Roli
i
Familjes Mbretnore nė mbrojtjen
e
Hebrenjve nga Holokausti
Intėrvista
e Dr Patrice Najbor autorit librit "Historia
e Shqipėrisė dhe e familjes se saj mbretėrore (1443-2007)" (JePublie
- Paris - 2008)
Nė
veprem tuaj ju pėrmendi ndihmėn e mbretėrise shqiptare nė favor tė ruajtės
se hebrejve qė i shpetuan Holokaustit. A
mund tė na thoni diēka me tepėr ?
Pak
e njohur nga historianėt, ruatjen edhe nga ato hebrejėt, mbreteria shqiptare
ka dhėnė njė ndihmė te konsiderueshme hebrejve, qe kerkonin ti shpėtonin
regjimit nazist me ardhjen nė pushtet te Hitlerit me 1933.
Ne
fakt, Shqipėria e mbretit Zog ju rezervoi mikėpritjė hebrejve tė persekutuar,
dhe shqiptarėt duke respektuar traditen e mikėpritjės, i kane mbrojt keto
familje nga internimi duke i fshehur sidamos nė fshatrat e malsisė.
Konkretisht,
mbreti Zog ne fillim ka lehtėsu dhenien e vizave hebrejve te persekutuar dhe,
pastaj, u ka akordue atyre pasaporta shqiptare. Sovrani shqiptare ka dhėnė
pasaporta shqiptare reth 350 familjeve hebrejė e ndėrmjet tyre edhe fizikanit
german Albert Einshtein, i cili e pėrdori kėtė mundėsi per tė shkuar nė
Shtetet e Bashkuara te Amerikės.
Shumė
dokumenta te arshivės shqiptare deshmojnė pėr veprimtarine e diplomacisė sė
mbreterisė shqiptare ne favor tė shpėtimit te hebrejve (Shih punimet e Dr
Prof Shaban Sinani). Historiani amerikan Dr Bernd Fischer tregon per nje "epoke
tė artė" per Hebrejtė nė mbretėrinė e Shqipėrise dhe vlerson qė
nismat e mbretit Zog kanė bėre te mundur tė shpetojne afro 2000 Hebrej.
Muzeu
memorial i Holokaustit ka percaktu ne vitin 2005, 2640 Hebrej te shpėtuar nga
Shqiperia, ndersa Yad Vashen ka tregu 63 shqiptare "Te drejte" dhe
deklaroi Shqiperine si "Te drejtė midis kombeve".
Pėr
dijenin tujė nė librin timė kamė shkrujtė njė kapitull tė gjatė cipėr
ndėrhyrjės e shtetit monarkistė shqiptar nė favor tė shpėtimit tė
Hebrejntė qė u arratisėn nga Holokausti dhe veēanėrishtė cipėr
veprimtarisė guximshėm tė familjes Ndergoni.
Si
e shpjegoni ju kalimin nga Republikja ne Monarki ne vitin 1928 ?
Nė
traktatin e Berlinit dhe mė vonė nė
Konferencen e Ambasadoreve nė
Londer, mė 1913, fuqite e mėdha (Britanija e Madhe, Franca, Italia,
Austro-Hungaria dhe Rusia) e kanė
gjymtuar Shqiperine me 2/3 e teritorit te saj ne favor tė
Serbisė, Malit te Zi, Maqedonisė
dhe Greqisė. Transformimi i rregjimit nė favor tė monarkisė
dhe dhėnia
e titullit "Mbret i Shqiptarėve" dhe jo "Mbret i Shqipėrise",
kane lejuar sovranin shqiptar me forcu aspiratat e unitetin kombetar dhe me folė
ne emėr tė tė gjithė shqitarėve, veēanerisht atyre tė
Kosoves dhe Ēamerisė.
Eshte
interesant me nėnvizu
faktin qė me Ahmet Zogun, President i Republikės, dhe mė vonė me Monarkinė
e Zog I rė Parlementi shqiptar pėrbante 3 deputet qė pėrfaqėsonin Kosovėn.
Do
tė
shėnojme
gjithashtu qė mbreti Zog ka dėnuar
genocidin e ēameve duke I kerkuar Organizatės se Kombėve
(SDN) tė ndėrhynte
me qellim qė
qeveria greke ti jepte fund kesaj politike.
Mbreti
Zog ka refuzuar gjithashtu emėrimin
e njė
peshkopi grek per kishen autoqefale shqiptare.
A
mundeni me na thanė diēka pėr librin tujė
"Historia e Shqipėrisė dhe e familjes se saj mbretėrore
(1443-2007)" ?
