Maison Royale d'Albanie

 

Histoire de l'Albanie et de sa Maison Royale 1443-2007

par Dr Patrice Najbor

http://albania.dyndns.org/najbor.htm

couverture_1.jpg (266351 octets)  couverture_2.jpg (251305 octets) couverture_3.jpg (251384 octets)

couverture_4.jpg (254447 octets) couverture_5.jpg (226637 octets)

Pour agrandir cliquer sur les images

 

Le Dr Patrice Najbor remettant son livre ą S.E. l'ambassadeur d'Albanie auprčs de l'UNESCO, Tatiana Gjonaj. L'ambassadeur d'Albanie en France, Yllijet Aliēka, consultant avec attention l'ouvrage du Dr Patrice Najbor - Unesco, 11/09/2008.

Ambassade d'Albanie ą Paris - 16/09/2008.

Le roi Leka Ier félicitant le Dr Patrice Najbor pour la qualité de son ouvrage - 15/05/2009.

Les professeurs Ardian Marashi (directeur de l'Institut des Etudes Albanologiques - drejtori i Qendrės sė Studimeve Albanologjike -QSA) et Beqir Meta (Membre de l'Académie des Sciences d'Albanie, ancien directeur du Musée National d'Albanie) - 07/02/2010.

Le Dr Patrice Najbor et le député Renaud Muselier (Président du Conseil Culturel de l'Union pour la Méditerranée) dans son bureau de l'Assemblée nationale, ą Paris, le 22/09/2010. Renaud Muselier est l'auteur de "L'amiral Muselier, le créateur de la croix de Lorraine" aux éditions Perrin (2000). 

 

Le 30 novembre 2010, le Premier ministre Sali Berisha a chaleureusement reēu, dans ses bureaux, le Dr Patrice Najbor. Le Premier ministre a félicité l'auteur pour sa contribution ą faire connaītre l'histoire albanaise.

 

Son Excellence l'ambassadeur de la République de Macédoine ą Paris, M. Agon Buxhaku, a été trčs heureux de recevoir le Dr Patrice Najbor, le 14/12/2010, pour échanger quelques vues sur la situation dans les Balkans et la maničre de mieux faire connaītre les valeurs des peuples balkaniques en vue d'intégrer l'Union européenne. M. Agron Buxhaku a été le candidat de l'Union démocratique pour l'intégration (Bashkimi Demokratik pėr Integrim (BDI)) ą l'élection présidentielle de 2009.

  albania.institute@online.fr

 

 ---------------------------------------------------

 

Histoire de l'Albanie et de sa Maison Royale 1443-2007

par Dr Patrice Najbor*

 
 

Cette "Histoire de l'Albanie et de sa Maison Royale (1443-2007)" est composée de cinq tomes :

 

- Tome I : La lutte pour l'indépendance albanaise (1443-1925)

- Tome II : La période zoguiste et la création de l'Albanie moderne (1925-1939)

- Tome III : La famille royale en exil (1939-2002)

- Tome IV : Le retour définitif de la famille royale en Albanie (2002-2007)

- Tome V : Documents

 

 

Interview de l'auteur

 

Dans cet ouvrage, je me suis attaché ą rétablir la vérité historique en présentant objectivement, notamment grāce ą des sources extérieures, les faits et les personnes, qui ont été ignorés, jusqu'ici par l'historiographie albanaise. J'ai, ainsi, modestement essayé d'apporter une contribution ą la révision de l'histoire de l'Albanie.

 

Tome I

 

En premier lieu, concernant la lutte pour l'indépendance, j'ai étudié les actions des Grandes puissances pour préserver ou étendre leurs sphčres d'influence, mais aussi leur rōle dans le choix du prince de Wied (1914).

J'ai ensuite analysé la politique controversé de Essad pacha Toptani, considéré par beaucoup d'Albanais comme un traītre alors qu'en acceptant la reddition de la citadelle de Scutari (23/04/1913) il a non seulement sauvé son armée et son armement d'une défaite certaine (celle-ci était épuisée aprčs de longs mois de luttes) mais aussi internationalisé cette crise. Par cette action, on peut mźme dire qu'il a été clairvoyant et malin puisque, quelques jours plus tard, sous la pression des Puissances, le roi Nicolas de Monténégro, a du rendre la citadelle (Voir "Au service de la France, neuf années de souvenirs", Tome III de Raymond Poincaré).

Ensuite, dčs la déclaration de la premičre Guerre mondiale, Essad pacha s'est immédiatement rangé du cōté des Alliés aux cōtés desquels il a combattu, a sauvé le front d'Orient en acceptant que l'armée serbe en déroute traverse l'Albanie et mis l'Albanie dans le camp des vainqueurs.

 

Tome II

 

Dans le tome II, je présente la période des années vingt en apportant, notamment, un éclairage nouveau concernant Fan Noli et Ahmet Zogu.

Contrairement ą ce qui a longtemps été colporté, Fan Noli, était loin d'źtre un démocrate puisque son gouvernement bolchévisant marcha résolument vers la dictature en proclamant dans tout le pays l'état de sičge, en instaurant des tribunaux d'exception et en ne tenant pas sa promesse d'organiser des élections. Fan Noli aimait d'ailleurs dire que "la démocratie est une farce hypocrite, le parlement une morgue et les élections libres une vraie farce".

Logiquement puisque selon l'histoire officielle Fan Noli était le démocrate, Ahmet Zogu devait źtre le dictateur alors qu'il était la personnalité montante de cette période puisqu'il a été successivement ministre de l'Intérieur, Premier ministre puis Président de la République avant de devenir Roi des Albanais afin de pouvoir parler au nom de tous les Albanais dont le territoire avait été amputé des 2/3 lors de la Conférence des Ambassadeurs réunie ą Londres (29/07/1913).

L'étude de la période zoguiste montre que le roi Zog, par ses réalisations dans les domaines institutionnel, législatif, éducatif, sanitaire, militaire, diplomatique, économique et du point de vue du développement de la construction des routes et des infrastructures du pays, a posé les bases d'un Etat  moderne, démocratique et de type occidental et qu'ayant substitué le droit de la force ą la force du droit, il apparaīt źtre l'homme du progrčs (Voir les travaux de la Conférence scientifique internationale organisée par le ministčre de la Culture albanais, le Centre des Etudes Albanologique, l'Institut de l'Histoire et le Musée d'Histoire National, le 01/09/2008 sur le thčme "Le royaume d'Albanie 1928-1939" et, notamment, l'intervention de Patrice Najbor : "Les réalisations du roi Zog").

Véritable "Atatürk albanais", il a abolit le féodalisme, décrété un Etat laļc et contribué ą l'évolution du statut de la femme dans la société albanaise.

 

Tome III

 

Dans le tome III, je me suis attaché ą présenter le long périple de la famille royale en exil et le combat ininterrompu du roi Leka I pour libérer l'Albanie du communisme et le Kosovo du joug serbe. J'apporte, ą ce sujet, dans le tome V, de nombreux documents, souvent méconnus, des différentes actions politiques du roi Leka.

On peut dire, que au-delą des divergences des Albanais de la diaspora, le roi Leka a œuvré pour la réunification de la nation albanaise.

Ensuite, je me suis attaché ą montrer comment le prince héritier Leka II s'est préparé ą servir lui aussi son pays.

 

Tome IV

 

Dans le tome IV, je présente le retour de la famille royale en Albanie et le contexte politique des années 2000 en Albanie et aussi dans la région. Ce contexte recouvre le long chemin vers l'indépendance du Monténégro (03/06/2006) puis du Kosovo (17/02/2008), le retour au pouvoir de Sali Berisha (03/09/2005) et la difficile et longue transition démocratique, l'inculpation du Premier ministre du Kosovo, M. Ramush Haradinaj (07/03/2005), l'adoption par le parlement d'un statut de la famille royale (08/05/2003), la restitution du palais des princesses (05/11/2005), la signature de l'Accord de Stabilisation et d'Association (12/06/2006) et aussi les décčs du président Ibrahim Rugova (22/01/2006) et des reines Géraldine (22/10/2002)  et Suzan (17/07/2004).

 

Tome V

 

Le tome V est constitué de documents d'archives, de traités internationaux et d'accords secrets, de lettres et d'arbres généalogiques. J'ai voulu, en publiant ces textes originaux dans leur intégralité, présenter plus que de simples citations de ces derniers, afin que le lecteur puisse se faire lui-mźme son opinion sur les faits présentés.

Le livre se termine par une riche bibliographie d'ouvrages du XVčme sičcle ą nos jours.

 

 

 

* Dr Patrice Najbor

Diplōmé de l'Institut d'Etudes des Relations Internationales (ILERI) de Paris, titulaire d'un diplōme d'études supérieures spécialisées (DESS) de diplomatie et administration des organisations internationales (Paris XI), docteur es sciences politiques, a réalisé une thčse sur "La bicéphalité de l'Albanie dans les relations internationales contemporaines" (Paris XI – 1992) et plusieurs écrits dans le cadre d’un diplōme d'études approfondies (DEA) de défense et sécurité européenne (Lille II – 1990) dont "Le systčme et la politique de sécurité de l’Albanie" et "La question albanaise au Kosovo". Il est l'auteur de "La dynastie des Zogu" (2002) et de "L'histoire de l'Albanie et de sa Maison Royale 1443-2007" en cinq volumes (2008). Il a, par ailleurs, organisé et accompagné de nombreux convois humanitaires en Albanie, notamment, lors de la transition démocratique.

 

Dr Patrice Najbor

Holder of the national decoration "Commander of the Order of Scanderbeg" attributed by HM King Leka I of the Albanians, on 1st September 2008, and of the Silver Medal of Francophone Merit, given on 4th August 2009, under its work of history.

 

Graduate of the Institute for Studies of International Relations (ILERI) in Paris, holder of a master's degree (DESS) of diplomacy and administration of international organizations (Paris XI), doctor of political science, has achieved a thesis on "The Bicephality of Albania in contemporary international relations" (Paris XI - 1992) and several essays in the framework of a diploma of advanced studies (DEA) of Defense and European security (Lille II - 1990) with regards to the "System and the policy of security of Albania" and "the Albanian question in Kosovo".

He is the author of two books : "The dynasty of Zogu" (2002) and "History of Albania and its Royal House 1443-2007" in five volumes (2008). See http://albania.dyndns.org/najbor.htm
He was one of the speakers of the International Conference on the monarchy in Albania organized in Tirana, on 1st September 2008, by the Ministry of Torism, Culture, Youth and Sports ("The realizations of King Zog - 1928/39" by Dr. Patrice Najbor - http://albania.dyndns.org/Presse/2008/01092008confroyaume.htm).

He has, moreover, organized and accompanied many humanitarian convoys in Albania, in particular, during the transition to democracy.

He occupies, in addition, the functions of Adviser near the representation of the Royal Family of Albania in Paris, and exercises, in the field of the management of heritage and real estate management. He has been associated founder of an council agency in communication on Internet and founding partner of a call-center specialised in the management of relationship with customers.

 

 

 

 

HISTORIA  E SHQIPERISE 

DHE E FAMILJES SE SAJ MBRETERORE 1443 – 2007


nga  Patrice  Najbor*

 
  

Intėrvista e autorit

  Nė  kėte vepėr, jam perpjekur me vendos tė vėrtetėn historikė duke
paraqit me objektivitet ,vecanerisht nė saj tė burimėve tė jashtme faktet dhe personat  tė cilėt nuk jane njohur deri tani nga historiografia shqiptare.
       Kėshtu unė nė mėnyrė modeste jam munduar tė sjellė njė kontribut ne rishikimin e historisė sė Shqipėrisė.

 
 
               VELLIMI  I
        Nė kėtė vellim une jam pėrqendruar kryesisht nė luften pėr pavarėsi  qe  ze vendin kryesor  dhe pėr kėte une kam studjuar  veprimet e Fuqive tė Medha per tė ruejt  ose zgjeru sferat e tyne tė influencės, si dhe rolin  e tyre nė zgjedhjen  e princit te Wied (1914).

        Njėkohėsisht  une kam analizu  politikėn e diskutushmė tė Esat Pashė Toptanit,  i cili eshtė konsideru nga shume shqiptar njė tradhėtar kur pranoi dorezimin e qytetit tė Shkodres (23.04.1913) nė nji kohė kur nga ky veprim ai jo vetem shpetoi ushtrine e tij dhe armatimin nga njė humbje e sigurtė (ushtria ishte e raskapitur pas disa muajve lufte) por edhe ndėrkombetarizoi kėte krizė midis Shqipėrise dhe Malit te Zi.

        Nga ky veprim i tij , ne madje mundemi me thėnė se ai ka qenė largpames dhe i shkathėt  meqėnėse disa ditė me vonė nėn presionin e Fuqive te Medha, mbreti Nikolla i Malit te Zi, u detyru me e kthy qytetin (shif "Ne sherbim te Frances nente vjet kujtime", vellimi  III i  Rajmond Puankare).

        Me vonė me shpalljen e Luftes se parė botėrore, Esat Pasha eshtė rrjeshtu menjihere nė anen e  Aleateve  ne krah tė te cileve ai luftoi  dhe nga ana tjeter duke pranuar qe ushtria  serbe e dermuar nga lufta tė terhiqej duke kaluar nėpėr Shqiperi ai shpetoi Frontin e lindjes si dhe vendosi Shqiperinė ne kampin e fitimtareve.
 
 
             VELLIMI  II
 
        Nė vellimin e dytė une paraqes periudhen e vitėve njėzetė duke sjellė, sidomos, njė veshtrim tė ri persa i perket figurave  tė Fan Nolit dhe Ahmet Zogut.
        Ne kundėrshtim  me ate qė pėr shume kohė eshtė folur, Fan Noli, ishte larg te qenurit  demokrat  mėqenėse qeveria e tij bolshevike eci drejt diktatures duke shpallur nė tė gjithe vendin gjendjen e shtetrrėthimit, duke vendosur gjykatat e jashtėzakonshme  dhe  duke mos mbajtur premtimin e tij per tė organizu zgjedhjet.
        Fan Noli  nga ana tjetėr thoshte se "demokracia eshtė njė komedi hipokrite, parlamenti njė morg, dhe zgjedhjet e lira njė komedi e vertete". Logjikisht meqėnėse Fan Noli ishte, si mbas "historise zyrtare", demokrat, Ahmet Zogu duhej te ishte diktator ne nji kohe kur ai ishte njė personalitet nė ngjitje i kėsaj periudhe  meqėnėse ka qenė mė radhė minister i mbrendshem, kryeminister, dhe pastaj President i Republikės para se tė behej mbret  e qė do tė mund tė fliste nė emer tė tė gjithė shqiptarėve, teritori i tė cileve kishte qenė cunguar me 2/3 nga Konferenca e Ambasadorėve mbledhur ne Londer  (29.07.1913).

        Studimi i periudhės zogiste tregon se mbreti Zog me realizimet e tij ne fushat institucionale, legjislative, edukative, shėndetėsore, ushtarake, diplomatike, ekonomike dhe nė drejtim  te zhvillimit te ndėrtimit tė rrugėve  dhe tė infrastruktures se vendit ka vendosur bazat e njė shteti modern, demokratik tė tipit perendimor dhe duke zėvendėsuar te drejtėn e forces me forcen e te dejtės, ai paraqitet si njeriu  mė progresist  i kohes (Shif  punimet e konferencės shkencor ndėrkombėtare  organizuar nga Ministria e Kulturės e Shqipėrisė, Qėndra e Studimeve Albanologjike, Instituti i Historisė dhe Muzeu Historik Kombetär me 01.09.2008 me teme : "Monarkia shqiptare 1928-1939" dhe sidomos  ndėrhyrjenė e Patrice  Najbor : "Realizimet e Mbretit  Zog"). "Ataturku shqiptar" i vėtetė shfuqizoi feudalizmin, dekretoi shtetin laik dhe kontribuoi ne zhvillimin e ligjit  per vendin e gruas nė shoqėrine shqiptare.

 
 
                VELLIMI III 
 
        Nė vellimin e tretė  jam pėrpjekur me tregu  udhėtimin e gjate e tė veshtirė te familjes mbretėrore nė mėrgim dhe luften e vazhdueshme te mbretit Leka I per ēlirimin e Shipėrise nga komunizmi dhe te Kosoves nga zgjedha Serbe.

        Une sjell pėr kėte problem nė vellimin e V, dokumenta te shumtė , shpesh tė panjohur, tė veprimėve tė ndryshme politikė te mbretit Leka. Mund tė themi se pertej mosmarrėveshjeve tė shqiptarėve tė diasporės, mbreti Leka ka punuar per ribashkimin e kombit shqiptar.

Pastaj jam pėrpjekur  me tregu gjithashtu se si Princi trashėgimtar Leka II eshtė pėrgatitur me i shėrbye vendit tė tij.

 
                VELLIMI  IV
  
         Nė vellimin e katėrt unė tregoj kthimin e familjes mbretėrore  nė  Shqipėri dhe rrethanat politike tė  viteve 2000  ne Shqipėri dhe ne rajon. Keto rrethana  sollen pas nje rruge te gjate pavaresinė e Malit  tė Zi (03.06.2006) pastaj tė Kosovės (17.02.2008), kthimin ne pushtet tė Sali Berishes (03.09.2005) dhe tranzicionin e gjatė e vėshtirė tė demokratik, marrjen tė pandehur te Z. Ramush Haradinaj (07.03.2005), miratimin nga parlamenti tė ligjit pėr familjen mbretėrore (08.05.2003), kthimin e pallatit tė princeshave(05.11.2005), nėnshkrimin e Marreveshjes se Stabilizim  Bashkimit (12.06.2006), si dhe vdekjen e presidentit Ibrahim Rugova (22.01.2006) dhe tė mbretėreshave Geraldine (22.10.2002)  dhe Suzan (17.07.2004).

 
                VELLIMI  V
Vellimi i pestė permban dokumenta tė arshivave, tė traktatėve ndėrkombetarė dhe tė marrėveshjeve sekrete, tė letrave dhe pemėve gjenealogjike. Duke botuar keto tekste origjinale nė tersine e tyre, une kam dashur me  tregu  me shumė se permendjen e  thjeshtė  tė tyre, me qellim qė lexuesi tė ketė mundėsi vetė tė shprehi mendimin e tij mbi faktet e treguara.

         Libri perfundon me njė bibliografi te pasur te veprave tė shekullit tė XV nė ditet tona.

 

* Dr   Patrice   Najbor
        
Dipllomuar nė Institutin e  Studimėve te Mardhėnieve  Ndėrkombėtare (ILERI) tė Parisit, titullarė i njė dipllome tė studimėve tė larta tė specializuara (DESS) tė  diplomacisė dhe administrimit  tė organizatave ndėrkombėtare (Paris XI), doktor i shkencave politikė, ka realizuar njė tezė mbi "Dykrenarja e Shqipėrise nė maredhėniet ndėrkombėtare bashkohore" (Paris XI - 1992) dhe shume shkrime nė kuader te njė dipllomė tė studimėve tė thelluara (DEA) tė mbrojtjes  dhe sigurimit europian (Lille II -1990) midis tė cileve "Sistemi dhe politika e sigurimit  tė Shqiperisė" dhe "Ceshtja shqiptare e Kosovės").

Ai eshtė autor i "Dinastisė sė Zogut"  2002  dhe i "Historisė se Shqiperisė dhe i familjes sė saj mbretėrore  1443-2007)" nė pesė vellime 2008. 

Ai nga ana tjeter ka organizue shoqėru disa ndihma humanitare ne Shqipėri, sidomos gjatė tranzicionit demokratik.

 

---------------------------------------------------

 

Gazeta Shqiptare 05/10/2008

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=44942;

 

Cliquez sur l'image pour ouvrir Milosao

Patrice Najbor : Kam rishkruar historinė e Shqipėrisė

 
• Admirina Peēi

“Historia e Shqipėrisė dhe e familjes sė saj Mbretėrore 1443-2007”, e Patric Najbor ėshtė njė vepėr, nė tė cilėn ai pėrpiqet tė vendosė tė vėrtetėn historike duke paraqitur me objektivitet, veēanėrisht nė saj tė burimeve tė jashtme faktet dhe personat, tė cilėt nuk janė njohur deri tani nga historiografia shqiptare.


Patric Najbor, doktor i shkencave politike dhe studiues francez i historisė mendon se Esat Pashė Toptani kishte njė strategji tė tijėn kur e dorėzoi Shkodrėn dhe u tėrhoq bashkė me ushtrinė e tij nga qyteti, duke ua lėnė atė nė dorė malazezve. Sipas tij ai u tregua jo tradhėtar, por largpamės dhe i shkathėt, meqėnėse disa ditė me vonė nėn presionin e Fuqive te Medha, mbreti Nikolla i Malit te Zi, u detyrua ta kthente qytetin.
Nė tė vėrtetė kjo ėshtė vetėm njė linjė nė librin e tij studimor “Historia e Shqipėrisė dhe e familjes sė saj Mbretėrore 1443-2007”, vepėr nė tė cilėn ai pėrpiqet tė vendosė tė vėrtetėn historike duke paraqitur me objektivitet, veēanėrisht nė saj tė burimeve tė jashtme faktet dhe personat, tė cilėt nuk janė njohur deri tani nga historiografia shqiptare. Ai thotė se “nė mėnyrė modeste jam munduar tė sjell njė kontribut nė rishikimin e historisė sė Shqipėrisė”, aq i debatuar kėto kohė. Libri i cili ėshtė botuar nė Francė para pak ditėsh, ėshtė i ndarė nė pesė vėllime. Nė vėllimin e parė autori ėshtė pėrqendruar kryesisht nė luftėn pėr pavarėsi qė zė vendin kryesor dhe pėr kėtė ai ka studiuar veprimet e Fuqive tė Mėdha pėr tė ruajtur ose zgjeruar sferat e tyre tė influencės, si dhe rolin e tyre nė zgjedhjen e princit Vilhelm Wied (1914). Po nė kėtė vėllim ai trajton edhe personazhin e Esat Pashė Toptanit, ku ndėr tė tjera shkruan: “Me shpalljen e Luftės se Parė Botėrore, Esat Pasha u rreshtua menjėherė nė anėn e Aleatėve nė krah tė te cileve ai luftoi dhe nga ana tjetėr duke pranuar qė ushtria serbe e dėrmuar nga lufta tė terhiqej duke kaluar nėpėr Shqipėri ai shpėtoi Frontin e lindjes si dhe vendosi Shqipėrinė nė kampin e fitimtarėve”.


Fan Noli dhe
Ahmet Zogu


Nė vėllimin e dytė tė librit, autori paraqet periudhėn e viteve njėzetė duke sjellė, sidomos, njė veshtrim tė ri persa i perket figurave tė Fan Nolit dhe Ahmet Zogut.
“Nė kundėrshtim me atė qė pėr shumė kohė ėshtė folur, Fan Noli, ishte larg tė qenurit demokrat mėqenėse qeveria e tij bolshevike eci drejt diktaturės duke shpallur nė tė gjithe vendin gjendjen e shtetrrethimit, duke vendosur gjykatat e jashtėzakonshme dhe duke mos mbajtur premtimin e tij pėr tė organizuar zgjedhjet.
Fan Noli nga ana tjetėr thoshte se “demokracia eshtė njė komedi hipokrite, parlamenti njė morg, dhe zgjedhjet e lira njė komedi e vertete”. Logjikisht meqėnėse Fan Noli ishte, si mbas “historise zyrtare”, demokrat, Ahmet Zogu duhej te ishte diktator nė njė kohe kur ai ishte njė pėrsonalitet nė ngjitje i kėsaj periudhe meqėnėse ka qenė me radhė minister i mbrendshėm, kryeministėr, dhe pastaj President i Republikės, para se tė behej mbret e qė do tė mund tė fliste nė emer tė tė gjithė shqiptarėve, territori i tė cilėve kishte qenė cunguar me 2/3 nga Konferenca e Ambasadorėve mbledhur ne Londer mė 29.07.1913...”
Sipas Patric Najbor, “studimi i periudhės zogiste tregon se mbreti Zog me realizimet e tij nė fushat institucionale, legjislative, edukative, shėndetėsore, ushtarake, diplomatike, ekonomike dhe nė drejtim tė zhvillimit tė ndėrtimit tė rrugėve dhe tė infrastrukturės sė vendit ka vendosur bazat e njė shteti modern, demokratik tė tipit perendimor dhe duke zėvendėsuar tė drejtėn e forcės me forcėn e tė drejtės, ai paraqitet si njeriu mė progresist i kohės. “Ataturku shqiptar” i vėtetė shfuqizoi feudalizmin, dekretoi shtetin laik dhe kontribuoi nė zhvillimin e ligjit per vendin e gruas nė shoqėrine shqiptare”.


