_________________________________ 

 

Partia “Lėvizja e Legalitetit”
Bulevardi “Zog I”, Tiranė.
www.legaliteti.org
Tel&Fax: +355 4 2230076

 

Pershendetje,
Sot paradite, ne Seline e PLL, N/Kryetari i kesaj Partie z. Besnik Murati dha nje konference per shtyp.
Me poshte po ju prcjellim te plote tekstin e deklarates se tij.

Zyra e shtypit e PLL
______________________________________

Tiranė, mė 7 shkurt 2009

Deklaratė e PLL

Partia “Lėvizja e Legalitetit” vėren me shqetėsim se debati pėr hapjen apo mos hapjen e kutive tė votimit tė zgjedhjeve tė 28 qershorit, po pėrkeqėsohet nė njė konflikt politik qė rrezikon shmangien nga thelbi i problemit, mėnjanimin nga debati politik i shumė ēėshtjeve te tjera, apo pėrshkallėzimin e situatės nė skenarė tė zymtė.

PLL i pėrmbahet pikėpamjes se “ēėshtja e kutive” ėshtė vetėm maja e ajsbergut e zgjedhjeve tė 28 qershorit, qė u projektuan pėr tė qenė tė tilla nga njė marrėveshje mes dy partive, tė cilat duke u kujdesur vetėm pėr interesat e veta, hartuan e vendosėn nė Kodin Zgjedhor kritere kufizuese dhe diskriminuese pėr partitė e tjera duke cenuan rėndė pluralizmin nė vend, pasojat e te cilit po shihen sot.

Nė kėtė kuptim, ēdo bisedim apo hetim pėr zgjedhjet e 28 qershorit, kėrkon nė radhė tė parė njė reflektim dhe njohje pėrgjegjėsie pėr deformimet e shkaktuara nė pėrfaqėsimin politik nga shkaku i Kodit Zgjedhor dhe lėshimeve qė ju bėnė opozitės sė majtė pėr zgjedhjen e sistemit elektoral, hartimin dhe miratimin e Kodit Zgjedhor si dhe administrimin e procesit.

Partia Socialiste, e cila nė zgjedhjet e 28 qershorit kishte njė “ushtri” me komisionerė, numėrues dhe vėzhgues, para se tė kėrkojė hapjen e kutive dhe rinumėrimin e votove, duhet tė shprehė opinionin e saj pėr votat e tė gjithė atyre partive qė nuk kishin asnjė akses nė procesin e votimit apo numėrimit. Pėr me tepėr, ajo nuk ka dhėnė asnjė propozim konkret pėr pėrmirėsimet qe duhen bere ne Kodin Zgjedhor pėr te caktuar rregulla te ndershme loje.

Duke qenė mbėshtetėse e ēdo diskutimi dhe negocimi konstruktiv, Partia “Lėvizja e Legalitetit” ndjehet skeptike pėr ēdo diskutim nėn presion dhe ēdo zgjidhjeje tė cunguar qė ky diskutim mund tė prodhojė.

Partia “Lėvizja e Legalitetit” vlerėson pozicionin delikat tė Presidentit tė Republikės nė kėtė ēėshtje dhe duke e inkurajuar Atė nė ushtrimin e paanshėm tė detyrės, thekson se ēdo marrėveshje dhe zgjidhje ,  do tė jetė e padrejtė pėr aq kohė sa nuk do tė merren pėr bazė interesat e partive tė diskriminuara nga Kodi Zgjedhor.

 _________________________________ 

http://www.oranews.tv/

Ora News - 06/02/2010 : Deputeti i PDK Naid Hasani : Lufta s shqiptarėve pėr Shqipėriė natyrale

"Le combat des Albanais en faveur de l'Albanie naturelle"

 
 
 les Albanais sont une nation et il devrait y avoir un seul Etat.  La frontičre sautera et le Kosova et l'Albanie seront unis.



 
http://bw.balkanweb.com/homepage/regjistrimi-etniko--fetar--br---at-nikolla-zgjon--br----vorio-epirin--6013.html
 
05 Shkurt 2010
Shqiperi
Regjistrimi etniko- fetar, At-Nikolla: Zgjon "Vorio Epirin"
ELBASAN- At-Nikolla Marku, kreu i Kishės Orthodokse Autoqefale Kombėtare Shqiptare, “Shėn-Maria”, me qendėr nė Elbasan kundėrshton me forcė projektin e regjistrimit tė popullsisė mbi bazė etnike dhe fetar. Projekti ka ngjallur reagime tė mėdha dhe mes kundėrshtarėve ėshtė dhe prifit At Nikoll Marku i cili nė njė intervistė pėr NEWS24 deklaron se njė regjistrim i tillė do ti shėrbente ultranacionalistėve grekė. At Nikolli shkon mė tej duke e quajtur “tradhti kombėtare” qė do tė motivojė kishėn greke pėr ėndrrėn e Vorio Epirit.

At Nikolla Marku shprehet i shqetėsuar se njė regjistrim i tillė nuk do tė ishte pėrshtatshėm pėr momentin pasi njerėzit tė motivuar nga kushtet ekonomike nuk do tė bėnin njė vetėdeklarim tė saktė tė besimit tė tyre fetar.

“Nuk ėshtė momenti i pėrshtatshėm pėr tė bėrė kėtė lloj regjistrimi mbi bazėn e etnisė dhe pėrcaktimit fetar. Nuk ėshtė letra ajo qė pėrfaqėson besimin e njė njeriu, Nėse sot bėjmė njė regjistrim tė dytė, kėto njerėz mbi bazėn e ekonomisė sė vėshtirė qė kanė sot dhe mbi lėvizjet qė kanė bėrė nė shtetet fqinje ato e ndryshojnė dhe do bėhet njė kaos i madh lėvizjesh, emrash, datėlindjesh dhe datash. Regjistrat e kanė kombėsinė,etnicitetin e cdo njeriu. Ne s’kemi tė drejtė ta ndryshojmė.
Me ligj mund tė ndryshosh besimin pasi ėshtė cėshtje dėshire, ndėrsa nė parlament etniciteti ėshtė i ēmuar.

Prifti i Kishės Orthodokse Autoqefale Kombėtare Shqiptare, “Shėn-Maria" shkon mė tej duke shprehur bindjen se njė regjistrim i tillė ėshtė motivuar nga ultranacinalistėve grekė pėr tė ringjallur ėndrrėn e Vorio Epirit.

“Kjo i shėrben ultranacionalistėve grekė. Priftėrinjtė grekė dhe kisha greke, qė e motivon, besoj e motivon patjetėr kėtė cėshtje ka njė qėllim qė tė marrė kėto tė dhėna pėr tė realizuar ėndrrėn e tyre me sy hapur tė Vorio Epirit, i cili ėshtė si tė thuash njė arrė gur qė i ka mbetur nė fyt e spo e kapėrdijnė dot. Ato kanė dėshirė qė Shqipėria e Jugut tė tjetėrsohet dhe tė marri njė pamje tjetėr. Kjo ėshtė njė tradhti kombėtare”- thotė At Nikollė Marku.

Ai shprehet i indinjuar pėr faktin se kryetarėt e komuniteteve fetare myslimane, bektashije, dhe katolike e pėrqafojnė kėtė ide.
“Me indinjatė e them se si Zoti Janullatos, bashkė me kryetarin i bektashizmit, me kreun e kishtės katolike pėrqafojnė kėtė ide. Ėndrra e kryepeshkopit grek po realizohet sepse Shqipėria do dalė 1 milionė ortodoksė, 2 mln do dalin turq dhe shqiptarė sdo ketė mė. Kjo ėshte njė gjė e pavyer pėr shqiptarėt”

Qeveria ka ngritur njė komision tė posacėm i cili nė vitin 2011 do tė nisė regjistrimin e popullsisė shqiptare bazuar nė deklaratat individuale pėr pėrkatėsinė e gjithkujt pėr fenė dhe etninė e tij.

Njė vendim i tillė ka hapur debate pasi mė sė shumti mendohet se ky regjistrim rrit artificialisht minoritetet apo komunitetet e ndryshme fetare nė vendin tonė. Ish presidenti Rexhep Meidani dhe historiani i njohur Pėllumb Xhufi pak ditė mė parė u shprehėn se ky regjistrim hkel hapur Kushtetutėn por dhe ligjet ndėrkombėtare.

Ministri i Shtetit Pollo i cili do tė drejtojė Komisionin Qendror pėr Regjistrimin e Popullsisė dhe Banesave pat deklaruar se regjistrimi ėshtė njė standard evropian, i cili i shėrben respektimit tė pakicave. Sipas tij regjistrimi do tė bėhet absolutisht nė mėnyrė profesionale nga Instituti i Statistikave i mbėshtetur edhe nga ekspertė evropianė”

(Intervista eshte marre nga Fatmir Popja, NEWS24, pėrpunoi Suela Gera/BalkanWeb)

 

 

 

 

http://bw.balkanweb.com/homepage/patriarku-serb-provokon-kosoven-inagurohet-ne-peje-5677.html
Kosova
Patriarku serb provokon Kosovėn, inagurohet nė Pejė
2010-01-30 
BEOGRAD- Patriarku i ri serb Irinej ka deklaruar se Kisha ortodokse serbe do t'i ndihmojė shtetit serb qė ta mbrojė Kosovėn, ndėrsa theksoi se inaugurimi i tij nė Patrikanėn e Pejės nuk do tė kuptohet si provokim. Duke folur pėr inaugurimin e tij nė krye tė Kishės qė do tė bėhet nė Patrikanėn e Pejės mė 25 prill, patriarku serb Irinej tha nė njė konferencė pėr shtyp se shpreson qė do tė ketė "vetėdije tė mjaftueshme" pėr kėtė ngjarje dhe se "vėllezėrit nga Kosova do ta kuptojnė se kjo nuk ėshtė provokim, por shkuarje nė shtėpinė tonė tė lashtė kishtare e cila ėshtė qendėr e kishės sonė". 

Gjithashtu Irinej citohet tė ketė thėnė edhe kėtė: "Fusha e Kosovės, toka e Kosovės ėshtė ujitur me gjakun martir serb. Dhe Kosmeti na takon neve, por nuk na pengon qė ta ndajmė bashkėjetesėn dhe fatin me popujt qė jetojnė atje". Ndėrkaq duke folur rreth pėrgatitjeve pėr inaugurimin e tij, ai tha: "Pėr momentin nuk ka pėrgatitje tė veēantė. Kisha dhe Sinodi duhet tė zgjidhin ēėshtjet rreth shkuarjes nė Pejė me kompetentėt nė Kosovė, por edhe me autoritetet tona. Shpresojmė qė do tė arrihet njė marrėveshje qė ky akt i shenjtė tė kryhet si mė sė miri", ka deklaruar kreu i Kishės serbe.
(m.a/BalkanWeb)
 
 
 
 
http://www.gazetastart.com/lajm.php?kategoria=Hapesira_Shqiptare&nr=10632
 
Patriarku serb Irinej: Do tė mbrojmė Kosovėn
Beograd – Nė Serbi politikė bėjnė edhe institucionet fetare, kur bėhet fjalė pėr Kosovėn.
Patriarku i ri i kishės ortodokse Irinej ėshtė shprehur pėr mediat, se Kisha Ortodokse do tė ndihmojė qeverinė pėr tė mbrojtur ēėshtjen e Kosovės.

Ai do tė inaugurohet mė 25 prill nė Patrikanėn e Pejės nė Kosovė, kur Irinej ka theksuar se "vėllezėrit nga Kosova do ta kuptojnė se kjo nuk ėshtė provokim, por shkuarje nė shtėpinė tonė tė lashtė kishtare e cila ėshtė qendėr e kishės sonė". 

"Fusha e Kosovės, toka e Kosovės ėshtė ujitur me gjakun martir serb. Dhe Kosmeti na takon neve, por nuk na pengon qė ta ndajmė bashkėjetesėn dhe fatin me popujt qė jetojnė atje", deklaroi nė njė konferencė pėr mediat, patriarku Irinej.

 "Pėr momentin nuk ka pėrgatitje tė veēantė. Kisha dhe Sinodi duhet tė zgjidhin ēėshtjet rreth shkuarjes nė Pejė me kompetentėt nė Kosovė, por edhe me autoritetet tona. Shpresojmė qė do tė arrihet njė marrėveshje qė ky akt i shenjtė tė kryhet si mė sė miri", u shpreh kreu i Kishės Serbe, pėr pėrgatijet qė po bėhen me kėtė rast.


                                                                                             2010-01-30 11:06

 

 

 
http://bw.balkanweb.com/kulturė/fatos-kongoli-sarkozi-e-ben-kalores-te-legjonit-te-nderit-5650.html
 Balkanweb - 30/01/2010
Kulturė
Fatos Kongoli, Sarkozi e bėn Kalorės tė Legjonit tė Nderit
Nga: ADMIRINA PECI
TIRANE-Nė emėr tė Presidentit tė Republikės dhe nė bazė tė pushteteve qė na janė dhėnė, ne ju bėjmė kalorės tė Legjonit tė Nderit". Zonja Maryse Daviet, ambasadorja franceze nė Tiranė, e artikuloi me njė emocion tė veēantė kėtė frazė drejtuar shkrimtarit Fatos Kongoli, nė njė ceremoni tė veēantė organizuar pasditen e djeshme nė Ambasadėn franceze. Kėsisoj u bė publik lajmi se shkrimtari i mirėnjohur u nderua me titullin mė tė lartė qė jepet nė Francė "Kalorės i Legjonit tė Nderit", njė vlerėsim i akorduar nga presidenti francez, Nikolas Sarkozi. "Vendi im njeh nė tė gjithė kuptimet e fjalės (tė njohėsh dhe tė shprehėsh mirėnjohjen) madhėshtitė e veprės tuaj. Vepra juaj e vėshtirė, "tė bėsh letėrsi ėshtė njė akt vuajtjeje dhe vetmie", pėrshkruan mirė nė mėnyrė tė admirueshme, ashtu si vėllezėrit tuaj Primo Levi, Solzhenitsyn-i, Vasily Grossman, njėherazi shkatėrrimin e ngulmėt dhe tė plotė, fatet nė shkallėn e sė pėrditshmes tė individėve, tė thyer, tė shtypur nga regjimi komunist i Enver Hoxhės, rėnien e tyre, por megjithatė njėherazi, dinjitetin e tyre", - tha nė fjalėn e saj ambasadorja Daviet, duke vijuar se librat e Kongolit tė pėrkthyer nė frėngjisht, anglisht, gjermanisht, spanjisht, italisht etj, "i kanė zbuluar botės, gulagun shqiptar, njėkohėsisht, dinjitetin dhe nderin e shqiptarėve, edhe pse tė shtypur". Maryse Daviet ka pėrmendur mė tej kontributin qė ka dhėnė letėrsia e Kongolit pėr njohjen e Shqipėrisė nė botė. "Vendi juaj ka veēanėsinė dhe fatin qė ka ushqyer edhe nė mjerim shkrimtarė si ju dhe Kadare. Vepra juaj jep ndihmesė pėr njohjen dhe kuptimin e Shqipėrisė veēanėrisht nga tė huajt. Kjo ėshtė diēka jashtėzakonisht e rrallė nė botė".
Duke e cilėsuar frankofon dhe frankofil qė nė moshėn mė tė re, edhe pse Francėn e zbuloi vetėm nė vitin 1989, ambasadorja Daviet pėrmendi shtatė librat e pėrkthyer mjeshtėrisht nė gjuhėn frėnge nga "miku juaj, nga dyzimi juaj, pėrkthyesi gjenial, Edmond Tupja: "I humburi", "Kufoma", "Dragoi i fildishtė", "Ėndrra e Damokleut", "Lėkura e qenit", "Te porta e Shėn Pjetrit", "Hija e tjetrit", "Jetė nė kuti shkrepėsesh", botuar nga shtėpia botuese "Payot &Rivages". "Tė gjithė ne, - tha mė tej ambasadorja Daviet, - shpresojmė me padurim botimin e ardhshėm tė librit "Bolero nė vilėn e pleqve", tė cilėn Edmondi e ka pėrkthyer nė frėngjisht dhe pėrhapur nė tė gjithė botėn frankofone.
Nė ceremoninė e dhėnies sė kėtij titulli merrnin pjesė njė rreth mjaft i ngushtė me tė ftuar, miq tė shkrimtarit por edhe shtetarė si kryeministri i vendit Sali Berisha, i cili ka mbajtur njė fjalė tė gjatė nė gjuhėn frėnge, e ku ka pėrmendur ndėr tė tjera edhe kujtime tė hershme me Kongolin, profesorin qė i ka dhėnė mėsime matematikė nė kohėn kur shkrimtari i madh ushtronte profesionin e mėsuesit tė matematikės. Tė pranishėm nė ceremoni ishin edhe ministri i Kulturės, Ferdinand Xhaferri, zv/ministrja Suzana Turku, pėrkthyesi i gjithė veprave tė Kongolit nė frėngjisht Edmond Tupja, deputeti Fatmir Toēi sė bashku me Irena Toēin, qė drejton tashmė botimet "Toena", e ku janė botuar tė gjitha veprat e shkrimtarit Fatos Kongoli nė gjuhėn shqipe.
Mjaft emocionues ka qenė edhe fjalimi i shkrimtarit, i cili ka rrėfyer me nostalgji tė gjitha fijet e jetės sė tij qė e kanė lidhur me Francėn dhe gjithė botėn frankofone, qė nė vitet e rinisė sė hershme, kur si pa e kuptuar nisi tė mėsonte frėngjishten e mandej tė lexonte gjithēka qė i binte nė dorė nga letėrsia franceze e mė gjerė. Kongoli e cilėsoi njė histori mė se gjysmė shekullore marrėdhėnien e tij me gjuhėn dhe qytetėrimin francez, kulturėn franceze dhe Francėn. "Do ta quaja njė histori adhurimi tė heshtur, nė largėsi", - tha ndėr tė tjera shkrimtari. Legjioni i Nderit ėshtė dekorata mė e lartė qė jepet nė Francė. Ajo ėshtė krijuar nga Napoleon Bonaparti nė maj tė viti 1802 dhe pėr herė tė parė ajo ėshtė dhėnė nė 15 qershor tė 1804-ės. Medalja jepet pėr trimėri nė veprimet ushtarake ose pėr shėrbim ushtarak 20-vjeēar tė dalluar, por edhe nė rastet e civilėve, kur puna e tyre rrit reputacionin e Francės pėrmes studimeve, arteve, shkencave, politikės etj. Nė medaljen e titullit ėshtė koka e Napoleonit, ndėrsa nga mbrapa shkruhet motoja "HONNEUR" (nder). Urdhri ėshtė dekorimi mė i lartė nė Francė dhe ėshtė i ndarė nė pesė shkallė tė ndryshme: Chevalier (kalorės), Officier (oficer), Commandeur (komandant), Grand Officier (oficer i madh) dhe Grand'Croix (Kryqi i madh). Me kėtė titull nderi ėshtė vlerėsuar edhe shkrimtari i madh, Ismail Kadare dhe pėrkthyesi i mirėnjohur, Jusuf Vrioni.

