________________________________________________________________________________

Message du Bureau de la famille Royale d'Albanie ą Paris

pour le deuxičme anniversaire de l'indépendance du Kosova

________________________________________________________________________________
 
 
Paris, le 17 février 2010
 
 
Le bureau de Paris de la Cour Royale d'Albanie
 
 
est heureux de saluer tous ses compatriotes en ce jour anniversaire de l'indépendance du Kosova.
 
 
RROFTE KOSOVA E LIRE
RRFOTE SHQIPERIA
 
Urime
 

SKENDER ZOGU
Porte-parole de la famille Royale

Cmdt. HYLLE SPAHIJA
Grand Officier

Suleman GJANAJ
Représentant en Belgique de la Cour Royale d'Albanie

Patrice NAJBOR
Conseiller du Bureau de Paris de la Cour Royale d'Albanie

http://albania.dyndns.org/

Fax  : 01 42 07 57 34

_______________________________________________________________________

Bureau de la famille Royale d'Albanie ą Paris
albania.institute@online.fr
http://albania.dyndns.org/

_______________________________________________________________________
 

Histoire de l'Albanie et de sa Maison Royale 1443-2007

par le Dr Patrice Najbor

couverture_1.jpg (266351 octets) couverture_2.jpg (251305 octets) couverture_3.jpg (251384 octets) couverture_4.jpg (254447 octets) couverture_5.jpg (226637 octets)
http://albania.dyndns.org/najbor.htm
 

 

 

 

 

 
http://balkans.courriers.info/article14708.html
 
BIRN

Le Kosovo fźte ses deux ans d’indépendance

Traduit par Jacqueline Dérens
Sur la Toile :
Publié dans la presse : 17 février 2010
 
Les rues du Kosovo vont źtre pavoisées de drapeaux et verront déambuler une foule joyeuse pour marquer le deuxičme anniversaire de la déclaration d’indépendance du pays lorsque le 17 février 2008, le Parlement du Kosovo a voté, ą l’unanimité, l’indépendance du pays. Le bilan de ces deux années n’est pourtant pas si réjouissant que cela, et aujourd’hui, la situation économique et sociale n’est gučre reluisante...

Des festivités ont été organisées dans tout le pays pour marquer cet événement, mais parmi les passants qui agiteront les drapeaux kosovars et albanais, certains ne pourront manquer d’avoir un pincement au cœur en pensant ą toutes les occasions manquées de ces deux derničres années.

Deux ans aprčs, l’indépendance a été reconnue par 65 pays, dont 22 pays de l’Union européenne, les Usa, le Canada, l’Australie et le Japon.

En 2009, le Kosovo est devenu membre du Fonds monétaire international et de la Banque mondiale, mais tous les sičges importants aux Nations unies restent encore hors de portée, ą cause de la pression de la Serbie opposée ą cette indépendance et qui a saisi la Cour internationale de justice sur la légalité de cette déclaration. La Cour doit se prononcer cet été.

Les hommes politiques, les dirigeants des organisations de la société civile et l’Ambassadeur des États-Unis, Christopher Dell, ont confié ą Balkan Insight qu’il y avait eu des avancées et aussi des échecs durant ces deux années.

La croissance économique a été de 4% en 2009 , mais la Banque centrale admet que celle-ci est due aux dépenses dans le secteur public plus qu’au développement du secteur privé. Les investissements étrangers ont fait défaut au Kosovo ces deux derničre années.

Le Premier ministre adjoint reconnaīt que l’amélioration de l’économie et des affaires sociales était un véritable défi, mais que le gouvernement en faisait ses priorités pour 2010. « Je crois que nous avons passé la phase de transition et que maintenant nous sommes dans la phase de consolidation de notre développement, dans un pays libre et démocratique ».

Le Kosovo a été vertement sermonné par l’Union européenne pour n’avoir pas su maītriser le problčme aigu de la corruption, et tout récemment l’Ambassadeur américain n’a pas hésité ą dire « la corruption, la violence, les abus continuent dans une totale impunité ».

Engjellushe Morina, responsable d’un centre de réflexion de Pristina, IKS, pense qu’il y a plus de raisons de ne pas faire la fźte que de la faire cette année, étant donné l’échec de la lutte contre la corruption. « Le dernier rapport sur cette question montre des résultats trčs faibles. Il y a mźme plus de corruption cette année si l’on compare ą l’an passé ».

Dans un entretien diffusé hier dans le programme de Balkan Insight, Life in Kosovo, Christpher Dell, l’Ambassadeur américain a déclaré qu’il y avait ą la fois des raisons pour se réjouir et aussi des frustrations aprčs deux d’indépendance.

« Nous avons devant nous des résultats positifs. Les relations avec les pays voisins s’améliorent chaque jour. Les institutions fonctionnent, le Parlement légifčre, le gouvernement agit. Malheureusement, et ce n’est pas uniquement la faute du Kosovo, les relations avec son grand voisin, la Serbie ne sont pas ce qu’elles devraient źtre et de nombreuses questions se posent concernant le respect de la loi ».

Il a exprimé son espoir que d’ici un an, il pourrait parler de l’entrée du Kosovo aux Nations unies et que les discussions entre le Kosovo et la Serbie reprendraient pour trouver la meilleure faēon de vivre cōte ą cōte.

 
 
 
 
 
http://www.euractiv.com/fr/elargissement/loccident-invite-le-kosovo-se-passer-de-laide-internationale

L'Occident invite le Kosovo ą se passer de l'aide internationale [en] [de]

Publié: 16 February 2010

Alors que le Kosovo fźte ses deux ans d'indépendance de la Serbie aujourd'hui (17 février), des donateurs occidentaux de plus en plus méfiants souhaitent sevrer le pays de l'aide étrangčre et voudraient le voir prendre des initiatives fermes pour combattre la pauvreté, le crime et la corruption.

Background

Le Kosovo, plus petite nation des Balkans, a fait sécession de la Serbie en 2008, soit 9 ans aprčs la fin de la guerre de 1998-1999 entre les forces de sécurité de Belgrade et la guérilla de l’ethnie albanaise. Durant les années suivantes, la Kosovo a été sous protectorat international assuré par les soldats de maintien de la pais de l’OTAN.

