Nga
Historia ėshtė shtyllė kryesore e dijes sė njė kombi dhe ai duhet ta dijė atė
objektivisht. Ndaj, ajo duhet shkruar duke iu pėrmbajtur parimeve dhe metodave
shkencore
Kreu i qeverisė Sali Berisha priti ditėn e djeshme nė zyrat e kryeministrisė,
Eqerem Zenelajn, i cili ėshtė profesor i shkencave juridike dhe studiues i
ēėshtjes shqiptare. Nė kėtė takim Zenelaj ishte i shoqėruar nga ambasadori
shqiptar nė Francė, Vili Minarolli. Gjatė takimit Kryeministri Berisha pėrsėriti
edhe njėherė se duhet rishkruar edhe njėherė historia e Shqipėrisė, pasi, sipas
tij, janė ende shumė ēėshtje tė mbetura nėn hije. Ai theksoi se historia ėshtė
shtylla kryesore e njė shteti dhe pėr kėtė arsye ajo duhet studiuar nė mėnyrė
shkencore. Historia ėshtė shtyllė kryesore e dijes sė njė kombi dhe ai duhet ta
dijė atė objektivisht. Ndaj, ajo duhet shkruar duke iu pėrmbajtur parimeve dhe
metodave shkencore, - u shpreh kreu i qeverisė. Ndėrsa vlerėsoi punėn e ēmuar
tė bėrė nga Zenalaj, i cili ka grumbulluar nė 17 arkiva tė shteteve tė ndryshme
dokumente historike qė ndriēojnė kontributin e figurave shqiptare nė aspekte tė
ndryshme tė gjuhės, historisė dhe tė pėrpjekjeve pėr pavarėsi. Kreu i qeverisė
theksoi se duhet tė ndriēohen shumė aspekte tė historisė me dokumente dhe fakte.
Ndėrkohė Zenelaj njohu Kryeministrin Berisha dhe me projektet e tij pėr tė
ardhmen nė vendin tonė, ku njė nga kėto projekte do tė jetė ekspozita pėr 100-vjetorin
e Pavarėsisė sė Shqipėrisė me temė Figurat shqiptare nė veprat e artistėve
evropianė, e cila do tė organizohet nėn kujdesin e Kryeministrit Berisha. Kreu
i qeverisė e cilėsoi kėtė punė tė studiuesit si tė shkėlqyer, pasi ka renditur
figura tė ndritura nė panteonin e kombit. Gjithashtu Zenelaj i shprehu
Kryeministrit Berisha vlerėsimet e tij mė tė larta pėr punėn e bėrė nga qeveria
shqiptare pėr sa i pėrket ērrėnjosjes sė komunizmit nė Shqipėri, nė mbėshtetjen
e pavarėsinė e Kosovės dhe nė progresin e Shqipėrisė nė rrugėn e zhvillimit.
Propozimi i Kryeministrit Berisha pėr ndryshime tė historisė sė periudhės sė
komunizmit ėshtė bėrė qė prej vitit 2007, por kėtė propozim ai e ka bėrė edhe nė
takimin qė pati me historianėt. Historia vazhdon tė jetė njė njerkė e keqe pėr
shqiptarėt dhe kėsaj radhe e kam fjalėn nė vepra, nė shkrime. Ajo nuk iu ka
thėnė shqiptarėve akoma tė vėrtetat e tyre, ajo sėrish ėshtė e mbuluar me hirin
toksik tė regjimit diktatorial 45-vjeēar. Edhe njė herė unė u bėj thirrje
historianėve tė kėtij vendi tė hapin arkivat dhe tu thonė shqiptarėve tė
vėrtetat historike tė tyre ashtu siē janė, - ėshtė shprehur kreu i qeverisė
gjatė takimit me historianėt pak javė mė parė. Sipas tij, ishte periudha 50-vjeēare
e regjimit komunist nė Shqipėri ajo qė i vendosi njė hije tė zezė tė vėrtetat e
shqiptarėve. Njė ndėr arsyet kryesore tė rishkrimit tė historisė ėshtė abuzimi
qė i ėshtė bėrė asaj pėr 50 vjet me radhė, gjatė regjimit tė diktaturės
komuniste, ku shumė atdhetarė nė librat e historisė sė mėsuar deri mė sot janė
cilėsuar si tradhtarė nga regjimi i kohės. Pėr kėtė kreu i qeverisė ka kėrkuar
ngritjen e njė grupi ekspertėsh dhe fillimin sa mė parė tė punės pėr zbardhjen e
plotė tė tė vėrtetave dhe fakte pėr sa i takon historisė shqiptare. Me
ndryshimet qė do tė pėsojė historia e Shqipėrisė do tė jepen dhe faktet pėr
krimet e egra tė komunizmit, tė cilat deri mė sot janė pasqyruar si heronjtė e
Shqipėrisė, nė njė kohė qė faktet dhe dramat njerėzore tė asaj periudhe tregojnė
tė kundėrtėn.
