_________________________________
Partia Lėvizja e Legalitetit
Bulevardi Zog I, Tiranė.
www.legaliteti.org
Tel&Fax: +355 4 2230076
Pershendetje,
Sot paradite, ne Seline e PLL, N/Kryetari i kesaj Partie z. Besnik Murati dha
nje konference per shtyp.
Me poshte po ju prcjellim te plote tekstin e deklarates se tij.
Zyra e shtypit e PLL
______________________________________
Tiranė,
mė 7 shkurt 2009
Deklaratė
e PLL
Partia
Lėvizja e Legalitetit vėren me shqetėsim se debati pėr hapjen apo
mos hapjen e kutive tė votimit tė zgjedhjeve tė 28 qershorit, po pėrkeqėsohet
nė njė konflikt politik qė rrezikon shmangien nga thelbi i problemit, mėnjanimin
nga debati politik i shumė ēėshtjeve te tjera, apo pėrshkallėzimin e
situatės nė skenarė tė zymtė.
PLL
i pėrmbahet pikėpamjes se ēėshtja e kutive ėshtė vetėm maja e
ajsbergut e zgjedhjeve tė 28 qershorit, qė u projektuan pėr tė qenė tė
tilla nga njė marrėveshje mes dy partive, tė cilat duke u kujdesur vetėm pėr
interesat e veta, hartuan e vendosėn nė Kodin Zgjedhor kritere kufizuese dhe
diskriminuese pėr partitė e tjera duke cenuan rėndė pluralizmin nė vend,
pasojat e te cilit po shihen sot.
Nė
kėtė kuptim, ēdo bisedim apo hetim pėr zgjedhjet e 28 qershorit, kėrkon nė
radhė tė parė njė reflektim dhe njohje pėrgjegjėsie pėr deformimet e
shkaktuara nė pėrfaqėsimin politik nga shkaku i Kodit Zgjedhor dhe lėshimeve
qė ju bėnė opozitės sė majtė pėr zgjedhjen e sistemit elektoral,
hartimin dhe miratimin e Kodit Zgjedhor si dhe administrimin e procesit.
Partia
Socialiste, e cila nė zgjedhjet e 28 qershorit kishte njė ushtri me
komisionerė, numėrues dhe vėzhgues, para se tė kėrkojė hapjen e kutive
dhe rinumėrimin e votove, duhet tė shprehė opinionin e saj pėr votat e tė
gjithė atyre partive qė nuk kishin asnjė akses nė procesin e votimit apo
numėrimit. Pėr me tepėr, ajo nuk ka dhėnė asnjė propozim konkret pėr pėrmirėsimet
qe duhen bere ne Kodin Zgjedhor pėr te caktuar rregulla te ndershme loje.
Duke
qenė mbėshtetėse e ēdo diskutimi dhe negocimi konstruktiv, Partia Lėvizja
e Legalitetit ndjehet skeptike pėr ēdo diskutim nėn presion dhe ēdo
zgjidhjeje tė cunguar qė ky diskutim mund tė prodhojė.
Partia
Lėvizja e Legalitetit vlerėson pozicionin delikat tė Presidentit tė
Republikės nė kėtė ēėshtje dhe duke e inkurajuar Atė nė ushtrimin e
paanshėm tė detyrės, thekson se ēdo marrėveshje dhe zgjidhje , do tė
jetė e padrejtė pėr aq kohė sa nuk do tė merren pėr bazė interesat e
partive tė diskriminuara nga Kodi Zgjedhor.
_________________________________
http://www.oranews.tv/
Ora News - 06/02/2010 : Deputeti i PDK Naid
Hasani : Lufta s shqiptarėve pėr Shqipėriė natyrale
"Le combat des Albanais en faveur de l'Albanie naturelle"
les Albanais sont une nation et il devrait y avoir un seul Etat.
La frontičre sautera et le Kosova et l'Albanie seront unis.
05 Shkurt 2010
|
|
Regjistrimi etniko- fetar,
At-Nikolla: Zgjon "Vorio Epirin" |
|
|
|
ELBASAN-
At-Nikolla Marku, kreu i Kishės Orthodokse Autoqefale
Kombėtare Shqiptare, Shėn-Maria, me qendėr nė Elbasan
kundėrshton me forcė projektin e regjistrimit tė popullsisė mbi
bazė etnike dhe fetar. Projekti ka ngjallur reagime tė mėdha dhe
mes kundėrshtarėve ėshtė dhe prifit At Nikoll Marku i cili nė
njė intervistė pėr NEWS24 deklaron se njė regjistrim i tillė do
ti shėrbente ultranacionalistėve grekė. At Nikolli shkon mė tej
duke e quajtur tradhti kombėtare qė do tė motivojė kishėn
greke pėr ėndrrėn e Vorio Epirit.
At Nikolla Marku shprehet i shqetėsuar se njė regjistrim i tillė
nuk do tė ishte pėrshtatshėm pėr momentin pasi njerėzit tė
motivuar nga kushtet ekonomike nuk do tė bėnin njė vetėdeklarim
tė saktė tė besimit tė tyre fetar.
Nuk ėshtė momenti i pėrshtatshėm pėr tė bėrė kėtė lloj
regjistrimi mbi bazėn e etnisė dhe pėrcaktimit fetar. Nuk ėshtė
letra ajo qė pėrfaqėson besimin e njė njeriu, Nėse sot bėjmė
njė regjistrim tė dytė, kėto njerėz mbi bazėn e ekonomisė sė
vėshtirė qė kanė sot dhe mbi lėvizjet qė kanė bėrė nė
shtetet fqinje ato e ndryshojnė dhe do bėhet njė kaos i madh
lėvizjesh, emrash, datėlindjesh dhe datash. Regjistrat e kanė
kombėsinė,etnicitetin e cdo njeriu. Ne skemi tė drejtė ta
ndryshojmė.
Me ligj mund tė ndryshosh besimin pasi ėshtė cėshtje dėshire,
ndėrsa nė parlament etniciteti ėshtė i ēmuar.
Prifti i Kishės Orthodokse Autoqefale Kombėtare Shqiptare,
Shėn-Maria" shkon mė tej duke shprehur bindjen se njė
regjistrim i tillė ėshtė motivuar nga ultranacinalistėve grekė
pėr tė ringjallur ėndrrėn e Vorio Epirit.
Kjo i shėrben ultranacionalistėve grekė. Priftėrinjtė grekė
dhe kisha greke, qė e motivon, besoj e motivon patjetėr kėtė
cėshtje ka njė qėllim qė tė marrė kėto tė dhėna pėr tė
realizuar ėndrrėn e tyre me sy hapur tė Vorio Epirit, i cili
ėshtė si tė thuash njė arrė gur qė i ka mbetur nė fyt e spo e
kapėrdijnė dot. Ato kanė dėshirė qė Shqipėria e Jugut tė
tjetėrsohet dhe tė marri njė pamje tjetėr. Kjo ėshtė njė
tradhti kombėtare- thotė At Nikollė Marku.
Ai shprehet i indinjuar pėr faktin se kryetarėt e komuniteteve
fetare myslimane, bektashije, dhe katolike e pėrqafojnė kėtė
ide.
Me indinjatė e them se si Zoti Janullatos, bashkė me kryetarin
i bektashizmit, me kreun e kishtės katolike pėrqafojnė kėtė
ide. Ėndrra e kryepeshkopit grek po realizohet sepse Shqipėria do
dalė 1 milionė ortodoksė, 2 mln do dalin turq dhe shqiptarė sdo
ketė mė. Kjo ėshte njė gjė e pavyer pėr shqiptarėt
Qeveria ka ngritur njė komision tė posacėm i cili nė vitin 2011
do tė nisė regjistrimin e popullsisė shqiptare bazuar nė
deklaratat individuale pėr pėrkatėsinė e gjithkujt pėr fenė
dhe etninė e tij.
Njė vendim i tillė ka hapur debate pasi mė sė shumti mendohet se
ky regjistrim rrit artificialisht minoritetet apo komunitetet e
ndryshme fetare nė vendin tonė. Ish presidenti Rexhep Meidani dhe
historiani i njohur Pėllumb Xhufi pak ditė mė parė u shprehėn
se ky regjistrim hkel hapur Kushtetutėn por dhe ligjet
ndėrkombėtare.
Ministri i Shtetit Pollo i cili do tė drejtojė Komisionin Qendror
pėr Regjistrimin e Popullsisė dhe Banesave pat deklaruar se
regjistrimi ėshtė njė standard evropian, i cili i shėrben
respektimit tė pakicave. Sipas tij regjistrimi do tė bėhet
absolutisht nė mėnyrė profesionale nga Instituti i Statistikave i
mbėshtetur edhe nga ekspertė evropianė
(Intervista eshte marre nga Fatmir
Popja, NEWS24, pėrpunoi Suela Gera/BalkanWeb)
|
|
|
|
Patriarku serb provokon Kosovėn,
inagurohet nė Pejė |
|
2010-01-30 |
|
BEOGRAD-
Patriarku i ri serb Irinej ka deklaruar se Kisha ortodokse serbe do
t'i ndihmojė shtetit serb qė ta mbrojė Kosovėn, ndėrsa theksoi se
inaugurimi i tij nė Patrikanėn e Pejės nuk do tė kuptohet si
provokim. Duke folur pėr inaugurimin e tij nė krye tė Kishės qė
do tė bėhet nė Patrikanėn e Pejės mė 25 prill, patriarku serb
Irinej tha nė njė konferencė pėr shtyp se shpreson qė do tė ketė
"vetėdije tė mjaftueshme" pėr kėtė ngjarje dhe se
"vėllezėrit nga Kosova do ta kuptojnė se kjo nuk ėshtė
provokim, por shkuarje nė shtėpinė tonė tė lashtė kishtare e
cila ėshtė qendėr e kishės sonė".
Gjithashtu Irinej citohet tė ketė thėnė edhe kėtė: "Fusha e
Kosovės, toka e Kosovės ėshtė ujitur me gjakun martir serb. Dhe
Kosmeti na takon neve, por nuk na pengon qė ta ndajmė bashkėjetesėn
dhe fatin me popujt qė jetojnė atje". Ndėrkaq duke folur rreth
pėrgatitjeve pėr inaugurimin e tij, ai tha: "Pėr momentin nuk
ka pėrgatitje tė veēantė. Kisha dhe Sinodi duhet tė zgjidhin ēėshtjet
rreth shkuarjes nė Pejė me kompetentėt nė Kosovė, por edhe me
autoritetet tona. Shpresojmė qė do tė arrihet njė marrėveshje qė
ky akt i shenjtė tė kryhet si mė sė miri", ka deklaruar kreu
i Kishės serbe.
(m.a/BalkanWeb) |
Patriarku serb Irinej: Do tė mbrojmė Kosovėn
Beograd Nė
Serbi politikė bėjnė edhe institucionet fetare, kur bėhet fjalė pėr
Kosovėn.
Patriarku i ri i kishės ortodokse Irinej ėshtė shprehur pėr mediat, se
Kisha Ortodokse do tė ndihmojė qeverinė pėr tė mbrojtur ēėshtjen e
Kosovės.
Ai do tė inaugurohet mė 25 prill nė Patrikanėn e Pejės nė Kosovė, kur
Irinej ka theksuar se "vėllezėrit nga Kosova do ta kuptojnė se kjo
nuk ėshtė provokim, por shkuarje nė shtėpinė tonė tė lashtė kishtare
e cila ėshtė qendėr e kishės sonė".
"Fusha e Kosovės, toka e Kosovės ėshtė ujitur me gjakun martir serb.
Dhe Kosmeti na takon neve, por nuk na pengon qė ta ndajmė bashkėjetesėn
dhe fatin me popujt qė jetojnė atje", deklaroi nė njė konferencė pėr
mediat, patriarku Irinej.
"Pėr momentin nuk ka pėrgatitje tė veēantė. Kisha dhe Sinodi
duhet tė zgjidhin ēėshtjet rreth shkuarjes nė Pejė me kompetentėt nė
Kosovė, por edhe me autoritetet tona. Shpresojmė qė do tė arrihet njė
marrėveshje qė ky akt i shenjtė tė kryhet si mė sė miri", u
shpreh kreu i Kishės Serbe, pėr pėrgatijet qė po bėhen me kėtė rast.
2010-01-30 11:06
Balkanweb - 30/01/2010
|
|
Fatos Kongoli, Sarkozi e bėn
Kalorės tė Legjonit tė Nderit |
|
Nga: ADMIRINA
PECI |
|
TIRANE-Nė
emėr tė Presidentit tė Republikės dhe nė bazė tė pushteteve qė
na janė dhėnė, ne ju bėjmė kalorės tė Legjonit tė Nderit".
Zonja Maryse Daviet, ambasadorja franceze nė Tiranė, e artikuloi me
njė emocion tė veēantė kėtė frazė drejtuar shkrimtarit Fatos
Kongoli, nė njė ceremoni tė veēantė organizuar pasditen e djeshme
nė Ambasadėn franceze. Kėsisoj u bė publik lajmi se shkrimtari i
mirėnjohur u nderua me titullin mė tė lartė qė jepet nė Francė
"Kalorės i Legjonit tė Nderit", njė vlerėsim i akorduar
nga presidenti francez, Nikolas Sarkozi. "Vendi im njeh nė tė
gjithė kuptimet e fjalės (tė njohėsh dhe tė shprehėsh mirėnjohjen)
madhėshtitė e veprės tuaj. Vepra juaj e vėshtirė, "tė bėsh
letėrsi ėshtė njė akt vuajtjeje dhe vetmie", pėrshkruan mirė
nė mėnyrė tė admirueshme, ashtu si vėllezėrit tuaj Primo Levi,
Solzhenitsyn-i, Vasily Grossman, njėherazi shkatėrrimin e ngulmėt
dhe tė plotė, fatet nė shkallėn e sė pėrditshmes tė individėve,
tė thyer, tė shtypur nga regjimi komunist i Enver Hoxhės, rėnien e
tyre, por megjithatė njėherazi, dinjitetin e tyre", - tha nė
fjalėn e saj ambasadorja Daviet, duke vijuar se librat e Kongolit tė
pėrkthyer nė frėngjisht, anglisht, gjermanisht, spanjisht, italisht
etj, "i kanė zbuluar botės, gulagun shqiptar, njėkohėsisht,
dinjitetin dhe nderin e shqiptarėve, edhe pse tė shtypur".
Maryse Daviet ka pėrmendur mė tej kontributin qė ka dhėnė letėrsia
e Kongolit pėr njohjen e Shqipėrisė nė botė. "Vendi juaj ka
veēanėsinė dhe fatin qė ka ushqyer edhe nė mjerim shkrimtarė si
ju dhe Kadare. Vepra juaj jep ndihmesė pėr njohjen dhe kuptimin e
Shqipėrisė veēanėrisht nga tė huajt. Kjo ėshtė diēka jashtėzakonisht
e rrallė nė botė".
Duke e cilėsuar frankofon dhe frankofil qė nė moshėn mė tė re,
edhe pse Francėn e zbuloi vetėm nė vitin 1989, ambasadorja Daviet pėrmendi
shtatė librat e pėrkthyer mjeshtėrisht nė gjuhėn frėnge nga
"miku juaj, nga dyzimi juaj, pėrkthyesi gjenial, Edmond Tupja:
"I humburi", "Kufoma", "Dragoi i fildishtė",
"Ėndrra e Damokleut", "Lėkura e qenit", "Te
porta e Shėn Pjetrit", "Hija e tjetrit", "Jetė nė
kuti shkrepėsesh", botuar nga shtėpia botuese "Payot
&Rivages". "Tė gjithė ne, - tha mė tej ambasadorja
Daviet, - shpresojmė me padurim botimin e ardhshėm tė librit "Bolero
nė vilėn e pleqve", tė cilėn Edmondi e ka pėrkthyer nė frėngjisht
dhe pėrhapur nė tė gjithė botėn frankofone.
Nė ceremoninė e dhėnies sė kėtij titulli merrnin pjesė njė
rreth mjaft i ngushtė me tė ftuar, miq tė shkrimtarit por edhe
shtetarė si kryeministri i vendit Sali Berisha, i cili ka mbajtur njė
fjalė tė gjatė nė gjuhėn frėnge, e ku ka pėrmendur ndėr tė
tjera edhe kujtime tė hershme me Kongolin, profesorin qė i ka dhėnė
mėsime matematikė nė kohėn kur shkrimtari i madh ushtronte
profesionin e mėsuesit tė matematikės. Tė pranishėm nė ceremoni
ishin edhe ministri i Kulturės, Ferdinand Xhaferri, zv/ministrja
Suzana Turku, pėrkthyesi i gjithė veprave tė Kongolit nė frėngjisht
Edmond Tupja, deputeti Fatmir Toēi sė bashku me Irena Toēin, qė
drejton tashmė botimet "Toena", e ku janė botuar tė
gjitha veprat e shkrimtarit Fatos Kongoli nė gjuhėn shqipe.
Mjaft emocionues ka qenė edhe fjalimi i shkrimtarit, i cili ka rrėfyer
me nostalgji tė gjitha fijet e jetės sė tij qė e kanė lidhur me
Francėn dhe gjithė botėn frankofone, qė nė vitet e rinisė sė
hershme, kur si pa e kuptuar nisi tė mėsonte frėngjishten e mandej
tė lexonte gjithēka qė i binte nė dorė nga letėrsia franceze e mė
gjerė. Kongoli e cilėsoi njė histori mė se gjysmė shekullore marrėdhėnien
e tij me gjuhėn dhe qytetėrimin francez, kulturėn franceze dhe
Francėn. "Do ta quaja njė histori adhurimi tė heshtur, nė
largėsi", - tha ndėr tė tjera shkrimtari. Legjioni i Nderit ėshtė
dekorata mė e lartė qė jepet nė Francė. Ajo ėshtė krijuar nga
Napoleon Bonaparti nė maj tė viti 1802 dhe pėr herė tė parė ajo
ėshtė dhėnė nė 15 qershor tė 1804-ės. Medalja jepet pėr trimėri
nė veprimet ushtarake ose pėr shėrbim ushtarak 20-vjeēar tė
dalluar, por edhe nė rastet e civilėve, kur puna e tyre rrit
reputacionin e Francės pėrmes studimeve, arteve, shkencave, politikės
etj. Nė medaljen e titullit ėshtė koka e Napoleonit, ndėrsa nga
mbrapa shkruhet motoja "HONNEUR" (nder). Urdhri ėshtė
dekorimi mė i lartė nė Francė dhe ėshtė i ndarė nė pesė
shkallė tė ndryshme: Chevalier (kalorės), Officier (oficer),
Commandeur (komandant), Grand Officier (oficer i madh) dhe Grand'Croix
(Kryqi i madh). Me kėtė titull nderi ėshtė vlerėsuar edhe
shkrimtari i madh, Ismail Kadare dhe pėrkthyesi i mirėnjohur, Jusuf
Vrioni.
(d.b/BalkanWeb) |
|
|
|
|
|
Fisher: Shqipėria nė gjendje
kritike, duhet kompromis PD-PS |
|
|
|
SHBA-
Shqipėria ndodhet nė krizė tė vėrtetė politike dhe kjo situatė
ka zhgėnjyer dhe vendet qė mbėshtetėn anėtarėsimin e Shqipėrisė
nė NATO. Kėto komente i ka bėrė pėr Zėrin e Amerikės studiuesi
i cėshtjeve shqiptare, profesori Bernd Fisher.
Fisher gjykon se kriza aktuale politike mund tė zgjidhet vetėm nėse
dy partitė kryesore bėjnė njė kompromis. Ai kėmbėngul se kutitė
duhen hapur ndėrsa opozita duhet ti japė fund bojkotit parlamentar.
