http://www.unmikonline.org/

UN Home

 

Conférence de presse de l'Envoyé spécial de l'ONU pour le statut final du Kosovo, Martti Ahtisaari (02/02/2007).

 

http://www.un.org/apps/newsFr/storyF.asp?NewsID=13592&Cr=Kosovo

Martti Ahtisaari présente ses propositions sur le statut du Kosovo

Martti Ahtisaari

2 février 2007 – L'Envoyé spécial de l'ONU pour le statut final du Kosovo, Martti Ahtisaari, a présenté aujourd'hui ses propositions qui prévoient d'abord des institutions nouvelles et des pouvoirs internationaux accordés ą la province serbe administrée par les Nations Unies depuis 1999 et ensuite un calendrier pour y parvenir.

Dans ses propositions présentées ą Belgrade et Pristina, l'ancien président finlandais Martti Ahtisaari recommande l'adoption d'un Pacte (Settlement) en 14 articles.

Le Pacte prévoit d'abord que le Kosovo se dotera d'une Constitution afin de consacrer le principe d'une société multiethnique, démocratique, respectant les droits et libertés fondamentales internationalement reconnus.

Le Kosovo aura le droit de négocier et conclure des accords internationaux, notamment le droit d'źtre membre d'organisations internationales.

Ensuite, le Kosovo devra assurer la protection et la promotion des droits de toutes ses communautés.

Le Pacte prévoit aussi une décentralisation renforcée, notamment des pouvoirs de représentation et d'administration importants pour les non-Albanais, et spécifiquement pour les Serbes du Kosovo. Certaines lois, notamment, ne pourront źtre adoptées sans l'accord d'une minorité des non-Albanais représentés au parlement.

A titre d'exemple de la préservation de la multi-diversité culturelle, il prévoit expressément que le patrimoine culturel de l'Eglise orthodoxe serbe sera protégé, et que les communautés serbes pourront bénéficier d'un « financement transparent » de la part des autorités de Belgrade.

Le Pacte prévoit par ailleurs que « tous les réfugiés et personnes déplacées du Kosovo » bénéficieront du droit au retour et ą la reprise en possession de leurs propriétés et de leurs biens.

Enfin, le Kosovo se dotera d'une Force de sécurité ą créer dans l'année qui vient, multiethnique et forte de 2500 membres actifs et 800 réservistes.

Le Pacte prévoit le maintien d'une présence internationale civile, par l'intermédiaire d'un Représentant civil international qui sera aussi le représentant de l'Union européenne, avec le pouvoir de superviser la mise en oeuvre du Pacte, y compris en annulant des lois ou en sanctionnant des fonctionnaires agissant de faēon contraire ą l'esprit du Pacte.

La présence internationale sera aussi militaire, avec une Mission européenne de sécurité et de défense pour conseiller le Kosovo et une présence militaire de l'OTAN.

Quant au calendrier, il prévoit d'abord une période de transition de 120 jours. Pendant ce temps lą, l'Assemblée du Kosovo approuvera la Constitution et la législation nécessaire.

A la fin de cette période, le mandat de la Mission d'administration intérimaire des Nations Unies au Kosovo (MINUK) expirera et tous ses pouvoirs législatifs et exécutifs seront transférés aux autorités du Kosovo.

Neuf mois plus tard, des élections générales et locales seront organisées.

Enfin, le mandat du Représentant civil international se poursuivra jusqu'ą ce qu'i estime que le Kosovo a mis en oeuvre les termes du Pacte.

 

 

---------------------------------------------------------------------

UN Home

http://www.unosek.org/unosek/index.html

Office of the Special Envoy of the Secretary-General
of the United Nations for the future status process for Kosovo

 

** The Status proposal **
 

Executive summary

The aim of the Comprehensive Proposal for the Kosovo Status Settlement is to define the provisions necessary for a future Kosovo that is viable, sustainable and stable. It includes detailed measures to ensure the promotion and protection of the rights of communities and their members, the effective decentralization of government, and the preservation and protection of cultural and religious heritage. In addition, the Settlement prescribes constitutional, economic and security provisions, all of which are aimed at contributing to the development of a multi-ethnic, democratic and prosperous Kosovo. An important element of the Settlement is the mandate provided for a future international civilian and military presence in Kosovo, to supervise implementation of the Settlement and assist the competent Kosovo authorities in ensuring peace and stability throughout Kosovo. The provisions of the Settlement will take precedence over all other legal provisions in Kosovo. [ Click Here to see the full Executive Summary]

Fact  Sheets :

Background on the origins of UNOSEK

The Status process

 

 

 

EXECUTIVE SUMMARY

 

 

I.            General

 

The aim of the Comprehensive Proposal for the Kosovo Status Settlement is to define the provisions necessary for a future Kosovo that is viable, sustainable and stable.  It includes detailed measures to ensure the promotion and protection of the rights of communities and their members, the effective decentralization of government, and the preservation and protection of cultural and religious heritage. In addition, the Settlement prescribes constitutional, economic and security provisions, all of which  are aimed at contributing to the development of a multi-ethnic, democratic and prosperous Kosovo. An important element of the Settlement is the mandate provided for a future international civilian and military presence in Kosovo, to supervise implementation of the Settlement and assist the competent Kosovo authorities in ensuring peace and stability throughout Kosovo. The provisions of the Settlement will take precedence over all other legal provisions in Kosovo.

 

II.            Provisions of the Settlement

 

The Settlement consists of a main body with fourteen articles that form its key principles, and twelve Annexes which elaborate upon these principles:

 

·        Kosovo shall be a multi-ethnic society, governing itself democratically and with full respect for the rule of law, the highest level of internationally recognized human rights and fundamental freedoms, and which promotes the peaceful and prosperous existence of all its inhabitants.

 

·        Kosovo shall adopt a Constitution to enshrine such principles.  While the Settlement does not prescribe a complete Constitution, it defines key elements that must form part of the Constitution.

 

·        Kosovo shall have the right to negotiate and conclude international agreements, including the right to seek membership in international organizations.

 

·        The protection and promotion of the rights of members of communities is a central element of the Settlement. The Settlement addresses key aspects to be protected, including culture, language, education, and symbols. It also provides for specific representation mechanisms for Kosovo non-Albanian community members in key public institutions to safeguard and encourage their effective and active participation in public life. To protect the rights of Kosovo non-Albanian communities in the legislative process, the Settlement also provides that certain, enumerated laws may only be enacted if a majority of the Kosovo non-Albanian members of the Kosovo Assembly agree to their adoption.

 

·        The Settlement provides a wide-ranging decentralization proposal, which is extensive in scope and intended to promote good governance, transparency and effectiveness in public service.  The proposal focuses in particular on the specific needs and concerns of the Kosovo Serb community, which will have a high degree of control over its own affairs. The decentralization elements include, inter alia, new municipal competencies for Kosovo Serb majority municipalities (such as in the areas of secondary health care and higher education); extensive municipal autonomy in financial matters, including the ability to accept transparent funding from Serbia for a broad range of municipal activities and purposes; provisions on inter-municipal partnerships and cross-boundary cooperation with Serbian institutions; and the establishment of six new or significantly expanded Kosovo Serb majority municipalities (Gracanica, Novo Brdo, Klokott, Ranilug, Partes, Mitrovica-North).

 

·        The Settlement also provides for a justice system in Kosovo that is integrated, independent, professional and impartial, ensuring access of all persons in Kosovo to justice.  It also provides for mechanisms to ensure that the justice system is inclusive, and that its judiciary and prosecution service reflect the multiethnic character of Kosovo.

 

·        The provisions on the protection and promotion of religious and cultural heritage will ensure the unfettered and undisturbed existence and operation of the Serbian Orthodox Church (SOC) in Kosovo. More than forty key religious and cultural sites will be surrounded by Protective Zones to prevent any disruptive  commercial and industrial development  or construction, and to preserve the cultural dignity of such sites.  The Settlement also mandates additional physical security for selected sites. The SOC and its internal organization will be explicitly recognized by the Kosovo authorities, and will be granted inviolability of its property, freedom from taxation and customs duty privileges. The SOC in Kosovo will be also be free to maintain links with the SOC in Belgrade.

 

·        All refugees and internally displaced persons from Kosovo will have the right to return and reclaim their property and personal possessions. The Settlement also calls upon Kosovo and Serbia to cooperate fully with the International Commission of the Red Cross to resolve the fate of missing persons.

 

·        The Settlement includes specific provisions designed to promote and safeguard sustainable economic development in Kosovo.  It prescribes transparent procedures to settle disputed property claims and for a continued privatization process, both with substantial international involvement. In addition, the Settlement defines mechanisms to determine Kosovo’s share of Serbia’s external debt, and to address the issue of property restitution.

 

·        The Settlement also provides for a professional, multi-ethnic, and democratic Kosovo security sector, encouraging significant local ownership in its development while retaining a level of international oversight necessary for ultimate success in this sensitive area.  The Kosovo Police Force will have a unified chain of command throughout Kosovo, with local police officers reflecting the ethnic composition of the municipality in which they serve. In Kosovo Serb majority municipalities, the Municipal Assembly will have enhanced competencies in the selection of the local Station Commander. A new professional and multi-ethnic Kosovo Security Force (KSF) will be established within one year.. It will have a maximum of 2,500 active members and 800 reserve members. The Settlement stipulates that the current Kosovo Protection Corps (KPC) will be disbanded within one year.

 

·        Recognizing that fulfilling Kosovo’s responsibilities under the Settlement will require a wide range of complex and difficult activities, the Settlement provides for a future international presence to supervise and support the relevant efforts of Kosovo’s authorities.  This presence consists of three principle components:

 

 

 

·        The OSCE, with an extensive field presence in Kosovo, will be requested to assist in the monitoring necessary for successful implementation of the Settlement.

 

 

III. Implementation of the Settlement

 

·        Upon the entry into force of the Settlement, there will be a 120 day transition period, during which UNMIK’s existing mandate will remain unchanged.  To ensure immediate supervision over implementation of the Settlement by Kosovo, however, the ICR will possess the authority to monitor such implementation and make recommendations to UNMIK on actions to be taken to ensure compliance.

·        During the transition period, the Kosovo Assembly, in consultation with the ICR, will be responsible for approving a Constitution and the legislation necessary for the implementation of the Settlement. The new Constitution and legislation will become effective immediately upon the conclusion of the transition period.

·        At the end of the transition period, UNMIK’s mandate will expire and all legislative and executive authority vested in UNMIK will be transferred en bloc to the authorities of Kosovo, in accordance with the Settlement.

·        Within nine months of the entry into force of the Settlement, general and local elections are to be held.

The mandate of the ICR will continue until the ISG determines that Kosovo has implemented the terms of the Settlement.

 

 

 

 

Constitutional Provisions

  

Ų      The Settlement provides that Kosovo will have a Constitution, to be drafted and adopted by Kosovans.

 

Ų      All provisions of the future Constitution must be consistent with the Settlement. In case of conflict between the Constitution and the Settlement, the Settlement will prevail.

 

Ų      The Settlement does not prescribe a complete Constitution, but does define some key elements that must be included in the future Constitution

 

Ų      The Constitution must provide that:

 

Human Rights and Fundamental Freedoms

And the Rights of Communities and their Members

  

Human Rights and Fundamental Freedoms

 

Ų      The Settlement provides that Kosovo must uphold, promote and protect internationally recognized human rights and fundamental freedoms. 

 

Ų      All persons in Kosovo are entitled to these rights and freedoms without discrimination of any kind.  All persons in Kosovo are equal before the law, and are entitled, without discrimination, to equal protection of the law.

 

 

Rights of Communities and their Members

 

Ų      Under the Settlement, Kosovo must guarantee the protection of the national or ethnic, cultural, linguistic and religious identity of all Communities and their members.

 

Ų      Members of Communities will have specific rights, in addition to their human rights and fundamental freedoms, including the right to freely express, foster and develop their identity and Community attributes.  In accordance with applicable laws and international standards, members of Communities will, for example, have the right to:

§        Receive public education in one of the official languages of Kosovo of their choice at all levels or in their own language where they constitute a sufficient majority;

§        Establish and manage private educational and training establishments;

§        Use their language and alphabet freely in private and in public;

§        Use their language and alphabet in their relations with public authorities in areas where they represent a sufficient share of the population;

§        Use and display Community symbols;

§        Personal names registered in their original form;

§        Guaranteed access to and representation in public broadcast media as well as programming in their language; create and use their own media and the use of a reserved number of frequencies for electronic media;

§        Enjoy unhindered contacts within Kosovo and with persons in any States.

 

Ų      Members of Communities will also have clear roles in the public affairs of and decision-making processes in Kosovo, including guaranteed representation in the Assembly, the Government, and judiciary.

 

 

Refugees and Internally Displaced Persons

 

Ų      The Settlement also provides for the right of all refugees and internally displaced persons from Kosovo to return and reclaim their property and personal possessions in accordance with Kosovo and international law.

 

Missing Persons

 

Ų      The Settlement calls upon both Kosovo and the Republic of Serbia to take necessary measures to determine and provide information regarding the identities, whereabouts and fates of missing persons, in full cooperation with the International Committee of the Red Cross and other international partners.

 

 

Decentralization

 

 

The Settlement provides for a system of decentralisation intended to promote good governance, transparency and effectiveness in public services.  Recognizing the concerns of the Kosovo Serb community, in particular, the Settlement provides for it a high degree of control over its own affairs.

 

 

The Establishment of New Municipalities

 

Ų      The Settlement establishes six new or enhanced Kosovo Serb municipalities: Mitrovicė/Mitrovica North; Graēanicė/Gracanica; Ranillug/Ranilug; Partesh/Parteš; Kllokot/Vėrboc – Klokott/Vrbovac; and Novobėrdė/Novo Brdo.

Ų      The current municipality of Mitrovicė/Mitrovica will be split into the two municipalities of Mitrovicė/Mitrovica North and Mitrovicė/Mitrovica South, with cooperation and coordination between them facilitated through a newly established Joint Board.

Ų      Additional municipalities for non-majority communities may be established in consultation with the respective communities.

Ų      The Settlement’s provisions related to the establishment of new municipalities may be reviewed and revised as necessary by the International Civilian Representative after a census is conducted.

 

 

Municipal Competencies

 

Ų      All municipalities will have responsibility for areas affecting the daily life of Kosovo citizens, including: education at the pre-primary, primary and secondary levels; public primary health care; local economic development; urban and rural planning; public housing; naming of roads, streets and other public places; and the provision of public services and utilities, among others.

Ų      In addition, designated Kosovo Serb municipalities will have the following extended responsibilities:

§        The Municipalities of Mitrovicė/Mitrovica - North, Graēanicė/Gracanica, and Shtėrpcė/Štrpce will have authority over hospitals and the provision of secondary health care in their municipalities.

§        The Municipality of Mitrovicė/Mitrovica – North will have certain responsibilities with regard to the Serbian language university of Mitrovicė/Mitrovica.

§        All Kosovo Serb municipalities will be responsible for the protection and promotion of cultural and religious affairs at the local level;

§        All Kosovo Serb municipalities will have an enhanced role in the selection of local Police Station Commanders.

 

 

Municipal Finances

 

Ų      All municipalities will be responsible for their own budgets and are entitled to financial resources of their own.

Ų      A fair and transparent block grant system will be established, ensuring  greater municipal autonomy in the allocation and expenditure of central funds.

 

Municipal Cooperation

 

Ų      Municipalities will have the right to form associations and partnerships with other municipalities in Kosovo to carry out functions of mutual interest.

Ų      Municipalities will have the right to cooperate with municipalities and institutions in Serbia, including the right to receive financial donations and technical assistance from Serbia, within certain clear parameters set by the Settlement.

 

Religious and Cultural Heritage

 

 

Religious Freedom and Protection

 

Ų      Under the Settlement, Kosovo will have no official religion.

Ų      The Settlement provides for the autonomy and protection of all religious denominations, their property and their sites.

Ų      The Serbian Orthodox Church (SOC) in Kosovo will be afforded additional security and certain other protections, rights, privileges and immunities, including guarantees against expropriation, full discretion in the management of its property and access to its premises.

Ų      The SOC will be free to receive donations and support from any institution, provided this occurs in a fully transparent manner.

 

 

Security

Ų      The SOC, its monasteries, churches and other religious and cultural sites of special significance to the Kosovo Serb community will be provided the necessary physical security.

Ų      Kosovo law enforcement agencies will have the main responsibility to provide such security.

Ų      The International Military Presence will continue to provide security for the nine major Serbian religious and historic sites until a decision is made to transfer this responsibility to the Kosovo Police Service.

 

Protective zones

Ų      45 protective zones will be established around the most prominent churches and monasteries, as well as historical monuments.

Ų      Protective zones will prohibit or restrict certain activities that can have a damaging effect on the historical, cultural and natural environment around the sites or severely disturb the monastic way of life, but will not affect property ownership rights.

Ų      Of the 45  protective zones, there will be zones established around Visoki Dečani Monastery, Peć Patriarchate, Gračanica Monastery, Dević Monastery and Gorioč Monastery, Budisavci Monastery, Historic Center of Prizren, the village of Velika Hoča and a number of other sites.

 

Implementation Monitoring Council

 

Ų      An Implementation Monitoring Council (IMC) with local and international participation will be established to monitor and facilitate implementation of the Settlement relating to the protection of the Serbian religious and cultural heritage in Kosovo.

Return of Archaeological and Ethnological Exhibits

Ų      Serbian authorities are expected to return archaeological and ethnological exhibits, which were taken on loan from the museums of Kosovo in 1998-1999.

 

070116

Economic and Property Issues

 

General

 

Property

 

External Debt

 

 

The Justice System

 

 

 

The Settlement provides for a justice system in Kosovo that is based upon the rule of law, and is integrated, independent, professional and impartial.

 

 

Ensuring Ethnic Diversity

 

Ų      In relation to the recruitment, selection, appointment, promotion and transfer of judges and prosecutors, the Settlement requires the relevant Kosovo authorities to ensure that its judiciary and prosecution service reflect the multiethnic character of Kosovo, and, in particular the ethnic composition of their area of jurisdiction. In this regard:

§        The Kosovo Judicial Council (KJC) is to take all measures necessary with a view to increasing the number of judges and prosecutors from currently underrepresented Communities;

§        At the District and Supreme Court levels, there will be a minimum requirement for the number of judicial positions reserved for Kosovo non-Albanian judges;

§        Candidates for judicial positions that are reserved for members of Kosovo non-Albanian communities will be nominated for appointment by the KJC members themselves representing Kosovo non-Albanian Communities;

 

 

Improving Access to Justice

 

Ų      A Constitutional Court will be established, composed of nine distinguished jurists of the highest moral character.

 

Ų      The Settlement focuses on improved access to justice for all persons in Kosovo, and, in particular, for inhabitants of the newly established Kosovo Serb majority municipalities;

 

Ų      A new municipality will have the option of submitting a request to the KJC for the establishment of a new basic court on its territory, or to be under the jurisdiction of one of the basic courts in another municipality;

 

Ų      If a new basic court is not established for that municipality, the competent authorities will have to take all measures necessary to ensure that local communities in the new municipality have access to justice, including, for example, establishing a Department of a basic court on the territory of that municipality, or provide for holding of sessions in that municipality of the basic court which has jurisdiction over it.

 

 

 

Strengthening the Kosovo Judicial Council (KJC)

 

Ų      The Settlement provides for a composition of the KJC that is broadly representative, functional and independent;

 

Ų      Upon the conclusion of UNMIK’s mandate, the KJC will exercise final authority to propose to the President of Kosovo candidates for appointment or reappointment of judges and prosecutors;

 

Ų      The KJC will continue to have authority over the on-going, comprehensive Kosovo-wide review of the suitability of all applicants for permanent appointments in the judiciary and prosecution service.

 

 

Security Sector

 

 

Ų      The Settlement will significantly enhance the powers and responsibilities of the authorities in Pristina with respect to Kosovo’s security.

 

Ų      A new Kosovo Security Council, reporting to the Prime Minister, will be established to develop a comprehensive security strategy.

 

 

Kosovo Police Service (KPS)

 

Ų      The KPS will have a unified chain of command throughout Kosovo.

 

Ų      The ethnic composition of the KPS within a given municipality will, to the extent possible, reflect the ethnic composition of the population within that municipality.

 

Ų      In Kosovo Serb majority municipalities, the Municipal Assembly will have a role in the selection of the local police Station Commander.

 

 

Kosovo Security Force (KSF)

 

Ų      A new professional and multi-ethnic Kosovo Security Force will be established.

 

Ų      The KSF will have a maximum of 2,500 active members and 800 reserve members, without heavy weapons. Members of the KSF will be recruited from across Kosovo through a formal selection process developed jointly by Kosovo and the International Military Presence (IMP)

 

Ų      The KSF will initially be primarily responsible for crisis response, explosive ordinance disposal, and civil protection.

 

Ų      The KSF will be designed and prepared to fulfil other security functions, not appropriate for the police or other law enforcement organizations. The IMP, in coordination with the ICR, will decide when to authorize the KSF to engage in these new security functions.

 

Ų      The current KPC, having accomplished its goals, including the facilitation of Kosovo’s post-conflict recovery, will be disbanded within one year. The International Community will develop a Demobilization and Reintegration process for the KPC retirees.

 

Intelligence

 

Kosovo will have a domestic security agency to monitor threats to Kosovo’s internal security.

 

 

 

The International Presence

 

 

Kosovo will be responsible for managing its own affairs and for fulfilling its obligations under the Settlement.   An International Civilian Representative will be appointed to supervise the implementation of the Settlement and support the relevant efforts of Kosovo’s authorities.  KFOR will continue to be present throughout Kosovo and work in support of Kosovo’s authorities.

 

 

International Civilian Presence

 

a.      International Civilian Representative

 

Ų      An International Civilian Representative (ICR), who will also be the EU Special Representative (EUSR), will be appointed by an International Steering Group (ISG) comprised of key international stakeholders.

 

Ų      The ICR will be the final authority in Kosovo regarding interpretation of the civilian aspects of the Settlement.

 

Ų      The ICR will be supported by an International Civilian Office (ICO). The ICO will be smaller and its role will be substantially different than UNMIK.

 

Ų      Unlike UNMIK, the ICR will not have an executive mandate to administer Kosovo.The ICR will have specific powers to allow him/her to take the actions necessary to oversee and ensure successful implementation of the Settlement. The ICR may, for example, correct or annul decisions by Kosovo public authorities that he/she determines to be inconsistent with the letter or spirit of the Settlement. 

 

Ų      The mandate of the ICR will continue until the ISG determines that Kosovo has implemented the terms of the Settlement. The ISG will conduct its first review of the status of settlement implementation after two years.

 

 

b.      European Security and Defence Policy (ESDP) Mission

 

Ų      An ESDP Mission, under the direction of the EUSR, will assist Kosovo in the development of effective, fair and representative rule of law institutions.

 

Ų      The ESDP Mission will have the authority to ensure that specific sensitive crimes are properly investigated, prosecuted, and adjudicated, including, where appropriate, by independent international prosecutors and judges.

 

Ų      The ESDP Mission will also have the authority to assume limited executive functions to ensure the maintenance and promotion of the rule of law, public order and security.

