http://www.standard.al/index.php/news/politike/13103-berisha-historia-shtylla-kryesore-e-nje-shteti.html

03/12/2011

 

Berisha: Historia, shtylla kryesore e njė shteti

Nga 

Berisha: Historia, shtylla kryesore e njė shteti

“Historia ėshtė shtyllė kryesore e dijes sė njė kombi dhe ai duhet ta dijė atė objektivisht. Ndaj, ajo duhet shkruar duke iu pėrmbajtur parimeve dhe metodave shkencore”

 

Kreu i qeverisė Sali Berisha priti ditėn e djeshme nė zyrat e kryeministrisė, Eqerem Zenelajn, i cili ėshtė profesor i shkencave juridike dhe studiues i ēėshtjes shqiptare. Nė kėtė takim Zenelaj ishte i shoqėruar nga ambasadori shqiptar nė Francė, Vili Minarolli. Gjatė takimit Kryeministri Berisha pėrsėriti edhe njėherė se duhet rishkruar edhe njėherė historia e Shqipėrisė, pasi, sipas tij, janė ende shumė ēėshtje tė mbetura nėn hije. Ai theksoi se historia ėshtė shtylla kryesore e njė shteti dhe pėr kėtė arsye ajo duhet studiuar nė mėnyrė shkencore. “Historia ėshtė shtyllė kryesore e dijes sė njė kombi dhe ai duhet ta dijė atė objektivisht. Ndaj, ajo duhet shkruar duke iu pėrmbajtur parimeve dhe metodave shkencore”, - u shpreh kreu i qeverisė. Ndėrsa vlerėsoi punėn e ēmuar tė bėrė nga Zenalaj, i cili  ka grumbulluar nė 17 arkiva tė shteteve tė ndryshme dokumente historike qė ndriēojnė kontributin e figurave shqiptare nė aspekte tė ndryshme tė gjuhės, historisė dhe tė pėrpjekjeve pėr pavarėsi. Kreu i qeverisė theksoi se duhet tė ndriēohen shumė aspekte tė historisė me dokumente dhe fakte. Ndėrkohė Zenelaj njohu Kryeministrin Berisha dhe me projektet e tij pėr tė ardhmen nė vendin tonė, ku njė nga kėto projekte do tė jetė ekspozita pėr 100-vjetorin e Pavarėsisė sė Shqipėrisė me temė “Figurat shqiptare nė veprat e artistėve evropianė”, e cila do tė organizohet nėn kujdesin e Kryeministrit Berisha. Kreu i qeverisė e cilėsoi kėtė punė tė studiuesit si tė shkėlqyer, pasi ka renditur figura tė ndritura nė panteonin e kombit. Gjithashtu Zenelaj i shprehu Kryeministrit Berisha vlerėsimet e tij mė tė larta pėr punėn e bėrė nga qeveria shqiptare pėr sa i pėrket ērrėnjosjes sė komunizmit nė Shqipėri, nė mbėshtetjen e pavarėsinė e Kosovės dhe nė progresin e Shqipėrisė nė rrugėn e zhvillimit. Propozimi i Kryeministrit Berisha pėr ndryshime tė historisė sė periudhės sė komunizmit ėshtė bėrė qė prej vitit 2007, por kėtė propozim ai e ka bėrė edhe nė takimin qė pati me historianėt. “Historia vazhdon tė jetė njė njerkė e keqe pėr shqiptarėt dhe kėsaj radhe e kam fjalėn nė vepra, nė shkrime. Ajo nuk iu ka thėnė shqiptarėve akoma tė vėrtetat e tyre, ajo sėrish ėshtė e mbuluar me hirin toksik tė regjimit diktatorial 45-vjeēar. Edhe njė herė unė u bėj thirrje historianėve tė kėtij vendi tė hapin arkivat dhe t’u thonė shqiptarėve tė vėrtetat historike tė tyre ashtu siē janė”, - ėshtė shprehur kreu i qeverisė gjatė takimit me historianėt pak javė mė parė. Sipas tij, ishte periudha 50-vjeēare e regjimit komunist nė Shqipėri ajo qė i vendosi njė hije tė zezė tė vėrtetat e shqiptarėve. Njė ndėr arsyet kryesore tė rishkrimit tė historisė ėshtė abuzimi qė i ėshtė bėrė asaj pėr 50 vjet me radhė, gjatė regjimit tė diktaturės komuniste, ku shumė atdhetarė nė librat e historisė sė mėsuar deri mė sot janė cilėsuar si tradhtarė nga regjimi i kohės. Pėr kėtė kreu i qeverisė ka kėrkuar ngritjen e njė grupi ekspertėsh dhe fillimin sa mė parė tė punės pėr zbardhjen e plotė tė tė vėrtetave dhe fakte pėr sa i takon historisė shqiptare. Me ndryshimet qė do tė pėsojė historia e Shqipėrisė do tė jepen dhe faktet pėr krimet e egra tė komunizmit, tė cilat deri mė sot janė pasqyruar si heronjtė e Shqipėrisė, nė njė kohė qė faktet dhe dramat njerėzore tė asaj periudhe tregojnė tė kundėrtėn.

