E vėrteta e pafalsifikuar e betejės sė 30-31 gushtit. Kur
luftonin krah pėrkrah partizanėt e batalionit "Perlat Rexhepi",
pėrfaqėsues tė Ballit Kombėtar, tė Legalitetit, dezertorėt e Ushtrisė
Kombėtare dhe shumė fshatarė tė zonės, tamam "pa asnjė dallim
feje, krahine e ideje". Beteja e shtrembėruar njė herė si luftė
vetėm e partizanėve, pastaj si e ballistėve
(Vijon nga numri i kaluar)
Kohėt e fundit, nė disa botime, tentohet tė falsifikohet historia, duke
e paraqitur Luftėn e Reēit si njė luftė, ku rolin kryesor e ka luajtur
ēeta e Ballit Kombėtar, e kryesuar nga Jup Kazazi.
Pa pas si qėllim me u marrė me figurėn e Jup Kazazit, qė rridhte nga
njė familje patriote shkodrane dhe me emėr shumė tė mirė nė tė
gjitha Qarkun e Shkodrės, pėr hir tė sė vėrtetės duhet thėnė se ai
pėr shumė kohė i ka shėrbyer pushtuesit italian duke arritur deri nė
postin e ministrit (Disa tė ashtuquajtur studiues, apo tė afėrm tė
bashkėpunoėtorėve tė pushtuesit, duke mos gjetur argumente pėr tė
justifikuar apo pėrligjur veprimtarinė e kėtyre bashkėpunėtorėve tė
pushtuesit, arrijnė deri nė absurditete, siē ėshtė rasti pėr Jup
Kazazin, kur arrihet deri aty sa tė shkruhet se, ai: "Nė vitin 1942
zuni vend nė qeveri sė bashku me Hasan Dostin, me porsi tė Mithat Frashėrit
pėr tė siguruar armė pėr ēetat e Ballin Kombėtar!).
Pavarėsisht se ai kishte dhėnė dorėheqjen nga qeveria, dhe megjithėse
si komandant i ēetave tė Ballit Kombėtar pėr Qarkun e Shkodrės, deri
nė korrik tė vitit 1943 ai shėtiste i lirė nėpėr Shkodėr e Shqipėri,
madje nė miqėsi tė ngushtė me qeveritarėt e asaj periudhe. Sipas njė
artikulli tė "Gazetės Shqiptare", dt. 14 tetor 2008: "Mbas
dorėheqjes, Jupi shkoi nė Shėn Naum me tė shoqen pėr pushime, mbasi
kishte vendosur tė dilte nė mal".
Tepėr interesant ėshtė njė letėr e Sylēo Beg Bushatit, e dt.
7.7.1943 drejtuar Kryeministrit Eqrem Bej Libohova, ku duket qartė roli e
marrėdhėniet e mira tė Jup Kazazit me pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė
qeverisė profashiste tė Tiranės.
Pėr sqarim tė lexuesit, dua tė vė nė dukje se vėllai i Sylēo Beg
Bushatit (qė njihej si profashist), Shefqet Beg Bushati, ka qenė i
lidhur familjarisht me Luftėn Nacionalēlirimtare, duke qenė ndėr bazat
kryesore tė saj nė krejt Qarkun e Shkodrės (djemtė Sitki, Sami Bushati
e Ismet Bushati kanė qenė ndėr aktivistėt e parė tė kėsaj lėvizjeje
nė Shkodėr, madje dy tė parėt ndėr partizanėt e parė nė kėtė
qark).
Pėr kėtė arsye, ministri Mark Gjon Markaj kishte urdhėruar qė familja
e Shefqet Beg Bushatit tė internohej, prandaj dhe Sylēo i drejtohej
Kryeministrit si mė poshtė: "Shkelqėsisė sė tij, Eqrem Beut.
Kryeministėr.
Para pak ditėve, nė mes djalit tė vllaut tim dhe tė njė agjenti tė
kuesturės ndodhte njė e shtime pushkėsh kundra njani-tjetrit. Mirėpo
Ministri i Mrenshėm, me urdhna kategorike i ka dhanė kuestorit tė kėtushėm
deri nesėr tė internojnė vllaun tem bashkė me familjen e tij.