L'année derničre, la République forte de 2 millions de personnes parmi lesquelles 90 % viennent de l’ethnie albanaise, a mis en place de nombreux attributs étatiques, notamment une nouvelle Constitution, une armée, un hymne national, un drapeau, des passeports et cartes d’identité et une centrale de renseignements.

En octobre 2008, les Nations unies ont approuvé la demande de la Serbie déposée devant la Cour internationale de justice des Pays Bas concernant la question de la légalité de la sécession du Kosovo. La Cour rendra sa décision dans deux ans environ.

Pristina a fait campagne pour qu'un plus grand nombre de pays reconnaisse l'ancienne province serbe comme un Etat indépendant. Toutefois, seulement 11 pays ont reconnu le Kosovo la deuxičme année de son indépendance, s'ajoutant aux 54 qui l'ont reconnue pendant la premičre année. Beaucoup d'Etats attendent le résultat de l'arrźt de la Cour internationale de Justice.

La plupart des Etats membres de l'UE ont reconnu le Kosovo, ą part l'Espagne, Chypre, la Grčce, la Roumanie et la Slovaquie.

Alors que le Kosovo célčbre son indépendance, Belgrade marque le 9čme anniversaire de ce qu'elle appelle une attaque terroriste albanaise ą l'encontre d'un bus prčs du village kosovar de Livadice, prčs de Podujevo, oł 12 Serbes ont été tués et 43 ont été blessés.

More on this topic

Le pays enclavé de deux millions d'habitants, la plupart venant de l'ethnie albanaise, fait partie des plus pauvres d'Europe et a absorbé plus de 4 milliards d'euros d'aide depuis la fin de la guerre avec Belgrade en 1999.

Il célčbre l'anniversaire de l'indépendance de son pays mercredi, mais la souffrance économique se fait toujours lourdement sentir. Les aides des donateurs comptent pour 15 % du PIB et le ministre des finances Ahmat Shala a dit que le Kosovo demanderait aux donateurs davantage d'aide pour remplir le fossé budgétaire de cette année.

Cependant, les pays occidentaux, luttant pour leurs propres problčmes financiers, souhaitent que le Kosovo commence ą développer lui-mźme une économie viable.

L'assistance internationale continuera mais ce ne sera pas suffisant pour résoudre les problčmes économiques et démarrer la réelle ascension de ce pays, a dit Michael Giffoni, l'ambassadeur italien ą Pristina, dont le pays reste un grand donateur.

Le cercle vicieux de dépendance ą l'aide internationale doit źtre rompu, a-t-il affirmé.

L'économie, conduite par les exportations de métaux, ne peut pas produire suffisamment de revenus pour le gouvernement, et son marché du travail ne peut pas non plus intégrer 30 000 jeunes chaque année. Les exportations garantissent seulement 10 % des importations, ce qui met la pression sur les finances publiques.

Le chōmage s'élčve ą 40 %.

Une organisation grecque a construit mon logement en 1999 mais aujourd'hui notre seul et dernier souhait est de trouver du travail pour mes deux fils, a dit Naxhie Rushiti, 62 ans, habitant du village de Raskove prčs de Pristina, exprimant un sentiment partagé par beaucoup.

La jeune population

Environ 65 % de la population a moins de 30 ans et beaucoup d'entre eux souhaitent quitter le Kosovo pour l'Europe occidentale, la plupart en payant des trafiquants d'humains 2000 ou 3000 euros.

Le vice premier ministre Hajredin Kuci a confié ą Reuters cette semaine que le Kosovo aurait besoin de donateurs étrangers pour encore 3 ą 5 ans, mais a affirmé que leur objectif était de ne plus recevoir l'aide étrangčre pour survivre mais pour les assister dans leur développement économique.

65 pays, y compris les Etats-Unis et ses principaux alliés européens, ont reconnu le Kosovo. Cependant, l'opposition de la Serbie, la Russie et la Chine l'a empźché de devenir membre de l'ONU.

Les tensions constantes entre les Albanais et les Serbes, tout comme la montée du crime, ont repoussé les investissements étrangers.

Sans un cadre juridique robuste, le Kosovo est en danger et pourrait devenir un pays continuellement pauvre, et cela pourrait durer des années, a dit Marko Prelec, le directeur des Balkans du think-tank bruxellois "The International Crisis Group" (ICG).

Malgré la présence continue d'environ 10 000 troupes de l'OTAN et 2000 policiers, juges et procureurs de l'UE, le Kosovo reste une source et une plate-forme tournante pour les activités de crime organisé, d'aprčs un rapport de la Commission européenne de 2009.

Par ailleurs, le gouvernement ne contrōle toujours pas 15 % de son territoire au nord, oł vivent la moitié des 120 000 serbes du Kosovo, qui ne reconnaissent pas les institutions dirigées par les Albanais.

S'il n'y a pas de rčgle juridique, l'argent public est détourné par les fonctionnaires et alors il n'y a pas d'économie, et sans une bonne économie, on ne peut pas combattre le crime. Il s'agit d'un cercle continu au Kosovo, a dit Engjellushe Morina, directrice de " Kosovo Stability Initiative", une organisation ą but non lucratif.

Dix ans aprčs que les bombes de l'OTAN aient conduit les forces serbes ą stopper le meurtre des Albanais, le Kosovo pense que son économie peut s'améliorer grāce ą ses richesses minérales – le charbon brun, le plomb, le zinc et le nickel- et l'énergie de sa jeune population qui augmente rapidement.

L'économie devrait croītre d'environ 4 % cette année, plus que n'importe quel autre pays des Balkans, mais les experts affirment que le Kosovo a besoin d'une croissance bien plus forte pour combattre le chōmage et la pauvreté. Le revenu annuel par personne est de 1 760 euros, alors que la moyenne de l'UE est de 24 000 euros.

(EurActiv avec Reuters, traduit de l'anglais par EurActiv.)

 

 
 
 
 
 
 
 
 

Gėzuar Kosove, sot dy vjetori i pavarėsisė

PRISHTINE- Kosova feston sot dy vjetorin e shpalljes sė pavarėsisė. Nė tė gjitha rrugėt dhe institucionet e Prishtinės valėviten flamujt e Kosovės si dhe tė shteteve tė tjera qė e kanė njohur atė.

