duke siguruar ēmime konkurruese pėr produktet shqiptare

 

PLL garanton gjithashtu se njė fushatė e madhe mbjelljeje do tė realizohet pėr tė siguruar qė dėmet e bėra nė pyjet nga prerjet gjatė dekadave tė fundit, tė kompensohen me pemė tė reja, me qėllim qė tė luftohet kėshtu edhe ndotja e ambientit.

 

Turizmi

Duke marrė parasysh potencialet e mėdha tė vendit tonė nė fushėn e turizmit me njė bregdet tė veēantė nė rajon, me male e pyje tė shumta, me qendra historike dhe arkeologjike unike nė Evropė, PLL ka bindjen se Shqipėria do tė pėrfitojė shumė shpejt nga kėta pasuri me tėrheqjen e turistėve tė huaj.

 

PLL do tė :

·        Zhvillojė qendra turistike bregdetare tė klasit tė lartė nė tė paktėn 2 zona bregdetare, sidomos nė Jug tė vendit, duke u dhėnė koncesione afatgjate grupeve financiare shqiptare dhe tė huaja

·        Krijojė fshatra dhe qytete turistike pėr tėrheqjen e turizmit masiv nė tė paktėn 4 zona bregdetare, duke u dhėnė koncesione afatgjate grupeve financiare shqiptare dhe tė huaja

·        Stimulojė zhvillimin e qendrave tė turizmit dimėror nė zonat malore, duke i dhėnė njė prioritet krijimit tė fshatrave turistike pėr ski

·        Investojė nė mirėmbajtjen dhe rindėrtimin e tė gjitha qendrave historike dhe arkeologjike, si dhe nė infrastrukturėn nė periferi tė kėtyre qendrave, me qėllim qė tė tėrheqė turistėt e huaj drejt kėtyre qendrave, ku njė rendėsi e veēantė do ti kushtohet vlerave tė kombit shqiptar

·        Stimulojė operatorėt shqiptarė dhe tė huaj pėr zhvillimin e turizmit nė vend, duke u ofruar lehtėsira nė detyrimet shoqėrore si dhe kredi pa interes

 

Energjia

Pėr PLL, sektori i energjetikes mbetet njė sektor strategjik, ku duhet mbrojtur interesi kombėtar, duke siguruar nivele pavarėsie tė lartė.

 

PLL ėshtė po ashtu e vetėdijshme se zhvillimi i  vendit nuk mund tė realizohet nė kushtet kur nuk mund tė garantohet furnizimi me energji elektrike dhe ujė, pėr tė gjithė qytetarėt, dhe 24 orė nė ditė.

 

PLL do tė :

·        Garantojė furnizimin nė energji elektrike pėr tė gjithė qytetarėt, 24 orė nė ditė, dhe do t’i japė fund njė herė e pėrgjithmonė prerjeve tė furnizimeve, duke investuar dhe subvencionuar centralet elektrike private me kredi pa interes, por duke vendosur gjithashtu gjoba pėr mosarritjen e niveleve tė furnizimit

·        Garantoj furnizimin me ujė pėr tė gjithė qytetarėt, 24 orė nė ditė, dhe do t’i japė fund, brenda 24 muajve, prerjeve tė furnizimeve, duke investuar nė modernizimin e gjithė rrjetit

·        Sigurojė qė Shqipėria tė bėhet njė vend tranzit drejt Evropės, tė gazit dhe naftės, duke i dhėnė njė prioritet bashkėpunimit me vendit qė nuk shfaqin rrezik pėr interesat dhe sovranitetin kombėtar, dhe tė cilėt respektojnė tė drejtat e shtetasve shqiptarė qė jetojnė jashtė vendit

 

Minierat

Duke marrė parasysh se Shqipėria disponon pasuri nėntokėsore tė shumta, si dhe njė eksperience tė madhe nė kėtė sektor, PLL ėshtė e vendosur qė tė krijojė kushtet pėr zhvillimin e kėtyre pasurive, me qėllim qė tė rrisė eksportet, dhe tė pėrdorė tė gjitha mundėsitė qė i ofrohen vendit, pėr uljen e papunėsisė dhe rritjen e standardeve tė jetesės.

 

PLL do tė :

·        Investojė nė identifikimin e tė gjithė minierave dhe rezervave minerale nė vend dhe do tė garantojė riaktivizimin e tyre

·        Stimulojė privatizimin e minierave duke krijuar kushte tė favorshme pėr investitorėt, si heqjen e tė gjitha detyrimeve shoqėrore pėr njė periudhe 5 vjeēare, si dhe investimin ne infrastrukturėn rrugore, ndėrmjet minierave tė privatizuar dhe akseve kryesore

·        Stimulojė investime nė industrinė e pėrpunimit nė vend nga kapitali i huaj, duke vendosur moratoriume nė taksat e kėtyre industrive pėr njė periudhė 10 vjeēare

 

Politika sociale

 

Pėrveē shtresės tė viktimave tė diktaturės komuniste, PLL ka natyrisht programin social nė fusha tė tjera, pasi pėr ne qeveria ėshtė njė mjet pėr t’i shėrbyer popullit.  Pėr PLL, duhet tė rritet niveli i solidaritetit ndėrmjet qytetarėve dhe i zhvillimit social, dhe ėshtė detyrė e shtetit qė tė shėrbejė si katalizator i kėtij solidariteti dhe zhvillimi social.

 

PLL do t’i kushtojė njė rendėsi tė veēantė kėtyre sektorėve, gjatė mandatit qeveritar :

 

Arsimi

Pėr PLL, arsimi pėrben njė shtyllė kryesore pėr njė shoqėrie tė zhvilluar, ku niveli i arsimimit tė shoqėrisė duhet tė gėzojė ritme zhvillimi tė shpejta dhe cilėsore.

 

Vlerat kombėtare por edhe kultura, arti, sporti, respekti, vlerėsimi, rregulli dhe autoriteti duhet tė transmetohen nėpėrmjet arsimit.  PLL do tė bėjė tė gjitha pėrpjekjet pėr zhvillimin e vlerave atdhetare tė popullit tonė.

 

PLL nuk mund tė pranojė qė tė rinjtė shqiptar tė dalin nga shkolla pa perspektivė profesionale dhe pa horizont pėr jetėn e tyre.  Tė gjithė tė rinjtė duhet tė jenė tė punėsuar, ose tė kenė mundėsi tė vazhdojnė trajnime falas nė institucione publike dhe private.

 

Objektivi i PLL ėshtė qė truri shqiptar t’i shėrbejė Shqipėrisė, kudo qė tė jetė dhe nė mėnyrė prioritare brenda vendit.

 

PLL do tė :

·        Japė prioritet shkollave dhe universiteteve publike nė tė gjithė vendin

·        Garantojė nivelet e arsimit nė shkollat dhe universitetet private, mė njė program bazė dhe standarde tė larta, si dhe me kontrolle sistematike nė mbrojtje tė studentėve dhe cilėsisė sė mėsimdhėnies

·        Garantojė qė tė pėrfitojnė nga e drejta e shkollimit falas tė gjithė qytetarėt shqiptarė deri nė moshėn 18 vjet dhe tė materializohet shkollimi i detyruar deri nė atė moshė me kontrolle dhe inspektime konstante

·        Krijojė njė fond tė veēantė ku studentėt me probleme financiare tė kenė mundėsinė tė pėrfitojnė kredi pa interes pėr financimin e studimeve tė tyre universitare dhe post-universitare

·        Financojė programe tė veēanta pėr rritjen e niveleve shkencore nė universitetet shqiptare

·        Stimulojė arsimin profesional, pėr tė shtuar specialistėt nė profile tė ndryshėm

·        Garantojė qė nėpėrmjet sistemit edukativ, tė rritet krenaria kombėtare dhe ndjenja e identitetit kombėtar, me programe tė posaēme nė kėtė drejtim

·        Stimulojė Dhomat e Tregtisė, institucionet dhe organizatat private dhe jo-qeveritare qė tė identifikojnė sektorėt ku nevojiten kualifikime dhe specializime tė veēanta

·        Garantojė qė tė rinjtė tė dalin nga shkolla me njė bagazh tė plotė

·        Garantojė qė tė gjithė shtetasit shqiptarė jashtė vendit, tė kenė mundėsi tė zhvillojnė studime

·        Stimulojė rikthimin dhe punėsimin nė atdhe, tė gjithė tė diplomuarve jashtė vendit

·        Garantojė qė tė gjithė studentėt shqiptarė tė kenė mundėsi tė mėsojnė fenė e tyre

 

Pėr PLL, arsimtarėt duhet tė kenė mundėsi tė ushtrojnė profesionin e tyre ne kondita optimale, dhe roli e kontributi i tyre nė dobi tė shoqėrisė, duhet vlerėsuar dhe respektuar si nga studentėt, prindėrit dhe shoqėria.  Programe trajnimi dhe nivelimi i pagave tė tyre me realitetin e standardeve te jetesės, do tė realizohen gjatė 24 muajve tė parė tė qeverisjes sonė.

 

Shėndetėsia

Pėr PLL, sistemi shėndetėsor ka nevojė pėr njė reformim thelbėsor dhe do tė jetė po ashtu nė qendėr tė vėmendjes tonė, gjatė mandatit tė ardhshėm.

 

Nė asnjė moment, shėndetėsia nuk duhet tė konsiderohet si njė kosto nė bilancin e shtetit por si njė investim.

 

PLL do tė :

·        Garantojė qė tė gjithė shtetasit shqiptarė tė pėrfitojnė njė sistem shėndetėsor falas ose me kosto minimale, duke rritur efektivitetin e sigurimeve shoqėrore

·        Investojė pėr modernizimin e mėtejshėm tė qendrave spitalore dhe garantimin e tė gjitha shėrbimeve mjekėsore dhe spitalore, tė paktėn nė njė spital pėr ēdo qark

·        Garantojė qė tė gjitha zonat rurale, tė kenė njė ambulancė spitalore, nė njė rajon me mė pak se 5 kilometra ēdo zonė tė banuar

·        Stimulojė zhvillimin e shėrbimeve mjekėsore parandaluese

·        Parandalojė shpėrndarjen e medikamenteve tė dėmshme pėr shėndetin, duke ushtruar kontrolle mė tė rrepta tė importeve, e duke krijuar kushte pėr prodhimin nė vend

·        Garantojė zgjerimin e gamės sė medikamenteve tė rimbursuara, si dhe rritjen e cilėsisė sė tyre

 

Sigurimet shoqėrore

PLL ėshtė e vendosur tė mbrojė tė gjithė punėtorėt, dukė garantuar qė pronarėt e firmave tė shlyejnė tė gjitha detyrimet shoqėrore.

 

PLL do tė luftojė punėn nė tė zezė nė mėnyre tė rreptė, duke ushtruar kontrolle tė vazhdueshme dhe tė pandėrprera nė tė gjitha sektorėt.

 

PLL do ti kushtojė njė rėndėsi tė veēantė brezit tė tretė, jetimėve, invalidėve dhe tė mohuarve, si dhe nuk do tė lejojė asnjė praktikė diskriminuese ndaj kėtyre shtresave, duke nxitur miratimin dhe zbatimin e ligjeve pėrkatėse, pėr mbrojtjen e tyre.

 

PLL do tė :

·        Krijojė njė regjistėr kombėtar tė Sigurimeve Shoqėrore, pėr pėrqendrimin e tė gjitha tė dhėnave shėndetėsore dhe shpejtimin e shėrbimeve mjekėsore, pėr pacientėt nė spitalet dhe farmacitė e vendit

·        Krijojė lehtėsira fiskale pėr familjet qė kujdesen pėr tė moshuar dhe invalidė

·        Rrisė fondin e shpėrblimit pėr personat qė kujdesen pėr personat e paaftė

·        Heqė tė gjitha taksat vendore pėr moshėn e tretė

·        Garantojė qė tė gjithė shtetasit qė jetojnė e punojnė jashtė, tė gėzojnė pėrfitimin e tė gjitha tė drejtave shoqėrore nė Shqipėri, pėrfshirė kėtu edhe pensionin, duke nėnshkruar marrėveshje bilaterale pėr sigurimet shoqėrore dhe pensionet, me tė gjitha vendet ku jetojnė dhe punojnė shqiptarėt

·        Stimulojė sigurimet private, duke krijuar lehtėsira fiskale

 

Familja

Pėr PLL, familja ėshtė qeliza bazė e shoqėrisė, dhe si e tillė, ajo duhet tė mbrohet dhe tė inkurajohet pėr tė ruajtur dhe mishėruar vlerat patriotike dhe kombėtare.

 

PLL do tė :

·        Rrisė fondin e shpėrblimit tė familjeve pėr ēdo lindje, si dhe rrisė shpėrblimin pėr familjet me mė shumė se njė fėmijė

·        Nxisė brezat e rinj qė tė kujdesen prindėrit, nėpėrmjet lehtėsira fiskale

·        Luftojė shfrytėzimin e fėmijėve pėr punė nėpėrmjet kontrolleve sistematike

·        Stimulojė harmoninė familjare me programe tė veēanta edukative

·        Luftojė pėrdorimin e bimėve narkotike, duke zhvilluar programe edukative, por edhe duke intensifikuar kontrollet

·        Krijojė njė fond tė veēantė pėr nėnat qė vendosin tė mos punojnė, pėr t’u kujdesur pėr fėmijėt e tyre, qė ata tė gėzojnė njė shpėrblim prej 50.000 lekėsh nė muaj

·        Garantojė qė nėnat qė edukojnė fėmijėt e tyre dhe nuk punojnė, do tė pėrfitojnė tė njėjtat tė drejta shoqėrore, dhe pensionet pėrkatėse, sikur tė ishin nė marrėdhėnie pune.

 

PLL nuk do tė lejojė qė ligji shqiptar tė njohė homoseksualitetin dhe abortin.

 

Politika e Jashtme

 

PLL ėshtė e vendosur tė krijojė tė gjitha kushtet pėr integrimin e plotė tė Shqipėrisė nė BE para vitit 2015, si dhe do tė ndėrmarrė tė gjitha reformat e nevojshme pėr plotėsimin e standardeve evropiane gjatė mandatit tė ardhshėm.

 

Marrėdhėniet me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės do tė forcohen me njė politikė tė jashtme vizionare dhe realiste, nė interes tė popullit dhe vendit tonė.

 

Po ashtu, PLL synon qė Shqipėria tė zhvillojė njė politikė tė jashtme, bazuar vetėm nė interesin kombėtar, si dhe tė bėhet njė faktor i rėndėsishėm nė rajon.

 

Reciprociteti do tė jetė nė bazė tė marrėdhėnieve me tė gjitha vendet e huaja, nė pėrputhje me konventat dhe marrėveshjet ndėrkombėtare tė ratifikuara nga shteti shqiptar.

 

Kushti i parė pėr tė pasur njė diplomaci tė mirėfilltė ėshtė kushti i brendshėm.  Pa konsoliduar brenda vendit njė pushtet nė interes tė kombit, shteti nuk mund tė ketė njė diplomaci efikase.

 

PLL do tė stimulojė organizata jo-qeveritare dhe institute shkencore, tė zhvillojnė studime strategjike dhe analiza tė skenarėve tė ndryshėm nė marrėdhėniet ndėrkombėtare tė vendit tonė, duke financuar kėta projekte.

 

Pėr PLL, ėshtė e rėndėsishme qė nė kuadėr tė bashkėpunimit rajonal, qė mbetet njė kriter pėr anėtarėsim nė BE, Shqipėria tė vėri si parakusht pėr ēdo bisedė, qė Serbia:

·        tė njohė zyrtarisht gjenocidin dhe pastrimin etnik qė ushtroi ndaj shqiptarėve nė Kosovė

·        tė paguajė dėmshpėrblim pėr krimet dhe dėmet e luftės

·        tė lirojė tė gjithė tė burgosurit shqiptarė qė dergjen akoma nė burgjet e Serbisė

·        tė kthejė kufomat e mijėrave shqiptarė qė janė varrosur nė Serbi dhe pėr tė cilėt familjarėt e tyre nuk dinė as se ku e kanė varrin

 

Po ashtu, PLL do tė krijojė tė gjitha kushtet ligjore pėr parandalimin e aktiviteteve antikushtetuese nė Shqipėri nga qarqet shoviniste tė huaja.  PLL nuk do tė lejojė incidente dhe provokime, si dhe do tė pėrdorė tė gjitha mekanizmat ligjorė, vendorė e ndėrkombėtarė, pėr tė shmangur rreziqet potenciale ose reale, nė dėm tė integritetit dhe tėrėsisė territoriale tė Shqipėrisė.

 

PLL shpreh bindjen e saj tė thellė, se njė politikė nė mbrojtje tė interesave kombėtare nuk mund tė kundėrshtohet nga askush, e sigurisht as nga partnerėt tonė ndėrkombėtarė, tė cilėt e kanė bazuar ekzistencėn e tyre mbi kėtė parim.

 

PLL ka gjithashtu bindjen se kjo lloj politikė nuk duhet tė frikėsojė askėnd, pėrveē ata tė cilėt janė tė kompromentuar me tė huajt.  Pikėrisht, nė kėtė drejtim, pėr tė siguruar njė fqinjėsi tė mirė, ne do tė kėrkojmė nga Greqia qė :

·        Tė abrogojė zyrtarisht ligjin famėkeq tė luftės

·        Tė garantojė kthimin e tė gjitha tė drejtave ēamėve autoktonė nė tokat e tyre

·        Tė pajisen tė gjithė emigrantėt shqiptarė, me dokumente dhe leje tė rregullta qėndrimi.

 

I njėjti pozicion vlen pėr marrėdhėniet e Shqipėrisė me Maqedoninė e Malin e Zi.  Interesi i popullit dhe Kombit shqiptar duhet tė udhėheqė ēdo marrėdhėnie me kėto vende.  Dhe PLL do tė punojė qė ky parim tė jetė i panegociueshėm.

 

PLL beson se ndėrtimi i marrėdhėnieve me Organizatėn e Konferencės Islamike, do t’i mundėsojė vendit tonė tė gėzojė njė ndikim mė tė gjėrė nė rajon e mė tej, si dhe do t’i japė mundėsi mė tė mėdha Shqipėrisė tė luaje njė rol edhe global, sidomos duke shėrbyer si mediator dhe moderator funksional, pėr arritjen e njė paqeje tė qėndrueshme nė Lindjen e Mesme, si dhe pėr njohjen dhe respektimin e tė drejtave pėr vetvendosje pėr dy shtete tė pavarura, tė Palestinės dhe Izraelit.

 

Te jemi krenar qė jemi Shqiptarė

 

Programi ynė, mentaliteti dhe vizioni ynė nė qeveri, synojnė tė rrisin shkallėn e dinjitetit dhe krenarisė tė tė gjithė shqiptarėve, kudo qė gjenden dhe tė mbrojė interesat e gjithė popullit, dhe jo vetėm tė njė shtrese tė caktuar.

 

PLL ėshtė e ndėrgjegjshme se shoqėria shqiptare vuan nga humbja e krenarisė kombėtare.

 

Krenaria jonė duhet tė bazohet nė identitetin tonė, si dhe tė pėrqendrohet nė vlerat autentike, si gjuha, kultura, tradita dhe historia jonė.

 

PLL do tė mbetet e palėkundur nė ngritjen lart tė vlerave tona tė pavarėsisė, nė tė gjitha fushat.

 

PLL beson se Shqiptarėt duhet tė binden dhe duhet tė fitojnė mbi vetveten, gjithashtu duhet tė mposhtin komplekset e inferioritetit ndaj tė huajve, si dhe tė heqin dorė nga paragjykimi se lumturia dhe shpėtimi i tyre varet nga tė huajt.

 

Aspekti kryesor nė kėtė program ėshtė se nuk bazohet nė retorikė por tė gjitha premtimet do tė kthehen nė realitet.

 

PLL ka njė ideal dhe ideal ynė ėshtė Atdheu dhe Kombi.

 

Lusim Zotin e Madh qė ta ndihmojė Kombin dhe vendin tonė.

Partia “Lėvizja e Legalitetit”
Bulevardi “Zog I”, Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

 

Tirane, me 23 maj 2009

 

I nderuar Lartesia Juaj Princ Leka!

Te nderuar drejtues te partive aleate!

Te nderuar drejtues te institucioneve dhe shoqatave!

Te nderuar miq, legaliste dhe qytetare te Tiranes!

 

Partia “Levizja e Legalitetit” prezanton sot 32 kandidatet e saj qe do te garojne ne zgjedhjet e 28 qershorit per listen shume-emerore te qarkut te Tiranes.

Keto zgjedhje kane nje rendesi te vecante per vendin tone sepse nga rezultati i tyre do te vendoset fati i vazhdimit te metejshem te reformave te ndermarra nga kjo qeveri e qe sipas te gjitha vleresimeve jane konsideruar si reforma mjaft te suksesshme; do te varet fati i ruajtjes se ritmeve te larta te zhvillimit ekonomik, te cilat perkthehen ne paga dhe pensione me te larta, investime me te shumta; rruge, ujesjelles, shkolla e spitale qe do te rrisin me tej standardin e jeteses ne cdo skaj te vendit tone; do te varet fati i procesit integrues te Shqiperise ne BE, ku  synojme te realizojme endrren tone te hershme qe me dinjitet dhe ne menyre te merituar te behemi pjese e familjes se madhe europiane duke shtuar ne kete bashkesi edhe vlerat e kombit tone.

Zgjedhjet e 28 qershorit paraqesin nje rendesi te madhe edhe per partine “Levizja e Legalitetit”. Permes ketyre zgjedhjeve PLL-ja synon qe te realizoje nje perfaqesim real  parlamentar i cili do te krijoje mundesine e perfshirjes dhe materializimit ne politikat shteterore dhe programet qeverisese te parimeve tona: per nje shtet te forte e ne dobi te qytetareve; per shenjterine e prones; per ruajtjen dhe zhvillimin e vlerave me te mira te tradites dhe familjes; per krijimin e mundesise qe shqiptaret kudo qe ndodhen te ndjehemi bashke ne kulture, ekonomi, zhvillim dhe te punojne cdo dite per endrren tone te madhe te bashkimit.

Ne kemi bindjen se 28 qershori do te shenoje plotesimin e standardit te zgjedhjeve te lira e te ndershme. Maxhoranca qeverisese ka shprehur ne vazhdimesi vullnet te  plote dhe te qarte politik, ka plotesuar cdo kerkese te opozites dhe ka marre masa konkrete per  t’i dhene fund tranzicionit te votes se lire. Per here te pare ne historine e shtetit shqiptar, gjate ketij mandati qeverises u krijua Regjistri Kombetar Elektronik i Zgjedhesve, shtetasit shqiptare po pajisen me pasaporta biometrike dhe karta identiteti sipas standardeve me te larta europiane.

Atmosferes entuziaste qe ekziston ne kampin e djathte per fitoren ne zgjedhjet e 28 qershorit i ka kontribuar puna e kryer cdo dite nga kjo maxhorance qeverisese gjate kater viteve te mandatit saj. Si rezultat i kesaj pune dhe vullneti te qarte per te kryer reforma, luftuar korrupsionin, krimin e organizuar dhe trafiqet e paligjshme, Shqiperia arriti qe te anetaresohet ne NATO, te nenshkruaje Marreveshjen e Stabilizim-Asocijimit e cila eshte ratifikuar nga te 27 vendet anetare te Bashkimit Evropian dhe te aplikoje si vend kandidat.

Gjate ketyre kater viteve qeveria arriti te siguroje ritme te larta te zhvillimit ekonomik, te dyfishoje te ardhurat megjithese pergjysmoi taksat, te realizoje investime ne infrastrukture si asnjehere me pare qe kulmojne me rrugen Durres-Morine, Shqiperia arriti qe te kete nje bum turistik, te dyfishoje pagat dhe pensionet, etjere.

Perkundrejt ketij realiteti pozitiv tej cdo parashikimi e qe eshte i dukshem dhe i prekshem nga te gjithe shqiptaret, opozita e majte ndjehet teresisht e carmatosur, eshte pa asnje alternative konkrete dhe ne konfuzion te plote. Duke perjetuar nje krize te thelle identiteti dhe ndjere qe tani disfaten qe i pret me 28 qershor, ustallaret e vjeter kane nxjerre ne skene kamikazet e rinj te cilet nuk guxojne qe te permendin trashegimine e subjektit qe perfaqesojne. Sigurisht nga turpi.

Partia “Levizja e Legalitetit” ndjehet krenare per historine e saj. Filozofia jone ndertoi shtetin modern shqiptar dhe qeverisi vendin ne vitet e ndritura 1928-1939 nen drejtimin e Mbreti Zog. Eshte po ajo filozofi qe sot qeveris vendet me te zhvilluara te botes e qe ne e kemi ne genin tone. Ne venat tona rrjedh gjak blu i cili nuk e humbi ngjyren edhe atehere kur diktatura perskuqi gjithcka. Pasi i rezistuam me stoicizem diktatures komuniste per 45 vjet, ne ishim te gjithe te perfshire ne levizjen demokratike per rrezimin e diktatures komuniste, ne ishim ne skalionin e pare ne zgjedhjet e para pluraliste te 31 marsit 1991 dhe kontribuues ne fitoren e demokracise me 22 mars 1992.

Se bashku me PD perballuam rebelimin komunist dhe pasojat e viteve 1997-2005 qe ishin me te veshtira per cdo shqiptar dhe Shqiperine. Se bashku me PD dhe aleatet e tjere fituam zgjedhjet vendore te vitit 2007 dhe po qeverisim me ndershmeri ne dobi te shqiptareve.

Ne ndjehemi krenare pse kishim nje Mbret, kemi nje Mbret, kemi nje Princ, do te kemi nje Princ, e keshtu me radhe....

Zonja dhe zoterinj!

Ne zgjedhjet e pergjithshme parlamentare te 28 qershorit partia “Levizja e Legalitetit” do te jete pjese e koalicionit “Aleanca e ndryshimit” qe kryesohet nga Partia Demokratike. Pranine tone ne koalicion nuk e konsiderojme si nje komoditet elektoral, por si nje impenjim serioz te nje rendesie te vecante per te kontribuar ne radhe te pare per fitoren e se djathtes shqiptare. Para se te mendojme se cfare do te perfitojme nga koalicioni, ne mendojme se cfare do te ofrojme per koalicionin. Ashtu si cdo mjek i mire, edhe ne e dime se gjaku blu i ben me te shendetshem edhe organizmat e shendetshem.

PLL paraqitet para zgjedhesve me platformen dhe programin e saj elektoral qe do te sherbejne per pasurimin e te djathtes me vlerat tona konservatore dhe tradicionale qe jane pershtatur me kushtet aktuale  te vendit.

Ne programin tone, ne ofrojme zgjidhje shume problemeve te shoqerise tone dhe paraqesim alternativa te ndryshme per nje zhvillim te qendrueshem dhe afatgjate te vendit  duke pasur ne qender te vemendjes konsolidimin e demokracise dhe interesin e popullit dhe kombit shqiptar.

Objektivi i yne eshte te rrisim ndjenjen e ndergjegjes kombetare, qytetarise, tradites, vellazerimit, punes, perkushtimit dhe krenarise se te qenurit shqiptar duke pasur nje qeverisje dhe nje program qeverises, qe do te realizoje zhvillimin, mireqenien, integrimin  evropian, rritjen e rolit te faktorit shqiptar ne rajon, etj.

Gjate mandatit te ardhshem parlamentar Legaliteti do te luftoje per ndarjen faktike te tre pushteteve dhe sigurimin e kushteve qe ato te punojne ne harmoni te plote me njeri-tjetrin. Ne do te iniciojme nje ligj per papajtueshmerine e funksionit te deputetit me ate te ministrit.

Duke njohur faktin se sistemi zgjedhor eshte proporcional ku preferencat e votuesve shprehen ne radhe te pare ndaj partive politike dhe programeve te tyre, PLL mendon se per t’i dhene fund korrupsionit parlamentar dhe trafikimit te mandateve, nuk eshte e tepert qe te parashikohet ne ligj humbja e mandatit per cdo parlamentar qe voton ndryshe nga vendimi politik i partise ku ben pjese.

