Partia Lėvizja e Legalitetit
Bulevardi Zog I, Tiranė.
www.legaliteti.org
Tel&Fax: +355 4 2230076
Tiranė, mė
28 mars 2012
Deklaratė
pėr media
Dje,
Delegacioni i Bashkimit Evropian nė Shqipėri bėri njė deklaratė ku
pėrmendet partia Lėvizja e Legalitetit dhe kryetari i saj z. Ekrem Spahiu.
Krahas
shqetėsimit tė arsyeshėm qė shprehet nė deklaratėn e Delegacionit tė Bashkimit
Evropian nė Shqipėri, me keqardhje vėmė re se ka njė nxitim tė habitshėm pėr tju
referuar partisė Lėvizja e Legaliteti dhe kryetarit tė saj z. Spahiu.
Ky referim
ėshtė bėrė nė kuadėr tė njė mjegullnaje mediatike dhe kur ndaj z. Spahiu ėshtė
bėrė njė kallėzim penal. Thėnė ndryshe, Delegacioni i Bashkimit Evropian nė
Shqipėri ka reaguar duke ju referuar burimeve tė pasigurta e tė paprovuara si
edhe, njė deklaratė te tillė e konsiderojme presion ndaj organeve tė drejtėsisė
shqiptare.
Duke marrė
shkak nga tėrėsia e deklaratės sė djeshme tė Delegacionit tė Bashkimit Evropian
nė Shqipėri, ėshtė rasti tė kujtojmė se orientimi pro Perėndimor ėshtė
cilėsi e kahershme e PLL dhe kombit shqiptar. PLL mendon se integrimi jonė nė
BE nuk duhet tė cenojė identitetin tonė kombėtar deri nė atė masė sa tu japim
qytetari fenomeneve qė deri tani kanė qenė tė huaja dhe janė tė papranueshme nga
shumica dėrrmuese e shoqėrisė shqiptare.
Sė fundmi,
por jo nga rėndėsia, ne urojmė qė Delegacioni i Bashkimit Evropian nė Shqipėri
tė tregojė tė njėjtin zell pėr tė kėrkuar prej autoriteteve shqiptare edhe
dėnimin e krimeve tė komunizmit, rehabilitimin dhe dėmshpėrblimin e ish tė
burgosurve dhe pėrndjekurve politikė, garantimin dhe rikthimin e pronės
pronarėve tė ligjshėm, garantimin e votės sė lirė dhe njė procesi zgjedhor tė
ndershėm, ēėshtje kėto mjaft tė rėndėsishme, tė debatuara dhe pėr tė cilat
gjithashtu ka edhe dokumente ndėrkombėtare.
Artan
Tujani
Sekretar i Pėrgjithshėm i PLL
---------------------------------
Partia Lėvizja e Legalitetit
Bulevardi Zog I, Tiranė.
www.legaliteti.org
Tel&Fax: +355 4 2230076
Pershendetje,
Me poshte do te gjeni fjalimin qe zv-kryetari i PLL, Z. Sulejman Gjana, mbajti ne
takimin e organizuar nga ish-te burgosurit politike sot mė dt. 25 mars 2012, nė
ora 6.00 pasdite, te kinoklubi nė Laprakė
Zyra e shtypit e PLL
Tiranė, mė 25 mars 2012
Tė nderuar Zonja dhe Zotėrinj,
Motra dhe vėllezėr,
Ėshtė njė gėzim i madh dhe kėnaqėsi shpirtėrore qė
gjendem sot nė mesin tuaj, nė pėrgjegjie tė ftesės qė mė bėri miku im, Z. Gjergj
Ndreca. E ndjej veten tė lumtur sot, sepse jam pikėrisht nė gjirin e
familjes time, bashkė me ju ish-tė burgosur dhe tė pėrndjekur politikė, qė
vuajtėm padrejtėsisht burgime, internime, pushkatime, asgjėsime dhe tė gjitha tė
zezat qė njė sistem gjakatar, siē ishte sistemi komunist, mund tia imponojė
shtresės mė fisnike tė shoqėrisė, pėr tė vetmen arsye se ne nuk pajtoheshim me
atė sistem.
Pėr fat tė keq, vuajtjet dhe padrejtėsitė qė i janė
bėrė shtresės tonė asnjėherė nuk janė marrė seriozisht dhe nuk janė trajtuar siē
duhet nga shteti shqiptar, edhe pas ndryshimeve demokratike tė fillim viteve 90.
Shumė premtime janė bėrė dhe shumė pak janė mbajtur dhe respektuar; madje, edhe
mė pak janė materializuar dhe janė kthyer nė veprime konkrete.
Qeveritė shqiptare tė pas viteve 90, si pasuese tė
sistemit komunist, kanė pranuar trashėgiminė e pushtetit por, edhe pas 20 viteve
tė demokracisė, nuk po pranojnė trashėgiminė e dėmeve qė i janė bėrė ish-tė
burgosurve dhe pėrndjekurve politikė nė emėr tė shtetit. Shpesh herė ėshtė
pėrdorur mashtrimi, sidomos nė fushata elektorale, dhe ish-tė burgosurit dhe
pėrndjekurit politikė janė treguar fisnikė, duke besuar dhe pritur qė shteti tė
mbajė pėrgjegjėsitė e veta dhe tė gjejė rrugėn e duhur pėr ti treguar shoqėrisė
shqiptare, se kėta shtresa ishin sakrifikuar pikėrisht sepse donin liri dhe
demokraci.
Kėto vlera dhe virtyte nuk u pėrkasin vetėm disa
politikanėve tė vendit, por u pėrkasin nė rradhė tė parė ish-tė burgosurve dhe
pėrndjekurve politikė ; u pėrkasin atyre qė dhanė jetėn nė luftė kundėr
komunistėve nė vitet 40, qė mos tė vijė nė pushtet ky sistem barbar; u pėrkasin
tė arratisurve politikė qė nuk kursyen asnjė pėrpjekje pėr ndryshimin e sistemit
komunist gjatė viteve tė diktaturės.
Pra demokracia, nuk erdhi nė njė ditė duke ngritur dy
gishta lart, por ishte njė proces kohor ku tė gjithė dhamė kontributin tonė dhe
sidomos ish-tė dėnuarit politikė me revoltat e tyre nė burgje e miniera.
PLL ka mbrojtur gjithnjė shtresėn e ish-tė burgosurve
dhe pėrndjekurve politikė dhe do tė vazhdojė nė kėtė rrugė sepse ka lidhje
organike me kėtė shtresė, pasi ka ndarė vuajtjet bashkėrisht me ju.
