Prishtinė, 15 shkurt - Komuna e Prishtinės, me rastin e dyvjetorit tė
pavarėsisė sė Kosovės, tė mėrkurėn mė 17 shkurt, ka pagatitur njė
varg aktivitetesh. Fillimisht nė orėt e paradites do tė mbahet mbledhja
solemne e Asamblesė Komunale tė fėmijėve tė Prishtinės, si dhe njė
program artistik i pėrgatitur nga Qendra Kulturore e Fėmijėve tė
Prishtinės. Ndėrsa nė mesditė nė sheshin "Nėna Terezė"
marrin pjesė grupet artistike tė fėmijėve dhe tė rinjve tė
kryqytetit. Ndėrkaq nga aktivitete sportive do tė zhvillohet ndeshja e
futbollit Kosovė- Shqipėri. Nė orėt e mbrėmjes (20:00) fillon
programi qendror nė bashkėpunim me RTK nė, ku para hotelit "Iliria",
do tė defilojnė solistė dhe grupe tė ndryshme tė muzikės popullore
dhe argėtuese, dhe kryetari i komunės Isa Mustafa do t'i pėrshėndesė
tė pranishmit, duke uruar dyvjetorin e pavarėsisė sė Kosovės. Ndėrkaq,
nesėr, mė 16 shkurt, nga ora 09.00 deri nė orėn 13.00, nėn
organizimin e Shoqatės sė Pedagogėve tė Edukatės Fizike tė Prishtinės,
nė Pallatin e Sporteve, mbahet turniri i lojėrave sportive me nxėnėsit
e shkollave fillore dhe tė mesme tė komunės sė Prishtinės.
Poster i aktivitetit
Shkup, 16 shkurt, NOA - Nė Maqedoni, lėvizja
Zgjohu! me rastin e dy vjetorit tė pavarėsisė edhe kėtė vit
do tė organizojė njė akademi solemne tė titulluar, Dita e Plisit,
ndėrkaq pėr kėtė festė nėn patronazhin e komunės sė Ēairit do tė
organizohet njė koncert i madh nė sheshin Skėnderbeu nė Shkup.
Me rastin e dy vjetorit tė pavarėsisė sė Kosovės, do tė
organizojmė njė akademi solemne qė quhet Dita e Plisit nė Teatrin
Shqiptarė nė Shkup, ku do tė ketė njė program tė jashtėzakonshėm
nga artistė dhe fytyra tė njohura shqiptare. Si mysafir nderi nė kėtė
manifestim do tė jetė ish- komandanti i UĒK-sė dhe pėrfaqėsuesi i
qeverisė sė Kosovės, Fatmir Limaj, ka theksuar Artan Grubi, duke
shtuar se janė tė ftuar partitė politike, kori diplomatik dhe mediat.
Organizata Ilirycum Libertas
ka theksuar se nė bashkėpunim me njė numėr tė artistėve shqiptar pėr
nder tė kėsaj feste do tė organizojė njė ekspozitė me fotografi.
Me rastin e ditės sė pavarėsisė
sė Kosovės 17 shkurt , nė bashkėpunim me njė numėr tė artistėve
shqiptar, posaēėrisht fotografėve shqiptarė, do ta organizojmė njė
ekspozitė me fotografi, qė nė njė mėnyre ose me tjetrėn
simbolizojnė njė datė tė rėndėsishme tė historisė mė tė re tė
kombit, ka theksuar kryetari i Illyricum Libertas, Valon
Kurtishi.
