Deklarate per Shtyp e Oborrit Mbreteror - Fejesa e L.T. Princ Leka - 18/06/2010

 

 

DEKLARATĖ PĖR SHTYP

 

Ditėn e mėrkurė, mė dt. 16 qershor 2010, Familja Mbretėrore Shqiptare zyrtarizoi fejesėn e Lartėsisė Tij Princit Leka II me Zonjushėn e nderuar, Elia Zaharia.  Ceremonia e rastit u mbajt nė sallonet e hotelit tė famshėm « Lutetia » nė Paris nė orėn 18.00 pasdite.

 

Duke trashėguar traditėn e vjetėr shqiptare, ceremonia e shpalljes dhe e bėrjes publike tė fejesės u zhvillua pak ditė pasi shkuesi i N.M.T. Mbretit Leka I, Gjeneral Daut Haradinaj, kishte marrė miratimin e familjes sė Zonjushės Elia Zaharia pėr fejesėn e bijės sė tyre me L.T. Princin Leka II.

 

Pėrzgjedhja e kryqytetit francez pėr kėtė eveniment gazmor ishte vendosur duke u nisur nga fakti se shumė anėtarė dhe tė afėrm tė familjes mbretėrore janė francezė ose jetojnė nė Francė qė prej shumė vitesh, dhe ishte parashikuar qė shpallja e fejesės tė bėhej nė prani tė tė afėrmve tė L.T. Princit Leka II dhe nė njė vend ku N.M.T. Mbreti Zog I dhe N.M.T. Mbreti Leka I kishin kaluar shumė vite tė ekzilit tė tyre.

 

Nė koktej morėn pjesė disa personalitete tė rėndėsishme franceze, pėrfaqėsues tė familjeve mbretėrore evropiane si dhe ambasadorė tė akredituar nė Francė.  Nga Shqipėria kishin ardhur enkas pėr kėtė ceremoni Zėvendės-Ministri i Mbrojtjes dhe Kryetar i Partisė « Lėvizja e Legalitetit », Z. Ekrem Spahiu dhe Shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm, Gjeneral Maksim Malaj.  Nė emėrin e personaliteteve shqiptare tė pranishme nė koktej, pėrshendeti ambasadori i Shqipėrisė nė Francė, Shkelqėsia e Tij, Ylljet Aliēka, i cili duke uruar Princin Leka dhe tė fejuarėn e tij, pėrgėzoi L.T. Princin Leka duke theksuar se ai po ndjek traditėn e Familjes Mbretėrore jo vetėm si njė trashėgimtar i denjė i vlerave mė fisnike tė vendit tonė por edhe duke shėrbyer Shqipėrinė dhe Shqiptarėt kudo qė gjenden.  Ish-Sekretari shtetit i Francės pėr Punėt e Jashtme dhe Deputet nė Parlamentin francez, Z. Renaud Muselier, uroi gjithashtu Princin Leka dhe Zonjushen Elia Zaharia nė emėrin e Presidentit Francez, Z. Nicolas Sarkozy dhe tė personaliteteve franceze tė pranishme nė kėtė koktej.

 

Pas ceremonisė e cila zgjati deri nė orėn 21.00, u shtrua njė darkė nė Parlamentin Francez ku morėn pjesė L.T. Princi Leka II me tė fejuarėn, anėtarėt dhe tė afėrmit e Familjes Mbretėrore dhe tė Oborrit Mbretėror si dhe deputetė dhe personalitete franceze dhe shqiptare.

 

Ditėt e fundit, shumė mesazhe urimi kanė arritur nė Oborrin Mbretėror Shqiptar nga familje mbretėrore nga e gjithė bota si dhe personalitete tė rėndėsishme tė politikes evropiane si ish-presidenti Jacques Chirac i cili nė letren e tij i shpreh Princit Leka II dhe Zonjushės Elia Zaharia urimet mė tė mira pėr lumturi dhe i siguron pėr besnikėrinė e miqėsisė sė tij.  Ndėrkaq, Z. Frederik Mitterand, Ministėr i Kulturės sė Francės, dergoi njė mesazh urimi nė emėrin e qeverisė franceze.

 

Nė ditėt e ardhshme, L.T. Princi Leka II dhe e fejuara e tij, Zonjusha Elia Zaharia, do tė marrin pjesė dhe prezantohen publikisht nė disa aktivitete jashtė vendit.  Me dt. 24 qershor 2010, ēifti i ri princor do tė marrė pjesė nė afėrsi tė kryeqytetit anglez, nė Parmoor House, nė njė ceremoni pėrkujtimore tė 70 vjetorit tė mbėrritjes sė N.M.T. Mbretit Zog I nė Angli dhe, mė dt. 3 korrik 2010, L.T. Princi Leka II dhe Zonjusha Elia Zaharia do tė marrin pjesė nė njė ballo tė organizuar nė Hungari pėr nderė tė tyre nga tė afėrmit e Nanės-Mbretėreshė Geraldine, kushėrinjtė nga familja e Kontit Apponyi, dhe ku L.T. Princi Leka dhe e fejuara e tij do tė takojnė miqėt dhe tė afėrmit e tyre tė aristokracisė evropiane.

 

Zyra e Shtypit e Oborrit Mbretėror

 

 

