Deklarate
per Shtyp e Oborrit Mbreteror - Fejesa e L.T. Princ Leka - 18/06/2010
DEKLARATĖ
PĖR SHTYP
Ditėn
e mėrkurė, mė dt. 16 qershor 2010, Familja Mbretėrore Shqiptare zyrtarizoi
fejesėn e Lartėsisė Tij Princit Leka II me Zonjushėn e nderuar, Elia
Zaharia. Ceremonia e rastit u
mbajt nė sallonet e hotelit tė famshėm « Lutetia » nė Paris nė
orėn 18.00 pasdite.
Duke
trashėguar traditėn e vjetėr shqiptare, ceremonia e shpalljes dhe e bėrjes
publike tė fejesės u zhvillua pak ditė pasi shkuesi i N.M.T. Mbretit Leka
I, Gjeneral Daut Haradinaj, kishte marrė miratimin e familjes sė Zonjushės
Elia Zaharia pėr fejesėn e bijės sė tyre me L.T. Princin Leka II.
Pėrzgjedhja
e kryqytetit francez pėr kėtė eveniment gazmor ishte vendosur duke u nisur
nga fakti se shumė anėtarė dhe tė afėrm tė familjes mbretėrore janė
francezė ose jetojnė nė Francė qė prej shumė vitesh, dhe ishte
parashikuar qė shpallja e fejesės tė bėhej nė prani tė tė afėrmve tė
L.T. Princit Leka II dhe nė njė vend ku N.M.T. Mbreti Zog I dhe N.M.T.
Mbreti Leka I kishin kaluar shumė vite tė ekzilit tė tyre.
Nė
koktej morėn pjesė disa personalitete tė rėndėsishme franceze, pėrfaqėsues
tė familjeve mbretėrore evropiane si dhe ambasadorė tė akredituar nė
Francė. Nga Shqipėria kishin
ardhur enkas pėr kėtė ceremoni Zėvendės-Ministri i Mbrojtjes dhe Kryetar
i Partisė « Lėvizja e Legalitetit », Z. Ekrem Spahiu dhe Shefi i
Shtabit tė Pėrgjithshėm, Gjeneral Maksim Malaj.
Nė emėrin e personaliteteve shqiptare tė pranishme nė koktej, pėrshendeti
ambasadori i Shqipėrisė nė Francė, Shkelqėsia e Tij, Ylljet Aliēka, i
cili duke uruar Princin Leka dhe tė fejuarėn e tij, pėrgėzoi L.T. Princin
Leka duke theksuar se ai po ndjek traditėn e Familjes Mbretėrore jo vetėm
si njė trashėgimtar i denjė i vlerave mė fisnike tė vendit tonė por edhe
duke shėrbyer Shqipėrinė dhe Shqiptarėt kudo qė gjenden.
Ish-Sekretari shtetit i Francės pėr Punėt e Jashtme dhe Deputet nė
Parlamentin francez, Z. Renaud Muselier, uroi gjithashtu Princin Leka dhe
Zonjushen Elia Zaharia nė emėrin e Presidentit Francez, Z. Nicolas Sarkozy
dhe tė personaliteteve franceze tė pranishme nė kėtė koktej.
Pas
ceremonisė e cila zgjati deri nė orėn 21.00, u shtrua njė darkė nė
Parlamentin Francez ku morėn pjesė L.T. Princi Leka II me tė fejuarėn, anėtarėt
dhe tė afėrmit e Familjes Mbretėrore dhe tė Oborrit Mbretėror si dhe
deputetė dhe personalitete franceze dhe shqiptare.
Ditėt
e fundit, shumė mesazhe urimi kanė arritur nė Oborrin Mbretėror Shqiptar
nga familje mbretėrore nga e gjithė bota si dhe personalitete tė rėndėsishme
tė politikes evropiane si ish-presidenti Jacques Chirac i cili nė letren e
tij i shpreh Princit Leka II dhe Zonjushės Elia Zaharia urimet mė tė mira pėr
lumturi dhe i siguron pėr besnikėrinė e miqėsisė sė tij.
Ndėrkaq, Z. Frederik Mitterand, Ministėr i Kulturės sė Francės,
dergoi njė mesazh urimi nė emėrin e qeverisė franceze.
Nė
ditėt e ardhshme, L.T. Princi Leka II dhe e fejuara e tij, Zonjusha Elia
Zaharia, do tė marrin pjesė dhe prezantohen publikisht nė disa aktivitete
jashtė vendit. Me dt. 24 qershor
2010, ēifti i ri princor do tė marrė pjesė nė afėrsi tė kryeqytetit
anglez, nė Parmoor House, nė njė ceremoni pėrkujtimore tė 70 vjetorit tė
mbėrritjes sė N.M.T. Mbretit Zog I nė Angli dhe, mė dt. 3 korrik 2010,
L.T. Princi Leka II dhe Zonjusha Elia Zaharia do tė marrin pjesė nė njė
ballo tė organizuar nė Hungari pėr nderė tė tyre nga tė afėrmit e Nanės-Mbretėreshė
Geraldine, kushėrinjtė nga familja e Kontit Apponyi, dhe ku L.T. Princi Leka
dhe e fejuara e tij do tė takojnė miqėt dhe tė afėrmit e tyre tė
aristokracisė evropiane.
Zyra
e Shtypit e Oborrit Mbretėror
Zyrtarizohet nė Francė fejesa e Princit
Leka me Elia Zaharian
Mė datė 16 qershor 2010, Familja Mbretėrore Shqiptare zyrtarizoi fejesėn
e Lartėsisė Tij Princit Leka II me Zonjushėn e nderuar, Elia Zaharia.