Politikee
Martė, Dhjetor 13th, 2011
Kryeministri
Berisha
Nė kryeqytet, me rastin e 100-vjetorit
tė Pavarėsisė sė shtetit shqiptar, do tė vendosen monumentet e Ismail Qemalit,
Ahmet Zogut dhe Hasan Prishtinės. Figurat qė kontribuuan nė shpalljen e
Pavarėsisė nė vitin 1912, sipas Kryeministrit Sali Berisha duhet tė kenė praninė
e tyre nė kryeqytet, pavarėsisht se flamuri u ngrit nė Vlorė. Gjatė fjalės sė
tij nė Komitetin shtetėror pėr festimet e 100-vjetorit tė Pavarėsisė,
Kryeministri Sali Berisha tha se ngritja e flamurit nė Vlorė erdhi si kontribut
i tė gjithė faktorit shqiptar nga ēdo cep i vendit. Zotėrinj ministra, ėshtė e
rėndėsishme qė ne tė mbėshtesin fort institucionet tona kėrkimore nė pėrpjekjen
e tyre pėr njė shqyrtim tė ndershėm serioz tė njė shekulli Shqipėri e pavarur.
Nuk mund tė thuhet se qėndrimet e njėanshme nė histori nuk kanė ndikuar nė
qėndrime tė njėanshme nė tėrėsi, kėshtu qė ėshtė e domosdoshme tė
ridimensionohen figurat kryesore tė kėtyre 100 vjetėve tė Pavarėsisė sė vendit.
Besoj se disa prej tyre, Ismail Qemali, Ahmet Zogu, Hasan Prishtina, duhet tė
kenė praninė e tyre nė kryeqytet. Pavarėsia vėrtet u shpall nė Vlorė, por ishte
akt madhor dhe kėta dhanė kontributin e tyre tė pamohueshėm, theksoi ai. Duke
folur pėr kėto festime, Kryeministri kėrkoi angazhimin maksimal tė tė gjitha
institucioneve, nė mėnyrė qė 100-vjetori tė jetė njė datė e shėnuar pėr tė
gjithė. Pėr kėtė arsye, Kryeministri tha se viti 2012-tė do tė jetė viti
kushtuar flamurit kuq e zi, ndėrsa njoftoi se do tė bėhet logoja enkas pėr kėtė
pėrvjetor. Zoti ministėr i Kulturės, sė bashku me specialistėt, do tė bėhet
edhe logoja e 100-vjetorit dhe do tė prodhohen njė tėrėsi objektesh tė lidhura
mė 100-vjetorin, natyrisht mbi bazėn e rregullave, konkurseve dhe mendimit tė
specializuar. Por duhet tė bėjmė gjithēka, qė Shqipėria 100- vjeēare tė ketė atė
pamje tė bukur, qė nuk e ka pasur kurrė mė parė. Ti japim njė pamje tė re, njė
pamje tė merituar. Ti kushtohet njė rėndėsi e jashtėzakonshme nderimit tė ēdo
ngjarjeje, e cila bėri tė mundur qė Shqipėria tė udhėtojė 100 vjet si vend i
pavarur, tha shefi i qeverisė.