 

 

International Military Presence

 

Ų      KFOR will remain in Kosovo as the International Military Presence (IMP) to provide a safe and secure environment, in conjunction with the ICR and in support of Kosovo institutions until such time as those institutions are capable of assuming responsibility for Kosovo’s security.

 

Ų      At the beginning of Settlement implementation, KFOR will provide security to a number of pre-designated sites of the Serbian Orthodox Church.

 

Ų      For an initial period, the IMP will also supervise, monitor and have executive authority over a new Kosovo Security Force.

 

Transitional Arrangements

 

 

Once the Settlement enters into force, there will be a 120 day transition period.

During this transition period:

 

 

Constitutional Process

 

Ų      A new Constitution will be drafted by a Constitutional Commission comprised of 21 members, who must possess the relevant professional qualifications and expertise necessary for this purpose.

 

Ų      The Constitution will be certified by the International Civilian Representative (ICR).

 

Ų      The Kosovo Assembly will be responsible for formally approving the Constitution.  Such approval will require a 2/3 majority of the Assembly and appropriate consultations with non-majority Assembly members. 

 

 

Kosovo Legislation

 

Ų      The Kosovo Assembly must formally approve certain pieces of legislation necessary to implement the terms of the Settlement, which will enter into effect immediately upon the conclusion of the transition period.

 

Ų      Such legislation must include laws on General and Local Elections, on Local Self Government and Municipal Boundaries, and on Establishing Protective Zones around designated Serbian religious and cultural sites.

 

 

UNMIK Presence

 

Ų      During the transition, UNMIK will continue to exercise its mandate under UN Security Council Resolution 1244.  On matters related to the implementation of the Settlement, it will consult with the ICR, who will have the authority to monitor implementation of the Settlement and make recommendations to UNMIK on any actions to be taken to ensure compliance with the Settlement.

 

Ų      The Constitutional Framework and other applicable law will remain in effect to the extent not inconsistent with the Settlement.

 

Ų      At the end of the transition period UNMIK’s authorities will be transferred en bloc to Kosovo authorities, unless otherwise provided for in the Settlement.

 

Ų      UNMIK will ensure an orderly transition of the existing legal framework to the legal framework established under the Settlement.

 

Elections

 

Ų      No later than 9 months from the entry into force Kosovo shall hold general and municipal elections.

 

 

Origins of UNOSEK

 

On 10 June 1999, at the conclusion of the NATO air campaign against the  Milosevic regime in the Federal Republic of Yugoslavia (FRY), the United Nations Security Council passed Resolution 1244 in response to  the post-conflict situation in Kosovo. This resolution demanded that the FRY put an end to violence and repression in Kosovo and conduct a phased withdrawal of its military, police, and paramilitary forces from Kosovo.

While legally still part of Serbia, Kosovo has been administered by the United Nations (UN) since the passage of UN Security Council Resolution (UNSCR) 1244, which established an international civil presence led by a Special Representative of the Secretary-General (SRSG) as well as an international security presence. Resolution 1244 mandates the international civil presence, known as the UN Interim Administration Mission in Kosovo (UNMIK), to create substantial autonomy and, eventually, to facilitate a political process designed to determine Kosovo's future status. The SRSG is the senior international official in Kosovo and has broad legal authority to govern Kosovo.

In May 2005 the Secretary-General appointed Ambassador Kai Eide, Permanent Representative of Norway to NATO, as his Special Envoy to carry out a comprehensive review of Kosovo. In a letter addressed to the Security Council on 7 October 2005, conveying Ambassador Eide's report, the Secretary-General concluded that the time had come to move into the next phase of the political process in Kosovo.  On 24 October 2005, in a Presidential Statement, the members of the Security Council endorsed the Secretary-General's intention to initiate the political process and welcomed his intention to appoint a Special Envoy to lead it. On 31 October 2005, the Secretary-General informed the Security Council of his intention to appoint Mr. Martti Ahtisaari, former President of Finland, as his Special Envoy (SE) for the future status process for Kosovo, and Mr. Albert Rohan (Austria) as Deputy to the Special Envoy (DSE). The Security Council supported their appointment in a letter dated 10 November 2005. 

In addition, in November 2005, the members of the Contact Group (France, Germany, Italy, Russian Federation, United Kingdom and United States) issued ten "Guiding Principles" for a settlement of the Status of Kosovo"  to support the Special Envoy in his efforts. In particular, these principles state that any settlement should ensure Kosovo's multi-ethnicity, the protection of the cultural and religious heritage in Kosovo, strengthen regional security and stability, and should ensure that Kosovo can cooperate effectively with international organizations and international financial institutions.  In a following statement, the Contact Group also emphasized that any settlement needs to be acceptable to the people of Kosovo.

 

 

The Status Process

 

The SE and the DSE paid their first visit to the parties and the region in November 2005, visiting Pristina and Belgrade, as well as the neighbouring capitals of Tirana, Podgorica and Skopje. Since then, the Special Envoy, his Deputy and senior staff members of UNOSEK have made frequent visits to the region.

In the course of 2006, UNOSEK has held 15 rounds of direct talks between the Belgrade and Pristina negotiating teams.

Fourteen of theses rounds of talks have focused on decentralization, the protection of cultural and religious heritage in Kosovo, economic issues, and the protection of community rights.

In addition, the SE presided over direct talks with the Serbian and Kosovo leadership in Vienna on 24 July 2006. President Boris Tadić and Prime Minister Vojislav Koštunica led the delegation of Serbia, while President Fatmir Sejdiu led the Kosovo Team of Unity. The meeting gave each party the opportunity to present at the highest level its view of the future of Kosovo to the other, as well as to the international community, represented both by UNOSEK and by observers from the CG, the EU and NATO.

Listing of Direct Talks between the Belgrade and Pristina Delegations

In addition to these direct talks between the parties, since January 2006, 26 UNOSEK-led expert missions have visited Belgrade and Pristina to talk separately to the parties on various issues.

 

Seemingly, since November 2005, the SE and his Deputy have been meeting extensively with other key players in the process. Those have included briefings to the Security Council (4 March, 13 July and 22 September 2006); meetings with the CG, EU Foreign Ministers, and other international actors, including NATO and the OSCE.

 

After meeting the Secretary-General of the United Nations on 25 January 2007 in Paris to brief him on the latest developments in the status process and share with him the proposal, the Special Envoy met on 26 January 2007 in Vienna with the Contact Group (CG) members and  also shared the content of his proposal, as part of the regular consultations and close cooperation process between UNOSEK and the CG;

 

 

UNOSEK/PR/16

Friday, February 2, 2007

 

Special Envoy Martti Ahtisaari presents his proposal for the future status of Kosovo in Belgrade and Pristina

 

Vienna – Special Envoy Martti Ahtisaari today traveled to Belgrade and Pristina to present his proposal for the future status of Kosovo.

 

In Belgrade, the proposal was handed over to President Boris Tadić of Serbia. The Special Envoy then flew to Pristina where he met President Fatmir Sejdiu and the Team of Unity, to whom he presented his proposal.

 

The Special Envoy also met at UNMIK Headquarters representatives of the non-Albanian communities in Kosovo.

 

The Special Envoy said during a press conference that the aim of the Settlement to lay the foundations for a future Kosovo that is viable and stable, a future Kosovo where members of all communities – Albanians, Serbs and other communities - can live a dignified, safe and economically sustainable life, and a future Kosovo which contributes actively and effectively to the security and stability of the region.

 

The Special Envoy emphasized: “Everyone in Kosovo agrees that the dire economic situation needs most urgent attention. The Settlement outlines provisions designed to promote sustainable economic development, including Kosovo’s ability to apply for membership in International Financial Institutions.”

 

The Special Envoy recalled that his proposal is the result of one year of intensive negotiations with the parties. “In the course of 2006, UNOSEK held 15 rounds of direct talks between Belgrade and Pristina negotiating teams, and our experts visited Belgrade and Pristina 26 times to talk separately to the parties on various issues. The last meeting took place on December 10th”, he stressed.

 

The Special Envoy outlined that “in the coming weeks, we intend to engage the parties in further consultations.” The Special Envoy announced that he had invited the parties to Vienna the consultation process on 13 February and that he would “consider constructive amendments and willing to integrate compromise solutions that parties might reach.”

 

“This consultation phase is important. I want to give both parties the chance once again to make their points. I will then finalize my Settlement proposal for submission to the Security Council. At that stage I will also elaborate on the status issue”, the Special Envoy said, adding: “I do not want to have any unnecessarily or artificial delay”.

 

 

 

Documents of Reference

 

*   Joint Contact Group statement published upon presentation by the Special Envoy of his draft comprehensive proposal - 2nd February 2007

* Statement of the Contact Group after meeting held at ministerial level in New York  - 20th September 2006 - English - Srpski - Shqip

Statement of the Contact Group  on the Situation in Northern Kosovo - 4 th August 2006 -  English  - Srpski -   Shqip

* Statement of the Contact Group after first Pristina-Belgrade High-level meeting held in Vienna - 24 th July 2006 - English - Srpski - Shqip

* Statement on the future of Kosovo after the Contact Group meeting held at ministerial level in London - 31 st January 2006  - English - Albanian - Serbian

* Contact Group - Ten Guidelines principles - 7 th October 2005-   English  - Srpski -   Shqip  

 

-----------------------------------------------------------------

 

http://gazetametropol.com/

Seidiu: Ėshtė nisja drejt fundit tė pėrcaktimit tė pavarėsisė
3 Shkurt  Negociatorėt kosovarė flasim pėr propozimet

Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, e ka vlerėsuar paketėn e propozuar prej Ahtisarit si fillimin e fundit tė arritjes sė pavarėsisė sė Kosovės. Nė deklaratėn e dhėnė pėr mediat, grupi i negociatorėve tė Kosovės theksojnė se shteti i Kosovės do tė jetė nė kufijtė ekzistues dhe do tė garantojė tė drejtat e qytetarėve qė jetojnė nė tė. "Presidenti dhe Ekipi i Unitetit mirėpresin takimin e sotėm me Presidentin Ahtisari, me tė cilin, ka nisur faza finale e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės. Ekipi i Unitetit ka pranuar pėr shqyrtim Pakon e Presidentit Ahtisari si dhe ka marrė propozimet e tij pėr orarin e mėtejmė tė angazhimit tė Ekipit tė Unitetit", tha dje Seidiu. Ai shtoi se ekipi i Unitetit do tė ofrojė shumė shpejt komentet dhe sugjerimet pėr Pakon e Presidentit Ahtisari dhe ėshtė i pėrkushtuar tė vazhdojė procesin, siē ėshtė kėrkuar prej Presidentit Ahtisari. "Ekipi i Unitetit ėshtė i bindur qė procesi ndėrkombėtar i zgjidhjes sė statusit tė Kosovės, tė cilit i prinė Presidenti Ahtisari, do tė pėrmbyllet sė shpejti me bėrjen e Kosovės shtet tė pavarur, me tė gjitha garancitė e duhura pėr komunitetet qė jetojnė nė Kosovė, para sė gjithash pėr komunitetin serb. Shteti i Kosovės, nė kufijtė ekzistues, me njė pushtet funksional, me tė drejtat dhe garancitė pėr tė gjithė qytetarėt dhe komunitetit qė jetojnė nė Kosovė, ėshtė zgjidhja e vetme e qėndrueshme pėr statusin e Kosovės. Ekipi i Unitetit beson fuqishėm qė tė gjitha kėto elemente gjinden nė propozimin e Presidentit Ahtisari", tha dje Sejdiu.

Shtetet e Bashkuara

Shtetet e Bashkuara tė Amerikės kanė falėnderuar tė ngarkuarin e posaēėm Martti Ahtisaari mbi procedurat e ndjekura dhe pėr propozimet e bėra pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės. Marrėveshja e propozuar vlerėsohet si fryt i bisedimeve disavjeēare si dhe tė balancuara. Ndėrsa propozimet shihen si njė zgjidhje pėr stabilitetin dhe pėr garantimin e njė Kosove multietnike. Madje, theksohet se propozimet garantojnė zhvillimin e njė Kosove demokratike.

Nė deklaratėn e dhėnė pėr shtypin, theksohet se tashmė statusi ka hyrė nė stadin pėrfundimtar. Ndaj dhe u bėhet thirrje palėve nė Prishtinė dhe Beograd tė bėhen pjesė e bisedimeve me Ahtisarin pėr tė finalizuar propozimet e bėra. SHBA inkurajon mė tej Ahtisarin qė tė realizojė punėn e nisur, qė dje solli paketėn e propozimeve pėr statusin pėrfundimtar.

Presidenca e Bashkimit Evropian

Presidenca gjermane e Bashkimit Evropian, nėpėrmjet zyrės sė saj nė Prishtinė, mbėshteti dje propozimin dhe sugjerimet e tė dėrguarit tė Kombeve tė Bashkuara nė bisedimet rreth statusit tė Kosovės, Martti Ahtisaari, i cili planin e tij ua bėri publik palėve nė Prishtinė dhe Beograd. Presidenca iu bėn thirrje tė theksuar Beogradit dhe Prishtinės, qė t’u pėrgjigjen kėtyre bisedimeve konsultative pa rezervė. Presidenca e Bashkimit Evropian shprehet se ėshtė e mendimit qė zgjidhja e statusit pėr Kosovėn do tė kontribuojė me vendosmėri pėr sigurinė e stabilitetit rajonal.

De Guht: Propozimi i Ahtisarit i pėrngjan shumė pavarėsisė

Ministri i Jashtėm i Belgjikės i bėri thirrje Kroacisė tė jetė faktor stabiliteti nė Ballkan, nė prag tė publikimit sė planit tė Marti Ahtisarit pėr statusin e Kosovės. "Kur e studiojmė propozimin e Ahtisarit, tė cilin ne e mbėshtesim, ai i pėrngjan shumė pavarėsisė", tha mbrėmė Karel De Guht, pas takimit me homologen kroate, Kolinda Grabar Kitaroviq. Ministri belg vlerėsoi se disa politikanė nė Bosnje, mund tė pėrpiqen qė pretendimet e tyre politike t'i kėrkojnė tek e ardhmja e Kosovės, duke pėrkujtuar orvatjet e serbėve tė Bosnjės qė tė shpallin pavarėsi. "Nė kėtė kontekst, ėshtė shumė me rėndėsi qė vendet si Kroacia tė insistojnė nė faktin se nuk ka lidhje ndėrmjet Kosovės dhe zhvillimeve nė Bosnje", ka thėnė De Guht.

Historiku i takimeve tė Ahtisarit

Emisari special dhe zėvendėsi i tij u kanė bėrė vizitėn e tyre tė parė palėve dhe rajonit nė nėntor tė vitit 2005, duke vizituar Prishtinėn dhe Beogradin si dhe kryeqytetet e shteteve fqinje si Tiranėn, Podgoricėn dhe Shkupin. Qė nga ajo kohė, Emisari Special, zėvendėsi i tij dhe anėtarėt e stafit tė lartė tė UNOSEK-ut kanė bėrė vizita tė shpeshta nė rajon.

Nė rrjedhat e vitit 2006, UNOSEK-u ka mbajtur 15 raunde tė bisedimeve tė drejtpėrdrejta mes ekipeve negociuse tė Beogradit dhe Prishtinės. Kėto bisedime janė pėrqendruar nė ēėshtjet e decentralizimit, mbrojtjen e trashėgimisė kulturore dhe religjioze nė Kosovė, ēėshtjet ekonomike dhe nė mbrojtjen e tė drejtave tė komunitetit. Pėrveē kėsaj, Emisari Special i ka kryesuar bisedimet e drejtpėrdrejta me udhėheqėsit e Serbisė dhe Kosovės, tė mbajtura mė 24 korrik 2006. Presidenti Boris Tadiē dhe Kryeministri Vojislav Koshtunica kanė udhėhequr delegacionin e Serbisė, kurse Presidenti Fatmir Sejdiu ka udhėhequr Ekipin e unitetit tė Kosovės. Nė takim iu ofrua rasti secilės palė qė t'ia paraqesė palės tjetėr, nė nivelin mė tė lartė, pikėpamjet pėr tė ardhmen e Kosovės, dhe tė njėjtėn t'ia paraqesė edhe komunitetit ndėrkombėtar, tė pėrfaqėsuar nga UNOSEK-u dhe vėzhguesit e GK-sė, BE-sė dhe NATO-sė.

Pėrveē kėtyre takimeve tė drejtpėrdrejta mes palėve, qysh nga janari i vitit 2006, 26 ekspertė tė misionit tė UNOSEK-ut e kanė vizituar Beogradin dhe Prishtinėn, pėr tė biseduar ndaras me palėt pėr ēėshtje tė ndryshme. Siē duket, qė nga nėntori i vitit 2005, Emisari Special dhe zėvendėsi i tij kanė takuar gjerėsisht aktorėt tjerė kyē tė kėtij procesi. Ata i kanė pėrfshirė raportimet nė Kėshillin e Sigurimit (4 mars, 13 korrik dhe 22 shtator tė vitit 2006); takimet me GK-nė, ministrat e jashtėm tė BE-sė dhe me aktorėt e tjerė ndėrkombėtar, pėrfshirė NATO-n dhe OSBE-nė. Pas takimit me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė Kombeve tė Bashkuara tė mbajtur mė 25 janar 2007 nė Paris, pėr t'i raportuar pėr zhvillimet e fundit lidhur me procesin e statusit dhe tė shkėmbejė me tė propozime, Emisari Special, mė 26 janar 2007, u takua nė Vjenė me anėtarėt e Grupit tė Kontaktit pėr tė shkėmbyer mendimet gjithashtu pėr pėrmbajtjen e propozimit tė tij, si pjesė tė konsultimeve tė rregullta dhe procesit tė bashkėpunimit tė ngushtė mes UNOSEK-ut dhe GK-sė.

Lista e bisedimeve tė drejtpėrdrejta mes delegacioneve tė Beogradit dhe Prishtinės:

Takimi i udhėheqėsve serbė dhe kosovarė nė Vjenė (24 korrik)

Tetė takime tė mbajtura lidhur me decentralizimin: (20 - 21 shkurt, 17 mars, 3 prill, 5 maj, 19 korrik, 7 gusht, 7 dhe 15 shtator)

Tre takime lidhur me mbrojtjen e trashėgimisė kulturore dhe religjioze nė Kosovė: (23 maj, 18 korrik dhe 8 shtator). Dy takime lidhur me tė drejtat e komunitetit: (8 gusht dhe 8 shtator)

Njė takim lidhur me ēėshtjet ekonomike (31 maj).

Statusi final do tė zbardhet vetėm nė OKB
BRAHIM SHIMA
3 Shkurt  Ahtisari paraqet propozimet pėr zgjidhjen e statusit pėrfundimtar

Kryenegociatori Marti Ahtisari ka paraqitur dje paketėn e pikave qė do tė saktėsojnė statusin pėrfundimtar tė Kosovės. Ndėrsa lihej e nėnkuptuar pavarėsia pėrfundimtare e Kosovės, Ahtisari parashikonte tė drejta thuajse tė pakufizuara pėr minoritetin serb. Kėshtu, trupat e NATO-s do tė qėndrojnė deri nė fund tė vitit 2008, ndėrsa Kosova do tė pėrfitojė si pjesėn e saj nga pasuritė e ish-Jugosllavisė, por do tė paguajė dhe pjesėn qė i takon nga borxhet qė ky shtet ka pasur. Nga ana tjetėr, Kosovės i hapen rrugėt tė kėrkojė integrimin nė strukturat ndėrkombėtare. Por, ndėrsa pala kosovare ka pranuar si kushtet pėr minoritetin, ashtu dhe kalimin nė pavarėsi, pala serbe ka mbetur totalisht e pakėnaqur. Ahtisari ka dorėzuar paradite nė Serbi, propozimet e tij. Por qė si pėrgjigje ka marrė refuzimin, madje nuk kanė munguar as kėrkesat pėr mbledhjen urgjent tė Parlamentit. Kėto deklarata janė mbytur nga deklaratat e ndėrkombėtarėve, qė janė shprehur se paketa e Ahtisarit duhet mbėshtetur dhe se palėt duhet tė angazhohen nė bisedime.

Qėndrimi

Ahtisari tha se propozimi qė ka paraqitur nė Prishtinė dhe nė Beograd, ka pėr qėllim qė nė Kosovė tė krijohet njė shoqėri e qetė, nė tė cilėn tė gjitha komunitetet do tė kenė jetė tė dinjitetshme. Nė konferencėn pėr shtyp nė Prishtinė, ai tha se nuk do tė ketė ndarje tė Kosovės dhe se propozimi final tė cilin do ta paraqesė nė Kėshill tė Sigurimit, do tė pėrcaktojė qartė statusin politik tė Kosovės. Pakoja, tė cilėn e kam paraqitur sot te palėt, paraqet propozim kompromisi. Gjatė javėve tė ardhshme synojmė qė tė pėrfshijmė palėt nė konsultime dhe jam i gatshėm qė tė pėrfshijė zgjidhjet e kompromisit qė mund tė arrijnė palėt”, tha Ahtisari nė konferencėn pėr shtyp pas takimeve nė Prishtinė.

Pėrfundimi

Ahtisari nuk pranoi qė tė pėrgjigjet saktė nėse propozimi i tij parasheh pavarėsinė pėr Kosovėn. Megjithatė, ai ka bėrė tė ditur se kjo do tė mėsohet kur propozimi final tė dorėzohet nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė. Megjithatė, Ahtisaari ftoi palėt qė tė marrin pjesė nė konsultimet qė parasheh gjatė shkurtit nė Vjenė, ndėrkaq tha se shpreson qė deri nė fund tė marsit tė arrijė ta finalizojė dhe ta dorėzojė nė Nju-Jork propozimin final pėr statusin. Ahtisari ka theksuar se propozimi nuk do tė lejojė ndarje tė Kosovės, ndėrsa pėr pakicat, sidomos serbėt, parasheh garantimin e tė drejtave. “Parashihet krijimi i disa komunave tė reja me shumicė serbe, zonat e mbrojtura tė rreth 40 objekteve fetare e kulturore serbe, pėrdorimi i votimit tė dyfishtė pėr disa ēėshtje vitale pėr pakicat etj.”, tha Ahtisari.

Edmond Haxhinasto

Sekretari pėr marrėdhėniet ndėrkombėtare nė LSI, Edmond Haxhinasto, shprehet se paketa e propozimive do tė ēojė Kosovėn drejt pavarėsisė pėrfundimtare. "Mendoj se zhvillimet janė pozitive nė sensin qė disa pika themelore tė kuadrit brenda tė cilit do tė gjejė zgjidhje ēėshtja e Kosovės dhe do pėrcaktohej statusi i Kosovės, janė nė kėtė paketė tė propozuar nga Ahtisari. Pra, do tė jetė njė vend sovran dhe i pavarur dhe, e dyta, qė do tė ruajė integritetin territorial dhe do tė jetė njė subjekt ndėrkombėtar qė do tė ndjekė axhendėn e vet tė integrimit nė strukturat euroatlantike. Sigurisht dihet qė detajet e paketės mbeten pėr t’u parė, por ajo qė ėshtė mė e rėndėsishmja dhe qė e thashė dhe mė lart, paketa do tė garantojė njė proces tė pavarėsimit tė Kosovės. Duhet parė dhe me detaje si paketė, pavarėsisht faktin se komente janė bėrė dhe nga grupi i unitetit, qoftė dhe Presidenti Sejdiu. Mbeten pėr t’u parė detajet mė tutje, por e rėndėsishme ėshtė ajo qė thashė mė sipėr, sovraniteti, dhe do tė ketė tė drejtėn qė tė njihet si njė vend subjekt ndėrkombėtar i pavarur me tė drejtėn pėr tė aplikuar mė pas nė tė gjithė organizatat rajonale, por dhe mė gjerė, duke pėrfshirė dhe Kombet e Bashkuara".