Ceremonia e rastit u mbajt nė sallonet e hotelit tė famshėm « Lutetia »
nė Paris nė orėn 18.00 pasdite. Duke trashėguar traditėn e vjetėr
shqiptare, ceremonia e shpalljes dhe e bėrjes publike tė fejesės u
zhvillua pak ditė pasi shkuesi i N.M.T. Mbretit Leka I, Gjeneral Daut
Haradinaj, kishte marrė miratimin e familjes sė Zonjushės Elia Zaharia pėr
fejesėn e bijės sė tyre me L.T. Princin Leka II. Pėrzgjedhja e
kryqytetit francez pėr kėtė eveniment gazmor ishte vendosur duke u nisur
nga fakti se shumė anėtarė dhe tė afėrm tė familjes mbretėrore janė
francezė ose jetojnė nė Francė qė prej shumė vitesh, dhe ishte
parashikuar qė shpallja e fejesės tė bėhej nė prani tė tė afėrmve tė
L.T. Princit Leka II dhe nė njė vend ku N.M.T. Mbreti Zog I dhe N.M.T.
Mbreti Leka I kishin kaluar shumė vite tė ekzilit tė tyre. Nė koktej morėn
pjesė disa personalitete tė rėndėsishme franceze, pėrfaqėsues tė
familjeve mbretėrore evropiane si dhe ambasadorė tė akredituar nė Francė.
Nga Shqipėria kishin ardhur enkas pėr kėtė ceremoni Zėvendės-Ministri
i Mbrojtjes dhe Kryetar i Partisė « Lėvizja e Legalitetit », Z. Ekrem
Spahiu dhe Shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm, Gjeneral Maksim Malaj. Nė emėrin
e personaliteteve shqiptare tė pranishme nė koktej, pėrshendeti
ambasadori i Shqipėrisė nė Francė, Shkelqėsia e Tij, Ylljet Aliēka, i
cili duke uruar Princin Leka dhe tė fejuarėn e tij, pėrgėzoi L.T.
Princin Leka duke theksuar se ai po ndjek traditėn e Familjes Mbretėrore
jo vetėm si njė trashėgimtar i denjė i vlerave mė fisnike tė vendit
tonė por edhe duke shėrbyer Shqipėrinė dhe Shqiptarėt kudo qė gjenden.
Ish-Sekretari shtetit i Francės pėr Punėt e Jashtme dhe Deputet nė
Parlamentin francez, Z. Renaud Muselier, uroi gjithashtu Princin Leka dhe
Zonjushen Elia Zaharia nė emėrin e Presidentit Francez, Z. Nicolas Sarkozy
dhe tė personaliteteve franceze tė pranishme nė kėtė koktej. Pas
ceremonisė e cila zgjati deri nė orėn 21.00, u shtrua njė darkė nė
Parlamentin Francez ku morėn pjesė L.T. Princi Leka II me tė fejuarėn,
anėtarėt dhe tė afėrmit e Familjes Mbretėrore dhe tė Oborrit Mbretėror
si dhe deputetė dhe personalitete franceze dhe shqiptare. Ditėt e fundit,
shumė mesazhe urimi kanė arritur nė Oborrin Mbretėror Shqiptar nga
familje mbretėrore nga e gjithė bota si dhe personalitete tė rėndėsishme
tė politikes evropiane si ish-presidenti Jacques Chirac i cili nė letren e
tij i shpreh Princit Leka II dhe Zonjushės Elia Zaharia urimet mė tė mira
pėr lumturi dhe i siguron pėr besnikėrinė e miqėsisė sė tij. Ndėrkaq,
Z. Frederik Mitterand, Ministėr i Kulturės sė Francės, dergoi njė
mesazh urimi nė emėrin e qeverisė franceze. Nė ditėt e ardhshme, L.T.
Princi Leka II dhe e fejuara e tij, Zonjusha Elia Zaharia, do tė marrin
pjesė dhe prezantohen publikisht nė disa aktivitete jashtė vendit. Me dt.
24 qershor 2010, ēifti i ri princor do tė marrė pjesė nė afėrsi tė
kryeqytetit anglez, nė Parmoor House, nė njė ceremoni pėrkujtimore tė
70 vjetorit tė mbėrritjes sė N.M.T. Mbretit Zog I nė Angli dhe, mė dt.
3 korrik 2010, L.T. Princi Leka II dhe Zonjusha Elia Zaharia do tė marrin
pjesė nė njė ballo tė organizuar nė Hungari pėr nderė tė tyre nga tė
afėrmit e Nanės-Mbretėreshė Geraldine, kushėrinjtė nga familja e
Kontit Apponyi, dhe ku L.T. Princi Leka dhe e fejuara e tij do tė takojnė
miqėt dhe tė afėrmit e tyre tė aristokracisė evropiane.
http://www.lajmifundit.com/lajmet/kulture/kulture/8114-oborri-mbreteror-deklarate-per-fejesen-e-princir-leka-me-elia-zaharine
Friday, 18 June 2010 15:16
TIRANE Lajmifundit Zyra pėr media e oborrit mbretėror
shqiptar ka bėrė me dije sot
detaje tė ceremonisė sė fejeės sė Princit Leka Zogu II me Elia
Zaharinė, ish-anėtare e grupit muzikor Spirit Voice.
Sipas deklaratės, ditėn e mėrkurė, mė dt. 16 qershor 2010, Familja
Mbretėrore Shqiptare zyrtarizoi fejesėn e Lartėsisė Tij Princit Leka
II me Zonjushėn e nderuar, Elia Zaharia. Ceremonia e rastit u mbajt
nė sallonet e hotelit tė famshėm « Lutetia » nė Paris nė orėn
18.00 pasdite.
Duke trashėguar traditėn e vjetėr shqiptare, ceremonia e shpalljes
dhe e bėrjes publike tė fejesės u zhvillua pak ditė pasi shkuesi i
N.M.T. Mbretit Leka I, Gjeneral Daut Haradinaj, kishte marrė miratimin e
familjes sė Zonjushės Elia Zaharia pėr fejesėn e bijės sė tyre me
L.T. Princin Leka II, thuhet nė deklaratė.