http://www.panorama.com.al/lajmi-i-fundit/shqiperia-100-vjec-berisha-shqyrtim-serioz-historise/
Lajmi i Fundite
Hėnė, Dhjetor 12th, 2011
TIRANĖ-
Shqyrtim serioz e tė ndershėm tė historisė sė 1 shekulli Shqipėrie tė Pavarur,
ridimensionim tė figurave tė historisė, prodhim objektesh tė lidhura me 100
vjetorin, valėvitje tė flamurit nė cdo ballkon ku ka shqiptar nė vend e diasporė
dhe gjithēka tjetėr pėr tė nderuar 100 vjetorin e Pavarėsisė. Kėshtu ka
deklaruar sot kreu i qeverisė, Sali Berisha gjatė fjalės sė tij nė mbledhjen e
Komitetit pėr 100 vjetorin e Pavarėsisė.
Do tė bėjmė gjithēka qė ky vit
tė jetė njė motiv i madh pėr njė horizont tė ri pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt.
Kemi shumė nevojė qė kėtė 100 vjetor ta shndėrrojmė nė 100 vjetorin e 100 viteve
tė tjera. Ne vijmė pas njė shekulli mundimesh tė mėdha, dhimbjesh, sakrificash,
por e vėrteta ėshtė edhe arritjesh ndėr mė tė mėdhatė nė historinė shekullore tė
kombit dhe vijmė si njė komb i lirė, shekull qė kaloi nė mjerim, varfėri, por qė
u mbyll me vendosjen e njė sistemi tė ri nė vend- tha ai.
Sipas tij, duhet tė bėhen
gjithė pėrpjekjet drejt tė vėrtetave tė pavarėsisė sonė, tė historisė sonė, e
cila pavarėsisht nga dritėhijet ėshtė njė histori e madhe qendrese, mbijetese,
luftrash e pėrpjekjesh, qė u kurorėzua me pavarėsinė e Kosovės.
Zotėrinj ministra ėshtė e
rėndėsishme qė ne tė mbėshtesin fort institucionet tona kėrkimore nė pėrpjekjen
e tyre pėr njė shqyrtim tė ndershėm serioz tė njė shekulli Shqipėri e pavarur.
Nuk mund tė thuhet se qėndrimet e njėanshme nė histori nuk kanė ndikuar nė
qėndrime tė njėanshme nė tėrėsi, kėshtu qė ėshtė e domosdoshme tė
ridimensionohen figurat kryesore tė kėtyre 100 vjetėve tė pavarėsisė sė vendit.
Besoj se disa prej tyre Ismail Qemali, Ahmet Zogu, Hasan Prishtina, duhet tė
kenė praninė e tyre nė kryeqytet. Pavarėsia vėrtetė u shpall nė Vlorė, por ishte
akt madhor dhe kėta dhanė kontributin e tyre tė pamohueshėm- theksoi ai.
Ai u ndal gjatė nė nderimin qė
duhet ti bėhet flamurit, cilėsuar si mė i bukuri nė botė. Ėshtė flamuri mė i
bukur i botė dhe ėshtė interesante se ne dhe ditėn e pavarėsisė e quajmė tė
flamurit dhe hymnin e kombit e kemi tė flamurit. Duhet tė bėjmė gjithēka qė ky
flamur nė 100 vjetorin e pavarėsisė tė valėvitet nė cdo ballkon shqiptarėsh nė
Shqipėri dhe botė- tha ai.