Ndėrkohė, edhe nė Prishtinė dhe Tiranė do tė organizohen koncerte
dhe manifestime grandioze lidhur me shėnimin e dyvjetorit tė pavarėsisė
sė Kosovės. Nė Prishtinė dhe komunat e tjera janė pėrgatitur
manifestime tė ndryshme pėr shėnimin e kėsaj date, duke nisur nga
programet pėr fėmijė, ndeshjet sportive si dhe ngjarje tė tjera
festive. Nė orėt e mbrėmjes nė Prishtinė fillon programi qendror nė
bashkėpunim me RTK nė, ku para hotelit "Iliria", do tė
defilojnė solistė dhe grupe tė ndryshme tė muzikės popullore dhe
argėtuese. Nė skenėn e Teatrit tė Operės dhe Baletit nė Tiranė do
tė mbahet njė koncert me kėngė dhe valle popullore me rastin e pėrvjetorit
tė shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės. Pasditen e 17 shkurtit, njė
repertor i zgjedhur, me kėngė dhe valle popullore nga tė gjitha
trevat shqiptare, do tė interpretohet nga Ansambli Kombėtar i Kėngėve
dhe i Valleve Popullore tė Shqipėrisė dhe nga artistėt e ansamblit
Shota tė Prishtinės.
NOA-INA
http://www.bbc.co.uk/albanian/forum/2010/02/100214_kosova_dyvjetori.shtml
Arritje dhe sfida nė dyvjetorin e Kosovės
|
Kosova feston kėtė javė dyvjetorin e pavarėsisė sė
saj me 65 vende qė e kanė njohur atė dhe anėtare e dy
organizmave financiare ndėrkombėtare, Fondit Monetar Ndėrkombėtar
dhe Bankės Botėrore.
Nė dyvjetorin e pavarėsisė, Kosova ėshtė
pėrballur me probleme tė ndryshme si fillimin e procesit pėr
ligjshmėrinė e pavarėsisė nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė
Drejtėsisė.
Pavarėsia e saj ka vazhduar tė kundėrshtohet
nga Beogradi zyrtar dhe ajo nuk ka arritur tė ndryshojė qėndrimin
e 5 nga 27 vendet e BE-sė qė nuk e kanė njohur Kosovėn.
Nė kėtė pėrvjetor, Kosova ėshtė pėrballur me njė numėr
sfidash.
Ajo kaloi procesin e zgjedhjeve lokale, tė
parat tė organizuara nga autoritetet vendase, proces ky qė u
zbeh nga pėrsėritja e zgjedhjeve nė disa komuna.
Nė fillim tė vitit, Kosova u pėfshri nga
pakėnaqėsi sociale, kurse autoritetet u akuzuan edhe pėr
trysni ndaj medias.
Ēfarė ėshtė arritur nė kėtė pėrvjetor?
Sa i ngadalėson proceset politike shqyrtimi i ligjshmėrisė sė
pavarėsisė sė Kosovės nė Gjykatėn e Hagės?
Pėrse janė rritur pakėnaqėsitė sociale
nė Kosovė? Ku ka qėnė media nė raport me pushtetin dhe
zhvillimet politike?
Kėtyre pyetjeve pėrpiqemi t'u japin pėrgjigje
nė Forumin e BBC-sė qė u realizua nė Prishtinė nga Arbėr
Vllahiu.
Ju mund tė jepni komentet tuaja pėr Kosovėn
nė dyvjetorin e pavarėsisė, duke na shkruar pėrmes formėn nė
tė djathtė tė ekranit.
Kuvendi i Kosovės seancė solemne me rastin e pavarėsisė
Prishtinė
- Kuvendi i Republikės sė Kosovės zhvilloi sot njė seancė
solemne me rastin e dyvjetorit tė shpalljes sė
pavarėsisė.
"Dy vite janė pak pėr historinė, por kthesa qė ka bėrė
Kosova gjatė dhjetė vjetėve tė lirisė dhe dy vjetėve tė
pavarėsisė ėshtė e madhe dhe historike", tha nė
hapje tė seancės, kryeparlamentari Jakup Krasniqi.
Ai pėrshėndeti pjesėmarrjen e presidentit Fatmir Sejdiu,
kryeministrit Hashim Thaēi, shefit tė ICO-sė, Pieter
Feith, ministrit tė Kulturės, Turizmit, Rinisė dhe
Sporteve tė Shqipėrisė, Ferdinand Xhaferri, kongresmenin
amerikan, Earl Pomeroy, pėrfaqėsuesit diplomatikė dhe
pjesėmarrėsit e tjerė tė shumtė nė seancėn solemne.