Nuk do tė mė vinte keq ndoshta kur urdhni tė ishte i pėrgjithshėm,
por sa familje qė kanė djemtė e tyne tė arratisun dhe rrinė tė
patrazuem ndėr shtėpiat e tyne. Ky urdhėn i Ministrit tė Mrenshėm mė
jep me kuptue se vepra bahet, sepse ka ndodhė vėllai im, punė qė mė
ka ba pėrshtypjen ma tė idhtė qė mundet me qenė.
Ju lutem nxehtėsisht me intervenue pezullimin e ati urdhni tė dhanun
krejt arbitrarisht. Me anė tė kėsaj tė pėrmetohem shkėlqesė me ju
paraqitė Myfitin, i cili i shoqnuem me zotni Doktor Jup Kazazin kanė me
parashtrue nderimet e mija ma tė nalta...Shkodėr 7.7.1943, Sylēo
Bushati."
Ky dokument flet qartė se edhe gjatė muajit korrik, ēetat e Ballit
vazhdonin tė endeshin nėpėr Shkodėr, ose mė saktė, komandanti i tyre,
vazhdonte tė lėvizte i qetė nėpėr Shkodėr e Tiranė, madje duke
patur marrėdhėnie shumė tė mira me qeveritarė e deri me
Kryeministrin...Siē ndodh zakonisht nė prag tė operacioneve apo sulmeve
ushtarake, nėpėrmjet kanaleve tė ndryshme, zyrtare e jo zyrtare,
tentohet tė merren sa mė shumė tė dhėna pėr kundėrshtarin.
Tėrheq vėmendjen njė shkresė e Prefekturės sė Shkodrės, me karakter
informativ, vetėm tre ditė para sulmit tė forcave ushtarake italiane, e
cila flet pėr bashkėpunimin e ngushtė tė partizanėve me banorėt e Reēit
dhe tė fshatrave pėrreth.
Kėshtu, me shkresėn rezervat datė 27 gusht 1943, drejtuar Komandės sė
Sektorit ECTU thuhet: "Tash lajmėrohemi se sipas tė dhanunave nga
Komuna e Shkrelit, ēetat komuniste janė bashkue me banorėt e katundit
Reē tė rajonit tė komunės sė sipėrme, e cila sipas shenjave u pėrbaka
prej afro 800 vetėsh tė armatosun ma sė miri dhe se janė instalue tek
Kisha e Reēit e nė afėrsi tė saj. Pėr dijeni dhe Ministrisė Punėve
tė Mrendshme. Tiranė. Zv/Prefekti e Kuestori Dh.Bala".
Lufta e Reēit u zhvillua nė datat 30 e 31 gusht. Pavarėsisht ēfarė ėshtė
shkruar e folur nga kampe tė ndryshme, nė kėtė luftė kanė marrė
pjesė partizanėt e batalionit "Perlat Rexhepi", pėrfaqėsues
tė Ballit Kombėtar, tė Legalitetit, njė pjesė e Ushtrisė Kombėtare
qė kishte dezertuar, mbasi pjesa mė e madhe ishte bashkuar me partizanėt
e batalionit "Perlat Rexhepi", e ē'ėshtė mė e rėndėsishmja
shumė fshatarė, jo vetėm nga Reēi, por tė ardhur edhe nga Rrjolli,
Grizhja etj. Ajo ishte njė luftė mbarėpopullore, ku shqiptarėt luftuan
bashkėrisht, "pa asnjė dallim feje, krahine e ideje".
Nė qoftė se nė historiografinė komuniste, pavarėsisht nga zėra tė
shkėputura, janė mohuar dhe "lėnė nė harresė" mjaft tė vėrteta,
dhe gjithēka ėshtė paraqitur si luftė e partizanėve dhe deri diku e
popullit tė kėsaj krahine kundėr pushtuesve fashistė e bashkėpunėtorėve
tė tyre, vitet e fundit po bėhet e kundėrta, duke shtrembėruar krejtėsisht
tė vėrtetėn.