(d.b/BalkanWeb)
 
 
 
 
http://bw.balkanweb.com/homepage/fisher-shqiperia-ne-gjendje-kritike-duhet-kompromis-pd-ps-5692.html
 
Shqiperi
Fisher: Shqipėria nė gjendje kritike, duhet kompromis PD-PS
SHBA- Shqipėria ndodhet nė krizė tė vėrtetė politike dhe kjo situatė ka zhgėnjyer dhe vendet qė mbėshtetėn anėtarėsimin e Shqipėrisė nė NATO. Kėto komente i ka bėrė pėr Zėrin e Amerikės studiuesi i cėshtjeve shqiptare, profesori Bernd Fisher.
Fisher gjykon se kriza aktuale politike mund tė zgjidhet vetėm nėse dy partitė kryesore bėjnė njė kompromis. Ai kėmbėngul se kutitė duhen hapur ndėrsa opozita duhet ti japė fund bojkotit parlamentar. Sipas tij kjo duhet bėrė paralelisht pra dy palėt tė bėjnė lėshime nė tė njėjtėn kohė dhe jo njėra parti ti dorėzohet tjetrės.

“Besoj se kriza politike mund tė zgjidhet vetėm nėse tė dyja partitė kryesore politike bėjnė njė kompromis. Mė konkretisht mendoj se partia nė pushtet, qeveria Berisha duhet tė marrė seriozisht nė konsideratė hapjen e kutive tė votimit, rishqyrtimin pėrmes njė komisioni parlamentar tė zgjedhjeve tė fundit dhe mendoj se Partia Socialiste duhet ta shqyrtojė me seriozitet t'i japė fund bojkotit dhe tė hyjė nė parlament. Bojkoti mund tė kishte qenė efektiv pėr dy javėt e para ndoshta, si gjest simbolik. E dimė qė kryeministri Berisha, nuk para u pėrgjigjet kėtyre lloj sinjaleve, por komuniteti ndėrkombėtar mund tė kishte reaguar dhe me siguri do ta kishte lėnė Partinė Socialiste moralisht nė njė pozitė tė favorshme. Tani bojkoti vetėm po shkakton dėme. Por duhet tė theksoj se duhet tė ketė pėrpjekje nga tė dyja partitė pėr tė arritur kompromis. Njė gjė tė tillė e sugjeroi sė fundmi Kėshilli i Evropės dhe mendoj se ėshtė diēka e arsyeshme. Nuk mendoj se ėshtė e mundur qė njė parti tė presė qė partia tjetėr tė tėrhiqte nga pozicioni i vet, kėshtuqė kompromisi nga tė dyja palėt besoj se do tė ishte hapi i parė pėr tė zgjidhur kėtė ēėshtje.” u shpreh Fisher.
Ai thotė se problemi aktual pėr Shqipėrinė ėshtė mungesa e demokracisė brenda vetė partive politike, pasi shumica e udhėheqėsve vazhdojnė tė jenė autoritarė. Fisher sugjeron ndryshime brenda strukturės sė vetė partive dhe mė tepėr bashkėpunim mes forcave politike. Sipas tij, njė nga elementėt shqetėsues nė legjislacionin e kohėve tė fundit ėshtė prirja pėr tė forcuar pozitėn e kryeministrit nė krahasim me parlamentin dhe ndėrhyrja e tij nė ndarjen e pushtetit, por kjo dket se ėshtė pasojė e bojkotit tė opozitės. Por kjo situatė politike krijon probleme nė rrugėn e Shqipėrisė drejt BE-sė.

“Deklaratat e muajit tė fundit tė Bashkimit Evropian kanė qenė tė forta dhe mendoj se thirrjet prapa skenave janė edhe mė tė forta, duke pasur parasysh qė Bashkimi Evropian ka prirjen t'i paraqesė mė tė zbutura kėrkesat e tij nė publik. Pra gjendja pėr Shqipėrinė ėshtė kritike. Nėse ky problem nuk zgjidhet shumė shpejt, rruga e Shqipėrisė drejt Bashkimit Evropian do tė ndėrlikohet seriozisht.” theksoi Fisher.

Edhe raportet e tjera tė muajve tė fundit si Transparency International apo Freedom House tregojnė se vendi ynė nuk po bėn asnjė pėrparim krahasuar me gjithė vendet fqinje.
(e.n/News24/BalkanWeb)
 
 
 
http://216.75.13.41/index/politike/d1e160506d233f405405eb6f9813637b.html
 Gazeta SHQIP.

Bernd Fisher: “Tė hapen kutitė, opozita tė kthehet nė Kuvend”

30/01/2010

Profesor Bernd Fisher i Universitetit tė Indianės nė Fort Uejn, vlerėsoi anėtarėsimin e Shqipėrisė nė NATO, por tha se vendet qė e mbėshtetėn kėtė anėtarėsim, duket se kanė pėsuar njė farė zhgėnjimi pas zhvillimeve politike tė kohėve tė fundit. Nė njė intervistė pėr “Zėrin e Amerikės”, ai tha se “megjithatė ka pasur njė nivel zhgėnjimi nga ana e Shteteve tė Bashkuara dhe anėtarėve tė tjerė tė komunitetit ndėrkombėtar, nė kuptimin qė kishte shpresa qė anėtarėsimi nė NATO do tė pėrshpejtonte procesin e reformave, qė do tė pakėsonte praninė e korrupsionit, si nė ekonomi, ashtu edhe nė strukturėn politike. Ėshtė e qartė qė edhe nė kėtė drejtim mbetet ende shumė pėr t’u bėrė, veēanėrisht pėr konceptin e stabilitetit politik dhe shtetit ligjor”, u shpreh ai. Fisher thotė se marrėdhėniet aktuale mes dy partive kryesore janė mė tė vėshtira se asnjėherė mė parė. “Jam veēanėrisht i shqetėsuar pėr atė qė nuk mund tė cilėsohet ndryshe pėrveēse gjuhė urrejtjeje nga tė dyja partitė kryesore, sidomos kur bėhet fjalė pėr udhėheqjen e tyre”, tha Fisher. Ai nėnvizoi se kriza politike mund tė zgjidhet vetėm nėse tė dyja partitė kryesore politike bėjnė njė kompromis. “Mė konkretisht unė mendoj se partia nė pushtet, qeveria Berisha, duhet tė marrė seriozisht nė konsideratė hapjen e kutive tė votimit, rishqyrtimin pėrmes njė komisioni parlamentar tė zgjedhjeve tė fundit dhe mendoj se Partia Socialiste duhet ta shqyrtojė me seriozitet e t’i japė fund bojkotit, duke hyrė nė Parlament”, insistoi ai. Sipas tij, bojkoti mund tė kishte qenė efektiv pėr dy javėt e para ndoshta, si gjest simbolik. “E dimė qė Kryeministri Berisha nuk para u pėrgjigjet kėtyre lloj sinjaleve, por komuniteti ndėrkombėtar mund tė kishte reaguar dhe me siguri do ta kishte lėnė Partinė Socialiste moralisht nė njė pozitė tė favorshme. Tani bojkoti vetėm po shkakton dėme”, vlerėsoi Fisher.

 
 
 
 
http://216.75.13.41/index/index/bb5e15b89446dc07a13c4054361211a7.html
 

Negociatat, Topi bėn gati datėn

30/01/2010

Kreu i shtetit harton strategjinė e lėvizjeve tė tij: “Mirėpres pėrpjekjet serioze”

Bamir Topi mori dje zyrtarisht rolin e kėrkuar nga faktori ndėrkombėtar pėr zgjidhjen e krizės politike nė Shqipėri. Qė nė orėt e para tė mėngjesit ai priti nė zyrė ambasadorin e Mbretėrisė sė Spanjės, Manuel Montobio de Balanse, me cilėsinė e Presidencės sė radhės sė BE-sė dhe pėrfaqėsuesin e Delegacionit tė Komisionit Europian nė Tiranė, Luixhi Bruza. Mesazhi i parė qė u lėshua prej Topit shkoi nė tė njėjtėn linjė me rezolutėn e Kėshillit tė Europės. Tanimė pritet qė ai tė bėjė lėvizjen e radhės, duke thirrur zyrtarisht njė tryezė politike tė nivelit tė lartė, ku tė diskutohet mbi formulėn e zgjidhjes sė krizės. Burimet konfidenciale sqaruan se duke parė gadishmėrinė e dy eksponentėve kryesore, kreu i shtetit ėshtė shprehur i gatshėm tė caktojė njė datė pėr tryezėn. Sakaq, mėsohet se mund tė ketė mė shumė se njė tė tillė duke mos pėrjashtuar paraprakisht takimet bilaterale mes kreut tė shtetit dhe aktorėve kryesorė politikė.

Mesazhi

Dy diplomatėt e lartė, gjatė takimit tė djeshėm i shprehėn kryetarit tė shtetit shqiptar qėndrimin e Bashkimit Europian mbi situatėn aktuale politike nė Shqipėri dhe komentuan rekomandimet e rezolutės sė miratuar nga Asambleja parlamentare e Kėshillit tė Europės mbi Shqipėrinė. Presidenti i Republikės vlerėsoi angazhimin serioz tė Asamblesė sė Kėshillit tė Europės dhe tha se ka lexuar me vėmendje rezolutėn e miratuar nga kjo asamble mbi situatėn politike nė Shqipėri. Topi shprehu nė tė njėjtėn kohė keqardhjen qė njė debat i tillė mbi funksionimin e institucioneve demokratike nė Shqipėri tė zhvillohet nė Strasburg, nė njė kohė qė Shqipėria ka qenė nga vendet e para ish-komuniste tė anėtarėsuara nė kėtė institucion pėrfaqėsues europian. Presidenti Topi shprehu edhe njė herė qėndrimin e tij se ndjek me vėmendje situatėn mbaszgjedhore nė Shqipėri, mirėpret tė gjitha pėrpjekjet serioze pėr tė kontribuar nė pėrmirėsimin e klimės politike dhe nė rivendosjen e dialogut parlamentar. “Arritja e qėllimit tė pėrbashkėt, integrimi i Shqipėrisė nė Bashkimin Europian, kėrkon nga tė gjithė njė angazhim serioz dhe funksionim tė plotė tė tė gjitha institucioneve pėr tė vazhduar reformat e rėndėsishme dhe bashkėpunimin e ngushtė tė Shqipėrisė me institucionet ndėrkombėtare dhe partnerėt tanė”, thuhej nė njoftimin pėr shtyp tė shpėrndarė nga Presidenca pas takimit.

Tryeza

Burimet diplomatike sqarojnė se tanimė pritet qė kreu i shtetit tė deklarohet pėr hapa tė tjerė konkretė drejt mbledhjes sė tryezės sė partive politike. Deklaratave tė djeshme tė kreut tė shtetit u erdhi menjėherė reagimi nga Kryeministri Sali Berisha. Ky i fundit, ndonėse mė parė nuk pranonte njė tryezė negociatash me ndėrmjetės Topin, pas miratimit tė rezolutės sė Kėshillit tė Europės ka ndryshuar qėndrim. Sakaq, kreu i Partisė Socialiste, ashtu sikurse edhe mė parė, ka garantuar edhe dje se ėshtė i gatshėm tė ulet nė tryezėn e organizuar nga Presidenti Bamir Topi. Ajo ēka duket se mban pezull tryezėn dhe thirrjen e saj ėshtė ngritja e njė platforme qė tė garantojė arritjen e njė konsensusi. Nė situatėn ku ndodhemi, bazuar nė deklaratat e fundit tė Kryeministrit dhe kreut tė opozitės, tė dy ulen nė tryezė, por suksesi i saj varet nga qėndrimi mbi kutitė.

 

 

 

http://www.kohajone.com/html/artikull_50842.html

Rama refuzon KE: Jo nė Kuvend, pa hapur kutitė

Rozeta Rapushi
E Shtune, 30 Janar 2010

Rama refuzon KE: Jo nė Kuvend, pa hapur kutitė

Kryetari i Partise Socialiste, Edi Rama, eshte i gatshem te ulet ne nje tryeze nese thirret nga Presidenti Bamir Topi, per te shmangur krizen politike ne vend, por kushti per hapjen e kutive eshte i panegociueshem. "Une jam gati dhe do te jem personalisht, nese Topi therret tryezen dhe Berisha te beje te njejten gje. Nuk fillon asnje dialog ne Kuvend pa nje marreveshje e negociuar per hetimin e zgjedhjeve", beri te qarte kreu i opozites. Sipas tij, bojkoti i opozites nuk eshte dicka e mire per krizen ne vend, por ai eshte i detyruar te vijoje, nese kryeministri Sali Berisha e ndalon ate, pasi sipas Rames, vetem ai e ka ne dore ndalimin e bojkotit. "Shqiperia eshte ne krize dhe sot nuk e themi vetem ne, por dhe nderkombetaret nepermjet zerit te Keshillit te Evropes. Kriza politike eshte e thelle, po thellohet perdite dhe po paralizon jeten e vendit. Eshte nje krize e shtrire ne shtetin shqiptar, ne ekonomi, ne demokracine e vendit tone. Bojkoti nuk eshte dicka e mire kete e dime edhe ne. Eshte nje ilac i hidhur, i vetmi qe na ka mbetur per te mos lene qe gangrena e zgjedhjeve te na demtoje. Bojkotin tone e ka vendosur Berisha dhe ai mund t'i jape fund", tha prere Rama. Sipas tij, hetimi parlamentar i zgjedhjeve te 28 qershorit, nuk kerkohet nga opozita qe te permbyse gjykatat ne vend. Rama theksoi se nuk eshte gjykata ajo qe ka marre vendim, se Parlamentit nuk i lejohet te hetoje cfare ka ne kutite e votimit. Per me teper qe sipas tij, Kushtetuten nuk mund te thote Berisha se e respekton, pasi ne 30 raste e ka shkelur, nderkohe ne 16 raste eshte kapur mat nga Gjykata Kushtetuese. Ndaj sipas tij, hapja e kutive te votimit, eshte nje kerkese e pandryshueshme e selise roze. "Hapja e kutive te votimit, eshte e drejte e patjetersueshme dhe kjo eshte e drejte e cdo qytetari per t'u informuar lidhur me dokumentet qe gjenden ne kutine e votimit dhe per fatin e votes se tij. Ato jane dokumente, nuk jane as sekrete shteterore dhe as dokumente ne hetim", theksoi Rama. Ai u bashkua me qendrimin e percaktuar ne rezoluten e KiE per krizen politike ne Shqiperi, duke theksuar se bojkoti nuk eshte gje e mire, por zgjidhja e vetme kur Parlamenti eshte i uzurpuar dhe nuk ka legjitimitet deri sa te hapen kutite e votimit. Sipas Rames, vetem kryeministri Sali Berisha, si kryetar i qeverise, qe te beje ftesen per hetim parlamentar te drejte. "Per sa kohe qe Parlamenti nuk do vendose per hapjen e kutive, ne kemi vetem nje rruge. Te garantojme lirine e ndershmerine e zgjedhjeve, duke garantuar se cka ndodhur te mos perseritet", tha Rama, me bindjen se protestat masive do te vijojne nese kutite nuk do te hapen dhe se 100 mije protestues do te zbresin serish ne sheshin "Skenderbej". Nuk ka asnje lidhje procesi i protestave me procesin e dialogut. Sipas tij, dialogu nuk do te kondicionoje protestat dhe protestat nuk do te kondicionojne dialogun. "Ne do t'i zhvillojme protestat, deri diten kur te jete garantuar e drejta themelore e ketij populli per te votuar lirisht", tha Rama.

 

 

 

http://www.korrieri.com/index.php/ana_rexha/4318.html

Edi Rama: Bojkoti do tė vazhdojė, mandatet e deputetėve nuk do tė digjen

 
image

“Ne kemi zgjedhur qė ta bojkotojmė parlamentin, jo si shprehje e njė dėshire apo njė vizioni pėr tė bėrė politikė, por si tė vetmen rrugė pėr tė mbajtur fokusin te ēėshtja e transparencės sė zgjedhjeve”-tha Rama

Kryetari socialist Edi Rama tregoi vendosmėri mbrėmė pėr tė mos u tėrhequr nga kėrkesa pėr hetimin e plotė tė zgjedhjeve tė 28 qershorit duke iu pėrmbajtur ēėshtjes themelore, hapjes sė kutive tė votimit, rrjedhimisht duke vazhduar bojkotin e Kuvendit. Rama foli pėr “Zėrin e Amerikės”. Ai tha gjithashtu se mandatet e deputetėve socialsitė nuk do tė zhvlerėsohen.

 

“Zėri i Amerikės”: Zoti Rama, po e filloj intervistėn me njė zhvillim tė fundit nė Shqipėri. Gjykata Kushtetuese ka marrė njė vendim lidhur me marrėveshjen ujore tė Shqipėrisė me Greqinė. Sipas njoftimeve tė para tė shtypit, marrėveshja ėshtė rrėzuar, por ende nuk dihen argumentet e Gjykatės. Do tė ishim tė interesuar pėr reagimin tuaj lidhur me kėtė ...?

“Reagimi i parė qė vjen ndėr mend ėshtė keqardhja e thellė pėr katandisjen e qeverisjes nė Shqipėri nė njė instrument tė errėt, i cili vepron pėr fat tė keq, nė kundėrshtim me interesat e publikut, dhe nė kėtė rast me interesa akoma mė tė mėdha. Arsyeja pse ne iu adresuam Gjykatės Kushtetuese ishte pėr t'i dhėnė mundėsi mendimit tė lirė, tė bazuar nė njė ekspertizė tė thellė, dhe pėr ta larguar kėtė ēėshtje shumė tė nxehtė qė me tė drejtė provokoi ndjeshmėrinė e mbarė publikut shqiptarė nga tryeza e debatit politikė, tė vetėdijshėm se bėhet fjalė pėr njė marrėveshje, e cila duhet mes Shqipėrisė dhe Greqisė, marrėveshje mes dy vendesh jo vetėm fqinjė, por edhe vendesh mike, por njėkohėsisht dhe shumė tė shqetėsuar pėr faktin se ky instrument i domosdoshėm pėr mbarėvajtjen e punėve mes dy vendeve, rezultonte nga shqetėsimet e ngritura si njė instrument jashtė kontrollit tė Kushtetutės dhe ligjit”.

-Zoti Rama, le tė ndalemi te qėndrimi i Partisė Socialiste qė pas zgjedhjeve. Po bėhen gati 5 muaj qė socialistėt po bojkotojnė parlamentin. Cili ėshtė vlerėsimi juaj, a mendoni se bojkoti i ka realizuar apo po i realizon synimet e tij?

“Bojkoti i parlamentit nga ana jonė nuk ėshtė asgjė tjetėr, veēse  shprehja e njė krize tė thellė tė demokracisė. Ne kemi zgjedhur qė ta bojkotojmė parlamentin, jo si shprehje e njė dėshire apo njė vizioni pėr tė bėrė politikė, por si tė vetmen rrugė pėr tė mbajtur fokusin te ēėshtja e transparencės sė zgjedhjeve, pa tė cilėn askush nė Shqipėri nuk ka garanci se zgjedhjet e ardhshme nuk do tė jenė njė kopje akoma mė e shėmtuar, madje e zgjedhjeve tė shkuara tė cilat nė kėndvėshtrimin tonė ishin jashtė standardeve qė meriton populli shqiptar pėr tė zgjedhur lirisht pėrfaqėsuesit e tij dhe nė asnjė mėnyrė nuk duhet tė pėrsėriten”.

-Ju jeni shprehur se Partia Socialiste e ka pranuar rezultatin e zgjedhjeve, por nga ana tjetėr ajo konteston legjitimitetin e tyre. Kjo thėnie tingėllon si kontradiktore...

“Aspak”!