Ne mendojme se per t’i sherbyer zhvillimit te vendit dhe uljes se tensioneve politike dhe shoqerore, Shqiperia ka nevoje qe te mbylle nje here e pergjithmone faqen e erret te  historise komuniste. Per kete qellim ne do te kerkojme denimin zyrtar te sistemit komunist ne teresi dhe nxjerrjen e pergjegjesive penale rast pas rasti per ideatoret dhe xhelatet e atij sistemi. Ne te njejten kohe, ashtu si deri me sot, do te kerkojme dhe insistojme per demshperblimin e plote dhe te shpejte te  te gjitha viktimave te diktatures komuniste. Megjithese gjate ketyre kater viteve jane bere hapa pozitive, ish - te burgosurit dhe perndjekurit politike jane ende te pa integruar dhe rehabilitimi i plote i tyre ka nevoje per krijimin e lehtesirave ne shkollim, punesim dhe strehim.

Partia “Levizja e Legalitetit” do te kerkoje qe shteti te njohe gabimet e veprimeve apo mosveprimeve te tij ne lidhje me ceshtjen e pronave. PLL zotohet qe brenda nje mandati qeverises t’i jape zgjidhje perfundimtare pronave duke ua kthyer apo kompensuar me vleren e tregut te gjithe pronareve te ligjshem qe nuk kane mundur te zoterojne pronen e tyre.

Nisur nga specifikat tona programore dhe besnikeria ndaj shtresave qe perfaqesojme, Partia “Levizja e Legalitetit” jep fjalen e nderit se ceshtjet e denimit te krimeve te komunizmit, demshperblimit te plote te ish te burgosurve dhe te perndjekurve politike si dhe zgjidhja perfundimtare e ceshtjes se pronave sipas parimit “kompensim i plote per pronarin aty ku nuk mund ta zoteroje”, do te jene ceshtje prioritare dhe te pa tolerueshme per koalicion qeverises.

Ne mendojme se e drejta, liria dhe ushtrimi i besimit fetar jane jetike per nje shoqeri te shendetshme dhe pa vese.  Partia “Levizja e Legalitetit” do te punoje qe shteti shqiptar te njohe vetem fete tradicionale ne Shqiperi si dhe te ndaloje me ligj veprimtarine e sekteve te dyshimta qe kane mbire gjate viteve te fundit. Sipas nesh, shteti duhet te subvencionoje ne menyre te mjaftueshme bashkesite fetare, kleriket, mesuesit dhe institucionet fetare me qellim qe te kufizohen nderhyrjet dhe ndikimet nga jashte ne keto institucione. Ne do te kerkojme qe shteti te jape i pari shembullin e tolerances fetare dhe te mos lejoje asnje akt racizmi, ksenofobie, provokimi apo perbuzjeje fetare ne institucionet shteterore dhe mjediset publike. Ne do te insistojme qe ne shkollat publike te shtohet lenda e mesim-besimit.

Ne e konsiderojme diasporen politike dhe ekonomike si pjese integrale te kombit shqiptar dhe do te stimulojme integrimin e saj ne shoqerine tone duke njohur ne menyre automatike shtetesine e tyre shqiptare; duke bere rregullimet ligjore qe i sigurojne atyre perfaqesim ne Kuvendin e Shqiperise; duke u krijuar lehtesira ne biznes si dhe duke mbrojtur ne menyre energjike cdo te drejte te tyre ne vendet ku jetojne. Ne do te krijojme kushte qe femijet e tyre te mesojne me te shkruar dhe te lexuar gjuhen e bukur shqipe.

Lidhur me politikat sociale, prioriteti i yne mbetet arsimi, shendetesia, zhdukja e varferise, lufta ndaj veseve dhe forcimi familjes.

Ne arsim ne synojme qe t’u jepet prioritet shkollave dhe universiteteve publike, shkollave profesionale si dhe te rritet cilesia e mesimdhenies. Si nje borxh ndaj rilindesve ne do te rikthejme shenjterine e mesuesit dhe edukimin e nxenesve me ndjenja atdhetare. Cdo talenti shteti do t’i jape perkrahjen e nevojshme.

Ne do te synojme qe sherbimi i ofruar ne institucionet shendetesore publike te jete i krahasueshem me ate qe ofrohet ne institucionet private.

PLL do te punoje per ndalimin e abordit,  do te jete armike e homoseksualitetit dhe do te kerkoje ashpersimin e ligjeve qe denojne kultivimin dhe perdorimin e bimeve narkotike. Partia “Levizja e Legalitetit” do te realizoje qe shteti te marre nen kujdestari cdo femije te braktisur apo keqtrajtuar. Ne do te punojme per mbrojtjen dhe zhvillimin e kultures tone kombetare.

Ne do te synojme qe te rrisim autoritetin e shtetit dhe perfaqesuesve te tij, te ulim ne maksimum gjakmarrjen dhe te realizojme c’armatosjen e plote te popullsise. Ngritja e xhandarmerise mbetet prioriteti yne.

Te nderuar pjesemarres!

Per te materializuar programin tone ne kemi paraqitur para elektoratit shqiptar listat e kandidateve. Sot u paraqiten para jush 32 kandidatet e listes shume-emerore te PLL per qarkun e Tiranes dhe nga prezantimi i shkurter qe ju be secilit prej tyre u vu re qarte se ato i plotesojne te gjithe parametrat moral dhe intelektual per te perfaqesuar me dinjitet  elektoratin e qarkut te Tiranes ne Parlamentin e ardhshem te Shqiperise. Une ju siguroj se, si asnjehere tjeter, partia “Levizja e Legalitetit” ka paraqitur ne te 12 qarqet e vendit nje liste te plote me 140 kandidate po kaq cilesore sa keto qe sot jane para jush.

Kandidatet tone jane siguria e fitores se PLL ne shumicen e qarqeve, e percimit te tradites dhe vlerave me te mira nga brezi ne brez, por njekohesisht jane edhe nje kontribut i rendesishem qe ne i ofrojme koalicionit  “Aleanca e Ndryshimit”. cdo vote per partine Levizja e Legalitetit, eshte njekohesisht edhe vote per koalicionin tone ku bejme pjese.

Une jam i sigurt qe elektorati i qarkut te Tiranes do te votojne masivisht per kandidatet e listes se PLL, sikurse shpreh kenaqesine edhe per suksesin e pritshem te cdo partie aleate.

Fitore ne zgjedhjet e 28 qershorit!

Zoti  qofte me popullin shqiptar!

 

* * * * *

Lista e kandidateve te PLL per qarkun Tirane

Nr.    Emri, Atesia, Mbiemri    Datelindja    Arsimi
1    Eqerem Gafurr Spahiu    18.04.1960    I larte, Juridik
2    Artan Abdulla Tujani    24.04.1965    I larte, Ekonomik
3    Zhaneta Islam Ndregjoni    21.09.1967    I larte, Ekonomik
4    Agim Mhill Doci        09.05.1948    I larte, Poet, Inxhinier
5    Ilir Xhemal Kacdeda    09.02.1971    I larte, Stomatologji
6    Gerta Maliq Toptani    21.06.1977    I larte, Akademia e Arteve, dega pikture
7    Ibrahim Asllan Lala    02.06.1941    I larte, Ingjinieri
8    Shqipe Shefqet Fiora    28.02.1976    I larte, UB Kamez
9    Bahri Sabri Kollcaku    20.08.1957    I larte, Pedagogjik
10    Luan Isuf Kaceli    15.03.1943    I larte, Inxhinieri
11    Behar Mehmet Duma    18.02.1964    I larte, Inxhinieri Elektronike
12    Mitat Shyqyri Cenaj    26.01.1963    I larte, Histori-Gjeografi
13    Frederik Taqo Ruco    13.01.1938    I larte, Inxhinieri
14    Klodian Ibrahim Lala    01.07.1975    I larte, Fakulteti i Shkencave te Natyres
15    Alban Skender Gjoci    30.04.1983    I larte, Filologji, Drejtesi
16    Shpetim Bajram Hereni    29.06.1974    I larte, Ekonomik
17    Edmond Vait Kokalari    19.04.1952    I larte, Ekonomik
18    Fejzulla Abaz Gjabri    07.05.1949    I larte, Filologji
19    Yllka Ilmi Causholli    27.05.1950    I larte, Inxhinieri
20    Bashkim Minir Sulstarova01.07.1950    I larte, Juridik
21    Iris Mehdi Myftiu (Guni)06.07.1966    I larte, Mjekesi
22    Lurian Mitat Mena    18.04.1982    I larte, Akademi
23    Hysen Uk Sinani        07.02.1949    I larte, Filologji
24    Zamir Shefqet Gjurgji    17.09.1965    I larte, Filologji
25    Jonuz Bardh Gjana    01.09.1959    I larte, Inxhinieri
26    Vladimir Xhafer Sinani    05.01.1959    I larte, Inxhinieri mekanike
27    Elmie Rustem Balaj    23.05.1971    I larte, Juridik
28    Astrit Riza Bektashaj    18.01.1950    I larte, Inxhinieri
29    Bujar Besim Goga    06.03.1951    I larte, Mjekesi
30    Petrit Jonuz Zotkaj    18.07.1950    I larte, Juridik
31    Gazmend Ylber Ujkashi    28.01.1964    I larte, Akademia e Arteve
32    Viron Jorgaq cipi    21.11.1972    I larte, Inxhinieri


Ju lutemi merrni ne attach edhe programin elektoral te plote te PLL per zgjedhjet e 28 qershorit 2009.

 

 

Partia “Lėvizja e Legalitetit”
Bulevardi “Zog I”, Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

Tiranė, mė 18 maj 2009

 

Informacion pėr media

Kryetari i PLL Ekrem Spahiu sė bashku me nėnkryetarin Basha prezantuan nė qytetin e Lushnjes 16 kandidatėt e listės shumė-emėrore tė partisė “Lėvizja e Legalitetit” pėr qarkun Fier.

Spahiu tha se “Shqipėria shkon nė zgjedhjet parlamentare tė 28 qershorit me imazhin dhe bilancin mė pozitiv tė kėtyre 18 viteve. Ai pėrmendi disa nga arritjet kryesore si anėtarėsimin e Shqipėrisė nė NATO, ratifikimin e MSA nga 27 vende anėtare tė BE dhe aplikimin si vend kandidat, nėnshkrimin e marrėveshjes pėr liberalizimin e vizave, ritmet e larta dhe tė qėndrueshme tė zhvillimit ekonomik, investimet nė mbarė vendin, dyfishimin e pagave dhe pensioneve, etj.”

 

Duke folur pėr alternativėn e PLL Spahiu tha se Legaliteti paraqitet para elektoratit me programin e tij, filozofinė e vet qeverisėse dhe traditėn mė tė mirė nė drejtimin e vendit qė janė vlera dhe kontribute tė drejtpėrdrejta tė saj nė Aleancėn e Ndryshimit.

Kryetari i PLL u shpreh i sigurt se qytetarėt shqiptar i kanė tė ditura dhe tė prekshme ndryshimet pozitive qė solli kjo maxhorancė qeverisėse dhe se elektorati nė zgjedhjet e 28 qershorit do tė votojė pėr Aleancėn e Ndryshimit si grupimi politik qė ėshtė mė afėr interesave tė tyre.

Nė emėr tė 16 kandidatėve tė qarkut Fier foli z. Myslym Murrizi i cili ndėr tė tjera siguroi tė pranishmit se do tė jetė pėrfaqėsues i denjė i Legalitetit, Aleancės sė Ndryshimit, Lushnjes  dhe qarkut tė Fierit nė parlamentin e ri qė do tė dalė nga zgjedhjet e 28 qershorit 2009.

 

Zyra e shtypit e PLL

 

___________________________________________________________________________________

Sot paradite Sekretari Politik i PLL z. Sulejman Gjana dha nje konference per shtyp ku prezantoi Programin Elektoral te PLL per zgjedhjet e 28 qershorit 2009.

Me poshte po ju percjellim te plote tekstin e deklarates se tij.

Zyra e shtypit e PLL

Partia “Lėvizja e Legalitetit”
Bulevardi “Zog I”, Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

Tiranė, mė 17 maj 2009

DEKLARATE PER MEDIA

Pas pėrfundimit tė regjistrimit tė listės sė 140 kandidatėve qė do tė pėrfaqėsojnė PLL nė 12 qarqet e vendit pėr zgjedhjet e 28 qershorit 2009, PLL del para shqiptarėve me programin tonė elektoral ku PLL bazohet nė kapacitetet njerėzore dhe intelektuale mė tė shėndoshtė tė vendit tonė pėr tė ofruar njė qeverisje nė dobi tė interesave tė vendit, kombit dhe popullit shqiptar brenda dhe jashtė kufijve politik. 

Pėr PLL, zgjedhjet e 28 qershorit pėrbėjnė njė sfidė tė madhe pasi dilema ėshtė e dukshme : ose vazhdojnė reformat dhe zhvillimi i vendit me orientimin e djathtė dhe konservator qė sjellė PLL, ose kthehet nė pushtet e majta me tė gjitha tė kėqijat qė rrezikon t’i sjellė vendit.  PLL paraqet njė platformė pėr pasurimin e tė djathtės me vlerat tona konservatore dhe tradicionale tė pėrshtatura me realitetin dhe konditat bashkėkohore tė vendit. 

Programi ynė bazohet nė 4 shtylla kryesore qė janė :

·        Parimet demokratike, politike dhe shteti i sė drejtės

·        Ekonomia

·        Politika sociale

·        Politika e jashtme 

Lidhur me parimet demokratike, politike dhe shtetin e sė drejtės, PLL synon tė realizojė gjatė mandatit tė ardhshėm qeveritar njė reformė pėr tė materializuar ndarjen e plotė e 3 pushteteve, pėrkatėsisht pushtetit ekzekutiv, legjislativ dhe gjyqėsor, duke sanksionuar papajtueshmėrinė dhe konfliktin e interesit ndėrmjet funksionit tė deputetit dhe ministrit. 

Duke marrė parasysh se, me kodin e ri zgjedhor, deputetėt dalin nga listat e partive politike, PLL do t’i kushtojė njė rėndėsi tė veēantė parandalimit tė trafikimit tė mandateve.  PLL do tė iniciojė njė ligj pėr heqjen ose humbjen e mandatit tė deputetit nė raste flagrante tė trafikimit tė mandatit. 

PLL do tė ndjekė gjithashtu me vendosmėri qėllimin e saj pėr organizimin e njė referendum tė ri ku do tė vendosėt pėrfundimisht sistemi i Monarkisė apo Republikės. 

PLL ėshtė e ndėrgjegjshme se pėr ti shėrbyer zhvillimit tė vendit dhe uljes sė tensioneve politike dhe shoqėrore, Shqipėria ka nevojė qė tė mbyllė njė herė e pėrgjithmonė faqen e historisė sė errėt komuniste. Nė kėtė kuadėr, PLL synon ndėr tė tjera qė tė dėnohet zyrtarisht sistemi komunist, ideatorėt dhe aparaēikėt e atij sistemi dhe tė dėmshpėrblehen dhe rehabilitohen tė gjitha viktimat e diktaturės komuniste duke krijuar lehtėsira pėr shkollimin dhe punėsimin e kėtyre shtresave, duke u dhėnė pėrparėsi nė pėrfitimin e bursave shtetėrore dhe duke hequr tė gjitha detyrimet shoqėrore pėr personat qė do tė punėsohen nė firmat private. 

Lidhur me drejtėn e pronės, PLL mendon se ėshtė detyrė e shtetit tė riparojė gabimet e sė kaluarės dhe situatat e krijuara pėr shkak tė aksionit apo inaksionit tė vet.  Nė kėtė kuadėr, PLL do tė kompensojė me vlerėn e tregut dhe brenda njė mandati qeverisės tė gjithė pronarėt legjitimė tė cilėt nuk kanė mundėsi tė rikuperojnė pronat e tyre.  Pėr PLL, personat fizik apo moral qė kanė pėrvetėsuar pronat e huaja apo shtetėrore duhet tė ndėrgjegjėsohen pėr veprimin e tyre duke shlyer detyrime ndaj shtetit pėr t’i mundėsuar shtetit kompensimin e tė shpronėsuarve. 

PLL konsideron se e drejta dhe liria e besimit janė jetike pėr njė shoqėri tė shėndetshme dhe pa vese.  Pėr PLL shteti shqiptar duhet tė njohė dhe tė mos krijojė asnjė pengesė pėr 3 fetė tradicionale nė Shqipėri, pėrkatėsisht Bashkėsitė Islame, Ortodokse dhe Katolike si dhe duhet tė subvencionojė bashkėsitė fetare, klerikėt, mėsuesit dhe institucionet fetare me qėllim qė tė kufizohen ndėrhyrjet nga jashtė nė kėto institucione. 

PLL e konsideron diasporėn shqiptare, qoftė politike apo ekonomike, si pjesė integrale e kombit shqiptar dhe tė shoqėrisė shqiptare.  Andaj, PLL do tė stimulojė integrimin e diasporės shqiptare nėpėrmjet njohjes dhe dhėnies sė shtetėsisė shqiptare automatikisht dhe pa procedura administrative pėr tė gjithė refugjatėt politik tė para viteve 90 dhe familjarėt e tyre.  PLL do tė stimulojė gjithashtu zhvillimin dhe intensifikimin e programeve bashkėpunimi me diasporėn shqiptare nė aspektet shoqėrore, edukative, kulturore, artistike dhe shkencore tė mbėshtetura nga qeveria shqiptare, dhe krijimit tė kushteve pėr respektimin e komunitetit shqiptar nė shtetet ku jetojnė dhe punojnė shqiptarėt. 

PLL mendon se pėrveē simboleve si flamuri e himni kombėtar, personalitetet dhe figurat patriotike dhe kombėtare qė kanė vdekur dhe janė varrosur jashtė vendit duhet tė nderohen dhe vlerėsohen pėr kontributet e tyre nė dobi tė kombit dhe atdheut. Nė kėtė drejtim, PLL do tė realizojė riatdhesimin e eshtrave tė personaliteteve shqiptare si Mbreti Zog, Gjeneral Abaz Kupi, Fan Noli, Mit’hat Frashėri, Muharrem Bajraktari, etj, duke organizuar ceremoni zyrtare me tė gjitha nderimet shtetėrore pėr kontributet e kėtyre personaliteteve. 

Pėr PLL, sektori publik duhet tė jetė nė shėrbim tė qytetarėve.  PLL ėshtė e prirur qė tė reformojė administratėn duke rritur profesionalizmin, produktivitetin dhe ndjenjėn e shėrbimit publik, duke nxitur frymėn e meritokracisė dhe karrierės nė sektorin publik, duke luftuar kundėr burokracisė, nepotizmit dhe abuzimit me detyrėn dhe duke luftuar favoritizmin dhe emėrimet partiake. 

Lidhur me korrupsionin, pavarėsisht pėrparimeve tė dukshme, fenomeni i korrupsionit mbetet njė problem shqetėsues i shoqėrisė Shqiptare.  PLL beson se lufta ndaj korrupsionit nuk mund tė realizohet vetėm duke stimuluar denoncimet por se ėshtė detyrė e shtetit tė krijojė kushtet dhe rregullat qė do tė parandalojnė korrupsionin. 

Pėr sa i pėrket ekonomisė, pėr PLL standardet e jetesės, mirėqenia dhe lumturia e popullit shqiptar janė nė bazė tė mendimit tonė ekonomik dhe duhet pėrfituar nga tė gjitha potencialet e vendit pėr tė luftuar varfėrinė dhe papunėsinė, pėr tė  zgjeruar e fuqizuar sektorin privat, pėr tė nxitur konkurrencėn dhe pėr tė stimuluar prodhimin vendas. 

PLL do tė stimulojė zhvillimin e disa sektorėve duke u dhėnė njė pėrparėsi nė investime, kredi dhe subvencione.  Sektorėt prioritarė pėr PLL janė biznesi i vogėl, ndėrtimi, bujqėsia dhe blegtoria, turizmi, energjia dhe minierat.  PLL do tė krijojė kushte tė favorshme pėr zhvillimin e kėtyre sektorėve duke hequr ose ulur taksat dhe detyrimet shoqėrore dhe duke ofruar kredi pa interes pėr shumė ndėrmarrje dhe biznese aktive nė kėto sektore. 

Pėr shembull, pėr tė stimuluar biznesin e vogėl, PLL mendon se shteti duhet tė garantojė dhėnien e kredisė pa interes pėr ēdo biznes tė ri qė do tė sigurojė punėsimin e tė paktėn 5 punėtorėve ; pėr tė zhvilluar sektorin e ndėrtimit, PLL mendon se duhet hequr pėr njė afat kohor tė caktuar tė gjitha taksat pėr shtetasit qė do tė blejnė apartamente dhe shtėpia tė reja ; pėr tė stimuluar bujqėsinė dhe blegtorinė, PLL mendon se duhet stimuluar transferimi i produkteve tė kėtij sektori brenda pėrbrenda vendit me subvencionimin e njė pėrqindjeje tė kostos sė transportit dhe duhet investuar nė frigorifera nė tė gjitha zonat rurale ku do tė grumbullohen ekscedentet e prodhimit me qellim qė tė futen pėrsėri nė treg nė periudhat tė tjera gjatė vitit ; pėr tė zhvilluar turizmin, PLL mendon se shteti duhet tė japė koncesione afatgjate grupeve financiare shqiptare dhe tė huaja pėr zhvillimin e 2 qendrave turistike bregdetare tė klasit tė lartė dhe 4 qendra turistike pėr turizmin masiv ; pėr tė zhvilluar energjinė, PLL mendon se duhet investuar nė garantimin e furnizimit me energji elektrike dhe ujė pėr tė gjithė shtetasit, 24 orė nė ditė, duke modernizuar gjithė rrjetin dhe duhet qė Shqipėria tė bėhet njė vend transiti drejt Evropės tė gazit dhe naftės duke i dhėnė njė prioritet bashkėpunimit me vendet qė nuk tregojnė asnjė rrezik pėr interesat dhe sovranitetin tonė kombėtar dhe tė cilėt respektojnė tė drejtat e shtetasve shqiptarė qė jetojnė jashtė vendit ; pėr tė zhvilluar minierat, PLL mendon se shteti duhet tė stimulojė privatizimin e minierave duke krijuar kushte tė favorshme pėr investitorėt si heqjen e tė gjitha detyrimeve shoqėrore pėr njė periudhe 5 vjeēare dhe investimin ne infrastrukturėn rrugore ndėrmjet minierave tė privatizuar dhe akset kryesore dhe se duhet stimuluar investime nė industrinė e pėrpunimit nė vend nga kapitali i huaj duke vendosur moratoriume nė taksat e atyre industrive pėr njė periudhė 10 vjeēare. 

Nė politikat sociale, prioriteti i PLL mbetet arsimi, shėndetėsia, sigurimet shoqėrore dhe familja. 

Ndėr tė tjera, lidhur me arsimin, PLL synon qė tu japė prioritet shkollave dhe universiteteve publike nė tė gjithė vendin dhe qė tė garantojė nivelet e arsimit nė shkollat dhe universitetet private mė njė program bazė dhe standarde tė larta dhe me kontrolle sistematike nė mbrojtje tė studentėve dhe cilėsisė sė mėsimdhėnies ; lidhur me shėndetėsinė, PLL synon qė shteti tė garantojė qė tė gjithė shtetasit shqiptar tė pėrfitojnė njė sistem shėndetėsor falas ose me kosto minimale duke rritur efektivitetin e sigurimeve shoqėrore ; lidhur me sigurimet shoqėrore, PLL synon qė tė krijojė njė regjistėr kombėtar tė Sigurimeve Shoqėrore pėr pėrqendrimin e tė gjitha tė dhėnave shėndetėsore dhe shpejtimin e shėrbimeve mjekėsore pėr pacientėt nė spitalet dhe farmacitė e vendit, tė krijojė lehtėsira fiskale pėr familjet qė kujdesen pėr tė moshuar dhe invalidė dhe tė heqė tė gjitha taksat vendore pėr moshėn e tretė ; lidhur me familjen, PLL synon qė tė rrisė fondin e shpėrblimit tė familjeve pėr ēdo lindje dhe rrisė shpėrblimin pėr familjet me mė shumė se njė fėmijė, qė tė stimulojė gjeneratat e reja qė tė kujdesen prindėrit nėpėrmjet lehtėsira fiskale, qė tė krijojė njė fond tė veēantė pėr nėnat qė vendosin tė mos punojnė por tė kujdesen pėr fėmijėt e tyre kėshtu qė tė gėzojnė ata njė shpėrblim prej 50.000 lekėsh nė muaj, etj. 

Pėr sa i pėrket politikes sė jashtme, PLL ėshtė e vendosur qė tė krijojė tė gjitha kushtet pėr integrimin e plotė tė Shqipėrisė nė BE para vitit 2015 dhe do tė ndėrmarrė tė gjitha reformat e nevojshme pėr plotėsimin e standardeve evropiane gjatė mandatit tė ardhshėm.  Pėr PLL, marrėdhėniet me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės duhet tė forcohen me njė politikė tė jashtme vizionare dhe realiste nė interes tė popullit dhe vendit tonė. 

Po ashtu, PLL synon qė Shqipėria tė zhvillojė njė politikė tė jashtme e bazuar vetėm nė interesin kombėtar dhe tė bėhet njė faktor i rėndėsishėm nė rajon. 

Pėr PLL, ėshtė e rėndėsishme qė nė kuadėr tė bashkėpunimit rajonal qė mbetet njė kriter pėr anėtarėsim nė BE, Shqipėria tė vėri si parakusht pėr ēdo bisedė qė Serbia tė njohė zyrtarisht gjenocidin dhe pastrimin etnik qė ushtroi ndaj shqiptarėve nė Kosovė dhe tė paguaje njė dėmshpėrblim pėr krimet dhe dėmet e luftės. 

Pėr tė siguruar njė fqinjėsi tė mirė, PLL do tė kėrkojmė nga Greqia qė tė abrogojė zyrtarisht ligjin famėkeq tė luftės, qė tė garantojė kthimin e tė gjitha tė drejtave ēamėve autokton nė tokat e tyre dhe qė tė pajisen tė gjithė emigrantėt ekonomik shqiptar me dokumente dhe leje qėndrimi tė rregullta. 

PLL beson se forcimi i marrėdhėnieve me Organizatėn e Konferencės Islamike do ta mundėsojė vendin tonė tė gėzojė njė influencė mė tė madhe nė rajon dhe do ti japė mundėsi Shqipėrisė qė tė luaje njė rol edhe global sidomos duke shėrbyer si mediator pėr arritjen e njė paqeje tė qėndrueshme nė Lindjen e Mesme dhe pėr njohjen dhe respektimin e pavarėsisė tė Palestinės. 

Programi ynė, mentaliteti dhe vizioni ynė nė qeveri synojnė tė rrisin dinjitetin dhe krenarinė e tė gjithė shqiptarėve kudo qė gjenden dhe tė mbrojė interesat e gjithė popullit dhe jo vetėm tė njė shtrese tė pėrcaktuar. 

PLL do tė jetė e palėkundur nė ngritjen lart tė vlerave tona tė pavarėsisė nė tė gjitha fushat. 

Sulejman Gjana

Sekretar Politik i PLL

 

 

Partia “Lėvizja e Legalitetit”
Bulevardi “Zog I”, Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

Sot paradite, ne nje nga sallat e Hotel Tirana International zhvilloi mbledhjen e tij Keshilli Kombetar i PLL i cili miratoi listen e kandidateve dhe Programin Elektoral te PLL.
Me poshte po ju percjellim pjese nga fjala qe kryetari i PLL Ekrem Spahiu mbajti ne kete mbledhje.