Ditėlindjen e dytė si shtet i pavarur, e gjeti Kosovėn anėtare e Fondit Monetar Ndėrkombėtar dhe Bankės Botėrore. Ndėrsa ėshtė nė pritje tė njė mendimi nga Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė, 65 shtete tashmė e kanė njohur.

Vala e madhe e njohjes nė vitin e parė tė pavarėsisė, nuk u pėrcoll edhe nė tė dytin. Procesi gjyqėsor pėr ligjshmėrinė e shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, u cilėsua nga liderėt kosovarė si njė nga faktorėt, qė shkaktoi ngecje nė njohje. Gjatė vitit tė dytė tė pavarėsisė Kosova arriti tė njihej nga 11 shtete tė reja.
Megjithatė, anėtarėsimi nė Fondin Monetar Ndėrkombėtar dhe nė Bankėn Botėrore, bėri qė edhe viti i dytė tė quhet i suksesshėm, pasi pa qenė anėtare e OKB-sė, Kosova fitoi dy tė tretat e votave tė anėtarėve tė kėtyre institucioneve ndėrkombėtare financiare.

Krijimi i njė mjedisi tė sigurt dhe integrimi i pakicave kombėtare, veēanėrisht i pakicės serbe, mbeten edhe mė tej “thembra e Akilit” e institucioneve pro-perėndimore tė Kosovės.

Veriu i vendit i banuar me shumicė serbe, vazhdon tė jetė njė arenė e kundėrshtimeve mė tė ashpra ndaj pavarėsisė sė Kosovės.

Megjithatė, krijimi i tri komunave tė reja me shumicė serbe dhe pjesėmarrja e serbėve nė zgjedhjet lokale tė 15 nėntorit, rriti shpresat se serbėt po ua kthenin shpinėn strukturave paralele serbe.

Strategjia pėr integrimin e veriut e iniciuar nga Qeveria dhe Zyra Civile Ndėrkombėtare nuk u finalizua ende, ndėrsa nuk dihet sa do tė jetė e zbatueshme.

Sidoqoftė, 17 shkurti i kėtij viti shėnon vitin e dytė tė jetės sė njė shteti tė ri, pavarėsia e tė cilit ėshtė e pakthyeshme.
Nė Kosovė gjatė ditės sė sotme janė parashikuar njė sėrė aktivitesh.
Nė orėn 10.00 Kuvendi i Kosovės, do tė mbajė sot njė seancė solemne, ku kryeparlametari Jakup Krasniqi, presidenti Fatmir Sejdiu dhe kryeministri Hashim Thaēi do tė mbajnė fjalėn e rastit para deputetėve tė vendit dhe tė ftuarve tė tjerė.
Nė Prishtinė nė po nė orėn 10:00 do tė mbahet mbledhja solemne e Asamblesė Komunale tė fėmijėve tė Prishtinės, pėr tė vazhduar mė pas nė orėn 12:00 nė Teatrin Dodona me njė program artistik, tė pėrgatitur nga “Qendra Kulturore e Fėmijėve tė Prishtinės.
Nė orėn 13: 30 nė Bulevardin “Nėna Terezė” do tė mbahet njė program artistik pėr fėmijė, ku do tė marrin pjesė grupet artistike tė fėmijėve dhe tė rinjve tė qytetit.

Nė orėn 14:00 ndėrkaq, nė Stadiumin e qytetit, do tė luhet ndeshja miqėsore e futbollit Kosovė – Shqipėri.
Programi qėndron festiv fillon nė orėn 20:00, nė skenėn e vendosur para Hotel “Iliria”, ku do tė intepretojnė solistė dhe grupet tė ndryshme tė muzikės popullore dhe argėtuese.

Programe tė ngjashme kulturore, artistike e sportive janė paraparė tė mbahen edhe nė qytete tė tjera tė Kosovės.

 

http://www.shekulli.com.al/2010/02/17/kosova-feston-sot-dy-vjetorin-e-pavaresise.html

Kosova kremton dyvjetorin e Pavarėsisė. Urojnė Topi, Berisha e Rama Shekulli Online | 17/02/2010

 

PRISHTINE - Nė ditėlindjen e dytė si shtet i pavarur, Kosova arriti tė njihet nga 11 shtete tė reja, duke ēuar numrin e njohjeve nė 65, u anėtarėsua nė Fondin Monetar Ndėrkombėtar dhe nė Bankėn Botėrore, si dhe u pėrball me Serbinė nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė.

Por, edhe nė pėrvjetorin e dytė, Kosova po shėnon jo mė pak sfida se dy vjet mė parė. Shtetit tė ri, tė vogėl, me ekonomi tė dėrmuar nga e kaluara, me shkallė tė lartė tė papunėsisė, iu shtuan kėtė vit edhe protestat e shėrbyesve civilė pėr rritje pagash. Kjo ngriti shqetėsimin pėr trazira tė mundshme sociale.

Vala e madhe e njohjes nė vitin e parė tė pavarėsisė, nuk u pėrcoll edhe nė tė dytin. Procesi gjyqėsor pėr ligjshmėrinė e shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė, u cilėsua nga liderėt kosovarė si njė nga faktorėt, qė shkaktoi ngecje nė njohje.

Megjithatė, anėtarėsimi nė Fondin Monetar Ndėrkombėtar dhe nė Bankėn Botėrore, bėri qė edhe viti i dytė tė quhet i suksesshėm, meqė pa qenė anėtare e OKB-sė, Kosova fitoi dy tė tretat e votave tė anėtarėve tė kėtyre institucioneve ndėrkombėtare financiare.

Krijimi i njė mjedisi tė sigurt dhe integrimi i pakicave kombėtare, veēanėrisht i pakicės serbe, mbeten edhe mė tej "thembra e Akilit" e institucioneve pro-perėndimore tė Kosovės.

Megjithatė, krijimi i tri komunave tė reja me shumicė serbe dhe pjesėmarrja e serbėve nė zgjedhjet lokale tė 15 nėntorit, rriti shpresat se serbėt po ua kthenin shpinėn strukturave paralele serbe.

