http://www.shekulli.com.al/2009/09/24/teksti-i-historise-se-gjimnazit-ne-2005-sali-berisha-celi-nje-epoke-te-re-per-vendin.html

Historia, reagon Milo: Shkruesit e tekstit, tė porositur nga Berisha

Shekulli Online | 24/09/2009 |

TIRANĖ - Gabimet e mėdha tė evidentuara kėto ditė nė tekstin e Historisė sė Popullit Shqiptar pėr klasėn e 12-tė, kanė sjellė edhe reagimet e historianėve shqiptarė. Njėri prej tyre, Paskal Milo, thekson se shkrimet nė kėtė tekst, qė prekin periudhėn e viteve tė paskomunizmit nė Shqipėri, dhe veēanėrisht periudhėn 1997 - 2005 janė tė porositura nga Kryeministri Sali Berisha. Sipas Milos, historiografia shqiptare po fillon tė riciklojė atė mentalitet tė sė kaluarės dhe pėr mė tė tepėr, ajo mbetet ende e influencuar nga politika.
Duke mbetur e ndikuar nga pushtetit politik, sipas Milos, kėta historianė nuk janė gjė tjetėr, veēse shkrues tė porositur nga lideri i Partisė Demokratike, duke errėsuar edhe festėn pėr ēlirimin nga nazifashizmi. "Sali Berisha urdhėron, porosit shkruesit e vet, qė i ka vendosur nė krye tė Akademisė sė Shkencave dhe Institutit tė Historisė qė ta shkruajnė historinė sipas humorit tė tij, qė tė zhbėjnė festėn e ēlirimit tė Shqipėrisė nga nazifazhizmi, qė tė errėsojnė ēdo arritje tė kombit dhe tė popullit shqiptar, qoftė edhe nė njė periudhė tė tillė si regjimi komunist dhe aq mė tepėr, tė rishkruajnė historinė e tranzicionit shqiptar nė shėrbim tė politikės sė tyre tė ditės", - tha dje Milo. Duke iu referuar tekstit qė citon se ardhja nė pushtet nė vitin 2005 e Sali Berishės shėnon njė epokė tė re nė historinė e Shqipėrisė, Milo shprehet se janė njerėzit e porositur nga Berisha ata qė po stisin tė ashtuquajturėn "epokė e re". Sipas historianit, ky vlerėsim ėshtė njė absurditet i pikėpamjes profesionale, sa qė edhe studenti mė i dobėt i historisė nuk do tė gjykonte nė kėtė mėnyrė. "Pikėrisht kėta njerėz po stisin tė ashtuquajturėn "epokė tė re" nė historinė e popullit shqiptar, ardhjen nė pushtet tė zotit Berisha nė vitin 2005. Ėshtė absurde edhe nga pikėpamja e pjekurisė profesionale qė nė 2009-ėn tė flasėsh pėr 2005-ėn, si njė epokė e re nė qeverisjen e vendit. As edhe studenti mė ordiner i historisė nuk do tė guxonte tė gjykonte nė njė largėsi kohore tė shkurtėr prej katėr vjetėsh, njė ngjarje qoftė kjo historike apo politike," - sqaroi Milo. Historiani tha gjithashtu se jashtė kėtij teksti ėshtė lėnė edhe kontributi i qeverisė socialiste pas vitit 1997. Sipas Milos, koalicioni qeveritar socialist nė kėto vite dha njė kontribut tė madh nė pėrballimin e krizės sė Kosovės dhe ndihmoi nė ēlirimin e saj, si dhe bėri tė mundur hedhjen e hapave institucionalė pėr integrimin e Shqipėrisė nė NATO dhe Bashkimin Evropian. Shtrembėrimin e kėtij fakti historik, ai e quajti njė turp tė pseudohistorianėve shqiptarė. Nė cilėsinė e historianit, Paskal Milo e sheh botimin e Historisė sė Popullit Shqiptar pėr klasėn e 12-tė, edhe si njė keqpėrdorim tė lirisė akademike, e cila nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me kėtė tė drejtė demokratike, duke ricikluar nė kėtė mėnyrė njė grup historianėsh nė shėrbim tė pushtetit.




MASH: Nuk ndėrhyjmė nė 'Histori'. Kritikat, sulm politik

TIRANĖ- Ministria e Arsimit ėshtė sqaruar lidhur me gafat nė tekstin e Historisė. Zv.ministri, Halit Shamata mendon se gjithė faji ėshtė i mėsuesve dhe specialistėve tė tjerė qė punojnė pėr pėrzgjedhjen e teksteve alternativė. Ai shpjegoi procedurėn qė ndiqet nga bordi i teksteve, duke shfajėsuar MASH-in nga kjo pėrgjegjėsi. Shamata tha se kjo ėshtė njė lojė politike e opozitės.

Sipas tij, MASH nuk ka tė drejtė ligjore tė ndėrhyjė me tė drejtėn e autorit, e cila mbrohet me ligj, por brenda kuadrit ligjor MASH ka njė procedurė tė miratimit tė teksteve shkollore.

Mė tej ai sqaron fazat qė kalohen deri nė daljen e tekstit nė treg: Komisionet pėr oponencė dhe vlerėsim tė teksteve pėrbėhen nga 200 mėsues e pedagogė pėrzgjedhės, nga mė tė mirėt nė vend. Pėr secilin tekst ka njė komision vlerėsues pėrbėrė nga 5 vetė, njėri prej tyre pedagog. Pėr rastin konkret 'Historia 12', Shamata thotė se "komisioni i oponencės ėshtė drejtuar nga njė autoritet i fushės, njeri prej pedagogėve tė shkollave tė larta publike". Por zv.ministri nuk e thotė emrin e pedagogut.

Nė fazėn e dytė teksti vlerėsohet nga Komisioni i Miratimit te Teksteve pranė MASH-it, pėr ēmimin sipas njė formule tė caktuar dhe nė fazėn e tretė pėr dokumentacionin ligjor tė paraqitur nga shtėpia botuese.

Shamata e ēuan denoncimin publik tė gabimeve shkencore nė librin e historisė si njė sulm politik. "Nuk di se ēfarė ndjesie shkakton fakti qė njė tekst historie bėhet alibi pėr mos hyrjen e opozitės nė Kuvend. Tonet ultimative pėr tėrheqjen e tekstit nė njė kontekst mė tė gjerė aktual e politik, nuk i bėjnė nder askujt", u shpreh zv.ministri Shamata.

Nė kėtė deklaratė, Shamata, ka harruar tė thotė se Ministria e Arsimit, ėshtė institucioni pėrgjegjės pėr edukimin nė vend dhe se shtėpitė botuese bazohen nė programin qė ky dikaster iu jep pėr tė hartuar tekstet. Ai nuk ka pranuar defektet nė kėtė libėr, ē'ka do tė thotė se MASH nuk ka asnjė lloj tendence pėr ti ndrequr ato.





Reagon autori, Beqir Meta: Teksti ėshtė OK


Nė reagimin e tij nje prej hartuesve te ketij teksi shkollor, Beqir Meta, pas publikimit ne media te citimeve nga teksti i Historise 12 dhe reagimit te opozites thote se "teksti i Historise se Popullit Shqiptar per klasen e 12-te eshte teresisht i balancuar dhe i mbeshtetur ne fakte".
Ai thote se ne tekst jane parqitur te gjitha arritjet dhe mosarritjet e qeverive gjate periudhes se tranzicionit.


"Kemi folur per qeverisjen e demokrateve 2005-2009 dhe arritjet e tyre qe jane rezultate te dukshme si dhe jane permendur edhe nga nderkombetaret. Por kemi permendur edhe problemet e medha qe dolen ne perplasjet e institucioneve dhe ngjarjen e Gerdecit", - thekson Meta.

 

**********************

Edhe amatorėt, apo studentėt do tė bėnin njė tekst mė tė mirė. Jo vetėm qė janė tė politizuar deri nė palcė, por nuk kanė as kujtesėn minimale pėr ngjarjet e rėndėsishme qė kanė ndodhur vetė njė ose dy dhjetėvjeēarė mė parė. Megjithėse mbajnė titujt shkencorė, i lejojnė vetes tė bėjė gabime trashanike.
P.sh. megjithėse janė zhvilluar vetėm mbi 12 vite mė parė, zgjedhjet e parakohshme parlamentare tė 29 qershorit 1997, nė tekst thuhen se janė mbajtur nė 26 qershor!!!. Kjo ėshtė e keqja mė e vogėl. Teksti qė flet pėr vitet 1997-2005 ėshtė jo vetėm i pasaktė, por edhe i manipuluar. Aty mbrohet monarkia e cila u rrėzua me referendum popullor po nė zgjedhjet e 29 qershorit 1997.
Rindėrtimi i vendit tė shkatėrruar nga rėnia e shtetit tė kriminalizuar gjatė qeverisjes sė PD-sė 1992-1997, shumėzohet me zero. Flitet pėr njė "opozitė demokartike" qė ėshtė "nėn represionin e qeverisė socialiste", duke e bėrė viktimė.
Ndonėse dihet historikisht se PD-ja e Berishės pas vitit 1997 punoi ēdo minutė pėr tė rrėzuar qeverinė e majtė, aty thuhet se partia nė pushtet donte ta ēonte sėrish vendin nė kaos (!).
Pas kėsaj, vjen pasaktėsia tjetėr: Teksti thotė qė "pas ikjes sė Nanos kryeministėr, vjen nė pushtet Ilir Meta". Kryeministrin e deri '99-s Pandeli Majkon e kanė fshirė nga lista..
Pasaktėsia tjetėr ndodh me vitin 2001, kur kryeministėr vijoi tė ishte Meta dhe jo Nano siē thotė teksti i profesorėve.

 


Pjesė nga teksti pėr vitet 1997-2005

"Opozita, duke shfrytezuar edhe tatepjeten qe morren firmat piramidale ne vendin tone, arriti qe te organizoje rebelimin komunist te vitit 1997..."
Viti 1997 do tė mbyllej pėr pjesėn mė tė madhe tė vendit nė kaos. Opozita demokratike po e merrte veten pas atij sulmi tė egėr qė kishte pėsuar nė vitin 1997. Ethet pėr ta ēuar vendin nė kaos tė pėrsėritur dukeshin sheshit...
Nė zgjedhjet e vitit 2001 pėrsėri nė pushtet erdhėn socialistėt..Vendin e pėrfshiu njė valė e paparė korrupsioni, trafiku dhe njė gjendje e madhe pasigurie..
Kjo gjendje solli qė nė zgjedhjet e vitit 2005 tė fitonte PD dhe tė vinte sėrish nė pushtet Sali Berisha, i cili me projektet pėr luftėn antikorrupsion, me flamurin e luftės kundėr krimit tė organizuar dhe me njė program pėr zhvillimin e shpejtė ekonomik, ēeli njė epokė tė re zhvillimi pėr vendin tonė.

 


Beqir Meta, drejtori qė kėrkoj heqjen e Mozaikut


Dy vite mė parė Beqir Meta, kreu i grupit te autoreve te Historise 12 ishte personazhi mė i polemizuar nė vend. Doli dhe tha publikisht qė duhej tė ndryshonte mozaiku nė ballė tė Muzeut Historik Kombėtar, njė vepėr monumentale, qė ėshtė bėrė symbol i Tiranės. Duke u shporehur si drejtor i Muzeut, dy vite mė parė ai thoshte: "Mozaiku duhet tė ndryshojė. Ėshtė i ndėrtuar nė formėn e njė pllakate tė realizmit socialist, njė vepėr ideologjike, mbi aleancėn mes punėtorėve, ushtarėve, fshatarėve...".
Kundėr kėsaj ideje tė ēmendur dolėn gati tė gjithė dhe projekti u la. Artistėt e photoshopit hodhėn nė internet edhe variantin e Mozaikut "sipas PD-sė" ku nė qendėr do tė ishin Berisha me thesin nė krah. Por edhe pse fasada e Muzeut u pastrua, Mozaiku nuk u mirėmbajt dhe ai ditė pas dite po bie vetė...

 
 
 
 
http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=71639 
  23/09/2009
 

Teksti i Historisė: Nė vitin 1997, opozita organizoi "rebelim komunist"

Historia e Shqipėrisė 12, shkruar nga Beqir Meta, Muharrem Dezhgiu e Xhevair Lleshi

 

Kreu XII i tekstit tė Historisė sė Popullit Shqiptar 12 analizon periudhėn paskomuniste. Aty thuhet se zgjedhjet e 31 marsit 1991 u fituan nga PPSH pėr arsye se partitė e reja opozitare nuk ishin organizuar e konsoliduar sa duhet dhe ekzistonte ende frika nga politika dhe nga Sigurimi i Shtetit. Sakaq, fitoren e demokratėve mė 22 mars tė vitit 1992, ky tekst e cilėson si historike. Pasi pėr herė tė parė erdhi nė pushtet njė forcė antikomuniste. "Nė vitet 1992-1996 u kryen transformime rrėnjėsore nė vend", thuhet nė tekst. Dėshtimi i referendumit pėr Kushtetutėn nė vitin 1994, thuhet se erdhi nga fakti se Kushtetuta dhe procedurat e ndjekura prej saj u kundėrshtuan si nga opozita e majtė ashtu edhe nga ajo e djathtė. "Nė zgjedhjet e majit 1996 Partia Demokratike arriti tė fitonte shumicėn parlamentare. Kėto zgjedhje u kontestuan nga Partia Socialiste, e cila urdhėroi bojkotimin e tyre duke tėrhequr komisionerėt ditėn e votimit. Nė kėtė mėnyrė procesi zgjedhor u dėmtua seriozisht, duke pasur shkelje nga tė dyja palėt, pozita dhe opozita", vijon teksti i ri i Historisė sė Shqipėrisė. Zgjedhjet, thuhet nė tekst, u kontestuan nė mėnyrė tė pjesshme edhe nga partnerėt kryesorė ndėrkombėtarė. "Opozita, duke shfrytėzuar dhe tatėpjetėn qė morėn firmat piramidale nė vendin tonė, arriti qė tė organizojė rebelimin komunist tė vitit 1997 dhe brenda njė kohe tė shkurtėr, u shpėrthyen depot e armėve, u shthur rendi me pasoja dramatike. Vetėm njė pjesė e vogėl e vendit mbeti nėn ndikimin e qeverisė", thuhet nė tekstin e historisė. Mė tutje thuhet se "vendit iu desh kohė tė rifitonte veten nga ngjarjet dramatike tė vitit 1997. Kaosi, anarkia, vrasjet e shumta(sidomos nė qytetin e Vlorės e tė Beratit), veprimi i bandave tė armatosura, veprimtaria e tė ashtuquajturave "Komitete tė Shpėtimit Kombėtar", mungesa pėr njė kohė tė gjatė e policisė dhe e forcave tė tjera tė rendit e tė qetėsisė, krijuan probleme tė shumta, nga tė cilat vendi do ta merrte veten shumė vonė". Qeveria socialiste qė erdhi nė pushtet, vijon teksti, nėn drejtimin e Fatos Nanos, nuk arriti dot tė vendoste rregullin e qetėsinė, ndonėse nė vendin tonė ishte vendosur njė forcė ndėrkombėtare nėn drejtimin e Italisė dhe NATO-s. Duke iu referuar zhvillimeve tė mėpasshme thuhet se "pas zgjedhjeve tė 26 qershorit, opozita demokratike po e merrte veten pas atij sulmi tė egėr qė kishte pėsuar nė vitin 1997. Ethet pėr ta ēuar vendin nė kaos tė pėrsėritur dukeshin sheshit. Kėshtu, njė vit mė vonė, mė 12 shtator 1998, u vra deputeti demokrat, Azem Hajdari, vrasje e cila ēoi nė ngjarjet e 14 shtatorit 1998, qė mori pamjet e njė grushti shteti. Nė kėtė ditė u pushtuan institucionet qendrore tė vendit". Nė zgjedhjet e vitit 2001, vijon teksti i ri, pėrsėri nė pushtet erdhėn socialistėt, nėn drejtimin e Fatos Nanos, i cili u bė Kryeministėr. "Por vendin e pėrfshiu njė valė e paparė korrupsioni, trafiku dhe njė gjendje e madhe pasigurie, ndonėse Shqipėria kishte filluar rrugėn drejt NATO-s dhe MSA pėr nė BE. Ekonomia ecte ngadalė. Biznesi nuk ecte me hapat e duhur. Kreditimi i ekonomisė nuk u pėrshtatej ende nevojave tė zhvillimit. Kjo gjendje solli qė nė zgjedhjet e vitit 2005 tė fitonte PD dhe tė vinte sėrish nė pushtet Sali Berisha, i cili me projektet antikorrupsion, me flamurin e luftės kundėr krimit tė organizuar dhe me njė program pėr zhvillimin e shpejtė ekonomik ēeli njė epokė tė re zhvillimi pėr vendin tonė", thuhet nė Histori. Nė libėr thuhet se Partia Demokratike u krijua mė 12 dhjetor 1990 nė mjediset e universitetit, por nuk pėrmendet emri i Berishės, por vetėm Hajdari qė ishte nė krye tė protestave.

 
 
 
http://www.balkanweb.com/gazetav5/
  

 
 
Historia e Shqipėrisė: PS ėshtė e korruptuar
» Dėrguar mė: 23/09/2009 - 09:30
Lajme te ngjashme
Ja si u retushua historia e Shqiperise
• Datė: Sep 20, 2009
Thimi Mitko: Dokumentet e polemikės me historianin grek Panajot Aravantinoi
• Datė: Jun 21, 2009
Darina Tanushi

Nxėnėsit e shkollave tė mesme dhe pikėrisht ata tė klasės sė 12-tė po fillojnė ta mėsojnė ndryshe edhe sivjet historinė e popullit shqiptar. Edhe kėtė vit, teksti i historisė ka pėsuar ndryshime. Por, ajo qė ka rėnė nė sy kėtė vit, sidomos nė njė botim pėr drejtimin natyror tė shkollave tė mesme, ėshtė trajtimi me superlativa i veprimtarisė sė kryeministrit aktual, Sali Berisha dhe trajtimi me nota negative e historisė sė Partisė Socialiste qė prej vitit 1990. Ndėrkaq, nė tekstin e hartuar nga Prof.Dr Beqir Meta, Prof.Dr.Muharrem Dezhgiu dhe Xhevahir Lleshi, vihen re edhe pyetje tė cilėsuara provokative, tė tipit se “Pse qeveritė socialiste tė viteve 1997-2005 ishin mjaft tė korruptuara? Kjo pyetje kėrkon pėrgjigje nga nxėnėsit e shkollave tė mesme, tė cilėt janė pikėrisht ai brez i 18-vjeēarėve qė pėrgatiten tė votojnė pėr herė tė parė. Nė tekstin e mėsimit, ku nxėnėsit duhet tė bazohen pėr tė kthyer pėrgjigjen, shkruhet ndėr tė tjera se: “Nė zgjedhjet e vitit 2001 pėrsėri nė pushtet erdhėn socialistėt, nėn drejtimin e Fatos Nanos, i cili u bė kryeministėr. Por, vendin e pėrfshiu njė valė e paparė korrupsioni, trafiku dhe njė gjendje e madhe pasigurie, ndonėse Shqipėria kishte filluar rrugėn drejt NATO-s dhe MSA pėr nė BE”. “Ekonomia ecte ngadalė. Biznesi nuk ecte me hapat e duhur. Kreditimi i ekonomisė nuk i pėrshtatej ende nevojave tė zhvillimit. Kjo gjendje solli qė nė zgjedhjet e vitit 2005 tė fitonte PD-ja dhe tė vinte sėrish nė pushtet Sali Berisha, i cili me projektet pėr luftėn antikorrupsion, me flamurin e luftės kundėr krimit tė organizuar dhe me njė program pėr zhvillimin e shpejtė tė ekonomik ēeli njė epokė tė re zhvillimi pėr vendin tonė”, - shkruhet mė tej nė mėsimin e parafundit tė tekstit tė Historisė sė Popullit Shqiptar pėr klasėn e 12-tė tė shkollave tė mesme shqiptare. Njė tekst i tillė ka filluar tė pėrdoren nė disa shkolla.
Reagimi
Ndėrkohė, njė prej autorėve, pas denoncimit qė u bė edhe nga opozita u shpreh se, teksti ėshtė i balancuar dhe i mbėshtetur nė fakte. Beqir Meta, njėherėsh edhe nėndrejtor i Qendrės sė Studimeve Albanologjike tha se, “nė tekst janė paraqitur tė gjitha arritjet dhe mosarritjet e qeverive gjatė periudhės sė tranzicionit. “Kemi folur pėr qeverisjen e demokratėve, 2005-2009 dhe arritjet e tyre qė janė rezultate tė dukshme si dhe janė pėrmendur edhe nga ndėrkombėtarėt. Por, kemi pėrmendur edhe problemet e mėdha qė dolėn nė pėrplasjet e institucioneve dhe ngjarjen e Gėrdecit”, - tha Meta. Historia e Shqipėrisė ka ndryshuar disa herė nė varėsi tė epokave dhe sistemeve nė vend.
Nė tekstin e historisė qė nė kopertinė mban kokėn e Deas, ngjarjet e vitit 1997 trajtohen si “rebelim komunist”. “Opozita, duke shfrytėzuar edhe tatėpjetėn qė morėn firmat piramidale nė vendin tonė, arriti tė organizojė rebelimin komunist tė vitit 1997 dhe brenda njė kohe tė shkurtėr u shėrthyen depot e armėve, u shthur rendi me pasoja dramatike. Vetėm njė pjesė e vogėl e vendit mbeti nėn ndikimin e qeverisė”, - shkruhet nė tekst. Nė dy mėsimet e fundit tė tekstit flitet edhe pėr marrėdhėniet e PSSH-sė me ndėrkombėtarėt, pas ndryshimit tė emrit nga PPSH.
Aty thuhet se nė 12 qershor tė vitit 1991 u krijua Partia Socialiste e Shqipėrisė. “Kjo parti ruante tė gjitha organizatat dhe strukturat e PPSH-sė dhe njė pjesė tė mirė tė vijės dhe tė paragjykimeve tė saj politike. Ajo mbėshtetej kryesisht nė ish-funksionarėt e nomenklaturės komuniste, nė rrethin e tyre familjar dhe nė njė pjesė tė brezit mė tė vjetėr tė popullsisė. Fillimisht, edhe pas ndėrrimit tė emrit tė saj, PPSH-ja qoftė nė Parlament, por sidomos me anė tė shtypit tė saj shfaqi rezerva ndaj NATO-s, politikės sė SHBA, etj”, - shkruhet nė kėtė tekst tė historisė pėr vitet e fundit tė gjimnazeve.
 