Zyra e shtypit e PLL
_____________________________________________________________________________________________

 

Tirane, me 10 maj 2009

 

PJESE NGA FJALA E KRYETARIT TE PLL E. SPAHIU NE MBLEDHJEN E KESHILLIT KOMBETAR TE PLL

Partia “Levizja e Legalitetit” ka mbledhur sot Keshillin Kombetar per te miratuar listat shume-emerore te kandidateve me te cilat PLL do te konkurroje ne zgjedhjet e 28 qershorit ne te 12 qarqet e vendit. Gjithashtu Keshilli Kombetar do te miratoje edhe programin elektoral te PLL. Ky eshte nje veprim normal procedural dhe statutor qe do t’i hape rrugen kalimit ne fazen me te rendesishme te fushates elektorale, ku kandidatet e miratuar do te zhvillojne takime intensive me elektoratin per te prezantuar programin e PLL dhe platformat e tyre elektorale duke kerkuar prej zgjedhesve shqiptar votat ne emer te partise “Levizja e Legalitetit”.

“Levizja e Legalitetit” eshte partia e vetme e cila i ka lene kompetence te plote strukturave te bazes per te propozuar dhe perzgjedhur emrat e kandidateve, per t’i renditur ato ne listat shume-emerore dhe per te caktuar mekanizma stimulues e konkurrues qe do te nxisin nje gare ndermjet kandidateve per nje rezultat sa me te larte. Kjo eshte shprehje e demokracise se thelle qe ekziston brenda partise “Levizja e Legalitetit” dhe tregues i qarte i pjekurise se larte politike te strukturave lokale te cilat arriten qe te permbushin me sukses objektivin per perzgjedhjen e 140 kandidateve ne te 12 qarqet e vendit.

Pas miratimit nga ana e Komitetit Drejtues te kritereve baze, kalendarit te veprimeve dhe pershtatjes se strukturave ne nivel qarku sipas specifikes se kodit te ri zgjedhor, organet e bazes nen drejtimin e sekretareve koordinativ filluan punen per perzgjedhjen e kandidateve. Si rezultat i ketij procesi ne kemi sot nje liste prej 140 kandidatesh te ndare ne 12 qarqe e cila pret te miratohet prej Keshillit Kombetar qe  eshte organi kompetent per miratimin perfundimtar te tyre.

Partia “Levizja e Legalitetit” ka marre pjese rregullisht ne te gjitha zgjedhjet e meparshme parlamentare, por asnjehere me pare nuk ka pasur nje liste me te madhe dhe me cilesore se sa lista e kandidateve qe do te paraqitet sot per miratim ne Keshillin Kombetar.

Ne perberjen e listes se kandidateve bie ne sy jo vetem permbushja e detyrimit ligjor qe 30% e kandidateve t’i perkase seciles gjini, por edhe perfshirja ne to e mjaft intelektualeve te njohur nga bota akademike, drejtesia, ekonomia, kultura, arti, shoqeria civile, etj.

Partia “Levizja e Legalitetit” ka vecantine se per ate do te konkurrojne kandidate te ardhur nga SHBA dhe vende te tjera perendimore si perfaqesues te mergates se vjeter politike por edhe te emigracionit te ri.

Partia “Levizja e Legalitetit” eshte e bindur qe ky ekip i kandidateve te saj per zgjedhjet e pergjithshme parlamentare te 28 qershorit do te kontribuoje dukshem per rezultatin e elektoral te PLL dhe fitoren e koalicionit te djathte ne pergjithesi.

Fitorja e zgjedhjeve te ardhshme parlamentare dhe riperteritja e mandatit qeverises do te na krijoje mundesine qe sipas marreveshjes elektorale me Partine Demokratike te jemi partnere ne bashkeqeverisjen e vendit, ne hartimin e programit qeverises dhe perfaqesimit ne te gjitha nivelet e qeverisjes se vendit ne perputhje me peshen politike qe do te deshmohet nga zgjedhjet e 28 qershorit.

Partia “Levizja e Legalitetit” eshte e pergatitur qe ne qeverisjen e ardhshme te jape nje kontribut maksimal ne institucionet qe kane te bejne me autoritetin e shtetit dhe zbatimin rigoroz te ligjit, por pa lene menjane edhe institucionet qe kane te bejne me rehabilitimin dhe integrimin e plote te ish -te burgosurve dhe te perndjekurve politike apo zgjidhjen perfundimtare te ceshtjes se prones.

***

Partia “Lėvizja e Legalitetit”
Bulevardi “Zog I”, Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

 

Tirane, me 8 maj 2009

Informacion per media

Kryetari i partise “Levizja e Legalitetit” Ekrem Spahiu dhe drejtues te tjere prezantuan ne nje atmosfere entuziaste ne qytetin e Peshkopise kandidatet Gazmend Lita dhe Lulzime Lela qe se bashku edhe me kandidatet e Bulqizes dhe Matit do te perfaqesojne PLL ne listen shume-emerore te qarkut Diber per zgjedhjet parlamentare te 28 qershorit.

Z. Lita eshte anetar i Kryesise se PLL dhe Sekretar per Marredheniet me Jashte, kryetar i deges se PLL Diber dhe biznesmen i suksesshem qe prej me shume se nje viti eshte rikthyer ne atdhe nga SHBA ku ka jetuar per nje kohe te gjate duke marre nje edukim dhe formim perendimor. Ndersa znj Lela shquhet per vlerat e saj intelektuale dhe se bashku me z. Lita jane perfaqesues edhe te vlerave me te mira te tradites dibrane.

Kryetari i PLL Ekrem Spahiu tha se zgjedhjet e 28 qershorit do te jene nje gare politike ndermjet modeleve dhe programeve qeverisese, ku cdo parti do te vleresohet mbi bazen e suksesit te saj, premtimeve te mbajtura, vlerave te individit dhe kontributeve te dhena ne zhvillimin e shtetit shqiptar. Ai shtoi se “PLL ka te drejten e plote morale qe te kerkoje votat e elektoratit shqiptar sepse eshte nje parti me nje program te pasur qe i jep zgjidhje perfundimtare dhe te shpejte ceshtjeve ende te pazgjidhura te shoqerise shqiptare. Per me teper, PLL eshte nje parti qe shquhet per seriozitetin e saj, korrektesen ndaj zgjedhesve dhe mbrojtjen e interesave te vendit dhe qytetareve shqiptare.” Keto ai i ilustroi me modelin qeverises gjate viteve 1928-1939 dhe kontributin aktual te PLL ne qeverisjen qendrore dhe lokale.

Spahiu tha gjithashtu se nenshkrimi i marreveshjes se bashkepunimit elektoral ndermjet PLL dhe PD si dhe pjesemarrja edhe me partite e tjera ne koalicionin eshte nje bashkim vlerash per t’i paraqitur elektoratit shqiptar alternativen me te mire e cila do te jete padyshim edhe alternativa fituese.

Kandidatet Lita dhe Lela shprehen angazhimin e tyre per te bashkebiseduar me zgjedhesit ne te gjithe rrethin e Dibres me qellim shpalosjen e programit elektoral te PLL si dhe garantuan te pranishmit per ndershmeri dhe perfaqesimin me dinjitet te gjithe treven e Dibres ne parlamentin e ardhshem te Shqiperise.

 

Zyra e shtypit e PLL

***

Partia “Lėvizja e Legalitetit”
Bulevardi “Zog I”, Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

Tirane, me 2 maj 2009

 

Informacion per media

Ndalesa e radhes e kryetarit te partise “Levizja e Legalitetit” Ekrem Spahiu ne turin e tij te takimeve me elektoratin ishte komuna Bradashesh e rrethit te Elbasanit ku ai prezantoi kandidaten e PLL per zgjedhjet e 28 qershorit znj. Emine Shehi.

Ne fjalen e tij Spahiu tha se “ne kete komune PLL ka nje mbeshtetje te konsiderueshme elektorale dhe perfaqesohet me dy keshilltare, njera prej te cilave eshte znj. Emine Shehi e cila ne keshillin komunal ka mbajtur kurdohere qendrime korrekte ndaj interesave te elektoratit qe e ka zgjedhur.”

Duke ju referuar zhvillimeve politike ne vend, Spahiu tha se: “Opozita e majte po paraqitet para elektoratit shume e corientuar dhe konfuze. Kjo ndodh sepse opozita nuk ka asnje alternative per t’i ofruar shqiptareve dhe se perpara sukseseve te kesaj maxhorance ajo ndjehet e kompleksuar dhe e paafte per t’u ballafaquar me programe konkurruese. Ne keto kushte opozita e majte ka zgjedhur rrugen e krijimit te alibive per te justifikuar deshtimin e saj te pritshem ne zgjedhjet e 28 qershorit.

Spahiu u shpreh i bindur qe zgjedhjet e 28 qershorit do te jene te lira dhe te ndershme. Kete ai e mbeshteti ne vullnetin e palekundur dhe te deshmuar te maxhorances per te realizuar zgjedhje te lira dhe te ndershme, por edhe me klimen e re dhe standardet e reja qe po zbatohen ne vend pas anetaresimit te Shqiperise ne NATO dhe aplikimit per ne BE.

 

Zyra e shtypit e PLL


****

Partia “Lėvizja e Legalitetit”
Bulevardi “Zog I”, Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

Tirane, me 28 prill 2009

Informacion per media

Forumi i Grave Legaliste te qytetit te Elbasanit zhvilloi nje takim elektoral ne te cilin ishin te pranishem edhe kryetari i PLL Ekrem Spahiu si dhe kryetarja e Forumit te Gruas Legaliste znj. Zhaneta Ndregjoni.

Fjalen e hapjes e mbajti kryetarja vendore e ketij forumi znj. Eglantina Tabaku e cila evidentoi punen dhe angazhimin e grave legaliste te cilat jane perkushtuar teresisht per fushaten elektorale te PLL ne gjithe rrethin e Elbasanit duke kontribuar edhe me kandidaturat e tyre te cilat jane mjaft cilesore dhe premtuese.

Kryetarja e Forumit te Gruas Legaliste znj. Zhaneta Ndregjoni prezantoi tre kandidatet femra, perkatesisht zonjat Edlira Harri, Emine Shehi dhe Valbona Shengjergji, te cilat do te perfaqesojne Legalitetin ne listen shumemerore te kandidateve per qarkun Elbasan. 

Kryetari i PLL Spahiu, pasi foli per rendesine e madhe te zgjedhjeve parlamentare te 28 qershorit dhe objektivin e PLL per realizimin e perfaqesimit parlamentar edhe ne qarkun e Elbasanit, tha se partia “Levizja e Legalitetit” do te shnderrohet ne nje faktor te rendesishem ne jeten politike te vendit dhe do te punoje per materializimin programit te saj politik, sepse ajo eshte nje parti qe ka nje baze shoqerore me konture te qarta, ka traditen me te mire shtet-ndertuese dhe qeverisese, ka vecantine e saj programore qe e dallojne dukshem nga partite e tjera si dhe resurset e nevojshme per te qene pjese e zhvillimeve te kohes dhe trasheguese e tradites me te mire.

Duke ju drejtuar te pranishmeve ne salle dhe shprehur nderim dhe mirenjohje te vecante ndaj nenave dhe motrave tona per sakrificat, mundin dhe kontributet e tyre ndaj familjes dhe shoqerise, Spahiu tha se per legalistet familja eshte e shenjte dhe se eshte e domosdoshme qe per  kete pasuri te jashtezakonshme te kombit shqiptar, ku rolin paresor e ka femra, e gjithe shoqeria duhet te tregoje nje vemendje te vecante.

Spahiu foli gjithashtu edhe per mundesine qe zgjedhjet e ardhshme parlamentare paraqesin per rritjen e pjesemarrjes se grave ne vendim-marrjet me te rendesishme. Detyrimi ligjor i parashikuar ne Kodin Zgjedhor, qe jo me pak se 30% e kandidateve per deputet te jene nga secila gjini, eshte vetem fillimi i ndryshimit qe i hap rrugen edhe rritjes se pjesemarrjes se grave ne te gjitha sferat e jetes. Perfshirja e tre kandidateve femra ne rrethin e Elbasanit, te cilat jane kandidatura reale e qe garojne per te fituar, eshte nje tregues i qarte se partia “Levizja e Legalitetit” e shikon me prioritet rritjen e rolit te femrave ne politiken shqiptare.

Zyra e shtypit e PLL

***

Partia “Lėvizja e Legalitetit”
Bulevardi “Zog I”, Tiranė.
legaliteti@gmail.com
Tel&Fax: +355 4 2230076

Tirane, me 27 prill 2009

Informacion per media

 

Ne turin e takimeve me zgjedhesit per zgjedhjet parlamentare te 28 qershorit 2009, kryetari i PLL Ekrem Spahiu zhvilloi nje takim ne komunen Gostime te rrethit Elbasan.

Duke folur per qeverisjen katervjecare Spahiu tha se “arritjet e kesaj  maxhorance jane te dukshme duke filluar nga proceset integruese te Shqiperise ne strukturat Euro-Atlantike, per te vazhduar me reformat e ndermarra, rritjen ekonomike, investimet gjithnje e ne rritje ne infrastrukture, paga, pensione, etj.”

Spahiu u tha te pranishmeve se kjo maxhorance nuk e kerkon voten thjesht per ato qe ka bere gjate ketyre viteve dhe premtimet e mbajtura, por e kerkon per ato cfare do te beje ne dobi te shqiptareve gjate mandatit te ardhshem 2009-2013.”

Duke vijuar me tej Spahiu vleresoi maksimalisht dhe u shpreh entuziast per dorezimin zyrtarisht prej kryeministrit Berisha me date 28 prill 2009 te kerkeses se Shqiperise per anetaresim ne Bashkimin Evropian .

 Zyra e shtypit e PLL


****

 

 

http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=18061   29/04/2009 
 
Mbreti Zog, si u zgjidh problemi i arit ne Egjipt dhe lufta me kancerin


Para se tė shkonte nė Paris ku dhe dha shpirt nga sėmubja e kancerit, Mbreti Zog pati shumė probleme financiare nė egjipt. Nga pushteti i ri qė erdhi nė kėtė vend ai nuk lejohej tė largohej pėr nė Francė dhe pas shumė peripecish iu desh tė linte njė garanci prej 12 mijė sterlinash egjiptiane dhe tė merrte arin e depozituar nė bankė. Por banka nuk ia dha arin nė dollar amerikan sicc por me paranė vendasė, gjė qė i kushtoi mbretit Zog njė humbje tė madhe nė tė holla. Nė paris ai do tė zbulonte sėmundjen e kancerit qė i mori jeten pa mundur tė bėnte njė ndėrhyrje. Varrimi i rij ishte madhėshtor dhe qindra shqiptarė nė mėrgim e pėrcollėn pėr nė banesėn e fundit, ku eshtrat e tij vazhdojnė tė prehen sot e kėsaj dite. Pas vdekjes kurorėn e mori Princ Leka, tė cilin Asambleja Kombėtare provizore e mbledhur nė hotel “Bristol” nė Paris e pagėzoi me emrin Leka I mbret i shqiptarėve.





NEĖ YORK, 4 GUSHT1951

Madhėria e Tij Mbreti Zog I u ftua pėr tė shkuar nė Uashington. Ai menjėherė u nis dhe ishte i shoqėruar prej kolonel Hysen Selmanit, Nuēi Kottes, Mizrail Pashės e Peter Kolonjės. Si mbaroi tė gjitha vizitat, atėherė me rradhė thirri senatorėt amerikanė. Senatori Tahti ishte njėri prej tyre dhe ishte Kryetar i Partisė Republikane nė Amerikė'. Ai ishte shumė' Zotni. Mbreti Zog, nė (Ėashington, pėr ēdo mbrėmje, kishte nga 20 senatorė e personalitete tė larta amerikane. "Kjo vazhdoi pėr 12 ditė me radhė dhe pastaj u kthyem prapė nė Neė York. Nė Uashington, ēdo gjė pothuajse shkoi mirė. Por, Presidenti Truman ishte i sėmurė prej njė gripi tė fortė. Kėtu, nė dreka e darka, kishim njė numėr tė madh gjeneralė'h tė Pentagonit. Kishim mes tė tjerėsh edhe shumė ministra, shefa seksionesh, dhe tė tjerė. Kėta ishin tė gjithė, pėrsa kohė, qė ne qėndruam aty."Nė Neė York, Mbreti dėshironte tė blinte njė shtėpi tė mirė. Kėshtu gjetėm nje shtėpi nė Long-Island me 110 akėr bahēe e tokė. Ishte nje shtėpi si njė Pallat, me plot 45 pjesė, e gjitha nė kushte tėmira. Ishin edhe 4 shtėpi tė tjera tė mėdha. Kėtė e blemė pėr 150.000 dollarė. Kuptohet se kjo bente shumė, por i zoti qė e shiti, e bėnte kėtė mė tepėr se kishte taksa tė rėnda, ndėrsa Mbreti Zog nuk paguante taksė. Pėr kėtė arsye e morėm aq lirė dhe e paguam. Lamė Major Lev Sukacevin qė ishte me Avokat Boris Komarėn, pėr ta patur nėn kujdes. Si rojtar lamė' njė shqiptar, sepse Mbreti Zog Idshte vendosur qė'pas njė kohe tė' sistemohej nė' Amerikė'. Kjo, akoma, nuk ishte vendosur, por shtėpinė e bleu, qė ta kishim. Edhe nė Aleksandri kishim njė shtėpi tė madhe me gjithė bahēe, qė kishte kushtuar plot 20.000 stėrlina. Shtėpinė, nė Aleksandri ja shitėm Princit Telat, qe ishte djali i Mbretit tė Arabisė Saudite, Abdyl Aziz. Por, Princi na pengoi, se nuk na pagoi tė hollat menjėherė, qė bėnin 285.000 dollarė. Kjo gjė na pengoi dhe na dėmtoi aq rėndė saqė do tė shėnohet mė vonė. Duke pritur qė tė bėhej pagesa, ne vonuam derisa u bė' revolucioni Egjiptian.



NEĖ YORK ,27 SHTATOR1951

Madhėria e Tij Mbreti Zog I me datėn 27 shtator 1951, u nis nga Neė York-u pėr nė Europė. Ai ishte i shoqėruar deri nė aeroportin e Neė York-ut, nga mė tepėr se 300 persona. Ishin amerikano-shqiptarė, grekė, jugosllavė, policė. Ishte me tė vėrtetė njė' pėrcjellje tepėr madhėshtore. Ai u nis direkt pėr nė Francė, ku nė Paris qėndroi 12 ditė. Ai vizitoi Presidentin dhe shumė personalitete franceze. Natyrisht bėri tė gjitha mundėsitė pėr realizimin e interesave tė Atdheut. Gjithkund, ai u prit mirė. Dhe, pasi mbaroi tė gjitha vizitat nė' Paris, u nis pėr nė Egjipt. Nė Paris, pati dy herė takim me Princin Telat, qė kishte blerė shtėpinė nė Aleksandri. Ky i fundit i dha fjalėn, se brenda 10 ditėve do t'i paguante tė gjithė tė hollat, e do tė vinte nė Aleksandri pėr tė marrė shtėpinė nė dorėzim.

PARIS,5 TETOR1951

Madhėria e Tij Mbreti Zog, me datėn 5 Tetor 1951 u nis pėr Egjipt. "Pasi mbaroi tė gjitha punėt nė Paris, arritėm nė aeroportin e Kairos. Ishte natė dhe aty na prisnin Madhėria e Saj Mbretėresha Geraldinė me gjithė princeshat dhe Tofik Dos Pasha, Theoderos Pasha dhe Hasan Nehas Pasha me Zonjėn. Ishin edhe shumė autoriteie Egjiptiane si Tahir Pasha, Princ Omer Faruku dhe gjithė personaliteti i Pallatit. Aty u pėrshėndetėm me tė gjithė. Pastaj, ndenjėm pak nė hotel "Hilipolis" njė orė. Sa iu dhamė njė kafe dhe pastaj ne u nisėm direkt pėr nė Aleksandri.

Mbreti Zog tani ėshtė nė Aleksandri. Ai po pėrgatitet pėr t'u nisur pėr nė Europė duke u falė e biseduar ndoshta pėr tė fundit herė me tė gjithė miqtė arabė.

Mbreti Faruk vinte pėrditė e i vinte mjaft keq qė po largoheshim nga Egjipti. Por, e sheh edhe ai vetė, se qėndrimi i Mbretit Zog nė Egjipt nuk ėshtė aq i favorshėm pėr interesat, qė ai kėrkon tė bėjė pėr vendin e vet. Kėshtu Mbreti pėrditė ka me dyzina miq, qė i urojnė njė rrugė me plot suksese. Eshtė gjithmonė nė pritjen e Princit Telat qė do t'i dorėzonte pėr shtėpinė 100.000 lira stėrlina. Menjėherė, ne patėm dėrguar edhe plaēkat nė shoqėrinė Farosse, pėr t' i dėrguar mė pas nė Francė dhe patėm zėnė 2 shtėpia nė Kanė .



ALEKSANDRI, 20 TETOR 1951

Me kėtė datė, 20 Tetor 1951, na vjen Lartėsia e Tij Princi Telat. Ai i tha Mbretit Zog. "Tė kam si babain tim. Unė i prisha tė hollat, mė kanė mbetur vetėm 25.000 lira e tė tjerat vetėm do t'i paguaj me kėste brenda tre muajsh." Me siguri kjo e mėrziti aq shumė Mbretin, sa i prishi tė gjithė programin. Por, nuk ishte se ēfarė tė bėnte. Menjėherė thirrėn avokatėt, Mbreti tė vetin, ashtu Princi kishte avokatin e Ambasadės Arabisė Saudite. Mbaruan formalitetet noteriale dhe i dorėzoi shtėpinė e Mbretit provizorisht. Ai zuri vend nė hotel "Mediterranea," pėr dy muaj, sipas premtimeve tė princit, qė do t'i paguante tė hollat. Princi kishte me vete njė tė Ambasadės. Ai quhej Feidan dhe ai e mori pėrsipėr. Kėshtu dolėm nga shtėpia e u grumbulluam 46 vetė nė hotel "Mediterranea." Gjoja do tė rrinim pėr dy muaj. Kjo do tė na shkatėrrojė krejtėsisht, si ekonomikisht dhe politikisht.

Tė nesėrmen erdhi Mbreti Faruk si gjithmonė dhe po bisedonin mbi udhėtimin nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Nė bisedim e sipėr erdhėn edhe Shyqyri Kuatly e Myftiu i Jeruzalemit. Tė gjithėve u vinte shumė keq qė Mbreti Zog po largohej nga Egjipti. Ata kishin njė simpati tė madhe pėr tė dhe ai vetė i ndaloi edhe kėta pėr darkė. Nė darkė filluan bisedat mbi punimet nė Amerikė. Burrat folėn si pėr muhabetet nė Neė York ashtu nė Uashington. Atė e thirrėn nė telefon dhe i treguan mbi ngjarjen e Zvicrės dhe kishin botuar njė artikull shumė tė kotė.

"Atėherė, unė,- tha Mbreti Zog,-ju luta qė pėr hatrin tim mos e botonin. E hoqėn."

"Po,- tha Mbreti Fai uk,- ma tha Mizrail Pasha. Ashtu ka qenė, po pasi u botua si nė Zvicėr, nė Francė dhe nė "Lajit" le tė ishte botuar. Nuk do tė bėnte ndonjė pėrshtypje mė tepėr." Shoqėria "Farose," amballazhoi tė gjithė materialin qė transportonte pėr nė Francė. Ishin mė tepėr se 20 kasa, Iibra e sende tė argjenta. Gjithshka kishte tė personelit nga tė dy shtėpitė, si ajo e Mbretit me Mbretėreshėn dhe si ajo e Princeshave. Mobiljet nuk u luajtėn nga vendi. Pėr fat tė keq, nuk i merrnim dot, shtėpitė ishin tė mobiluara krejt nė sistemin modem. Po, shoqėria "Farose" kėrkonte qė t'i transportojė bagazhet nė Francė." "Po,- i thamė, -tė presin." "Njė pjesė' tė vogėl tė arkivės e kishim me vete. Kuptohet atė qė kėrkojnė pėrditė pėr tė punuar me tė. Pjesa, mė e madhe ishte amballazhuar nė Shoqėrinė" "Farose". Ndėrkohė, ne ishim nė Hotel "Mediterranea" dhe situata ishte shumė e ndėrlikuar pasi hotel "Mediterrane" ishte i vjetėr. Madje, ata kėrkonin qė ta lirojmė sepse po mbusheshin dy muaj dhe Princi as qė dėgjohej. Mė nuk dimė seēfarė tė bėjmė." Qeveria e Nehas Pashės nuk mundi tė' bėjė edhe ajo asgjė mbi qetėsinė e vendit. Njė mbrėmje i vunė zjarrin Kairos. U bėnė dėm tė gjitha, saqė u dogj edhe hotel Shepet qė ishte i njohur edhe shumė magazina e klubet. "Nje gjendje qė as mendja nuk ta merr." Pas kėsaj, Qeveria e Nehas Pashės dha dorėheqjen sepse nuk pati asnjė mundėsi tė stabilizojė qetesinė. Pėrditė dilnin shumė universitarė dhe gjithmonė nė grevė. Policisė nuk i besohej, por nė ushtri kishte hyrė njė mikrob i rrėnjosur. Kudo s'kishte asnjė autoritet dhe ishin tė' vėshtira masat pėr sigurimin e qetėsisė.

ALEKSANDRI, 8 MAJ 1952

Madhėria e Tij Mbreti Zog ishte i zėnė nga punimet e mėdha tė pėrditshme. Ai ishte gjithashtu i mėrzitur dhe ishte gati pėr t'u nisur me njė personel tė madh prej 43 vetėsh. Pėr ditė kishte miq, sidomos arabė, qė u vinte keq sepse po ikte nga Egjipti. Ata kishin njė simpati tė madhe e admirim pėr Mbretin Zog. Gjithsesi, Mbreti kishte ende shumė probleme: "Akoma nuk po i dilte blerėsi i shtėpisė dhe nuk po i paguante tė hollat sipas kushteve. Kjo ishte njė shumė mjaft e madhe dhe bėheshin pothuaj gati dyqind mijė dollarė qė duheshin marrė. Mbreti ndėrkohė kishte zėnė dy shtėpi nė Kanė, Francė dhe ato i kishte paguar pėr 6 muaj. Tė gjitha bagazhet e amballazhuara ndėrkohė, kishin mbetur nė shoqėrinė "Farose". Nė kėtė kohė, ai e la hotelin "Mediterranea" dhe zuri njė shtėpi tė madhe nė Ramleh Marash-Pasha. Aty ai u instalua nė pritjen e pagesės qė tė nisej. Dhe, kur mė nė fund e pa se pagesa nuk po i bėhej shpejt, vendosi pėr tė dalė, por tė gjitha tė hollat ishin nė bankėn "Miser." Pėr tė tėrhequr tė hollat lipsej tė pagonim plot 76.000 lira egjiptiane. Mbreti kėtė dėshironte, qė me tė hollat e shitjes sė shtėpisė, tė dėrgonin paratė nė bankėn "Miser" dhe tė tėrhiqnin tė gjithė arin qė ishte nė dollarė, ar amerikan.

EGJIPT,12PRILL1952

Gjendja nė gjithė viset egjiptiane, pėrditė vjen duke u keqėsuar. Qeveria e ka humbur krejtėsisht autoritetin para popullil e sidomos pas rėnies sė Qeverisė tė' Nehas Pashės, erdhėn qeveri me radhė muaj mė muaj, por asnjė dobi. Ėshtė njc gjendje jo vetėm e keqe, por edhe njė anarki komplet. Pritej nė ēdo ditė ndonjė kryengritje, nuk kuptojmė as Qeverinė, as Mbretin Faruk, se ēfarė mendojnė, e pėrse nuk marrin masa, kjo situatė ka vėnė nė frikė edhe tė huajt. Ēdokush po largohet dhe tė gjithė pasanikėt marrin masa pėr largimin e pasurisė. Madheria e Tij Mbreti Zog ishte shumė i mėrzitur pas kėsaj dhe mendoi se: "do tė dal, sepse dy shtėpitė nė Kanėjanė' tė zėna dhe tė paguara pėr 6 muaj." Por, ē'tė bėnte, kur ende Princi Telat nuk i pėrgjigjej?