Nė kėtė seancė, fjalė rasti mbajtėn presidenti i Kosovės,
Fatmir Sejdiu dhe kryeministri Thaēi.
2010-02-17 13:31
Shteti i Kosovės sot mbush dy vjeē
17/02/2010
Ylli Pata
Ditari i 17 shkurtit 2008. Thaēi: Po
konsolidojmė institucionet
Kosova feston sot ditėlindjen e saj si shteti
mė i ri nė Europė. Nė 17 shkurtin e vitit
2008, pas njė pėrvoje prej 9 vjetėsh nėn
protektoratin ndėrkombėtar, qė ndoqi ēlirimin
e Kosovės nga pushtimi shumėvjeēar serb,
deputetėt e Kuvendit shpallėn Republikėn e
Kosovės, shtet sovran. Nė lindjen e shtetit tė
Kosovės, ka qenė dėshmitare edhe gazeta Shqip,
e cila dėrgoi njė ekip tė zgjeruar. Mė poshtė
po publikojmė vetėm njė pjesė tė shkrimit tė
botuar nė datėn historike:
Prishtinė, 17 shkurt 2008. Ora 15:49. Deputetė
prezentė nė sallėn e Kuvendit: 109. Votojnė
pro 109 deputetė, kundėr 0. Mė pas, tė gjithė
deputetėt nisin tė pėrqafojnė njėri-tjetrin.
Kalojnė vetėm pak momente dhe parlamentarėt e
Kosovės "imitojnė" Kuvendin e Vlorės
sė vitit 1912, ku firmosin nė njė kartė tė
madhe, e cila pėrbėn dokumentin historik tė
lindjes sė shtetit mė tė ri nė botė: "Republikės
sė Kosovės". Pas nėnshkrimit, takimi me
treshen drejtuese tė shtetit tė ri: Presidentin
Fatmir Sejdiu, Kryetarin e Kuvendit, Jakup
Krasniqi, dhe Kryeministrin Hashim Thaēi. Nėnkryetari
i Parlamentit, Xhavit Haliti, lexon njė nga njė
emrat e tė gjithė pjesėtarėve tė
legjislativit, tė cilėt duken mjaft koshientė pėr
privilegjin qė fati u ka dhėnė, duke mbetur nė
histori si bashkėthemeluesit e Kosovės sė
pavarur, Republikės, e cila me lindjen e saj ka
ndryshuar hartėn e kontinentit europian, hartėn
e Ballkanit, i cili qė prej ditės sė djeshme
funksionon nė bazė tė ekuilibrave tė rinj
juridikė dhe gjeopolitikė, ekuilibra qė janė
njė shans i paparė deri mė sot nė historinė e
shqiptarėve: Dy shtete "binjake" nė njė
rajon, dy njėsi juridike qė kanė rrėnjėt nė
njė terren tė fortė dhe tė lashtė: kombin
shqiptar. Shifrat e shpalljes sė shtetit tė
Kosovės patėn pa dyshim njė konkluzion tė
rėndėsishėm:
Asnjė deputet i popullsisė serbe nuk e firmosi
deklaratėn e pavarėsisė, duke u pėrjashtuar qė
nė themel jo vetėm nga njė besėlidhje, por
edhe nga njė proces qė dje pasdite pati vetėm
fillimin. Nuk ndodhi kėshtu me minoritetet e
tjera tė Kosovės. Tė 10 parlamentarėt qė u pėrkasin
kombėsive: boshnjake, turke, ashkalinjve dhe
egjiptianėve, kanė votuar pro pavarėsisė dhe
vunė firmat e tyre nė dokumentin historik tė
proklamimit tė pavarėsisė.