Ne nuk jemi pėr hakmarrje, por besojmė se Shqipėria ka
nevojė tė mbyllė njė herė e pėrgjithmonė faqen e historisė sė errėt tė
komunizmit. Dhe kjo do tė realizohet vetėm :
·
kur shteti shqiptar tė dėnojė zyrtarisht sistemin komunist,
·
kur tė dalin para drejtėsisė ideatorėt e atij sistemi, autorėt e luftės
civile gjatė LDB qė vranė dhe persekutuanė mijėra patriot nacionalistė,
·
kur tė dalin para drejtėsisė aparatēikėt e periudhės sė diktaturės
komuniste, si dhe tė gjithė ata qė ushtruan dhunė fizike ose psikologjike nė
popull gjatė periudhės sė diktaturės komuniste.
Vendi dhe populli jonė do tė jetojnė nė paqe me
vetveten, vetėm kur tė dėmshpėrblehen dhe rehabilitohen tė gjitha viktimat e
diktaturės komuniste dhe, nė radhė tė parė ish-tė burgosurit dhe pėrndjekurit
politikė. Duhet ti japim fund njė herė e pėrgjithmonė deklaratave
demagogjike me synim elektoral, por tė veprohet konkretisht.
Rehabilitimi i viktimave tė komunizmit nuk kalon vetėm
nga dėmshpėrblimi i plotė dhe i drejtė i ish-tė burgosurve dhe pėrndjekurve
politikė por edhe :
·
Kur shteti do tė krijojė lehtėsira pėr shkollimin brenda dhe jashtė
vendit, tė pasardhėsve tė viktimave tė diktaturės komuniste duke u dhėnė
prioritet nė bursat shtetėrore,
·
Kur tu jepet pėrparėsi kėtyre shtresave nė tė gjitha privatizimet e
ndėrmarrjeve shtetėrore duke u ofruar, p. sh. kredite pa interes pėr afate
kohore tė caktuara,
·
Kur tė krijohen kushte favorizuese pėr punėsimin e kėtyre shtresave duke
hequr, p. sh. tė gjitha detyrimet shoqėrore pėr personat qė do tė punėsohen nė
firmat private, etj
Dikush mund tė thotė se shteti nuk disponon mjete
financiare tė mjaftueshme dhe se duhet tė presim akoma. Por pse tė presin ish-tė
burgosurit dhe pėrndjekurit politikė ose pse tė mashtrohen me letra me vlerė qė
nuk kanė asnjė vlerė, kur shteti mund tė verifikojė lehtėsisht pasuritė e
ish-pushtetarėve komunistė dhe tė familjarėve tė tyre dhe tua sekuestrojė kėto
pasuri nė rast se ato janė siguruar falė lidhjeve tė tyre me pushtetin komunist.
Me ato pasuri mund tė dėmshpėrblehen lehtėsisht ish-tė burgosurit dhe
pėrndjekurit politikė.
Pėr kėtė, natyrisht, duhet tė ekzistojė vullneti
politik, angazhimi i qeverisė dhe vendosmėria e politikanėve.
Unė ju siguroj, nė emėr tė PLL, se kauza e juaj ėshtė
edhe e jona dhe se nuk do tė kursejmė asnjė energji qė, sė bashku me ju, tė
triumfojė e drejta e jonė.
Ju uroj suksese nė realizimin e qėllimeve tona tė
pėrbashkėta dhe ju garantoj se mbėshtetja jonė nuk do tė mungojė sa herė qė do
tė kemi mundėsinė.
Ju falemnderit,
Sulejman Gjana
Zv-kryetar i PLL
------------------------------------------------------
Partia Lėvizja e Legalitetit
Bulevardi Zog I, Tiranė.
www.legaliteti.org
Tel&Fax: +355 4 2230076
Tirane, me 24
mars 2012
Deklarate
per shtyp
Dje, permes nje deklarate,
zyra e Avokatit te Popullit kerkoi prej kryetarit te PLL z. Ekrem Spahiu qe te
kerkoje ne menyre urgjente ndjese publike per nje citim qe i eshte bere
atij nga nje gazete e perditshme ne lidhje me nje manifestimin te pritshem te
LGBD-ve.
Pertej natyres jo-formale
dhe vertetesise se citimit qe gazeta i ka bere zotni Spahiut, Partia Levizja e
Legalitetit shpreh publikisht qendrimin e saj se eshte kunder cdo aktiviteti qe
promovon antivlera, cenon moralin shoqeror dhe fyen ndjenjat e kombit. Cdo
manifestim i LGBD-ve hyn ne kete percaktim.
Duke e konsideruar cdo
devijim seksual si ves, fatkeqesi ose mallkim, PLL shprehet e vendosur per
ti prere rrugen e qytetarise ketij fenomeni me pasoja dekadente dhe
shkaterruese per individin, vlerat tradicionale, shenjterine e familjes, moralin
e shendoshe dhe percaktimin hyjnor.
Pas ketij rideklarimi te PLL
qe eshte ne vazhden e deklarimeve edhe te meparshme e ne perputhje me programin
e saj, eshte e panevojshme qe ti pergjigjemi Avokatit te Popullit se kerkesa e
tij ultimative eshte drejtuar gabim, eshte e papershtatshme dhe, per pasoje, e
papranueshme. Por e gjejme me vend ti kujtojme se ai eshte institucioni i
Avokatit te Popullit (shqiptar), interesat e se cilit duhet ti kete paresore me
shume se protagonizmi i panevojshem.
Artan Tujani
Sekretar i Pergjithshem i
PLL
http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=113080
"Agjentėt e Sigurimit tė Shtetit, e vėrteta pėr Isuf Mullajn dhe Konomin" |
»
Dėrguar mė: 20/03/2012 - 09:23 |
Rezarta Delisula
Historitė e
spiunazhit mbeten gjithnjė interesante kur bėhet fjalė pėr rrėfime nga shefat e
sigurimit, ashtu siē ishte ai i Hasan Luēit i cili gjatė intervistės sė tij pėr
Gazetėn Shqiptare, tregoi se shumė nga agjentėt qė ai kishte rekrutuar qėndronin
e punonin pranė familjes mbretėrore e Legalitetit. Ndėrkaq ne po sjellim njė
tjetėr tablo tė tė vėrtetės, atė tė pėrcjellė pėrmes kryetarit aktual tė Partisė
sė Legalitetit nė Belgjikė, Sulejman Gjanės, i cili pėrmes dokumenteve, tregon
detaje pėr secilin nga ato qė punonin pėr Sigurimin e Shtetit duke sjellė fakte
tė panjohura mė parė...
Ju jeni aktualisht kryetar i degės sė Legalitetit nė Belgjikė dhe nėnkryetar i
Partisė sė Legalitetit nė Shqipėri nga 2009. Nė rubrikėn dossier tė
Gazetės Shqiptare, Hasan Luēi, ish-shefi i sigurimit tė sistemit komunist nė
Francė deklaroi se disa prej rekrutėve tė regjimit ishin pjesė e degės suaj tė
Legalitetit nė Belgjikė madje dhe drejtues tė lartė deri te ministra tė oborrit
mbretėror. Si qėndrojnė faktet?