-A mund tė na e sqaroni kėtė”

“Aspak! Kjo ėshtė thjesht shprehje e njė tė vėrtete qė ka tė bėjė nga njėra anė me faktin se, pavarėsisht se ne kemi qenė dhe jemi tė bindur pėr padrejtėsinė e vendimit tė gjykatės, vendimi i gjykatės ėshtė njė vendim i cili nuk mund tė rrėzohet, pėrveēse pėrmes gjykatės, dhe nė kushtet kur procesi nė rrugė gjyqėsore ėshtė ezauruar, rezultati i zgjedhjeve ėshtė legal. Pra, ne e pranojmė si tė tillė, sepse kemi pranuar sistemin demokratik si tė vetmin sistem ku ne mund tė jetojmė, por nga ana tjetėr ne jemi absolutisht tė bindur se ėshtė i domosdoshėm njė hetim i gjithė procesit zgjedhor jo pėr tė ndryshuar rezultatin, as pėr tė rrėzuar vendimin e gjykatės i cili po e pėrsėris merret si i mirėqenė, por pėr t'i prerė rrugėn pėrsėritjes sė farsės sė zgjedhjeve tė 28 qershorit, nė procesin e ardhshėm zgjedhor, kurdo qė tė jetė ai. Transparenca e plotė e procesit zgjedhor, duke filluar nga hapja e kutive tė votimit, pėr tė nxjerrė nė dritėn e diellit gjithēka kanė ato kuti, si dhe vėrtetėsinė e kėtij procesi, ėshtė njė parakusht pėr tė garantuar fundin e njė tradite tė shėmtuar zgjedhjesh tė deformuara dhe tė kontestuara...”

-Sa pritet tė vazhdojė bojkoti?

“Deri kur tė realizohen qėllimet qė na kanė shtyrė tė refuzojmė tė marrim pjesė nė njė parlamenti, i cili sipas nesh, duhet tė rifitojė legjitimitetin, duke u rikthyer nė arenėn e ballafaqimit politik pėrpara syve tė gjykatėsit popull, i cili me votė vendos se kush fiton, kush duhet tė qeverisė, kush humbė dhe kush duhet tė qėndrojė nė opozitė.  Nė rast se vota e popullit humbet vlerėn, vetė parlamenti nuk ka asnjė vlerė”.

-Ju keni thėnė se mandatet e deputetėve socialistė nuk do tė digjen. A ekziston mundėsia e hyrjes sė Partisė Socialiste nė parlament pėr tė bėrė betimin..? Teorikisht, a ekziston kjo mundėsi? E pėrjashtoni ju nga skema juaj e mosdjegies sė mandateve?

“Unė kam thėnė se mandatet nuk do tė digjen, dhe sesi kjo do tė ndodhė ka pak rėndėsi, rėndėsi ka qė bojkoti i parlamentit nuk do tė ndėrpritet deri nė realizimin e qėllimeve tona dhe nė arritjen e objektivit madhor, qė Shqipėria tė mos ketė mė zgjedhje  maskaradė si ato tė 28 qershorit”.

-Nė rast tė ngėrēeve apo bllokimeve politike, ka gjithmonė njė palė, e cila hedh hapin e parė drejt konsensusit dhe pėrgjithėsisht kjo palė fiton nė planin moral. A jeni ju i pėrgatitur tė hidhni hapin e parė pėr tė arritur konsensusin, pra qė PS tė kthehet nė parlament?

“Ne nė planin moral kemi qenė dhe mbetemi tė fituar, sepse gjithmonė kemi vėnė interesat e vendit dhe cilėsinė e demokracisė nė Shqipėri, mbi interesat e pjesshme tė forcės politike apo llogaritė personale tė ditės. Nė kėtė aspekt dėshiroj ta ritheksoj qė, megjithėse jemi tė pazgjedhur, edhe pse i kemi fituar zgjedhjet, pėr shkak tė manipulimit elektoral, megjithėse e konsiderojmė moshapjen e kutive tė votimit njė shkelje flagrante tė njė ligji tė votuar konsensualisht, pasi ėshtė shkruar konsensualisht, megjithėse e konsiderojmė vendimin e gjykatės sė padrejtė, ne kemi pranuar se rezultati i zgjedhjeve ėshtė ai qė ka dhėnė gjykata, dhe e kemi hedhur hapin tonė duke thėnė: “...Dakord zotėrinj, edhe pse populli nuk iu ka dhėnė votėn pėr tė qeverisur, qeverisni, sepse procesi ligjor nė fund iu dha mandatet pėr tė qeverisur, plus mashtrimi i madh publik i Ilir Metės e plotėsoi kėtė farsė, por nga ana tjetėr, ne refuzojmė t'i nėnshtrohemi logjikės qė ju kėrkoni tė impononi, sipas sė cilės nė Shqipėri do tė fitojė ai qė numėron, dhe jo ai qė voton, pra vullneti i popullit”.

-Dua t'ju pyes nė lidhje me hapjen e kutive tė votimit, si e parashikoni ju, nė ēfarė hapash do tė kalojė ky proces. Nė fund tė fundit, kush do t'i hapė kėto kuti, cilat kuti do tė hapen, a do tė pėrcaktoni ju se cilat duhet tė hapen?

“Nuk asnjė rėndėsi! Rėndėsi ka parimi i garantimit tė transparencės nė funksion tė njė hetimi, i cili si ēdo hetim parlamentar, duhet tė na japė dy konkluzione: a ka pasur apo jo deformim tė procesit dhe shkelje tė ligjit, dhe nė rast se po, u kalohet organeve kompetente pėr shqyrtim kjo shkelje, dhe nga ana tjetėr ēfarė masash duhen marrė pėr ta pėrmirėsuar procesin legjislativ. Kėto janė dy gjėrat qė ne duam tė arrijmė. Pra, njė autopsi e zgjedhjeve tė vdekura, pėr mos tė lejuar qė zgjedhjet e ardhshme tė vdesin nga e njėjta sėmundje”.

-A mund t'i arrini kėtė synime dhe kėto kėrkesa pėrmes negociatave?

“Ne e kemi thėnė dhe e pėrsėrisim qė pėr ne dialogu ėshtė instrumenti i politikės sė mirėkuptimit. Por pėr sa kohė nuk ka vullnet pėr dialog dhe mirėkuptim, atėherė me patjetėr ka edhe tė tjerė instrumente qė demokracia i njeh, ndėr tė cilėt ėshtė edhe instrumenti i protestės popullore qė nė javėt e ardhme do tė njohė pėrshkallėzime tė reja, pėr faktin se njė popull i tėrė nuk mund t'i nėnshtrohet arbitraritetit, shkeljes sė ligjit dhe deformimit tė vullnetit tė tij pėr njė periudhė madje tė pacaktuar, siē ėshtė periudha qė kemi pėrpara, ku na presin tė tjera zgjedhje dhe ku nuk kemi mė asnjė garanci se ajo qė shkruhet nė ligj zbatohet nė realitet”.

-Nė qoftė se mė lejoni t'ju sjell nė vėmendje njė shembull nga Shtetet e Bashkuara, nė njė rast po kaq tė kontestuar elektoral qė ndodhi kėtu nė vitin 2000. Gjykata e Lartė amerikane mori vendimin e saj, sipas tė cilit, kandidati i atėhershėm Al Gor u tėrhoq, pranoi rezultatin, dhe kandidati tjetėr, z. Bush, u bė president. Mė pas, votat e kontestuara nė Florida u hapėn dhe u gjykuan nga shtypi, shoqėria civile pėr efekte transparence nė bazė tė lirisė sė informacionit...

“Madje ai proces nxori edhe dy rezultate. Nė rast se do tė ishin hapur vetėm kutitė qė kėrkonte kandidati Al Gor, do tė kishte fituar presidenti Bush, nė rast se do tė ishin hapur tė gjitha kutitė, do tė kishte fituar kandidati Al Gor. Asgjė nuk ndryshoi nė kuptimin e rezultatit, por shumėēka ndryshoi nė procesin legjislativ pėr pėrmirėsimin e kushteve pėr bėrjen e zgjedhjeve nė Florida dhe pėrtej Floridės. Ky ėshtė shembulli tipik qė tregon pse nuk asnjė kundėrshti tė brendshme nė kėrkesėn tonė. Ne rezultatin e konsiderojmė si shprehje tė njė procesi legal, pra nuk kėrkojmė marrjen e pushtetit nė tavolinė, as rishpėrndarje tė mandateve nga ky proces transparence, por kėrkojmė transparencė nė funksion tė garantimit tė zgjedhjeve tė ardhshme”.

-Po transparencėn nuk mund ta kėrkoni ta bėni ju qė jeni palė nė zgjedhje, por njė palė e tretė, siē ndodhi nė Shtetet e Bashkuara...

“Ne kėtė transparencė kėrkojmė ta bėjmė duke qenė palė, por jo e vetmja palė, sė bashku me palėn tjetėr nė qeveri, sė bashku me shoqėrinė civile nėse ėshtė e interesuar qė tė marrė pjesė, dhe nėn monitorimin e partnerėve ndėrkombėtarė”.

-Kėtu futeni nė njė rreth vicioz. Ju kėrkoni qė ta bėni kėtė, por nė parlament nuk shkoni. Si mund tė dilet nga ky ngėrē?

“Ne jemi gati tė shkojmė nė parlament, qysh nesėr, nė rast se qeveria ėshtė e gatshme tė pranojė publikisht se nuk ka ndėrmend ta kufizojė objektin e hetimit. Pra, se ėshtė e gatshme tė pėrfshijė edhe hapjen e kutive nė kėtė objekt tė hetimit. Kėrkojmė njė marrėveshje tė negociuar paraprakisht me dialog, pėr t'i hapur rrugė njė procesi transparence, nga i cili do tė fitojė nė radhė tė parė populli shqiptar dhe pastaj pa dyshim do tė fitojė ligji dhe do tė fitojnė zgjedhjet e ardhshme, pavarėsisht se kush do tė jetė fituesi nė fund tė tyre.”

-Do t'i kthehem edhe njė herė fjalės tuaj pėr mosdjegien e mandateve. Si do t'ju pėrgjigjeshit juve atyre deputetėve socialistė qė kanė gjithė kėto muaj qė nuk po marrin rrogėn. A do ta pranonit ju edhe njė herė teorikisht, bėrjen e betimit dhe bojkoti mund tė vazhdojė dhe duke bėrė betimin apo jo?

“Kjo nuk ka pasur nevojė pėr pėrgjigje, sepse deputetėt socialistė kanė marrė pėrsipėr njė pėrgjegjėsi, e cila ėshtė njė pėrgjegjėsi morale dhe qytetare, pėr tė pėrfaqėsuar gjithė atė popull opozitar, i cili erdhi nė bulevardin "Dėshmorėt e Kombit", nė njė masė 100 mijėshe dhe do tė dalė pėrsėri nė bulevardin "Dėshmorėt e Kombit", e ndoshta dhe mė i shumtė nė numėr, dhe sigurisht nga ana tjetėr kėtu kemi tė bėjmė pėrsėri me njė telenovelė, e cila ėshtė inspiruar dhe sponsorizuar nga Sali Berisha, me ndihmėn e Ilir Metės, me ndihmėn e Fatos Nanos nga mbrapa kuintave, me ndihmėn e njė pjese dėrrmuese tė organeve tė shtypit qė e kanė bastarduar misionin e tyre, pėr ta kthyer kėtė histori, nė njė histori u dogjėn - s'u dogjėn mandatet, ndėrkohė qė ēėshtja e mandateve ėshtė njė ēėshtje e cila nė radhė tė parė nuk ka tė bėjė fare me vullnete jashtė vullnetit tė popullit opozitar, ato janė mandatet e popullit opozitar, nuk janė mė shumė, por janė mė pak ēfarė populli i ka dhėnė me votė Partisė Socialiste, ato mandate nuk do tė digjen, modalitetet janė njė ēėshtje krejt e parėndėsishme, ndėrkohė qė ajo qė mbetet e rėndėsishme ėshtė thelbi i ēėshtjes”.

 

 

http://www.tiranaobserver.com.al/index.php?option=com_content&view=article&id=518:republika-autonome-e-korces&catid=57:kulture-&Itemid=76
 
Written by Valter GJONI   
REPUBLIKA “AUTONOME” E KORĒĖS

A duhet lejuar  zhdukja e njė vlere historike qė perkujton  rezistencėn antishovinste  greke ???

Lufta e Parė Botėrore ishte nė zhvillim. Shqipėria ishte bėrė shesh beteje, Ushtritė italiane dhe franceze, kishin zėnė Shqipėrinė e Jugut, kurse ushtritė austro – hungareze e bullgare, Shqipėrinė e Mesme.
Nė Korēė, ishin vendosur forcat pushtuese greke. Rreziku i copėtimit dhe aneksimit tė Shqipėrisė sė Jugut, nga shovinistėt grekė, ishte i madh. Pikėrisht nė kėtė periudhė kaq tė vėshtirė, forcat patriotike ngritėn popullin nė kėmbė, pėr t’i dalė zot vendit, vecanėrisht patrioti i shquar Themistokli Gėrmenji, duke pėrfituar nga rasti i shtrirjes sė ushtrisė franceze nė Korcė dhe nė qarkun e saj, ngritėn njė komision, dhe nė emėr tė popullsisė sė krahinės, u kėrkuan forcave franceze, largimin e grekėve nga Korca dhe ngritjen e njė administrate shqiptare. Mė 10 dhjetor 1916 nė qendėr tė qytetit tė Korēės, nė hollin e ndėrtesės sė Bashkisė, njė kompani kėmbėsore franceze kishte marrė njė qėndrim ceremonial. Komandanti i tyre Henri Descoins, i rrethuar prej njė morie delegatėsh, po shihte pėr herė tė fundit faqet e daktilografuara tė marrėveshjes qė do tė firmosej nga ai dhe katėrmbėdhjetė delegatėt shqiptarė tė kazasė sė Korēės, ku pėrfshiheshin shtatė ortodoksė dhe shtatė myslimanė. Autoritetet franceze, u ndodhėn pėrballė njė lėvizjeje tė fuqishme patriotike shqiptare, qė kėrkonte me ēdo kusht largimin e pushtuesve grekė, nga Korēa.  
Komandanti francez i zonės sė Korcės, koloneli Descoins, sipas udhėzimeve tė komandės sė Armatės sė Lindjes, vendosi tė largonte nga Korēa, venizelistėt grekė dhe hyri nė bisedime me udhėheqėsit e lėvizjes shqiptare.
Ishte pikėrisht,10 dhjetori, i vitit 1916. Njerėzit u mblodhėn nė shkollėn e Shėn Gjergjit, qė nė orėn 9:00 tė mėngjesit. Aty, vjen Themistokliu dhe paria e Korēės. Ndėrsa pėrpara Bashkisė, ushtarėt francezė, veshur me uniformė festive, qėndronin pėr nder armė.
Sipas protokollit tė 10 dhjetorit 1916 , qyteti i Korcės, Bilishti, Kolonja, Opari dhe Gora, formonin njė krahinė “autonome”, qė do tė administrohej nga shqiptarėt, nėn mbrojtjen e autoriteteve franceze. Krahina do tė administrohej nga njė kėshill administrativ, i pėrbėrė prej katėrmbėdhjetė vetash, i cili do tė kishte edhe xhandarmėri pėr tė mbajtur rregullin. Themistokli Gėrmenji, u caktua me detyrėn e prefektit tė policisė njė njesi ushtarake qė me dinjitet u vu nė krah tė Armatės franceze tė Orjentit pėr garantimin e rendit publik dhe qė Presidenti Francez ka nderuar disa luftėtar shqiptar.
Gjuha zyrtare ishte shqipja dhe flamuri i Krahinės “autonome”, ai shqiptar, me njė shirit tė trengjyrėshit francez. Protokolli u firmos nga tė dyja palėt .Themistokliu doli nė ballkon dhe ngriti flamurin sė bashku me Kolonelin.Marrėdhėniet e funksionarėve tė kėshillit administrativ shqiptar, me forcat franceze dhe sidomos, me kolonelin Dekoen, kanė qėnė tė mira dhe pozitive.  Krahina “ autonome”e Korēės, pati rėndėsi tė madhe dhe ishte sukses i shėnuar, i forcave patriotike shqiptare. Ajo, megjithėse pati autonomi tė kufizuar, arriti tė sigurojė mjaft tė drejta pėr popullin, tė krijojė kushte qetėsie dhe zhvillimi ekonomik, si dhe tė paralizojė veprimtarinė shoviniste greke, nė Shqipėrinė e Jugut.Por tashmė nė vitin jubilar tė 90-tė vjetorit tė largimit tė armatės franceze nga Korēa dhe fitores sė pavarsisė pėrfundimtare tė krahnės sė Korēės , Shtėpia muze ėshtė lėnė nė mėshir tė fatit  dhe  Pllaka qė pėrkujtonte ditėn kur patrioti i shquar Themistokli Gėrmenji dhe Koloneli Francez ngriti flamurin qė shpallte Korēėn Republikė Autonome nuk ėshtė mė.
Persona tė paidentifikuar, (nuk dihet prej sa kohėsh), e kanė grabitur pllakėn dhe shtėpia ėshtė lėnė nė mjerim tė plotė, kjo tė bėn tė mendosh se ka qarqe tė interesuara  qė kjo banesė me vlera historike tė shumėllojshme  tė humbasė si vend ngjarje  historike duke marė me vete edhe vlerat e shumta tė saj dhe duke konkretizuar shuarjen e kujtesės historike mjaftė tė ndjeshme qė kjo godinė dhe pllaka pėrkujtese ka pėr  banorėt e  qytetit. Ja disa vlera tė rėndėsishme  qė pėrkujtohen nėpėrmjet kėsaj godine.
1.    Nė kėtė pllakė pėrkujtimore shkruhej se data 10 dhjetor 1916, qė pėrkon me ditėn kur patrioti Themistokli Germenji e shpalli nga godina e administratės vendore , Korēėn, Republikė Autonome, duke e shpėtuar atė nga lakmitė qė kishin trupat pushtuese pėr  kėtė qytet.
2.    Kjo godinė kreu funksionin e selisė qėndrore tė Republikės Autonome tė Korēės qė ndikoi fuqishėm nė zhvillimin e lėvizjes patriotike nė vendin tonė dhe hodhi bazat e zhvillimit kulturor perendimor.
3.    Edhe nė maj tė vitit 1920, kur trupat franceze nisėn tė largohen dhe grekėt pėrparuan drejt Korēės  banorėt ringritėn menjėherė flamurin po nga kjo godinė dhe organizuan rezistencėn qė ēoi nėnshkrimin e protokollit tė Follorinės mė 15 maj 1920. Bashkėveprimi i vullnetarėve nga e gjithė shqipėria qė u mblodhėn nė Korēė dhe dorėzimi gradual i qytetit nga francezėt ( data e fundit 21 qershor 1920 ) bėri qė shqipėria e jugut tė mbetej e lirė nga trupat greke.
4.    Gjatė luftės iralo-greke qė u zhvillua edhe nė teritorin shqiptar, mbasi hynė grekėt nė Korēė, nuk e kishin haruar goditjen e 1916 dhe 1920. Grekėt si fillim u treguan tė matur. Por mė pas nė kėtė godinė historike qė frenoi okupimin e Korēės disa vite mė parė, veē flamurit shqiptar vunė edhe flamurin grek tamam nė prag tė 28 nėntorit 1940. Pas ca kohėsh, nė  janari i ‘41-it, flamuri ynė u hoq dhe mbeti vetėm ai grek.
garnizonit tė qytetit, Gjenerali Theodhoraqis Dhimitros,  nga ballkoni i Bashkisė deklaroj: “ Ėshtė gėzim i madh tė shohėsh Korēėn tė “lirė”,  kėtė qender tė kulturės greke tė bashkohet me atdheun helenik”.
5.    Bashkia e Korēės qė instuticionalisht funksjononte nė kėtė godinė ka edhe njė meritė tjetėr me vlera patriotike. Edhe pse me forcėn e armėve nė tė valvitej flamuri grek , drejtuesit e arsimit dhe shumica e arsimtarėve korēar kundėrshtuan zbatimin e mėsimit tė detyrueshėm tė gjuhės greke ashtu siē kishin bėrė disa kohė mė parė ndaj zėvėndėsimit tė mėsimit tradicional tė gjuhės franceze me atė italina.
6.    Mėkėmbėsi i mbretit fashist italjan Viktore Emanuel III nė Shqipėri, Gjenerali  Francėsko Jakomoni kujton gjatė vizitės nė Korēė disa ditė pas largimit tė forcave greke: “ Nė Korēė bėmė homazhe tek monumenti i patriotit Themistokli Gėrmenji qė kishte dhėnė jetėn pėr pavarėsinė e qytetit tė tij dhe konsiderohej si simbol i lirisė shqiptare. E pėrshkova nė kėmbė rrugėn kryesore tė qytetit deri tek bashkia, aty shfrytėzova rastin pėr tė ftuar muslimanėt dhe orthodoksėt qė tė hidhnin pas shpine  gjithshke tė papėlqyeshme qė mund tė kishte ndodhur mes tyre nė periudhėn e pushtimit grek “.
Nė historinė e qytetit tė Korēės, “Banesa ku u ngrit Flamuri Republikės sė Korēės’’ (Muzeu Historik  qė nga viti 1977) tashmė ėshtė renuar plotėsisht , aktualiasht mezi po qėndron nė kėmbė dhe duket  si  faqe e njė libri historik tė djegur ku kopertina ėshtė duke u shkėrmoqur  mbas flake. Dhe ky imazh ndodh sot kur pėr vlerat e kėsaj encikopedie tė gjallė historike  ka mjaftė interes dhe referenca.
I nderuar lexues, nuk po rendis kėtu pergjegjesit e kėsaj gjendje pasi menjėherė do tė politizohet duke e kthyer nė top futbolli por rendita gjendjen e saj i bindur se ligji pėcakton pėrgjegjėsitė dhe mėnyrėn e trajtimit , le tė shėrbej ky shkrim qė si njė dukuri ku ligji sundon mbi politikėn qė tenton tė mposhtė ligjin.