http://www.shqiptarja.com/shq_lajm.php?IDNotizia=66896&IDCategoria=2706
Lajme | 12 Dhjetor 2011 - 15:03 |
Berisha: Te ridimensionohen figurat kryesore tė pavarėsisė |
||
Shqipėria 100 vjecare tė ketė atė pamjen e bukur qė se ka pasur kurrė mė parė. Ti kushtohet njė rėndėsi e jashtėzakonshme nderimit tė cdo ngjarjeje. Tė gjitha veprimtaritė duhet tė nxiten dhe inkurajohen, sidomos ato tė kulturės dhe tė kenė njė domethėnie tė vecantė- tha kryeministri duke propozura dhe fillimin e bashkėpunimit me autoritetet e Kosovės dhe tė Maqedonisė pėr tė nderuar kėtė 100 vjecar. Ėshtė jashtėzakonisht e rėndėsishme tė mblidhen sa mė shumė propozime tė ekspertėve qytetarėve, dhe ta bėjmė festėn e festave. 100 vjecari vjen njė herė nė shekull, nuk duhet harruar, duhet tė jemi nė lartėsinė e tij.- nėnvizoi kryeministri. Viti 2012 do tė quhet dhe viti i flamurit kombėtar Berisha kėrkoi dhe rishkrimin e historisė mbi tė vėrtetat historike, tė cilat sipas tij, nė periudhėn e komunizmit u vunė nė funksion tė njė ideologjie, cmendurie dhe tė manipuloheshin sikundėr ato nuk ishin Institucionet tona kėrkimore shkencore kanė njė detyrė tė madhe tė mund ti paraqesin shqiptarėve arritjet por dhe gabimet e tyre. Ėshtė e gabuar kur thuhet se studimet mund tė ulin apo lartėsojė njė figurė apo njė jetėr. Ata kanė patur dhe armiqėsira, por kanė qenė atdhetarė tė flakėt qė nė mėnyrėn e tyre janė pėrpjekur tė bėjnė Shqipėrinė . Historia tė ndėrtohet mbi tė vėrteta, ndaj dhe zotėrinj ministra ėshtė e rėndėsishme qė tė mbėshtesim fuqishėm institucionet kėrkimore shkencore nė pėrpjekjet e tyre pėr njė shqyrtim tė ndershėm e serioz tė njė shekull Shqipėri e pavarur. Ėshtė e domosdoshme- vazhdoi mė tej Berisha- tė ridimensionohen figurat kryesore tė pavarėsisė. Unė besoj se disa prej tyre, Ismail Qemali, Ahmet Zogu, Hasan Prishtina duhet tė kenė praninė e tyre nė kryeqytet, pavarėsia vėrtet u shpall nė Vlorė, por ai ishte njė akt madhor dhe kontributi i tyre, pavarėsisht problemeve kundrathėnėse, ėshtė i pamohueshėm, dhe ata duhet tė jenė nė Tiranė ku ėshtė epiqendra e shqiptarė tė jenė dhe ata. Berisha kėrkoi gjithashtu qė 2012 tė quhet Viti i Flamurit shqiptar, dhe tė merren masa qė ky flamur tė valėvitet nė ēdo ballkon shqiptar, kudo qė janė nė Shqipėri e botė, pėr tė nderuar tė rėnėt e kombit. |
http://www.botasot.info/def.php?category=6&id=146874
07.12.2011
Monumenti i Skėndėrbeut nė Budapest pėr 100-vjetorin e Pavarėsisė
Me rastin e 100 vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe 90 vjetorit tė
vendosjes sė marrėdhėneve mes Hungarisė dhe Shqipėrisė, nė njė nga sheshet
kryesore tė Budapestit do tė vendoset statuja e Gjergj Kastriot Skėndėrbeut.
Kryetarja e Kuvendit tė Shqipėrisė, Jozefina Topalli u prit sot nė takim nga
Kryetari i Parlamentit tė Hungarisė, zoti Laszlo Kover.
Duke i uruar zonjės Jozefina Topalli mirėseardhjen, zoti Kover tha se
Ju jeni kryetarja e Parlamentit qė keni bashkėpunuar me numrin mė tė madh tė
Kryetarėve tė Parlamentit tė Hungarisė dhe marrėdhėniet mes parlamenteve dhe
vendeve tona janė mėse tė shkėlqyera.