Kėshtu, lidhur pėr kėtė ngjarje, "Gazeta Shqiptare" e dt. 14
tetor 2008, shkruan: "Sipas shėnimeve tė atyre qė morėn pjesė nė
kėtė betejė (ėshtė fjala pėr luftėn e Reēit), luftėn kryesore e bėnė
ēetat balliste tė komanduara nga Jup Kazazi, forcat e Ushtrisė Kombėtare
tė Ulqinit tė udhėhequra nga drejtuesit e Ballit Kombėtar Fuat Dibra,
Zenel Kazazi, forcat legaliste, si dhe ēetat popullore".
Ndėrsa nė gazetėn "Panorama" tė dt. 2 shtator 2008, nė
shkrimin "Jup Kazazi qė mbajti gjallė antikomunizmin shhkodran",
thuhet: "Nė fund tė gushtit tė vitit 1943, nė Reē tė Shkodrės
u zhvillua njė nga betejat mė tė mėdha kundėr fashistėve, ku rolin
kryesor e luajtėn forcat e Ballit Kombėtar tė udhėhequra nga Jup
Kazazi, qė u mbėshtetėn fort nga trupat e rregullta tė ushtrisė
shqiptare tė dislokuara nė Ulqin e qė dezertuan pėr t'u bashkuar me
nacionalistėt...". Tė tilla shkrime e shtrembėrime gjen me bollėk
nė botimet e viteve tė fundit.
Duke dashur t'i qėndroj besnik sė vėrtetės pėr kėtė luftė, po
paraqes shkurtimisht disa materiale e botime tė asaj periudhe, si tė
Frontit Nacionalēlirimtar, ashtu dhe tė Ballit Kombėtar. Nė komunikatėn
e jashtėzakonshme tė komandės sė batalionit "Perlat Rexhepi",
botuar menjėherė mbas Luftės sė Reēit, ndėrmjet tjerave thuhet:
"Lufta u ba edhe ma e ashpėr...
Erdhėn 20 veta katundarė e bashkė me ta edhe Jup Kazazi e njė pjesė e
ushtrisė dezertuese qė u erdhėn nė ndihmė partizanėve e popullsisė...Nė
luftime mori pjesė dhe Shaqir Meta (Pėrfaqėsues i Legalitetit- shėnimi
im) me disa fshatarė...".
Nė raportin e Komitetit Krahinor tė Ballit Kombėtar pėr Shkodrėn, tė
dt. 14 shtator drejtuar Komitetit Qendror tė Ballit, ndėrmjet tė
tjerave thuhet: "Para ramjes sė Italisė, si do t'a keni marrė
vesht, Ushtrija italjane afėr 1000 vetėsh, mėsyete katundin Reē ku
gjindeshin ēetat partizane...".
Ndėrsa nė traktin e Ballit Kombėtar, botuar nė fund tė muajit shtator
tė atij viti, ndėrmjet tė tjerave thuhet: "Nė Shqipėrinė e
Veriut, njė fuqi armike e pėrbėrė prej 800-900 italianėsh, tė pėrkrahur
nga milicė tradhtarė, mėsynė ēetat partizane nė Reē. Ēetat e
Ballit Kombėtar tė Shkodrės i shkuan nė ndihmė ēetės partizane.
Lufta vazhdoi pėr 36 orė: okupatori la pėrmbi 150 tė vrarė dhe u tėrhoq."
Po ashtu, nė revistėn e Rinisė sė Ballit Kombėtar "Robni o liri"
tė Shkodrės, nė numrin 6 dt. 28 nėntor 1943, ndėrmjet tjerave thuhet:
"Me 30 gusht ēetat tona i shhkojnė nė ndihmė njė ēete partizane
tė sulmueme".
Siē shihet nga kėto materiale tė asaj kohe, kur akoma nuk kishin
filluar zbukurimet e shtrembėrimet, gjithēka flet pėr luftė tė ēetave
partizane, tė cilave u kanė shkuar nė ndihmė luftėtarė tė Ballit e
Legalitet, njė pjesė e ushtrisė qė kishte dezertuar, pa folur pėr malėsorėt
vendas apo tė ardhur nga zonat pėrreth, qė u mobilizuan totalisht nė
radhėn e parė tė frontit pėr tė mbrojtur trojet e tyre.