 

Last Updated ( Friday, 29 January 2010 16:07 )
 

 

http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=72517
Ismail Kadare, njė mjeshtėr shahu kundėr diktatorit Hoxha
» Dėrguar mė: 29/01/2010 - 13:55
Lajme te ngjashme
Ismail Kadare, Tragjikomikja dhe modernja te “Darka e gabuar”
• Datė: Dec 27, 2009
Fatmira Nikolli

Ismail Kadare dhe Enver Hoxha. Dy mjeshtra shahu vendosur kundėr njėri-tjetrit, pėrgjatė tri dekadave, pėr fatin e Shqipėrisė. Ēfarė ndodhi nė jetėn dhe krijimtarinė e shkrimtarit pėrgjatė viteve 1959 -1990? Profesor Peter Morgan sapo ka botuar njė libėr prej 400 faqesh ku analizon jetėn e Kadaresė, qė ai e cilėson "shkrimtari i guximshėm".
Morgan, njė profesor i Studimeve Europiane nė Universitetin e Australisė Perėndimore, ka shkruar kėsisoj studimin e parė tė gjatė nė gjuhėn angleze, tė betejės pėr mbijetesėn e letėrsisė nė shtetin e vijės sė ashpėr staliniste tė Shqipėrisė. Libri i botuar nga "Legenda" e Oksford & London, ėshtė njė biografi e jetės sė shkrimtarit nėn diktaturėn shqiptare tė Enver Hoxhės. Me titullin "Ismail Kadare: Shkrimtari dhe diktatura 1957-1990" , ky libėr, siē e cilėson vetė profesor Morgan, "ėshtė rrėfimi i dy mjeshtėrve tė shahut tė vendosur kundėr njėri-tjetrit gjatė tri dekadave pėr fatin e Shqipėrisė". "Pėrveēse njė shkrimtar gjeni, Kadareja ishte njė takticien brilant, i cili ia doli mbanė tė mbijetonte nė regjimin mė tė ashpėr dhe shtypės tė tė gjitha regjimeve. Mund tė thoni se Kadareja, tė cilin e kam intervistuar dhe takuar shoqėrisht nė raste tė ndryshme, ishte si Shehrezadja. Ai e mbajti veten dhe popullin shqiptar tė gjallė me rrėfimet e tij".
Profesor Morgan ka folur pėr tė gjithė shqiptarėt qė banojnė nė Australi dhe pėr atė ēfarė kanė kaluar njė pjesė e mirė e tyre nėn regjimin e Hoxhės. "Shqiptarėt pėrbėjnė njė pjesė tė vogėl, por tė rėndėsishme tė Australisė multikulturore dhe nėpėrmjet veprės sė shkrimtarit dhe intelektualit mė tė madh shqiptar, ne mund tė arrijmė tė kuptojmė mė mirė shqiptarėt, historinė dhe kulturėn e tyre, dhe shumė shqiptarė nė kėtė vend mund tė kenė familje qė kanė vuajtur nėn diktaturėn e Hoxhės.
Siē e cilėson Morgan, "Hoxha ishte njė narcisit inteligjent, i etur pėr pushtet, qė donte tė tregonte se regjimi i tij ishte njė regjim i sofistikuar komunist. Ai donte qė tė shikohej si njė njeri qė i avancoi artet". Dhe fill pas kėtij pėrcaktimi Morgan kalon tek mjeshtri tjetėr i shahut, shkrimtari Kadare. "Kadareja kishte njė lloj pushteti mbi tė (Hoxhėn), nė kuptimin, qė krijimtaria e tij ishte e mirėnjohur nė Perėndim, i cili i siguroi atij mbrojtje tė gjithfarshme. Kadareja luajti njė lojė tė rrezikshme me Hoxhėn. Ai shkroi romane qė nė sipėrfaqe nuk e kundėrshtonin diktaturėn, por nėse njerėzit lexonin mes rreshtave, ata do tė mėsonin shumė pėr veten dhe pėr situatėn ku ndodheshin".
Njė krahasim jo tė zakontė i bėn studiuesi shkrimtarit Kadare, ndėrsa e cilėson "nemesesi i diktatorit" (Nemesis - Perėndesha e hakmarrjes). "Ai e pa veten si nė njė ndeshje me Hoxhėn pėr Shqipėrinė". Sipas Morgan-it, veprat e Kadaresė ishin aq tė rėndėsishme nė kulturėn shqiptare, saqė shumė prej tyre janė pėrfshirė nė tekstet shkollore. "Ai e ngriti gjuhėn nė njė nivel tė tillė, tė aftė pėr tė mbėshtetur letėrsinė e madhe, ndėrkohė qė me mprehtėsi sulmonte diktaturėn e fuqishme".
Libri i tij duket se do tė ketė shumė interes nė rangjet e lexuesve anglishtfolės dhe siē pohon vetė autori, ky ėshtė vetėm vėllimi i parė. Kjo pasi libri do tė njohė edhe njė vėllim tė dytė, i cili siē shpjegon profesor Morgan, do tė pėrqendrohet nė jetėn e Kadaresė nga viti 1990 deri nė ditėt e sotme. Ai ka marrė njė mbėshtetje financiare prej 200.000$ nga Kėshilli Australian i Studimeve pėr tė pėrfunduar vėllimin e dytė voluminoz, "Kadareja postkomunist: Shqipėria, Ballkani dhe Europa nė veprėn e Ismail Kadaresė".

 

 

http://www.panorama.com.al/index.php?id=37627

 
Peter Morgan: Kadare ndėshkuesi i ish-diktatorit
» Vendosur: 29/01/2010 - 08:48
•  

Dy superfuqi tė vendosur pėrballė njėri-tjetrit, njė diktator dhe njė shkrimtar.  Njė duel jo i barabartė, por qė fitohet nga ky i fundit. Duke u pėrqendruar nė jetėn e shkrimtarit tė madh,  Ismail Kadare, njė profesor i Studimeve Evropiane nė Universitetin e Australisė Perėndimore ka shkruar studimin e parė tė gjatė, nė gjuhėn angleze, pėr betejėn e mbijetesės sė letėrsisė, nė shtetin e linjės sė ashpėr staliniste tė Shqipėrisė. Pėrmes njė njoftimi nė faqen e internetit tė Universitetit tė Australisė Perėndimore, mėsojmė se libri prej 400 faqesh i profesor Peter Morgan, i botuar nga "Legenda" e Oksford & London, ėshtė njė biografi e jetės sė shkrimtarit dhe patriotit shqiptar Ismail Kadare (fitues i ēmimit Internacional Man Booker Prize, nė vitin 2005), nėn diktaturėn shqiptare tė Enver Hoxhės. "Ismail Kadare: Shkrimtari dhe diktatura 1957-1990" ėshtė rrėfimi i dy mjeshtėrve tė shahut tė vendosur kundėr njėri-tjetrit gjatė tri dekadave pėr fatin e Shqipėrisė", tha profesor Morgan. "Pėrveēse njė shkrimtar gjeni, Kadareja ishte njė takticien brilant, i cili ia doli mbanė tė mbijetonte nė regjimin mė tė ashpėr dhe shtypės tė tė gjitha regjimeve. Mund tė thoni se Kadareja, tė cilin e kam intervistuar dhe takuar shoqėrisht nė raste tė ndryshme, ishte si Shehrezadja. Ai e mbajti veten dhe popullin shqiptar tė gjallė me rrėfimet e tij. "Shqiptarėt pėrbėjnė njė pjesė tė vogėl, por tė rėndėsishme tė Australisė multikulturore dhe nėpėrmjet veprės sė shkrimtarit dhe intelektualit mė tė madh shqiptar, ne mund tė arrijmė tė kuptojmė mė mirė shqiptarėt, historinė dhe kulturėn e tyre. Shumė shqiptarė nė kėtė vend mund tė kenė familje qė kanė vuajtur nėn diktaturėn e Hoxhės. "Ai ishte njė narcizist inteligjent, i etur pėr pushtet, qė donte tė tregonte se regjimi i tij ishte njė regjim i sofistikuar komunist. Ai donte qė tė shihej si njė njeri qė i avancoi artet. Kadareja kishte njė lloj pushteti mbi tė, nė atė qė krijimtaria e tij ishte e mirėnjohur nė Perėndim, i cili i siguroi atij mbrojtje tė gjithfarshme. Kadareja luajti njė lojė tė rrezikshme me Hoxhėn. "Kadareja shkroi romane qė nė sipėrfaqe nuk e kundėrshtonin diktaturėn, por nėse njerėzit lexonin mes rreshtave, ata do tė mėsonin shumė pėr veten dhe pėr situatėn ku ndodheshin. Kadareja ishte Nemesesi (Nemesis - Perėndesha e hakmarrjes) i diktatorit. Ai e pa veten si nė njė ndeshje me Hoxhėn pėr Shqipėrinė. 
Profesor Morgan tha se veprat e Kadaresė ishin aq tė rėndėsishme, nė kulturėn shqiptare, saqė shumė prej tyre janė pėrfshirė nė tekstet shkollore. "Ai e ngriti gjuhėn nė njė nivel tė tillė, tė aftė pėr tė mbėshtetur letėrsinė e madhe, ndėrkohė qė me mprehtėsi sulmonte diktaturėn e fuqishme". Vėllimi tjetėr (i dyti) i profesor Morgan-it do tė pėrqendrohet nė jetėn e Kadaresė nga viti 1990, deri nė ditėt e sotme. Ai ka marrė njė mbėshtetje financiare prej 200.000$ nga Kėshilli Australian i Studimeve pėr tė pėrfunduar Kadareja postkomunist: Shqipėria, Ballkani dhe Evropa nė veprėn e Ismail Kadaresė.

 

 

http://www.tiranaobserver.com.al/index.php?option=com_content&view=article&id=2020:shoah-nje-dite-per-te-harruar-urrejtjen&catid=40:forum&Itemid=72
 
Written by Dr. Alban Daci    Friday, 29 January 2010 16:00   
Shoah, njė ditė pėr tė harruar urrejtjen

Nė tė gjitha vendet demokratike, sidomos tek ato perėndimore ėshtė kujtuar kėto ditė Shoah, e cila pėrfaqėson memorien e njė ndėr gjenocidet mė tė egra dhe mė ēnjerėzore qė ka njohur shekulli i kaluar, atė tė shfarosjesh sė Hebrenjve, tė bėrė kryesisht nga Gjermania naziste dhe Italia fashiste.Hebrenjtė, vetėm pėr faktin se: kishin njė besim tė ndryshėm nga ai i vendeve evropiane, pėr faktin se ruanin me zell tė madh traditat e tyre, gjuhėn e tyre tė veēantė, pra vetėm pse ishin ndryshe nga tė tjerėt, u sulmuan, keqtrajtuan, eliminuan, internuan dhe u dėnuan me vdekje padrejtėsisht. Pak para fillimit tė luftės sė II botėrore dhe kryesisht gjatė kėtij konflikti tė madh njerėzore, mjaft qytetarė dhe civil tė pafajshėm, mes tyre edhe hebrenj qė nuk kuptonin asgjė nga lufta dhe nga politikat qė bėheshin mes popujve (politikat ndėrkombėtare) u bėnė viktima.
Kėto qytetarė u ndodhen nė njė situatė krejtėsisht tė paimagjinueshme, por qė mė vonė u bė e pėrshkueshme pėrmes dėshmive, nė situatėn e ferrit tė vėrtetė, tė luftės sė madhe, ku tė gjithė ishin nė luftė kundėr tė gjithėve, ku tė gjithė ishin viktima tė vetė vizioneve dhe tė politikave qė kishin menduar dhe prodhuar pėrmes urrejtjes dhe rivalitet ēnjerėzorė.
Presidenti Wilson, gjatė periudhės qė vendosi bashkė me qytetarėt e tij pėr tė hyrė nė luftė, duke u frymėzuar me idealizmin e tij universal theksoj: se kjo do tė jetė njė luftė pėr t’iu dhėnė fund tė gjithave luftėrave tė tjera. Gjithmonė kemi tė bėjmė me periudhėn e fillimit tė luftės sė I botėrore.
Nga studiuesit e mė vonshėm deri diku, Wilson-i ėshtė klasifikuar si njė statist i madh, por qė falė vizioneve tė tija intelektuale bėn pjesė nė grupin e tė ashtuquajturve idealistėt. Unė, mendoj, se Wilson si statist ishte idealist, qė besonte shumė tek vlerat universale si demokracia, paqja dhe siguria kolektive, por si intelektual mendoj, se ishte realist, mjafton tė pėrmendim analizat e tija, mbi presidentin Roosvelt, gjatė kohės kur ishte rektor nė Princeton.
Megjithatė, pėrsa u pėrket vizioneve tė tija si statist, si president i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, nė lidhje me gjeopolitikėn botėrore, duke pasur parasysh edhe citimin e mėsipėrme, vėrtetohet, se ai mbetet njė idealist i madh, sepse luftėra qė ai bėri (ose mė mirė qė qe i detyruar ta bėjė) nuk ishte lufta qė do t’iu jepte fund tė gjithė luftėrave tė tjera, por fillimi i njė serie luftėrash tė pėrgjakshme, tė cilat do tė ndodhnin aq shpejt dhe ashpėr sa edhe vetė shekulli qė i pėrjetoj dhe i arkivoj do tė quhej shekulli i shkurtėr.
Masakrat kundėr hebrenjve ishin dhe me siguri mbeten njė ndėr njollat mė tė zeza qė historia njerėzore ėshtė e detyruar ta mbaj si njė damkė tė zezė, e cila do ta shoqėroj pėrgjithmonė. Megjithatė, ne qė jemi brezi i tretė, nuk e kemi pėrjetuar drejtpėrdrejt si dėshmitarė apo si viktima tė pafajshme, ne jemi spektator qė e kemi parė pėrmes imazheve, ne jemi dėgjues qė e kemi dėgjuar pėrmes dėshmive, pėrmes historianėve, pėrmes botės sė qytetėruar, por vetė ne nuk e kemi pėrjetuar dhe kjo pėr ne me siguri ėshtė njė fat i madh.
Megjithatė, brezi ynė ėshtė dėshmitarė i gjenocideve tė tjera, tė cila kishin po tė njėjtin objektiv, shfarosjen e qenieve nga qeniet, tė popujve nga popujt, vetėm pse ishin tė ndryshėm dhe kėrkonin tė mbronin identitetin e tyre, dinjitetin e tyre tė respektuar dhe tė barabartė mes tė barabartėve. Askush nga ne nuk ka kurajė, guxim, forcė dhe vullnet tė harroj dekadėn e viteve nėntėdhjetė, kur serbėt ndezėn Ballkanin duke e mbuluar me gjak, duke masakruar gra, fėmijė, pleq dhe ēdo qenie qė ishte e gjallė dhe merrte frymė duke pėrfshirė edhe kafshėt shtėpiake.
Kushdo qė ka qoftė edhe pak vlera humanizmi nė shpirtin e tij, nuk mund tė harroj shfarosjen dhe gjenocidin qė ēetnikėt serbė kanė bėrė mbi shqiptarėt e Kosovė. Shqiptarėt e Kosovės, ashtu si edhe hebrenjtė, u sulmuan barbarisht, vetėm pse ishin shqiptarė, vetėm pse kishin njė tė folur shqip, vetėm pse kishin traditat e tyre autoktone, vetėm pse nuk u asimiluan ashtu siē shpreson serbėt. Pra, vetėm pse shqiptarėt ruanin identitetin e tyre origjinal dhe pse kėrkuan tė respektoheshin, tė gėzonin dinjitet dhe tė kishin drejta tė barabarta ashtu si edhe popuj e tjerė, pėrshij kėtu edhe popullin serb.
Unė, nuk mund ta harroj historinė e njė djali tė vogėl kosovarė, qė si shumė tė tjerė ishte pėrzėnė nga Kosova dhe kishte ardhur nė Shqipėri vetėm me nėnėn e tij, sepse vllahun dhe babain i kishin ndaluar nė kufi forcat ushtarake serbe, tė cilėt me siguri i kishin vrarė dhe i kishin hedhur diku gjetkė, sikur tė ishin dordolecė, por pa harruar faktin se ata ishin qenie njerėzore tė pafajshme, njėri babė familje dhe tjetri fare i ri qė ndoshta kishte shumė ėndrra dhe dėshira pėr t’i realizuar nė jetė, por qė paf, sa hap e mbyll sytė, u shujtėn sikur tė mos kishin ekzistuar asnjėherė.
Nuk mund tė harroj faktin se ky djalosh i vogėl, edhe pse kishte kaluar njė traumė shumė tė madhe, tė cilėn thellė nuk e kuptonte edhe pėr shkak tė moshės, ishte plotė gjallėri dhe forcė, saqė shumė herė thoshte: “Mė jepni njė alltie tė vrasė «shkjaun» qė mė ka marr babin, vllahun, mė ka djegur shpinė dhe me ka pėrzėnė nga vendi im”.
Sigurisht, kėtė argument, nuk po e theksoj pėr t’iu kujtuar shqiptarėve, se duhet tė marrin pushkėt pėr tė marr hakun e vuajtjeve qė tė tjerėt ju kanė shkaktuar me pa tė drejtė, por pėr t’i kujtuar botės sė qytetėruar, se edhe shqiptarėt e Kosovės ashtu si edhe hebrenjtė, ishin viktima tė njė regjimi mizor, qė tentoj t’i shfaros nga faqja e dheut, por siē ka ndodhur gjithmonė, krimet mund tė jetė shumė makabre, mund tė ketė dimensione shumė tė mėdha, por kurrė sa tė arrijnė tė zhdukin njė komb tė tėrė.
Shqiptarėt e Kosovės, ndoshta nė kėtė histori mund tė kishin tė vetmin “faj”: pėrse zoti i kishte bėrė tė ishin autokton nė tokėn e tyre, nė vendin e tyre pluri-shekullor, pse ata ishin shqiptarė, pse flisnin njė gjuhė qė ishte shqipja, pėrse kishin tė drejta dhe kėrkonin t’i gėzonin njėlloj si gjith popujt e tjerė.
Mendoj, se krimet qė kanė ndodhur nė luftėrat ballkanike gjatė dekadės 90-tė, kanė tė njėjtėn dimension me ato qė kanė ndodhur kundėr hebrenjve. Prandaj, pėr tė gjitha kėto viktima, tė shkaktuar dhe tė realizuara kryesisht nga regjimi serb, duke pėrfshirė edhe masakrat e luftės sė fundit nė Kosovė, duhet tė krijohet njė ditė ndėrkombėtare, qė simbolizon tė gjitha kėto viktima tė pafajshme, qė humbėn jetėn e tyre, humben tė afėrmit e tyre, humbėt shtėpitė dhe ndoshta humbėn pėrgjithmonė dhe vendin e tyre, sepse nuk kanė mė kurajė tė kthehen mė nė vendin qė simbolizoj ferrin e jetės sė tyre. Disa nga ata kanė frikė tė kthehen, sepse ankthet dhe ngjarjet makabre nuk i lenė tė flenė gjumė.
Serbėt, para se tė fillojnė tė integrohen nė botėn e qytetėruar, nė familjen evropiane, apo nė organizma tė tjerė ndėrkombėtarė, duhet tė pranojnė krimet qė kanė bėrė nė Ballkanin perėndimor, duhet t’iu kėrkojnė falje publike - ashtu siē ka bėrė edhe gjermania- tė gjithė popujve qė ju kanė shkaktuar dhimbje tė thella dhe tė pashėrueshme.
Serbėt, po ashtu edhe popuj tė tjerė qė nė tė kaluar kanė qenė luftė-nxitės dhe bėrės, nuk duhet t’iu thonė fėmijėve tė tyre tė sapolindur, se ata janė serbė, se serbėt janė populli mė “superior” nė Ballkan, se tė gjithė popujt e tjerė janė tė “predestinuar” pėr tė punuar pėr ta (ashtu siē mendonte Gjermania naziste pėr sllavėt).
Popujt e Ballkanit, duhet t’iu mėsojnė fėmijėve tė tyre si pjesė themelore tė edukimit, faktin se nė betejėn pėr jetėn, lehtėsisht mund tė sfidojnė urrejtjen me dashuri, gėnjeshtrėn me vėrtetėsi, dhunėn me lumturi.
Meqė nė fillim folėm pėr Shoah, par harruar faktin se kanė ndodhur edhe mjaft “Shoah” tė tjera, dua tė theksoj ca rreshta qė Gandi i ka shkruar mė 26 nėntor 1938 dedikuar hebrenjve nė Gjermani: “Nėse do tė isha njė hebre i lindur nė Gjermani dhe nėse do tė jetoja aty, do tė kisha tė drejtėn ta konsideroja Gjermaninė si atdhe timin njėlloj si tė gjithė gjermanėt e tjerė jo hebrenj, dhe do tė sfidoja kėdo qė do tė tentonte tė mė vriste ose tė mė hidhte nė burg: do tė refuzoja espulsin dhe diskriminim”
Ne brezin i tretė, duhet ta mposhtim urrejtjen, dhunėn, luftėn, duhet ta pastrojmė shpirtin tonė nga kujtimet e tė sė kaluarės, sepse e kaluara shumė herė na ka hedhur nė qorrsokakė, ku ka qenė shumė e vėshtirė ose mė mirė pothuajse e pamundur pėr tė gjetur rrugėn e shpresės, paqes, dhe dėshirės pėr tė bashkėpunuar dhe jetuar sė bashku mbi bazėn e dinjitetit dhe respektit reciprok.
Ne, tė rinjtė e Ballkanit, duhet t’i pastrojmė mendjet tona nga idetė e superioritet dhe inferioritetit mes popujve. Duhet tė pranojmė faktin se: pavarėsisht nga faktet historike, tashmė prej shumė shekujsh jetojmė sė bashku duam apo s’duam. Prandaj, fatet tona nuk mund tė jenė tė ndara, nė kėtė mėnyrė duhet tė fillojmė ta pėrfytyrojmė vetėn si njė komunitet i madh qė brenda ka dhe pėrfshin shumė komunitete tė tjera mė vogla.
Nėse arrijmė t’i themi jo urrejtjes brenda kėtij komuniteti tė madh, atėherė tė gjithė do tė arrijmė tė jetojmė nė paqe dhe do tė ndėrtojmė rrugė dhe mėnyra tė rėndėsishme bashkėpunimi qė do tė pėrsosnin jetėn e pėrbashkėt. Pėr tė realizuar kėtė, duhet ta trajtojmė dhe ta respektojmė njėri-tjetrin, njė lloj, pa marrė parasysh, faktin se t’i je ndryshe nga unė, qė ju jeni ndryshe nga ne, por qė tė gjithė jemi popuj dhe si tė tillė meritojmė tė jetojmė nė paqe, lumturi dhe me dinjitet.