 
 
 
 
http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=65833
 
Ja si u retushua historia e Shqiperise
» Dėrguar mė: 20/09/2009 - 15:02
Lajme te ngjashme
Si u retushuan tre kryeministra
• Datė: Sep 20, 2009
Nga Mentor QUKU

Retushohet Mid’hat Frashėri dhe Atė Gjergj Fishta Kongresi i Manastirit u quajt nga bashkėkohėsit, me tė drejtė, kongresi i pajtimit tė shqiptarėve. Tė gjitha mashtrimet, apo retushimet qė iu bėnė gjatė kohės, deri mė sot, kanė deformuar dhe rrethuar me mister kėtė ngjarje madhore. Politikat e mbrapshta, sidomos ato antishqiptare, u pėrpoqėn tė ēmontonin edhe mesazhin historik tė kėsaj ngjarjeje. Pyesim se cila ėshtė arsyeja e manipulimit tė historisė sė Kongresit tė Manastirit? Pėrgjigja ėshtė e thjeshtė: Pėr shkak tė dy protagonistėve, Mit’hat Frashėrit, kryetar i Kongresit tė Manastirit dhe At Gjergj Fishtės, kryetar i Komisionit tė Alfabetit, si dy personazhe qė u shpallėn armiq tė betuar nga regjimi komunist.
Procesverbali i vendimit tė Kongresit tė Manastirit
Shfletojmė vėllimin, kushtuar pėrgatitjeve, punimeve dhe jehonės sė Kongresit tė Manastirit, “Alfabeti i gjuhės shqipe dhe Kongresi i Manastirit”, botuar nė Tiranė, 1972. Ky botim pėrbėn njė shembull ku tregohet se deri nė ēfarė shkalle politika e deformonte tė vėrtetėn historike dhe mesazhin e saj. Libri ndahet nė katėr pjesė. Nė pjesėn e parė, nėn okelion “Studime dhe kontribute”, janė pėrjashtuar kontributet e dy titullarėve tė kėtij evenimenti, Mid’hat Frashėrit dhe Atė Gjergj Fishtės. Nė kėtė libėr sulmohet Austria e cila nė tė vėrtetė qe promotori dhe mbrojtėsi mė i madh i ēėshtjes kombėtare, i kulturės dhe i arsimit shqip. Sulmohen gjithashtu jezuitėt tė cilėt qenė tė parėt qė zbatuan vendimet e Kongresit tė Manastirit, duke botuar, revistėn e tyre Elēija, me alfabetin e sapomiratuar nė Manastir, qė nė prill 1909. Nė pjesėn e dytė tė librit, paraqitur nėn okelion “Artikuj dhe lajme nga shtypi shqiptar”, pėrfshihen botime nga tė gjitha organet e shtypit shqiptar, ku ishin e ku nuk ishin, por nuk kishte vend pėr tė vetmet kronika tė kohės qė gjėndeshin nė dy organet e shtypit shqiptar, nė Selanik, qė drejtoheshin nga Mid’hat Frashėri, gazeta Lirija dhe revista Diturija. Nė pjesėn e tretė, tė paraqitur nė okelion “Materiale arkivore” ku botohen gjėra tė dorės sė dytė e tė tretė, nuk pėrfshihen dokumentet bazė qė flisnin drejtpėrdrejt pėr punimet e Kongresit tė Manastirit. Nė AQSH ruhet njė kopje e daktilografuar e vendimit tė Kongresit tė Manastirit, qė, mesa duket, ėshtė bėrė gati pėr botim. Njė nga zyrtarėt e shtetit ka vėnė, nė fund tė fletės, me laps, shėnimin: “Tė botohet pa firma, ose tė hiqen tre emrat, ose tė lihen vetėm firmat e fundit”. Nė antitezė me kėtė veprim kemi sjelljen e revistės Leka e cila ribotoi, nė mėnyrė autenike dhe tė plotė kronikėn e Kongresit tė Manastirit, tė Mid’hat Frashėrit, nga Lirija, shoqėruar me shėnimin: “Na tė “Lekės” zhvillimin e kėtyne ndolljeve po i botojmė, si mbas dokumentave qi po nxjerrim prej fletoreve t’ona e tė hueja e prej librave t’asajė kohė, 1908-1912, aq me randsi pėr tė mkamun tė kėsaj Shqypni, tė cillen e gzojmė sot.”
Dy fotografitė e
Kongresit tė Manastirit
E dhimbshme ėshtė mėnyra se si u veprua me dy fotot e famshme tė delegatėve tė Kongresit tė Manastirit. Marubėt e Shkodrės, andej nga vitet ’30, i morėn nga revista Diturija e Mit’hat Frashėrit, dhe i ribotuan nė mėnyrė dinjitoze, autentike, nė formė kartolinash. Gjesti i tyre pėrbėn njė akt patriotik sepse me kėtė mėnyrė ata popullarizuan ēastin historik, sė bashku me mesazhin pėr bashkimin e shqiptarėve. Deri vonė, shqiptarėt kanė patur pėr zemėr qė tė dėrgonin urimet e mesazhet e tyre pėr festa, pėrmes kėtyre kartolinave. Ata nė kėtė mėnyrė tregonin kėnaqėsinė dhe krenarinė e tyre pėr Kongresin e Manastirit, si dhe pėr mesazhin e bashkimit kombėtar qė dha ai. Ndryshe u veprua me kėto dy dokumente fotografike pas vitit 1944 nga regjimi komunist. Ata ose nuk u botuan, ose u botuan duke fshirė nė mėnyrė tė trashanike imazhet e Mid’hat Frashėrit e tė Atė Gjergj Fishtės. Nė ndonjė rast, u pėrpoqėn tė pikturonin me kujdes njollat, apo hapsirat boshe qė krijoheshin nga fshirja fatale. Ishin dy autoritete absolute tė kohės, tė cilėt me veprėn e tyre letrare, kulturore dhe atdhetare kishin zėnė vend nė ranglistėn e njerėzve mė tė shquar tė kombit shqiptar, emrin e tė cilėve nuk mund ta fshinte asnjė lloj ideologjie.
 
 
 
http://www.panorama.com.al/index.php?id=33120
 
Teksti i “Historisė sė Shqipėrisė”: Opozita organizoi rebelimin komunist mė 1997
» Vendosur: 23/09/2009 - 08:04
•  

zirina llambro

Rihapen debatet pėr hartimin e historisė sė Shqipėrisė nė tekstet shkollore. Njė deklaratė e deputetes socialiste, Ledi Shamku Shkreli ka vėnė nė optikėn e opinionit publik tekstin e Historisė sė Popullit Shqiptar pėr klasėn e 12, profili natyror, i cili sipas saj ėshtė i politizuar dhe si rrjedhojė kėrkoi heqjen e tij nga qarkullimi. Ky libėr ėshtė njė nga tekstet alternative, botuar nga shtėpia botuese “Uegen”, me autorė prof. Dr. Beqir Meta, prof. Dr. Muharrem Dezhgiu dhe Xhevair Lleshi. Ky tekst ka mbi tė “vulėn” nga Ministria e Arsimit dhe Shkencės sė Shqipėrisė, e cila pėrmes njė komisioni aprovon tekstet shkollore. Pa i hyrė nė “analizė” brendisė sė gjithė tekstit, ato faqe tė cilat kanė hapur debatin janė pikėrisht ato qė i pėrkasin periudhės sė pas vitit ’90 dhe qė vetė historianėt e pranojnė se ėshtė njė ndėr mė tė vėshtirat pėr t’u trajtuar, duke qenė se bėhet fjalė pėr njė periudhė bashkėkohore, protagonistėt e tė cilėve janė aktivė nė jetėn politike tė vendit. Duke shprehur “pikėpamjet e tyre”, siē thonė vetė autorėt, nė tekst gjen shprehje dhe terma, tė diskutueshėm, tė tipit “rebelim komunist”, “grusht shteti”, “flamur reformash”, etj. Kėshtu nė tekstin ku trajtohet “Viti ’97 dhe pasojat e tij” shkruhet: “Opozita, duke shfrytėzuar edhe tatėpjetėn qė morėn firmat piramidale nė vendin tonė, arriti qė tė organizojė rebelimin komunist tė vitit 1997 dhe brenda njė kohe tė shkurtėr, u shpėrthyen depot e armėve, u shthur rendi me pasoja dramatike”. Autorėt shprehen qartė se opozita e atėhershme ėshtė shkaktare pėr pėrmasat qė morėn protestat e vitit 1997. Historiani Beqir Meta thotė se ky ėshtė njė fakt historik, ndėrkohė qė kolegu i tij, prof. Xhelal Gjeēovi nuk e pranon njė gjė tė tillė. “’97-a nuk ka qenė “rebelim komunist”, por njė konfrontim shumėplanėsh, fatkeqėsisht me armė, qė ka pasur shkaqe, tė cilat duhen shpjeguar me qetėsi”, - thotė Gjeēovi. Mjafton kaq pėr tė thėnė se cilėsimet e pėrdorura nė tekstin nė fjalė janė tė diskutueshme. Mė tej, autorėt trajtojnė tė tjera ngjarje nė vijim, tė cilat duken si tė shkruara mė sė shumti me pasion se sa mbi kritere shkencore. Ndėrsa trajtohen ngjarjet e vitit 1998 shkruhet: “Ethet pėr ta ēuar vendin nė kaos tė pėrsėritur dukeshin sheshit. Kėshtu, njė vit mė vonė, nė 12 shtator 1998, u vra deputeti demokrat Azem Hajdari, vrasje e cila ēoi nė ngjarjet e shtatorit 1998, qė mori pamjen e njė grushti shteti...”. Ngjarjet ndjekin njėra-tjetrėn, deri nė “epokėn e re” tė hapur nga Sali Berisha “me flamurin e luftės kundėr krimit tė organizuar...”. Teksti “Historia 12” me autorė Meta-Dezhgiu-Lleshi ėshtė vetėm njė nga variantet, qė i ofrohet nxėnėsve tė gjimnazeve dhe duke qenė se tekstet janė me zgjedhje, tė rinjtė e sė njėjtės moshė do ta mėsojnė nė variante tė ndryshme historinė e vendit tonė.

PS: Studiuesit e Berishės po vjedhin historinė
Falje publikė dhe tėrheqje tė menjėhershme tė botimit nga qarkullimi. Partia Socialiste denoncoi dje botimin e teksteve ku nė mėnyrė flagrante po politizohet historia e Shqipėrisė, nė shkelje tė hapur me ligjin, ndėrsa kėrkon qė autorėt tė kėrkojnė falje publike. Deputetja Ledi Shamku Shkreli akuzoi qeverinė se nė shkelje flagrante me ligjin po ndikon nė edukimin politik tė brezit tė ri. Sipas saj, PS kėrkon tėrheqjen nga shkollat tė librit tė historisė 12, dhe falje publike tė autorėve qė kanė hartuar kėtė tekst. “Sali Berisha do tė vendosė sėrish diktaturėn nė Shqipėri. Libri i Historisė sė gjimnazit kėtė vit dėfton sesi studiuesit karagjozė tė kėtij diktatori po u vjedhin shqiptarėve historinė, duke i sajuar faktet e tranzicionit ashtu siē i do oreksi i sulltanit mė tė ri tė Shqipėrisė”, u shpreh Shamku. Shamku nė deklaratėn e saj pėrmend edhe arsyen se pse PS nuk po hyn nė Kuvend. “Nuk mund tė hyjė sepse shoqėria shqiptare duhet mbrojtur nga thonjtė e kėtij diktatori nė instalim, qė pasi u vodhi shqiptarėve votat, tash po orvatet t’u vjedhė edhe historinė” – pėrfundon Shamku.

pjese nga libri

Opozita, duke shfrytėzuar edhe tatėpjetėn qė morėn firmat piramidale nė vendin tonė, arriti qė tė organizojė rebelimin komunist tė vitit 1997 dhe brenda njė kohe tė shkurtėr, u shpėrthyen depot e armėve, u shthur rendi me pasoja dramatike. Vetėm njė pjesė e vogėl e vendit mbeti nėn ndikimin e qeverisė.

Nė fillim tė marsit 1997 u bė njė marrėveshje midis partive politike, e cila ēoi nė formimin e qeverisė sė stabilitetit, nėn drejtimin e socialistit Bashkim Fino. Ndėrkohė u caktua edhe dita e zgjedhjeve qė u fituan nga partia Socialiste. Nė fillim tė muajit korrik 1997 dha dorėheqjen e detyruar edhe presidenti i vendit Sali Berisha.

Vendit iu desh kohė tė rifitonte veten nga ngjarjet dramatike tė vitit 1997. Kaosi, anarkia, vrasjet e shumta (sidomos nė qytetin e Vlorės e tė Beratit), vendimi i bandave tė armatosura, veprimtaria e tė ashtuquajturave "Komitete tė shpėtimit kombėtar", mungesa pėr njė kohė tė gjatė e policisė dhe forcave tė tjera tė rendit e tė qetėsisė, krijuan probleme tė shumta, nga tė cilat vendi do ta merrte veten shumė vonė. Qeveria socialiste, qė erdhi nė pushtet nėn drejtimin e Fatos Nanos, nuk arriti dot tė vendoste rregullin e qetėsinė, ndonėse nė vendin tonė ishte vendosur njė forcė ndėrkombėtare nėn drejtimin e Italisė dhe tė NATO-s.

Viti 1997 do tė mbyllej pėr pjesėn mė tė madhe tė vendit nė kaos. Nė zgjedhjet  e 26 qershorit 1997 ishte organizuar edhe referendumi pėr formėn e qeverisjes: Republikė Parlamentare, apo Mbretėri Kushtetuese. Pati shumė kontestime pėr rezultatin e kėtij referendumi, i cili u cilėsua si i manipuluar, por nė autoritetet zgjedhore nuk kishte fituar Republika Parlamentare.

Presidenti i vendit u zgjodh Rexhep Meidani, socialist. Shqipėria po ecte me hapa tė ngadalta ekonomike dhe politike. Opozita demokratike po e merrte veten pas atij sulmi tė egėr qė kishte pėsuar nė vitin 1997. Ethet pėr ta ēuar vendin nė kaos tė pėrsėritur dukeshin sheshit. Kėshtu, njė vit mė vonė, mė 12 shtator 1998, u vra deputeti demokrat Azem Hajdari, vrasje e cila ēoi nė ngjarjet e shtatorit 1998, qė mori pamjen e njė grushti shteti...”.

Nė kėtė ditė u pushtuan me forcė institucionet qendrore tė vendit, radiotelevizioni publik dhe kryeministri i vendit u largua nga Shqipėria. Me tėrheqjen e forcave qė mbėshtesnin opozitėn, qeverisjen e vendit e mori Ilir Meta, njė nga drejtuesit e PS.

Nė zgjedhjet e vitit 2001, pėrsėri nė pushtet erdhėn socialistėt, nėn drejtimin e Fatos Nanos, i cili u bė sėrish kryeministėr. Por vendin e pėrfshiu njė valė e paparė korrupsioni, trafiku dhe njė gjendje e madhe pasigurie, ndonėse Shqipėria kishte filluar rrugėn drejt NATO-s dhe MSA (Marrėveshja e Asocim-Stabilizimit) pėr nė BE. Ekonomia ecte ngadalė. Biznesi nuk ecte me hapat e duhur. Kreditimi i ekonomisė nuk i pėrshtatej ende nevojave tė zhvillimit.

Kjo gjendje solli qė nė zgjedhjet e vitit 2005 tė fitonte PD dhe tė vinte sėrish nė pushtet Sali Berisha, i cili me projektet pėr luftėn antikorrupsion, me flamurin e luftės kundėr krimit tė organizuar dhe me njė program pėr zhvillimin e shpejtė ekonomik ēeli njė epokė tė re zhvillimi pėr vendin tonė.


Beqir Meta ngul kėmbė: Kam sjellė fakte, jo komente

Alma Mile

Njė nga autorėt e tekstit shkollor “Historia e Popullit shqiptar” pėr klasėn e 12-tė, historiani Beqir Meta thotė se libri ėshtė mbėshtetur mbi fakte historike. Ai nuk pranon se nė tė ka komente, por se kjo vepėr ėshtė ndėrtuar mbi “pikėpamjet e grupit tė punės”, ngritur mbi fakte tė mbledhura nga media, raportet etj. Ai shprehet tėrėsisht i vetėdijshėm pėr disa terma, apo shprehje tė pėrdorura gjatė trajtimit tė periudhave historike 1990-1997-2005. Sipas tij, ato janė shprehje e fakteve tė pranuara nga tė gjithė, si kur bėhet fjalė pėr “flamur tė luftės antikorrupsion”, apo “epokė e re”, qė i vishen qeverisjes sė drejtuar nga Sali Berisha, apo “rebelim komunist”, kur flitet pėr protestat e vitit 1997.
Z. Meta ju jeni bashkautor i Historisė sė Popullit Shqiptar pėr klasėn 12, mbi tė cilėn janė shprehur rezerva pėr “ngjyrimet politike”, ē’mund tė na thoni?
Ėshtė njė vepėr e balancuar. Pėr ēdo qeveri kemi pasqyruar anėt pozitive dhe negative tė tyre. Jemi pėrpjekur tė jemi korrektė. Kjo ėshtė njė periudhė e vėshtirė, e cila do tė ketė patjetėr tė prekur nga tė dyja palėt, por ne e kemi parė nė kėndvėshtrimin e interesave kombėtarė.
Cila ėshtė metodologjia qė ndiqet pėr hartimin e njė vepre tė tillė?
Jemi bazuar mbi informacion tė pėrgjithshėm tė marrė nė media, raportet ndėrkombėtare, raporte qė flasin pėr nivelin e korrupsionit e tė tjera dokumente. Pra, nuk ka komente, por ėshtė njė renditje suksesive e ngjarjeve. Analizat kėrkojnė njė kohė mė tė gjatė. Do tė kishim qenė mė komodė, ta mbyllnim veprėn me vitin ’90, por historia duhej mbyllur deri nė fund.
Nė libėr janė pėrdorur disa shprehje, tė cilat mund tė lexohen si ngjyrime politike...
Termat shprehin pikėpamjet e grupit tė punės. Nėse marrim si shembull shprehjen “flamurin e luftės antikorrupsion”, dihet se nė fushatėn elektorale Sali Berisha mori pikėrisht kėtė flamur, apo moto, e tė cilin fitoi zgjedhjet dhe ky ėshtė njė fakt i pamohueshėm. Gjithashtu, nėse themi “epokė e re”, ėshtė pranuar se Shqipėria bėri njė hap pėrpara. Zgjedhjet u pranuan nga ndėrkombėtarėt dhe u hapėn perspektiva tė reja pėr Shqipėrinė, e cila mė tej hyri nė NATO, nėnshkroi MSA-nė, u kryen reforma. Por ne kemi pranuar gjithashtu edhe tė metat e kėsaj qeverie, pra kemi dhėnė tė dyja anėt e medaljes.
Ndėrsa protestat e ’97-ės i keni konsideruar si “rebelim komunist”...
Ėshtė e njohur qė protestat e vitit 1997 kanė ngjyrim tė majtė. Opozita e atėhershme nuk shėrbeu pėr tė shuar revoltat, por i nxiti mė tej pėr tė marrė pushtetin. Ne mund edhe ta linim pa ngjyrim, por nuk mund tė linim pa trajtuar fenomenin. Opozita e atėhershme shfrytėzoi kolapsin e krijuar nga firmat piramidale e tė tjera ngjarje tė kohės.

Gjeēovi: ’97-a, jo rebelim komunist

Pa dashur tė vėrė nė dyshim punėn e kolegėve tė tij, historiani prof. Xhelal Gjeēovi thotė se terma me ngjyrime politike nuk duhen pėrdorur nė historiografi. Duke marrė shembull shprehjen “rebelim komunist” me tė cilėt autorėt e Historisė sė Popullit Shqiptar pėr klasėn 12 (profili natyror) etiketon ngjarjet e ’97-ės, Gjeēovi thotė se njė term i tillė, pėrdorej pėrpara viteve ‘90 pėr tė denigruar kundėrshtarin politik.
Historiani prof. Xhelal Gjeēovi, i kontaktuar me telefon mbi debatin e hapur pėr trajtimin e historisė shqiptare nė tekstin shkollor tė klasės sė 12, deklaroi: “Unė nuk kam parasysh se si ėshtė trajtuar kjo ēėshtje nė tekstin e dy kolegėve tė mi. Gjithashtu, nuk jam nė dijeni tė vėrejtjeve qė ka bėrė PS mbi tė. Sa i pėrket termit “rebelim komunist”, ky ėshtė njė term politik, jo shkencor, qė ėshtė pėrdorur nė tė kaluarėn, kryesisht para vitit 1990 dhe pėrdorej zakonisht pėr tė denigruar forcat kundėrshtare. Edhe ne i kemi pėrdorur rėndom nė tė kaluarėn terma tė tillė, por sot, kurrsesi dhe nė asnjė rast nuk i pėrdorim ato. Ne si historianė, nuk duhet tė provokojmė, por tė shpjegojmė gjėrat me qetėsi, me argumente dhe me njė gjuhė sa mė tė qartė. Madje do tė thosha se ’97-a nuk ka qenė “rebelim komunist”, por njė konfrontim shumėplanėsh, fatkeqėsisht me armė, qė ka pasur shkaqe, tė cilat duhen shpjeguar me qetėsi, si mund tė quhet “rebelim komunist”, kur nė tė, madje, nė krye tė ashtuquajturit “rebelim komunist” kanė qenė disa figura, qė sot janė ministra nė kabinetin qeveritar qė sapo u formua?”
 