Pėrpjekjet e mbretit Leka I


Nė vėllimin e tretė Najbor pėrpiqet tė tregojė udhėtimin e gjate e tė vėshtirė tė familjes mbretėrore nė mėrgim dhe luftėn e vazhdueshme tė mbretit Leka I pėr ēlirimin e Shipėrisė nga komunizmi dhe tė Kosoves nga zgjedha Serbe.
Najbor na sjell pėr kėte problem nė vellimin e pestė edhe shumė dokumenta, shpesh tė panjohur, tė veprimėve tė ndryshme politike tė mbretit Leka. “Mund tė themi se pertej mosmarrėveshjeve tė shqiptarėve tė diasporės, mbreti Leka ka punuar per ribashkimin e kombit shqiptar”, shkruan Najbor. Mė tej nė kėtė vėllim autori tregon se si Princi trashėgimtar Leka II eshtė pėrgatitur pėr t’i shėrbyer vendit tė tij.


Kthimi i familjes mbretėrore


Nė vellimin e katėrt Najbor tregon kthimin e familjes mbretėrore nė Shqipėri dhe rrethanat politike tė viteve 2000 si nė Shqipėri ashtu edhe nė rajon. Kėto rrethana sollėn pas njė rruge tė gjatė pavaresinė e Malit tė Zi 03.06.2006 pastaj tė Kosovės 17.02.2008, kthimin ne pushtet tė Sali Berishes 03.09.2005 dhe tranzicionin e gjatė e tė vėshtirė demokratik, marrjen tė pandehur tė Ramush Haradinaj 07.03.2005, miratimin nga parlamenti tė ligjit pėr familjen mbretėrore 08.05.2003, kthimin e pallatit tė princeshave 05.11.2005, nėnshkrimin e Marrėveshjes sė Stabilizim Bashkimit 12.06.2006, si dhe vdekjen e presidentit Ibrahim Rugova 22.01.2006 dhe tė mbretėreshave Geraldinė 22.10.2002 dhe Suzan 17.07.2004.

Dokumneta nga arkivat


Vellimi i pestė i ėktij libri pėrmban dokumenta tė arkivave, tė traktateve ndėrkombėtare dhe tė marrėveshjeve sekrete, tė letrave dhe pemėve gjenealogjike. Duke botuar kėto tekste origjinale nė tėrėsinė e tyre, najbor tregon mė shumė se permendjen e thjeshtė tė tyre, me qellim qė lexuesi tė ketė mundėsi vetė tė shprehė mendimin e tij mbi faktet e treguara. Libri pėrfundon me njė bibliografi tė pasur tė veprave tė shekullit tė XV e deri nė ditėt tona.

 

---------------------------------------------------

 

 http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=12057  23/10/2008  

 

Shqipėri blu, sipas Najbor

VIOLETA MURATI

Prej ‘43-s e deri nė 2007-n, familja mbretėrore shqiptare vjen me njė tezė kritike; pėr t’u rishikuar prej historiografisė shqiptare. Kjo “kėrkesė” e nėnvetėdijshme, rikthehet pėr pretendimin mbi tė vėrtetėn historike, ku historiani Dr. Patrice Najbor prezanton veprėn e tij me pesė vėllime “Historia e Shqipėrisė dhe i familjes sė saj mbretėrore 1443-2007”. Najbor tregon se nė kuadrin e rishikimit tė historisė sė Shqipėrisė vjen dhe ky kontribut botues, duke paraqitur me objektivitet, pėrmes burimeve tė jashtme, faktet dhe personat, tė cilėt nuk janė njohur deri tani nga historiografia shqiptare. 

Nė vėllimin e parė, Najbor ėshtė pėrqendruar kryesisht nė luftėn pėr pavarėsi, duke studiuar edhe veprimet e Fuqive tė Mėdha pėr tė ruajtur ose zgjeruar sferat e tyre tė influencės, si dhe rolin e tyre nė zgjedhjen e princ Wied, nė 1914. 

Njėkohėsisht historiani merret edhe me analizėn politike e tė diskutueshme tė Esat Pashė Toptanit, i cili ėshtė konsideruar nga shumė shqiptarė si tradhtar, kur pranoi dorėzimin e qytetit tė Shkodrės nė 1913, nė njė kohė kur nga ky veprim, Najbor shkruan se ai jo vetėm shpėtoi ushtrinė e tij dhe armatimin nga njė humbje e sigurt (ku ushtria ishte e rraskapitur pas disa muajve luftė), por edhe ndėrkombėtarizoi kėtė krizė midis Shqipėrisė dhe Malit tė Zi. “Nga ky veprim i tij, ne, madje mund tė themi se ai ka qenė largpamės dhe i shkathėt, meqenėse disa ditė me vonė nėn presionin e Fuqive tė Mėdha, mbreti Nikolla i Malit tė Zi u detyrua tė kthehej nė qytet. 


Mė vonė me shpalljen e Luftės sė Parė botėrore, Esat Pasha ėshtė rreshtuar menjėherė nė anėn e aleatėve, nė krah tė tė cilėve ai luftoi dhe nga ana tjetėr, duke pranuar qė ushtria serbe e dėrmuar nga lufta tė tėrhiqej. Duke kaluar nėpėr Shqipėri, ai shpėtoi Frontin e Lindjes, si dhe vendosi Shqipėrinė nė kampin e fitimtarėve”, - shkruan historiani. 


Ndėrsa nė vėllimin e dytė ai ndalet nė periudhėn e viteve ’20-tė, duke sjellė sidomos njė vėshtrim tė ri pėr sa u pėrket figurave tė Fan Nolit dhe Ahmet Zogut. 

“Studimi i periudhės zogiste tregon se mbreti Zog me realizimet e tij nė fushat institucionale, legjislative, edukative, shėndetėsore, ushtarake, diplomatike, ekonomike dhe nė drejtim tė zhvillimit tė ndėrtimit tė rrugėve dhe tė infrastrukturės sė vendit ka vendosur bazat e njė shteti modern, demokratik tė tipit perėndimor dhe duke zėvendėsuar tė drejtėn e forcės me forcėn e sė drejtės, ai paraqitet si njeriu mė progresist i kohės (Shih punimet e konferencės shkencore ndėrkombėtare, organizuar nga Ministria e Kulturės e Shqipėrisė, Qendra e Studimeve Albanologjike, Instituti i Historisė dhe Muzeu Historik Kombėtar me 01.09.2008 me temė: "Monarkia shqiptare 1928-1939" dhe sidomos ndėrhyrjen e Patrice Najbor: "Realizimet e Mbretit Zog). 


“Nė vėllimin e tretė jam pėrpjekur tė tregoj udhėtimin e gjatė e tė vėshtirė tė familjes mbretėrore nė mėrgim dhe luftėn e vazhdueshme tė mbretit Leka I pėr ēlirimin e Shqipėrisė nga komunizmi dhe tė Kosovės nga zgjedha Serbe”. 


Por nė anėn tjetėr, Najbor na sqaron se nė vėllimin e katėrt, libri pajiset me dokumente tė shumta, shpesh tė panjohura, tė veprimeve tė ndryshme politike tė mbretit Leka, ku konstaton se pėrtej mosmarrėveshjeve tė shqiptarėve tė diasporės, mbreti Leka ka punuar pėr ribashkimin e kombit shqiptar. 


Ky dokumentacion pasohet dhe nė vėllimin e pestė, duke pėrmbajtur dokumente arshivore, tė traktateve ndėrkombėtare dhe tė marrėveshjeve sekrete, tė letrave dhe pemėve gjenealogjike. “Duke botuar kėto tekste origjinale nė tėrėsinė e tyre, kam dashur tė tregoj mė shumė se pėrmendjen e thjeshtė tė tyre, me qėllim qė lexuesi tė ketė mundėsi qė tė shprehė vetė mendimin e tij mbi faktet e treguara. 


Dr. Patrice Najbor ėshtė diplomuar nė Institutin e Studimeve tė Marrėdhėnieve Ndėrkombėtare (ILERI) tė Parisit, titullar i njė diplome tė studimeve tė larta tė specializuara (DESS) tė diplomacisė dhe administrimit tė organizatave ndėrkombėtare (Paris XI), doktor i shkencave politike, ka realizuar njė teze mbi "Dykrenarja e Shqipėrisė nė marrėdhėniet ndėrkombėtare bashkėkohore" (Paris XI - 1992) dhe shumė shkrime nė kuadėr tė njė diplome tė studimeve tė thelluara (DEA) tė mbrojtjes dhe sigurimit evropian (Lille II -1990) midis tė cilėve "Sistemi dhe politika e sigurimit tė Shqipėrisė" dhe "Ēėshtja shqiptare e Kosovės". Ai ėshtė autor edhe i "Dinastisė se Zogut" 2002.

 

---------------------------------------------------

 

http://www.gazetaexpress.com/online/home.php?tempulli=11&category=72&id=2238

Arte

 

Historia nė pesė vėllime

Nė pesė vėllimet e librit tė tij, “Historia e Shqipėrisė dhe e Familjes sė saj Mbretėrore 1443-2007”, studiuesi francez Patrice Najbor ka shtruar shumė ēėshtje tė cilat mė parė ose nuk janė hulumtuar ose janė keqinterpretuar. Kjo do tė thotė se historia shqiptare ka filluar tė rishikohet.

 
Nga Alfred Beka mė 19.12.2008 14:05 CET

Pesė vėllimet e librit “Historia e Shqipėrisė dhe e Familjes sė saj Mbretėrore 1443-2007” (Histoire de l’Albanie et de sa Maison Royale 1443-2007) , botuar nė gjuhėn frėnge nga Dr Patrice Najbor, janė tashmė tė pėrfunduar.

Nė kėto vėllime ai pėrpiqet tė vendosė tė vėrtetėn historike duke paraqitur me objektivitet, veēanėrisht nė saje tė burimeve tė jashtme, faktet dhe personat, tė cilėt nuk janė njohur deri tani nga historiografia shqiptare.

Libri i cili ėshtė botuar nė Francė para pak ditėsh, ėshtė i ndarė nė pesė vėllime.

Nė vėllimin e parė autori ėshtė pėrqendruar kryesisht nė luftėn pėr pavarėsi qė zė vendin kryesor dhe pėr kėtė ai ka studiuar veprimet e Fuqive tė Mėdha pėr tė ruajtur ose zgjeruar sferat e tyre tė influencės, si dhe rolin e tyre nė zgjedhjen e princit Vilhelm Wied (1914). Po nė kėtė vėllim ai trajton edhe personazhin e Esat Pashė Toptanit, ku ndėr tė tjera shkruan: “Me shpalljen e Luftės se Parė Botėrore, Esat Pasha u rreshtua menjėherė nė anėn e Aleatėve nė krah te tė cilėve ai luftoi dhe nga ana tjetėr duke pranuar qė ushtria serbe e dėrmuar nga lufta tė tėrhiqej duke kaluar nėpėr Shqipėri ai shpėtoi Frontin e lindjes si dhe vendosi Shqipėrinė nė kampin e fitimtarėve”.

Ai thotė se nė mėnyrė modeste ėshtė munduar tė sjell njė kontribut nė rishikimin e historisė sė Shqipėrisė.

Nė vėllimin e dytė tė librit, autori paraqet periudhėn e viteve njėzetė duke sjellė, sidomos, njė vėshtrim tė ri sa u pėrket figurave tė Fan Nolit dhe Ahmet Zogut.

“Nė kundėrshtim me atė qė pėr shumė kohė ėshtė folur, Fan Noli, ishte larg tė qenurit demokrat meqenėse qeveria e tij bolshevike eci drejt diktaturės duke shpallur nė tė gjithė vendin gjendjen e shtetrrethimit, duke vendosur gjykatat e jashtėzakonshme dhe duke mos mbajtur premtimin e tij pėr tė organizuar zgjedhjet”, shprehet, nė njė rast, ai.

Sipas Patric Najbor, studimi i periudhės zogiste tregon se mbreti Zog me realizimet e tij nė fushat institucionale, legjislative, edukative, shėndetėsore, ushtarake, diplomatike, ekonomike dhe nė drejtim tė zhvillimit tė ndėrtimit tė rrugėve dhe tė infrastrukturės sė vendit ka vendosur bazat e njė shteti modern, demokratik tė tipit perėndimor dhe duke zėvendėsuar tė drejtėn e forcės me forcėn e tė drejtės, ai paraqitet si njeriu mė progresist i kohės. “‘Ataturku shqiptar’ i vėrtetė shfuqizoi feudalizmin, dekretoi shtetin laik dhe kontribuoi nė zhvillimin e ligjit pėr vendin e gruas nė shoqėrinė shqiptare”, ka shkruar Najbor, i cili ėshtė doktor i shkencave politike dhe studiues francez i historisė.

Nė vėllimin e tretė Najbor pėrpiqet tė tregojė udhėtimin e gjate e tė vėshtirė tė familjes mbretėrore nė mėrgim dhe luftėn e vazhdueshme tė mbretit Leka I pėr ēlirimin e Shqipėrisė nga komunizmi dhe tė Kosovės nga zgjedha Serbe.

Najbor na sjell pėr kėtė problem nė vėllimin e pestė edhe shumė dokumente, shpesh tė panjohura, tė veprimeve tė ndryshme politike tė mbretit Leka.

Nė vėllimin e katėrt Najbor tregon kthimin e familjes mbretėrore nė Shqipėri dhe rrethanat politike tė viteve 2000 si nė Shqipėri ashtu edhe nė rajon.

Ndėrsa, Vėllimi i pestė i kėtij libri pėrmban dokumente tė arkivave, tė traktateve ndėrkombėtare dhe tė marrėveshjeve sekrete, tė letrave dhe pemėve gjenealogjike. Duke botuar kėto tekste origjinale nė tėrėsinė e tyre, Najbor tregon mė shumė se pėrmendjen e thjeshtė tė tyre, me qellim qė lexuesi tė ketė mundėsi vetė tė shprehė mendimin e tij mbi faktet e treguara. Libri pėrfundon me njė bibliografi tė pasur tė veprave tė shekullit tė XV-tė e deri nė ditėt tona.

 

Dr. Patrice Najbor ėshtė diplomuar nė Institutin e Studimeve tė Marrėdhėnieve Ndėrkombėtare (ILERI) tė Parisit, titullar i njė diplome tė studimeve tė larta tė specializuara (DESS) tė diplomacisė dhe administrimit tė organizatave ndėrkombėtare (Paris XI), doktor i shkencave politike, ka realizuar njė teze mbi "Dykrenarja e Shqipėrisė nė marrėdhėniet ndėrkombėtare bashkėkohore" (Paris XI - 1992) dhe shumė shkrime nė kuadėr tė njė diplome tė studimeve tė thelluara (DEA) tė mbrojtjes dhe sigurimit europian (Lille II -1990) midis tė cilėve "Sistemi dhe politika e sigurimit tė Shqipėrisė" dhe "Ēėshtja shqiptare e Kosovės". Ai ėshtė autor edhe i "Dinastisė se Zogut" 2002.

---------------------------------------------------

 

 
http://www.tiranaobserver.com.al:80/al/index.php?option=com_content&task=view&id=8205&Itemid=32
e shtunė , 10 janar 2009

 
Koment / Historia e Shqipėrisė nė foto
Shkruar nga Valter Gjoni   

Image

Historia e Shqipėrisė, nė tė gjithė hakun kohor tė ekzistencės sė kombit tonė dhe tė gjithė gjeografisė sė shtrirjes sė kėtij kombi ėshtė bėrė objekt studimi pėr mjaftė personalitete tė fushės sė historisė sė vendit dhe tė huaj. Tashmė mund tė themi se botimet historike edhe nga studiues tė huaj janė tė shumta. Kėto botime po pasurojnė fondin historiografik shqiptar me analiza, fakte tė reja nga kancelaritė botėrore, me dokumente me foto, por mbi tė gjitha, larmi po sjellin kėndvėshtrimet e studiuesve qė po trajtojnė historinė e vjetėr dhe tė re tė Shqipėrisė.

Kohėt e fundit po qarkullon nė Francė dhe mė pak nė vendin tonė, deri tani vetėm nė gjuhėn frėngjisht, njė botim voluminoz (5 volume), “Historia e Shqipėrisė dhe e familjes sė saj mbretėrore 1443 – 2007” nga studiuesi francez Patrice Najbor.


Kush ėshtė Patrice Najbor, doktor i shkencave politike Diplomuar nė Institutin e  Studimeve te Marrėdhėnieve  Ndėrkombėtare (ILERI) tė Parisit. Titullar i njė diplome tė studimeve tė larta tė specializuara (DESS) pėr diplomaci dhe administrimi tė organizatave ndėrkombėtare (nė Universitetin Paris XI). Doktor i Shkencave Politike, duke realizuar tezėn “Dykrenarja e Shqipėrisė nė marrėdhėniet ndėrkombėtare bashkėkohore” (nė Universitetin Paris XI - 1992). Nė kuadėr tė njė diplome tė studimeve tė thelluara (DEA) tė mbrojtjes dhe sigurimit evropian (nė Universitetin Lille II -1990) mbron tezat
1. “Sistemi dhe politika e sigurimit tė Shqipėrisė”
2. “Ēėshtja shqiptare e Kosovės”.
Ai ėshtė autor i librit “Dinastia e Zogut”,  2002 dhe sė fundmi,  i “Historisė se Shqipėrisė dhe i familjes sė saj mbretėrore  1443-2007” nė pesė vėllime, botuar mė 2008.
Shihet qartė qė dr. Najbor ėshtė tashmė ekspert i ēėshtjes shqiptare dhe kosovare dhe ėshtė shpesh i pranishėm nė rajon kur ka evenimente tė ndryshme tė karakterit historik.
Vetė autori pėr veprėn shprehet:
“Nė kėtė vepėr, jam pėrpjekur tė vendos tė vėrtetėn historike duke paraqitur me objektivitet, veēanėrisht nė saje tė burimeve tė jashtme, faktet dhe personat tė cilėt nuk janė njohur deri tani nga historiografia shqiptare. Kėshtu unė nė mėnyrė modeste jam munduar tė sjell njė kontribut nė rishikimin e Historisė sė Shqipėrisė”.

Nė vėllimin e parė autori ka trajtuar me kujdes prejardhjen historike tė shqiptarėve duke ardhur kronologjikisht me evenimentet historike tė katėr shekujve, duke trajtuar ngjarje dhe veprimtarė tė historisė sonė nė bazė tė trajtesave historike tė gjendura nė kronikat, bibliografitė dhe arkivat historike botėrore. Mė pas nė kėtė vėllim autori pėrqendrohet nė luftėn pėr pavarėsi duke analizuar veprimtarinė diplomatike tė Ismail Qemalit me dokumente qė pėr autorin janė ekskluzive dhe qė lexuesi i sheh pėr herė tė parė. Vėllimi I mbyllet me njė studim tjetėr qė zė vend tė rėndėsishėm dhe ku duket qartė   studimi prej tij si ekspert i historisė sė diplomacisė botėrore i  veprimeve tė Fuqive tė Mėdha pėr tė ruajtur ose zgjeruar sferat e tyre tė influencės, si dhe rolin e tyre nė zgjedhjen e princit Vilhem Wied (1914).
        
Njėkohėsisht dr. Najbor ka analizuar politikėn e diskutueshme tė Esat Pashė Toptanit, i cili ėshtė analizuar nga kėndvėshtrime tė ndryshme historike dhe ėshtė konsideruar nga shume studiues si njė tradhtar kur pranoi dorėzimin e qytetit tė Shkodrės mė 23.04.1913, nė tė njėjtėn  kohė kur personaliteti i shquar Raimond Puankare ish-president dhe ish-kryeministėr i Francės gjatė kėsaj periudhe, nė veprėn e tij “Nė shėrbim tė Francės, nėntė vjet kujtime”, konstaton se nga ky veprim jo vetėm shpėtoi ushtrinė e tij dhe armatimin nga njė humbje e sigurt dhe popullsinė nga njė gjenocid masiv, por edhe ndėrkombėtarizoi kėtė krizė midis Shqipėrisė dhe Malit tė Zi, meqenėse disa ditė mė vonė nėn presionin e Fuqive tė Mėdha, mbreti Nikolla i Malit tė Zi e riktheu qytetin qė pėr disa kohė u vetėqeveris.

Vėllimi mbyllet me veprimtarinė aktive tė patriotėve shqiptarė gjatė Luftės sė Parė Botėrore, tė cilėt bėnė qė vendi ynė tė rreshtohej nė anėn e aleateve, nė krah tė tė cilėve ai luftoi,  dhe nga ana tjetėr, duke ndikuar qė ushtria serbe e dėrmuar nga lufta tė tėrhiqej nėpėr Shqipėri. Veprim qė favorizoi Frontin e Lindjes dhe qė vendosi Shqipėrinė nė kampin e fitimtarėve.
                                                                                             
  *    *    *

Nė vėllimin e dytė dhe tė tretė paraqitet periudha e viteve ‘20 deri ‘39 , duke sjellė sidomos njė vėshtrim tė ri pėrsa iu pėrket dy figurave antagoniste tė skenės historike tė kohės, asaj tė Fan Nolit dhe Ahmet Zogut. Nė kundėrshtim me atė qė ėshtė folur pėr shumė kohė prej “historisė zyrtare”, pėr tė cilėn Fan Noli ishte demokrat dhe Ahmet Zogu duhej tė ishte diktator, autori sjell fakte qė dėshmojnė kundėrshti; “meqenėse qeveria e tij (Nolit) eci drejt diktaturės, duke shpallur nė tė gjithė vendin gjendjen e shtetrrethimit, duke vendosur gjykatat e jashtėzakonshme dhe  duke mos mbajtur premtimin e tij pėr tė organizuar zgjedhjet”.

Ndėrsa duke analizuar  sundimin e periudhės zoriste, duket se me realizimet e tij nė fushat institucionale, legjislative, edukative, shėndetėsore, ushtarake, diplomatike, ekonomike dhe nė drejtim tė zhvillimit tė ndėrtimit tė rrugėve dhe tė infrastrukturės se vendit ka vendosur bazat e njė shteti modern tė tipit perėndimor.

Mjaft tė larmishme janė edhe faktet historike qė lidhen me marrėdhėniet ndėrkombėtare tė vendit tonė dhe veēanėrisht ato mes Italisė, Gjermanisė dhe Shqipėrisė, tė cilat mbyllen me pushtimin e vendit tonė nga Italia, duke ēelur njė vijim tė kronologjisė historike, atė qė autori e konsideron shtegtimi i gjatė e i vėshtirė i familjes mbretėrore nė mėrgim, luftėn e vazhdueshme tė mbretit Zog pėr ēlirimin e Shqipėrisė nga komunizmi, duke sjellė fakte tė reja tė pėrpjekjeve edhe pėr ēlirimin e Kosovės nga zgjedha serbe. Ashtu si gjatė gjithė veprės, autori nuk lė pa evidentuar edhe antagonistėt ose opozitarėt, ndaj nė kėtė vėllim zėnė vend fakte historike pėr Partinė Komuniste, forcat partizane, misionet aleate, veprimet politike nė pikėn historikisht mė tė dobėt, qytetin e Mitrovicės etj.
Vėllimi i IV ėshtė njė vėllimi intim i familjes mbretėrore shqiptare, qė si pjesė e historisė, zė vend nė shumė evenimente tė historisė. Pėr kėtė vėllim autori shprehet: “Unė sjell nė kėtė vėllim, dokumente tė shumta, shpesh tė panjohura, tė veprimeve tė ndryshme politikė tė prestarėve hierarkikė tė familjes mbretėrore. Mund tė themi se pėrtej mosmarrėveshjeve tė shqiptarėve, kjo familje ka punuar pėr ribashkimin e kombit shqiptar si me veprimtarin e Lekės I, ashtu dhe me pėrpjekjet e Lekės II pėr t’u  pėrgatitur me i shėrbye vendit tė tij”.
Nė kėtė vėllim dhe nė vazhdim duket qartė lufta e kombit shqiptar pėr demokraci nė territorin shqiptar dhe lufta pėr pavarėsi nė territorin kosovar. Nė asnjė moment gjatė gjithė veprės autori nuk e ka parė tė veēuar zhvillimin historik nė Shqipėri dhe Kosovė. Pėr gjatė gjithė veprės, faktet vinė tė ndėrlidhura duke e unifikuar me kujdes historinė e trojeve shqiptare.