Por, veriu i vendit i banuar me shumicė serbe, vazhdon tė jetė njė arenė e kundėrshtimeve mė tė ashpra ndaj pavarėsisė sė Kosovės.

Strategjia pėr integrimin e veriut e iniciuar nga Qeveria dhe Zyra Civile Ndėrkombėtare nuk u finalizua ende, ndėrsa nuk dihet sa do tė jetė e zbatueshme.

Sidoqoftė, 17 shkurti i kėtij viti shėnon vitin e dytė tė jetės sė njė shteti tė ri, pavarėsia e tė cilit ėshtė e pakthyeshme.

Me gjithė problemet, dy vitet e para dėshmuan se Kosova ėshtė rast i veēantė dhe pėrgėnjeshtruan tė gjitha parashikimet se shpallja e pavarėsisė sė saj mund tė nxisė valė dhune dhe tė destabilizojė rajonin.



LETRA E TOPIT PER SEJDIUN

 

Me rastin e pėrvjetorit tė dytė tė Ditės sė Pavarėsisė, kam nderin dhe kėnaqėsinė e madhe qė, nė emėr tė popullit shqiptar dhe nė emrin tim personal, t'ju dėrgoj Juve dhe gjithė popullit tė Kosovės, urimet mė tė ngrohta dhe mė miqėsore!

Kjo ditė e gėzueshme pėr Kosovėn dhe gjithė shqiptarėt, mė jep rastin tė rikonfirmoj vullnetin maksimal pėr vazhdimėsinė dhe forcimin e lidhjeve tė forta dhe qėndrueshme, shumėplanėshe, qė ekzistojnė midis dy vendeve tona, si dhe t'ju siguroj se Shqipėria do tė vazhdojė angazhimin e saj nė mbėshtetje tė njohjes sė mėtejshme ndėrkombėtare tė Republikės sė Kosovės dhe realizimit tė aspiratės euroatlantike.

Dėshiroj tė nėnvizoj me kėnaqėsi vlerėsimin e lartė ndaj hapave tė shpejtė e tė sigurt tė vendit tuaj nė drejtim tė konsolidimit tė politikave tė brendshme, krijimit tė njė shoqėrie tė barabartė e multietnike, zbatimit tė ligjit e forcimit tė shtetit tė sė drejtės dhe stabilitetit nė vend, si dhe politikės rajonale dhe evropiane, qė vendi juaj po zbaton me pėrkushtim." - thuhet nė mesazhin e Presidentit Topi.


 

 

LETRA E BERISHES PER THACIN


Kremtimi i pėrvjetorit tė dytė tė ngjarjes me rėndėsi historike pėr mbarė kombin, Shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės, mė jep rastin e lumtur, qė, nė emrin tim e tė qeverisė shqiptare, t'Ju pėrcjell Ju dhe, nėpėrmjet Jush, tė gjithė popullit tė Kosovės pėrshėndetjet e mia mė tė pėrzemėrta dhe urimet mė tė mira e vėllazėrore pėr pėrparimin e vazhdueshėm tė shtetit mė tė ri tė Europės, tė lirė e demokratike, dhe pėr begatinė e qytetarėve tė saj.

17 shkurti i vitit 2008 shėnoi kurorėzimin e pėrpjekjeve shekullore tė shqiptarėve nė Kosovė pėr liri e dinjitet.

Sot, Kosova e re, e lirė dhe e pavarur, rrezaton paqe, siguri dhe stabilitet, jo vetėm brenda vendit, por edhe nė rajon e mė gjerė. Arritjet e mrekullueshme tė kėtyre dy viteve pėr ndėrtimin e njė shoqėrie tė lirė, ku tė gjithė qytetarėt ndihen tė barabartė, pavarėsisht nga pėrkatėsia etnike, pėr konsolidimin e institucioneve demokratike dhe pėr forcimin e zbatimin e ligjit dėshmojnė qartė se ēfarė ėshtė nė gjendje tė bėjė njė popull, qė beson nė lirinė dhe vlerat e veta. Kosova ėshtė shndėrruar sot nė faktor paqeje e stabiliteti nė rajon.

 
 

Prishtina feston 2-vjetorin e pavarėsisė sė Kosovės

Prishtinė, 15 shkurt - Komuna e Prishtinės, me rastin e dyvjetorit tė pavarėsisė sė Kosovės, tė mėrkurėn mė 17 shkurt, ka pagatitur njė varg aktivitetesh. Fillimisht nė orėt e paradites do tė mbahet mbledhja solemne e Asamblesė Komunale tė fėmijėve tė Prishtinės, si dhe njė program artistik i pėrgatitur nga Qendra Kulturore e Fėmijėve tė Prishtinės. Ndėrsa nė mesditė nė sheshin "Nėna Terezė" marrin pjesė grupet artistike tė fėmijėve dhe tė rinjve tė kryqytetit. Ndėrkaq nga aktivitete sportive do tė zhvillohet ndeshja e futbollit Kosovė- Shqipėri. Nė orėt e mbrėmjes (20:00) fillon programi qendror nė bashkėpunim me RTK nė, ku para hotelit "Iliria", do tė defilojnė solistė dhe grupe tė ndryshme tė muzikės popullore dhe argėtuese, dhe kryetari i komunės Isa Mustafa do t'i pėrshėndesė tė pranishmit, duke uruar dyvjetorin e pavarėsisė sė Kosovės. Ndėrkaq, nesėr, mė 16 shkurt, nga ora 09.00 deri nė orėn 13.00, nėn organizimin e Shoqatės sė Pedagogėve tė Edukatės Fizike tė Prishtinės, nė Pallatin e Sporteve, mbahet turniri i lojėrave sportive me nxėnėsit e shkollave fillore dhe tė mesme tė komunės sė Prishtinės.