Agim Ēeku

Kryeministri i Kosovės ėshtė shprehur i kėnaqur dhe optimist nga paketa e propozimeve. Megjithatė ėshtė shprehur se janė dhe shumė pika pėr t’u riparė. Nė lidhje me pranimin e tė drejtave gati tė pakufizuara tė pakicave, Ēeku tha se, "kemi dashur qė pakicės t’i heqim argumentet qė tė kundėrshtojė pavarėsinė. Duam t’i bindim qė ne i mirėpresim ata dhe angazhimin e tyre. Mė shumė mė shqetėsojnė zėrat radikalė tė serbėve. Ka qėndrime regresive dhe jo realiste tek ata". Nga ana tjetėr, ai theksoi se nuk ka arsye pėr tensionimin e situatės. Nė lidhje me tensionimin e mundshėm tė situatės nė Mitrovicė, Ēeku shtoi se paketa "ėshtė njė nisje e re e marrėdhėnieve mes komuniteteve dhe nuk ka asnjė arsye qė tė ketė lėvizje nė rajonin ku janė serbėt. Ėshtė shenjė pėr tė marrė vendimin qė tė qėndrojnė nė Kosovė dhe tė jenė pjesė e vendimmarrjes nė Kosovė", tha ai.

Kuvendi i Shqipėrisė

Kryetari i Komisionit tė Jashtėm parlamentar, Preē Zogaj, gjatė njė prononcimi pėr "Metropol", tha se statusi duhet tė pėrmbushė aspiratat e popullit shqiptar pėr njė Kosovė tė pavarur. Ndaj ai ka pėrshėndetur paketėn e propozimeve tė Ahtisarit. Ndėrsa sekretarja e PS-sė, Arta Dade, shprehu bindjen se, “Kosova do tė marrė pavarėsinė e shumėpritur, duke u krijuar hapėsirat e domosdoshme minoriteteve”. Kjo gjė, sipas Dades, do jetė e vėshtirė tė pranohet nga pala serbe, por tė gjithė faktorėt e huaj dhe ata me ndikim tek Serbia duhet tė punojnė qė ajo tė pranojė kėtė realitet tė ri.
 
Kosova nuk do tė jetė pjesė dhe nuk bashkohet me asnjė territor tjetėr
 
3 Shkurt  Grupi i kontaktit paraqet statusin pėrfundimtar tė Kosovės, i cili u ėshtė dorėzuar zyrtarisht palėve

Statusi pėrfundimtar parashikon bashkėpunimin pėr tė dhėnat mbi personat e zhdukur

Serbia dhe Kosova do tė ndajnė pjesėn e borxhit qė u ėshtė marrė ndėrkombėtarėve

Nė statusin pėrfundimtar tė Kosovės, grupi i kontaktit ka vendosur qė tė parashikojė tė gjitha hapat deri nė ndarjen pėrfundimtare tė Kosovės. Madje, negociatorėt kanė parashikuar dhe borxhin qė do tė mbart Kosova pas ndarjes nga Serbia, kundrejt huadhėnėsve tė vendeve tė ndryshme. Kėshtu shuma qė do t’i takojė tė shlyejė Kosova, do tė varet nga negociatat e mėtejshme mes tė dy palėve. Ndėrsa parashikohet ndarja e Mitrovicės nė dy pjesė qė, gjithsesi do tė jenė nė varėsi tė Kosovės dhe do tė ketė njė bashkėpunim ndėrmjet tyre.

Nga ana tjetėr, si Serbia dhe Kosova duhet tė angazhohen pėr tė paraqitur tė dhėnat qė kanė mbi personat e zhdukur. Kosova pėrkufizohet si njė shtet multietnik dhe multifetar.

Synimi i Propozimit tė Gjithanshėm pėr Marrėveshjen mbi Statusin e Kosovės ėshtė tė pėrcaktojė kėrkesat e nevojshme pėr njė Kosovė tė ardhshme qė ėshtė e mundshme, e mbėshtetshme dhe e stabilizuar. Ai pėrfshin masa tė hollėsishme pėr tė siguruar inkurajimin dhe mbrojtjen e tė drejtave tė bashkėsive dhe anėtarėve tė tyre, decentralizimin efektiv tė qeverisė dhe ruajtjen e mbrojtjen e trashėgimisė kulturore e fetare. Pėr mė tepėr, marrėveshja pėrshkruan masa kushtetuese, ekonomike dhe sigurie, tė cilat sė bashku synojnė tė kontribuojnė nė zhvillimin e njė Kosove shumetnike, demokratike dhe tė lulėzuar. Njė element i rėndėsishėm i Marrėveshjes ėshtė mandati qė i jepet njė prezence ndėrkombėtare civile dhe ushtarake nė Kosovė pėr tė mbikėqyrur zbatimin e Marrėveshjes dhe pėr tė ndihmuar autoritetet kompetente kosovare nė sigurimin e paqes dhe stabilitetit nė gjithė Kosovėn. Dispozitat e Marrėveshjes do tė kenė pėrparėsi mbi tė gjitha dispozitat e tjera ligjore nė Kosovė.

II.Elementėt e Marrėveshjes

Marrėveshja pėrfshin pjesėn kryesore me katėrmbėdhjetė nene qė pėrbėjnė parimet e saj kyēe, dhe dymbėdhjetė shtojca, tė cilat zgjerojnė mė tej kėto parime:

Kosova do tė jetė njė shoqėri shumetnike, qė e qeverisė veten nė mėnyrė demokratike dhe me respekt tė plotė pėr rendin ligjor, nivelin mė tė lartė tė tė drejtave tė njeriut dhe lirive themelore tė pranuara nga bota ndėrkombėtare, dhe qė nxit ekzistencėn paqėsore dhe tė lulėzuar tė gjithė banorėve tė saj.

Kosova do tė miratojė njė Kushtetutė pėr tė mbrojtur kėto parime. Ndėrsa Marrėveshja nuk pėrshkruan njė Kushtetutė tė plotė, ajo pėrkufizon elementet kyē qė duhet tė bėjnė pjesė nė Kushtetutė.

Kosova do tė ketė tė drejtė tė diskutojė dhe tė miratojė marrėveshje ndėrkombėtare, duke pėrfshirė tė drejtėn pėr tė kėrkuar anėtarėsi nė organizata ndėrkombėtare.

Mbrojtja dhe pėrkrahja e tė drejtave tė anėtarėve tė bashkėsive ėshtė njė element qendror i Marrėveshjes. Marrėveshja pėrcakton aspektet kyēe qė do tė mbrohen, duke pėrfshirė kulturėn, gjuhėn, edukimin dhe simbolet. Ajo gjithashtu pėrshkruan mekanizma specifike tė pėrfaqėsimit tė anėtarėve tė bashkėsive jo-shqiptare tė Kosovės nė institucionet publike kryesore pėr tė ruajtur dhe pėrkrahur pjesėmarrjen e tyre efektive dhe aktive nė jetėn publike. Pėr tė mbrojtur tė drejtat e bashkėsive kosovare jo-shqiptare nė procesin legjislativ, Marrėveshja gjithashtu lejon qė disa ligje tė caktuara mund tė hyjnė nė fuqi vetėm nėse njė shumicė e anėtarėve kosovarė jo-shqiptarė tė Asamblesė Kosovare janė dakord me miratimin e tyre.

Marrėveshja pėrmban njė propozim me pėrmasa tė gjėra pėr decentralizim, i cili ėshtė i njė shkalle tė zgjeruar dhe synon tė pėrkrahė qeverisjen e mirė, transparencėn dhe efikasitetin nė shėrbimin publik. Propozimi pėrqendrohet nė veēanti nė nevojat e shqetėsimet specifike tė bashkėsisė kosovare serbe, e cila do tė ketė njė shkallė tė lartė kontrolli mbi punėt e veta. Elementet e decentralizimit pėrfshijnė, inter alia, kompetenca tė reja bashkiake pėr bashkėsitė me shumicė kosovare serbe (si pėr shembull, nė fushat e shėndetėsisė sė shkallės sė dytė dhe tė arsimit tė lartė); autonomi tė zgjeruar bashkiake nė ēėshtjet financiare, duke pėrfshirė aftėsinė pėr tė pranuar fonde transparente nga Serbia pėr njė diapazon tė gjerė aktivitetesh e qėllimesh bashkiake; masa mbi aleanca mes bashkive dhe bashkėpunimin pėrmes kufijve me institucione serbe; dhe krijimin e gjashtė bashkėsive tė reja ose mjaft tė zgjeruara me shumicė serbe (Gracanica, Novo Brdo, Klokott, Ranilug, Partes, Mitovica-Veriore).

Marrėveshja gjithashtu pėrcakton njė sistem drejtėsie nė Kosovė, i cili ėshtė i integruar, i pavarur, profesional dhe i paanshėm, qė i siguron drejtėsi tė gjithė personave nė Kosovė. Ajo gjithashtu pėrcakton mekanizma pėr tė siguruar qė sistemi i drejtėsisė ėshtė pėrfshirės dhe qė shėrbimi i tij gjyqėsor dhe prokuror pasqyron karakterin shumetnik tė Kosovės.

Elementet e Marrėveshjes pėr mbrojtjen dhe nxitjen e trashėgimisė fetare e kulturore do tė sigurojnė ekzistencėn e papenguar e tė patrazuar tė Kishės Ortodokse Serbe (KOS) nė Kosovė. Mė shumė se dyzet vende kyēe fetare e kulturore do tė rrethohen nga Zona Mbrojtėse pėr tė parandaluar zhvillime apo ndėrtime tė dėmshme tregtare dhe industriale, dhe pėr tė ruajtur dinjitetin kulturor tė kėtyre vendeve. Marrėveshja gjithashtu garanton sigurinė fizike tė pėrforcuar pėr vende tė zgjedhura. KOS the organizata e saj e brendshme do tė njihen haptazi nga autoritetet kosovare dhe do t’i njihet e drejta a paprekshmėrisė sė pronės, liria nga taksimi dhe privilegje doganore. KOS nė Kosovė gjithashtu do tė jetė e lirė tė mbajė lidhje me KOS nė Beograd.

Tė gjithė refugjatėt dhe personat e shpėrngulur brenda Kosovės, do tė kenė tė drejtė tė kthehen dhe tė marrin sėrish pasuritė dhe pronat e tyre personale. Marrėveshja gjithashtu u bėn thirrje Kosovės dhe Serbisė tė bashkėpunojnė plotėsisht me Komisionin Ndėrkombėtar tė Kryqit tė Kuq pėr tė zgjidhur fatin e personave tė zhdukur.

Marrėveshja pėrfshin masa tė veēanta, qė synojnė tė nxisin e tė ruajnė zhvillimin e vazhdueshėm ekonomik nė Kosovė. Ajo pėrshkruan procedura transparente pėr tė zgjidhur mosmarrėveshje lidhur me pronat dhe pėr njė proces privatizimi tė vazhdueshėm, tė dyja kėto me njė pjesėmarrje tė konsiderueshme ndėrkombėtare. Pėr mė tepėr, Marrėveshja pėrkufizon mekanizma pėr tė pėrcaktuar pjesėn e Kosovės nė borxhin e huaj tė Serbisė dhe pėr tė zgjidhur ēėshtjen e kthimit tė pronave.

Marrėveshja gjithashtu parashikon njė sektor sigurimi nė Kosovė, i cili ėshtė profesional, shumetnik, dhe demokratik, dhe inkurajon njė pėrfshirje tė rėndėsishme lokale nė zhvillimin e tij dhe nė tė njėjtėn kohė ruan nivelin e mbikėqyrjes ndėrkombėtare tė nevojshėm pėr suksesin pėrfundimtar nė kėtė fushė delikate. Forca Policore Kosovare do tė ketė njė varg komande tė njėsuar nė mbarė Kosovėn, ndėrkohė qė oficerėt lokalė tė policisė do tė pasqyrojnė pėrbėrjen etnike tė bashkėsisė nė tė cilėn ata shėrbejnė. Nė bashkitė kosovare me shumicė serbe, Asambleja Bashkiake do tė ketė kompetenca tė avancuara nė zgjedhjen e Komandantit tė Stacionit lokal. Njė Forcė Kosovare Sigurimi (FKS) e re dhe shumetnike do tė krijohet brenda njė viti. Do tė ketė njė maksimum prej 2.500 anėtarėsh aktivė dhe 800 rezervistė. Marrėveshja kėrkon qė Korpusi i Mbrojtjes sė Kosovės (KMK) qė ekziston sot do tė shpėrndahet brenda njė viti.

Duke pranuar faktin qė pėrmbushja e pėrgjegjėsive tė Kosovės, sipas Marrėveshjes, kėrkon njė diapazon tė gjerė aktivitetesh komplekse dhe tė vėshtira, Marrėveshja pėrcakton njė prani ndėrkombėtare nė tė ardhmen pėr tė mbikėqyrur dhe pėrkrahur pėrpjekjet e duhura tė autoriteteve kosovare. Kjo prani pėrfshin tre komponentė kryesorė:

Njė Pėrfaqėsues Ndėrkombėtar Civil (PNC), gjithashtu i njohur si Pėrfaqėsuesi i Posaēėm i BE, do tė emėrohet nga njė Grup Drejtues Ndėrkombėtar (GDN), i cili pėrfshin aktorėt kryesore ndėrkombėtare. PCN do tė ketė autoritetin mė tė lartė mbikėqyrės mbi zbatimin e Marrėveshjes. PCN do tė vishet me kompetenca tė veēanta qė do ta lejojnė atė tė marrė veprimet e duhura pėr tė mbikėqyrur dhe siguruar zbatimin e suksesshėm tė Marrėveshjes. Kėto kompetenca pėrfshijnė autoritetin pėr tė anuluar vendime apo ligje tė miratuara nga autoritetet kosovare dhe pėr tė ndėshkuar apo hequr nga pozita ata zyrtarė, veprimet e tė cilėve PNC gjykon qė nuk pajtohen me frymėn e Marrėveshjes. PNC gjithashtu do tė jetė autoriteti vendimtar nė Kosovė, pėr sa i pėrket aspekteve civile tė Marrėveshjes.

Njė Mision i Politikės Evropiane pėr Sigurinė e Mbrojtjen (PESM) do tė vrojtojė, mėsojė dhe kėshillojė nė tė gjitha fushat e lidhura me shtetin ligjor. Veēanėrisht, ai do tė ndihmojė Kosovėn nė zhvillimin e institucioneve policore, gjyqėsore, institucionet penale efikase, tė paanshme e pėrfshirėse, dhe do tė ketė autoritetin pėr tė marrė pėrsipėr pėrgjegjėsi tė tjera pėr tė siguruar ruajtjen dhe pėrkrahjen e shtetit ligjor, rendit publik dhe sigurisė.

Njė Prani Ushtarake Ndėrkombėtare e udhėhequr nga NATO do tė krijojė njė mjedis tė mbrojtur dhe tė sigurt nė gjithė Kosovėn, nė bashkėpunim me PNC dhe nė mbėshtetje tė institucioneve tė Kosovės, deri sa tė vijė koha kur kėto institucione tė jenė nė gjendje tė marrin pėrsipėr tė gjithė diapazonin e pėrgjegjėsive tė sigurisė.

OSBE, me njė prani tė gjerė nė terren nė Kosovė, do tė kėrkohet tė ndihmojė nė mbikėqyrjen e nevojshme pėr zbatimin e suksesshėm tė Marrėveshjes.

Rregullat Kushtetuese

Marrėveshja (zgjidhja) bėn tė mundur qė Kosova tė ketė njė Kushtetutė qė do tė pėrpilohet dhe aprovohet nga kosovarėt.

Tė gjitha rregullat e Kushtetutės sė ardhshme duhet tė jenė nė pėrputhshmėri me Marrėveshjen (Zgjidhjen). Nė rast tė konfliktit nė mes tė Kushtetutės dhe Marrėveshjes (Zgjidhjes), Marrėveshja (Zgjidhja) do tė triumfojė.

Marrėveshja (zgjidhja) nuk precizon njė Kushtetutė tė plotė, por ajo definon disa elemente kyēe, qė duhet tė pėrfshihen nė Kushtetutėn e ardhshme.

Kushtetuta duhet tė siguroj qė:

Kosova tė jetė njė shoqėri shumėkombėshe bazuar nė barazinė e gjithė qytetarėve tė saj.

Kosova nuk ka besim fetar zyrtar dhe ėshtė neutrale sa i pėrket besimeve fetare;

Kosova do tė ketė simbolet e veta tė dallueshme: flamurin, stemėn dhe himnin, tė cilat do tė reflektojnė karakterin shumėkombėsh tė Kosovės;

Gjuhėt zyrtare tė Kosovės do tė jenė gjuha shqipe dhe ajo serbe;

Kosova do tė ketė tė drejtėn tė negociojė dhe tė lidhė marrėveshje ndėrkombėtare, pėrfshirė edhe tė drejtėn pėr tė kėrkuar anėtarėsim nė organizatat ndėrkombėtare;

Kosova nuk do tė ketė pretendime territoriale ndaj asnjė shteti apo pjese tė ndonjė shteti dhe nuk do tė kėrkojė bashkim me ndonjė shtet apo pjesė tė ndonjė shteti;

Kosova do tė promovoj dhe lehtėsoj kthimin e sigurt dhe dinjitoz tė refugjatėve dhe personave tė zhvendosur nga Kosova;

Tė drejtat dhe liritė e cekura nė instrumentet dhe marrėveshjet kryesore ndėrkombėtare tė tė drejtave dhe lirive fondamentale tė njeriut do tė aplikohen nė mėnyrė direkte nė Kosovė.

Komunitetet jo shumicė do tė pėrfaqėsohen nė parlament nė bazė tė njė sistemi tė ulėseve tė garantuara/rezervuara:

Legjislacioni mbi zonat e interesit tė veēantė pėr komunitetet jo shumicė tė Kosovės kėrkon njė procedurė tė veēantė parlamentare – njė shumicė tė dyfishtė tė anėtarėve tė parlamentit qė janė prezent dhe votojnė, si dhe anėtarėt qė mbajnė ulėset e garantuara apo rezervuara pėr komunitetet shumicė.

Qeveria e Kosovės, pėrfshirė edhe shėrbimin e saj civil do tė reflektoj shumėllojshmėrinė e popullit tė Kosovės;

Kryetari i Kosovės do tė pėrfaqėsoj unitetin e popullit tė Kosovės;

Do tė themelohet njė Gjykatė Kushtetuese e pėrbėrė nga nėntė juristė tė dalluar tė karakterit mė tė lartė moral.

Tė drejtat e njeriut dhe liritė fondamentale dhe tė drejtat e komuniteteve dhe tė pjesėtarėve tė tyre

Tė drejtat e njeriut dhe liritė fondamentale

Marrėveshja parashikon qė Kosova duhet t’i mbėshtesė, ndihmojė dhe mbrojė tė drejtat e njeriut dhe liritė fondamentale tė njohura ndėrkombėtarisht.

Tė gjithė personat nė Kosovė kanė tė drejtė t’i gėzojnė kėto tė drejta dhe liri, pa kurrfarė diskriminimi. Tė gjithė personat nė Kosovė janė tė barabartė para ligjit dhe kanė tė drejtė pa kurrfarė diskriminimi, tė kenė mbrojtje tė barabartė para ligjit.

Tė drejtat e komuniteteve dhe tė pjesėtarėve tė tyre

Sipas Marrėveshjes, Kosova duhet tė garantojė mbrojtjen e identitetit kombėtar ose etnik, kulturor, gjuhėsor dhe fetar tė tė gjitha komuniteteve dhe tė pjesėtarėve tė tyre.

Pjesėtarėt e komuniteteve do tė kenė tė drejta specifike, pėrveē tė drejtave tė tyre tė njeriut dhe lirive fondamentale, pėrfshirė tė drejtėn pėr ta shprehur lirshėm, pėr ta nxitur dhe zhvilluar identitetin e tyre dhe atributet e komunitetit. Nė pajtim me ligjet nė fuqi dhe me standardet ndėrkombėtare, pjesėtarėt e komuniteteve, pėr shembull, do tė kenė tė drejtė tė:

arsimohen nė tė gjitha nivelet nė njėrėn prej gjuhėve zyrtare tė Kosovės, tė cilėn e zgjedhin vetė, ose nė gjuhėn e tyre nė vendet ku ata e pėrbėjnė shumicėn e mjaftueshme;

themelojnė dhe menaxhojnė institucione private tė arsimit ose tė aftėsimit;

pėrdorin gjuhėn dhe alfabetin e tyre lirshėm privatisht, ose nė mėnyrė publike;

pėrdorin gjuhėn dhe alfabetin e tyre lidhur me marrėdhėniet qė kanė me autoritetet publike nė vendet ku ata e pėrbėjnė njė pjesė tė mjaftueshme tė popullsisė;

pėrdorin dhe ekspozojnė simbolet e komunitetit;

regjistrojnė emrat e tyre nė formėn origjinale;

kenė qasje tė garantuar dhe pėrfaqėsim nė mjetet transmetuese tė komunikimit si edhe tė kenė program nė gjuhėn e tyre; t’i krijojnė dhe shfrytėzojnė mjetet e tyre tė komunikimit dhe ta shfrytėzojnė njė numėr tė pakufizuar tė frekuencave pėr mjetet elektronike tė komunikimit;

gėzojnė kontakte tė papenguara brenda Kosovės dhe me personat nė cilindo shtet.

Pjesėtarėt e komuniteteve po ashtu do tė kenė role tė qarta nė ēėshtjet publike dhe nė proceset vendimmarrėse nė Kosovė, pėrfshirė pėrfaqėsimin e garantuar nė Kuvend, nė Qeveri dhe nė gjyqėsi.

Refugjatėt dhe personat e zhvendosur brenda vendit

Marrėveshja po ashtu parashikon tė drejtėn e refugjatėve dhe tė personave tė zhvendosur brenda vendit nga Kosova, qė tė kthehen dhe ta kėrkojnė sėrish pronėn e tyre dhe posedimet personale nė pajtim me ligjin e Kosovės dhe tė drejtėn ndėrkombėtare.

Personat e zhdukur

Me kėtė Marrėveshje u bėhet thirrje Kosovės dhe Republikės sė Serbisė t’i ndėrmarrin hapat e duhur pėr tė pėrcaktuar dhe dhėnė informata lidhur me identitetin, vendndodhjen dhe fatin e personave tė zhdukur, nė bashkėpunim tė plotė me Komitetin Ndėrkombėtar tė Kryqit tė Kuq dhe me partnerėt e tjerė ndėrkombėtarė.