 

 
http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=27343 19 Qershor 2010
 
Zyrtarizohet nė Francė fejesa e Princit Leka me Elia Zaharian


Mė datė 16 qershor 2010, Familja Mbretėrore Shqiptare zyrtarizoi fejesėn e Lartėsisė Tij Princit Leka II me Zonjushėn e nderuar, Elia Zaharia. Ceremonia e rastit u mbajt nė sallonet e hotelit tė famshėm « Lutetia » nė Paris nė orėn 18.00 pasdite. Duke trashėguar traditėn e vjetėr shqiptare, ceremonia e shpalljes dhe e bėrjes publike tė fejesės u zhvillua pak ditė pasi shkuesi i N.M.T. Mbretit Leka I, Gjeneral Daut Haradinaj, kishte marrė miratimin e familjes sė Zonjushės Elia Zaharia pėr fejesėn e bijės sė tyre me L.T. Princin Leka II. Pėrzgjedhja e kryqytetit francez pėr kėtė eveniment gazmor ishte vendosur duke u nisur nga fakti se shumė anėtarė dhe tė afėrm tė familjes mbretėrore janė francezė ose jetojnė nė Francė qė prej shumė vitesh, dhe ishte parashikuar qė shpallja e fejesės tė bėhej nė prani tė tė afėrmve tė L.T. Princit Leka II dhe nė njė vend ku N.M.T. Mbreti Zog I dhe N.M.T. Mbreti Leka I kishin kaluar shumė vite tė ekzilit tė tyre. Nė koktej morėn pjesė disa personalitete tė rėndėsishme franceze, pėrfaqėsues tė familjeve mbretėrore evropiane si dhe ambasadorė tė akredituar nė Francė. Nga Shqipėria kishin ardhur enkas pėr kėtė ceremoni Zėvendės-Ministri i Mbrojtjes dhe Kryetar i Partisė « Lėvizja e Legalitetit », Z. Ekrem Spahiu dhe Shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm, Gjeneral Maksim Malaj. Nė emėrin e personaliteteve shqiptare tė pranishme nė koktej, pėrshendeti ambasadori i Shqipėrisė nė Francė, Shkelqėsia e Tij, Ylljet Aliēka, i cili duke uruar Princin Leka dhe tė fejuarėn e tij, pėrgėzoi L.T. Princin Leka duke theksuar se ai po ndjek traditėn e Familjes Mbretėrore jo vetėm si njė trashėgimtar i denjė i vlerave mė fisnike tė vendit tonė por edhe duke shėrbyer Shqipėrinė dhe Shqiptarėt kudo qė gjenden. Ish-Sekretari shtetit i Francės pėr Punėt e Jashtme dhe Deputet nė Parlamentin francez, Z. Renaud Muselier, uroi gjithashtu Princin Leka dhe Zonjushen Elia Zaharia nė emėrin e Presidentit Francez, Z. Nicolas Sarkozy dhe tė personaliteteve franceze tė pranishme nė kėtė koktej. Pas ceremonisė e cila zgjati deri nė orėn 21.00, u shtrua njė darkė nė Parlamentin Francez ku morėn pjesė L.T. Princi Leka II me tė fejuarėn, anėtarėt dhe tė afėrmit e Familjes Mbretėrore dhe tė Oborrit Mbretėror si dhe deputetė dhe personalitete franceze dhe shqiptare. Ditėt e fundit, shumė mesazhe urimi kanė arritur nė Oborrin Mbretėror Shqiptar nga familje mbretėrore nga e gjithė bota si dhe personalitete tė rėndėsishme tė politikes evropiane si ish-presidenti Jacques Chirac i cili nė letren e tij i shpreh Princit Leka II dhe Zonjushės Elia Zaharia urimet mė tė mira pėr lumturi dhe i siguron pėr besnikėrinė e miqėsisė sė tij. Ndėrkaq, Z. Frederik Mitterand, Ministėr i Kulturės sė Francės, dergoi njė mesazh urimi nė emėrin e qeverisė franceze. Nė ditėt e ardhshme, L.T. Princi Leka II dhe e fejuara e tij, Zonjusha Elia Zaharia, do tė marrin pjesė dhe prezantohen publikisht nė disa aktivitete jashtė vendit. Me dt. 24 qershor 2010, ēifti i ri princor do tė marrė pjesė nė afėrsi tė kryeqytetit anglez, nė Parmoor House, nė njė ceremoni pėrkujtimore tė 70 vjetorit tė mbėrritjes sė N.M.T. Mbretit Zog I nė Angli dhe, mė dt. 3 korrik 2010, L.T. Princi Leka II dhe Zonjusha Elia Zaharia do tė marrin pjesė nė njė ballo tė organizuar nė Hungari pėr nderė tė tyre nga tė afėrmit e Nanės-Mbretėreshė Geraldine, kushėrinjtė nga familja e Kontit Apponyi, dhe ku L.T. Princi Leka dhe e fejuara e tij do tė takojnė miqėt dhe tė afėrmit e tyre tė aristokracisė evropiane.



 http://www.lajmifundit.com/lajmet/kulture/kulture/8114-oborri-mbreteror-deklarate-per-fejesen-e-princir-leka-me-elia-zaharine

Oborri mbretėror deklaratė pėr fejesėn e princit Leka me Elia Zaharinė

 
Oborri mbretėror deklaratė pėr fejesėn e princir Leka me Elia Zaharinė

Princi Leka Zogu II

TIRANE – Lajmifundit – Zyra pėr media e oborrit mbretėror shqiptar ka bėrė me dije sot