 
 
http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=20701
Libri i Historisė, Berisha njėsoj si Enveri, ēeli epokė tė re
Skandal nė tekstet e Historisė qė studiojnė maturantėt shqiptarė prej dy vitesh. Autori kryesor i librit, Beqir Meta, nė konflikt tė pastėr interesi me detyrėn

Habjon Hasani
Maturantėt shqiptarė tė vitit 2009 janė njė brez fatlum. Ata i kanė tė gjitha mundėsitė qė heroin, tė cilin e njohin paradite nėpėrmjet teksteve tė historisė, ēdo pasdite ta shohin “drejtpėrdrejt” nė televizor. Kėta maturantė po mėsojnė nė librin e tyre tė Historisė se Sali Berisha, kryeministri i tyre aktual, po i sjell vendit njė epokė tė re, mbushur me lavdi dhe plot arritje. Ky fakt ėshtė aq i vėrtetė, sa tė mjafton tė shkosh nė njė librari e tė blesh librin e Historisė pėr maturantėt, i cili mban autorėsinė e Prof. dr. Beqir Meta, Prof dr. Muharrem Dezhgiu dhe Xhevair Lleshi. Tė tre kėta historianė, mbushur me tituj dhe grada (qė nė epokėn e realizmit socialist), po u rrėfejnė zyrtarisht maturantėve shqiptarė se Sali Berisha ka qenė njeriu qė “i dha dėrrmėn” epokės sė Realizmit Socialist dhe qė pas rikthimit tė tij nė pushtet, nė vitin 2005, ia nisi prapė ta ēojė vendin nė piedestalet mė tė larta pas njė shkėputjeje tetėvjeēare (1997-2005) qė, sipas tekstit nė fjalė, ishte njė “intermexo” e errėt e mbushur me krim dhe korrupsion.
Libri
Tė paktėn njė prej autorėve tė kėtij libri, zoti Beqir Meta, ėshtė thjeshtėsisht i “kapur” nė konflikt interesi. Kjo pėr vetė faktin se ai aktualisht ėshtė nėndrejtor i Qendrės sė Studimeve Albanologjike, njė institucion ky ku emėrimet i bėn qeveria e zotit Berisha, rrogat ia cakton qeveria e zotit Berisha, shpėrblimet pėr “punė tė paqme” gjithashtu ia cakton e njėjta qeveri. Njė ndėrthurje interesi kjo pėr t’u pasur zili edhe nga maturantėt e Libisė, qė frymėzohen sot e kėsaj dite nga librat pėr udhėheqėsin e tyre, Gedafi, apo nga maturantėt kubanė dhe ata koreanoveriorė. Shembuj krahasues nga shtete mė tė afėrta zor se gjen nė tekstet e historisė, edhe pse vendi ynė ka dorėzuar pėrpara disa javėsh kėrkesėn pėr t’u bėrė vend kandidat nė BE. Madje edhe nėnshkrimin e kėsaj kėrkese maturantėt shqiptarė patėn mundėsinė ta shihnin duke u firmosur “live” nga heroi i librave tė tyre tė historisė. Por, ndonėse njė tekst shkollor me autorė nė konflikt tė pastėr interesi, ndonėse njė tekst shkollor ku Historia e viteve tė fundit ėshtė shkruar nė pėrputhje me fjalimet e mbajtura nga ish-kreu i opozitės Berisha nė sheshin “Skėnderbej”, ky libėr dhe ngjarjet qė trajton ai munden tė zhbirohen dhe tė verifikohen lehtėsisht nga ēdo maturant. Mjafton tė hysh nė njė qendėr interneti dhe nė motorin e kėrkimit “google” tė kėrkosh me fjalėt: “Berisha, epokė e re, korrupsioni” dhe menjėherė do tė shfaqen me qindra fjalime tė kryeministrit shqiptar. Pėr pasojė, ēdo maturant do tė kuptonte se autorėt e librit tė tyre tė Historisė, pavarėsisht gradave, nė thelb u janė referuar vetėm fjalimeve tė njė njeriu kur kanė hartuar librin.
Historia
Pėrveē “epokės sė re” qė nisi tė ndriste nė vitin 2005 me ardhjen nė pushtet tė Partisė Demokratike, nė tekstet e maturės bėhet njė pėrshkrim interesant edhe i ngjarjeve tė viteve 1997, 1998 apo nė lidhje me “ēėshtjen e Kosovės” tė pas viteve 90’. Njė trajtim interesant i bėhet ngjarjes sė 14 shtatorit 1998, e cila ndodhi dy ditė pas vrasjes sė deputetit Azem Hajdari, ku mbėshtetės tė Partisė Demokratike pushtuan institucionet shtetėrore. Nė libėr sugjerohet qė maturantėt t’i pėrgjigjen pyetjes: Ēfarė i tregoi vendit 14 shtatori i vitit 2008? Nėse i referohemi tekstit tė kėtij libri historie pėrgjigja do tė ishte: “Institucionet shtetėrore u pushtuan me tė drejtė prej PD-sė mė 14 shtator, sepse kėsaj partie iu vra njė deputet”. Ajo ēka bie nė sy ėshtė fakti se ndonėse autorėt japin konkluzione tė tipit “nėn udhėheqjen e Fatos Nanos vendi kaloi nė ritme tė ngadalta tė rritjes ekonomike”, apo tė tipit ”qeveria demokratike e vitit 1992 solli njė hap cilėsor nė rritjen e ekonomisė dhe demokracisė”, autorėt nuk paraqesin asnjė indikator tė kėtyre konkluzioneve. Ato thjesht paraqiten shabllon, si njė e vėrtetė absolute, si njė dogmė.



23 Shtator 2009

 

 
 

http://balkans.courriers.info:80/article13630.html

Korrieri

L’Albanie va régler ses dettes auprčs des États post-yougoslaves

Traduit par Mandi Gueguen
Sur la Toile :

Publié dans la presse : 12 septembre 2009
Mise en ligne : mercredi 16 septembre 2009
 
L’Albanie doit 20 millions de dollars aux pays de l’ancienne Yougoslavie, une dette contractée pendant la période communiste. Le gouvernement albanais a reconnu qu’elle devrait źtre remboursée et a démarré des négociations avec les États créanciers. Tous les anciens pays de la Fédération yougoslave seront donc remboursés sans intérźts ni pénalités de retard. Tous, sauf le Kosovo...
JPEG - 96.6 ko
La Banque d’Albanie, ą Tirana

 

 

 

 

 

 

 

Tous sauf le Kosovo. En effet, le vice-président des Finances albanaises, Sherefedin Shehu a déclaré que l’Albanie n’était pas tenue de rembourser le Kosovo, étant donné son statut de région autonome ą l’époque oł la dette a été contractée. « A l’époque, le Kosovo était sous la juridiction de la Serbie et nous n’avions pas de relations directes avec lui, comme c’était le cas avec les autres pays bénéficiant du statut de république », a-t-il affirmé.

La dette la plus importante, 7 millions de dollars, est due ą la Serbie, dont nous importions de l’électroménager pendant la période du communisme. Viennent ensuite la Croatie et la Slovénie, qui ont prźté respectivement 4 et 3 millions d’euros. Un comité commun de travail a été mis en place pour négocier entre le ministčre des Finances de l’Albanie et les représentants des pays concernés. Toutes les factures des achats se trouvent ą la Banque d’Albanie ou ą l’ancienne Banque Nationale. Selon le ministčre des Finances, l’Albanie s’est acquittée de toutes les dettes cumulées tout au long des années envers les pays avec lesquels elle gardait des relations économiques, sauf auprčs de Cuba et du Vietnam, avec qui les négociations son en cours.

Aprčs la Grčce, l’Albanie a signé l’accord de remboursement des anciennes dettes contractées auprčs des États anciennement membres de la Fédération Yougoslave. Les médias slovčnes et macédoniens ont signalé que les contrats de partage de la dette ont été signés pour un total de 20,7 millions de dollars. Selon l’agence de presse slovčne, la dette de l’époque communiste devra źtre réglée en dollars et inclure les intérźts. La somme totale sera partagée entre la Serbie, la Croatie, la Slovénie, la Macédoine, le Monténégro et le Kosovo. Parmi les pays auprčs desquels l’Albanie s’était endettée figurent aussi la Chine et la Russie. Ces deux pays exigent depuis longtemps le début des négociations pour le remboursement de sommes empruntées dans les années 1990 par le gouvernement albanais de l’époque.

 

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article13646.html
 
Osservatorio sui Balcani

Économie : l’Albanie « miraculeusement épargnée » par la crise mondiale ?

Traduit par Caroline Target
Sur la Toile :
Publié dans la presse : 1er septembre 2009
Mise en ligne : mardi 22 septembre 2009
 
Selon le Premier ministre Sali Berisha, l’Albanie serait le seul pays épargné par la crise économique mondiale. L’opposition et la plupart des économistes ne sont pourtant pas de cet avis. Ils affirment, au contraire, que les importants investissements publics du gouvernement risquent de mener le pays ą la faillite.

Par Marjola Rukaj

JPEG - 96.2 ko
Sali Berisha ą une réunion du Forum économique mondial

 

 

 

 

 

 

Il n’y a pas que la crise économique mondiale qui mettra dans le rouge les finances albanaises : voilą ce que prédisent depuis des mois les économistes du pays. En dehors de l’effet domino provoqué par l’effondrement de l’économie mondiale qui a ralenti la croissance albanaise, une autre cause vient encore aggraver la situation. Il s’agit des dépenses considérables engagées par le gouvernement pour financer les nombreux investissements dans les infrastructures du pays.

Malgré plusieurs affaires de corruption entourant les marchés publics et la gestion des projets, ces investissements semblent pourtant avoir le soutien de l’électorat ainsi que de certains acteurs internationaux. En ce temps de crise, alors que les recettes de l’État sont fortement réduites, le gouvernement Berisha a choisi de s’endetter encore plus en obtenant des prźts de banques privées ą des taux d’intérźts énormes par rapport ą la moyenne du marché. De tels agissements ont réguličrement été critiqués par les économistes du pays qui les considčrent inappropriés et risqués.

Doublement prévu de la dette publique

Selon les estimations actuelles, la dette albanaise, déją élevée, aura doublée d’ici la fin de l’année. Certains médias de Tirana estiment que la dette dépassera de 130% son niveau prévu. Mais le gouvernement Berisha, qui n’a jamais reconnu le fait que l’Albanie soit affectée par la crise, contrairement aux autres pays balkaniques, exclut la possibilité que sa politique puisse avoir des conséquences néfastes sur l’économie du pays.

Les économistes, et parmi eux Ardian Fullani, le gouverneur de la Banque centrale albanaise, ne perdent pourtant aucune occasion de répéter que le budget de l’État s’est littéralement asséché et que la crise en Albanie se prolongera et s’aggravera au delą de tout ce qui peut źtre prévu. Déją, dans le secteur du bātiment, le plus dynamique du pays, l’activité s’est arrźtée. L’Union des entrepreneurs du bātiment a plusieurs fois lancé un appel ą une intervention de l’État par une politique de soutien public.

Dans un contexte post-électoral complexe, l’Albanie est un pays paralysé ą l’intérieur duquel les structures publiques fonctionnent ą capacité réduite. Selon des données rendues publiques par l’Institut statistique de Tirana (Instat), la consommation des Albanais semble s’źtre réduite de moitié, comparé ą la mźme période l’an dernier.

Les médias albanais décrivent un pays en crise, alors que les porte-paroles du gouvernement Berisha soutiennent que la croissance du pays est spectaculaire, contrairement au reste de l’Europe. « Cette crise est simplement imaginée par l’opposition », a affirmé ą plusieurs reprises le Premier ministre Berisha. « C’est une invention d’Edi Rama et l’expression de sa tristesse et de son défaitisme. » Du cōté de la gauche, Mimi Kodheli, porte-parole d’Edi Rama, accuse : « Berisha et son ministre des Finances, Ridvan Bode, doivent expliquer aux Albanais pourquoi le lek perd de sa valeur ą vue d’oeil. Si l’Albanie n’est pas en crise, pourquoi Berisha ne paie-t-il pas les entrepreneurs qui construisent les autoroutes du pays ? » La crise est devenu le sujet numéro un sur lequel les principales forces politiques débattent tous les jours, ą coup d’innombrables conférences de presse.

Bien que le gouvernement Berisha ne veuille pas admettre que l’Albanie subisse la crise, certaines des mesures entreprises ces derniers mois laissent pourtant penser que la situation est réellement préoccupante.

Ą la fin du mois d’aout, une délibération du gouvernent a suscité un grand éclat. Il s’agit d’un paquet de mesures intitulé « Pour une meilleure utilisation du budget » qui consiste ą bloquer, pour un temps indéterminé, tous les investissements devant źtre mis en œuvre aprčs le 3 aout 2009. Aux questions des journalistes, dans l’une de ses conférences de presse, le Premier ministre a démenti la rumeur : « Il s’agissait seulement d’une proposition en vue de la formation du nouveau gouvernement... Le nouveau ministre des Finances aura ses propres priorités et devra źtre ą mźme de les gérer librement ».

Quelques jours plus tard, le cabinet Berisha décrétait qu’en 2009, contrairement ą l’usage voulant que la moitié des recettes obtenues par la privatisation aille renflouer la dette publique, cet argent serait entičrement destiné aux investissements.

Augmentation des impōts et coupes dans les dépenses publiques

Cependant, la politique de restriction des dépenses entreprise par le gouvernement ces derničres semaines ne semble pas aller dans le mźme sens. En effet, la décision d’augmenter les taxes sur une large gamme de marchandises, sans mźme épargner celles de premičre nécessite, a suscité la polémique. « Ces impōts ne pourront que provoquer une hausse des prix : les commerēants feront naturellement payer l’augmentation aux consommateurs », affirme Arben Malaj, économiste proche du Parti socialiste.

Parmi les mesures adoptées ces derniers jours, certaines frappent également les députés en préconisant une coupe des dépenses. Probablement dčs la mi-septembre, ceux qui sičgeront au Parlement n’auront plus accčs ą un véhicule de fonction avec chauffeur personnel, comme tel était le cas jusqu’ą maintenant. D’autres coupes sont également dirigées vers les membres du gouvernement et leurs ministčres, qui devront réduire les dépenses d’environ 10%. Les détenteurs du pouvoir local ne sont pas non plus épargnés. Pour la rémunération de ces derniers, selon ce qu’a indiqué le Premier ministre ces derniers jours, seul 20% des ressources du pouvoir local devront źtre utilisées, ce qui, par conséquent, provoquera également des coupes dans le personnel des administrations locales.

« L’Albanie est le seul pays d’Europe qui a été épargné par la crise », a pourtant répété Sali Berisha lors d’une conférence de presse le 26 aoūt dernier. Il a suggéré ą l’Insat de recalculer le PIB et de corriger en positif les données sur la croissance économique qui, selon lui, s’élčve ą 1,8%. Par conséquent, il ne prévoit aucun plan d’urgence, mais plutōt de nouveaux investissements publics...

 
 
 
 
 
http://balkans.courriers.info:80/article13658.html
Shekulli

Autoroute Albanie-Kosovo : le tunnel de Kalimash est (définitivement ?) fermé

Traduit par Mandi Gueguen
Sur la Toile :
Publié dans la presse : 18 septembre 2009
Mise en ligne : lundi 21 septembre 2009
 
Inauguré en grande pompe par les Premiers ministres d’Albanie et du Kosovo, Sali Berisha et Hashim Thaēi, le Tunnel de Kalimash, centre névralgique du segment autoroutier Durrės-Kukės est fermé ą parti de ce lundi pour un délai non précisé. De graves problčmes de sécurité sont apparus, une nouvelle route pourrait contourner le mont Thirre.
Selon les spécialistes, l’ouvrage présenterait de sérieux problčmes que la société de construction n’avait pas prévus, et ils recommandent la fermeture pour des raisons de sécurité. Une nouvelle route sera ouverte qui contournera la mont Thirre. Le projet initial de l’autoroute, qui a déją coūté des centaines de milliers d’euros, serait donc totalement modifié.

Le ministčre des Transports a démenti cette perspective, tout en annonēant qu’ą partir du « lundi 21 septembre 2009, le tunnel ne sera pas fonctionnel pour cause de travaux. Le segment se trouve dans une phase intensive de renforcements massifs de la structure rocheuse, qui appelle ą optimiser les processus d’ingénierie ». Des sources confidentielles affirment qu’une réunion a été organisée entre les représentants de la société en charge des travaux, le consortium américano-turc Bechtel-Enka, et le ministčre des Transports, oł l’on a évoqué tous les risques que représente le tunnel dans son état actuel ainsi que les alternatives pour un nouveau parcours.

Plusieurs effondrements se sont déją été produits depuis l’ouverture du tunnel de Kalimash inauguré de toute urgence le 31 mai 2009, pendant la campagne électorale en vue des élections du 28 juin. Depuis ce jour, le tunnel a été fermé ą plusieurs reprises pour travaux.

L’opposition de gauche reconnaīt l’importance de ce projet majeur, mais elle n’hésite pas ą accuser le gouvernement de corruption dans l’appel d’offre lancé pour le segment Rreshen-Kalimash. Selon elle, « l’argent des Albanais a été volé au nom du patriotisme ».

 

 

http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=65591 Gazeta Shqiptare
 
 
Balli: Kush feston Pezėn, tė pranojė krimet e PPSH
» Dėrguar mė: 17/09/2009 - 12:33
 
Kryetari i Partisė Balli Kombėtar Demokrat, Artur Roshi, deklaron nė njė intervistė se, Konferenca e Pezės ėshtė pjesė e trashėgimisė sė Partisė Komuniste Shqiptare. Sipas tij, ata qė e festojnė ende njė konferencė ku morėn pjesė dhe themeluesit e PKSH-sė, Mugosha dhe Popoviēi, atėherė duhet ta pranojnė gjithė trashėgiminė kriminale tė kėsaj partie. Roshi kėrkoi qė historia e Shqipėrisė tė shkruhet pa ideologjizma, nė mėnyrė qė shoqėria shqiptare tė paktėn t’i afrohet sė vėrtetės.
Zoti Roshi, sot festohet 67-vjetori i Konferencės sė Pezės, ēfarė ndjesie ju shkaktojnė kėto festime?
Keqardhje, qė edhe pas 20 vjetėsh demokraci njė pjesė e shoqėrisė shqiptare refuzon tė ndahet me diktaturėn komuniste. Konferenca e Pezės ėshtė njė referencė historike e komunizmit, e organizuar me udhėzime nga Kominterni pėr tė pėrfshirė sa mė shumė forca nė front, qė kėshtu tė dėmtohej mė shumė armiku dhe tė fitonte Rusia. Nė kėtė konferencė kanė marrė pjesė edhe themeluesit e Partisė Komuniste shqiptare, Dushan Mugosha dhe Miladin Popoviēi. Tashmė dihet qė komunizmi ishte njė regjim shkatėrrimtar pėr Shqipėrinė dhe ai u organizua e u drejtua nga jugosllavėt.
Ju si parti a keni vetėm qėndrim politik pėr kėtė ngjarje, qė edhe nė librat e shkollės konsiderohet si e rėndėsishme, apo keni dhe kėndvėshtrimin tuaj historik?
Partia e Ballit Kombėtar Demokrat dėshiron qė historia tė shkruhet e zhveshur nga ideologjizmat e ēdo forme. Ne duam qė brezat e rinj nė Shqipėri tė mėsojnė tė vėrtetėn, ose t’i afrohen asaj sa mė shumė tė jetė e mundshme. Pėr ne, ajo qė quhet Luftė Nacionalēlirimtare deri nė gusht 1943, ishte luftė me qėllime internacionale, pra nė ndihmė tė Rusisė, dhe me ardhjen e gjermanėve nuk pati mė luftė kundėr pushtuesit (pėrjashto disa raste nė fillim tė vjeshtės ‘43), por luftė civile e cila u iniciua nga komunistėt. Historiani Uran Butka ka bėrė njė punė cilėsore pėr sqarimin e kėsaj periudhe historike me librin e tij: “Lufta civile nė Shqipėri”. Leximi i tij pėrmbys shumė mite tė rreme tė historiografisė komuniste.
A mendoni edhe ju se e majta, me pa tė drejtė ka ‘pėrvetėsuar’ njė pėrvjetor qė mund t’ju takonte pikėsėpari juve si pėrfaqėsues tė Ballit Kombėtar dhe pse ndodh kjo?
Komunikimi i shoqėrisė me historinė e tyre nuk ėshtė ēėshtje “pronėsie”. Nėse tė majtėt duan ta festojnė, le ta festojnė, vetėm mos ta trajtojnė si ngjarje tė ēmuar nė historinė e Shqipėrisė. Ata, gjithashtu duhet tė deklarohen se janė trashėgimtarė tė vlerave historike tė Partisė Komuniste: luftės civile, gjyqeve politike, krijimit tė kampeve tė internimit, vrasjes sė elitės kombėtare, ndalimit tė literaturės me karakter kombėtar, luftės sė klasave, e kėshtu me radhė.
Nėse biem dakord qė diktatura ishte njė regjim kriminal ose shkatėrrues pėr interesat e kombit, atėherė atė nuk e ndėrtuan fantazma, po njerėz konkretė qė bėnin pjesė nė PKSH. Sipas logjikės sė tė majtės sė sotme, i bie qė edhe gjermanėt duhet tė festojnė ngjarjet e fillimit tė pushtetit tė Hitlerit, kur ai nuk ishte kthyer ende nė njė pushtues dhe vrasės nė masė.
Ēfarė ka nevojė tė thuhet sėrish pėr kėtė luftė, nė mėnyrė qė shoqėria shqiptare tė sqarohet njėherė e mirė pėr kėtė konferencė?
Partia e Ballit Kombėtar Demokrat ėshtė e mendimit se ka nevojė tė thuhet e vėrteta: qė komunistėt e shfrytėzuan luftėn pėr pushtet sipas direktivave tė jugosllavėve, tė cilėt gjithmonė kanė qenė tė interesuar tė kenė ndikim nė qeveritė e Tiranės. Dihet, Marrėveshja e Mukjes ėshtė prishur pėr shkak tė Kosovės. Jugosllavėt pranė PKSH-sė, tė pranishėm edhe nė Pezė, nuk pranuan qė ajo t’i bashkohej Shqipėrisė siē donin nacionalistėt. Vetė Myslim Peza ka thėnė: “Kosovėn e ka bashkuar me Shqipėrinė pushtuesi fashist, ndaj ne s’duhet ta kėrkojmė Kosovėn”. Shikoni tani pas kaq dekadash, Kosova ėshtė e pavarur. Kjo ėshtė njė fazė e ndėrmjetme derisa tė realizohet bashkimi pėr tė cilin luftuan nacionalistėt. Shqiptarėt duhet tė pranojnė dhe tė njohin luftėn civile. Duhet tė dinė qė komunistėt shqiptarė drejtoheshin nga jugosllavėt, dhe kėta kishin interesa antishqiptare. Duhen tė dinė se ēifutėt nė Shqipėri i mbrojtėn qeveritė “kuinslinge”. Duhet tė dinė se komunizmi nuk i kurseu as ēifutėt nga burgjet. Me pak fjalė, duhet tė dinė se e ashtuquajtura Luftė Nacionalēlirimtare ėshtė njė mit i gėnjeshtėr,t i ngritur nga ata qė s’kishin asgjė pėr t’i ofruar historisė sė Shqipėrisė. Pas gjashtė dekadash, po, tani kanė: njė vepėr tė turpshme, nė mos kriminale.
A keni qenė ndonjėherė tė ftuar nė pėrvjetorėt e kėsaj konference dhe a keni marrė pjesė nė tė?
Asnjėherė.
Cili mendoni ju se do tė kishte qenė qėndrimi i liderėve historikė tė Ballit Kombėtar lidhur me festimet apo pėrkujtimet e kėsaj date sot nga e majta?
Ata e refuzuan komunizmin kur ky ende nuk kishte ardhur nė pushtet dhe nuk i kishte shkaktuar Shqipėrisė kaq shumė vuajtje. Mendimi i tyre ka qenė konstant kundėr komunizmit. Nėse ata do tė kishin ardhur nė pushtet pas luftės, Shqipėria do tė kishte pasur njė tė ardhme kapitaliste, perėndimore dhe komunizmi do tė ishte njė koncept i turpshėm pėr t’u identifikuar me tė, ashtu siē ėshtė nė Amerikė e Angli. Diēka e pėrafėrt me fjalėn nazist nė Gjermani.