 

 

http://www.noa.al/index.php/ballkan/93-ballkan/16203-shkupi-feste-per-2-vjetorin-e-pavaresise-se-shtetit-te-kosoves

Shkupi, festė pėr 2-vjetorin e pavarėsisė sė shtetit tė Kosovės

 

bac_u_kry.gif

Poster i aktivitetit

Shkup, 16 shkurt, NOA - Nė Maqedoni, lėvizja “Zgjohu!” me rastin e dy vjetorit tė pavarėsisė edhe kėtė vit do tė organizojė njė akademi solemne tė titulluar, “Dita e Plisit”, ndėrkaq pėr kėtė festė nėn patronazhin e komunės sė Ēairit do tė organizohet njė koncert i madh nė sheshin “Skėnderbeu” nė Shkup. “Me rastin e dy vjetorit tė pavarėsisė sė Kosovės, do tė organizojmė njė akademi solemne qė quhet Dita e Plisit nė Teatrin Shqiptarė nė Shkup, ku do tė ketė njė program tė jashtėzakonshėm nga artistė dhe fytyra tė njohura shqiptare. Si mysafir nderi nė kėtė manifestim do tė jetė ish- komandanti i UĒK-sė dhe pėrfaqėsuesi i qeverisė sė Kosovės, Fatmir Limaj”, ka theksuar Artan Grubi, duke shtuar se janė tė ftuar partitė politike, kori diplomatik dhe mediat.

 

Organizata “Ilirycum Libertas” ka theksuar se nė bashkėpunim me njė numėr tė artistėve shqiptar pėr nder tė kėsaj feste do tė organizojė njė ekspozitė me fotografi.

“Me rastin e ditės sė pavarėsisė sė Kosovės 17 shkurt , nė bashkėpunim me njė numėr tė artistėve shqiptar, posaēėrisht fotografėve shqiptarė, do ta organizojmė njė ekspozitė me fotografi, qė nė njė mėnyre ose me tjetrėn simbolizojnė njė datė tė rėndėsishme tė historisė mė tė re tė kombit”, ka theksuar kryetari i “Illyricum Libertas”, Valon Kurtishi.
Ndėrkohė, edhe nė Prishtinė dhe Tiranė do tė organizohen koncerte dhe manifestime grandioze lidhur me shėnimin e dyvjetorit tė pavarėsisė sė Kosovės. Nė Prishtinė dhe komunat e tjera janė pėrgatitur manifestime tė ndryshme pėr shėnimin e kėsaj date, duke nisur nga programet pėr fėmijė, ndeshjet sportive si dhe ngjarje tė tjera festive. Nė orėt e mbrėmjes nė Prishtinė fillon programi qendror nė bashkėpunim me RTK nė, ku para hotelit "Iliria", do tė defilojnė solistė dhe grupe tė ndryshme tė muzikės popullore dhe argėtuese. Nė skenėn e Teatrit tė Operės dhe Baletit nė Tiranė do tė mbahet njė koncert me kėngė dhe valle popullore me rastin e pėrvjetorit tė shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės. Pasditen e 17 shkurtit, njė repertor i zgjedhur, me kėngė dhe valle popullore nga tė gjitha trevat shqiptare, do tė interpretohet nga Ansambli Kombėtar i Kėngėve dhe i Valleve Popullore tė Shqipėrisė dhe nga artistėt e ansamblit “Shota” tė Prishtinės.

NOA-INA

 

 

http://www.bbc.co.uk/albanian/forum/2010/02/100214_kosova_dyvjetori.shtml

Arritje dhe sfida nė dyvjetorin e Kosovės
 
Festimet pėr pavarėsinė dy vjet mė  parė
Kosova feston kėtė javė dyvjetorin e pavarėsisė sė saj me 65 vende qė e kanė njohur atė dhe anėtare e dy organizmave financiare ndėrkombėtare, Fondit Monetar Ndėrkombėtar dhe Bankės Botėrore.

Nė dyvjetorin e pavarėsisė, Kosova ėshtė pėrballur me probleme tė ndryshme si fillimin e procesit pėr ligjshmėrinė e pavarėsisė nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė.

Pavarėsia e saj ka vazhduar tė kundėrshtohet nga Beogradi zyrtar dhe ajo nuk ka arritur tė ndryshojė qėndrimin e 5 nga 27 vendet e BE-sė qė nuk e kanė njohur Kosovėn.


Nė kėtė pėrvjetor, Kosova ėshtė pėrballur me njė numėr sfidash.

Ajo kaloi procesin e zgjedhjeve lokale, tė parat tė organizuara nga autoritetet vendase, proces ky qė u zbeh nga pėrsėritja e zgjedhjeve nė disa komuna.

Nė fillim tė vitit, Kosova u pėfshri nga pakėnaqėsi sociale, kurse autoritetet u akuzuan edhe pėr trysni ndaj medias.

Ēfarė ėshtė arritur nė kėtė pėrvjetor? Sa i ngadalėson proceset politike shqyrtimi i ligjshmėrisė sė pavarėsisė sė Kosovės nė Gjykatėn e Hagės?

Pėrse janė rritur pakėnaqėsitė sociale nė Kosovė? Ku ka qėnė media nė raport me pushtetin dhe zhvillimet politike?

Kėtyre pyetjeve pėrpiqemi t'u japin pėrgjigje nė Forumin e BBC-sė qė u realizua nė Prishtinė nga Arbėr Vllahiu.

Ju mund tė jepni komentet tuaja pėr Kosovėn nė dyvjetorin e pavarėsisė, duke na shkruar pėrmes formėn nė tė djathtė tė ekranit.

 
 
Kuvendi i Kosovės seancė solemne me rastin e pavarėsisė
Prishtinė - Kuvendi i Republikės sė Kosovės zhvilloi sot njė seancė solemne me rastin e dyvjetorit tė shpalljes sė pavarėsisė.
"Dy vite janė pak pėr historinė, por kthesa qė ka bėrė Kosova gjatė dhjetė vjetėve tė lirisė dhe dy vjetėve tė pavarėsisė ėshtė e madhe dhe historike", tha nė hapje tė seancės, kryeparlamentari Jakup Krasniqi.
     
Ai pėrshėndeti pjesėmarrjen e presidentit Fatmir Sejdiu, kryeministrit Hashim Thaēi, shefit tė ICO-sė, Pieter Feith, ministrit tė Kulturės, Turizmit, Rinisė dhe Sporteve tė Shqipėrisė, Ferdinand Xhaferri, kongresmenin amerikan, Earl Pomeroy, pėrfaqėsuesit diplomatikė dhe pjesėmarrėsit e tjerė tė shumtė nė seancėn solemne.
     