Oborri mbretėror, sqaron se pėrzgjedhja e kryqytetit francez pėr kėtė
eveniment gazmor ishte vendosur duke u nisur nga fakti se shumė anėtarė
dhe tė afėrm tė familjes mbretėrore janė francezė ose jetojnė nė
Francė qė prej shumė vitesh, dhe ishte parashikuar qė shpallja e fejesės
tė bėhej nė prani tė tė afėrmve tė L.T. Princit Leka II dhe nė njė
vend ku N.M.T. Mbreti Zog I dhe N.M.T. Mbreti Leka I kishin kaluar shumė
vite tė ekzilit tė tyre.
Nė koktej morėn pjesė disa personalitete tė rėndėsishme franceze, pėrfaqėsues
tė familjeve mbretėrore evropiane si dhe ambasadorė tė akredituar nė
Francė. Nga Shqipėria kishin ardhur enkas pėr kėtė ceremoni Zėvendės-Ministri
i Mbrojtjes dhe Kryetar i Partisė « Lėvizja e Legalitetit », Z. Ekrem
Spahiu dhe Shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm, Gjeneral Maksim Malaj.
Nė emėrin e personaliteteve shqiptare tė pranishme nė koktej, pėrshendeti
ambasadori i Shqipėrisė nė Francė, Shkelqėsia e Tij, Ylljet Aliēka,
i cili duke uruar Princin Leka dhe tė fejuarėn e tij, pėrgėzoi L.T.
Princin Leka duke theksuar se ai po ndjek traditėn e Familjes Mbretėrore
jo vetėm si njė trashėgimtar i denjė i vlerave mė fisnike tė vendit
tonė por edhe duke shėrbyer Shqipėrinė dhe Shqiptarėt kudo qė
gjenden. Ish-Sekretari shtetit i Francės pėr Punėt e Jashtme dhe
Deputet nė Parlamentin francez, Z. Renaud Muselier, uroi gjithashtu
Princin Leka dhe Zonjushen Elia Zaharia nė emėrin e Presidentit Francez,
Z. Nicolas Sarkozy dhe tė personaliteteve franceze tė pranishme nė kėtė
koktej.
Pas ceremonisė e cila zgjati deri nė orėn 21.00, u shtrua njė darkė nė
Parlamentin Francez ku morėn pjesė L.T. Princi Leka II me tė fejuarėn,
anėtarėt dhe tė afėrmit e Familjes Mbretėrore dhe tė Oborrit Mbretėror
si dhe deputetė dhe personalitete franceze dhe shqiptare.
Ditėt e fundit, shumė mesazhe urimi kanė arritur nė Oborrin Mbretėror
Shqiptar nga familje mbretėrore nga e gjithė bota si dhe personalitete tė
rėndėsishme tė politikes evropiane si ish-presidenti Jacques Chirac i
cili nė letren e tij i shpreh Princit Leka II dhe Zonjushės Elia Zaharia
urimet mė tė mira pėr lumturi dhe i siguron pėr besnikėrinė e miqėsisė
sė tij. Ndėrkaq, Z. Frederik Mitterand, Ministėr i Kulturės sė
Francės, dergoi njė mesazh urimi nė emėrin e qeverisė franceze.
Nė ditėt e ardhshme, L.T. Princi Leka II dhe e fejuara e tij, Zonjusha
Elia Zaharia, do tė marrin pjesė dhe prezantohen publikisht nė disa
aktivitete jashtė vendit. Me dt. 24 qershor 2010, ēifti i ri
princor do tė marrė pjesė nė afėrsi tė kryeqytetit anglez, nė
Parmoor House, nė njė ceremoni pėrkujtimore tė 70 vjetorit tė mbėrritjes
sė N.M.T. Mbretit Zog I nė Angli dhe, mė dt. 3 korrik 2010, L.T. Princi
Leka II dhe Zonjusha Elia Zaharia do tė marrin pjesė nė njė ballo tė
organizuar nė Hungari pėr nderė tė tyre nga tė afėrmit e Nanės-Mbretėreshė
Geraldine, kushėrinjtė nga familja e Kontit Apponyi, dhe ku L.T. Princi
Leka dhe e fejuara e tij do tė takojnė miqėt dhe tė afėrmit e tyre tė
aristokracisė evropiane.
http://www.noa.al/index.php/vip-news/vip-news/25005-familja-mbreterore-shqiptare-zyrtarizon-fejesen-e-princit-me-elia-zaharian
Familja Mbretėrore Shqiptare zyrtarizon fejesėn e Princit
me Elia Zaharian
E Premte, 18 Qershor 2010 16:01 VIP
News
Fejesa e ēiftit
Tė
gjitha fotot, te Galeria
Paris, 18
Qershor 2010 NOA - Familja Mbretėrore Shqiptare zyrtarizoi fejesėn
e Lartėsisė Tij Princit Leka II me Zonjushėn e nderuar, Elia
Zaharia. Ceremonia e rastit u mbajt nė sallonet e hotelit tė
famshėm Lutetia nė Paris nė orėn 18.00 pasditen e sė mėrkurės.
Duke trashėguar
traditėn e vjetėr shqiptare, ceremonia e shpalljes dhe e bėrjes
publike tė fejesės u zhvillua pak ditė pasi shkuesi i N.M.T.
Mbretit Leka I, Gjeneral Daut Haradinaj, kishte marrė miratimin e
familjes sė Zonjushės Elia Zaharia pėr fejesėn e bijės sė
tyre me L.T. Princin Leka II.
Pėrzgjedhja
e kryeqytetit francez pėr kėtė eveniment gazmor ishte vendosur
duke u nisur nga fakti se shumė anėtarė dhe tė afėrm tė
familjes mbretėrore janė francezė ose jetojnė nė Francė qė
prej shumė vitesh, dhe ishte parashikuar qė shpallja e fejesės
tė bėhej nė prani tė tė afėrmve tė L.T. Princit Leka II dhe
nė njė vend ku N.M.T. Mbreti Zog I dhe N.M.T. Mbreti Leka I
kishin kaluar shumė vite tė ekzilit tė tyre.