Njė arkiv fotografik dhe Dokumentar i historisė sė kombit tonė

Rrallė qėllon qė botimet historike tė jenė tė ilustruara kaq dendur me foto, dokumente, faksimile gazetash dhe librash, me faksimile dokumentesh origjinale, hartografi tė situatave tė ndryshme historike etj. Nė tė gjitha ngjarjet historike tė trajtuara nė vepėr dhe pėr tė gjithė personazhet qė ajo pėrmend. Vepra historike dhe voluminoze e dr. Patric Najbor ėshtė krahas botimit dokumentar edhe njė arkiv i rėndėsishėm, me foto dhe dokumente shumė tė rėndėsishme historike dhe dokumentare.

Rreth 3500 ilustrime figurative (kėshtu po e emėrtoj kėtė fond tė pasur me foto, dokumente, faksimile gazetash, librash, dokumentesh origjinal e hartografi) janė pėrdorur me kujdes dhe origjinalitet, sa tė gjithė vėllimet duken si njė pjesė, ndėrsa teksti i shkuar dhe materiali figurativ janė ndėrthurur dhe duken si diēitura tė njėra-tjetrės. Pa hezitim, kjo vepėr historike dhe dokumentare mund tė renditet nė botimet e kohėve tė fundit edhe me titullin “Historia e ilustruar e Shqipėrisė”.

Domosdoshmėria e pėrkthimit dhe botimit nė shqip

Vepra pėr ēdo ngjarje qė ka ndodhur nė vendin tonė ka dhe analizėn, komentin, vlerėsimin dhe ilustrimin, por vepra ka edhe mendimin dhe analizėn origjinale qė herė-herė ka dhe kundėrshti nga historiografia skematike qė vazhdon tė jetė prezent edhe nė ditėt tona. Ndaj e shoh tė arsyeshme tė bėj prezente domosdoshmėrinė e pėrkthimit dhe botimit nė shqip tė kėsaj vepre, me qėllim qė faktet e reja tė saj tė mos ngelen vetėm pėr njė grup tė vogėl njerėzish.

 

 

---------------------------------------------------

Revista Mbretėria Shqiptare - Octobre 2008 - revista.emathia@gmail.com

 

Revista Mbretėria Shqiptare - Decembre 2008 - revista.emathia@gmail.com

---------------------------------------------------

 

Emathia - N°1 - 2009 - revista.emathia@gmail.com

 

Emathia_pat_1b.jpg (230192 octets) Emathia_pat_2.jpg (99274 octets)

HISTORIA E SHQIPĖRISĖ DHE FAMILJES MBRETĖRORE 1443-2007

“Histoire de l’Albanie et de sa Maison Royale 1443-2007” ėshtė libri mė i fundit i studjuesit francez Patric Najbor, i cili po qarkullon kohėt e fundit nė Francė dhe mė pak nė vendin tonė nė gjuhėn frėnge. Ky botim voluminoz: “Historia e Shqipėrisė dhe e familjes sė saj mbretėrore 1443-2007”, ėshtė i pėrfshirė nė pesė volume. 

Vėllimi I, “Lufta pėr pavarėsi e shqiptarėve 1443-1925”, paraqet pėrpjekjet shekullore tė kombit shqiptar, pėr mėvetėsi e sovranitet, veprimet e Fuqive tė Mėdha pėr tė ruajtur ose zgjeruar sferat e tyre tė influencės, si dhe rolin e tyre nė zgjedhjen e princ Wied (Vidit) mė 1914, politikėn e diskutushme tė Esat pashė Toptanit, i cili ėshtė konsideruar nga shumė shqiptarė tradhėtar, kur pranoi dorėzimin e qytetit tė Shkodrės mė 1913, nė njė kohė kur nga ky veprim, ai jo vetėm shpėtoi ushtrinė e tij dhe armatimin nga njė humbje e sigurtė, pasi ushtria ishte e raskapitur pas disa muajve luftė, por dhe ndėrkombėtarizoi kėtė krizė midis Shqipėrisė e Malit tė Zi. Nga ky veprim i tij, sot themi, se ai ka qenė largpamės dhe i shkathėt, meqenėse disa ditė mė vonė, nėn presionin e Fuqive tė Mėdha, mbreti Nikolla i Malit tė Zi u detyrua t’ua kthejė qytetin shqiptarėve.

Vėllimi II, “Periudha zogiste dhe krijimi i Shqipėrisė moderne, 1925-1939”. Nė kėtė vellim dr. Najbor paraqet periudhėn e viteve ‘20, duke sjellė njė veshtrim tė ri pėrsa i pėrket figurave tė Fan S. Nolit dhe Ahmet Zogut. Nė kundėrshtim me atė qė pėr shumė kohė ėshtė folur, Fan Noli ishte larg tė qenurit demokrat. Qeveria e tij bolshevike eci drejt diktaturės duke shpallur nė tė gjithė vendin gjendjen e shtetrrethimit, duke vendosur gjykatat e jashtėzakonshme dhe duke mos mbajtur premtimin e tij pėr tė organizuar zgjedhje tė lira. Studimi i kėsaj periudhe tregon se mbreti Zog, me realizimet e tij nė fushat institucionale, legjislative, edukative, shėndetėsore, ushtarake, diplomatike, ekonomike dhe nė drejtim tė zhvillimit tė ndėrtimit tė rrugėve dhe tė infrastrukturės sė vendit, ka vendosur bazat e njė shteti modern, demokratik tė tipit perendimor dhe duke zėvendėsuar tė drejtėn e forcės, me forcėn e sė drejtės, ai paraqitet si njeriu mė progresist i kohės. Ahmet Zogu, “Ataturku shqiptar”, shfuqizoi feudalizmin, dekretoi shtetin laik dhe kontribuoi nė zhvillimin e ligjit pėr vendin e gruas nė shoqėrinė shqiptare.

Vėllimi III, “Familja mbretėrore nė mėgrim, 1939-2002”. Nė vėllimin e tretė autori tregon udhėtimin e gjatė e tė vėshtirė tė familjes mbretėrore nė mėrgim dhe luftėn e vazhdueshme tė mbretit Leka I pėr ēlirimin e Shipėrisė nga komunizmi dhe tė Kosovės nga zgjedha serbe. Dr. Patrice Najbor sjell pėr kėtė problem, shpesh tė panjohur, veprimtaritė e ndryshme politike tė mbretit Leka I. Pėrtej

mosmarveshjeve tė shqiptarėve tė diasporės, mbreti Leka I ka punuar pėr ribashkimin e kombit shqiptar, ndėrsa princi trashėgimtar, Leka II, ėshtė pėrgatitur pėr t’i shėrbyer vendit tė tij.

Vėllimi IV, “Kthimi pėrfundimtar i familjes mbretėrore nė Shqipėri, 2002-2007”. Kėtu pėrshkruhet kthimi i familjes mbretėrore nė atdhe dhe rrethanat politike nė Shqipėri e rajon. Kėto rrethana sollėn pas njė rruge tė gjatė pavarėsinė e Malit tė Zi dhe Kosovės, kthimin nė pushtet tė Sali Berishės dhe tranzicionin e gjatė e tė vėshtirė demokratik, marrjen tė pandehur nga gjykata e Hagės njėrin nga komandantėt e UĒK-sė, Ramush Haradinajn, miratimin nga kuvendi i Shqipėrisė tė ligjit pėr familjen mbretėrore, kthimin e pallatit tė princeshave, nėnshkrimin e Marrėveshjes sė Stabilizim-Bashkimit, si dhe vdekjen e presidentit Ibrahim Rugova e tė mbretėreshave Geraldinė e Suzanė.

Vėllimi V, “Dokumenta”. Vėllimi i pestė pėrmban dokumenta tė arshivave, traktateve ndėrkombetarė dhe tė marrėveshjeve sekrete, letrave e pemėve gjenealogjike. Duke botuar kėto tekste origjinale nė tėrsinė e tyre, autori nėpėrmjet pėrshkrimit tė thjeshtė synon qė lexuesi tė ketė mundėsi vetė tė shprehė mendimin e tij mbi faktet e treguara. Libri pėrfundon me njė bibliografi tė pasur tė veprave qė nga shekulli XV, deri nė ditėt tona. Rrallė qėllon qė botimet historike tė jenė tė ilustruara kaq dendur me foto, dokumente, faksimile gazetash e librash, dokumentesh origjinalė, hartografi tė situatave tė ndryshme historike etj, nė tė gjitha ngjarjet historike tė trajtuara nė vepėr dhe pėr tė gjithė personazhet qė ajo pėrmend. Vepra historike e voluminoze e dr. Patric Najbor, krahas botimit dokumentar, ėshtė dhe njė arkiv i rėndėsishėm me foto dhe dokumente shumė tė rėndėsishme historike dhe dokumentare.

Shpresojmė, qė sė shpejti, kėtė pėrmbledhje do ta kenė nė dorė dhe lexuesit e gjuhės shqipe.

REVISTA EMATHIA

---------------------------------------------------

 

Agjencioni FLOART - PRESS

http://floart-press.blogspot.com/2008/10/historia-e-shqiperise-dhe-e-familjes_06.html

 

 

---------------------------------------------------

http://www.albabel.be/index.php?option=com_content&view=article&id=75:L%27histoire%20d%27Albanie%20et%20de%20sa%20famille%20royale&catid=43:Litt%C3%A9rature&Itemid=38

 

http://www.shqip.dk/modules.php?name=News&file=print&sid=17458

 

http://www.albanian.com/v4/showthread.php?t=22946

http://www.albanian.com/v4/showthread.php?p=663362

 

http://www.mekulipress.com/?m=shfaqart&aid=1075

 

http://united-albania.blogspot.com/2009_02_08_archive.html

 

---------------------------------------------------

 

 

http://www.panorama.com.al/index.php?id=30859

Skėnder Zogu: Mbreti i vlerėsonte shumė gratė
» Vendosur: 22/07/2009 - 08:08

Alma Mile

Prej disa muajsh Skėnder Zogu ėshtė ulur tė shkruajė jetėn e tij. Si nipi i Mbretit Zog I, ai ka shumė pėr tė treguar. Ishte vetėm 6 vjeē kur u largua nga Shqipėria dhe adoleshent, kur mbeti jetim dhe u rrit nga Mbreti dhe Mbretėresha Geraldinė. Nė muajin prill, ai erdhi nė Shqipėri pėr tė festuar ditėlindjen e djalit tė Mbretit Zog I, Lekės. Teksa bisedonte pėr pėrkthimin nė shqip tė librit tė Dr.Patrice Najbor, “Historia e Shqipėrisė dhe Familjes Mbretėrore tė saj”, i botuar pak kohė mė parė nė gjuhėn frėnge, dikush i shtyn nė mendje tė shkruaj kujtimet. Mė mirė se ai nuk e njeh kush historinė e Familjes Mbretėrore. “Mendoj se njė person si ju ka shumė pėr tė treguar. Kujtimet tuaja nuk janė vetėm njė rrėfim pėr jetėn tuaj personale, por dėshmi qė do t’i shėrbejnė historisė, duke treguar mė shumė detaje nga jeta juaj, nė momente tė caktuara tė kohės sė mėrgimit pranė Mbretit Zog I dhe njerėzve qė bashkėpunuan me kėtė figurė kombėtare pėr tė mirėn e atdheut tonė”, i kishte thėnė drejtorja e Shtėpisė Botues “55”. “Edhe unė e pranova kėtė vlerėsim”, - thotė Skėnder Zogu. Ende pa pėrfunduar kujtimet e tij, ai tregon se ē’do pėrmbajė ky libėr. Ai tregon pėr marrėdhėniet e tij me Familjen Mbretėrore, me Mbretin Zog dhe nė veēanti me nėnėn Mbretėreshė, me tė cilėn kishte njė marrėdhėnie tė veēantė.

Nė ē’mėnyrė keni menduar t’i rrėfeheni lexuesit?
Unė mendoj se ky shkrim do tė pėrfshijė episode tė njė kohe tė gjatė nė mėrgim. Do tė rrėfej pėr aktivitetin e Familjes Mbretėrore nė favor tė ēlirimit tė popullit shqiptar nga diktatura komuniste dhe pėrpjekjet nė favor tė pavarėsisė sė Kosovės. Padyshim do tė shėnojė edhe rolin e Nėnės Mbretėreshė Geraldinė, Mbretit Leka I dhe personaliteteve tė ndryshme shqiptare, qė ia kushtuan jetėn popullit tonė. Natyrisht nuk do tė mungojnė dhe disa ngjarje “humoristike” qė kam jetuar nė Turqi, nė Egjipt, nė Francė, Angli e shtete tė tjera qė pata rastin tė vizitoj dhe qė kanė lidhje me shqiptarėt.


Z. Skėnder po shkruani kujtimet tuaja, na tregoni pak historinė tuaj, nė ēfarė rrethanash u morėt nėn “kujdestarinė” e Mbretit Zog?
Nė atė kohė pėrpara pushtimit fashist, unė isha i vogėl dhe nipi i “preferuar” i mbretit ishte Tati Kryeziu, djali i Cena Beut dhe Princeshė Nafijes, motrės sė mbretit dhe tim eti. Unė dhe motra ime Elvira, mbas vdekjes sė nėnės sonė, jetonim pranė Mbretit me Princeshat, pasi babai ynė u rimartua me Zonjėn Hyrrijet Allaj, nga Elbasani, nėna qė na rriti me shumė kujdes dhe dashuri. Mė 7 prill 1939 isha 6 vjeē dhe u larguam nga atdheu me babain, nėnėn dhe motrat Vera, Melita dhe vėllezėrit Mirgin dhe Genci pėr nė Shkup dhe nga andej pėr nė Stamboll, ku u bashkuam me Familjen mbretėrore. Dėshira e babait tim ishte tė stabilizoheshim nė Turqi, ku kishte mbaruar studimet e larta pėr Drejtėsi (Darusaffaka) dhe ku gjendeshin shumė shqiptarė nacionalistė. Mbreti me familjen u larguan pėr nė Evropė (Francė, Angli). Gjatė kohės qė qėndruam nė Turqi, Mbreti me mundėsitė e tij na ndihmoi pėr tė pėrballuar jetesėn dhe mbas vdekjes sė babait tonė, nė 1944, na mori pranė tij nė Egjipt, nė Aleksandri nė vitin 1947.

Ēfarė kujtoni mė sė shumti prej Mbretit Zog, si ishte personaliteti i tij?
Mbreti Zog I si person, nuk i ishte dedikuar vetėm interesave kombėtare, por mbante me dinjitet familjen dhe ndihmonte edhe kundėrshtarėt e tij qė erdhėn nė Egjipt. Ai na shtiu nė zemėr shqiptarizmin, duke na mėsuar t’i shėrbejmė interesave kombėtare me shumė sakrifica, pėr bashkimin e shqiptarėve qė vepronin kundėr regjimit sllavo-komunist dhe nė favor tė sė drejtave legjitime tė shqiptarėve tė Ēamėrisė. Njė nga cilėsitė e tij ishte vlerėsimi i rolit tė gruas shqiptare dhe respekti i veēantė qė kishte pėr tė gjitha nėnat shqiptare qė vuanin.


Sa ka ndikuar ai nė formimin tuaj?
Personalisht i jam shumė mirėnjohės pėr edukimin dhe ekzistencėn, qė na siguroi Mbreti Zog. Nė njė kohė kur kushtet ishin shumė tė vėshtira, Nėna Mbretėreshė me mundėsitė qė patėn mė dėrgoi nė Angli, nė universitet, pasi mbarova gjimnazin nė Egjipt. Nė sajėn e saj mbarova studimet e larta si inxhinier kimist dhe sigurova jetesėn, duke u punėsuar nė Francė, pėrpara vdekjes sė Mbretit.


Nė kujtimet tuaja do pėrfshini edhe njė letėrkėmbim shumė tė pasur qė keni pasur me Nėnėn Mbretėreshė, pėrse flitet mė sė shumti nė to?
Pėr sa i takon letėrkėmbimit tė Nėnės Mbretėreshė, Geraldinės, mė parė do tė doja tė theksoja faktin, qė ajo mė konsideronte si nipin e saj tė “preferuar”!! Kemi mbajtur lidhje tė ngushta me takime ose korrespondencė. Flisnim pėr ēėshtje nga mė tė ndryshmet, pėr zhvillimin e kulturės shqiptare nė emigracion, pėr tė organizuar ndihma humanitare me anėn e motrės sė saj, Zonjės Sylviane Muselier dhe mikut tė ngushtė tė Oborrit mbretėror Z. Hylle Spahija, por jo vetėm pėr refugjatėt, por edhe pėr shqiptarėt nė atdhe dhe nė Kosovė. Kemi vepruar pėr tė ruajtur traditat tona dhe pėr tė festuar datat historike bashkė me emigracionin nė Belgjikė, nė Kanada, nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, apo nė Australi e nė Francė. Nėna Mbretėreshė dhe Mbreti Leka I, ishin nė perėndim dhe nė letrat qė mė dėrgonte ishte e qartė se mendonte pėr tė ardhmen e Shqipėrisė, por edhe tė djalit tė saj, Mbreti Leka I dhe Princit Leka II si do tė mund t’i bėnin ballė vėshtirėsive tė jetės. Gjithmonė e kemi nderuar me bashkatdhetarėt tanė kujtimin e Mbretit Zog I, nė varrezat e familjes Mbretėrore nė Thiais, jashtė Parisit.


Pėrveē se po shkruani kujtimet, cili ėshtė angazhimi juaj i momentit?
Aktiviteti im kryesor ka qenė si kryetar i Zyrės sė Shtypit tė Oborrit Mbretėror. Jam njė aktivist nacionalist pėr tė drejtat legjitime tė shqiptarėve tė Kosovės, Ēamėrisė dhe tė Maqedonisė, kam marrė pjesė nė aktivitete kulturore dhe nė tubime politike dhe shpesh herė, qė prej vitit 1993 kam vizituar Shqipėrinė dhe kam pranuar nderin e pozitės si kryetar i Veteranėve tė Senatit tė Partisė Lėvizja e Legalitetit.

http://lajme.parajsa.com/Kulture/id_101717/

---------------------------------------------------

 

01/09/2008 : 80čme anniversaire de la monarchie / Conférence internationale sur le Royaume d'Albanie 1928/1939

Trupi i drejtuesve tė institucioneve nė fjalė, bėri tė ditur dje para medias kalendarin e datės 1 shtator, referuesit vendas e tė huaj, 21 studiues, ndėr tė cilėt Beqir Meta, Bernd Fischer, Bajram Xhafa, Jason Tomes, Valentina Duka, Teodor Kareco, Muharrem Dezhgiu, Fatmira Musaj, Francesco Guida, Alberto Basciani, Marenglen Verli, Patrice Najbor.

 

Palais Royal de Tirana : Le roi Leka Ier a décoré de l'ordre de Scanderbeg (Grand Officier) MM. Skender Zogu et Hylle Spahija pour services rendus ą la nation albanaise et M. Patrice Najbor (Commandant) pour services rendus ą la nation albanaise et ą la famille royale et la sortie des 5 tomes de son Histoire de l'Albanie et de sa Maison Royale 1443-2007.

 

-------------------------------------------------------------------------------------------------

Shqipėria dhe shpėtimi i hebrenjve - L'Albanie et le sauvetage des Juifs

Par le Dr Patrice Najbor

-------------------------------------------------------------------------------------------------

 

Interview du Dr Patrice Najbor

par Monika Stafa pour Top Channel – 20/05/2009 

monika  

"Le rōle du roi Zog dans le sauvetage des Juifs de 1928 ą 1939"

1 ) Dans votre ouvrage sur la monarchie albanaise dans les années 30, vous indiquez que le souverain albanais a accordé des passeports albanais ą environ 350 familles juives dont celui du physicien Albert Einstein. Quels sont les sources qui prouvent ces faits ?

La premičre des sources et la plus importante en volume est constituée par les archives albanaises. Vous pouvez consulter le "Guide Book, a reference to record about Jews in Albania" publié par la direction générale des Archives Nationales, en 2006, qui répertorie les principaux documents des archives albanaises sur le sauvetage des Juifs par l'Albanie.

Il y a ensuite, les travaux des historiens albanais, comme ceux du Professeur Shaban Sinani (ancien directeur des archives nationales), qui a publié de nombreuses et trčs intéressantes études sur le sujet (Cf. "Diplomacia e Shqiperisė mbreterore per shpetimin e hebrejve" in ALBSA-Info/Korrier 20/11/2004).

A l'étranger, l'historien américain Dr Bernd Fischer a mis ą jour les archives anglo-saxonnes et parle d'un "āge d'or" pour les Juifs en Albanie durant la période royale (1928-1939).

Il y a également eu une conférence au Sénat franēais, le 27 janvier 2008, oł a été présenté de nombreux documents d'archives et des témoignages de familles ayant sauvé des Juifs comme les familles Ndredjoni et Biēaku (Cf. l'ouvrage "Ndregjonet", Xhafer Martini, Naim Frashėri, Tirana, 2007 et l'article "Familja Biēaku : Si jetuam me 26 hebrej nė shtėpinė tonė" paru dans "Gazeta Shqiptare" du 09/05/2001).

Concernant le cas du physicien Albert Einstein, qui a utilisé la filičre albanaise, pour se rendre aux Etats-Unis, nous avons le témoignage de la reine Géraldine (Cf. interview de Michael de Pok pour la revue anglaise "Sky" en 2002). Dans plusieurs interviews, la reine a raconté la visite secrčte en Albanie de Einstein, durant 48 heures, et sa rencontre avec le roi Zog. Le passage de Einstein, en Albanie, est également, confirmé par l'ex-directeur de l'époque de l'Institut de physique, M. Skender Koja, qui avait rencontré, lors des faits, le banquier Ajeti Bega, qui avait lui-mźme rencontré Einstein (selon un document officiel, Albert Einstein s'est rendu ą la Banque Nationale d'Albanie, ą Tirana, le 9 avril 1931) et par le Dr Jani Basho, qui a servi d'intermédiaire pour effectuer les démarches administratives pour obtenir les documents de voyage et qui accueilla le physicien ą son arrivée ą Durrės. Malheureusement, la plupart des documents relatant le passage de Einstein en Albanie furent brulés en 1945 lorsque la clinique du Dr Basho fut prise par les partisans. Il existe, cependant, dans les archives nationales albanaises, une note (vitit 1931, AK0 31, nė faqen 53 /1) certifiant que Albert Einstein a séjourné du cōté de Pogradec, le 10 avril 1931, date ą laquelle il a reēu du Dr Basho un passeport albanais délivré sur l'intervention personnelle du Roi Zog (Cf. "Dy ditet e Ajnshtajnit ne Shqiperi" in Koha Jone du 06/09/2002 ; "Ajnshtajni nė Shqipėri ; Tė dhėna rreth udhėtimit tė fshehtė tė tij nė pranverėn e vitit 1931" in Gazeta Standard du 04/02/2008 ; "Ajnshtajni nė Shqipėri, nė pranverėn e vitit 1931", http://www.cdodite.com/20080426101552/Ajnshtajni-ne-Shqiperi-ne-pranveren-e-vitit-1931.html 26/04/2008 ; "Doktori pogradecar qė pajisi Ajnshtajnin me pasaportė shqiptare", 23/01/2009, http://www.albaniapress.com).