detaje tė ceremonisė sė fejeės sė Princit Leka Zogu II me Elia Zaharinė, ish-anėtare e grupit muzikor Spirit Voice.
Sipas deklaratės, ditėn e mėrkurė, mė dt. 16 qershor 2010, Familja Mbretėrore Shqiptare zyrtarizoi fejesėn e Lartėsisė Tij Princit Leka II me Zonjushėn e nderuar, Elia Zaharia.  Ceremonia e rastit u mbajt nė sallonet e hotelit tė famshėm « Lutetia » nė Paris nė orėn 18.00 pasdite.
“Duke trashėguar traditėn e vjetėr shqiptare, ceremonia e shpalljes dhe e bėrjes publike tė fejesės u zhvillua pak ditė pasi shkuesi i N.M.T. Mbretit Leka I, Gjeneral Daut Haradinaj, kishte marrė miratimin e familjes sė Zonjushės Elia Zaharia pėr fejesėn e bijės sė tyre me L.T. Princin Leka II”, thuhet nė deklaratė.
Oborri mbretėror, sqaron se pėrzgjedhja e kryqytetit francez pėr kėtė eveniment gazmor ishte vendosur duke u nisur nga fakti se shumė anėtarė dhe tė afėrm tė familjes mbretėrore janė francezė ose jetojnė nė Francė qė prej shumė vitesh, dhe ishte parashikuar qė shpallja e fejesės tė bėhej nė prani tė tė afėrmve tė L.T. Princit Leka II dhe nė njė vend ku N.M.T. Mbreti Zog I dhe N.M.T. Mbreti Leka I kishin kaluar shumė vite tė ekzilit tė tyre.
Nė koktej morėn pjesė disa personalitete tė rėndėsishme franceze, pėrfaqėsues tė familjeve mbretėrore evropiane si dhe ambasadorė tė akredituar nė Francė.  Nga Shqipėria kishin ardhur enkas pėr kėtė ceremoni Zėvendės-Ministri i Mbrojtjes dhe Kryetar i Partisė « Lėvizja e Legalitetit », Z. Ekrem Spahiu dhe Shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm, Gjeneral Maksim Malaj.  Nė emėrin e personaliteteve shqiptare tė pranishme nė koktej, pėrshendeti ambasadori i Shqipėrisė nė Francė, Shkelqėsia e Tij, Ylljet Aliēka, i cili duke uruar Princin Leka dhe tė fejuarėn e tij, pėrgėzoi L.T. Princin Leka duke theksuar se ai po ndjek traditėn e Familjes Mbretėrore jo vetėm si njė trashėgimtar i denjė i vlerave mė fisnike tė vendit tonė por edhe duke shėrbyer Shqipėrinė dhe Shqiptarėt kudo qė gjenden.  Ish-Sekretari shtetit i Francės pėr Punėt e Jashtme dhe Deputet nė Parlamentin francez, Z. Renaud Muselier, uroi gjithashtu Princin Leka dhe Zonjushen Elia Zaharia nė emėrin e Presidentit Francez, Z. Nicolas Sarkozy dhe tė personaliteteve franceze tė pranishme nė kėtė koktej.
Pas ceremonisė e cila zgjati deri nė orėn 21.00, u shtrua njė darkė nė Parlamentin Francez ku morėn pjesė L.T. Princi Leka II me tė fejuarėn, anėtarėt dhe tė afėrmit e Familjes Mbretėrore dhe tė Oborrit Mbretėror si dhe deputetė dhe personalitete franceze dhe shqiptare.
Ditėt e fundit, shumė mesazhe urimi kanė arritur nė Oborrin Mbretėror Shqiptar nga familje mbretėrore nga e gjithė bota si dhe personalitete tė rėndėsishme tė politikes evropiane si ish-presidenti Jacques Chirac i cili nė letren e tij i shpreh Princit Leka II dhe Zonjushės Elia Zaharia urimet mė tė mira pėr lumturi dhe i siguron pėr besnikėrinė e miqėsisė sė tij.  Ndėrkaq, Z. Frederik Mitterand, Ministėr i Kulturės sė Francės, dergoi njė mesazh urimi nė emėrin e qeverisė franceze.
Nė ditėt e ardhshme, L.T. Princi Leka II dhe e fejuara e tij, Zonjusha Elia Zaharia, do tė marrin pjesė dhe prezantohen publikisht nė disa aktivitete jashtė vendit.  Me dt. 24 qershor 2010, ēifti i ri princor do tė marrė pjesė nė afėrsi tė kryeqytetit anglez, nė Parmoor House, nė njė ceremoni pėrkujtimore tė 70 vjetorit tė mbėrritjes sė N.M.T. Mbretit Zog I nė Angli dhe, mė dt. 3 korrik 2010, L.T. Princi Leka II dhe Zonjusha Elia Zaharia do tė marrin pjesė nė njė ballo tė organizuar nė Hungari pėr nderė tė tyre nga tė afėrmit e Nanės-Mbretėreshė Geraldine, kushėrinjtė nga familja e Kontit Apponyi, dhe ku L.T. Princi Leka dhe e fejuara e tij do tė takojnė miqėt dhe tė afėrmit e tyre tė aristokracisė evropiane.

 

 

 

http://www.noa.al/index.php/vip-news/vip-news/25005-familja-mbreterore-shqiptare-zyrtarizon-fejesen-e-princit-me-elia-zaharian

Familja Mbretėrore Shqiptare zyrtarizon fejesėn e Princit me Elia Zaharian

E Premte, 18 Qershor 2010 16:01 VIP News

princ_leka_elia_zaharia_foto_zyrtare2.jpg

Fejesa e ēiftit

Tė gjitha fotot, te Galeria

Paris, 18 Qershor 2010 NOA - Familja Mbretėrore Shqiptare zyrtarizoi fejesėn e Lartėsisė Tij Princit Leka II me Zonjushėn e nderuar, Elia Zaharia. Ceremonia e rastit u mbajt nė sallonet e hotelit tė famshėm “Lutetia” nė Paris nė orėn 18.00 pasditen e sė mėrkurės.

Duke trashėguar traditėn e vjetėr shqiptare, ceremonia e shpalljes dhe e bėrjes publike tė fejesės u zhvillua pak ditė pasi shkuesi i N.M.T. Mbretit Leka I, Gjeneral Daut Haradinaj, kishte marrė miratimin e familjes sė Zonjushės Elia Zaharia pėr fejesėn e bijės sė tyre me L.T. Princin Leka II.

Pėrzgjedhja e kryeqytetit francez pėr kėtė eveniment gazmor ishte vendosur duke u nisur nga fakti se shumė anėtarė dhe tė afėrm tė familjes mbretėrore janė francezė ose jetojnė nė Francė qė prej shumė vitesh, dhe ishte parashikuar qė shpallja e fejesės tė bėhej nė prani tė tė afėrmve tė L.T. Princit Leka II dhe nė njė vend ku N.M.T. Mbreti Zog I dhe N.M.T. Mbreti Leka I kishin kaluar shumė vite tė ekzilit tė tyre.

Nė koktej morėn pjesė disa personalitete tė rėndėsishme franceze, pėrfaqėsues tė familjeve mbretėrore evropiane si dhe ambasadorė tė akredituar nė Francė. Nga Shqipėria kishin ardhur enkas pėr kėtė ceremoni Zėvendės-Ministri i Mbrojtjes dhe Kryetar i Partisė “Lėvizja e Legalitetit”, Ekrem Spahiu dhe Shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm, Gjeneral Maksim Malaj.