 

 

http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=65309
 
Shehi: Qeveria e re? Ka heq Lenėn, ka vendos Prenėn
» Dėrguar mė: 12/09/2009 - 14:10

Kryetari i LZHK-sė, Dashamir Shehi, shprehet se qeveria e re e Berishės, nė fakt mbetet e vjetėr. Sipas tij, po bėhet traditė vendosja e ministrave tė qeverive socialiste nė qeveritė e djathta, dhe pėr kėtė askush nuk shqetėsohet, madje po konsiderohet si progres. Nė kabinetin e ri ai vlerėson Rulin dhe Boden, si ministra punėtorė, por pjesa tjetėr pėr tė ėshtė vetėm fasadė. Shehi nuk e cilėson si vlerė bojkotin e socialistėve. Ai thekson se LZHK-ja do tė bashkėpunojė me socialistėt vetėm sa i takon reformės zgjedhore dhe jo aksioneve tė tjera politike. Shehi mendon se mė tė dėmtuarit nė zgjedhjet e 28 qershorit janė partitė e vogla, dhe jo Partia Socialiste. Tė njėjtin hap do tė ndjekin dhe aleatėt e tjerė tė LZHK-sė, pjesė e ‘Polit tė Lirisė’, si PDK-ja, e cila tashmė e ka shpallur kėtė bashkėpunim dhe ka filluar negociatat e para me PS-nė.
Zoti Shehi, si e komentoni kabinetin e ri qeveritar, kur dihet se me njė pjesė tė tyre ju keni qenė bashkėpunėtor nė qeverisje apo dhe nė PD vite mė parė?
Nuk mendoj se ka ndonjė gjė tė re. Nė fakt, ēfarėdo e re qė tė propozojė Berisha, sėrish e vjetėr do tė mbetet. Nuk shoh ndonjė ndryshim tė madh. Janė shumė pak njerėz qė punojnė nė kėtė kabinet tė ri. Nė kėtė kuadėr mund tė them se vetėm dy apo tre ministra, si Bode dhe Ruli, qė janė tė zotė tė prodhojnė diēka nė kėtė qeverisje. Por, tė tjerėt, ka heqė Lenėn, ka vendosė Prenėn.
Si ju duket qė nė qeverisje janė rikthyer disa figura tė hershme tė PD-sė?
I ka pasur nėpunės, i bėn ministra, kjo tregon se do tė vazhdojė tė ushtrojė autoritetin e vet duke i konsideruar sėrish si nėpunės. Ka vėnė ministra disa qė kanė qenė nė qeverisjet socialiste, por mendoj se nuk ka seriozitet njė gjė e tillė. E pikėrisht kjo lloj loje nė politikė po konsiderohet si qytetari, po quhet madje dhe progres. Moralisht kėto lloj pėrzgjedhjesh qė ka bėrė ai nė qeverisje, dekurajojnė popullin, e zhvlerėsojnė moralin e qytetarėve.
Zoti Shehi, socialistėt kanė shpallur bojkotin, ndėrkohė qė ju ėshtė ofruar bashkėpunim pėr aksion tė pėrbashkėt politik...?
Edhe me bojkotin po luhet, nuk ėshtė mė njė element kėrcėnimi pėr maxhorancėn, po kthehet nė njė mode qė ndiqet njė apo dy muaj. Por, ne bashkohemi me socialistėt nėse ka ndonjė lėvizje pėr reformėn zgjedhore, pasi na intereson njė gjė e tillė. Jemi tė gatshėm tė bėjmė propozimet tona pėr Kodin Zgjedhor. Sa i takon aksioneve tė tjera politike, nuk e shohim tė arsyeshme tė bashkohemi, pasi mendoj se mė tė dėmtuarit nė zgjedhjet e fundit ishim ne partitė e vogla, dhe jo Partia Socialiste.
 
 
 
http://www.gazeta55.net/index.php?kat=politike&artikulli=8319
 

Sarcozy uron kryeministrin Berisha pėr fitoren e 28 qershorit dhe i premton miratimin e shpejtė tė kandidaturės sė Shqipėrisė nė Bruksel

12-09-2009 / Gazeta 55Sarcozy uron kryeministrin Berisha pėr fitoren e 28 qershorit dhe i premton miratimin e shpejtė tė kandidaturės sė Shqipėrisė nė Bruksel

 

“Franca do tė bėjė ēmos qė tė transmetojė shpejt nė Komisionin Europian kandidaturėn e vendit tėnd”- kėshtu i shkruan nė njė mesazh urimi Presidenti i Francės, zoti Nikola Sarkozi  Kryeministrit tė Shqipėrisė, zotit Sali Berisha me rastin e riemėrimit tė tij si Kryeministėr i Republikės sė Shqipėrisė.

Nė kėtė mesazh thuhet: “Nė emrin tim personal dhe nė emėr tė Francės ju dėrgoj Ju urimet e pėrzemėrta dhe tė sinqerta me rastin e emėrimit Tuaj nė krye tė qeverisė sė Republikės sė Shqipėrisė. Pėrparimet e konstatuara nė zhvillimin e zgjedhjeve legjislative pėrfaqėsojnė njė fitore tė demokracisė. Unė vlerėsoj shumė madhėsinė e pėrparimit tė realizuar nga Shqipėria nė rrugėn e afrimit tė saj europian dhe ju inkurajoj Ju tė vazhdoni me reformat e ndėrmarra. Franca do t’ju japė Ju tė gjithė mbėshtetjen e saj. Ajo thekson vullnetin pėr tė vepruar nė kėtė drejtim dhe pėr tė mbėshtetur transmetimin e shpejtė tė kandidaturės sė vendit tuaj nė Komisionin Europian.

Isha shumė i lumtur qė Ju takova Ju nė 24 prillin qė kaloi dhe pėr t’ju shprehur ju pėrkushtimin tim personal pėr forcimin e marrdhėnieve mes dy vendeve tona. Unė dėshiroj qė bashkėrisht ne tė punojmė pėr thellimin e tyre, nė veēanti nė fushėn ekonomike.

Ju lutem pranoni, Zoti Kryeministėr, sigurimet e konsideratės time mė tė lartė.

Pėrzemėrsisht, Nikola Sarkozi”.

 
 
 
http://www.balkanweb.com/sitev4/lajme.php?id=42149   12/09/2009
 

Sarkozi e Ahmeti i BDI mesazhe urimi Berishės

 

Presidenti francez Sarkozi ka siguruar kreun e qeverisė Berisha se Franca do tė mbėshtesė Shqipėrinė nė rrugėn e saj pėr anėtarėsim nė BE. Nga Shkupi Ahmeti i BDI-sė: Shqipėria pėrpara drejt familjes europiane.

 

Presidenti i Francės Nikola Sarkozi ka uruar kryeministrin Sali Berisha pėr emėrimin nė krye tė qeverisė shqiptare. Nėpėrmjet njė letre urimi, - thuhet nė njoftimin pėr shtyp tė kryeministrisė- Sarkozi, vlereson zgjedhjet e 28-qershorit si pėrparimtare dhe fitore tė demokracisė.

 

"Pėrparimet e konstatuara nė zhvillimin e zgjedhjeve legjislative pėrfaqėsojnė njė fitore tė demokracisė. Unė vlerėsoj shumė madhėsinė e pėrparimit tė realizuar nga Shqipėria nė rrugėn e afrimit tė saj europian dhe ju inkurajoj ju tė vazhdoni me reformat e ndėrmarra".- thuhet nė letrėn e presidentit francez, sipas kryeministrisė.

 

Sarkozi ka siguruar mė tej kreun e qeverisė Berisha se Franca do tė mbėshtesė Shqipėrinė nė rrugėn e saj pėr anėtarėsim nė BE.

 

"Franca do tė bėjė ēmos qė tė transmetojė shpejt nė Komisionin Europian kandidaturėn e vendit tėnd" -vazhdon urimi i presidentit Sarkozi.

 

Urime pėr kreun e qeverisė shqiptare edhe nga Kryetari i Bashkimit Demokratik pėr Integrim, Ali Ahmeti.

 

"Ndėrtimi i institucioneve tė qėndrueshme dhe funksionale ėshtė ndjenja mė e lartė e pėrgjegjėsisė dhe pėrgjegjshmėrisė. Formimi i qeverisė sė re tė Shqipėrisė dhe pėrkushtimi pėr ta ēuar shtetin shqiptar drejt integrimeve euroatlantike sot ėshtė akti mė i lartė i patriotizmit dhe mesazhi mė i mirė si pėr ēdo qytetar, ashtu edhe pėr miqtė e shumtė qė ka populli ynė", thuhet nė telegramin e Ahmetit.
 
 
 
http://www.gazetastart.com/lajm.php?kategoria=Aktualitet&nr=4816    2009-09-12 15:03
 
Ahmeti pėrgėzon Berishėn pėr qeverinė e re
 
Tetovė - Kryetari i Bashkimit Demokratik pėr Integrim, Ali Ahmeti, pėrmes njė telegran urimi, pėrgėzoi kryeministrin shqiptar, Sali Berisha pėr formimin e qeverisė.
"Ndėrtimi i institucioneve tė qėndrueshme dhe funksionale ėshtė ndjenja mė e lartė e pėrgjegjėsisė dhe pėrgjegjshmėrisė. Formimi i qeverisė sė re tė Shqipėrisė dhe pėrkushtimi pėr ta ēuar shtetin shqiptar drejt integrimeve euroatlantike sot ėshtė akti mė i lartė i patriotizmit dhe mesazhi mė i mirė si pėr ēdo qytetar, ashtu edhe pėr miqtė e shumtė qė ka populli ynė", thuhet nė telegramin e Ahmetit.

"Duke ju uruar suksese dhe realizim tė platformės evropiane tė qeverisė suaj, mė lejoni qė nė emėr tė anėtarėve tė Bashkimit Demokratik pėr Integrim (BDI) gjithė anėtarėve tė kabinetit tuaj qeveritar t’u dėshirojmė dhe urojmė realizim tė projektit tė madh tė integrimeve si brenda rajonit tonė, ashtu edhe nė familjen e madhe tė Evropės sė bashkuar", theksohet nė tė.

''Shqipėria dhe populli shqiptar e meritojnė kėtė. Unė jam i bindur se ju keni guximin, keni dijen dhe keni pėrcaktimin e paluhatshėm qė kėtė ta bėni realitet'', pėrfundon telegrami qė kryetari i Bashkimit Demokratik pėr Integrim, Ali Ahmeti i ka dėrguar kryeministrit, Sali Berisha.

          
 
 
http://www.gazeta55.net/index.php?kat=politike&artikulli=8314
 

Kryeparlamentarja Topalli merr mesazhe urimi pėr rizgjedhjen e saj nė krye tė kuvendit shqiptar

12-09-2009 / Gazeta 55Kryeparlamentarja Topalli merr mesazhe urimi pėr rizgjedhjen e saj nė krye tė kuvendit shqiptar

Kryetarja e Kuvendit tė Shqipėrisė, Jozefina Topalli ka marrė mesazhe tė shumta urimi pėr rizgjedhjen e saj nė krye tė Kuvendit, nga Kryetarė tė parlamenteve europianė e botėrorė. Sipas zyrės sė shtypit pranė Kuvendit, Kryetarja Topalli ka marrė urime nga Kryetari i Parlamentit tė Kroacisė, Luka Bebiē, Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi, homologu maqedonas, Trajko Veljanoski dhe homologė tė tjerė. Nė letrėn dėrguar Kryetares sė Kuvendit, zoti Bebiē vlerėson se "rizgjedhja juaj si Kryetare e Kuvendit tė Shqipėrisė na jep mundėsinė pėr tė vijuar bashkėpunimin ndėrparlamentar, pjesė thelbėsore e tė gjithė bashkėpunimit mes dy vendeve". Kryetari i Kuvendit tė Kosovės, Jakup Krasniqi duke vlerėsuar marrėdhėniet e shkėlqyera midis dy vendeve dhe parlamenteve tona, shpreh bindjen se "ato do tė thellohen dhe zgjerohen nė vazhdimėsi. Shfrytėzoj kėtė rast pėr t’ju shprehur mirėnjohjen tonė tė thellė pėr tė gjithė ndihmėn qė Shqipėria dhe institucionet e saj shtetėrore kanė dhėnė pėr Kosovėn nė kėto vite vendimtare tė historisė sė saj", tha ai. Ndėrsa, Kryetari i Parlamentit tė Maqedonisė, Veljanoski shpreh bindjen se "gjatė 4 viteve tė ardhshme do tė thellohet bashkėpunimi mes dy vendeve, i cili padyshim do tė ketė njė rėndėsi shumė tė madhe pėr forcimin e tė gjitha marrėdhėnieve miqėsore mes vendeve tona, nė rrugėn e pėrbashkėt europiane".

                                                                                 

 

http://www.gazetastart.com/lajm.php?kategoria=Aktualitet&nr=4668 2009-09-10 10:46
 
Qeveria e re, sot emrat tek presidenti Topi
 
Tiranė – 15 ministrat e emėruar nga kryeministri Sali Berisha do tė dėrgohen sot pranė Presidentit tė Republikės Bamir Topi pėr t’u dekretuar.
Pasi merr listėn e emrave tė ministrave, kreu i shteti ka njė javė kohė nė dispozicion pėr tė vendosur pėr dekretimin e tyre. Pėrgjithėsisht, presidenti i dekreton brenda pak ditėsh, duke mos pritur afatin qė ia lejon Kushtetuta e vendit.

Kryeministri i emėruar sipas nenit 96, nenit 104 ose 105, i paraqet pėr miratim Kuvendit, brenda 10 ditėve, programin politik tė Kėshillit tė Ministrave, sė bashku me pėrbėrjen e tij. Nė rast se gjatė shqyrtimit nuk do tė ketė surpriza dhe nė rast se kreu i shtetit nuk do tė konsumojė tė gjithė kohėn qė ka nė dispozicion pėr tė firmosur dekretet pėrkatėse, atėherė pritet qė gjatė seancės sė ditės sė hėnė, kabineti i ri, sė bashku me programin politik, t'i paraqitet pėr miratim Kuvendit.

Berisha publikoi emrat e qeverisė sė re mbrėmjen e shkuar, ku spikasin ndryshime tė thella nė kabinet, apo ndryshim pozicionesh tė disa ministrave.

Zv. Kryeministėr dhe ministėr i Jashtėm
Ilir Meta
Ministėr i Drejtėsisė
Bujar Nishani
Ministėr i Financave
Ridvan Bode
Ministėr i Brendshėm
Lulzim Basha
Ministėr i Bujqėsisė
Genc Ruli
Ministėr i Mbrojtjes
Arben Imami
Minister i Transporteve
Sokol Olldashi
Minister i Arsimit
Myqerem Tafaj
Minister i Punes
Spiro Ksera
Ministėr i Kulturės
Ferdinand Xhaferri
Ministėr i Mjedisit
Fatmir Mediu
Ministėr i Shėndetėsisė
Petrit Vasili
Ministėr i Ekonomisė
Dritan Prifti
Ministėr Shteti
Genc Pollo
Ministre Integrimi
Majlinda Bregu

 
 
http://www.shekulli.com.al/2009/09/10/pritet-dalja-e-berishes-per-qeverine-e-re-zbulohen-disa-nga-emrat.html
 

Qeveria 'Berisha 2', emrat sot tek Presidenti Topi pėr dekretim

Shekulli Online | 10/09/2009 |

TIRANE- Kreu i sapomandatuar i qeverisė sė re, Sali Berisha, nuk ka ndėrmend tė humbasė kohė dhe pritet qė sot t'i dėrgojė pėr dekretim Presidentit tė Republikės kabinetin e ri qeveritar, tė cilin e shpalli dje nė mbrėmje. Njė fakt tė tillė e ka bėrė tė ditur vetė shefi i mazhorancės gjatė prezantimit tė ministrave tė tij tė rinj, duke deklaruar se gjatė ditės sė sotme do t'i paraqiste kreut tė shtetit propozimet zyrtare pėr secilin post ministror. Ndėrkohė qė vetė kreu i shtetit ka plot njė javė kohė pėr tė shqyrtuar propozimet e bėra nga kreu i qeverisė pėr secilin post ministror. Nuk dihet sesi do tė veprojė kreu i shtetit pėr rastin e propozimet e Berishės pėr tė emėruar nė postin e ministrit tė Mjedisit, Fatmir Mediun dhe nė atė tė Ministrisė sė Brendshme, Lulzim Basha, tė cilėt janė nė gjykim pėr akuzat e ngritura nga prokuroria pėr korrupsion dhe shpėrdorim tė detyrės. Kryeministri i emėruar sipas nenit 96, nenit 104 ose 105, i paraqet pėr miratim Kuvendit, brenda 10 ditėve, programin politik tė Kėshillit tė Ministrave, sė bashku me pėrbėrjen e tij. Nė rast se gjatė shqyrtimit nuk do tė ketė surpriza dhe nė rast se kreu i shtetit nuk do tė konsumojė tė gjithė kohėn qė ka nė dispozicion pėr tė firmosur dekretet pėrkatėse, atėherė pritet qė gjatė seancės sė ditės sė hėnė, kabineti i ri, sė bashku me programin politik, t'i paraqitet pėr miratim Kuvendit.

 

Berisha: 16 ministrat e qeverisė sime

TIRANĖ- Qeveria 'Berisha 2' do tė ketė 16 portofole, ku ėshtė shtuar ministri i Shtetit qė ka funksionuar edhe vite mė parė, kur vendi drejtohej nga qeveria 'Nano'. Kryeministri Sali Berisha ka prezantuar kabinetin e ri, disa orė pasi ai u dekretua nga Presidenti Topi si kryeministėr i vendit. Qeveria e re, 8 ministra mbeten jashtė

Kabineti i ri qeveritar, i pagėzuar me emrin "Qeveria e Integrimit", do tė ketė njė "fytyrė" 50 pėr qind tė re nė krahasim me paraadhėsen e saj. Kreu i mazhorancės Sali Berisha ka mundur tė realizojė, jo pa vėshtirėsi, njė reformė tė thellė nė pėrbėrjen e qeverisė sė tij tė re. Kėshtu, 8 nga ministrat me tė cilėt ai bashkėpunoi deri para njė jave, nuk do tė jenė mė pjesė e ekzekutivit tė ri, pasi janė zėvendėsuar nė tė shumtėn e rasteve ose nga emra tė rin, ose nga kolegėt e tyre qė mė parė mbanin poste tė tjera ministrore. Karrigen e ministrit do tė duhet ta lėrė ministri i Drejtėsisė, Enkeljd Alibeaj, i cili u bė pjesė e qeverisė gati njė vit e gjysmė mė parė, kur zėvendėsoi nė kėtė post Ilir Rusmajlin. Alibeaj duhet t'ia lėshojė postin e tij Bujar Nishanit, i cili nė kabinetin e tanishėm mban postin e ministrit tė Brendshėm. Njė tjetėr figurė qendrore e PD-sė qė do tė ikė nga qeveria ėshtė edhe Jemin Gjana, i cili nė katėr vitet e shkuara ka drejtuar sektorin e Bujqėsisė. Gjana duhet t'ia dorėzojė kėtė post ministror Genc Rulit, i cili nga ana e tij ėshtė detyruar tė lėrė postin e ministrit tė Ekonomisė. Gjithashtu, pėr herė tė parė nga qeveria del edhe Gazmend Oketa, largimi i tė cilit ishte paralajmėruar kohė mė parė kur Berisha shpalli listat e kandidatėve dhe ai e pa veten nė pozicion jo shumė komod nė listėn e Qarkut tė Durrėsit. Oketa do t'ia lėrė portofolin e ministrit tė Mbrojtjes ish-aleancistit, Arben Imami. "Thatė" ka mbetur nga rikompozimi i qeverisė edhe Fatos Beja, i cili nuk do tė jetė mė pjesė e kabinetit qeveritar, duke e lėnė nė kėtė mėnyrė karrigen e ministrit tė Arsimit pėr ish-kėshilltarin e Berishės, Myqerem Tafajn. Qeverinė do ta lėnė edhe dy ministrat mė tė rinj tė qeverisė shkuar, Viktor Gumi dhe Ardian Turku, tė cilėt mbajnė respektivisht postet e ministrit tė Punės dhe atė tė Kulturės. Gumi do duhet t'ia lėrė vendin minoritarit Spiro Ksera, ndėrsa Turku Ferdinant Xhaferit. Nė kabinetin e ri nuk do tė jetė mė pjesė as ministrja aktuale e Shėndetėsisė, Anila Godo, e cila vetėm njė vit mė parė zuri vendin e Nard Ndokės, pėr t'ia lėnė tashmė atė Petrit Vasilit tė LSI-sė. Ndėrkohė qė pėr herė tė parė pas 12 vjetėsh nė qeveri nuk do tė jetė Lufter Xhuveli, kreu i Partisė Agrare, i cili nė katėrvjeēarin e shkuar mbajti postin e ministrit tė Mjedisit. Vendin e tij nė qeveri do e zėrė Fatmir Mediu, i cili rihyn nė ekzekutiv pas njė viti e gjysmė.