Nė koktej
morėn pjesė disa personalitete tė rėndėsishme franceze, pėrfaqėsues
tė familjeve mbretėrore evropiane si dhe ambasadorė tė
akredituar nė Francė. Nga Shqipėria kishin ardhur enkas pėr kėtė
ceremoni Zėvendės-Ministri i Mbrojtjes dhe Kryetar i Partisė
Lėvizja e Legalitetit, Ekrem Spahiu dhe Shefi i Shtabit tė
Pėrgjithshėm, Gjeneral Maksim Malaj.
Nė emrin e
personaliteteve shqiptare tė pranishme nė koktej, pėrshėndeti
ambasadori i Shqipėrisė nė Francė, Shkėlqesia e tij, Ylljet
Aliēka, i cili duke uruar Princin Leka dhe tė fejuarėn e tij, pėrgėzoi
L.T. Princin Leka duke theksuar se ai po ndjek traditėn e
Familjes Mbretėrore jo vetėm si njė trashėgimtar i denjė i
vlerave mė fisnike tė vendit tonė por edhe duke shėrbyer Shqipėrinė
dhe Shqiptarėt kudo qė gjenden.
Ish-Sekretari
shtetit i Francės pėr Punėt e Jashtme dhe Deputet nė
Parlamentin francez, Z. Renaud Muselier, uroi gjithashtu Princin
Leka dhe Zonjushėn Elia Zaharia nė emrin e Presidentit Francez,
z. Nicolas Sarkozy dhe tė personaliteteve franceze tė pranishme
nė kėtė koktej.
Pas ceremonisė
e cila zgjati deri nė orėn 21.00, u shtrua njė darkė nė
Parlamentin Francez ku morėn pjesė L.T. Princi Leka II me tė
fejuarėn, anėtarėt dhe tė afėrmit e Familjes Mbretėrore dhe
tė Oborrit Mbretėror si dhe deputetė dhe personalitete franceze
dhe shqiptare.
Zyra e Shtypit e Oborrit
Mbretėror njoftoi se ditėt e fundit, shumė mesazhe urimi kanė
arritur nė Oborrin Mbretėror Shqiptar nga familje mbretėrore
nga e gjithė bota si dhe personalitete tė rėndėsishme tė
politikes evropiane si ish-presidenti Jacques Chirac i cili nė
letrėn e tij i shpreh Princit Leka II dhe Zonjushės Elia Zaharia
urimet mė tė mira pėr lumturi dhe i siguron pėr besnikėrinė
e miqėsisė sė tij.
Ndėrkaq, Z. Frederik
Mitterand, Ministėr i Kulturės sė Francės, dėrgoi njė mesazh
urimi nė emrin e qeverisė franceze.
Nė ditėt e ardhshme, L.T.
Princi Leka II dhe e fejuara e tij, zonjusha Elia Zaharia, do tė
marrin pjesė dhe prezantohen publikisht nė disa aktivitete jashtė
vendit. Me dt. 24 qershor 2010, ēifti i ri princor do tė marrė
pjesė nė afėrsi tė kryeqytetit anglez, nė Parmoor House, nė
njė ceremoni pėrkujtimore tė 70 vjetorit tė mbėrritjes sė
N.M.T. Mbretit Zog I nė Angli dhe, mė dt. 3 korrik 2010, L.T.
Princi Leka II dhe Zonjusha Elia Zaharia do tė marrin pjesė nė
njė ballo tė organizuar nė Hungari pėr nderė tė tyre nga tė
afėrmit e Nanės-Mbretėreshė Geraldinė, kushėrinjtė nga
familja e Kontit Apponyi, dhe ku L.T. Princi Leka dhe e fejuara e
tij do tė takojnė miqtė dhe tė afėrmit e tyre tė
aristokracisė evropiane.
r.n/NOA
http://www.revistakuvendi.net/Njoftime/714.html
Zyrtarizohet fejesa e Princit Leka II
Administrator
on 18 Qershor, 2010 01:54:48 | 23 herė e lexuar
DEKLARATĖ
PĖR SHTYP
Ditėn
e mėrkurė, mė dt. 16 qershor 2010, Familja Mbretėrore Shqiptare
zyrtarizoi fejesėn e Lartėsisė Tij Princit Leka II me Zonjushėn e
nderuar, Elia Zaharia. Ceremonia e rastit u mbajt nė
sallonet e hotelit tė famshėm « Lutetia » nė Paris nė orėn
18.00 pasdite.
Duke
trashėguar traditėn e vjetėr shqiptare, ceremonia e shpalljes dhe e bėrjes
publike tė fejesės u zhvillua pak ditė pasi shkuesi i N.M.T. Mbretit
Leka I, Gjeneral Daut Haradinaj, kishte marrė miratimin e familjes sė
Zonjushės Elia Zaharia pėr fejesėn e bijės sė tyre me L.T. Princin
Leka II.
Pėrzgjedhja
e kryqytetit francez pėr kėtė eveniment gazmor ishte vendosur duke u
nisur nga fakti se shumė anėtarė dhe tė afėrm tė familjes mbretėrore
janė francezė ose jetojnė nė Francė qė prej shumė vitesh, dhe
ishte parashikuar qė shpallja e fejesės tė bėhej nė prani tė tė
afėrmve tė L.T. Princit Leka II dhe nė njė vend ku N.M.T. Mbreti Zog
I dhe N.M.T. Mbreti Leka I kishin kaluar shumė vite tė ekzilit tė
tyre.
Nė
koktej morėn pjesė disa personalitete tė rėndėsishme franceze, pėrfaqėsues
tė familjeve mbretėrore evropiane si dhe ambasadorė tė akredituar nė
Francė. Nga Shqipėria kishin ardhur enkas pėr kėtė
ceremoni Zėvendės-Ministri i Mbrojtjes dhe Kryetar i Partisė « Lėvizja
e Legalitetit », Z. Ekrem Spahiu dhe Shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm,
Gjeneral Maksim Malaj. Nė emėrin e personaliteteve
shqiptare tė pranishme nė koktej, pėrshendeti ambasadori i Shqipėrisė
nė Francė, Shkelqėsia e Tij, Ylljet Aliēka, i cili duke uruar
Princin Leka dhe tė fejuarėn e tij, pėrgėzoi L.T. Princin Leka duke
theksuar se ai po ndjek traditėn e Familjes Mbretėrore jo vetėm si njė
trashėgimtar i denjė i vlerave mė fisnike tė vendit tonė por edhe
duke shėrbyer Shqipėrinė dhe Shqiptarėt kudo qė gjenden.