Thaēi
Kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, duke
vlerėsuar periudhėn dyvjeēare nga shpallja e
pavarėsisė sė Kosovės, tha dje se kjo
periudhė ka qenė periudha e vendimeve historike
pėr vendin tonė, e shpalljes sė pavarėsisė, e
konsolidimit tė shtetit tonė, e vėnies sė
ligjshmėrisė, e angazhimeve tė gjithanshme nė
kuptimin edhe tė reformave, qoftė nė politikė
qoftė nė ekonomi, qoftė nė legjislacion, si
dhe periudhė e perspektivės europiane. Kosova ka
pėrfituar 65 njohje tė fuqishme ndėrkombėtare.
Ėshtė anėtarėsuar nė Fondin Monetar Ndėrkombėtar
dhe nė Bankėn Botėrore tha Kryeministri Thaēi.
Festa
Ndėrkaq, pėr ditėn e sotme nė tė gjithė
Kosovėn. Komuna e Prishtinės, me rastin e
dyvjetorit tė pavarėsisė sė Kosovės, ka pėrgatitur
njė varg aktivitetesh. Fillimisht nė orėt e
paradites do tė mbahet mbledhja solemne e
Asamblesė Komunale tė fėmijėve tė Prishtinės,
si dhe njė program artistik i pėrgatitur nga
Qendra Kulturore e Fėmijėve tė Prishtinės. Ndėrsa
nė mesditė nė sheshin "Nėna Tereza"
marrin pjesė grupet artistike tė fėmijėve dhe
tė rinjve tė kryeqytetit. Ndėrkaq, nga
aktivitetet sportive do tė zhvillohet ndeshja e
futbollit Kosovė - Shqipėri.
http://216.75.13.41/index/rajon/6e8195c9983b45ce533925220c360b69.html
Presidenti, mesazh urimi Fatmir Sejdiut
17/02/2010
Topi: Shqipėria, gjithmonė pėrkrah
Kosovės
Kreu i shtetit shqiptar, Bamir Topi,
nė mesazhin e urimit pėr dyvjetorin e
pavarėsisė, i ka premtuar homologut tė
tij tė Kosovės, Fatmir Sejdiu, se
Shqipėria do tė vazhdojė
angazhimin e saj nė mbėshtetje tė
njohjes sė mėtejshme ndėrkombėtare tė
Republikės sė Kosovės dhe realizimit
tė aspiratės euroatlantike.
Nė kėtė mesazh, Topi thekson se
Kjo ditė e gėzueshme pėr Kosovėn
dhe gjithė shqiptarėt, mė jep rastin
tė rikonfirmoj vullnetin maksimal pėr
vazhdimėsinė dhe forcimin e lidhjeve tė
forta dhe qėndrueshme, shumėplanėshe,
qė ekzistojnė midis dy vendeve tona,
si dhe tju siguroj se Shqipėria do tė
vazhdojė angazhimin e saj nė mbėshtetje
tė njohjes sė mėtejshme ndėrkombėtare
tė Republikės sė Kosovės dhe
realizimit tė aspiratės euroatlantike.
Dėshiroj tė nėnvizoj me kėnaqėsi
vlerėsimin e lartė ndaj hapave tė
shpejtė e tė sigurt tė vendit tuaj nė
drejtim tė konsolidimit tė politikave
tė brendshme, krijimit tė njė shoqėrie
tė barabartė e multietnike, zbatimit tė
ligjit e forcimit tė shtetit tė sė
drejtės dhe stabilitetit nė vend, si
dhe politikės rajonale dhe europiane, qė
vendi juaj po zbaton me pėrkushtim.
http://216.75.13.41/index/rajon/850ceecfcb330354e531a003d516e80e.html
Pavarėsia e Kosovės dhe idetė e
mėdha amerikane.
17/02/2010
Bashkim Rama
Dy vite mė parė, nė
bashkėpunim dhe koordinim
brilant me faktorėt
vendimmarrės dhe aleatėt
ndėrkombėtarė,
tė prirė nga Shtetet e
Bashkuara tė Amerikės,
Kosova shpalli shtetin e
pavarur, demokratik e sovran tė
saj, duke jetėsuar, me kėtė
akt madhor, pėrpjekjet
titanike dhe aspiratat
shekullore tė popullit tė
Kosovės, pėr liri,
pavarėsi,demokraci,
prosperitet e dinjitet
njerėzor.