Leximi i dossierit nė gazetėn tuaj, kushtuar rrėfimeve tė Hasan Luēit, mė bėnė
tė kuptoj se organet e sigurimit tė shtetit dhe aparati i regjimit komunist, jo
vetėm qė persekutuan gjithė popullin shqiptar gjatė diktaturės komuniste dhe
qėndruan nė pushtet duke ushtruar dhunė ndaj njė pjese tė caktuar tė shoqėrisė
shqiptare e cila vuajti nėpėr burgje e kampe politike, persekutim qė nė
pėrgjithėsi e vuajti gjithė populli, por edhe qėndruan nė pushtet nėpėrmjet
mashtrimit dhe gėnjeshtrave qė e zbukuronin realitetin e hidhur. Janė po kėto
qarqe qė vazhdojnė edhe sot e kėsaj dite tė bėjnė pėrpjekje pėr tė mashtruar
popullin shqiptar. Nė fakt, pėr fat tė keq, regjimi komunist, kriminelėt dhe
aparati shtetėror i cili ka mbajtur gjallė diktaturėn, akoma nuk ėshtė dėnuar.
Dhe, sigurisht kjo situatė e padrejtė, u jep kėtyre elementėve, akoma mundėsinė
qė tė vazhdojnė tė ndjekin rrugėn e sė kaluarės.
Mė konkretisht?
Realiteti ėshtė krejtėsisht ndryshe. Unė, duke qenė prej shumė vitesh kryetar i
degės sė Belgjikės, anėtar i kryesisė sė PLL-sė nė Shqipėri qė prej '98, por
duke marrė parasysh edhe historinė time familjare, them se kemi qenė jo vetėm
mbėshtetės por edhe aktorė tė Lėvizjes sė Legalitetit gjatė kohės sė diktaturės
komuniste. Babai im, Qazim Gjana, ka qenė anėtar i Komitetit Qendror tė
Legalitetit, Sekretar i Legalitetit nė Belgjikė. Vėllai im, i ndjeri Isni, ka
qenė ushtar permanent i Ushtrisė pėr Ēlirimin e Shqipėrisė Etnike (ushtar i
mbretit Leka). Pra e gjithė familja ime ka qenė shumė e angazhuar nė tė gjitha
lėvizjet e PLL dhe tė Mbretit Leka, pėr tė cilat disponoj njė arkiv tė
konsiderueshėm, ku del nė pah se tregimet e sigurimsave shqiptarė janė
krejtėsisht tė pasakta e tė pavėrteta e synojnė vetėm dezinformimin e popullit
dhe vazhdimin e gėnjeshtrave tė tyre.
Edhe nga ana e tyre, e ish-Sigurimit tė Shtetit pretendohet e njėjta gjė
pėr rolin dhe aktivitetet e familjes mbretėrore nė mėrgim. Pra, dy palė me tė
njėjtat akuza dhe kundėrakuza. Si ta dallojmė nė kėtė rast, tė vėrtetėn nga
gėnjeshtra?
Unė besoj nė zgjuarsinė e popullit. Tė gjithė e dimė se ekziston njė realitet i
pėrgjithshėm: Agjentėt e shėrbimeve sekrete, kudo nė botė, nuk flasin kurrė
publikisht. Madje as konfidencialisht nuk hapin gojė lidhur me punėn dhe
misionet e tyre, edhe pasi ta lėnė detyrėn. Nėse e bėjnė njė gjė tė tillė, ose i
ka lėnė mendja, ose e bėjnė pėr tė manipuluar dhe disinformuar. Prandaj, nuk
mund tė merren pėr bazė dhe tė besohen fjalėt e agjentėve dhe ish-agjentėve tė
Sigurimit tė Shtetit. Ėshtė e ēuditshme qė kohėt e fundit disa ish-sigurimsa
janė riaktivizuar, siē ėshtė rasti i Hasan Luēit. Unė besoj mė tepėr se
riaktivizimi i tyre tregon se ekziston ende nė shoqėrinė shqiptare njė bazė e
fortė e komunizmit, tė ish-aparatit shtetėror tė diktaturės dhe pa dyshim edhe
tė ish-Sigurimit. Kėto segmente vazhdojnė tė jenė tė rrezikshėm pėr shoqėrinė
shqiptare dhe zhvillimin e vendit tonė, sepse pėrfaqėsojnė pikėrisht sistemin
dhe mendimin qė e shkatėrroi vendin dhe popullin shqiptar. E theksoj edhe njė
herė: Sa kohė qė nuk do tė dėnohen me ligj krimet e komunizmit, kriminelėt dhe
aparati qė mbajtėn nė pushtet diktaturėn komuniste, shqiptarėt do ta kenė shumė
tė vėshtirė t'u shpėtojnė kėtyre segmenteve dhe elementėve qė kanė akoma pėr
qėllim mashtrimin e popullit dhe shkatėrrimin e vendit.
Ē'mund tė na thoni pėr infiltrimin e spiunazhit shqiptar nė rrėnjėt e
Legalitetit dhe Oborrit mbretėror?
Nė fakt ėshtė e vėrtetė qė sigurimi i shtetit ka dėrguar herė pas here agjentė
tė tij pėr tė sabotuar tė gjitha pėrpjekjet e nacionalistėve shqiptarė e
sigurisht tė PLL-sė qė synonin ēlirimin e vendit, e popullit tonė nga diktatura
komuniste dhe bashkimin kombėtar. Mirėpo nė shumicėn e rasteve, kėto agjentė
janė dekonspiruar shumė shpejt nga ana jonė. Madje disa kanė shėrbyer edhe si
agjentė tė dyfishtė dhe janė krejtėsisht tė pavėrteta pohimet qė kanė dalė kohėt
e fundit, nga tė cilat pretendohet se sigurimi kishte arritur deri nė majat e
legalitetit dhe tė oborrit mbretėror me njė ministėr fantazėm, i cili sipas
sigurimsave, ka qenė Anton Konomi, nė njė kohė kur ky njeri s'ka qenė kurrė
anėtar i oborrit mbretėror.
Meqė jemi te Anton Konomi ju besoj se e njihni historinė e tij meqė ka
qenė pėr shumė vjet siē pretendohet kryetar i Legalitetit nė Belgjikė?
Sigurisht qė ne e njohim mirė pėrmes arkivave e dokumenteve, por dhe dėshmive tė
legalistėve dhe mund t'ju garantoj se Anton Konomi s'ka qenė mė shumė se njė vit
kryetar i legalitetit nė Belgjikė, konkretisht 1967-1968. Duhet tė kuptoni se nė
atė kohė, dega e PLL rinovohej shpesh pėr zgjedhjen e strukturave dhe nuk ishte
rastėsi qė pikėrisht atė vit, ai u zgjodh nė krye tė degės.
Pse?
Sepse nė 1968 nė Bruksel do tė inaugurohej monumenti i Gjergj Kastriotit.