Decentralizimi

Marrėveshja ofron njė sistem tė decentralizimit qė ka pėr qėllim tė avancojė qeverisjen e mirė, transparencėn dhe efikasitetin e shėrbimeve publike. Duke njohur shqetėsimet e komunitetit serb nė Kosovė, kjo Marrėveshje nė veēanti i ofron kėtij komuniteti njė shkallė tė lartė tė kontrollimit tė ēėshtjeve tė veta.

Krijimi i komunave tė reja

Me kėtė Marrėveshje krijohen gjashtė komuna tė reja serbe apo komuna me kompetenca shtesė nė Kosovė:

Mitrovica Veriore; Graēanica; Ranillugu; Parteshi; Kllokoti/Vėrboci dhe Novobėrda.

Komuna e tanishme e Mitrovicės do tė ndahet nė dy komuna, nė Mitrovicėn Veriore dhe Mitrovicėn Jugore, tė cilat do tė bashkėpunojnė dhe bashkėrendojnė mes veti tė ndihmuara nga njė kėshill i pėrbashkėt rishtas i formuar.

Komunat shtesė pėr komunitetet jo-shumicė mund tė krijohen nė konsultim me komunat pėrkatėse.

Dispozitat e Marrėveshjes nė lidhje me krijimin e komunave tė reja mund tė shqyrtohen dhe korrigjohen sipas nevojės nga Pėrfaqėsuesi Ndėrkombėtar Civil, pasi tė kryhet regjistrimi i popullsisė.

Kompetencat komunale

Tė gjitha komunat do tė kenė pėrgjegjėsi pėr fushat qė ndikojnė nė jetėn e pėrditshme tė qytetarėve kosovarė, duke pėrfshirė: arsimin parashkollor, fillor dhe tė mesėm; kujdesin shėndetėsor primar publik; zhvillimin ekonomik vendor; planifikimin urban dhe rural; banimin publik; emėrimin e rrugėve dhe vendeve tė tjera publike; dhe ndėr tė tjera, sigurimin e shėrbimeve publike dhe komunale.

Pėrveē kėsaj, komunat e pėrcaktuara serbe tė Kosovės do tė kenė pėrgjegjėsitė shtesė si nė vijim:

Komuna e Mitrovicės Veriore, e Graēanicės dhe e Shtėrpcės do tė qeverisin me spitale dhe me sigurimin e kujdesit shėndetėsor sekondar nė komunat e tyre.

Komuna e Mitrovicės Veriore do tė ketė pėrgjegjėsitė e caktuara lidhur me universitetin nė gjuhėn serbe nė Mitrovicė.

Tė gjitha komunat serbe nė Kosovė do tė jenė pėrgjegjėse pėr mbrojtjen dhe avancimin e ēėshtjeve kulturore dhe religjioze nė nivel lokal;

Tė gjitha komunat serbe nė Kosovė do tė kenė njė rol tė avancuar nė pėrzgjedhjen e komandantėve tė stacioneve policore lokale.

Buxheti komunale

Tė gjitha komunat do tė jenė pėrgjegjėse pėr buxhetin e tyre dhe do tė kenė tė drejtėn pėr burime financiare vetjake.

Do tė krijohet njė sistem i drejtė dhe transparent i pakos sė granteve, i cili do tė sigurojė autonomi mė tė madhe komunale pėr ndarjen dhe shpenzimet e fondeve qendrore.

Bashkėpunimi komunal

Komunat do tė kenė tė drejtėn e krijimit tė asociacioneve dhe partneriteteve me komunat e tjera nė Kosovė pėr kryerjen e funksioneve me interes tė dyanshėm.

Komunat do tė kenė tė drejtėn e bashkėpunimit me komunat dhe institucionet nė Serbi, pėrfshirė edhe tė drejtėn e pranimit tė donacioneve financiare dhe ndihmės teknike nga Serbia, nė kuadėr tė parametrave tė qarta pėrkatėse tė cekura nė Marrėveshje.

III. Zbatimi i Marrėveshjes

Sapo Marrėveshja tė hyjė nė fuqi, do tė ketė njė periudhė tranzicioni prej 120 ditėsh, gjatė sė cilės mandati ekzistues i UNMIK-ut do tė mbesė i pandryshuar. Megjithatė, pėr tė siguruar mbikėqyrjen e menjėhershme tė zbatimit tė Marrėveshjes nga Kosova, PNC do tė ketė autoritet pėr tė monitoruar kėtė zbatim dhe pėr tė bėrė rekomandime tek UNMIK pėr veprime qė duhen marrė pėr tė siguruar respektimin e Marrėveshjes.

Gjatė periudhės sė tranzicionit, Asambleja Kosovare, nė konsultime me PNC, do tė ketė pėrgjegjėsinė tė aprovojė njė Kushtetutė dhe legjislacionin e nevojshėm pėr zbatimin e Marrėveshjes. Kushtetuta dhe legjislacioni i ri do tė hyjnė nė fuqi menjėherė pas pėrfundimit tė periudhės sė tranzicionit.

Nė pėrfundimin e periudhės sė tranzicionit, mandati i UNMIK-ut do tė mbarojė dhe i gjithė autoriteti legjislativ dhe ekzekutiv qė UNMIK-u gėzon do t’i kalohet nė tėrėsi autoriteteve tė Kosovės, nė pėrputhje me Marrėveshjen.

Brenda nėntė muajve nga hyrja nė fuqi e Marrėveshjes, zgjedhje tė pėrgjithshme dhe lokale duhet tė mbahen.

Mandati i PNC do tė vazhdojė deri sa GDN tė vendosė qė Kosova ka zbatuar kushtet e Marrėveshjes.

Ēėshtjet ekonomike dhe pronėsore

Tė pėrgjithshme

Dispozitat ekonomike tė Marrėveshjes kanė pėr qėllim sigurimin e qėndrueshmėrisė ekonomike.

Marrėveshja, nė mes tė tjerash, parasheh qė Kosova tė gėzojė tė drejtėn tė parashtrojė kėrkesė pėr anėtarėsim nė Institucionet Ndėrkombėtare Financiare (INF) dhe tė bėjė marrėveshje kontraktuale si dhe nė marrėveshje tė tjera ndėrkombėtare.

Marrėveshja vė theks tė posaēėm nė garantimin qė kontestet pronėsore, tė cilat shpesh i prekin tė drejtat e pakicave, tė trajtohen nė mėnyrė transparente nė pėrputhje me standardet relevante ndėrkombėtare dhe me pėrfshirje thelbėsore ndėrkombėtare.

Pėrfaqėsuesi Ndėrkombėtar Civil (PNC) do tė ketė rol nė emėrimin pėr postet kyēe ekonomike.

Pronat

Ndėrmarrjet Publike (NP) qė tani pėr tani administrohen nga Agjencia Kosovare e Mirėbesimit (AKM) do t’i barten Kosovės. NP-tė qė ofrojnė shėrbime vetėm nė disa komuna tė caktuara do t’u mbesin atyre komunave.

Ndėrmarrjet Shoqėrore (NSH) qė janė nėn administrim tė besuar tė AKM-sė do t’i barten institucionit pasardhės, i cili do tė ketė prani thelbėsore ndėrkombėtare. Ankesat kundėr vendimeve tė AKM-sė do tė vazhdojnė tė trajtohen nga Dhoma e Posaēme e Gjykatės Supreme tė Kosovės, ku shumica e gjyqtarėve do tė jenė ndėrkombėtarė.

Kontestet rreth pronės private do tė vazhdojnė tė trajtohen nga Agjencia Kosovare e Pronave (AKP) nė pėrputhje me mandatin e saj, e cila do tė ketė prani tė fortė ndėrkombėtare. Ankesat kundėr vendimeve tė Komisionit pėr kėrkesa pronėsore tė AKP-sė do tė shqyrtohen pėrmes paneleve tė gjykatėsve tė Gjykatės Supreme, ku shumica e gjyqtarėve do tė jenė ndėrkombėtarė.

Kuvendi i Kosovės do t’i trajtojė me prioritet ēėshtjet e kthimit tė pronave, duke pėrfshirė ato qė ndėrlidhen me Kishėn Ortodokse serbe. Tė gjitha komunitetet jo-shumicė do tė pėrfshihen nė kėtė proces.

Borxhi i jashtėm

Sipas Marrėveshjes, Kosova do tė marrė pjesėn e saj tė borxhit ndėrkombėtar nga Republika e Serbisė.

Pjesa e borxhit e Kosovės do tė pėrcaktohet pėrmes negociatave mes Kosovės dhe Republikės sė Serbisė, duke marrė parasysh parimet e zbatuara pėr ndarjen e borxhit tė jashtėm me rastin e sukcesionit pėr Republikėn Socialiste Federative tė Jugosllavisė.

Sistemi i drejtėsisė

Marrėveshja parasheh njė sistem tė drejtėsisė nė Kosovė qė bazohet nė sundimin e sė drejtės dhe qė ėshtė i integruar, i pavarur, profesional dhe i paanshėm.

Sigurimi i diversitetit etnik

Lidhur me rekrutimin, pėrzgjedhjen, emėrimin, avancimin dhe transferimin e gjyqtarėve dhe prokurorėve, Marrėveshja parasheh qė autoritetet relevante tė Kosovės tė sigurojnė qė shėrbimet e gjyqėsorit dhe tė prokurorisė tė reflektojnė karakterin shumetnik tė Kosovės dhe, nė veēanti, strukturėn etnike nė viset ku ata kanė kompetenca. Nė kėtė aspekt:

Kėshilli Gjyqėsor i Kosovės (KGJK) duhet tė ndėrmarrė tė gjitha masat e nevojshme, me qėllim tė rritjes sė numrit tė gjyqtarėve dhe prokurorėve nga komunitetet e papėrfshira sa duhet;

Nė nivelet e gjykatave tė qarkut dhe nė nivel tė Gjykatės Supreme, kėrkesa pėr numrin e posteve gjyqėsore tė rezervuara pėr gjyqtarė joshqiptarė tė Kosovės do tė jetė minimale;

Kandidatėt pėr poste gjyqėsore tė cilėt janė rezervuar pėr pjesėtarė tė komuniteteve joshqiptare tė Kosovės do tė caktohen pėr emėrime nga vetė anėtarėt e KGJK-sė, tė cilėt pėrfaqėsojnė komunitetet joshqiptare tė Kosovės;

Pėrmirėsimi i qasjes nė drejtėsi

Do tė themelohet njė Gjykatė Kushtetuese, e pėrbėrė nga nėntė gjyqtarė, personalitete me moralin mė tė lartė.

Marrėveshja pėrqendrohet nė pėrmirėsimin e qasjes nė drejtėsi pėr tė gjithė personat nė Kosovė dhe, nė veēanti, pėr banorėt e komunave tė sapokrijuara me shumicė serbe nė Kosovė.

Komuna e re do tė ketė mundėsi qė KGJK-sė t’i paraqesė kėrkesė pėr krijimin e njė gjykate tė re themelore nė territorin e saj apo qė tė jetė nėn juridiksionin e njėrės nga gjykatat themelore nė njė komunė tjetėr.

Nėse njė gjykatė e re themelore nuk krijohet pėr atė komunė, autoritetet kompetente duhet tė ndėrmarrin tė gjitha masat e nevojshme pėr tė siguruar qė komunitetet vendore nė komunėn e re kanė qasje nė drejtėsi, duke pėrfshirė pėr shembull, themelimin e njė departamenti nė njė gjykatė themelore nė territorin e asaj komune, ose tė sigurojnė mbajtjen e seancave nė komunėn ku ndodhet gjykata themelore, e cila ka kompetenca mbi tė.

Pėrforcimi i Kėshillit Gjyqėsor tė Kosovės (KGJK)

Marrėveshja parasheh qė nė pėrbėrjen e KGJK-sė tė ketė pėrfaqėsim tė gjerė, ai tė jetė funksional dhe i pavarur;

Pas pėrfundimit tė mandatit tė UNMIK-ut, KGJK-ja do tė ushtrojė pushtetin suprem pėr t’i propozuar Kryetarit tė Kosovės kandidatė pėr emėrim apo riemėrim si gjyqtarė apo prokurorė;

KGJK-ja do tė vazhdojė qė tė ushtrojė pushtetin e vet gjatė procesit tė vazhdueshėm e gjithėpėrfshirės tė rishikimit tė qėndrueshmėrisė sė aplikantėve pėr emėrime tė pėrhershme nė shėrbimet e gjyqėsorit dhe tė prokurorisė.

Sektori i Sigurisė

Marrėveshja (Zgjidhja) do pėrmirėsojė dukshėm fuqitė dhe pėrgjegjėsitė e autoriteteve nė Prishtinė lidhur me Sigurinė nė Kosovė.

Njė Kėshill i ri i Sigurisė sė Kosovės, i cili do t’i raportojė Kryeministrit do tė formohet pėr tė ndėrtuar njė strategji tė gjithėmbarshme tė sigurisė.

Shėrbimi Policor i Kosovės (SHPK)

SHPK do tė ketė njė zinxhir tė bashkuar tė komandės nėpėr tėrė Kosovėn.

Pėrbėrja etnike e SHPK-sė nė njė komunė tė caktuar do tė reflektojė deri nė njė masė tė mundshme, pėrbėrjen etnike tė popullatės brenda asaj komune.

Nė komunat me shumicė serbe, Asambleja Komunale do tė ketė rol nė selektimin e Komandantit tė stacionit vendor policor.

Forca e Sigurisė sė Kosovės (FSK)

Do tė krijohet njė forcė profesionale dhe shumetnike e quajtur Forca e Sigurisė se Kosovės.

FSK do tė ketė maksimum 2.500 anėtarė aktiv dhe 800 anėtarė rezervė, pa armė tė rėnda. Anėtarėt e FSK-sė do tė rekrutohen nga e tėrė Kosova gjatė njė procesi zyrtar tė selektimit tė zhvilluar bashkėrisht nga Prezenca Ushtarake Ndėrkombėtare (IMP) dhe Kosovare.

FSK-ja fillimisht do tė jetė pėrgjegjėse pėr t’iu pėrgjigjur krizave, shkatėrrimit tė mjeteve shpėrthyese dhe mbrojtjen civile.

FSK-ja do tė jetė e dizenjuar dhe e pėrgatitur pėr tė pėrmbushur funksione tė tjera tė sigurisė, jo tė pėrshtatshme pėr policinė ose organizatat tjera tė zbatimit e ligjit. Prezenca Ushtarake Ndėrkombėtare nė koordinim me Pėrfaqėsuesin Civil Ndėrkombėtar do tė vendosė kur tė autorizojnė FSK-nė pėr t’u angazhuar nė kėto funksione tė reja tė sigurisė.

TMK-ja e tanishme, pasi qė t’i ketė pėrmbushur objektivat e veta, pėrfshirė lehtėsimin e rimėkėmbjes sė Kosovės pas konfliktit, do tė shpėrbėhet brenda njė viti. Komuniteti Ndėrkombėtar do tė krijojė njė proces tė Demobilizimit dhe Ri-integrimit pėr pensionistėt e TMK-sė.

Inteligjenca

Kosova do tė ketė agjencinė vendore tė sigurisė pėr tė monitoruar kėrcėnimet kundėr sigurisė sė brendshme tė Kosovės.

Prezenca Ndėrkombėtare

Kosova do tė jetė pėrgjegjėse pėr menaxhimin e ēėshtjeve tė veta dhe pėr pėrmbushjen e obligimeve sipas Marrėveshjes (Zgjidhjes). Njė pėrfaqėsues civil ndėrkombėtar do tė emėrohet pėr tė mbikėqyrur implementimin e Marrėveshjes (Zgjidhjes) dhe pėr tė mbėshtetur pėrpjekjet pėrkatėse tė autoriteteve tė Kosovės. KFOR-i do tė vazhdojė tė jetė prezent nė tėrė Kosovėn dhe tė punojė nė mbėshtetje tė autoriteteve tė Kosovės.

Prezenca Civile Ndėrkombėtare

a. Pėrfaqėsuesi Civil Ndėrkombėtar

Njė Pėrfaqėsues Civil Ndėrkombėtar (PCN), i cili gjithashtu do tė jetė Pėrfaqėsues Special i BE-sė (PSBE), do tė emėrohet nga njė Grup Drejtues Ndėrkombėtar (GDN) i pėrbėrė nga pėrgjegjėsit kyē ndėrkombėtar.

PCN-ja do tė jetė autoriteti vendimtar nė Kosovė sa i pėrket interpretimit tė aspekteve civile tė Marrėveshjes (Zgjidhjes).

PCN-ja do tė mbėshtetet nga njė Zyrė Civile Ndėrkombėtare (ZCN). Nė krahasim me UNMIK-un, ZCN-ja do tė jetė mė e vogėl dhe roli i saj do te jetė rrėnjėsisht i ndryshėm.

Ndryshe nga UNMIK-u, PCN-ja nuk do tė ketė mandat ekzekutiv pėr tė administruar Kosovėn. PCN-ja do tė ketė fuqi tė veēanta pėr tė lejuar atė/ate tė ndėrmarrė masat e duhura pėr tė mbikėqyrur dhe siguruar implementimin e suksesshėm tė Marrėveshjes (Zgjidhjes). PCN-ja, pėr shembull, mund tė pėrmirėsojė ose anulojė vendimet e autoriteteve publike tė Kosovės, tė cilat ai/ajo i vlerėson si tė papėrputhshme me dokumentin apo frymėn e Marrėveshjes (Zgjidhjes).

Mandati i PCN-sė do tė vazhdojė derisa GDN-ja vendos qė Kosova i ka pėrmbushur kushtet e Marrėveshjes (Zgjidhjes).

GDN-ja do tė bėjė vlerėsimin e parė tė implementimit tė marrėveshjes (zgjidhjes) sė statusit pas dy viteve.

Misioni pėr Siguri Evropiane dhe Politikė Mbrojtėse (SEPM)

Njė mision i SEPM-sė, nėn udhėheqje tė PSBE-sė, do tė ndihmojė Kosovėn nė zhvillimin efektiv, tė drejtė dhe pėrfaqėsues tė institucioneve tė sundimit tė ligjit.

Misioni i SEPM-sė do tė ketė autoritet pėr tė siguruar se krimet, veēanėrisht sensitive hetohen, procedohen dhe gjykohen nė mėnyrė tė duhur, duke pėrfshirė edhe prokurorėt dhe gjykatėsit e pavarur ndėrkombėtarė kur ėshtė nevoja.

Misioni i SEPM-sė do tė ketė autoritet tė ndėrmarrė funksione tė kufizuara ekzekutive pėr tė siguruar vazhdimėsinė dhe promovimin e sundimit tė ligjit, rendit publik dhe sigurisė.

Prezenca Ushtarake Ndėrkombėtare

KFOR-i do tė mbetet nė Kosovė si njė Prezencė Ushtarakė Ndėrkombėtare (PUN) pėr tė ofruar njė ambient tė qetė dhe tė sigurt nė bashkėpunim me PCN-nė dhe nė pėrkrahje tė institucioneve tė Kosovės deri atėherė kur kėto institucione janė tė afta pėr tė marrė mbi vete pėrgjegjėsinė pėr sigurinė e Kosovės.

Nė fillim tė implementimit tė Marrėveshjes (Zgjidhjes), KFOR-i do t’i ofrojė siguri njė numri tė objekteve paraprakisht tė caktuara tė kishės ortodokse serbe.

Gjatė njė periudhe fillestare, PUN-i gjithashtu do tė mbikėqyrė, monitorojė dhe do tė ketė autoritet ekzekutiv mbi Forcėn e Re tė Sigurisė tė Kosovės.

Marrėveshjet kalimtare

Me hyrjen nė fuqi tė Marrėveshjes, do tė pasojė njė periudhė kalimtare prej 120 ditėsh.

Gjatė kėsaj periudhe kalimtare:

Procesi Kushtetues

Kushtetuta e re do tė hartohet nga Komisioni kushtetues i pėrbėrė prej 21 anėtarėve, tė cilėt duhet tė kenė tė gjitha kualifikimet profesionale pėrkatėse dhe ekspertizėn e nevojshme pėr kėtė qėllim.

Kushtetuta do tė vėrtetohet nga Pėrfaqėsuesi i Zyrės Ndėrkombėtare Civile (ICR).

Kuvendi i Kosovės do tė aprovojė zyrtarisht Kushtetutėn e re. Njė aprovim i tillė kėrkon 2/3 e shumicės sė anėtarėve tė Kuvendit dhe konsultime tė nevojshme me anėtarėt jo-shumicė tė Kuvendit.

Legjislacioni i Kosovės

Kuvendi i Kosovės duhet tė miratojė zyrtarisht pjesė tė caktuara tė legjislacionit tė domosdoshėm pėr zbatimin e kushteve tė Marrėveshjes, e cila do tė hyjė nė fuqi menjėherė pas pėrmbylljes sė periudhės kalimtare.

Njė legjislacion i tillė duhet tė pėrfshijė ligjet pėr zgjedhjet e pėrgjithshme dhe lokale, Ligjin mbi vetėqeverisjen lokale dhe kufijtė e komunave dhe Ligjin mbi formimin e zonave tė posaēme rreth objekteve religjioze dhe kulturore serbe.

Prania e UNMIK-ut

Gjatė periudhės kalimtare, UNMIK-u do tė vazhdojė tė ushtrojė mandatin e vet, sipas Rezolutės 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit. Pėr ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me zbatimin e Marrėveshjes, UNMIK-u do tė konsultohet me Pėrfaqėsuesin e Zyrės Ndėrkombėtare Civile (ICR), i cili do tė ketė autoritetin e monitorimit tė zbatimit tė Marrėveshjes dhe do tė japė rekomandime pėr UNMIK-un pėr ndonjė veprim qė duhet tė ndėrmerret me qėllim tė sigurimit tė pėrputhshmėrisė me Marrėveshjen.

Korniza Kushtetuese dhe ligjet tjera tė zbatueshme mbesin nė fuqi derisa nuk janė nė mospėrputhje me Marrėveshjen.

Nė fund tė periudhės kalimtare, mandati i UNMIK-ut do tė bartet i tėri njėherėsh tek autoritetet qeveritare tė Kosovės, pėrveē nėse me kėtė Marrėveshje parashihet ndryshe.

UNMIK-u do tė sigurojė njė periudhė tė rregullt kalimtare tė kornizės ligjore ekzistuese nė kornizėn ligjore tė krijuar sipas kėsaj Marrėveshje.

Zgjedhjet

Jo mė vonė se 9 muaj nga hyrja nė fuqi e kėsaj Marrėveshjeje, Kosova do tė organizojė zgjedhjet e pėrgjithshme dhe komunale.