Sipas tij kjo duhet bėrė paralelisht pra dy palėt tė bėjnė lėshime
nė tė njėjtėn kohė dhe jo njėra parti ti dorėzohet tjetrės.
Besoj se kriza politike mund tė zgjidhet vetėm nėse tė dyja
partitė kryesore politike bėjnė njė kompromis. Mė konkretisht
mendoj se partia nė pushtet, qeveria Berisha duhet tė marrė
seriozisht nė konsideratė hapjen e kutive tė votimit, rishqyrtimin
pėrmes njė komisioni parlamentar tė zgjedhjeve tė fundit dhe
mendoj se Partia Socialiste duhet ta shqyrtojė me seriozitet t'i japė
fund bojkotit dhe tė hyjė nė parlament. Bojkoti mund tė kishte qenė
efektiv pėr dy javėt e para ndoshta, si gjest simbolik. E dimė qė
kryeministri Berisha, nuk para u pėrgjigjet kėtyre lloj sinjaleve,
por komuniteti ndėrkombėtar mund tė kishte reaguar dhe me siguri do
ta kishte lėnė Partinė Socialiste moralisht nė njė pozitė tė
favorshme. Tani bojkoti vetėm po shkakton dėme. Por duhet tė
theksoj se duhet tė ketė pėrpjekje nga tė dyja partitė pėr tė
arritur kompromis. Njė gjė tė tillė e sugjeroi sė fundmi Kėshilli
i Evropės dhe mendoj se ėshtė diēka e arsyeshme. Nuk mendoj se ėshtė
e mundur qė njė parti tė presė qė partia tjetėr tė tėrhiqte
nga pozicioni i vet, kėshtuqė kompromisi nga tė dyja palėt besoj
se do tė ishte hapi i parė pėr tė zgjidhur kėtė ēėshtje. u
shpreh Fisher.
Ai thotė se problemi aktual pėr Shqipėrinė ėshtė mungesa e
demokracisė brenda vetė partive politike, pasi shumica e udhėheqėsve
vazhdojnė tė jenė autoritarė. Fisher sugjeron ndryshime brenda
strukturės sė vetė partive dhe mė tepėr bashkėpunim mes forcave
politike. Sipas tij, njė nga elementėt shqetėsues nė
legjislacionin e kohėve tė fundit ėshtė prirja pėr tė forcuar
pozitėn e kryeministrit nė krahasim me parlamentin dhe ndėrhyrja e
tij nė ndarjen e pushtetit, por kjo dket se ėshtė pasojė e
bojkotit tė opozitės. Por kjo situatė politike krijon probleme nė
rrugėn e Shqipėrisė drejt BE-sė.
Deklaratat e muajit tė fundit tė Bashkimit Evropian kanė qenė tė
forta dhe mendoj se thirrjet prapa skenave janė edhe mė tė forta,
duke pasur parasysh qė Bashkimi Evropian ka prirjen t'i paraqesė mė
tė zbutura kėrkesat e tij nė publik. Pra gjendja pėr Shqipėrinė
ėshtė kritike. Nėse ky problem nuk zgjidhet shumė shpejt, rruga e
Shqipėrisė drejt Bashkimit Evropian do tė ndėrlikohet seriozisht.
theksoi Fisher.
Edhe raportet e tjera tė muajve tė fundit si Transparency
International apo Freedom House tregojnė se vendi ynė nuk po bėn
asnjė pėrparim krahasuar me gjithė vendet fqinje.
(e.n/News24/BalkanWeb)
|
Gazeta SHQIP.
Bernd Fisher: Tė hapen kutitė, opozita tė kthehet nė Kuvend
30/01/2010
Profesor Bernd Fisher i Universitetit tė Indianės nė Fort Uejn, vlerėsoi
anėtarėsimin e Shqipėrisė nė NATO, por tha se vendet qė e mbėshtetėn kėtė
anėtarėsim, duket se kanė pėsuar njė farė zhgėnjimi pas zhvillimeve
politike tė kohėve tė fundit. Nė njė intervistė pėr Zėrin e Amerikės,
ai tha se megjithatė ka pasur njė nivel zhgėnjimi nga ana e Shteteve tė
Bashkuara dhe anėtarėve tė tjerė tė komunitetit ndėrkombėtar, nė
kuptimin qė kishte shpresa qė anėtarėsimi nė NATO do tė pėrshpejtonte
procesin e reformave, qė do tė pakėsonte praninė e korrupsionit, si nė
ekonomi, ashtu edhe nė strukturėn politike. Ėshtė e qartė qė edhe nė kėtė
drejtim mbetet ende shumė pėr tu bėrė, veēanėrisht pėr konceptin e
stabilitetit politik dhe shtetit ligjor, u shpreh ai. Fisher thotė se marrėdhėniet
aktuale mes dy partive kryesore janė mė tė vėshtira se asnjėherė mė parė.
Jam veēanėrisht i shqetėsuar pėr atė qė nuk mund tė cilėsohet
ndryshe pėrveēse gjuhė urrejtjeje nga tė dyja partitė kryesore, sidomos
kur bėhet fjalė pėr udhėheqjen e tyre, tha Fisher. Ai nėnvizoi se
kriza politike mund tė zgjidhet vetėm nėse tė dyja partitė kryesore
politike bėjnė njė kompromis. Mė konkretisht unė mendoj se partia nė
pushtet, qeveria Berisha, duhet tė marrė seriozisht nė konsideratė hapjen
e kutive tė votimit, rishqyrtimin pėrmes njė komisioni parlamentar tė
zgjedhjeve tė fundit dhe mendoj se Partia Socialiste duhet ta shqyrtojė me
seriozitet e ti japė fund bojkotit, duke hyrė nė Parlament, insistoi
ai. Sipas tij, bojkoti mund tė kishte qenė efektiv pėr dy javėt e para
ndoshta, si gjest simbolik. E dimė qė Kryeministri Berisha nuk para u pėrgjigjet
kėtyre lloj sinjaleve, por komuniteti ndėrkombėtar mund tė kishte reaguar
dhe me siguri do ta kishte lėnė Partinė Socialiste moralisht nė njė pozitė
tė favorshme. Tani bojkoti vetėm po shkakton dėme, vlerėsoi Fisher.
Negociatat, Topi bėn gati datėn
30/01/2010
Kreu i shtetit harton strategjinė e lėvizjeve tė tij: Mirėpres pėrpjekjet
serioze
Bamir
Topi mori dje zyrtarisht rolin e kėrkuar nga faktori ndėrkombėtar pėr
zgjidhjen e krizės politike nė Shqipėri. Qė nė orėt e para tė mėngjesit
ai priti nė zyrė ambasadorin e Mbretėrisė sė Spanjės, Manuel Montobio de
Balanse, me cilėsinė e Presidencės sė radhės sė BE-sė dhe pėrfaqėsuesin
e Delegacionit tė Komisionit Europian nė Tiranė, Luixhi Bruza. Mesazhi i
parė qė u lėshua prej Topit shkoi nė tė njėjtėn linjė me rezolutėn e
Kėshillit tė Europės. Tanimė pritet qė ai tė bėjė lėvizjen e radhės,
duke thirrur zyrtarisht njė tryezė politike tė nivelit tė lartė, ku tė
diskutohet mbi formulėn e zgjidhjes sė krizės. Burimet konfidenciale
sqaruan se duke parė gadishmėrinė e dy eksponentėve kryesore, kreu i
shtetit ėshtė shprehur i gatshėm tė caktojė njė datė pėr tryezėn.
Sakaq, mėsohet se mund tė ketė mė shumė se njė tė tillė duke mos pėrjashtuar
paraprakisht takimet bilaterale mes kreut tė shtetit dhe aktorėve kryesorė
politikė.
Mesazhi
Dy diplomatėt e lartė, gjatė takimit tė djeshėm i shprehėn kryetarit
tė shtetit shqiptar qėndrimin e Bashkimit Europian mbi situatėn aktuale
politike nė Shqipėri dhe komentuan rekomandimet e rezolutės sė miratuar
nga Asambleja parlamentare e Kėshillit tė Europės mbi Shqipėrinė.
Presidenti i Republikės vlerėsoi angazhimin serioz tė Asamblesė sė Kėshillit
tė Europės dhe tha se ka lexuar me vėmendje rezolutėn e miratuar nga kjo
asamble mbi situatėn politike nė Shqipėri. Topi shprehu nė tė njėjtėn
kohė keqardhjen qė njė debat i tillė mbi funksionimin e institucioneve
demokratike nė Shqipėri tė zhvillohet nė Strasburg, nė njė kohė qė
Shqipėria ka qenė nga vendet e para ish-komuniste tė anėtarėsuara nė kėtė
institucion pėrfaqėsues europian. Presidenti Topi shprehu edhe njė herė qėndrimin
e tij se ndjek me vėmendje situatėn mbaszgjedhore nė Shqipėri, mirėpret tė
gjitha pėrpjekjet serioze pėr tė kontribuar nė pėrmirėsimin e klimės
politike dhe nė rivendosjen e dialogut parlamentar. Arritja e qėllimit tė
pėrbashkėt, integrimi i Shqipėrisė nė Bashkimin Europian, kėrkon nga tė
gjithė njė angazhim serioz dhe funksionim tė plotė tė tė gjitha
institucioneve pėr tė vazhduar reformat e rėndėsishme dhe bashkėpunimin e
ngushtė tė Shqipėrisė me institucionet ndėrkombėtare dhe partnerėt tanė,
thuhej nė njoftimin pėr shtyp tė shpėrndarė nga Presidenca pas takimit.
Tryeza
Burimet diplomatike sqarojnė se tanimė pritet qė kreu i shtetit tė
deklarohet pėr hapa tė tjerė konkretė drejt mbledhjes sė tryezės sė
partive politike. Deklaratave tė djeshme tė kreut tė shtetit u erdhi menjėherė
reagimi nga Kryeministri Sali Berisha. Ky i fundit, ndonėse mė parė nuk
pranonte njė tryezė negociatash me ndėrmjetės Topin, pas miratimit tė
rezolutės sė Kėshillit tė Europės ka ndryshuar qėndrim. Sakaq, kreu i
Partisė Socialiste, ashtu sikurse edhe mė parė, ka garantuar edhe dje se ėshtė
i gatshėm tė ulet nė tryezėn e organizuar nga Presidenti Bamir Topi. Ajo
ēka duket se mban pezull tryezėn dhe thirrjen e saj ėshtė ngritja e njė
platforme qė tė garantojė arritjen e njė konsensusi. Nė situatėn ku
ndodhemi, bazuar nė deklaratat e fundit tė Kryeministrit dhe kreut tė
opozitės, tė dy ulen nė tryezė, por suksesi i saj varet nga qėndrimi mbi
kutitė.
http://www.kohajone.com/html/artikull_50842.html
Rama refuzon KE: Jo nė Kuvend, pa hapur kutitė
Rozeta Rapushi
E Shtune, 30 Janar 2010
Kryetari i Partise Socialiste, Edi Rama, eshte i gatshem te ulet ne nje
tryeze nese thirret nga Presidenti Bamir Topi, per te shmangur krizen politike
ne vend, por kushti per hapjen e kutive eshte i panegociueshem. "Une jam
gati dhe do te jem personalisht, nese Topi therret tryezen dhe Berisha te beje
te njejten gje. Nuk fillon asnje dialog ne Kuvend pa nje marreveshje e
negociuar per hetimin e zgjedhjeve", beri te qarte kreu i opozites. Sipas
tij, bojkoti i opozites nuk eshte dicka e mire per krizen ne vend, por ai
eshte i detyruar te vijoje, nese kryeministri Sali Berisha e ndalon ate, pasi
sipas Rames, vetem ai e ka ne dore ndalimin e bojkotit. "Shqiperia eshte
ne krize dhe sot nuk e themi vetem ne, por dhe nderkombetaret nepermjet zerit
te Keshillit te Evropes. Kriza politike eshte e thelle, po thellohet perdite
dhe po paralizon jeten e vendit. Eshte nje krize e shtrire ne shtetin shqiptar,
ne ekonomi, ne demokracine e vendit tone. Bojkoti nuk eshte dicka e mire kete
e dime edhe ne. Eshte nje ilac i hidhur, i vetmi qe na ka mbetur per te mos
lene qe gangrena e zgjedhjeve te na demtoje. Bojkotin tone e ka vendosur
Berisha dhe ai mund t'i jape fund", tha prere Rama. Sipas tij, hetimi
parlamentar i zgjedhjeve te 28 qershorit, nuk kerkohet nga opozita qe te
permbyse gjykatat ne vend. Rama theksoi se nuk eshte gjykata ajo qe ka marre
vendim, se Parlamentit nuk i lejohet te hetoje cfare ka ne kutite e votimit.
Per me teper qe sipas tij, Kushtetuten nuk mund te thote Berisha se e
respekton, pasi ne 30 raste e ka shkelur, nderkohe ne 16 raste eshte kapur mat
nga Gjykata Kushtetuese. Ndaj sipas tij, hapja e kutive te votimit, eshte nje
kerkese e pandryshueshme e selise roze. "Hapja e kutive te votimit, eshte
e drejte e patjetersueshme dhe kjo eshte e drejte e cdo qytetari per t'u
informuar lidhur me dokumentet qe gjenden ne kutine e votimit dhe per fatin e
votes se tij. Ato jane dokumente, nuk jane as sekrete shteterore dhe as
dokumente ne hetim", theksoi Rama. Ai u bashkua me qendrimin e percaktuar
ne rezoluten e KiE per krizen politike ne Shqiperi, duke theksuar se bojkoti
nuk eshte gje e mire, por zgjidhja e vetme kur Parlamenti eshte i uzurpuar dhe
nuk ka legjitimitet deri sa te hapen kutite e votimit. Sipas Rames, vetem
kryeministri Sali Berisha, si kryetar i qeverise, qe te beje ftesen per hetim
parlamentar te drejte. "Per sa kohe qe Parlamenti nuk do vendose per
hapjen e kutive, ne kemi vetem nje rruge. Te garantojme lirine e ndershmerine
e zgjedhjeve, duke garantuar se cka ndodhur te mos perseritet", tha Rama,
me bindjen se protestat masive do te vijojne nese kutite nuk do te hapen dhe
se 100 mije protestues do te zbresin serish ne sheshin "Skenderbej".
Nuk ka asnje lidhje procesi i protestave me procesin e dialogut. Sipas tij,
dialogu nuk do te kondicionoje protestat dhe protestat nuk do te kondicionojne
dialogun. "Ne do t'i zhvillojme protestat, deri diten kur te jete
garantuar e drejta themelore e ketij populli per te votuar lirisht", tha
Rama.
http://www.korrieri.com/index.php/ana_rexha/4318.html
Edi Rama: Bojkoti do tė vazhdojė, mandatet e deputetėve nuk do tė
digjen
30/01/2010
Ne kemi zgjedhur qė ta bojkotojmė
parlamentin, jo si shprehje e njė dėshire apo njė vizioni pėr tė bėrė
politikė, por si tė vetmen rrugė pėr tė mbajtur fokusin te ēėshtja
e transparencės sė zgjedhjeve-tha Rama
Kryetari socialist Edi Rama tregoi vendosmėri
mbrėmė pėr tė mos u tėrhequr nga kėrkesa pėr hetimin e plotė tė
zgjedhjeve tė 28 qershorit duke iu pėrmbajtur ēėshtjes themelore,
hapjes sė kutive tė votimit, rrjedhimisht duke vazhduar bojkotin e
Kuvendit. Rama foli pėr Zėrin e Amerikės. Ai tha gjithashtu se
mandatet e deputetėve socialsitė nuk do tė zhvlerėsohen.
Zėri i Amerikės: Zoti Rama, po
e filloj intervistėn me njė zhvillim tė fundit nė Shqipėri. Gjykata
Kushtetuese ka marrė njė vendim lidhur me marrėveshjen ujore tė Shqipėrisė
me Greqinė. Sipas njoftimeve tė para tė shtypit, marrėveshja ėshtė
rrėzuar, por ende nuk dihen argumentet e Gjykatės. Do tė ishim tė
interesuar pėr reagimin tuaj lidhur me kėtė ...?
Reagimi i parė qė vjen ndėr mend ėshtė
keqardhja e thellė pėr katandisjen e qeverisjes nė Shqipėri nė njė
instrument tė errėt, i cili vepron pėr fat tė keq, nė kundėrshtim me
interesat e publikut, dhe nė kėtė rast me interesa akoma mė tė mėdha.
Arsyeja pse ne iu adresuam Gjykatės Kushtetuese ishte pėr t'i dhėnė
mundėsi mendimit tė lirė, tė bazuar nė njė ekspertizė tė thellė,
dhe pėr ta larguar kėtė ēėshtje shumė tė nxehtė qė me tė drejtė
provokoi ndjeshmėrinė e mbarė publikut shqiptarė nga tryeza e debatit
politikė, tė vetėdijshėm se bėhet fjalė pėr njė marrėveshje, e
cila duhet mes Shqipėrisė dhe Greqisė, marrėveshje mes dy vendesh jo
vetėm fqinjė, por edhe vendesh mike, por njėkohėsisht dhe shumė tė
shqetėsuar pėr faktin se ky instrument i domosdoshėm pėr mbarėvajtjen
e punėve mes dy vendeve, rezultonte nga shqetėsimet e ngritura si njė
instrument jashtė kontrollit tė Kushtetutės dhe ligjit.
-Zoti Rama, le tė ndalemi te qėndrimi
i Partisė Socialiste qė pas zgjedhjeve. Po bėhen gati 5 muaj qė
socialistėt po bojkotojnė parlamentin. Cili ėshtė vlerėsimi juaj, a
mendoni se bojkoti i ka realizuar apo po i realizon synimet e tij?
Bojkoti i
parlamentit nga ana jonė nuk ėshtė asgjė tjetėr, veēse
shprehja e njė krize tė thellė tė demokracisė. Ne kemi zgjedhur qė
ta bojkotojmė parlamentin, jo si shprehje e njė dėshire apo njė
vizioni pėr tė bėrė politikė, por si tė vetmen rrugė pėr tė
mbajtur fokusin te ēėshtja e transparencės sė zgjedhjeve, pa tė cilėn
askush nė Shqipėri nuk ka garanci se zgjedhjet e ardhshme nuk do tė jenė
njė kopje akoma mė e shėmtuar, madje e zgjedhjeve tė shkuara tė cilat
nė kėndvėshtrimin tonė ishin jashtė standardeve qė meriton populli
shqiptar pėr tė zgjedhur lirisht pėrfaqėsuesit e tij dhe nė asnjė mėnyrė
nuk duhet tė pėrsėriten.
-Ju jeni shprehur se Partia Socialiste
e ka pranuar rezultatin e zgjedhjeve, por nga ana tjetėr ajo konteston
legjitimitetin e tyre. Kjo thėnie tingėllon si kontradiktore...
Aspak!