Nė kėtė seancė, fjalė rasti mbajtėn presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu dhe kryeministri Thaēi.



                                                                                             2010-02-17 13:31
 
 
 

Shteti i Kosovės sot mbush dy vjeē

17/02/2010

Ylli Pata

Ditari i 17 shkurtit 2008. Thaēi: Po konsolidojmė institucionet

Kosova feston sot ditėlindjen e saj si shteti mė i ri nė Europė. Nė 17 shkurtin e vitit 2008, pas njė pėrvoje prej 9 vjetėsh nėn protektoratin ndėrkombėtar, qė ndoqi ēlirimin e Kosovės nga pushtimi shumėvjeēar serb, deputetėt e Kuvendit shpallėn Republikėn e Kosovės, shtet sovran. Nė lindjen e shtetit tė Kosovės, ka qenė dėshmitare edhe gazeta “Shqip”, e cila dėrgoi njė ekip tė zgjeruar. Mė poshtė po publikojmė vetėm njė pjesė tė shkrimit tė botuar nė datėn historike:
“Prishtinė, 17 shkurt 2008. Ora 15:49. Deputetė prezentė nė sallėn e Kuvendit: 109. Votojnė pro 109 deputetė, kundėr 0. Mė pas, tė gjithė deputetėt nisin tė pėrqafojnė njėri-tjetrin. Kalojnė vetėm pak momente dhe parlamentarėt e Kosovės "imitojnė" Kuvendin e Vlorės sė vitit 1912, ku firmosin nė njė kartė tė madhe, e cila pėrbėn dokumentin historik tė lindjes sė shtetit mė tė ri nė botė: "Republikės sė Kosovės". Pas nėnshkrimit, takimi me treshen drejtuese tė shtetit tė ri: Presidentin Fatmir Sejdiu, Kryetarin e Kuvendit, Jakup Krasniqi, dhe Kryeministrin Hashim Thaēi. Nėnkryetari i Parlamentit, Xhavit Haliti, lexon njė nga njė emrat e tė gjithė pjesėtarėve tė legjislativit, tė cilėt duken mjaft koshientė pėr privilegjin qė fati u ka dhėnė, duke mbetur nė histori si bashkėthemeluesit e Kosovės sė pavarur, Republikės, e cila me lindjen e saj ka ndryshuar hartėn e kontinentit europian, hartėn e Ballkanit, i cili qė prej ditės sė djeshme funksionon nė bazė tė ekuilibrave tė rinj juridikė dhe gjeopolitikė, ekuilibra qė janė njė shans i paparė deri mė sot nė historinė e shqiptarėve: Dy shtete "binjake" nė njė rajon, dy njėsi juridike qė kanė rrėnjėt nė njė terren tė fortė dhe tė lashtė: kombin shqiptar. Shifrat e shpalljes sė shtetit tė Kosovės patėn pa dyshim njė konkluzion tė rėndėsishėm: Asnjė deputet i popullsisė serbe nuk e firmosi deklaratėn e pavarėsisė, duke u pėrjashtuar qė nė themel jo vetėm nga njė besėlidhje, por edhe nga njė proces qė dje pasdite pati vetėm fillimin. Nuk ndodhi kėshtu me minoritetet e tjera tė Kosovės. Tė 10 parlamentarėt qė u pėrkasin kombėsive: boshnjake, turke, ashkalinjve dhe egjiptianėve, kanė votuar pro pavarėsisė dhe vunė firmat e tyre nė dokumentin historik tė proklamimit tė pavarėsisė”.

Thaēi

Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, duke vlerėsuar periudhėn dyvjeēare nga shpallja e pavarėsisė sė Kosovės, tha dje se “kjo periudhė ka qenė periudha e vendimeve historike pėr vendin tonė, e shpalljes sė pavarėsisė, e konsolidimit tė shtetit tonė, e vėnies sė ligjshmėrisė, e angazhimeve tė gjithanshme nė kuptimin edhe tė reformave, qoftė nė politikė qoftė nė ekonomi, qoftė nė legjislacion, si dhe periudhė e perspektivės europiane. Kosova ka pėrfituar 65 njohje tė fuqishme ndėrkombėtare. Ėshtė anėtarėsuar nė Fondin Monetar Ndėrkombėtar dhe nė Bankėn Botėrore tha Kryeministri Thaēi.

Festa

Ndėrkaq, pėr ditėn e sotme nė tė gjithė Kosovėn. Komuna e Prishtinės, me rastin e dyvjetorit tė pavarėsisė sė Kosovės, ka pėrgatitur njė varg aktivitetesh. Fillimisht nė orėt e paradites do tė mbahet mbledhja solemne e Asamblesė Komunale tė fėmijėve tė Prishtinės, si dhe njė program artistik i pėrgatitur nga Qendra Kulturore e Fėmijėve tė Prishtinės. Ndėrsa nė mesditė nė sheshin "Nėna Tereza" marrin pjesė grupet artistike tė fėmijėve dhe tė rinjve tė kryeqytetit. Ndėrkaq, nga aktivitetet sportive do tė zhvillohet ndeshja e futbollit Kosovė - Shqipėri.

 

http://216.75.13.41/index/rajon/6e8195c9983b45ce533925220c360b69.html

Presidenti, mesazh urimi Fatmir Sejdiut

17/02/2010

 

Topi: Shqipėria, gjithmonė pėrkrah Kosovės

Kreu i shtetit shqiptar, Bamir Topi, nė mesazhin e urimit pėr dyvjetorin e pavarėsisė, i ka premtuar homologut tė tij tė Kosovės, Fatmir Sejdiu, se “Shqipėria do tė vazhdojė angazhimin e saj nė mbėshtetje tė njohjes sė mėtejshme ndėrkombėtare tė Republikės sė Kosovės dhe realizimit tė aspiratės euroatlantike”.