 

https://www.korrieri.com/
Padurimi i zemres shqiptare
E Premte, 02 Shkurt 2007
Nga Igli Totozani

Ndoshta sot, do te zbrese ne aeroportin e Prishtines Marti Ahtisari. Bashke me valixhen e tij, ndoshta, me te renden qe ka mbajtur ndonjehere gjate jetes se tij. Dikur, ne ate vit te larget 13, askush nuk e di, me siguri, emrin e atij njeriu qe i pari na solli kumtin e zi. Te vetmuar, na kafshonin nga te gjitha anet, pa u mbyllur njera plage na hapej nje e re, me e thelle se e para, me djegese, me therese, deri sa, me ne fund, s’dihet se nga kush, s’dihet se si e se kur, lajmi i keq mberriti: plaga nuk do te mbyllej. Per dhjetera e dhjetera vjet, ajo do te kullonte vec gjak e lot.

Sot, lajmi i keq nuk ka mberritur - sic thote ajo shprehja jone e vjeter - i pari. Ne valixhen e tij, ne letra mbushur me fjali ne nje gjuhe jo te kuptueshme per te gjithe, gjendet e ardhmja e afert e Kosoves, ndoshta, me c’po kuptohet, fillimi i saj. Syte e gjithe shqiptareve do te jene drejtuar tek ajo valixhe, tek ato letra, tek ato fjali, fjale, presje e shenja te cuditshme, per te kuptuar dhe lexuar lajmin e shumepritur. Padurimi i dhembjes, do te shoqeroje, ne cdo moment, kete vizite te pritur nga te gjithe, ne keto njeqind vjet te fundit.

S’do te jete e thjeshte, mesa duket, per tu kuptuar menjehere, skenari qe do te na paraqitet. Do te kete ne te, fraza te pakuptueshme menjehere, e tille eshte koha qe po jetojme, situata ne rajon, siguria dhe stabiliteti i tij. Skenari eshte ndertuar, mesa kuptohet, duke i patur parasysh te gjitha keto dhe kjo eshte mese normale. Ne rreshtat e tij, me siguri, do te gjejme shqetesimin nderkombetar per rrezikun e nje radikalizimi ekstrem, me pasoja per te gjithe rajonin por edhe me gjere, ne shtetin me politiken me radikale ne Europe. Ne te njejten kohe, shqetesimin normal per te ardhmen e minoriteteve ne Kosove. Por mbi te gjitha, mbi te gjitha, sido qe te jete shkruar ajo, do te jete e ardhmja e popullit te Kosoves, e ketij populli me te shkuaren me te dhimbshme e me te pamerituar ne Europe.

S’do te kete qene, pa dyshim, e lehte per ti dhene pergjigje te gjitha ketyre shqetesimeve dhe pritshmerive. S’do te jete, mesa duket, e lehte per tu kuptuar, po kaq shpejt, permbajtja e ketij skenari. Pikerisht, ketu qendron dhe “beteja” e radhes se popullit te Kosoves. Ajo e ka emrin “durim” dhe ndoshta, do te duhet te jete nje nga sprovat me te forta qe Shqiptaret kane provuar, deri me sot, ne historine me te pergjakshme e me te padrejte te Europes. Keto dite qe po vijne, do te jene te veshtira dhe si gjithmone pergjate historise sone, ata qe nuk na duan te miren do te vazhdojne te presin nates se erret, fshehur mbas cdo “rredhe” qe ne te gabojme. Do te na provokojne dhimbjen tone, ne gjithfare menyrash e mjetesh, me nje qellim te vetem, qe t’i vertetojne botes shpifjen e ndyre e shekullore, se ne jemi nje popull i padenje per atdhe e shtet, i paqyteteruar, fundamentalist, i eger, pa din e pa iman. Qindra vjet ne nje histori te cmendur, te lindur, rritur e vdekur me te varfer se te gjithe, nen plumba e zjarre qe nuk ia lypem kurrkujt, te rreckosur e te uritur si kurrkush tjeter, kurrkush si ne e deshi e i kendoi me aq zjarr lirise, asaj lirie qe s’e patem kurre. Sot, kete liri e kemi ne prag, me prane se kurre, me te prekshme se asnjehere tjeter ne jeten tone si banore te pare te kesaj toke. Edhe nje beteje te fundit edhe nje perpjekje te fundit dhe ajo do te jete jona, me gjithe hiret e saj. Eshte, padyshim, me e veshtira, me e renda, me e verteta, me sublimja nga te gjitha lufterat e derisotme. Eshte beteja me vetveten, me padurimin e zemres. Eshte koha e ftohtesise se arsyes qytetare, e mendjes se kthjellet dhe mendimit te qarte, qe do te dije te kuptoje midis rreshtash te skenarit te Ahtisarit, ate qe zemra do ta kerkoje me padurim ta lexoje ne to.

Le te prehet, per pak caste, kjo zemer e zhuritur shqiptari. Eshte koha, momenti i arsyes sone te ftohte. Sot, me shume se kurre, lipset lenia menjane e cdo ndarje politike mes nesh dhe me shume se tek kushdo tek qytetari i Kosoves, i cdo krahine qofte, i cdo besimi apo perkatesie politike dhe bashkimi, pa hezitim, rreth organeve legjitime te Kosoves. Le ta “lexojne”ata planin e Ahtisarit dhe le ta “perkthejne”, me pas, per te gjithe qytetaret e tjere. Dhe duhet patur besim tek keta “cuna”, ata diten te bejne luften, do te dine te fitojne edhe paqen. Eshte mese evidente, ne keto kushte, ky vend duhet te “flase”ne nje ze te vetem.

Ketyre te fundit ju takon, padyshim, barra e rende e fatit te popullit te tyre. S’kane per te patur me te rende ne karrieren e tyre politike, se ajo cka po i pret keto dite. Nga ata, kerkohet sot mendje e kthjellet, per te kuptuar deri ne detajet dhe hollesite me te vogla se cka e pret Kosoven ne te ardhmen, cka e favorizon dhe mjegullon ate. Ndoshta, ata do te jene te paret qe do te vihen ne kerkim te termit “pavaresi” ne tekstin e planit qe Ahtisari do t’ju dorezoje sot. Ndoshta, nuk do ta gjejne te shkruar ne tekst, por kjo s’do te thote se ai mungon, i pashkruar si “koncept”, ai mund te jete aty, midis rreshtash, si fryme. Dhe kjo, eshte me e rendesishme se cdo gje, pra edhe mbi afatet. Kush me mire se ne Shqiptaret e di se historia s’ka afate e sidomos, ajo qe po nis te shkruhet dhe ndoshta pritja me qetesi dhe kuraje e se ardhmes, kesaj radhe, nuk do te jete vecse nje virtyt, por me shume se kaq, ajo do te jete liri.

Ne Prishtine sot, por edhe ne ditet qe do te vijne, po luhen aktet e nje historie te madhe, nje historie arbnore. Jane aktet e fundit te nje dhimbje te madhe, qe preku deri ne palce shpirtin tone, pergjate gjithe ketij shekulli. Ndoshta, kjo do te jete hera e fundit qe historia na rikthehet per te ndrequr ato padrejtesi qe - per dhimbjen tone - nuk kishim fuqi ti ndalnim dikur, ne ate vit te larget 13. Ndoshta, ky do te jete shansi yne i fundit. Le te jemi te gjithe aty sot, ne zemren e Dardanise se dikurshme, ne ate toke te begate kulture e qyteterimi te lashte, qe sot - me shume se kurre - ka nevoje per mbeshtetje e kuraje, per te mos perballuar e vetme, si per nje shekull te tere, ate histori gjakatare, por per ta shkruar vete ate. Le te ndalojme, per nje cast, fushaten elektorale, me tribunat e saj, me inaugurimet e balonat shumengjyreshe qe “fluturojne” gjithmone e me larte e le ta mbajme frymen nje moment; po ndodh dicka e madhe, po vendoset fati i gjysmes tjeter.

Dhe ky do te jete nje fat i mire, i bardhe, i merituar. Me kot shqetesohemi per lajmin qe po vjen, ai i keqi, tamam ashtu sic e thote ajo shprehja jone e vjeter, nuk do te vije. Ai ka mberritur gjetiu…

(Autori eshte drejtor i Institutit Europian te Tiranes. E-Mail: igli@hotmail.com)

 
http://www.kohajone.com/
Berisha: Vetėm pavarėsia zgjidhja pėr kosovarėt      
  

Kryeministri ka reaguar dje dhe ka mbėshtetur paketėn e paraqitur nga Ahtisari pėr Kosovėn 

Sipas tij, paketa do tė ketė mbėshtetje nga Shqipėria nė ēdo hap
Kryeministri Sali Berisha ka shprehur mbėshtetjen e tij tė plotė, por edhe tė qeverisė qė drejton, pėr dokumentin  e paraqitur dy ditė mė parė nė Prishtinė dhe Beograd nga kryenegociatori Ahtisari pėr statusin e Kosovės. Sipas tij, kjo paketė i jep fund njėherė e pėrgjithmonė padrejtėsisė mė tė madhe tė Ballkanit dhe tė Europės tė fillimit tė shekullit tė kaluar me tė cilėn Kosova nė shpėrblim tė Beogradit u vendos nėn sundimin kolonial tė Serbisė.

Dhe po kėshtu, kjo  marrėveshje pėr kryeministrin Berisha ruan plotėsisht integritetin territorial tė Kosovės. Pėr qeverinė shqiptare paraqitja e paketės qė do tė ēojė nė  pavarėsinė e Kosovės ėshtė shume e rėndėsishme dhe mbėshtet nga kjo qeveri dhe kryeministri. Sipas kėtij tė fundit nė dokumentin e djeshėm flitet haptazi pėr pavarėsi, por nė tė vėrtetė kjo mbetet nė dorėn e shqiptarėve.

Deklarata
Kryeministri ka ftuar tė gjithė shqiptarėt qė tė punojnė pėr  tė zbaruar kėtė marrėveshje, e cila garanton shumė pėr njė popull si ai kosovar. “Marrėveshja nė parim dhe nė nenet e saj respekton projektin e popullit tė Kosovės pėr shtetin e tij, tė lirė, demokratik me simbolet, institucionet e veta, ushtrinė e tij, anėtarėsinė nė organizatat ndėrkombėtare.

Nė dokument nuk flitet haptas pėr pavarėsi, por de fakto kjo e tillė ėshtė dhe mbetet nė dorėn e shqiptarėve, qė nėpėrmjet zbatimit tė kėsaj marrėveshjeje tė kurorėzojnė plotėsisht dhe pėrfundimisht ėndrrėn e tyre, tė shpalljes sė saj”, u shpreh kryeministri Berisha.

Sipas tij, marrėveshja me zbatimin e saj nė tė gjitha nenet do tė shndėrrohet nė njė marrėveshje paqeje, ujdie dhe stabiliteti pėr Kosovėn dhe rajonin. Ajo u jep pėrgjigje tė gjitha ndjeshmėrive tė realitetit kosovar.

Dokumenti
Nga ana tjetėr pėr kryeministrin ėshtė e rėndėsishme qė tė gjithė shqiptarėt, kudo qė ndodhen, tė punojnė me pėrkushtim qė duke zbatuar me rigorozitet marrėveshjen e paraqitur tė realizojnė ėndrrėn e pėrbashkėt kombėtare, Kosovėn e pavaruar.
”Ftoj Presidentin Ahtisari tė plotėsojė dokumentin e tij nė njė kapitull tė domosdoshėm, njė paketė ndihme ekonomike pėr tė cilėn ka nevojė Kosova.

Theksoj se marrėveshja ka dy kundėrshtarė tė fortė, nacionalizmin serb nė Beograd, por edhe papunėsinė e problemet e mėdha ekonomike dhe sociale me tė cilat pėrballet Kosova, e cila ndonėse ka popullsinė mė tė re nė Europė, ka njėkohėsisht edhe papunėsisė e varfėrinė mė tė lartė nė Europė.

Mendoj se njė paketė ekonomike, njė plan pėr njė zhvillim tė shpejtė tė saj do tė mund ta bėjė marrėveshjen tė prekshme dhe reale pėr tė gjithė qytetarėt Kosovės”, ėshtė  shprehur Berisha gjatė njė konference tė dhėnė dje pasdite.

 Nėnshkrimi
Kryeministri Berisha ėshtė shprehur se Kosova ka edhe njė pjesė tė vėshtirė, atė tė nėnshkrimit tė marrėveshjes sė djeshme. “Ky ėshtė njė dokument i Presidentit Ahtisari dhe varianti i tij mė i mirė do tė ishte tė nėnshkruhej nga tė dy palėt.

Por ky dokument do tė zbatohet dhe nė rast se Beogradi, nė mungesėn e plotė tė realizmit, nuk e firmos atė. Nuk mund tė them se ėshtė njė rrugė e shtruar me lule nė Kėshillin e Sigurimit, por shpreh bindjen se vetėm pavarėsia ėshtė zgjidhja qė jep paqe dhe stabilitet dhe se qytetarėt e Kosovės do tė gjejnė gjithė mbėshtetjen e domosdoshme pėr realizimin e saj.

Natyrisht, theksoj se marrėveshja ėshtė kuadri i marrėveshjes sė paqes dhe Kosova ka nevojė pėr paqe, rajoni ka nevojė pėr paqe dhe nė rast se kėtu janė pėrfillur, nė mėnyrė tė balancuar, tė gjitha sensibilitetet, kjo sepse qėllimi kryesor i saj ėshtė njė Kosovė stabėl, e qėndrueshme, paqėsore, njė Kosovė e integruar nė komunitetin ndėrkombėtar”, ka thėnė Berisha.

Ndėr tė tjera Berisha ka theksuar se Shqipėria, Qeveria Shqiptare ka bėrė dhe do tė bėjė ēdo pėrpjekje pėr tė ndihmuar qytetarėt e Kosovės pėr njė Kosovė tė lirė, tė pavarur, Kosovė evropiane, shtet tė qytetarėve tė barabartė para ligjit.

Deklarata
Sali Berisha ka shprehur mbėshtetjen e tij tė plotė, por edhe tė qeverisė qė drejton pėr dokumentin e paraqitur dy ditė mė parė nė Prishtinė dhe Beograd nga kryenegociatori Ahtisari pėr statusin e Kosovės.

Sipas tij, kjo paketė i jep fund njėherė e pėrgjithmonė padrejtėsisė mė tė madhe tė Ballkanit dhe tė Europės tė fillimit tė shekullit tė kaluar me tė cilėn Kosova nė shpėrblim tė Beogradit u vendos nėn sundimin kolonial tė Serbisė. 

E Djele 4 shkurt 2007

 

 

http://www.shekulli.com.al/news/127/ARTICLE/4099/2007-02-03.html

 

Ahtisari: Jam pesimist pėr kompromisin mes palėve


Shekulli
03-02-2007
 

Ftesa pėr bisedimet, nė Vjenė mė 13 shkurt
Pas takimeve nė Prishtinė dhe Beograd, Marti Ahtisaari, i Dėrguari i OKB-sė pėr Statusin e Kosovės, shprehet pesimist pėr arritjen e kompromisit mes Serbisė dhe duke parė edhe qėndrimin e dy palėve. "Nuk jam shumė optimist pėr kompromisin mes palėve, pasi pozicionet e palėve janė shumė tė qarta, por ka ēėshtje praktike dhe fusha qė duhet tė shtjellohen. Por, pėrsa i pėrket ēėshtjes kryesore, mendoj se ajo do tė humbė aq shumė kohė, saqė mendoj se as vitet e mia s'do mė dalin ta pėrfundoj atė",- u shpreh Ahtisaari.

"Shpresoj qė t'i bashkoj palėt nė Vjenė, nė mėnyrė qė tė fillojmė kėtė proces nė datėn 13 dhe mendoj gjithashtu, se nevojitet tė bėhen disa bisedime para kėsaj date, pėr tė sqaruar paqartėsi dhe tė lehtėsojmė kėtė fazė konsultative. Ftesat janė dėrguar, si nė Beograd ashtu edhe nė Prishtinė, dhe unė pres qė palėt tė paraqiten". Kėtė periudhė konsultimesh ai e ka cilėsuar si tė rėndėsishme, qė ofron mundėsinė pėr tė dyja palėt tė dalin me qėndrimet e veta, para se propozimi tė shkojė nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara. "Qėllimi i marrėveshjes sė sotme, ėshtė krijimi i njė baze tė qėndrueshme pėr Kosovėn, nė tė cilėn, tė gjithė qytetarėt pa dallim, do tė kenė njė jetė dhe tė ardhme mė tė mirė. Marrėveshja parasheh dispozita tė veēanta pėr mbrojtjen e komuniteteve joshqiptare, nėpėrmjet rrugėve institucionale dhe krijimin e komunave tė banuara me shumicė serbe. Ahtisaari ka pėrmendur edhe faktin se, nė propozimin e tij, 40 lokacione fetare dhe kulturore do tė jenė zona tė mbrojtura, pėr tė siguruar se komuniteti i Kishės Ortodokse Serbe nė Kosovė do tė jetė aktiv.

 
 

 

Sejdiu: Pavarėsi pėr Kosovėn, brenda muajit shkurt


Shekulli
03-02-2007

 

Nė emėr tė Ekipit Negociator tė Kosovės, presidenti Fatmir Sejdiu ka thėnė dje nė njė konferencė pėr shtyp, se qėndrimi i shtetit tė Kosovės ėshtė pavarėsia e plotė e Kosovės. "Ne kėrkojmė pavarėsinė e plotė pėr vendin tonė. Ekipi i Unitetit beson fuqishėm se tė gjitha kėto elemente pėrmbahen nė propozimet e Ahtisaarit",- tha Sejdiu nė konferencėn pėr shtyp. Sejdiu u shpreh se plani qė ka Ekipi Negociator pėr tė ardhmen e Kosovės, garanton tė drejtat pėr serbėt e Kosovės. "Ne jemi nė njė proces tė rėndėsishėm tė bisedimeve, pas takimeve nė Vjenė, presim qė procesi tė ecė shume shpejt dhe presim qė muaji shkurt tė jetė muaji i finalizimit te statusit tė Kosovės",- tha Sejdiu.


Reagimet

Pankarta serbe, presin Ahtisarin nė Beograd: Kosova, shpirti i Serbisė

Kryenegociatori Ahtisaari gjatė vizitės nė Beograd, ėshtė detyruar qė nė Presidencė tė hyjė nga dera e prapme, sepse para ndėrtesės protestonin anėtarėt e shoqatave tė personave tė zhdukur nga Kosova. Rreth 100 demonstrues mbanin nė duar pllakate me mbishkrimet "Thaēi nė Hagė", "Ēeku nė Hagė", dhe "Kosova ėshtė shpirti i Serbisė", ndėrsa nga Presidenca i ndante vetėm njė kordon i policisė. Agjencitė serbe tė lajmeve, njoftuan se Tadiē i ka propozuar Martti Ahtisaarit t'i pranojė pėrfaqėsuesit e protestuesve, por ish-Presidenti finlandez ka thėnė se "kjo nuk i intereson".

Disa nga propozimet e Ahtisarit

-Tė miratojė njė Kushtetutė, qė do tė paraqesė mekanizmat ligjore dhe institucionale pėr mbrojtjen, promovimin dhe zbatimin e tė drejtave tė njeriut tė tė gjithėve nė Kosovė.

-Tė ketė tė drejtėn tė negociojė dhe pėrfundojė marrėveshje ndėrkombėtare, pėrfshirė tė drejtėn pėr tė kėrkuar anėtarėsi nė organizata ndėrkombėtare.

-Tė ketė simbolet e veta tė veēanta kombėtare, pėrfshirė njė Flamur, Stemė dhe Himn, qė tė pasqyrojė karakterin shumė-etnik.

-Nuk duhet tė ketė pretendime territoriale, ndaj dhe nuk do tė kėrkojė bashkim me ndonjė shtet apo pjesė tė ndonjė shteti.

-Bashkėsia ndėrkombėtare do tė supervizojė, monitorojė dhe do tė ketė tė gjitha kompetencat e nevojshme, pėr tė garantuar zbatim efektiv dhe tė mirė tė kėsaj zgjidhjeje.

-Banorėt qė i pėrkasin njė grupi tė njėjtė kombėtar apo etnik, linguistik, apo fetar, qė janė tė pranishme tradicionalisht nė territorin e Kosovės, do tė kenė tė drejta tė veēanta.

-Tė krijojė njė forcė tė re profesionale e shumetnike tė Sigurisė sė Kosovės, FSK.

 

 

 
http://www.panorama.com.al/
 
Faqe 2/3 - Politikė

statusi i kosoves
propozimi
 

Kryenegociatori bėn pėrpjekjen e parė drejt shkėputjes sė Kosovės

 

Paketa e Ahtisarit, Serbia kundėr, Kosova e pranon

 
Suela Xhonuzi

“Plani i Ahtisarit hap mundėsinė pėr pavarėsinė e Kosovės”. Reagimi i presidentit serb ėshtė e gjithė arsyeja e gėzimit tė Kosovės zyrtare.

Plani i Ahtisarit, edhe pse nuk pėrmbante nė asnjė fjali tė tij fjalėn pavarėsi, realisht i kėnaqi pėrgjithėsisht tė gjithė kosovarėt. Dje Prishtina mori maksimumin nga Ahtisari, ndėrsa Beogradi pakėnaqėsinė e plotė.

Ahtisari
Ora 11:00. Marti Ahtisari takohet me presidentin serb Boris Tadiē. Kryenegociatori ka siguruar se nuk do tė flasė pėr pavarėsi tė Kosovės, ndėrkohė qė i ka dorėzuar pėrfaqėsuesit serb dokumentin e tij me 60 faqe. Pas takimit, Ahtisari ka dalė nė njė konferencė pėr shtyp, ku nuk ka dhėnė asnjė detaj pėr mediat, por pret komentet e dy palėve. Beogradi zyrtar e ka refuzuar atė, duke e konsideruar tė papranueshėm pėr Serbinė, pasi e ēon Kosovėn drejt pavarėsisė.
Ora 15:00. Ahtisari takohet me ekipin negociator nė Prishtinė. Pas paraqitjes sė propozimit tė tij, pala kosovare e ka mirėpritur atė, duke insistuar se ata janė tė kėnaqur nėse pėrmbushen kėrkesat e saj: shkėputja nga sovraniteti i Serbisė, integriteti territorial dhe njohja e saj nė instancat ndėrkombėtare. Dokumenti i Ahtisarit ėshtė vlerėsuar si historik pėr procesin e statusit tė Kosovės. I qetė dhe i sigurt kryenegociatori ka shtruar platformėn e tij, duke kujtuar se ai gėzon mbėshtetjen e tė gjithė diplomatėve nė arenėn ndėrkombėtare.