Nė
kėte vepėr, jam perpjekur me vendos tė vėrtetėn historikė duke
paraqit
me objektivitet, veēanerisht nė saj tė burimėve tė jashtme faktet dhe
personat tė cilėt nuk jane njohur deri tani nga historiografia shqiptare.
Kėshtu
unė nė mėnyrė modeste jam munduar tė sjellė njė kontribut ne rishikimin e
historisė sė Shqipėrisė.
A
mund tė na thoni diēka mė tepėr ?
Kjo
"Historia e Shqipėrisė dhe e familjes se saj mbretėrore
(1443-2007)" eshtė e pėrbėrė nga pesė vellime :
-
Vellimi I : Lufta pėr pavarsinė e shqiptarėve ( 1443-1925 )
-
Vellimi II : Periudha zogiste dhe krijimi i Shqipėrisė moderne
(1925-1939)
-
Vellimi III : Familja mbretėrore nė mėrgim (1939-2002)
- Vellimi IV
: Kėthimi perfundimtar i familjes mbretėrore nė Shqipėri (2002-2007)
- Vellimi
V : Dokumenta
VELLIMI I
Nė
kėtė vellim une jam pėrqendruar kryesisht nė luften pėr pavarėsi qe
ze vendin kryesor dhe pėr kėte une kam studjuar veprimet e Fuqive
tė Medha per tė ruejt ose zgjeru sferat e tyne tė influencės, si dhe
rolin e tyre nė zgjedhjen e princit te Wied (1914).
Njėkohėsisht une kam analizu politikėn e diskutushmė tė Esat
Pashė Toptanit, i cili eshtė konsideru nga shume shqiptar njė tradhėtar
kur pranoi dorezimin e qytetit tė Shkodres (23.04.1913) nė nji kohė kur nga
ky veprim ai jo vetem shpetoi ushtrine e tij dhe armatimin nga njė humbje e
sigurtė (ushtria ishte e raskapitur pas disa muajve lufte) por edhe ndėrkombetarizoi
kėte krizė midis Shqipėrise dhe Malit te Zi.
Nga ky veprim i tij , ne madje mundemi me thėnė se ai ka qenė largpames dhe i
shkathėt meqėnėse disa ditė me vonė nėn presionin e Fuqive te Medha,
mbreti Nikolla i Malit te Zi, u detyru me e kthy qytetin (shif "Ne sherbim
te Frances nente vjet kujtime", vellimi III i Rajmond Puankare).
Me vonė me shpalljen e Luftes se parė botėrore, Esat Pasha eshtė rrjeshtu
menjihere nė anen e Aleateve ne krah tė te cileve ai luftoi
dhe nga ana tjeter duke pranuar qe ushtria serbe e dermuar nga lufta tė
terhiqej duke kaluar nėpėr Shqiperi ai shpetoi Frontin e lindjes si dhe
vendosi Shqiperinė ne kampin e fitimtareve.
VELLIMI II
Nė vellimin e dytė une paraqes periudhen e vitėve njėzetė duke sjellė,
sidomos, njė veshtrim tė ri persa i perket figurave tė Fan Nolit dhe
Ahmet Zogut.
Ne kundėrshtim me ate qė pėr shume kohė eshtė folur, Fan Noli, ishte
larg te qenurit demokrat mėqenėse qeveria e tij bolshevike eci
drejt diktatures duke shpallur nė tė gjithe vendin gjendjen e shtetrrėthimit,
duke vendosur gjykatat e jashtėzakonshme dhe duke mos mbajtur
premtimin e tij per tė organizu zgjedhjet.
Fan Noli nga ana tjetėr thoshte se "demokracia eshtė njė komedi
hipokrite, parlamenti njė morg, dhe zgjedhjet e lira njė komedi e vertete".
Logjikisht meqėnėse Fan Noli ishte, si mbas "historise zyrtare",
demokrat, Ahmet Zogu duhej te ishte diktator ne nji kohe kur ai ishte njė
personalitet nė ngjitje i kėsaj periudhe meqėnėse ka qenė mė radhė
minister i mbrendshem, kryeminister, dhe pastaj President i Republikės para se
tė behej mbret e qė do tė mund tė fliste nė emer tė tė gjithė
shqiptarėve, teritori i tė cileve kishte qenė cunguar me 2/3 nga Konferenca e
Ambasadorėve mbledhur ne Londer (29.07.1913).