Komentet do tė ishin tė tepėrta...Nė Luftėn e Reēit, ranė pėr liri
pesė dėshmorė (pavarėsisht si i kanė cilėsuar organet zyrtare nė atė
kohė e nė kėtė kohė), duke luftuar heroikisht nė front, si dhe u
plagosėn disa tė tjerė.
Tre nga tė vrarėt ishin nga Reēi (Rifat Nuzi, Ismail Delia dhe Zymer
Duli), partizani Ismet Dertliu (ish-ushtar i Ushtrisė Kombėtare,
inkuadruar nė batalionin partizan "Perlat Rexhepi"), si dhe
Haxhi Islami kapter i ish-Ushtrisė Kombėtare. Nė kujtimet e disa pjesėmarrėsve
tė kėsaj lufte ėshtė pėrmendur dhe njė italian i vrarė, pėr tė
cilin thuhet se ka qenė nė ēetėn e Jup Kazazit. Po ashtu, u vranė nga
bombardimet tetė vetė, si dhe u plagosėn disa dhjetėra tė tjerė.
Vetė pėrkatėsia e tė vrarėve flet shumė qartė se ajo ka qenė njė
luftė e pėrbashkėt e shqiptarėve pa dallime ideologjike...Pikėrisht
ky ėshtė dhe mesazhi mė kuptimplotė e mė atdhetar i kėsaj lufte,
sepse ajo ishte luftė e shqiptarėve kundėr pushtuesve italianė, pa
asnjė shenjė apo shfaqje tė njė lufte civile, tė njė lufte vėllavrasėse.
Dhe pėr kėtė kanė meritė tė posaēme drejtuesit e tė gjitha forcave
politike tė ish-Qarkut tė Shkodrės qė, jo vetėm nė kėtė rast, por
asnjėherė gjatė Luftės nuk u pėrplasėn me armė me njėri-tjetrin,
pavarėsisht nga qėndrimet e ndryshme qė kishin pėr mjaft probleme.
Ėshtė e vėrtetė se pushtuesit italianė u pėrpoqėn shumė pėr tė
futur nė luftė vėllavrasėse popullin tonė e veēanėrisht atė tė
Malėsisė sė Madhe, duke shfrytėzuar dhe disa specifika tė kėsaj
zone, veēanėrisht tė zonave qė ishin tė fesė katolike.
Por malėsorėt tanė, me menēurinė e intuitėn e tyre tė kalitur nė
luftėrat shekullore, nuk ranė nė grackė, nuk u futėn nė luftė vėllavrasėse.
Qė me pushtimin e Shqipėrisė, fashistėt italianė organizuan nė Malėsi
tė Madhe disa forca tė ashtuquajtura vullnetare, tė cilat i mbanin si
rezervė, duke u dhėnė edhe njė farė page, pėr t'i pėrdorur nė
momentin e duhur. Dhe, sipas tyre, momenti i pėrshtatshėm u paraqit nė
Luftėn e Reēit, ku komanda italiane i kishte llogaritur si forca aktive
pėr tė sulmuar nė momentin e duhur.
Pėr kėtė qėllim i kishte mobilizuar dhe rreshtuar nė hyrje tė Reēit.
Por nė momentin kur pushtuesit i duheshin kėto forca e pėr tė cilat
kishin harxhuar kohė e para, ata duke e kuptuar se ē'lojė luante
pushtuesi, duke ndjekur traditat shekullore tė miqėsisė e mirėkuptimit
midis malėsorėve, nuk pranuan tė futeshin nė luftė.
Pėr kėtė, meritė tė veēantė kanė bijtė e Malėsisė sė Madhe, pėrfaqėsuesit
e dy familjeve patriote tė bajraktarėve tė Hotit dhe Reēit, Mul Delia
dhe Ramadan Reēi. (Nė parantezė dua tė sqaroj njė problem qė fatkeqėsisht,
gjatė 45 vjetėve, ėshtė falsifikuar e shtrembėruar nė shumė aspekte.