Paketa
Plani i Ahtisarit nuk pėrmend sovranitetin e Serbisė mbi Kosovėn, siē ishte nė rezolutėn 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit dhe siē kėrkonte Beogradi, por nuk pėrmend as pavarėsinė qė e kėrkonte shumica shqiptare. Dokumenti parashikon qė nė Kosovė, si pasardhėse e misionit tė OKB-sė tė emėrohet njė pėrfaqėsues evropian, i cili do tė kishte tė drejtėn e vetos dhe tė drejtėn e shkarkimit tė zyrtarėve lokalė. Sipas tij, Kosova do tė kishte tė drejtėn qė tė lidhė marrėveshje ndėrkombėtare dhe qė tė kėrkojė anėtarėsim nė organizatat ndėrkombėtare, pra edhe anėtarėsim nė OKB, nė Bankėn Botėrore dhe nė Fondin Monetar Ndėrkombėtar. Plani i Ahtisarit ka parashikuar qė Kosova tė ketė simbole tė veta nacionale, duke pėrfshirė flamurin, himnin, siglat, tė cilat duhet tė pėrfshijnė elemente shumetnike. Gjuhėt zyrtare do tė ishin shqipja dhe serbishtja dhe Kosova do tė ketė forcat e veta tė lehta tė armatosura dhe do tė jetė kompetente pėr kontrollin e kufijve tė saj. Njėkohėsisht Ahtisari ka vėnė theksin mbi tė drejtat e minoriteteve, duke iu dhėnė atyre shumė pėrparėsi, tė drejta tė gjera dhe mekanizma mbrojtės, duke pėrfshirė edhe vende tė garantuara nė Parlament, nė qeveri, polici dhe nė administratėn publike, ndėrkaq komunat me shumicė serbe do tė kishin njė vetėqeverisje tė gjerė dhe tė drejtėn pėr mbėshtetje transparente financiare tė Beogradit. 40 objekte fetare do tė jenė nėn autoritetin mbrojtės tė kishės ortodokse nė Kosovė. Nga propozimi parashikohet qė Mitrovica, e cila konsiderohet vatėr e tensioneve etnike nė Kosovė, do tė ndahej nė dy komuna, shqiptare nė jug dhe serbe nė veri, kurse bashkėpunimin e tyre do ta koordinonte njė kėshill i pėrbashkėt. Ndėrkohė Ahtisari nuk ka dhėnė njė datė tė saktė se kur propozimi i tij mund tė pėrfundojė nė Kėshillin e Sigurimit, gjithsesi periudha e parashikuar ėshtė muaji mars. Sipas kryenegociatorit finlandez, serbėt dhe shqiptarėt e Kosovės janė tė ftuar tė takohen sė bashku mė 13 shkurt.

 

etapat

  • 1968 – Ndodh demonstrata e parė pro pavarėsisė nga shqiptarėt e Kosovės, shumė arrestohen.
  • 1974 – Kushtetuta jugosllave e deklaron Kosovėn njė provincė autonome brenda Serbisė.
  • 1981 – Shqiptarėt nė demonstrata, kėrkojnė qė Kosovė tė bėhet Republikė, dhjetėra tė plagosur.
  • 1989 – Presidenti serb, Sllobodan Millosheviē, i heq Kosovės autonominė.
  • 1990 - Jugosllavia dėrgon trupa ushtarake nė Kosovė. Serbia shpėrbėn qeverinė e Kosovės.
  • 1991 – Separatistėt proklamojnė Kosovėn republikė, e cila njihet vetėm nga Shqipėria.
  • 1992 - Ibrahim Rugova zgjidhet president i tė ashtuquajturės Republikė.
  • 1996 – Formohet Ushtria Ēlirimtare e Kosovės pro pavarėsisė, bomba kundėr policisė.
  • Mars 1998 – Dhjetėra tė dyshuar si separatistė shqiptarė vriten nga policia serbe.
  • Prill 1998 - 95 pėr qind e serbėve refuzojnė ndėrmjetėsimin ndėrkombėtar mbi referendumin e Kosovės.
  • Prill 1998 - Grupi i Kontaktit pėr Ballkanin, sanksione ndėrkombėtare kundėr Jugosllavisė.
  • Maj 1998 – Millosheviē dhe Rugova bisedojnė pėr herė tė parė, shqiptarėt bojkot bisedimeve.
  • Korrik-gusht 1998 – UĒK merr kontrollin e 40 pėr qind tė Kosovės para ofensivės serbe.
  • Shtator 1998 – Forcat serbe sulmojnė fshatrat nė Drenicė, masakrohen dhjetėra shqiptarė.
  • Tetor 1998 – Aleanca NATO autorizon sulmin ajror kundėr ushtrisė serbe.
  • Tetor 1998 - Millosheviē bie dakord pėr bisedime me tė dėrguarin e SHBA, Richard Holbrooke, pėr tėrheqje.
  • Tetor-dhjetor 1998 – I dėrguari i SHBA, Christopher Hill, pėrpiqet pėr marrėveshje politike, shpėrthen dhuna.
  • Shkurt 1999 – Tė dyja palėt bien dakord pėr njė konferencė paqeje pėr Kosovėn.
  • Mars 1999 – Beogradi autorizon marrėveshjen e paqes tė nėnshkruar nga shqiptarėt.
  • 24 mars 1999 - NATO nis fushatėn bombarduese kundėr Jugosllavisė pėr 78 ditė.
  • Mars-qershor 1999 – Forcat serbe pėrzėnė 800 000 shqiptarė drejt Shqipėrisė dhe Maqedonisė.
  • 10 qershor 1999 - Millosheviē pranon tė tėrheqė trupat nga Kosova pas propozimit tė NATO-s pėr administrimin e saj nga OKB. NATO, stop bombardimeve.
  • 12 qershor 1999 – 50.000 paqeruajtės zbarkojnė nė Kosovė. Kthehen tė ikurit shqiptarė.
  • Shkurt 2002 - Rugova zgjidhet presidenti i parė i vendit, qė kur OKB mori administrimin. Zgjidhet Parlamenti dhe qeveria.
  • Tetor 2003 – Nisin bisedimet e para tė drejtpėrdrejta mes Serbisė dhe liderėve tė Kosovės qė nė vitin 1999, pa marrėveshje.
  • Mars 2004 – shpėrthen dhuna mė e madhe etnike mes shqiptarėve dhe serbėve nė Kosovė
  • Janar 2006 - Rugova vdes nga kanceri i mushkėrive nė Prishtinė.
  • Shkurt 2006 – Nisin bisedimet e ndėrmjetėsuara nga OKB pėr statusin e Kosovės.
  • Qershor 2006 – Liderėt shqiptarė dhe serbė mblidhen pėr tė diskutuar statusin, pa marrėveshje.
  • Tetor 2006 - Serbia zhvillon referendumin, aprovohet Kushtetuta qė e njeh Kosovėn si pjesė integrale tė Serbisė.
  • 21 janar 2007 - Serbia zhvillon zgjedhjet parlamentare. Fitojnė radikalėt.
  • 26 janar 2007 – I dėrguari i OKB, Marti Ahtisari, paraqet planin e tij para Grupit tė Kontaktit.
  • Shkurt 2007 - Ahtisari paraqet propozimin e tij para presidentit serb dhe liderėve shqiptarė, Kosova shkon drejt shtetėsisė.

 

 

Presidenti serb, Boris Tadiē
“Plani i Ahtisarit hap mundėsinė pėr pavarėsinė e Kosovės. Serbia dhe unė si presidenti i saj nuk do ta pranojmė kurrė pavarėsinė e Kosovės. Njė pavarėsi e imponuar do tė ishte kundėr principeve bazė ndėrkombėtare”.

Kryeministri i Kosovės, Agim Ēeku
“Dokumenti i Ahtisarit e qartėson mjaft mirė tė ardhmen e Kosovės dhe hap rrugėn drejt pavarėsisė sė saj. Megjithatė dokumenti nuk i pėrmbush tė gjitha kėrkesat tona, prandaj do tė shihet me sy kritik”.

Ekipi negociator kosovar
“E mirėpresim propozimin e kryenegociatorit Marti Ahtisari pėr statusin e Kosovės, pasi duket qartė se me tė sovraniteti i Serbisė mbi Kosovėn edhe “de jure” ka marrė fund”.

Ekipi negociator serb
“Plani i Ahtisarit hap mundėsinė e pavarėsisė. Kjo ėshtė e papranueshme. Ahtisari i ka tejkaluar autorizimet e tij, me faktin se ka propozuar krijimin e shtetit tė Kosovės”.

 

SHBA
OK me propozimin

Shtetet e Bashkuara e kanė mirėpritur planin e Ahtisarit, duke e vlerėsuar atė si tė drejtė dhe tė balancuar. “Eshtė propozim pėr njė Kosovė tė qėndrueshme, prosperuese dhe shoqėri shumetnike”, tha zėdhėnėsi i Departamentit tė Shtetit, Shon Mekormak. “Ne po punojmė nė mėnyrė aktive me z. Ahtisari dhe besojmė se tė gjitha palėt nė rajon duhet tė ulen me tė dhe tė dėgjojnė ēfarė ka tė thotė. Tė gjithė janė dakord se duhet tė ketė njė zgjidhje pėr kėtė ēėshtje. Pėr disa, kjo ēėshtje zgjat disa qindra vite, por nė kontekstin aktual politik, tė paktėn njė dekadė”, tha Mekormak.

Gjermania
Mbėshtetje tė plotė pėr OKB

Gjermania, vendi qė mban Presidencėn e radhės sė Bashkimit Evropian, u ka bėrė thirrje Beogradit dhe Prishtinės tė marrin parasysh propozimin e Ahtisarit pėr bisedime tė mėtejshme, me qėllim tė arritjes sė kompromisit rreth statusit tė ardhshėm tė Kosovės, duke deklaruar mbėshtetje tė plotė pėr tė. Presidenca e BE-sė thuhet se pėrkrah me vendosmėri synimet e Marti Ahtisarit pėr mbajtjen e diskutimeve intensive mes dy palėve. “Besojmė qė zgjidhja e statusit tė Kosovės ėshtė kontribut vendimtar pėr sigurinė dhe stabilitetin nė rajon”, thuhet nė komunikatėn gjermane.

Tirana
Mustafaj:Ok me Ahtisarin

Zyrtarėt shqiptarė kanė vlerėsuar planin e Marti Ahtisarit pėr Kosovėn, tė bėrė publik dje nė Beograd dhe Prishtinė. Ministri i Jashtėm shqiptar, Besnik Mustafaj, ka pėrshėndetur punėn e tė dėrguarit special tė OKB-sė pėr statusin e Kosovės dhe ka vlerėsuar qėndrimin e klasės politike kosovare dhe popullit tė Kosovės pėr kėtė moment, qė sipas tij ėshtė historik. Mustafaj u ka bėrė thirrje dhe grupeve negociatore nė Prishtinė dhe Beograd qė tė mbėshtesin Ahtisarin deri nė dokumentin final pėr Kosovėn, ku do tė propozohet njė zgjidhje e qėndrueshme politikisht.

BE
Solana: Pres pėrgjegjėsi

Zyrtarė perėndimorė kanė shprehur pėrkrahje ndaj planit tė Ahtisarit pėr statusin e Kosovės dhe u kanė bėrė thirrje Prishtinės dhe Beogradit tė tregojnė “fleksibilitet” nė rishqyrtimin e propozimit. “Inkurajoj fuqimisht Prishtinėn dhe Beogradin tė angazhohen nė mėnyrė aktive me Marti Ahtisarin mbi bazat e propozimit tė tij”, u shpreh shefi i diplomacisė evropiane, Havier Solana, nė njė deklaratė pėr shtyp. “Pres nga tė dyja palėt tė dėshmojnė pėrgjegjėsi, fleksibilitet, si dhe ta pranojnė nevojėn pėr kompromis realist qė ka pėr qėllim zgjidhjet”.

 

Si e komentuan mediat mė tė mėdha propozimin e paketės nga Ahtisari
Shtypi i huaj: Tani Kosova drejt njė shteti tė pavarur

Mediat botėrore kanė komentuar dje mbi propozimin e shumėpritur tė Marti Ahtisarit dhe pėrmbajtjen e tij.

Sipas tė gjitha komenteve dhe analizave, dokumenti qė Ahtisari ka paraqitur dje e ēon Kosovėn drejt krijimit tė njė shteti tė pavarur, edhe pse ky term nuk pėrmendet konkretisht. Ja disa prej komenteve:

“Financial Times”
“Ahtisari ka propozuar dokumentin e tij mbi statusin. Ky dokument mund tė ēojė nė shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės deri nė korrik. Zyrtarėt e Kombeve tė Bashkuara, tė SHBA dhe BE planifikojnė qė plani i Ahtisarit deri nė fund tė marsit tė miratohet nė Kėshillin e Sigurimit dhe pastaj tė fillojė periudha tranzitore prej 3 muajsh, pas tė cilės Kosova do tė bėhej “de fakto” e pavarur.

“The Economist”
“Pavarėsia e Kosovės duhet tė shpallet edhe nėse rusėt bllokojnė planin e Ahtisarit nė Kėshillin e Sigurimit. Vendet evropiane dhe Amerika nė atė rast thjesht duhet tė injorojnė Rusinė dhe tė njohin pavarėsinė e Kosovės. Ndėrsa serbėt duhen qetėsuar me perspektivėn e pranimit nė BE”.

CNN
“Serbėt duhet tė jenė fleksibėl me Kosovėn. Zyrtarėt perėndimorė shprehėn mbėshtetjen e tyre tė premten pėr planin e tė dėrguarit, Marti Ahtisari, mbi tė ardhmen e Kosovės dhe i kėrkoi serbėve qė tė tregohen mė me fleksibilitet pėr propozimin. Plani nuk garanton pavarėsi tė drejtpėrdrejtė pėr Kosovėn, por do ta ēojė provincėn nė rrugėn drejt shtetėsisė”.

“Forbes”
“Kosova ka hedhur tė premten hapin e saj tė parė, nė rrugėn pėr t’u bėrė diēka qė duket se ngjan shumė me njė komb sovran, pasi i dėrguari i OKB-sė ka zbuluar njė plan pėr tė ardhmen e provincės ballkanike tė tendosur e tė ndarė etnikisht. Arkitekti i planit, Marti Ahtisari, nuk e ka pėrmendur saktėsisht pavarėsinė e Kosovės nga Serbia nė propozimin qė ka paraqitur tek tė dyja palėt. Por “harta” e tij 58-faqėshe flet pėr kushte vetėvendosjeje me mbikėqyrje ndėrkombėtare tė plotėsuara me solemnitetin e kombėsisė, pėrfshirė njė flamur, himn, ushtri dhe Kushtetutė, si dhe tė drejtėn pėr t’u anėtarėsuar nė organizata ndėrkombėtare”.

BBC
“Kosova do tė shkėputet nga Serbia. I dėrguari i posaēėm i OKB-sė, Marti Ahtisari, ka shpalosur nė Prishtinė pėrmbajtjen e paketės sė tij pėr tė ardhmen e Kosovės, por nuk ka dashur tė ndalet shumė te statusi politik. Nė asnjė moment ai nuk ka pėrmendur fjalėn pavarėsi, mirėpo plani i tij pėrmban elementet e shtetėsisė sė Kosovės dhe pezullon rezolutėn 12 44 tė OKB-sė, e cila e njihte sovranitetin e Serbisė mbi Kosovėn”.

“Nezavisnaja Gazeta”, Rusi
“Moska ėshtė e vetėdijshme se pikėpamja e saj pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosovės ėshtė e papranueshme, kėshtu qė vendimi pėrfundimtar i Rusisė pėr statusin e kėtij vendi do tė varet nga marrėveshja me Shtetet e Bashkuara mbi problemet tjera. Nė Kosovė tashmė ekzistojnė parakushtet pėr krijimin e njė shteti me sovranitet tė kufizuar, ndėrsa diplomatėt pranojnė se nuk ka gjasa qė Prishtina dhe Beogradi tė arrijnė marrėveshje. Nė Rusi nuk kuptohet se ēdo konflikt ėshtė i veēantė dhe se kėrkesa pėr zgjidhje tė njėjtė tė konflikteve ėshtė njė kėrkesė jo largpamėse.

“China daily”, Kinė
“I dėrguari i OKB tė premten paraqiti planin e tij tė shumėpritur pėr tė ardhmen e Kosovės, njė propozim qė rekomandon njė shtet tė mbikėqyrur nga ndėrkombėtarėt. Plani u refuzua menjėherė nga presidenti serb, Boris Tadiē, i cili tha se ai hap mundėsi pėr pavarėsinė e Kosovės”.

“Guardian Unlimited”
“Njė plan i ri i OKB pėr Kosovėn duket se i jep asaj shtetėsinė nė ēdo drejtim, pėrveē emrit. Plani i pėrpiluar nga Marti Ahtisari nuk e pėrmend fjalėn pavarėsi, por bėn thirrje pėr njė Kosovė shumetnike, qė ta qeverisė veten me demokraci dhe tė respektojė plotėsisht ligjin. Ai rekomandon qė provinca tė pėrshtatė Kushtetutėn e saj dhe ėshtė e autorizuar tė negociojė dhe tė kryejė marrėveshje ndėrkombėtare, pėrfshirė edhe tė drejtėn pėr tė kėrkuar anėtarėsim nė organizatat ndėrkombėtare”.

“AlJazeera”
“I dėrguari i OKB ka zbuluar njė plan pėr provincėn shumė tė diskutueshme tė Kosovės para presidentit serb, pėrpjekja e parė e tij drejt shtetėsisė. Propozimi detajon terma ku parashikohet se shtetėsia e Kosovės do tė jetė e mbikėqyrur nga ndėrkombėtarėt.
Diplomatėt kanė paralajmėruar se plani do t’i zhgėnjente tė dyja palėt. Por njė zyrtar perėndimor ka deklaruar se serbėt duhet ta pranojnė humbjen e Kosovės”.

“Deutche Welle”
“Pėr serbėt ėshtė shumė, pėr shqiptarėt jo aq shumė sa duhet, plani i ndėrmjetėsuesit tė OKB-sė pėr Kosovėn, Marti Ahtisari. Misioni i ndėrmjetėsuesit ėshtė i vėshtirė. Dhe suksesi i tij nuk ėshtė i sigurt, sepse frontet mes shqiptarėve tė Kosovės dhe serbėve po ashpėrsohen sėrish. Edhe fakti se kryeministri Koshtunica nuk pranoi ta presė Ahtisarin, sepse ishte i zėnė me formimin e qeverisė sė re, e vėshtirėson situatėn. BE ka muaj qė ka informuar mbi faktin se propozimi do tė jetė njė pavarėsi e kufizuar pėr Kosovėn, por duket sikur Koshtunica nuk kishte deri mė sot kurajėn e duhur pėr ta pėrgatitur popullin serb mbi humbjen e mundur tė provincės sė Kosovės”.

“Serbianna”
“Plani i Kosovės nuk jep pavarėsi, por mė shumė burokraci evropiane. Propozimi i Ahtisarit pėrfshin terma qė e ēojnė Kosovėn drejt njė shteti tė mbikėqyrur nga ndėrkombėtarėt”.

 

Ēfarė ėshtė njė shtet i pavarur

Shtet i pavarur quhet njė vend me institucionet e tij, qė posedojnė autoritetin pėr tė bėrė ligje qė qeverisin popullin nė njė apo mė shumė shoqėri, me sovranitet tė brendshėm dhe tė jashtėm nė njė territor tė pėrkufizuar. Shteti pėrfshin institucione si forcat e armatosura, shėrbimet civile apo burokracinė shtetėrore, gjykatat dhe policinė. Njė shtet ka flamurin dhe simbolet e tij. Sovraniteti i njė shteti nuk ėshtė kusht nė njohjen diplomatike tė kėrkesės sė shtetit pėr pavarėsi nga shtetet e tjera. Por kapaciteti i njė shteti pėr tė krijuar marrėdhėnie dhe marrėveshje ndėrkombėtare ėshtė kusht pėr njohjen e tij. Sipas pėrkufizimit tė famshėm tė Max Weber, shteti ka “monopolin mbi pėrdorimin e ligjshėm tė forcės fizike brenda njė territori tė caktuar”.

 

propozimi per statusin

kosova duhet:

  • Tė miratojė njė Kushtetutė qė do tė paraqesė mekanizmat ligjorė dhe institucionalė pėr mbrojtjen, promovimin dhe zbatimin e tė drejtave tė njeriut tė tė gjithėve nė Kosovė.
  • Tė ketė tė drejtėn tė negociojė dhe pėrfundojė marrėveshje ndėrkombėtare, pėrfshirė tė drejtėn pėr tė kėrkuar anėtarėsi nė organizata ndėrkombėtare.
  • Tė ketė simbolet e veta tė veēanta kombėtare, pėrfshirė njė flamur, stemė dhe himn, qė tė pasqyrojė karakterin shumetnik.
  • Nuk duhet tė ketė pretendime territoriale, ndaj dhe nuk do tė kėrkojė bashkim me ndonjė shtet apo pjesė tė ndonjė shteti.
  • Bashkėsia ndėrkombėtare do tė mbikėqyrė, monitorojė dhe do tė ketė tė gjitha kompetencat e nevojshme pėr tė garantuar zbatim efektiv dhe tė mirė tė kėsaj zgjidhjeje.
  • Banorėt qė i pėrkasin njė grupi tė njėjtė kombėtar apo etnik, linguistik, apo fetar, qė janė tė pranishme tradicionalisht nė territorin e Kosovės do tė kenė tė drejta tė veēanta.
  • Tė krijojė njė forcė tė re profesionale e shumetnike tė Sigurisė sė Kosovės, FSK
 

 

http://www.gazeta55.net/politikedet.jsp?id=8015
 
Data: 03/02/2007

 Mustafaj: Mbėshtesim Ahtisarin, Koshtunica dhe Tadiē e futėn vendin nė qorrsokak
 

I menjėhershėm reagimi i diplomacisė shqiptare. Fill pas shpalljes sė propozimit tė Ahstisarit, sipas tė cilit Kosovės duhet t’i njihet pavarėsia, ministri ynė i jashtėm ėshtė shprehur nė mbėshtetje tė kėtij propozimi. Ai ka dėnuar qėndrimin e presidentit serb dhe gjithė qeverisė sė kėtij vendi, pėr mosbashkėpunim me ndėrkombėtarėt pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė kosovės.