Nė emrin e personaliteteve shqiptare tė pranishme nė koktej, pėrshėndeti ambasadori i Shqipėrisė nė Francė, Shkėlqesia e tij, Ylljet Aliēka, i cili duke uruar Princin Leka dhe tė fejuarėn e tij, pėrgėzoi L.T. Princin Leka duke theksuar se ai po ndjek traditėn e Familjes Mbretėrore jo vetėm si njė trashėgimtar i denjė i vlerave mė fisnike tė vendit tonė por edhe duke shėrbyer Shqipėrinė dhe Shqiptarėt kudo qė gjenden.

Ish-Sekretari shtetit i Francės pėr Punėt e Jashtme dhe Deputet nė Parlamentin francez, Z. Renaud Muselier, uroi gjithashtu Princin Leka dhe Zonjushėn Elia Zaharia nė emrin e Presidentit Francez, z. Nicolas Sarkozy dhe tė personaliteteve franceze tė pranishme nė kėtė koktej. 

Pas ceremonisė e cila zgjati deri nė orėn 21.00, u shtrua njė darkė nė Parlamentin Francez ku morėn pjesė L.T. Princi Leka II me tė fejuarėn, anėtarėt dhe tė afėrmit e Familjes Mbretėrore dhe tė Oborrit Mbretėror si dhe deputetė dhe personalitete franceze dhe shqiptare.

Zyra e Shtypit e Oborrit Mbretėror njoftoi se ditėt e fundit, shumė mesazhe urimi kanė arritur nė Oborrin Mbretėror Shqiptar nga familje mbretėrore nga e gjithė bota si dhe personalitete tė rėndėsishme tė politikes evropiane si ish-presidenti Jacques Chirac i cili nė letrėn e tij i shpreh Princit Leka II dhe Zonjushės Elia Zaharia urimet mė tė mira pėr lumturi dhe i siguron pėr besnikėrinė e miqėsisė sė tij.

Ndėrkaq, Z. Frederik Mitterand, Ministėr i Kulturės sė Francės, dėrgoi njė mesazh urimi nė emrin e qeverisė franceze.

Nė ditėt e ardhshme, L.T. Princi Leka II dhe e fejuara e tij, zonjusha Elia Zaharia, do tė marrin pjesė dhe prezantohen publikisht nė disa aktivitete jashtė vendit. Me dt. 24 qershor 2010, ēifti i ri princor do tė marrė pjesė nė afėrsi tė kryeqytetit anglez, nė Parmoor House, nė njė ceremoni pėrkujtimore tė 70 vjetorit tė mbėrritjes sė N.M.T. Mbretit Zog I nė Angli dhe, mė dt. 3 korrik 2010, L.T. Princi Leka II dhe Zonjusha Elia Zaharia do tė marrin pjesė nė njė ballo tė organizuar nė Hungari pėr nderė tė tyre nga tė afėrmit e Nanės-Mbretėreshė Geraldinė, kushėrinjtė nga familja e Kontit Apponyi, dhe ku L.T. Princi Leka dhe e fejuara e tij do tė takojnė miqtė dhe tė afėrmit e tyre tė aristokracisė evropiane.

r.n/NOA

 

 

http://www.revistakuvendi.net/Njoftime/714.html

Zyrtarizohet fejesa e Princit Leka II

DEKLARATĖ PĖR SHTYP

image

 

Ditėn e mėrkurė, mė dt. 16 qershor 2010, Familja Mbretėrore Shqiptare zyrtarizoi fejesėn e Lartėsisė Tij Princit Leka II me Zonjushėn e nderuar, Elia Zaharia.  Ceremonia e rastit u mbajt nė sallonet e hotelit tė famshėm « Lutetia » nė Paris nė orėn 18.00 pasdite.

Duke trashėguar traditėn e vjetėr shqiptare, ceremonia e shpalljes dhe e bėrjes publike tė fejesės u zhvillua pak ditė pasi shkuesi i N.M.T. Mbretit Leka I, Gjeneral Daut Haradinaj, kishte marrė miratimin e familjes sė Zonjushės Elia Zaharia pėr fejesėn e bijės sė tyre me L.T. Princin Leka II.

Pėrzgjedhja e kryqytetit francez pėr kėtė eveniment gazmor ishte vendosur duke u nisur nga fakti se shumė anėtarė dhe tė afėrm tė familjes mbretėrore janė francezė ose jetojnė nė Francė qė prej shumė vitesh, dhe ishte parashikuar qė shpallja e fejesės tė bėhej nė prani tė tė afėrmve tė L.T. Princit Leka II dhe nė njė vend ku N.M.T. Mbreti Zog I dhe N.M.T. Mbreti Leka I kishin kaluar shumė vite tė ekzilit tė tyre.

Nė koktej morėn pjesė disa personalitete tė rėndėsishme franceze, pėrfaqėsues tė familjeve mbretėrore evropiane si dhe ambasadorė tė akredituar nė Francė.  Nga Shqipėria kishin ardhur enkas pėr kėtė ceremoni Zėvendės-Ministri i Mbrojtjes dhe Kryetar i Partisė « Lėvizja e Legalitetit », Z. Ekrem Spahiu dhe Shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm, Gjeneral Maksim Malaj.  Nė emėrin e personaliteteve shqiptare tė pranishme nė koktej, pėrshendeti ambasadori i Shqipėrisė nė Francė, Shkelqėsia e Tij, Ylljet Aliēka, i cili duke uruar Princin Leka dhe tė fejuarėn e tij, pėrgėzoi L.T. Princin Leka duke theksuar se ai po ndjek traditėn e Familjes Mbretėrore jo vetėm si njė trashėgimtar i denjė i vlerave mė fisnike tė vendit tonė por edhe duke shėrbyer Shqipėrinė dhe Shqiptarėt kudo qė gjenden.  Ish-Sekretari shtetit i Francės pėr Punėt e Jashtme dhe Deputet nė Parlamentin francez, Z. Renaud Muselier, uroi gjithashtu Princin Leka dhe Zonjushen Elia Zaharia nė emėrin e Presidentit Francez, Z. Nicolas Sarkozy dhe tė personaliteteve franceze tė pranishme nė kėtė koktej.