2) L'historien américain Bernd Fischer raconte les discussions entre les ambassadeurs albanais et américain, Faik Konitza et Herman Bernstein, concernant l'autorisation d'installer 500 familles juives en Albanie. On sait également que la famille royale employait des Juifs (Weitzman et Ourinovski). Est-ce que des documents d'archives confirment ces faits et est-ce que, comme le dit Fischer, il y aurait de nombreux documents dans les archives de la famille royale ?

Lą encore de nombreux documents des archives albanaises prouvent que la famille royale et son entourage ont employé et protégé de nombreux Juifs dont, notamment, le photographe et le médecin de la Cour que vous avez cité. A ce sujet, vous pouvez consulter l'annexe 59 de mon "Histoire de l'Albanie et de sa Maison Royale", en cinq volumes, qui traite en détail la diplomatie du roi Zog et l'aide de l'Albanie royale en faveur du sauvetage des Juifs fuyant l'Holocauste.

Pour revenir ą votre question, je confirme qu'il a été mis ą jour plusieurs documents de la légation italienne rapportant le fait que la famille royale et les Albanais en général protégeaient de plus en plus de Juifs et que cela constituait "une situation préoccupante et dangereuse" (Cf. la note de la légation d'Italie du 16 janvier 1939 – AQSH F163 V1939 D247 N14).

Contrairement ą ce que dit le Dr Bernd Fischer, tous les documents dont nous disposons sont des documents des archives d'Etat, ce qui est normal puisque le roi Zog régnait ą cette époque. Je peux préciser que mźme si la famille royale pouvait avoir des documents sur la visite secrčte de Einstein par exemple, les archives, qui avaient été emportées sur la route de l'exil, ont pratiquement toutes été détruites lors d'un bombardement ą Londres.

 

3) Le nom de la famille royale est cité en deuxičme place sur une liste de 63 albanais proposés comme "Justes" ("The Righteous") ą Yad Vashem. Comment expliquez-vous cela ?

C'est un véritable honneur que l'Albanie ait été déclaré "Justes parmi les Nations" et que la famille royale ait été proposée par Norman H. Gershman dans le catalogue de son exposition "Besa: Muslims who saved Jews in World War II" (Syracuse University Press, USA, 2008) pour źtre reconnue comme "Justes" (A ce jour, Yad Vashem reconnaīt officiellement 68 albanais comme "Justes") car c'est un fait indéniable que le roi Zog a été le véritable initiateur de la politique de sauvetage des Juifs par l'Albanie en favorisant, dans un premier temps, la fuite des Juifs persécutés en accordant des visas de tourisme et de transit, puis, en demandant ą l'administration albanaise d'aider par tous les moyens les Juifs persécutés, notamment, en favorisant des changements de noms, des conversions religieuses et, enfin, en leur accordant la citoyenneté albanaise.

Le code de l'hospitalité a fait le reste. Les Albanais ont considéré comme un devoir de protéger et de cacher les Juifs fuyant les persécutions alors que de grandes nations européennes fichaient les Juifs. En Albanie, il n'y a eu aucune liste transmise aux fascistes et aucune déportation. Le nombre de Juifs sauvé est estimé ą plus de 3000. En 2005, le Memorial Museum of The Holocaust en avait déją recensé 2640.

 

4) Selon des documents britanniques, il y a eu des discussions avec le roi Zog , en 1943, ą Londres, concernant l'installation de 25000 familles Juives en Albanie dans le cas oł il reviendrait au pouvoir. Considérez-vous ce plan réaliste ou cela n'était-il qu'une manœuvre pour s'attirer les sympathies de Londres ?

Il y a effectivement eu des discussions pour l'installation de colonies juives en Albanie. Ces projets avaient le double intérźt de donner aux Juifs une terre d'accueil, une terre d'asile, et de fournir ą l'Albanie des intellectuels, des ingénieurs, des médecins, des enseignants, etc … qui allaient participer au développement du pays. Il y avait un cōté humaniste et un cōté économique dans ces projets.

Ces projets montrent, en outre, que le roi Zog, en 1943, préparait et travaillait pour l'avenir de l'Albanie.

 

5) Sir Martin Gilbert évoque qu'au début de 1939, un diplomate du roi s'est rendu ą Londres pour rencontrer Churchill et pour parler de l'installation des Juifs en Albanie ? Qui serait ce diplomate albanais ?

Effectivement, Sir Martin Gilbert, dans son ouvrage "Winston Churchill : le prophčte de la vérité", évoque une négociation, en janvier 1939, dans laquelle un diplomate albanais, envoyé par le roi Zog, a proposé de faire de l'Albanie un sanctuaire pour les Juifs. Pour ce faire Churchill devait freiner les ardeurs de Mussolini et garantir l'indépendance de l'Albanie afin que le plan de sauvetage soit viable. Malheureusement Churchill a laissé faire.

Sir Martin Gilbert ne donne pas le nom de cet émissaire et, comme souvent lors de négociations secrčtes, les choses restent secrčtes. Néanmoins, ce diplomate pourrait źtre Dervish Duma, qui était deuxičme secrétaire de la légation albanaise ą Londres et qui avait été nommé charge d'affaires au début de 1939*.

 

* Dans deux autres ouvrages de Sir Martin Gilbert, "Churchill and the Jews : A lifelong friendship" (Henry Holt & Company, New York, 2007, p. 154) et "Kristallnacht Prelude to Destruction" (Harper Perennial, London, 2006, pp. 201 et 2002), l'auteur mentionne la rencontre, en janvier 1939, dans le Sud de la France, entre Churchill (qui était, ą cette époque, seulement membre du Parlement) avec le diplomate albanais, Chatin Sarachi. Six semaines plus tard, Chatin Sarachi a écrit ą Churchill qu'il était autorisé ą négocier (Cf. Chatin Sarachi to Winston Churchill, 13/05/1939, Foreign Office Paper FO 371/24/081).

 

Annexe

La famille royale d'Albanie, ainsi que 62 autres albanais, ont été proposés par Norman H. Gershman dans le catalogue de son exposition "Besa: Muslims who saved Jews in World War II" (Syracuse University Press, USA, 2008) pour źtre reconnus comme "Justes" par Yad Vashem.

Familje shqiptare tė nderuara me titullin e lartė "Fisnikė mes kombesh" nga Yad Vashem
Sipas Norman H. Gershman, paraqitur nė katalogun e ekspozitės "Besa: Muslims who saved Jews in World War II", Syracuse University Press, USA, 1st edition 2008


1.
Familja e Destin (Destan?) dhe Lime Ballės;
2. Familja e Baba Haxhi Dede Reshat Bardhit;
3.
Familja e Mbretit Zog tė Shqipėrisė ("King Zog of Albania");
4.
Familja e Njazi dhe Liza Pilkut;
5. Familja e Mefail Biēakut;
6. Familja e djalit tė tij Njazi Biēaku;
7. Familja e Hysen Marikės;
8. Familja e Jani Kocas;
9. Familja e Islam Prosekut;
10.
Familja Domai (Domaj?);
11.
Familja e Halil Frashėrit;
12. Familja e Toli Dodit;
13. Familja e Aliut (sic!);
14. Familja e Sulo Muzhakės (Muzhaqit?);
15. Familja e Ali dhe Nadire Binxhiut;
16. Familja e Qani Civesė;
17. Familja e Destan Kurmaqut (Kurmakut?);
18. Familja e Besim Zymės;
19.
Familja e Higmet/Hiqmet (Meti) Zymės;
20. Familja e Hajdar Kikės dhe e djalit tė tij Petrit;
21. Familja e Tef Pogut (Pogės?);
22. Familja e Hysref (Eshref?) dhe Emine Frashėrit;
23. Familja e djalit tė tyre Mehmet Frashėri;
24. Familja e Osman dhe Nazliko Allah (Alla?);
25.
Familja e Esheref dhe Easuere (Qefsere?) Shpuzės;
26. Familja e Ali dhe Rakip Krajės;
27. Familja e Ismail Babanit;
28. Familja Kasapi;
29. Familja e Sulejman dhe Zenepe Meēes;
30. Familja e Lilo Xhimitikut;
31. Familja e Taqi Simsisė;
32. Familja Kurti;
33. Familja e Besim dhe Aishe Kadiut dhe e vajzės sė tyre Merushe;
34. Familja Kuqi;
35. Familja e Nuro Hoxhės;
36. Familja e Muhiddin (Muhedin?) Haxhit;
37. Familja e Hasan Kalasė;
38. Familja e Rifat Hoxhės;
39. Familja e Kasem Jakup Kocerrit;
40. Familja e Xhevat dhe Afėrdita Gjergjanit;
41. Familja e Vesel dhe Fatima (Fatime?) Veselit;
42.
Familja e Mesut dhe Drita Salillarit;
43. Familja e Xhafer Skederit (Skėnderit?);
44. Familja e Abaz dhe Zade Sinanit;
45.
Familja e Ali dhe Nadia (Nadire?)Kazazi;
46. Familja e Islamit;
47. Familja e Shaquir (Shaqir) dhe Qamile Boriēit dhe e vajzės sė tyre Bohriya (Bahrije?) Boriēi;
48. Familja e Ismail Golemit;
49. Familja e Hamid dhe Xhemal Veselit;
50. Familja e Vehbi Hasan Hotit;
51. Familja e Ali Sheqer Pashkajt;
52. Familja e Beqir Qoqjas;
53. Familja Rezniqi;
54. Familja e Hasan Rremė Xerxės;
55. Familja e Ramadan dhe Isa Nuzės;
56. Familja e Mullah Shabanit;
57. Familja e Basri Hasanit;
58. Familja e Sadik Belulit
59. Familja e Rruzhdi Belulit;
60. Familja e Sejdi Sylejmanit;
61. Familja e Jusuf Sakik Mimonės;
62. Familja e Hysni Domit;
63.
Familja e Pjeter Jankovic-it.

   

Intervistė e dr. Patrice Najbor,

dhėnė gazetares Monika Stafa pėr stacionin televiziv Top Channel mė 20.05.2009

  monika

 Roli i mbretit Zog nė shpėtimin e hebrejve nė vitet 1928-1939

1) Nė veprėn tuaj mbi mbretėrinė shqiptare nė vitet 30, ju tregoni qė qeveria shqiptare u ka dhėnė pasaporta shqiptare rreth 350 familjeve hebreje, e mes tyre, edhe fizikantit Albert Ajnshtajn. Cilat janė burimet qė i provojnė kėto fakte?

Nė tėrėsinė e burimeve pėr kėtė ēėshtje, njėri prej burimeve mė tė para dhe mė tė rėndėsishme vjen prej arkivave shqiptare. Ju mund tė konsultoni “Guide Book, a reference to record about Jews in Albania”  publikuar nga drejtoria e pėrgjithshme e Arkivave Kombėtare mė 2006-ėn, ku pasqyrohen dokumentet kryesore tė arkivave shqiptare nė lidhje me shpėtimin e hebrejve nga Shqipėria.

Ka gjithashtu punime tė historianėve shqiptarė, si ato tė profesor Shaban Sinanit (ish-drejtor i Arkivave Kombėtare), qė ka publikuar studime tė shumta dhe mjaft interesante pėr kėtė temė (shih “Diplomacia e Shqipėrisė Mbretėrore pėr shpėtimin e hebrejve” nė ALBSA-Info/Korrier 20/11/2004).

Jashtė Shqipėrisė, historiani amerikan dr. Bernard Fisher, pėrmes kėrkimeve tė tij tė fundit nė arkivat anglo-saksone, flet pėr njė “kohė tė artė” pėr hebrejtė nė Shqipėri gjatė periudhės sė mbretėrisė ( 1928-1939).

Nė senatin francez, mė 27 janar 2008, ka pasur po ashtu njė konferencė ku janė paraqitur dokumente tė shumta arkivore dhe dėshmi tė familjeve qė kanė shpėtuar hebrejtė, si familjet Ndregjoni dhe Biēaku (shih veprėn “Ndregjonėt”, Xhaferr Martini, Naim Frashėri, Tiranė, 2007 dhe artikullin “Familja Biēaku : Si jetuam me 26 hebrej nė shtėpinė tonė”, botuar nė “Gazeta shqiptare” mė 09.05.2001).

Pėrsa i pėrket rastit tė fizikantit Albert Ajnshtajn, i cili ka pėrdorur mundėsinė e pajisjes me njė dokument shqiptar pėr tė shkuar nė Shtetet e Bashkuara, kemi dėshminė e mbretėreshės Geraldinė (shih edhe intervistėn e Mikael de Pok pėr revistėn angleze “Sky” mė 2002). Nė shumė intervista mbretėresha ka treguar pėr vizitėn sekrete tė Ajnshtajnit nė Shqipėri pėrgjatė 48 orėve dhe takimin e tij me mbretin Zog. Kalimi i Ajshtajnit nė Shqipėri ėshtė konfirmuar nė disa drejtime: nga ish-drejtori i asaj kohe i Institutit tė Fizikės, zotit Skėnder Koja, i cili e kishte takuar atė, nga punonjėsi i bankės, Ajet Bega, qė po ashtu e kishte takuar (sipas njė dokumenti zyrtar, Albert Ajnshtajni ka shkuar nė Bankėn Shqiptare tė Shqipėrisė, nė Tiranė, mė 9 prill 1931) dhe nga doktor Jani Basho, i cili ka shėrbyer si ndėrmjetės nė pėrpjekjet administrative pėr marrjen e dokumenteve tė udhėtimit dhe qė e priti fizikantin kur ai arriti nė Durrės. Fatkeqėsisht shumica e dokumenteve qė lidhen  me kalimin e Ajnshtajnit nė Shqipėri ėshtė djegur mė 1945, kur klinika e doktor Bashos ishte bastisur dhe marrė nga partizanėt. Ekziston, megjithatė, nė arkivat kombėtare shqiptare njė shėnim (i vitit 1931, AK0 31, nė faqen 53/1) qė vėrteton qė Albert Ainshtajni ka bujtur nė Pogradec mė 10 prill 1931, datė nė tė cilėn ai ka marrė prej doktor Bashos njė pasaportė shqiptare tė lėshuar me ndėrhyrjen vetjake tė mbretit Zog (shih “Dy ditėt e Ajnshtajnit nė Shqipėri” nė Koha jonė tė 06.09.2002; “Ajnshtajni nė Shqipėri, Tė dhėna rreth udhėtimit tė fshehtė tė tij nė pranverėn e vitit 1931” nė gazetėn Standard tė 04.02.2008; “Ainshtajni nė Shqipėri, nė pranverėn e vitit 1931”, http://www.cdodite.com/20080426101552/Ajnshtajni-ne-Shqiperi-ne-pranveren-e-vitit-1931.html    ;  26/04/2008; “Doktori pogradecar qė pajisi Ajnshtajnin me pasaportė shqiptare”, 23/01/2009, http://www.albaniapres.com).

 

2) Historiani amerikan Bernard Fisher tregon pėr bisedat mes ambasadorit shqiptar Faik Konica dhe atij amerikan Herman Bernshtajn pėrsa i pėrket autorizimit pėr tė vendosur 500 familje hebreje nė Shqipėri. Dihet po ashtu qė familja mbretėrore kishte punėsuar hebrej (Veitsmanin dhe Ourinovskin). A i konfirmojnė dokumentet arkivore kėto fakte dhe, siē thotė Fisheri, a ka shumė dokumente nė arkivat e familjes mbretėrore?

Shumė dokumente tė arkivave shqiptare provojnė po ashtu qė familja mbretėrore dhe tė tjerė tė afėrt me tė kanė punėsuar dhe mbrojtur shumė hebrej, mes tė cilėve edhe fotografin dhe mjekun e Oborrit qė pėrmendėt ju.

Pėr kėtė ēėshtje ju mund tė shihni edhe Shtojcėn 59 tė veprės sime “Historia e Shqipėrisė dhe e familjes mbretėrore tė saj” nė pesė vėllime, qė trajton me hollėsi diplomacinė e mbretit Zog dhe ndihmėn e Shqipėrisė mbretėrore nė dobi tė shpėtimit tė hebrejve nga Holokausti.

Pėr tė ardhur nė pyetjen tuaj, unė mund tė pohoj qė ka tashmė shumė dokumente tė legatės italiane qė sjellin informacion mbi faktin qė familja mbretėrore dhe shqiptarėt nė pėrgjithėsi po mbronin gjithnjė e mė shumė hebrejtė dhe qė kjo pėrbėnte “njė situatė shqetėsuese dhe tė rrezikshme” (shih shėnimin e legatės italiane tė 16 janarit 1939 – AQSH F163 V1939 D247 N14).

Ndryshe nga ajo ēka thotė dr. Bernard Fisheri, tė gjitha dokumentet qė ne kemi, janė dokumente tė arkivave tė shtetit, ēka ėshtė normale, meqenėse mbreti Zog ishte nė pushtet dhe mbretėronte nė kėtė kohė. Unė mund tė saktėsoj mė tej qė edhe nėse familja mbretėrore do tė kishte, pėr shembull, dokumente pėr vizitėn sekrete tė Ajnshtajnit nė Shqipėri, arkivat qė ajo kishte marrė me vete pėrgjatė largimit nė mėrgim janė shkatėrruar praktikisht tė gjitha, nė njėrin prej bombarimeve tė Londrės.

 

3) Emri i familjes mbretėrore ėshtė cituar i dyti nė radhė, nė njė listė prej 63 familjesh shqiptare, tė propozuara si “Fisnikė” (“Justes”, “ The Righteous”) nga Yad Vashemi. Si e shpjegoni kėtė?

Ėshtė njė nder i vėrtetė qė Shqipėria tė ketė familje tė vlerėsuara “Fisnikė mes kombeve”  dhe qė familja mbretėrore tė jetė propozuar nga Norman H. Gershman nė katalogun e ekspozitės sė tij “Besa: Muslims ėho saved Jeės in Ėorld Ėar II” (Syracuse University Press, USA, 2008) pėr t’u njohur si fisnikė (Nė kėtė ditė, Yad Vashemi njihte zyrtarisht 68 familje shqiptare si “fisnikė”), sepse ėshtė njė fakt i pamohueshėm qė mbreti Zog ka qenė nismėtari i vėrtetė i politikės sė shpėtimit tė hebrejve nga Shqipėria, duke favorizuar fillimisht ikjen e hebrejve tė persekutuar, duke u dhėnė atyre viza turistike dhe tranziti, pastaj duke i kėrkuar administratės ndryshimin e emrave, ndėrrimin e fesė dhe,  mė sė fundi, duke u dhėnė atyre shtetėsinė shqiptare.

Kodi i mikpritjes ka bėrė tė vetėn, ai ishte shfaqur dukshėm. Shqiptarėt e kanė konsideruar si detyrė qė tė mbrojnė dhe tė fshehin hebrejtė qė i iknin persekutimeve, nė njė kohė kur kombe tė mėdha europiane i pėrzinin ata. Nė Shqipėri nuk ka asnjė listė dhėnė fashistėve dhe asnjė internim. Numri i hebrejve tė shpėtuar ėshtė vlerėsuar nė mė shumė se 3 000. Mė 2005-ėn “Memorial Museum of The Holocaust” kishte regjistruar tashmė 2 640.

 

4) Sipas dukumenteve britanike, nė Londėr, mė 1943, ka pasur bisedime me mbretin Zog pėrsa i pėrket vendosjes sė 25 000 familjeve hebreje nė Shqipėri, nėse ai do tė vinte nė pushtet. E konsideroni kėtė plan realist apo veēse njė manovėr pėr tė tėrhequr simpatinė e Londrės?

Nė fakt ka pasur bisedime pėr vendosjen e kolonive hebreje nė Shqipėri. Kėto projekte kishin njė interes tė dyfishtė, pėr t’i dhėnė hebrejve njė vend pritės, njė tokė azili dhe pėr t’i sjellė Shqipėrisė intelektualė, inxhinierė, mjekė, mėsues etj… tė cilėt do tė mernin pjesė nė zhvillimin e vendit. Nė kėto projekte kishte njė aspekt njerėzor dhe njė aspekt ekonomik. Pėrveē tė tjerave, kėto projekte tregojnė qė mbreti Zog, mė 1943, po parapėrgatiste dhe  po punonte pėr tė ardhmen e Shqipėrisė.

 

5) Sir Martin Gilberti tregon qė nė fillim tė 1939-ės, njė diplomat i mbretit ka shkuar nė Londėr pėr tė takuar Ēurēillin dhe pėr tė folur pėr vendosjen e hebrejve nė Shqipėri. Cili ishte ky diplomat shqiptar?

Nė fakt, Sir Martin Gilberti nė veprėn e tij « Winston Churchill : le prophčte de la vérité » tregon pėr njė pėrpjekje tė bėrė nė janar 1939, nė tė cilėn njė diplomat shqiptar, i dėrguar nga mbreti Zog, ka propozuar ta bėjė Shqipėrinė njė vend tė shenjtė mbrojtės pėr hebrejtė. Pėr ta bėrė kėtė, Ēurēilli duhej tė frenonte vrullin e Musolinit dhe tė garantonte pavarėsinė e Shqipėrisė, nė mėnyrė qė plani i shpėtimit tė merrte jetė. Fatkeqėsisht Ēurēilli e ka lėnė mėnjanė kėtė plan.

Sir Martin Gilberti nuk e jep emrin e kėtij tė dėrguari dhe, siē ndodh shpesh gjatė negociatave tė fshehta, gjėrat mbeten gjithnjė sekrete. Megjithatė ky diplomat mund tė jetė Dervish Duma, qė ishte sekretari i dytė i legatės shqiptare nė Londėr dhe qė qe emėruar i ngarkuar me punė nė fillim tė 1939-ės*.

   

* "Ne dy veprat e tjera te Sir Martin Gilbert  "Churchill and the Jews : A lifelong friendship" (Henry Holt & Company, New York, 2007, p. 154)
dhe"Kristallnacht Prelude to Destruction" (Harper Perennial, London, 2006, pp. 201 et 2002), autori permend takimin , ne janar 1939, ne jug te Frances, midis Ēurēillit ( qe ishte ne kete kohe vetem anetar i Parlamentit) me diplomatin shqiptar Ēetin Saraēi. Gjashte jave me vone, Ēetin Saraēi i ka shkruar Ēurēillit qe ai  ishte i autorizuar te negocionte (Cf. Chatin Sarachi to Winston Churchill, 13/05/1939, Foreign Office Paper FO 371/24/081).

*                          *

Familja mbretėrore e Shqipėrisė, si dhe 62 familje tė tjera shqiptare, kanė qenė propozuar nga Norman H. Gershman nė katalogun e ekspozitės sė tij “Besa: Muslims who saved Jews in World War II” (Syracuse University Press, USA, 2008) pėr t’u njohur si “Fisnikė” nga Yad Vashem.  