Berisha i ėshtė pėrgjigjur interesit tė gazetareve lidhur me problemin e z. Mediut, qė ėshtė person nėn gjykim dhe pėrfshihet nė qeveri. SIpas Berishės kjo qeveri s'do kete imunitet dhe gjykata do jetė e lirė tė veproje ndaj atyre qė kanė bėrė shkelje. Ai tha se emri i Mediut iu propozua nga republikanėt dhe se thjesht zbatoi marrėveshjen pėr pėrfaqėsimin e aleateve nė qeveri. Ndersa per mosperfaqesimin e le partise se cameve berisha tha se "PDI do pėrfshihet nė qeverisje, por jo nė qeveri". Sipas tij ka edhe poste tė tjera drejtuese dhe jo vetėm Minister, sepse ndarja bėhet nė bazė tė votave qė partitė e koalicionit kanė marrė nė zgjedhje.


Ndėr emrat e rinj Berisha ka afruar bashkėpunetoret e tij. Ministri i i ri i Arsimit, Myqerem Tafaj, ishte kėshilltar i Kryeministrit pėr arsimin dhe u bė deputet i qarkut tė Tiranės.

Arben Imami, shef i Kabinetit nė qeverisė 'Berisha 1' si dhe doli deputet i PD nė qarkun e Tiranės. Tani bėhet minister i Mbrojtjes.

Ferdinand Xhaferri, kryesoi listen e kandidateve tė djathte ne qarkun e Durresit. Ai u rikthye nė PD, pas nje largimi disa vjeēar tek partia e Pollos qė tashme ėshtė shkrire.

Spiro Ksera, qė merr Ministrinė e Punės, u cilėsua nga vete Berisha si njė nga bashkėpunėtoret e tij mė tė vjetėr. Ai u nda nga PBDNJ kur kjo e fundit doli nė koalicion me PS.

Ministrat e kabinetit 'Berisha 2'


Zv. Kryeministėr dhe ministėr i Jashtėm

Ilir Meta

Ministėr i Drejtėsisė

Bujar Nishani

Ministėr i Financave

Ridvan Bode

Ministėr i Brendshėm

Lulzim Basha

Ministėr i Bujqėsisė

Genc Ruli

Ministėr i Mbrojtjes

Arben Imami

Minister i Transporteve

Sokol Olldashi

Minister i Arsimit

Myqerem Tafaj

Minister i Punes

Spiro Ksera

Ministėr i Kulturės

Ferdinand Xhaferri

Ministėr i Mjedisit

Fatmir Mediu

Ministėr i Shėndetėsisė

Petrit Vasili

Ministėr i Ekonomisė

Dritan Prifti

 

Ministėr Shteti

Genc Pollo

Ministre Integrimi

Majlinda Bregu

 

 

 

http://www.gazeta55.net/index.php?kat=politike&artikulli=8263

Gati tė nisė nga puna qeveria “Berisha 2” - Drejtėsia, Diplomacia dhe Ministria e Brendshme shpallen nga kryeministri si dikasteret prioritare

10-09-2009 / Leonard Quku Gati tė nisė nga puna qeveria “Berisha 2” - Drejtėsia, Diplomacia dhe Ministria e Brendshme shpallen nga kryeministri si dikasteret prioritare

 

 

Lulzim Basha merr dikasterin e Ministrisė sė Brendshme, Bujar Nishani atė tė Drejtėsisė, Arben Imami atė tė Mbrojtjes, Xhaferri atė tė Turizmit, ndėrkohė qė Genc Ruli emėrohet nė krye tė dikasterit tė Bujqėsisė. Rikonfirmohen Bode, Olldashi dhe Pollo

Publikohen emrat zyrtarė tė qeverisė sė re “Berisha 2”. Pas firmosjes sė dekretit nga Presidenti i Republikės Bamir Topi, lidhur me propozimin e mazhorancės pėr emėrimin e Berishės nė postin e kryeministrit, vetė kryeministri i vendit, pak orė mė pas, publikoi nga kryeministria emrat e kabinetit tė ri qeverisės. Pas konsultimeve tė gjata kohore, kreu i qeverisė Berisha nuk e ka pasur aspak tė lehtė ndarjen e posteve ministrore ndėrmjet deputetėve tė PD-sė dhe partive tė tjera aleate, kjo pėr shkak tė cilėsive dhe nivelit tė lartė profesional dhe intelektual qė mbizotėron nė parlamentin e ri, tė dalė nga zgjedhjet e 28 qershorit.   

Kryeministri Berisha nė bashkėpunim me aleatėt e tij politik, me tė cilėt do tė bashkėqeverisje, si kreu i LSI-sė Ilir Meta dhe atė tė PR-sė Fatmir Mediu, konkretizojnė nė kohė rekord dhe brenda afateve kushtetuese, formacionin mė tė mirė qeverisės qė do tė udhėheqė Shqipėrinė nė rrugėn e integrimit tė plotė nė Bashkimin Evropian. 

Nė daljen e parė publike, pėr qeverinė e re, kryeministri Sali Berisha deklaroi formacionin qeveritar tė pėrbėrė nga 15 ministri, nga tė cilat 3 i pėrkasin LSI-sė, 1 PR-sė dhe tė tjerat partisė fituese tė zgjedhjeve tė 28 qershorit, Partisė Demokratike. Kryeministri Berisha u shpreh se, e pa tė udhės qė pas konstituimit tė parlamentit, tė njihte shqiptarėt me ministrat e kabinetit tė ri qeverisės. 

“Pas zgjedhjeve tė 28 qershorit, nė 5 ditėt e para vendi kishte qeveri, por qė nga ajo periudhė qytetarėt shqiptarė presin emrat e ministrave tė qeverisė sė re. Ėshtė njė proēes kushtetues nė tėrėsi. Pas konstituimit dhe zgjedhjes sė kryetarit tė parlamentit, Presidentit i ėshtė dorėzuar propozimi pėr kryeministrin, ndaj edhe unė jam sot kėtu, pėr t’ju njohur me ministrat qė do i propozohen njė ditė mė vonė presidentit”, u shpreh kryeministri Berisha.

Kėsisoj, Ilir Meta pėrveē postit tė Zėvendėskryeministrit do tė mbajė edhe atė tė ministrit tė Jashtėm. Bujar Nishani do jetė ministri i ri i Drejtėsisė. Ridvan Bode do drejtojė sėrish ministrinė e Financave kurse Lulzim Basha do tė mbajė postin e ministrit tė Brendshėm. Genc Ruli do drejtojė ministrinė e Bujqėsisė dhe Mbrojtjes sė Konsumatorit ndėrsa ministėr i Mbrojtjes emėrohet Arben Imami. Dikasterin e ministrisė sė Transporteve Punėve Publike dhe Telekomunikacionit do ta drejtojė Sokol Olldashi. Ministėr i Arsimit dhe Shkencės ėshtė emėruar Myqerem Tafaj. Ministėr i Punės, Ēėshtjeve Sociale dhe Shanseve tė Barabarta emėrohet Spiro Ksera. Gjithashtu, njė nga deputetėt mė aktivė tė Partisė Demokratike, Ferdinand Xhaferri, do drejtojė ministrinė e Turizmit. Fatmir Mediu do drejtojė ministrinė e Mjedisit. Nga radhėt e LSI-sė, Petrit Vasili do tė jetė ministri i Shėndetėsisė, ndėrsa Dritan Prifti do jetė ministėr i Ekonomisė dhe Privatizimeve. Ndėrkohė qė pranė Kėshillit tė Ministrave do funksionojė njė ministri e Shtetit dhe Marrėdhėnieve me Parlamentin, dhe do drejtohet nga Genc Pollo. Ndėrsa, Majlinda Bregu ėshtė riemėruar ministre e Integrimit.

Ministrat, pritet qė t’i propozohen pėr dekretim gjatė ditės sė sotme Presidentit tė Republikės, Bamir Topi. Kreu i qeverisė Berisha shtoi se nuk e ka pasur aspak tė lehtė nė pėrzgjedhjet pėr postet ministrore. Sipas kryeministrit, kjo erdhi si shkak i personaliteteve tė shumta qė disponon legjislativi i ri. “Theksoj se jam pėrpjekur tė bėj pėrzgjedhjet mė tė mirė, por kur e ke tė vėshtirė pėr shkak tė personaliteteve tė shumta tė kėtij parlamenti, nuk mund tė them se kam arrit tė pėrsosurėn, por kjo qeveri e integrimit do tė japė kontributin e saj pėr njė Shqipėri Evropiane, nė pėrputhje me zotimet tona”, garantoi kreu i qeverisė.

Jeni shprehur pėr pėrfaqim tė grave, por nė kabinetin e ri shohim vetėm njė grua, ministren e Integrimit Majlinda Bregun? 

Ėshtė vetėm njė fillim. Le ta marrim si tė tillė.

Nė adresė tuajėn ėshtė dėrguar njė letėr e disa analistėve, lidhur me pėrfshirjen e Mediut nė qeveri. Si e keni pritur kėtė letėr tė analistėve? 

Unė kam njė marrėveshje me PR-nė, qė do tė qeverisim sė bashku pas zgjedhjeve. Jam shprehur publikisht se unė nuk do tė diktoj, por tė do respektoj vendimet e forumeve tė PR-sė, sepse unė pėr zonjėn Godo kam respektin mė tė palėkundur. Ka bėrė njė punė tė madhe. Pėr mua, kandidatura qė do tė sillej nga PR do tė miratohej. Nuk mund t’i diktoja PR-sė, kandidaturėn. Pėr Fatmir Mediun ka pasur njė akuzė pėr korrupsion, thuhej mė saktė, se ka anashkaluar ushtarakėt, kjo akuzė ra. Ka njė akuzė pėr shpėrdorim detyre. Unė ju garantoj se kjo qeveri do tė respektojė ēdo vendim tė qeverisė. Dua tė jem i qartė se pėr qeverinė dhe mazhorancėn time, imuniteti nuk ekziston. Ky standard i gjithėfuqishėm gjatė kėsaj maxhorance. Mendoj se paragjykimi nuk i shėrben askujt. Njė akuzė e madhe dhe qė ra vetė andej nga u nis, atėherė Mediu ėshtė i hapur, mazhoranca ime ėshtė e hapur. 

Kur e vendosėt kėtė qeveri qė publikuat sot?

Kjo ėshtė qeveri, rezultat i konsultimeve tė gjata 2 mujore. Jam konsultuar me aleatėt e mi, jam konsultuar gjerėsisht. Jo me ata qė janė nė konflikt interesi me konsultimin

Ju theksuat se nuk keni arritur pėrsosmėrinė, kjo ka tė bėjė me ndonjė pakėnaqėsi?

Kam aty 40-50 deputetė qė mund t’i bėja ministra. Rrethanat mė kanė bėrė dhe fakti qė janė vetėm 15 gjithsej, nuk e kam pasur tė arsyeshėm tė lėvizja nga kuadri.

Pse nuk keni ftuar PDI-nė nė qeveri?

Nė qeverisje do tė jetė PDI, nė qeveri ėshtė ēėshtja. Jam i sigurt se PDI do tė pėrfaqėsohet qartėsisht nė qeverisje. Ka edhe shumė poste dhe funksione tė tjera. Dhe unė i garantoj se secili nga aleatėt do tė marrė qartėsisht mė tepėr sesa proporcioni.

Kur do tė jetė heqja e vizave pėr shqiptarėt dhe mbi ē’kritere i vlerėsuat Ilir Metėn dhe Lulzim Bashėn nė kėto poste vendimtare?

Ilir Meta e ka drejtuar edhe mė parė atė post. Do tė jetė njė promotor i fuqishėm nė procesin e integrimit tė vendit. Objektiv madhor kemi integrimin e Shqipėrisė. Nėse nuk ka funksionuar asnjė ujdi nė tė shkuarėn mes Berishės dhe Metės, kėtė nuk e them dot me 100 pėr qind midis Ilir Metės dhe Lulzim Bashės, pra cinizmi i tyre ėshtė shumė premtues, qė ata kėtė proces tė rėndėsishėm ta nxjerrin nė krye me sukses. Ministria e Jashtme, e Brendshme dhe e Drejtėsisė, janė tre dikasteret vendimtare, pėr integrimin e vendit. Do te kenė mbėshtetjen e plotė tė kryeministrit. Kam deklaruar nė fushatė dhe kam premtuar se vizat do tė hiqen gjatė vitit tė parė tė mandatit tė dytė dhe do i pėrmbahem kėtij premtimi. 

Cilat do tė jenė reformat kyēe, nė tė cilat do tė bazohet puna e kabinetit tė ri qeveritar?

Reformat e para, lufta kundėr korrupsionit dhe shėndetėsia. Kemi bėrė gati ligjin me tė cilin i japim fund njė trashėgimie publike me veturat. Me kėtė ligj, ne vendosim njėrin prej standardeve mė tė mira nė Evropė. Ligji jo vetėm kursen sė paku 30 milionė $, por vendos njė normė morale tani e tutje. Zyrtarėt do tė kenė njė bonos tė plotė dhe tė ndershėm pėr transportin, por nuk do tė kenė veturat zyrtare, pėrjashto drejtuesit e institucioneve kushtetuese tė vendit. Kursimi do tė jetė sė paku 30 milionė dollarė. Reforma kundėr korrupsionit ėshtė e lidhur ngushtė me luftėn kundėr informalitetit. Informaliteti ėshtė njė armik i kushteve tė tregut. Shumė shpejt do tė kalohet nė vlerėsim tė bilanceve. Drejtim tjetėr thelbėsor do tė jetė shėndetėsia. Reforma nė shėndetėsi do tė jetė njė nga reformat mė jetike nė vend. Mbetem gjithmonė pėr pėrballje shumėplanėshe. 

 

 

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=70697

Topalli rizgjidhet nė krye tė Kuvendit

Merr 74 vota "pro" tė mazhorancės dhe vetėm njė "kundėr" tė Dules

 

Me 74 vota "pro" dhe njė "kundėr", Parlamenti ka zgjedhur dje pėr herė tė dytė Jozefina Topallin si Kryetare tė Kuvendit tė Shqipėrisė. Vota kundėr duket se ka qenė ajo e kryetarit tė PBDNJ-sė, Vangjel Dule, i vetmi deputet opozitar qė ka qenė nė sallėn e Kuvendit. Nėnkryetarja e PD-sė dhe deputetja e Shkodrės ėshtė propozuar pėr postin e Kryetares sė Kuvendit nga deputeti i PD-sė, Astrit Patozi, i cili ka depozituar nė sekretariatin e pėrkohshėm tė Kuvendit listėn me 60 firmat e deputetėve qė mbėshtesin Topallin si Kryetare Kuvendi. Nė kėtė listė kanė firmosur edhe deputetėt e LSI-sė, tė cilėt nė katėr vitet e ardhshme do tė bashkėqeverisin me PD-nė. Votimi ėshtė bėrė i fshehtė me kuti. Pas shpalljes sė rezultatit nga sekretariati i votimit, Topalli ka falėnderuar kolegėt deputetė dhe PD-nė pėr besimin e dhėnė sėrish pėr tė drejtuar njė nga institucionet mė tė rėndėsishme tė vendit. Ajo ju ka premtuar kolegeve deputete se bashkė do tė bėjnė ēdo gjė pėr ta shndėrruar kėtė institucion nė lokomotivėn e legjislacionit europian tė Shqipėrisė, duke e bėrė edhe me tė fuqishme diplomacinė parlamentare, avokatinė e interesave tė Shqipėrisė e shqiptarėve, si dhe do tė punojnė pėr tė rritur kontrollin e qeverisjes nė ēdo shtyllė tė kėtij shteti. Gjithashtu, Topalli ka keqardhjen e saj qė opozita nuk ishte nė vendet e saj, pėr tė nderuar votėn e qytetarėve socialistė. Ndaj ajo i ka bėrė ftesė edhe njė herė opozitės tė jetė nė Kuvend, pasi mazhoranca ėshtė e hapur pėr tė bashkėpunuar me ta pėr tė mirė tė Shqipėrisė. Mė tej Topalli ėshtė shprehur se "kam qenė me fat, qė kam drejtuar Parlamentin nė legjislaturėn e kaluar. Bashkė me deputetėt qė janė nė kėtė sallė dhe ata qė nuk janė mė, kemi realizuar njė axhendė tė pabesueshme. Ishin katėr vite plot sfida tė vėshtira, herė-herė me tensione tė forta politike. Por ishte njė legjislaturė e suksesshme nė reforma, nė bashkėpunimin pėr ligjet themeltare, nė ēėshtjet e interesit tė kombit e nė proceset integruese". Duke u ndalur te puna katėrvjeēare, Topalli tha se "ky Parlament nė 4 vitet e ardhshme do tė ketė njė axhendė shumė ambicioze. Do tė bėjė ēdo gjė pėr tė mbėshtetur projektet e mėdha tė kombit". Ajo ka premtuar se gjatė drejtimit tė Kuvendit do ta respektojė opozitėn edhe kur nuk bie dakord me tė, sepse kėtė thotė shpirti i demokracisė. "E respektoj opozitėn jo vetėm sepse kėtė mė thotė detyra, por edhe sepse pjesėn mė tė madhe tė jetės e kam kaluar nė opozitė dhe kėtu nuk e kam fjalėn thjesht si deputete", tha Topalli. Duke mbyllur fjalėn, Topalli tha se "nuk kam ėndėrr mė tė bukur si Kryetare se sa ta shoh kėtė sallė arenė tė debatit tė vėrtetė, tempull tė sė vėrtetave, nė funksion tė shqiptarėve, nė funksion tė kombit, nė funksion tė njė ekonomie gjithnjė nė rritje, tė njė kombi nė rritje, nė mbrojtje tė shtetit tė sė drejtės, nė synimin e integrimit".

 

 

http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=65150

 
Jozefina Topalli rizgjidhet kryetare, 1 kundėr
» Dėrguar mė: 09/09/2009 - 13:35
Darina Tanushi

Jozefina Topalli ėshtė rizgjedhur dje kryetare e Kuvendit, me 74 vota pro tė deputetėve tė maxhorancės qeverisėse. Vetėm njė deputet ka votuar kundėr saj nė votimin e fshehtė qė u zhvillua nė seancėn e mbrėmshme tė Kuvendit. Gjithēka dukej se ishte paramenduar, pasi menjėherė pas rizgjedhjes Topalli ka marrė tri buqeta me lule, njėra e dhuruar nga deputeti Dashnor Sula dhe e kompozuar nė ngjyrat bardhė e blu. Nė njė nga llozhet e Kuvendit ishin tė pranishėm edhe bashkėshorti dhe djali i Topallit. Pas rikonfirmimit tė saj, kryetarja e Kuvendit falenderoi tė gjithė kolegėt, ndėrsa shprehu keqardhjen pėr mungesėn e opozitės. “Shpreh keqardhjen qė opozita nuk ėshtė sot nė vendet e saj pėr tė nderuar votėn e qytetarėve socialistė. Por unė shpresoj shpejt pėr njė periudhė debatesh tė vlefshme, e njė opozitė racionale me synimin nė interesat e pėrbashkėta tė shoqėrisė e Shqipėrisė”, - u shpreh Topalli nė njė fjalim tė parapėrgatitur. “Pavarėsisht nga diferencat qė kemi me opozitėn, ne jemi qytetarė shqiptarė. Dhe sot dua t’ua pėrsėrisim qė jemi tė hapur pėr bashkėpunim. Ne do tė bashkėpunojmė. Kėtė na e thotė misioni, kėtė na e kėrkon Shqipėria”, - theksoi Topalli. Sipas saj, nė 4 vitet e ardhshme ky parlament do tė ketė njė axhendė shumė ambicioze. “Opozita ka detyrimet e saj kushtetuese. Detyra ime ėshtė tė respektoj opozitėn. E respektoj opozitėn edhe kur nuk bie dakord me tė, sepse kėtė thotė shpirti i demokracisė. E respektoj opozitėn jo vetėm sepse kėtė mė thotė detyra, por edhe sepse pjesėn mė tė madhe tė jetės e kam kaluar nė opozitė (dhe kėtu nuk e kam fjalėn thjesht si deputete)”, - theksoi Topalli. Ajo u shpreh e sigurt se “marrėveshje tė rėndėsishme pėr vendin do tė kenė bashkėpunimin e opozitės”. Pas pėrfundimit tė seancės sė Kuvendit, Topalli ka organizuar njė darkė pėr deputetėt nė mjediset e ish-vilės sė Enver Hoxhės, ose ndryshe nė vilėn nr.1. Nė hyrje tė vilės ishte shkruar njė parullė “Suksese, suksese, suksese”. Fishekzjarret dhe shampanja nuk kanė munguar nė kėtė darkė festive, por vetėm se aty kanė munguar sėrish deputetėt e PS-sė, por edhe ai i PBDNJ-sė, Vangjel Dule. Topalli ka qenė e vetmja kandidaturė e propozuar dje si kryetare e Kuvendit. Ajo ka marrė 74 vota pro nga 75 deputetėt e pranishėm dhe vetėm 1 votė kundėr. Pėr tė propozuar kandidaturėn e saj kanė firmosur nė njė kėrkesė drejtuar Kuvendit edhe deputetėt e LSI-sė, pėrveē atyre tė PD-sė. Nė fillim tė seancės sė djeshme, komisioni i verifikimit tė mandateve u shpreh se 140 mandatet e deputetėve rezultojnė tė vlefshme. Mė pas 75 deputetėt e pranishėm nė sallė kanė bėrė betimin. I pari qė ka thėnė “Betohem”, pasi kryetari i seancės, Fatos Beja ka lexuar betimin e deputetit, ishte kryeministri Sali Berisha dhe mė pas kanė vijuar tė gjithė tė tjerėt. Edhe nė seancėn e dytė munguan deputetėt e opozitės, tė cilėt ashtu siē deklaroi kryetari i PS-sė, kushtėzojnė pjesėmarrjen nė Kuvend me hetimin e zgjedhjeve. Pėr kėtė, kreu i grupit tė deputetėve tė PD-sė, Astrit Patozi tha se “kushtet e vendosura nga opozita nuk janė pjesė e debatit nė parlament, por janė pjesė e debatit tė brendshėm nė PS”. Kushtet sipas tij, janė absurditet.