 

 

 

http://www.panorama.com.al/politike/berisha-ismail-qemali-ahmet-zogu-e-hasan-prishtina-buste-ne-tirane/

Berisha: Ismail Qemali, Ahmet Zogu e Hasan Prishtina, buste nė Tiranė

Politikee Martė, Dhjetor 13th, 2011

Description : http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/11/Berisha-ne-mbledhjen-e-grupit-parlamentar-te-PD-300x274.jpg

Kryeministri Berisha

Nė kryeqytet, me rastin e 100-vjetorit tė Pavarėsisė sė shtetit shqiptar, do tė vendosen monumentet e Ismail Qemalit, Ahmet Zogut dhe Hasan Prishtinės. Figurat qė kontribuuan nė shpalljen e Pavarėsisė nė vitin 1912, sipas Kryeministrit Sali Berisha duhet tė kenė praninė e tyre nė kryeqytet, pavarėsisht se flamuri u ngrit nė Vlorė. Gjatė fjalės sė tij nė Komitetin shtetėror pėr festimet e 100-vjetorit tė Pavarėsisė, Kryeministri Sali Berisha tha se ngritja e flamurit nė Vlorė erdhi si kontribut i tė gjithė faktorit shqiptar nga ēdo cep i vendit. “Zotėrinj ministra, ėshtė e rėndėsishme qė ne tė mbėshtesin fort institucionet tona kėrkimore nė pėrpjekjen e tyre pėr njė shqyrtim tė ndershėm serioz tė njė shekulli Shqipėri e pavarur. Nuk mund tė thuhet se qėndrimet e njėanshme nė histori nuk kanė ndikuar nė qėndrime tė njėanshme nė tėrėsi, kėshtu qė ėshtė e domosdoshme tė ridimensionohen figurat kryesore tė kėtyre 100 vjetėve tė Pavarėsisė sė vendit. Besoj se disa prej tyre, Ismail Qemali, Ahmet Zogu, Hasan Prishtina, duhet tė kenė praninė e tyre nė kryeqytet. Pavarėsia vėrtet u shpall nė Vlorė, por ishte akt madhor dhe kėta dhanė kontributin e tyre tė pamohueshėm”, theksoi ai. Duke folur pėr kėto festime, Kryeministri kėrkoi angazhimin maksimal tė tė gjitha institucioneve, nė mėnyrė qė 100-vjetori tė jetė njė datė e shėnuar pėr tė gjithė. Pėr kėtė arsye, Kryeministri tha se viti 2012-tė do tė jetė viti kushtuar flamurit kuq e zi, ndėrsa njoftoi se do tė bėhet logoja enkas pėr kėtė pėrvjetor. “Zoti ministėr i Kulturės, sė bashku me specialistėt, do tė bėhet edhe logoja e 100-vjetorit dhe do tė prodhohen njė tėrėsi objektesh tė lidhura mė 100-vjetorin, natyrisht mbi bazėn e rregullave, konkurseve dhe mendimit tė specializuar. Por duhet tė bėjmė gjithēka, qė Shqipėria 100- vjeēare tė ketė atė pamje tė bukur, qė nuk e ka pasur kurrė mė parė. T’i japim njė pamje tė re, njė pamje tė merituar. T’i kushtohet njė rėndėsi e jashtėzakonshme nderimit tė ēdo ngjarjeje, e cila bėri tė mundur qė Shqipėria tė udhėtojė 100 vjet si vend i pavarur”, tha shefi i qeverisė.