Aleksanderi 12 korrik 1955

Na vjen Exelenxa e tij shyqyri Kuantly. Ai duke qeshur menjėherė hyri te Mbreti Zog I dhe i tha “madhėri ccdo gjė u mbarua. Tani, qeveria egjiptiane ka dhėnė tė gjitha urdhėrat qė Madhėria Juaj tė jeni tė lirė, kur tė dėshironi pėr tė dalė. Dėrgoni e merrni pasaportat, se i keni gati. Po ashtu, edhe bankės "Misir" i ėshtė dhėnė urdher pėr tė tėrhequr tė gjitha tė hollat qė keni depozituar, etj. Kur po bisedonte Kuatly me Mbretin Zog,, aty vjen edhe avokati Hasan Saoud, i cili kėrkoi tė paraqitej te Mbreti Zog. I thamė tė presė se ishte Presidenti Kuatly, por megjithatė e thirrėn brenda edhe avokatin, i cili parashtroi, se e kishin lajmėruar se ende gjyqi nuk kishte marrė fund, pėr sa i pėrket Sezisė. Duhej tė linin njė garanci nė bankė pėr gjyqin prej 12.000 (dymbedhjetė mijė) lira egjiptiane, derisa tė merrte fund gjyqi. "Nė rast se fitoni gjyqin kėto tė holla ju dėrgohen nė Francė lirisht prej bankės."Presidentit Kuatly i erdhi shumė keq se Presidenti i Egjiptit Gemal Abdyl Naser i ka thėnė se asnjė pengim nuk ka e u skuq, por tha: "Madhėri me kėta njerėz nuk di njeriu se ku mbahet. Nuk kanė as mė tė voglėn burrėri. Ku na nxjerrin tani se Sezija nuk ka pėrfunduar ! Do t'i shkoj pėrsėri Naserit,"- tha, por Mbreti Zog e zuri pėr dore e i tha: "Jo, jo, miku im nuk ka problem. I lemė ato garanci qė kėrkon gjyqi. Mė mirė mos tė hyjmė mė thellė, se kjo shumė nuk do tė pengojė. Vetėm shumėn e arit qė kam nė bankėn "Miser" tė ma lenė tė lirė, se dua tė shes prej tyre, pėr tė paguar 75.000 lira. Pėr tre vjet kam hyrė borxh kėtu brenda nė Egjipt e ndėr banka, e pastaj mė duhet pėr tė tėrhequr arin qė kam nė bankėn "Miser." Mbreti, pas kėsaj e urdhėroi avokatin Hasam Saoud : "Mė mirė rregulloje sipas ligjit kėtė garanci dhe mos tė kemi mė pengesa." Madhėria e Tij Mbreti Zog u mėrzit qė e pa Presidentin Kuatly shumė tė mėrzitur. Ky i fundit nuk dėshironte qė t'i linte kėtė garanci. Por, Mbreti Zog i tha: "Miku im, jam tepėr mirėnjohės kundrejt teje. Sikur mos tė kishit qenė ju, edhe 2 vjet tė tjera nuk do tė mė lejonin. Tani jemi te qetė. I lini 12.000 lirat, le t'i mbajnė." Me kėto fjalė, avokati shkoi qė tė rregullonte akt-garancinė. Kur shkuam nė bankėn "Miser," pėr tė tėrhequr arin, aty na nxorėn shumė ngatėrresa. I gjithė qėllimi ishte pėr tė mos lejuar tė marrim arin, por kėto t' i merrnim nė lira egjiptiane. Ne aty kishim ar nė dollar amerikan. "Njė 5 napolon ari amerikan kushtonte 28 lira egjiptiane, kurse ata duan ta zenė 5 napolonin ar amerikan nė 11 lira egjiptiane. Kėshtu u bė njė ngatėrresė, saqė patėm njė humbje prej 147.000 stėrlinash vetėm me arin. Kjo na shkaktoi mė tepėr probleme se ēdo gjė tjetėr. U detyruam qė t' i pranojmė se vetėm duhet tė rrije dhe tė shpenzoje edhe mė tepėr. Mbreti Zog pranoi se nuk kishte se ēfarė tė bėnte. Ndėrsa, presidenti Kuatly u pėrpoq, por ata e gėnjenin duke zenė shkaqe turli-turli. Mbreti dha urdhėr qė tė likujdojmė tė gjithė pagesat e sa mė parė tė niseshim pėr nė Europė. Kėshtu, pasi u la garancia e gjyqit nė bankėn "Miser," u pagua edhe Kompania "Farose" pėr bagazhet. Nuk na mbeti gjė, as tė pagonim biletat e udhėtimit, por u rregulluam. Si morėn fund tė gjitha pagesat me hotelet e tė tjera dhe bashkė me kėtė edhe kompania





ALEKSANDRI, 10 MAJ 1952

Mbreti Zog, mė datėn 10 Maj 1952, kishte shumė audiencė. Ai ishte nė sallon poshtė dhe gjithmonė kishte dhimbje tė njė ulēere. Por, kėtė ditė i kishte peshuar mė tepėr dhe nuk e ndiente veten mirė. Si mbaroi tė gjitha pritjet, nė orėn 12 tė ditės, u ngrit dhe filloi tė hipte shkallėt. Kishte dy oficerė me vete qė e shoqėronin. Kapiten Muharrem Gjoka ishte mė pranė. Ndėrkohė e sheh se ėshtė mjaft i zbehtė dhe e urdhėron qė ta mbajnė e t'i rrinė afėr. Papritmas, kur ishte nė mesin e shkallėve, Mbretit i vjen njė krizė aq e rėndė sa po tė mos e mbante oficeri, ai do tė ishte rrėzuar. Aty e merr pėr krahu oficeri Muharrem Gjoka dhe e ēon direkt nė dhomėn e fjetjes. Mbreti ishte si i fikur se po i shkonte shumė gjak. Menjėherė thirri dy doktorėt e shtėpisė: Doktor Omer Shaukinė dhe Doktor Qemal Jusufatin. Ata menjėherė e trajtuan me akull dhe injeksione. Mezi mundėn qė pas njė ore ta sjellin pak nė vete, se ishte i dobėsuar krejt dhe kishte humbur shumė gjak. Pas dy orėve erdhi nė vete. Ishte shumė i lodhur dhe aq i kėputur saqė nuk mund tė ngrihej nė kėmbė. Kishte humbur shumė gjak e u lodh shumė. Po nė atė mbrėmje, morėm edhe tre profesorė specialistė tė ulēerės dhe ata i bėnė tė gjitha kurat. Por, u dobėsua shumė dhe kėshtu vazhdoi 4 ditė. Pas katėr ditėve, gjendja u pėrmirėsua disi, sa pėr tė ndenjur nė karrike. Por, vetėm dhe gjithmonė nė dhomėn e gjumit e asnjėherė jashtė dhomės. Profesorėt qė erdhėn i thanė se nuk mund tė udhėtojė para 2 muajsh.



FRANCĖ, ABLON 15 MARS 1961

Madhėria e Saj Mbretė'resha Geraldinė, pėrsėri e thirri profesorin Leneger dhe 2 specialistė tė SpitaJit "Foche" tė ulēerės. Nė konsultė, profesor Leneger tha se : "Kėtu nuk ėshtė mė zemra, por ėshtė ulēera dhe lipset pėr disa ditė tė shtrohet nė spitalin "Foche." Kurse Mbreti Zog dėshironte tė shtrohej nė spitalin amerikan, ku punonte profesori lLeneger. Por, aty nuk ishin ato mjete qė' i kishte spitali "Foche". Nuk kishte as specialistėt e kėshtu u vendos tė shtrohej pėr nja 10 ditė'. Kjo bėhej, sa pėr ti bėrė gjilpėrat dhe siē e vendosėn nė konsultė.

Mė' 20 Mars 1961, ai u shtrua nė' spitalin "Foche." Ishte jo dhe aq i lodhur. Gjithmonė' ishte me ato shaka. Por, pinte shumė duhan e kafe dhe hante shumė pak. Aty u zu njė apartament ku Mbretėresha Geraldinė ishte gjithmonė me Mbretin. Edhe ne zumė dy dhoma pėr dy oficerė tė' shėrbimit. Pėrditė' e vizitonin Princeshat dhe gjithė personeli i Oborrit. Kolonel Hysen Selmani ishte me Princin Trashėgimtar Lekėn, por tri herė ne ditė shkonin dhe e shihnin, ku javėn e parė ishte fare mirė'. Edhe nė' spital pranonte vizita. E kishte bėrė pothuaj si nė shtėpi. Pėrditė i vinin tė huajt e shqiptarėt. Ishin me qindra. Atij nuk i vinte zor, por kėnaqej kur bisedonte me ta. Asnjeherė duhanin nuk e linte dhe as kafen. Kur i vinin vizita ai i priste nė njė sallon jashtė apartamentit. Nuk mbante kurrė rrobdishambėr nė takim. Dhe, nuk ka pritur njeri, pa u veshur me rrobe. Ishte i qeshur dhe i palodhur.Kur pėrnjėherė filloi tė ndjejė dhimbje dhe dobėsi, menjėherė u thirr profesori Leneger dhe doktorėt e spitalit "Foche."Ata na kėshilluan tė thėrrisnim edhe njė profesor prej Gjermanie dhe njė prej Zvicrės. Kėshtu do tė bėhej nje konsultė e pėrgjithshme. Ata menjėherė u thirrėn dhe erdhėn e u vendosėn nė spitalin "Foche." Mė datė' 28 Mars 1961, u bė' konsulta nė prezencėn e 6 profesorėve mė kompetentė' tė Europė's. Kė'ta, pasi panė' gjithė' analizat dhe i bėnė shumė fotografi, e shikime, pas gjithė kėtyre provave konstatuan se, pėrveē ulcerit, kishte dhe mushkėrinė e zezė, nė tė cilėn ishte kancer. Dhe kjo dhimbje e madhe nuk ishte prej ulēerės po prej mushkėrisė sė zezė. Pas shumė ekzaminimesh, e vėrtetuan se ėshtė kancer. Profesorėt u kėshilluan njėri me tjetrin dhe me shumė prova shikonin se a mund t'i bėhej njė operacion. E panė si tė pamundur, pse kishte arritur nė gradėn e fundit. Nė kėtė' mėnyrė', ata dhanė' vendimin. Profesorėt, pas gjithė analizave e fotografive dhe shikimeve, e panė se sėmundja e Mbretit Zog I nuk kishte asnjė shėrim. Ēdo gjė tjetėr ishte e kotė'.

Thirrėn Madhėrinė e Saj Mbretėreshėn Geraldinė, Princin Trashėgimtar Lekėn, Princeshėn Sanije e kolonel Hysen Selmanin, dhe ju komunikuan se nė konsultėn e bėrė u konstatua dhe u vėrtetua se: "Pas gjithė mjekimeve qė i kemi bėrė Mbretit Zog, ai nuk ka vetėm ulēerėn, por ka shumė' sėmurė edhe mushkėrinė e zezė dhe tė gjitha dhimbjet i vijnė prej kėsaj. Ky ėshtė kancer. Bėmė ēmos pėr t'i bėrė njė operacion, por ėshtė' krejt e kotė se mbetet nė dorė. Qė sot ka pėr tė vazhduar tė bėjė kėto kura. Nėse fillon njė pėrmirėsim, ka mundėsi t'i bėjmė njė operacion." Pastaj ata dolėn.

Profesorėt deri diku na kėshilluan se: "me kėto kura qė po i japim e nė rast se diktohet njė pėrmirėsim i vogėl, profesori i spitalit "Foche," do tė na vėrė nė dijeni dhe ne do tė vijmė menjėherė. Mund t'i bėjmė njė operacion, por ka shumė pak shpresė." Kėto ishin fjalėt e fundit tė konsultės sė 6 profesorėve.Nė kėtė kohė, Princi Leka u mėrzit aq shumė saqė nuk pėrshkruhet. Nga dhimbja e madhe qė i erdhi, Ai menjėherė mori specialistėt e spitalit "Foche" dhe bashkė me kolonel Hysen Selmanin, shkoi direkt nė njė apartament privat. Ai mori tė gjithė institutet, pėrsa i pėrkiste kancerit, nė tė gjitha vendet e Amerikės. Foli mė parė nė Boston dhe pastaj me radhė nė vendet e tjera. Sapo specialistėt e konstatuan kėtė kancer, hynė nė kontakt me gjithė profesorėt pėr 7 orė me radhė. Ndėrsa pamė se nuk mund t'i bėhej njė dobi, tani mbetėm nė shpresėn qė na thanė profesorėt: Po tė pėrmirėsohet pak mund t'i bėnim njė operacion. Pas kėtij komunikimi tė profesorėve, Oborri Mbretėror Shqiptar lėshoi njė komunikatė urgjente, duke i njohur tė gjithė shqiptarėt nė botėn e lirė, si edhe miqtė e shumė personalitete mbi sėmundjen e Mbretit Zog. Kėtu poshtė, ne po shėnojmė komunikimin e lėshuar, nė bazė tė konsultės sė fundit, prej 6 profesorėve mė tė mirė tė Evropės.



"Vėllezėrtėdashur,

Pėr dijeni, ju komunikojė se: pėr tė mjekuar sa mė mirė e qė tė jetė nėn shikimin e vazhdueshėm tė doktorėve specialistė, Lartmadhėria e Tij Mbreti Zog I, Mbret i Shqiptarėve, u shtrua nė spitalin "Foche." Mbreti ynė i dashur, pėrveē ulēerės sė vjetėr qė e ka patur prej shumė viteve, vuan edhe nga mėlēia e zezė. Gjendja e pėrgjithshme shėndetėsore vazhdon tė jetė nė rregull, por Mbreti ėshtė i dobėsuar nga shkaku i mosmarrjes sė mjaftueshme tė ushqimit. Njėkohėsisht edhe profesorėt mė tė famshėm si nė Francė, Gjermani, Zvicėr e gjetkė, janė nė konsultime gjithmonė. Kemi pėr t'ju vėnė vazhdimisht nė dijeni mbi shėndetin e Madhėrisė sė Tij, Mbretit tonė tė dashur." (Kjo komunikatė ju dha edhe gazetarėve).

Tani ndodhemi me njė' dhimbje e tronditje e shohim se Mbreti i dashur ka filluar nganjėherė ta humbasė veten. Por, ai shpejt vinte nė vete dhe hapte sytė e na shikonte, po jo me dhimbje. Na shikonte me njė fytyrė tė qeshur e pėrdridhte mustaqet e bukura. Pastaj na jepte tė shikonim se ėshtė mirė.



PARIS, SPITALI "FOCH", MĖ 9 PRILL1961

Data 9 Prill 1961 ora 15.40. Ėshtė kjo koha kur Madhėria e Tij, Zog I,Mbret i Shqiptarėve ėshtė nė njė lodhje tė madhe. Ai ka marrė Princin Leka nė prehėr dhe i lėshoi krahun nė qafė dhe pastaj i tha me njė zė tė ulėt: "Lekė, tani je burrė. T'i mbani porositė qė ju kam kėshilluar. Pa masė, asgjė mos t'ju dhimbset pėr tė mirėn e Atdheut! Tė bėni ēdo sakrificė e nėse rasti do ta lipi, edhe jeta mos t'ju dhimbset pėr tė mirėn e Shqipėrisė e tė shqiptarėve." Kur mbaroi kėto fjalė ngriti kokėn dhe na pa tė gjithėve. Me dorėn tjetėr mori dorėn e Mbretėreshės e po shikonte tė motrat. Ato ishin tė kėputura. Fytyra e tij ishte nė qeshje si gjithmonė. Pas kėsaj, nuk bėri asrnjė lėvizje dhe mbylli sytė e dha shpirtin. Kėto minuta nuk ka penė qė t' i shkruajė. Kjo dhimbje dhe ky trishtim, kur u dha lajmi i vdekjes sė Mbretit tė dashur shpėrtheu me njė britmė e thirrje tė njerėzve te pranishėm. Kjo habiti botėn brenda e jashtė spitalit. Spitali prej tre ditėve ndodhej i rrethuar prej mijėra shqiptarėsh e shqiptareve qė kishin vrapuar pa viza nga tė gjithė anėt e Europės. Kur u dha lajmi i zisė dhe i vdekjes sė Mbretit, nė' kėtė moment aq tė trishtueshėm nga thirrjet, ata hynė brenda nėpėr koridoret e spitalit. Nuk kishte zemėr njeriu qė t'i duronte lotėt dhe qarjet e tyre, saqė edhe tė huajt i derdhnin lotėt si ujė prej dhimbjes qė ndjenin shqiptarėt. Nuk u largonin duke thirrur burra e gra. Ata donin qė tė rrinin pranė tij: "siē kemi ndenjur pėr sė gjalli, ashtu edhe pėr sė vdekuri, se shpėtimtari ynė ėshtė i pavdekshėm." Dhe, siē jemi betuar, ata filluan tė betohen prapė. "Ai nuk ka vdekur, por ne kemi mbaruar me mbarė popullin shqiptar,"- thoshnin ata. Madhėria e Saj Mbretėresha Geraldinė ishte shumė e impresionuar dhe nuk mund tė qėndronte se ishte shumė e sėmurė. Doktorėt e kėshilluan qė tė shtrohej nė spital, por ajo nuk pranoi. Mbretėresha rrinte pranė shqiptarėve e duke i derdhur lotėt si rrėke. Ajo ishte e habitur nė thirrjet e dhimbjet qė bėheshin prej shqiptarėve. Po aq u habitėn edhe tė huajt qė qėndronin tė trishtuar e me lot nė sy.

Princi Trashėgimtar Leka, me tė vėrtetė u tregua shumė i duruar, tamam si njė burrė qė pajtohej krejtėsisht me zakonet e larta shqiptare. Ai i ka falenderuar pa masė miqtė e huaj e shqiptarėt dhe nga ana tjetėr, ju foli me respekt tė gjithė

pėrfaqėsuesve tė shteteve qė vinin pėr ngushėllime. Nė kėtė kohė, ishte i formuar njė komision qė kishte tė gjitha pėrgatitjet pėr plotėsimin e nevojave, si pranė qeverisė franceze dhe njė pjesė tjetėr ishte po ashtu i vlefshėm pėr pyetjet nga ambasadat dhe pėr gazetarėt, si edhe pėr ceremoninė e varrimit. Komisioni ishte i pėrbėrė nga 1- Qemal Mesareja, 2-Milto Noēka, 3- Odhosi Dhima, 4- Jusuf Begeja, 5- Sefedin Ēollaku e disa tė tjerė. Urgjentisht u dhanė telegramet shqiptarėve nė tė gjitha viset e "Botės sė Lirė," mbi vdekjen e Madhėrisė sė Tij Zog I, Mbret i Shqiptarėve, si edhe kėrkohej qė tė dėrgojnė nga ēdo qendėr delegatėt, sa mė parė pėr varrimin e Mbretit Zog. Po ashtu puna ishte dhe pėr "Vendosjen e Kurorės." Nė kėtė mėnyrė u lajmėruan tė gjithė miqtė.

Mėdatėn lOPrill 1961, trupi i Madhėrisė se Tij Mbretit Zog l, u vu nė njė arkivol me xhama dhe u vendos pėr homazhe me njė sallon tė madh tė spitalit. Ai oėr 24 orė ishte nėn shikimin e shqiptarėve e shqiptareve. Ata i silleshin pėrqark duke derdhur lot e duke lutur tė madhin zot pėr Shpirtin e Tij. Fytyra e Mbretit tė bėnte tė tronditeshe se ishte e pa prishur. Shumė kujtonin se ėshtė i gjallė dhe nė 2jumė. Ai tėrhiqte vėrejtjen e ēdo personi dhe goja si gjithmonė i kishte mbetur nė formė qeshje.

Presidenti i Republikės Franceze, Excelenca e tij Gjenerali de Gaule, dėrgoi ijė delegat. Ai vetė ndodhej nė Kot d'Azour dhe i dėrgoi njė telegram Princit Leka, me njė tekst shumė tė mirė. Dhe tė gjithė pėrfaqėsuesit e shteteve tė huaja nike europiane, turk, arabe e tė tjerė, dėrguan telegrame. Mbreteresha Geraldinė dhe Princi Trashėgimtar Leka I, i kanė falenderuar tė gjithė pas kėsaj. 


 

 

28/04/2009 
 
http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=18028
Roli i Zogut nė konfliktin arabo-izraelit dhe frika nga spiunazhi komunist


Mbreti Zog, edhe pse e sheh tė pamundur rikthimin e tij nė atdhe pas vendosjes sė regjimit komunist, vazhdon tė mbajė kontakte me qeveritė perėndimore dhe me miqtė arabė. Ai qėndron vitet e para pas vendosjes sė komunizmit nė Egjipt dhe paralajmėron krerėt arabė pėr rrezikun e spiunazhit rus. Ndėrkohė Zogu pėrjeton shumė keq shkatėrrimin e dy anijeve britanike nė kanalin e Korfuzit nga minat detare, veprim ky qė u trajtua nga Enver Hoxha si njė prekje e territorit tė Shqipėrisė. Ndėrkohė Zogu i ēon ndjesėn e tij qeverisė britanike pėr kėtė incident. “standard” vijon botimin e kujtimeve tė kolonel Hysen Selmanit, njeriut mė tė besuar tė Mbretit



Mbreti Zog, i mėrzitur nga aksidenti i anijeve

Mė datėn 22 tetor 1947, kryqėzorėt britanikė “Saumarez” dhe “Destrojer Volage” lundruan pėrmes kanalit tė Korfuzit dhe u ndeshėn kur kundronin nė mina detare. Ato e shkatėrruan gati krejt atė. Dyzet e katėr marinarė britanikė mbetėn tė vdekur nė kėtė ngjarje tė shėmtuar e tragjike qė u quajt "Incidenti i Korfuzit". Njė javė mė vonė, Enver Hoxha i dėrgoi Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara njė notė ku shpallte se "Luftanijet britanike kishin shkelur ujėrat tokėsore tė Shqipėrisė, me qėllim qė tė shkaktonin trazira nė Shqipėri". Propaganda komuniste shkoi edhe mė lart, duke pėrhapur njė deklaratė qė gjoja kishte bėrė komandanti i flotės britanike tė Mesdheut, ku thoshte se: Luftanijet britanike kishin lundruar gjatė bregdetit tė Shqipėrisė me bateritė e tyre gati pėr tė hapur zjarr. Qeveria britanike mė parė shikonte pėr tė zbuluar se kush vendosi minat nė Kanalin e Korfuzit. Ajo ishte e sigurt se nė pellgun e Mesdheut dhe nė Detin Adriatik, ishin kryer operacionet dhe ishin pastruar minat, qė fuqitė e boshtit Romė-Berlin kishin vėnė me qėllim qė tė dėmtonin anijet aleate. Kurse luftanijet britanike "Saumarez" dhe "Volage" lundruan pėrmes kanalit tė Korfuzit duke qenė tė sigurta se nuk do tė ndeshin ndonjė rrezik. Shkatėrrimi qė pėsuan erdhi i papritur dhe admirali britanik mori menjėherė masat pėr tė zbuluar se si ndodhen minat nė ujėrat e kanalit. Fakti ishte, qė mė 13 nėntor 1946, ishin pastruar pėrgjithėsisht minat e u gjetėn 23 mina tė vendosura. Ato u pastruan krejtėsisht dhe po ashtu ishin pastruar tė gjitha ujėrat tokėsore shqiptare prej Butrintit e deri nė Vlorė. Nė tė njėjtėn kohė ishte lajmėruar qeveria shqiptare se ujėrat detare janė tė pastruara. Mė 10 dhjetor 1946, Ministria Britanike e Jashtme i dėrgoi qeverisė komuniste tė Tiranės njė notė ku theksonte: "Kanali i Korfuzit ėshtė njė vijė lundrimi ndėrkombėtare dhe mund tė pėrdoret lirisht nga anijet e ēdo shteti". Qeveria komuniste e Tiranės hodhi poshtė ēdo propozim britanik se: "Britania e Madhe kėtė e ka bėrė me qėllim kundėr qeverisė shqiptare e tė tjera, pėr tė frikėsuar popullin shqiptar e jo pėr gjė tjetėr". Qeveria Britanike, nė fillim tė janarit 1947, iu drejtua Kėshillit tė Sigurimit, por Kėshilli i Sigurimit vendosi qė ēėshtja t'i dėrgohet "Gjykatės Ndėrkombėtare tė Hagės". Aty ėshtė dėnuar Shqipėria, por delegati sovjetik vuri veton kundėr ēdo vendimi. Kjo ngjarje ka mbetur gjithmonė e ftohtė me Shqipėrinė komuniste, kurse nga Britania e Madhe na presin pa masė pėrkrahje e ndihma jo armiqėsore. Por ē'tė bėsh, se kjo ishte edhe njė favor grek, qė e pezmatonin ēėshtjen edhe mė tepėr se lipsej, pėr tė pėrfituar nga kjo ngjarje e shėmtuar dhe tepėr tragjike. Nga kjo, Mbreti Zog ishte mjaft i mėrzitur qė po ngjisnin gjithmonė sende nė dėmin e Shqipėrisė. Gjithsesi, kjo u kushtohej komunistėve si edhe britanikėve qė e kuptuan tepėr vonė, pothuaj atėherė kur u mbarua puna.

ALEKSANDRI, 8 DHJETOR 1947, takimi me ish- ministrin britanik

Me kėtė datė, na vjen miku britanik Excelenca e tij Emeri, ish-Ministėr Britanik. Ky ishte mik i Mbretit Zog e i Mbretėreshės Geraldinė. Rreth Luftės sė Dytė Botėrore, Emri ishte Ministėr dhe njė mik i ngushtė i Mbretit Zog. Ai fliste gjuhėn shqipe dhe natyrisht Mbreti dhe Mbretėresha i bėnė pritjet mė miqėsore. Ai ishte mysafir i Mbretit Zog I dhe pėrveē kėsaj Emeri ishte i ati i Julien Emerit. Mbreti Zog I, i tha Excelencės sė Tij, Emerit: “Kam njė delegacion grek, por nuk ka njė besim ose njė mėnyrė marrėveshje. Ky ėshtė i katėrti delegacion qė mė dėrgon Marshall Papagosi. Por, tė gjithė janė njėsoj. Siē e shihni, sot situata greke pothuajse i pėrshtatet asaj tė Shqipėrisė nė 1943-‘44 dhe do tė jetė mjaft e vėshtirė, qė tė zhdukin komunizmin, sepse sot komunizmi grek, siē e dini, furnizohet nga Rusia Sovjetike dhe nga kėlyshėt e saj, Bullgaria, Jugosllavia e Shqipėria. Ėshtė e vėshtirė kur mendon se ata kanė njė kufi tė lirė nga Edreneja e deri nė Butrint qė furnizohet me tė gjitha nevojat si armatim, ushqim e tė tjera". Mė poshtė, Mbreti i shqiptarėve, i thotė bashkėbiseduesit tė tij: "Excelenca juaj e di mirė se sa u pėrpoqėm rreth luftės sė pėrbashkėt me grekėt. Por, atyre u ishte rritur mendja e nuk donin njė miqėsi me ne. Ata ėndėrronin mė kot se do tė mermin Vorio-Epirin, siē e quajnė grekėt. Por, kjo ėshtė njė gjė absurde, as qė bisedohet deri sa grekėt tė heqin dorė nga kėto pretendime. Duke, na garantuar me kėtė rast se as anglezėt dhe as amerikanėt nė asnjė mėnyrė me ne nuk kanė ndonjė marrėveshje". Mbreti i tha Emerit, pak kohė mė vonė se: "Kam edhe miqtė tuaj kėtu, si Spiro Milon. Po tė dėshironi e thėrras tė bisedoni me tė. Ky nė tė vėrtetė ėshtė shqiptar dhe nga njė familje shumė e mirė nga Himara Ai ėshtė prej kapedanėve tė Ali Pashė Tepelenės e qė nė atė kohė ka mbetur nė Greqi, por i vėllai ėshtė nė Shqipėri". Pas kėsaj filluan bisedimin mbi situatėn e krijuar nė mes arabėve e hebrenj ve nė Palestinė. "Situata shihet mjaft kritike. Lipset pėr tė mos e lėnė qė tė egėrsohet mė tepėr. Duhet sa mė shpejt qė t'i biem prapa dhe duhet gjetur njė mėnyrė, sė bashku me arabėt, qė tė fiket ky konflikt, se arabėt janė shumė tė zemėruar e nuk ėshtė nė interesin tuaj dhe as tė Amerikės qė t'i nxirrni dore 1 milion arabė, pėr njė gjė aq tė vogėl. Por, po tė doni mundeni pėr tė gjetur mėnyrėn duke e ndarė Palestinėn mė dysh, nė dy shtete. Natyrisht, shpenzimet e tyre i paguani dhe ju, po ashtu arabėt. Pėr ndryshe do tė shkaktosh ndonjė luftė qė edhe pėr ju nuk do tė jetė e dobishme". Excelenca e tij, Emeri i dha fjalėn Mbretit Zog dhe i pohoi se kishte plot tė drejtė. "Unė sa tė kthehem nė Londėr do t'i propozoj qeverisė si mendimin e Madhėrisė Suaj, po edhe mendimin tim, qė kėtė mos ta lėmė qė tė kalojė njė kohė tė gjatė. Duhet qė tė gjejnė njė mėnyrė dhe e vetmja prej tyre ėshtė po kjo qė thoni ju, tė ndahen nė dy slitete dhe tė jenė si njeri, po ashtu dhe tjetri tė garantuar, politikisht dhe financiarisht".

