Roli i Familjes Mbretnore nė mbrojtjen

e Hebrenjve nga Holokausti

 

Intėrvista e Dr Patrice Najbor autorit librit "Historia e Shqipėrisė dhe e familjes se saj mbretėrore  (1443-2007)" (JePublie - Paris - 2008)

 

Nė veprem tuaj ju pėrmendi ndihmėn e mbretėrise shqiptare nė favor tė ruajtės se hebrejve qė i shpetuan Holokaustit. A mund tė na thoni diēka me tepėr ?

Pak e njohur nga historianėt, ruatjen edhe nga ato hebrejėt, mbreteria shqiptare ka dhėnė njė ndihmė te konsiderueshme hebrejve, qe kerkonin ti shpėtonin regjimit nazist me ardhjen nė pushtet te Hitlerit me 1933.

Ne fakt, Shqipėria e mbretit Zog ju rezervoi mikėpritjė hebrejve tė persekutuar, dhe shqiptarėt duke respektuar traditen e mikėpritjės, i kane mbrojt keto familje nga internimi duke i fshehur sidamos nė fshatrat e malsisė.

Konkretisht, mbreti Zog ne fillim ka lehtėsu dhenien e vizave hebrejve te persekutuar dhe, pastaj, u ka akordue atyre pasaporta shqiptare. Sovrani shqiptare ka dhėnė pasaporta shqiptare reth 350 familjeve hebrejė e ndėrmjet tyre edhe fizikanit german Albert Einshtein, i cili e pėrdori kėtė mundėsi per tė shkuar nė Shtetet e Bashkuara te Amerikės.

Shumė dokumenta te arshivės shqiptare deshmojnė pėr veprimtarine e diplomacisė sė mbreterisė shqiptare ne favor tė shpėtimit te hebrejve (Shih punimet e Dr Prof Shaban Sinani). Historiani amerikan Dr Bernd Fischer tregon per nje "epoke tė artė" per Hebrejtė nė mbretėrinė e Shqipėrise dhe vlerson qė  nismat e mbretit Zog kanė bėre te mundur tė shpetojne afro 2000 Hebrej.

Muzeu memorial i Holokaustit ka percaktu ne vitin 2005, 2640 Hebrej te shpėtuar nga Shqiperia, ndersa Yad Vashen ka tregu 63 shqiptare "Te drejte" dhe deklaroi Shqiperine si "Te drejtė midis kombeve".

Pėr dijenin tujė nė librin timė kamė shkrujtė njė kapitull tė gjatė cipėr ndėrhyrjės e shtetit monarkistė shqiptar nė favor tė shpėtimit tė Hebrejntė qė u arratisėn nga Holokausti dhe veēanėrishtė cipėr veprimtarisė guximshėm tė familjes Ndergoni.

 

Si e shpjegoni ju kalimin nga Republikja ne Monarki ne vitin 1928 ?

Nė traktatin e Berlinit dhe mė vonė nė Konferencen e Ambasadoreve nė Londer, mė 1913, fuqite e mėdha (Britanija e Madhe, Franca, Italia, Austro-Hungaria dhe Rusia) e kanė gjymtuar Shqiperine me 2/3 e teritorit te saj ne favor tė Serbisė, Malit te Zi, Maqedonisė dhe Greqisė. Transformimi i rregjimit nė favor tė monarkisė dhe dhėnia e titullit "Mbret i Shqiptarėve" dhe jo "Mbret i Shqipėrise", kane lejuar sovranin shqiptar me forcu aspiratat e unitetin kombetar dhe me folė ne emėr tė tė gjithė shqitarėve, veēanerisht atyre tė Kosoves dhe Ēamerisė.

Eshte interesant me nėnvizu faktin qė me Ahmet Zogun, President i Republikės, dhe mė vonė me Monarkinė e Zog I rė Parlementi shqiptar pėrbante 3 deputet qė pėrfaqėsonin Kosovėn.

Do tė shėnojme gjithashtu qė mbreti Zog ka dėnuar genocidin e ēameve duke I kerkuar Organizatės se Kombėve (SDN) tė ndėrhynte me qellim qė qeveria greke ti jepte fund kesaj politike.

Mbreti Zog ka refuzuar gjithashtu emėrimin e njė peshkopi grek per kishen autoqefale shqiptare.

 

A mundeni me na thanė diēka pėr librin tujė "Historia e Shqipėrisė dhe e familjes se saj mbretėrore  (1443-2007)" ?

Nė  kėte vepėr, jam perpjekur me vendos tė vėrtetėn historikė duke
paraqit me objektivitet, veēanerisht nė saj tė burimėve tė jashtme faktet dhe personat  tė cilėt nuk jane njohur deri tani nga historiografia shqiptare.