Ish-Sekretari shtetit i Francės pėr Punėt e Jashtme dhe
Deputet nė Parlamentin francez, Z. Renaud Muselier, uroi gjithashtu
Princin Leka dhe Zonjushen Elia Zaharia nė emėrin e Presidentit
Francez, Z. Nicolas Sarkozy dhe tė personaliteteve franceze tė
pranishme nė kėtė koktej.
Pas
ceremonisė e cila zgjati deri nė orėn 21.00, u shtrua njė darkė nė
Parlamentin Francez ku morėn pjesė L.T. Princi Leka II me tė fejuarėn,
anėtarėt dhe tė afėrmit e Familjes Mbretėrore dhe tė Oborrit Mbretėror
si dhe deputetė dhe personalitete franceze dhe shqiptare.
Ditėt
e fundit, shumė mesazhe urimi kanė arritur nė Oborrin Mbretėror
Shqiptar nga familje mbretėrore nga e gjithė bota si dhe personalitete
tė rėndėsishme tė politikes evropiane si ish-presidenti Jacques
Chirac i cili nė letren e tij i shpreh Princit Leka II dhe Zonjushės
Elia Zaharia urimet mė tė mira pėr lumturi dhe i siguron pėr besnikėrinė
e miqėsisė sė tij. Ndėrkaq, Z. Frederik Mitterand,
Ministėr i Kulturės sė Francės, dergoi njė mesazh urimi nė emėrin
e qeverisė franceze.
Nė
ditėt e ardhshme, L.T. Princi Leka II dhe e fejuara e tij, Zonjusha
Elia Zaharia, do tė marrin pjesė dhe prezantohen publikisht nė disa
aktivitete jashtė vendit. Me dt. 24 qershor 2010, ēifti
i ri princor do tė marrė pjesė nė afėrsi tė kryeqytetit anglez, nė
Parmoor House, nė njė ceremoni pėrkujtimore tė 70 vjetorit tė mbėrritjes
sė N.M.T. Mbretit Zog I nė Angli dhe, mė dt. 3 korrik 2010, L.T.
Princi Leka II dhe Zonjusha Elia Zaharia do tė marrin pjesė nė njė
ballo tė organizuar nė Hungari pėr nderė tė tyre nga tė afėrmit e
Nanės-Mbretėreshė Geraldine, kushėrinjtė nga familja e Kontit
Apponyi, dhe ku L.T. Princi Leka dhe e fejuara e tij do tė takojnė miqėt
dhe tė afėrmit e tyre tė aristokracisė evropiane.
Zyra
e Shtypit e Oborrit Mbretėror
Princi Leka dhe Elia Zaharia fejohen sot nė Paris
PARISĖ (Bota Sot) - Princi shqiptar Leka i II-tė dhe Elia Zaharia
pritet tė vijojnė rrugėtimin e pėrbashkėt drejt ėndrrės sė tyre, me
zyrtarizimin e fejesės sot nė Hotel Lutetia nė Paris (Francė). Nė
sallonin "Pomepein", mė moderni i kėtij hoteli, qė ndodhet shumė
pranė Katedrales sė famshme Notre Dame dhe Muzeut Orsay, ēifti
i ri do tė marrė bekimin e mė se 100 personaliteteve nga mbarė bota, tė
cilėt kanė konfirmuar pjesėmarrjen nė kėtė ceremoni solemne. Nė datėn
12 Qershor, Shėrbimi pėr shtyp i Princit Leka nė njoftim pėr shtypin
njoftoi se Kurora Mbretėrore e Shqipėrisė ka kėnaqėsinė tė shpallė
fejesėn e HRH Princi Leka II i shqiptarėve me zonjushėn Elia Zaharia. Me
rastin e kėsaj do tė ketė njė koktej, qė do tė mbahet nė Hotel
Lutetia (45, bulevardit Raspail 75006 Paris). Evenimenti festiv do tė
mbahet nė 16 Qershor 2010, nga ora 18:00-08:00). Shtypi ėshtė i ftuar pėr
tė xhiruar foto dhe marė ndonjė intervistė Mediat shqiptare mė shumė
se njėherė e kanė pėrfolur historinė e dashurisė sė princit vajzėn
brune shqiptare, Elia Zaharia, e bija e aktores sė mirėnjohur shqiptare
Yllka Mujo.
Princ Leka, zyrtarisht jo beqar, ceremonia private nė
Paris
Blerina Gjoka
17/06/2010
09:37:00
Fejesa nė sallonin e famshėm "Pomepein"
Nė njė hotel
luksoz, me tė ftuar nga e gjithė bota, Princi shqiptar Leka II dhe Elia
Zaharia zyrtarizuan lidhjen e tyre tė dashurisė. Fejesa zyrtare qė i
ngjante mė shumė njė dasme, por pa fustan tė bardhė, u mbajt mbrėmė
nė Paris, ashtu siē kishte shkruar mė parė ekskluzivisht gazeta
standard. Mėsohet se pritja e denjė pėr njė fejesė mbretėrore
u mbajt nė hotel Lutetia nė Paris. Nė sallonin "Pomepein",
mė moderni i kėtij hoteli, qė ndodhet shumė pranė Katedrales sė
famshme Notre Dame dhe Muzeut Orsay, ēifti i ri mori bekimin
e mė se 100 personaliteteve nga mbarė bota, tė cilėt kanė konfirmuar
pjesėmarrjen nė kėtė ceremoni solemne. Kėto tė dhėna i bėn tė
ditur zyra e shtypit pranė Familjes Mbretėrore. Shėrbimi pėr shtyp i
Princit Leka nė njoftim pėr shtypin bėn tė ditur se Kurora Mbretėrore
e Shqipėrisė ka kėnaqėsinė tė shpallė fejesėn e HRH Princi Leka II
i shqiptarėve me zonjushėn Elia Zaharia. Me rastin e kėsaj do tė ketė
njė koktej, qė do tė mbahet nė hotel Lutetia (45, bulevardit
Raspail 75006 Paris). Djaloshi qė shkeli pėr herė tė parė nė
atdheun e tij vetėm para pak vitesh, u ingranua nė jetėn shqiptare duke
u bėrė pjesė e aktiviteteve tė ndryshme dhe i preferuar nga paparacėt
pėr marrėdhėniet me femrat. Princi zgjodhi tė punonte si kėshilltar nė
Ministrinė e Jashtme dhe nuk e fshehu lidhjen e tij me aktoren dhe kėngėtaren
Elia Zaharia, e bija e aktores sė mirėnjohur shqiptare Yllka Mujo. Princ
Leka ka folur pėr herė tė parė pėr kėtė lidhje nė gazetėn
standard, duke pranuar se pėr njė martesė tė mundshme do tė
ndiqte tė gjitha rregullat e familjes mbretėrore. Ai thyen kėshtu
traditėn e babait e gjyshit tė tij, Mbretit Zog, duke marrė pėr grua
njė vajzė me kombėsi shqiptare.