 

 

 

http://www.panorama.com.al/lajmi-i-fundit/shqiperia-100-vjec-berisha-shqyrtim-serioz-historise/

Shqipėria 100 vjeē, Berisha: Rishqyrtim historisė

Lajmi i Fundite Hėnė, Dhjetor 12th, 2011

Description : http://www.panorama.com.al/wp-content/uploads/2011/12/berisha_852376467-300x224.jpgTIRANĖ- Shqyrtim serioz e tė ndershėm tė historisė sė 1 shekulli Shqipėrie tė Pavarur, ridimensionim tė figurave tė historisė, prodhim objektesh tė lidhura me 100 vjetorin, valėvitje tė flamurit nė cdo ballkon ku ka shqiptar nė vend e diasporė dhe gjithēka tjetėr pėr tė nderuar 100 vjetorin e Pavarėsisė. Kėshtu ka deklaruar sot kreu i qeverisė, Sali Berisha gjatė fjalės sė tij nė mbledhjen e Komitetit pėr 100 vjetorin e Pavarėsisė.

“Do tė bėjmė gjithēka qė ky vit tė jetė njė motiv i madh pėr njė horizont tė ri pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt. Kemi shumė nevojė qė kėtė 100 vjetor ta shndėrrojmė nė 100 vjetorin e 100 viteve tė tjera. Ne vijmė pas njė shekulli mundimesh tė mėdha, dhimbjesh, sakrificash, por e vėrteta ėshtė edhe arritjesh ndėr mė tė mėdhatė nė historinė shekullore tė kombit dhe vijmė si njė komb i lirė, shekull qė kaloi nė mjerim, varfėri, por qė u mbyll me vendosjen e njė sistemi tė ri nė vend”- tha ai.

Sipas tij, duhet tė bėhen gjithė pėrpjekjet drejt tė vėrtetave tė pavarėsisė sonė, tė historisė sonė, “e cila pavarėsisht nga dritėhijet ėshtė njė histori e madhe qendrese, mbijetese, luftrash e pėrpjekjesh, qė u kurorėzua me pavarėsinė e Kosovės”.

“Zotėrinj ministra ėshtė e rėndėsishme qė ne tė mbėshtesin fort institucionet tona kėrkimore nė pėrpjekjen e tyre pėr njė shqyrtim tė ndershėm serioz tė njė shekulli Shqipėri e pavarur. Nuk mund tė thuhet se qėndrimet e njėanshme nė histori nuk kanė ndikuar nė qėndrime tė njėanshme nė tėrėsi, kėshtu qė ėshtė e domosdoshme tė ridimensionohen figurat kryesore tė kėtyre 100 vjetėve tė pavarėsisė sė vendit. Besoj se disa prej tyre Ismail Qemali, Ahmet Zogu, Hasan Prishtina, duhet tė kenė praninė e tyre nė kryeqytet. Pavarėsia vėrtetė u shpall nė Vlorė, por ishte akt madhor dhe kėta dhanė kontributin e tyre tė pamohueshėm”- theksoi ai.

Ai u ndal gjatė nė nderimin qė duhet t’i bėhet flamurit, cilėsuar si mė i bukuri nė botė. “Ėshtė flamuri mė i bukur i botė dhe ėshtė interesante se ne dhe ditėn e pavarėsisė e quajmė tė flamurit dhe hymnin e kombit e kemi tė flamurit. Duhet tė bėjmė gjithēka qė ky flamur nė 100 vjetorin e pavarėsisė tė valėvitet nė cdo ballkon shqiptarėsh nė Shqipėri dhe botė”- tha ai.