Duke mos marrė pėrsipėr tė trajtoj problemin e tė gjithė bajrakėve
tė Veriut, shkurtimisht do flas pėr ata tė Malėsisė sė Madhe.
Historikisht, qė kur nuk mbahet mend, kjo malėsi ka qenė e organizuar nė
bajrakė, qė kanė funksionuar si njė lloj njėsie shtetėrore mė vete,
por me njė organizim tė brendshėm demokratik.
Malėsia e Madhe ka qenė e ndarė nė 11 bajraqe (vėmė nė dukje se
edhe qyteti i Shkodrės dikur ka qenė i ndarė nė bajraqe, madje nė
organizimin e asaj kohe, bajraku u Tophanės ka zėnė gjithmonė kryet e
vendit, pėrfshi edhe bajrakėt e Malėsisė sė Madhe), sipas njė
rreshtimi qė ėshtė ndjekur nė ēdo rast, e nė radhė tė parė nė
rast lufte, kuvende, sofra etj., e ku vendin e parė e ka zanė Bajraku i
Hotit.
Pavarėsisht nga ekzagjerimet e shtrembėrimet qė janė bėrė pėr
bajraktarėt jo vetėm nė politikė, histori e deri edhe nė art, letėrsi
etj., dua tė sqaroj se bajraktarėt e Malėsisė sė Madhe nuk kanė qenė
as bejlerė, as agallarė, as feudalė, as ēifligarė.
Shumica e bajraktarėve tė kėsaj malėsie jetonin si tė gjithė tė
tjerėt, me punėn e djersėn e tyre, e madje disa prej tyre ishin nė
gjendje ekonomike njėlloj si bashkėfshatarėt e tyre. Bajraktari nuk
kishte asnjė tė drejtė ekonomike mbi malėsorėt, tė cilėt ishin vetė
pronarė tė atyre pak tokave, kullotave apo bagėtive qė kishin.
Malėsia e Madhe nuk ka qenė kurrė as pronė e as ēiflig i askujt). Shtėpitė
e bajraktarėve tė Hotit e Reēit, historikisht janė dalluar si familje
patriote dhe nė tė gjitha zhvillimet e ngjarjet e mėdha politike kanė
qenė nė ballė (pjesėmarrės nė Lidhjen Shqiptare tė Prizrenit, nė
krye tė luftėtarėve shqiptarė pėr mbrojtjen e Hotit Grudės, Plavės
e Guxisė, nė luftėn e Koplikut nė vitit1920 etj.).
Gjatė Luftės Nacionalēlirimtare, shtėpia e Bajraktarit tė Reēit ka
qenė njė ndėr bazat kryesore tė kėsaj lufte, mbasi nipi i bajraktarit,
Ramadan Reēi ka qenė aktivist i dalluar i saj qė nė vitit1942.
Shembulli me kuptimplotė ėshtė fakti se dėshmori Rifat Nuzi ėshtė
djali i Bajraktarit tė Reēit.
Vėrtet familja e Bajraktarit tė Hotit, apo ndryshe e bajrakut tė parė
tė Malėsisė sė Madhe, ashtu si edhe disa bajraktarėve tė tjerė, nuk
u angazhua nė luftėn kundėr pushtuesit italian, (po tė ndodhte kjo,
lufta nė Malėsi tė Madhe mund tė merrte drejtim tjetėr), por ē'ėshtė
e vėrteta, bajraktari Mul Delia, megjithėse ishte emėruar komandant i
forcave vullnetare tė Malėsisė sė Madhe, jo vetėm nuk ka dalė asnjėherė
kundėr Lėvizjes Nacionalēlirimtare, por me sjelljen e veprimtarinė e
tij, ka kontribuar nė favor tė kėsaj lėvizjeje.
Lidhjet e tij me Vasil Shanton (pėr tė cilat ekzistojnė dokumente),
takimi i pėrfaqėsuesve tė Lėvizjes Nacionalēlirimtare Zija Dibra e
Bejto Faslia me tė, nė fshatin Jubicė etj., tregojnė se ai, nė njė
formė a nė njė tjetėr, e ka ndihmuar kėtė lėvizje.