Princi Leka drejt altarit, fejsa me 16 qershor nė Paris
Blerina Gjoka
14/06/2010 11:53:00
Trashėgimtari i familjes mbretėrore shpall zyrtarisht fejesėn
me Elia Zaharian, aktore dhe kėngėtare
Njė dasmė mbretėrore.
Nuk do tu shpėtojė as Shqipėria kėtyre pėrrallave tė bukura
qė ngjallin kureshtje nė vendet me mbretėri, por edhe nė vendet
republikė, qė kanė nė trashėgimitė e tyre familje mbretėrore.
Princi Leka, nipi i Ahmet Zogut, mbretit tė parė dhe tė vetėm shqiptar,
do tė shpallė zyrtarisht fejesėn me tė dashurėn e tij, Elia Zaharia,
vajza e aktores Yllka Mujo dhe vetė aktore e kėngėtare. Fejesa do tė bėhet
nė Paris dhe pėr kėtė do tė ketė edhe njė konferencė shtypi nga
Pallati Mbretėror, pasi familja trashėgimtare mbretėrore vazhdon tė
jetojė sipas rregullave tė vjetra tė familjes, duke u kushtuar vėmendje
tė madhe martesave. Lajmin pėr hapin e madh, qė i paraprin njė martese
tė mėvonshme, e bėri tė ditur vetė Princ Leka pėr gazetėn
standard. I pėrshtatur tashmė me jetėn nė Shqipėri, edhe pse
vazhdon tė ketė atė pamjen e njė djaloshi tė huaj, Leka disa
ditė para fejesės ishte i pranishėm nė njė aktivitet shkencor pėr
Matin, qytetin e origjinės sė tij dhe vendlindja e Mbretit Zog. I lidhur
ngushtė me ēdo gjė qė ka tė bėjė me Matin, ai nuk mund tė mungonte
nė njė aktivitet tė tillė, ku mė sė shumti historianė tė pranishėm
folėn pėr rolin e Ahmet Zogut nė ndėrtimin e shtetit ligjor shqiptar
dhe vendin qė i takon nė histori. I pyetur nga gazeta nėse do tė kurorėzohet
me martesė lidhja e bėrė publike tashmė me Elian, Princ Leka tha se
do tė ketė njė fejesė zyrtare mė datė 16, do tė zhvillohet nė
Paris. Por nuk do tė jetė njė sekret, madje do tė ketė dhe njė
konferencė pėr shtyp nga Familja Mbretėrore. Elia prej mė shumė se
njė viti ishte njė vizitore e shpeshtė nė shtėpinė dykatėshe qė
ndryshe quhet Pallati Mbretėror pranė kinema Mileniumit. Nė
kėtė shtėpi banojnė vetėm dy burra, ai dhe i ati, trashėgimtari i
fronit mbretėror Leka I.
Princ Leka nė njė
intervistė dhėnė disa kohė mė parė pėr gazetėn standard ka
folur edhe pėr marrėdhėnien e tij me Elian dhe pėr prishjen e
traditės sė familjes pėr martesėn me gra joshqiptare, portretet e tė
cilave janė shumė tė shtrenjta pėr familjen. Leka thotė se nuk
ekziston asnjė traditė nė familjet mbretėrore pėr kėtė ēėshtje.
Unė jam shumė i lumtur me lidhjen time me Elian. Jemi shumė mirė bashkė.
Pavarėsisht se jeton nė shekullin XXI, Princ Leka do tė duhet tė ndjekė
ligjet me tė cilat Familja Mbretėrore ka vepruar kur vendi ishte mbretėri.
Megjithėse ai i ka shpėtuar njė klauzole mjaft tė sikletshme, nuk do tė
duhet tė marrė miratimin e Parlamentit, i mjafton vetėm miratimi i tė
atit. Princ Leka tregon se ekziston njė ligj pėr statusin, i vitit
1928, sipas tė cilit duhet tė ketė njė miratim nga Parlamenti, qė nė
kushtet aktuale ėshtė pak e vėshtirė. Unė personalisht patjetėr
duhet tė marr miratimin e Mbretit, nuk mund tė kem ndonjė lidhje pa
miratimin e Mbretit. Njėkohėsisht, dimė qė pėr kohėn atėherė nuk
mund tė bėjmė paragjykime, janė disa ligje qė mund tė kuptohen. Nė
kohėn kur Mbreti Zog ka qenė nė pushtet, nuk mund tė martohej me njė
vajzė nga njė shtet fqinj me njė shtet shqiptar. Mund tė kishte pasoja
politike. Por ai nuk e sheh veten tė ndryshėm nga tė rinjtė e tjerė
dhe nė kėtė prizėm edhe martesėn e tij nuk e sheh si njė problem.
