Hommage ą M. Beqir Ajazi
Le doyen des monarchistes albanais, M. Beqir Ajazi, a reēu de l'ambassadeur de France ą Tirana, la décoration de l'ordre du grand mérite attribuée par la République franēaise pour services rendus ą la culture franēaise.
M. Beqir Ajazi a fait partie du groupe des combattants d'Abaz Kupi et a été emprisonné par les communistes pendant dix ans ą Vlora. Aprčs la chute du communisme, il a participé ą la reformation du Parti de La Légalité et a écrits plusieurs articles sur la période du roi Zog. Il a été rédacteur en chef du journal "Atdheu", ą deux reprises. Il a enseigné le franēais, traduits plusieurs ouvrages et publié deux livres (Beqir Ajazi "Nga Shkaba me kurore te draperi me ēekan (memories)" - Ed. MOKRA - 2000 - 478 p.)
Beqir Ajazi, Valter Gjoni dhe kryetari i Bashkisė sė Marsejės, z.Pierre Calfof janė nderuar nga vetė ambasadori francez
Franca dekoron tre Kalorės tė Urdhrit tė Meritės nė Tiranė
Tre Kalorės tė Urdhrit tė Meritės kombėtare janė dekoruar tė
martėn nė mbrėmje nė ambientet e vilės Ambasadornga Ambasada Franceze
nė Tiranė, nė emėr tė presidentit francez. Shkrimtari dhe publicisti Beqir
Ajazi, kėshilltari nė Bashkinė e Tiranės Valter Gjoni dhe kryetari i Bashkisė
sė Marsejės, z.Pierre Calfof, kanė marrė kėtė urdhėr tė lartė pėr
merita tė veēanta nė punėn e tyre shumėvjeēare. Nė fjalėn e hapjes sė kėsaj
ceremonie, ambasadori i Francės nė Tiranė, Mena Chemoff pėrmendi
shkurtimisht kontributin e kėtyre tre personaliteteve, duke i konsideruar ata
si intelektualė qė kanė dhėnė kontribut tė veēantė nė fushėn e
frankofonisė. Nė momentin e dorėzimit tė kėsaj dekorate, zotit Beqir Ajazi,
ambasadori francez u shpreh se Ajazi ka dhėnė njė kontribut tė veēantė nė
kėtė fushė. Ju keni qenė njė mbėshtetės i pėrhershėm dhe njė
dashamirės i frankofonisė dhe meritat tuaja nė kėtė fushė i kanė fillesat
qė herėt, nė vitet e liceut kur ju filluat tė merreni me publicistikėn dhe
gjuhėn frėnge. Mė pas, ambasadori i ka dorėzuar nė duar dekoratėn
Kalorės i Urdhrit tė Meritės kombėtare. Pas marrjes sė kėtij vlerėsimi
vetė z.Ajazi e ka pėrshėndetur kėtė nder qė i bėhet atij, duke e
konsideruar si njė nga momentet mė tė ndritura tė jetės sė tij. Duke
mos pasur tjetėr mėnyrė pėr tė pėrballuar diktaturėn unė kam pėrkthyer
shumė letėrsi tė zgjedhur nga gjuha frėnge. Nė fakt me kėtė gjuhė kam njė
lidhje tė hershme, qė nė kohėn e liceut, kur sapo nisi dashuria ime me kėtė
gjuhė. E qė atėherė unė kam pėrkthyer poezi dhe prozė nga mė tė pėrzgjedhurat
e kėsaj letėrsie. Sidoqoftė kjo nuk ka qenė vetėm meritė e imja,- tha
z..Ajazi, duke theksuar se njė ndihmė e njė shtysė e madhe pėr tė kanė
qenė profesorėt e liceut tė Korēės, tė cilėt ushqenin shpirtrat tanė me
atė letėrsi. Lidhja e Beqir Ajazit me gjuhėn frėnge i ka rrėnjėt qė nė
kohėn kur babai i tij, Sure Ajazi ishte oficer nė ushtrinė franceze. Pas kėsaj
Beqiri fitoi tė drejtėn pėr tė hyrė nė liceun francez tė Korēės ku dhe
krijoi lidhje shumė tė mira me profesorėt. Miqėsia me profesorin Andre
Brezho vijon edhe sot e kėsaj dite pėrmes vajzės sė tij, Meri Brezho.
Kujtimet e kėtij liceu Ajazi i pėrmblodhi nė librin Nga shkaba me dy krerė
tek drapėri me ēekan. Para ēlirimit Ajazi pėrktheu poezinė dhe prozėn
franceze dhe vetė ambasadori francez theksoi nė kėtė mbrėmje se Ajazi ishte
i pari qė njohu lexuesin shqiptar me letėrsinė franceze. Por puna e tij do tė
ndėrpritej pasi e dėnuan me burgim. La kėshtu nė mes jo vetėm shkrimin e
kujtimeve por dhe punėn si nėndrejtor i Radio-Tiranės nė ato kohė. Liria iu
rikthye nė 1954 dhe brenda kėsaj lirie nisi tė bėnte punė tė zakonshme si
marangoz, teknik etj
Nė vitin 1990 iu rikthye tė shkruarit, atėherė kur
dhe shumė ish-kolegė tė tij u rishfaqėn. Tashmė nuk e lėshon nga duart
makinėn e tij tė shkrimit nga e cila ka dalė rrėfimi i librit tė tij mė tė
fundit Tre breza nė burgun e Burrelit e nga i cili do tė dalin tė tjera
rrėfime.
Perveē Beqir Ajazit, nė kėtė mbrėmje u dekorua edhe Valter Gjoni, kėshilltar
nė bashkinė e Tiranės. Ai u vlerėsua pėr kontributin e tij sidomos nė
vitin 1997, kur shteti francez u pėrpoq tė ndihmonte me sa mundi popullin
shqiptar. . Pėr kėto merita, nė emėr tė presidentit ju bėj Kalorės sė
Urdhrit tė Meritės Kombėtare,- ju drejtua ambasadori Chemoff Valter Gjonit.
Po me kėtė vlerėsim ėshtė nderuar edhe kryetari i bashkisė sė Marsejės,
z. Pierre Calfof, i cili nė fjalėn e tij solli ndėrmend tė gjithė situatėn
e vitit 1997, kur atij vetė iu desh tė vinte nė Shqipėri e tė pėrballej jo
vetėm me atė situatė, por edhe me mikpritjen e miqve tė tij shqiptarė.