Aq e vėrtetė ėshtė kjo, sa siē del edhe nga dokumentet zyrtare, ai
kishte rėnė edhe nė sy tė qarqeve qeveritare pėr kėto lidhje.
Kėshtu, Ministria e Brendshme, me shkresėn Nr. 635/89, datė 31.7.1943,
drejtuar prefekturės sė Tuzit, shkruante: "Kemi informata se Mul
Bajraktari, me fuqinė qė i asht vanė nė dispozicion dhe i asht besue,
ka ndėr mend tė vihet nė bashkėpunim me kryengritėsat. Nuk duhet tė
besojmė se koritė shtėpinė e bajraktarit tė Hotit. Kaq e ndjejmė pėr
detyrė me ju njoftue. Ministri".
Dhe vėrtet, vetėm njė muaj mė vonė, nė Luftėn e Reēit, ai e nderoi
shtėpinė e Bajraktarit tė Hotit, kur sė bashku me Ramadan Reēin, si
dy personalitete pėrfaqėsuese me emėr e si malėsorė tė atyre anėve,
ditėn tė gjenin gjuhėn e duhur me ta, ju drejtuan forcave tė
ashtuquajtura vullnetare, pėr tė mos marrė pjesė nė kėtė luftė.
Kanė mbetur lapidare fjalėt e Mul Delisė, qė edhe sot janė aktuale,
kur ai iu drejtua "vullnetarėve" qė pushtuesi kishte
grumbulluar pėr tė sulmuar Reēin, ku ndėrmjet tė tjerave ka thėnė:
"Qeveritė e pushtuesit janė si uji qė rrjedh. Na, populli, jemi
zalli qė mbesim kėtu.
Prandaj nė qoftė se sulmoni Reēin, atėherė kėtu futet vėllavrasja e
gjaku s'na ndahet ndėr breza".Karakterin e qėndrimin prej shqiptari
e patrioti tė vėrtetė, Mul Delia e tregoi edhe mbas pushtimit tė Shqipėrisė
nga gjermanėt, kur ai nė ndryshim me disa tė tjerė, nuk pranoi tė
bashkėpunonte e tė vihej nė shėrbim tė tyre.
Nuk ėshtė e rastit qė gjermanėt e arrestuan dhe e internuan nė kampet
e famėkeqe gjermane. Pikėrisht pėr figura tė tilla kėrkohet tė
rishkruhet historia, sepse njerėz tė tillė, qė nuk pranuan tė bashkėpunojnė
me pushtuesin, i bėjnė nder vetes, Malėsisė sė Madhe e gjithė Shqipėrisė.
Nuk dua tė lė pa pėrmendur edhe njė figurė tjetėr, qė pėr mendimin
tim, pėr shumė arsye ėshtė lėnė nė harresė. Siē e kam pėrsėritur
disa herė, zona e Reēit ishte lidhur aq shumė me Luftėn Nacionalēlirimtare,
sa edhe prifti i fshatit, Dom Luigj Pici, ishte vėnė nė dispozicion tė
saj.
Ai, nė ndryshim me disa priftėrinj tė tjerė qė u vunė nė shėrbim tė
pushtuesit, qė nė fillimet e saj ndihmoi me tė gjitha mėnyrat kėtė
luftė, duke qenė aktiv e madje duke u zgjedhur edhe sekretar i Kėshillit
Nacionalēlirimtar pėr Qarkun e Shkodrės.
Lufta e Reēit, si pjesė e pandarė e Luftės Antifashiste tė popullit
tonė, ėshtė ngjarja mė e rėndėsishme luftarake nė Qarkun e Shkodrės,
dhe kryesorja, ėshtė njė luftė pa dallim feje, krahine e ideje, qė i
bėn nder popullit tė Shkodrės e nė radhė tė parė atij tė Malėsisė
sė Madhe, u bėn nder tė gjithė drejtuesve politikė tė partive e
kampeve tė ndryshme tė asaj kohe, qė pavarėsisht pikėpamjeve e qėndrimeve
tė ndryshme, nė kėtė luftė u bashkuan.