Legalistėt donin tė ruanin marrėdhėnie tė mira me grupet e tjera politike aktive
nė Belgjikė, por pikėrisht nė kėtė moment ne duhej tė gjenin njė element qė tė
ishte radikal ndaj kėtyre grupeve tė tjera, pėr tė dalė Legaliteti mė i fortė nė
kėtė organizim. E kush mė mirė se njė agjent i cili donte tė tregohej "mė
katolik se Papa", mund ta luante kėtė rol. Dhe menjėherė pas inaugurimit tė
monumentit ai u zėvendėsua dhe nuk u rizgjodh mė asnjėherė nė krye tė degės dhe
jo mė tė ishte ministėr i Oborrit. Sa pėr kujtesė, nė atė kohė, Oborri ishte
pėrbėrė nga njerėzit mė besnikė tė mbretit, siē ishin kolonel Hysen Selmani,
Sotir Martini, Qemal Bej Mysarej, Sali Doshishti, kapiten Adem Shehu, major
Qazim Preni, kapiten Muharrem Gjoka... Nė Belgjikė kemi pasur kryetar Vehap
Shehun, Zef Delinė e shumė tė tjerė dhe vetėm pėr njė vit, Konomin. Ne e dinim
mirė qė atėherė rolin e tij dhe ja ku po ju tregoj kėtė material tė arkivave, ku
janė adresat e tij. Dimė gjithashtu se Anton Konomi mbante edhe emrin Antoine
Ikonomu dhe njihnim tė gjitha veprimet e tij.
Ju po thoni qė janė pėrdorur nė mėrgim agjentė tė sigurimit edhe nė
shėrbimin e Legalitetit dhe tė mbretit?
Sigurisht qė ne na interesonte t'i pėrdornim agjentėt e sigurimit tė shtetit ose
tė tė tjerėve pėr tė marrė informacione. Po ju jap njė detaj. Pavarėsisht se
thuhet se Isuf Mullaj ishte njė agjent tjetėr dhe qė kontrollonte legalitetin e
mbretin, kjo nuk ėshtė e vėrtetė. Madje ne e dinim shumė mirė se kush ishte ai,
siē e vėrteton edhe njė dokument i vitit '62, ku Rexhep Alliu i shkruante
kolonelit Hill, lidhur me agjentėt e sigurimit tė shtetit. Siē e shihni nė
faksimile, emri i parė nė listė ėshtė ai i Cuf Mullajit. Ne, e pėrdorėm kėtė tė
fundit pėr qėllimet tona, pėr t'i dhėnė informacione tė pasakta sigurimit tė
shtetit, nė mėnyrė qė sigurimi tė hapte pista tė gabuara. Pastaj, u vendos
eliminimi i tij fizik. Pikėrisht pėr kėtė arsye, ai u largua urgjentisht nga
Belgjika, por jo pa siguruar qė personi qė e kishte dekonspiruar, Rexhep Alliu,
tė eliminohej njė vit mė vonė.
A nuk mendoni se e njėjta strategji mund tė jetė pėrdorur edhe nga
Sigurimi i Shtetit shqiptar. Pra, edhe ata me vetėdije kanė lozur me agjentura
tė dyfishta?
Ėshtė plotėsisht e mundur dhe unė besoj se shumė agjentė tė Sigurimit vepronin
si agjentė tė dyfishtė. Dihen pėr shembull, shumė veprime tė Sigurimit tė
Shtetit me UDB-nė Jugosllave. Edhe pse, zyrtarisht Shqipėria kishte prishur
marrėdhėniet me Jugosllavinė qė nga viti 1948, agjentėt e Sigurimit tė Shtetit
bashkėvepronin me UDB-nė pėr identifikimin dhe arrestimin e shqiptarėve mė
aktivė nė Kosovė. Ju kujtohet sigurisht se Shqipėria komuniste nuk ka mbėshtetur
asnjėherė nė botėn perėndimore lėvizjet e Shqiptarėve tė Kosovės pėr liri dhe tė
drejtat e tyre; qoftė diplomatikisht, politikisht apo mediatikisht. Por, nė tė
njėjtėn kohė, infiltronte Kosovėn nėpėrmjet agjentėve tė saj, tė cilėt nė
bashkėpunim me UDB-nė nxitnin popullin pėr tė bėrė kryengritje. Kryengritja e
Shqiptarėve nė Kosovė ndodhi disa here, sepse besonin qė gėzonin pėrkrahjen e
shtetit amė, por ēfarė ndodhi? Ata vuajtėn represionin e shtetit jugosllav,
burgime, tortura, asgjėsime, etj. Ndėrsa shteti shqiptar bėnte Pons Pilatin,
duke i "larė duart". Pėr sa i pėrket lojės sė dyfishtė tė agjentėve tė Sigurimit
nė radhėt e Legalitetit dhe tė Oborrit Mbretėror nė kohėn e diktaturės komuniste,
mendoj se duhet shikuar rezultati i arritur.
E thatė mė parė, se teknikisht ishte e pamundur tė depėrtojė Sigurimi nė
Oborrin Mbretėror...
As te qendra e vendim-marrjes sė Legalitetit nuk e kishin tė mundur, kur dihet
se aty ishin njerėz, si: Abaz Kupi, Nuēi Kotta, Fuad Myftija, Ramiz Dani,
Bardhok Ndreu, Ndrec Gjergji, Vehap Shehu, Nezir Spahija, Mustafa Kulla, Idajet
Bushka, etj. Unė mund t'ju them se Sigurimi i shtetit nuk arriti kurrnjėherė tė
sabotojė pėrpjekjet antikomuniste tė emigracionit politik shqiptar dhe sidomos
ata tė Legalitetit dhe tė Mbretit. Pėrndryshe do tė kishin mundur tė pengonin
aktivitetet e Ushtrisė pėr Ēlirimin e Shqipėrisė Etnike qė krijoi Mbreti Leka,
ose tė sabotonin Konferencėn e Madridit nė 1972, ose tė sabotonin organizimin e
Kėshillave tė Pėrbashkėt tė Nacionalistėve Shqiptarė kudo nė vendet e botės, ku
kishte degė partia e Legalitetit. Asnjėherė, shteti shqiptar komunist nuk arriti
tė bėjė ndonjė organizim pėr tė propaganduar "demokracinė popullore", nė vendet
si Belgjika. Mė kujtohet njė rast, kur patėn guximin tė marrin pjesė nė panairin
e Librit nė Bruksel, me njė fotografi tė madhe tė diktatorit Enver Hoxha nė krye
tė stendės shqiptare. Bėhet fjalė pėr nė vitet '80. Ajo fotografi qėndroi vetėm
pak minuta dhe librat e Enver Hoxhės e tė komunizmit u shkatėrruan shumė shpejt,
falė ndėrhyrjes sė nacionalistėve dhe antikomunistėve shqiptarė. Po ashtu, nė
njė ndeshje futbolli Belgjikė-Shqipėri nė Bruksel, sėrish nė vitet '80, flamuri
shqiptar me yllin e komunizmit u hoq urgjentisht dhe u zėvendėsua nga flamuri pa
yll. Madje, atė flamur, e mbaj akoma sot e kėsaj dite nė shtėpi. Natyrisht, pasi
ia kam hequr yllin komunist. Nėse realisht, Sigurimi i Shtetit do tė kishte
mundur tė penetronte nė radhėt tona, ai do tė kishte penguar kėto veprime, ose
do tė kishte paralajmėruar Tiranėn zyrtare. Gjithsesi, pėr mendimin tim, e
rėndėsishme ėshtė se Legaliteti dhe Mbreti bėnin pėrpjekje pėr ndryshimin e
sistemit komunist nė Shqipėri, pėr lirinė e popullit, pėr demokraci dhe bashkim
kombėtar. Ndėrsa qeveria shqiptare nė atė kohė dhe Sigurimi i Shtetit, bėnin
pėrpjekje pėr tė mbajtur popullin tė nėnshtruar, tė persekutuar, tė pėrdhunosur,
sepse ishte e vetmja mėnyrė pėr tė mbajtur pushtetin komunist dhe pėr tė
siguruar interesat e klikės qė sundonte. Populli mund tė gjykojė se kush e
kishte me tė drejtė pėrpjekjen...?