 

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article13588.html
 
BIRN

Albanie : en procčs pour le drame de Gėrdec, Fatmir Mediu revient au gouvernement

Traduit par Jacqueline Dérens
Sur la Toile :
Mise en ligne : mercredi 9 septembre 2009
 
L’ancien ministre de la Défense Fatmir Mediu, révoqué aprčs avoir été inculpé pour abus de pouvoir dans l’affaire de l’explosion du dépōt d’armes de Gėrdec, le 15 mars 2008, chef du (trčs petit) Parti républicain, vient d’źtre nommé ministre de l’Environnement dans le nouveau cabinet Berisha. Fatmir Mediu est aussi impliqué dans le scandale des ventes de munitions périmées. Une pétition demande ą Sali Berisha de sursoir ą cette nomination tant que le procčs de Fatmir Mediu ne sera pas achevé.

Par Besar Likmeta

JPEG - 85.9 ko
Fatmir Mediu

 

 

 

 

 

 

Selon l’accord conclu entre les partis de la coalition gouvernementale, le Premier ministre Sali Berisha vient d’annoncer que le Parti républicain, qui a obtenu un peu plus de 1% des suffrages aux élections du 28 juin et un seul sičge de député au Parlement, disposerait d’un portefeuille ministériel et de deux secrétariats d’État.

L’explosion du dépōt de munitions dans le village de Gėrdec, le 15 mars 2008, a provoqué la mort de 26 personnes, faisant plus de 300 blessés et laissant plus de 3.000 personnes sans abri. Cette explosion avait aussi fait des vagues dans les couloirs du pouvoir.

La Procureur générale Ina Rama a immédiatement engagé une procédure auprčs de la Cour suprźme, inculpant 29 personnes soupēonnées d’źtre impliqué dans cette explosion. Parmi celles-ci, figure l’ancien ministre de la Défense. Les charges retenues vont de l’abus de pouvoir au meurtre.

En plus de Fatmir Mediu, on trouve parmi les accusés, le chef d’état-major Luan Hoxha, les généraux Shpetim Spahiu et Zija Bahja. Tous ont rejeté ces accusations. Ils ont cependant été reconnus coupables et risquent jusqu’ą sept ans de prison.

En s’appuyant sur des enregistrements de conversations téléphoniques, les médias soupēonnent le fils de Sali Berisha, Shkėlzen Berisha, d’źtre lié ą cette affaire. Il est accusé d’avoir fait du lobbying pour l’entreprise responsable du démantčlement du stock de munitions du dépōt de Gėrdec. Le Premier ministre et son fils ont rejeté ces accusations et ont accusé les organes de presse de l’opposition d’avoir inventé toute cette histoire.

En mai dernier, la cour suprźme avait décidé de faire comparaītre les accusés qui ne bénéficient pas de l’immunité parlementaire devant un tribunal de moindre importance. La Cour suprźme s’occupera uniquement du procčs de Fatmir Mediu, qui doit reprendre le 15 septembre.

Bien que le gouvernement de Sali Berisha ait promis la tenue d’un procčs juste, il a attaqué presque chaque jour Ina Rama pour avoir porté plainte contre Fatmir Mediu, un proche allié du Premier ministre.

Comme Fatmir Mediu a été réélu député, la Procureure doit ą nouveau faire lever son immunité parlementaire pour faire avancer l’affaire et il n’y a aucune garantie que le nouveau Parlement le fasse.

Selon des experts légaux, la Cour suprźme n’a pas besoin de demander ą nouveau la levée de l’immunité parlementaire de Fatmir Mediu, mais étant donné les lourdes pressions politiques dans cette affaire, bien peu pensent qu’elle va se poursuivre. L’immunité avait été levée une premičre fois ą la suite des pressions américaines et ą la demande de la présidente de l’Assemblée nationale, Jozina Topalli.

Les procureurs ont aussi inculpé pour meurtre le propriétaire de l’entreprise Alba-Demil, qui était en charge des travaux de démolition sur le site de l’explosion. Des plaintes ont aussi été déposées contre l’administrateur du site, Dritan Minsholi, et contre Ylli Pinari, l’ancien responsable de l’agence d’exportation d’armements MEICO qui devait superviser la démolition du site. Sokol Ngjeci, qui devait superviser la démolition du site a lui aussi été accusé de meurtres. Tous ont rejeté ces accusations. S’ils sont reconnus coupables, ils encourent une peine pouvant aller de 20 ans d’emprisonnement ą la prison ą vie.

Les estimations des dégāts publiés par le gouvernement albanais atteignent 20 millions d’euros. Selon les services d’urgence, 400 maisons ont été totalement détruites, 188 sévčrement endommagées, 200 ont subi des dommages importants et 1600 autres des dégāts légers.

L’explosion a commencé quand les ouvriers ont commencé ą déplacer les stocks de vieux obus de fabrication chinoise et soviétique emmagasinés ą cet endroit, qui était un point de collecte pour les arsenaux amassés au temps de la dictature communiste d’Enver Hoxha. L’Albanie essaie depuis des années de démanteler de cet arsenal obsolčte, ce qui était l’une des conditions pour son entrée dans l’OTAN.

Appel au « sens moral » de Sali Berisha

La nomination de Fatmir Mediu au ministčre de l’Environnement a provoqué la réaction d’un groupe de journalistes et de commentateurs politiques qui ont signé une pétition s’opposant ą cette nomination.

« Bien que dans une démocratie, tout citoyen, y compris Monsieur Mediu, jouisse de la présomption d’innocence, nous estimons que sa présence au sein du cabinet du Premier ministre Sali Berisha constitue un sérieux problčme moral et politique », peut-on lire dans la pétition.

Les signataires demandent que Fatmir Mediu ne soit pas nommé ministre, au moins tant que le procčs n’est pas fini, car ils estiment que « c’est le moins que l’on puisse exiger de la part d’un gouvernement responsable et doté d’un sens moral ».

 
 
 
http://balkans.courriers.info:80/article13576.html
 
Le Courrier de l’Albanie

Fort tremblement de terre en Albanie

Traduit par Mandi Gueguen
Sur la Toile :
Mise en ligne : lundi 7 septembre 2009
 
De trčs fortes secousses sismiques ont alarmé les habitants de plusieurs villes du centre et du nord de l’Albanie dans la nuit du dimanche 6 septembre 2009. Selon le Centre des Etudes sismologiques, un tremblement de terre d’une magnitude 7 sur l’échelle de Richter est survenu dans le village de Gjorice, au Sud-Est de Peshkopi. Les dégāts sont importants, mais on ne déplore aucune victime.

(Avec Shekulli, Gazeta Shqiptare)

Une cellule de crise a été mise en place pour établir le bilan des dommages et le plan d’aide pour les habitants dont les maisons ont été détruites. Le tremblement de terre, enregistré ą 23h49, a duré prčs de 15 secondes et a été suivi de 58 répliques de plus faible intensité.

Aucune victime n’est déplorée pour le moment, mais les dommages sont trčs importants autour de l’épicentre. Plusieurs maisons dans les villages autour de Peshkopi sont devenues inhabitables, six d’entre elles se sont écroulées.

L’électricité a été coupée dans toute la zone. Les secousses se sont fait sentir dans d’autres villes albanaises dont Tirana (jusqu’ą 4-5 degrés sur l’échelle de Richter), mais aussi au Kosovo. Selon les sismologues, il s’agit du plus gros tremblement de terre en Albanie depuis ceux enregistrés en 1979 et en 1988.

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article13534.html

Le Courrier de la Macédoine

La double nationalité pour les Albanais vivant hors d’Albanie ?

De notre envoyé spécial ą Skopje
 
Mise en ligne : dimanche 6 septembre 2009
 
Le réseau des organisations albanaises (RrOSH) vient de tenir sa troisičme conférence ą Skopje. L’occasion pour les représentants d’une vingtaine d’ONG d’Albanie, du Kosovo, de Macédoine, du Monténégro, de Serbie et de Grčce, de traiter de l’actualité chaude du monde albanais et notamment de demander que les Albanais vivant hors de la République d’Albanie bénéficient de la double nationalité. Un objectif qu’ils espčrent obtenir dans les six prochains mois...

Par B.K

Le Réseau des organisations albanaises (RrOSh), qui regroupe une vingtaine d’ONG de tout le monde albanophone va initier la question de la double nationalité albanaise pour les Albanais qui vivent hors de la République d’Albanie.

Ceci constitue l’un des objectifs principaux que se fixe le réseau pour les six mois ą venir, ont fait savoir les membres du RrOSH lors de leur troisičme conférence, qui vient de se tenir ą Skopje.

RrOSH devrait également lancer trčs prochainement une campagne de mobilisation en faveur de la consommation des produits albanais. Des débats publics dans les universités albanaises du Kosovo, un tournoi de football entre les équipes albanaises de la région, la célébration du 101čme anniversaire du congrčs de Monastir et de la fźte nationale albanaise du 28 novembre ą Priština, Tirana et Skopje, sont les autres actions que le réseau veut organiser dans les prochains mois.

Lors d’un débat public qui a eu lieu ą la mairie de Ҫair, les membres du réseau ont traité de l’actualité politique et sociale du monde albanais. RrOSH s’est ainsi opposé ą tout éventuel échange de territoires entre la Serbie et le Kosovo. « L’idée de la création d’États propres ethniquement est une boīte de Pandore. Si jamais l’on s’inspire de ces idées, alors on peut perdre le soutien international. Les Albanais ne doivent absolument pas źtre en faveur de l’échange de territoires ou de populations car une telle mesure, si elle est mise en place, risque de provoquer un traumatisme exceptionnel pour les populations civiles », a estimé Adri Nurellari de l’Institut libéral d’Albanie.

Pour sa part, Artan Grubi, dirigeant du mouvement « Zgjohu » basé ą Skopje, a revendiqué le retrait du moratoire sur les questions albanaises en Macédoine et plus de cohésion gouvernementale entre les partis albanais et macédonien. « Il faut absolument annuler le moratoire pour les questions inter-ethniques. Nous disposons toujours d’un gouvernement bipolaire, oł d’un cōté il y a un pouvoir exercé par le VMRO-DPMNE et de l’autre un pouvoir exercé par le BDI. Si nous ne parvenons pas ą une cohésion pour gouverner ensemble, alors nous risquons une dégradation des relations inter-ethniques », a souligné Artan Grubi.

Le représentant du Conseil des Droits de l’Homme de Bujanovac a estimé que la situation dans la Vallée de Preševo s’était encore dégradée ces derniers mois. « Non seulement il n’y a pas eu de retour des personnes déplacées lors du conflit armé de 2000-2001, mais au contraire, quelques centaines d’Albanais ont été contraints de fuir au Kosovo, de peur d’źtre arrźtés ou par peur de représailles, aprčs les incidents qui ont suivi l’action des forces de sécurité serbe au nom de la guerre contre le terrorisme et le crime organisé », a-t-il affirmé.

Fondé il y a un an ą Tirana, l’objectif principal de RrOSH est de dynamiser les activités conjointes entre les ONG albanaises pour contribuer ą améliorer la position politique, économique et sociale des Albanais dans les Balkans.

 

 

 

http://www.shekulli.com.al/2009/09/01/rec-1943-ballistet-ne-ndihme-te-partizaneve.html
 

Reē 1943, ballistėt nė ndihmė tė partizanėve

Shaqi Vukaj | 01/09/2009 |

E vėrteta e pafalsifikuar e betejės sė 30-31 gushtit. Kur luftonin krah pėrkrah partizanėt e batalionit "Perlat Rexhepi", pėrfaqėsues tė Ballit Kombėtar, tė Legalitetit, dezertorėt e Ushtrisė Kombėtare dhe shumė fshatarė tė zonės, tamam "pa asnjė dallim feje, krahine e ideje". Beteja e shtrembėruar njė herė si luftė vetėm e partizanėve, pastaj si e ballistėve


(Vijon nga numri i kaluar)


Kohėt e fundit, nė disa botime, tentohet tė falsifikohet historia, duke e paraqitur Luftėn e Reēit si njė luftė, ku rolin kryesor e ka luajtur ēeta e Ballit Kombėtar, e kryesuar nga Jup Kazazi.


Pa pas si qėllim me u marrė me figurėn e Jup Kazazit, qė rridhte nga njė familje patriote shkodrane dhe me emėr shumė tė mirė nė tė gjitha Qarkun e Shkodrės, pėr hir tė sė vėrtetės duhet thėnė se ai pėr shumė kohė i ka shėrbyer pushtuesit italian duke arritur deri nė postin e ministrit (Disa tė ashtuquajtur studiues, apo tė afėrm tė bashkėpunoėtorėve tė pushtuesit, duke mos gjetur argumente pėr tė justifikuar apo pėrligjur veprimtarinė e kėtyre bashkėpunėtorėve tė pushtuesit, arrijnė deri nė absurditete, siē ėshtė rasti pėr Jup Kazazin, kur arrihet deri aty sa tė shkruhet se, ai: "Nė vitin 1942 zuni vend nė qeveri sė bashku me Hasan Dostin, me porsi tė Mithat Frashėrit pėr tė siguruar armė pėr ēetat e Ballin Kombėtar!).


Pavarėsisht se ai kishte dhėnė dorėheqjen nga qeveria, dhe megjithėse si komandant i ēetave tė Ballit Kombėtar pėr Qarkun e Shkodrės, deri nė korrik tė vitit 1943 ai shėtiste i lirė nėpėr Shkodėr e Shqipėri, madje nė miqėsi tė ngushtė me qeveritarėt e asaj periudhe. Sipas njė artikulli tė "Gazetės Shqiptare", dt. 14 tetor 2008: "Mbas dorėheqjes, Jupi shkoi nė Shėn Naum me tė shoqen pėr pushime, mbasi kishte vendosur tė dilte nė mal".


Tepėr interesant ėshtė njė letėr e Sylēo Beg Bushatit, e dt. 7.7.1943 drejtuar Kryeministrit Eqrem Bej Libohova, ku duket qartė roli e marrėdhėniet e mira tė Jup Kazazit me pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė qeverisė profashiste tė Tiranės.


Pėr sqarim tė lexuesit, dua tė vė nė dukje se vėllai i Sylēo Beg Bushatit (qė njihej si profashist), Shefqet Beg Bushati, ka qenė i lidhur familjarisht me Luftėn Nacionalēlirimtare, duke qenė ndėr bazat kryesore tė saj nė krejt Qarkun e Shkodrės (djemtė Sitki, Sami Bushati e Ismet Bushati kanė qenė ndėr aktivistėt e parė tė kėsaj lėvizjeje nė Shkodėr, madje dy tė parėt ndėr partizanėt e parė nė kėtė qark).


Pėr kėtė arsye, ministri Mark Gjon Markaj kishte urdhėruar qė familja e Shefqet Beg Bushatit tė internohej, prandaj dhe Sylēo i drejtohej Kryeministrit si mė poshtė: "Shkelqėsisė sė tij, Eqrem Beut. Kryeministėr.


Para pak ditėve, nė mes djalit tė vllaut tim dhe tė njė agjenti tė kuesturės ndodhte njė e shtime pushkėsh kundra njani-tjetrit. Mirėpo Ministri i Mrenshėm, me urdhna kategorike i ka dhanė kuestorit tė kėtushėm deri nesėr tė internojnė vllaun tem bashkė me familjen e tij.


Nuk do tė mė vinte keq ndoshta kur urdhni tė ishte i pėrgjithshėm, por sa familje qė kanė djemtė e tyne tė arratisun dhe rrinė tė patrazuem ndėr shtėpiat e tyne. Ky urdhėn i Ministrit tė Mrenshėm mė jep me kuptue se vepra bahet, sepse ka ndodhė vėllai im, punė qė mė ka ba pėrshtypjen ma tė idhtė qė mundet me qenė.


Ju lutem nxehtėsisht me intervenue pezullimin e ati urdhni tė dhanun krejt arbitrarisht. Me anė tė kėsaj tė pėrmetohem shkėlqesė me ju paraqitė Myfitin, i cili i shoqnuem me zotni Doktor Jup Kazazin kanė me parashtrue nderimet e mija ma tė nalta...Shkodėr 7.7.1943, Sylēo Bushati."


Ky dokument flet qartė se edhe gjatė muajit korrik, ēetat e Ballit vazhdonin tė endeshin nėpėr Shkodėr, ose mė saktė, komandanti i tyre, vazhdonte tė lėvizte i qetė nėpėr Shkodėr e Tiranė, madje duke patur marrėdhėnie shumė tė mira me qeveritarė e deri me Kryeministrin...Siē ndodh zakonisht nė prag tė operacioneve apo sulmeve ushtarake, nėpėrmjet kanaleve tė ndryshme, zyrtare e jo zyrtare, tentohet tė merren sa mė shumė tė dhėna pėr kundėrshtarin.


Tėrheq vėmendjen njė shkresė e Prefekturės sė Shkodrės, me karakter informativ, vetėm tre ditė para sulmit tė forcave ushtarake italiane, e cila flet pėr bashkėpunimin e ngushtė tė partizanėve me banorėt e Reēit dhe tė fshatrave pėrreth.


Kėshtu, me shkresėn rezervat datė 27 gusht 1943, drejtuar Komandės sė Sektorit ECTU thuhet: "Tash lajmėrohemi se sipas tė dhanunave nga Komuna e Shkrelit, ēetat komuniste janė bashkue me banorėt e katundit Reē tė rajonit tė komunės sė sipėrme, e cila sipas shenjave u pėrbaka prej afro 800 vetėsh tė armatosun ma sė miri dhe se janė instalue tek Kisha e Reēit e nė afėrsi tė saj. Pėr dijeni dhe Ministrisė Punėve tė Mrendshme. Tiranė. Zv/Prefekti e Kuestori Dh.Bala".


Lufta e Reēit u zhvillua nė datat 30 e 31 gusht. Pavarėsisht ēfarė ėshtė shkruar e folur nga kampe tė ndryshme, nė kėtė luftė kanė marrė pjesė partizanėt e batalionit "Perlat Rexhepi", pėrfaqėsues tė Ballit Kombėtar, tė Legalitetit, njė pjesė e Ushtrisė Kombėtare qė kishte dezertuar, mbasi pjesa mė e madhe ishte bashkuar me partizanėt e batalionit "Perlat Rexhepi", e ē'ėshtė mė e rėndėsishmja shumė fshatarė, jo vetėm nga Reēi, por tė ardhur edhe nga Rrjolli, Grizhja etj. Ajo ishte njė luftė mbarėpopullore, ku shqiptarėt luftuan bashkėrisht, "pa asnjė dallim feje, krahine e ideje".


Nė qoftė se nė historiografinė komuniste, pavarėsisht nga zėra tė shkėputura, janė mohuar dhe "lėnė nė harresė" mjaft tė vėrteta, dhe gjithēka ėshtė paraqitur si luftė e partizanėve dhe deri diku e popullit tė kėsaj krahine kundėr pushtuesve fashistė e bashkėpunėtorėve tė tyre, vitet e fundit po bėhet e kundėrta, duke shtrembėruar krejtėsisht tė vėrtetėn.


Kėshtu, lidhur pėr kėtė ngjarje, "Gazeta Shqiptare" e dt. 14 tetor 2008, shkruan: "Sipas shėnimeve tė atyre qė morėn pjesė nė kėtė betejė (ėshtė fjala pėr luftėn e Reēit), luftėn kryesore e bėnė ēetat balliste tė komanduara nga Jup Kazazi, forcat e Ushtrisė Kombėtare tė Ulqinit tė udhėhequra nga drejtuesit e Ballit Kombėtar Fuat Dibra, Zenel Kazazi, forcat legaliste, si dhe ēetat popullore".


Ndėrsa nė gazetėn "Panorama" tė dt. 2 shtator 2008, nė shkrimin "Jup Kazazi qė mbajti gjallė antikomunizmin shhkodran", thuhet: "Nė fund tė gushtit tė vitit 1943, nė Reē tė Shkodrės u zhvillua njė nga betejat mė tė mėdha kundėr fashistėve, ku rolin kryesor e luajtėn forcat e Ballit Kombėtar tė udhėhequra nga Jup Kazazi, qė u mbėshtetėn fort nga trupat e rregullta tė ushtrisė shqiptare tė dislokuara nė Ulqin e qė dezertuan pėr t'u bashkuar me nacionalistėt...". Tė tilla shkrime e shtrembėrime gjen me bollėk nė botimet e viteve tė fundit.