Nė kėtė mesazh, Topi thekson se “Kjo ditė e gėzueshme pėr Kosovėn dhe gjithė shqiptarėt, mė jep rastin tė rikonfirmoj vullnetin maksimal pėr vazhdimėsinė dhe forcimin e lidhjeve tė forta dhe qėndrueshme, shumėplanėshe, qė ekzistojnė midis dy vendeve tona, si dhe t’ju siguroj se Shqipėria do tė vazhdojė angazhimin e saj nė mbėshtetje tė njohjes sė mėtejshme ndėrkombėtare tė Republikės sė Kosovės dhe realizimit tė aspiratės euroatlantike. Dėshiroj tė nėnvizoj me kėnaqėsi vlerėsimin e lartė ndaj hapave tė shpejtė e tė sigurt tė vendit tuaj nė drejtim tė konsolidimit tė politikave tė brendshme, krijimit tė njė shoqėrie tė barabartė e multietnike, zbatimit tė ligjit e forcimit tė shtetit tė sė drejtės dhe stabilitetit nė vend, si dhe politikės rajonale dhe europiane, qė vendi juaj po zbaton me pėrkushtim”.

 

http://216.75.13.41/index/rajon/850ceecfcb330354e531a003d516e80e.html

Pavarėsia e Kosovės dhe idetė e mėdha amerikane.

17/02/2010

Bashkim Rama

Dy vite mė parė, nė bashkėpunim dhe koordinim brilant me faktorėt vendimmarrės dhe aleatėt ndėrkombėtarė, tė prirė nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, Kosova shpalli shtetin e pavarur, demokratik e sovran tė saj, duke jetėsuar, me kėtė akt madhor, pėrpjekjet titanike dhe aspiratat shekullore tė popullit tė Kosovės, pėr liri, pavarėsi,demokraci, prosperitet e dinjitet njerėzor.
Me njė akt tė tillė, vepėr sublime e popullit tė Kosovės dhe e klasės politike tė saj, nė rrafshin e brendshėm, iu dha fund, njėherė e pėrgjithmonė, situatės paradoksale tė shumicės shqiptare tė shtypur e tė shfrytėzuar nga pakica serbe, duke e shndėrruar mazhorancėn shqiptare kosovare, maksimalisht, tė ndėrgjegjshme, pėr tė respektuar, me pėrgjegjėsi, tė drejtat dhe liritė e pakicės serbe, nėpėrmjet “ofertė”-s demokratike, tė bashkėjetesės tė barabartė, nė shtetin, mė tė ri tė kohės, shtetit tė dytė, tė shpallur nė mileniumin e ri.

Nė rrafshin e jashtėm, me shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės iu dha fund vartėsisė sė saj nga Beogradi dhe iu hap asaj, mundėsia pėr ta njohur atė, si subjekt ndėrkombėtar i pavarur, nga 64 vende tė botės, me tendencė pėr shtrirje tė shpejtė tė kėsaj njohjeje dhe tė pėrfshirjes sė Kosovės nė organizatat dhe institucionet ekonomike, financiare e politike rajonale, europiane dhe ndėrkombėtare.

Nė aspektin ndėrkombėtar, “oferta” e marrėdhėnieve me Serbinė, nga ana e Kosovės, tashmė, kualifikohet si marrėdhėnie midis dy vendeve sovrane fqinje e tė barabarta, nė standardin e konceptit europian tė kėtyre marrėdhėnieve, duke akcentuar dėshirėn dhe duke shprehur vullnetin pėr normalizimin e tyre nė njė periudhė afatmesme, sigurisht, nė bazė tė zhvillimeve nė terren dhe tė qėndrimeve tė tė dy palėve.

Nga pikėpamja makrodiplomatike, pavarėsia e Kosovės, ashtu si tė gjitha proceset politike e diplomatike, qė ēuan te pavarėsia e saj, pėrbėn njė “projekt” ndėrkombėtar, nė formėn e njė sinteze tė ndėrthurjes dhe ndėrveprimit tė faktorit tė brendshėm kosovar me atė vendimmarrės, ndėrkombėtar.

Ėshtė mė se e qartė, pėr kėdo dhe kurdoherė, se nė kėtė “binom”, idetė e mėdha dhe idealet amerikane, roli i politikės dhe i diplomacisė sė SHBA-sė, ka qenė dhe vazhdon tė jetė i njė rėndėsie tė veēantė e vendimtare, si pėr pavarėsinė e Kosovės, pėr stabilitetin afatgjatė, ashtu dhe pėr tė ardhmen demokratike e euroatlantike tė saj.

Historia e marrėdhėnieve tė shqiptarėve me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės i ka rrėnjėt nė njė prej periudhave mė tė vėshtira dhe mė tė rėndėsishme tė historisė tė popullit tonė.

Ishte, pikėrisht, periudha e pėrflakjes sė luftėrave ballkanike dhe e Luftės sė Parė Botėrore, kur, pėr herė tė parė, SHBA-tė dalin nga izolacionizmi dhe morėn pjesė, me trupa ushtarake, pėr t’i dhėnė fund Luftės sė Parė Botėrore e pėr t’i hapur rrugė Rendit tė ri Botėror.

Bazat e njė rendi tė tillė u hodhėn nė Konferencėn e Versajės (1919-20 ), ku u shpalosėn dy korente tė politikės ndėrkombėtare:
Willsionalizmi, qė pėrmbante tė drejtėn e popujve pėr vetėvendosje, ēėshtjet e ēarmatimit, sigurinė kolektive dhe Lidhjen e Kombeve- si e para organizatė politike universal, pėr menaxhimin e punėve tė botės, pas lufte.

Korrenti i dytė ishte ai i fuqive tradicionale imperiale europiane, tė cilat vazhdonin tė rivalizonin pėr interesat e tyre nacionaliste, egoiste dhe tregjet kolonialiste botėrore.
Pėrveē revanshit rus, nė ngritje, ambicieve tė nacionalizmit francez, pėrpjekjeve tė diplomacisė imperiale britanike, nė skenėn e Europės kishte dalė, fuqishėm, Gjermania unitariste, e bashkuar nga Bismarku, si dhe Italia e unifikuar.

Idetė gjeniale tė Willsonit ndeshėn nė njė mjedis konservator, nacionalist dhe imperial europian.
Mjerisht, nga ana tjetėr, as Kongresi dhe as Senati i SHBA-sė nuk arritėn t’i kuptonin idetė largpamėse e demokratike tė Presidentit tė tyre, duke mos e ratifikuar Traktatin e Versajės.