Pas ceremonisė e cila zgjati deri nė orėn 21.00, u shtrua njė darkė nė Parlamentin Francez ku morėn pjesė L.T. Princi Leka II me tė fejuarėn, anėtarėt dhe tė afėrmit e Familjes Mbretėrore dhe tė Oborrit Mbretėror si dhe deputetė dhe personalitete franceze dhe shqiptare.

Ditėt e fundit, shumė mesazhe urimi kanė arritur nė Oborrin Mbretėror Shqiptar nga familje mbretėrore nga e gjithė bota si dhe personalitete tė rėndėsishme tė politikes evropiane si ish-presidenti Jacques Chirac i cili nė letren e tij i shpreh Princit Leka II dhe Zonjushės Elia Zaharia urimet mė tė mira pėr lumturi dhe i siguron pėr besnikėrinė e miqėsisė sė tij.  Ndėrkaq, Z. Frederik Mitterand, Ministėr i Kulturės sė Francės, dergoi njė mesazh urimi nė emėrin e qeverisė franceze.

Nė ditėt e ardhshme, L.T. Princi Leka II dhe e fejuara e tij, Zonjusha Elia Zaharia, do tė marrin pjesė dhe prezantohen publikisht nė disa aktivitete jashtė vendit.  Me dt. 24 qershor 2010, ēifti i ri princor do tė marrė pjesė nė afėrsi tė kryeqytetit anglez, nė Parmoor House, nė njė ceremoni pėrkujtimore tė 70 vjetorit tė mbėrritjes sė N.M.T. Mbretit Zog I nė Angli dhe, mė dt. 3 korrik 2010, L.T. Princi Leka II dhe Zonjusha Elia Zaharia do tė marrin pjesė nė njė ballo tė organizuar nė Hungari pėr nderė tė tyre nga tė afėrmit e Nanės-Mbretėreshė Geraldine, kushėrinjtė nga familja e Kontit Apponyi, dhe ku L.T. Princi Leka dhe e fejuara e tij do tė takojnė miqėt dhe tė afėrmit e tyre tė aristokracisė evropiane.

Zyra e Shtypit e Oborrit Mbretėror

 

 

 
http://www.botasot.info/def.php?category=16&id=66196  16.06.2010
 Princi Leka dhe Elia Zaharia fejohen sot nė Paris
Princi Leka dhe Elia Zaharia fejohen sot nė Paris

PARISĖ (Bota Sot) - Princi shqiptar Leka i II-tė dhe Elia Zaharia pritet tė vijojnė rrugėtimin e pėrbashkėt drejt ėndrrės sė tyre, me zyrtarizimin e fejesės sot nė Hotel “Lutetia” nė Paris (Francė). Nė sallonin "Pomepein", mė moderni i kėtij hoteli, qė ndodhet shumė pranė Katedrales sė famshme “Notre Dame” dhe Muzeut “Orsay”, ēifti i ri do tė marrė bekimin e mė se 100 personaliteteve nga mbarė bota, tė cilėt kanė konfirmuar pjesėmarrjen nė kėtė ceremoni solemne. Nė datėn 12 Qershor, Shėrbimi pėr shtyp i Princit Leka nė njoftim pėr shtypin njoftoi se “Kurora Mbretėrore e Shqipėrisė ka kėnaqėsinė tė shpallė fejesėn e HRH Princi Leka II i shqiptarėve me zonjushėn Elia Zaharia. Me rastin e kėsaj do tė ketė njė koktej, qė do tė mbahet nė Hotel Lutetia (45, bulevardit Raspail 75006 Paris). Evenimenti festiv do tė mbahet nė 16 Qershor 2010, nga ora 18:00-08:00). Shtypi ėshtė i ftuar pėr tė xhiruar foto dhe marė ndonjė intervistė” Mediat shqiptare mė shumė se njėherė e kanė pėrfolur historinė e dashurisė sė princit vajzėn brune shqiptare, Elia Zaharia, e bija e aktores sė mirėnjohur shqiptare Yllka Mujo.

 

 

http://www.standard.al/
 
 Princ Leka, zyrtarisht jo beqar, ceremonia private nė Paris
image

Fejesa nė sallonin e famshėm "Pomepein"

 

Nė njė hotel luksoz, me tė ftuar nga e gjithė bota, Princi shqiptar Leka II dhe Elia Zaharia zyrtarizuan lidhjen e tyre tė dashurisė. Fejesa zyrtare qė i ngjante mė shumė njė dasme, por pa fustan tė bardhė, u mbajt mbrėmė nė Paris, ashtu siē kishte shkruar mė parė ekskluzivisht gazeta “standard”. Mėsohet se pritja e denjė pėr njė fejesė mbretėrore u mbajt nė hotel “Lutetia” nė Paris. Nė sallonin "Pomepein", mė moderni i kėtij hoteli, qė ndodhet shumė pranė Katedrales sė famshme “Notre Dame” dhe Muzeut “Orsay”, ēifti i ri mori bekimin e mė se 100 personaliteteve nga mbarė bota, tė cilėt kanė konfirmuar pjesėmarrjen nė kėtė ceremoni solemne. Kėto tė dhėna i bėn tė ditur zyra e shtypit pranė Familjes Mbretėrore. Shėrbimi pėr shtyp i Princit Leka nė njoftim pėr shtypin bėn tė ditur se “Kurora Mbretėrore e Shqipėrisė ka kėnaqėsinė tė shpallė fejesėn e HRH Princi Leka II i shqiptarėve me zonjushėn Elia Zaharia. Me rastin e kėsaj do tė ketė njė koktej, qė do tė mbahet nė hotel “Lutetia” (45, bulevardit Raspail 75006 Paris)”. Djaloshi qė shkeli pėr herė tė parė nė atdheun e tij vetėm para pak vitesh, u ingranua nė jetėn shqiptare duke u bėrė pjesė e aktiviteteve tė ndryshme dhe i preferuar nga paparacėt pėr marrėdhėniet me femrat. Princi zgjodhi tė punonte si kėshilltar nė Ministrinė e Jashtme dhe nuk e fshehu lidhjen e tij me aktoren dhe kėngėtaren Elia Zaharia, e bija e aktores sė mirėnjohur shqiptare Yllka Mujo. Princ Leka ka folur pėr herė tė parė pėr kėtė lidhje nė gazetėn “standard”, duke pranuar se pėr njė martesė tė mundshme do tė ndiqte tė gjitha rregullat e familjes mbretėrore. Ai thyen kėshtu traditėn e babait e gjyshit tė tij, Mbretit Zog, duke marrė pėr grua njė vajzė me kombėsi shqiptare.