Pas kėsaj u morėn nė bisedime ēėshtja e emigracionit. Mbreti i tha haptas Emerit se: "Kisha vendosur pėr t'i sjellė tė gjithė kėtu nė Majen-Urjente. Por, tani nuk jam aspak i kėnaqur dhe i kam ndaluar. Kam thirrur Petersonin, Kryetarin e Emigracionit, si edhe kam dėrguar nota nė vende tė ndryshme".

Excelenca e tij Emeri - u pėrgjigj mbi sa u pėrkiste ngjarjeve arabe-izraelite nė Palestinė: "Ėshtė e vėrtetė siē urdhėroni. Kėto gabime u bėnė qė nė kohė lufte, se nė atė kohė pa u instaluar mirė duhej tė ishin marrė kėto masa. Kjo duhej mirė si prej anglo-amerikanėve edhe prej arabėve. Sot ėshtė pak e vėshtirė, por unė siē ju thashė do tė bėj ē'ėshtė e mundur qė tė gjendet njė mėnyrė pėr ta lėshuar ketė konflikt. Vetėm se edhe arabet nuk duhet qė tė pezmatojnė ēėshtjen. Ata duhet qė tė rrinė urtė e t'i drejtohen UNE-s. Nuk i duhet dhėnė shkak njė ashpėrsimi tjetėr: se atėherė ndryshon ēdo gjė e jo tjetėr. Do tė marrin nė qafė ata njė milion arabė tė varfėr, se izraelitėt do t'i nxjerrin jashtė me ketė rast". Pastaj Emeri ka thėnė: "Nesėr jam nė audiencė tek Mbreti Faruk. Mė nė fund, do i parashtroj mbi sa biseduam bashkė dhe do t'i them dhe mendimin e Madhėrisė Suaj". "Po, - i tha Mbreti, - se unė ua kam thėnė pa masė. E kėte jo pėr tjetėr, vetėm pėr tė mirėn e atyre. Thuaja dhe insisto nė mėnyrė qė tė mos i japin shkak kurrė njė egėrsimi". Dhe vėrtetė, Sėr Excelenca e tij, Emeri, u prit fare mirė prej Madhėrisė sė Tij, Mbretit Faruk. Kėtė e njihte mirė, sepse Emeri ishte Ministri i Kabinetit Churchill nė Luftėn e Dytė Botėrore. Pastaj tė dy kanė biseduar gjatė e gjerė me Mbretin Faruk e janė prekur, pėr sa u pėrket ngjarjeve tė Palestinės. Mbreti Faruk i ka thėnė: "Po mė thoni fjalėt e Mbretit Zog, se edhe ai na mbyti pėrditė pėr kėtė ēėshtje". Emeri i ėshtė pėrgjigjur se: "Ėshtė e vėrtetė qė Mbreti Zog, jo vetėm mua, por me shumė kėmbėngulje ka protestuar pranė qeverisė britanike pėr kėtė ēėshtje. Mbreti Zog ėshtė njė mik i madh i arabėve, saqė nuk mund ta ēmoni dot". Emeri mbeti i kėnaqur nga bujaria e Mbretit Faruk. Vetėm se ėshtė shumė i tronditur dhe i egėrsuar, pėr sa u pėrket Zhurifėve. Ai, na tha se do tė flasė dhe me kryetarėt arabė dhe tė tjerė. Por, kjo ėshtė njė gjė e padurueshme. Ligji arab me plot 5 nota i ka parashtruar UNE-s, se asgjė nuk ėshtė bėrė. Kjo ėshtė njė padrejtėsi se Arabėt e Palestinės nuk janė qen, por njerėz, ashtu siē janė edhe Hebrenjtė. Dhe e drejta ėshtė e barabartė". Me kėto fjalė, Emeri mori leje dhe erdhi direkt tek Mbreti Zog, duke falėnderuar para tij Mbretin Faruk pėr bujarinė e pritjen e mirė qė i bėri. Dhe i tha: "Sa i pėrket Palestinės ėshtė shumė i egėrsuar. Mė duket se arabėt janė tė vendosur pėr njė aksion kundėr hebrenjve e kjo ėshtė njė gabim i fortė".

Mbreti Zog I, iu pėrgjigj Ministrit Emerit: "Mė erdhi shumė keq pėr incidentin e anijeve britanike, nė kohėn kur Shqipėria e populli shqiptar ka pritur e pret gjithmonė pėrkrahjet e ndihmat nga Britania e Madhe. Por, kjo tragjedi fatale nuk ėshtė gabim i popullit shqiptar. Ai ėshtė shkak i mendjemadhėsisė sė komunistėve qė ju nuk mundėt t' i ēmonit me kohė. Kur, ne kėrkonim pamasė dhe kjo tragjedi si e anijeve britanike, po ashtu komunizmi nė Greqi i kushtohet mikut grek Edenit. Ai parashikonte pa u menduar mirė, pėr tė kėnaqur grekėt me tokat shqiptare. "Unė kurrė nuk besoj Ēurēillin pėr kėto gjėra, se ai ishte njė burrė largpamės", - i tha Mbreti, - por, tė gjitha i kushtohen Edenit. Momentalisht, atij sot i lipset ta stabilizojė qetėsinė greke, si edhe heqjen e komunizmit prej Shqipėrisė, e cila ishte njė aleate besnike e Britanisė sė Madhe, por ju sot e lėshuat nė zonė tė influencės sovjetike. Madje, ajo “tallet" e nuk pranon tė luftojė komunizmin grek, qė po shkatėrron qetėsinė greke. Ku ėshtė tani Edeni, ai qė luftonte pa masė miqtė e britanikėve. E nuk duhet harruar se vendi ishte njė bahēe pėr Britaninė e Madhe, pra jo njė rrezik. Ėshtė njė mėkat miku im qė u bė kėshtu. Ishte kjo padrejtėsi dhe kėshtu sot Enver hoxha tallet me qeverinė britanike.



Ndėrhyrja e mbretit Zog nė ēėshtjen arabo-izraelite



ALEKSANDRI, 2 SHTATOR 1949

Nė kėtė datė erdhi tek Madhėria e Tij, Mbreti Zog, Kryetari i Republikės Siriane, Shyqyri Kuatly, Myftiu i Reuz-Alemit, Hysen Efendiu dhe Xhemil Madam Beu. Mbreti i pranoi menjėherė, megjithėse ishte koha tepėr vonė. Ishte ora 5 pasdite, kur filluan bisedimet mbi gjendjen aq kritike qė u krijua nė kėtė luftė dhe Kryetari i Republikės Siriane, Shyqyri Kuwatly, nga humbja e luftės, kishte dhėnė dorėheqjen. Tani kėrkonin mendimet e Mbretit Zog se ēfarė tė bėnin. Mbreti ju pėrgjigj se do tė bisedojnė pėr ēdo bisedim, por “tani ėshtė vonė se ēdo gjė u mbarua nė dėmin tuaj. Unė njė vit u mundova, si me ju ashtu dhe me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe me Britaninė e Madhe e Francėn Bile, nė kėtė rrymė, pata shtyrė edhe Turqinė nė favorin tuaj, por ju nuk pranuat. Kjo situatė nuk kishte nevojė pėr njė gjykim aq tė madh se shihej haptazi se Hebrenjtė, ishin tė gjithė tė siguruar me gjithė nevojat, si politike dhe ekonomike. Por kjo tani iku, do tė bisedojmė qė ē'mund tė bėjmė e sonte do tė jeni kėtu pėr darkė. Kemi kohė qė tė sheshojmė tė gjitha problemet nė interes". Nė bisedime e sipėr, ishte gati ora 9 e mbrėmjes dhe sa u ulėm nė sallėn e bukės, kur na vjen Mbreti Faruk bashkė me dr. Reshatin e Qerim Sabitin. Menjėherė edhe kėta u ulėn nė bukė dhe sa mbaruam bukėn u kthyem nė sallon pėr tė pirė kafe. Aty na pyeti Mbreti Faruk, se ku e kishin bisedėn, sepse ishte nė dijeni pėr dorėheqjen e Kuatly-t. Ai iu drejtua Madhėrisė sė Tij: "Madhėri, erdhėm tek njė mik i madh e njė zheni. Sikur tė kishim dėgjuar kėshillat e programin e Mbretit Zog, nuk do tė kishim pėsuar kėtė katastrofė jo vetėm me humbje, por edhe me plot turp pėrpara botės mbarė. Ne nuk meritojmė pėr asgjė nė gjendjen qė kemi ardhur. Pra, qė tė tallen me ne, dy milionė hebrenj me 50 milionė arabė. Unė jam arab, por nuk jam mė Presidenti i Republikės, se nuk ka nder para popullit tim dhe as pėrpara trupit diplomatik. Unė jam tėrhequr nė Aleksandri ku do tė qėndroj pranė kėtij burri tė madh e mik". Madhėria e Tij, Mbreti Zog, u tha: "Lipset pak me gjakftohtėsi, si nė fitime qė nuk lipset qė tė gėzohet shumė, po ashtu edhe nė humbje, nuk duhet tė dėshpėrohesh aq tepėr. Por, po tė mendohesh duke gjetur kohė oportune dhe tamam nė kohė pėr tė qenė tė gatshėm pėr tė pėrfituar. Vetėm, se lipset njė gjė. Kėtė ta keni parasysh gjithmonė. Tė jeni tė bashkuar! Mos t'ju fusin asnjė shkėndijė nė mes pėr t'ju pėrēarė, se atėherė nuk fitoni asgjė dhe tani prapė si njė miku juaj e mė vjen keq ju them: Kėtu po zhvillohet njė propagandė e Rusisė sovjetike. Unė dua t'u them haptazi se ajo ka futur hundėt gjithkund, si nė polici, nė gjithė dikasteret, e bile edhe nė ushtri e ndėr profesorė, e studentė tė lartė. Kanė mbėrritur deri nė shkretėtirė tė zhvillojnė propagandėn e tyre dhe duke derdhur tė holla. Dhe, ju vetė i ndihmoni duke kritikuar anglo-saksonėt e francezėt. Jo, miqtė e mi, se nuk ju bėhet vonė atyre pėr fjalėt tuaja e as pėr propagandėn ruse, qė zhvillohet. Ata janė tė fortė. Ata e kanė botėn nė dorė. Me ata nuk merreni vesh me forcė, vetėm me urtėsi e demokraci, se nė kėtė mėnyrė po humbni krejt simpatinė perėndimore. Pastaj mė me ngadalė. Prapė, siē ju thashė, tė jeni tė bashkuar dhe caktoni njė delegacion arab nga elementėt miq tė anglo-saksonėve e francezėve, qė tė jenė tė njohur nė rrymėn e diplomacisė. Kėta me njė program demokratik e tė pėrshtatshėm, mund tė pėrfitojnė mė tepėr se ju. Mendoni po nė kėtė mėnyrė nė urtėsi, por duke mos humbur simpatinė para Perėndimit. Lipset tė merren masa tė rrepta pėr tė zhdukur njėherė e mire tė gjithė agjentėt turbullues komunistė. Do ta keni shumė zor, se jeni kompromentuar shumė thellė me kėtė mikrob, si nė pjesėn intelektuale dhe nė popull e shkretėtirė, po tė doni, unė ju jap edhe fakte, e me shumicė, dhe qendra mė me rėndėsi tė tyre janė nė Kajro, Tanto, Ismailije, Aleksandri, Asuanė dhe nė Luksorė, por mė e tepėrta ėshtė kėtu nė Aleksandri. Ju shoh se jeni tė mėrzitur nga britanikėt dhe nga amerikanėt e francezėt. Jo miq tė mi, mos kini mė frikė prej tyre. Kjo luftė i zhduku kolonitė. Prej tyre vetėm do tė keni pėrkrahje e jo dhunė. Frikė tė keni agjentėt rusė komunistė. Ju si muhamedanė, ju ēon feja qė tė bashkėpunoni me demokraci e jo me komunizėm. Se, nė rast qė nuk bėni kėtė qė ju thashė, nuk do tė pėrfitoni asnjė gjė. Mundet qė t'ju firojnė Gazėn, por njė milion arabė ju kanė mbetur nė portat tuaja dhe vendi i tyre do tė aneksohet prej Izraelitėve njė herė e pėrgjithmonė. Mos harroni se Hebrenjtė, jo vetėm qė kanė pėrkrahjen e ndihmat anglo - saksone e franceze qė ata i shpėtuan nga shpata e Hitlerit, por edhe nuk do tė lejojnė kurrė qė t’i cenojė askush. Ata kanė dhe influencėn hebre, qė sot pjesėt financiare nė perėndim ndodhen mė tepėr nė duart e tyre e nuk ju mungon asgjė. Myftiu i Jerusalemit e pyeti Mbretin Zog: "Po mirė, si thoni Madhėria Juaj, se Palestina nuk ka pėr tė na u kthyer prapė neve pėr pjesėn tonė? Atėherė, ku ėshtė drejtėsia perėndimore? Pse, lipset qė ne tė demarshojmė, atėherė kur nuk na jepen tė drejtat tona Madhėri?". Mbreti Zog iu pėrgjigj: "Myfti efendi, tani ėshtė tepėr vonė. Sa e sa herė, ju kam thėnė qė t'i kėshillonit arabėt mos tė largohen nga vendet e tyre. Ju kam thėnė se toka pėrfaqėsohet prej njerėzish e jo prej feimsh. Unė ju thosha mos u egėrsoni, por nė urtėsi dhe propozoni qė Palestina tė ndahet nė dy shtete. Njė arab dhe njė izraelit, por tė dyja nėn garancinė e Aleatėve tė Mėdhenj, si politikisht ashtu dhe ekonomikisht, nė atė kohė kishte mundėsi tė bėhej. Unė kur ju flisja juve njė herė, anglo-saksonėve e francezėve ju flisja 10 herė, duke ju thėnė tė mos humbi 1 milion arabė, por tė gjeni njė mėnyrė tė kėndshme nė mes jush dhe arabėve. Por, juve nė atė kohė, u ishte mbushur mendja ndryshe. Unė deri turqve, u pata propozuar qė tė venė nė favorin tuaj". E thashė miqtė e mi. Pėr sa i pėrket Palestinės, qė sot e ka okupuar Izraeli me pėrjashtimin e Gazės, nuk besoj qė ajo tė lirohet. Ajo ėshtė pothuaj e aneksuar prej izraelitėve dhe nuk ka gjė qė i shkrep. Si ju kam thėnė dhe po ju them: Izraeli nuk ėshtė vetėm, por ka mbrapa Amerikėn, Anglinė dhe Francėn. Ato nuk tunden, e mos t'jua hajė mendja asnjėherė se mund t'i okuponi ato vende me forcė, sepse humbni edhe vendet e tjera. Kėto janė fjalėt qė po ju them, e shkoni mirė me anglo-saksonėt dhe francezėt nė urtėsi duke dėrguar njė komision, siē biseduam. Zhdukni agjentėt sovjetikė qė janė rreziku juaj i vėrtetė, - pėrfundoi Mbreti.



PENETRIMI KOMUNIST NĖ EGJIPT

Mbreti Zog ishte informuar nė saktėsi mbi lėvizjet e agjentėve sovjetikė nė tė gjitha vendet mė me rėndėsi tė Egjiptit. Ishte Mbreti Faruk dhe nė prezencėn e tij ishin edhe Presidenti Sirian Excelenca e tij, Kuatly, Myfti efendiu i Jerusalemit, Hysein Efendis, e Xhemal Madam Beu. Sot ka arritur mė se 60 pėr qind e popullit Felah Egjiptian, qė ėshtė i helmatisur nė favor tė komunizmit. Po ju jap disa shembuj tė vegjėl: 1-Kėtu nė Aleksandri ėshtė njė qendėr nėn shėrbimin e "Alexis Dehtiareff” me njė bashkėpunėtor tė tij "Cheborine". Kėta kanė mundur tė vijnė nė vend dhe tė helmatosin nė ide sioniste pjesėn ndėr autoritete, shkolla, fabrika, polici, oficerė. Nė ēdo dikaster kanė agjentėt e tyre. Mos harroni se vetėm nė Aleksandri janė mė tepėr se 200.000 tė huaj prej ēdo nacionaliteti. Dhe, kėtu mund tė thuhet se janė 6000 agjentė, qė zhvillojnė propagandėn komuniste nėn sovjetėt, tė cilėt qarkullojnė lirisht nėpėr dezertė e gjithkund. Ata shpėrndajnė edhe tė holla dhe propaganda nė oficerė ėshtė komplet kundėr Monarkisė.

2-Nė Port Said ėshtė njė shef dhe agjent sovjetik, Hammed Terra dhe Masri Effendi, T.Kravtchenko. Ky ėshtė njė i rafinuar me kohė kėtu dhe shumė i rrezikshėm. Ata kanė mbėrritur qė njė mbrėmje tė vėnė nė qarkullim brenda celulave tė vendosura dhe tė thėrrasin nė vend tė Monarkisė "Rroftė Rusia Sovjetike, Rroftė Republika Demokratike Sionistė". Ata kanė treguar fotografitė e Stalinit e tė Molotovit dhe po agjentėt e tyre tė blerė tė vendit i shpėrndajnė shpesh nė dezert. Dhe, atje ku vdes njė Felah ose Bedevi, ata i dėrgojnė 100 lira nga ana e Rusisė. Gjithashtu tė sėmurėt i ndihmojnė, po ashtu edhe tė vobektit.

3-Nė kėtė raport, qė ėshtė mė tepėr se i vėrtetė, ėshtė dhe ambasadori egjiptian nė Kremlin "Mohamed Kammel El Bindarip Pasha".

Me gjithė kėtė ėshtė edhe Dr. Ahmed Qemal Bej, i cili ėshtė nėpunės i Ministrisė sė Tregtisė Egjiptiane dhe kryetari i Delegacionit Egjiptian nė Moskė. Kėta me njė shumicė personeli bėjnė dhe lehtėsojnė propagandėn sovjetike. Ata lanė edhe vajzėn e ambasadorit Nadia Bindari Pasha. Ju e dini, qė kjo mė ėshtė haptazi, siē e keni kuptuar edhe ju vetė. Nga ana e tyre, njerėzit e ambasadės sė Kremlinit, ēdo agjent sovjetik qė shkon pėr t'u bėrė vizitė e merr vizėn nė pasaportėn diplomatike pa as mė tė voglin hetim. Ata i japin vizėn pėr nė Egjipt, sepse kėta janė tė lidhur me oficerėt sovjetikė, qė janė agjentė tė pėrsosur. Dhe shef i Inteligjencės sė Servisit drejton jo vetėm misionin e tij nė ambasadėn sovjetike, por dhe atė tė Polonisė, Ēekosllovakisė, Hungarisė, Bullgarisė dhe tė Jugosllavisė. Ėshtė "Alexis Dehtiareff” me shokun e tij "Cheborine". Kėta janė njerėzit qė mė tepėr po qėndrojnė nė Aleksandri.

Po tė dėshironi, ju dėrgoj njė kopje tė kėtij raporti se ka detaje shumė mė tepėr se sa kemi biseduar dhe nė hollėsi. Pra, kjo ėshtė njė mėkat pėr informacionin tuaj. Vetėm se ky raport nuk duhet qė tė merret vesh, se jo pėr mua, por pėr juve ėshtė mirė, sepse njė ditė do ju gjejnė nė gjumė. Tė gjitha pėrgatitjet janė bėrė dhe duhet tė jeni tė sigurt se 60 pėr qind e popullatės egjiptiane janė tė drejtuar nė kėtė rrugė. Janė njė pjesė e madhe e oficerėve tė rinj dhe shumė studentė universitarė. Pra, janė shumė gjėra, por do tė kuptoni mė mirė kur do ju dėrgojė njė kopje tė raportit.

Madhėria e Tij, Mbreti Faruk dhe Shyqyri Kuatly. Myftiu i Jerusalemit, si edhe Xhemal Madam Beu u prekėn aq rėndė dhe u tronditėn aq shumė, sa Mbreti Faruk ju kthye Mbretit Zog duke i thėnė: "Jo vetėm se ju faleminderit, por ju kam vėlla tė madh. Edhe unė deri diku kam qenė nė dijeni por jo kaq. Kam pėr tė marrė masat, por gradualisht dhe pa bėrė bujė". Mbreti Zog i tha: "Nuk duhet tė bini nė sy aq tepėr. Kėtu gjendja ka arritur saqė janė tė kompromentuar tė gjithė sa ju thashė. E presin ditėn programore, por duhet tė keni njė kujdes tė madh nė oficerėt. Kėtu duhen tė merren masa tė shpejta e disiplinore. Pastrojeni mirė ushtrinė, sepse njė ditė do ju zėnė nė lak. Duhet tė vini njė qeveri tė fortė, e me plot influencė, qė tė mund pak a shumė tė vendosė njė rrymė qetėsie, dhe gradualisht tė bėjė pastrimin e dikastereve. Kjo qeveri duhet qė tė ketė marrėdhėnie tė mira edhe me Amerikėn, se ato kanė njė informacion mjaft tė fortė dhe nuk i intereson komunizmi nė Mojen-Orjente”. 

 

 

27/04/2009  
http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=17972
Raportet sekrete pėr Zogun; 29 nėntor 1944, Hoxha, ndihmė nga 2 mijė serbė e rusė nė Shqipėri


Vazhdon nė “standard” botimi i kujtimeve tė kolonel Hysen Selmanit, i cili shėrbeu pėr Mbretin Zog deri nė vdekjen e tij. Nė kėtė numėr zbulohen raportet sekrete qė Zogu merrte nga Shqipėria e kohės sė luftės, por edhe pas ēlirimit tė saj. Raportet i shkruanin Ahmet Zogut, se fill pas ēlirimit tė vendit dhe instalizimit tė qeverisė sė Enver Hoxhės, nė Shqipėri kishte rreth 2 mijė serbė e rusė, tė cilėt ndihmonin Hoxhėn nė konsolidimin e pushtetit dhe sistemit komunist



Stamboll, 10 korrik 1944

Madhėria e Tij Mbreti Zog I mė dėrgoi njė letėr udhėzimesh nė Legatėn Shqiptare Stamboll. Letra ėshtė kjo:

"I dashuri kolonel. Jam i kėnaqur prej raportit tuaj qė mė dėrgoni mė 1 maj 1944. Duhet mė shpesh tė mė dėrgoni raporte mbi gjendjen nė atdheun tonė. Tani pėr tani nuk e shoh tė arsyeshme t'ju dėrgoj letra pėr njerėzit tanė. Veprimet tona duhet tė koordinohen me ato tė qeverisė britanike. Prandaj pa qenė tė marrė vesh me Qeverinė Britanike nuk mund tė japim udhėzime tė tjera, pėrpos atyre qė ju kemi dhėnė mė parė. Pasi nuk duam tė jemi njė pengesė pėr planet e komandės supreme aleate. Qeverisė Britanike ja kemi bėrė me kohė gjithė propozimet e duhura. Por, deri sot s'kemi marrė ndonjė pėrgjigje pozitive. Natyrisht aspiratat e fqinjėve tanė e bėjnė qeverinė e kėtushme tė mos i japin edhe ēėshtjes shqiptare zgjidhjen e plotė qė meriton. Por, duhet tė kemi besim nė drejtėsinė e Britanisė sė Madhe pėr kombet e vegjėl, tė cilėt nė kohėn e volitshme do ta tregojnė edhe kundrejt nesh. Por tani duhet tė vazhdohen lidhjet me tė gjitha fuqitė tona, tė cilat duhet tė jenė tė gatshme pėr veprim nė ēastin e duhur. Duhet tė bėhet bashkimi i pėrgjithshėm pa pėrjashtuar askėnd. Dhe, pa pėrjashtuar as ata qė kanė bėrė atentate kundėr meje. Pėrjashtohen vetėm ata, tė cilėt pėr interesin e tyre personal bashkohen me armikun. Kjo ėshtė porosia ime, porosi e cila frymėzohet prej interesit kombėtar. Po tė sigurohet bashkimi si ai i Prizrenit dhe i Lushnjės, shpresoj se tė gjitha punėt do tė rregullohen. Me kaq ju dėrgoj tė falat e mia tė pėrzemėrta".



London, Palmoor, 7 korrik 1944

Siē urdhėron dhe Madhėria e Tij Mbreti, ėshtė tepėr e nevojshme njė bashkim i mbarė shqiptarėve pėr interesin e Atdheut. Po, nuk arrihet dhe sidomos tani qė janė shpikur grindje tė papajtueshme nė mes tė grupeve tė ndryshėm. Po ashtu ekziston edhe propaganda e dirigjentėve tė huaj.

Komanda Britanike nė Mesdhe, na mban gjithmonė me fjalė po pa asnjė rezultat. Kjo, siē shihet, ka dėshirė qė ne tė hyjmė nė Shqipėri, por trembet nga protesta qė u bėhen prej komunistėve. Ata nuk e pranojnė shkuarjen e kolonel Hysen Selmanit nė Shqipėri, se ėshtė e vėrtetė qė pėr komunistėt, ajo ėshtė njė pengesė e madhe. Faktet na tregojnė haptas se Ballkani mbetet si zonė e Rusisė sovjetike. Fati i keq i yni ėshtė qė edhe ne u kompozuam po nė atė zonė dhe patėm njė shpresė nė premtimet e Rakip Frashėrit, por fatkeqėsisht nuk u bė asgjė.



Stamboll, 20 shtator 1944

Kolonel Hysen Selmani merr njė raport urgjent nga qendrat mbretėrore nė Shqipėri, ku i deklarojnė: "Sot Shqipėria ėshtė komplet nė anarki. Vėllavrasja midis Ballit Kombėtar e nacional-ēlirimtares ėshtė nė kulm. Ka vrasje, djegie, masakrime aq tė mėdha, sa nuk ta merr mendja. Kėtė anarki as historia nuk e pėrshkruan me notat e duhura kėtė fatkeqėsi. Mbretėrorėt janė nė luftė kundėr okupatorit gjerman. Kudo zhvillohen ndeshje nė Mat, Krujė, Dibėr, Lumė e vende tė tjera. Ėshtė e vetmja fuqi sot qė po lufton okupatorin gjerman, ndėrsa grupet e tjera luftojnė njėri-tjetrin. Fatkeqėsisht, sakrificat e pėrgjakshme tė mbretėrorėve kundėr armikut tė pėrbashkėt nuk njihen prej aleatėve. Megjithėse e dinė mirė dhe janė nė dijeni misionerėt britanikė qė ndodhen pėrbri tyre.