Po pėr bodigardin e mbretit, Muharrem Gjokėn dhe kuzhinierin e tij Zenel
Ēamin si ėshtė e vėrteta?
Kėto nuk janė aspak tė vėrteta, madje janė gėnjeshtra tė pastra. Teknikisht
ėshtė edhe e pamundur. Duke lexuar dosjen e Hasan Luēit ai pretendon se i kishte
rekrutuar kėta tė dy, besnikė tė mbretit Zog, nė vitet 60-70. Realiteti ėshtė
ndryshe. Ai fantazon aq shumė, saqė jep edhe vitin e rekrutimit, por duke "harruar"
tė saktėsojė se: Nė atė kohė, Mbreti Zog kishte ndėrruar jetė, ndėrsa Mbreti
Leka jetonte nė Spanjė me familjen Mbretėrore. Pra, personat nė fjalė nuk ishin
mė nė shėrbimin e Mbretit. Muharrem Gjoka shėrbeu si bodigard i mbretit Zog deri
nė vitin 1961 dhe pastaj u vendos nė Angli, ku edhe ndėrroi jetė. Ja ku janė dy
artikuj gazetash qė vėrtetojnė, se ai fill pas vdekjes sė mbretit Zog, jetoi nė
Angli. Pėr Zenel Ēamin qėndron e njėjta situatė. Pas vdekjes sė mbretit Zog nė
'61, ai vazhdoi tė jetojė nė Francė, ndėrsa familja mbretėrore u shpėrngul nė
Spanjė. Megjithatė ai vazhdoi tė ishte besnik. Madje mund t'ju them qė deri nė
fund tė jetės sė tij, tė gjitha kursimet vjetore, ia bėnte dhuratė Nėnės
Mbretėreshė. Ajo, qė po mundohen tė bėjnė sigurimsat e vjetėr dhe komunistėt
ėshtė tė paraqesin atė sistem si tė mėshirshėm, kur gjoja paskan pasur mundėsi
tė eliminonin fizikisht mbretin Zog e familjen mbretėrore. Realiteti ėshtė krejt
ndryshe. Ėshtė e sigurt se Sigurimi i Shtetit dhe UDB-ja jugosllave janė munduar
disa herė t'i bėjnė atentat Mbretit Leka, por nuk arritėn kurrnjėherė tė
realizojnė qėllimin e tyre. Siē e dinė tė gjithė shqiptarėt, familja mbretėrore
ishte e dėnuar me vdekje qė mė 1945, tė gjitha pasuritė e saj ishin sekuestruar
nga diktatura. Familja mbretėrore dhe shumė patriotė tė larguar nga vendi nuk
gėzuan asnjėherė amnistinė. Ėshtė e sigurt se, nėse sigurimi i shtetit do tė
kishte pasur mundėsi tė eliminonte Mbretin Zog, Mbretin Leka ose ndonjė anėtar
tė familjes mbretėrore, do ta kishin bėrė menjėherė pasi komunistėt i
konsideronin ato si rreziku mė i madh pėr rrėzimin e pushtetit tė tyre. Ata e
dinin se familja mbretėrore pėrfaqėson pushtetin legjitim, vazhdimėsinė e
institucioneve demokratike, si dhe shpresėn e tė gjithė shqiptarėve, brenda dhe
jashtė Shqipėrisė, pėr tė jetuar tė lirė dhe tė bashkuar. Por ato nuk arritėn
asnjėherė tė penetronin deri aty.
Nė varrimin e mbretit Zog ka pasur edhe elementė tė tillė agjentė pra,
prezent si e shpjegoni kėtė fakt?
Nuk ėshtė e ēuditshme nė rast se nė varrimin e Mbretit Zog tė ketė pasur edhe
agjentė, sepse aty kanė qenė prezentė me mijėra shqiptarė dhe askush nuk i
kontrollonte, ashtu siē mund tė kenė marrė pjesė dhe nė varrimin e mbretit Leka,
ish-agjentė apo komunistė. Ėshtė e sigurt se nė ēdo lloj organizimi masiv tė
emigracionit politik shqiptar, si nė kremtimet e 28 nėntorit, nė demonstrata tė
ndryshme, etj, kishte agjentė, por asnjėherė ata nuk arritėn tė depėrtonin nė
rrethet e ngushta vendimmarrėse, qoftė te familja mbretėrore, tek oborri
mbretėror, apo te partia e Legalitetit, pėrndryshe do tė kishin penguar ose
sabotuar kėta organizime.
(Vijon nesėr)
http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=113151
"Sulmin ndaj ambasadės shqiptare e pranuam, atentatori tajlandez" |
»
Dėrguar mė: 21/03/2012 - 10:27 |
Rezarta Delisula
Sulejman
Gjana kryetar i Legalitetit nė Belgjikė dhe nėnkryetar i PLL-sė nė Shqipėri, nė
dossierin e sotėm rrėfen fakte pėr krijimin e Ushtrisė pėr Ēlirimin e Shqipėrisė
Etnike si dhe sulmet e pranuara nga Kėshilli Ushtarak si sulmi nė ambasadėn
shqiptare nė Paris dhe prerjen e linjave tė telekomunikacionit nė 1977. Si
jetonin emigrantėt politik, njohja e pasaportės sė mbretėrisė shqiptare dhe
gjyqet e Geraldinės, vijnė nė historinė e rrėfyer pėrmes dokumenteve e
fotografive nga Sulejman Gjana.
Njė ushtri pėr ēlirimin e Shqipėrisė etnike. Si ju shkoi ndėr mend kjo
gjė?