 

http://www.standard.al/index.php/abi/7670.html

Princi Leka drejt altarit, fejsa me 16 qershor nė Paris

image

Trashėgimtari i familjes mbretėrore shpall zyrtarisht fejesėn me Elia Zaharian, aktore dhe kėngėtare

Njė dasmė mbretėrore. Nuk do t’u shpėtojė as Shqipėria kėtyre “pėrrallave” tė bukura qė ngjallin kureshtje nė vendet me mbretėri, por edhe nė vendet republikė, qė kanė nė trashėgimitė e tyre familje mbretėrore. Princi Leka, nipi i Ahmet Zogut, mbretit tė parė dhe tė vetėm shqiptar, do tė shpallė zyrtarisht fejesėn me tė dashurėn e tij, Elia Zaharia, vajza e aktores Yllka Mujo dhe vetė aktore e kėngėtare. Fejesa do tė bėhet nė Paris dhe pėr kėtė do tė ketė edhe njė konferencė shtypi nga Pallati Mbretėror, pasi familja trashėgimtare mbretėrore vazhdon tė jetojė sipas rregullave tė vjetra tė familjes, duke u kushtuar vėmendje tė madhe martesave. Lajmin pėr hapin e madh, qė i paraprin njė martese tė mėvonshme, e bėri tė ditur vetė Princ Leka pėr gazetėn “standard”. I pėrshtatur tashmė me jetėn nė Shqipėri, edhe pse vazhdon tė ketė atė pamjen e njė djaloshi “tė huaj”, Leka disa ditė para fejesės ishte i pranishėm nė njė aktivitet shkencor pėr Matin, qytetin e origjinės sė tij dhe vendlindja e Mbretit Zog. I lidhur ngushtė me ēdo gjė qė ka tė bėjė me Matin, ai nuk mund tė mungonte nė njė aktivitet tė tillė, ku mė sė shumti historianė tė pranishėm folėn pėr rolin e Ahmet Zogut nė ndėrtimin e shtetit ligjor shqiptar dhe vendin qė i takon nė histori. I pyetur nga gazeta nėse do tė kurorėzohet me martesė lidhja e bėrė publike tashmė me Elian, Princ Leka tha se “do tė ketė njė fejesė zyrtare mė datė 16, do tė zhvillohet nė Paris. Por nuk do tė jetė njė sekret, madje do tė ketė dhe njė konferencė pėr shtyp nga Familja Mbretėrore”. Elia prej mė shumė se njė viti ishte njė vizitore e shpeshtė nė shtėpinė dykatėshe qė ndryshe quhet “Pallati Mbretėror” pranė kinema “Mileniumit”. Nė kėtė shtėpi banojnė vetėm dy burra, ai dhe i ati, trashėgimtari i fronit mbretėror Leka I.

Princ Leka nė njė intervistė dhėnė disa kohė mė parė pėr gazetėn “standard” ka folur edhe pėr marrėdhėnien e tij me Elian dhe pėr “prishjen” e traditės sė familjes pėr martesėn me gra joshqiptare, portretet e tė cilave janė shumė tė shtrenjta pėr familjen. Leka thotė se “nuk ekziston asnjė traditė nė familjet mbretėrore pėr kėtė ēėshtje. Unė jam shumė i lumtur me lidhjen time me Elian. Jemi shumė mirė bashkė”. Pavarėsisht se jeton nė shekullin XXI, Princ Leka do tė duhet tė ndjekė ligjet me tė cilat Familja Mbretėrore ka vepruar kur vendi ishte mbretėri. Megjithėse ai i ka shpėtuar njė klauzole mjaft tė sikletshme, nuk do tė duhet tė marrė miratimin e Parlamentit, i mjafton vetėm miratimi i tė atit. Princ Leka tregon se “ekziston njė ligj pėr statusin, i vitit 1928, sipas tė cilit duhet tė ketė njė miratim nga Parlamenti, qė nė kushtet aktuale ėshtė pak e vėshtirė. Unė personalisht patjetėr duhet tė marr miratimin e Mbretit, nuk mund tė kem ndonjė lidhje pa miratimin e Mbretit. Njėkohėsisht, dimė qė pėr kohėn atėherė nuk mund tė bėjmė paragjykime, janė disa ligje qė mund tė kuptohen. Nė kohėn kur Mbreti Zog ka qenė nė pushtet, nuk mund tė martohej me njė vajzė nga njė shtet fqinj me njė shtet shqiptar. Mund tė kishte pasoja politike”. Por ai nuk e sheh veten tė ndryshėm nga tė rinjtė e tjerė dhe nė kėtė prizėm edhe martesėn e tij nuk e sheh si njė problem. “Unė kam njė fat qė familja ime mė mbėshtet krejtėsisht pėr zgjedhjet qė bėj. Derisa babai im dhe gjyshi im janė martuar me dashuri... derisa jemi njė familje moderne, Familja Mbretėrore ėshtė krijuar nė 1928 dhe nuk ka atė traditėn e vjetėr”, - thotė ai. Gazeta boton dhe foto private me lejen e Princ Lekės, ku ai dhe e fejuara e tij, Elia, kanė dalė gjatė vizitave nė fshatin Burgajet tė rrethit Mat.

 

 


 

 

_______________________________________________________________________

Service de Presse de la Maison Royale d'Albanie
albania.institute@online.fr
http://albania.dyndns.org/

COMMUNIQUE DE PRESSE

_______________________________________________________________________

                                                                               Paris, France, le 10 mai 2010

La Cour Royale d'Albanie

 a le plaisir d'annoncer les fianēailles de

Son Altesse Royale le Prince Leka II des Albanais

avec Mademoiselle Elia Zaharia.