 

Last Updated ( Friday, 29 January 2010 16:04 )
 
 
 
 
http://www.tiranaobserver.com.al/al/index.php?option=com_content&view=article&id=2010:si-i-shpetoi-ismail-qemali-hebrenjte-e-rumanise-&catid=58:dossier&Itemid=70
 
 
Written by T .O    Friday, 29 January 2010 14:39   
Si i shpėtoi Ismail Qemali hebrenjtė e Rumanisė

Ndėrhyrja pranė autoriteteve tė perandorisė  turke pėr ngritjen e njė qyteti tė posaēėm  

Gjesti i  themeluesit tė shtetit shqiptar hyri nė kujtesėn  botėrore dhe atė hebre

Ndoshta shumė pak e dinė. Ndoshta ka qėnė mbuluar nga pluhuri i kohės. Por askush nuk mund ta harrojė se themeluesi i parė i shtetit shqiptar, Ismail Qemali, ka kontribuar nė shpėtimin e shumė jetėsh hebrenjsh. Nuk bėhet fjalė pėr njė eveniment qė ka ndodhur brenda kufijve tė Shqipėrisė, por jashtė saj. Dhe shumė kohė para se vendi ynė tė fitonte pavarėsinė. Njeriu i fisėm me mjekėr tė bardhė nga Vlora, pėrdori pushtetin dhe fuqinė e tij kur ishte Governator i Provincės sė Danubit nė perandorinė otomane, pėr tė ndihmuar dhe shpėtuar tė gjithė ata hebrenj tė cilėt keqtrajtoheshin dhe pėrndiqeshin nė Rumani dhe Rusi. Madje ai shkoi edhe mė tej duke ndėrhyrė personalisht pėr tė ngritur posaēėrisht njė qytet nė afėrsi tė Danubit qė do tė priste hebrenjtė tė cilėt kishin vuajtur nėn ligjet diskriminuese rumune dhe ruse. Me kėtė gjest ai ka hyrė nė memorien botėrore, pėrkrah personazhe mė tė mėdhenj qė u pėrpoqėnė qė tė lehtėsonin disi dhimbjen e kėtij populli, duke nisur nga presidentėt amerikanė e deri tek shkrimtarėt e njohur evropianė.

Gjatė viteve 1870-73, kur ishte Governator i Provincės sė Danubit tė Poshtėm dhe njėkohėsisht President i Komisionit Europian tė Danubit, Ismail Qemal bej Vlora (1844-1919), Themeluesi i ardhshėm i shtetit shqiptar, do mbėshteste dhe ndihmonte ēifutėt e vendosur nė Rumani. Mė 1943, shkrimtari i njohur hebre Joseph L.Baron (1894-1960), do pėrfshinte nė antologjinė prestigjoze "Stars and Sand" (Jewish notes by non-jewish notables) mendimet dhe pėrpjekjet e Ismail Qemalit, pėr tė ndihmuar hebrenjtė e persekutuar tė Rumanisė. Nė kėtė antologji janė pėrfshirė mendime tė njerėzve tė shquar, shkrimtarė, filozofė, politikanė, burra shteti, etj.etj. si Victor Hugo, Honore de Balzac, Otto Bismarck, Charles De Gaulle, Georges Clémenceau, Mohamandas Gandhi, Ėilliam E.Gladstone, Ulysses Grant, Thomas Jefferson, Kemal Ataturk, Martin Luther, Woodrow Wilson, George Washington, e dhjetra, dhjetra tė tjerė. Ajo ē'ka tė jep krenari si shqiptar, tek shfleton faqet e kėsaj Antologjie tė rėndėsishme, ėshtė shėnimi: "Ismail Kemal Bey, Albanian patriot..." (Ismail bej Qemali, patriot shqiptar).
«... Hebrenjtė nė Rumani ishin dėnuar pėr tė njėjtin fat si ato nė Rusi. Ata nuk kishin tė drejtė pėr tu stabilizuar si pronarė apo kultivatorė tė tokės, apo edhe pėr tu vendosur nė komunat rurale, dhe nuk ishin lejuar tė ushtronin profesionet qė ata do tė kishin zgjedhur, por, tė detyruar tė jetonin me mjete tė papėrshtatshme dhe tė turpshme, ata ishin objekt i persekutimit mė tė keq. Qė nga viti 1866 kėto persekutime kanė qėnė kaq tė shpeshta dhe mizore saqė ndėrgjegjia e botės sė civilizuar mė nė fund ėshtė ringjallur. Ne, tė cilėt ishim dėshmitarėt mė tė afėrt tė kėtyre persekutimeve, nuk mund tė qėndronim indiferent ndaj vuajtjeve tė kėtyre krijesave tė dėshpėruara. Ishte njė detyrė e  pėrbashkėt e humanitetit tonė pėr t'i ndihmuar ata. Ky ėshtė njė turp dhe njė krim tė fyesh dhe tė persekutosh njė popull tė tėrė vetėm pėr shkak tė origjinės dhe kombėsisė. Shumė arsye tė avancuara nga qeveritė ruse dhe rumune pėr tė justifikuar politikėn e tyre ėshtė mjaftuar pėr tė demostruar  pėrgjegjėsinė e tyre. Hebreu nė Rumani apo Rusi ėshtė i degraduar, jo nga raca e tij, as gjaku, as besimi i tij, por nga ligjet e vėrteta tė vendit ku ai jeton. Ato janė kufizimet e akteve ligjore qė e detyrojnė atė tė jetojė ashtu siē jeton. Dorėzimi formon jetėn e tij dhe krijon pėr tė nivelin e tij shoqėror dhe moral. Tė krahasosh hebrenjtė e kėtyre vendeve ku ai ėshtė i persekutuar me ato nė Britaninė e Madhe, Amerikė, dhe Francė, madje edhe nė Turqi, ėshtė prova e asaj qė unė them. Kanė qėnė konsiderata tė tilla si kėto, fuqia e cila zgjeroi dhe forcoi tė gjithė respektin e myslymanėve pėr garėn nga e cila shpėrtheu e vėrteta e tė gjitha feve dhe tė gjithė informacionet e poseduara nga njerėzimi nėpėrmjet shpalljes, e cila na kėrkoi qė tė provojmė tė korrigjojmė dhe ti japim fund fatit tė keq tė popullsisė hebre nė Rumani. Pikėrisht pėrballė qytetit tė Brailas, nė bregun e djathtė tė Danubit, ku rrjedha Machin i bashkohet lumit, ėshtė njė lokalitet i njohur si POT-Bachi, i cili u zgjodh si vendi i njė qyteti tė ri i vendosur nė dispozicion tė hebrenjve tė pėrndjekur tė Rumanisė. Plani i qytetit u hartua, u bėnė marrėveshje me familjet e Izraelit qė ishin tė vendosura atje, dhe e gjitha iu dorėzua sanksioneve ligjore perandorake....»

«It is an infamy and a crime to insult and to persecute an entire population merely because of their birth and race....»

«Eshtė poshtėrsi dhe krim tė fyesh e tė persekutosh njė popull tė tėrė, vetėm pėr shkak tė origjinės dhe kombėsisė...»

(Marrė nga libri “Kujtimet e Ismail bej Qemalit” )

 

 

 

http://www.gazeta-albania.net/news.php?id=23751
 
27 Janar 2010
Topalli akuzon socialistėt: “Po bėjnė atentat ndaj imazhit tė Shqipėrisė”

Asambleja e KiE-sė pranon delegacionin shqiptar. Ragon kryetarja e Kuvendit, akuzon socialistėt

Eljona Ballhysa
Komisioni i Rregullores dhe i Mandateve pranė Asamblesė sė KiE-sė pranoi dje kredencialet e delegacionit shqiptar duke i rikthyer tė drejtėn e votės Shqipėrisė. Fill pas marrjes sė kėtij vendimi reagoi dje Kryetarja e Kuvendit Jozefina Topalli e cila akuzoi Partinė Socialiste pėr pėrpjekje pėr t’i hequr Shqipėrisė tė drejtėn e votės nė Asamblenė e KiE-s. Sipas Topallit, Partia Socialiste nėpėrmjet sekretares pėr marrėdhėniet me Jashtė, Arta Dades i ka dėrguar letėr kreut tė Asamblesė nė tė cilėn kėrkohet verifikimi i pėrbėrjes sė delegacionit dhe ku akuzohet Topalli pėr shkelje tė Rregullores. Kryetarja e kuvendit ka bėrė publike letrėn qė Dade kishte firmosur dhe kishte dėrguar pranė Asamblesė sė KiE-s. Sipas Topallit kjo pėrpjekje e PS-sė ėshtė njė atentat qė i bėhet imazhit tė Shqipėrisė.
Reagimi
“Jam kėtu, pėr tė informuar opinionin publik pėr njė ngjarje jashtezakonisht tė rėndė, tė cilėn do ta konsideroja si njė atentat tė qėllimshėm ndaj imazhit politik tė Shqiperisė.
Dy dite mė parė, pra, mė datė 24 Janar, Partia Socialiste, nėpėrmjėt kėsaj letre, qė mban stemėn dhe vulėn e Partisė Socialiste, e firmosur nga Arta Dade, i ka kėrkuar zyrtarisht Kėshillit tė Europės, heqjen e kredencialeve tė delegacionit shqiptar nė Asamblenė Parlamentare. De facto, perjashtimin e Shqiperisė nga ky organizėm europian.
Nė mėnyrė tė qėllimshme, zyrtarisht, Partia Socialiste mashtron Kėshillin e Europės, kur thotė se, citoj, ‘Kryetarja e Parlamentit ka shkelur rregulloren, duke mos respektuar proporcinalitetin nė pėrbėrjen e delegacionit’”, ėshtė shprehur Topalli. Ajo mė pas ka cituar vendimin e Komisionit pėr Rregulloren, Manadatet dhe Imunitetet nė Strasburg. “Pas verifikimit, ky komitet vendosi se, po citoj: ‘Nuk ka mungesė balance nė delegacionin shqiptar, se Kuvendi i Shqipėrisė nuk ka shkelur kėrkesat e Rregullores sė Asamblesė Parlamentare’. Pėr kėtė arsye u vendos unanimisht, siē thuhet nė raport, se kredenecialet e delegacionit tė Shqipėrisė tė ratifikohen”, ėshtė shprehur kryetarja e Kuvendit.
Akuzat
Mė pas Topalli bėri tė ditur se kjo ėshtė hera e tretė qė Partia Socialiste kėrkon tė dėmtojė imazhin e Shqipėrisė. Sipas saj 15 vjet mė parė Namik Dokle ka votuar kundėr anėtarėsimit tė Shqipėrisė nė Kėshillin e Europės. “Kam ndjekur me durim tė gjithė ata qė, nė media, triumfalisht dhe me kėnaqesi, deklaronin se kjo ishte hera e dyte qė po i shkaktonin Shqiperisė njė atentat tė tillė nė Strasburg. Nė fakt pėrsėri gėnjejnė! Kjo nuk ėshtė hera e dytė, por ėshtė hera e tretė. 15 vjet mė parė, zyrtarisht, pėrfaqėsuesi i Partisė Socialiste, Namik Dokle, deklaroi nė seancėn ku do tė vendosej anėtarėsimi i Shqipėrisė nė Kėshillin e Europės se, po citoj sėrish “ Molla nuk ėshtė pjekur ende”, duke votuar kundėr anėtarėsimit tė Shqipėrisė nė Keshillin e Europės, nė vitin 1995”, ėshtė shprehur Topalli. Mė pas ajo garantoi “shqiptarėt se besueshmeria e vendit, kredencialet e tij nė ēdo organizėm, ku ne marrim pjesė, do tė ratifkohen gjithnje, po me votė unanime”. Ajo akuzoi kreun e PS-sė Edi Ramėn si personin qė po rikthen nė vend Partinė e Punės. “Nė kėtė moment, besoj se tė gjithė shqiptarėt bashkohen me mua nė ndjesinė e pėrēmimit dhe neverisė ndaj kėtij akti tė denjė pėr kohėn mė tė errėt tė ekzistencės sė Partisė sė Punės, tė cilėn, sot pas 20 vjetėsh, na e rikthen po aq tė pėrbuzshme jo vetėm nė Tiranė, por edhe nė Strasburg, Edvin Kristaq Rama. Ata shqiptarė, qė mė 28 qershor votuan Partinė Socialiste, nuk votuan qė shoku Edvin Kristaq Rama, tė kėrkontė pėrjashtimin e Shqipėrisė nga Kėshilli i Europės dhe as tė pengojė liberalizimin e vizave. Pėrkundrazi! Ēdo shqiptar, pavarėsisht pėr cilėn parti ka votuar, ka aspiruar dhe aspiron pėr ribashkimin e Shqipėrisė me Europėn”,- ėshtė shprehur Topalli.


 
http://www.gazeta55.net/index.php?kat=politike&artikulli=10862
 

Bojkoti i KiE-sė nga opozita, pjesė e problemeve tė saj tė brendshme”

27-01-2010 / Gazeta 55Bojkoti i KiE-sė nga opozita, pjesė e problemeve tė saj tė brendshme”

 

Flet Zėvendėskryeministri dhe Ministri i Jashtėm Ilir Meta


Zėvendėskryeministri dhe Ministri i Jashtėm Ilir Meta mbrojti vendimin e kryetares sė parlamentit Jozefina Topalli pėr plotėsimin e vendeve delegacionit shqiptar nė Kėshillin e Evropės. Nė njė prononcim Meta tha se ėshtė vėrtetė pėr tė ardhur keq pėr kėtė pėrpjekje, tepėr fėmijėrore dhe tėrėsisht tė papėrgjegjshme, qė po bėjnė disa pėrfaqėsues tė Partisė Socialiste pėr tė dėmtuar imazhin e vendit, jo vetėm nė Strasburg por kudo, sikur atje ka pasur ndonjė problem serioz, pėrveē vetė problemit qė ka krijuar me qėllim lidershipi i Partisė Socialiste, qė ka bėjė me bojkotin e pakuptueshėm, tė cilin e kanė dėnuar tė gjithė qė nga Strasburgu, Brukseli dhe nė tė gjithė botėn. “Kryetarja e Parlamentit nuk ka bėrė gjė tjetėr pėrveēse ka zbatuar kompetencat e saj. Fakti qė u konfirmuan sot nė mėnyrė krejtėsisht normale kredencialet e pėrfaqėsuesve tė Parlamentit Shqiptar, tregon qartazi se ēdo gjė po ecėn normalisht, pėrveē anormalitetit qė ka tė bėjė me bojkotin, pėr tė cilin vetė lidershipi i Partisė Socialiste ėshtė pėrgjegjės,” deklaroi Meta. Duke thėnė mė tej se nuk mund tė fajėsojnė as Kryetaren e Parlamentit, nuk mund tė fajėsojnė as mazhorancėn pėr njė problem qė e kanė krijuar vetė ata, sepse nuk kanė bėrė betimin dhe nuk duan tė shkojnė nė Strasburg. “Ēfarė faji ka Kryetarja e Parlamentit, kur nuk u ka mohuar tė drejtėn pėr t’u pėrfaqėsuar mė parė nė Strasburg, ata vetė nuk duan tė pėrfaqėsohen dhe pastaj kėrkojnė tė zgjidhet njė problem qė nuk ka asnjė lidhje as me respektimin e atyre parimeve me tė cilat funksionon Kėshilli i Evropės dhe Asambleja e Parlamentare dhe as atyre parimeve me tė cilat funksionon Parlamenti Shqiptar”, deklaroi Meta. Zėvendėskryeministri dhe Ministri i Jashtėm Ilir Meta deklaroi mė tej se, Kryetarja e Kuvendit nuk ka bėrė asnjė shkelje. Duke u shprehur se socialistėt kanė problemet e tyre personale, qė duhet t’i zgjidhin me njėri-tjetrin. I pyetur se e dėmton kjo situatė politike Shqipėrinė pėr sa i pėrket ēėshtjes sė liberalizmit tė vizave, Meta tha se qeveria po i pėrmbush tė gjitha kushtet e pėrcaktuara nė udhėrrėfyesin pėr ēėshtjen e liberalizmit tė vizave. “Ne dėshirojmė qė secili tė japė kontributin e tij tė shtuar nė kėtė proces qė ėshtė nė interes tė gjithė qytetarėve shqiptarė”, u shpreh mė tej Zėvendėskryeministri dhe Ministri i Jashtėm Ilir Meta.