Duke dashur t'i qėndroj besnik sė vėrtetės pėr kėtė luftė, po paraqes shkurtimisht disa materiale e botime tė asaj periudhe, si tė Frontit Nacionalēlirimtar, ashtu dhe tė Ballit Kombėtar. Nė komunikatėn e jashtėzakonshme tė komandės sė batalionit "Perlat Rexhepi", botuar menjėherė mbas Luftės sė Reēit, ndėrmjet tjerave thuhet: "Lufta u ba edhe ma e ashpėr...


Erdhėn 20 veta katundarė e bashkė me ta edhe Jup Kazazi e njė pjesė e ushtrisė dezertuese qė u erdhėn nė ndihmė partizanėve e popullsisė...Nė luftime mori pjesė dhe Shaqir Meta (Pėrfaqėsues i Legalitetit- shėnimi im) me disa fshatarė...".


Nė raportin e Komitetit Krahinor tė Ballit Kombėtar pėr Shkodrėn, tė dt. 14 shtator drejtuar Komitetit Qendror tė Ballit, ndėrmjet tė tjerave thuhet: "Para ramjes sė Italisė, si do t'a keni marrė vesht, Ushtrija italjane afėr 1000 vetėsh, mėsyete katundin Reē ku gjindeshin ēetat partizane...".


Ndėrsa nė traktin e Ballit Kombėtar, botuar nė fund tė muajit shtator tė atij viti, ndėrmjet tė tjerave thuhet: "Nė Shqipėrinė e Veriut, njė fuqi armike e pėrbėrė prej 800-900 italianėsh, tė pėrkrahur nga milicė tradhtarė, mėsynė ēetat partizane nė Reē. Ēetat e Ballit Kombėtar tė Shkodrės i shkuan nė ndihmė ēetės partizane.


Lufta vazhdoi pėr 36 orė: okupatori la pėrmbi 150 tė vrarė dhe u tėrhoq." Po ashtu, nė revistėn e Rinisė sė Ballit Kombėtar "Robni o liri" tė Shkodrės, nė numrin 6 dt. 28 nėntor 1943, ndėrmjet tjerave thuhet: "Me 30 gusht ēetat tona i shhkojnė nė ndihmė njė ēete partizane tė sulmueme".


Siē shihet nga kėto materiale tė asaj kohe, kur akoma nuk kishin filluar zbukurimet e shtrembėrimet, gjithēka flet pėr luftė tė ēetave partizane, tė cilave u kanė shkuar nė ndihmė luftėtarė tė Ballit e Legalitet, njė pjesė e ushtrisė qė kishte dezertuar, pa folur pėr malėsorėt vendas apo tė ardhur nga zonat pėrreth, qė u mobilizuan totalisht nė radhėn e parė tė frontit pėr tė mbrojtur trojet e tyre.


Komentet do tė ishin tė tepėrta...Nė Luftėn e Reēit, ranė pėr liri pesė dėshmorė (pavarėsisht si i kanė cilėsuar organet zyrtare nė atė kohė e nė kėtė kohė), duke luftuar heroikisht nė front, si dhe u plagosėn disa tė tjerė.


Tre nga tė vrarėt ishin nga Reēi (Rifat Nuzi, Ismail Delia dhe Zymer Duli), partizani Ismet Dertliu (ish-ushtar i Ushtrisė Kombėtare, inkuadruar nė batalionin partizan "Perlat Rexhepi"), si dhe Haxhi Islami kapter i ish-Ushtrisė Kombėtare. Nė kujtimet e disa pjesėmarrėsve tė kėsaj lufte ėshtė pėrmendur dhe njė italian i vrarė, pėr tė cilin thuhet se ka qenė nė ēetėn e Jup Kazazit. Po ashtu, u vranė nga bombardimet tetė vetė, si dhe u plagosėn disa dhjetėra tė tjerė.


Vetė pėrkatėsia e tė vrarėve flet shumė qartė se ajo ka qenė njė luftė e pėrbashkėt e shqiptarėve pa dallime ideologjike...Pikėrisht ky ėshtė dhe mesazhi mė kuptimplotė e mė atdhetar i kėsaj lufte, sepse ajo ishte luftė e shqiptarėve kundėr pushtuesve italianė, pa asnjė shenjė apo shfaqje tė njė lufte civile, tė njė lufte vėllavrasėse.


Dhe pėr kėtė kanė meritė tė posaēme drejtuesit e tė gjitha forcave politike tė ish-Qarkut tė Shkodrės qė, jo vetėm nė kėtė rast, por asnjėherė gjatė Luftės nuk u pėrplasėn me armė me njėri-tjetrin, pavarėsisht nga qėndrimet e ndryshme qė kishin pėr mjaft probleme.


Ėshtė e vėrtetė se pushtuesit italianė u pėrpoqėn shumė pėr tė futur nė luftė vėllavrasėse popullin tonė e veēanėrisht atė tė Malėsisė sė Madhe, duke shfrytėzuar dhe disa specifika tė kėsaj zone, veēanėrisht tė zonave qė ishin tė fesė katolike.


Por malėsorėt tanė, me menēurinė e intuitėn e tyre tė kalitur nė luftėrat shekullore, nuk ranė nė grackė, nuk u futėn nė luftė vėllavrasėse. Qė me pushtimin e Shqipėrisė, fashistėt italianė organizuan nė Malėsi tė Madhe disa forca tė ashtuquajtura vullnetare, tė cilat i mbanin si rezervė, duke u dhėnė edhe njė farė page, pėr t'i pėrdorur nė momentin e duhur. Dhe, sipas tyre, momenti i pėrshtatshėm u paraqit nė Luftėn e Reēit, ku komanda italiane i kishte llogaritur si forca aktive pėr tė sulmuar nė momentin e duhur.


Pėr kėtė qėllim i kishte mobilizuar dhe rreshtuar nė hyrje tė Reēit. Por nė momentin kur pushtuesit i duheshin kėto forca e pėr tė cilat kishin harxhuar kohė e para, ata duke e kuptuar se ē'lojė luante pushtuesi, duke ndjekur traditat shekullore tė miqėsisė e mirėkuptimit midis malėsorėve, nuk pranuan tė futeshin nė luftė.


Pėr kėtė, meritė tė veēantė kanė bijtė e Malėsisė sė Madhe, pėrfaqėsuesit e dy familjeve patriote tė bajraktarėve tė Hotit dhe Reēit, Mul Delia dhe Ramadan Reēi. (Nė parantezė dua tė sqaroj njė problem qė fatkeqėsisht, gjatė 45 vjetėve, ėshtė falsifikuar e shtrembėruar nė shumė aspekte.


Duke mos marrė pėrsipėr tė trajtoj problemin e tė gjithė bajrakėve tė Veriut, shkurtimisht do flas pėr ata tė Malėsisė sė Madhe. Historikisht, qė kur nuk mbahet mend, kjo malėsi ka qenė e organizuar nė bajrakė, qė kanė funksionuar si njė lloj njėsie shtetėrore mė vete, por me njė organizim tė brendshėm demokratik.


Malėsia e Madhe ka qenė e ndarė nė 11 bajraqe (vėmė nė dukje se edhe qyteti i Shkodrės dikur ka qenė i ndarė nė bajraqe, madje nė organizimin e asaj kohe, bajraku u Tophanės ka zėnė gjithmonė kryet e vendit, pėrfshi edhe bajrakėt e Malėsisė sė Madhe), sipas njė rreshtimi qė ėshtė ndjekur nė ēdo rast, e nė radhė tė parė nė rast lufte, kuvende, sofra etj., e ku vendin e parė e ka zanė Bajraku i Hotit.


Pavarėsisht nga ekzagjerimet e shtrembėrimet qė janė bėrė pėr bajraktarėt jo vetėm nė politikė, histori e deri edhe nė art, letėrsi etj., dua tė sqaroj se bajraktarėt e Malėsisė sė Madhe nuk kanė qenė as bejlerė, as agallarė, as feudalė, as ēifligarė.


Shumica e bajraktarėve tė kėsaj malėsie jetonin si tė gjithė tė tjerėt, me punėn e djersėn e tyre, e madje disa prej tyre ishin nė gjendje ekonomike njėlloj si bashkėfshatarėt e tyre. Bajraktari nuk kishte asnjė tė drejtė ekonomike mbi malėsorėt, tė cilėt ishin vetė pronarė tė atyre pak tokave, kullotave apo bagėtive qė kishin.


Malėsia e Madhe nuk ka qenė kurrė as pronė e as ēiflig i askujt). Shtėpitė e bajraktarėve tė Hotit e Reēit, historikisht janė dalluar si familje patriote dhe nė tė gjitha zhvillimet e ngjarjet e mėdha politike kanė qenė nė ballė (pjesėmarrės nė Lidhjen Shqiptare tė Prizrenit, nė krye tė luftėtarėve shqiptarė pėr mbrojtjen e Hotit Grudės, Plavės e Guxisė, nė luftėn e Koplikut nė vitit1920 etj.).


Gjatė Luftės Nacionalēlirimtare, shtėpia e Bajraktarit tė Reēit ka qenė njė ndėr bazat kryesore tė kėsaj lufte, mbasi nipi i bajraktarit, Ramadan Reēi ka qenė aktivist i dalluar i saj qė nė vitit1942. Shembulli me kuptimplotė ėshtė fakti se dėshmori Rifat Nuzi ėshtė djali i Bajraktarit tė Reēit.


Vėrtet familja e Bajraktarit tė Hotit, apo ndryshe e bajrakut tė parė tė Malėsisė sė Madhe, ashtu si edhe disa bajraktarėve tė tjerė, nuk u angazhua nė luftėn kundėr pushtuesit italian, (po tė ndodhte kjo, lufta nė Malėsi tė Madhe mund tė merrte drejtim tjetėr), por ē'ėshtė e vėrteta, bajraktari Mul Delia, megjithėse ishte emėruar komandant i forcave vullnetare tė Malėsisė sė Madhe, jo vetėm nuk ka dalė asnjėherė kundėr Lėvizjes Nacionalēlirimtare, por me sjelljen e veprimtarinė e tij, ka kontribuar nė favor tė kėsaj lėvizjeje.


Lidhjet e tij me Vasil Shanton (pėr tė cilat ekzistojnė dokumente), takimi i pėrfaqėsuesve tė Lėvizjes Nacionalēlirimtare Zija Dibra e Bejto Faslia me tė, nė fshatin Jubicė etj., tregojnė se ai, nė njė formė a nė njė tjetėr, e ka ndihmuar kėtė lėvizje.
Aq e vėrtetė ėshtė kjo, sa siē del edhe nga dokumentet zyrtare, ai kishte rėnė edhe nė sy tė qarqeve qeveritare pėr kėto lidhje.


Kėshtu, Ministria e Brendshme, me shkresėn Nr. 635/89, datė 31.7.1943, drejtuar prefekturės sė Tuzit, shkruante: "Kemi informata se Mul Bajraktari, me fuqinė qė i asht vanė nė dispozicion dhe i asht besue, ka ndėr mend tė vihet nė bashkėpunim me kryengritėsat. Nuk duhet tė besojmė se koritė shtėpinė e bajraktarit tė Hotit. Kaq e ndjejmė pėr detyrė me ju njoftue. Ministri".


Dhe vėrtet, vetėm njė muaj mė vonė, nė Luftėn e Reēit, ai e nderoi shtėpinė e Bajraktarit tė Hotit, kur sė bashku me Ramadan Reēin, si dy personalitete pėrfaqėsuese me emėr e si malėsorė tė atyre anėve, ditėn tė gjenin gjuhėn e duhur me ta, ju drejtuan forcave tė ashtuquajtura vullnetare, pėr tė mos marrė pjesė nė kėtė luftė.


Kanė mbetur lapidare fjalėt e Mul Delisė, qė edhe sot janė aktuale, kur ai iu drejtua "vullnetarėve" qė pushtuesi kishte grumbulluar pėr tė sulmuar Reēin, ku ndėrmjet tė tjerave ka thėnė: "Qeveritė e pushtuesit janė si uji qė rrjedh. Na, populli, jemi zalli qė mbesim kėtu.


Prandaj nė qoftė se sulmoni Reēin, atėherė kėtu futet vėllavrasja e gjaku s'na ndahet ndėr breza".Karakterin e qėndrimin prej shqiptari e patrioti tė vėrtetė, Mul Delia e tregoi edhe mbas pushtimit tė Shqipėrisė nga gjermanėt, kur ai nė ndryshim me disa tė tjerė, nuk pranoi tė bashkėpunonte e tė vihej nė shėrbim tė tyre.


Nuk ėshtė e rastit qė gjermanėt e arrestuan dhe e internuan nė kampet e famėkeqe gjermane. Pikėrisht pėr figura tė tilla kėrkohet tė rishkruhet historia, sepse njerėz tė tillė, qė nuk pranuan tė bashkėpunojnė me pushtuesin, i bėjnė nder vetes, Malėsisė sė Madhe e gjithė Shqipėrisė.


Nuk dua tė lė pa pėrmendur edhe njė figurė tjetėr, qė pėr mendimin tim, pėr shumė arsye ėshtė lėnė nė harresė. Siē e kam pėrsėritur disa herė, zona e Reēit ishte lidhur aq shumė me Luftėn Nacionalēlirimtare, sa edhe prifti i fshatit, Dom Luigj Pici, ishte vėnė nė dispozicion tė saj.


Ai, nė ndryshim me disa priftėrinj tė tjerė qė u vunė nė shėrbim tė pushtuesit, qė nė fillimet e saj ndihmoi me tė gjitha mėnyrat kėtė luftė, duke qenė aktiv e madje duke u zgjedhur edhe sekretar i Kėshillit Nacionalēlirimtar pėr Qarkun e Shkodrės.


Lufta e Reēit, si pjesė e pandarė e Luftės Antifashiste tė popullit tonė, ėshtė ngjarja mė e rėndėsishme luftarake nė Qarkun e Shkodrės, dhe kryesorja, ėshtė njė luftė pa dallim feje, krahine e ideje, qė i bėn nder popullit tė Shkodrės e nė radhė tė parė atij tė Malėsisė sė Madhe, u bėn nder tė gjithė drejtuesve politikė tė partive e kampeve tė ndryshme tė asaj kohe, qė pavarėsisht pikėpamjeve e qėndrimeve tė ndryshme, nė kėtė luftė u bashkuan.


Po bėhet traditė shumė e bukur, kėto vitet e fundit, qė mijėra vetė, nga e gjithė Malėsia e Madhe e mė gjerė, pa i organizuar askush, mblidhen nė Reē pa tribuna e fjalime, nė mėnyrėn mė popullore e demokratike, ku secili nė qejfin e vet, dashje pa dashje, e kujton kėtė luftė.

 

 

 

http://balkans.courriers.info/article13513.html
 
Express

Kosovo : la mission impossible d’Eulex

Traduit par Belgzim Kamberi
Sur la Toile :
Mise en ligne : samedi 29 aoūt 2009
 
Mardi 25 aoūt, des militants du mouvement Vetėvendosje (« Autodétermination ») ont saccagé des véhicules de la mission européenne Eulex. Le quotidien Express de Pristina s’interroge sur cette radicalisation, qui jouit d’un soutien grandissant de l’opinion albanaise du Kosovo. La mission européenne ferait fausse route en voulant « ménager » les Serbes du Kosovo pour essayer de « compenser » l’indépendance du Kosovo.

Par Armand Shkullaku

Les voitures renversées d’Eulex ą Pristina sont le premier signe majeur indiquant que quelque chose de sérieux ne va plus avec cette mission. Le problčme ne tient pas au mode d’action choisi par les militants de Vetėvendosje, mais plutōt au fait que, pour la premičre fois, l’opinion publique du Kosovo, avec un mélange de discrétion et de conviction, semble approuver une telle action.

Nous rappelions dans un éditorial que la patience des citoyens du Kosovo ą des limites, alors que les autres quotidiens et les principales chaines de télévisions ont accordé une large couverture aux actions du mouvement d’Albin Kurti. De plus, l’intervention de la police a été généralement qualifiée de violente. Que s’est-il passé cette fois-ci, pour que le saccage de quelques voitures de la mission européenne ait réussi ą exprimer une colčre rampante et généralisée, mieux que les autres actions radicales de Vetėvendosje ?

Il ne s’agit pas seulement de la tentative de signer un protocole d’accord entre l’Eulex et la police serbe. Il ne s’agit pas d’un scénario ou d’une provocation ą vocation politique. La situation actuelle est le résultat de la maničre dont Eulex essaye de réaliser la mission pour laquelle elle a été mandatée et envoyée au Kosovo. La mission européenne n’arrive pas ą convaincre les Kosovars qu’elle vise ą garantir la mźme justice et une application égale de la loi pour tous les citoyens.

Au moment mźme oł les militants d’Albin Kurti se faisaient frapper et arrźter, les Serbes du Nord du Kosovo tiraient avec des armes ą feu et des grenades, et aucun d’entre eux ne se faisaient traīner par terre ou menotter. Indépendamment de cet exemple, qui n’est d’ailleurs pas le seul, beaucoup d’autres actions prouvent que la mission de l’Union européenne au Kosovo, n’applique pas la stratégie claire qu’elle revendique.

Cette contradiction ą une explication. Eulex veut mettre en œuvre l’application de la justice et d’un État de droit en ayant en tźte – probablement de maničre involontaire – l’idée erronée que les Albanais ont déją beaucoup gagné et que, maintenant, ce sont les Serbes qui doivent źtre traité avec plus d’égards. Cette idée transforme les Serbes en victimes. En appliquant des doubles standards de comportements envers les Albanais et les Serbes, il est clair que l’Eulex agit sous l’influence d’un complexe absurde. Un complexe qui trouve son origine dans les bombardements contre la Serbie il y a dix ans, et que nourrit aujourd’hui le refus de cinq États membres de l’UE de reconnaitre l’État du Kosovo.

« Complexe de compensation »

A la place de la justice et de la loi, c’est précisément ce complexe qui conditionne souvent les actions de l’UE au Kosovo. Si la guerre était juste, de mźme que la libération du Kosovo, la mise en œuvre de la justice ne suppose pas une compensation pour la partie condamnée. Une telle mentalité entraīne non seulement des comportements injustes envers les Albanais, mais, surtout, elle a de lourdes conséquences pour l’avenir du pays. Les Serbes qui vivent au Kosovo vont comprendre la tolérance qui prévaut ą leur égard, mźme quand ils transgressent la loi, comme une faiblesse, et ils seront convaincu qu’ils ont subi une injustice. Ainsi, ils ne se détacheront pas du passé et poseront toujours des problčmes au respect de la loi et de l’ordre public.

Le raisonnement selon lequel « on a donné l’indépendance aux Albanais, maintenant il faut flatter les Serbes » ne justifie pas les infractions ą la loi que commettent ces derniers. Elle ne justifie pas non plus la violence qui prévaut au Nord du Kosovo, ni le blocage des tribunaux, ni les élections illégales, ni la violation de la souveraineté du pays, ni les sabotages.

L’attitude de l’UE envers le Kosovo, qui s’exprime ą travers la mission Eulex, ne tient pas seulement ą ce « complexe de compensation », mais aussi ą une certaine facilité. Une facilité qui tire son origine du fait que les Albanais sont faibles, que l’Etat du Kosovo n’est pas encore reconnu, que les dirigeants du Kosovo continuent de se soumettre aux grandes puissances, malgré leurs tentatives d’émancipation, que le pays ne peut survivre sans aide économique extérieure.

Dans ces conditions, les aspirations et les revendications des Albanais ne sont pas prises en compte, comme l’illustre le protocole d’accord avec la Serbie. En sachant que Pristina n’a pas de capacité de prise de décision, on fait tout pour satisfaire ou pour attirer les Serbes, sans prendre en compte les réactions et les émotions des Albanais.

La détérioration de l’équilibre entre les droits des Albanais et ceux des Serbes du Kosovo peut produire des réactions inattendues. Eulex n’a pas pour mission de dire qui est détenteur du bon droit, ou qui doit źtre « dédommagé » pour les événements passés du Kosovo, mais pour agir et pour démontrer que la justice et la loi sont identiques pour tout le monde. Pour démontrer celles-ci s’appliquent de la mźme faēon dans l’Etat du Kosovo, que ce soit pour les Serbes ou pour les Albanais.

Ą l’inverse, si l’on poursuit avec la logique voulant que les Albanais doivent patienter, qu’ils peuvent tout accepter en raison de l’indépendance obtenue, si l’on tolčre n’importe quoi de la part des Serbes, mźme des crimes, au nom de la « stabilité », les actions du type de celles de Vetėvendosje vont se multiplier.

Une telle politique explique aussi pourquoi se multiplient ces derniers temps les appels en faveur de l’unification avec l’Albanie, réclamant que les autorités du Kosovo s’opposent de maničre plus ferme ą Eulex. Au nom de ce qu’ils ont réalisé et au nom de ceux qu’ils veulent construire, les Albanais ont beaucoup toléré durant ces dix derničres années, mais ils ne veulent pas źtre traités comme des citoyen de second rang dans leur pays. C’est ce qu’Eulex doit prendre en compte dans sa mission.

Évaluer de quel cōté doit pencher la balance du droit historique est une mission impossible, et qui ne revient pas ą Eulex. Seule l’application de la justice et de la loi, de faēon égale pour tous, peut donner des garanties pour des solutions ą longs termes. Tel est d’ailleurs le mandat d’Eulex. Mźme si ce processus peut prendre du temps, c’est le seul moyen pour convaincre les Albanais et les Serbes qu’ils n’ont pas d’autre chemin que de vivre en paix dans leur pays.

 
 
 
http://balkans.courriers.info/article13524.html
Express

Kosovo : « contre Eulex et le protocole d’accord avec la Serbie »

Traduit par Belgzim Kamberi
Publié dans la presse : 27 aoūt 2009
Mise en ligne : jeudi 3 septembre 2009

 

La mission européenne Eulex entend signer un protocole d’accord avec la Serbie sur la lutte contre la criminalité organisée. Les autorités de Pristina s’y opposent, car elles y voient une limitation de leur souveraineté. Albin Kurti, le dirigeant du mouvement albanais Vetėvendosje (Autodétermination), fer de lance des mobilisations contre la mission européenne et le protocole d’accord, dénonce la tutelle internationale sur le Kosovo. Entretien.