-A mund tė na e sqaroni kėtė
Aspak! Kjo ėshtė thjesht shprehje e njė tė
vėrtete qė ka tė bėjė nga njėra anė me faktin se, pavarėsisht se
ne kemi qenė dhe jemi tė bindur pėr padrejtėsinė e vendimit tė
gjykatės, vendimi i gjykatės ėshtė njė vendim i cili nuk mund tė rrėzohet,
pėrveēse pėrmes gjykatės, dhe nė kushtet kur procesi nė rrugė gjyqėsore
ėshtė ezauruar, rezultati i zgjedhjeve ėshtė legal. Pra, ne e pranojmė
si tė tillė, sepse kemi pranuar sistemin demokratik si tė vetmin sistem
ku ne mund tė jetojmė, por nga ana tjetėr ne jemi absolutisht tė
bindur se ėshtė i domosdoshėm njė hetim i gjithė procesit zgjedhor jo
pėr tė ndryshuar rezultatin, as pėr tė rrėzuar vendimin e gjykatės i
cili po e pėrsėris merret si i mirėqenė, por pėr t'i prerė rrugėn pėrsėritjes
sė farsės sė zgjedhjeve tė 28 qershorit, nė procesin e ardhshėm
zgjedhor, kurdo qė tė jetė ai. Transparenca e plotė e procesit
zgjedhor, duke filluar nga hapja e kutive tė votimit, pėr tė nxjerrė nė
dritėn e diellit gjithēka kanė ato kuti, si dhe vėrtetėsinė e kėtij
procesi, ėshtė njė parakusht pėr tė garantuar fundin e njė tradite tė
shėmtuar zgjedhjesh tė deformuara dhe tė kontestuara...
-Sa pritet tė vazhdojė bojkoti?
Deri kur tė realizohen qėllimet qė na kanė
shtyrė tė refuzojmė tė marrim pjesė nė njė parlamenti, i cili sipas
nesh, duhet tė rifitojė legjitimitetin, duke u rikthyer nė arenėn e
ballafaqimit politik pėrpara syve tė gjykatėsit popull, i cili me votė
vendos se kush fiton, kush duhet tė qeverisė, kush humbė dhe kush duhet
tė qėndrojė nė opozitė. Nė rast se vota e popullit humbet vlerėn,
vetė parlamenti nuk ka asnjė vlerė.
-Ju keni thėnė se mandatet e deputetėve
socialistė nuk do tė digjen. A ekziston mundėsia e hyrjes sė Partisė
Socialiste nė parlament pėr tė bėrė betimin..? Teorikisht, a ekziston
kjo mundėsi? E pėrjashtoni ju nga skema juaj e mosdjegies sė mandateve?
Unė kam thėnė se mandatet nuk do tė
digjen, dhe sesi kjo do tė ndodhė ka pak rėndėsi, rėndėsi ka qė
bojkoti i parlamentit nuk do tė ndėrpritet deri nė realizimin e qėllimeve
tona dhe nė arritjen e objektivit madhor, qė Shqipėria tė mos ketė mė
zgjedhje maskaradė si ato tė 28 qershorit.
-Nė rast tė ngėrēeve apo bllokimeve
politike, ka gjithmonė njė palė, e cila hedh hapin e parė drejt
konsensusit dhe pėrgjithėsisht kjo palė fiton nė planin moral. A jeni
ju i pėrgatitur tė hidhni hapin e parė pėr tė arritur konsensusin,
pra qė PS tė kthehet nė parlament?
Ne nė planin moral kemi qenė dhe mbetemi tė
fituar, sepse gjithmonė kemi vėnė interesat e vendit dhe cilėsinė e
demokracisė nė Shqipėri, mbi interesat e pjesshme tė forcės politike
apo llogaritė personale tė ditės. Nė kėtė aspekt dėshiroj ta
ritheksoj qė, megjithėse jemi tė pazgjedhur, edhe pse i kemi fituar
zgjedhjet, pėr shkak tė manipulimit elektoral, megjithėse e konsiderojmė
moshapjen e kutive tė votimit njė shkelje flagrante tė njė ligji tė
votuar konsensualisht, pasi ėshtė shkruar konsensualisht, megjithėse e
konsiderojmė vendimin e gjykatės sė padrejtė, ne kemi pranuar se
rezultati i zgjedhjeve ėshtė ai qė ka dhėnė gjykata, dhe e kemi
hedhur hapin tonė duke thėnė: ...Dakord zotėrinj, edhe pse populli
nuk iu ka dhėnė votėn pėr tė qeverisur, qeverisni, sepse procesi
ligjor nė fund iu dha mandatet pėr tė qeverisur, plus mashtrimi i madh
publik i Ilir Metės e plotėsoi kėtė farsė, por nga ana tjetėr, ne
refuzojmė t'i nėnshtrohemi logjikės qė ju kėrkoni tė impononi, sipas
sė cilės nė Shqipėri do tė fitojė ai qė numėron, dhe jo ai qė
voton, pra vullneti i popullit.
-Dua t'ju pyes nė lidhje me hapjen e
kutive tė votimit, si e parashikoni ju, nė ēfarė hapash do tė kalojė
ky proces. Nė fund tė fundit, kush do t'i hapė kėto kuti, cilat kuti
do tė hapen, a do tė pėrcaktoni ju se cilat duhet tė hapen?
Nuk asnjė rėndėsi!
Rėndėsi ka parimi i garantimit tė transparencės nė funksion tė njė
hetimi, i cili si ēdo hetim parlamentar, duhet tė na japė dy
konkluzione: a ka pasur apo jo deformim tė procesit dhe shkelje tė
ligjit, dhe nė rast se po, u kalohet organeve kompetente pėr shqyrtim
kjo shkelje, dhe nga ana tjetėr ēfarė masash duhen marrė pėr ta pėrmirėsuar
procesin legjislativ. Kėto janė dy gjėrat qė ne duam tė arrijmė. Pra,
njė autopsi e zgjedhjeve tė vdekura, pėr mos tė lejuar qė zgjedhjet e
ardhshme tė vdesin nga e njėjta sėmundje.
-A mund t'i arrini kėtė synime dhe kėto
kėrkesa pėrmes negociatave?
Ne e kemi thėnė dhe e pėrsėrisim qė pėr
ne dialogu ėshtė instrumenti i politikės sė mirėkuptimit. Por pėr sa
kohė nuk ka vullnet pėr dialog dhe mirėkuptim, atėherė me patjetėr
ka edhe tė tjerė instrumente qė demokracia i njeh, ndėr tė cilėt ėshtė
edhe instrumenti i protestės popullore qė nė javėt e ardhme do tė
njohė pėrshkallėzime tė reja, pėr faktin se njė popull i tėrė nuk
mund t'i nėnshtrohet arbitraritetit, shkeljes sė ligjit dhe deformimit tė
vullnetit tė tij pėr njė periudhė madje tė pacaktuar, siē ėshtė
periudha qė kemi pėrpara, ku na presin tė tjera zgjedhje dhe ku nuk
kemi mė asnjė garanci se ajo qė shkruhet nė ligj zbatohet nė realitet.
-Nė qoftė se mė lejoni t'ju sjell nė
vėmendje njė shembull nga Shtetet e Bashkuara, nė njė rast po kaq tė
kontestuar elektoral qė ndodhi kėtu nė vitin 2000. Gjykata e Lartė
amerikane mori vendimin e saj, sipas tė cilit, kandidati i atėhershėm
Al Gor u tėrhoq, pranoi rezultatin, dhe kandidati tjetėr, z. Bush, u bė
president. Mė pas, votat e kontestuara nė Florida u hapėn dhe u gjykuan
nga shtypi, shoqėria civile pėr efekte transparence nė bazė tė lirisė
sė informacionit...
Madje ai proces nxori edhe dy rezultate. Nė
rast se do tė ishin hapur vetėm kutitė qė kėrkonte kandidati Al Gor,
do tė kishte fituar presidenti Bush, nė rast se do tė ishin hapur tė
gjitha kutitė, do tė kishte fituar kandidati Al Gor. Asgjė nuk ndryshoi
nė kuptimin e rezultatit, por shumėēka ndryshoi nė procesin
legjislativ pėr pėrmirėsimin e kushteve pėr bėrjen e zgjedhjeve nė
Florida dhe pėrtej Floridės. Ky ėshtė shembulli tipik qė tregon pse
nuk asnjė kundėrshti tė brendshme nė kėrkesėn tonė. Ne rezultatin e
konsiderojmė si shprehje tė njė procesi legal, pra nuk kėrkojmė
marrjen e pushtetit nė tavolinė, as rishpėrndarje tė mandateve nga ky
proces transparence, por kėrkojmė transparencė nė funksion tė
garantimit tė zgjedhjeve tė ardhshme.
-Po transparencėn nuk mund ta kėrkoni
ta bėni ju qė jeni palė nė zgjedhje, por njė palė e tretė, siē
ndodhi nė Shtetet e Bashkuara...
Ne kėtė transparencė kėrkojmė ta bėjmė
duke qenė palė, por jo e vetmja palė, sė bashku me palėn tjetėr nė
qeveri, sė bashku me shoqėrinė civile nėse ėshtė e interesuar qė tė
marrė pjesė, dhe nėn monitorimin e partnerėve ndėrkombėtarė.
-Kėtu futeni nė njė rreth vicioz. Ju
kėrkoni qė ta bėni kėtė, por nė parlament nuk shkoni. Si mund tė
dilet nga ky ngėrē?
Ne jemi gati tė shkojmė nė parlament,
qysh nesėr, nė rast se qeveria ėshtė e gatshme tė pranojė publikisht
se nuk ka ndėrmend ta kufizojė objektin e hetimit. Pra, se ėshtė e
gatshme tė pėrfshijė edhe hapjen e kutive nė kėtė objekt tė hetimit.
Kėrkojmė njė marrėveshje tė negociuar paraprakisht me dialog, pėr
t'i hapur rrugė njė procesi transparence, nga i cili do tė fitojė nė
radhė tė parė populli shqiptar dhe pastaj pa dyshim do tė fitojė
ligji dhe do tė fitojnė zgjedhjet e ardhshme, pavarėsisht se kush do tė
jetė fituesi nė fund tė tyre.
-Do t'i kthehem edhe njė herė fjalės
tuaj pėr mosdjegien e mandateve. Si do t'ju pėrgjigjeshit juve atyre
deputetėve socialistė qė kanė gjithė kėto muaj qė nuk po marrin
rrogėn. A do ta pranonit ju edhe njė herė teorikisht, bėrjen e betimit
dhe bojkoti mund tė vazhdojė dhe duke bėrė betimin apo jo?
Kjo nuk ka pasur nevojė pėr pėrgjigje,
sepse deputetėt socialistė kanė marrė pėrsipėr njė pėrgjegjėsi, e
cila ėshtė njė pėrgjegjėsi morale dhe qytetare, pėr tė pėrfaqėsuar
gjithė atė popull opozitar, i cili erdhi nė bulevardin "Dėshmorėt
e Kombit", nė njė masė 100 mijėshe dhe do tė dalė pėrsėri nė
bulevardin "Dėshmorėt e Kombit", e ndoshta dhe mė i shumtė nė
numėr, dhe sigurisht nga ana tjetėr kėtu kemi tė bėjmė pėrsėri me
njė telenovelė, e cila ėshtė inspiruar dhe sponsorizuar nga Sali
Berisha, me ndihmėn e Ilir Metės, me ndihmėn e Fatos Nanos nga mbrapa
kuintave, me ndihmėn e njė pjese dėrrmuese tė organeve tė shtypit qė
e kanė bastarduar misionin e tyre, pėr ta kthyer kėtė histori, nė njė
histori u dogjėn - s'u dogjėn mandatet, ndėrkohė qė ēėshtja e
mandateve ėshtė njė ēėshtje e cila nė radhė tė parė nuk ka tė bėjė
fare me vullnete jashtė vullnetit tė popullit opozitar, ato janė
mandatet e popullit opozitar, nuk janė mė shumė, por janė mė pak ēfarė
populli i ka dhėnė me votė Partisė Socialiste, ato mandate nuk do tė
digjen, modalitetet janė njė ēėshtje krejt e parėndėsishme, ndėrkohė
qė ajo qė mbetet e rėndėsishme ėshtė thelbi i ēėshtjes.
|
REPUBLIKA AUTONOME E KORĒĖS |
A duhet lejuar zhdukja
e njė vlere historike qė perkujton rezistencėn
antishovinste greke ???
Lufta
e Parė Botėrore ishte nė zhvillim. Shqipėria ishte bėrė shesh
beteje, Ushtritė italiane dhe franceze, kishin zėnė Shqipėrinė
e Jugut, kurse ushtritė austro hungareze e bullgare, Shqipėrinė
e Mesme.
Nė Korēė, ishin vendosur forcat pushtuese greke. Rreziku i copėtimit
dhe aneksimit tė Shqipėrisė sė Jugut, nga shovinistėt grekė,
ishte i madh. Pikėrisht nė kėtė periudhė kaq tė vėshtirė,
forcat patriotike ngritėn popullin nė kėmbė, pėr ti dalė
zot vendit, vecanėrisht patrioti i shquar Themistokli Gėrmenji,
duke pėrfituar nga rasti i shtrirjes sė ushtrisė franceze nė
Korcė dhe nė qarkun e saj, ngritėn njė komision, dhe nė emėr tė
popullsisė sė krahinės, u kėrkuan forcave franceze, largimin e
grekėve nga Korca dhe ngritjen e njė administrate shqiptare. Mė
10 dhjetor 1916 nė qendėr tė qytetit tė Korēės, nė hollin e
ndėrtesės sė Bashkisė, njė kompani kėmbėsore franceze kishte
marrė njė qėndrim ceremonial. Komandanti i tyre Henri Descoins, i
rrethuar prej njė morie delegatėsh, po shihte pėr herė tė
fundit faqet e daktilografuara tė marrėveshjes qė do tė firmosej
nga ai dhe katėrmbėdhjetė delegatėt shqiptarė tė kazasė sė
Korēės, ku pėrfshiheshin shtatė ortodoksė dhe shtatė myslimanė.
Autoritetet franceze, u ndodhėn pėrballė njė lėvizjeje tė
fuqishme patriotike shqiptare, qė kėrkonte me ēdo kusht largimin
e pushtuesve grekė, nga Korēa.
Komandanti francez i zonės sė Korcės, koloneli Descoins, sipas
udhėzimeve tė komandės sė Armatės sė Lindjes, vendosi tė
largonte nga Korēa, venizelistėt grekė dhe hyri nė bisedime me
udhėheqėsit e lėvizjes shqiptare.
Ishte pikėrisht,10 dhjetori, i vitit 1916. Njerėzit u mblodhėn nė
shkollėn e Shėn Gjergjit, qė nė orėn 9:00 tė mėngjesit. Aty,
vjen Themistokliu dhe paria e Korēės. Ndėrsa pėrpara Bashkisė,
ushtarėt francezė, veshur me uniformė festive, qėndronin pėr
nder armė.
Sipas protokollit tė 10 dhjetorit 1916 , qyteti i Korcės, Bilishti,
Kolonja, Opari dhe Gora, formonin njė krahinė autonome, qė
do tė administrohej nga shqiptarėt, nėn mbrojtjen e autoriteteve
franceze. Krahina do tė administrohej nga njė kėshill
administrativ, i pėrbėrė prej katėrmbėdhjetė vetash, i cili do
tė kishte edhe xhandarmėri pėr tė mbajtur rregullin. Themistokli
Gėrmenji, u caktua me detyrėn e prefektit tė policisė njė njesi
ushtarake qė me dinjitet u vu nė krah tė Armatės franceze tė
Orjentit pėr garantimin e rendit publik dhe qė Presidenti Francez
ka nderuar disa luftėtar shqiptar.
Gjuha zyrtare ishte shqipja dhe flamuri i Krahinės autonome,
ai shqiptar, me njė shirit tė trengjyrėshit francez. Protokolli u
firmos nga tė dyja palėt .Themistokliu doli nė ballkon dhe ngriti
flamurin sė bashku me Kolonelin.Marrėdhėniet e funksionarėve tė
kėshillit administrativ shqiptar, me forcat franceze dhe sidomos,
me kolonelin Dekoen, kanė qėnė tė mira dhe pozitive.
Krahina autonomee Korēės, pati rėndėsi tė madhe dhe
ishte sukses i shėnuar, i forcave patriotike shqiptare. Ajo,
megjithėse pati autonomi tė kufizuar, arriti tė sigurojė mjaft tė
drejta pėr popullin, tė krijojė kushte qetėsie dhe zhvillimi
ekonomik, si dhe tė paralizojė veprimtarinė shoviniste greke, nė
Shqipėrinė e Jugut.Por tashmė nė vitin jubilar tė 90-tė
vjetorit tė largimit tė armatės franceze nga Korēa dhe fitores sė
pavarsisė pėrfundimtare tė krahnės sė Korēės , Shtėpia muze
ėshtė lėnė nė mėshir tė fatit dhe Pllaka qė pėrkujtonte
ditėn kur patrioti i shquar Themistokli Gėrmenji dhe Koloneli
Francez ngriti flamurin qė shpallte Korēėn Republikė Autonome
nuk ėshtė mė.
Persona tė paidentifikuar, (nuk dihet prej sa kohėsh), e kanė
grabitur pllakėn dhe shtėpia ėshtė lėnė nė mjerim tė plotė,
kjo tė bėn tė mendosh se ka qarqe tė interesuara qė kjo
banesė me vlera historike tė shumėllojshme tė humbasė si
vend ngjarje historike duke marė me vete edhe vlerat e shumta
tė saj dhe duke konkretizuar shuarjen e kujtesės historike mjaftė
tė ndjeshme qė kjo godinė dhe pllaka pėrkujtese ka pėr
banorėt e qytetit. Ja disa vlera tė rėndėsishme qė
pėrkujtohen nėpėrmjet kėsaj godine.
1. Nė kėtė pllakė pėrkujtimore shkruhej se
data 10 dhjetor 1916, qė pėrkon me ditėn kur patrioti Themistokli
Germenji e shpalli nga godina e administratės vendore , Korēėn,
Republikė Autonome, duke e shpėtuar atė nga lakmitė qė kishin
trupat pushtuese pėr kėtė qytet.
2. Kjo godinė kreu funksionin e selisė qėndrore
tė Republikės Autonome tė Korēės qė ndikoi fuqishėm nė
zhvillimin e lėvizjes patriotike nė vendin tonė dhe hodhi bazat e
zhvillimit kulturor perendimor.
3. Edhe nė maj tė vitit 1920, kur trupat
franceze nisėn tė largohen dhe grekėt pėrparuan drejt Korēės
banorėt ringritėn menjėherė flamurin po nga kjo godinė dhe
organizuan rezistencėn qė ēoi nėnshkrimin e protokollit tė
Follorinės mė 15 maj 1920. Bashkėveprimi i vullnetarėve nga e
gjithė shqipėria qė u mblodhėn nė Korēė dhe dorėzimi gradual
i qytetit nga francezėt ( data e fundit 21 qershor 1920 ) bėri qė
shqipėria e jugut tė mbetej e lirė nga trupat greke.
4. Gjatė luftės iralo-greke qė u zhvillua edhe
nė teritorin shqiptar, mbasi hynė grekėt nė Korēė, nuk e
kishin haruar goditjen e 1916 dhe 1920. Grekėt si fillim u treguan
tė matur. Por mė pas nė kėtė godinė historike qė frenoi
okupimin e Korēės disa vite mė parė, veē flamurit shqiptar vunė
edhe flamurin grek tamam nė prag tė 28 nėntorit 1940. Pas ca kohėsh,
nė janari i 41-it, flamuri ynė u hoq dhe mbeti vetėm ai
grek.
garnizonit tė qytetit, Gjenerali Theodhoraqis Dhimitros, nga
ballkoni i Bashkisė deklaroj: Ėshtė gėzim i madh tė shohėsh
Korēėn tė lirė, kėtė qender tė kulturės greke tė
bashkohet me atdheun helenik.
5. Bashkia e Korēės qė instuticionalisht
funksjononte nė kėtė godinė ka edhe njė meritė tjetėr me
vlera patriotike. Edhe pse me forcėn e armėve nė tė valvitej
flamuri grek , drejtuesit e arsimit dhe shumica e arsimtarėve korēar
kundėrshtuan zbatimin e mėsimit tė detyrueshėm tė gjuhės greke
ashtu siē kishin bėrė disa kohė mė parė ndaj zėvėndėsimit tė
mėsimit tradicional tė gjuhės franceze me atė italina.