Fill mbas vdekjes sė mbretit Zog, mė 9 prill 1961, Mbreti Leka u betua nė 15
prill '61, sipas Kushtetutės sė mbretėrisė shqiptare, si mbret i shqiptarėve,
kur nė atė kohė ishte vetėm 22 vjeē. Pas njė periudhe tė shkurtėr tė zhvendosjes
nga Franca nė Spanjė, ai filloi aktivitetete konkrete tė cilat vitet e para
kishin tre synime. E para, ishte njohja e afrimi me gjithė emigracionin politik,
kudo nė botė. Me kėtė rast, ai organizoi disa turne nė SHBA, Australi, Kanada
dhe Evropė pėr tė bashkuar shqiptarėt. E dyta, ishte sensibilizimi i opinionit
ndėrkombėtar mbi realitetin e hidhur qė ndodhej populli shqiptar nėn diktaturėn
komuniste dhe nė atė sllavo-komuniste. E treta, aktiviteti diplomatik, lobingu
me qeveritė perėndimore dhe institucionet ndėrkombėtare, pėr tė gėzuar
pėrkrahjen e tyre nė pėrpjekjet e popullit shqiptar pėr liri, demokraci dhe
bashkim kombėtar. Pas kėtyre rezultateve tė arritura nė kėto tri drejtime,
Mbreti Leka organizoi nė Spanjė "Konferencėn e Madridit", mė 2-3 korrik 1972, ku
morėn pjesė subjekte politike antikomuniste shqiptare dhe pėrfaqėsues tė Vatrės,
Komitetit Shqipėria e Lirė dhe e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit. Nė fjalėn e
hapjes sė kėtij kuvendi Mbreti Leka tha se: "Bashkėrendimi i fuqive kombėtare tė
mėrgatės mund tė shpėtojė sigurimin e Shqipėrisė etnike dhe realizimin e
idealeve tona tė shenjta". Ishte po kjo konferencė, ku u vendos krijimi i njė
fronti tė pėrbashkėt nacionalist pėr rrėzimin e diktaturės staliniane tė Tiranės,
ku mė konkretisht thuhej: "Tė bashkohen tė gjitha kėto forca nacionaliste pėr
krijimin e Shqipėrisė etnike, rrėzimin e sistemit komunist dhe mbrojtjen e
atdheut kundra ēdo ndėrhyrjeje tė huaj". Vendosėn tė hartohet njė plan veprimi
nė tė gjitha fushat politike sociale e kulturore. Tė formohet njė kėshill
ekzekutiv prej 9 vetave dhe njė kėshill i orientimeve, i pėrbėrė nga
pėrfaqėsuesit e partive nacionaliste shqiptare, aktive jashtė vendit, si dhe tė
mbeten tė bashkuar deri nė ēlirimin e Shqipėrisė etnike. Vendimet e kėsaj
konference janė shkruar zyrtarisht nė senatin e Shteteve tė Bashkuara tė
Amerikės nga senatori, Strom Thurmond mė 11 gusht 72.
Po kėshilli ushtarak, kur u krijua?
Pas martesės sė mbretit u vendos qė tė materializohen vendimet e konferencės sė
Madridit duke themeluar njė "Ushtri pėr Ēlirimin e Shqipėrisė Etnike" si dhe njė
kėshill ushtarak, ku merrnin pjesė jo vetėm zogistė e legalistė, por edhe
pjesėtarė tė emigracionit politik shqiptar qė ishin tė interesuar nė bashkėpunim
me ne, pėr tė njėjtin qėllim -ēlirimin e trojeve shqiptare nga komunizmi.
Ka qenė ushtri efikase dhe nė ē'drejtim?
Konkretisht, pasi u organizuan dhjetėra e dhjetėra tė rinj shqiptarė nė kėtė
ushtri dhe pas njė periudhe trajnimi intensiv nė Spanjė, janė bėrė disa aksione
konkrete. Njė ndėr tė cilat, mė e madhja, ka qenė kėputja e lidhjeve telefonike
e telegrafike tė Shqipėrisė nė detin Adriatik, mė 19 nėntor 1977 dhe kjo ishte
nė realitet pėrgatitja e njė ndėrhyrje tė ushtarėve tė lirisė nė Shqipėri pėr tė
rrėzuar diktaturėn komuniste.
Qėllimi u arrit?
Pėr 24 orė Shqipėria mbeti pa asnjė mundėsi komunikimi, sepse kabllot e prerė
siguronin telekomunikacionin e brendshėm e tė jashtėm tė Shqipėrisė. Pėr fat tė
keq, qarqet antishqiptare dhe sigurimi i shtetit nė bashkėpunim me UDB-nė
jugosllave, duke parė rrezikun konkret pėr ndryshimin e sistemit komunist nė
Shqipėri, qė mund tė rrezikonte ekuilibrat qė ishin krijuar nė atė kohė gjė qė
siguronte pushtetin e tyre diktatorial nė Shqipėri dhe nė trojet shqiptare, bėnė
tė gjitha pėrpjekjet qė Spanja tė mos pranonte mė nė territorin e saj mbretin
dhe ushtrinė shqiptare. Kėshtu qė, nė vitin 1979, mbreti u largua nga Spanja
bashkė me familjen e njė togė ushtarėsh, drejt Rodezisė (Zimbabve) dhe Afrikės
sė Jugut. Natyrisht kuptohet kėrkesa e Spanjės pėr tė larguar nga territori i
saj mbretin e familjen, pėrderisa ishte kandidate pėr tu anėtarėsuar nė BE.
Sulmin nė ambasadėn franceze e keni pranuar?
Po, ėshtė e vėrtetė qė ushtria bėri njė sulm kundra ambasadės shqiptare nė
Paris, mė 24 dhjetor 76, natyrisht duke u siguruar tė mos ketė asnjė humbje
njerėzore nga ai sulm. Qėllimi ishte tė sensibilizohej opinioni ndėrkombėtar dhe
qeveritė perėndimore pėr vuajtjet e popullit shqiptar nga diktatura komuniste,
si dhe nė pėrpjekjet e emigracionit politik shqiptar pėr tė ēliruar vendin e
tyre nga kjo diktaturė. Ky sulm u krye nga njė major tajlandez dhe njė shoqėrues
i ushtrisė tonė. Nuk janė aspak tė vėrteta rrėfimet e Hasan Luēit i cili
pretendonte nė njė nga artikujt e botuar pak ditė mė parė, qė mbreti Leka pati
bėrė njė sulm ndaj ambasadės shqiptare nė Paris pėrmes aksioneve tė kryera nga
Abdyl Banushi, mė 1974. Mbreti Leka dhe kėshilli ushtarak nuk janė fshehur
asnjėherė kur kanė kryer aksione, madje i kanė pranuar publikisht. E vėrteta
ėshtė qė nė '74, ushtria nuk ka qenė e formuar ende. Megjithatė, kjo nuk do tė
thotė qė mbreti nuk ka pėrkrahur politikisht tė gjitha pėrpjekjet e
nacionalistėve shqiptarė kundra diktaturės komuniste, siē ishte rasti i
ndėrhyrjes nė Shqipėri tė Xhevdet Mustafės. Ky i fundit, ndonėse nuk kishte
lidhje me Ushtrinė pėr Ēlirimin e Shqipėrisė Etnike, gėzoi pėrkrahjen politike
dhe morale tė Mbretit Leka i cili u shpreh haptas se mbėshteste kauzėn e tij.