 

 

 

 

 _________________________________ 

 

Partia “Lėvizja e Legalitetit”
Bulevardi “Zog I”, Tiranė.
www.legaliteti.org
Tel&Fax: +355 4 2230076

Pershendetje!

Sot paradite kryetari i PLL Ekrem Spahiu dha nje konference per shtyp.
Me poshte po ju percjellim te plote tekstin e deklarates se mbajtur me kete rast.

Zyra e shtypit e PLL
_________________________________

Tirane, me 27 janar 2010

Deklarate per media

Partia “Levizja e Legalitetit” denon aktin me te fundit te Partise Socialiste qe, me kerkesen e saj per ngrirjen e kredencialeve te delegacionit shqiptar ne Asamblene Parlamentare te Keshillit te Evropes, kishte si qellim mospjesemarrjen e vendit tone ne kete organizem mjaft te rendesishem dhe cenimin e imazhit te vendit tone ne bashkesine nderkombetare.

Fatkeqesisht, nga lajthitjet e opozites, jo vetem partia “Levizja e Legalitetit” por i gjithe opinioni politik dhe publik ndjehen te shqetesuar, sepse vendi  nuk ka opozite dhe se kjo e fundit ka kohe qe i eshte shmangur institucioneve dhe po i drejtohet cdo dite e me shume zgjidhjeve te rruges.

Rikthimi i dukshem i kursit te Partise Socialiste ne metodat tipike te Partise se Punes pas 20 viteve pluralizem tregon jo vetem papergjegjshmerine e lidershipit te kesaj force politike,  por edhe faktin e dhimbshem se baza sociale qe e voton PS per inerci te Partise se Punes ka mbetur e pa emancipuar si 20 vjet me pare.

Nese baballaret e tyre ushtruan diktaturen me te eger nga te gjitha vendet komuniste, duke e izoluar plotesisht Shqiperine, pushkatuar, burgosur, internuar dhe privuar cdo kundershtar politik, sekuestruar dhe kolektivizuar gjithcka, bijte e tyre tani mbas 20 vitesh jane mobilizuar si asnjehere tjeter per te destabilizuar rendin kushtetues dhe demtuar imazhin e Shqiperise.

Partia “Levizja e Legalitetit” mbeshtet dhe inkurajon cdo perpjekje racionale brenda Partise Socialiste qe synon ta riktheje ate brenda institucioneve dhe ta beje pjese te zhvillimeve demokratike dhe integruese qe po perjeton vendi yne.


* * *

 

http://balkans.courriers.info:80/article14510.html
 
Dnevnik/Utrinski Vesnik

Le « non » albanais ą l’apprentissage du macédonien dčs la premičre année du primaire

Traduit par Viktor Zakar
Sur la Toile :
Publié dans la presse : 20 janvier 2010
 
Pour les élčves albanais, le second semestre de la premičre année du primaire ne s’accompagnera pas du début de l’apprentissage du macédonien. Pourtant, le ministre de l’Éducation nationale, Nikola Todorov, n’a cessé de manifester sa détermination ą mettre en œuvre la décision gouvernementale. Le ministre fera face ą un boycott pacifique mené par les parents d’élčves albanais et plusieurs ONG.

Le 19 janvier au soir, le ministre Todorov a rencontré les représentants des ONG Ilirikum libertas et Realnost, mais ils n’ont pas trouvé de solution au problčme. Néanmoins, ils se sont mis d’accord sur le fait d’attendre la décision de la Cour constitutionnelle qui devrait donner un avis ą la plainte contre l’apprentissage de la langue macédonienne pour les élčves albanais de la premičre année.

Menées par Realnost, les quelques ONG ont remis en question l’introduction du macédonien en premičre année, donnant pour explication que les enfants sont trop petits pour apprendre trois langues (langue maternelle, anglais et langue seconde) ą l’āge de 6 ans. Ils considčrent qu’il s’agit d’une politique irréfléchie.
14.000 parents ont signé la pétition pour une annulation de cette décision du gouvernement. Les réunions du ministre Todorov avec les maires d’Aračinovo, Tetovo, Gostivar et Želino n’ont pas aidé car Todorov n’était pas prźt ą accepter les propositions des maires.

Les partis DPA et Nova Demokratija de l’opposition sont aussi contre la décision du ministčre. L’Union des enseignants albanais demande que l’Inspection pédagogique pénalise les directeurs des écoles qui permettent que le macédonien soit enseigné en premičre année. Selon l’Union des enseignants albanais, la décision est illégale car les enseignants ne sont pas formés pour enseigner le macédonien. L’Inspection pédagogique n’a pas été disponible hier pour déclarer si ses équipes pénaliseront les directeurs qui n’appliquent pas la décision ou ceux au contraire qui s’y emploient.

Le macédonien, ą partir de la quatričme année

Les experts ont déją indiqué que la langue macédonienne devait źtre enseignée ą partir de la quatričme année. La décision ne sera pas mise en place, car elle met les élčves albanais de premičre année et les élčves macédoniens dans une position inéquitable, ce qui représente une discrimination. « Il n’y aura pas besoin de boycott car il n’y aura pas de concours pour le recrutement d’enseignants et il n’y aura pas d’enseignement », a dit Mexhiti, maire de Čair et vice-président du DUI et de la ZELS.

Selon lui, il est illogique que cette décision de l’apprentissage obligatoire ne soit pas appliquée pour la deuxičme langue officielle de l’État, l’albanais.

Le maire de la ville de Tetovo, Sadi Bexheti, du DPA ne veut pas que ce problčme prenne une dimension politique, mais pense qu’il s’agit d’une décision discriminatoire. Selon lui, ceux qui ont pris la décision doivent réfléchir ą ses conséquences. « Il est impossible de mettre en œuvre ce projet car les élčves de premičre année seront surchargés avec une troisičme langue », considčre le maire d’Aračinovo, Bastri Bajrami du parti Nova Demokratija. Les conseillers municipaux et les parents d’élčves d’Aračinovo rejettent également cette décision.

« Nos enfants vont sans aucun doute apprendre le macédonien, comme nous, mais pas en premičre année. Nous ne respecterons pas la décision », dit-il.

Rufi Osmani sait que le Conseil de Gostivar et lui respecteront la volonté des parents d’élčves, des enseignants et des élčves. « La décision ministérielle a été prise trop vite, au-delą de toutes les normes pédagogiques, et est discriminatoire pour les Albanais. J’espčre que le gouvernement la retirera et entamera un dialogue avec toutes les parties engagées dans ce conflit. Imposer des décisions aux Albanais fait aujourd’hui partie du passé. Pour un bien-źtre commun, les Albanais et les Macédoniens doivent apprendre les deux langues ą la fois », estime Osmani.

Un problčme inter-ethnique ?

Pour les politiciens et les experts albanais, la solution est soit un apprentissage du macédonien comme avant, ą partir de la quatričme année, soit un apprentissage des deux langues, le macédonien et l’albanais, car les deux sont officielles dans le pays. Ils espčrent que le gouvernement annulera sa décision et que les relations inter-ethniques ne s’aggraveront pas.

Teuta Arifi, présidente adjointe du DUI, parti en coalition avec le parti au pouvoir, a accusé le gouvernement d’avoir pris une décision politique dans l’éditorial qu’elle a écrit pour le quotidien Dnevnik.

« Cette décision est une démonstration de pouvoir, une démonstration de quelle langue est la premičre, quelle est la seconde, et quelle est la troisičme », a-elle éclairé. Selon elle, cette décision mčne ą une exclusion et non pas ą une intégration.

Le DPA, parti d’opposition, qui a demandé ą la Cour constitutionnelle il y a deux mois de remettre en cause la décision du ministčre compétent, soutient que le macédonien et l’albanais devaient źtre appris en mźme temps car les deux langues sont officielles. Le DPA explique que l’apprentissage obligatoire des deux langues doit commencer plus tard.

Ą la différence des derničres opinions, l’ancien ministre de l’Éducation nationale, Nenad Novkovski, a expliqué que les communautés devraient apprendre la langue officielle, mais qu’il n’y a pas de nécessité ni d’obligation d’apprendre les langues des autres communautés ethniques.

 

 

 

http://balkans.courriers.info:80/article14487.html
 
Danas

« Nouvelle stratégie » pour le Nord du Kosovo : risque d’explosion

Traduit par Persa Aligrudic
Sur la Toile :
Publié dans la presse : 18 janvier 2010
 
Aprčs l’annonce du commandement de l’aile sud de l’Otan et de la Kfor de ne plus tolérer les « institutions parallčles serbes » au Kosovo, Pristina a fait savoir ą la fin de la semaine derničre qu’une nouvelle stratégie pour le nord du pays était en cours de préparation. Aprčs Pieter Feith, directeur de l’ICO mais également représentant spécial de l’UE au Kosovo, le Premier ministre du Kosovo Hashim Thaēi a déclaré que l’objectif de cette stratégie était « d’y renforcer la souveraineté et d’améliorer la situation économique ».

Par Jelena Tasić

La stratégie repose sur quatre secteurs principaux : le renforcement de la gouvernance sur tout le territoire du Kosovo, la décentralisation et la création d’une nouvelle commune ą Mitrovica Nord, la question des pouvoirs municipaux dans les trois communes du Nord, Leposavić, Zvečan et Zubin Potok ; et l’amélioration de la situation socio-économique dans cette partie du Kosovo, a expliqué Hashim Thaēi, ajoutant que pour « parvenir ą ces objectifs le gouvernement du Kosovo pourrait constituer un fonds particulier ».

Il a expliqué que le document, rédigé aprčs les élections locales de décembre 2009 et la création de trois conseils, sur les cinq municipalités décentralisées ą majorité serbe, comportera des délais concrets pour leur mise en application, comme prévu par le plan Ahtisaari, en conformité avec la Constitution et les lois du Kosovo. Bien que le chef de la mission Eulex, Yves de Kermabon, lors de sa récente visite dans l’enclave de Ranilug, ait recommandé ą propos du Nord d’agir « pas ą pas », le secrétaire d’État au Kosovo et Metohija du gouvernement serbe, Oliver Ivanović, considčre que « Pristina et l’Occident, nonobstant le fait qu’il s’agit clairement ici d’une synchronisation, n’ont pas harmonisé en détails le processus de la stratégie ». Il met en garde contre « toute tentative de mise en œuvre de force d’une stratégie dans le nord du Kosovo qui aurait des conséquences imprévues et signifierait un retour ą l’année 1999 ».

« Un grand nombre de membres de l’Otan et de l’UE ont reconnu l’indépendance du Kosovo et ils perēoivent son échec comme le leur. Confrontés ą l’opinion publique locale qui voudrait savoir pourquoi, 10 ans aprčs les bombardements de l’Otan sur la Serbie, il n’y a ni démocratie ni stabilité politique au Kosovo et Metohija alors qu’il y rčgne encore une misčre générale et le crime organisé aussi. En modifiant la réalité, ils ont déplacé le problčme au Nord du Kosovo, bien qu’il soit clair pour tout le monde que le principal centre du crime organisé se trouve au sud de la rivičre Ibar chez les Albanais du Kosovo », estime Oliver Ivanović.

Selon lui, Belgrade n’attendra pas la réponse de la Cour Internationale de Justice (CIJ) pour réagir ą l’annonce de la stratégie pour le Nord du Kosovo, mais il « suivra attentivement toute activité de la communauté internationale au Kosovo et Metohija qui influencera la situation sur le terrain ». Ą la question pourquoi l’Occident a-t-il renoncé au soi-disant accord tacite avec Belgrade concernant le nord du Kosovo, Oliver Ivanović répond que la communauté internationale « a cessé de prendre en considération la résistance constructive que montre Belgrade », mais que la partie serbe « ne renoncera pas ą l’accord en six points sur la base duquel elle a accepté le déploiement de la mission Eulex ».

Oliver Ivanović pense que les récentes déclarations des représentants de la mission Eulex sur les « institutions parallčles serbes », outre le fait qu’elles annihilent la crédibilité d’Eulex sur son principe de neutralité, représentent aussi un grand danger pour la coopération entre Belgrade et Pristina.

« La mise en œuvre de la stratégie de Thaēi pour le nord du Kosovo ne dépend ni du gouvernement kosovar, ni de l’Otan ni de la Kfor. Elle dépend principalement de Belgrade et de sa volonté ą conduire une politique claire, conséquente, ferme et constructive au Kosovo et Metohija. Hashim Thaēi a vu qu’il avait pu facilement terminer le travail au sud de l’Ibar lors des élections locales, avant tout grāce aux messages flous que Belgrade a envoyés au Serbes du Kosovo et ą son double jeu. Si la Serbie ne souhaite pas le pouvoir de Hashim Thaēi, elle ne peut pas dire publiquement que le Kosovo est le Jérusalem serbe et tout faire pour créer l’État indépendant du Kosovo », a déclaré ą Danas Marko Jakšić, président de l’Assemblée des communautés municipales de la Province autonome du Kosovo et Metohija.

Il considčre que « l’Occident est conscient que le rapport de forces dans le monde se modifie ą son désavantage » et pour cette raison il « se hāte de terminer le travail au Kosovo et Metohija, allant jusqu’ą annuler les éventuels accords tacites avec Belgrade sur le Nord de la Province ». Marko Jakšić annonce que l’Assemblée des communautés municipales tiendra une réunion ą la fin du mois de janvier ą laquelle elle convoquera les membres du Conseil pour le Kosovo et Metohija et les représentants des groupes parlementaires de l’Assemblée de Serbie. Elle leur demandera d’ouvrir un débat sur le Kosovo et Metohija devant le Parlement serbe.

Selon les propos de Hashim Thaēi les préparatifs de la stratégie sont en phase finale et ils « sont préparés en collaboration avec le gouvernement du Kosovo et des acteurs internationaux, mais également le Bureau civil international (ICO).

Kosovska Mitrovica Nord votera en avril et mai

Oliver Ivanović affirme qu’il est hors de question d’organiser les élections locales organisées par Pristina au nord de Kosovska Mitrovica avant le 16 mai prochain. Il déclare avoir averti publiquement que ce « serait une démarche dangereuse que les gens ne permettraient pas car le statut de la partie Nord de la ville a été définie en 1999 ». Il ajoute que Belgrade organisera au mois d’avril les élections ą Kosovska Mitrovica nord, oł des mesures provisoires ont été instaurées le 25 décembre 2009. Selon lui, il est indispensable dans la situation actuelle que cette commune obtienne une administration puissante et fonctionnelle. Marko Jakšić pense que les élections locales serbes et kosovares dans le nord de Kosovska Mitrovica seront un test pour Belgrade, car dans la campagne préélectorale pour le scrutin du mois d’avril il sera exigé de tous les partis, y compris le Parti Démocratique (DS), une rigoureuse politique nationale et une claire invitation au boycott des élections organisées par Pristina.

 

 

 

 

 

Partia “Lėvizja e Legalitetit”
Bulevardi “Zog I”, Tiranė.
www.legaliteti.org
Tel&Fax: +355 4 2230076

Sot paradite, N/Kryetari i PLL Murat Basha dhe nje konference per shtyp.
Me poshte po ju percjellim te plote tekstin e deklarates se tij.
Zyra e shtypit e PLL
__________________________

Tiranė, mė 17 janar 2009

Deklaratė pėr media

Partia “Lėvizja e Legalitetit” e ndoqi dhe e ndjek me shqetėsim situatėn e rėndė qė u krijua rrethet e Shkodrės dhe tė Lezhės nga shkaqet natyrore.  Pėrkundrejt vėshtirėsive tė mėdha qė u krijuan nė njė territor tė gjerė, u vu re njė angazhim dhe pėrkushtim maksimal i tė gjitha strukturave qeverisėse pėr tė pėrballuar dhe tejkaluar kėtė situatė.

PLL, si pjesė e koalicionit qeverisės, falėnderon qeverinė shqiptare dhe nė veēanti Komitetin Ndėrministror tė Emergjencave tė drejtuar nga ministri Lulzim Basha, tė cilėt me pėrkushtim patriotik dhe profesionalizėm tė lartė pėrballuan kėtė prag katastrofe. Njėkohėsisht PLL falėnderon tė gjitha vendet mike, bizneset shqiptare dhe qytetarėt e thjeshtė pėr solidaritetin njerėzor dhe kontributet materiale qė ato dhanė nė ndihmė tė familjeve tė pėrmbytura. Nė kėtė situatė tė vėshtirė, drejtuesit, anėtarėt dhe simpatizantėt e PLL u angazhuan sinqerisht dhe seriozisht, por si gjithmonė nė heshtje dhe pa bujė.

Nė kontrast me sensibilitetin dhe angazhimin mbarėshqiptar pėr tejkalimin e situatės sė rėndė tė krijuar nė rrethin e Shkodrės, bie nė sy qėndrimi i turpshėm i kėshilltarėve socialistė nė Kėshillin Bashkiak tė Tiranės, tė cilėt tė urdhėruar nga Kryetari i tyre i cili ėshtė edhe Kryetar i Bashkisė, kundėrshtuan akordimin e njė fondi ndihme tė Bashkisė sė Tiranės pėr familjet e pėrmbytura ne veri te vendit. Qėndrimi i kėshilltarėve tė PS ėshtė vazhdim i politikės vetpėrjashtuese tė kėsaj partie, e cila pėrkundrejt detyrimit pėr tė marrė pjesė dhe dhėnė kontributin si opozitė nė shpalosjen e alternativave apo proceset integruese te vendit, ka zgjedhur rrugėn e refuzimit dhe bojkotit ndaj institucioneve, veprim i cili po e zhvlerėson pėrditė e mė shumė nė sytė e shqiptarėve dhe faktorit ndėrkombėtar.