 

 

http://www.shqiptarja.com/shq_lajm.php?IDNotizia=66896&IDCategoria=2706

Lajme 12 Dhjetor 2011 - 15:03
Berisha: Te ridimensionohen
figurat kryesore tė pavarėsisė
TIRANE- Kryeministri mbledh komitetin pėr 100 vjetorin e shpalljes sė pavarėsisė dhe i kėrkon ministrave marrjen e masave pėr tė pėrgatitur festimet dhe veprimtaritė tė cilat do ta nderojnė Shqipėrinė nė 100 vjetorin e saj, ashtu sic e meriton.

“ Shqipėria 100 vjecare tė ketė atė pamjen e bukur qė se ka pasur kurrė mė parė. T’i kushtohet njė rėndėsi e jashtėzakonshme nderimit tė cdo ngjarjeje. Tė gjitha veprimtaritė duhet tė nxiten dhe inkurajohen, sidomos ato tė kulturės dhe tė kenė njė domethėnie tė vecantė”- tha kryeministri duke propozura dhe fillimin e bashkėpunimit me autoritetet e Kosovės dhe tė Maqedonisė pėr tė nderuar kėtė 100 vjecar.

“Ėshtė jashtėzakonisht e rėndėsishme tė mblidhen sa mė shumė propozime tė ekspertėve qytetarėve, dhe ta bėjmė festėn e festave. 100 vjecari vjen njė herė nė shekull, nuk duhet harruar, duhet tė jemi nė lartėsinė e tij.”- nėnvizoi kryeministri. Viti 2012 do tė quhet dhe viti i flamurit kombėtar

Berisha kėrkoi dhe rishkrimin e historisė mbi tė vėrtetat historike, tė cilat sipas tij, nė periudhėn e komunizmit “u vunė nė funksion tė njė ideologjie, cmendurie dhe tė manipuloheshin sikundėr ato nuk ishin”

“Institucionet tona kėrkimore shkencore kanė njė detyrė tė madhe tė mund t’i paraqesin shqiptarėve arritjet por dhe gabimet e tyre.

Ėshtė e gabuar kur thuhet se studimet mund tė ulin apo lartėsojė njė figurė apo njė jetėr. Ata kanė patur dhe armiqėsira, por kanė qenė atdhetarė tė flakėt qė nė mėnyrėn e tyre janė pėrpjekur tė bėjnė Shqipėrinė…. Historia tė ndėrtohet mbi tė vėrteta, ndaj dhe zotėrinj ministra ėshtė e rėndėsishme qė tė mbėshtesim fuqishėm institucionet kėrkimore shkencore nė pėrpjekjet e tyre pėr njė shqyrtim tė ndershėm e serioz tė njė shekull Shqipėri e pavarur.”

Ėshtė e domosdoshme- vazhdoi mė tej Berisha- tė ridimensionohen figurat kryesore tė pavarėsisė. Unė besoj se disa prej tyre, Ismail Qemali, Ahmet Zogu, Hasan Prishtina duhet tė kenė praninė e tyre nė kryeqytet, pavarėsia vėrtet u shpall nė Vlorė, por ai ishte njė akt madhor dhe kontributi i tyre, pavarėsisht problemeve kundrathėnėse, ėshtė i pamohueshėm, dhe ata duhet tė jenė nė Tiranė ku ėshtė epiqendra e shqiptarė tė jenė dhe ata.

Berisha kėrkoi gjithashtu qė 2012 tė quhet Viti i Flamurit shqiptar, dhe tė merren masa qė ky flamur tė valėvitet nė ēdo ballkon shqiptar, kudo qė janė nė Shqipėri e botė, pėr tė nderuar tė rėnėt e kombit.

 

 

http://www.botasot.info/def.php?category=6&id=146874

07.12.2011

Monumenti i Skėndėrbeut nė Budapest pėr 100-vjetorin e Pavarėsisė

Description : Monumenti i Skėndėrbeut nė  Budapest pėr 100-vjetorin e Pavarėsisė

Me rastin e 100 vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe 90 vjetorit tė vendosjes sė marrėdhėneve mes Hungarisė dhe Shqipėrisė, nė njė nga sheshet kryesore tė Budapestit do tė vendoset statuja e Gjergj Kastriot Skėndėrbeut.