A kishit ju informacione pėr Shqipėrinė nė atė kohė?
Ushtria e Mbretit Leka, pėrveē pėrgatitjeve operacionale, dispononte dhe
informacione tė sakta nė lidhje me organizimin e shtetit shqiptar dhe tė
ushtrisė sė regjimit komunist. Kėto informacione i merrte pikėrisht nga kėto
agjentė tė dyfishtė, si dhe nga burime tė tjera aleate qė mbėshtesnin kauzėn
tonė pėr rrėzimin e diktaturės. Po ju tregoj kėtė libėr ushtarak tė Ushtrisė pėr
Ēlirimin e Shqipėrisė Etnike, ku mund tė gjeni disa informacione lidhur me
gjendjen e Shqipėrisė, organizimit tė shtetit dhe tė ushtrisė shqiptare.
Natyrisht qė kėto informacione duheshin pėr tė realizuar ndėrhyrjen pėr ēlirimin
e vendit nga regjimi komunist. Burimet tona ishin aq tė sigurta, sa qė ne dinim
me saktėsi se ēfarė ndodhte nė Shqipėrinė e izoluar totalisht. Po ju tregoj
edicionin nr.2 tė fletores sė Kėshillit Ushtarak tė vitit 1978, ku shkruhet pėr
kryengritjen e Burgut tė Spaēit tė Mirditės dhe ku mund tė lexojmė se: Gjatė
asaj kryengritje, njė i burgosur politik, Skėnder Daja nga Fieri, ishte ngjitur
nė ēatinė e burgut dhe brohoriste 'poshtė regjimi gjakatar, rroftė Shqipėria
etnike'. Natyrisht pėrfundimi i kėtij tė fundit dihet. Ai u pushkatua pas njė
varg torturash tė tmerrshme. Nė tė njėjtėn fletore mund tė shihni gjithashtu se
nė vitin 1977 janė arrestuar, keqtrajtuar e zhdukur peshkopėt, Ernest Ēoba (administrator
apostolik i Shkodrės, nė moshėn 65 vjeēare), Niko Trashani (administrator i
Durrėsit e Lezhės nė moshė 62 vjeēare) dhe Anton Fishta (administrator i Pukės
nė moshė 75 vjeēare). Pra kėto informacione nuk mund t'i dinin dhe t'i
shpėrndanin, nė rast se nuk do tė kishin burime tė sakta, pėrderisa nė
propagandėn zyrtare tė shtetit shqiptar, Shqipėria ishte veēse njė bahēe me lule.
A gėzonte ndonjė mbėshtetje zyrtare mbreti dhe ushtria e tij?
Duhet tė dini se gjatė gjithė kohės sė qėndrimit tė familjes mbretėrore jashtė
vendit, njihej zyrtarisht pasaporta e mbretėrisė shqiptare, jo vetėm pėr
anėtarėt e familjes mbretėrore, por edhe pėr ushtarėt e ushtrisė sė mbretit
Leka. Kjo tė lė tė kuptosh qartė se mbreti, familja mbretėrore dhe ushtarėt
gėzonin pėrkrahje dhe nga aleatėt tonė tė natyrshėm perėndimorė, qė ishin dhe
janė Evropa dhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Nė atė kohė, bota ishte e ndarė
nė dy kampe dhe pėr fat tė keq Shqipėria dhe shqiptarėt vuanin nėn bllokun e
lindjes, ndėrsa aleati mė i sigurt dhe serioz i botės perėndimore ishte Mbreti
Leka. Duhet tė sqaroj se nė asnjė mėnyrė nuk mund t'i konsiderojmė pėrpjekjet e
Mbretit Leka dhe tė nacionalistėve shqiptarė tė cilėt sakrifikuan tė gjitha
energjitė e tyre pėr ēlirimin e Shqipėrisė dhe bashkimit kombėtar, si
terroriste. Pėrkundrazi, ato ishin pėrpjekje atdhetarėsh qė duhet tė
konsiderohen si tė tilla nė historinė tonė. Ato shprehnin dhe vullnetin e
dėshirėn e natyrshme tė popullit shqiptar pėr tė jetuar tė lirė dhe pėr tė
arritur nė kampin e perėndimit. Sigurisht qė ky realitet e shqetėsonte shumė
regjimin diktatorial tė asaj kohe, derisa udhėheqėsit e atėhershėm, Enver Hoxha,
Adil Ēarēani e Ramiz Alia, nė fjalimet e tyre nuk kursenin kritikat ndaj
shteteve perėndimore tė cilėt i akordonin mbrojtje diplomatike mbretit. Pėr
shembull, mė 10 nėntor 1982, nė prag tė zgjedhjes sė legjislaturės sė 10-tė tė
asamblesė popullore tė RPSSH, Enver Hoxha thoshte nė fjalimin e tij: "Leka Zogu,
njė bandit, trafikant armėsh, droge e femrash, tė cilit pėr ēudi njė shtet mik i
joni i jep azil dhe e lejon tė japė intervista nė shtyp dhe tė thėrrasė pėr
ndryshimin e pushtetit popullor nė Shqipėri". Ėshtė krejtėsisht e kuptueshme qė
regjimi i atėhershėm nė Shqipėri, tė ishte i shqetėsuar nga aktivitetet e
mbretit. Sepse, Mbreti Leka pėrfaqėsonte jo vetėm alternativėn legjitime ndaj
pushtetit diktatorial, por edhe shpresėn e tė gjithė shqiptarėve tė arratisur
politik, si edhe tė atyre qė ishin tė persekutuar nga regjimi komunist nė
Shqipėri dhe tė shqiptarėve tė Kosovės e tė tė gjithė trevave tė tjera, pėr liri,
demokraci e bashkim kombėtar.
Ju ēmoni shumė ushtrinė mbretėrore, kėshillin ushtarak, mbėshtetjen e
familjes mbretėrore nėpėr Evropė dhe mė gjerė, aktivitetet nė diasporė, etj.
Elementė shumė tė rėndėsishėm pėr rivendosjen e monarkisė, por qė nuk ndodhi
asnjėherė. Pse?