 

http://www.panorama.com.al/index.php?id=37533

Gazeta PANORAMA 25 Janar 2010

HOLOKAUSTI, SHQIPĖRIA SHPĖTOI TĖ PAKTĖN 3164 HEBRENJ

Saimir Lolja

Qė nga janari i vitit 2005, dita e 27 janarit ėshtė caktuar nga OKB si Dita Ndėrkombėtare e Pėrkujtimit tė Holokaustit, i cili u zbatua para e gjatė Luftės II Botėrore dhe shkaktoi zhdukjen e 6 milionė hebrenjve dhe miliona europianėve tė tjerėve. Edhe Shqipėria, me vendim tė Kuvendit, e njeh dhe e pėrkujton zyrtarisht kėtė ditė nėn emrin "Dita e Kujtesės". Pėrndjekja sistematike dhe gjithnjė e mė shumė mizore e viteve 1933-1945 qė iu bė hebrenjve kudo ku u vendos regjimi nazifashist ėshtė regjistruar e gjallė nė librin "Kristallnacht - Nata e Xhamave tė Thyer" e autorit Martin Gilbert. Bashkėsia hebraike ekzistonte nė Gjermani qė prej 2000 vjetėsh dhe ishte shkrirė e tėra nė kulturėn dhe jetėn gjermane. Si ushtarė gjermanė, 12000 hebrenj kishin rėnė nė betejat e L1B dhe shumė tė tjerė ishin dekoruar ushtarakisht. Nė Janar 1933 nė Gjermani vjen nė fuqi regjimi nazist dhe menjėherė filluan pėrndjekjet sistematike ndaj hebrenjve. Gjysmė milion hebrenjtė e Gjermanisė, qė pėrbėnin 0.76% tė popullatės nė Gjermani, u quajtėn prej propagandės naziste si armiq tė brendshėm, si shkaku i mundjes sė Gjermanisė nė Luftėn I Botėrore dhe i vėshtirėsive ekonomike qė e pasuan atė. Gjatė vitit 1933, qeveria gjermane nxori 42 ligje kundėr hebrenjve, qė iu kufizonin tė drejtat qytetare, tė punės, tė arsimimit dhe urdhėruan largimin nga tėrė punėrat shtetėrore pėrfshirė shkollat e universitetet. Gjatė vitit 1934, qeveria gjermane hodhi nė veprim 19 ligje tė tjerė drejtpėrsėdrejti kundėr hebrenjve. Gjatė vitit 1935 u shtuan edhe 29 ligje tė tjerė kundėr hebrenjve, pėrfshirė edhe ndalimin e martesave midis hebrenjve dhe jo-hebrenjve edhe zhvlerėsimin e qytetarisė gjermane pėr hebrenjtė dhe ato me origjinė tė tillė. Gjatė vitieve 1936-1937 u shtuan edhe 46 ligje kundra hebrenjve. Mė 12 Mars 1938 Austria bashkohet me Gjermanė dhe kėshtu edhe 183'000 hebrenj austriakė bien nėn regjimin nazist. Mė 17 Gusht 1938 del njė ligj tjetėr i cili urdhėronte qė nė dokumente e pasaporta hebrenjve meshkuj t'u shtohej emri "Israel" dhe femrave emri "Sarah".  Mė 15 Tetor 1938, autoritetet gjermane i quajtėn tė pavlefshme pasaportat e hebrenjve nė Gjermani e Austri. 10 nėntori i vitit 1938 ka ngelur nė histori i njohur si Nata e Xhamave tė Thyer (Kristallnacht) dhe qe kulmi i  pesė viteve e nėntė muajve tė pėrndjekjes sistematike tė hebrenjve tė Gjermanisė dhe Austrisė. Nė atė ditė, nė ēdo qytet e fshat, sipas njė plani tė ndėrtuar kohė mė parė, trupat e sulmit dhe rinia naziste sulmuan, shkatėrruan, dogjėn, thyen e dhunuan ēdo gjė qė ishte hebraike. Mė shumė se 1000 sinagoga u dogjėn, dhjetėra mijra dyqane e banesa hebraike u shkatėrruan, hebrenjtė kalimtarė nė rrugė u sulmuan dhunshėm, 91 hebrenj u vranė, ndėrsa 30'000 meshkuj tė moshave 16-60 vjeē u arrestuan dhe u dėrguan nė kampet e pėrqendrimit. Ajo situatė e ashpėr vazhdoi dhe u shoqėrua me mbylljen e tėrė gazetave e revistave hebraike, ndalimin bizneseve tė hebrenjve, ndalimin e tyre tė hynin nė vendet e argėtimit, moslejimin e hyrjes nė universitete, etj. Meqenėse nuk kishte akoma gjendje lufte me shtetet e tjera, kėto ngjarje u regjistruan nga qindra gazetarė tė huaj nė Gjermani e Austri dhe mė pas u botuan nė gazetat perėndimore. Nata e Xhamave tė Thyer qe njė pikė kthese pėr njerėzit nė pėrfytyrimin e nazizmit. Ajo ishte si njė jehonė qė vinte nga viti 1543 kur profesori fetar Martin Luther, nė letrėn e tij "Mbi hebrenjtė dhe gėnjeshtrat e tyre" kėshillonte qė "sinagogat e hebrenjve tė digjeshin e tė shkatėrroheshin pėr nderin e zotit". Mė 19 Nėntor 1938, autoritetet gjermane e ndaluan vazhdimin e emigracionit zyrtar tė hebrenjve duke kushtėzuar rifillimin e tij vetėm kur bashkėsia hebraike tė paguante plotėsisht njė dėmshpėrblim prej njė miliard markash, familjet nė veēanti t'i kishin shlyer tė gjitha detyrimet financiare dhe pasaportat tė ishin dorėzuar. Politika gjermane qė nga ardhja nė fuqi e nazistėve nė Janar 1933 e deri nė sulmin kundėr Polonisė nė Shtator 1939 kishte qėllim nxitjen e emigracionit dhe zhvendosjen e hebrenjve, pėrfshirė edhe futjen e fshehtė tė tė rinjve hebrenj nė Palestinėn britanike nė marrėveshje me drejtuesit hebraikė tė atjeshėm. Kėshtu, nga 40'000 tė emigruar vetėm nga Gjermania mė 1938, pėr nėntė muajt e parė tė vitit 1939 u larguan 78'000 vetė. Deri nė korrik 1938, Zvicra kishte marrė 14'000 hebrenj nga Gjermania e Austria, ndėrkohė qė kishte akoma edhe 300'000 tė tjerė qė kėrkonin shpėtim. Ndėrsa numri i hebrenjve qė kėrkonin tė largoheshin rritej, po ashtu shtrėngoheshin mė shumė rregullat e pranimit tė tyre prej vendeve tė ndryshme. SHBA, me njė kuotė pranimi prej 25000 emigrantėsh gjermanė nė vit, pranuan rreth 200'000 hebrenj nga Gjermania e Austria gjatė periudhės Janar 1933 - Shtator 1939. Britania, me kuotat e saja tė pranimit tė emigrantėve, lejoi tė hynin gjatė kėsaj periudhe 65'000 hebrenj. Midis Janarit 1933 dhe Marsit 1938, Britania pajisi me certifikata emigrimi pėr nė Palestinėn e kontrolluar prej saj 35'000 hebrenj gjermanė. Por pėr shkak tė revoltės arabe mė 1936 dhe kufizimeve qė pasuan atė, emigrimi drejt Palestinės britanike tkurrej pa pushim. Nė Shangai tė Kinės mundėn tė emigronin zyrtarisht 18'000 hebrenj nga Gjermania e Austria. Nė periudhėn janar 1933 e deri nė Shtator 1939, pothuaj 2/3 e popullatės hebraike tė vitit 1933 (domethėnė rreth 200'000 hebrenj) ishin larguar nga Gjermania. Nė periudhėn Mars 1938 e deri nė Shtator 1939, 130'000  hebrenj (70% e popullatės hebraike e Marsit 1938) u larguan nga Austria. Nė Shtator 1939, nė Rajhun III kishin mbetur akoma edhe 175'000 hebrenj, tė cilėve tanimė iu mohua dhėnia e vizave ngaqė quheshin qytetarė tė njė vendi nė gjendje lufte me shtetet ku ato kėrkonin tė merrnin viza. Nga kėta, vetėm 10'000 i mbijetuan Luftės II Botėrore, ku 4700 burra hebrenj shpėtuan prej protestės qė bėnė gratė e tyre gjermane dhe pjesa tjetėr duke u fshehur nga miqtė gjermanė. Me fillimin e Luftės II Botėrore e deri nė fund tė saj, pėr miliona hebrenjtė evropianė e rėnė nėn pushtimin nazist u zbatuan ethshėm arrestimet, shkatėrrimet e pasurive, dhuna, largimet nga vendbanimet, ndarje familjesh, vrasjet masive dhe dėrgimet nė kampe pėrqendrimi e pune tė cilėt shpejt u kthyen nė kampe shfarosje. Kampe tė tillė kryesorė kishte nė Gjermani 20, Poloni 11, Francė e Norvegji nga 4, Serbi e Holandė nga 3, Itali, Estoni e Letoni nga 2, Austri, Belgjikė, Rumani, Ukrainė, Kroaci, Lituani, Rusi e Bardhė, Ēeki e Ishujt nė La Mansh nga 1. Ajo situatė e zymtė racore, e sidomos Nata e Xhamave tė Thyer, i shtynte hebrenjtė tė largoheshin me ēfarėdolloj mėnyre, tė iknin ku tė mundnin, tė shpėtonin si tė mundnin vetveten, familjen, e madje jo tė gjithė fėmijėt. Nė atė periudhė, kush nuk qėndronte indiferent mundohej tė ndihmonte me sa mundej kėtė popullatė qė po pėrballej me gjėmėn e madhe. Diplomatė tė huaj nė Gjermani dhe shoqata jo-qeveritare nga Britania, etj., ishin nė qendėr tė pėrpjekjeve tė shpėtimit tė hebrenjve. Po ashtu, projekte qeveritare ose qytetare nė Britani e ShBA zbatoheshin me qėllim t'i merrnin dhe t'i sistemonin hebrenjtė nė Angli, ShBA, etj.  Nė ato kushte, mundimet e hebrenjve pėr t'u larguar dhe pėr tė arritur tė vendoseshin diku janė tė gjithanshme, me vuajtje e dhimbje familjare tė mėdha. Hebrenjtė e Gjermanisė dhe Austrisė qė mundėn tė largohen drejt Italisė, shpejt filluan tė largohen edhe prej aty pėr shkak tė ligjeve kundra hebrenjve tė nxjerra nga qeveria e Musolinit dy ditė para Natės sė Xhamave tė Thyer. Pėr shembull, ligjet italiane i ndalonin hebrenjtė tė punėsoheshin prej shtetit, bashkive dhe shkollave. Mė 30 Dhjetor 1939, njė anije nė Danub mė 1310 hebrenj qė udhėtonin fshehtas drejt Palestinės britanike, me kėrkesėn britanike, u bllokua nga autoritetet jugosllave dhe hebrenjtė u burgosėn nė qytezėn Sabac. Pas gjashtė muajsh, 207 tė rinj nėn moshėn 16 vjeē morėn certifikatat pėr nė Palestinė dhe u nisėn me tren. 1003 tė mbeturit u shfarosėn prej ushtrisė naziste me pushtimin e Jugosllavisė. Hebrenjtė e Maqedonisė dhe Greqisė sė pushtuar nga Bullgaria si dhe hebrenjtė e Greqisė sė pushtuar nga ushtria naziste u tretėn nė kampet shfarosėse tė Polonisė. Nga kėta, njė pjesė e madhe vdiqėn rrugės me tren pėr shkak tė ngushtėsisė nė vagonė dhe ushqimit qė ishte vetėm njė copė mishi e tharė e kriposur, e jo ujė pėr tė pirė. Shqipėria qėndron si zonjė e rėndė nė kėtė histori, sepse nga shqiptarėt e Evropės Juglindore u shpėtuan jo vetėm hebrenjtė vendas por edhe tė gjithė ato qė mundėn ta arrinin Shqipėrinė nga vendet e tjera tė Evropės. Fakti ėshtė se nė Shqipėri u shpėtuan tė gjithė hebrenjtė dhe ato nuk u cenuan, nuk u dorėzuan, nuk u penguan tė hynin, nuk u grabitėn, nuk iu mor pasuria, nuk u prekėn nga ndonjė ligj qeveritar, dhe si tė tillė ato u shpėtuan prej tė gjithėve gjatė njė periudhe 12 vjeēare. Domethėnė u shpėtuan nga kushdo qė i takoi, nga kushdo qė iu hapi derėn e trokitur, nga kushdo zyrtar shqiptar qė iu preku letrat, nga ēdo qeveritar qė kishte listat e tyre, nga kushdo qė nuk qėndroi indiferent ndaj tyre nė atė periudhė tė kobshme. Shqipėria ishte njė arkė shpėtimi pėr hebrenjtė e pėrndjekur, ku njė pjesė qėndruan aty deri sa mbaroi Lufta II Botėrore e njė pjesė kaloi matanė drejt vendeve tė tjera. Kudo nė Evropėn Juglindore, shqiptarėt u pėrpoqėn dhe i shpėtuan hebrenjtė qė kishin pranė. Gjurmėt e shpėtimit gjenden nė qytetet e fshatrat e Mitrovicės, Prishtinės, Gjilanit, Deēanit, Pejės, Gjakovės, Shkodrės, Tiranės, Beratit, Krujės, Kavajės, Durrėsit, Elbasanit, Librazhdit, Korēės, Dibrės, Burrelit, Fierit, Lushnjes, Vlorės, Delvinės, Pėrmetit, Gjinokastrės, etj. Hebrenjtė drejtoheshin drejt Shqipėrisė e tokave shqiptare, sepse e dinin se aty si nga populli ashtu edhe nga qeveria nuk kishte pėrndjekje tė tyre, nuk kishte kuota pranimi, nuk kishte pėrbuzje fetare apo kombėtare, nuk kishte gjenocid ndaj kombeve tė tjerė. Ato e dinin se shqiptarėt kishin besė, se i hapnin derėn mikut dhe kujtdo qe ishte nė nevojė, se qeveria e tyre dėshironte pėrparimin e vendit dhe tė ekonomisė, dhe se hebrenjtė vendas jetonin si gjithė tė tjerėt. Sipas regjistrimit tė popullatės nė vitin 1931, Shqipėria kishte 200 hebrenj. Sipas dokumentimeve, Kosova kishte para Luftės II Botėrore rreth 600 hebrenj vendas, tė cilėt shpėtuan duke u zhvendosur nė Shqipėrinė qendrore. Ēėshtja e shpėtimit tė tėrė hebrenjve nė Shqipėri ėshtė bėrė tashmė mjaft e njohur dhe institucioni Yad Vashem nė Jerusalem deri mė tani ka dokumentuar dhe njohur zyrtarisht 70 shqiptarė si "Fisnikė" tė shpėtimit tė hebrenjve gjatė holokaustit. Kjo njohje si brenda ambientit shqiptar ashtu edhe nė botė ka ardhur falė punės sė vazhdueshme tė historianėve, veprimtarėve tė ēėshtjes shqiptare e shoqatave qytetare, studiuesve, gazetarėve, politikanėve, miqve dhe dashamirėsve tė ndryshėm. Njė dije e pėrbėrė nga dy pjesė qė plotėsojnė njėra-tjetrėn nė lidhje me hebrenjtė e shpėtuar nė Shqipėri vjen nga historianėt Apostol Kotani dhe Shaban Sinani. Apostol Kotani ka shkrirė nė librin "Shqiptarėt dhe hebrenjtė nė shekuj, 2007" punėn e tij 40 vjeēare pėr tė mbledhur rrėfimet e njerėzve nė vendbanime tė ndryshme, historitė e jetuara, faktet e shpėrndara dhe dokumentat e arshivuara. Shaban Sinani ka hulumtuar nė detin e dokumenteve tė arkivuara nė Shqipėri dhe i ka pėrmbledhur ato nė librin "Hebrenjtė nė Shqipėri: prania dhe shpėtimi, 2009". Nga bashkimi i listave tė hollėsishme dhe emėr pėr emėr nga kėto dy libra del se nė Shqipėri u shpėtuan deri nė fund tė Luftės II Botėrore tė paktėn 2741 hebrenj. Nė kėtė numėr pėrfshihen vetėm hebrenjtė e kėtyre dy listave qė lanė gjurmė tek njerėzit dhe nėpėr dokumente. Nė kėtė numėr nuk pėrfshihen hebrenjtė qė hynė me pasaporta jo tė vėrteta apo me emra tė tjerė, ato qė hynė fshehtas, ato qė mund tė jenė nė lista tė tjera, si dhe ato qė nuk dihen akoma. Nga libri i Apostol Kotanit, kėtij numri i shtohen edhe 53 tė tjerė me tė dhėna tė  paplotėsuara. Gjithashtu nga libri i Shaban Sinanit, kėtij numri i shtohen edhe 370 anėtarė familjesh tė paregjistruar si emra tė veēantė, qė bashkė me kryefamiljarėt e tyre (tė regjistruar nė dokumente dhe nė listėn e madhe) u tėrhoqėn nga Kosova drejt Shqipėrisė qendrore mė 1942. Si pėrfundim, numri i hebrenjve tė shpėtuar nė Shqipėri arrin tė paktėn 3164 vetė. Shqiptarėt i shpėtuan hebrenjtė pa mė tė voglin interes, pa mė tė voglin kusht, pa mė tė voglin pėrfitim apo shpėrblim, dhe gjithmonė duke ruajtur kujtimet e tyre. Kėta hebrenj tė shpėtuar janė ato qė i mbijetuan holokaustit nėpėrmjet ndihmės shqiptare, qė u martuan, lindėn e vazhduan rrjedhėn e tyre tė jetės nė Shqipėri e vendet e tjera. Hebrenjtė qė mbetėn nė Shqipėri pas mbarimit tė Luftės II Botėrore lanė gjurmė nė fusha tė ndryshme tė jetės shqiptare dhe kujtohen me respekt.

 


Gazeta SHQIP 13 Janar 2010

            http://216.75.13.41/index/ndryshe/d03389dcfeb31a968d238efae3e1e7ba.html

Shqipėria e vogėl ėshtė pengu i njė loje tė madhe diplomatike

 

            Shqipėria gjykohet si njė nga zonat mė tė rrezikshme nė Europė. Njė luftė e re mund tė fillojė atje nė qoftė se interesat politike dhe ushtarake tė vendeve tė tjera nė Shqipėri vazhdojnė tė pėrplasen njėri me tjetrin. Pėr shkak tė pozitės gjeografike, ky vend i vogėl mban ēelėsat e Adriatikut dhe ka qenė pėr shekuj shkaku i zėnkės midis vendeve tė ndryshme.