Familje shqiptare tė nderuara me titullin e lartė "Fisnikė mes kombesh" nga Yad Vashem
Sipas Norman H. Gershman, paraqitur nė katalogun e ekspozitės "Besa: Muslims who saved Jews in World War II", Syracuse University Press, USA, 1st edition 2008


1. Familja e Destin (Destan?) dhe Lime Ballės;
2. Familja e Baba Haxhi Dede Reshat Bardhit;
3.
Familja e Mbretit Zog tė Shqipėrisė ("King Zog of Albania");
4.
Familja e Njazi dhe Liza Pilkut;
5. Familja e Mefail Biēakut;
6. Familja e djalit tė tij Njazi Biēaku;
7. Familja e Hysen Marikės;
8. Familja e Jani Kocas;
9. Familja e Islam Prosekut;
10.
Familja Domai (Domaj?);
11.
Familja e Halil Frashėrit;
12. Familja e Toli Dodit;
13. Familja e Aliut (sic!);
14. Familja e Sulo Muzhakės (Muzhaqit?);
15. Familja e Ali dhe Nadire Binxhiut;
16. Familja e Qani Civesė;
17. Familja e Destan Kurmaqut (Kurmakut?);
18. Familja e Besim Zymės;
19.
Familja e Higmet/Hiqmet (Meti) Zymės;
20. Familja e Hajdar Kikės dhe e djalit tė tij Petrit;
21. Familja e Tef Pogut (Pogės?);
22. Familja e Hysref (Eshref?) dhe Emine Frashėrit;
23. Familja e djalit tė tyre Mehmet Frashėri;
24. Familja e Osman dhe Nazliko Allah (Alla?);
25.
Familja e Esheref dhe Easuere (Qefsere?) Shpuzės;
26. Familja e Ali dhe Rakip Krajės;
27. Familja e Ismail Babanit;
28. Familja Kasapi;
29. Familja e Sulejman dhe Zenepe Meēes;
30. Familja e Lilo Xhimitikut;
31. Familja e Taqi Simsisė;
32. Familja Kurti;
33. Familja e Besim dhe Aishe Kadiut dhe e vajzės sė tyre Merushe;
34. Familja Kuqi;
35. Familja e Nuro Hoxhės;
36. Familja e Muhiddin (Muhedin?) Haxhit;
37. Familja e Hasan Kalasė;
38. Familja e Rifat Hoxhės;
39. Familja e Kasem Jakup Kocerrit;
40. Familja e Xhevat dhe Afėrdita Gjergjanit;
41. Familja e Vesel dhe Fatima (Fatime?) Veselit;
42.
Familja e Mesut dhe Drita Salillarit;
43. Familja e Xhafer Skederit (Skėnderit?);
44.
Familja e Abaz dhe Zade Sinanit;
45.
Familja e Ali dhe Nadia (Nadire?)Kazazi;
46. Familja e Islamit;
47. Familja e Shaquir (Shaqir) dhe Qamile Boriēit dhe e vajzės sė tyre Bohriya (Bahrije?) Boriēi;
48. Familja e Ismail Golemit;
49. Familja e Hamid dhe Xhemal Veselit;
50. Familja e Vehbi Hasan Hotit;
51. Familja e Ali Sheqer Pashkajt;
52. Familja e Beqir Qoqjas;
53. Familja Rezniqi;
54. Familja e Hasan Rremė Xerxės;
55. Familja e Ramadan dhe Isa Nuzės;
56. Familja e Mullah Shabanit;
57. Familja e Basri Hasanit;
58. Familja e Sadik Belulit
59. Familja e Rruzhdi Belulit;
60. Familja e Sejdi Sylejmanit;
61. Familja e Jusuf Sakik Mimonės;
62. Familja e Hysni Domit;
63.
Familja e Pjeter Jankovic-it.

  

*                          *

 * Dr   Patrice   Najbor

            Dipllomuar nė Institutin e  Studimėve te Mardhėnieve  Ndėrkombėtare (ILERI) tė Parisit, titullarė i njė dipllome tė studimėve tė larta tė specializuara (DESS) tė  diplomacisė dhe administrimit  tė organizatave ndėrkombėtare (Paris XI), doktor i shkencave politikė, ka realizuar njė tezė mbi "Dykrenarja e Shqipėrise nė maredhėniet ndėrkombėtare bashkohore" (Paris XI - 1992) dhe shume shkrime nė kuader te njė dipllomė tė studimėve tė thelluara (DEA) tė mbrojtjes  dhe sigurimit europian (Lille II -1990) midis tė cileve "Sistemi dhe politika e sigurimit  tė Shqiperisė" dhe "Ceshtja shqiptare e Kosovės").

Ai eshtė autor i "Dinastisė sė Zogut"  2002  dhe i "Historisė se Shqiperisė dhe i familjes sė saj mbretėrore  1443-2007)" nė pesė vellime 2008. 

Ai nga ana tjeter ka organizue shoqėru disa ndihma humanitare ne Shqipėri, sidomos gjatė tranzicionit demokratik.

-------------------------------------------------------------------------------------------------

 

http://www.gazeta-shqip.com/artikull.php?id=62778

21/04/2009

TE JEMI KRENARE!

Monika Shoshori Stafa

Gjithė bota e qytetėruar, qysh prej vitit 2000, e pėrkujton viktimizimin masiv tė hebrenjve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore nė Ditėn e Kujtesės, mė 27 janar. Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, mbėshtetur nė njė propozim tė Memorial Museum of Holokaust, prej shumė vitesh e pėrkujtojnė kėtė tragjedi tė njerėzimit, mė tė madhen nė shekullin e 20-tė, edhe mė 22 prill. Kjo ėshtė nė traditėn dhe sjelljen e vendeve dhe shteteve qė gjithė filozofinė e zhvillimit tė tyre e kanė ndėrtuar mbi institucionin e denjė tė kujtesės. Memorial Museum of Holokaust dhe muzeu i kujtesės i Izraelit, Yad Vashem institucionalisht kanė pėrkujtuar edhe rolin e Shqipėrisė nė shpėtimin e hebrenjve gjatė kohės sė rrezikimit publik tė tyre. Qė nga viti 1997 e kėndej, Kongresi Amerikan ka miratuar tri rezoluta nderimi pėr popullin shqiptar.

Duke filluar prej vitit 2004 edhe nė Shqipėri nė Ditėn e Kujtesės bėhen veprimtari me karakter shkencor, akademik, pėrkujtimor dhe reflektues. Por ta harrosh atė ashtu si dhe ndodhi sivjet do tė thotė tė jetė nė pikėpyetje i gjithė sistemi i mėnyrės se si ndėrtohet jeta e njė vendi. Kur harrohet Dita e Kujtesės bėhet qesharake edhe pėrpjekja agjitative pėr tė rishikuar dhe rishkruar historinė.

Duke qenė nė njė proces kėrkimi tashmė disavjeēar pėr kėtė argument, mė ka bėrė pėrshtypje se sa mė shumė shtohet vėmendja pėr fatin e hebrenjve nė Shqipėri, aq mė e qartė del se njohja e deritashme e dijes shqiptare ėshtė e kufizuar.

Nė tė vėrtetė, janė mė shumė studiuesit e huaj qė, duke u mbėshtetur nė burime tė panjohura arkivore, kanė pohuar tė vėrteta qė ende nuk gjenden nė studimet shqiptare.

Sipas historianit francez, Patrick Najbor, autor i njė monografie prej pesė vėllimesh kushtuar historisė sė mbretėrisė shqiptare (1928-1939) "sovrani shqiptar u ka dhėnė pasaporta tė rregullta rreth 350 familjeve hebreje, qė do tė thotė se deri nė prag tė luftės nė territorin shqiptar kishin hyrė afėrsisht dymijė hebrenj (pėrkundėr mendimit tė B. Fischer, qė mė 1939 nė Shqipėri kishte jo mė shumė se 800 hebrenj). Eshtė me shumė interes gjithashtu pohimi i historianit amerikan B. Fischer, qė nė arkivat e familjes mbretėrore, arkiva qė nuk janė kėshilluar asnjėherė, ka shumė dokumente qė dėshmojnė politikėn prohebraike tė ish-mbretit Zog. Ndoshta kėto dokumente, ndonėse tė dėmtuara pėrgjatė dekadave tė ngatėrruara tė mėrgimit, njė ditė do tė dėshmojnė njė tė vėrtetė mė tė plotė rreth kėsaj ēėshtjeje.

Eshtė pėr t‘u veēuar pohimi i Sir Martin Gilbert, autor i njė prej veprave themelore tė historisė botėrore tė holokaustit, "The Atlas of Holokaust", nė njė prej studimeve tė fundme tė tij, me titull "Winston S. Churchill: The Prophet of Truth" - "Uinston Ēėrēill - profeti i sė vėrtetės" (vėllimi i pestė), sipas tė cilit diplomacia e Mbretit Zog vazhdonte bisedimet nė Londėr me qeverinė e Madhėrisė sė Saj pėr njė projekt ndėrkombėtar pėr pranimin masiv tė hebrenjve nė Shqipėri deri nė muajin shkurt tė vitit 1939, fakt qė u jep fund diskutimeve tė deritashme tė disa historianėve mė shumė tė painformuar se sa skeptikė, nėse ka pasur apo jo akte me karakter antihebraik nė Shqipėri. Duke u mbėshtetur nė kėtė fakt, para njė muaji pata mundėsinė tė komunikoj drejtpėrsėdrejti me autorin e librit, i cili iu pėrgjigj mirėsisht pyetjes sime, nėse kishte burime tė tjera rreth kėtyre bisedimeve. Nė letrėn e tij, Sir Martin Gilbert shkruan: "That I am afraid is all that I know about Churchill‘s pre-war Albanian initiative. I tried to find out more about Chatin Saratji, but failed. Sir Martin Gilbert, Thursday, 26 February 2009".

Studiuesi britanik, nė fakt, duke pohuar se nuk kishte mundur tė gjente tė tjera tė dhėna pėrveē atyre qė lidhen me misionin e Ēatin Saraēit, diplomat me rol tė rėndėsishėm nė periudhėn mbretėrore, konfirmon se pėrpjekjet shqiptaro-britanike pėr njė zgjidhje nė shkallė majoritare tė problemit tė shpėtimit tė hebrenjve realisht vazhduan edhe nė pragun e pushtimit fashist. Njė episod i tillė i jep njė kuptim jo vetėm simbolik, por edhe nė kuadėr tė real-diplomacisė, faktit qė dėshmohet nė burimet britanike, sipas tė cilave A. Zogu, gjatė mėrgimit tė tij nė Londėr, nė vitin 1943, u kishte propozuar autoriteteve angleze njė marrėveshje, sipas sė cilės, nėse Britania do tė pėrkrahte kthimin e tij nė fron, pas kthimit ai do tė mundėsonte instalimin nė Shqipėri tė 25 mijė familjeve hebraike tė mbijetuara gjatė luftės, fakt qė asnjėherė nuk ėshtė marrė seriozisht.

Duke u shtuar fakteve tė deritanishme kėto burime tė reja pėr shpėtimin e hebrenjve nė Shqipėri dhe duke krahasuar kėrkimet shqiptare me ato qė pėrmban kalendari i Remembrance Day ("Yom Hashoah"), para sė gjithash del pyetja se si funksionon institucioni i kujtesės nė Shqipėri.

Ndėrsa historia e Shqipėrisė vazhdon tė botohet e tė ribotohet, nė fakt, pėrpjekjet pėr krijimin e njė baze tė dhėnash themelore nuk duken as dhe si projekt. Institucioni i kujtesės, qė ende nuk ėshtė krijuar, duhet t‘u japė pėrgjigje disa pyetjeve bazė:

- A ėshtė realisht numri i dėshmorėve tė luftės antifashiste nė Shqipėri 28 mijė? Nėse nuk ėshtė kaq, sikurse po thuhet gjithnjė e mė shpesh kėto kohėt e fundit, sa janė dhe cilėt janė emrat e tyre?

- Thuhet se vetėm brenda njė nate nė kampin e Prishtinės u pushkatuan pa vendim formal gjyqi 104 shqiptarė. Cilėt janė emrat e tyre?

- Nė kryeqytetin shqiptar, pikėrisht nė anėn perėndimore tė rezidencės presidenciale, gjendet njė rrugė qė ende mban emrin "Dėshmorėt e 4 shkurtit", po cilėt janė emrat e atyre 80 apo 90 shqiptarėve qė u nxorėn nga shtėpitė dhe u masakruan pėr hakmarrje, sikurse shkruhet nė tekstet e historisė sė Shqipėrisė?

- Statistikisht pranohet se gjatė luftės antifashiste u dėbuan nga Greqia afro 25 mijė ēamė civilė, tė cilėt nuk u kthyen asnjėherė nė trojet e tyre. Cilėt janė emrat e tyre?

- Thuhet se gjatė luftės antifashiste zhvillimet patėn edhe njė pėrbėrėse tė luftės civile. Cilėt qenė viktimat e luftės civile, si u vranė dhe pse?

- Thuhet se gjatė luftės antifashiste 20-25 mijė ushtarė italianė qė kishin luftuar me armė kundėr popullit shqiptar u strehuan nė familjet vendėse dhe shpėtuan nga rreziku. Askush nuk e di se ēfarė ndodhi me pjesėn tjetėr, afro 180 mijė, qė u zunė robėr nga ushtria naziste. Cila ėshtė lista emėrore e ushtarėve italianė tė strehuar e tė shpėtuar nė kėtė vend?

- Thuhet se gjatė periudhės totalitare sistemi bolshevik pushkatoi me gjyq e pa gjyq afro 4 mijė vetė. Cilėt janė emrat e kėtyre viktimave?

Pėrpjekjet pėr tė propozuar zgjidhje pėr secilėn nga kėto probleme pa krijuar bazėn e tė dhėnave dhe pa specifikuar rrethanat e secilės prej kėtyre tė dhėnave mbeten agjitative.

Memorial Museum of Holokaust, pėrkundėr kėsaj sjelljeje tė padenjė qė ndodh e pėrsėritet rregullisht nė vendin tonė, ka njė listė prej 2264 emrash tė hebrenjve qė prekėn tokėn shqiptare gjatė luftės antifashiste, duke gjetur strehim e mbrojtje nė kėtė vend ose duke arritur tranzitimin nė ndonjė vend tjetėr, mė tė sigurt, si Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Pikėrisht nė "Remembrance Day" ėshtė dita pėr t‘i kėrkuar ndėrgjegjes intelektuale dhe politike tė vendit tė kryejė pėrgjegjėsitė e veta ndaj kujtesės si institucion, ndaj kujtesės si faktor qė jo vetėm shėron plagėt e sė shkuarės dhe rehabiliton gjithēka qė ėshtė harruar, por, mbi tė gjitha, lehtėson ndėrtimin e sė ardhmes, sepse sikurse dihet, e sotmja dhe e ardhmja janė tė kushtėzuara.

-------------------------------------------------------------------------------------------------

 

Gazeta55 09/07/2009 http://www.gazeta55.net/gazeta/09.07.2009.pdf

dossier : Shqipėria dhe shpėtimi i hebrenjve

Nga Patrice Najbor

Shqiptarėt ishin kombi qė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore ishin ndoshta tė vetmin qė treguan njė mikpritje tė veēantė ndaj hebrenjve, nė kushtet e sundimit tė ideologjisė naziste. Kjo sigurisht nuk ishte rastėsi, pasi edhe mė parė kur nazizmi nuk ishte nė pozitat e luftės sė hapur, nė Shqipėri kishin gjetur mikpritje edhe hebrenj tė tjerė, prej tė cilėve mė i njohur mbetet rasti i Anjshtajnit. Kjo sepse qysh para 7 prillit 1939, ka pasur bisedime pėr vendosjen e kolonive hebreje nė Shqipėri. Kėto projekte kishin njė interes tė dyfishtė, pėr t’i dhėnė hebrenjve njė vend pritės, njė tokė azili dhe pėr t’i sjellė Shqipėrisė intelektualė, inxhinierė, mjekė, mėsues etj… tė cilėt do tė merrnin pjesė nė zhvillimin e vendit. Nė kėto projekte kishte njė aspekt njerėzor dhe njė aspekt ekonomik. Pėrveē tė tjerave, kėto projekte tregojnė qė mbreti Zog, mė 1943, po parapėrgatiste dhe po punonte pėr tė ardhmen e Shqipėrisė.

Nė fakt, Sir Martin Gilberti nė veprėn e tij “Winston Churchill : le prophčte de la vérité” tregon pėr njė pėrpjekje tė bėrė nė janar 1939, nė tė cilėn njė diplomat shqiptar, i dėrguar nga mbreti Zog, ka propozuar ta bėjė Shqipėrinė njė vend tė shenjtė mbrojtės pėr hebrenjtė

Nė fakt, Sir Martin Gilberti nė veprėn e tij “Winston Churchill : le prophčte de la vérité” tregon pėr njė pėrpjekje tė bėrė nė janar 1939, nė tė cilėn njė diplomat shqiptar, i dėrguar nga mbreti Zog, ka propozuar ta bėjė Shqipėrinė njė vend tė shenjtė mbrojtės pėr hebrenjtė. Pėr ta bėrė kėtė, Ēurēilli duhej tė frenonte vrullin e Musolinit dhe tė garantonte pavarėsinė e Shqipėrisė, nė mėnyrė qė plani i shpėtimit tė merrte jetė. Fatkeqėsisht Ēurēilli e ka lėnė mėnjanė kėtė plan. Sir Martin Gilberti nuk e jep emrin e kėtij tė dėrguari dhe, siē ndodh shpesh gjatė negociatave tė fshehta, gjėrat mbeten gjithnjė sekrete. Megjithatė ky diplomat mund tė jetė Dervish Duma, qė ishte sekretari i dytė i legatės shqiptare nė Londėr dhe qė qe emėruar i ngarkuar me punė nė fillim tė 1939-ės.

Kalimi i Ajshtajnit nė Shqipėri ėshtė konfirmuar nė disa drejtime: nga ishdrejtori i asaj kohe i Institutit tė Fizikės, zotit Skėnder Koja, i cili e kishte takuar atė, nga punonjėsi i bankės, Ajet Bega, qė po ashtu e kishte takuar (sipas njė dokumenti zyrtar, Albert Ajnshtajni ka shkuar nė Bankėn Shqiptare tė Shqipėrisė, nė Tiranė, mė 9 prill 1931) dhe nga doktor Jani Basho, i cili ka shėrbyer si ndėrmjetės nė pėrpjekjet administrative pėr marrjen e dokumenteve tė udhėtimit dhe qė e priti fizikanin kur ai arriti nė Durrės

Nė tėrėsinė e burimeve pėr kėtė ēėshtje, njėri prej burimeve mė tė para dhe mė tė rėndėsishme vjen prej arkivave shqiptare. Nė “Guide Book, a reference to record about Jews in Albania” tė Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Arkivave nė vitin 2006, pasqyrohen dokumentet kryesore tė arkivave shqiptare nė lidhje me shpėtimin e hebrenjve nė Shqipėri. Pėrsa i pėrket rastit tė fizikanit Albert Ajnshtajn, i cili ka pėrdorur mundėsinė e pajisjes me njė dokument shqiptar pėr tė shkuar nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, kemi dėshminė e mbretėreshės Geraldinė (shih edhe intervistėn e Mikael de Pok pėr revistėn angleze “Sky” mė 2002). Nė shumė intervista mbretėresha ka treguar pėr vizitėn sekrete tė Ajnshtajnit nė Shqipėri pėrgjatė 48 orėve dhe takimin e tij me mbretin Zog. Kalimi i Ajshtajnit nė Shqipėri ėshtė konfirmuar nė disa drejtime: nga ish-drejtori i asaj kohe i Institutit tė Fizikės, zotit Skėnder Koja, i cili e kishte takuar atė, nga punonjėsi i bankės, Ajet Bega, qė po ashtu kishte takuar (sipas njė dokumenti zyrtar, Albert Ajnshtajni ka shkuar nė Bankėn Shqiptare tė Shqipėrisė, nė Tiranė, mė 9 prill 1931) dhe nga doktor Jani Basho, i cili ka shėrbyer si ndėrmjetės nė pėrpjekjet administrative pėr marrjen e dokumenteve tė udhėtimit dhe qė e priti fizikanin kur ai arriti nė Durrės. Fatkeqėsisht shumica e dokumenteve qė lidhen me kalimin e Ajnshtajnit nė Shqipėri ėshtė djegur mė 1945, kur klinika e doktor Bashos ishte bastisur dhe marrė nga partizanėt.

Ka tashmė shumė dokumente tė legatės italiane qė sjellin informacion mbi faktin qė familja mbretėrore dhe shqiptarėt nė pėrgjithėsi po mbronin gjithnjė e mė shumė hebrenjtė dhe qė kjo pėrbėnte “njė situatė shqetėsuese dhe tė rrezikshme” (shėnimi i legatės italiane tė 16 janarit 1939 – AQSH F.163, V.1939 D.247, fleta 14).

Unė mund tė saktėsoj mė tej qė edhe nėse familja mbretėrore do tė kishte, pėr shembull, dokumente pėr vizitėn sekrete tė Ajnshtajnit nė Shqipėri, arkivat qė ajo kishte marrė me vete pėrgjatė largimit nė mėrgim janė shkatėrruar praktikisht tė gjitha, nė njėrin prej bombardimeve tė Londrės.

Ėshtė njė nder i vėrtetė qė Shqipėria tė ketė familje tė vlerėsuara “Fisnikė mes kombeve” dhe qė familja mbretėrore tė jetė propozuar nga Norman H. Gershman nė katalogun e ekspozitės sė tij “Besa: Muslims who saved Jews in World War II” (Syracuse University Press, USA, 2008) pėr t’u njohur si fisnikė (Nė kėtė ditė, Yad Vashemi njihte zyrtarisht 68 familje shqiptare si “fisnikė”), sepse ėshtė njė fakt i pamohueshėm qė mbreti Zog ka qenė nismėtari i vėrtetė i politikės sė shpėtimit tė hebrenjve nga Shqipėria, duke favorizuar fillimisht ikjen e hebrenjve tė persekutuar, duke u dhėnė atyre viza turistike dhe tranziti, pastaj duke i kėrkuar administratės ndryshimin e emrave, ndėrrimin e fesė dhe, mė sė fundi, duke u dhėnė atyre shtetėsinė shqiptare.

Kodi i mikpritjes ka bėrė tė vetėn, ai ishte shfaqur dukshėm. Shqiptarėt e kanė konsideruar si detyrė qė tė mbrojnė dhe tė fshehin hebrenjtė qė i iknin persekutimeve, nė njė kohė kur kombe tė mėdha europiane i pėrzinin ata. Nė Shqipėri nuk ka asnjė listė dhėnė fashistėve dhe asnjė internim. Numri i hebrenjve tė shpėtuar ėshtė vlerėsuar nė mė shumė se 3 000. Mė 2005-ėn “Memorial Museum of The Holocaust” kishte regjistruar tashmė 2.640.

-------------------------------------------------------------------------------------------------

 

Mbretėria Shqiptare - Mars 2009 - mbreteriashqiptare@yahoo.com

Roli i Familjes Mbretnore nė mbrojtjen e Hebrenjve nga Holokausti nga Dr Patrice Najbor

Mbreteria_Shqiptare_-_2009_Mars.jpg (228732 octets)

Intėrvista e Dr Patrice Najbor autorit librit "Historia e Shqipėrisė dhe e familjes se saj mbretėrore  (1443-2007)" (JePublie - Paris - 2008)

Nė veprem tuaj ju pėrmendi ndihmėn e mbretėrise shqiptare nė favor tė ruajtės se hebrejve qė i shpetuan Holokaustit. A mund tė na thoni diēka me tepėr ?

Pak e njohur nga historianėt, ruatjen edhe nga ato hebrejėt, mbreteria shqiptare ka dhėnė njė ndihmė te konsiderueshme hebrejve, qe kerkonin ti shpėtonin regjimit nazist me ardhjen nė pushtet te Hitlerit me 1933.

Ne fakt, Shqipėria e mbretit Zog ju rezervoi mikėpritjė hebrejve tė persekutuar, dhe shqiptarėt duke respektuar traditen e mikėpritjės, i kane mbrojt keto familje nga internimi duke i fshehur sidamos nė fshatrat e malsisė.

Konkretisht, mbreti Zog ne fillim ka lehtėsu dhenien e vizave hebrejve te persekutuar dhe, pastaj, u ka akordue atyre pasaporta shqiptare. Sovrani shqiptare ka dhėnė pasaporta shqiptare reth 350 familjeve hebrejė e ndėrmjet tyre edhe fizikanit german Albert Einshtein, i cili e pėrdori kėtė mundėsi per tė shkuar nė Shtetet e Bashkuara te Amerikės.