Dy homologėt diskutuan mbi aktivitetet e pėrbashkėta qė do tė organizohen vitin
e ardhshėm, nė 100 vjetorin e Pavarėsisė sė Shqipėrisė, ngjarje kjo qė pėrkon me
90 vjetorin e vendosjes sė marrėdhėneive diplomatike mes Hungarisė dhe
Shqipėrisė.
Kryetari i Parlamentit tė Hungarisė tha se: Me rastin e 100 vjetorit tė
Pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe 90 vjetorit tė vendosjes sė marrėdhėneve mes dy
vendeve, nė njė nga sheshet kryesore tė Budapestit do tė vendoset statuja e
Gjergj Kastriot Skėndėrbeut.
Zoti Kover theksoi se bashkėpunimi parlamentar mes Hungarisė, Francės dhe
Shqipėrisė , pėrmes projektit IPA, i inicuar nga Jozefina Topalli, jam i sigurt
se do tė jetė njė projekt i suksesshėm, qė do tė afrojė edhe mė shumė Shqipėrinė
me Bashkimin Europian.
Megjithė krizėn nė eurozonė, tha Lazlo Kover, ne jemi tė mendimit se zgjerimi
Bashkimit Europian ėshtė zgjidhja mė e mirė.
Kjo linjė politike dhe diplomatike, e pėrforcuar nga Kryeministri Viktor Orban
dhe presidenti Pal Schmitt gjatė takimeve me Kryetaren e Kuvendit Jozefina
Topalli, u theksua edhe nga homologu i saj hungarez.
Nė shenjė nderimi pėr Shqipėrinė, Kryetari i Parlamentit tė Hungarisė shprehu
ngushėllimet pėr ndarjen nga jeta tė Leka Zogut I, nė Librin e Zisė hapur nė
ambasadėn shqiptare nė Budapest.
Mbretėresha Geraldinė ishte hungareze dhe, ashtu siē ishte njė grua pėr tė cilėn
shqiptarėt krenohen, ajo vjen nga njė familje shumė fisnike e Hungarisė. Ajo e
deshi shumė Shqipėrinė dhe shqiptarėt.
Kjo ėshtė njė pikė tjetėr e historisė qė bashkon dy vendet dhe kombet tona.
Parlamenti i Hungarisė dhe Kuvendi i Shqipėrisė po punojnė pėr aktivitet qė do
tė organizohen nė vitin e pėrvjetorit tė madh tė 2012-tės. Nė fillim tė vitit tė
ardhshėm do organizohet ceremonia e nisjes sė projektit IPA, midis Hungarisė,
Francės dhe Parlamentit shqiptar.
Kryetarja e Kuvendit, Jozefina Topalli e falenderoi homologun hungarez pėr
programin e shkėlqyer, pėr ngrohtėsinė, miqėsinė e sinqertė dhe pėr mbėshtetjen
e palėkundur qė parlamenti i Hungarisė i ka dhėnė Kuvendit shqiptar dhe
Shqipėrisė nė ratifikimin e tė gjitha marrėveshjeve, duke nisur nga MSA-ja,
ratifikimi i Protokollit tė NATO-s, heqja e vizave.
Po ashtu, Hungaria ėshtė njė vendet e para qė njohu Pavarėsinė e Kosovės.
Kryetarja e Kuvendit, Jozefina Topalli gjithmonė ka vlerėsuar politikėn e
jashtme tė Hungarisė ndaj Shqipėrisė dhe vendeve tė rajonit.
Sot mė shumė se asnjėherė, Hungaria dhe vendet e rajonit janė edhe mė tė
ndėrgjegjshme pėr domosdoshmėrinė e kooperimit, nė mėnyrė tė veēantė nė
shkėmbimet tregėtare, nė investime dhe nė terma ekonomikė nė tėrėsi, si rruga e
vetme pėr tu mbrojtur nga kriza globale dhe pėr tė mbrojtur ekonominė vendase.