A l'occasion du cocktail, qui se tiendra ą l'Hōtel Lutetia (45, boulevard Raspail,

75006 Paris), le 16 Juin 2010, de 18h00 ą 20h00,

 la presse est conviée ą une séance photos/interview.

SKENDER ZOGU
Porte-parole de la famille Royale

Cmdt. HYLLE SPAHIJA
A.D.C de Sa Majesté Leka I Roi des Albanais

Dr Patrice NAJBOR
Conseiller du Bureau de Paris

_______________________________________________________________________

Bureau de Paris

Fax  : 01 42 07 57 34

_______________________________________________________________________

 

 

 

http://www.panorama.com.al/index.php?id=41491
 
Kodi i Zogut, funksional pas 81 vjetėsh
» Vendosur: 21/05/2010 - 07:55
(Le code civil de Zogu est toujours en fonction aprčs tant d'années)
•  

Alma Mile

Ėshtė treguar njė diplomat servil ndaj shteteve tė mėdha, duke u huazuar ligjet, apo dėshironte vėrtetė mė tė mirėn. Sot, kjo nuk pėrbėn ndonjė rėndėsi shumė tė madhe.  Kanė kaluar plot 81 vjet qysh atėherė dhe ai vazhdon tė jetė aktual. Juristėt vazhdojnė t'i referohen, ndėrsa nuk tė lė indiferent fakti qė Shqipėria, vendi mė i prapambetur nė Evropė, tė kishte njė legjislacion aq tė pėrparuar pėr kohėn. Shtėpia botuese "Papirus" sapo ka hedhur nė qarkullim "Kodin Civil tė Zogut". Njė ribotim, i cili i qėndron besnik origjinalit, jo vetėm nė pėrmbajtje, por edhe nė gjuhė, terminologji, por edhe nė format. Periudha e mbretėrimit tė Ahmet Zogut ka qenė njė ndėr kapitujt mė pak dhe mė keq tė trajtuara nė historinė e Shqipėrisė. Gjatė viteve tė diktaturės komuniste, ajo trajtohej thjesht dhe vetėm si njė periudhė "obskurantiste", e "prapambetur", etiketime kėto, me tė cilat bie ndesh kodi qė kemi marrė nė duar. I mbėshtetur nė legjislacionet mė tė mira tė vendeve evropiane, ai parashikonte dhe garantonte tė drejtat e individit, i cili ishte i lirė tė trashėgonte pasuri, tė grupohej nė shoqata e organizata, ēka e patėn tė ndaluar gjatė viteve tė komunizmit. "Kodi Civil i Zogut", miratuar mė 1 prill tė vitit 1929, ėshtė i ndarė nė katėr libra, apo pjesė dhe secili prej tyre nė kapituj, apo "kaptina", siē quheshin aso kohe. Ato pėrbėjnė dhe katėr shtyllat e kėtij kodi, qė janė "Personat dhe familja", "Trashigimi", "Sendet, zotėnimi dhe modifikimet e tij" dhe "Mėnyrat e fitimit dhe tė transmetimit tė zotėnimit dhe tė sė drejtave tė tjera mbi sendet".
Sipas botuesve, kanė qenė disa arsyet qė i shtynė tė risjellin 81 vjet mė pas kėtė kod, duke filluar qė nga vlerat historike, aktuale, por edhe gjuhėsore. "Ėshtė e habitshme tė mendohet qė Shqipėria e vitit 1929 ka pasur njė kod sa tė plotė aq edhe pėrparimtar. Sigurisht qė kėtu meritė kanė kodet e vendeve tė huaja, mbi tė cilat ai u mbėshtet, por meritė kanė pasur sidomos vendimmarrėsit shqiptarė tė asaj kohe, qė u frymėzuan nga vendet mė pėrparimtare (Franca, Italia dhe Zvicra)", thonė botuesit e "Papirus", mbi vlerat historike tė kodit. Aq i dukshėm ėshtė huazimi, saqė edhe disa prej termave ofrohen edhe nė gjuhė tė huaj, kryesisht frėngjisht, krahas termit shqip.
Por duket se ky kod ėshtė edhe sot aktual, ndonėse ka kaluar gati njė shekull prej kohės sė hartimit tė tij. Mėsohet se ende sot shumė dosje tė trashėgimisė dhe pronėsisė zgjidhen me kėtė kod ose i referohen atij. Pra, ai vazhdon ende tė jetė njė instrument i rėndėsishėm pune pėr avokatėt, juristėt e gjyqtarėt si dhe pėr tė gjithė specialistėt kėsaj fushe. E pėrveē vlerave historike e tė pėrdorimit edhe nė ditėt e sotshme, ky kod paraqet edhe vlera tė mirėfillta gjuhėsore. "Ka shumė fjalė tė bukura tė vjetra tė shqipes qė, fatkeqėsisht, sot pėrdoren shumė rrallė nga njerėzit e pasionuar pėr gjuhėn, tė cilėt nė ditėt tona kanė mbetur jo tė shumtė", thonė botuesit.
Sipas specialistėve tė jurisprudencės, Kodi Civil i Mbretėrisė Shqiptare do tė pėrfaqėsonte njė risi nė realitetin qė prezantonte shteti dhe shoqėria shqiptare e asaj kohe. Padyshim, tė drejtat e huaja, e veēanėrisht ato franceze, italiane dhe deri diku gjermane e zvicerane, do tė frymėzonin legjislatorin shqiptar pėr tė sanksionuar nė dispozitat e tij barazinė e tė gjithė qytetarėve, emancipimin e pronėsisė mbi tokėn dhe lirinė pėr angazhim nė aktivitete ekonomike. 
Sipas Prof.Dr. Kudret Ēela dhe Dr. Juliana Latifim, tė cilėt kanė shoqėruar kėtė botim edhe me njė parathėnie, "pranimi i tė drejtės sė huaj nė 'Kodin Civil tė Zogut', mė shumė se "njė ēėshtje cilėsie", ishte njė "ēėshtje pushteti", sepse tė drejtat e huaja, sidomos ajo franceze dhe italiane, tė cilat gjetėn  sanksionimin e tyre nė kėtė kod, ishin tė drejta qė i pėrkisnin ndikimit shpirtėror tė civilizimit modern dhe mbi tė gjitha, atij tė "Rilindjes italiane" dhe tė "Revolucionit francez"".
Sipas tyre, hyrja nė fuqi e "Kodit Civil tė Zogut" do tė diktonte edhe pėrkatėsinė e tė drejtės civile shqiptare nė familjen romano-gjermanike, duke e shkėputur atė pėrfundimisht nga e drejta otomane. Por pavarėsisht se ai mbėshtetej nė legjislacionet mė bashkėkohore tė kohės, personifikonte vlera pozitive historike, ndryshimet qė ndodhėn nė Shqipėri pas Luftės sė Dytė Botėrore, me vendosjen e tė ashtuquajturit "pushtet popullor", do tė sillnin shfuqizimin e tij, dhe njėherazi, regresin legjislativ, social dhe ekonomik.