Shumė dokumenta te arshivės shqiptare deshmojnė pėr veprimtarine e diplomacisė sė mbreterisė shqiptare ne favor tė shpėtimit te hebrejve (Shih punimet e Dr Prof Shaban Sinani). Historiani amerikan Dr Bernd Fischer tregon per nje "epoke tė artė" per Hebrejtė nė mbretėrinė e Shqipėrise dhe vlerson qė  nismat e mbretit Zog kanė bėre te mundur tė shpetojne afro 2000 Hebrej.

Muzeu memorial i Holokaustit ka percaktu ne vitin 2005, 2640 Hebrej te shpėtuar nga Shqiperia, ndersa Yad Vashen ka tregu 63 shqiptare "Te drejte" dhe deklaroi Shqiperine si "Te drejtė midis kombeve".

Pėr dijenin tujė nė librin timė kamė shkrujtė njė kapitull tė gjatė cipėr ndėrhyrjės e shtetit monarkistė shqiptar nė favor tė shpėtimit tė Hebrejntė qė u arratisėn nga Holokausti dhe veēanėrishtė cipėr veprimtarisė guximshėm tė familjes Ndergoni.

 

Si e shpjegoni ju kalimin nga Republikja ne Monarki ne vitin 1928 ?

Nė traktatin e Berlinit dhe mė vonė nė Konferencen e Ambasadoreve nė Londer, mė 1913, fuqite e mėdha (Britanija e Madhe, Franca, Italia, Austro-Hungaria dhe Rusia) e kanė gjymtuar Shqiperine me 2/3 e teritorit te saj ne favor tė Serbisė, Malit te Zi, Maqedonisė dhe Greqisė. Transformimi i rregjimit nė favor tė monarkisė dhe dhėnia e titullit "Mbret i Shqiptarėve" dhe jo "Mbret i Shqipėrise", kane lejuar sovranin shqiptar me forcu aspiratat e unitetin kombetar dhe me folė ne emėr tė tė gjithė shqitarėve, veēanerisht atyre tė Kosoves dhe Ēamerisė.

Eshte interesant me nėnvizu faktin qė me Ahmet Zogun, President i Republikės, dhe mė vonė me Monarkinė e Zog I rė Parlementi shqiptar pėrbante 3 deputet qė pėrfaqėsonin Kosovėn.

Do tė shėnojme gjithashtu qė mbreti Zog ka dėnuar genocidin e ēameve duke I kerkuar Organizatės se Kombėve (SDN) tė ndėrhynte me qellim qė qeveria greke ti jepte fund kesaj politike.

Mbreti Zog ka refuzuar gjithashtu emėrimin e njė peshkopi grek per kishen autoqefale shqiptare.

 

Le rōle de la Famille Royale d'Albanie dans le sauvetage

des Juifs durant l'Holocauste

 

Interview du Dr Patrice Najbor auteur de "Histoire de l'Albanie et de sa Maison Royale (1443-2007)" (JePublie - Paris - 2008)

 

Dans votre ouvrage, vous évoquez l'aide de l'Albanie royale en faveur du sauvetage des Juifs fuyant l'Holocauste. Pouvez-vous nous en dire plus ?

Peu connu des historiens, mźme Juifs, l'Albanie royale a apporté une aide de premier ordre aux Juifs, qui cherchčrent ą fuir le régime nazi, dčs l'accession au pouvoir de Hitler en 1933.

En effet, l'Albanie du roi Zog a offert l'hospitalité aux Juifs persécutés et les Albanais, respectant le code de l'hospitalité, ont ensuite protégé ces familles de la déportation en les cachant dans les villages de montagne.

Concrčtement, le roi Zog a d'abord facilité l'octroie de visas aux Juifs persécutés et, ensuite, il leur a accordé des passeports albanais. Le souverain albanais a fourni des passeports albanais ą environ 350 familles juives, dont celui du physicien allemand Albert Einstein, qui a utilisé la filičre albanaise pour rejoindre les Etats-Unis.

De nombreux documents des archives albanaises témoignent de l'action de la diplomatie du royaume d'Albanie en faveur du sauvetage des Juifs (Voir les travaux du Dr Prof Shaban Sinani). L'historien américain, Dr Bernd Fischer, parle d'une "age d'or" pour les Juifs dans le royaume d'Albanie et on estime que les initiatives du roi Zog ont permis de sauver environ 2000 Juifs.

Le Memorial Museum of the Holocaust a identifié, en 2005, 2640 Juifs ayant été sauvés par l'Albanie tandis que Yad Vashem a désigné 63 Albanais comme "Juste" et déclaré l'Albanie comme "Juste parmi les Nations".

Pour votre information, j'ai consacré une longue annexe sur l'aide de l'Albanie royale en faveur du sauvetage des Juifs fuyant l'Holocauste et sur le cas concret de la famille Ndregjoni.

 

Comment expliquez-vous le passage de la république ą la monarchie en 1928 ?

Dčs le traité de Berlin puis ą l'issue de la Conférence des Ambassadeurs ą Londres, en 1913, les Grandes puissances (Grande-Bretagne, France, Italie, Autriche-Hongrie, Allemagne et Russie) ont amputé l'Albanie des 2/3 de son territoire au profit de la Serbie, du Monténégro, de la Macédoine et de la Grčce. La transformation du régime au profit de la monarchie et l'octroie du titre de "Roi des Albanais", et non de roi d'Albanie au roi Zog, ont permis au souverain albanais de cristalliser les aspirations d'unité nationale et de parler au nom de tous les Albanais, notamment ceux du Kosovo et de Ēameria.

A ce propos, il est intéressant de souligner que sous Ahmet Zogu, Président de la République, puis sous le rčgne du roi Zog Ier, le parlement albanais comptait 3 députés représentant le Kosovo.

On notera, également, que le Roi Zog a condamné le génocide des Ēames en demandant ą la Sociétés des Nations d'intervenir afin que le gouvernement grec mette fin ą cette politique.

Le roi Zog a aussi refusé la nomination d'un archevźque grec pour l'église autocéphale albanaise.

 

-------------------------------------------------------------------------------------------------

 

http://www.ardhmeria.co.uk/

Roli i mbretit Zog nė shpėtimin e hebrejve nė vitet 1928-1939

Written by Benji OzPersonazhMar 17, 2011

Description : http://www.ardhmeria.co.uk/ar/wp-content/uploads/2011/03/zogu-300x254.jpg
Intervistė me Dr Patrice Najbor


Nė veprėn tuaj mbi mbretėrinė shqiptare nė vitet 30, ju tregoni qė qeveria shqiptare u ka dhėnė pasaporta shqiptare rreth 350 familjeve hebreje, e mes tyre, edhe fizikantit Albert Ajnshtajn. Cilat janė burimet qė i pro­vojnė kėto fakte?
Nė tėrėsinė e burimeve pėr kėtė ēėshtje, njėri prej burimeve mė tė para dhe mė tė rėndėsishme vjen prej arkivave shqiptare. Ju mund tė konsultoni “Guide Book, a reference to record about Jews in Albania” publikuar nga drejtoria e pėrgjithshme e Arkivave Kombėtare mė 2006-ėn, ku pasqyrohen dokumentet kryesore tė arkivave shqiptare nė lid­hje me shpėtimin e hebrejve nga Shqipėria.
Ka gjithashtu punime tė historianėve shqip­tarė, si ato tė profesor Shaban Sinanit (ish-drejtor i Arkivave Kombėtare), qė ka publikuar studime tė shumta dhe mjaft interesante pėr kėtė temė (shih “Diplomacia e Shqipėrisė Mbretėrore pėr shpėtimin e hebrejve” nė ALBSA-Info/Korrier 20/11/2004).
Jashtė Shqipėrisė, historiani amerikan dr. Ber­nard Fisher, pėrmes kėrkimeve tė tij tė fundit nė arkivat anglo-saksone, flet pėr njė “kohė tė artė” pėr hebrejtė nė Shqipėri gjatė periudhės sė mbretėrisė ( 1928-1939).
Nė senatin francez, mė 27 janar 2008, ka pasur po ashtu njė konferencė ku janė paraqitur doku­mente tė shumta arkivore dhe dėshmi tė familjeve qė kanė shpėtuar hebrejtė, si familjet Ndregjoni dhe Biēaku (shih veprėn “Ndregjonėt”, Xhaferr Martini, Naim Frashėri, Tiranė, 2007 dhe artikul­lin “Familja Biēaku : Si jetuam me 26 hebrej nė shtėpinė tonė”, botuar nė “Gazeta shqiptare” mė 09.05.2001).
Pėrsa i pėrket rastit tė fizikantit Albert Ajn­shtajn, i cili ka pėrdorur mundėsinė e pajisjes me njė dokument shqiptar pėr tė shkuar nė Shtetet e Bashkuara, kemi dėshminė e mbretėreshės Ger­aldinė (shih edhe intervistėn e Mikael de Pok pėr revistėn angleze “Sky” mė 2002). Nė shumė in­tervista mbretėresha ka treguar pėr vizitėn sekrete tė Ajnshtajnit nė Shqipėri pėrgjatė 48 orėve dhe takimin e tij me mbretin Zog. Kalimi i Ajshtajnit nė Shqipėri ėshtė konfirmuar nė disa drejtime: nga ish-drejtori i asaj kohe i Institutit tė Fizikės, zotit Skėnder Koja, i cili e kishte takuar atė, nga punonjėsi i bankės, Ajet Bega, qė po ash­tu e kishte takuar (sipas njė dokumenti zyrtar, Albert Ajnshtajni ka shkuar nė Bankėn Shqip­tare tė Shqipėrisė, nė Tiranė, mė 9 prill 1931) dhe nga doktor Jani Basho, i cili ka shėrbyer si ndėr­mjetės nė pėrpjekjet administrative pėr marrjen e dokumenteve tė udhėtimit dhe qė e priti fizikan­tin kur ai arriti nė Durrės. Fatkeqėsisht shumica e dokumenteve qė lidhen me kalimin e Ajnshta­jnit nė Shqipėri ėshtė djegur mė 1945, kur klinika e doktor Bashos ishte bastisur dhe marrė nga par­tizanėt. Ekziston, megjithatė, nė arkivat kom­bėtare shqiptare njė shėnim (i vitit 1931, AK0 31, nė faqen 53/1) qė vėrteton qė Albert Ainshtajni ka bujtur nė Pogradec mė 10 prill 1931, datė nė tė cilėn ai ka marrė prej doktor Bashos njė pasaportė shqiptare tė lėshuar me ndėrhyrjen vetjake tė mbretit Zog (shih “Dy ditėt e Ajnshtajnit nė Shq­ipėri” nė Koha jonė tė 06.09.2002; “Ajnshtajni nė Shqipėri, Tė dhėna rreth udhėtimit tė fshehtė tė tij nė pranverėn e vitit 1931” nė gazetėn Standard tė 04.02.2008; “Ainshtajni nė Shqipėri, nė pran­verėn e vitit 1931”, http://www.cdodite. com/20080426101552/Ajnshtajni-ne-Shqiperi-ne-pranveren-e-vitit-1931.html ; 26/04/2008; “Doktori pogradecar qė pajisi Ajnshtajnin me pasaportė shqiptare”, 23/01/2009, http://www. albaniapres.com).
Historiani amerikan Bernard Fisher tregon pėr bisedat mes ambasadorit shqip­tar Faik Konica dhe atij amerikan Herman Bernshtajn pėrsa i pėrket autorizimit pėr tė vendosur 500 familje hebreje nė Shqipėri. Dihet po ashtu qė familja mbretėrore kishte punėsuar hebrej (Veitsmanin dhe Ouri­novskin). A i konfirmojnė dokumentet arki­vore kėto fakte dhe, siē thotė Fisheri, a ka shumė dokumente nė arkivat e familjes mbretėrore?
Shumė dokumente tė arkivave shqiptare pro­vojnė po ashtu qė familja mbretėrore dhe tė tjerė tė afėrt me tė kanė punėsuar dhe mbrojtur shumė hebrej, mes tė cilėve edhe fotografin dhe mjekun e Oborrit qė pėrmendėt ju.
Pėr kėtė ēėshtje ju mund tė shihni edhe Shto­jcėn 59 tė veprės sime “Historia e Shqipėrisė dhe e familjes mbretėrore tė saj” nė pesė vėllime, qė trajton me hollėsi diplomacinė e mbretit Zog dhe ndihmėn e Shqipėrisė mbretėrore nė dobi tė shpėtimit tė hebrejve nga Holokausti.
Pėr tė ardhur nė pyetjen tuaj, unė mund tė po­hoj qė ka tashmė shumė dokumente tė legatės ital­iane qė sjellin informacion mbi faktin qė familja mbretėrore dhe shqiptarėt nė pėrgjithėsi po mbronin gjithnjė e mė shumė hebrejtė dhe qė kjo pėrbėnte “njė situatė shqetėsuese dhe tė rrezik­shme” (shih shėnimin e legatės italiane tė 16 janarit 1939 – AQSH F163 V1939 D247 N14).
Ndryshe nga ajo ēka thotė dr. Bernard Fisheri, tė gjitha dokumentet qė ne kemi, janė dokumente tė arkivave tė shtetit, ēka ėshtė normale, meqenėse mbreti Zog ishte nė pushtet dhe mbretėronte nė kėtė kohė. Unė mund tė saktėsoj mė tej qė edhe nėse familja mbretėrore do tė kishte, pėr shembull, do­kumente pėr vizitėn sekrete tė Ajnshtajnit nė Shq­ipėri, arkivat qė ajo kishte marrė me vete pėrgjatė largimit nė mėrgim janė shkatėrruar praktikisht tė gjitha, nė njėrin prej bombarimeve tė Londrės.
Emri i familjes mbretėrore ėshtė cituar i dy­ti nė radhė, nė njė listė prej 63 familjesh shq­iptare, tė propozuara si “Fisnikė” (“Justes”, “ The Righteous”) nga Yad Vashemi. Si e shpjego­ni kėtė?
Ėshtė njė nder i vėrtetė qė Shqipėria tė ketė familje tė vlerėsuara “Fisnikė mes kombeve” dhe qė familja mbretėrore tė jetė propozuar nga Nor­man H. Gershman nė katalogun e ekspozitės sė tij “Besa: Muslims ėho saved Jeės in Ėorld Ėar II” (Syracuse University Press, USA, 2008) pėr t’u njohur si fisnikė (Nė kėtė ditė, Yad Vashemi nji­hte zyrtarisht 68 familje shqiptare si “fisnikė”), sepse ėshtė njė fakt i pamohueshėm qė mbreti Zog ka qenė nismėtari i vėrtetė i politikės sė shpėtim­it tė hebrejve nga Shqipėria, duke favorizuar fil­limisht ikjen e hebrejve tė persekutuar, duke u dhėnė atyre viza turistike dhe tranziti, pastaj duke i kėrkuar administratės ndryshimin e em­rave, ndėrrimin e fesė dhe, mė sė fundi, duke u dhėnė atyre shtetėsinė shqiptare.
Kodi i mikpritjes ka bėrė tė vetėn, ai ishte shfaqur dukshėm. Shqiptarėt e kanė konsideru­ar si detyrė qė tė mbrojnė dhe tė fshehin hebrejtė qė i iknin persekutimeve, nė njė kohė kur kombe tė mėdha europiane i pėrzinin ata. Nė Shqipėri nuk ka asnjė listė dhėnė fashistėve dhe asnjė in­ternim. Numri i hebrejve tė shpėtuar ėshtė vlerė­suar nė mė shumė se 3 000. Mė 2005-ėn “Memo­rial Museum of The Holocaust” kishte regjistru­ar tashmė 2 640.
Sipas dukumenteve britanike, nė Londėr, mė 1943, ka pasur bisedime me mbretin Zog pėrsa i pėrket vendosjes sė 25 000 familjeve hebreje nė Shqipėri, nėse ai do tė vinte nė pushtet. E konsideroni kėtė plan realist apo veēse njė manovėr pėr tė tėrhequr simpatinė e Londrės?
Nė fakt ka pasur bisedime pėr vendosjen e kolonive hebreje nė Shqipėri. Kėto projekte kishin njė interes tė dyfishtė, pėr t’i dhėnė hebre­jve njė vend pritės, njė tokė azili dhe pėr t’i sjellė Shqipėrisė intelektualė, inxhinierė, mjekė, mė­sues etj… tė cilėt do tė mernin pjesė nė zhvillimin e vendit. Nė kėto projekte kishte njė aspekt njerėzor dhe njė aspekt ekonomik. Pėrveē tė tjer­ave, kėto projekte tregojnė qė mbreti Zog, mė 1943, po parapėrgatiste dhe po punonte pėr tė ardh­men e Shqipėrisė.
Sir Martin Gilberti tregon qė nė fillim tė 1939-ės, njė diplomat i mbretit ka shkuar nė Londėr pėr tė takuar Ēurēillin dhe pėr tė fol­ur pėr vendosjen e hebrejve nė Shqipėri. Cili ishte ky diplomat shqiptar?
Nė fakt, Sir Martin Gilberti nė veprėn e tij « Winston Churchill : le prophčte de la vérité » tregon pėr njė pėrpjekje tė bėrė nė janar 1939, nė tė cilėn njė diplomat shqiptar, i dėrguar nga mbre­ti Zog, ka propozuar ta bėjė Shqipėrinė njė vend tė shenjtė mbrojtės pėr hebrejtė. Pėr ta bėrė kėtė, Ēurēilli duhej tė frenonte vrullin e Musolinit dhe tė garantonte pavarėsinė e Shqipėrisė, nė mėnyrė qė plani i shpėtimit tė merrte jetė. Fatkeqėsisht Ēurēilli e ka lėnė mėnjanė kėtė plan.
Sir Martin Gilberti nuk e jep emrin e kėtij tė dėrguari dhe, siē ndodh shpesh gjatė negociatave tė fshehta, gjėrat mbeten gjithnjė sekrete. Megjithatė ky diplomat mund tė jetė Dervish Du­ma, qė ishte sekretari i dytė i legatės shqiptare nė Londėr dhe qė qe emėruar i ngarkuar me punė nė fillim tė 1939-ės*.
* “Ne dy veprat e tjera te Sir Martin Gilbert “Churchill and the Jews : A lifelong friendship” (Henry Holt & Company, New York, 2007, p. 154)
dhe”Kristallnacht Prelude to Destruction” (Harper Perennial, London, 2006, pp. 201 et 2002), autori permend takimin , ne janar 1939, ne jug te Frances, midis Ēurēillit ( qe ishte ne kete kohe vetem anetar i Parlamentit) me diplomatin shqiptar Ēetin Saraēi. Gjashte jave me vone, Ēetin Saraēi i ka shk­ruar Ēurēillit qe ai ishte i autorizuar te negocionte (Cf. Chatin Sarachi to Winston Churchill, 13/05/1939, Foreign Office Paper FO 371/24/081).
* * *
Familja mbretėrore e Shqipėrisė, si dhe 62 familje tė tjera shqiptare, kanė qenė propozuar nga Norman H. Gershman nė katalogun e ekspoz­itės sė tij “Besa: Muslims who saved Jews in World War II” (Syracuse University Press, USA, 2008) pėr t’u njohur si “Fisnikė” nga Yad Vashem.
* Dr Patrice Najbor
Dipllomuar nė Institutin e Studimėve te Mardhėnieve Ndėrkombėtare (ILERI) tė Parisit, titullarė i njė dipllome tė studimėve tė larta tė specializuara (DESS) tė diplomacisė dhe administrimit tė organizatave ndėrkombėtare (Paris XI), doktor i shkencave politikė, ka realizuar njė tezė mbi “Dykrenarja e Shqipėrise nė maredhėniet ndėrkombėtare bashkohore” (Paris XI – 1992) dhe shume shkrime nė kuader te njė dipllomė tė studimėve tė thelluara (DEA) tė mbrojtjes dhe sigurimit europian (Lille II -1990) midis tė cileve “Sistemi dhe politika e sigurimit tė Shqiperisė” dhe “Ceshtja shqiptare e Kosovės”).
Ai eshtė autor i “Dinastisė sė Zogut” 2002 dhe i “Historisė se Shqiperisė dhe i familjes sė saj mbretėrore 1443-2007)” nė pesė vellime 2008.
Ai nga ana tjeter ka organizue shoqėru disa ndihma humanitare ne Shqipėri, sidomos gjatė tranzicionit demokratik.

 

 

-------------------------------------------------------------------------------------------------

http://www.new.mjb-jmb.org/index.php?option=com_content&task=blogcategory&id=16&Itemid=60 

Les mardis du musée

Mardis du Musée du 13 septembre au 25 octobre

Mardi 13 septembre 2011 de 12h30 ą 13h30

roi zog albanie 1928.jpg

Les Juifs d’Albanie, conférence du Dr Patrice Najbor 

Le thčme principal sera la diplomatie du roi Zog et l'aide de l'Albanie royale en faveur du sauvetage des Juifs fuyant l'Holocauste (1929/1944). Cette intervention explique le déroulement historique du sauvetage des Juifs par l’Albanie.

Ainsi, l’historien américain Bernd J. Fischer, de l'Université d'Indiana, estime que les initiatives du roi Zog ont permis de sauver environ 2.000 Juifs mais ce chiffre est nettement supérieur.

En 2005, le Holocaust Memorial Museum de Washington a identifié 2.640 Juifs qui ont été sauvés par l'Albanie, mais cette liste constitue un limitus minimus quam, comme l'explique le professeur Shaban Sinani.

Selon les derniers travaux du Professeur Saimir Lojla (Président de Albanian-Canadian Community Association), qui a travaillé ą partir des documents publiés par les historiens albanais Apostol Kotani et Shaban Sinani, le nombre total des Juifs sauvés par l’Albanie serait de 3.614 personnes.

Il faut aussi savoir que la famille royale figure sur une liste de 63 Albanais proposés comme "Justes" ą Yad Vashem. 

Le Dr Patrice Najbor et M. le conservateur du Musée Juif de Belgique, Daniel Dratwa.

 

 THE INTERNATIONAL COMMISSION AND ASSOCIATION ON NOBILITY
UNDER THE PATRONAGE OF HRH CROWN PRINCE LEKA II OF THE ALBANIANS

PRESIDENT OFFICE

NEWS

SEPTEMBER 16, 2011

 

Dr. Patrice Najbor

Conference

“The Jews of Albania”

 

Tuesday of the Museum from September 13 to October 25

Tuesday, September 13, 2011 from 12:30 to 13:30

The main theme is the diplomacy of King Zog and with Albania for the Royal Rescue Jews fleeing the Holocaust (1929/1944). This intervention explains the historical development of the rescue of the Jews by Albania. Thus, the American historian Bernd J. Fischer, Indiana University, believes that the initiatives of the King Zog have saved about 2,000 Jews but is significantly higher. In 2005, the Holocaust Memorial Museum in Washington identified 2640 Jews who were saved by Albania, but this list is a limitus quam minimus, as explains Prof. Shaban Sinani. 

 

The latest work of Professor Saimir Lojla (Chairman of Albanian-Canadian Community Association) who worked from documents published by 
Albanian historians Apostol Kotani and Shaban Sinani, the total number of Jews saved by Albania would 3614 people. Also be aware that the royal family is on a list of 63 proposed Albanians as "Righteous" at Yad Vashem

 

Shqipėria dhe shpėtimi i Hebrenjve

 http://www.botasot.info/def.php?category=0&id=136526#.TnMxlO5BvbU.email

Ferid SHEHU
Mėrgata shqiptare nė Belgjik organizon konferencė

Inicuar nga mėrgata shqiptare nė Belgjikė, dje nė Muzeun e Hebrenjve nė Bruksel, u mbajt Konferenca "Shqipėria dhe shpėtimi i Hebrenjve" Mirėnjohje publike Shqipėrisė dhe Mbretit Ahmet Zogu Konferencėn e mbajti Dr.Patrice Najbor, studiuesi i njohur francez nė lėmin e marrėdhėnieve ndėrkombėtare bashkė me z.Sulejman Gjanaj Nėnkryetar i Partisė sė Legalitetit nė Shqipėri.