 

Kryetarja e Kuvendit tė Shqipėrisė, Jozefina Topalli u prit sot nė takim nga Kryetari i Parlamentit tė Hungarisė, zoti Laszlo Kover.

Duke i uruar zonjės Jozefina Topalli mirėseardhjen, zoti Kover tha se
“Ju jeni kryetarja e Parlamentit qė keni bashkėpunuar me numrin mė tė madh tė Kryetarėve tė Parlamentit tė Hungarisė dhe marrėdhėniet mes parlamenteve dhe vendeve tona janė mėse tė shkėlqyera.

Dy homologėt diskutuan mbi aktivitetet e pėrbashkėta qė do tė organizohen vitin e ardhshėm, nė 100 vjetorin e Pavarėsisė sė Shqipėrisė, ngjarje kjo qė pėrkon me 90 vjetorin e vendosjes sė marrėdhėneive diplomatike mes Hungarisė dhe Shqipėrisė.

Kryetari i Parlamentit tė Hungarisė tha se: “Me rastin e 100 vjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe 90 vjetorit tė vendosjes sė marrėdhėneve mes dy vendeve, nė njė nga sheshet kryesore tė Budapestit do tė vendoset statuja e Gjergj Kastriot Skėndėrbeut.

Zoti Kover theksoi se “bashkėpunimi parlamentar mes Hungarisė, Francės dhe Shqipėrisė , pėrmes projektit IPA, i inicuar nga Jozefina Topalli, jam i sigurt se do tė jetė njė projekt i suksesshėm, qė do tė afrojė edhe mė shumė Shqipėrinė me Bashkimin Europian.”

“Megjithė krizėn nė eurozonė, tha Lazlo Kover, ne jemi tė mendimit se zgjerimi Bashkimit Europian ėshtė zgjidhja mė e mirė.”

Kjo linjė politike dhe diplomatike, e pėrforcuar nga Kryeministri Viktor Orban dhe presidenti Pal Schmitt gjatė takimeve me Kryetaren e Kuvendit Jozefina Topalli, u theksua edhe nga homologu i saj hungarez.

Nė shenjė nderimi pėr Shqipėrinė, Kryetari i Parlamentit tė Hungarisė shprehu ngushėllimet pėr ndarjen nga jeta tė Leka Zogut I, nė Librin e Zisė hapur nė ambasadėn shqiptare nė Budapest.

Mbretėresha Geraldinė ishte hungareze dhe, ashtu siē ishte njė grua pėr tė cilėn shqiptarėt krenohen, ajo vjen nga njė familje shumė fisnike e Hungarisė. Ajo e deshi shumė Shqipėrinė dhe shqiptarėt.
Kjo ėshtė njė pikė tjetėr e historisė qė bashkon dy vendet dhe kombet tona.

Parlamenti i Hungarisė dhe Kuvendi i Shqipėrisė po punojnė pėr aktivitet qė do tė organizohen nė vitin e pėrvjetorit tė madh tė 2012-tės. Nė fillim tė vitit tė ardhshėm do organizohet ceremonia e nisjes sė projektit IPA, midis Hungarisė, Francės dhe Parlamentit shqiptar.

Kryetarja e Kuvendit, Jozefina Topalli e falenderoi homologun hungarez pėr programin e shkėlqyer, pėr ngrohtėsinė, miqėsinė e sinqertė dhe pėr mbėshtetjen e palėkundur qė parlamenti i Hungarisė i ka dhėnė Kuvendit shqiptar dhe Shqipėrisė nė ratifikimin e tė gjitha marrėveshjeve, duke nisur nga MSA-ja, ratifikimi i Protokollit tė NATO-s, heqja e vizave.

Po ashtu, Hungaria ėshtė njė vendet e para qė njohu Pavarėsinė e Kosovės.

Kryetarja e Kuvendit, Jozefina Topalli gjithmonė ka vlerėsuar politikėn e jashtme tė Hungarisė ndaj Shqipėrisė dhe vendeve tė rajonit.