            Nga pikėpamja strategjike, bregu i saj do tė kishtė njė vlerė tė paēmueshme pėr Italinė nė rast lufte. Italia ėshtė duke derdhur pėr disa vjet shuma tė mėdha parash nė Shqipėri me synim tė ndihmojė organizimin e ushtrisė, tė ndėrtojė rrugė, ura dhe fortifikime. Nė Ballkan besohet se pėrpjekja e Italisė pėr tė forcuar ushtarakisht Shqipėrinė ėshtė pjesė e programit imperialist tė Musolinit pėr t'u futur thellė nė Ballkan, pėr tė ripushtuar rrugėn e famshme romake Egnatia e cila shkon nga Shqipėria e Jugosllavia drejt Selanikut e Stambollit. Ēdo lėvizje e Italisė nė Shqipėri vėzhgohet me dyshim e ankth prej Francės, prej Ententes sė Vogėl [Ēekosllovakia, Rumania, Jugosllavia] dhe veēanėrisht prej Jugosllavisė. Gjatė viteve tė fundit, ndihma financiare dhe drejtimi ushtarak dhėnė Shqipėrisė prej Italisė ka nxehur nervat nė Ballkan dhe ka nxitur Jugosllavinė tė bėjė pėrgatitje tė ethshme ushtarake pėr tė pėrballuar futjen Italiane qė mendohet nė Ballkan.

            Njė Peng i Fuqive. Shqipėria e vogėl ėshtė bėrė kėshtu njė peng nė lojėn e dy blloqeve kundėrshtarė nė diplomacinė Europiane, njėri kryesohet nga Italia e tjetri nga Franca. Ajo ka pėrfituar deri diku nga kėto interesa kundėrshtare dhe ia ka dalė tė fuqizojė bashkimin e saj kombėtar, sė pari me ndihmėn e Jugosllavisė dhe pastaj me ndihmėn e Italisė. Ēfardo mund tė kenė qenė shtysat e fshehta tė kėtyre vendeve, Shqipėria ka ruajtur me zotėsi dhe guxim pavarėsinė e saj, megjithėse ajo ishte e detyruar tė bėnte sakrifica, lėshime dhe pranime tė shumta nė kthim tė ndihmės materiale qė ajo pėrftoi qė nga mbarimi i luftės. Edhe sikur rrugėt dhe urat e ndėrtuara me ndihmėn financiare italiane ishin synuar pėr skemat ushtarake italiane, ato tani shėrbejnė pėr qėllime tė dobishme ekonomike pėr Shqipėrinė duke krijuar ndėrlidhje midis pjesėve tė ndryshme tė kėtij vendi malor tė vogėl.

E pushtuar gjatė Luftės I Botėrore. Gjatė Luftės I Botėrore, Shqipėria ishte skenė e shumė pushtimeve. Ushtritė greke, serbe, franceze, austriake dhe italiane luftuan njėra tjetrėn nė Shqipėri dhe kjo tokė e vogėl u nda nė disa copėza nėn ndikim tė huaj, kurse njerėzit iu nėnshtruan mjerimit dhe kufizimeve tė parrėfyeshme. Ahmet Zogu, mbreti i tanishėm, u mbajt nė Vjenė gjatė periudhės sė luftės. Pavarėsia e Shqipėrisė, e arritur mė 1912, u ndėrpre. Nė Konferencėn e Paqes nė Paris, kėrkesat e saja fillimisht u mohuan plotėsisht. Delegatėt shqiptarė tė kryesuar nga Mehmet Konica, vėllai i ambasadorit tė tanishėm shqiptar nė SHBA [Faik Konicės], varėn shpresėn e tyre tek Presidenti Wilson dhe iu lutėn delegacionit amerikan qė SHBA, si njė fuqi e pa interesuar, tė merrte komandėn pėr Shqipėrinė. Jugosllavia, Greqia dhe Italia ishin nė ethe pėr tė siguruar “sferat e tyre tė ndikimit”. Mė 1919, njė marrėveshje u arrit nga Clemenceau, Lloyd Geroge dhe Nitti [pėrkatėsisht, kryeministri francez, britanik dhe italian], nė mungesė tė pėrfaqėsuesit amerikan, e cila i jepte Italisė komandėn mbi Shqipėrinė dhe Jugosllavisė toka tė Shqipėrisė veriore. Shqiptarėt e kundėrshtuan kėtė marrėveshje, e cila iu hiqte atyre pavarėsinė dhe iu cungonte vendin.

            Kundėrshtimi i wilsonit. Presidenti Wilson e kundėrshtoi me forcė kėtė marrėveshje duke thėnė se ajo ishte arritur nė mungesė tė pėrfaqsuesit amerikan dhe se ajo synonte “t’i ndante Shqiptarėt, kundėr dėshirės sė tyre tė zjarrtė, midis tre fuqive tė huaja tė ndryshme”. Pavarėsia e Shqipėrisė u shpėtua kur qevera amerikane bėri tė ditur se “ēeshtjet shqiptare nuk duhet tė pėrfshihen nė bisedimet midis Italisė e Jugosllavisė, dhe Presidenti duhet tė ripohojė se ai nuk mund tė pranojė plane qė i japin Jugosllavisė toka tė Shqipėrisė veriore si dėmshpėrblim pėr ēka ajo kėrkon diku tjetėr”. Dhe se “Italia dhe Jugosllavia lihen bashkė t’i sheshojnė ēeshtjet e tyre, nėse ato munden, nėpėrmjet bisedimeve tė veēanta dhe me kushtin qė ata nuk duhet tė arrijnė nė marrėveshje duke pėrfituar prej Shqipėrisė”. Shqipėria u pranua anėtare e Lidhjes sė Kombeve me tė drejta tė plota nė Dhjetor 1920, pas njė kėrkese kėmbėngulėse nė emėr tė pavarėsisė shqiptare tė bėrė nga Lordi Robert Cecil [nė Konferencėn e Paqes mė 1919, ai ishte pėrfaqėsuesi britanik nė bisedimet pėr krijimin e Lidhjes sė Kombeve] pėrballė kundėrshtimeve nga disa shtete ballkanike.

            Nje vit mė vonė, ambasadorėt e Britanisė sė Madhe, Francės, Italisė dhe Japonisė “duke pranuar se cėnimi i kėtyre kufinjve dhe i pavarėsisė sė Shqipėrisė mund tė pėrbėjė njė rrezik pėr sigurinė strategjike tė Italisė”, arritėn njė marrėveshje sipas tė cilės “nė ēdo kohė, nėse  Shqipėria e ka tė pamundur tė ruajė tėrėsinė territoriale tė saj, ajo ėshtė e lirė t’i kėrkojė Kėshillit tė Lidhjes sė Kombeve ndihmė tė jashtme”; dhe se “qeveritė e Perandorisė Britanike, Francės, Italisė dhe Japonisė marrin vendime nė raste tė tilla qė t’i udhėzojnė pėrfaqėsuesit e tyre nė Kėshillin e Lidhjes sė Kombeve tė kėshillojnė qė rivendosja e kufinjve territorialė tė Shqipėrisė t’i besohet Italisė”. Megjithėse tashmė njė anėtare e Lidhjes sė Kombeve, Shqipėria nuk u kėshillua pėr kėtė marrėveshje. Ajo e kundėrshtoi atė duke bėrė tė ditur se nuk do ta njihte vlefshmėrinė e saj. Deri nė ditėt e stome, Italia e quan Marrėveshjen e Ambasadorėve si njė instrument lidhės ndėrshtetėror, i cili i njeh asaj interesa tė veēanta nė Shqipėri, megjithėse kjo marrėveshje shihet me dyshime dhe frikė nga fqinjėt e Shqipėrisė nė Ballkan. Pra, marrėveshja ka shėrbyer qė nė fillim si njė shkak fėrkimesh dhe e ka bėrė Shqipėrinė njė zonė tė ndjeshme siē ėshtė sot.

            Mė 1920, italianėt mbanin tė pushtuar Valonėn nė Shqipėrinė e Jugut. Udhėheqėsit shqiptarė, tė vendosur qė ta ēlirojnė vendin e tyre nga pushtimi i huaj, e detyruan ushtrinė italiane tė tėrhiqej. Pastaj, ata filluan tė organizojnė shtetin dhe tė vendosin rendin nė vend. Ahmet Zogu ishte njė nga udhėheqėsit e rinj tė dalluar dhe qeveria, nė tė cilėn ai ishte Ministėr i Brendshėm dhe mė pas Kryeministėr, u dallua prej emrit tė tij. Mė 1924, regjimi i Zogut u pėrmbys prej njė kryengritje tė udhėhequr nga peshkopi shqiptar Fan Noli. Ahmet Zogu me disa kolegė tė tij u largua me nxitim nė Beograd pėr strehė dhe ndihmė. Qeveria kryengritėse e Fan Nolit zgjati nga Qershori deri nė Dhjetor 1924, kur Zogu, tė cilin ajo e kishte dėnuar me vdekje, u rikthye fitimtar nė Tiranė nė krye tė njė ushtrie tė vogėl qė ai e kishte organizuar nė Jugosllavi. Brenda njė muaji nga kthimi i tij, Zogu u zgjodh President i Republikės Shqiptare pėr shtatė vjet. Qeveria e tij filloi tė riorganizojė dhe tė pėrmirėsojė vendin, megjithėse shpėrthimet e pakėnaqėsive vazhduan tė ndodhnin herė pas here. Jugosllavėt, duke e bėrė mik Ahmet Zogun dhe duke e ndihmuar atė tė rifitonte pushtetin, pritėn qė ai tė merrte njė drejtim tė fortė qė anonte nga Jugosllavia ose kundra Italisė. Duke e kuptuar rrezikun e madh pėr vendin e tij nėse ndiqte kėtė politikė, Presidenti Zog u pėrpoq ta ngiste timonin nė mes, tė mbante anėn e Shqipėrisė.

            Marrėveshja e Tiranės. Papritur, mė 1926, njė kryengritje serioze ndodhi nė Shqipėrinė veriore. Ahmet Zogu ishte i bindur se ajo ishte ndezur prej Jugosllavėve. Edhe Italia edhe Jugosllavia i patėn parashtruar atij njė marrėveshje miqėsie dhe sigurimi. Ajo kryengritje e nxiti atė tė merrte njė vendim tė shpejtė nė anėn italiane, dhe mė 27 Nėndor 1926, ai nėnshkroi njė marrėveshje pesė-vjeēare miqėsie e sigurimi midis Shqipėrisė dhe Italisė. Ky dokument, i njohur si Marrėveshja e Tiranės, bėnte tė ditur se Italia dhe Shqipėria, "me qėllim qė tė forcojnė marrėdhėniet e tyre tė dyanshme tė miqėsisė dhe sigurisė, pranojnė se ēdo shqetėsim i drejtuar kundėr gjendjes sė tanishme politike, ligjore dhe territoriale tė Shqipėrisė ėshtė nė kundėrshtim me interesat e tyre tė ndėrsjellta".             Nėnshkrimi i Marrėveshjes sė Tiranės i hodhi fqinjėt e Shqipėrisė nė gjendje dėshpėrimi dhe kushtrimi. Njė vit mė vonė, menjėherė pas nėnshkrimit tė Traktatit Franko-Jugosllav, njė traktat bashkėpunimi u arrit ndėrmjet Italisė dhe Shqipėrisė pėr njė periudhė 20 vjeēare. Njė hua prej 50 milion frangash ari iu dha Shqipėrisė prej Italisė nėpėrmjet njė grupi financiar tė njohur me emrin SVEA. Banka Kombėtare e Shqipėrisė u themela nėn mbikqyrjen e kėtij grupi. Njė program i madh punimesh botore u fillua dhe u financua nga kjo hua. Organizues ekonomikė, inxhinierė, specialistė punimesh dhe stėrvitės ushtarakė italianė erdhėn nė Shqipėri. Rrugė, ura dhe ndėrtesa popullore u ndėrtuan. Ēdo lėvizje nė Ballkan analizohet me mikroskop. Jugosllavėt vėzhgonin pėrpjekjet e italianėve nė Shqipėri me dyshim. Ato i gjykonin traktatet Italo-Shqiptare, huanė dhe futjen e organizuesve dhe stėrvitėsve italianė si pjesė tė njė skeme politike dhe ushtarake pėr tė siguruar njė bazė tė fortė nė Adriatik me synim futjen thellė nė Ballkan. Beogradi e vlersoi njė program tė tillė si njė sfidė tė drejtpėrdrejtė kundrejt Jugosllavisė. Situata ishte e rrezikshme.

            Mė 1 Shtator 1928, Presidenti Zog u quajt Mbreti i Shqiptarėve nga njė Kuvend Kushtetues dhe republika u kthye nė mbretėri. Gjenerali italian Alberto Pariani ndihmoi tė organizonte dhe tė stėrviste ushtrinė shqiptare. Xhandarmėria u organizua dhe u drejtua nga gjenerali britanik Sir Jocelyn Percy. Gjykatat e drejtėsisė u riorganizuan. Shkolla tė reja u hapėn. Njė ritėm mė i shpejtė hyri nė kėtė vend tė vogėl ku nė tė kaluarėn “gjėrat mund tė kryheshin vetėm nėse kishe duhan tė mjaftė dhe durim”. Kur periudha pesė vjeēare e Paktit tė Miqėsisė dhe Sigurimit mbaroi, Mbreti Zog nuk pranoi ta ripėrtėrinte atė, me gjithė shtytjen e njohur tė ushtruar prej Musolinit. Mbreti Zog theksoi se traktati nuk ishtė mė i nevojshėm dhe ai nuk kėrkonte fuqi tė huaja pėr ta mbrojtur atė. Ai gjithashtu vuri nė dukje se trakti i tij i bashkėpunimit mė Italinė, i cili do tė mbeste nė fuqi pėr vite tė tjera, mbulonte gjithė pikat e bashkėpunimit miqėsor midis dy vendeve.

            Situatė financiare kritike. Nė tė njėjtėn kohė, kushtet ekonomike dhe financiare tė Shqipėrisė kishin arritur njė pikė kritike. Italia afroi tė jepte ndihmė pėrsėri pėr Shqipėrinė duke dhėnė dhjetė hua vjetore prej 10 milion frangash ari sejcila. Fqinjėve tė Shqipėrisė iu shtua kushtrimi duke besuar se ndihma italiane s’do ishte gjė tjetėr veēse pėr qėllime ushtarake. Huatė vjetore pritej tė shpenzoheshin nėn mbikqyrjen e njė komisioni tė pėrzjerė italo-shqiptar. Shqipėria pranoi dhe dy huatė e para u dhanė, megjithėse jo tė plota. Huaja e tretė, e kėtij viti, ėshtė mbajtur duke arsyetuar se Shqipėria nuk po plotėson kushtet  marrėveshjes pėr tė qenė njė “bashkėpunim miqėsor”.

            Kur Italia njė vit mė parė i hodhi mbretit Zog idenė qė njė bashkim doganor ndėrmjet Italisė e Shqipėrisė do tė ishte i pranueshėm pėr Italinė dhe do t’i jepte pėrparėsi Shqipėrisė, mbreti Zog e hodhi poshtė atė ide duke kuptuar se njė marrėveshje e tillė jo vetėm do tė ngacmonte fqinjėt e tij ballkanikė por ajo mund tė krijontė njė trazim nė tėrė Europėn. Mė pas Italia u shqetėsua nga njė ndryshim nė Kushtetutėn e Shqipėrisė, i cili shkaktoi  mbylljen e disa shkollave tė huaja dhe fetare. Qeveria shqiptare spjegoi se kjo masė ishte tani e nevojshme me qėllim qė tė forconte bashkimin kombėtar nėpėrmjet njė sistemi shkollor tė pėrbashkėt dhe tė ndalonte propagandėn e huaj kundra kombit. Italianėt nuk pranuan drejtime tė tilla administrative nė shkollat e tyre dhe si rrjedhim i mbyllėn dhe kthyen mėsuesit e tyre nė Itali. Urtėsia e ligjit tė ri shqiptar nė lidhje me sistemin shkollor ishte i diskutueshėn nga pikėpamja e mungesės sė tanishme tė mėsuesve shqiptarė.

            S’ka mė ndihmė prej Italisė. Qeveria italiane, duke njohur mirė kushtet e dėshpėruara financiare tė Shqipėrisė, kaloi nė politikėn e pritmėnisė vėzhguese dhe njėkohėsisht ndaloi ndihmat e mėtejshme financiare. Importet e Italisė nga Shqipėria  filluan tė zvoglohen. Italianėt mohuan qė ata donin lejime tė reja nė Shqipėri, qė ata donin kontroll tė ushtrisė, xhandarmėrisė dhe degėve tė tjera tė qeverisė. Ata thanė se e gjitha qė ato donin ishte miqėsia, bashkėpunimi miqėsor dhe ndikimi kulturor. Mbreti Zog nuk pranoi t’i rihapi shkollat e huaja, por bėri njė veprim tė vullnetit tė mirė duke urdhėruar qė gjuha italiane tė bėhej e detyrueshme nė shkollat e mesme. Kjo nuk i kėnaqi plotėsisht italianėt dhe ato vazhduan ta vonojnė huanė e premtuar vjetore. Atėhere mbreti Zog urdhėroi njė tkurrje tė madhe tė buxhetit tė vitit 1934. Ai pakėsoi pėrgjysėm shpenzimet ushtarake. Ai gjithashtu i bėri rrogat shtetėrore dhe shpenzimet e shtėpisė mbretėrore sa njė e katėrta e vlerave tė mėparshme. Tė gjitha kėto ndihmuan nė rritjen e popullaritetit tė mbretit Zog mdis shqiptarėve, por Roma akoma mbetej e paqetė.

            Problemi i tanishėm. Shqipėria, duke ditur mirė se shpresa e vetme e saj pėr ripėrtėritje qėndron nė zhvillimin paqėsor, ėshtė duke u munduar ta shmangė vetveten nga ngatarresat politike tė cilat rrezikojnė marrėdhėniet miqėsore me fqinjėt ballkanikė. Italia, Jugosllavia dhe Greqia kanė bėrė vazhdimisht tė ditur se ato janė kundėr cėnimit tė pavarėsisė sė Shqipėrisė. Ndėrkohė, beteja e zgjuar diplomatike ndėrmjet kryeministrit Musolini dhe mbretit Zog ėshtė duke vazhduar. Deri mė tani, mbreti Zog duket se ka qenė fitues pėr arėsyen se fuqia e Shqipėrisė qėndron nė dobėsinė e saj. Kohėt e fundit, ajo ka arritur njė traktat tregtar tė pėlqyeshėm me Greqinė dhe ėshtė duke biseduar njė traktat tė ri tregtar me Jugosllavinė. Kėto janė shenja tė pagabueshme tė njė bashkėpunimi mė tė ngushtė midis Shqipėrisė dhe fqinjėve tė saj ballkanikė. Nėse Shqipėria arrin tė krijojė marrėdhėnie miqėsore me fqinjėt e saj ballkanikė pa armiqėsuar Musolinin, vendi i vogėl nė Adriatik, i quajtur “toka e harruar e Europės”, do tė mundė tė zhvillojė nė paqe dhe mbarė burimet e saja bujqėsore dhe ekonomike.

    

Herman Bernstein

Ish-ambasdor i ShBA nė Shqipėri

Gazeta The New York Times

28 Janar 1934

 

 

shėnim shoqėrues. Herman Bernstein (1876-1935) qe ambasador i SHBA nė Shqipėri nė periudhėn Shkurt 1930 - Shtator 1933. Ai ishte njėkohėsisht njė gazetar, shkrimtar, pėrkthyes, botues e diplomat i famshėm me origjinė hebraike. Albert Einstein ishte mik dhe bashkėpunėtor i tij. Herman Bernstein ishte njė veprimtar i spikatur pėr tė drejtat e hebrenjve dhe  redaktor i dy gazetave hebraike.

 

 

Pėrgatiti: Saimir Lolja