Iniciativėn pėr organizimin e Konferencės e bėri Sulejman Gjanaj Nėnkryetar i Partisė sė Legalitetit dhe inteletual dhe veprimtar i njohur nė Belgjikė. Nė njohtimin zyrtar tė Muzeut tė Hebrenjve nė Belgjikė thuhet "se tema kryesore e kėsaj konference ishte diplomacia e Mbretit Ahmet Zogu dhe ndihma e Shqipėrisė Mbretėrore pėr shpėtimin e Hebrenjve nė Shqipėri tė ikur nga Holokausti (1929-1944). Ky intervenim shpjegon rrjedhėn e ngjarjeve historike nė shpėtimin e Hebrenjve nga shteti shqiptar. Poashtu historiani amerikan Bernard Fisher nga Universiteti i Indianės, pohon se ishin iniciativat e Mbretit Ahmet Zogu, tė cilat e mundėsuan shpėtimin e 2000 hebrenjve edhe pse ky numėr duhet jet dukshėm mė i madh.Mbreti Zogu ka qenė nismėtari i vėrtetė i shpėtimit tė hebrenjve nė Shqipėri, duke u dhėnė viza turistike dhe tranziti, pastaj duke i kėrkuar administratės ndryshimin e emrave, ndėrrimin e fesė dhe duke u dhėnė atyre shtetėsinė shqiptare. Ishin rreth 350 familjeve hebreje nė mes tyre edhe fizikantit Albert Ajnshtajn.

Nė vitin 2005, Muzeumi Memorial i Holokaustit nė Washington i ka identifikuar 2.640 hebrenjė tė shpėtuar nga Shqipėria, mirėpo kjo listė ėshtė e kufizuar sepse ka patur mė shumė pohon profesori shqiptar Shaban Sinani.
Sipas njė punimi tė fundit tė profesor Saimir Lojla Kryetar i Komitetit tė shoqatės shqiptaro-Kanadeze, i cili ka punuar pėr kėtė temė duke u bazuar nė studimet e hulumtuesve shqiptar Apostol Kotani dhe Shaban Sinani. Sipas tyre numri total i hebrenjve tė shpėtuar nga Shqipėria duhet tė jetė 3.614 persona.

Duhet poashtu theksuar faktin se familja mbretėrore shqiptare gjendet nė mesin e e 63 familjeve tė nderuara qė kan shpetuar hebrenj, pra janė nė listėn hebreje tė Yad Vashan,tė vlerėsuara " Fisnik mes kombeve". Kjo ėshtė nder i veēant pėr shqiptarėt." Kėto janė fragmente nga fjala e Dr. Patrice Najbor i cili tha se kjo histori pak njihet sot nga opinioni botėror. Por ishte fakt se njė shtet i vogėl si Shqipėria i strehoi dhe mbrojti hebrenjt nė kohėn kur shtete shumė mė tė fuqishme nuk e bėnė kėtė. Shqipėria ishte i vetmi shtet qė nė fund Luftės Dytė Botėrore pati mė shumė hebrenj se sa nė fillim. Kjo ėshtė meritė e virtyteve shqiptare : mikėpritjes, besės dhe tolerancės ndėrfetare. Pėr shqiptarin shtėpia ėshtė e Zotit dhe e mysafirit, andaj kur e fusim brenda mysafirin ia japim besėn dhe e mbrojmė nga gjitha tė kėqijat.
Mjeku dhe fotografi i Mbretit Ahmet Zogu ishin hebrenj. Sipas disa dėshmive edhe fizikanti Albert Ajnshtajni, thuhet se 48 orė ka qėndruar nė Shqipėri dhe me pasaport shqiptare ka shkuar nź SHBA mė 1931.
Poashtu nė Senatin francez mė 27 janar 2008 ėshtė mbajtur njź konferencė ku janė paraqitur dokumente arkivore dhe dėshmi tė familjeve qė kanź shpėtuar hebrenjtė, si familjet Biēaku, Ndėrgjoni etj.

Nė vitin 1991 ishin 500 familje hebreje tė cilat nga Shqipėria u shpėrngulėn nė Izrael.
Dr. Naim Durmishi tha se dy familje hebreje qė jetonin nė Prizren nė vitin 2002 u shpėrngulėn nga Kosova nė Izrael, njėra familje ishte shqipfolėse tjetra turkofone Nė debat morrėn pjesė Ramadan Gjanaj Dekani i Fakultetit Universite Libre International nė Bruksel,pastaj Kėshilltari i Ambasadės Kosovės, Gani Azemi, Sakip Skepi dhe disa intelektual belg dhe hebrenjė prezent nė konferencė. Djali i vźllait tė mbretit Ahmet Zogu, z. Skender Zogu, foli pėr tolerancėn fetare tė shqiptarėve dhe bashkėjetesėn e shqiptarėve dhe hebrenjve nė Aleksandri, kur ai me familjen mbretėrore kanė jetuar atje nė kohėn e Mbretit Faruk tė Egjiptit, i cili ishte me origjinė shqiptare. Skender Zogu ia dorėzoi Muzeut Hebrej nė Bruksel kopjen e dokumentit nga senati francez ku nderohen me emra familjet shqiptare qė i strehuan hebrenjt.

Referuesi kryesor Dr. Patrice Najbor ėshtė autor i librit Historia e Shqipėrisė dhe e familjes sė saj mbretėrore 1443-2007 botuar nź Paris 2008 nė gjuhėn frengjishte nė 5 vėllime.

Dhe nė fund fare tė theksojmė se nuk janė tė shpeshta Konferenca tė tilla ku intelektual francez, belg hebrenj,flasin shumź afirmativisht pėr shqiptarėt, andaj inisiatori Partia Lėvizja e Legalitetit dhe nė veēanti intelektuali dhe politikani Sulejman Gjanaj i lindur dhe shkolluar nė Belgjikė,dhe aktiv nź politikėn shqiptare meritojnė respekt dhe nderim tė veēantė.

--------------------------

 

Gazeta e komunitetit SHQIPTAR tė Belgjikės.

Le journal de la communauté ALBANAISE de Belgique.

ALBANIA www.albaniainfo.be SHTATOR 2011

Aktualitet Elona Zhana

 

Shqipėria dhe shpėtimi i Hebrenjve

Konferencė nė muzeun hebre nė Bruksel

Shqipėria dhe shpėtimi i Hebrenjve (1929/1944) ishte kjo tema e konferencės qė u mbajt me datėn 13.09.2011 nė Muzeun hebre nė Bruksel.

Konferenca u drejtua nga Dr Patrice Najbor, doktor nė shkencat politike si dhe kėshilltar pranė oborrit mbretėror shqiptar, me zyrė nė Paris. Me moderimin e konferencės u mor Sulejman Gjanaj Nėnkryetar i Partisė sė Legalitetit. E menduar nė kuadrin e rolit tė luajtur nga Mbreti Zog pėr shpėtimin e hebrenjve nga holokausti, konferenca konsistonte nė paraqitjen e njė serie tė dhėnash e dokumentesh tė pėrbėra kryesisht nga dėshmi.

“Ėshtė shumė pak e njohur prej historianėve, madje edhe prej hebrenjve vet, dhe akoma mė pak nga publiku i gjerė, fakti qė mbretėria Shqiptare u ka sjellė njė ndihmė tė rangut tė parė hebrenjve qė kėrkonin tė largoheshin nga regjimi nazist me ardhjen nė pushtet tė Hitlerit me 30 janar 1933”. – ėshtė shprehur nė hapje tė diskutimit tė tij, Dr Najbor.

“”Diplomacia shqiptare – vazhdoi ai, nė fakt i ėshtė kundėrvėnė doktrinės naziste nė lidhje me hebrenjtė duke u mobilizuar pėr tu ardhur nė ndihmė atyre qė ishin tė persekutuar nė Gjermani, Austri apo edhe nė Evropėn Lindore. Qė nga 1929 gjejmė nė arkivat e mbretėrisė sė Shqipėrisė kėrkesa tė hebrenjve qė dėshirojnė tė kenė nėnshtetėsinė shqiptare. Dhe qė nga viti 1930 vejmė re qė hebrenj tė cilėt deklarohen me nėnshtetėsi shqiptare, mbėrrijnė nė Greqi dhe mė saktėsisht nė Selanik. Njė vit mė vonė, vėrejmė qė disa hebrenj do tė zbarkojnė nė Durrės me datėn 15 gusht 1931. Por duke filluar nga viti 1933 numri i hebrenjve qė dėshirojnė ti bashkėngjiten mbretėrisė shqiptare me qėllim qė tė pėrfitojnė nga mbrojtja e mbretit Zog qė siguronte mikpritje pėr hebrenjtė e persekutuar, shtohet konsiderueshėm.

Aty nga fillimi i viteve 30 gjejmė njė shkėmbim korrespondence qė mban datėn 12 shkurt 1934 korrespondence kjo mes Nathan Allalouf et Mihal Sherka drejtor i agjencisė sė shtypit tė mbretėrisė shqiptare qė parashtron nevojėn e hapjes sė nja konsullatė shqiptare nė Tel-Aviv ; njė letėr nga Komisioni i Lartė i Refugjatėve tė Ligės sė Kombeve , James Mc Donald, i datės 29 shtator 1934, ministrit tė punėve tė jashtme , ku i kėrkon lejen pėr tė vendosur emigrantė hebrenj me shtetėsi gjermane ; Njė tjetėr kėrkese nga komiteti qendror i emigrantėve hebrenj tė Gjermanisė ku kėrkohet azil pėr persona tė besimit hebre si dhe plot dokumente tė tjera. Marrėdhėniet miqėsore ekzistojnė ma personalitete hebrenj si profesori Stanislas Zuber, , shkrimtarin Lėo Mathia, artistin Joli Jakob, por edhe biznesmen-in Leo Etton qė e ka vizituar Shqipėrinė i shoqėruar nga John Walter, djali i redaktorit tė gazetės « Times » pėr tė ekzaminuar nė terren mundėsinė e vendosjes sė njė kolonie. Projekti i vendosjes sė kolonive hebre nė Shqipėri, nėpėrmes Komisioni i Lartė i Refugjatėve tė Ligės sė Kombeve, ka qenė i diskutuar gjerėsisht nė vitet 1933-1935 me mbretin Zog pėr konkretizimin e vendosjes sė mijėra hebrenjsh qė largoheshin nga Gjermania naziste. Nė 1934 mbretėria shqiptare i pėrgjigjet pozitivisht kėrkesės sė Komisionarit tė Lartė tė Refugjatėve tė Ligės sė Kombeve, James Mac Donald, pėr tė pritur njė numėr tė caktuar hebrenjsh. Pranohet qė mbretėria shqiptare ka pritur rreth 500 familje herbe nė akord me Ligen e Kombeve dhe nėn ndikimin direkt tė mbretit Zog i cili dėshironte tė mbronte dinjitetin human tė atyre qė vuanin nga pushtimi nazist. Konstatohet qė duke filluar nga viti 1935, intensifikimi i numrit tė hebrenjve qė emigronin nė Shqipėri. Nė dhjetor 1938, senatori amerikan Robert Reynolds viziton Shqipėrinė pėr tė vlerėsuar kontributin qė bashkėsia hebrenjve e USA duhej tė sillte pėr tė mbuluar shpenzimet e 500 familjeve hebre tė vendosura nė Shqipėri. Ambasadori i Shqipėrisė nė USA, Faik Konica ishte nė diskutime me komitetin hebre tė shtetit tė Nju Jorkut pėr tė shifruar nevojat e rastit.

 Po ashtu gjinden shumė shėnime tė konsullatės italiane nė Shqipėri nė lidhje me aktivitete e hebrenjve nė Shqipėri me emrat dhe pėrkrahjen e sjellė Vėrejmė po ashtu, edhe qarkulloren e Ministrisė sė Brendshme, tė datės 6 shkurt 1939 nė lidhje mė urdhėrin e dhėnė misioneve shqiptare jashtė pėr tė dhėnė viza turizmi njėmujore hebrenjve qė dėshirojnė tė shkojnė nė Shqipėri, dhe qarkulloja e datės 27 shkurt 1939 qė anonēon masat qė duhen ndėrmarrė pėr pritjen dhe vendosjen e hebrenjve nė Shqipėri.
Qeveria italiane informon konsullatėn shqiptare nė Romė pėr mos pajtimin e saj nė lidhje me vendosjen e hebrenjve nė Shqipėri. Nė njė raport sekret qė mban datėn 16 qershor 1939, shėrbimet diplomatike italiane informojnė qeverinė nė Rome se aktivitetet dhe rėndėsia numerike e kolonisė hebre nė Tiranė ishin tė rrezikshme. Sipas kėtij raporti vendosja e hebrenjve nė Shqipėri ishte e inkurajuar nga legata amerikane. Raportuesi kishte arritur nė konkluzionin qė :  « Jo ngadalė por shpejt, hebrenjtė kanė fituar simpatinė e popullsisė lokale, qė nuk ėshtė loyale, dhe qė ka qėnė edhe dashakeqėse kundra nesh ».

Mbreti Zog kishte autorizuar ministrin e punėve tė jashtme shqiptare tu jepte pasaporta shqiptare hebrenjve tė cilėve u kishte dhėnė mikpritjen. Gjinden po ashtu nė arkiva prova qė vėrtetojnė qė mbreti Zog u ishte pėrgjigjur pozitivisht kėrkesave tė cilat i ishin drejtuar personalisht si pėr shembull doktorit gjerman Martin Gotthilf, austriakut Richard Atlas, gjermanit Karl Kohen, profesorit Robert Kaulla dhe Hansi Roszaria, tė gjithė tė pėrzėnė si pasojė e origjinės sė tyre izraelite.

Historiani amerikan Bernd J Fischer shef i departamentit tė historisė nė Universitetin Indiana, qė ka studiuar historinė e Hebrenjve shqiptarė gjatė periudhės zogiste dhe gjatė luftės sė dytė botėrore, flet pėr periudhėn kur Shqipėria ka qenė nėn drejtimin e Zogut (1925-1939) si njė « moshė e artė » pėr hebrenjtė nė kėtė shtet.

Komuniteti hebre ėshtė njohur zyrtarisht me datėn 2 prill 1937, pasi ishte integruar nė njė mjedis tolerance fetare tė frymėzuar nga mbreti Zog personalisht. Nė fakt, shumė prej tyre kanė marrė edhe leje rezidence nė mėnyrė qė tė punojnė. Qeveria e Zogut jo vetėm ka marrė pjesė aktive pėr tė shpėtuar kėta hebrenj duke lehtėsuar hyrjen e tyre nė Shqipėri por edhe ėshtė kujdesur pėr mirėqenien e tyre nė vend. Numri i atyre qė e kanė pėrdorur Shqipėrinė si njė stacion kalimi , vlerėsohet mes 600 et 3000 personash. Bernd J. Fischer vlerėson qė veprimet e mbretit Zog kanė lejuar qė tė shpėtohen rreth 2000 hebrenj por kjo shifėr mendohet tė jetė shumė mė e lartė.

Nė 2005 Muzeumi Memorial i Holokaustit ka identifikuar 2 640 hebrenj tė shpėtuar nė Shqipėri, po kjo listė ėshtė njė «limitus minimum quam » sepse siē e shpjegon profesor Shaban Sinani, njė numėr i madh hebrenjsh nuk figuronin nė kėtė listė pėr tre arsye kryesore : e para ėshtė pėrdorimi i identiteteve tė rreme ose regjistrimi i informacioneve tė pavėrteta , e dyta ėshtė konvertimi dhe sė treti kemi ndryshimin e shtetėsisė.

Sipas njė analize tėrėsore tė gjithė hebrenjve tė Shqipėrisė qė janė shpėtuar nga lufta, vetėm 32 prej tyre janė dėrguar nė Kosovė. Nėse krahasojmė Jugosllavinė (duke pėrjashtuar kėtu Kosovėn) pėrqindja e mbijetesės tė popullsisė hebre ka qenė vetėm 18 gjer nė 28% dhe nė Greqi vetėm 14 gjer nė 22% .

Nė Shqipėri janė regjistruar shumė mė shumė Hebrenj nė fund tė luftės sesa nė fillim tė saj nga fakti qė njihej gjithandej qė Shqipėria ishte bėrė njė vend azili pėr ta. Nė lidhje me kėtė ambasadori i Shqipėrisė nė Francė Z. Ferit Hoxha, ka deklaruar nė pritjen e organizuar nga Ambasada pėr prezantimin dhe publikimit nė frėngjisht tė librit tė shkrimtarit Neshat Tozaj (Ata nuk ishin vėllezėr por … Paris mars 2004) « Ėshtė i njohur shumė pak nė botė fakti qė gjatė luftės sė dytė botėrore asnjė hebre nuk ju dorėzua autoritete gjermane. Pėrkundrazi hebrenjtė shqiptarė u mbrojtėn me gjithė rreziqet e njohura tė asaj periudhe qė ne vetėm mund ti imagjinojmė sot. Ėshtė njė paradoks i gėzueshėm dhe unikal, Shqipėria ėshtė vendi i vetėm nė Evropė ku nė fund tė luftės sė dytė botėrore kishte mė shumė hebrenj sė nė fillim tė saj ».

Kjo situatė mund tė shpjegohet me rėndėsinė e rolit tė traditės shqiptare tė mikpritjes dhe tė besės sepse tradita shqiptare kėrkon qė tė ftuarit duhen mik-pritur e duhen mbrojtur. Por kjo gjė shpjegohet edhe nga tradita e tolerancės fetare qė ka ekzistuar gjithmonė nė vend Sipas punimeve tė fundit tė Profesorit Saimir Lolja, tė publikuara nė gazetėn Panorama tė datės 25 janar 2010, i cili ka punuar me dokumente tė publikuara nga historianėt shqiptar Apostol Kotani dhe Shaban Sinani, numri i pėrgjithshėm i hebrenjve tė shpėtuar mendohet tė jetė 3614”.

 Dr. Najbor e vijoi konferencėn e tij me shpalosjen e njė serie tė tėrė dėshmish nga personalitete tė ndryshme si dhe shembujsh qė flasin mbi shpėtimin e hebrenjėve nė Shqipėri. Mes kėtyre shembujve u fol edhe pėr rastin e gjeniut tė madh Albert Ajnshtajn i cili kishte arritur tė emigronte nė USA falė njė pasaportė shqiptare tė dhėne nga autoritete e kohės, me kėrkese personale
tė mbretit Zog. Pas prezantimit tė Dr.Najbor, moderatori u dha fjalėn tė pranishmėve pėr tė drejtuar pyetje dhe pėr tė hapur debat. Mes diskutimit u vrenjt qė pėr shumė nga tė pranishmit kėto informacione ishin krejtėsisht
tė panjohura dhe qė duhej bėrė mė shumė pėr pėrhapjen e tyre.

Prezent nė konference ishte edhe nipi i mbretit Zog, Z Skender Zogu i cili nė fjalėn e tij u ndal nė traditėn shqiptare tė mikpritjes dhe tė besės por edhe tė tolerancės e harmonisė fetare qė janė edhe faktorėt kryesorė tė fenomenit tė shpėtimit tė hebrenjve nė Shqipėri.

 

PS : Message for Sajmir Lolja (16/09/2011) : "As of today, there were 3277 Jews rescued by Albanians until the end of WW2. The research continues, e.g. there is another list of 256 families (860 persons) to be crosschecked with the main list. Also, by observing archive documents, I noticed that the researchers have included in the list only the available names and at the same time the family’s members accompanying them were not counted because they were only as a number. Therefore, my estimation is for a number of 6200 rescued Jews".

 

 

Dossier

Konferencė nė muzeun hebre nė Bruksel Dr Patrice Najbor

 Dr. Najbor e vijoi konferencėn e tij me shpalosjen e njė serie tė tėrė dėshmish nga personalitete tė ndryshme si dhe shembujsh qė flasin mbi shpėtimin e hebrenjėve nė Shqipėri. Mes kėtyre shembujve u fol edhe pėr rastin e gjeniut tė madh Albert Ajnshtajn i cili kishte arritur tė emigronte nė USA falė njė pasaportė shqiptare tė dhėne nga autoritete e kohės, me kėrkese personale
tė mbretit Zog.

De jure: Albert Ajnshtajn ka qėnė shtetas Shqipėtar


Nė njė nga rrugicat karakteristike tė qytetit tė Pogradecit, nė lagjen Burima, nė krahun e djathtė tė kishės sė vjetėr tė qytetit, ndodhet njė vilė dykatėshe e zhytur nė mes tė njė lulishteje dhe njė kopshti me mollė dhe hardhi rrushi. Ėshtė shtėpia e Bashove. Sapo futesh nė shtėpinė e Bashove, do tė ndeshesh me njė portret tė shkencėtarit tė madh gjerman, Albert Ajnshtajnit, i cili ėshtė i vendosur nė njė nga pozicionet kryesore tė shtėpisė.

Pėrqendrimi tek kjo foto nuk i habit pjesėtarėt e familjes Basho, pasi ata na thanė se Albert Ajnshtajni ka qenė mik i madh i kėsaj familjeje, madje shkencėtari i madh Albert Ajnshtajni, pas kontakteve tė shumta nė Vjenė mė doktorin e famshėm Jani Basho (i cili pasi kthehet nė Shqipėri punon si mjek personal i mbretit Zog), Ajnshtajni vjen nė Shqipėri prillin e vitit 1931, kur ndiqej nga nazistėt gjermanė, pėr shkak tė origjinės sė tij hebreje dhe mė pas pajiset me njė pasaportė shqiptare dhe tė largohet me kėtė pasaportė nė drejtim tė SHBA-sė.

Po cilat janė faktet e kėsaj nėnshtetėsie shqiptare tė Albert Ajnshtajnit?
Nė regjistrin e vjetėr tė vitit 1931, AK0 31, nė faqen 53/1, ndodhet ky shėnim : Sot mė datėn 10 prill 1931, u paraqit tė zyrėn e Bashkisė sė Poradecit dr. Jani Bashua, i lindur mė 1892 nė lagjen Burima tė Poradecit, i biri i Kozmait dhe Anastasisė, me profesion mjek personal pranė naltmadhėnisė sė tij Zogu i Parė, i cili na jep garanci qė Albert Ajnshtajni tė bėhet qytetar i Poradecit. Kjo bashki e pajis me vėrtetim dhe certifikatė Albert Ajnshtajnin, si banor tė Poradecit nė lagjen Burima. Nėpunsi i Bashkisė Dhėnsi i garancisė Reis Asllani Dr. Jani Basho Dr. Jani Bashua, pas studimeve me rezultate tė shkėlqyera nė Vjenė, nė vitin 1928 emėrohet si mjek personal i mbretit Zogu i Parė. Nė kujtimet e mbledhura nga nipi i tij, dr. Jovan Bashua, doktor Jani Bashua pėrshkruan me hollėsi kėtė moment: Ka qenė 16 dhjetori 1930.

Mbreti Zog, sapo hėngri darkė, i filluan disa dhimbje tė forta barku. Pasi e viziton dr. Jani Bashua e kėshillon mbretin qė tė shtrihej. Sipas Jani Bashos, mbreti Zog, prej dy vjetėsh vuante nga njė sėmundje zorrėsh. Nė kėtė situatė u shtrua problemi qė tė vėrtetohej diagnoza. Pas dy ditėsh, mbreti Zog thėrret dr. Jani Bashon dhe i thotė qė tė pėrgatitej se do tė shkonin sė bashku nė Romė pėr analiza tė hollėsishme. Dr. Jani Bashua i pėrgjigjet se ishte e drejta e tij, por nėse do t`i merrte mendim atij, duhet tė
shkonin tė vizitoheshin nė Vjenė. Mbreti Zog ia miratoi propozimin dhe natėn e 26 janarit, delegacioni i lartė shqiptar, me pasaporta me emra tė falsifikuar pėr tė ruajtur sekretin, u nis nga Durrėsi me njė kaēatorpedinier tė flotės italiane, i cili tė nesėrmen i ēoi nė Trieste. Aty i priste treni personal i Viktor Emanuelit, me tė cilin mbėrritėn nė Vjenė dhe mė pas u sistemuan nė hotelin Imperial.