Me njė akt tė tillė, vepėr
sublime e popullit tė Kosovės
dhe e klasės politike tė saj,
nė rrafshin e brendshėm, iu
dha fund, njėherė e
pėrgjithmonė,
situatės paradoksale tė
shumicės shqiptare tė
shtypur e tė shfrytėzuar nga
pakica serbe, duke e shndėrruar
mazhorancėn shqiptare
kosovare, maksimalisht, tė
ndėrgjegjshme,
pėr tė respektuar, me
pėrgjegjėsi,
tė drejtat dhe liritė e
pakicės serbe, nėpėrmjet
ofertė-s demokratike, tė
bashkėjetesės tė barabartė,
nė shtetin, mė tė ri tė
kohės, shtetit tė dytė, tė
shpallur nė mileniumin e ri.
Nė rrafshin e jashtėm, me
shpalljen e pavarėsisė sė
Kosovės iu dha fund vartėsisė
sė saj nga Beogradi dhe iu
hap asaj, mundėsia pėr ta
njohur atė, si subjekt ndėrkombėtar
i pavarur, nga 64 vende tė
botės, me tendencė pėr
shtrirje tė shpejtė tė kėsaj
njohjeje dhe tė pėrfshirjes
sė Kosovės nė organizatat
dhe institucionet ekonomike,
financiare e politike rajonale,
europiane dhe ndėrkombėtare.
Nė aspektin ndėrkombėtar,
oferta e marrėdhėnieve
me Serbinė, nga ana e
Kosovės, tashmė, kualifikohet si marrėdhėnie
midis dy vendeve sovrane
fqinje e tė barabarta, nė
standardin e konceptit
europian tė kėtyre
marrėdhėnieve,
duke akcentuar dėshirėn dhe
duke shprehur vullnetin pėr
normalizimin e tyre nė njė
periudhė afatmesme, sigurisht,
nė bazė tė zhvillimeve nė
terren dhe tė qėndrimeve tė
tė dy palėve.
Nga pikėpamja
makrodiplomatike, pavarėsia e
Kosovės, ashtu si tė gjitha
proceset politike e
diplomatike, qė ēuan te
pavarėsia e saj, pėrbėn njė
projekt ndėrkombėtar,
nė formėn e njė sinteze tė
ndėrthurjes dhe ndėrveprimit
tė faktorit tė brendshėm
kosovar me atė vendimmarrės,
ndėrkombėtar.
Ėshtė mė se e qartė, pėr
kėdo dhe kurdoherė, se nė kėtė
binom, idetė e mėdha
dhe idealet amerikane, roli i
politikės dhe i diplomacisė
sė SHBA-sė, ka qenė dhe
vazhdon tė jetė i njė rėndėsie
tė veēantė e vendimtare, si
pėr pavarėsinė e Kosovės,
pėr stabilitetin afatgjatė,
ashtu dhe pėr tė ardhmen
demokratike e euroatlantike tė
saj.
Historia e marrėdhėnieve
tė shqiptarėve me Shtetet e
Bashkuara tė Amerikės i ka
rrėnjėt nė njė prej
periudhave mė tė vėshtira
dhe mė tė rėndėsishme tė
historisė tė popullit tonė.
Ishte, pikėrisht, periudha
e pėrflakjes sė luftėrave
ballkanike dhe e Luftės sė
Parė Botėrore, kur, pėr herė
tė parė, SHBA-tė dalin nga
izolacionizmi dhe morėn
pjesė,
me trupa ushtarake, pėr ti
dhėnė fund Luftės sė Parė
Botėrore e pėr ti hapur
rrugė Rendit tė ri Botėror.