Kėshtu unė nė mėnyrė modeste jam munduar tė sjellė njė kontribut ne rishikimin e historisė sė Shqipėrisė.

 

A mund tė na thoni diēka mė tepėr ?

Kjo "Historia e Shqipėrisė dhe e familjes se saj mbretėrore  (1443-2007)" eshtė e pėrbėrė nga pesė vellime :
- Vellimi  I : Lufta pėr pavarsinė e shqiptarėve ( 1443-1925 )

- Vellimi II : Periudha zogiste dhe krijimi i Shqipėrisė moderne (1925-1939)
- Vellimi III : Familja mbretėrore nė mėrgim  (1939-2002)
- Vellimi IV : Kėthimi perfundimtar i familjes mbretėrore nė Shqipėri (2002-2007)
-
Vellimi V : Dokumenta

 

               VELLIMI  I

        Nė kėtė vellim une jam pėrqendruar kryesisht nė luften pėr pavarėsi  qe  ze vendin kryesor  dhe pėr kėte une kam studjuar  veprimet e Fuqive tė Medha per tė ruejt  ose zgjeru sferat e tyne tė influencės, si dhe rolin  e tyre nė zgjedhjen  e princit te Wied (1914).

        Njėkohėsisht  une kam analizu  politikėn e diskutushmė tė Esat Pashė Toptanit, i cili eshtė konsideru nga shume shqiptar njė tradhėtar kur pranoi dorezimin e qytetit tė Shkodres (23.04.1913) nė nji kohė kur nga ky veprim ai jo vetem shpetoi ushtrine e tij dhe armatimin nga njė humbje e sigurtė (ushtria ishte e raskapitur pas disa muajve lufte) por edhe ndėrkombetarizoi kėte krizė midis Shqipėrise dhe Malit te Zi.

        Nga ky veprim i tij , ne madje mundemi me thėnė se ai ka qenė largpames dhe i shkathėt  meqėnėse disa ditė me vonė nėn presionin e Fuqive te Medha, mbreti Nikolla i Malit te Zi, u detyru me e kthy qytetin (shif "Ne sherbim te Frances nente vjet kujtime", vellimi  III i  Rajmond Puankare).

        Me vonė me shpalljen e Luftes se parė botėrore, Esat Pasha eshtė rrjeshtu menjihere nė anen e  Aleateve  ne krah tė te cileve ai luftoi  dhe nga ana tjeter duke pranuar qe ushtria  serbe e dermuar nga lufta tė terhiqej duke kaluar nėpėr Shqiperi ai shpetoi Frontin e lindjes si dhe vendosi Shqiperinė ne kampin e fitimtareve.


             VELLIMI  II

         Nė vellimin e dytė une paraqes periudhen e vitėve njėzetė duke sjellė, sidomos, njė veshtrim tė ri persa i perket figurave  tė Fan Nolit dhe Ahmet Zogut.

        Ne kundėrshtim  me ate qė pėr shume kohė eshtė folur, Fan Noli, ishte larg te qenurit  demokrat  mėqenėse qeveria e tij bolshevike eci drejt diktatures duke shpallur nė tė gjithe vendin gjendjen e shtetrrėthimit, duke vendosur gjykatat e jashtėzakonshme  dhe  duke mos mbajtur premtimin e tij per tė organizu zgjedhjet.

        Fan Noli  nga ana tjetėr thoshte se "demokracia eshtė njė komedi hipokrite, parlamenti njė morg, dhe zgjedhjet e lira njė komedi e vertete". Logjikisht meqėnėse Fan Noli ishte, si mbas "historise zyrtare", demokrat, Ahmet Zogu duhej te ishte diktator ne nji kohe kur ai ishte njė personalitet nė ngjitje i kėsaj periudhe  meqėnėse ka qenė mė radhė minister i mbrendshem, kryeminister, dhe pastaj President i Republikės para se tė behej mbret  e qė do tė mund tė fliste nė emer tė tė gjithė shqiptarėve, teritori i tė cileve kishte qenė cunguar me 2/3 nga Konferenca e Ambasadorėve mbledhur ne Londer  (29.07.1913).