Nė respekt tė Shqipėrisė, flamuri shqiptar pėr dy ditė rresht u valėvit nė
hyrjen kryesore tė Parlamentit Hungarez dhe tė Selisė sė Presidencės Hungareze.
Gjatė vizitės sė saj nėHungari, tKryetarja e Kuvendit , Jozefina Topalli ishte e
ftuar nga Intituti i mirėnjohur i Politikės sė Jashtme tė Hungarisė, pėr tė
referuar e bashkėbiseduar pėr modelin ekonomik tė Shqipėrisė, pėr potencialet
dhe mundėsitė qė ajo ofron, pėr perspektivėn europiane.
Duke folur mbi temėm Shqipėria pėrmes reformash, Kryetarja e Kuvendit nėnvizoi
se Shqipėria, falė modelit tė saj ekonomik, uljes sė taksave, rritjes sė
investimeve, reduktimit tė administratės, rritjes sė rrogave e pensioneve, ėshtė
ndėr vendet e pakta qė nuk kaloi nė recesion, pavarėsisht se ėshtė e rrethuar
nga vende qėu prekėn thellė nga kriza ekonomike dhe kriza e borxheve.
Shqipėria ėshtė njė vend i vogėl i mundėsive tė mėdha, qė ka rritje ekonomike e
qė ofron mundėsi tė pafundme investimi, e turizmi.
Shqiptarėt janė europianė dhe pėrmes reformave tė mėdha, ne po punojmė fort pėr
njė Shqipėri vend tė zhvilluar, drejt njė antarėsimi sa mė tė shpejtė nė BE.
http://www.shqiptarja.com/shq_lajm.php?IDNotizia=65911&IDCategoria=2709
nalize
AFRIM KRASNIQI |
28 Nėntor 2011 - 13:42 |
||
100 vjet shtet apo pushtet? |
|||
28 nėntori shėnon hyrjen nė vitin e 100 tė shtetit shqiptar. Njė
shekull shtet ėshtė shumė pėr njė vend tė vogėl tė ardhur nga pesė
shekuj pushtim otoman, por pak pėr njė shtet europian qė ishte i
tillė edhe pesė shekuj mė parė. Gjithėsesi, 100 vjetori meriton tė
kujtohet dhe nderohet. Gjithēka nisi mė 28 nėntor 1912 nė Kuvendin e
Vlorės dhe mori jetė nė janar 1920 nė Kongresin e Lushnjės. Prej
atėherė eksperimentuam 6 muaj nėn mbretėrimin e Wied, 6 vjet nėn
pushtimin e disa fuqive rajonale, 3 vjet sistem konkurrues
demokratik, 3 vjet tė tjera republikė presidenciale, 11 vjet monarki
shqiptare, 5 vjet pushtim Italian e gjerman, 46 vjet sistem
diktatorial komunist dhe vetėm 20 vjet sistem demokratik konkurrues.
Nė total vetėm 23-24 vjet demokraci ndaj 3.5 vjet mė shumė diktatura,
regjime autoritare apo jetė nėn pushtim. Tė paktėn katėr herė vendi
shkoi nė prag tė luftės civile, tri rebelime pėrfunduan nė
revolucione gati tė dhunshme, dėbuam nga vendi princin europian dhe
mbretin shqiptar, i detyruam tė emigrojnė ose i burgosėm e vramė
shumicėn e themeluesve tė shtetit shqiptar. Babai i kombit Ismail
Qemali vdiq nė emigrim nė Itali, krahu i djathtė i tij Luigj
Gurakuqi u dėbua dhe u vra nė Itali, ashtu si Hasan Prishtina nė
Greqi. Princ Wied vdiq i dėbuar nė Rumani, kryeministri Turhan Pasha
vdiq nė emigrim nė Itali, Fan Noli vdiq i emigruar nė SHBA, mbreti
Zog vdiq i dėbuar nė Francė, Mithat Frashėri e Abaz |