Nė Vjenė, dr. Jani Bashua takoi profesorėt e tij dhe njėherazi dhe miqtė e tij, ndėr tė cilėt, aktorin e famshėm Aleksandėr Moisiu. Nė takimin qė ai pati tek shokėt e tij dhe miqtė e ngushtė, ata i bėnė njė kėrkesė: Miku i tij, Albert Ajnshtajni, ishte nė rrezik dhe kėrkohej nga nazistėt gjermanė si hebre dhe duhej tė largohej, por e kishte tė pamundur, pasi pasaportėn e tij gjermane ia kishte sekuestruar gestapoja. Kėshtu, i thanė ata, meqenėse ju jeni mjeku personal i mbretit Zog, i thoni mbretit t’i japė njė pasaportė shqiptare.

Pas vizitave tė shumta dhe analizave qė iu bėnė mbretit Zog nga mjekėt mė tė mirė austriakė dhe veēanėrisht prof. Hollznecht-i, i cili i bėri mė shumė se 30 radiografi pėr t`i pėrcaktuar diagnozėn, nė njė moment pushimi, kur mbreti Zog po pinte kafe me dr. Janin nė ambientet e hotelit, dr. Jani Bashua i bėn kėrkesėn mbretit Zog qė tė pajiset shkencėtari Albert Ajnshtajni me pasaportė shqiptare, sepse jeta e tij ėshtė nė rrezik nga nazistėt. Mbreti, pasi e dėgjoi deri nė fund propozimin e mjekut tė tij personal, i thotė, dakord, thuaji tė vijė nė Shqipėri dhe bėje t`i doktor Jani njė herė pogradecar, si banues tė Poradecit, mė pas i japim njė pasaportė shqiptare.

Nė kujtimet e tij, thotė dr. Bashua, atė ditė kur i bėri kėrkesėn, mbreti ishte nė formė tė mirė dhe nė mbrėmje ata shkuan sė bashku nė operėn e Vjenės pėr tė parė “Aidėn” e Verdit. Por, kur dolėn jashtė tek porta anėsore ku po prisnin dy makina, mbreti Zog ishte nė makinėn e parė me truprojėn e tij Llesh Topallajn dhe me Eqerem Libohovėn. Sapo hipnim nė makinė, kujton dr. Jani Bashua, u dėgjuan tė shtėna armėsh qė na erdhėn nga anash. Lleshi u rrėzua pėr tokė, ndėrsa Eqerem Libohova ishte plagosur nė pulpėn e kėmbės. Mbreti Zog u ul nė gjunjė dhe mori pozicion dhe filloi qė tė shtjerė me pistoletėn qė kishte nė brez andej nga erdhėn krismat. Dr. Jani Bashua thotė se menjėherė shkova tek mbreti Zog dhe e pyeta se si ishte, por ai mė tha shiko tė tjerėt se ai ishte mirė. Shkova tek Topallaj dhe pashė qė ai kishte vdekur nga njė plumb qė e kishte zėnė nė arterien kardiake nė qafė. Mė pas i lidha kėmbėn Eqerem Libohovės pėr tė ndėrprerė hemorragjinė dhe u nisėm drejt spitalit. Por, vazhdon dr. Jani Bashua, mbreti Zog e mbajti premtimin dhe njė ditė ma rikujtoi qė t`i thuash atij shkencėtarit qė tė vijė nė Shqipėri dhe ta pajisim me pasaportė shqiptare.

Po cilat janė dėshmitė e tjera qė e vėrtetojnė kėtė?
Dr. Prof. Jovan Bashua, i cili ėshtė marrė me mbledhjen e kujtimeve tė xhaxhait tė babait tė tij, Jani Basho, thotė pėr gazetėn “Shekulli”: -Para se tė vinte nė Shqipėri, nė qershor tė vitit 2002, mbretėresha Geraldinė i dha njė intervistė njė gazetari anglez nė revistėn “Style”, me titull “Kthimi i mbretėreshės”, ku deklaron se “nė Shqipėri kishte ardhur Albert Ajnshtajni dhe
mbreti Zog e kishte pajisur me pasaportė shqiptare. -Sė dyti, ish-bankieri i Bankės Kombėtare Shqiptare nė kohėn e Zogut, Ajeti Bega, i ka deklaruar ish-drejtorit tė Fizikės Bėrthamore, prof. Dr. Skėnder Kojės, se Ajeti Bega kishte takuar personalisht nė Bankėn Shqiptare Albert Ajnshtajnin, nė fillim tė vitit 1931, kur Ajnshtajni i ishte paraqitur nė Bankėn Kombėtare Shqiptare pėr tė kryer disa veprime midis Bankės Shqiptare dhe asaj gjermane. Por, nėpunėsi Bankės, Ajeti Bega, tregon se ai nuk e ndihmonte dot, pasi banka e tyre veprime tė tilla nuk kishte kryer nė atė kohė. Atėherė, Albert Ajnshtajni i ka thėnė Ajeti Begės qė t`i thoshte pak drejtorit tė tij qė e kėrkonte Albert Ajnshtajni pėr tė sqaruar diēka. Sapo Ajeti ėshtė futur nė zyrėn e drejtorit tė bankės, i cili ishte italian dhe i ka thėnė se e kėrkonte Albert Ajnshajni, ai ėshtė ngritur mė vrull nga karrigia dhe ka thėnė “si ka mundėsi tė mė kėrkojė Albert Ajnshtajni”.

Kush ėshtė ky, e kishte pyetur Ajeti Bega?
Ėshtė njė nga shkencėtarėt mė tė mėdhenj tė botės. Mė pas, Ajnshtajni ka prishur njė ēek me njė shumė tė caktuar qė ia kishte dhėnė mbreti Zog si dhuratė. Sipas dokumenteve zyrtare, Albert Ajnshtajni, nė Bankėn e Tiranės ka qenė mė datėn 9 prill 1931, ku ka kryer dhe veprimet e mėsipėrme. Mė datėn 10 prill, dr. Jani Bashua ka marrė certifikatėn me emrin e Ajnshtajnit
nė Pogradec dhe mė pas ėshtė plotėsuar me ndėrhyrjen direkte tė mbretit Zog pasaporta me nėnshtetėsi shqiptare e Albert Ajnshtajnit nga Ministria e Brendshme shqiptare. Sipas tė dhėnave zyrtare, Albert Ajnshtajnit, pasaporta gjermane i ishte sekuestruar nga Gjermania naziste dhe sipas tė dhėnave zyrtare, Albert Ajnshtajni ka shkuar dy herė nė Amerikė nė dhjetor tė 1931-shit dhe nė vitin 1932, me pasaportėn shqiptare qė e pajisi mbreti Zog, pasi nuk kishte pasaportė tjetėr. Vetėm nė fund tė vitit 1932, Albert Ajnshtajni ka marrė edhe njė pasaportė tjetėr nga shteti zviceran, ndėrkohė qė tė gjitha shėrbimet e vitit 1931 dhe 1932 i ka kryer me pasaportėn shqiptare. Padyshim, thekson Dr. Prof. Jovan Bashua, populli ynė me tė drejtė duhet tė
krenohet se ka shpėtuar mijėra hebrej dhe midis tyre dhe shkencėtarin mė tė madh tė shek XX, Albert Ajnshtajnin.

-------------------------------------------------------------------------------------------------

 

L’Université Libre Internationale (ULI)

Rue Defacqz, 1
1000 Bruxelles / Brussels
BELGIQUE / BELGIUM

http://www.uli-edu.org/

 et

le Centre européen de recherches internationales et stratégiques (CERIS)

117 rue de Stassart

 1050 Bruxelles / Brussels
BELGIQUE / BELGIUM

http://www.ceris.be/

 

 

http://www.gazeta55.net/gazeta/14.02.2010.pdf

 Gazeta 55 - 14 shkurt 2010

Publicisti Fahri Balliu, leksion nė Universitetin e Brukselit

pėr natyrėn e enverizmit

Nga Eden Babani, Bruksel

 

Suleman Gjanaj, Fahri Balliu, Dr Patrice Najbor, le recteur de l'Université Libre Internationale de Bruxelles, Dr Karim P. Ouedraogo, le directeur du Centre Européen de Recherches Internationales Stratégiques (CERIS), le Professeur André Miroir.

 

Suleman Gjanal, Fahri Balliu, Doktor Patrice Najbor dhe Profesor Andre Miroir.

Nė Bruksel, u pėruruan tė pėrkthyera nė gjuhėn frėnge dy libra tė publicistit, botuesit dhe shkrimtarit Fahri Balliu, ku autori mbajti njė leksion tė hapur nė sallėn kryesore tė Universitetit Ndėrkombėtar tė Brukselit. Mė shumė se 200 tė pranishėm, mes tė cilėve shkrimtarė,diplomatė dhe eksponentė tė diasporės, vlerėsuan ligjėratėn e shkrimtarit Balliu pėr krimet e pėrbindshme tė diktaturės enveriste nė Shqipėri.

Me nismėn e Universitetit tė Lirė Ndėrkombėtar tė Brukselit (L’Université Libre Internationale) dhe tė Qendrės Europiane tė Kėrkimeve Ndėrkombėtare dhe Strategjike (Centre Européen de Recherches Internationales et Strategiques – C.E.R.I.S), u pėruruan nė Bruksel dy libra tė publicistit, botuesit dhe shkrimtarit Fahri Balliu: „La femme du diable“ („Zonja e djallit“) dhe „La dictature des sens“ („Diktatura e shqisave“), njohur nė Shqipėri pėrkatėsisht me titujt: „Zonja e Zezė Nexhmije Hoxha“ dhe „Panteoni i zi“. Tė dy librat, pėrkthyer nė gjuhėn frėnge, janė botim i Shtėpisė Botuese Favre. 

Mbrėmja pėruruese u mbajt nė njė nga sallat e leksioneve tė Universitetit tė Lirė Ndėrkombėtar, nė prani tė mė shumė se dyqind bashkatdhetarėve nga Shqipėria, Kosova dhe trojet e tjera etnike me banim nė Belgjikė, si edhe shumė tė ftuarve vendas. 

Ishin tė pranishėm: Ambasadorja e Republikės sė Shqipėrisė nė Mbretėrinė e Belgjikės, nė BE dhe nė Dukatin e Madh tė Luksemburgut, zonja Mimoza Halimi, si edhe Konsulli, zoti Naim Mandri. Ambasadėn e Republikės sė Kosovės nė Bruksel, e pėrfaqėsonte Kėshilltari i saj, zoti Gani Azemi.  

Tubimin dhe praninė e autorit dhe tė zonjės Balliu, e nderuan gjithashtu: Rektori Karim P. Ouedraogo, Dekani Ramadan Gjanaj, Profesor Andre Miroir (drejtor i C.E.R.I.S.), Profesor Sulejman Gjanaj, nėnkryetar i Partisė sė Lėvizjes sė Legaliteit (P.L.L), dhe punonjės tė tjerė tė Universitetit. Nga komuna e Skarbeekut (njė ndėr mė tė mėdhatė Brukselit, me pėrqendrimin mė tė madh tė shqiptarėve), e pėrfaqėsonte pėrgjegjėsi i kulturės. Ishte i pranishėm edhe drejtuesi i Shtėpisė Botuese Favre. 

 

Zoti Fahri Balliu dhe Doktor Patrice Najbor. 

Nga Parisi kishte ardhur Doktor i Shkencave Politike dhe i Marrėdhėnieve Ndėrkombėtare, njėherėsh autor i librit „Historia e Mbretėrisė Shqiptare“, Profesor Patrice Najbor. 

Pas fjalės sė hapjes nga ana e Rektorit Ouedraogo, pėrshėndeti dekani, zoti Ramadan Gjanaj. Nė vijim, drejtori i C.E.R.I.S., Profesor Andre Miroir, duke iu referuar brendisė sė librave tė Balliut, solli konsideratat e veta lidhur me regjimet komuniste dhe udhėheqėsit komunistė. Fjala e Profesorit, mes stilit filozofik-shkencor dhe atij letrar-ironizues, tėrhoqi vėmendjen dhe duartrokitjet e dėgjuesve.  

Nga ana e tij, zoti Fahri Balliu falėnderoi nė fillim tė pranishmit pėr nderin qė i bėnė me pjesėmarrjen e tyre nė tubim. Rastin fatlum tė takimit me ta, autori i librave pėrurues e vlerėsoi si hap drejt njė miqėsie tė ardhshme. Sot e tutje, tha ai, unė ju quaj miq tė mi, tė gjithė ju qė jeni nė kėtė sallė. Nė vijim, Balliu shpjegoi pėr tė pranishmit shtysat qė i nxitėn dėshirėn pėr tė shkruar veprat nė fjalė. Shkrimtarėt dhe gazetarėt, tha ai, i zbulojnė faktet jetėsore hap pas hapi. Shtysa qė t’i thonė ato, bėhet dora-dorės e papėrmbajtshme. Atėherė, njeriu i penės ndjen nevojėn t’i hedhė nė letėr dhe t’i bėjė tė njohura pėr publikun e gjerė. 

Botuesi dhe drejtori i gazetės „55“ shtoi se e kanė tėrhequr tej mase hulumtimi mbi bėmat ēnjerėzore tė komunizmit nė Shqipėri, krimet e pėrbindshme tė tė ashtuquajturve udhėheqės komunistė, gjysmakė pėr sa i takon formimit kulturor, perversė dhe gjakėsorė nė performancėn e tyre kriminale. Nė kėtė linjė, ai shtjelloi karakterin e personazhit tė tij historik nė veprėn „La femme du diable“ („Zonja e zezė“). Sipas hulumtimeve tė zotit Balliu nė burime arkivore, ai nuk ka mundur tė gjejė as edhe njė dokument ku Zonja e Zezė tė ketė shprehur emocione njerėzore, me pėrjashtim tė letrės qė i ka shkruar emisarit jugosllav Dushan Mugosha. Hoxha dhe e shoqja, tha ai, ose Djalli dhe Zonja e Djallit, zgjodhėn variantin mė tė keq tė komunizmit real shtetėror, atė tė Stalinit, duke e orientuar njėherėsh drejt instalimit tė komunizmit familjar, ēka prodhoi tragjedi tė mėdha nė popull. Enver Hoxha vrau, burgosi, internoi dhe pėrndoqi vetėm bashkėkombės tė vetėt, tha ia. Ndryshe nga tiranė dhe diktatorė tė tjerė qė ka njohur historia botėrore, nuk ėshtė gjetur deri mė sot ndonjė dokument i cili tė vėrtetoje qė, me urdhėr tė Enver Hoxhės, tė jetė vrarė tė paktėn njė njeri me kombėsi tjetėr, pėrveē asaj shqiptare. Makina propagandistike e udhėhequr nga Zonja e Djallit, u fryu borive tė urrejtjes ndaj kosovarėve dhe ēamėve, duke krijuar njė ekuilibėr tė paprecedent nė historinė rajonit: nė dobi tė tė huajve, vrastar pėr shqiptarėt. Falė kėtij ekuilibri antikombėtar, ēifti Hoxha synoi pėrjetėsimin e pushtetit pėr vete dhe pėr pasardhėsit. Froni i pėrgjakur mbi tė cilin qėndroi ēifti vrastar dyzet e kusur vjet, u ngrit mbi eshtrat e mė shumė se 5000 tė dėnuarve me vdekje, tė zhdukurve nėpėr burgje e internime, mbi vuajtjet e mė shumė se 66 mijė tė internuarve nė kampet e punės sė detyruar. Instalimin e komunizmit familjar nė Shqipėri, projektuar dhe jetėsuar nga ēifti Hoxha, po e vuajnė sot e gjithė ditėn jo vetėm shqiptarėt me banim nė Republikėn e Shqipėrisė, por edhe ata tė Republikės sė Kosovės, tė trojeve etnike dhe tė diasporės, falė brezit tė dytė tė bllokmenėve qė kanė uzurpuar kreun e Partisė Socialiste dhe qė pėrpiqen me ēdo kusht e me ēdo mjet tė pengojnė afrimin e Shqipėrisė e tė shqiptarėve me botėn demokratike tė Perėndimit. Rasti mė i freskėt ėshtė rrėzimi i Ligjit pėr Lustracionin nga ana e Gjykatės Kushtetuese, ku gjallojnė shėrbyes tė ish-diktaturės komuniste. Rrėzimi i Ligjit nė fjalė, ėshtė njė goditje e rėndė pėr ish-tė pėrndjekurit politikė, tė cilėt ngado qė tė vėrtiten, ndeshen me persekutorėt e tyre qė kanė lėshuar rrėnjė nė gjykata, nė prokurori, nė administratėn shtetėrore, nė noteri etj. 

 

Mė tej, zoti Balliu solli shifra krahasuese mes krimeve tė kryera nga Sigurimi i shtetit mbi afro tre milionė shqiptarė dhe atyre tė kryera nga STAS-i mbi afro dhjetė milionė gjermanė tė Gjermanisė Lindore. Duke vėnė ballė pėr ballė shifrat e 250 tė ekzekutuarve pėr motive politike nė Gjermaninė Lindore dhe tė mbi 5000 tė dėnuarve me vdekje me po ato motive nė Shqipėri dhe nė tė njėjtėn periudhė kohe dyzetvjeēare, pėr tė huajt e pranishėm nė tubim, komentet ishin tė panevojshme. 

Lidhur me bashkėpunimin mes shėrbimit sekret shqiptar dhe atij jugosllav, zoti Balliu tregoi nė mėnyrė tė kėndshme historinė e njė fatkeqi nga Pogradeci, i cili, i rekrutuar nga Sigurimi i Shtetit, u dėrgua diku te tė afėrmit e vet nė Maqedoni, me qėllim spiunimi. UDB-a e arrestoi dhe pasi e ballafaqoi me emrin me tė cilin njihej nė dokumentet e Sigurimit shqiptar, e detyroi tė pranonte dhe tė nėnshkruante njė rekrutim tė dytė, kėtė herė pėr tė spiunuar vendin e vet. Kthimi nė Shqipėri i spiunit tashmė tė dyfishtė, e vuri fatkeqin pėrballė sė njėjtės provė. Sigurimi i Shtetit kishte dijeni pėr rekrutimin e tij tė dytė. I befasuar dhe pa rrugėdalje, spiuni i pafat iu kthye oficerit tė Sigurimi: „Pse s’thua, ju qenkeni e njėjta ndėrmarrje!“ Ngjarja pėr tė qeshur e pėr tė qarė, la pėrshtypje tė madhe nė sallė, sidomos te tė huajt. 

Pyetjeve tė Profesor Patrice Najbor, autori i librit „Historia e Mbretėrisė Shqiptare“, zoti Balliu iu pėrgjigj me vlerėsime pėr arritjet e Shqipėrisė nė periudhėn e mbretėrimit tė Ahmet Zogut, qoftė nė fushėn e organizimit tė administratės shtetėrore, tė policisė dhe tė ushtrisė, qoftė nė fushėn e ekonomisė dhe tė financave, qoftė nė drejtėsi, nė arsim e kulturė, qoftė nė atė tė diplomacisė. Ka ardhur koha, shtoi ai, qė tė bėhet mė shumė pėr tė vėnė nė dukje tė vėrtetat historike qė u shtrembėrua nga historiografia komuniste.  

 

Nė pėrfundim tė fjalės sė vet, zoti Fahri Balliu, solli nė kujtesė tė pjesėmarrėsve arritjet e sotme tė qeverisė sė Kryesuar nga Kryeministri Berisha. Unė, tha ai, kam shkruar njė libėr mbi pėrpjekjet e Berishės pėr tė mposhtur kasandrat qė pengojnė vendosjen e demokracisė nė Shqipėri. Do tė shkruaj edhe shtatė tė tjerė me qėllim qė tė vė nė dukje qeverisjen e tij tė vėshtirė, por tė suksesshme.

 

Skender Zogu, Fahri Balliu, le Dr Patrice Najbor et le Commandant Hylle Spahija.

Nė koktejin e rastit, tė pranishmit bėnė fotografi me autorin, morėn autografe prej tij, si dhe shkėmbyen mendime dhe kartėvizita.

 

 

-------------------------------------------------------------------------------------------------

 

OUVRAGES

 

La dynastie des Zogu 

par Patrice Najbor - Textes & Prétextes - Paris - 2002 - 284 p.

Ouvrage préfacé par S.M. le roi des Albanais, Leka Ier

 

"Ce livre retrace avec brio l'histoire fascinante de la famille royale d'Albanie, qui a dominé la scčne politique albanaise durant cinq sičcle".

Sylviane Muselier  

 

"Ce livre m'a fait découvrir le sens d'un combat opiniātre pour rétablir ce qui a été depuis trop longtemps égaré : la recherche d'un espoir radieux pour le peuple albanais".

Professeur Eric Renard

 

"Votre ouvrage contribue ą redresser mon opinion sur ce personnage historique que les marxistes ont méprisé et ridiculisé. Je souhaite que sa famille trouve enfin la paix et le bonheur dans l'Albanie nouvelle".

Emile Guinard – Consul ą l'ambassade de France ą Tirana de 1966-1970

 

"Chaque Albanais devrait avoir lu ce livre".

Tatiana Gjonaj - Ambassadeur d'Albanie de la Délégation Permanente auprčs de l'Unesco    

"Un livre de référence incontournable".

Commandant Hylle Spahija

 

"J'ai beaucoup apprécié ce remarquable ouvrage sur la dynastie des Zogu et vois en lui un merveilleux traité d'histoire de l'Albanie au 20č sičcle. Il contribuera sans aucun doute ą clarifier l'esprit de ce magnifique peuple hélas déformé et brisé par 60 ans de dictature communiste".

Maītre Jean Courtot - Avocat ą la Cour de Paris

 

 

Histoire de l'Albanie 

et de sa Maison Royale 1443-2007

couverture_1.jpg (266351 octets)  couverture_2.jpg (251305 octets) couverture_3.jpg (251384 octets) couverture_4.jpg (254447 octets) couverture_5.jpg (226637 octets)

 

"L'ouvrage méticuleux du Dr. Patrice Najbor contribue a rétablir l'importance d'un gouvernement monarchiste pour la protection des traditions d'un peuple tout en encourageant le développement de la nation pour le bien-źtre de son peuple. On comprend, grāce ą cet ouvrage, ce que les Albanais doivent ą l'héritage que leur a légué le Roi Zog".
 
Nadine D'Osman Han - Valide Sultan de la Maison d'Osman de Turquie 

 

"Il s'agit lą d'un remarquable travail minutieusement documenté. Cet ouvrage doit źtre distribué partout oł il y a des albanais".  

Ferit Hoxha - Ambassadeur d'Albanie auprčs des Nations-Unis

 

"Il ne fait aucun doute que ce livre constitue l'ouvrage le plus complet jamais écrit sur notre famille et l'histoire de l'Albanie. L'auteur, Patrice Najbor, a réalisé un travail remarquable de recherche et a su faire ressortir la complexité de notre histoire en évoquant de trčs riches et nombreuses références bibliographiques. Je salue, en outre, la contribution particuličre apportée ą la réhabilitation de l'œuvre du roi Zog et de la famille royale d'Albanie".

Skender Zogu

 

 

A propos de l’auteur

Le Dr Patrice Najbor et le Roi Leka Ier  - 1991.

 

Patrice Najbor,

Diplōmé de l'Institut d'Etudes des Relations Internationales (ILERI), titulaire d'un DESS de diplomatie (Paris XI), docteur es sciences politiques, a réalisé une thčse sur "La bicéphalité de l'Albanie dans les relations internationales contemporaines" (Paris - 1992) et plusieurs écrits dont "Le systčme et la politique de sécurité de l’Albanie" et "La question albanaise au Kosovo" dans le cadre d’un DEA de Défense et Sécurité européenne (Lille - 1990).

Il a, par ailleurs, organisé et accompagné de nombreux convois humanitaires en Albanie lors de la transition démocratique.

Il occupe, en outre, les fonctions de Conseiller prčs du bureau de Paris de la Cour Royale d'Albanie.

 

Site officiel de la Maison Royale d'Albanie

http://albania.dyndns.org/