6. Mėkėmbėsi i mbretit fashist italjan Viktore
Emanuel III nė Shqipėri, Gjenerali Francėsko Jakomoni
kujton gjatė vizitės nė Korēė disa ditė pas largimit tė
forcave greke: Nė Korēė bėmė homazhe tek monumenti i
patriotit Themistokli Gėrmenji qė kishte dhėnė jetėn pėr pavarėsinė
e qytetit tė tij dhe konsiderohej si simbol i lirisė shqiptare. E
pėrshkova nė kėmbė rrugėn kryesore tė qytetit deri tek bashkia,
aty shfrytėzova rastin pėr tė ftuar muslimanėt dhe orthodoksėt
qė tė hidhnin pas shpine gjithshke tė papėlqyeshme qė
mund tė kishte ndodhur mes tyre nė periudhėn e pushtimit grek
.
Nė historinė e qytetit tė Korēės, Banesa ku u ngrit Flamuri
Republikės sė Korēės (Muzeu Historik qė nga viti
1977) tashmė ėshtė renuar plotėsisht , aktualiasht mezi po qėndron
nė kėmbė dhe duket si faqe e njė libri historik tė
djegur ku kopertina ėshtė duke u shkėrmoqur mbas flake. Dhe
ky imazh ndodh sot kur pėr vlerat e kėsaj encikopedie tė gjallė
historike ka mjaftė interes dhe referenca.
I nderuar lexues, nuk po rendis kėtu pergjegjesit e kėsaj gjendje
pasi menjėherė do tė politizohet duke e kthyer nė top futbolli
por rendita gjendjen e saj i bindur se ligji pėcakton pėrgjegjėsitė
dhe mėnyrėn e trajtimit , le tė shėrbej ky shkrim qė si njė
dukuri ku ligji sundon mbi politikėn qė tenton tė mposhtė ligjin.
|
Last Updated ( Friday, 29 January 2010 16:07 ) |
Ismail
Kadare, njė mjeshtėr shahu kundėr diktatorit Hoxha |
»
Dėrguar
mė: 29/01/2010 - 13:55 |
Fatmira
Nikolli
Ismail
Kadare dhe Enver Hoxha. Dy mjeshtra shahu vendosur kundėr njėri-tjetrit, pėrgjatė
tri dekadave, pėr fatin e Shqipėrisė. Ēfarė ndodhi nė jetėn dhe
krijimtarinė e shkrimtarit pėrgjatė viteve 1959 -1990? Profesor Peter
Morgan sapo ka botuar njė libėr prej 400 faqesh ku analizon jetėn e
Kadaresė, qė ai e cilėson "shkrimtari i guximshėm".
Morgan, njė profesor i Studimeve Europiane nė Universitetin e Australisė
Perėndimore, ka shkruar kėsisoj studimin e parė tė gjatė nė gjuhėn
angleze, tė betejės pėr mbijetesėn e letėrsisė nė shtetin e vijės sė
ashpėr staliniste tė Shqipėrisė. Libri i botuar nga "Legenda"
e Oksford & London, ėshtė njė biografi e jetės sė shkrimtarit nėn
diktaturėn shqiptare tė Enver Hoxhės. Me titullin "Ismail Kadare:
Shkrimtari dhe diktatura 1957-1990" , ky libėr, siē e cilėson vetė
profesor Morgan, "ėshtė rrėfimi i dy mjeshtėrve tė shahut tė
vendosur kundėr njėri-tjetrit gjatė tri dekadave pėr fatin e Shqipėrisė".
"Pėrveēse njė shkrimtar gjeni, Kadareja ishte njė takticien brilant,
i cili ia doli mbanė tė mbijetonte nė regjimin mė tė ashpėr dhe shtypės
tė tė gjitha regjimeve. Mund tė thoni se Kadareja, tė cilin e kam
intervistuar dhe takuar shoqėrisht nė raste tė ndryshme, ishte si
Shehrezadja. Ai e mbajti veten dhe popullin shqiptar tė gjallė me rrėfimet
e tij".
Profesor Morgan ka folur pėr tė gjithė shqiptarėt qė banojnė nė
Australi dhe pėr atė ēfarė kanė kaluar njė pjesė e mirė e tyre nėn
regjimin e Hoxhės. "Shqiptarėt pėrbėjnė njė pjesė tė vogėl,
por tė rėndėsishme tė Australisė multikulturore dhe nėpėrmjet veprės
sė shkrimtarit dhe intelektualit mė tė madh shqiptar, ne mund tė arrijmė
tė kuptojmė mė mirė shqiptarėt, historinė dhe kulturėn e tyre, dhe
shumė shqiptarė nė kėtė vend mund tė kenė familje qė kanė vuajtur nėn
diktaturėn e Hoxhės.
Siē e cilėson Morgan, "Hoxha ishte njė narcisit inteligjent, i etur
pėr pushtet, qė donte tė tregonte se regjimi i tij ishte njė regjim i
sofistikuar komunist. Ai donte qė tė shikohej si njė njeri qė i avancoi
artet". Dhe fill pas kėtij pėrcaktimi Morgan kalon tek mjeshtri tjetėr
i shahut, shkrimtari Kadare. "Kadareja kishte njė lloj pushteti mbi tė
(Hoxhėn), nė kuptimin, qė krijimtaria e tij ishte e mirėnjohur nė Perėndim,
i cili i siguroi atij mbrojtje tė gjithfarshme. Kadareja luajti njė lojė
tė rrezikshme me Hoxhėn. Ai shkroi romane qė nė sipėrfaqe nuk e kundėrshtonin
diktaturėn, por nėse njerėzit lexonin mes rreshtave, ata do tė mėsonin
shumė pėr veten dhe pėr situatėn ku ndodheshin".
Njė krahasim jo tė zakontė i bėn studiuesi shkrimtarit Kadare, ndėrsa e
cilėson "nemesesi i diktatorit" (Nemesis - Perėndesha e
hakmarrjes). "Ai e pa veten si nė njė ndeshje me Hoxhėn pėr Shqipėrinė".
Sipas Morgan-it, veprat e Kadaresė ishin aq tė rėndėsishme nė kulturėn
shqiptare, saqė shumė prej tyre janė pėrfshirė nė tekstet shkollore.
"Ai e ngriti gjuhėn nė njė nivel tė tillė, tė aftė pėr tė mbėshtetur
letėrsinė e madhe, ndėrkohė qė me mprehtėsi sulmonte diktaturėn e
fuqishme".
Libri i tij duket se do tė ketė shumė interes nė rangjet e lexuesve
anglishtfolės dhe siē pohon vetė autori, ky ėshtė vetėm vėllimi i parė.
Kjo pasi libri do tė njohė edhe njė vėllim tė dytė, i cili siē
shpjegon profesor Morgan, do tė pėrqendrohet nė jetėn e Kadaresė nga
viti 1990 deri nė ditėt e sotme. Ai ka marrė njė mbėshtetje financiare
prej 200.000$ nga Kėshilli Australian i Studimeve pėr tė pėrfunduar vėllimin
e dytė voluminoz, "Kadareja postkomunist: Shqipėria, Ballkani dhe
Europa nė veprėn e Ismail Kadaresė".
http://www.panorama.com.al/index.php?id=37627
Peter
Morgan: Kadare ndėshkuesi i ish-diktatorit |
»
Vendosur:
29/01/2010 - 08:48 |
Dy superfuqi tė vendosur pėrballė njėri-tjetrit, njė diktator dhe njė
shkrimtar. Njė duel jo i barabartė, por qė fitohet nga ky i fundit.
Duke u pėrqendruar nė jetėn e shkrimtarit tė madh, Ismail Kadare, njė
profesor i Studimeve Evropiane nė Universitetin e Australisė Perėndimore ka
shkruar studimin e parė tė gjatė, nė gjuhėn angleze, pėr betejėn e
mbijetesės sė letėrsisė, nė shtetin e linjės sė ashpėr staliniste tė
Shqipėrisė. Pėrmes njė njoftimi nė faqen e internetit tė Universitetit tė
Australisė Perėndimore, mėsojmė se libri prej 400 faqesh i profesor Peter
Morgan, i botuar nga "Legenda" e Oksford & London, ėshtė njė
biografi e jetės sė shkrimtarit dhe patriotit shqiptar Ismail Kadare (fitues
i ēmimit Internacional Man Booker Prize, nė vitin 2005), nėn diktaturėn
shqiptare tė Enver Hoxhės. "Ismail Kadare: Shkrimtari dhe diktatura
1957-1990" ėshtė rrėfimi i dy mjeshtėrve tė shahut tė vendosur kundėr
njėri-tjetrit gjatė tri dekadave pėr fatin e Shqipėrisė", tha
profesor Morgan. "Pėrveēse njė shkrimtar gjeni, Kadareja ishte njė
takticien brilant, i cili ia doli mbanė tė mbijetonte nė regjimin mė tė
ashpėr dhe shtypės tė tė gjitha regjimeve. Mund tė thoni se Kadareja, tė
cilin e kam intervistuar dhe takuar shoqėrisht nė raste tė ndryshme, ishte
si Shehrezadja. Ai e mbajti veten dhe popullin shqiptar tė gjallė me rrėfimet
e tij. "Shqiptarėt pėrbėjnė njė pjesė tė vogėl, por tė rėndėsishme
tė Australisė multikulturore dhe nėpėrmjet veprės sė shkrimtarit dhe
intelektualit mė tė madh shqiptar, ne mund tė arrijmė tė kuptojmė mė
mirė shqiptarėt, historinė dhe kulturėn e tyre. Shumė shqiptarė nė kėtė
vend mund tė kenė familje qė kanė vuajtur nėn diktaturėn e Hoxhės.
"Ai ishte njė narcizist inteligjent, i etur pėr pushtet, qė donte tė
tregonte se regjimi i tij ishte njė regjim i sofistikuar komunist. Ai donte qė
tė shihej si njė njeri qė i avancoi artet. Kadareja kishte njė lloj
pushteti mbi tė, nė atė qė krijimtaria e tij ishte e mirėnjohur nė Perėndim,
i cili i siguroi atij mbrojtje tė gjithfarshme. Kadareja luajti njė lojė tė
rrezikshme me Hoxhėn. "Kadareja shkroi romane qė nė sipėrfaqe nuk e
kundėrshtonin diktaturėn, por nėse njerėzit lexonin mes rreshtave, ata do
tė mėsonin shumė pėr veten dhe pėr situatėn ku ndodheshin. Kadareja
ishte Nemesesi (Nemesis - Perėndesha e hakmarrjes) i diktatorit. Ai e pa
veten si nė njė ndeshje me Hoxhėn pėr Shqipėrinė.
Profesor Morgan tha se veprat e Kadaresė ishin aq tė rėndėsishme, nė
kulturėn shqiptare, saqė shumė prej tyre janė pėrfshirė nė tekstet
shkollore. "Ai e ngriti gjuhėn nė njė nivel tė tillė, tė aftė pėr
tė mbėshtetur letėrsinė e madhe, ndėrkohė qė me mprehtėsi sulmonte
diktaturėn e fuqishme". Vėllimi tjetėr (i dyti) i profesor Morgan-it
do tė pėrqendrohet nė jetėn e Kadaresė nga viti 1990, deri nė ditėt e
sotme. Ai ka marrė njė mbėshtetje financiare prej 200.000$ nga Kėshilli
Australian i Studimeve pėr tė pėrfunduar Kadareja postkomunist: Shqipėria,
Ballkani dhe Evropa nė veprėn e Ismail Kadaresė.
Written by Dr.
Alban Daci Friday,
29 January 2010 16:00 |
|
|
|
|
Shoah, njė ditė pėr
tė harruar urrejtjen |
Nė
tė gjitha vendet demokratike, sidomos tek ato perėndimore ėshtė
kujtuar kėto ditė Shoah, e cila pėrfaqėson memorien e njė ndėr
gjenocidet mė tė egra dhe mė ēnjerėzore qė ka njohur shekulli
i kaluar, atė tė shfarosjesh sė Hebrenjve, tė bėrė kryesisht
nga Gjermania naziste dhe Italia fashiste.Hebrenjtė, vetėm pėr
faktin se: kishin njė besim tė ndryshėm nga ai i vendeve
evropiane, pėr faktin se ruanin me zell tė madh traditat e tyre,
gjuhėn e tyre tė veēantė, pra vetėm pse ishin ndryshe nga tė
tjerėt, u sulmuan, keqtrajtuan, eliminuan, internuan dhe u dėnuan
me vdekje padrejtėsisht. Pak para fillimit tė luftės sė II botėrore
dhe kryesisht gjatė kėtij konflikti tė madh njerėzore, mjaft
qytetarė dhe civil tė pafajshėm, mes tyre edhe hebrenj qė nuk
kuptonin asgjė nga lufta dhe nga politikat qė bėheshin mes
popujve (politikat ndėrkombėtare) u bėnė viktima.
Kėto qytetarė u ndodhen nė njė situatė krejtėsisht tė
paimagjinueshme, por qė mė vonė u bė e pėrshkueshme pėrmes dėshmive,
nė situatėn e ferrit tė vėrtetė, tė luftės sė madhe, ku tė
gjithė ishin nė luftė kundėr tė gjithėve, ku tė gjithė ishin
viktima tė vetė vizioneve dhe tė politikave qė kishin menduar
dhe prodhuar pėrmes urrejtjes dhe rivalitet ēnjerėzorė.
Presidenti Wilson, gjatė periudhės qė vendosi bashkė me qytetarėt
e tij pėr tė hyrė nė luftė, duke u frymėzuar me idealizmin e
tij universal theksoj: se kjo do tė jetė njė luftė pėr tiu
dhėnė fund tė gjithave luftėrave tė tjera. Gjithmonė kemi tė
bėjmė me periudhėn e fillimit tė luftės sė I botėrore.
Nga studiuesit e mė vonshėm deri diku, Wilson-i ėshtė
klasifikuar si njė statist i madh, por qė falė vizioneve tė tija
intelektuale bėn pjesė nė grupin e tė ashtuquajturve idealistėt.
Unė, mendoj, se Wilson si statist ishte idealist, qė besonte shumė
tek vlerat universale si demokracia, paqja dhe siguria kolektive,
por si intelektual mendoj, se ishte realist, mjafton tė pėrmendim
analizat e tija, mbi presidentin Roosvelt, gjatė kohės kur ishte
rektor nė Princeton.
Megjithatė, pėrsa u pėrket vizioneve tė tija si statist, si
president i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, nė lidhje me
gjeopolitikėn botėrore, duke pasur parasysh edhe citimin e mėsipėrme,
vėrtetohet, se ai mbetet njė idealist i madh, sepse luftėra qė
ai bėri (ose mė mirė qė qe i detyruar ta bėjė) nuk ishte lufta
qė do tiu jepte fund tė gjithė luftėrave tė tjera, por
fillimi i njė serie luftėrash tė pėrgjakshme, tė cilat do tė
ndodhnin aq shpejt dhe ashpėr sa edhe vetė shekulli qė i pėrjetoj
dhe i arkivoj do tė quhej shekulli i shkurtėr.
Masakrat kundėr hebrenjve ishin dhe me siguri mbeten njė ndėr
njollat mė tė zeza qė historia njerėzore ėshtė e detyruar ta
mbaj si njė damkė tė zezė, e cila do ta shoqėroj pėrgjithmonė.
Megjithatė, ne qė jemi brezi i tretė, nuk e kemi pėrjetuar
drejtpėrdrejt si dėshmitarė apo si viktima tė pafajshme, ne jemi
spektator qė e kemi parė pėrmes imazheve, ne jemi dėgjues qė e
kemi dėgjuar pėrmes dėshmive, pėrmes historianėve, pėrmes botės
sė qytetėruar, por vetė ne nuk e kemi pėrjetuar dhe kjo pėr ne
me siguri ėshtė njė fat i madh.
Megjithatė, brezi ynė ėshtė dėshmitarė i gjenocideve tė tjera,
tė cila kishin po tė njėjtin objektiv, shfarosjen e qenieve nga
qeniet, tė popujve nga popujt, vetėm pse ishin tė ndryshėm dhe kėrkonin
tė mbronin identitetin e tyre, dinjitetin e tyre tė respektuar dhe
tė barabartė mes tė barabartėve. Askush nga ne nuk ka kurajė,
guxim, forcė dhe vullnet tė harroj dekadėn e viteve nėntėdhjetė,
kur serbėt ndezėn Ballkanin duke e mbuluar me gjak, duke masakruar
gra, fėmijė, pleq dhe ēdo qenie qė ishte e gjallė dhe merrte
frymė duke pėrfshirė edhe kafshėt shtėpiake.
Kushdo qė ka qoftė edhe pak vlera humanizmi nė shpirtin e tij,
nuk mund tė harroj shfarosjen dhe gjenocidin qė ēetnikėt serbė
kanė bėrė mbi shqiptarėt e Kosovė. Shqiptarėt e Kosovės,
ashtu si edhe hebrenjtė, u sulmuan barbarisht, vetėm pse ishin
shqiptarė, vetėm pse kishin njė tė folur shqip, vetėm pse
kishin traditat e tyre autoktone, vetėm pse nuk u asimiluan ashtu
siē shpreson serbėt. Pra, vetėm pse shqiptarėt ruanin
identitetin e tyre origjinal dhe pse kėrkuan tė respektoheshin, tė
gėzonin dinjitet dhe tė kishin drejta tė barabarta ashtu si edhe
popuj e tjerė, pėrshij kėtu edhe popullin serb.
Unė, nuk mund ta harroj historinė e njė djali tė vogėl kosovarė,
qė si shumė tė tjerė ishte pėrzėnė nga Kosova dhe kishte
ardhur nė Shqipėri vetėm me nėnėn e tij, sepse vllahun dhe
babain i kishin ndaluar nė kufi forcat ushtarake serbe, tė cilėt
me siguri i kishin vrarė dhe i kishin hedhur diku gjetkė, sikur tė
ishin dordolecė, por pa harruar faktin se ata ishin qenie njerėzore
tė pafajshme, njėri babė familje dhe tjetri fare i ri qė ndoshta
kishte shumė ėndrra dhe dėshira pėr ti realizuar nė jetė,
por qė paf, sa hap e mbyll sytė, u shujtėn sikur tė mos kishin
ekzistuar asnjėherė.
Nuk mund tė harroj faktin se ky djalosh i vogėl, edhe pse kishte
kaluar njė traumė shumė tė madhe, tė cilėn thellė nuk e
kuptonte edhe pėr shkak tė moshės, ishte plotė gjallėri dhe
forcė, saqė shumė herė thoshte: Mė jepni njė alltie tė
vrasė «shkjaun» qė mė ka marr babin, vllahun, mė ka djegur
shpinė dhe me ka pėrzėnė nga vendi im.
Sigurisht, kėtė argument, nuk po e theksoj pėr tiu kujtuar
shqiptarėve, se duhet tė marrin pushkėt pėr tė marr hakun e
vuajtjeve qė tė tjerėt ju kanė shkaktuar me pa tė drejtė, por
pėr ti kujtuar botės sė qytetėruar, se edhe shqiptarėt e
Kosovės ashtu si edhe hebrenjtė, ishin viktima tė njė regjimi
mizor, qė tentoj ti shfaros nga faqja e dheut, por siē ka
ndodhur gjithmonė, krimet mund tė jetė shumė makabre, mund tė
ketė dimensione shumė tė mėdha, por kurrė sa tė arrijnė tė
zhdukin njė komb tė tėrė.