Po bėhet traditė shumė e bukur, kėto vitet e fundit, qė mijėra vetė,
nga e gjithė Malėsia e Madhe e mė gjerė, pa i organizuar askush,
mblidhen nė Reē pa tribuna e fjalime, nė mėnyrėn mė popullore e
demokratike, ku secili nė qejfin e vet, dashje pa dashje, e kujton kėtė
luftė.
TIRANE- Kreu i sapomandatuar i qeverisė sė re, Sali Berisha, nuk ka ndėrmend tė humbasė kohė dhe pritet qė sot t'i dėrgojė pėr dekretim Presidentit tė Republikės kabinetin e ri qeveritar, tė cilin e shpalli dje nė mbrėmje. Njė fakt tė tillė e ka bėrė tė ditur vetė shefi i mazhorancės gjatė prezantimit tė ministrave tė tij tė rinj, duke deklaruar se gjatė ditės sė sotme do t'i paraqiste kreut tė shtetit propozimet zyrtare pėr secilin post ministror. Ndėrkohė qė vetė kreu i shtetit ka plot njė javė kohė pėr tė shqyrtuar propozimet e bėra nga kreu i qeverisė pėr secilin post ministror. Nuk dihet sesi do tė veprojė kreu i shtetit pėr rastin e propozimet e Berishės pėr tė emėruar nė postin e ministrit tė Mjedisit, Fatmir Mediun dhe nė atė tė Ministrisė sė Brendshme, Lulzim Basha, tė cilėt janė nė gjykim pėr akuzat e ngritura nga prokuroria pėr korrupsion dhe shpėrdorim tė detyrės. Kryeministri i emėruar sipas nenit 96, nenit 104 ose 105, i paraqet pėr miratim Kuvendit, brenda 10 ditėve, programin politik tė Kėshillit tė Ministrave, sė bashku me pėrbėrjen e tij. Nė rast se gjatė shqyrtimit nuk do tė ketė surpriza dhe nė rast se kreu i shtetit nuk do tė konsumojė tė gjithė kohėn qė ka nė dispozicion pėr tė firmosur dekretet pėrkatėse, atėherė pritet qė gjatė seancės sė ditės sė hėnė, kabineti i ri, sė bashku me programin politik, t'i paraqitet pėr miratim Kuvendit.
Berisha: 16 ministrat e qeverisė sime
TIRANĖ- Qeveria 'Berisha 2' do tė ketė 16 portofole, ku ėshtė shtuar ministri i Shtetit qė ka funksionuar edhe vite mė parė, kur vendi drejtohej nga qeveria 'Nano'. Kryeministri Sali Berisha ka prezantuar kabinetin e ri, disa orė pasi ai u dekretua nga Presidenti Topi si kryeministėr i vendit. Qeveria e re, 8 ministra mbeten jashtė
Kabineti i ri qeveritar, i pagėzuar me emrin "Qeveria e Integrimit", do tė ketė njė "fytyrė" 50 pėr qind tė re nė krahasim me paraadhėsen e saj. Kreu i mazhorancės Sali Berisha ka mundur tė realizojė, jo pa vėshtirėsi, njė reformė tė thellė nė pėrbėrjen e qeverisė sė tij tė re. Kėshtu, 8 nga ministrat me tė cilėt ai bashkėpunoi deri para njė jave, nuk do tė jenė mė pjesė e ekzekutivit tė ri, pasi janė zėvendėsuar nė tė shumtėn e rasteve ose nga emra tė rin, ose nga kolegėt e tyre qė mė parė mbanin poste tė tjera ministrore. Karrigen e ministrit do tė duhet ta lėrė ministri i Drejtėsisė, Enkeljd Alibeaj, i cili u bė pjesė e qeverisė gati njė vit e gjysmė mė parė, kur zėvendėsoi nė kėtė post Ilir Rusmajlin. Alibeaj duhet t'ia lėshojė postin e tij Bujar Nishanit, i cili nė kabinetin e tanishėm mban postin e ministrit tė Brendshėm. Njė tjetėr figurė qendrore e PD-sė qė do tė ikė nga qeveria ėshtė edhe Jemin Gjana, i