Ėshtė krejt e sigurt, se pushtetin po e merr nė dorė nacional-ēlirimtarja d.m.th. komunistėt tė Kominformit ruso-jugosllave. Pasi kėta tani kanė njė fuqi tė organi-zuar prej armenėve dhe italianėve, me material modern. Ata gjithashtu, ndihmohen nga aleatėt me gjė dhe tani mori formėn haptazi dhe u zbulua. Agjentėt e Kominformit jugosllav dhe rus kanė mbledhur krerėt e nacional-ēlirimtares nė Pėrmet dhe tani pas vrasjes tė Profesor Mustafa Gjinishit, Myslim Pezės, Haxhi Lleshin, Baba Fajėn dhe Faik Shehun e Spiro Moisiu i zhveshėn nga fuqitė e tyre. Kėta zotėronin fuqitė mė tė mėdha tė nacional-ēlirimtares, duke vėnė forcat e tyre nėn Dalip Ndrenė, Mehmet Bajraktarin, Mehmet Shehin, Gjin Markun e Tahir Kaderen, Hysen Stafėn, Hulusi Spahinė e tė tjerė. Tė gjithė ishin me tendenca komuniste.

Ndėrsa: 1-Ymer Nishanin, 2-Enver Hoxhėn, 3-Sejfulla Malėshovėn, 4-Koēi Xoxen, 5-Myslim Pezėn, 6-Haxhi Lleshin, 7-Baba Fajėn, 8-Bedri Spahinė, 9-Mendar Shtyllėn, 10-Ramadan Ēitakun, 11-Karaman Ylli, 12-Hysni Kapon, kėta bashkė me agjentėt ruso-jugosllavė u mblodhėn nė Pėrmet dhe aty kanė deklaruar formimin e qeverisė shqiptare komuniste. Jemi krejt tė lajmėruar se kėtė qeveri e njohėn edhe aleatėt. Nė kėtė kongres thuhet se kanė marrė pjesė edhe misionerėt britanikė, ku porsa mori fund kongresi dhe u shpall Qeveria Komuniste Shqiptare ėshtė dėrguar njė delegacion nė Komandėn e Aleatėve nė Palermo, nėn kryesinė e Bedri Spahiut. Dhe, kėshtu aleatėt anglo-amerikanė e njohėn, kurse rusėt e kishin pėrgatitur vetė. Tani kėta funksionojnė dhe derdhin shpallje si qeveri. Tani, po pėrgatiten tė thėrrasin njė kongres nė Berat, se Balli Kombėtar ėshtė tėrhequr krejtėsisht nga jugu nė veri. Tani, njė pjesė e jugut, administrohet nga komunistėt dhe tani edhe ne ndodhemi nė parkun e shkatėrrimit kryekėput. Ēdo kush ka humbur vullnetin, sa dirigjuesit tanė nuk duken mė asgjėkund. I gjithė faji ėshtė qė nuk erdhėt ju vetė kėtu. Kėshtu, me qenė sot kėtė qeveri e formonim ne e jo komunistėt, me ndihmėn e shokėve tanė. Tani nuk ka shpresė mė, vetėm nė ėshtė ndonjė mrekulli".



Stamboll, 15 tetor 1944

Nė kongresi, qė mblodhi nacional-ēlirimtarja nė Berat, u votua edhe pėr qeverinė e formuar nė Pėrmet. Ishin kėta ministra, siē po i shėnojmė poshtė:



Kongresi komunist nė Berat

I- Ymer Nishani Kryetar i Presidiumit

2-Enver Hoxha Kryeministėr e Komandant

3-Koēi Xoxe Ministėr i Brendshėm

4-Karaman Ylli Ministėr i Jashtėm

5-Mendar Shtylla Ministėr i Financave

6-Sejfulla Malėshova Ministėr i Botores

7-Myslim Peza Nėnkryeministėr/Dispozicion

8-Haxhi Lleshi Ministėr i Ekonomisė

9-Baba Faja Dispozicion i Presidiumit

10-Bedri Spahiu Ministėr i Arsimit

II-Ramadan Ēitaku Ministėr i Drejtėsisė



Tani, kėta tė njohur prej tė gjithė aleatėve, pas kongresit tė Beratit i lėshuan thirrje mbarė popullit nė emėr si qeveri dhe me qendėr nė Berat.

Lufta bėhet nė rrethet e Tiranės, si edhe brenda nė Tiranė, komunistėt me gjermanėt. Komunistėt janė tė ndihmuar prej aviacionit aleat, nė rrethimin e Tiranės. Komandantėt komunistė janė: Dali Ndreu, Gjin Marku, Tahir Kadareja, Mehmet Shehu, Beqir Balluku, Beqir Minxhozi, Kadri Hoxha Ferderik Nosi. Por, brenda nė Tiranė janė vetėm dy kompani gjermane. Ata kanė tre tanke tė vegjėl dhe artilerie, dhe kur gjermanėve po u vinte njė fuqi ndihmuese prej Elbasanit, duke kaluar Kėrrabėn pa rėnė nė Erzen, u bombarduan shumė rėndė prej njė aviacioni aleat, saqė ata u shkatėrruan fare. Nga kjo fuqi komuniste shqiptare bashkė me atė jugosllave, armenė dhe italiane, pėrfituan dhe patėn mundėsi tė futen brenda nė qytet. Ndėrsa, tė dy kompanitė gjermane nuk u dorėzuan, por morėn drejtimin pėr nė Shkodėr. Balli Kombėtar ėshtė tėrhequr nga Shkodra. Nuk diktohet asnjė rezistencė. Flitet se Mit'hat Frashėri me shtabin e partisė sė vet kanė zėnė njė barkė nė Shėngjin dhe janė nisur pėr nė Itali. Pjesa tjetėr balliste ėshtė se disa janė grumbulluar nė Shkodėr, disa nė male. Nuk kanė ndonjė program dhe akoma nė Shkodėr e Prizren janė disa forca gjermane, por gjithmonė duke u tėrhequr.

Duke iu kthyer situatės sė legalistėve, "Mbretėrorėt nuk kanė njė organizim tė prerė. Ata nuk kuptohen njėri me tjetrin. Njė pjesė e madhe dėshirojnė tė grumbullohen nė Mat e Lurė. Kėtu pėr njė kohė nuk kanė mundėsi qė komunistėt t'i shkatėrrojnė se edhe komunistėt nuk ju pėlqen qė tė pėrgjaken e tė armiqėsohen me Mbretėrorėt, se ju kushton rėndė. Por, ne nuk jemi dakord njėri me tjetrin dhe kėshilli ynė nuk duket gjithė kėto kohėt e fundit. Vetėm se nė Mat janė grumbulluar mė tepėr se 500 oficerė dhe shumė nga patriotėt nuk dinė se ēfarė tė bėjnė. Miqtė tanė, tani nė gjininė komuniste, mundohen qė ne tė qėndrojmė indiferentė po kush ju beson. Sikur tė kishte qenė gjallė Profesor Mustafa Gjinishi, do besonim pėr njė qeveri tė koalicionit. Por edhe tė ishte aty gjallė nuk do f i zhvishte Myslimin, as Haxhinė, por kėto do tė kishin fuqinė mė tė madhe nė dorė. Kėta do tė luanin njė rol tė madh dhe me pėrkrahjen tonė, por tani kėto nuk kanė mė fuqi. E, nuk ju besojmė, jo pėr gjė tjetėr, por thjesht nuk i pyesin. E gjithė fuqia ėshtė nė dorė tė Enver Hoxhės dhe Koēi Xoxes. Askush tjetėr duket se nuk ka gjė nė dorė. Tani na lajmėrojnė se edhe Major Abaz Kupi me 4 vetė ka marrė njė barkė nė Shėltinzė, dhe ėshtė nisur pėr Itali. Po, nuk dihet gjė e vėrtetė akoma. Tani gjendja siē ua shpjeguam ndodhemi me njė atmosferė kritike saqė nuk dimė se ēfarė tė bėjmė. Ėshtė tepėr vonė pėr ndonjė udhėzim prej jush. Ne po tė kemi njė shpresė ndryshimi tė kėsaj situate, ne pėr 5-6 muaj mbahemi nė Mat e Lurė.

Kapiten Gjon Markagjoni ėshtė nė Shkodėr i bashkuar me njė pjesė tė madhe mbretėrorėsh. Ai ka deklaruar, qė tė bėjnė qėndresė nė Shkodėr dhe nė njė bisedim qė qenka mbajtur nė Shkodėr u ndoq nė Lurė, Mat, Mirditė. Sot nė Shkodėr forcat shqiptare kapin afėr 6000 vetė dhe janė tė pėrzier prej tė gjithė grupeve. "Kėtu u bė njė fuqi e bashkuar, - na thotė kapiteni, - pėr tė luftuar vėllazėrisht".

Ne ju pėrgjigjėm se: "Jemi dakord me ēdo sakrificė morale dhe materiale. Qėndroni se ne kėta vetėm nuk i lėshojmė nė asnjė mėnyrė".



Tiranė, 26 nėntor 1944

Tirana ėshtė krejtėsisht nė dorė tė nacional-ēlirimtares, por duhet thėnė se vendet e veriut dhe disa pjesė tė Shqipėrisė sė Mesme akoma janė nė duart e Mbretėrorėve dhe zotėrojnė forca tė mira. Por ata u gėnjyen, kurrsesi nuk donin tė pėrkrahnin njėri-tjetrin. Gjithashtu, njė pjesė e nacional-ēlirimtares qė pretendonin se janė nacionalistė si Myslim Peza, Haxhi Lleshi, Faik Shehi, Spiro Moisi, Shefqet Benja, duket se mbeten miq tė ngushtė me Mbretėrorėt. Kėta zhvillonin njė propagandė pėr njė qeveri tė koalicionit me Mbretėrorėt. Kuptohet bashkė deri sa tė bėhen zgjedhjet nė popullit. Kėshtu, pothuajse mbeten nė besim.

Kėta u gėnjyen prej kėtyre miqve qė kishin bashkėpunuar qė mė 1939. Ata ishin sė bashku dhe tė bashkuar me njė program tė pėrbashkėt. Gjithashtu, edhe nė kohėrat e fundit nė Shqipėri kėto me sigurimin mė tė madh e kishin nė Mat. Kur nuk besonin t'i gėnjejnė dhe bile si tradhti, nė besimin e tyre, ata ndaluan njė vėllavrasje mes Mbretėrorėve e nacional-ēlirimtares.

Tė parėt qė ranė viktimė nė besimin e tyre ishin Jusuf Selmani, Sul Kurti, Major Murat Basha, Major Jahja, bashkė me 400 oficerė. Po ashtu edhe shumė nga Paria e vendit shkuan si viktima. Sa pėr Fiqiri Dinen dhe Hysni Demėn me njė pjesė tė madhe qė nuk u dorėzuan, puna ishte se ata ishin duke pritur se ēdo tė pėrfundonte nga rezultati i tė parėve. Por, kėta tė parėt shkuan viktimė, se siē u pa ata nuk kishin qėllim pėr tė formuar njė qeveri tė koalicionit, por njė qeveri komuniste nėn Kominformin ruso-jugosllav. Kėshtu pothuaj e gjithė forca mbretėrore u shpartallua pa njė program dhe pa asnjė dobi nė male. Ata mbetėn tė veēuar dhe pėsuan vuajtje tė mėdha nė male, nė dimėr. Populli ishte shumė i torturuar dhe frikėsohej, por pėr legalistėt ishte bėrė i pamundur qėndrimi nė male. Po ashtu Muharrem Bajraktari ka pas dėme tė mėdha.



Tiranė, 29 Nėndor 1944

Qeveria komuniste, siē ishte formuar nė Pėrmet dhe nė Berat, prej agjentėve tė Kominformit ruso-jugosllav tė Titos, sot hyri nė Tiranė. Menjėherė, shpėrndanė nė tė gjithė anėt e Shqipėrisė shpalljet me tė cilat siguronin faljen e tė gjithė shqiptarėve tė ēdo tendence qoftė dhe me njė bashkim vėllazėror e sa mė shpejt dhe porsa tė sigurohet qetėsia e vendit do tė bėhen zgjedhjet e lira dhe demokrate duke shfaqur lirisht populli dėshirėn e tij pėr reformėn e shtetit. Pra, atė qė do t'i pėlqejė.

Aleatėt, porsa u instalua nė Tiranė qeveria komuniste, brenda 3 ditėve e njohėn. Rusia dėrgoi ambasadėn e saj nė Tiranė; Jugosllavia dėrgoi Legatėn me Ministėr fuqiplotė; ndėrsa Britania e Madhe dhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės e Franca, nga njė misioner ushtarak. Kėshtu ata pėrfituan edhe nga ndihmat e Atlantikut, tė dėrguara nga Kryqi i Kuq ndėrkombėtar. Ato ishin ndihma nė popull dhe kishin tė bėnin me veshmbathje, barėra dhe tė tjera. Qeveria komuniste siē ju pati premtuar e veēanėrisht edhe me shpalljet me tė cilėn garantonte falje, premtoi se: "pėr sė shpejti do t'u zhvillonin zgjedhjet."

Kėta menjėherė tradhtisht filluan programin e tyre barbar duke masakruar dhe duke ekzekutuar me qindra vetė nė ditė, saqė nuk po mundemi t'i shėnojmė kėtu. Brenda njė dite Major Murat Bashėn me 60 oficerė e ekzekutuan nė Tiranė'. Arsyeja ishte sepse kėrkonte premtimet pėr njė Qeveri tė koalicionit deri nė pėrfundimin e zgjedhjeve, kurse kėta nuk pranonin mė zgjedhje e bashkėpunim me nacionalistėt. Ata e morėn vetė pushtetin nė dorė me tė gjithė organizatorėt e Kominformit. Pas kėtyre masakrave, prapė malet u mbushėn me nacionalistė. U bėnė ndeshje tė mėdha dhe ėshtė derdhur gjak i madh pėr interesa personale qė kėta, njė grup personash tė shtruar kryekėput tek programi ruso-jugosllav me organizatorėt e tyre nė krye e masakruan vendin me mėnyra tė papėrshkruara. "Malet u bėnė shumė tė zorshme, ndeshjet janė tė mėdha, dimri ėshtė shumė i madh dhe nė popull bėhen internime, burgime, vrasje, plaēkitje. saqė nacionalistėve nuk ju mbetet mundėsi pėr tė qėndruar nė male dhe u detyruan tė tėrhiqen nė Greqi e Jugosllavi. Ndėr ata qė kaluan nė Jugosllavi njė pjesė e madhe u ekzekutuan nga jugosllavėt, si bashkėpunėtorė me Tiranėn.

Mbi tė gjitha ngjarjet e zhvilluara nė Shqipėri dhe ndėr ata njerėz qė u tėrhoqėn nė male, shtuar dhe me ekzekutimet nė masė tė gjerė qė u bėnė nė Tiranė (qė pėr ēdo ditė me qindra vetė ekzekutohen dhe nė sy tė pėrfaqėsuesve tė aleatėve tanė anglo-amerikanė) do tė mbetet njė padrejtėsi qė asnjė histori nuk e pėrshkruan. Nuk janė tė zotė (anglo-amerikanėt) tė hapin gojėn dhe nuk i lejojnė qė as 60 kilometra jashtė Tiranės tė dalin. Aty sundojnė vetėm rusėt e jugosllavėt. Ata kanė sjellė nė Shqipėri mė tepėr se 2000 organizatorė tė ēdo lloj klase nė ushtri, ekonomi, reformatorė dhe nė polici e tė tjera. Ata kanė sjellė materiale tė shumta, por ka edhe njė divizion italian me komunistė e tė tjerė. Me tė gjitha hollėsirat siē ishte dhe siē ekziston sot nė Shqipėri, nė popull bėhen shumė tortura, saqė nuk t'i merr mendja. Kjo se Kominformi nuk pajtohet me ideologjinė e popullit e me zakonet e tij. Kėtė ja parashtrova edhe zyrės sė informacionit turk e britanik. Britania e Madhe dhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės tani e kuptuan mirė gabimin e tyre, qė e morėn mė qafė atė popull tė varfėr. Por, ē'tė bėsh, tani u mbarua, vetėm nė qoftė se prapė kėta organizojnė emigratėn e jashtme. Gjithsesi edhe kjo ėshtė njė gjė shumė e ndėrlikuar. Pėr sa i pėrket grekėve, kėta gjoja janė nė luftė me Shqipėrinė, duke zėnė shkak pėr "Vorio-Epirin."



Stamboll, 15 janar 1945

Tani porsa u lajmėruam se Mit'hat Frashėri dhe Major Abaz Kupi me disa tė tjerė dolėn nė Itali. Aleatėt i kanė vėnė nė njė kamp afėr Barit tė quajtur "Barletto". Kėta rrinė tė frikėsuar, pasi sipas kėrkesave qė paska bėrė Marshalli Tito, tė gjithė tė ashtuquajturit kriminelėt e luftės jugosllavė e shqiptarė do t'u dorėzohen komunistėve. Gjithashtu kanė dalė edhe nė Greqi njė shumicė e madhe prej 600 e disa vetė. Madje, dhe shumė tė tjerė vazhdojnė duke kaluar nė Itali, Greqi e Jugosllavi. Kanė dalė njė sasi e madhe edhe nė Austri prej atyre qė ishin grumbulluar nė Shkodėr. Ata kaluan nė Austri dhe prej andej kaluan nė Itali. Pėrfaqėsuesit e Britanisė sė Madhe dhe ata tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės filluan tė prishin marrėdhėniet me qeverinė komuniste tė Tiranės.

Tani e kuptuan se ata dirigjohen nga Kominformi e janė kundėr kapitalizmit. Ata nuk i lejojnė tė shėtisin ku ata dėshirojnė. Janė pothuaj si nėn kontroll gjithkund dhe as popullin nuk e lėnė qė tė marrė kontakt me ta. Dhe, njė prej popullit qė merr kontakt me anglo-amerikanėt, menjėherė e zhdukin. 

 

 

26/04/2009
http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=17958
Letėrkėmbimi mes Zogut e Konicės pėr qeverinė nė mėrgim


Gazeta “standard” vijon botimin e kujtimeve tė Hysen Selmanit pėr Mbretin Zog. Kėtė herė ju sjellim disa prej letėrkėmbimeve nė mėrgim, ku kėrkonte tė mbante kontakte me Shqipėrinė dhe merrte kėshilla nga Faik Konica pėr ndėrtimin e qeverisė. Mbreti u shkroi gjithė liderėve mė tė mėdhenj botėrorė, pėrfshirė dhe Presidentin amerikan Roosvelt, tė cilėve u kėrkoi ndihmė pėr tė rivėnė pushtetin e tij nė Shqipėri, duke kujtuar rezistencėn e kėtij vendi tė vogėl ndaj Italisė Fashiste



STAMBOLL, 25 SHTATOR 1941

Sot morėm njė raport nga Shqipėria ku na deklarojnė se nė mbledhjen e Pezės nuk u realizua njė bashkėpunim nė mes tė grupeve tė ndryshme. Arsyeja ishte ngaqė Nacionalēlirimtarja ishte mė e organizuar dhe kishte filluar nga veprimet e saj, me njė program qė nuk pajtohej me programin tonė dhe ajo kėrkonte me insistim kryesinė. Madje edhe nuk u arrit ndonjė marrėveshje si bashkim kombėtar. Meqenėse me Nacionalēlirimtaren nuk mund tė merremi vesh, sepse ky ka njė program tė veshur prej 3 grupesh tė ndryshėm: nacionalistė, socialistė, komunistė, duket se pėr kėtė herė u shpėrndamė pa njė pėrfundim. Por, e kanė lėnė qė tė mendojnė dhe tė gjejnė njė mėnyrė bashkimi pėr mė vonė. Mbledhja e Pezės dhe kėmbėngulja e Nacionalēlirimtares me njė program tė tillė, kjo na detyron qė edhe ne tė marrim masa tė shpejta pėr njė organizim mė tė pėrsosur me kuadrot tona nė gjithė viset e Shqipėrisė se disa shokė jo tė deklaruar, dėshirojnė tė bashkėpunojnė me Nacionalēlirimtaren. Tani jemi nė bisedime me shokėt si nė Tiranė, Shkodėr, Elbasan, Gjirokastėr e tė tjera vende. Haxhi Lleshi me njė ndeshje tė befshme qė pati me njė patrullė italiane nė Prat tė Selishtės, mori njė plagė nė kėmbė po menjėherė e shpėtoi Jusuf Selmani me njerėzit e tij, tė cilin e tėrhoqi menjėherė nė Vik. Aty, u mjekua nga mjekėt e vendit dhe e shėndoshėn fare mirė, brenda dy javėve. Tani ėshtė fare mirė. Kėta si Haxhi Lleshi dhe profesor Mustafa Gjinishi, rrinin nė Mat tek Jusuf Selmani. Dihet se kėta bėnin pjesė nė Partinė Nacionalēlirimtare dhe se Gjinishi e kishte pagėzuar kėtė parti me kėtė emėr dhe madje ishte komisari politik i saj. Ata ishin miq tė Myslym Pezės, ai ishte i deklaruar si kryetar i kėsaj partie. Dhe ndėr kėta, personi qė luante njė rol ishte Mustafa Gjinishi. Madje ai ia kishte mbushur mendjen edhe Haxhi Lleshit. Kėta ende nuk janė tė deklaruar se janė shkėputur prej nesh. Gjithmonė mbahen me ne. Mithat Frashėri me shokė pėrpiqet qė tė shpallė emrin e partisė sė tij, me programin e veprimit, por trembet nga italianėt, siē duket, por jo se kemi fakte tė sakta. Mithati, vetė rri nė Tiranė e jo nė male. Ata janė nė grindje me Nacionalēlirimtaren dhe flitet se do ta luftojnė me shtytjen italiane. Ky nuk ėshtė njė fakt i vėrtetė, por mė vonė do tė kuptohen. Tani, duke mos pasur tė reja tė tjera, pėrherė mbetemi nė udhėzimet tuaja sa mė parė dhe presim kohėn e volitshme. Sa i pėrket njė bashkimi e njė organizimi vėllazėror ne jemi duke bėrė ēmos. Por, mė nė fund, ne do tė organizohemi me tanėt. Jemi krejtėsisht superiorė prej tė dy grupeve tė tjera dhe ju parashtrojmė pėrshėndetjet mė tė sinqerta. Rroftė Mbreti!"

Tiranė, 18 shtator 1941. Nė emrin e tė gjithėve, me nderime Gafuri. D. v.



Haxhi Lleshi i dėrgon njė letėr kolonel Hysen Selmanit

I dashur Hysen Beg, jam bashkė me Jusuf Begun. Unė para 2 javėsh pata njė pėrpjekje duke kaluar Bufllėn me ardhė nė Selishtė. U poqa me njė patrullė italianėsh e shqiptarėsh dhe nė pushkėt e para mora njė plagė nė kėmbė mjaft tė rėndė, saqė nuk munda tė ec. Kisha 3 shokė me vete dhe ata mė morėn e mė futėn nė njė pyll. Menjėherė, i dėrgova fjalė Jusuf Begut nė Vik dhe mė dėrguan Rahman Hisen, Ramadan Bibėn, Halil Xhaferrin e mė morėn e mė dėrguan nė Shėlli, nė shtėpinė e Bajram Cekės. Ata mė vunė tė mė lidhė kėmbėn Dalip Xhokėn, i cili ka ndenjur me mua derisa u shėndosha. Edhe sot qė po shkruaj kėtė letėr ėshtė pėrsėri kėtu. Jusuf Begu vjen ēdo dy ditė dhe ėshtė fare mirė. Husen Beg, tė gjithė jemi mirė. Aqifin e Himēen i kanė internuar nė Elbasan, po janė mirė. Kėtu derisa tė vini ju, ju presim tė gjithė. Ne nuk merremi vesh njėri me tjetrin, se jemi tė gjithė hislo. Do tė donim tė ishim siē kemi qenė nė Jugosllavi, pra tė gjithė tė bashkuar pėr Atdhe e Mbret. Gjithsesi, prapė jemi tė bashkuar, duke pėrjashtuar njė pakicė qė nuk janė askushi. Pra, unė, Faiku, Myslimi e Gjinishi, jemi tė bashkuar, edhe Spiro Moisiu. Vetėm se presim njė orė e mė parė tė vini ju. Unė gjithmonė jam nė Mat me Jusuf Begun po me tė tjerėt nuk merrem vesh. Pres letėr prej jush. Mua me Jusuf Begun e me njerėzit tuaj kurrė nuk mė ndan gjė deri nė vdekje. Po, ashtu Faiku, Akifi, Himēja, Myslimi, Gjinishi e Spiro Moisiu. Pėr kėtė herė e lashė me kaq. Keni shumė tė fala prej Hysen Skurės, Ali Krosit, Bajram Cekės, Dalip Xhokės e Ramadan Bibės. Janė kėtu me mua. M'i ka lėnė Jusuf Begu, qė e kam si vėlla, sepse jetėn time ai ma ka shpėtuar dhe jo italianėt. Po armiqtė e mi mė kishin zhdukur. Kėtė radhė nuk kam tjetėr, vetėm tė mė dish si Sofėn. Me kėtė, ju jap tė falat e mia e duke lutur Zotin qė tė jeni me shėndet tė mirė e t'ju shohim sa mė shpejt kėtu nė mes tonė".

Shėlli, 2 tetor l941

Miku juaj me besė H. Lleshi d.v.





Letėr e Faik Konicės: "Sipas bisedimeve, kemi rėnė dakord qė t'i parashtrojmė Madhėrisė Suaj kėto sugjerime. Ėshtė e rėndėsishme qė tė formohet menjėherė njė kabinet i vogėl me anėtarė kryesisht shqiptarė, qė banojnė nė Londėr dhe qė tė jenė prezentė dhe tė flasin mirė anglisht. Gjithashtu duhet qė tė caktohet njė pėrfaqėsues qoftė nė Londėr tė Britanisė dhe nė Uashington. Sė fundi, duhet dėrguar kėtu njė person i besueshėm si i deleguari juaj pėr tė diskutuar pėr disa ēėshtje. Do tė ishte mirė qė t'i dėrgosh shpejt!"

Majeste King ZOG, Parmoor, London.



Pėrgjigje e Konicės pėr propozimin e Zogut qė tė jetė pėrfaqėsuesi i qeverisė sė tij nė Uashington

“Kam marrė letrėn. Parimisht jam dakord, por mė duhet qė tė konsultohem me miqtė e mi, pėrpara se tė jap njė pėrgjigje pėrfundimtare. Kur tė kem mbėshtetjen e duhur...? Adresa jonė personale ėshtė 1530 Sixtienth street, Washington.

Pėrshėndetje, Faik Konica



ZOGU PĖR KONICĖN

I dashur mik,

Kam lexuar me vėmendje disa nga numrat e revistės "Dielli", qė mė kanė dėrguar, si dhe kam parė titujt e saj dhe ju vetė e dini qė janė tė padrejta. Jam shumė i gėzuar tė shoh qė nevoja e madhe pėr njė lidhje tė shenjtė midis shqiptarėve ėshtė e mbėshtetur dhe nga ju. Por nuk mendoj qė mendimet tona tė realizohen me anė tė krijimit tė komiteteve ose tė organizatave tė tjera private. Ėshtė e dukshme qė tė tėra iniciativat qė kanė pėr drejtim luftėn pėr lirinė e popullit tonė duhet tė inkurajohen, por iniciativa tė tilla nuk mund tė na vėnė ne nė pozicionin mė tė mirė tė mundshėm pėr tė arritur rezultate pozitive tė luftės tonė. Me anė tė komiteteve, ne rrezikojmė ta gjejmė veten tonė nė konferencėn e ardhshme pėr paqen nė tė njėjtėn situatė qė ishim gjatė Luftės Ballkanike dhe asaj Botėrore, pra nė korridore. Unė kam arsye pėr tė besuar qė momenti i duhur pėr tė krijuar njė shtet shqiptar do tė jetė ai, kur shtetet e fuqive aleate tė pranojnė pėrfaqėsuesit diplomatikė tė Shqipėrisė nėpėr botė, pėrjashto kėtu Greqinė dhe Jugosllavinė. Qeveritė e tjera i janė pėrgjigjur pozitivisht letrės sime, ku parashtrohej dhe kjo ide. Pozicioni ynė nė sferėn ndėrkombėtare ėshtė duke u forcuar. Dhe kjo gjė do tė shėrbejė pėr tė shpėtuar interesat e vendit tonė, tė cilat ndodhen nė rrezik. Fakti qė disa shovinistė grekė kanė kėrkuar Korēėn dhe Gjirokastrėn dhe pozicioni i tyre ėshtė mė i fortė se yni, kjo duket se ndodh pėr fajin tonė. Dhe ėshtė prapė faji ynė kur ata pretendojnė se nuk ekziston njė shtet shqiptar dhe se kufijtė shqiptarė duhen rishikuar. Pėr tė gjitha kėto arsye unė mendoj se duhet tė formojmė njė qeveri tė njė lidhjeje tė shenjtė dhe jam i gėzuar qė mė jepet mundėsia qė tė bashkėpunoj me njė mik si ju. Unė jam i prirė tė pėrdor tė drejtat qė pėrmban Kushtetuta e vendit tonė pėr tė emėruar njė qeveri e cila do tė jetė njė mundėsi mė shumė pėr Shqipėrinė pėr t'u pranuar nė Aleancėn Demokratike. Unė mendoj se duhet formuar njė kėshill prej 10-12 personash tė zgjedhur nė mėnyrė tė lirė nga kolonitė tona nė Amerikė, Turqi dhe Egjipt, nė funksionin e pėrfaqėsuesve kombėtarė. Mbetet pėr t'u zgjidhur dhe financimi i kėtij plani. Do tė kisha dashur tė isha aq i pasur sa pretendoni ju. Meqė nuk jam i tillė mund tė marr pėrsipėr tė investoj nė mėnyrė modeste kėtė plan nė njė periudhė brenda dy viteve. Gjatė kėsaj kohe, kjo qeveri e lidhjes sė shenjtė mund t'i dėshmojė bashkėpatriotėve tanė qė punon nė tė mirė tė tyre dhe ėshtė e privuar nga ēdo lloj intrige dhe jam i sigurt qė do tė gjejė njė mbėshtetje tė madhe morale dhe financiare. Ja ku janė idetė dhe propozimet e mia konkrete. Nėse ju jeni dakord, do t’ju propozoja:

1 -Mė dėrgoni njė telegram ku tė konfirmoni qė jeni dakord me mua.