Shqiptarėt e Kosovės, ndoshta nė kėtė histori mund tė kishin tė
vetmin faj: pėrse zoti i kishte bėrė tė ishin autokton nė
tokėn e tyre, nė vendin e tyre pluri-shekullor, pse ata ishin
shqiptarė, pse flisnin njė gjuhė qė ishte shqipja, pėrse kishin
tė drejta dhe kėrkonin ti gėzonin njėlloj si gjith popujt e
tjerė.
Mendoj, se krimet qė kanė ndodhur nė luftėrat ballkanike gjatė
dekadės 90-tė, kanė tė njėjtėn dimension me ato qė kanė
ndodhur kundėr hebrenjve. Prandaj, pėr tė gjitha kėto viktima, tė
shkaktuar dhe tė realizuara kryesisht nga regjimi serb, duke pėrfshirė
edhe masakrat e luftės sė fundit nė Kosovė, duhet tė krijohet
njė ditė ndėrkombėtare, qė simbolizon tė gjitha kėto viktima
tė pafajshme, qė humbėn jetėn e tyre, humben tė afėrmit e tyre,
humbėt shtėpitė dhe ndoshta humbėn pėrgjithmonė dhe vendin e
tyre, sepse nuk kanė mė kurajė tė kthehen mė nė vendin qė
simbolizoj ferrin e jetės sė tyre. Disa nga ata kanė frikė tė
kthehen, sepse ankthet dhe ngjarjet makabre nuk i lenė tė flenė
gjumė.
Serbėt, para se tė fillojnė tė integrohen nė botėn e qytetėruar,
nė familjen evropiane, apo nė organizma tė tjerė ndėrkombėtarė,
duhet tė pranojnė krimet qė kanė bėrė nė Ballkanin perėndimor,
duhet tiu kėrkojnė falje publike - ashtu siē ka bėrė edhe
gjermania- tė gjithė popujve qė ju kanė shkaktuar dhimbje tė
thella dhe tė pashėrueshme.
Serbėt, po ashtu edhe popuj tė tjerė qė nė tė kaluar kanė qenė
luftė-nxitės dhe bėrės, nuk duhet tiu thonė fėmijėve tė
tyre tė sapolindur, se ata janė serbė, se serbėt janė populli mė
superior nė Ballkan, se tė gjithė popujt e tjerė janė tė
predestinuar pėr tė punuar pėr ta (ashtu siē mendonte
Gjermania naziste pėr sllavėt).
Popujt e Ballkanit, duhet tiu mėsojnė fėmijėve tė tyre si
pjesė themelore tė edukimit, faktin se nė betejėn pėr jetėn,
lehtėsisht mund tė sfidojnė urrejtjen me dashuri, gėnjeshtrėn
me vėrtetėsi, dhunėn me lumturi.
Meqė nė fillim folėm pėr Shoah, par harruar faktin se kanė
ndodhur edhe mjaft Shoah tė tjera, dua tė theksoj ca rreshta
qė Gandi i ka shkruar mė 26 nėntor 1938 dedikuar hebrenjve nė
Gjermani: Nėse do tė isha njė hebre i lindur nė Gjermani dhe
nėse do tė jetoja aty, do tė kisha tė drejtėn ta konsideroja
Gjermaninė si atdhe timin njėlloj si tė gjithė gjermanėt e tjerė
jo hebrenj, dhe do tė sfidoja kėdo qė do tė tentonte tė mė
vriste ose tė mė hidhte nė burg: do tė refuzoja espulsin dhe
diskriminim
Ne brezin i tretė, duhet ta mposhtim urrejtjen, dhunėn, luftėn,
duhet ta pastrojmė shpirtin tonė nga kujtimet e tė sė kaluarės,
sepse e kaluara shumė herė na ka hedhur nė qorrsokakė, ku ka qenė
shumė e vėshtirė ose mė mirė pothuajse e pamundur pėr tė
gjetur rrugėn e shpresės, paqes, dhe dėshirės pėr tė bashkėpunuar
dhe jetuar sė bashku mbi bazėn e dinjitetit dhe respektit reciprok.
Ne, tė rinjtė e Ballkanit, duhet ti pastrojmė mendjet tona nga
idetė e superioritet dhe inferioritetit mes popujve. Duhet tė
pranojmė faktin se: pavarėsisht nga faktet historike, tashmė prej
shumė shekujsh jetojmė sė bashku duam apo sduam. Prandaj,
fatet tona nuk mund tė jenė tė ndara, nė kėtė mėnyrė duhet tė
fillojmė ta pėrfytyrojmė vetėn si njė komunitet i madh qė
brenda ka dhe pėrfshin shumė komunitete tė tjera mė vogla.
Nėse arrijmė ti themi jo urrejtjes brenda kėtij komuniteti tė
madh, atėherė tė gjithė do tė arrijmė tė jetojmė nė paqe
dhe do tė ndėrtojmė rrugė dhe mėnyra tė rėndėsishme bashkėpunimi
qė do tė pėrsosnin jetėn e pėrbashkėt. Pėr tė realizuar kėtė,
duhet ta trajtojmė dhe ta respektojmė njėri-tjetrin, njė lloj,
pa marrė parasysh, faktin se ti je ndryshe nga unė, qė ju jeni
ndryshe nga ne, por qė tė gjithė jemi popuj dhe si tė tillė
meritojmė tė jetojmė nė paqe, lumturi dhe me dinjitet.
|
Last Updated ( Friday, 29 January 2010 16:04 ) |
Written by T
.O Friday,
29 January 2010 14:39 |
|
|
|
|
Si i shpėtoi Ismail
Qemali hebrenjtė e Rumanisė |
Ndėrhyrja pranė autoriteteve tė
perandorisė turke pėr ngritjen e njė qyteti tė posaēėm
Gjesti i themeluesit tė shtetit shqiptar hyri nė
kujtesėn botėrore dhe atė hebre
Ndoshta
shumė pak e dinė. Ndoshta ka qėnė mbuluar nga pluhuri i kohės.
Por askush nuk mund ta harrojė se themeluesi i parė i shtetit
shqiptar, Ismail Qemali, ka kontribuar nė shpėtimin e shumė jetėsh
hebrenjsh. Nuk bėhet fjalė pėr njė eveniment qė ka ndodhur
brenda kufijve tė Shqipėrisė, por jashtė saj. Dhe shumė kohė
para se vendi ynė tė fitonte pavarėsinė. Njeriu i fisėm me mjekėr
tė bardhė nga Vlora, pėrdori pushtetin dhe fuqinė e tij kur
ishte Governator i Provincės sė Danubit nė perandorinė otomane,
pėr tė ndihmuar dhe shpėtuar tė gjithė ata hebrenj tė cilėt
keqtrajtoheshin dhe pėrndiqeshin nė Rumani dhe Rusi. Madje ai
shkoi edhe mė tej duke ndėrhyrė personalisht pėr tė ngritur
posaēėrisht njė qytet nė afėrsi tė Danubit qė do tė priste
hebrenjtė tė cilėt kishin vuajtur nėn ligjet diskriminuese
rumune dhe ruse. Me kėtė gjest ai ka hyrė nė memorien botėrore,
pėrkrah personazhe mė tė mėdhenj qė u pėrpoqėnė qė tė lehtėsonin
disi dhimbjen e kėtij populli, duke nisur nga presidentėt amerikanė
e deri tek shkrimtarėt e njohur evropianė.
Gjatė viteve 1870-73, kur ishte Governator i Provincės sė Danubit
tė Poshtėm dhe njėkohėsisht President i Komisionit Europian tė
Danubit, Ismail Qemal bej Vlora (1844-1919), Themeluesi i ardhshėm
i shtetit shqiptar, do mbėshteste dhe ndihmonte ēifutėt e
vendosur nė Rumani. Mė 1943, shkrimtari i njohur hebre Joseph
L.Baron (1894-1960), do pėrfshinte nė antologjinė prestigjoze
"Stars and Sand" (Jewish notes by non-jewish notables)
mendimet dhe pėrpjekjet e Ismail Qemalit, pėr tė ndihmuar
hebrenjtė e persekutuar tė Rumanisė. Nė kėtė antologji janė pėrfshirė
mendime tė njerėzve tė shquar, shkrimtarė, filozofė, politikanė,
burra shteti, etj.etj. si Victor Hugo, Honore de Balzac, Otto
Bismarck, Charles De Gaulle, Georges Clémenceau, Mohamandas Gandhi,
Ėilliam E.Gladstone, Ulysses Grant, Thomas Jefferson, Kemal Ataturk,
Martin Luther, Woodrow Wilson, George Washington, e dhjetra, dhjetra
tė tjerė. Ajo ē'ka tė jep krenari si shqiptar, tek shfleton
faqet e kėsaj Antologjie tė rėndėsishme, ėshtė shėnimi:
"Ismail Kemal Bey, Albanian patriot..." (Ismail bej Qemali,
patriot shqiptar).
«... Hebrenjtė nė Rumani ishin dėnuar pėr tė njėjtin fat si
ato nė Rusi. Ata nuk kishin tė drejtė pėr tu stabilizuar si
pronarė apo kultivatorė tė tokės, apo edhe pėr tu vendosur nė
komunat rurale, dhe nuk ishin lejuar tė ushtronin profesionet qė
ata do tė kishin zgjedhur, por, tė detyruar tė jetonin me mjete tė
papėrshtatshme dhe tė turpshme, ata ishin objekt i persekutimit mė
tė keq. Qė nga viti 1866 kėto persekutime kanė qėnė kaq tė
shpeshta dhe mizore saqė ndėrgjegjia e botės sė civilizuar mė nė
fund ėshtė ringjallur. Ne, tė cilėt ishim dėshmitarėt mė tė
afėrt tė kėtyre persekutimeve, nuk mund tė qėndronim indiferent
ndaj vuajtjeve tė kėtyre krijesave tė dėshpėruara. Ishte njė
detyrė e pėrbashkėt e humanitetit tonė pėr t'i ndihmuar
ata. Ky ėshtė njė turp dhe njė krim tė fyesh dhe tė
persekutosh njė popull tė tėrė vetėm pėr shkak tė origjinės
dhe kombėsisė. Shumė arsye tė avancuara nga qeveritė ruse dhe
rumune pėr tė justifikuar politikėn e tyre ėshtė mjaftuar pėr
tė demostruar pėrgjegjėsinė e tyre. Hebreu nė Rumani apo
Rusi ėshtė i degraduar, jo nga raca e tij, as gjaku, as besimi i
tij, por nga ligjet e vėrteta tė vendit ku ai jeton. Ato janė
kufizimet e akteve ligjore qė e detyrojnė atė tė jetojė ashtu
siē jeton. Dorėzimi formon jetėn e tij dhe krijon pėr tė
nivelin e tij shoqėror dhe moral. Tė krahasosh hebrenjtė e kėtyre
vendeve ku ai ėshtė i persekutuar me ato nė Britaninė e Madhe,
Amerikė, dhe Francė, madje edhe nė Turqi, ėshtė prova e asaj qė
unė them. Kanė qėnė konsiderata tė tilla si kėto, fuqia e cila
zgjeroi dhe forcoi tė gjithė respektin e myslymanėve pėr garėn
nga e cila shpėrtheu e vėrteta e tė gjitha feve dhe tė gjithė
informacionet e poseduara nga njerėzimi nėpėrmjet shpalljes, e
cila na kėrkoi qė tė provojmė tė korrigjojmė dhe ti japim fund
fatit tė keq tė popullsisė hebre nė Rumani. Pikėrisht pėrballė
qytetit tė Brailas, nė bregun e djathtė tė Danubit, ku rrjedha
Machin i bashkohet lumit, ėshtė njė lokalitet i njohur si
POT-Bachi, i cili u zgjodh si vendi i njė qyteti tė ri i vendosur
nė dispozicion tė hebrenjve tė pėrndjekur tė Rumanisė. Plani i
qytetit u hartua, u bėnė marrėveshje me familjet e Izraelit qė
ishin tė vendosura atje, dhe e gjitha iu dorėzua sanksioneve
ligjore perandorake....»
«It is an infamy and a crime to
insult and to persecute an entire population merely because of their
birth and race....»
«Eshtė poshtėrsi dhe krim tė fyesh e tė persekutosh
njė popull tė tėrė, vetėm pėr shkak tė origjinės dhe kombėsisė...»
(Marrė nga libri Kujtimet e Ismail bej Qemalit )
|
27 Janar 2010
Topalli akuzon socialistėt: Po bėjnė
atentat ndaj imazhit tė Shqipėrisė
Asambleja e KiE-sė pranon delegacionin shqiptar. Ragon kryetarja e
Kuvendit, akuzon socialistėt
Eljona Ballhysa
Komisioni i Rregullores dhe i Mandateve pranė Asamblesė sė KiE-sė pranoi
dje kredencialet e delegacionit shqiptar duke i rikthyer tė drejtėn e votės
Shqipėrisė. Fill pas marrjes sė kėtij vendimi reagoi dje Kryetarja e
Kuvendit Jozefina Topalli e cila akuzoi Partinė Socialiste pėr pėrpjekje
pėr ti hequr Shqipėrisė tė drejtėn e votės nė Asamblenė e KiE-s.
Sipas Topallit, Partia Socialiste nėpėrmjet sekretares pėr marrėdhėniet
me Jashtė, Arta Dades i ka dėrguar letėr kreut tė Asamblesė nė tė cilėn
kėrkohet verifikimi i pėrbėrjes sė delegacionit dhe ku akuzohet Topalli
pėr shkelje tė Rregullores. Kryetarja e kuvendit ka bėrė publike letrėn
qė Dade kishte firmosur dhe kishte dėrguar pranė Asamblesė sė KiE-s.
Sipas Topallit kjo pėrpjekje e PS-sė ėshtė njė atentat qė i bėhet
imazhit tė Shqipėrisė.
Reagimi
Jam kėtu, pėr tė informuar opinionin publik pėr njė ngjarje
jashtezakonisht tė rėndė, tė cilėn do ta konsideroja si njė atentat tė
qėllimshėm ndaj imazhit politik tė Shqiperisė.
Dy dite mė parė, pra, mė datė 24 Janar, Partia Socialiste, nėpėrmjėt
kėsaj letre, qė mban stemėn dhe vulėn e Partisė Socialiste, e firmosur
nga Arta Dade, i ka kėrkuar zyrtarisht Kėshillit tė Europės, heqjen e
kredencialeve tė delegacionit shqiptar nė Asamblenė Parlamentare. De
facto, perjashtimin e Shqiperisė nga ky organizėm europian.
Nė mėnyrė tė qėllimshme, zyrtarisht, Partia Socialiste mashtron Kėshillin
e Europės, kur thotė se, citoj, Kryetarja e Parlamentit ka shkelur
rregulloren, duke mos respektuar proporcinalitetin nė pėrbėrjen e
delegacionit, ėshtė shprehur Topalli. Ajo mė pas ka cituar vendimin
e Komisionit pėr Rregulloren, Manadatet dhe Imunitetet nė Strasburg.
Pas verifikimit, ky komitet vendosi se, po citoj: Nuk ka mungesė
balance nė delegacionin shqiptar, se Kuvendi i Shqipėrisė nuk ka shkelur
kėrkesat e Rregullores sė Asamblesė Parlamentare. Pėr kėtė arsye u
vendos unanimisht, siē thuhet nė raport, se kredenecialet e delegacionit tė
Shqipėrisė tė ratifikohen, ėshtė shprehur kryetarja e Kuvendit.
Akuzat
Mė pas Topalli bėri tė ditur se kjo ėshtė hera e tretė qė Partia
Socialiste kėrkon tė dėmtojė imazhin e Shqipėrisė. Sipas saj 15 vjet mė
parė Namik Dokle ka votuar kundėr anėtarėsimit tė Shqipėrisė nė Kėshillin
e Europės. Kam ndjekur me durim tė gjithė ata qė, nė media,
triumfalisht dhe me kėnaqesi, deklaronin se kjo ishte hera e dyte qė po i
shkaktonin Shqiperisė njė atentat tė tillė nė Strasburg. Nė fakt pėrsėri
gėnjejnė! Kjo nuk ėshtė hera e dytė, por ėshtė hera e tretė. 15 vjet
mė parė, zyrtarisht, pėrfaqėsuesi i Partisė Socialiste, Namik Dokle,
deklaroi nė seancėn ku do tė vendosej anėtarėsimi i Shqipėrisė nė Kėshillin
e Europės se, po citoj sėrish Molla nuk ėshtė pjekur ende, duke
votuar kundėr anėtarėsimit tė Shqipėrisė nė Keshillin e Europės, nė
vitin 1995, ėshtė shprehur Topalli. Mė pas ajo garantoi shqiptarėt
se besueshmeria e vendit, kredencialet e tij nė ēdo organizėm, ku ne
marrim pjesė, do tė ratifkohen gjithnje, po me votė unanime. Ajo
akuzoi kreun e PS-sė Edi Ramėn si personin qė po rikthen nė vend Partinė
e Punės. Nė kėtė moment, besoj se tė gjithė shqiptarėt bashkohen
me mua nė ndjesinė e pėrēmimit dhe neverisė ndaj kėtij akti tė denjė
pėr kohėn mė tė errėt tė ekzistencės sė Partisė sė Punės, tė cilėn,
sot pas 20 vjetėsh, na e rikthen po aq tė pėrbuzshme jo vetėm nė Tiranė,
por edhe nė Strasburg, Edvin Kristaq Rama. Ata shqiptarė, qė mė 28
qershor votuan Partinė Socialiste, nuk votuan qė shoku Edvin Kristaq Rama,
tė kėrkontė pėrjashtimin e Shqipėrisė nga Kėshilli i Europės dhe as
tė pengojė liberalizimin e vizave. Pėrkundrazi! Ēdo shqiptar, pavarėsisht
pėr cilėn parti ka votuar, ka aspiruar dhe aspiron pėr ribashkimin e
Shqipėrisė me Europėn,- ėshtė shprehur Topalli.