        Studimi i periudhės zogiste tregon se mbreti Zog me realizimet e tij ne fushat institucionale, legjislative, edukative, shėndetėsore, ushtarake, diplomatike, ekonomike dhe nė drejtim  te zhvillimit te ndėrtimit tė rrugėve  dhe tė infrastruktures se vendit ka vendosur bazat e njė shteti modern, demokratik tė tipit perendimor dhe duke zėvendėsuar te drejtėn e forces me forcen e te dejtės, ai paraqitet si njeriu  mė progresist  i kohes (Shif  punimet e konferencės shkencor ndėrkombėtare  organizuar nga Ministria e Kulturės e Shqipėrisė, Qėndra e Studimeve Albanologjike, Instituti i Historisė dhe Muzeu Historik Kombetär me 01.09.2008 me teme : "Monarkia shqiptare 1928-1939" dhe sidomos  ndėrhyrjenė e Patrice  Najbor : "Realizimet e Mbretit  Zog".

http://albania.dyndns.org/Presse/2008/01092008confroyaume.htm).

"Ataturku shqiptar" i vėtetė shfuqizoi feudalizmin, dekretoi shtetin laik dhe kontribuoi ne zhvillimin e ligjit  per vendin e gruas nė shoqėrine shqiptare.

  
                VELLIMI III

          Nė vellimin e tretė  jam pėrpjekur me tregu  udhėtimin e gjate e tė veshtirė te familjes mbretėrore nė mėrgim dhe luften e vazhdueshme te mbretit Leka I per ēlirimin e Shipėrise nga komunizmi dhe te Kosoves nga zgjedha Serbe.

        Une sjell pėr kėte problem nė vellimin e V, dokumenta te shumtė , shpesh tė panjohur, tė veprimėve tė ndryshme politikė te mbretit Leka. Mund tė themi se pertej mosmarrėveshjeve tė shqiptarėve tė diasporės, mbreti Leka ka punuar per ribashkimin e kombit shqiptar.

Pastaj jam pėrpjekur  me tregu gjithashtu se si Princi trashėgimtar Leka II eshtė pėrgatitur me i shėrbye vendit tė tij.


                VELLIMI  IV

           Nė vellimin e katėrt unė tregoj kthimin e familjes mbretėrore  nė  Shqipėri dhe rrethanat politike tė  viteve 2000  ne Shqipėri dhe ne rajon. Keto rrethana  sollen pas nje rruge te gjate pavaresinė e Malit  tė Zi (03.06.2006) pastaj tė Kosovės (17.02.2008), kthimin ne pushtet tė Sali Berishes (03.09.2005) dhe tranzicionin e gjatė e vėshtirė tė demokratik, marrjen tė pandehur te Z. Ramush Haradinaj (07.03.2005), miratimin nga parlamenti tė ligjit pėr familjen mbretėrore (08.05.2003), kthimin e pallatit tė princeshave(05.11.2005), nėnshkrimin e Marreveshjes se Stabilizim  Bashkimit (12.06.2006), si dhe vdekjen e presidentit Ibrahim Rugova (22.01.2006) dhe tė mbretėreshave Geraldine (22.10.2002)  dhe Suzan (17.07.2004).


                VELLIMI  V

Vellimi i pestė permban dokumenta tė arshivave, tė traktatėve ndėrkombetarė dhe tė marrėveshjeve sekrete, tė letrave dhe pemėve gjenealogjike. Duke botuar keto tekste origjinale nė tersine e tyre, une kam dashur me  tregu  me shumė se permendjen e  thjeshtė  tė tyre, me qellim qė lexuesi tė ketė mundėsi vetė tė shprehi mendimin e tij mbi faktet e treguara.

         Libri perfundon me njė bibliografi te pasur te veprave tė shekullit tė XV nė ditet tona.

 

* Dr   Patrice   Najbor

            Dipllomuar nė Institutin e  Studimėve te Mardhėnieve  Ndėrkombėtare (ILERI) tė Parisit, titullarė i njė dipllome tė studimėve tė larta tė specializuara (DESS) tė  diplomacisė dhe administrimit  tė organizatave ndėrkombėtare (Paris XI), doktor i shkencave politikė, ka realizuar njė tezė mbi "Dykrenarja e Shqipėrise nė maredhėniet ndėrkombėtare bashkohore" (Paris XI - 1992) dhe shume shkrime nė kuader te njė dipllomė tė studimėve tė thelluara (DEA) tė mbrojtjes  dhe sigurimit europian (Lille II -1990) midis tė cileve "Sistemi dhe politika e sigurimit  tė Shqiperisė" dhe "Ceshtja shqiptare e Kosovės").

Ai eshtė autor i "Dinastisė sė Zogut"  2002  dhe i "Historisė se Shqiperisė dhe i familjes sė saj mbretėrore  1443-2007)" nė pesė vellime 2008. 

Ai nga ana tjeter ka organizue shoqėru disa ndihma humanitare ne Shqipėri, sidomos gjatė tranzicionit demokratik.