Sot mė shumė se asnjėherė, Hungaria dhe vendet e rajonit janė edhe mė tė ndėrgjegjshme pėr domosdoshmėrinė e kooperimit, nė mėnyrė tė veēantė nė shkėmbimet tregėtare, nė investime dhe nė terma ekonomikė nė tėrėsi, si rruga e vetme pėr t’u mbrojtur nga kriza globale dhe pėr tė mbrojtur ekonominė vendase.

Nė respekt tė Shqipėrisė, flamuri shqiptar pėr dy ditė rresht u valėvit nė hyrjen kryesore tė Parlamentit Hungarez dhe tė Selisė sė Presidencės Hungareze.

Gjatė vizitės sė saj nėHungari, tKryetarja e Kuvendit , Jozefina Topalli ishte e ftuar nga Intituti i mirėnjohur i Politikės sė Jashtme tė Hungarisė, pėr tė referuar e bashkėbiseduar pėr modelin ekonomik tė Shqipėrisė, pėr potencialet dhe mundėsitė qė ajo ofron, pėr perspektivėn europiane.

Duke folur mbi temėm “Shqipėria pėrmes reformash”, Kryetarja e Kuvendit nėnvizoi se Shqipėria, falė modelit tė saj ekonomik, uljes sė taksave, rritjes sė investimeve, reduktimit tė administratės, rritjes sė rrogave e pensioneve, ėshtė ndėr vendet e pakta qė nuk kaloi nė recesion, pavarėsisht se ėshtė e rrethuar nga vende qėu prekėn thellė nga kriza ekonomike dhe kriza e borxheve.

Shqipėria ėshtė njė vend i vogėl i mundėsive tė mėdha, qė ka rritje ekonomike e qė ofron mundėsi tė pafundme investimi, e turizmi.
Shqiptarėt janė europianė dhe pėrmes reformave tė mėdha, ne po punojmė fort pėr njė Shqipėri vend tė zhvilluar, drejt njė antarėsimi sa mė tė shpejtė nė BE.

 

 

http://www.shqiptarja.com/shq_lajm.php?IDNotizia=65911&IDCategoria=2709

nalize AFRIM KRASNIQI

28 Nėntor 2011 - 13:42

100 vjet shtet apo pushtet?