27-01-2010 / Gazeta 55
Flet Zėvendėskryeministri
dhe Ministri i Jashtėm Ilir Meta
Zėvendėskryeministri dhe Ministri i Jashtėm Ilir Meta mbrojti vendimin
e kryetares sė parlamentit Jozefina Topalli pėr plotėsimin e vendeve
delegacionit shqiptar nė Kėshillin e Evropės. Nė njė prononcim Meta tha
se ėshtė vėrtetė pėr tė ardhur keq pėr kėtė pėrpjekje, tepėr fėmijėrore
dhe tėrėsisht tė papėrgjegjshme, qė po bėjnė disa pėrfaqėsues tė
Partisė Socialiste pėr tė dėmtuar imazhin e vendit, jo vetėm nė
Strasburg por kudo, sikur atje ka pasur ndonjė problem serioz, pėrveē vetė
problemit qė ka krijuar me qėllim lidershipi i Partisė Socialiste, qė ka
bėjė me bojkotin e pakuptueshėm, tė cilin e kanė dėnuar tė gjithė qė
nga Strasburgu, Brukseli dhe nė tė gjithė botėn. Kryetarja e
Parlamentit nuk ka bėrė gjė tjetėr pėrveēse ka zbatuar kompetencat e
saj. Fakti qė u konfirmuan sot nė mėnyrė krejtėsisht normale
kredencialet e pėrfaqėsuesve tė Parlamentit Shqiptar, tregon qartazi se
ēdo gjė po ecėn normalisht, pėrveē anormalitetit qė ka tė bėjė me
bojkotin, pėr tė cilin vetė lidershipi i Partisė Socialiste ėshtė pėrgjegjės,
deklaroi Meta. Duke thėnė mė tej se nuk mund tė fajėsojnė as Kryetaren
e Parlamentit, nuk mund tė fajėsojnė as mazhorancėn pėr njė problem qė
e kanė krijuar vetė ata, sepse nuk kanė bėrė betimin dhe nuk duan tė
shkojnė nė Strasburg. Ēfarė faji ka Kryetarja e Parlamentit, kur nuk
u ka mohuar tė drejtėn pėr tu pėrfaqėsuar mė parė nė Strasburg,
ata vetė nuk duan tė pėrfaqėsohen dhe pastaj kėrkojnė tė zgjidhet njė
problem qė nuk ka asnjė lidhje as me respektimin e atyre parimeve me tė
cilat funksionon Kėshilli i Evropės dhe Asambleja e Parlamentare dhe as
atyre parimeve me tė cilat funksionon Parlamenti Shqiptar, deklaroi
Meta. Zėvendėskryeministri dhe Ministri i Jashtėm Ilir Meta deklaroi mė
tej se, Kryetarja e Kuvendit nuk ka bėrė asnjė shkelje. Duke u shprehur
se socialistėt kanė problemet e tyre personale, qė duhet ti zgjidhin
me njėri-tjetrin. I pyetur se e dėmton kjo situatė politike Shqipėrinė
pėr sa i pėrket ēėshtjes sė liberalizmit tė vizave, Meta tha se
qeveria po i pėrmbush tė gjitha kushtet e pėrcaktuara nė udhėrrėfyesin
pėr ēėshtjen e liberalizmit tė vizave. Ne dėshirojmė qė secili tė
japė kontributin e tij tė shtuar nė kėtė proces qė ėshtė nė interes
tė gjithė qytetarėve shqiptarė, u shpreh mė tej Zėvendėskryeministri
dhe Ministri i Jashtėm Ilir Meta.
_________________________________
Partia Lėvizja e Legalitetit
Bulevardi Zog I, Tiranė.
www.legaliteti.org
Tel&Fax: +355 4 2230076
Pershendetje!
Sot paradite kryetari i PLL Ekrem Spahiu dha nje konference per shtyp.
Me poshte po ju percjellim te plote tekstin e deklarates se mbajtur me kete rast.
Zyra e shtypit e PLL
_________________________________
Tirane,
me 27 janar 2010
Deklarate
per media
Partia
Levizja e Legalitetit denon aktin me te fundit te Partise Socialiste qe,
me kerkesen e saj per ngrirjen e kredencialeve te delegacionit shqiptar ne
Asamblene Parlamentare te Keshillit te Evropes, kishte si qellim mospjesemarrjen
e vendit tone ne kete organizem mjaft te rendesishem dhe cenimin e imazhit te
vendit tone ne bashkesine nderkombetare.
Fatkeqesisht,
nga lajthitjet e opozites, jo vetem partia Levizja e Legalitetit por i
gjithe opinioni politik dhe publik ndjehen te shqetesuar, sepse vendi
nuk ka opozite dhe se kjo e fundit ka kohe qe i eshte shmangur
institucioneve dhe po i drejtohet cdo dite e me shume zgjidhjeve te rruges.
Rikthimi
i dukshem i kursit te Partise Socialiste ne metodat tipike te Partise se Punes
pas 20 viteve pluralizem tregon jo vetem papergjegjshmerine e lidershipit te
kesaj force politike, por edhe faktin e dhimbshem se baza
sociale qe e voton PS per inerci te Partise se Punes ka mbetur e pa emancipuar
si 20 vjet me pare.
Nese
baballaret e tyre ushtruan diktaturen me te eger nga te gjitha vendet komuniste,
duke e izoluar plotesisht Shqiperine, pushkatuar, burgosur, internuar dhe
privuar cdo kundershtar politik, sekuestruar dhe kolektivizuar gjithcka, bijte e
tyre tani mbas 20 vitesh jane mobilizuar si asnjehere tjeter per te
destabilizuar rendin kushtetues dhe demtuar imazhin e Shqiperise.
Partia
Levizja e Legalitetit mbeshtet dhe inkurajon cdo perpjekje racionale
brenda Partise Socialiste qe synon ta riktheje ate brenda institucioneve dhe ta
beje pjese te zhvillimeve demokratike dhe integruese qe po perjeton vendi yne.
* * *
Dnevnik/Utrinski Vesnik
Le « non »
albanais ą lapprentissage du macédonien dčs la premičre année du
primaire
Traduit par Viktor Zakar
Sur la Toile :
Publié dans la presse : 20 janvier 2010
Pour les élčves albanais, le second semestre de la premičre année du
primaire ne saccompagnera pas du début de lapprentissage du macédonien.
Pourtant, le ministre de lÉducation nationale, Nikola Todorov, na
cessé de manifester sa détermination ą mettre en uvre la décision
gouvernementale. Le ministre fera face ą un boycott pacifique mené par les
parents délčves albanais et plusieurs ONG.
Le
19 janvier au soir, le ministre Todorov a rencontré les représentants des
ONG Ilirikum libertas et Realnost, mais ils nont pas trouvé
de solution au problčme. Néanmoins, ils se sont mis daccord sur le fait
dattendre la décision de la Cour constitutionnelle qui devrait donner un
avis ą la plainte contre lapprentissage de la langue macédonienne pour
les élčves albanais de la premičre année.
Menées par Realnost, les quelques ONG ont remis en question
lintroduction du macédonien en premičre année, donnant pour
explication que les enfants sont trop petits pour apprendre trois langues
(langue maternelle, anglais et langue seconde) ą lāge de 6 ans. Ils
considčrent quil sagit dune politique irréfléchie.
14.000 parents ont signé la pétition pour une annulation de cette décision
du gouvernement. Les réunions du ministre Todorov avec les maires dAračinovo,
Tetovo, Gostivar et elino nont pas aidé car Todorov nétait pas prźt
ą accepter les propositions des maires.
Les partis DPA et Nova Demokratija de lopposition sont aussi contre la
décision du ministčre. LUnion des enseignants albanais demande que lInspection
pédagogique pénalise les directeurs des écoles qui permettent que le macédonien
soit enseigné en premičre année. Selon lUnion des enseignants
albanais, la décision est illégale car les enseignants ne sont pas formés
pour enseigner le macédonien. LInspection pédagogique na pas été
disponible hier pour déclarer si ses équipes pénaliseront les directeurs
qui nappliquent pas la décision ou ceux au contraire qui sy
emploient.
Le macédonien, ą partir de la quatričme année
Les experts ont déją indiqué que la langue macédonienne devait źtre
enseignée ą partir de la quatričme année. La décision ne sera pas mise
en place, car elle met les élčves albanais de premičre année et les élčves
macédoniens dans une position inéquitable, ce qui représente une
discrimination. « Il ny aura pas besoin de boycott car il ny
aura pas de concours pour le recrutement denseignants et il ny aura
pas denseignement », a dit Mexhiti, maire de Čair et vice-président
du DUI et de la ZELS.
Selon lui, il est illogique que cette décision de lapprentissage
obligatoire ne soit pas appliquée pour la deuxičme langue officielle de
lÉtat, lalbanais.
Le maire de la ville de Tetovo, Sadi Bexheti, du DPA ne veut pas que ce
problčme prenne une dimension politique, mais pense quil sagit
dune décision discriminatoire. Selon lui, ceux qui ont pris la décision
doivent réfléchir ą ses conséquences. « Il est impossible de
mettre en uvre ce projet car les élčves de premičre année seront
surchargés avec une troisičme langue », considčre le maire dAračinovo,
Bastri Bajrami du parti Nova Demokratija. Les conseillers municipaux et les
parents délčves dAračinovo rejettent également cette décision.
« Nos enfants vont sans aucun doute apprendre le macédonien, comme
nous, mais pas en premičre année. Nous ne respecterons pas la décision »,
dit-il.
Rufi Osmani sait que le Conseil de Gostivar et lui respecteront la volonté
des parents délčves, des enseignants et des élčves. « La décision
ministérielle a été prise trop vite, au-delą de toutes les normes pédagogiques,
et est discriminatoire pour les Albanais. Jespčre que le gouvernement la
retirera et entamera un dialogue avec toutes les parties engagées dans ce
conflit. Imposer des décisions aux Albanais fait aujourdhui partie du
passé. Pour un bien-źtre commun, les Albanais et les Macédoniens doivent
apprendre les deux langues ą la fois », estime Osmani.
Un problčme inter-ethnique ?
Pour les politiciens et les experts albanais, la solution est soit un
apprentissage du macédonien comme avant, ą partir de la quatričme année,
soit un apprentissage des deux langues, le macédonien et lalbanais, car
les deux sont officielles dans le pays. Ils espčrent que le gouvernement
annulera sa décision et que les relations inter-ethniques ne
saggraveront pas.
Teuta Arifi, présidente adjointe du DUI, parti en coalition avec le
parti au pouvoir, a accusé le gouvernement davoir pris une décision
politique dans léditorial quelle a écrit pour le quotidien Dnevnik.
« Cette décision est une démonstration de pouvoir, une démonstration
de quelle langue est la premičre, quelle est la seconde, et quelle est la
troisičme », a-elle éclairé. Selon elle, cette décision mčne ą
une exclusion et non pas ą une intégration.
Le DPA, parti dopposition, qui a demandé ą la Cour constitutionnelle
il y a deux mois de remettre en cause la décision du ministčre compétent,
soutient que le macédonien et lalbanais devaient źtre appris en mźme
temps car les deux langues sont officielles. Le DPA explique que
lapprentissage obligatoire des deux langues doit commencer plus tard.
Ą la différence des derničres opinions, lancien ministre de lÉducation
nationale, Nenad Novkovski, a expliqué que les communautés devraient
apprendre la langue officielle, mais quil ny a pas de nécessité ni
dobligation dapprendre les langues des autres communautés ethniques.
Danas
« Nouvelle stratégie »
pour le Nord du Kosovo : risque dexplosion
Traduit par Persa Aligrudic
Sur la Toile :
Publié dans la presse : 18 janvier 2010
Aprčs lannonce du commandement de laile sud de lOtan et de la Kfor
de ne plus tolérer les « institutions parallčles serbes » au
Kosovo, Pristina a fait savoir ą la fin de la semaine derničre quune
nouvelle stratégie pour le nord du pays était en cours de préparation.
Aprčs Pieter Feith, directeur de lICO mais également représentant spécial
de lUE au Kosovo, le Premier ministre du Kosovo Hashim Thaēi a déclaré
que lobjectif de cette stratégie était « dy renforcer la
souveraineté et daméliorer la situation économique ».
Par Jelena Tasić
La
stratégie repose sur quatre secteurs principaux : le renforcement de
la gouvernance sur tout le territoire du Kosovo, la décentralisation et la
création dune nouvelle commune ą Mitrovica Nord, la question des
pouvoirs municipaux dans les trois communes du Nord, Leposavić, Zvečan
et Zubin Potok ; et lamélioration de la situation socio-économique
dans cette partie du Kosovo, a expliqué Hashim Thaēi, ajoutant que pour
« parvenir ą ces objectifs le gouvernement du Kosovo pourrait
constituer un fonds particulier ».
Il a expliqué que le document, rédigé aprčs les élections locales de
décembre 2009 et la création de trois conseils, sur les cinq municipalités
décentralisées ą majorité serbe, comportera des délais concrets pour
leur mise en application, comme prévu par le plan Ahtisaari, en conformité
avec la Constitution et les lois du Kosovo. Bien que le chef de la mission
Eulex, Yves de Kermabon, lors de sa récente visite dans lenclave de
Ranilug, ait recommandé ą propos du Nord dagir « pas ą pas »,
le secrétaire dÉtat au Kosovo et Metohija du gouvernement serbe, Oliver
Ivanović, considčre que « Pristina et lOccident, nonobstant
le fait quil sagit clairement ici dune synchronisation, nont pas
harmonisé en détails le processus de la stratégie ». Il met en
garde contre « toute tentative de mise en uvre de force dune
stratégie dans le nord du Kosovo qui aurait des conséquences imprévues et
signifierait un retour ą lannée 1999 ».
« Un grand nombre de membres de lOtan et de lUE ont reconnu
lindépendance du Kosovo et ils perēoivent son échec comme le leur.
Confrontés ą lopinion publique locale qui voudrait savoir pourquoi, 10
ans aprčs les bombardements de lOtan sur la Serbie, il ny a ni démocratie
ni stabilité politique au Kosovo et Metohija alors quil y rčgne encore
une misčre générale et le crime organisé aussi. En modifiant la réalité,
ils ont déplacé le problčme au Nord du Kosovo, bien quil soit clair
pour tout le monde que le principal centre du crime organisé se trouve au
sud de la rivičre Ibar chez les Albanais du Kosovo », estime Oliver
Ivanović.
Selon lui, Belgrade nattendra pas la réponse de la Cour
Internationale de Justice (CIJ) pour réagir ą lannonce de la stratégie
pour le Nord du Kosovo, mais il « suivra attentivement toute activité
de la communauté internationale au Kosovo et Metohija qui influencera la
situation sur le terrain ». Ą la question pourquoi lOccident
a-t-il renoncé au soi-disant accord tacite avec Belgrade concernant le nord
du Kosovo, Oliver Ivanović répond que la communauté internationale
« a cessé de prendre en considération la résistance constructive
que montre Belgrade », mais que la partie serbe « ne renoncera
pas ą laccord en six points sur la base duquel elle a accepté le déploiement
de la mission Eulex ».
Oliver Ivanović pense que les récentes déclarations des représentants
de la mission Eulex sur les « institutions parallčles serbes »,
outre le fait quelles annihilent la crédibilité dEulex sur son
principe de neutralité, représentent aussi un grand danger pour la coopération
entre Belgrade et Pristina.
« La mise en uvre de la stratégie de Thaēi pour le nord du
Kosovo ne dépend ni du gouvernement kosovar, ni de lOtan ni de la Kfor.
Elle dépend principalement de Belgrade et de sa volonté ą conduire une
politique claire, conséquente, ferme et constructive au Kosovo et Metohija.
Hashim Thaēi a vu quil avait pu facilement terminer le travail au sud de
lIbar lors des élections locales, avant tout grāce aux messages flous
que Belgrade a envoyés au Serbes du Kosovo et ą son double jeu. Si la
Serbie ne souhaite pas le pouvoir de Hashim Thaēi, elle ne peut pas dire
publiquement que le Kosovo est le Jérusalem serbe et tout faire pour créer
lÉtat indépendant du Kosovo », a déclaré ą Danas Marko
Jakić, président de lAssemblée des communautés municipales de
la Province autonome du Kosovo et Metohija.
Il considčre que « lOccident est conscient que le rapport de
forces dans le monde se modifie ą son désavantage » et pour cette
raison il « se hāte de terminer le travail au Kosovo et Metohija,
allant jusquą annuler les éventuels accords tacites avec Belgrade sur
le Nord de la Province ». Marko Jakić annonce que lAssemblée
des communautés municipales tiendra une réunion ą la fin du mois de
janvier ą laquelle elle convoquera les membres du Conseil pour le Kosovo et
Metohija et les représentants des groupes parlementaires de lAssemblée
de Serbie. Elle leur demandera douvrir un débat sur le Kosovo et
Metohija devant le Parlement serbe.
Selon les propos de Hashim Thaēi les préparatifs de la stratégie sont
en phase finale et ils « sont préparés en collaboration avec le
gouvernement du Kosovo et des acteurs internationaux, mais également le
Bureau civil international (ICO).
Kosovska Mitrovica Nord votera en avril et mai
Oliver Ivanović affirme quil est hors de question dorganiser
les élections locales organisées par Pristina au nord de Kosovska
Mitrovica avant le 16 mai prochain. Il déclare avoir averti publiquement
que ce « serait une démarche dangereuse que les gens ne permettraient
pas car le statut de la partie Nord de la ville a été définie en 1999 ».
Il ajoute que Belgrade organisera au mois davril les élections ą
Kosovska Mitrovica nord, oł des mesures provisoires ont été instaurées
le 25 décembre 2009. Selon lui, il est indispensable dans la situation
actuelle que cette commune obtienne une administration puissante et
fonctionnelle. Marko Jakić pense que les élections locales serbes et
kosovares dans le nord de Kosovska Mitrovica seront un test pour Belgrade,
car dans la campagne préélectorale pour le scrutin du mois davril il
sera exigé de tous les partis, y compris le Parti Démocratique (DS), une
rigoureuse politique nationale et une claire invitation au boycott des élections
organisées par Pristina.
Partia Lėvizja e Legalitetit
Bulevardi Zog I, Tiranė.
www.legaliteti.org
Tel&Fax: +355 4 2230076
Sot paradite, N/Kryetari i PLL Murat Basha dhe nje konference per shtyp.
Me poshte po ju percjellim te plote tekstin e deklarates se tij.
Zyra e shtypit e PLL
__________________________
Tiranė,
mė 17 janar 2009
Deklaratė
pėr media
Partia
Lėvizja e Legalitetit e ndoqi dhe e ndjek me shqetėsim situatėn e rėndė
qė u krijua rrethet e Shkodrės dhe tė Lezhės nga shkaqet natyrore.
Pėrkundrejt vėshtirėsive tė mėdha qė u krijuan nė njė territor tė
gjerė, u vu re njė angazhim dhe pėrkushtim maksimal i tė gjitha strukturave
qeverisėse pėr tė pėrballuar dhe tejkaluar kėtė situatė.
PLL,
si pjesė e koalicionit qeverisės, falėnderon qeverinė shqiptare dhe nė veēanti
Komitetin Ndėrministror tė Emergjencave tė drejtuar nga ministri Lulzim Basha,
tė cilėt me pėrkushtim patriotik dhe profesionalizėm tė lartė pėrballuan
kėtė prag katastrofe. Njėkohėsisht PLL falėnderon tė gjitha vendet mike,
bizneset shqiptare dhe qytetarėt e thjeshtė pėr solidaritetin njerėzor dhe
kontributet materiale qė ato dhanė nė ndihmė tė familjeve tė pėrmbytura.
Nė kėtė situatė tė vėshtirė, drejtuesit, anėtarėt dhe simpatizantėt e
PLL u angazhuan sinqerisht dhe seriozisht, por si gjithmonė nė heshtje dhe pa
bujė.