 

Diplomacia shqiptare ka dalė hapur dje nė mbėshtetje tė propozimit tė Kryenegociatorit presidentit Marti Ahtisari rreth ēėshtjes sė Kosovės. Ka qėnė pikėrisht ministri ynė i jashtėm zoti Mustafaj i cili nė njė reagim tė menjėhershėm pas shpalljes sė propozimit tė Ahtisarit ka pėrshėndetur deklaratat e kėtij tė fundit duke i cilėsuar ato si diēka qė i hapin rrugėn krijimit tė shtetit nė Kosovė. “Siē ishte parashikuar sot presidenti Ahtisari do tė paraqiste paketėn e tij. Pėrfitoj nga rasti tė falenderoj atė pėr punėn qė ka bėrė. Shpreh kėnaqėsinė time pėr pjekurinė qė tregoi klasa politike e Kosovės dhe populli kosovar. Kosova pėrfundimisht i jep fund status quosė dhe shėnon daljen de facto edhe nga ai sovranitet qė kishte serbia deri me tani mbi tė. Ahtisari do tė vazhdojė t’i shkojė deri nė fund. Kjo ėshtė njė garanci se procesi do tė shkojė me sukses” tha ndėr tė tjera kryediplomati shqiptar Besnik Mustafaj. Po ashtu gjatė deklaratės sė tij, zoti Mustafaj i bėri thirrje faktorit negociator tė Kosovės dhe Beogradit tė mbėshtesin Ahtisarin pasi kjo do tė jetė zgjidhja qė do tė krijojė stabilitet si nė Kosovė ashtu edhe nė rajon. “I bėj thirrje faktorit Kosovar qė tė tregojė bashkėpunim me faktorin ndėrkombėtar. Dokmenti qė kemi nė dorė tregon se Grupi Negociator i Kosovės ka patur njė vetėdijė dhe vullnet tė lartė politik dhe moral pėr tė dhėnė kompromisin e nevojshem qė i siguron minoriteteve njė jetė tė nevojshme dhe tė garantużar brenda Kosovės. Shpreh keqardhjen se i njėjti vullnet nuk ėshtė treguar nga pala serbe. Ėshtė dhe njė shans qė minoiteti serb nė kosovė pėr tė bashkėpunuar qė tė arrihet ajo qė duhet, pavarėsia. Unė jam i bindur se nė dokumentin final qė Ahtisari do tė paraqesė nė Kėshillin e Sigurimit do tė propozojė njė zgjidhje tė pranueshme, do tė sigurohet integriteti territorial i Kosovės. Ne do ta studiojmė nė ditėt qė vijnė, do tė japim mendimet tona pėr tė dhe do tė vazhdojmė tė jemi aktiv nė kėtė proces ashtu siē na takon pėr tė qenė.” tha Mustafaj. Mė tej numri njė i diplomacisė shqiptare kritikoi zyrtarėt e lartė tė Beogradit, si presidentin Boris Tadiē ashtu edhe kryeministrin Vojisllav Koshtunica dhe mbarė kabinetin qeveritar, tė cilėt, po sipas Mustafajt, nuk kanė bashkėpunuar me faktorin ndėrkombėtar dhe e kanė futur vendin nė njė qorrsokak qė nuk premton tė ardhmen evropiane qė synon i gjithė rajoni. “Unė thashė se serbėt e Kosovės gjatė kėtyre shtatė vjetėve kanė parė se si janė pėrdorur nė mėnrėn me jo produktive nga Beogradi pėr qėllime qė nuk zgjidhin problemet e tyre por thjesht me problemet e vetė klasės politike serbe pėr qėllimet e tyre personale. Vendi i serbėve tė Kosovės ėshtė Kosova” than ė fund tė deklaratės sė tij Mustafaj nė lidhje me pakicėn serbe nė Kosovė.

 
 
Berisha: Pavarėsia e saj, ėshtė zgjidhja e vetme pėr Kosovėn
 

Kreu i qeverisė, Sali Berisha zhvilloi mesditėn e djeshme nėj takim me kreun e diplomacisė turke zotin Abdulla Gyl. Gjatė kėtij takimi Berisha dhe Ministri Gyl shprehėn kėnaqėsinė pėr nivelin e shkėlqyer tė marrėdhėnieve politike midis dy vendeve tona, shprehje e sė cilės, ndėr tė tjera, ėshtė intensiteti i vizitave reciproke tė nivelit tė lartė gjatė vitit tė fundit. Mė pas ata diskutuan gjerėsisht mbi marrėdhėniet dypalėshe, tė cilat shtrihen nė tė gjitha fushat, nė ekonomi, tregti, ushtri, arsim, shėndetėsi, luftėn kundėr krimit tė organizuar. Kryeministri Berisha dhe Ministri Gyl diskutuan edhe mbi zgjerimin e bashkėpunimit ekonomik dhe tregtar, nė mėnyrė tė veēantė pėr nxitjen e investimeve turke nė Shqipėri. Nga ana e tij kreu I qeverisė shqiptare u shpreh i kėnaqur me interesimin dhe aktivitetin e deritanishėm tė kompanive tė rėndėsishme turke nė Shqipėri dhe shprehu gatishmėrinė e qeverisė pėr tė krijuar tė gjitha kushtet pėr lehtėsimin e aktivitetit tė tyre. Po ashtu gjatė bisedės mes tyre ata pėrshėndetėn nėnshkrimin e marrėveshjes sė tregtisė sė lirė midis dy vendeve dhe shprehėn angazhimin e qeverive pėrkatėse pėr tė pėrshpejtuar ratifikimin e marrėveshjes nga parlamentet e tė dy vendeve. Ata u shprehėn optimistė se kjo marrėveshje do tė jetė njė hap i rėndėsishėm pėr fuqizimin e tregtisė dhe shkėmbimeve ekonomike midis dy vendeve. Njė pjesė tė rėndėsishme nė bisedėn mes, e cila u zhvillua pa praninė e gazetarėve, ishte edhe ēėshtja e integrimit tė Shqipėrisė nė strukturat euroatlantike. Nė lidhje me kėtė ēėshtje shefi i ekzekutivit e falenderoi Ministrin Gyl pėr mbėshtetjen e madhe qė Turqia i ka dhėnė vendit tonė pėr integrimin nė NATO, duke shtuar mė tej se anėtarėsimi nė NATO ėshtė njė objektiv madhor pėr vendin. Mė pas dy politikanėt nė fjalė edhe pėr ēėshtjet mė tė rėndėsishme tė ballkanit dhe bashkėpunimit rajonal, veēanėrisht pėr ēėshtjen e Kosovės. Nga ana e tij zoti Berisha theksoi se pavarėsia e Kosovės ėshtė e vetmja zgjidhje qė siguron paqen dhe stabilitetin nė rajon dhe se Shqipėria mbėshtet pa asnjė hezitim pavarėsinė e Kosovės, nė respekt tė plotė tė tė drejtave tė pakicave. Nga ana e tij, Ministri Gyl theksoi se e vetmja zgjidhje e qėndrueshme nė Kosovė ėshtė ajo zgjidhje qė merr parasysh realitetin e vėrtetė qė ekziston nė Kosovė.

Data: 03/02/2007

 Propozimet e plota tė kryenegociatorit Ahtisaari pėr tė ardhmen e e Kosovės
Kosova nė fazėn finale drejt pavarėsisė
 

Pakoja e Ahtisaari-t, edhe pse nuk pėrmend fjalėn pavarėsi, nė vetvete pėrmban tė gjitha elementet e ndėrtimit tė njė shteti tė pavarur, sovran dhe tė njohur ndėrkombėtarisht, thanė dje nė Prishtinė, anėtarėt e Ekipit tė Unitetit tė Kosovės, vetėm pak minuta pasi qė ata pranuan propozimin pėr statusin e Kosovės nga ndėrmjetėsi ndėrkombėtar, Martti Ahtisaari.

 

Kryenegociatori Marti Ahtisari ka dhėnė dje detaje rreth dokumentiti tė tij nė Prishtinė. Duke u folur gazetarėve nė Selinė e UNMIK-ut nė Prishtinė, Ahtisari tha se planin e tij pėrfundimtar do ta ketė gati nė fillim tė pranverės pasi tė dėgjoj komentet e tė dy palėve (Prishtinėn dhe Beogradin) gjatė muajit shkurt. Sipas tij, tė dy palėt do tė kenė kohė tė mjaftueshme pėr konsulta duke paralajmėruar edhe rekomandime tė reja rreth planit, por njėkohėsisht paralajmėroi njė takim tė ri tė mundshėm tė dy palėve me 13 shkurt nė Vjenė. Por, nga ana tjetėr, pakoja e Ahtisaari-t, edhe pse nuk pėrmend fjalėn pavarėsi, nė vete pėrmban tė gjitha elementet e ndėrtimit tė njė shteti tė pavarur, sovran dhe tė njohur ndėrkombėtarisht, thanė sot nė Prishtinė, anėtarėt e Ekipit tė Unitetit tė Kosovės, vetėm pak minuta pasi qė ata pranuan propozimin pėr statusin e Kosovės nga ndėrmjetėsi ndėrkombėtar, Martti Ahtisaari.

Nė njė deklaratė tė pėrbashkėt tė Ekipit tė Unitetit, tė cilėn e lexoi presidenti Sejdiu, thuhet se procesi i statusit do tė pėrmbyllet me bėrjen e Kosovės shtet tė pavarur, nė kufijtė e saj ekzistues, me garanci tė plotė pėr minoritetet. Anėtarėt e Ekipit Negociator u shprehėn optimist se gjatė javėve nė vazhdim, do tė mund tė japin komentet e tyre unike rreth propozimit, nė mėnyrė qė pakoja tė shkojė pėr miratim nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė, ashtu siē e dėshiron populli i Kosovės. Sejdiu tha se pala kosovare do tė ofrojė komentet dhe vėrejtjet e planit pėr statusin dhe shprehu gatishmėrinė e ekipit qė ai drejton pėr tė vazhduar procesin e definimit tė statusit politik. Presidenti Sejdiu tha se muaji shkurt do tė rezultojė me pėrfundimin e tė gjitha procedurave pėr statusin, duke aluduar nė bisedimet eventuale me palėn serbe. Nė konferencėn me gazetarė ishin tė pranishėm tė gjithė anėtarėt e Ekipit tė Unitetit. Lideri i opozitės kosovare, Hashim Thaēi tha se propozimi i Ahtisaari-t ka tre elemente kryesore: pėrfundimin edhe “de jure” tė sovranitetit tė Serbisė ndaj Kosovės, ruajtjen e integritetit territorial tė Kosovės dhe anėtarėsimin e Kosovės nė tė gjithė mekanizmat ndėrkombėtarė. Edhe kryeministri Ēeku, dhe kryetari i Kuvendit tė Kosovės Kolė Berisha theksuan se pakoja e Ahtisaarit sjell tė gjitha elementėt e shtetėsisė pėr Kosovėn, me njė punė edhe mė tė pėrkushtuar tė ekipit tė Unitetit dhe institucioneve tė Kosovės pėr konkretizimin e saj

 

 

Propozimet e plota tė kryenegociatorit Ahtisaari

 

Pėrmbledhje ekzekutive

I.Tė Pėrgjithshme/Synimi i Propozimit tė Gjithanshėm pėr Marrėveshjen mbi Statusin e Kosovės ėshtė tė pėrcaktojė kėrkesat e nevojshme pėr njė Kosovė tė ardhshme qė ėshtė e mundshme, e mbėshtetshme dhe e stabilizuar. Ai pėrfshin masa tė hollėsishme pėr tė siguruar inkurajimin dhe mbrojtjen e tė drejtave tė bashkėsive the anėtarėve tė tyre, decentralizimin efektiv tė qeverisė dhe ruajtjen e mbrojtjen e trashėgimisė kulturore e fetare. Pėr mė tepėr, Marrėveshja pėrshkruan masa kushtetuese, ekonomike dhe sigurie, tė cilat sė bashku synojnė tė kontribuojnė nė zhvillimin a njė Kosove shumė-etnike, demokratike dhe tė lulėzuar. Njė element i rėndėsishėm i Marrėveshjes ėshtė mandati qė i jepet njė prezence ndėrkombėtare civile dhe ushtarake nė Kosovė pėr tė mbikėqyrur zbatimin e Marrėveshjes dhe pėr tė ndihmuar autoritetet kompetente Kosovare nė sigurimin e paqes dhe stabilitetit nė gjithė Kosovėn. Dispozitat e Marrėveshjes do tė kenė pėrparėsi mbi tė gjitha dispozitat e tjera ligjore nė Kosovė.

II. Elementėt e Marrėveshjes/Marrėveshja pėrfshin pjesėn kryesore me katėrmbėdhjetė nene qė pėrbėjnė parimet e saj kyēe, dhe dymbėdhjetė Shtojca, tė cilat zgjerojnė mė tej kėto parime: Kosova do tė jetė njė shoqėri shumė-etnike, qė e qeveris veten nė mėnyrė demokratike dhe me respekt tė plotė pėr rendin ligjor, nivelin mė tė lartė tė tė drejtave tė njeriut dhe lirive themelore tė pranuara nga bota ndėrkombėtare, dhe qė nxit ekzistencėn paqėsore dhe tė lulėzuar tė gjithė banorėve tė saj. Kosova do tė miratojė njė Kushtetutė pėr tė mbrojtur kėto parime. Ndėrsa Marrėveshja nuk pėrshkruan njė Kushtetutė tė plotė, ajo pėrkufizon elementėt kyē qė duhet tė bėjnė pjesė nė Kushtetutė. Kosova do tė ketė tė drejtė tė diskutojė dhe tė miratojė marrėveshje ndėrkombėtare, duke pėrfshirė tė drejtėn pėr tė kėrkuar anėtarėsi nė organizata ndėrkombėtare. Mbrojtja dhe pėrkrahja e tė drejtave tė anėtarėve tė bashkėsive ėshtė njė element qendror i Marrėveshjes. Marrėveshja pėrcakton aspektet kyēe qė do tė mbrohen, duke pėrfshirė kulturėn, gjuhėn, edukimin dhe simbolet. Ajo gjithashtu pėrshkruan mekanizma specifike tė pėrfaqėsimit tė anėtarėve tė bashkėsive jo-Shqiptare tė Kosovės nė institucionet publike kryesore pėr tė ruajtur dhe pėrkrahur pjesėmarrjen e tyre efektive dhe aktive nė jetėn publike. Pėr tė mbrojtur tė drejtat e bashkėsive Kosovare jo-Shqiptare nė procesin legjislativ, Marrėveshja gjithashtu lejon qė disa ligje tė caktuara mund tė hyjnė nė fuqi vetėm nėse njė shumicė e anėtarėve Kosovarė jo-Shqiptare tė Asamblesė Kosovare janė dakord me miratimin e tyre. Marrėveshja pėrmban njė propozim me pėrmasa tė gjėra pėr decentralizim, i cili ėshtė i njė shkalle tė zgjeruar dhe synon tė pėrkrahė qeverisjen e mirė, transparencėn dhe efikasitetin nė shėrbimin publik. Propozimi pėrqendrohet nė veēanti nė nevojat e shqetėsimet specifike tė bashkėsisė Kosovare Serbe, e cila do tė ketė njė shkallė tė lartė kontrolli mbi punėt e veta. Elementet e decentralizimit pėrfshijnė, inter alia, kompetenca tė reja bashkiake pėr bashkėsitė me shumicė Kosovare Serbe (si pėr shembull nė fushat e shėndetėsisė sė shkallės sė dytė dhe arsimit tė lartė); autonomi tė zgjeruar bashkiake nė ēėshtjet financiare, duke pėrfshirė aftėsinė pėr tė pranuar fonde transparente nga Serbia pėr njė diapazon tė gjerė aktivitetesh e qėllimesh bashkiake; masa mbi aleanca mes bashkive dhe bashkėpunimin pėrmes kufijve me institucione Serbe; dhe krijimin e gjashtė bashkėsive tė reja ose mjaft tė zgjeruara me shumicė Serbe (Gracanica, Novo Brdo, Klokott, Ranilug, Partes. Mitovica-Veriore). Marrėveshja gjithashtu pėrcakton njė sistem drejtėsie nė Kosovė i cili ėshtė i integruar, i pavarur, profesional dhe i paanshėm, qė i siguron drejtėsi tė gjithė personave nė Kosovė. Ajo gjithashtu pėrcakton mekanizma pėr tė siguruar qė sistemi i drejtėsisė ėshtė pėrfshirės dhe qė shėrbimi i tij gjyqėsor dhe prokuror pasqyron karakterin shumė-etnik tė Kosovės. Elementet e Marrėveshjes pėr mbrojtjen dhe nxitjen e trashėgimisė fetare e kulturore do tė sigurojnė ekzistencėn e papenguar e tė patrazuar tė Kishės Ortodokse Serbe (KOS) nė Kosovė. Mė shumė se dyzet vende kyēe fetare e kulturore do tė rrethohen nga Zona Mbrojtėse pėr tė parandaluar zhvillime apo ndėrtime tė dėmshme tregtare dhe industriale, dhe pėr tė ruajtur dinjitetin kulturor tė kėtyre vendeve. Marrėveshja gjithashtu garanton sigurinė fizike tė pėrforcuar pėr vende tė zgjedhura. KOS the organizata e saj e brendshme do tė njihen haptazi nga autoritetet Kosovare dhe do t’i njihet e drejta a paprekshmėrisė sė pronės, liria nga taksimi dhe privilegje doganore. KOS nė Kosovė gjithashtu do tė jetė e lirė tė mbajė lidhje me KOS nė Beograd. Tė gjithė refugjatėt dhe personat e shpėrngulur brenda Kosovės do tė kenė tė drejtė tė kthehen dhe tė marrin sėrish pasuritė dhe pronat e tyre personale. Marrėveshja gjithashtu u bėn thirrje Kosovės dhe Serbisė tė bashkėpunojnė plotėsisht me Komisionin Ndėrkombėtar tė Kryqit tė Kuq pėr tė zgjidhur fatin e personave tė zhdukur. Marrėveshja pėrfshin masa tė veēanta qė synojnė tė nxisin e tė ruajnė zhvillimin e vazhdueshėm ekonomik nė Kosovė. Ajo pėrshkruan procedura transparente pėr tė zgjidhur mosmarrėveshje lidhur me pronat dhe pėr njė proces privatizimi tė vazhdueshėm, tė dyja kėto me njė pjesėmarrje tė konsiderueshme ndėrkombėtare. Pėr mė tepėr, Marrėveshja pėrkufizon mekanizma pėr tė pėrcaktuar pjesėn e Kosovės nė borxhin e huaj tė Serbisė dhe pėr tė zgjidhur ēėshtjen e kthimit tė pronave. Marrėveshja gjithashtu parashikon njė sektor sigurimi nė Kosovė i cili ėshtė profesional, shumė-etnik, dhe demokratik, dhe inkurajon njė pėrfshirje tė rėndėsishme lokale nė zhvillimin e tij dhe nė tė njėjtėn kohė ruan nivelin e mbikėqyrjes ndėrkombėtare tė nevojshėm pėr suksesin pėrfundimtar nė kėtė fushė delikate. Forca Policore Kosovare do tė ketė njė varg komande tė njėsuar nė mbarė Kosovėn, ndėrkohė qė oficerėt lokalė tė policisė do tė pasqyrojnė pėrbėrjen etnike tė bashkėsisė nė tė cilėn ata shėrbejnė. Nė bashkitė Kosovare me shumicė Serbe, Asambleja Bashkiake do tė ketė kompetenca tė avancuara nė zgjedhjen e Komandantit tė Stacionit lokal. Njė Forcė Kosovare Sigurimi (FKS) e re dhe shume-etnike to tė krijohet brenda njė viti. Do tė ketė njė maksimum prej 2,500 anėtarėsh aktivė dhe 800 rezervistė. Marrėveshja kėrkon qė Korpusi i Mbrojtjes sė Kosovės (KMK) qė ekziston sot do tė shpėrndahet brenda njė viti. Duke pranuar faktin qė pėrmbushja e pėrgjegjėsive tė Kosovės sipas Marrėveshjes kėrkon njė diapazon tė gjėrė aktivitetesh komplekse dhe tė vėshtira, Marrėveshja pėrcakton njė prani ndėrkombėtare nė tė ardhmen pėr tė mbikėqyrur dhe pėrkrahur pėrpjekjet e duhura tė autoriteteve Kosovare. Kjo prani pėrfshin tre komponentė kryesorė: Njė Pėrfaqėsues Ndėrkombėtar Civil (PNC), gjithashtu i njohur si Pėrfaqėsuesi i Posaēėm i BE, do tė emėrohet nga njė Grup Drejtues Ndėrkombėtar (GDN), i cili pėrfshin aktorėt kryesore ndėrkombėtare. PCN do tė ketė autoritetin mė tė lartė mbikėqyrės mbi zbatimin e Marrėveshjes. PCN do tė vishet me kompetenca tė veēanta qė do ta lejojnė atė tė marrė veprimet e duhura pėr tė mbikėqyrur dhe siguruar zbatimin e suksesshėm tė Marrėveshjes. Kėto kompetenca pėrfshijnė autoritetin pėr tė anuluar vendime apo ligje tė miratuara nga autoritetet Kosovare dhe pėr tė ndėshkuar apo hequr nga pozita ata zyrtarė veprimet e tė cilėve PNC gjykon qė nuk pajtohen me frymėn e Marrėveshjes. PNC gjithashtu do tė jetė autoriteti vendimtar nė Kosovė pėr sa i pėrket aspekteve civile tė Marrėveshjes. Njė Mision i Politikės Europiane pėr Sigurinė e Mbrojtjen (PESM) do tė vrojtojė, mėsojė dhe kėshillojė nė tė gjitha fushat e lidhura me shtetin ligjor. Veēanėrisht, ai do tė ndihmojė Kosovėn nė zhvillimin e institucioneve policore, gjyqėsore, e institucionet penale efikase, tė paanshme dhe pėrfshirėse, dhe do tė ketė autoritetin pėr tė marrė pėrsipėr pėrgjegjėsi tė tjera pėr tė siguruar ruajtjen dhe pėrkrahjen e shtetit ligjor, rendit publik dhe sigurisė. Njė Prani Ushtarake Ndėrkombėtare e udhėhequr nga NATO do tė krijojė njė mjedis tė mbrojtur dhe tė sigurtė nė gjithė Kosovėn, nė bashkėpunim me PNC dhe nė mbėshtetje tė institucioneve tė Kosovės deri sa tė vijė koha kur kėto institucione tė jenė nė gjendje tė marrin pėrsipėr tė gjithė diapazonin e pėrgjegjėsive tė sigurisė. OSBE, me njė prani tė gjerė nė terren nė Kosovė, do tė kėrkohet tė ndihmojė nė mbikėqyrjen e nevojshme pėr zbatimin e suksesshėm tė Marrėveshjes.

III. Zbatimi i Marrėveshjes/Sapo Marrėveshja tė hyjė nė fuqi, do tė ketė njė periudhė tranzicioni prej 120 ditėsh, gjatė sė cilės mandati ekzistues i UNMIK-ut do tė mbesė i pandryshuar. Megjithatė, pėr tė siguruar mbikėqyrjen e menjėhershme tė zbatimit tė Marrėveshjes nga Kosova, PNC do tė ketė autoritet pėr tė monitoruar kėtė zbatim dhe pėr tė bėrė rekomandime tek UNMIK pėr veprime qė duhen marrė pėr tė siguruar respektimin e Marrėveshjes. Gjatė periudhės sė tranzicionit, Asambleja Kosovare, nė konsultime me PNC, do tė ketė pėrgjegjėsinė tė aprovojė njė Kushtetutė dhe legjislacionin e nevojshėm pėr zbatimin e Marrėveshjes. Kushtetuta dhe legjislacioni i ri do tė hyjnė nė fuqi menjėherė pas pėrfundimit tė periudhės sė tranzicionit. Nė pėrfundimin e periudhės sė tranzicionit, mandati i UNMIK-ut do tė mbarojė dhe i gjithė autoriteti legjislativ dhe ekzekutiv qė UNMIK-u gėzon do t’i kalohet nė tėrėsi autoriteteve tė Kosovės, nė pėrputhje me Marrėveshjen. Brenda nėntė muajve nga hyrja nė fuqi e Marrėveshjes, zgjedhje tė pėrgjithshme dhe lokale duhet tė mbahen. Mandati i PNC do tė vazhdojė derisa GDN tė vendosė qė Kosova ka zbatuar kushtet e Marrėveshjes.