2-Tė mė thoni brenda kėtij telegrami, nėse ju mund tė mė dėrgoni kėtu dikė nga ju pėr tė rregulluar tė gjitha detajet, gjithmonė duke marrė parasysh vėshtirėsitė qė ekzistojnė.

3-Tė mė dėrgoni njė letėr personale, ku tė parashtroni tė gjitha idetė dhe kritikat tuaja, nėse do tė keni tė tilla, pėr kėto propozime dhe pėr personat qė mundėsisht mund tė jenė tė nevojshėm etj. Po jua dėrgoj letrėn nė dy kopje, njė ndėrmjet postės normale dhe njė me avion. Dhe po ju shkruaj nė frėngjisht pėr tė evituar ndėrhyrjet dhe censurimet e kontrollit. Po ju pėrsėris dhe njė herė, se dua tė ndihmoj edhe njė herė mė shumė pėr lirinė e popullit tonė me njė mik tė hershėm. Jam nė pritje tė njė pėrgjigjeje tė shpejtė qė do tė mė dėrgoni, mik i dashur. Pėrshėndetjet e mia mė tė mira.

Shkėlqesia Faik Konitza

Ang. 25 maj 1942 Parmoor Henley, ZOG I Mbret i Shqipėrisė





KONICA PĖR MBRETIN

Madhėria Juaj, Mbreti Zog I, Zotėri,

Duke ndjekur udhėzimet e Madhėrisė Suaj, kam marrė pėrsipėr tė bėj bisedime tė shpejta me miqtė e mi politikanė shqiptarė dhe kemi arritur nė konkluzione nė ato pika qė ju kishit parashtruar nė telegramin tuaj. Po jua parashtroj mė nė detaje si mė poshtė. Jemi tė bindur qė kabineti duhet tė formohet sa mė shpejt dhe duhet tė jetė ashtu si dhe Ju vetė keni theksuar mė i reduktuar. (Ne mendojmė qė tė ketė njė Kryeministri; njė ministėr tė Punėve tė Jashtme dhe njė ministėr tė Punėve tė Brendshme dhe kaq do tė jetė e mjaftueshme). Dhe sė fundi ne besojmė se, duke parė dhe vėshtirėsitė e komunikimit kėta tė zgjidhen nga shqiptarėt qė jetojnė brenda nė Angli. Kjo gjė do tė ishte e mundur, kur tė ketė mbaruar periudha e bisedimeve pėr paqen dhe Madhėria e Juaj t'i emėronte menjėherė kėto personalitete shqiptare nė mėnyrė qė puna tė ishte mė frutdhėnėse.

Do tė ishte e dėshirueshme qė Madhėria Juaj tė kishte njė pėrfaqėsues nė Uashington dhe njė tjetėr nė Londėr. Por duhen evituar ata lloj ministrash qė do i vinin nė njė pozitė tė vėshtirė agjentėt e tyre deri nė njė mėnyrė tė tillė qė qeveria Juaj tė mos njihej zyrtarisht. Pėrkundrazi, portreti i pėrfaqėsuesve duhet tė jetė i thjeshtė, elasok dhe i gatshėm nė tė gjitha rastet.

Mė vonė ne do tė formojmė kėtu njė kėshill me persona tė aftė pėr tė ndihmuar lėvizjen. Llogaritjet nė Amerikė sipas mendimit tonė, do tė shkonin nė 5 mijė dollarė nė muaj. Kur organizata tė jetė e kompletuar, atėherė do tė vihet nė lėvizje.

Pėr momentin, lėvizjet do tė jenė akoma mė tė moderuara, gjė qė konsiston nė kėto detyra: 1-Takime dhe mbledhjet e ndryshme tė pėrfaqėsuesve tė Madhėrisė Suaj nė Uashington, qė do tė veprojnė sipas udhėzimeve tė prera tė Madhėrisė Suaj. 2-Njė fond prej 600 dollarėsh nė muaj pėr revistėn “Dielli”, gjė qė do t'i lejonte tė dilte njė herė nė javė. 3-400 dollarė nė muaj pėr takimet dhe mbledhjet e dy konferencierėve tė pėrhershėm, qė do tė vizitojnė nė mėnyrė tė vazhdueshme kolonitė dhe do tė flasin aty pėr ēėshtjen tonė. 4-100 dollarė nė muaj pėr njė agjent shtypi qė kėtu ėshtė mė se i nevojshėm.

Si pėrfundim, do tė ishte mirė qė Madhėria Juaj tė dėrgonte kėtu njė person tė besuar pėr tė qenė nė kontakt me ne dhe pėr tė parė se si ecin gjėrat nė shtyp. Ne e kemi tė pamundur tė dėrgojmė njė njeri prej kėtu. Nė qoftė se kėto sugjerime i pėlqejnė Madhėrisė Suaj, fondi i organizatės do tė ishte mirė tė sigurohej nė njė bankė anglo-amerikane qė tė ishte e ngarkuar tė vepronte nė njė mėnyrė sa mė tė shpejtė e efikase dhe tė evitonte ēfarėdo lloj vonese. Opinioni publik shqiptar sa vjen e po bėhet mė nė favor tė Madhėrisė Suaj dhe njė ndihmesė e madhe pėr kėtė dhe pėr punėn tonė ėshtė Monsinjor Noli. Kam menduar pėr njė moment qė Mr. Noli do tė ishte njeriu ideal pėr vendin e Kryeministrit, pavarėsisht nga fakti se nėnshtetėsia e tij amerikane e bėn kėtė gjė tė vėshtirė. Por sidoqoftė, ai do tė jetė njė kėshilltar i aftė dhe vigjilent. Shėrbyesi besnik i Madhėrisė Suaj.

Madhėria Juaj, Mbreti ZOG I, Mbret i Shqipėrisė, Faik Konitza, Boston, 20 Qershor 1942



Ministri i Zogut i shkruan Konicės

I dashur Bej,

Kjo ėshtė letra dhe njė autorizim nga Mbreti qė ju dėrgon si pėrgjigje tė letrės suaj tė fundit tė datės 20 qershor. Nė pėrgjigje tė letrės Suaj, qė mė dėrguat dhe mua njė kopje, kam kompetencėn tė pohoj qė Mbreti ėshtė mė se i vendosur pėr tė bashkėpunuar dhe pėr tė rėnė dakord me ju pėr ato qė kishit shkruar nė letrėn zyrtare. Ai ėshtė i predispozuar tė bėjė ēfarė ėshtė e mundur dhe tė gjitha sakrificat e mundura qė do t'i shėrbenin ēėshtjes sė vendit tonė. Ai dėshiron shumė tė bashkėpunojė me ju dhe Mr. Nolin, kėshtu qė ju mund tė mbėshteteni tek Ai nė mėnyrė absolute. Por ju duhet tė merrni parasysh faktin qė lufta mund tė zgjasė shumė dhe kjo ndikon nė mbėshtetjen e shpenzimeve tė pėrfaqėsuesve tanė, tė konsullatave, gjithashtu tė oficerėve dhe tė pjesėtarėve tė tjerė, duke pėrfshirė dhe shpenzimet e qeverisė e unė mendoj nė mėnyrė absolute qė ėshtė e nevojshme tė formohet nėn drejtimin e Shkėlqesisė Suaj ose tė Mr. Noli, kur ju bashkė me tė tė konsideroni momentin e duhur pėr t'u formuar.

Dhe kjo ndodh sepse ai ėshtė i detyruar tė pėrmbushė tė tėra impenjimet qė ka zakonisht. Nga ana tjetėr ju duhet tė konsideroni se me vėshtirėsitė aktuale me transfertat, nuk mund tė dėrgojmė atė shumė fikse pėr nė qeverinė britanike, por vetėm pėr pėrfaqėsuesit tanė zyrtarė. Ėshtė pėr kėtė arsye, qė ai beson se mėnyra mė e mirė pėr tė mbėshtetur Mr. Nolin pėr tė kryer misionin e tij kombėtar ėshtė ajo qė ėshtė propozuar nė letrėn time zyrtare. Ėshtė e kuptueshme qė si Mbreti dhe disa persona tė tjerė do tė vihen nė dijeni pėr punėt e kryera nga ana jonė. Nė kėto kushte ne shpresojmė qė dhe Shkėlqesia Juaj edhe Mr. Noli, do tė gjykoni kohėzgjatjen e kėsaj lufte me perspektivėn qė situata tė pėrmirėsohet dhe tė arrijė qėllimin e saj pėr njohjen e vendit tonė. Ndėrkohė aleanca do tė vėrė tė gjitha gjėrat nė vendin e tyre. Pėr sa i pėrket ēėshtjes "Vatra", duhet tė jetė keqkuptuar patjetėr, sepse Mbreti nuk ka bėrė kurrė njė marrėveshje personalisht me ata. Ėshtė e qartė se patriotė si Mr. V. Pani, nuk duhet tė vuajnė shumė pėr patriotizmin e tyre. Kur t'ju njohė mirė personalisht Faik Bej, Mbreti pavarėsisht nga keqkuptimet dhe nga momenti qė ju ofroni njė miqėsi shumė tė veēantė, unė do tė bėj tė pamundurėn qė ju tė takoheni me Atė dhe t'i sistemoni personalisht tė gjitha kėto ēėshtje. Personi qė ju keni dėrguar do t'ju sjellė tė gjitha kopjet e shėnimeve tona dhe tė pėrgjigjeve pozitive dhe garancitė pėr krijim e njė qeverie ndryshe. Bashkė me pranimin tuaj pėr propozimet e parashtruara nė letrėn time zyrtare na dėrgoni gjithashtu dhe miratimin pėr t'iu futur punės sa mė shpejt dhe nė njė mėnyrė mė konfidenciale nė tė ardhmen. Pėr ēėshtjen e kabinetit unė them se Mbreti, patjetėr qė ėshtė i disponueshėm tė impenjohet menjėherė nė kėtė mėnyrė dhe tė mbėshtesė qė si Shkėlqesia Juaj ose Mr. Noli, ta udhėheqin, kryesojnė atė. Por, nė qoftė se keni arsye, pėr tė cilat ne nuk jemi nė dijeni, pėr tė mos e bėrė kėtė dhe tė dėrgoni kėtu njerėzit qė mund ta bėjnė nė vendin tuaj kėtė gjė duhet tė jetė njė keqkuptim i madh, nisur nga diskutimi midis pėrfaqėsuesve tanė dhe tuajve. Do t'ju lutesha qė t'i dėrgoni pėrshėndetjet e mia tė mira Mr. Nolit dhe ju pėrsėris dhe njė herė i dashur Faik Bej, shprehjen e miqėsisė sime tė sinqertė.



Shkėlqesisė sė Tij, zotit Faik Koniza

Sotir Martini 1530, Sixteenth Street Uashington, U.S.A. 28 shtator l942





WASHINGTON, 20 NĖNTOR 1942

Botohet ky lajm: Departamenti i Shtetit Amerikan thirri dhe tani nė fund Imzot Nolin dhe Faik Konicėn, kryetar i Pan-federatės Shqiptare nė Amerikė 'Vatra'. Arsyeja ishte pėr tė shprehur mendimet e tyre mbi mėnyrėn se si mund tė organizohej qeveria shqiptare nė mėrgim. E midis pikave qė shėnuan ishin: 1-Vetėm njė lėvizje shqiptare qė tė pėrmbledhė tė gjitha personalitetet shqiptare, do tė ketė mundėsinė pėr tė thirrur gjithė popullin, qė tė bėjė diēka pėr Kombet e Bashkuara. 2-Mbreti Zog ėshtė personaliteti mė me rėndėsi si nė Shqipėri e nė shqiptarėt dhe pėrjashtimi i tij do tė zhveshė lėvizjen prej forcės sė saj. 3-Qė asnjė anėtar i kėtij fronti tė pėrbashkėt nuk do tė detyrohet tė heqė dorė derisa tė sigurohet indipendenca edhe integriteti shqiptar nė Konferencėn e Paqes, pas sė cilės, ēdo njeri do tė rifitojė lirinė e veprimit tė tij.





Zoti Ministėr, Boston, 5 nėntor 1942

Mora letrėn tuaj tė datės 27 shtator 1942 dhe kam nderin t'ju informoj qė pranoj tė jem pėrfaqėsuesi i Mbretit nė Uashington. Duhet qė Madhėria e Tij t'i dėrgojė njė letėr ambasadorit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės nė Londėr, duke iu lutur qė tė transmetojė pėrmbajtjen e letrės nė Uashington. Nė kėtė letėr ju njoh qeverinė e saj nė mėrgim dhe nė tė njėjtėn kohė hyrjen nė luftė tė Italisė. Tė bėjė tė ditur dėrgimin e njė ministri zyrtar nė Uashington, por nga ana tjetėr, siē do tė bėhet dhe mė evidente, qė Shqipėria mund tė luajė nė tė ardhmen e afėrt njė rol tė dobishėm nė ēėshtjen e aleancave. Mbreti mendon qė tė emėrojė nė Uashington si pėrfaqėsuesin e tij personal, Faik Konicėn, i cili ka qenė qė nga 1926 deri nė 1939 i dėrguari i Shqipėrisė nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Diēka e ngjashme do tė mjaftonte, pėr mendimin tim, dhe pėr vendosjen e pozicionit tim si pėrfaqėsues jozyrtar. Ju pėrshėndes, Zoti Ministėr dhe ju siguroj pėr konsideratėn time mė tė lartė kundrejt personit tuaj.

Shkėlqesisė sė ti,j Sotir Martini, Faik Konitza, Pėrfaqėsuesi i M. S. Mbretit ZOG I.





LONDĖR, 20 DHJETOR 1942 - VDEKJA E PAPRITUR E DIPLOMATIT TĖ SHQUAR, FAIK KONICĖS

Lajmi tepėr i hidhur qė u dha mbi vdekjen e patriotit e diplomatit Faik Konica, mė 20 dhjetor 1942, Mbretin Zog I e tronditi thellėsisht. Mė poshtė ai vijon duke shprehur mendimin e tij: "Kjo ndodhi tamam nė kėtė moment kritik tė Shqipėrisė. Faik Konica ka qenė njė nga kampionėt e indipendencės shqiptare. Shkrimtar qė ka botuar qė nė rininė e tij dhe botimet e tij vazhduan nė lėndėn e atdhetarizmit. Faik Konica mė 1926 u emėrua Ministėr Fuqiplotė nė Amerikė dhe qėndroi nė detyrė deri mė 1939 tė vitit fatal, kur Shqipėria u sulmua prej Italisė fashiste tė 'Premten e Zezė'. Veprimi i fundit pas okupimit tė Shqipėrisė prej Italisė, ishte qė Departamenti i Shtetit i njohu Faik Konicės, qė s'mund mė tė gėzonte privilegjet diplomatike, pasi s'ishte mė nė Shqipėri dhe legata shqiptare nė Uashington u mbyll. Ajo ka qenė periudha e politikės sė pėrkėdheljes, po deri mė 1939 pėr t'i bėrė qejfin Musolinit. Por kėta nuk e njihnin Musolinin se ai ishte i pangopur e tani sė fundit e panė qė u bashkua nė luftė me Gjermaninė dhe tani Shtetet e Bashkuara u detyruan tė hyjnė nė luftė kundėr Italisė e Gjermanisė. Kurse, shqiptarėt tė harruar prej tė gjithėve, nuk e lanė luftėn kundėr Italisė dhe gjithmonė vazhdojnė nė malet e Shqipėrisė. Mė nė fund, Uashingtoni dhe Londra e kuptuan se shqiptarėt vazhdonin nė mundėsitė e tyre nė luftėn kundėr Boshtit dhe mund tė ishin njė pėrkrahje pėr Kombet e Bashkuara. Kėshtu erdhi deklarata historike e Sekretarit tė Shtetit Cordell Hull, mė 10 tė kėtij muaji, me anėn e sė cilės, Shqipėria u sigurua se do ta rifitojė indipendencėn e saj sipas Kartės sė Atlantikut. Mbreti Zog, duke u bazuar ne fjalėt e z. Hull, riemėroi Faik Konicėn si pėrfaqėsues tė tij nė Uashington dhe kėrkoi njohjen e tij si kryetar tė qeverisė shqiptare nė mėrgim. Faik Konica u paraqit menjėherė nė Departamentin e Shtetit nė emrin e Mbretit Zog mbi kėtė njohje dhe ky ka qenė veprimi i fundit i Konicės".

Zoti Kordell Hull, nė deklaratėn e tij historike mbi Shqipėrinė, mė 10 dhjetor tha: "Nė vazhdim tė politikės sė saj tė mirėvendosur qeveria e Shteteve tė Bashkuara nuk njohu okupimin tokėsor tė bėrė me forcė dhe nuk njohu kurrė aneksimin e Shqipėrisė prej koronės italiane". Nė rast se kjo deklaratė ka ndonjė kuptim, ky kuptim ėshtė se Shtetet e Bashkuara do tė njohin Mbretin Zog e jo Mbretin e Italisė, si Mbret i Shqipėrisė. Gjesti i bukur ka dhe njė tjetėr provė: Pėrgjigja e Departamentit tė Shtetit do tė jetė favorizuar. Qeveria amerikane vendosi tė dėrgojė kufomėn e Faik Konicės nė Shqipėri, kur do tė vijė koha nė mbarimin e luftės. Njė kortezh i tillė u bėhet zakonisht vetėm diplomatėve tė huaj qė vdesin nė shėrbim aktiv.

Kjo do tė thotė se Faik Konica njihet si pėrfaqėsues i qeverisė shqiptare dhe se vdiq nė shėrbim aktiv. Nga ana tjetėr e ēmojmė shumė kėtė gjest fisnik tė qeverisė amerikane dhe dimė se Faik Konica vlente. Vlen tė gjejė prehje tė vazhdueshme nė vendin qė shėrbeu gjithė jetėn me besnikėri e realitet. Tani, vendin e tė ndjerit Faik Konica do ta rimarrė Mr. Noli, personi mė i pėrshtatshėm, i cili ka bashkėpunuar me Konicėn dhe ėshtė i njohur nė politikėn shqiptare dhe atė botėrore. Shpresohet qė nė Departamentin e Shtetit ky tė zėrė vendin e Konicės me njė dekret tė Mbretit Zog. 

 

 

22/04/2009 
http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=17799
Mbretėrimi i Zogut, e vėrteta e Kryengritjes sė Fierit nė dhjetor 1935

Nė “standard” vijon botimi i kujtimeve tė Kolonel Hysen Selmanit, njė ushtarak qė nuk iu nda Mbretit Zog I deri nė vdekje. Nė kėtė numėr, tė botuar nė librin “Nga botimet e Zogut I, Mbretit tė Shqiptarėve”, trajtohet kryengritja e Fierit tė ndodhur nė vitin 1935, nė njė moment kur Mbreti Zog I kishte konsoliduar prej vitesh pushtetin e tij. Po cila ėshtė e vėrteta e kėsaj kryengritje, sipas Hysen Selmanit?





Nė zhvillimin e propagandės dhe tė hollat qė shpėrndanin agjentėt italianė, pėrfituan mė tepėr komunistėt, sa qė nuk e kuptonin njėri-tjetrin, kurse italianėt kishin qėllim tė krijonin njė kryengritje nė favorin e tyre, por komunistėt kishin qėllime tė tjera e shiteshin si agjentė tė Italisė, duke marrė tė hollat dhe duke krijuar lidhje me simpatizantėt e Italisė. Qeveria shqiptare nuk i dallonte dot komunistėt, i konsideronte tė njėjtė me agjentėt italianė, por nuk u jepte rėndėsi, duke qenė e sigurt se situatėn e kishte nė dorė dhe pėr mė tepėr nuk donte tė tėrhiqte vėmendjen e italianėve pėr t'u konsideruar si nxitje nė trazira, gjė pėr tė cilėn nuk e shihte tė nevojshme. Qeveria shqiptare, me qėllim qė tė kishte informacion pėr ēdo gjė qė ndodhte rreth e qark, kish futur njerėzit e saj si agjentė italianė pėr tė kontrolluar veprimet e Italisė, qė pėr mė tepėr kontrollonin Tiranėn, Durrėsin, Elbasanin, Vlorėn e Shkodrėn dhe sa pėr vendet e tjera nuk u jepte ndonjė rėndėsi tė madhe.

Kur arritėn nė fund tė organizimit qė kishin pėrgatitur mė 10 dhjetor 1935, datė nė tė cilėn ishte caktuar kryengritja nė Tiranė, Elbasan e Shkodėr dhe nė vende tė tjera, kuptuan se gjithēka ishte marrė vesh. Tamam nė kėtė ditė, Mbreti Zog kishte thirrur universitarė, sportistė dhe rininė shqiptare nė pallat. Nė datėn 10 dhjetor 1935 nė ora 10 paradite po u fliste mbi ekonominė e vendit dhe mbi gjendjen politike tė Shtetit, me kėto fjalė:

“Rindėrtimi ekonomik e kulturor, rindėrtimi lėndor qė ėshtė me shumė rėndėsi dhe parėsor; nuk mjafton pėr lartėsimin e njė populli nė shkallėn e kombeve tė qytetėruara; por duhet edhe rindėrtimi shpirtėror; ekonomik e kulturor.

Gjithė kujdesi im i kushtohet djalėrisė tė pajisur me ato virtyte tė larta tė racės sonė, besės, nderit, burrnisė dhe bindjes e disiplinės, qė ėshtė fizikisht e forcuar mendėrisht e lartėsuar me mendime tė prera, duke ēmuar atdheun mbi tė gjitha”. Kur Mbreti Zog po i fliste rinisė me kėto fjalė mbi situatėn edhe avenirin e vendit, nė Fier, tė shiturit te agjentėt e huaj, Mustafa Kaēaēi, Kosta Ēerkezi e Musa Kraja, deklarojnė kryengritjen. Sapo tė rinjtė dolėn shumė tė kėnaqur nė ora 12 tė paradites, gjeneral Leon Gilardi, i grishur prej Leon Reit nė Pojan tė Fierit, menjėherė u nis pėr Fier i shoqėruar vetėm prej shoferit tė tij. Ai nuk dinte se nė Fier ishte shpallur kryengritje, dhe kur arriti aty pėr tė furnizuar automobilin me benzinė, kur revolucionarėt e panė, u trembėn dhe e vranė.

Sa u lajmėrua nė Tirana, menjėherė u dėrgua njė fuqi nėn komandėn e kolonel Ali Riza Topallit, ku brenda njė orė u shkatėrruan, duke i shtėnė nė dorė pėrveē Kosta Ēerkezit e Musa Krajės, qė kishin pėrgatitur njė barkė nė Seman, prej nga ikėn nė Itali. Dhe kryengritja mori fund.

Kjo kryengritje nuk vazhdoi mė tepėr se 5 orė. Pa mbėrritur kolonel Ali Rizaja me fuqinė, ata u shkatėrruan prej njė fuqie tė vogėl xhandarėsh qė ndodheshin nė Lushnjė. Tė kapurit iu dorėzuan gjyqit politik qė u vendos nė Fier. Kryetarėt revolucionarė iu dorėzuan gjyqit, si edhe 12 xhandarėt qė kishin marrė pjesė nė kryengritje. Gjyqi menjėherė i dėnoi me vdekje dhe u ekzekutuan si tradhtarė kundra shtetit.

Me rastin e kėsaj kryengritjeje u zbuluan jo vetėm agjentėt e Italisė, por mė tepėr njė rrymė me disa qendra komunistėsh, profesorė dhe disa oficerė e nėpunės, si Mustafa Kaēaēi, Hasan Reēi, Muharrem Perdeni, Koēi Xoxe e tjerė. Kėsaj rryme iu kushtua rėndėsi, duke i sjellė tė gjithė nė Tiranė pėr t'u gjykuar nė mėnyrė tė veēantėt. Nė Fier me vendimin e qeverisė, u emėrua gjyqi politik pėr tė gjykuar tė pandehurit qė ishin pėrlyer me revolucionin kaq tė pathemeltė e antikombėtar.

Kryetar i gjyqit, kolonel Ali Rizaja, si dhe prokuror Dr. Sabri Fasliu dhe me anėtarė tė rregullt vazhdonin pyetjet pėr tė pandehurit. Por mbasi qeveria nuk dėshironte qė tė bėnte bujė pėr njė gjė qė nuk kishte shumė rėndėsi dhe duke qenė e interesuar pėr tė mos shkuar shumė thellė, urdhėroi pėrfundimin sa mė tė shpejtė tė gjykimit, pasi provat dhe faktet e kryetarėve tė kryengritjes ishin tė deklaruara.

Gjyqi me shpejtėsi u dha fund gjykimeve duke i dėnuar sipas ngjarjes sė shkaktuar. Mbasi u paraqitėn pėr t'u dekretuar, dėnimi i tyre sipas vendimit tė gjyqit, Mbreti Zog si gjithmonė kur nuk dėshironte tė dėnonte shqiptarėt, megjithėse faji i tyre ishte i rėndė, tradhti kundra atdheut dhe vegla e tė huajve, nuk e nėnshkroi, pėr t'u kaluar mė pas nė burgime tė lehta. Dhe mė vonė i fali, duke u dhėnė edhe tė drejtat civile.

Por, Mbreti Zog, pėr t'ua bėrė me dije se qeveria ka ditur gjithēka dhe gjykimi ėshtė bėrė drejtėsisht, dėrgoi kolonel Hysen Selmanin me tė gjitha dokumentet e fajtorėve nė Fier, qė i takoi tė gjithė sė bashku, ku mbasi iu komunikoi mesazhin e Mbretit Zog, iu vuri pėrpara tė gjitha dokumentet e gjyqit dhe dokumentet e tyre.

Tė gjithė e pohuan tė vėrtetėn, duke thėnė se ishin fajtorė. Thirrėn rroftė Mbreti Zog e rroftė Shqipėria, dhe thanė se nuk kemi aspak fytyrė qė t'i lutemi Shpėtimtarit tė Kombit, Mbretit Zog, se ai me shpirtin e tij tė madh tė na gjykojė si fajtorė dhe gjithēka qė ju po paraqisni janė tė vėrteta, dhe nėse Hysen Selmani dėshironte, ishin gati tė nėnshkruanin, duke thėnė edhe gjėra tė tjera qė nuk po i pėrmendim.