cili nė katėr vitet e shkuara ka drejtuar sektorin e Bujqėsisė. Gjana duhet t'ia dorėzojė kėtė post ministror Genc Rulit, i cili nga ana e tij ėshtė detyruar tė lėrė postin e ministrit tė Ekonomisė. Gjithashtu, pėr herė tė parė nga qeveria del edhe Gazmend Oketa, largimi i tė cilit ishte paralajmėruar kohė mė parė kur Berisha shpalli listat e kandidatėve dhe ai e pa veten nė pozicion jo shumė komod nė listėn e Qarkut tė Durrėsit. Oketa do t'ia lėrė portofolin e ministrit tė Mbrojtjes ish-aleancistit, Arben Imami. "Thatė" ka mbetur nga rikompozimi i qeverisė edhe Fatos Beja, i cili nuk do tė jetė mė pjesė e kabinetit qeveritar, duke e lėnė nė kėtė mėnyrė karrigen e ministrit tė Arsimit pėr ish-kėshilltarin e Berishės, Myqerem Tafajn. Qeverinė do ta lėnė edhe dy ministrat mė tė rinj tė qeverisė shkuar, Viktor Gumi dhe Ardian Turku, tė cilėt mbajnė respektivisht postet e ministrit tė Punės dhe atė tė Kulturės. Gumi do duhet t'ia lėrė vendin minoritarit Spiro Ksera, ndėrsa Turku Ferdinant Xhaferit. Nė kabinetin e ri nuk do tė jetė mė pjesė as ministrja aktuale e Shėndetėsisė, Anila Godo, e cila vetėm njė vit mė parė zuri vendin e Nard Ndokės, pėr t'ia lėnė tashmė atė Petrit Vasilit tė LSI-sė. Ndėrkohė qė pėr herė tė parė pas 12 vjetėsh nė qeveri nuk do tė jetė Lufter Xhuveli, kreu i Partisė Agrare, i cili nė katėrvjeēarin e shkuar mbajti postin e ministrit tė Mjedisit. Vendin e tij nė qeveri do e zėrė Fatmir Mediu, i cili rihyn nė ekzekutiv pas njė viti e gjysmė.
Berisha i ėshtė pėrgjigjur interesit tė gazetareve lidhur me problemin e z. Mediut, qė ėshtė person nėn gjykim dhe pėrfshihet nė qeveri. SIpas Berishės kjo qeveri s'do kete imunitet dhe gjykata do jetė e lirė tė veproje ndaj atyre qė kanė bėrė shkelje. Ai tha se emri i Mediut iu propozua nga republikanėt dhe se thjesht zbatoi marrėveshjen pėr pėrfaqėsimin e aleateve nė qeveri. Ndersa per mosperfaqesimin e le partise se cameve berisha tha se "PDI do pėrfshihet nė qeverisje, por jo nė qeveri". Sipas tij ka edhe poste tė tjera drejtuese dhe jo vetėm Minister, sepse ndarja bėhet nė bazė tė votave qė partitė e koalicionit kanė marrė nė zgjedhje.
Ndėr emrat e rinj Berisha ka afruar bashkėpunetoret e tij. Ministri i i ri i Arsimit, Myqerem Tafaj, ishte kėshilltar i Kryeministrit pėr arsimin dhe u bė deputet i qarkut tė Tiranės.
Arben Imami, shef i Kabinetit nė qeverisė 'Berisha 1' si dhe doli deputet i PD nė qarkun e Tiranės. Tani bėhet minister i Mbrojtjes.
Ferdinand Xhaferri, kryesoi listen e kandidateve tė djathte ne qarkun e Durresit. Ai u rikthye nė PD, pas nje largimi disa vjeēar tek partia e Pollos qė tashme ėshtė shkrire.
Spiro Ksera, qė merr Ministrinė e Punės, u cilėsua nga vete Berisha si njė nga bashkėpunėtoret e tij mė tė vjetėr. Ai u nda nga PBDNJ kur kjo e fundit doli nė koalicion me PS.
Ministrat e kabinetit 'Berisha 2'
Zv. Kryeministėr dhe ministėr i Jashtėm
Ilir Meta
Ministėr i Drejtėsisė
Bujar Nishani
Ministėr i Financave
Ridvan Bode