Nė
kontrast me sensibilitetin dhe angazhimin mbarėshqiptar pėr tejkalimin e
situatės sė rėndė tė krijuar nė rrethin e Shkodrės, bie nė sy qėndrimi
i turpshėm i kėshilltarėve socialistė nė Kėshillin Bashkiak tė Tiranės,
tė cilėt tė urdhėruar nga Kryetari i tyre i cili ėshtė edhe Kryetar i
Bashkisė, kundėrshtuan akordimin e njė fondi ndihme tė Bashkisė sė Tiranės
pėr familjet e pėrmbytura ne veri te vendit. Qėndrimi i kėshilltarėve tė
PS ėshtė vazhdim i politikės vetpėrjashtuese tė kėsaj partie, e cila pėrkundrejt
detyrimit pėr tė marrė pjesė dhe dhėnė kontributin si opozitė nė
shpalosjen e alternativave apo proceset integruese te vendit, ka zgjedhur rrugėn
e refuzimit dhe bojkotit ndaj institucioneve, veprim i cili po e zhvlerėson pėrditė
e mė shumė nė sytė e shqiptarėve dhe faktorit ndėrkombėtar.
http://www.panorama.com.al/index.php?id=37533
Gazeta PANORAMA 25 Janar 2010
HOLOKAUSTI, SHQIPĖRIA
SHPĖTOI TĖ PAKTĖN 3164 HEBRENJ
Saimir Lolja
Qė nga janari i vitit 2005, dita e 27 janarit ėshtė caktuar nga OKB si Dita
Ndėrkombėtare e Pėrkujtimit tė Holokaustit, i cili u zbatua para e gjatė
Luftės II Botėrore dhe shkaktoi zhdukjen e 6 milionė hebrenjve dhe miliona
europianėve tė tjerėve. Edhe Shqipėria, me vendim tė Kuvendit, e njeh dhe e
pėrkujton zyrtarisht kėtė ditė nėn emrin "Dita e Kujtesės". Pėrndjekja
sistematike dhe gjithnjė e mė shumė mizore e viteve 1933-1945 qė iu bė
hebrenjve kudo ku u vendos regjimi nazifashist ėshtė regjistruar e gjallė nė
librin "Kristallnacht - Nata e Xhamave tė Thyer" e autorit Martin
Gilbert. Bashkėsia hebraike ekzistonte nė Gjermani qė prej 2000 vjetėsh dhe
ishte shkrirė e tėra nė kulturėn dhe jetėn gjermane. Si ushtarė gjermanė,
12000 hebrenj kishin rėnė nė betejat e L1B dhe shumė tė tjerė ishin
dekoruar ushtarakisht. Nė Janar 1933 nė Gjermani vjen nė fuqi regjimi nazist
dhe menjėherė filluan pėrndjekjet sistematike ndaj hebrenjve. Gjysmė milion
hebrenjtė e Gjermanisė, qė pėrbėnin 0.76% tė popullatės nė Gjermani, u
quajtėn prej propagandės naziste si armiq tė brendshėm, si shkaku i mundjes
sė Gjermanisė nė Luftėn I Botėrore dhe i vėshtirėsive ekonomike qė e
pasuan atė. Gjatė vitit 1933, qeveria gjermane nxori 42 ligje kundėr
hebrenjve, qė iu kufizonin tė drejtat qytetare, tė punės, tė arsimimit dhe
urdhėruan largimin nga tėrė punėrat shtetėrore pėrfshirė shkollat e
universitetet. Gjatė vitit 1934, qeveria gjermane hodhi nė veprim 19 ligje tė
tjerė drejtpėrsėdrejti kundėr hebrenjve. Gjatė vitit 1935 u shtuan edhe 29
ligje tė tjerė kundėr hebrenjve, pėrfshirė edhe ndalimin e martesave midis
hebrenjve dhe jo-hebrenjve edhe zhvlerėsimin e qytetarisė gjermane pėr
hebrenjtė dhe ato me origjinė tė tillė. Gjatė vitieve 1936-1937 u shtuan
edhe 46 ligje kundra hebrenjve. Mė 12 Mars 1938 Austria bashkohet me Gjermanė
dhe kėshtu edhe 183'000 hebrenj austriakė bien nėn regjimin nazist. Mė 17
Gusht 1938 del njė ligj tjetėr i cili urdhėronte qė nė dokumente e
pasaporta hebrenjve meshkuj t'u shtohej emri "Israel" dhe femrave emri
"Sarah". Mė 15 Tetor 1938, autoritetet gjermane i quajtėn tė
pavlefshme pasaportat e hebrenjve nė Gjermani e Austri. 10 nėntori i vitit
1938 ka ngelur nė histori i njohur si Nata e Xhamave tė Thyer (Kristallnacht)
dhe qe kulmi i pesė viteve e nėntė muajve tė pėrndjekjes sistematike
tė hebrenjve tė Gjermanisė dhe Austrisė. Nė atė ditė, nė ēdo qytet e
fshat, sipas njė plani tė ndėrtuar kohė mė parė, trupat e sulmit dhe rinia
naziste sulmuan, shkatėrruan, dogjėn, thyen e dhunuan ēdo gjė qė ishte
hebraike. Mė shumė se 1000 sinagoga u dogjėn, dhjetėra mijra dyqane e banesa
hebraike u shkatėrruan, hebrenjtė kalimtarė nė rrugė u sulmuan dhunshėm,
91 hebrenj u vranė, ndėrsa 30'000 meshkuj tė moshave 16-60 vjeē u arrestuan
dhe u dėrguan nė kampet e pėrqendrimit. Ajo situatė e ashpėr vazhdoi dhe u
shoqėrua me mbylljen e tėrė gazetave e revistave hebraike, ndalimin bizneseve
tė hebrenjve, ndalimin e tyre tė hynin nė vendet e argėtimit, moslejimin e
hyrjes nė universitete, etj. Meqenėse nuk kishte akoma gjendje lufte me
shtetet e tjera, kėto ngjarje u regjistruan nga qindra gazetarė tė huaj nė
Gjermani e Austri dhe mė pas u botuan nė gazetat perėndimore. Nata e Xhamave
tė Thyer qe njė pikė kthese pėr njerėzit nė pėrfytyrimin e nazizmit. Ajo
ishte si njė jehonė qė vinte nga viti 1543 kur profesori fetar Martin Luther,
nė letrėn e tij "Mbi hebrenjtė dhe gėnjeshtrat e tyre" kėshillonte
qė "sinagogat e hebrenjve tė digjeshin e tė shkatėrroheshin pėr nderin
e zotit". Mė 19 Nėntor 1938, autoritetet gjermane e ndaluan vazhdimin e
emigracionit zyrtar tė hebrenjve duke kushtėzuar rifillimin e tij vetėm kur
bashkėsia hebraike tė paguante plotėsisht njė dėmshpėrblim prej njė
miliard markash, familjet nė veēanti t'i kishin shlyer tė gjitha detyrimet
financiare dhe pasaportat tė ishin dorėzuar. Politika gjermane qė nga ardhja
nė fuqi e nazistėve nė Janar 1933 e deri nė sulmin kundėr Polonisė nė
Shtator 1939 kishte qėllim nxitjen e emigracionit dhe zhvendosjen e hebrenjve,
pėrfshirė edhe futjen e fshehtė tė tė rinjve hebrenj nė Palestinėn
britanike nė marrėveshje me drejtuesit hebraikė tė atjeshėm. Kėshtu, nga
40'000 tė emigruar vetėm nga Gjermania mė 1938, pėr nėntė muajt e parė tė
vitit 1939 u larguan 78'000 vetė. Deri nė korrik 1938, Zvicra kishte marrė
14'000 hebrenj nga Gjermania e Austria, ndėrkohė qė kishte akoma edhe 300'000
tė tjerė qė kėrkonin shpėtim. Ndėrsa numri i hebrenjve qė kėrkonin tė
largoheshin rritej, po ashtu shtrėngoheshin mė shumė rregullat e pranimit tė
tyre prej vendeve tė ndryshme. SHBA, me njė kuotė pranimi prej 25000 emigrantėsh
gjermanė nė vit, pranuan rreth 200'000 hebrenj nga Gjermania e Austria gjatė
periudhės Janar 1933 - Shtator 1939. Britania, me kuotat e saja tė pranimit tė
emigrantėve, lejoi tė hynin gjatė kėsaj periudhe 65'000 hebrenj. Midis
Janarit 1933 dhe Marsit 1938, Britania pajisi me certifikata emigrimi pėr nė
Palestinėn e kontrolluar prej saj 35'000 hebrenj gjermanė. Por pėr shkak tė
revoltės arabe mė 1936 dhe kufizimeve qė pasuan atė, emigrimi drejt Palestinės
britanike tkurrej pa pushim. Nė Shangai tė Kinės mundėn tė emigronin
zyrtarisht 18'000 hebrenj nga Gjermania e Austria. Nė periudhėn janar 1933 e
deri nė Shtator 1939, pothuaj 2/3 e popullatės hebraike tė vitit 1933 (domethėnė
rreth 200'000 hebrenj) ishin larguar nga Gjermania. Nė periudhėn Mars 1938 e
deri nė Shtator 1939, 130'000 hebrenj (70% e popullatės hebraike e
Marsit 1938) u larguan nga Austria. Nė Shtator 1939, nė Rajhun III kishin
mbetur akoma edhe 175'000 hebrenj, tė cilėve tanimė iu mohua dhėnia e vizave
ngaqė quheshin qytetarė tė njė vendi nė gjendje lufte me shtetet ku ato kėrkonin
tė merrnin viza. Nga kėta, vetėm 10'000 i mbijetuan Luftės II Botėrore, ku
4700 burra hebrenj shpėtuan prej protestės qė bėnė gratė e tyre gjermane
dhe pjesa tjetėr duke u fshehur nga miqtė gjermanė. Me fillimin e Luftės II
Botėrore e deri nė fund tė saj, pėr miliona hebrenjtė evropianė e rėnė nėn
pushtimin nazist u zbatuan ethshėm arrestimet, shkatėrrimet e pasurive, dhuna,
largimet nga vendbanimet, ndarje familjesh, vrasjet masive dhe dėrgimet nė
kampe pėrqendrimi e pune tė cilėt shpejt u kthyen nė kampe shfarosje. Kampe
tė tillė kryesorė kishte nė Gjermani 20, Poloni 11, Francė e Norvegji nga
4, Serbi e Holandė nga 3, Itali, Estoni e Letoni nga 2, Austri, Belgjikė,
Rumani, Ukrainė, Kroaci, Lituani, Rusi e Bardhė, Ēeki e Ishujt nė La Mansh
nga 1. Ajo situatė e zymtė racore, e sidomos Nata e Xhamave tė Thyer, i
shtynte hebrenjtė tė largoheshin me ēfarėdolloj mėnyre, tė iknin ku tė
mundnin, tė shpėtonin si tė mundnin vetveten, familjen, e madje jo tė gjithė
fėmijėt. Nė atė periudhė, kush nuk qėndronte indiferent mundohej tė
ndihmonte me sa mundej kėtė popullatė qė po pėrballej me gjėmėn e madhe.
Diplomatė tė huaj nė Gjermani dhe shoqata jo-qeveritare nga Britania, etj.,
ishin nė qendėr tė pėrpjekjeve tė shpėtimit tė hebrenjve. Po ashtu,
projekte qeveritare ose qytetare nė Britani e ShBA zbatoheshin me qėllim t'i
merrnin dhe t'i sistemonin hebrenjtė nė Angli, ShBA, etj. Nė ato kushte,
mundimet e hebrenjve pėr t'u larguar dhe pėr tė arritur tė vendoseshin diku
janė tė gjithanshme, me vuajtje e dhimbje familjare tė mėdha. Hebrenjtė e
Gjermanisė dhe Austrisė qė mundėn tė largohen drejt Italisė, shpejt
filluan tė largohen edhe prej aty pėr shkak tė ligjeve kundra hebrenjve tė
nxjerra nga qeveria e Musolinit dy ditė para Natės sė Xhamave tė Thyer. Pėr
shembull, ligjet italiane i ndalonin hebrenjtė tė punėsoheshin prej shtetit,
bashkive dhe shkollave. Mė 30 Dhjetor 1939, njė anije nė Danub mė 1310
hebrenj qė udhėtonin fshehtas drejt Palestinės britanike, me kėrkesėn
britanike, u bllokua nga autoritetet jugosllave dhe hebrenjtė u burgosėn nė
qytezėn Sabac. Pas gjashtė muajsh, 207 tė rinj nėn moshėn 16 vjeē morėn
certifikatat pėr nė Palestinė dhe u nisėn me tren. 1003 tė mbeturit u
shfarosėn prej ushtrisė naziste me pushtimin e Jugosllavisė. Hebrenjtė e
Maqedonisė dhe Greqisė sė pushtuar nga Bullgaria si dhe hebrenjtė e Greqisė
sė pushtuar nga ushtria naziste u tretėn nė kampet shfarosėse tė Polonisė.
Nga kėta, njė pjesė e madhe vdiqėn rrugės me tren pėr shkak tė ngushtėsisė
nė vagonė dhe ushqimit qė ishte vetėm njė copė mishi e tharė e kriposur,
e jo ujė pėr tė pirė. Shqipėria qėndron si zonjė e rėndė nė kėtė
histori, sepse nga shqiptarėt e Evropės Juglindore u shpėtuan jo vetėm
hebrenjtė vendas por edhe tė gjithė ato qė mundėn ta arrinin Shqipėrinė
nga vendet e tjera tė Evropės. Fakti ėshtė se nė Shqipėri u shpėtuan tė
gjithė hebrenjtė dhe ato nuk u cenuan, nuk u dorėzuan, nuk u penguan tė
hynin, nuk u grabitėn, nuk iu mor pasuria, nuk u prekėn nga ndonjė ligj
qeveritar, dhe si tė tillė ato u shpėtuan prej tė gjithėve gjatė njė
periudhe 12 vjeēare. Domethėnė u shpėtuan nga kushdo qė i takoi, nga kushdo
qė iu hapi derėn e trokitur, nga kushdo zyrtar shqiptar qė iu preku letrat,
nga ēdo qeveritar qė kishte listat e tyre, nga kushdo qė nuk qėndroi
indiferent ndaj tyre nė atė periudhė tė kobshme. Shqipėria ishte njė arkė
shpėtimi pėr hebrenjtė e pėrndjekur, ku njė pjesė qėndruan aty deri sa
mbaroi Lufta II Botėrore e njė pjesė kaloi matanė drejt vendeve tė tjera.
Kudo nė Evropėn Juglindore, shqiptarėt u pėrpoqėn dhe i shpėtuan hebrenjtė
qė kishin pranė. Gjurmėt e shpėtimit gjenden nė qytetet e fshatrat e
Mitrovicės, Prishtinės, Gjilanit, Deēanit, Pejės, Gjakovės, Shkodrės,
Tiranės, Beratit, Krujės, Kavajės, Durrėsit, Elbasanit, Librazhdit, Korēės,
Dibrės, Burrelit, Fierit, Lushnjes, Vlorės, Delvinės, Pėrmetit, Gjinokastrės,
etj. Hebrenjtė drejtoheshin drejt Shqipėrisė e tokave shqiptare, sepse e
dinin se aty si nga populli ashtu edhe nga qeveria nuk kishte pėrndjekje tė
tyre, nuk kishte kuota pranimi, nuk kishte pėrbuzje fetare apo kombėtare, nuk
kishte gjenocid ndaj kombeve tė tjerė. Ato e dinin se shqiptarėt kishin besė,
se i hapnin derėn mikut dhe kujtdo qe ishte nė nevojė, se qeveria e tyre dėshironte
pėrparimin e vendit dhe tė ekonomisė, dhe se hebrenjtė vendas jetonin si
gjithė tė tjerėt. Sipas regjistrimit tė popullatės nė vitin 1931, Shqipėria
kishte 200 hebrenj. Sipas dokumentimeve, Kosova kishte para Luftės II Botėrore
rreth 600 hebrenj vendas, tė cilėt shpėtuan duke u zhvendosur nė Shqipėrinė
qendrore. Ēėshtja e shpėtimit tė tėrė hebrenjve nė Shqipėri ėshtė bėrė
tashmė mjaft e njohur dhe institucioni Yad Vashem nė Jerusalem deri mė tani
ka dokumentuar dhe njohur zyrtarisht 70 shqiptarė si "Fisnikė" tė
shpėtimit tė hebrenjve gjatė holokaustit. Kjo njohje si brenda ambientit
shqiptar ashtu edhe nė botė ka ardhur falė punės sė vazhdueshme tė
historianėve, veprimtarėve tė ēėshtjes shqiptare e shoqatave qytetare,
studiuesve, gazetarėve, politikanėve, miqve dhe dashamirėsve tė ndryshėm.
Njė dije e pėrbėrė nga dy pjesė qė plotėsojnė njėra-tjetrėn nė lidhje
me hebrenjtė e shpėtuar nė Shqipėri vjen nga historianėt Apostol Kotani dhe
Shaban Sinani. Apostol Kotani ka shkrirė nė librin "Shqiptarėt dhe
hebrenjtė nė shekuj, 2007" punėn e tij 40 vjeēare pėr tė mbledhur rrėfimet
e njerėzve nė vendbanime tė ndryshme, historitė e jetuara, faktet e shpėrndara
dhe dokumentat e arshivuara. Shaban Sinani ka hulumtuar nė detin e dokumenteve
tė arkivuara nė Shqipėri dhe i ka pėrmbledhur ato nė librin "Hebrenjtė
nė Shqipėri: prania dhe shpėtimi, 2009". Nga bashkimi i listave tė hollėsishme
dhe emėr pėr emėr nga kėto dy libra del se nė Shqipėri u shpėtuan deri nė
fund tė Luftės II Botėrore tė paktėn 2741 hebrenj. Nė kėtė numėr pėrfshihen
vetėm hebrenjtė e kėtyre dy listave qė lanė gjurmė tek njerėzit dhe nėpėr
dokumente. Nė kėtė numėr nuk pėrfshihen hebrenjtė qė hynė me pasaporta
jo tė vėrteta apo me emra tė tjerė, ato qė hynė fshehtas, ato qė mund tė
jenė nė lista tė tjera, si dhe ato qė nuk dihen akoma. Nga libri i Apostol
Kotanit, kėtij numri i shtohen edhe 53 tė tjerė me tė dhėna tė
paplotėsuara. Gjithashtu nga libri i Shaban Sinanit, kėtij numri i shtohen
edhe 370 anėtarė familjesh tė paregjistruar si emra tė veēantė, qė bashkė
me kryefamiljarėt e tyre (tė regjistruar nė dokumente dhe nė listėn e madhe)
u tėrhoqėn nga Kosova drejt Shqipėrisė qendrore mė 1942. Si pėrfundim,
numri i hebrenjve tė shpėtuar nė Shqipėri arrin tė paktėn 3164 vetė.
Shqiptarėt i shpėtuan hebrenjtė pa mė tė voglin interes, pa mė tė voglin
kusht, pa mė tė voglin pėrfitim apo shpėrblim, dhe gjithmonė duke ruajtur
kujtimet e tyre. Kėta hebrenj tė shpėtuar janė ato qė i mbijetuan
holokaustit nėpėrmjet ndihmės shqiptare, qė u martuan, lindėn e vazhduan
rrjedhėn e tyre tė jetės nė Shqipėri e vendet e tjera. Hebrenjtė qė mbetėn
nė Shqipėri pas mbarimit tė Luftės II Botėrore lanė gjurmė nė fusha tė
ndryshme tė jetės shqiptare dhe kujtohen me respekt.
Gazeta
SHQIP 13 Janar 2010
http://216.75.13.41/index/ndryshe/d03389dcfeb31a968d238efae3e1e7ba.html
Shqipėria
e vogėl ėshtė pengu i njė loje tė madhe diplomatike
Shqipėria gjykohet si njė nga zonat mė tė rrezikshme nė Europė. Njė luftė
e re mund tė fillojė atje nė qoftė se interesat politike dhe ushtarake tė
vendeve tė tjera nė Shqipėri vazhdojnė tė pėrplasen njėri me tjetrin. Pėr
shkak tė pozitės gjeografike, ky vend i vogėl mban ēelėsat e Adriatikut dhe
ka qenė pėr shekuj shkaku i zėnkės midis vendeve tė ndryshme.