Mbasi kolonel Hysen Selmani kaloi mė tepėr se 6 orė me ta, u pėrshėndet me tė gjithė dhe u kthye nė Tiranė, ku u takua me Mbretin Zog, duke e informuar mbi gjithēka qė ishte diskutuar. Mbreti Zog, mbasi dėgjoi kolonel Hysen Selmanin, pėr ato qė kishin folur tė dėnuarit, dekretoi faljen e tyre nga dėnimet dhe njėkohėsisht urdhėroi qeverinė tė japė dorėheqjen mbasi nuk gėzonte edhe votėbėsimin e Parlamentit. Menjėherė u shpall falja e tyre prej Mbretit, duke bėrė njė pėrshtypje tė madhe nė popull, i cili brohoriste rroftė Mbreti shpėtimtar i Kombit, qė edhe kundėrshtarėt e tij personalė i fal dhe i kėshillon si bashkėpunėtorė pėr interesat e larta tė atdheut. Kjo ishte njė vepėr qė askush nuk e besonte, por Mbreti Zog i njihte mirė shqiptarėt dhe e dominonte krejtėsisht situatėn e brendshme. Kishte tė gjithė popullin me vete, i cili e donte me gjithė zemėr.



Dorėheqja e qeverisė “Kota”, ardhja e qeverisė “Frashėri”



Mbasi qeveria e Kotės ra, patrioti Mehdi Frashėri formoi qeverinė e re. Konstatohej lehtė se nė popull ndihej njė kėnaqėsi e thellė nga kjo qeveri perėndimore, duke lėnė pas edhe disa pakėnaqėsi qė eventualisht kishin rėnė nė sy tė popullit. Si mori fund krejtėsisht gjyqi i Fierit, vazhdonte gjyqi i komunistėve nė Tiranė, aty ishin profesorė, nėpunės, oficerė subalternė e tjerė. Nė pyetjet qė vazhdonin u zbulua edhe njė qendėr nė Korēė, nėn Koēi Xoxen, me disa mėsues tė rinj, gjithashtu edhe dy qendra tė ndryshme me komunistė nė Shkodėr; saqė kryengritja e Fierit solli njė zbulim mjaft tė madh ndėr disa qendra tė pafuqishme komuniste, por kėta patėn pėrfituar nga agjentėt e Italisė, siē u shpjegua mė parė.

Ideologjia komuniste ndėr oficerėt e rinj u shkaktua nga zbritjet prej forcave nė kuadėr qysh nė vitin 1934, nga prerja e fondeve prej Italisė, qė mbetėn nė kuadėr, tė demoralizuar e tė papunė, gjė qė i futi nė grupet e kuqe me Hasan Reēin e kompani. Nė kėtė kohė, disa prej oficerėve tė rinj, bashkė me Asim Vokshin, u arratisėn e kaluan nė Spanjė nė krah tė komunistėve.

Mbreti Zog, siē i pati deklaruar rinisė mė 10 dhjetor 1935, ditėn qė u shpall kryengritja e Fierit, vuri qeverinė e re, prej tė rinjve me plot kompetencė, me qėllim qė tė administrohej vendi demokratikisht, ashtu siē e pėrmbajnė kodet nė fuqi, si edhe tė jetė i lirė kushdo tė shfaqė mendimet e veta, po ashtu, edhe shtypi shqiptar lihej i lirė.



Situata e errėt ndėrkombėtare



Situata ndėrkombėtare ishte ndėrlikuar shumė me ato qė po ndodhnin nė Spanjė; Italia, qė prej vitit 1935 i kishte dhėnė shenjat se do tė sulmonte Perandorinė e Shqipėrisė dhe Abisininė, gjė qė mė pas ndodhi.

Lidhja e Kombeve mori sanksione kundra Romės. Politika agresive e saj u dėnua nga 54 shtete, ndėrsa Shqipėria, Austria dhe Hungaria, shtetet mike, abstenuan.

Kjo sjellje shqiptare u ēmua nga Roma. Nė realitet, qeveria e Tiranės nuk mund tė merrte masa kundra aleates sė saj dhe popullit italian, i cili qė nga kjo kohė, fillon tė shqetėsohet nga aventurat e politikės fashiste.

Shqetėsimet ishin kudo nė Evropė, mbasi edhe u parashihte se Gjermania e Hitlerit nuk po armatosej vetėm pėr mbrojtje, por pėr tė shkaktuar trazira, nė anėn tjetėr, u formua njė lloj frike e paqėndrueshmėrie nė gjirin e shteteve tė vogla, mbasi Lidhja e Kombeve nuk arriti tė marrė masa tė afta pėr tė penguar okupatorėt dhe pėr tė frikėsuar ato shtete qė kishin si program hakmarrje e sulme kundra tė vegjėlve.

Mė nė fund edhe Fuqitė e Mėdha lanė tė kuptohej sė nuk ishin tė pėrgatitur pėr luftė e pėr mė tepėr, me politikėn e tyre i dhanė rast Gjermanisė tė ngrejė kokėn edhe mos tė kishte mė pengesa nė realizimin e politikės aneksuese tė Austrisė e tė Ēekosllovakisė, e pastaj t'i hapė dyert Luftės sė Dytė Botėrore; duke sulmuar Poloninė qė kishte pakt lufte dhe paqeje me Francėn dhe Anglinė. Ndėrkaq Shqipėria gėzonte paqe e qetėsi edhe vendi po pėrparonte nė ēdo degė. Mbreti Zog nga lart, drejtonte vendin dhe kėrkonte mos t'i jepte asnjė shkak Italisė pėr tė turbulluar relacionet nė mes Tiranės e Romės. Megjithatė, Mbreti Zog shihte rrezikime prandaj manovronte pėrmbi njė situatė tė zjarrtė.

Kėto ishin arsyet qė Mbreti Zog kėrkonte solidaritetin e Ballkanit, duke shqyrtuar mundėsitė pėr njė "aleancė panballkanike, mbasi okupimi i Shqipėrisė do tė ishte njė urė pėr okupimin e Ballkanit. Pėr kėtė qėllim, Mbreti Zog la anėn e pėrfaqėsuesve tė tij, i paraqiti si Ataturkut, ashtu edhe Kryeministrit grek, Metaksait, qėllimet e errėta italiane, ku kryeministri Grek Metaksai, pa dashje, vuri nė dijeni Romėn, e prandaj Musolini i drejtoi njė protestė tė fortė qeverisė sė Tiranės, pėr kėto hapa qė ishin nė kundėrshtim me aleancėn shqiptaro-italiane.

Musolini nuk do tė harronte kėtė gjė, pėr mė tepėr nuk harronte as politikėn e Mbretit Zog, qė pėr interesa kombėtare e sovranitet tė Shqipėrisė nuk iu nėnshtrua asnjėherė presioneve tė Romės dhe arriti tė ndalojė kryesisht instruktorėt e ekspertėt italianė, kur kėta donin tė kontrollonin ēdo gjė nė Shqipėri.

Gjithsesi, sado qė Musolinit kėso herė i ishte rritur mendja me fitoren nė Abisini, politika e urtė e Mbretit Zog, bėri qė tė mos tė merrte masa kundra aleates shqiptare. Nė anėn tjetėr, Qeveria Mbretėrore Shqiptare qe ngushtuar me kontratėn tė organizatorėve britanikė, qė merreshin me organizimin e xhandarmėrisė, e cila nėn drejtimin e tyre, kishte dhėnė provat mė tė mira pėr disiplinė, mbrojtje qetėsie, stėrvitje dhe sjellje vėrtet kombėtare. Tė tjera kursime qenė marrė nga qeveria pėr tė bilancuar buxhetin me tė ardhurat paralele dhe me daljet. Buxheti kishte rėnė nė 15 pesėmbėdhjetė milionė franga ari. Tregu mes Shqipėrisė e Italisė vazhdonte si i vdekur, e mė nė fund u kthyen dhe disa instruktorė italianė, por kuadri i ushtrisė kombėtare ishte pakėsuar fare, vetėm sa pėr tė mbajtur thirrjet pėr rekrutim nė komb, dhe periudha e stėrvitjes ishte vetėm 6 muaj. Me njė fjalė, ushtria ekzistonte vetėm sa pėr emėr, sepse nuk kishte ushtarė dhe armatime ushtarake.

Instruktorėt italianė paguheshin nga Roma dhe nė pėrgjithėsi u sollėn mirė me autoritetet e vendit. Ndėrsa vetėm xhandarmėria kishte kuadro tė plotėsuar dhe ishte njė shembull deri ndėr viset e tjera ballkanike.

Nė kėtė mėnyrė kaloi viti 1935 e po hyjmė nė vitin 1936, me plot ndėrlikime e surpriza, bisedime e shqetėsime, kėrkesa e kursime. Shkurt njė periudhė jo e qetė e me trazime, shqetėsime, pa qėndrime, pa stabilitet e legalitet, qė u printe nga shpirti i paktit dhe aleancės italo-shqiptare, pėr tė dhėnė fryte pėrparimi e oksidentalizimi, nė qetėsi e nė marrėveshje tė plotė, siē donte Zogu I, Mbreti i Shqiptarėve.

Mbreti Zog e kuptonte fare mirė situatėn e vėshtirė qė po vinte duke u pėrkeqėsuar, por shtetet e mėdha dhanė tė kuptohej se nuk ishin tė pėrgatitura pėr t'i dalė pėrpara luftės tė dytė botėrore. Kėshtu nazifashizmi gjeti shesh tė lirė, ballkanasit si gjithmonė nuk iu shtruan njė bashkimi tė sinqertė pėr t'u mbrojtur kundra kėtyre furtunave tė pamėshirshme, por fėrkonin duart duke parė njėri-tjetrin.

Nuk ka dyshim se vetėsundimi i Shqipėrisė u sigurua pėr hir tė vullnetit e flijimit tė patriotėve tanė dhe pėr hir tė pėrkrahjeve tė miqve tė saj. Por, me gjithė kėta liri tė fituara, Atdheu ynė u pėrshkua nga njė mijė trazira saqė u pengua me tė vėrtetė pėrqendrimi i tij i brendshėm dhe si pasojė qeveritarėt tanė nuk mundėn tė mendonin pėr t'u kujdesur pėr vepra bamirėsie pėr qytetarėt. Sidomos lufta e pėrgjithshme e pengoi Shqipėrinė, bashkė me lirinė politike edhe lirinė e njė veprimi nė lėmin e bamirėsisė dhe tė mbrojtjes shoqėrore.

Fytyra madhėshtore e Prijėsit tė Kombit Shqiptar, tė Mbretit Zog, shquhej nė tė gjitha veprimtaritė e aktivitetet e tij tė palodhshme. Nė zyrėn e punės, prej ku vendosej fati i Kombit, kalonte pothuaj gjithė ditėn dhe njė pjesė tė madhe tė natės. Tashmė dihej nga shqiptarėt dhe tė huajt, se Mbreti Zog ishte njė nga punėtorėt e palodhur qė kishte nxjerrė ky shekull. Nė sajė tė kėsaj pune tė pareshtur dhe pa vėnė gjumė nė sytė, pa fjetur, si dhe nė sajė tė gjenialitetit tė rij, pėr shtetin e popullin u arritėn tė bėhen pėrparime vigane qė janė pjesė e pamohueshme e historisė sė Shqipėrisė.

Tė mbush zemrėn plot lot jeta e Mbretit Zog nė gjirin e familjes. Shqiptarėt i ndiqnin me bindje e dashuri tė plotė udhėzimet e sovranit. Si kurdoherė, nė krye tė kėsaj fushate shpėtimtare dhe reformatore ndodheshin edhe pjesėtarėt e ndritur tė Familjes Mbretėrore, ngaqė Mbreti Zog, edhe katėr motrat e pamartuara i kishte vėnė nė shėrbim tė shtetit.

Motrat e Mbretit Zog kanė qenė ato qė kanė sakrifikuar, duke shkelur me kėmbė tė gjithė krahinat e vendit, veēanėrisht te ajo pjesė e popullit qė vuante nga sėmundjet. Kanė marrė shėnimet e nevojshme dhe kanė treguar gjithė bujarinė e tyre me ndihma tė ndryshme, kanė vizituar spitalet, kazermat, shkollat, kanė dėrguar nė qeveri ankesat, si dhe kanė raportuar pėr pėrmbushjen e tė gjitha nevojave.

Tė gjithė e mbajnė mend entuziazmin qė kanė shkaktuar nė gjithė krahinat e Shqipėrisė, vizitat e kėtyre misionareve tė larta, nė tė gjitha bamirėsitė e tyre. Jehona e kėtyre veprave do tė mbetet si kujtim i pashlyeshėm dhe i ndritshėm nė historinė shqiptare, punėt e palodhshme dhe ndihmat qė iu dhanė tė varfėrve dhe tė sėmurėve, duke zbatuar programe nė favor tė popullit. Kėto ishin disa nga sakrificat e Princeshave Mbretėrore Shqiptare.



Ngjarjet mė me rėndėsi tė vitit 1937

Kryengritja e Totos



Qė mė 1935 ishte nė fuqi qeveria e kryesuar nga Mehdi Frashėri, nė mes tė pengimeve tė shumta tė jashtme dhe tė brendshme, kjo qeveri ndoqi pothuaj udhėn e atyre tė mėparshmeve me njė shpirt mė demokratik dhe me programe largpamėse, qė pėr njė arsye ose tjetėr nuk qenė tė gjitha tė realizuara. Nga klasa e vjetėr drejtuese, Mehdi Frashėri nuk mori bashkėpunėtorė, por edhe elita e zgjedhur nga ky burrė shteti nuk arriti t'ia ndėrrojė faqen situatės, mbasi kjo mbetej pėrherė nė relacione me atė tė botės evropiane e tė gjendjes ndėrkombėtare. Gjithsesi, pėrparimet vazhduan dhe relacionet me Italinė qenė pėrmirėsuar, megjithėse njė sinqeritet i plotė nuk mbretėronte nė mes Shqipėrisė e Italisė, se fashizmit i ishte rritur hunda, saqė nuk shihte mė me sy. Me dorėheqjen e qeverisė sė Mehdi Frashėrit, Mbreti Zog kėrkoi mundėsinė e krijimit tė njė qeverie tė re, duke pasur si Kryeministėr Fan Nolin, i cili qe i sėmurė dhe nuk mundi tė vinte pėr tė marrė pėrsipėr drejtimin e punėve tė Shqipėrisė.

Nė pamundėsi tė Fan Nolit, Mbreti Zog i ēoi sytė drejt patriotit tė njohur dhe burrit tė shtetit, ftoi tė marrė kėtė barrė Koēo Kotėn, luftėtar korēar, njeri me eksperiencė dhe me shpirt oksidental. Nė kombinacionin e formimit tė qeverisė sė re, si bashkėpunėtorė mori klasėn e vjetėr. Qeveria e re, pa humbur kohė ndoqi agjentėt e subversionit, ata tė Italisė dhe zbulimeve komuniste.

Ministria e Brendshme ndoqi me kėmbėngulje formimin e parė komunist nėn udhėheqjen e Koēi Xoxes me shokė, por shpeshherė ngatėrroheshin edhe tė tjerė me agjentėt komunistė dhe nuk diti tė ndajė idetė subversive tė agjentėve komunistė dhe ata fashistė. Natyrisht, reperkusionet e politikės fashiste e nacional-socialiste tė Hitlerit patėn jehonė dhe nė Shqipėri e si gjetiu nė Evropė dhe jashtė kontinentit evropian. Kėto shėnojnė masat mė tė egra qė mori qeveria e Koēo Kotės nė krahasim me atė tė Mehdi Frashėrit.

Si konsekuencė e politikės sė re, Shqipėria rishtazi gėzoi qetėsi dhe qe lėnė nė paqe nga Italia, dhe nga fqinjėt e saj. Nė kėtė mėnyrė vendi pėrparoi dhe me pėrjashtim tė Et’hem Totos, qė kish pėrgatitur njė kryengritje pa farė kriteri e farė arsyeje, siē do ta shohim edhe mė poshtė; Shqipėria gėzoi paqe, u respektua nga shtetet e tjera dhe populli priste nga dita nė ditė lajmin gazmor tė martesės sė Mbretit Zog, pėr t'u lėnė njė trashėgues shqiptarėve.

Qeveria ishte korrekte edhe me Romėn, duke u pėrshėndetur pėrherė nė aleancėn italo-shqiptare, duke mbyllur sytė shpesh herė pėr veprimet e agjentėve fashistė, qė derdhnin tė holla djathtas e majtas, pėr tė pėrgatitur shqetėsime dhe kryengritje. Megjithėse agjentėt fashistė ishin ndjekur vazhdimisht, qeveria u pėrpoq tė mos binte nė sy, me qėllim tė mosprovokimit tė Italisė, sepse kėtė priste Musolini.



Kryengritja e Et'hem Totos, 1937



Njė kryengritje tjetėr ishte pėrgatitur nga Et'hem Toto, ish-ministėr i Brendshėm nė Qeverinė e Mehdi Frashėrit. Kryengritje pa farė kriteri e jashtė kohės e rrethanave. Toto u ēmend nga Mbreti Zog, qė e donte dhe i pati dhanė leje tė shkonte nė Itali pėr tė kryer njė kurs, duke ia hequr tė gjitha shpenzimet Mbreti vetė. I vėllai i tij Ismet Toto ishte nėnprefekt nė Sarandė. Et'hemi pati kėrkuar si komandant tė rrethit tė Delvinės toger Xhevdet Gjolekėn si dhe xhandarė tė tjerė tė kėtij rrethi, tė cilėt i kishte zgjedhur sipas dėshirės.

Ky kur u nis nga Tirana pėr nė Delvinė, ishte nė audiencė te Mbreti Zog dhe shkoi pėr dy javė. Pas Et'hemit, katėr ditė mė vonė erdhi i vėlla, Ismeti. Kurrė nuk na shkonte mendja se kėtyre do u marrė koka erė. Mbreti i donte dhe u jepte tė holla nga xhepi i vet. Unė vetė me urdhrin e Mbretit i dhashė 500 napolona Et'hemit dhe 300 Ismetit kur u nisėn pėr Delvinė. E njė ēmenduri e kėtyre ndaj Mbretit nuk gjen dot shpjegim me mend...

Mė 17maj 1937 Et'hem Toto bashkė me toger Xhevdet Gjolekėn, komandant i xhandarmėrisė sė Delvinės dhe i vėllai Ismet Toto, nėnprefekt i Sarandės, kapiten Gjylbegaj Qark-komandant i Gjirokastrės e disa tjerė, shpallėn kryengritjen nė Delvinė, duke vrarė toger Lik Bardhin e ushtrisė dhe marshuan pėr nė Gjirokastėr e Tepelenė, ku liruan tė gjithė tė burgosurit kriminelė qė ishin nė Gjirokastėr.

Ministria e Brendshme ishte vėnė nė dijeni, menjėherė si edhe komanda e pėrgjithshme e xhandarmėrisė, por askush nuk e besonte njė gjė tė tillė; as Mbreti nuk e pranonte se kjo ėshtė e vėrtetė, se ky mė parė ka pasur ngatėrresa personale me ministrin e Brendshėm. Kur u bė shumė bujė edhe u vėrtetua haptazi qė po marshonin pėr Sevaster mbi Vlorė, u bind mbreti Zog pėr marrėzinė e Et'hem Totos.

Mbreti urdhėroi kolonel Hysen Selmanin, komandant i Gardės Mbretėrore, pėr ta shuar kėtė lėvizje dhe ky menjėherė mori masat e rastit, duke dėrguar forcat nėn komandėn e major Murat Bashės, ku menjėherė, qė nė ndeshjet e para, u shkatėrruan pa asnjė rezistencė.

Mė 18 maj 1931 nė orėt e mbrėmjes, forcat e dėrguara nga Tirana, u ndeshėn me kryengritėsit tamam nė qafėn e Sevasterit, ku qė nė pushkėt e para u shpėrndanė keqas, e morėn malin e Kurveleshit, duke lėnė tė vrarė tė vėllanė e Et'hem Totos. Menjėherė u vunė nė ndjekje kudo nė malet e Kurveleshit, nė mėngjesin e tė nesėrmes, u zunė rob tė gjithė, Et'hemi u vra, toger Xhevdet Gjoleka u vra, ndėrsa Ismet Toto e kapiten Gjylbegaj u zunė robėr, dhe mė tepėr se 400 veta qė merrnin pjesė me ta, iu dorėzuan gjyqit.

Mė 20 maj 1937, lajmėron major Murat Basha, se nuk kishte mbetur asnjė nga revolucionarėt pa rėnė nė dorė. Sa pėr Et'hem Toton dhe toger Xhevdet Gjolekėn, janė gjetur tė vrarė. Duket se kėta u vranė nga populli. Major Murat Basha shton se qetėsia ėshtė vėnė nė vend dhe i gjithė populli ndihmon fuqitė kombėtare, duke siguruar kufirin me Greqinė qė mos tė kalonin. Tė gjithė, me Ismet Toton e kapiten Gjylbegajn nė krye, iu dorėzuan gjyqit.

Ismet Toton qė ishte nėnprefekt i Sarandės, kapiten Gjylbegajn qė ishte Qarkkomandant i Gjirokastrės, toger Xhelal Shtupanin, oficer i rekrutimit, Teki Kolonecin, njė prej parėsisė sė vendit Myftar Musai, gjyqi i dėnoi me vdekje, pėr tradhti kundra shtetit. Pra, njė orė luftime, mjaftuan qė tė shkatėrrohen tė gjitha fuqitė revolucionare tė vėllezėrisė Toto.

Flitej se gjoja Et'hem Toto ishte shtyrė nga italianėt qė ta bėjė kėtė kryengritje, mbasi u mbajtėn edhe nė njė barkė me armė qė po dilte ndėr brigjet e Himarės. Por e vėrteta ėshtė se Et'hem Toto nuk ishte mirė nga mendja, ėndėrronte si njė fėmijė, i dukej ēdo gjė e lehtė pėr t'u bėrė sepse faji ishte qė u rrit pa kohė, nga kapiten nė ministėr, dhe u deh nga suksesi, ndėrsa vėllai i tij, Ismeti nuk ka qenė njeri i mirė, pasi gėnjente dhe nuk e besonte njeri.

Mbreti Zog e njihte mirė mentalitetin e shqiptarit, e veēanėrisht oficerėt dhe nėpunėsit e tij. Situata e brendshme ishte e qetė, xhandarmėria ishte pėrherė e gatshme pėr tė mbajtur qetėsinė dhe pėr tė ndjekur ēdo lėvizje. Shqiptarėt e ēmonin dhe e dinin mirė se mjeshtri i tyre i madh e shpėtimtar ishte Mbreti Zog, qė gjithmonė ishte i aftė tė konsolidonte qetėsinė e brendshme dhe mbajtjen nė normalitet tė situatės sė jashtme.

Nė rastin e Totos, ėshtė pėr t'u lavdėruar populli trim i Kurveleshit dhe ai i Himarės, me patriotizmin qė treguan nė kėtė rast. Ata jo vetėm qė kanė ndihmuar forcat kombėtare, por edhe i kanė ndjekur kėmba-kėmbės tradhtarėt, deri sa i futėn nė dorė tė gjithė. Qeveria Mbretėrore i drejtoi njė lavdėrim gjithė popullit tė Kurveleshit dhe tė Prefekturės sė Gjirokastrės mbarė. Gjithashtu iu dėrgoi 300 kuintalė misėr pėr dėmet qė mund tė ishin shkaktuar nga operacioni.

Natyrisht, qėllimet e kėsaj kryengritjeje u zbuluan me fakte, por nė atė kohė, qeveria shqiptare rrinte nė qetėsi sepse nuk i interesonte tė bėnte bujė kėtyre ngjarjeve, ku akuzohej edhe aleatja e jonė, Italia. Pėr tė mos hapur plagė tė reja nė njė kohė qė e gjithė Evropa Qendrore po zinte si vullkan 

 

 

http://www.voal-online.ch/index.php?mod=article&cat=LAJMIIF&article=1140&highlight=zogu&match=

Mbreti Leka zogu i Parė u shpall Qytetar Nderi i Vitisė
E Martė, 04.14.2009, 05:40pm (GMT+1)


Voal-online - Naltmadhnia e Tij Mbreti Leka zogu i Parė, qėndroi sot edhe nė Viti, ku nga kuvendi komunal u shpall Qytetar nderi”. Ai po ashtu vizitoi edhe fshatin Tėrpezė, tė kėsaj komune, ku qėndroi nė shtėpinė Ahmet dhe Hajrullah Tėrpezės.

 

Qytetarėt e komunės sė Vitisė i kanė shprehur mirėseardhjen Mbretit Leka zogu i Parė. Fillimisht Naltmadhnija e Tij ka qėndruar nė fshatin Tėrpezė, nė familjen e Ahmet dhe Hajrullah Tėrpezės, ish luftėtarė tė Luftės Nacional Demokratike Shqiptare pėr Shqipėrinė Etnike.
Megjithėse ishte paraparė qė Mbreti Leka zogu i Parė tė marrė pjesė nė seancėn solemne tė KK tė Vitisė, ku do tė shpallej Qytetar Nderi i komunės sė Vitisė, pėr shkaqe shėndetėsore ai nuk ishte i pranishėm.

Kryetari i kuvendit komunal tė Vitisė Jakup Jahiri, duke i dėshiruar mirseardhje nė komunėn e Vitisė, tha se jemi krenarė qė Naltmadhnija e Tij ėshtė qytetari i parė qė shpallet Qytetar Nderi i komunės sė Vitisė.

Duke shprehur falėnderimet pėr nderin dhe respektin ndaj Naltmadhnisė sė tij Mbretit Leka zogu i Parė, Princi Leka theksoi se ky nderim tregon tė vėrteten se ne shqiptarėt edhe pse jemi nė shtete tė ndryshme, jemi njė komb.

Vendimin e KK pėr titullin Qytetar nderi si dhe Ēelėsin e komunės sė Vitisė, udhėheqėsit komunal ia dorėzuan Naltmadhnisė sė Tij Mbretit Leka zogu i Parė, nė fshatin Tėrpezė ku do tė qėndrojė deri nė orėt e pasdites.



http://www.voal-online.ch/index.php?mod=article&cat=SHQIPTAR%C3%8BT&article=1117&highlight=zogu&match=
Mbreti Leka zogu i Parė nis vizitėn katėrditore nė Kosovė
E Shtunė, 04.11.2009, 08:30pm (GMT+1)


Voal-online – Naltmadhnia e tij Mbreti Leka zogu i Parė nisi sot vizitėn katėrditore nė Republikėn e Kosovės. Zyra mbretėrore pėr informim bėrit tė ditur se Naltmadhnia e Tij arrin nesėr nė mėngjes nė kryeqytetin e Kosovės, Prishtinė. Nė 09.00 do tė japė njė konferencė pėr shtyp nė hotel “Grand”. Nė delegacion bėn pjesė edhe zėvendėsministri i Kulturės Ekrem Spahia. Mbreti Leka  zogu i Parė do tė bėjė vizitė nė familjen Rugova dhe vendosje lulesh nė varrin e Ibrahim Rugovės. Ai do tė shkojė dhe nė Prekaz te familja e Adem Jasharit. Nė Gllogjan tė Deēanit, do tė kryhet vizitė te familja Haradinaj kurse te Varrezat e dėshmorėve, do tė vendoset kurorė me lule te varri i Luan Haradinaj. Gjatė ditės sė hėnė, Mbreti Leka zogu i Parė do tė takohet me presidenti Fatmir Sejdiu, kryeministrin Hashim Thaēi dhe kryetarin e Kuvendit, Jakup Krasniqi. Mbreti Leka zogu i Parė, i shoqėruar edhe nga i biri, Princi Leka, do tė ketė njė takim edhe me Ramush Haradinajn, kryetar i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės. Ndėrkohė, nė bashkinė e Vitisė do tė bėhet shpallja qytetar nderi e Mbretit Leka zogu i Parė ku nė njė ceremoni do t’i dorėzohet titulli dhe ēelėsi i qytetit nga Kryetari i Bashkisė sė Vitisė, Nexhmedin Arifi.