Gjatė kohės sė regjimit komunist nė Shqipėri, realisht Mbreti Leka bėri tė
gjitha pėrpjekjet e mundshme pėr lirinė e popullit shqiptar, demokraci dhe
bashkim kombėtar dhe kėto pėrpjekje meritojnė respekt dhe vlerėsim. Rivendosja e
mbretėrisė ėshtė diēka tjetėr. Pėr mendimin tim, rendi kushtetues dhe juridik u
ndėrpre padrejtėsisht nė vitin 1939 nga pushtimi fashist, i cili i bėri djepin
diktaturės komuniste qė sundoi me dhunė, terror, gjakderdhje, burgime etj, pėr
mė tepėr se 45 vjet. Rendi kushtetues dhe ligjor i paraluftės duhej rivendosur
nė vendin tonė qė nė fillimvitet '90. Por, pėr fat tė keq, pushteti komunist
arriti tė krijojė njė pluralizėm tė brishtė dhe tė kontrollojė ndryshimin e
pushtetit nė favor tė interesave tė tij. Ju kujtohet ndoshta se vetė Ramiz Alia,
kur shpalli pluralizmin, justifikoi kėtė vendim duke theksuar se mund tė
krijohen parti tė reja, pėr arsye se ēdo segment i shoqėrisė ishte tashmė i
edukuar nė frymėn e marksizėm-leninizmit dhe se nuk kishte mė asnjė rrezik. Unė
besoj se pas 20 vitesh demokraci dhe sidomos me zhvillimet e viteve tė fundit nė
tė gjitha fushat e shoqėrisė, ai mentalitet ka perėnduar dhe shoqėria shqiptare
ėshtė nė gjendje tė kuptojė se ēfarė sistemi mund t'i sigurojė vendit tonė
stabilitet, vazhdimėsi dhe qėndrueshmėri, mirėqenie, bashkim dhe integrim.
Prandaj, jam mė optimist se asnjėherė tjetėr pėr mundėsinė reale tė rivendosjes
sė monarkisė nė vitet nė vazhdim.
Nė pasaportėn qė kemi mundur tė shohim, tė mbretit dhe tė ushtarėve ka
viza, ishte e nevojshme viza?
Sigurisht qė nė atė kohė nuk ekzistonte akoma "Schengen-i" dhe pėr tė lėvizur
nga njė shtet nė tjetrin duhej viza, me pėrjashtim tė atyre shteteve qė kishim
konventa. Ne ishim tė arratisur politikė, por ne kurrė nuk kemi kėrkuar shtetėsi
tjetėr. Ndėrsa mbreti, familja dhe ushtria, dispononin pasaportat e mbretėrisė
shqiptare, me tė cilat mund tė udhėtonin lirshėm nė tė gjitha vendet e botės
perėndimore, pasi tė merrnin vizė.
Po e vėrteta e gjyqit pėr floririn shqiptar, si ėshtė?
Edhe kjo ėshtė njė nga gėnjeshtrat e mashtrimet qė pėrdori Hasan Luēi nė
rrėfimin e tij. Unė mund t'ju them se asnjėherė, jo Nėna Mbretėreshė, po askush
nga familja mbretėrore, nuk ka paditur askėnd lidhur me ēėshtjen e floririt. Kjo
pėr arsyen e thjeshtė se ēėshtja e floririt nuk pėrbėnte njė realitet, por ishte
vetėm njė mashtrim i radhės i propagandės komuniste. Nė atė kohė kriminelėt
komunistė dėshironin tė djallėzonin Mbretin Zog e familjen mbretėrore dhe e
akuzuan se ai braktisi atdheun, mori floririn me vete, etj. Ndėrkaq, dihej mirė
qė floriri shqiptar kishte pėrfunduar nė Londėr pas luftės sė dytė botėrore,
pasuri e cila iu kthye Shqipėrisė nė vitet 2000. Pėr kėtė shpifje qė bėn Hasan
Luēi, nuk sjell asnjė dokument qė ta provojė, gjė, qė e bėn gėnjeshtrėn e
mashtrimin e tij edhe, mė tė shėmtuar. Mund t'ju garantoj se i vetmi gjyq qė
kemi hapur gjatė gjithė kėtyre viteve tė mėrgimit, ka qenė ai kundėr 2 gazetave
tė huaja dhe njė reviste franceze, nė vitin 2002. Nė atė kohė, kur po pėrgatitej
ardhja e mbretit nė Shqipėri, ēuditėrisht dhe pėr konēidencė, kėto tre media tė
huaja "Le Figaro", "La Montagne" dhe "Point de Vue" botonin artikuj, ku
deklaronin paturpėsisht se mbreti Leka na qenka trafikant armėsh. Dihet fare
mirė qė disa qarqe antishqiptare nuk dėshironin kthimin e mbretit dhe familjes
mbretėrore nė Shqipėri. Ne vendosėm tė padisim tė tre mediat franceze nė fjalė.
Unė kam qenė personalisht i vetmi dėshmitar i thirrur nga gjykata nė seancėn e
21 shkurtit 2002, ku rezultoi se kėto tre media u dėnuan tė botojnė vendimin e
gjykatės qė i dėnonte ato, pagesėn prej 1500 euro secili, pėr shpifje dhe
mbulimin e shpenzimeve gjyqėsore.
Kam njė pyetje pak private, si jetonit ju atje, me ēfarė jetonit, si
ishte niveli juaj ekonomik, paguheshit nga mbreti?
Jo s'jemi paguar kurrė nga Mbreti. E kuptoj pyetjen tuaj qė lidhet me rrėfimin e
ish-shefit tė sigurimit nė Francė, qė thotė ne hanim bukė e vezė tė skuqura. Nė
atė mėnyrė mund tė kenė jetuar agjentėt e spiunėt e regjimit, por ju garantoj se
pėr sa i pėrket emigracionit politik shqiptar, shumica dėrmuese ishin pronarė tė
shtėpive tė tyre. Ata arritėn tė edukojnė e tė arsimojnė familjet e tyre, duke
trashėguar vlerat mė tė larta fisnike tė popullit e kombit tonė. Sigurisht qė
pėr Hasan Luēin e shokėt e tij komunistė, kėto vlera nuk kanė shumė rėndėsi,
sepse ata janė produkti i Enver Hoxhės i cili krijoi "njeriun e ri". Natyrisht
emigrantėt punonin pėr tė siguruar jetesėn, por asnjėherė nuk kemi marrė ndonjė
rrogė nga mbreti. Pėrkundrazi, ne sponsorizonim shumė aktivitete tė mbretit pėr
ēlirimin e Shqipėrisė nga diktatura komuniste. Mund t'ju jap njė shembull
konkret, atė tė familjes time. I vetmi qė punonte nė familje ishte babai im dhe
me rrogėn e tij arriti tė sigurojė jetesėn dhe mirėqenien e bashkėshortes, tė dy
prindėrve te tij dhe tė 8 fėmijėve, qė na edukoi dhe arsimoi duke mos na munguar
asgjė. Nė fotot qė ju kam dhėnė, edhe lexuesit tuaj mund tė shohin njė darkė tė
shtruar nga legalistėt nė New York dhe ku kuptohet niveli i gjithsecilit.