Nga pikėpamja strategjike, bregu i saj do tė kishtė njė vlerė tė paēmueshme
pėr Italinė nė rast lufte. Italia ėshtė duke derdhur pėr disa vjet shuma tė
mėdha parash nė Shqipėri me synim tė ndihmojė organizimin e ushtrisė, tė
ndėrtojė rrugė, ura dhe fortifikime. Nė Ballkan besohet se pėrpjekja e
Italisė pėr tė forcuar ushtarakisht Shqipėrinė ėshtė pjesė e programit
imperialist tė Musolinit pėr t'u futur thellė nė Ballkan, pėr tė
ripushtuar rrugėn e famshme romake Egnatia e cila shkon nga Shqipėria e
Jugosllavia drejt Selanikut e Stambollit. Ēdo lėvizje e Italisė nė Shqipėri
vėzhgohet me dyshim e ankth prej Francės, prej Ententes sė Vogėl [Ēekosllovakia,
Rumania, Jugosllavia] dhe veēanėrisht prej Jugosllavisė. Gjatė viteve tė
fundit, ndihma financiare dhe drejtimi ushtarak dhėnė Shqipėrisė prej Italisė
ka nxehur nervat nė Ballkan dhe ka nxitur Jugosllavinė tė bėjė pėrgatitje
tė ethshme ushtarake pėr tė pėrballuar futjen Italiane qė mendohet nė
Ballkan.
Njė
Peng i Fuqive. Shqipėria e vogėl ėshtė
bėrė kėshtu njė peng nė lojėn e dy blloqeve kundėrshtarė nė diplomacinė
Europiane, njėri kryesohet nga Italia e tjetri nga Franca. Ajo ka pėrfituar
deri diku nga kėto interesa kundėrshtare dhe ia ka dalė tė fuqizojė
bashkimin e saj kombėtar, sė pari me ndihmėn e Jugosllavisė dhe pastaj me
ndihmėn e Italisė. Ēfardo mund tė kenė qenė shtysat e fshehta tė kėtyre
vendeve, Shqipėria ka ruajtur me zotėsi dhe guxim pavarėsinė e saj, megjithėse
ajo ishte e detyruar tė bėnte sakrifica, lėshime dhe pranime tė shumta nė
kthim tė ndihmės materiale qė ajo pėrftoi qė nga mbarimi i luftės. Edhe
sikur rrugėt dhe urat e ndėrtuara me ndihmėn financiare italiane ishin synuar
pėr skemat ushtarake italiane, ato tani shėrbejnė pėr qėllime tė dobishme
ekonomike pėr Shqipėrinė duke krijuar ndėrlidhje midis pjesėve tė ndryshme
tė kėtij vendi malor tė vogėl.
E
pushtuar gjatė Luftės I Botėrore. Gjatė
Luftės I Botėrore, Shqipėria ishte skenė e shumė pushtimeve. Ushtritė
greke, serbe, franceze, austriake dhe italiane luftuan njėra tjetrėn nė Shqipėri
dhe kjo tokė e vogėl u nda nė disa copėza nėn ndikim tė huaj, kurse njerėzit
iu nėnshtruan mjerimit dhe kufizimeve tė parrėfyeshme. Ahmet Zogu, mbreti i
tanishėm, u mbajt nė Vjenė gjatė periudhės sė luftės. Pavarėsia e Shqipėrisė,
e arritur mė 1912, u ndėrpre. Nė Konferencėn e Paqes nė Paris, kėrkesat e
saja fillimisht u mohuan plotėsisht. Delegatėt shqiptarė tė kryesuar nga
Mehmet Konica, vėllai i ambasadorit tė tanishėm shqiptar nė SHBA [Faik Konicės],
varėn shpresėn e tyre tek Presidenti Wilson dhe iu lutėn delegacionit
amerikan qė SHBA, si njė fuqi e pa interesuar, tė merrte komandėn pėr Shqipėrinė.
Jugosllavia, Greqia dhe Italia ishin nė ethe pėr tė siguruar sferat e tyre
tė ndikimit. Mė 1919, njė marrėveshje u arrit nga Clemenceau, Lloyd
Geroge dhe Nitti [pėrkatėsisht, kryeministri francez, britanik dhe italian],
nė mungesė tė pėrfaqėsuesit amerikan, e cila i jepte Italisė komandėn mbi
Shqipėrinė dhe Jugosllavisė toka tė Shqipėrisė veriore. Shqiptarėt e kundėrshtuan
kėtė marrėveshje, e cila iu hiqte atyre pavarėsinė dhe iu cungonte vendin.
Kundėrshtimi
i wilsonit. Presidenti Wilson e kundėrshtoi
me forcė kėtė marrėveshje duke thėnė se ajo ishte arritur nė mungesė tė
pėrfaqsuesit amerikan dhe se ajo synonte ti ndante Shqiptarėt, kundėr dėshirės
sė tyre tė zjarrtė, midis tre fuqive tė huaja tė ndryshme. Pavarėsia e
Shqipėrisė u shpėtua kur qevera amerikane bėri tė ditur se ēeshtjet
shqiptare nuk duhet tė pėrfshihen nė bisedimet midis Italisė e Jugosllavisė,
dhe Presidenti duhet tė ripohojė se ai nuk mund tė pranojė plane qė i japin
Jugosllavisė toka tė Shqipėrisė veriore si dėmshpėrblim pėr ēka ajo kėrkon
diku tjetėr. Dhe se Italia dhe Jugosllavia lihen bashkė ti sheshojnė
ēeshtjet e tyre, nėse ato munden, nėpėrmjet bisedimeve tė veēanta dhe me
kushtin qė ata nuk duhet tė arrijnė nė marrėveshje duke pėrfituar prej
Shqipėrisė. Shqipėria u pranua anėtare e Lidhjes sė Kombeve me tė
drejta tė plota nė Dhjetor 1920, pas njė kėrkese kėmbėngulėse nė emėr tė
pavarėsisė shqiptare tė bėrė nga Lordi Robert Cecil [nė Konferencėn e
Paqes mė 1919, ai ishte pėrfaqėsuesi britanik nė bisedimet pėr krijimin e
Lidhjes sė Kombeve] pėrballė kundėrshtimeve nga disa shtete ballkanike.
Nje vit mė vonė, ambasadorėt e Britanisė sė Madhe, Francės, Italisė dhe
Japonisė duke pranuar se cėnimi i kėtyre kufinjve dhe i pavarėsisė sė
Shqipėrisė mund tė pėrbėjė njė rrezik pėr sigurinė strategjike tė
Italisė, arritėn njė marrėveshje sipas tė cilės nė ēdo kohė, nėse
Shqipėria e ka tė pamundur tė ruajė tėrėsinė territoriale tė saj, ajo ėshtė
e lirė ti kėrkojė Kėshillit tė Lidhjes sė Kombeve ndihmė tė jashtme;
dhe se qeveritė e Perandorisė Britanike, Francės, Italisė dhe Japonisė
marrin vendime nė raste tė tilla qė ti udhėzojnė pėrfaqėsuesit e tyre
nė Kėshillin e Lidhjes sė Kombeve tė kėshillojnė qė rivendosja e kufinjve
territorialė tė Shqipėrisė ti besohet Italisė. Megjithėse tashmė njė
anėtare e Lidhjes sė Kombeve, Shqipėria nuk u kėshillua pėr kėtė marrėveshje.
Ajo e kundėrshtoi atė duke bėrė tė ditur se nuk do ta njihte vlefshmėrinė
e saj. Deri nė ditėt e stome, Italia e quan Marrėveshjen e Ambasadorėve si
njė instrument lidhės ndėrshtetėror, i cili i njeh asaj interesa tė veēanta
nė Shqipėri, megjithėse kjo marrėveshje shihet me dyshime dhe frikė nga
fqinjėt e Shqipėrisė nė Ballkan. Pra, marrėveshja ka shėrbyer qė nė
fillim si njė shkak fėrkimesh dhe e ka bėrė Shqipėrinė njė zonė tė
ndjeshme siē ėshtė sot.
Mė 1920, italianėt mbanin tė pushtuar Valonėn nė Shqipėrinė e Jugut. Udhėheqėsit
shqiptarė, tė vendosur qė ta ēlirojnė vendin e tyre nga pushtimi i huaj, e
detyruan ushtrinė italiane tė tėrhiqej. Pastaj, ata filluan tė organizojnė
shtetin dhe tė vendosin rendin nė vend. Ahmet Zogu ishte njė nga udhėheqėsit
e rinj tė dalluar dhe qeveria, nė tė cilėn ai ishte Ministėr i Brendshėm
dhe mė pas Kryeministėr, u dallua prej emrit tė tij. Mė 1924, regjimi i
Zogut u pėrmbys prej njė kryengritje tė udhėhequr nga peshkopi shqiptar Fan
Noli. Ahmet Zogu me disa kolegė tė tij u largua me nxitim nė Beograd pėr
strehė dhe ndihmė. Qeveria kryengritėse e Fan Nolit zgjati nga Qershori deri
nė Dhjetor 1924, kur Zogu, tė cilin ajo e kishte dėnuar me vdekje, u rikthye
fitimtar nė Tiranė nė krye tė njė ushtrie tė vogėl qė ai e kishte
organizuar nė Jugosllavi. Brenda njė muaji nga kthimi i tij, Zogu u zgjodh
President i Republikės Shqiptare pėr shtatė vjet. Qeveria e tij filloi tė
riorganizojė dhe tė pėrmirėsojė vendin, megjithėse shpėrthimet e pakėnaqėsive
vazhduan tė ndodhnin herė pas here. Jugosllavėt, duke e bėrė mik Ahmet
Zogun dhe duke e ndihmuar atė tė rifitonte pushtetin, pritėn qė ai tė
merrte njė drejtim tė fortė qė anonte nga Jugosllavia ose kundra Italisė.
Duke e kuptuar rrezikun e madh pėr vendin e tij nėse ndiqte kėtė politikė,
Presidenti Zog u pėrpoq ta ngiste timonin nė mes, tė mbante anėn e Shqipėrisė.
Marrėveshja
e
Tiranės. Papritur, mė 1926, njė
kryengritje serioze ndodhi nė Shqipėrinė veriore. Ahmet Zogu ishte i bindur
se ajo ishte ndezur prej Jugosllavėve. Edhe Italia edhe Jugosllavia i patėn
parashtruar atij njė marrėveshje miqėsie dhe sigurimi. Ajo kryengritje e
nxiti atė tė merrte njė vendim tė shpejtė nė anėn italiane, dhe mė 27 Nėndor
1926, ai nėnshkroi njė marrėveshje pesė-vjeēare miqėsie e sigurimi midis
Shqipėrisė dhe Italisė. Ky dokument, i njohur si Marrėveshja e Tiranės, bėnte
tė ditur se Italia dhe Shqipėria, "me qėllim qė tė forcojnė marrėdhėniet
e tyre tė dyanshme tė miqėsisė dhe sigurisė, pranojnė se ēdo shqetėsim i
drejtuar kundėr gjendjes sė tanishme politike, ligjore dhe territoriale tė
Shqipėrisė ėshtė nė kundėrshtim me interesat e tyre tė ndėrsjellta".
Nėnshkrimi i
Marrėveshjes sė Tiranės i hodhi fqinjėt e Shqipėrisė nė gjendje dėshpėrimi
dhe kushtrimi. Njė vit mė vonė, menjėherė pas nėnshkrimit tė Traktatit
Franko-Jugosllav, njė traktat bashkėpunimi u arrit ndėrmjet Italisė dhe
Shqipėrisė pėr njė periudhė 20 vjeēare. Njė hua prej 50 milion frangash
ari iu dha Shqipėrisė prej Italisė nėpėrmjet njė grupi financiar tė
njohur me emrin SVEA. Banka Kombėtare e Shqipėrisė u themela nėn mbikqyrjen
e kėtij grupi. Njė program i madh punimesh botore u fillua dhe u financua nga
kjo hua. Organizues ekonomikė, inxhinierė, specialistė punimesh dhe stėrvitės
ushtarakė italianė erdhėn nė Shqipėri. Rrugė, ura dhe ndėrtesa popullore
u ndėrtuan. Ēdo lėvizje nė Ballkan analizohet me mikroskop. Jugosllavėt vėzhgonin
pėrpjekjet e italianėve nė Shqipėri me dyshim. Ato i gjykonin traktatet
Italo-Shqiptare, huanė dhe futjen e organizuesve dhe stėrvitėsve italianė si
pjesė tė njė skeme politike dhe ushtarake pėr tė siguruar njė bazė tė
fortė nė Adriatik me synim futjen thellė nė Ballkan. Beogradi e vlersoi njė
program tė tillė si njė sfidė tė drejtpėrdrejtė kundrejt Jugosllavisė.
Situata ishte e rrezikshme.
Mė 1 Shtator 1928, Presidenti Zog u quajt Mbreti i Shqiptarėve nga njė Kuvend
Kushtetues dhe republika u kthye nė mbretėri. Gjenerali italian Alberto
Pariani ndihmoi tė organizonte dhe tė stėrviste ushtrinė shqiptare. Xhandarmėria
u organizua dhe u drejtua nga gjenerali britanik Sir Jocelyn Percy. Gjykatat e
drejtėsisė u riorganizuan. Shkolla tė reja u hapėn. Njė ritėm mė i shpejtė
hyri nė kėtė vend tė vogėl ku nė tė kaluarėn gjėrat mund tė
kryheshin vetėm nėse kishe duhan tė mjaftė dhe durim. Kur periudha pesė
vjeēare e Paktit tė Miqėsisė dhe Sigurimit mbaroi, Mbreti Zog nuk pranoi ta
ripėrtėrinte atė, me gjithė shtytjen e njohur tė ushtruar prej Musolinit.
Mbreti Zog theksoi se traktati nuk ishtė mė i nevojshėm dhe ai nuk kėrkonte
fuqi tė huaja pėr ta mbrojtur atė. Ai gjithashtu vuri nė dukje se trakti i
tij i bashkėpunimit mė Italinė, i cili do tė mbeste nė fuqi pėr vite tė
tjera, mbulonte gjithė pikat e bashkėpunimit miqėsor midis dy vendeve.
Situatė
financiare kritike. Nė tė njėjtėn
kohė, kushtet ekonomike dhe financiare tė Shqipėrisė kishin arritur njė pikė
kritike. Italia afroi tė jepte ndihmė pėrsėri pėr Shqipėrinė duke dhėnė
dhjetė hua vjetore prej 10 milion frangash ari sejcila. Fqinjėve tė Shqipėrisė
iu shtua kushtrimi duke besuar se ndihma italiane sdo ishte gjė tjetėr veēse
pėr qėllime ushtarake. Huatė vjetore pritej tė shpenzoheshin nėn mbikqyrjen
e njė komisioni tė pėrzjerė italo-shqiptar. Shqipėria pranoi dhe dy huatė
e para u dhanė, megjithėse jo tė plota. Huaja e tretė, e kėtij viti, ėshtė
mbajtur duke arsyetuar se Shqipėria nuk po plotėson kushtet marrėveshjes
pėr tė qenė njė bashkėpunim miqėsor.
Kur Italia njė vit mė parė i hodhi mbretit Zog idenė qė njė bashkim
doganor ndėrmjet Italisė e Shqipėrisė do tė ishte i pranueshėm pėr Italinė
dhe do ti jepte pėrparėsi Shqipėrisė, mbreti Zog e hodhi poshtė atė ide
duke kuptuar se njė marrėveshje e tillė jo vetėm do tė ngacmonte fqinjėt e
tij ballkanikė por ajo mund tė krijontė njė trazim nė tėrė Europėn. Mė
pas Italia u shqetėsua nga njė ndryshim nė Kushtetutėn e Shqipėrisė, i
cili shkaktoi mbylljen e disa shkollave tė huaja dhe fetare. Qeveria
shqiptare spjegoi se kjo masė ishte tani e nevojshme me qėllim qė tė
forconte bashkimin kombėtar nėpėrmjet njė sistemi shkollor tė pėrbashkėt
dhe tė ndalonte propagandėn e huaj kundra kombit. Italianėt nuk pranuan
drejtime tė tilla administrative nė shkollat e tyre dhe si rrjedhim i mbyllėn
dhe kthyen mėsuesit e tyre nė Itali. Urtėsia e ligjit tė ri shqiptar nė
lidhje me sistemin shkollor ishte i diskutueshėn nga pikėpamja e mungesės sė
tanishme tė mėsuesve shqiptarė.
Ska
mė ndihmė prej Italisė. Qeveria
italiane, duke njohur mirė kushtet e dėshpėruara financiare tė Shqipėrisė,
kaloi nė politikėn e pritmėnisė vėzhguese dhe njėkohėsisht ndaloi ndihmat
e mėtejshme financiare. Importet e Italisė nga Shqipėria filluan tė
zvoglohen. Italianėt mohuan qė ata donin lejime tė reja nė Shqipėri, qė
ata donin kontroll tė ushtrisė, xhandarmėrisė dhe degėve tė tjera tė
qeverisė. Ata thanė se e gjitha qė ato donin ishte miqėsia, bashkėpunimi
miqėsor dhe ndikimi kulturor. Mbreti Zog nuk pranoi ti rihapi shkollat e
huaja, por bėri njė veprim tė vullnetit tė mirė duke urdhėruar qė gjuha
italiane tė bėhej e detyrueshme nė shkollat e mesme. Kjo nuk i kėnaqi plotėsisht
italianėt dhe ato vazhduan ta vonojnė huanė e premtuar vjetore. Atėhere
mbreti Zog urdhėroi njė tkurrje tė madhe tė buxhetit tė vitit 1934. Ai pakėsoi
pėrgjysėm shpenzimet ushtarake. Ai gjithashtu i bėri rrogat shtetėrore dhe
shpenzimet e shtėpisė mbretėrore sa njė e katėrta e vlerave tė mėparshme.
Tė gjitha kėto ndihmuan nė rritjen e popullaritetit tė mbretit Zog mdis
shqiptarėve, por Roma akoma mbetej e paqetė.
Problemi
i tanishėm. Shqipėria, duke ditur mirė
se shpresa e vetme e saj pėr ripėrtėritje qėndron nė zhvillimin paqėsor,
ėshtė duke u munduar ta shmangė vetveten nga ngatarresat politike tė cilat
rrezikojnė marrėdhėniet miqėsore me fqinjėt ballkanikė. Italia,
Jugosllavia dhe Greqia kanė bėrė vazhdimisht tė ditur se ato janė kundėr cėnimit
tė pavarėsisė sė Shqipėrisė. Ndėrkohė, beteja e zgjuar diplomatike ndėrmjet
kryeministrit Musolini dhe mbretit Zog ėshtė duke vazhduar. Deri mė tani,
mbreti Zog duket se ka qenė fitues pėr arėsyen se fuqia e Shqipėrisė qėndron
nė dobėsinė e saj. Kohėt e fundit, ajo ka arritur njė traktat tregtar tė pėlqyeshėm
me Greqinė dhe ėshtė duke biseduar njė traktat tė ri tregtar me Jugosllavinė.
Kėto janė shenja tė pagabueshme tė njė bashkėpunimi mė tė ngushtė midis
Shqipėrisė dhe fqinjėve tė saj ballkanikė. Nėse Shqipėria arrin tė
krijojė marrėdhėnie miqėsore me fqinjėt e saj ballkanikė pa armiqėsuar
Musolinin, vendi i vogėl nė Adriatik, i quajtur toka e harruar e Europės,
do tė mundė tė zhvillojė nė paqe dhe mbarė burimet e saja bujqėsore dhe
ekonomike.
Herman
Bernstein
Ish-ambasdor
i ShBA
nė Shqipėri
Gazeta
The New York Times
28
Janar 1934
shėnim
shoqėrues. Herman Bernstein
(1876-1935) qe ambasador i SHBA nė Shqipėri nė periudhėn Shkurt 1930 -
Shtator 1933. Ai ishte njėkohėsisht njė gazetar, shkrimtar, pėrkthyes,
botues e diplomat i famshėm me origjinė hebraike. Albert Einstein ishte mik
dhe bashkėpunėtor i tij. Herman Bernstein ishte njė veprimtar i spikatur pėr
tė drejtat e hebrenjve dhe redaktor i dy gazetave hebraike.
Pėrgatiti:
Saimir Lolja