Unė kam njė fat qė familja ime mė mbėshtet krejtėsisht pėr
zgjedhjet qė bėj. Derisa babai im dhe gjyshi im janė martuar me dashuri...
derisa jemi njė familje moderne, Familja Mbretėrore ėshtė krijuar nė
1928 dhe nuk ka atė traditėn e vjetėr, - thotė ai. Gazeta boton dhe
foto private me lejen e Princ Lekės, ku ai dhe e fejuara e tij, Elia, kanė
dalė gjatė vizitave nė fshatin Burgajet tė rrethit Mat.
Kodi
i Zogut, funksional pas 81 vjetėsh |
»
Vendosur:
21/05/2010 - 07:55 |
(Le
code civil de Zogu est toujours en fonction aprčs tant d'années) |
Alma Mile
Ėshtė treguar njė diplomat servil ndaj shteteve tė mėdha, duke u huazuar
ligjet, apo dėshironte vėrtetė mė tė mirėn. Sot, kjo nuk pėrbėn ndonjė
rėndėsi shumė tė madhe. Kanė kaluar plot 81 vjet qysh atėherė dhe
ai vazhdon tė jetė aktual. Juristėt vazhdojnė t'i referohen, ndėrsa nuk tė
lė indiferent fakti qė Shqipėria, vendi mė i prapambetur nė Evropė, tė
kishte njė legjislacion aq tė pėrparuar pėr kohėn. Shtėpia botuese
"Papirus" sapo ka hedhur nė qarkullim "Kodin Civil tė Zogut".
Njė ribotim, i cili i qėndron besnik origjinalit, jo vetėm nė pėrmbajtje,
por edhe nė gjuhė, terminologji, por edhe nė format. Periudha e mbretėrimit
tė Ahmet Zogut ka qenė njė ndėr kapitujt mė pak dhe mė keq tė trajtuara
nė historinė e Shqipėrisė. Gjatė viteve tė diktaturės komuniste, ajo
trajtohej thjesht dhe vetėm si njė periudhė "obskurantiste", e
"prapambetur", etiketime kėto, me tė cilat bie ndesh kodi qė kemi
marrė nė duar. I mbėshtetur nė legjislacionet mė tė mira tė vendeve
evropiane, ai parashikonte dhe garantonte tė drejtat e individit, i cili
ishte i lirė tė trashėgonte pasuri, tė grupohej nė shoqata e organizata,
ēka e patėn tė ndaluar gjatė viteve tė komunizmit. "Kodi Civil i
Zogut", miratuar mė 1 prill tė vitit 1929, ėshtė i ndarė nė katėr
libra, apo pjesė dhe secili prej tyre nė kapituj, apo "kaptina",
siē quheshin aso kohe. Ato pėrbėjnė dhe katėr shtyllat e kėtij kodi, qė
janė "Personat dhe familja", "Trashigimi", "Sendet,
zotėnimi dhe modifikimet e tij" dhe "Mėnyrat e fitimit dhe tė
transmetimit tė zotėnimit dhe tė sė drejtave tė tjera mbi sendet".
Sipas botuesve, kanė qenė disa arsyet qė i shtynė tė risjellin 81 vjet mė
pas kėtė kod, duke filluar qė nga vlerat historike, aktuale, por edhe gjuhėsore.
"Ėshtė e habitshme tė mendohet qė Shqipėria e vitit 1929 ka pasur njė
kod sa tė plotė aq edhe pėrparimtar. Sigurisht qė kėtu meritė kanė
kodet e vendeve tė huaja, mbi tė cilat ai u mbėshtet, por meritė kanė
pasur sidomos vendimmarrėsit shqiptarė tė asaj kohe, qė u frymėzuan nga
vendet mė pėrparimtare (Franca, Italia dhe Zvicra)", thonė botuesit e
"Papirus", mbi vlerat historike tė kodit. Aq i dukshėm ėshtė
huazimi, saqė edhe disa prej termave ofrohen edhe nė gjuhė tė huaj,
kryesisht frėngjisht, krahas termit shqip.
Por duket se ky kod ėshtė edhe sot aktual, ndonėse ka kaluar gati njė
shekull prej kohės sė hartimit tė tij. Mėsohet se ende sot shumė dosje tė
trashėgimisė dhe pronėsisė zgjidhen me kėtė kod ose i referohen atij.
Pra, ai vazhdon ende tė jetė njė instrument i rėndėsishėm pune pėr
avokatėt, juristėt e gjyqtarėt si dhe pėr tė gjithė specialistėt kėsaj
fushe. E pėrveē vlerave historike e tė pėrdorimit edhe nė ditėt e
sotshme, ky kod paraqet edhe vlera tė mirėfillta gjuhėsore. "Ka shumė
fjalė tė bukura tė vjetra tė shqipes qė, fatkeqėsisht, sot pėrdoren
shumė rrallė nga njerėzit e pasionuar pėr gjuhėn, tė cilėt nė ditėt
tona kanė mbetur jo tė shumtė", thonė botuesit.
Sipas specialistėve tė jurisprudencės, Kodi Civil i Mbretėrisė Shqiptare
do tė pėrfaqėsonte njė risi nė realitetin qė prezantonte shteti dhe shoqėria
shqiptare e asaj kohe. Padyshim, tė drejtat e huaja, e veēanėrisht ato
franceze, italiane dhe deri diku gjermane e zvicerane, do tė frymėzonin
legjislatorin shqiptar pėr tė sanksionuar nė dispozitat e tij barazinė e tė
gjithė qytetarėve, emancipimin e pronėsisė mbi tokėn dhe lirinė pėr
angazhim nė aktivitete ekonomike.
Sipas Prof.Dr. Kudret Ēela dhe Dr. Juliana Latifim, tė cilėt kanė shoqėruar
kėtė botim edhe me njė parathėnie, "pranimi i tė drejtės sė huaj nė
'Kodin Civil tė Zogut', mė shumė se "njė ēėshtje cilėsie",
ishte njė "ēėshtje pushteti", sepse tė drejtat e huaja, sidomos
ajo franceze dhe italiane, tė cilat gjetėn sanksionimin e tyre nė kėtė
kod, ishin tė drejta qė i pėrkisnin ndikimit shpirtėror tė civilizimit
modern dhe mbi tė gjitha, atij tė "Rilindjes italiane" dhe tė
"Revolucionit francez"".