Nė kėtė koniunkturė tė komplikuar midis Fuqive tė Mėdha tė kohės, shqiptarėt arritėn tė shpallin pavarėsinė e shtetit tė tyre, duke lėnė jashtė gati gjysmėn e popullsisė dhe territoreve autentike shqiptare.

Fatmirėsisht, ishin idetė e Willsonit, ato, qė e mbrojtėn pjesėn e shtetit tė pavarur e tė ri shqiptar, nga kėrcėnimi i revanshit tė pandashėm militarist tė monarkėve fqinjė, tė cilėt synonin ta katandisnin hartėn e Shqipėrisė, nė formatin e Shėn Stefanit- njė “parcelė,” nė qendėr tė Shqipėrisė sė sotme.
Pra, ishin idetė e Willsonit, ato qė mbrojtėn Shqipėrinė “londineze”, pa mundur tė arrinin tė zgjidhnin, tėrėsisht, ēėshtjen shqiptare, nė Ballkan.

Vitet, qė pasuan Versajėn, u karakterizuan nga kriza politike, ndėrmjet Fuqive tė Mėdha nacionaliste ballkanike dhe kriza e thellė ekonomike e vitit 1929. Traktati i Versajės nuk funksionoi, nė drejtim pozitiv, para krizave dhe parandalimit tė Luftės sė dytė Botėrore.

Momenti i dytė, ku takohen idealet amerikane me ēėshtjet shqiptare pėrkon me konceptin e rendit tė ri, qė Presidenti Rusvelt aspironte, pas mbarimit tė Luftės sė Dytė Botėrore, e cila pėr fat tė keq la pas pasoja tė tmerrshme dhe e ndau Europėn me perden e hekurt tė luftės sė ftohtė.

Fuqizimi i BS, ndarja e Gjermanisė, krijimi i strukturave politike ekonomike dhe ushtarake, nėn drejtimin e Kremlinit, realizuan strategjinė staliniste tė forcimit tė faktorit sllav, nė hapėsirat europiane e ato botėrore.

Nė Ballkan, njė koniunkturė e tillė margjinalizoi hapėsirat pėr zgjidhjen e ēėshtjes shqiptare.
Gjatė luftės sė ftohtė, tė dy anėt e shqiptarėve u pėrballen me sfida tė mėdha.

Shteti shqiptar pėrjetoi kriza permanente nė marrėdhėniet me Jugosllavinė, BS dhe me Kinėn, duke kaluar gradualisht, nė njė vetizolim tė plotė e tė gjithanshėm.
Shqiptarėt nė ish-Jugosllavi u pėrballėn me fragmentimin nė tre shtete e, nė mėnyrė tė veēantė, me dhunėn, varfėrinė e spastrimet etnike tė Serbisė.

U deshėn ndryshime tė mėdha gjeopolitike si: shpėrbėrja e BS, rėnia e Murit tė Berlinit, triumfi i demokracive, nė vendet e Europės Lindore, qė faktori hegjemon ruso-serb tė dobėsohej gradualisht, duke u pėrballur me rritjen e rezistencės qytetare, politike dhe mė pas, ushtarake tė shqiptarėve nė Kosovė dhe nė vise tė tjera shqiptare.
Pėr herė tė tretė, SHBA-tė riaktivizohen pėr zgjidhjen e krizės sė Ballkanit.

Ishte kriza nė Bosnjė-Hercegovinė, dėshtimi i OKB-sė, mungesa e kapaciteteve menaxhuese tė BE-sė, qė apeluan nevojėn e angazhimit tė SHBA –sė dhe tė aleancės atlantike, pėr tė ndėrhyrė nė zgjidhjen e krizės ballkanike. Ndėrhyrja amerikane nė Dejton ishte fillimi i zgjidhjes sė krizės nė Ballkan, ndėrsa angazhimi i SHBA-sė dhe i NATO-s, nė Kosovė, mė 1999, i dha fund sistemit tė Versajės, nė kėtė pjesė tė Europės.

Moment i katėrt lidhet me rolin e faktorit amerikan dhe mbėshtetjen direkte tė tij pėr shtetformimin e ndėrtimin e Kosovės sė re, mbi bazėn e ideve dhe tė filozofisė sė vlerave tė demokracisė amerikane.

Nėpėrmjet njė koncepti largpamės e afatgjatė, lidershipi amerikan, ashtu si pavarėsinė e Kosovės, projektoi dhe shtetformimin e ndėrtimin e demokracisė reale nė Kosovėn e re.
Janė unikale dhe me vlera universale, veprimet dhe hapat e diplomacisė amerikane, qė nga formulimi i tezės Kosova situatė “sui generis” te koncepti i “ bashkėjetesės multietnike”, qė nga ai i  “bashkėsisė multietnike moderne”, e “modeli i bashkėjetesės sė tė ardhmes” deri te “shteti demokratik i Kosovės”

Nė Kosovė u rimaterializuan idetė e Willsonit, morėn jetė aspiratat e Rusveltit, u realizuan strategjitė e Cėrēillit, dhanė frymėzimin e veprės sė tyre monumentale europianistėt e mėdhenj: Mone, Shuman, Brand, De Gol, Kolh, Regan, Bush, Klinton, Bush Junior, Obama dhe e gjithė aradha e politikanėve tė mėdhenj, qė pėrfunduan luftėn e ftohtė dhe i hapėn rrugė rendit tė ri botėror aktual, nė formim e sipėr.

Mbi kėto ide tė mėdha, nė idealet dhe vlerat e mėdha demokratike e njerėzore qė “prodhojnė” ato, nė diplomacinė efektive amerikane ėshtė projektuar, jetėsuar dhe vazhdon tė formėsohet e tė forcohet shteti i ri, i dalė nga akti i shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės.

Nė pėrvjetorin e dytė tė shpalljes sė pavarėsisė, populli i Kosovės, klasa politike e saj shprehin mirėnjohjen e thellė pėr popullin dhe lidershipin amerikan, duke premtuar se do tė shumėfishojnė pėrpjekjet e tyre pėr ta bėrė Kosovėn shtet tė begatė e demokratik, tė tė gjithė banorėve tė saj.