Description : http://www.shqiptarja.com/foto/45235_1.jpg

28 nėntori shėnon hyrjen nė vitin e 100 tė shtetit shqiptar. Njė shekull – shtet ėshtė shumė pėr njė vend tė vogėl tė ardhur nga pesė shekuj pushtim otoman, por pak pėr njė shtet europian qė ishte i tillė edhe pesė shekuj mė parė. Gjithėsesi, 100 vjetori meriton tė kujtohet dhe nderohet. Gjithēka nisi mė 28 nėntor 1912 nė Kuvendin e Vlorės dhe mori jetė nė janar 1920 nė Kongresin e Lushnjės. Prej atėherė eksperimentuam 6 muaj nėn mbretėrimin e Wied, 6 vjet nėn pushtimin e disa fuqive rajonale, 3 vjet sistem konkurrues demokratik, 3 vjet tė tjera republikė presidenciale, 11 vjet monarki shqiptare, 5 vjet pushtim Italian e gjerman, 46 vjet sistem diktatorial komunist dhe vetėm 20 vjet sistem demokratik konkurrues. Nė total vetėm 23-24 vjet demokraci ndaj 3.5 vjet mė shumė diktatura, regjime autoritare apo jetė nėn pushtim. Tė paktėn katėr herė vendi shkoi nė prag tė luftės civile, tri rebelime pėrfunduan nė revolucione gati tė dhunshme, dėbuam nga vendi princin europian dhe mbretin shqiptar, i detyruam tė emigrojnė ose i burgosėm e vramė shumicėn e themeluesve tė shtetit shqiptar. “Babai i kombit” Ismail Qemali vdiq nė emigrim nė Itali, krahu i djathtė i tij Luigj Gurakuqi u dėbua dhe u vra nė Itali, ashtu si Hasan Prishtina nė Greqi. Princ Wied vdiq i dėbuar nė Rumani, kryeministri Turhan Pasha vdiq nė emigrim nė Itali, Fan Noli vdiq i emigruar nė SHBA, mbreti Zog vdiq i dėbuar nė Francė, Mithat Frashėri e Abaz
Kupi vdiqėn tė dėbuar nė SHBA, varrin e Gjergj Fishtės e hodhėm nė lumė, Nėnė Terezėn e ndaluam tė varroste nėnėn e saj, Lef Nosin e pushkatuam nė atdhe, siē vramė Bajram Currin, apo u dėbua dhe u vra Hasan Prishtina, pėr ta mbyllur listėn 90 vjet mė vonė me vrasjen nė Tiranė tė Azem Hajdarit.
Gjatė njė shekulli patėm krijuam aleanca strategjike, fillimisht me Austro-Hungarinė, mė pas Italinė, Gjermaninė, Jugosllavinė, Bashkimin Sovjetik, Kinėn dhe,
pas njė vetizolimi tė gjatė, nė demokraci zbuluam dashurinė e madhe amerikane dhe perėndimore. Ne ishim vendi i fundit qė u nda nga perandoria otomane, tė fundit qė bėmė shtet, qė dolėm nga luftrat apo qė krijuam sistem demokratik apo u pranuam nė OSBE e NATO. Disa regjime ndaluan me ligj partitė politike, disa besimin nė zot, disa pronėn private. 100 vjet pushtet u dominuan nga Ismail Qemali e Esat Toptani, Fan Noli e Ahmet Zogu, Enver Hoxha dhe Ramiz Alia, Sali Berisha dhe Fatos Nano, - njė panair emrash me kundėrshti dhe kontraste tė thella. Pak prej tyre ndėrtuan shtet, shumica ndėrtuan pushtet; disa erdhėn nė krye si misionarė, tė tjerė si sundimtarė; ndonjė shkriu gjithcka pėr Shqipėrinė, shumica e pėrdorėn Shqipėrinė pėr interesat e tyre. Nė 100 vjetorin e shtetit shqiptar kemi arsye tė ndjehemi krenar, - sepse mbijetuam, sepse ekzistojmė, sepse Shqipėria sot ka identitet, simbole dhe miq tė shumtė nė botė, - siē kemi arsye tė ndjehemi nė borxh me historinė, sepse humbėm shumė shanse, prodhuam mė shumė
keqqeverisje sesa modele pozitive, sepse Shqipėria sot ende ėshtė peng i sė kaluarės. Pas njė shekulli ne ende nuk kemi njė datė tė unifikuar tė festave kombėtare, gjysma feston 28 dhe gjysma tjetėr 29 nėntorin; siē ende nuk kemi njė tekst historie tė gjithė pranuar. Pushteti partiak mendon se 100 vjetori duhet festuar duke ndėrtuar buste e monumente tė reja, parlament dhe stadium tė ri futbolli. Diēka absurde. Dhurata mė e mirė pėr 100 vjetorin nuk janė tenderat milionėshe tė betonit, fjalimet patetike apo pėrbetimet patriotike. Nderimi mė i denjė ėshtė qė Shqipėria tė ketė shtet funksional, shtet tė sė drejtės, shtet europian; qė Shqipėria tė jetė nė BE, njė vend ku jetohet dhe duam tė rrisim fėmijėt tanė, njė shoqėri ku respektohet fjala, vlera, morali, merita dhe integriteti; njė vend ku asnjė individ apo klan i tij nuk sillet si pronar i shtetit dhe pasurive publike; ku institucionet demokratike janė mė tė forta sesa liderit politik, ku e ardhmja ndėrtohet
shumė ndryshe nga riti i Rozafės. 100 vjet shqiptarėt kanė pasur pushtet e pushtetarė, qeveri dhe sundimtarė, - por nė shekullin e ri tė shtetit shqiptar ėshtė koha tė zgjedhim shtetin nė vend tė pushtetit, tė dėgjojmė qytetarėt nė vend tė pushtetarėve, nė mėnyrė qė sot e mot ta shpėtojmė Shqipėrinė nga paralajmėrimi
fatal i Faik Konicės, se ky vend u ngjall nga idealistėt, mbijetoi falė rastėsive dhe u vra nga politikanėt.