Pjesė nga "Kodi Civil i Zogut"

LIBRI I PARĖ
Personat dhe familja
Gėzimi i tė drejtave civile dhe shtetėsia
NENI 1.- Ēdo shtetas gėzon tė drejtat civile, kur nuk asht rrėzue nga ato me njė dėnim ndėshkimuer.
NENI 2.- Bashkiėt, prefekturat, institutat publike civile ose fetare, dhe pėrgjithėsisht gjithė personat juridikė ligjėrisht tė njoftuna gėzojnė tė drejtat civile, sikurse tregohet nė Titullin XV tė kėtij libri.
NENI 3.-I hueji gėzon tė drejtat qė kanė shtetasit, pasė pėrjashtimeve tė caktueme prej ligjės.
NENI 4. - Asht shtetas shqķptar prej lemjeje:
1)Fėmija e atit shtetas:
2)Fėmija e amės shtetase kur i ati nuk dihet ose nu ka shtetėsinė shqiptare, as atė tė njė shteti tjetėr, ose kur fėmija nuk ndjek shtetėsiėn e atit tė huej simbas ligjės tė shtetit tė kėtij;
3)Ay qė ka lé nė Shqipniė, kur tė dy prindėt e tij nuk dihen ose nuk kanė shtetėsinė shqiptare, as atė tė njė shteti tjetėr, ose kur fėmija nuk ndjek shtetėsin' e prindėve tė huej simbas ligjės tė shtetit tė kėtyne.
Fėmija e gjetun nė Shqipniė prindėt e tė cilit nuk dihen, prezumohet se ka lemun nė Mbretėninė deri sa tė provohet e kundėrta.
KAPTINA II.
Shoqatat (associations)
NENI 424.- Shoqatat politike, fetare, skencore, artistike, mir-baėse, dėfrimi ose tė tjera qė nuk kanė njė qėllim ekonomik, marrin personalitetin kur regjistrohen nė radhorin e treguėm nė nenin 410, massi tė kenė shprehun vulnetin e tyne pėr m'u organizue korporativisht dhe tė kenė aprovue statutin...
LIBRI I DYTĖ
Trashigimet
NENI 454.- Trashigimi vjen me ligjė ose me testament.
Trashigimi legjitim (me ligjė) ka vėnd vetėm kur e pėrsa mungon trashigimi testamentar.
Trashigimet legjitime
NENI 455.- Ligja trashigimin u a sjell tė paslindunėve legjitimė (descendantas), tė parėlindunve (ascendants), gjiniės tėrthore (collatéraux), fėmijėve natyrale dhe bashkėshortit (conjoint), simbas radhės dhe regullave qė caktohen maposhtė, dhe, nė mungesė tė kėtyne, Shteti si pasuniė patrimoniale e kėtij.
KAPTINA I.
Zotėsia (capacité) pėr me trashigue
NENI 457.- Ēdo person āsht i zoti me trashigue, posė pėrjashtimeve tė caktueme prej ligjės.
NENI 458.- Janė tė pazotė me trashigue, si tė pa qėnun:
1)Ata qė ne kohėn e ēeljes tė trashigimit nuk janė tė zanun (conēus) ende;
2)Ata qė nuk kanė lé tė jetuėshėm (viable). Kur ka dyshim mbi jetuėshmėniėn, prezumohen tė jetuėshėm ata, pėr tė cilėt konstatohet se kanė le gjallė.
NENI 459.- Janė tė pazotė me trashigue, si tė padėnjė (indigne):
1)Ay qė me qėllim dhe pa tė drejtė ka vra, ose ka tentue (tenter) me vra trashigim-lānėsin (de cujus) ;
2)Ay qė ka kallzue trashigim- lānėsin si fajtor tė njė delikti tė ndėshkuėshėm me dėnim kontra liris personale, minimumi i tė cilit kalon te tre vjetėt dhe kallėzimi asht dekllarue ēpifje me vendim gjyqi
LIBRI I KATĖRTĖ
Mėnyrat e fitimit dhe tė transmetimit tė zotėnimit dhe tė sė drejtave tė tjera mbi sendet
KAPTINA IV.
Bashkepasunimi midis bashkėshortėve
NENI 1378.- Nuk munt tė pėrfshihen nė bashkėpasunim as aktivi dhe pasivi i tashmė i bashkėshortėve as pasunia q'u vjen si trashigim ose dhuratė sa vazhdon bashkėpasunimi; por gėzimi i pasunisė sė luejtėshme ose tė paluejtėshme, tė tashme dhe t'ardhme tė bashkėshortėve, hyn nė bashkėpasunim.
NENI 1380.- Bashkėshortėt para martesės detyrohen tė bajnė njė pėrshksim autentik tė pasuniės sė luejtshme qė kanė, si dhe njė t'atillė pėrshkrim pėr sendet e luejtėshme q'u vijnė sa vazhdon bashkėpasunimi. Nė mungesė tė njė pėrshkrimi tė tillė ose tė njė titulli autentik tjetėr, sendet e luejtėshme konsiderohen si fitime tė bashkėpasunimit.