Bazat e njė rendi tė tillė
u hodhėn nė Konferencėn e
Versajės (1919-20 ), ku u
shpalosėn dy korente tė
politikės ndėrkombėtare:
Willsionalizmi, qė pėrmbante
tė drejtėn e popujve pėr
vetėvendosje, ēėshtjet e
ēarmatimit,
sigurinė kolektive dhe
Lidhjen e Kombeve- si e para
organizatė politike universal,
pėr menaxhimin e punėve tė
botės, pas lufte.
Korrenti i dytė ishte ai i
fuqive tradicionale imperiale
europiane, tė cilat vazhdonin
tė rivalizonin pėr interesat
e tyre nacionaliste, egoiste
dhe tregjet kolonialiste
botėrore.
Pėrveē revanshit rus, nė
ngritje, ambicieve tė
nacionalizmit francez, pėrpjekjeve
tė diplomacisė imperiale
britanike, nė skenėn e Europės
kishte dalė, fuqishėm,
Gjermania unitariste, e
bashkuar nga Bismarku, si dhe
Italia e unifikuar.
Idetė gjeniale tė
Willsonit ndeshėn nė njė
mjedis konservator,
nacionalist dhe imperial
europian.
Mjerisht, nga ana tjetėr, as
Kongresi dhe as Senati i
SHBA-sė nuk arritėn ti
kuptonin idetė largpamėse e
demokratike tė Presidentit tė
tyre, duke mos e ratifikuar
Traktatin e Versajės.
Nė kėtė koniunkturė tė
komplikuar midis Fuqive tė Mėdha
tė kohės, shqiptarėt arritėn
tė shpallin pavarėsinė e
shtetit tė tyre, duke lėnė
jashtė gati gjysmėn e
popullsisė dhe territoreve
autentike shqiptare.
Fatmirėsisht, ishin idetė
e Willsonit, ato, qė e mbrojtėn
pjesėn e shtetit tė pavarur
e tė ri shqiptar, nga kėrcėnimi
i revanshit tė pandashėm
militarist tė monarkėve
fqinjė, tė cilėt synonin ta
katandisnin hartėn e
Shqipėrisė,
nė formatin e Shėn Stefanit-
njė parcelė, nė qendėr
tė Shqipėrisė sė sotme.
Pra, ishin idetė e Willsonit,
ato qė mbrojtėn Shqipėrinė
londineze, pa mundur tė
arrinin tė zgjidhnin,
tėrėsisht,
ēėshtjen shqiptare, nė
Ballkan.
Vitet, qė pasuan Versajėn,
u karakterizuan nga kriza
politike, ndėrmjet Fuqive tė
Mėdha nacionaliste ballkanike
dhe kriza e thellė ekonomike
e vitit 1929. Traktati i
Versajės nuk funksionoi, nė
drejtim pozitiv, para krizave
dhe parandalimit tė Luftės sė
dytė Botėrore.
Momenti i dytė, ku takohen
idealet amerikane me ēėshtjet
shqiptare pėrkon me konceptin
e rendit tė ri, qė
Presidenti Rusvelt aspironte,
pas mbarimit tė Luftės sė
Dytė Botėrore, e cila pėr
fat tė keq la pas pasoja tė
tmerrshme dhe e ndau Europėn
me perden e hekurt tė luftės
sė ftohtė.
Fuqizimi i BS, ndarja e
Gjermanisė, krijimi i
strukturave politike ekonomike
dhe ushtarake, nėn drejtimin
e Kremlinit, realizuan
strategjinė staliniste tė
forcimit tė faktorit sllav, nė
hapėsirat europiane e ato
botėrore.
Nė Ballkan, njė
koniunkturė e tillė
margjinalizoi hapėsirat pėr
zgjidhjen e ēėshtjes
shqiptare.
Gjatė luftės sė ftohtė, tė
dy anėt e shqiptarėve u pėrballen
me sfida tė mėdha.
Shteti shqiptar pėrjetoi
kriza permanente nė marrėdhėniet
me Jugosllavinė, BS dhe me
Kinėn, duke kaluar
gradualisht, nė njė
vetizolim tė plotė e tė
gjithanshėm.