Studimi i periudhės zogiste tregon se mbreti Zog me realizimet e tij ne fushat institucionale,
legjislative, edukative, shėndetėsore, ushtarake, diplomatike, ekonomike dhe nė
drejtim te zhvillimit te ndėrtimit tė rrugėve dhe tė
infrastruktures se vendit ka vendosur bazat e njė shteti modern, demokratik tė
tipit perendimor dhe duke zėvendėsuar te drejtėn e forces me forcen e te dejtės,
ai paraqitet si njeriu mė progresist i kohes (Shif punimet e
konferencės shkencor ndėrkombėtare organizuar nga Ministria e Kulturės
e Shqipėrisė, Qėndra e Studimeve Albanologjike, Instituti i Historisė dhe
Muzeu Historik Kombetär me 01.09.2008 me teme : "Monarkia shqiptare
1928-1939" dhe sidomos ndėrhyrjenė e Patrice Najbor :
"Realizimet e Mbretit Zog".
http://albania.dyndns.org/Presse/2008/01092008confroyaume.htm).
"Ataturku
shqiptar" i vėtetė shfuqizoi feudalizmin, dekretoi shtetin laik dhe
kontribuoi ne zhvillimin e ligjit per vendin e gruas nė shoqėrine
shqiptare.
VELLIMI III
Nė vellimin e tretė jam pėrpjekur me tregu udhėtimin e gjate e tė
veshtirė te familjes mbretėrore nė mėrgim dhe luften e vazhdueshme te
mbretit Leka I per ēlirimin e Shipėrise nga komunizmi dhe te Kosoves nga
zgjedha Serbe.
Une sjell pėr kėte problem nė vellimin e V, dokumenta te shumtė ,
shpesh tė panjohur, tė veprimėve tė ndryshme politikė te mbretit Leka. Mund
tė themi se pertej mosmarrėveshjeve tė shqiptarėve tė diasporės, mbreti
Leka ka punuar per ribashkimin e kombit shqiptar.
Pastaj
jam pėrpjekur me tregu gjithashtu se si Princi trashėgimtar Leka II eshtė
pėrgatitur me i shėrbye vendit tė tij.
VELLIMI IV
Nė vellimin e katėrt unė tregoj kthimin e familjes mbretėrore nė
Shqipėri dhe rrethanat politike tė viteve 2000 ne Shqipėri dhe ne
rajon. Keto rrethana sollen pas nje rruge te gjate pavaresinė e Malit
tė Zi (03.06.2006) pastaj tė Kosovės (17.02.2008), kthimin ne pushtet tė
Sali Berishes (03.09.2005) dhe tranzicionin e gjatė e vėshtirė tė demokratik,
marrjen tė pandehur te Z. Ramush Haradinaj (07.03.2005), miratimin nga
parlamenti tė ligjit pėr familjen mbretėrore (08.05.2003), kthimin e pallatit
tė princeshave(05.11.2005), nėnshkrimin e Marreveshjes se Stabilizim
Bashkimit (12.06.2006), si dhe vdekjen e presidentit Ibrahim Rugova (22.01.2006) dhe
tė mbretėreshave Geraldine (22.10.2002) dhe Suzan (17.07.2004).
VELLIMI V
Vellimi
i pestė permban dokumenta tė arshivave, tė traktatėve ndėrkombetarė dhe tė
marrėveshjeve sekrete, tė letrave dhe pemėve gjenealogjike. Duke botuar keto
tekste origjinale nė tersine e tyre, une kam dashur me tregu me
shumė se permendjen e thjeshtė tė tyre, me qellim qė lexuesi tė
ketė mundėsi vetė tė shprehi mendimin e tij mbi faktet e treguara.
Libri perfundon me njė bibliografi te pasur te veprave tė shekullit tė XV nė
ditet tona.
*
Dr Patrice Najbor
Dipllomuar
nė Institutin e Studimėve te Mardhėnieve Ndėrkombėtare (ILERI)
tė Parisit, titullarė i njė dipllome tė studimėve tė larta tė
specializuara (DESS) tė diplomacisė dhe administrimit tė
organizatave ndėrkombėtare (Paris XI), doktor i shkencave politikė, ka
realizuar njė tezė mbi "Dykrenarja e Shqipėrise nė maredhėniet ndėrkombėtare
bashkohore" (Paris XI - 1992) dhe shume shkrime nė kuader te njė dipllomė
tė studimėve tė thelluara (DEA) tė mbrojtjes dhe sigurimit europian
(Lille II -1990) midis tė cileve "Sistemi dhe politika e sigurimit
tė Shqiperisė" dhe "Ceshtja shqiptare e Kosovės").
Ai
eshtė autor i "Dinastisė sė Zogut" 2002 dhe i "Historisė
se Shqiperisė dhe i familjes sė saj mbretėrore 1443-2007)" nė pesė
vellime 2008.
Ai
nga ana tjeter ka organizue shoqėru disa ndihma humanitare ne Shqipėri,
sidomos gjatė tranzicionit demokratik.