Sipas tyre, hyrja nė fuqi e "Kodit Civil tė Zogut" do tė diktonte
edhe pėrkatėsinė e tė drejtės civile shqiptare nė familjen
romano-gjermanike, duke e shkėputur atė pėrfundimisht nga e drejta otomane.
Por pavarėsisht se ai mbėshtetej nė legjislacionet mė bashkėkohore tė
kohės, personifikonte vlera pozitive historike, ndryshimet qė ndodhėn nė
Shqipėri pas Luftės sė Dytė Botėrore, me vendosjen e tė ashtuquajturit
"pushtet popullor", do tė sillnin shfuqizimin e tij, dhe njėherazi,
regresin legjislativ, social dhe ekonomik.
Pjesė nga "Kodi Civil i Zogut"
LIBRI I PARĖ
Personat dhe familja
Gėzimi i tė drejtave civile dhe shtetėsia
NENI 1.- Ēdo shtetas gėzon tė drejtat civile, kur nuk asht rrėzue nga ato
me njė dėnim ndėshkimuer.
NENI 2.- Bashkiėt, prefekturat, institutat publike civile ose fetare, dhe pėrgjithėsisht
gjithė personat juridikė ligjėrisht tė njoftuna gėzojnė tė drejtat
civile, sikurse tregohet nė Titullin XV tė kėtij libri.
NENI 3.-I hueji gėzon tė drejtat qė kanė shtetasit, pasė pėrjashtimeve tė
caktueme prej ligjės.
NENI 4. - Asht shtetas shqķptar prej lemjeje:
1)Fėmija e atit shtetas:
2)Fėmija e amės shtetase kur i ati nuk dihet ose nu ka shtetėsinė
shqiptare, as atė tė njė shteti tjetėr, ose kur fėmija nuk ndjek shtetėsiėn
e atit tė huej simbas ligjės tė shtetit tė kėtij;
3)Ay qė ka lé nė Shqipniė, kur tė dy prindėt e tij nuk dihen ose nuk kanė
shtetėsinė shqiptare, as atė tė njė shteti tjetėr, ose kur fėmija nuk
ndjek shtetėsin' e prindėve tė huej simbas ligjės tė shtetit tė kėtyne.
Fėmija e gjetun nė Shqipniė prindėt e tė cilit nuk dihen, prezumohet se
ka lemun nė Mbretėninė deri sa tė provohet e kundėrta.
KAPTINA II.
Shoqatat (associations)
NENI 424.- Shoqatat politike, fetare, skencore, artistike, mir-baėse, dėfrimi
ose tė tjera qė nuk kanė njė qėllim ekonomik, marrin personalitetin kur
regjistrohen nė radhorin e treguėm nė nenin 410, massi tė kenė shprehun
vulnetin e tyne pėr m'u organizue korporativisht dhe tė kenė aprovue
statutin...
LIBRI I DYTĖ
Trashigimet
NENI 454.- Trashigimi vjen me ligjė ose me testament.
Trashigimi legjitim (me ligjė) ka vėnd vetėm kur e pėrsa mungon trashigimi
testamentar.
Trashigimet legjitime
NENI 455.- Ligja trashigimin u a sjell tė paslindunėve legjitimė (descendantas),
tė parėlindunve (ascendants), gjiniės tėrthore (collatéraux), fėmijėve
natyrale dhe bashkėshortit (conjoint), simbas radhės dhe regullave qė
caktohen maposhtė, dhe, nė mungesė tė kėtyne, Shteti si pasuniė
patrimoniale e kėtij.
KAPTINA I.
Zotėsia (capacité) pėr me trashigue
NENI 457.- Ēdo person āsht i zoti me trashigue, posė pėrjashtimeve tė
caktueme prej ligjės.
NENI 458.- Janė tė pazotė me trashigue, si tė pa qėnun:
1)Ata qė ne kohėn e ēeljes tė trashigimit nuk janė tė zanun (conēus)
ende;
2)Ata qė nuk kanė lé tė jetuėshėm (viable). Kur ka dyshim mbi jetuėshmėniėn,
prezumohen tė jetuėshėm ata, pėr tė cilėt konstatohet se kanė le gjallė.
NENI 459.- Janė tė pazotė me trashigue, si tė padėnjė (indigne):
1)Ay qė me qėllim dhe pa tė drejtė ka vra, ose ka tentue (tenter) me vra
trashigim-lānėsin (de cujus) ;
2)Ay qė ka kallzue trashigim- lānėsin si fajtor tė njė delikti tė ndėshkuėshėm
me dėnim kontra liris personale, minimumi i tė cilit kalon te tre vjetėt
dhe kallėzimi asht dekllarue ēpifje me vendim gjyqi
LIBRI I KATĖRTĖ
Mėnyrat e fitimit dhe tė transmetimit tė zotėnimit dhe tė sė drejtave tė
tjera mbi sendet
KAPTINA IV.
Bashkepasunimi midis bashkėshortėve
NENI 1378.- Nuk munt tė pėrfshihen nė bashkėpasunim as aktivi dhe pasivi i
tashmė i bashkėshortėve as pasunia q'u vjen si trashigim ose dhuratė sa
vazhdon bashkėpasunimi; por gėzimi i pasunisė sė luejtėshme ose tė
paluejtėshme, tė tashme dhe t'ardhme tė bashkėshortėve, hyn nė bashkėpasunim.
NENI 1380.- Bashkėshortėt para martesės detyrohen tė bajnė njė pėrshksim
autentik tė pasuniės sė luejtshme qė kanė, si dhe njė t'atillė pėrshkrim
pėr sendet e luejtėshme q'u vijnė sa vazhdon bashkėpasunimi. Nė mungesė
tė njė pėrshkrimi tė tillė ose tė njė titulli autentik tjetėr, sendet
e luejtėshme konsiderohen si fitime tė bashkėpasunimit.