Shqiptarėt nė ish-Jugosllavi
u pėrballėn me fragmentimin
nė tre shtete e, nė mėnyrė
tė veēantė, me dhunėn,
varfėrinė e spastrimet
etnike tė Serbisė.
U deshėn ndryshime tė mėdha
gjeopolitike si: shpėrbėrja
e BS, rėnia e Murit tė
Berlinit, triumfi i
demokracive, nė vendet e
Europės Lindore, qė faktori
hegjemon ruso-serb tė dobėsohej
gradualisht, duke u pėrballur
me rritjen e rezistencės
qytetare, politike dhe mė
pas, ushtarake tė shqiptarėve
nė Kosovė dhe nė vise tė
tjera shqiptare.
Pėr herė tė tretė, SHBA-tė
riaktivizohen pėr zgjidhjen e
krizės sė Ballkanit.
Ishte kriza nė
Bosnjė-Hercegovinė,
dėshtimi i OKB-sė, mungesa e
kapaciteteve menaxhuese tė
BE-sė, qė apeluan nevojėn e
angazhimit tė SHBA sė dhe
tė aleancės atlantike, pėr
tė ndėrhyrė nė zgjidhjen e
krizės ballkanike. Ndėrhyrja
amerikane nė Dejton ishte
fillimi i zgjidhjes sė krizės
nė Ballkan, ndėrsa angazhimi
i SHBA-sė dhe i NATO-s, nė
Kosovė, mė 1999, i dha fund
sistemit tė Versajės, nė kėtė
pjesė tė Europės.
Moment i katėrt lidhet me
rolin e faktorit amerikan dhe
mbėshtetjen direkte tė tij pėr
shtetformimin e ndėrtimin e
Kosovės sė re, mbi bazėn e
ideve dhe tė filozofisė sė
vlerave tė demokracisė
amerikane.
Nėpėrmjet njė koncepti
largpamės e afatgjatė,
lidershipi amerikan, ashtu si
pavarėsinė e Kosovės,
projektoi dhe shtetformimin e
ndėrtimin e demokracisė
reale nė Kosovėn e re.
Janė unikale dhe me vlera
universale, veprimet dhe hapat
e diplomacisė amerikane, qė
nga formulimi i tezės Kosova
situatė sui generis te
koncepti i bashkėjetesės
multietnike, qė nga ai i
bashkėsisė multietnike
moderne, e modeli i
bashkėjetesės sė tė
ardhmes deri te shteti
demokratik i Kosovės
Nė Kosovė u
rimaterializuan idetė e
Willsonit, morėn jetė
aspiratat e Rusveltit, u
realizuan strategjitė e
Cėrēillit,
dhanė frymėzimin e veprės sė
tyre monumentale europianistėt
e mėdhenj: Mone, Shuman,
Brand, De Gol, Kolh, Regan,
Bush, Klinton, Bush Junior,
Obama dhe e gjithė aradha e
politikanėve tė mėdhenj, qė
pėrfunduan luftėn e ftohtė
dhe i hapėn rrugė rendit tė
ri botėror aktual, nė formim
e sipėr.
Mbi kėto ide tė mėdha, nė
idealet dhe vlerat e mėdha
demokratike e njerėzore qė
prodhojnė ato, nė
diplomacinė efektive
amerikane ėshtė projektuar,
jetėsuar dhe vazhdon tė formėsohet
e tė forcohet shteti i ri, i
dalė nga akti i shpalljes sė
pavarėsisė sė Kosovės.
Nė pėrvjetorin e dytė tė
shpalljes sė pavarėsisė,
populli i Kosovės, klasa
politike e saj shprehin mirėnjohjen
e thellė pėr popullin dhe
lidershipin amerikan, duke
premtuar se do tė shumėfishojnė
pėrpjekjet e tyre pėr ta bėrė
Kosovėn shtet tė begatė e
demokratik, tė tė gjithė
banorėve tė saj.
|