Propos recueillis par Nabih Maxhuni

Express : Que signifie pour Vetėvendosje le protocole qu’Eulex veut signer avec la Serbie ?

Albin Kurti (A.K.) : Le protocole annoncé représente une autre preuve qu’Eulex n’est qu’un avatar de la MINUK. Le Kosovo ne tirera aucun bénéfice de ce protocole. Seule la Serbie y gagnera. De trois points de vue : elle obtiendra des informations de nature policičre sur le Kosovo, elle renforcera ses liens avec le Kosovo en confirmation du plan en six points des Nations Unies et de la résolution 1244, et elle remplira la premičre condition fixée par l’Union européenne pour la libéralisation des visas.

Express : Que doivent faire les institutions du Kosovo ? Que recommandez-vous ą nos dirigeants ?

A.K. : Ils doivent interrompre toute relation et toute collaboration avec Eulex, tant que celle-ci ne renoncera pas au protocole. Mais il ne faut pas oublier que ce protocole n’est pas arrivé par hasard. Le problčme mźme est Eulex qui, au lieu de reconnaitre l’indépendance du Kosovo, a accepté les six points du plan de Ban Ki-moon. Au lieu de rendre des comptes aux institutions du Kosovo, Eulex jouit du pouvoir exécutif sur celles-ci. Au lieu de contriber ą faire appliquer la loi, Eulex regroupe quelque 2.000 « commissaires politiques », qui sont eux-mźmes et leurs familles placés au-dessus de la loi. Au lieu de nous fournir des professeurs, des médecins ou des économistes pour nous aider ą nous développer, Eulex nous a envoyé des policiers, des procureurs et des juges chargés de maintenir le statu quo. Au lieu de fixer un terme ą la mission, on lui a accordé un minimum de présence de deux ans.

Express : Pensez-vous que l’accord va źtre signé ?

A.K. : Si la réaction du Kosovo se limite aux propos sans actions de Fatmir Sejdiu et Hashim Thaēi, alors oui, le protocole sera signé. Il sera mis en oeuvre par la Serbie et Eulex, qui se place au-dessus de la police du Kosovo.

Express : En cas de mise en œuvre de l’accord, quelles seront les conséquences ?

A.K. : La position internationale du Kosovo sera fragilisée, puisque la résolution 1244 et le plan de six points seront au contraire renforcés. La Serbie obtiendra de précieuses informations, que l’Eulex lui donnera lors des rencontres réguličres des polices, prévues au niveau régional ou central. Les liens entre la Serbie et le Kosovo au niveau de la sécurité seront renforcés et, aprčs l’adoption protocole, la Serbie aura définitivement le chemin ouvert pour la libéralisation des visas.

Express : Est-ce que Vetėvendosje va mener de nouvelles actions et de quelle nature : des actions musclées ou de simples performances artistiques ?

A.K. : Nous allons bien évidemment mener de nouvelles actions, car rien n’est actuellement terminé. Bien évidemment, nous ne nous limiterons pas ą des « performances artistiques », mźme si toutes nos actions ont une dimension artistique, n’est-ce pas ?

Express : Comment le mouvement Vetėvendosje explique-t-il l’arrestation des ses militants par la police du Kosovo ?

A.K. : Il y a beaucoup de policiers du Kosovo qui nous soutiennent moralement. D’autres ne devrait pas faire partie du tout de la police, notamment ceux qui font partie de la hiérarchie de la police du Kosovo, ceux qui ont ordonné l’intervention brutale contre les manifestants. Quand de tels ordres sont donnés, on a des conséquences comme celles du mardi 25 aoūt, quand Skender Blakaj s’est retrouvé aux urgences de l’hōpital. D’autres manifestants ont été battus lors de leur arrestation, de leur transfert au poste de police et dans le poste lui-mźme, comme par exemple Fatmir Haziri qui a été frappé par le policier portant le matricule 8062, comme Kujtim Kosumi qui a été frappé par le policer matricule 8676 ou Salih Mehmeti par le policier matricule 8272. Dardan Molliqaj, Naser Shatri et d’autres ont également reēu des menaces du type : « quand vous sortirez, vous aurez ą faire ą nous… »

Express : Y aura-t-il des manifestations massives dans les rues de Pristina contre le protocole comme il y en avait eu contre le Plan en six points de Ban Ki-moon ?

A.K. : Il serait bon qu’il y ait de telles manifestations, et mźme encore plus massive qu’avant les six points. La mobilisation de Vetėvendosje va se poursuivre, mais je ne peux rien vous dire pour le moment sur les formes et la période…

Express : Avec la Minuk, il a fallu attendre dix ans pour que les citoyens commencent ą manifester. Par contre, Vetėvendosje s’oppose ą Eulex alors que celle-ci n’est mźme déployée depuis un an...

A.K. : Nous nous sommes opposés ą Eulex bien avant que la mission ne débarque au Kosovo. En effet, nous avions lu avec attention les documents sur lesquels se base la mission : la Résolution 1244 du Conseil de sécurité, l’Action Conjointe du Conseil de l’UE en date du 4 février 2008 et enfin le plan en six points de Ban Ki-Moon. Surtout, Eulex est une mission s’inscrivant dans le cadre de la Politique européenne de sécurité et de défense (PESD), qui est une incarnation de la politique promue par Javier Solana, dont le parti, le PSOE est au pouvoir en Espagne et ne reconnait pas le Kosovocomme un pays indépendant. Solana nous considčre comme une crise qui doit źtre gérée, pas comme un pays indépendant qui doit se développer. Tel est le point de vue politique de Solana sur le Kosovo, dont les conséquences sont de plus en plus lourdes. Il ne faut pas oublier, cependant, que nous avons manifesté contre la MINUK dčs mars 2004, d’abord comme mouvement KAN. Les activités de Vetėvendosje ont commencé le 12 juin 2005. La réaction contre Eulex est plus rapide, parce qu’il est clair qu’il s’agit d’une nouvelle MINUK. Eulex est un avatar de la MINUK. Le virus que nous avions identifié sous la forme U1N2M4I4K a muté : il s’appelle maintenant E1U2L4E4X.

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article13454.html
 
BIRN

Kosovo : visite controversée du reis de Bosnie Mustafa Cerić

Traduit par Jacqueline Dérens
Sur la Toile :
Publié dans la presse : 8 aoūt 2009
Mise en ligne : samedi 8 aoūt 2009
 
Le reis-ul-ulema Mustafa Cerić, l’influent chef de la communauté islamique de Bosnie-Herzégovine, achčve une visite de trois jours au Kosovo. Avec le mufti du Kosovo, Naim Tėrnava, il a lancé un appel contre les dangers du radicalisme islamique, mais cette visite s’inscrit dans un contexte politique chargé, et suscute de vives polémiques.
 
JPEG - 81.8 ko
Le reis-ul-ulema Mustafa Cerić

 

 

 

 

 

 

 

Milorad Dodik, le Premier ministre de la Republika Srpska, a qualifié cette visite de « tentative de déstabilisation de la région », tout en rappelant que la Bosnie-Herzégovine n’avait pas reconnu l’indépendance du Kosovo.

« Il est clair que les dirigeants politiques de Sarajevo n’ont pas la force, ou ne veulent pas aller au Kosovo ą cause du contexte politique, aussi ils envoient leur idéologue (…) Mustafa Cerić. Celui-ci joue lą un jeu dangereux », a déclaré Milorad Dodik.

« C’est une forme de provocation et cela donne un appui logistique aux Shiptars (les Albanais du Kosovo) », ajoute Ljbomir Kragović, du Parti radical serbe.

Cette visite fait suite au récent voyage que Mustafa Cerić a effectué au mois de mai dans le Sandžak de Novi Pazar, une région de Serbie majoritairement peuplée de Bosniaques musulmans (Lire notre article « Serbie : visite controversée du reis-ul-ulema de Bosnie dans le Sandžak ». Il avait été invité ą se rendre au Kosovo par la communauté islamique locale. La majorité des Albanais du Kosovo sont musulmans, ainsi que les 50 000 Bosniaques qui vivent au Kosovo.


Découvrez notre cahier Les islams des Balkans

Un cahier de 213 pages, 10 euros.


Au cours de sa visite au Kosovo, Mustafa Cerić a rencontré le Président Fatmir Sejdiu et le chef de la communauté islamique du Kosovo, le mufti Naim Tėrnava. Il a également conduit la grande pričre de vendredi ą la mosquée de Prizren. Le reis Cerić était notamment accompagné par le mufti de Novi Pazar, Muamer Zukorlić.

Les Serbes de Bosnie sont de plus en plus critiques ą l’écart de Mustafa Cerić, car ils considčrent comme une intrusion de sa part ses positions sur des questions laļques, voire des questions de politique nationale.

Au cours de sa visite dans le Sandžak, le reis-ul-ulema avait affirmé que les musulmans et les Bosniaques de Serbie étaient en danger. Lors d’un précédent voyage en Turquie, il avait déclaré « il est temps que les Bosniaques et la Bosnie se réveillent ».

Ces commentaires avaient provoqué une salve d ‘affrontements verbaux entre Mustafa Cerić et les dirigeants serbes de Bosnie.

Vuk Antonijević, ancien dirigeant du Centre de coordination pour le Kosovo de Serbie, considčre la visite de Mustafa Cerić au Kosovo comme « une grande humiliation pour la Serbie ». Il ajoute que, si cette visite avait pour but de réconforter les Bosniaques du Kosovo, qui souffrent de la répression comme tous les non-Albanais du Kosovo, elle serait la bienvenue. Mais si cette visite a un lien quelconque avec la question de l’indépendance du Kosovo, alors « elle n’est pas bienvenue ».

Les commentaires des Serbes de Bosnie et des dirigeants de Serbie reflčtent les tensions ethniques et politiques qui couvent en Bosnie, en Serbie et au Kosovo.

« Les déclarations politiques de Mustafa Cerić relčvent de ce qu’on appelle l’islam politique et il a pris l’initiative de jouer un rōle sur des questions politiques concernant la Bosnie-Herzégovine et le reste de la région », a déclaré Milorad Dodik.

« Nous ne sommes pas naļfs », ajoute le Premier ministre de la Republika Srpska, ajoutant que si les Serbes de Bosnie ne s’y opposaient pas, les Bosniaques des institutions étatiques de Bosnie-Herzégovine auraient tōt fait de reconnaītre l’indépendance du Kosovo.

 

 

http://balkans.courriers.info/article12943.html

B92

Serbie : visite controversée du reis-ul-ulema de Bosnie dans le Sandžak

Sur la Toile :

Mise en ligne : mardi 19 mai 2009
 
Le reis-ul-ulema de Bosnie-Herzégovine, Mustafa ef.Cerić, a entamé une visite controversée dans le Sandžak de Novi Pazar, oł deux communautés islamiques rivales sont en concurrence : l’une d’elle reconnaīt l’autorité suprźme du reis Cerić, l’autre la rejette. Le reis s’est adressé lundi ą des centaines de fidčles dans la petite ville de Tutin, oł le rassemblement avait pourtant été interdit par la police.
 
JPEG - 85.9 ko
Le reis lors du rassemblement ą Tutin

 

 

 

 

 

 

« Nous sommes unis, aucune force ne peut nous séparer, aucune force ne peut vous séparer de la Bosnie. Je pensais jusqu’ą présent que les droits des musulmans étaient respectés en Serbie, mais j’ai pu constater aujourd’hui ą Tutin qu’il n’en était rien », a déclaré Mustafa Cerić, devant plusieurs centaines de fidčles réunis dans la cour de la mosquée centrale de Tutin.

« Quand je voyage dans le monde, on me demande comment ēa va, maintenant, dans les Balkans. Je dis que tout va bien. On me demande comment ēa va dans le Sandžak, et je dis que ēa va bien, mais maintenant, je vais dire que j’ai vu de mes propres yeux qu’en Serbie, on violait les droits de la personne, notamment ceux des musulmans ».

Le reis-ul-ulema de la Communauté islamique de Bosnie-Herzégovine, au cours de sa visite de trois jours dans le Sandžak de Novi Pazar, va visiter les institutions éducatives contrōlées par la Communauté islamique de Serbie, qui reconnaīt son autorité.

Des rencontres sont également prévues avec les imams principaux et les enseignants. La délégation de la Communauté islamique de Bosnie-Herzégovine va visiter l’Université internationale de Novi Pazar oł, aprčs un entretien avec le recteur, le reis s’adressera aux professeurs et aux étudiants.

Le rassemblement de lundi ą Tutin, pourtant interdit par la police, s’est déroulé sans incident. D’importantes forces de police sont mobilisées en prévision du rassemblement d’aujourd’hui ą Novi Pazar.

Le reis-ul-ulema Cerić doit également se rendre ą Nova Varoš, Prijepolje et Priboj.

 

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article13388.html
 
Shekulli

Albanie : Sali Berisha joue la nostalgie de la monarchie

Traduit par Mandi Gueguen
Sur la Toile :
Publié dans la presse : 17 juillet 2009
Mise en ligne : mercredi 16 septembre 2009
 
En juillet dernier, Sali Berisha a inauguré en grandes pompes une statue de l’ancien roi Zog Ier, sur la place centrale de la ville de Burrel. Dans le passé, le Premier ministre fut pourtant un contempteur résolu des courants monarchistes. Lors des élections du 28 juin, ces courants participaient d’ailleurs ą une petite coalition de droite hostile ą Berisha. Mais tous les soutiens sont bons ą prendre, quitte ą devoir déplacer la statue de Skanderbeg...

Par Arben Rrozhani

Sali Berisha, Premier ministre d’Albanie, une République Parlementaire depuis presque deux décennies, a inauguré cet été une statue de l’ancien roi Ahmet Zogu, qui a régné entre 1928-1939. Les annonces officielles, les photos du Premier ministre et du descendant du Roi Zog sur la place principale de la ville de Burrel donnaient l’impression de se retrouver dans une monarchie constitutionnelle.

Dans son discours devant les habitants de Mati, région d’origine de la famille des Zogu, Sali Berisha a affirmé : « Nous honorons aujourd’hui un grand homme de Mati. Je suis sūr que l’histoire montrera la dimension extraordinaire d’Ahmet Zogu et sa grande contribution ą naissance de l’État moderne albanais ainsi qu’ą la consolidation de l’indépendance et du développement de ce pays ».

En 1968, Sali Berisha devenait médecin et membre du Parti du Travail d’Albanie, pour qui Ahmet Zogu était un tyran qui avait maintenu l’Albanie dans un état d’esclavage avant de la céder aux occupants italiens et de partir en catimini avec tout l’or du pays... Les anecdotes ne manquent pas dans les textes d’histoire. Aprčs la chute du régime communiste, Sali Berisha persévérait dans ses convictions anti-monarchiste. En 1994, il était Président lorsque l’héritier d’Ahmet Zogu, Leka Zogu, foulait le sol de son pays natal pour la premičre fois depuis le 7 avril 1939, quand le jeune prince, encore nourrisson, avait dū fuir avec sa famille ą l’étranger. L’héritier du trōne albanais reēut alors un ultimatum, l’enjoignant de quitter au plus vite le territoire albanais puisqu’il ne possédait pas de passeport de la République d’Albanie.

Lega Zogu partit le cœur serré pour revenir en 1997, au moment oł le Parti démocratique et son chef Sali Berisha étaient rejetés par les Albanais trompés par leur politique et la faillite nationale provoquée par l’effondrement des sociétés pyramidales. Pressentant la défaite des élections du 29 juillet 1997 face ą l’opposition de gauche, Sali Berisha prit alors le parti d’aider les monarchistes dirigés par Leka Zogu afin qu’ils obtiennent la tenue d’un référendum sur le type de gouvernement que l’Albanie souhaitait avoir. La gauche emporta une victoire sans appele, et Sali Berisha et Leka Zogu ne purent obtenir leur référendum.

Le 3 juillet 1997, les militants de Sali Berisha, plus zélés que les monarchistes de Leka Zogu, armés et habillés en treillis, se sont dirigés vers le Palais des Congrčs pour l’attaquer. Les heurts ont fait une victime, mais le régime ne changea pas et Leka Zogu dut repartir pour ne pas revenir en Albanie avant 2002. Sali Berisha se retrouva dans l’opposition pour huit longues années. Revenu au pouvoir en 2005, Sali Berisha concéda des faveurs ą la cour royale en lui attribuant des biens immeubles ą Tirana et ą Durrės. Depuis mai 2007, l’héritier du Roi Zogu est le conseiller du ministre des Affaires Etrangčres, Lulzim Basha.

La statue du Roi Zog installée ą Burrel, aurait dū, selon le souhait de Sali Berisha, prendre la place du buste du héros national Skanderbeg. Les conseillers du Premier ministre en avaient fait la proposition en 2007, en soulevant la colčre des habitants, mźme au-delą de la ville. Simple concours de circonstances ou non, le buste de Scanderbeg, une personnalité marquante de l’histoire mondiale, est l’œuvre du sculpteur Kristaq Rama. Réalisé en 1968, il se trouve ą Burrel depuis 41 ans. Les conseillers démocrates ont exigé qu’il soit déplacé de la place de la Mairie pour que la statue du Roi Zog puisse y trōner. Devant le refus et le mécontentement des habitants, ils se sont retirés et la statue du roi s’est retrouvée sur la place de la Démocratie.

Le prétendant au trōne s’est retiré de la politique. En 2004, il avait été le créateur et le guide spirituel du Mouvement pour le Développement National (LZHK), qui devait, selon son programme, représenter la vraie droite aux cōtés de Sali Berisha.

Lors les élections du 28 juin 2009, le LZHK figurait dans les rangs de la vraie droite, mais contre Sali Berisha, dans une petite coalition qui cherchait ą emporter les voix des électeurs déēus par les abus commis par Sali Berisha au nom de la droite. Aujourd’hui, l’héritier du trōne ne représente plus le moindre intérźt politique pour le Premier ministre.

Cependant, Sali Berisha ne se contente pas des mandats parlementaires que lui a apporté le Mouvement Socialiste pour l’Intégration (LSI) d’Ilir Meta, aprčs les élections « déformées » du 28 juin. Il recherche aussi quelques soutiens supplémentaires parmi ces citoyens qui n’ont pas voulu de lui, mais qu’il peut espérer toucher en falsifiant et en refaisant l’histoire comme il l’a fait depuis 1991, quand il a commencé ą exercer le pouvoir.

 

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article13566.html

Koha Jonė

Albanie : Saranda, nouvelle destination touristique ą la mode

Traduit par Mandi Gueguen
Sur la Toile :

Publié dans la presse : 10 juillet 2009
Mise en ligne : samedi 12 septembre 2009
 
Connue dans tous les Balkans pour la beauté de son site, Saranda est en passe de devenir la nouvelle destination en vogue pour les touristes occidentaux. Une société britannique vient ainsi de classer la ville au 2čme rang rang mondial des stations balnéaires oł il faut investir. L’activité touristique devrait s’envoler dans les années qui viennent, comme les prix de l’immobilier...

Le réseau britannique Write About Property, spécialiste en investissements internationaux, range Saranda, ville de la cōte sud de l’Albanie, au deuxičme rang des cinq destinations touristiques les meilleures au monde en terme d’investissements immobiliers. Son programme Blue Flag a évalué les niveaux de propreté et de sécurité des villes balnéaires de pays comme le Cambodge, l’Italie, la République Dominicaine et le Panama. Par ailleurs, l’Albanie a bien compris la richesse que représente sa cōte et veut faire de ses plages les plus belles de l’Europe.

Saranda se situe presque ą la frontičre entre l’Albanie et l’īle de Corfou et bénéficie d’un climat méditerranéen caractérisé par un hiver doux et humide et un été chaud et sec. La mer Ionienne mouille son littoral long de 7,5 km, et large de 1000 m. Le coūt peu élevé de la vie et des loisirs ajoute ą son potentiel touristique pour les étrangers. Saranda a toutes les chances de voir son activité touristique s’accroītre dans les années ą venir, ce qui entraīnera une hausse de l’immobilier.

Certaines agences de voyage et autres organisations ont qualifié l’Albanie de « nouvelle passion méditerranéenne », considérant le pays comme l’un des plus attractifs de l’Europe du Sud-Est. Une situation géographique favorable, un climat doux, un patrimoine naturel, historique et culturel riche, voilą de solides garanties pour divertir et ébahir tout touriste qui visite les terres albanaises.

De belles plages, une mer transparente, l’accueil et la générosité des habitants, le calme, la sécurité, tout est fait pour que Saranda plaise. La ville est une perle qui a toujours fait rźver les Albanais. Ses habitants ont bien compris le potentiel touristique que leur emplacement leur offrait, et qu’il fallait l’exploiter. Aujourd’hui, le tourisme fait vivre Saranda, qui tire aussi ses revenus de la pźche et de l’argent envoyé par la diaspora.

Dans les parkings, les plaques des voitures venues de tout les Balkans montrent bien que la renommée de la belle Saranda n’est plus ą faire. Cette année, les Kosovars et les Macédoniens sont venus les plus nombreux, mais les touristes viennent également de France, d’Angleterre, d’Italie ou d’Allemagne. La plupart arrivent de l’īle de Corfou toute proche pour y passer la journée. Sans oublier les Albanais partis vivre ą l’étranger qui reviennent de leurs nouveaux pays retrouver leurs proches pendants les vacances estivales.

Le développement touristique de la ville ne va pas sans quelques accrocs. Les prix de l’immobilier s’envolent et atteignent déją 1000€ le m2, ą cause de l’affluence des acheteurs étrangers. Italiens, Allemands ou Norvégiens, charmés par la ville, ont acquis un appartement dont le prix reste trčs abordable pour eux. La ville compte actuellement une centaine de familles norvégiennes qui ont ajouté Saranda comme lieu de résidence.