Tė drejtat e njeriut dhe liritė fondamentale dhe tė drejtat e komuniteteve dhe tė pjesėtarėve tė tyre

Tė drejtat e njeriut dhe liritė fondamentale/Marrėveshja parashikon qė Kosova duhet t’i mbėshtesė, ndihmojė dhe mbrojė tė drejtat e njeriut dhe liritė fondamentale tė njohura ndėrkombėtarisht. Tė gjithė personat nė Kosovė kanė tė drejtė t’i gėzojnė kėto tė drejta dhe liri, pa kurrfarė diskriminimi. Tė gjithė personat nė Kosovė janė tė barabartė para ligjit dhe kanė tė drejtė pa kurrfarė diskriminimi, tė kenė mbrojtje tė barabartė para ligjit.

Tė drejtat e komuniteteve dhe tė pjesėtarėve tė tyre/Sipas Marrėveshjes Kosova duhet tė garantojė mbrojtjen e identitetit kombėtar ose etnik, kulturor, gjuhėsor dhe fetar tė tė gjitha komuniteteve dhe tė pjesėtarėve tė tyre. Pjesėtarėt e komuniteteve do tė kenė tė drejta specifike, pėrveē tė drejtave tė tyre tė njeriut dhe lirive fondamentale, pėrfshirė tė drejtėn pėr ta shprehur lirshėm, pėr ta nxitur dhe zhvilluar identitetin e tyre dhe atributet e komunitetit. Nė pajtim me ligjet nė fuqi dhe me standardet ndėrkombėtare, pjesėtarėt e komuniteteve, pėr shembull, do tė kenė tė drejtė tė: arsimohen nė tė gjitha nivelet nė njėrėn prej gjuhėve zyrtare tė Kosovės tė cilėn e zgjedhin vetė, ose nė gjuhėn e tyre nė vendet ku ata e pėrbėjnė shumicėn e mjaftueshme; themelojnė dhe menaxhojnė institucione private tė arsimit ose tė aftėsimit; pėrdorin gjuhėn dhe alfabetin e tyre lirshėm privatisht ose nė mėnyrė publik; pėrdorin gjuhėn dhe alfabetin e tyre lidhur me marrėdhėniet qė kanė me  autoritetet publike nė vendet ku ata e pėrbėjnė njė pjesė tė mjaftueshme tė popullsisė;

pėrdorin dhe ekspozojnė simbolet e komunitetit; regjistrojnė emrat e tyre nė formėn origjinale; kenė qasje tė garantuar dhe pėrfaqėsim nė mjetet transmetuese tė komunikimit si edhe tė kenė program nė gjuhėn e tyre; t’i krijojnė dhe shfrytėzojnė mjetet e tyre tė komunikimit dhe ta shfrytėzojnė njė numėr tė pakufizuar tė frekuencave pėr mjetet elektronike tė komunikimit; gėzojnė kontakte tė papenguara brenda Kosovės dhe me personat nė cilindo shtet. Pjesėtarėt e komuniteteve po ashtu do tė kenė role tė qarta nė ēėshtjet publike dhe nė proceset vendimmarrėse nė Kosovė, pėrfshirė pėrfaqėsimin e garantuar nė Kuvend, nė Qeveri dhe nė gjyqėsi. 

Refugjatėt dhe personat e zhvendosur brenda vendit/Marrėveshja po ashtu parashikon tė drejtėn e refugjatėve dhe tė personave tė zhvendosur brenda vendit nga Kosova qė tė kthehen dhe ta kėrkojnė sėrish pronėn e tyre dhe posedimet personale nė pajtim me ligjin e Kosovės dhe tė drejtėn ndėrkombėtare. 

Personat e zhdukur/Me kėtė Marrėveshje u bėhet thirrje Kosovės dhe Republikės sė Serbisė t’i ndėrmarrin hapat e duhur pėr tė pėrcaktuar dhe dhėnė informata lidhur me identitetin, vendndodhjen dhe fatin e personave tė zhdukur, nė bashkėpunim tė plotė me Komitetin Ndėrkombėtar tė Kryqit tė Kuq dhe me partnerėt e tjerė ndėrkombėtarė.

Decentralizimi/Marrėveshja ofron njė sistem tė decentralizimit qė ka pėr qėllim tė avancojė qeverisjen e mirė, transparencėn dhe efikasitetin e shėrbimeve publike. Duke njohur shqetėsimet e komunitetit serb nė Kosovė, kjo Marrėveshje nė veēanti i ofron kėtij komuniteti njė shkallė tė lartė tė kontrollimit tė ēėshtjeve tė veta.

Krijimi i komunave tė reja/Me kėtė Marrėveshje krijohen gjashtė komuna tė reja serbe apo komuna me kompetenca shtesė nė Kosovė: Mitrovica Veriore; Graēanica; Ranillugu; Parteshi; Kllokoti/Vėrboci dhe Novobėrda. Komuna e tanishme e Mitrovicės do tė ndahet nė dy komuna, nė Mitrovicėn Veriore dhe Mitrovicėn Jugore, tė cilat do tė bashkėpunojnė dhe bashkėrendojnė mes veti tė ndihmuara nga njė kėshill i pėrbashkėt rishtas i formuar. Komunat shtesė pėr komunitetet joshumicė mund tė krijohen nė konsultim me komunat pėrkatėse. Dispozitat e Marrėveshjes nė lidhje me krijimin e komunave tė reja mund tė shqyrtohen dhe korrigjohen sipas nevojės nga Pėrfaqėsuesi Ndėrkombėtar Civil pasi tė kryhet regjistrimi i popullsisė.

Kompetencat komunale/Tė gjitha komunat do tė kenė pėrgjegjėsi pėr fushat qė ndikojnė nė jetėn e pėrditshme tė qytetarėve kosovarė duke pėrfshirė: arsimin parashkollor, fillor dhe tė mesėm; kujdesin shėndetėsor primar publik; zhvillimin ekonomik vendor; planifikimin urban dhe rural; banimin publik; emėrimin e rrugėve dhe vendeve tė tjera publike; dhe ndėr tė tjera, sigurimin e shėrbimeve publike dhe komunale. Pėrveē kėsaj, komunat e pėrcaktuara serbe tė Kosovės do tė kenė pėrgjegjėsitė shtesė si nė vijim: Komuna e Mitrovicės Veriore, e Graēanicės dhe e Shtėrpcės do tė qeverisin me spitale dhe me sigurimin e kujdesit shėndetėsor sekondar nė komunat e tyre. Komuna e Mitrovicės Veriore do tė ketė pėrgjegjėsitė e caktuara lidhur me universitetin nė gjuhėn serbe nė Mitrovice. Tė gjitha komunat serbe nė Kosovė do tė jenė pėrgjegjėse pėr mbrojtjen dhe avancimin e ēėshtjeve kulturore dhe religjioze nė nivel lokal; Tė gjitha komunat serbe nė Kosovė do tė kenė njė rol tė avancuar nė pėrzgjedhjen e komandantėve tė stacioneve policore lokale.

Buxheti komunale/Tė gjitha komunat do tė jenė pėrgjegjėse pėr buxhetin e tyre dhe do tė kenė tė drejtėn pėr burime financiare vetjake. Do tė krijohet njė sistem i drejtė dhe transparent i pakos sė granteve, i cili do tė  sigurojė autonomi mė tė madhe komunale pėr ndarjen dhe shpenzimet e fondeve qendrore.

 

Bashkėpunimi komunal/Komunat do tė kenė tė drejtėn e krijimit tė asociacioneve dhe partneriteteve me komunat tjera nė Kosovė pėr kryerjen e funksioneve me interes tė dyanshėm. Komunat do tė kenė tė drejtėn e bashkėpunimit me komunat dhe institucionet nė Serbi, pėrfshirė edhe tė drejtėn e pranimit tė donacioneve financiare dhe ndihmės teknike nga Serbia, nė kuadėr tė parametrave tė qarta pėrkatėse tė cekura nė Marrėveshje.

Trashėgimia fetare dhe kulturore

Liria dhe mbrojtja fetare/Sipas Marrėveshjes, Kosova nuk do tė ketė fe zyrtare. Marrėveshja siguron autonominė dhe mbrojtjen e tė gjitha besimeve fetare, pronės dhe lokaliteteve tė tyre. Kishės Ortodokse Serbe (KOS) nė Kosovė do t’i ofrohet siguri shtesė dhe disa mbrojtje, tė drejta, privilegje dhe imunitete tė tjera, pėrfshirė kėtu edhe garancitė kundėr shpronėsimit, tė drejtėn e plotė pėr menaxhimin e pronės sė saj dhe qasje nė objektet e saj. KOS-i do tė ketė lirinė pėr tė pranuar donacione dhe mbėshtetje nga cilido institucion, me kusht qė kjo tė ndodhė nė mėnyrė krejtėsisht transparente.

Siguria/KOS-it, manastireve tė saj, kishave dhe institucioneve tjera fetare dhe kulturore tė rėndėsisė sė veēantė pėr komunitetin serb nė Kosovė do t’u ofrohet siguria e nevojshme fizike. Agjencitė pėr zbatimit e ligjit nė Kosovė do tė kenė pėrgjegjėsinė kryesore pėr tė ofruar kėtė siguri. Prania ushtarake ndėrkombėtare do tė vazhdojė tė sigurojė nėntė lokalitetet kryesore fetare dhe historike serbe derisa tė merret njė vendim qė kjo pėrgjegjėsi t’i bartet Shėrbimit Policor tė Kosovės.

Zonat mbrojtėse/Do tė krijohen 45 zona mbrojtėse pėrreth kishave dhe manastireve mė tė rėndėsishme si dhe pėrreth monumenteve historike. Zonat mbrojtėse do tė ndalojnė ose kufizojnė disa aktivitete tė cilat mund tė kenė efekt tė dėmshėm nė mjedisin historik, kulturor dhe natyror pėrreth kėtyre institucioneve dhe qė do tė ērregullonin shumė mėnyrėn e jetės nė manastir, por ato nuk do tė ndikojnė nė tė drejtat pronėsore. Nė mesin e 45 zonave mbrojtėse do tė jenė zonat e krijuara pėrreth Manastirit Visoki Deēani, Patriarkanės sė Pejės, Manastirit tė Graēanicės, Manastirit tė Deviēit dhe Manastirit tė Gorioēit, Manastirit tė Budisavcit, Qendrės Historike nė Prizren, fshatit Hoēė e Madhe dhe disa lokaliteteve tjera.

Kėshilli pėr monitorimin e zbatimit tė Marrėveshjes/Do tė themelohet njė Kėshill pėr monitorimin e zbatimit tė Marrėveshjes (KMZM) me pjesėmarrjen e vendorėve dhe ndėrkombėtarėve pėr tė monitoruar dhe ndihmuar zbatimin e Marrėveshjes qė ka tė bėjė me mbrojtjen e trashėgimisė historike dhe kulturore serbe nė Kosovė.

Kthimi i eksponateve arkeologjike dhe etnologjike/Nga autoritetet serbe pritet qė tė kthejnė eksponatet arkeologjike dhe etnologjike, tė cilat janė huazuar nga muzetė e Kosovės nė vitet 1998-1999.

Ēėshtjet ekonomike dhe pronėsore

Tė pėrgjithshme/Dispozitat ekonomike tė Marrėveshjes kanė pėr qėllim sigurimin e qėndrueshmėrisė ekonomike. Marrėveshja, nė mes tė tjerash, parasheh qė Kosova tė gėzojė tė drejtėn tė parashtrojė kėrkesė pėr anėtarėsim nė Institucionet Ndėrkombėtare Financiare (INF) dhe tė bėjė marrėveshje kontraktuale si dhe nė marrėveshje tė tjera ndėrkombėtare. Marrėveshja vė theks tė posaēėm nė garantimin qė kontestet pronėsore, tė cilat shpesh i prekin tė drejtat e pakicave, tė trajtohen nė mėnyrė transparente nė pėrputhje me standardet relevante ndėrkombėtare dhe me pėrfshirje thelbėsore ndėrkombėtare. Pėrfaqėsuesi Ndėrkombėtar Civil (PNC) do tė ketė rol nė emėrimin pėr postet kyēe ekonomike.

Pronat/Ndėrmarrjet Publike (NP) qė tani pėr tani administrohen nga Agjencia Kosovare e Mirėbesimit (AKM) do t’i barten Kosovės. NP-tė qė ofrojnė shėrbime vetėm nė disa komuna tė caktuara do t’u mbesin atyre komunave. Ndėrmarrjet Shoqėrore (NSH) qė janė nėn administrim tė besuar tė AKM-sė do t’i barten institucionit pasardhės, i cili do tė ketė prani thelbėsore ndėrkombėtare. Ankesat kundėr vendimeve tė AKM-sė do tė vazhdojnė tė trajtohen nga Dhoma e Posaēme e Gjykatės Supreme tė Kosovės, ku shumica e gjyqtarėve do tė jenė ndėrkombėtarė. Kontestet rreth pronės private do tė vazhdojnė tė trajtohen nga Agjencia Kosovare e Pronave (AKP) nė pėrputhje me mandatin e saj, e cila do tė ketė prani tė fortė ndėrkombėtare. Ankesat kundėr vendimeve tė Komisionit pėr kėrkesa pronėsore tė AKP-sė do tė shqyrtohen pėrmes paneleve tė gjykatėsve tė Gjykatės Supreme, ku shumica e gjyqtarėve do tė jenė ndėrkombėtarė. Kuvendi i Kosovės do t’i trajtojė me prioritet ēėshtjet e kthimit tė pronave, duke pėrfshirė ato qė ndėrlidhen me Kishėn Ortodokse serbe. Tė gjitha komunitetet joshumicė do tė pėrfshihen nė kėtė proces...

Sistemi i drejtėsisė/Marrėveshja parasheh njė sistem tė drejtėsisė nė Kosovė qė bazohet nė sundimin e sė drejtės dhe qė ėshtė i integruar, i pavarur, profesional dhe i paanshėm.

Sigurimi i diversitetit etnik/Lidhur me rekrutimin, pėrzgjedhjen, emėrimin, avancimin dhe transferimin e gjyqtarėve dhe prokurorėve, Marrėveshja parasheh qė autoritetet relevante tė Kosovės tė sigurojnė qė shėrbimet e gjyqėsorit dhe tė prokurorisė tė reflektojnė karakterin shumetnik tė Kosovės dhe, nė veēanti, strukturėn etnike nė viste ku ata kanė kompetenca...

...Sektori i Sigurisė/Marrėveshja (Zgjidhja) do pėrmirėsojė dukshėm fuqitė dhe pėrgjegjėsitė e autoriteteve  nė Prishtinė lidhur me Sigurinė nė Kosovė. Njė Kėshill i ri i Sigurisė sė Kosovės, i cili do t’i raportojė Kryeministrit do tė formohet  pėr tė ndėrtuar njė strategji tė gjithėmbarshme tė sigurisė.

Shėrbimi Policor i Kosovės (SHPK)/SHPK do tė ketė njė zinxhir tė bashkuar tė komandės nėpėr tėrė Kosovėn. Pėrbėrja etnike e SHPK-sė nė njė komunė tw caktuar do tė reflektojė deri nė njė masė tė mundshme, pėrbėrjen etnike tė popullatės brenda asaj komune. Nė  komunat me shumicė serbe Asambleja Komunale do tė ketė rol nė selektimin e Komandantit tė stacionit vendor policor.

Forca e Sigurisė sė Kosovės (FSK)/Do tė krijohet njė forcė profesionale dhe shumetnike e quajtur Forca e Sigurisė se Kosovės. FSK do tė ketė maksimum 2,500 anėtarė aktiv dhe 800 anėtarė rezervė, pa armė tė rėnda. Anėtarėt  e FSK-sė do tė rekrutohen nga e tėrė Kosova gjatė njė procesi zyrtar tė selektimit tė zhvilluar bashkarisht nga Prezenca Ushtarake Ndėrkombėtare (IMP) dhe Kosovare. FSK-ja fillimisht do tė jetė pėrgjegjėse pėr t’iu pėrgjigjur krizave, shkatėrrimit tė mjeteve shpėrthyese dhe mbrojtjen civile. FSK-ja do tė jetė e dizenjuar dhe e pėrgatitur pėr tė pėrmbushur funksione tė tjera  tė sigurisė, jo tė pėrshtatshme pėr policinė ose organizatat tjera tė zbatimit e ligjit. Prezenca Ushtarake Ndėrkombėtare nė koordinim me Pėrfaqėsuesin Civil Ndėrkombėtar do tė vendosė kur tė autorizojnė  FSK-nė  pėr t’u angazhuar  nė kėto funksione tė reja tė sigurisė. TMK-ja e tanishme pasi qė t’i ketė pėrmbushur objektivat e veta, pėrfshirė lehtėsimin e rimėkėmbjes sė Kosovės pas konfliktit, do  tė shpėrbėhet brenda njė viti. Komuniteti Ndėrkombėtar do tė krijojė njė proces tė Demobilizimit dhe Ri-integrimit pėr pensionistėt e TMK-sė. 

Inteligjenca/Kosova do tė ketė agjencinė vendore tė sigurisė pėr tė monitoruar  kėrcėnimet kundėr sigurisė sė brendshmė tė Kosovės.

Prezenca Ndėrkombėtare/Kosova do tė jetė pėrgjegjėse pėr menaxhimin e ēėshtjeve tė veta dhe pėr pėrmbushjen e obligimeve sipas Marrėveshjes (Zgjidhjes). Njė pėrfaqėsues civil ndėrkombėtarė do tė emėrohet pėr tė mbikėqyr implementimin e Marrėveshjes (Zgjidhjes) dhe pėr tė mbėshtet pėrpjekjet pėrkatėse tė autoriteteve tė Kosovės. KFOR-i do tė vazhdojė tė jetė prezent nė tėrė Kosovėn dhe tė punojė nė mbėshtetje tė autoriteteve tė Kosovės.

Prezenca Civile Ndėrkombėtare/ a - Pėrfaqėsuesi Civil Ndėrkombėtar. Njė Pėrfaqėsues Civil Ndėrkombėtar (PCN), i cili gjithashtu do tė jetė Pėrfaqėsues Special i BE-sė (PSBE), do tė emėrohet nga njė Grup Drejtues Ndėrkombėtar (GDN) i pėrbėrė nga pėrgjegjėsit kyē ndėrkombėtar. PCN-ja do tė jetė autoriteti vendimtar nė Kosovė sa i pėrket interpretimit tė aspekteve civile tė Marrėveshjes (Zgjidhjes). PCN-ja do tė mbėshtetet nga njė Zyrė Civile Ndėrkombėtare (ZCN). Nė krahasim me UNMIK-un, ZCN-ja do tė jetė mė e vogėl dhe roli i saj do te jetė rrėnjėsisht i ndryshėm. Ndryshe nga UNMIK-u, PCN-ja nuk do tė ketė mandat ekzekutiv pėr tė administruar Kosovėn. PCN-ja do tė ketė fuqi tė veēanta pėr tė lejuar atė tė ndėrmarrė masat e duhura pėr tė mbikėqyr dhe siguruar implementimin e suksesshėm tė Marrėveshjes (Zgjidhjes). PCN-ja, pėr shembull, mund tė pėrmirėsojė ose anulojė vendimet e autoriteteve publike tė Kosovės tė cilat ai/ajo i vlerėson si tė papėrputhshme me dokumentin apo frymėn e Marrėveshjes (Zgjidhjes). Mandati i PCN-sė do tė vazhdojė derisa GDN-ja vendos qė Kosova i ka pėrmbush kushtet e Marrėveshjes (Zgjidhjes). GDN-ja do tė bėjė vlerėsimin e parė tė implementimit tė marrėveshjes (zgjidhjes) sė statusit pas dy viteve.

Misioni pėr Siguri Evropiane dhe Politikė Mbrojtėse (SEPM)/Njė mision i SEPM-sė, nėn udhėheqje tė PSBE-sė, do tė ndihmojė Kosovėn nė zhvillimin efektiv, tė drejtė dhe pėrfaqėsues tė institucioneve tė sundimit tė ligjit. Misioni i SEPM-sė do tė ketė autoritet pėr tė siguruar se krimet veēanėrisht sensitive hetohen, procedohen dhe gjykohen nė mėnyrė tė duhur, duke pėrfshirė edhe prokurorėt dhe gjykatėsit e pavarur ndėrkombėtarė kur ėshtė nevoja. Misioni i SEPM-sė do tė ketė autoritet tė ndėrmarrė funksione tė kufizuara ekzekutive pėr tė siguruar vazhdimėsinė dhe promovimin e sundimit tė ligjit, rendit publik dhe sigurisė. 

Prezenca Ushtarake Ndėrkombėtare/KFOR-i do tė mbetet nė Kosovė si njė Prezencė Ushtarakė Ndėrkombėtare (PUN) pėr tė ofruar njė ambient tė qetė dhe tė sigurt nė bashkėpunim me PCN-nė dhe nė pėrkrahje tė institucioneve tė Kosovės deri atėherė kur kėto institucione janė tė afta pėr tė marrė mbi vete pėrgjegjėsinė pėr sigurinė e Kosovės. Nė fillim tė implementimit tė Marrėveshjes (Zgjidhjes), KFOR-i do t’i ofrojė siguri njė numri tė objekteve paraprakisht tė caktuara tė kishės ortodokse Serbe. Gjatė njė periudhe fillestare, PUN-i gjithashtu do tė mbikėqyrė, monitorojė dhe do tė ketė autoritet ekzekutiv mbi Forcėn e Re tė Sigurisė tė Kosovės.

Marrėveshjet kalimtare/Me hyrjen nė fuqi tė Marrėveshjes, do tė pasojė njė periudhė kalimtare prej 120 ditėsh. Gjatė kėsaj periudhe kalimtare: Procesi Kushtetues - Kushtetuta e re do tė hartohet nga Komisioni kushtetues i pėrbėr prej 21 anėtarėve, tė cilėt duhet tė kenė tė gjitha kualifikimet profesionale pėrkatėse dhe ekspertizėn e nevojshme pėr kėtė qėllim. Kushtetuta do tė vėrtetohet nga Pėrfaqėsuesi i Zyrės Ndėrkombėtare Civile (ICR). Kuvendi i Kosovės do tė aprovojė zyrtarisht Kushtetutėn e re. Njė aprovim i tillė kėrkon 2/3 e shumicės sė anėtarėve tė Kuvendit dhe konsultime tė nevojshme me anėtarėt joshumicė tė Kuvendit...

...Prania e UNMIK-ut/Gjatė periudhės kalimtare, UNMIK-u do tė vazhdojė tė ushtrojė mandatin e vet sipas Rezolutės 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit. Pėr ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me zbatimin e Marrėveshjes, UNMIK-u do tė konsultohet me Pėrfaqėsuesin e Zyrės Ndėrkombėtare Civile (ICR), i cili do tė ketė autoritetin e monitorimit tė zbatimit tė Marrėveshjes dhe do tė japė rekomandime pėr UNMIK-un pėr ndonjė veprim qė duhet tė ndėrmirret me qėllim tė sigurimit tė pėrputhshmėrisė me Marrėveshjen. Korniza Kushtetuese dhe ligjet tjera tė zbatueshme mbesin nė fuqi derisa nuk janė nė  mospėrputhje me Marrėveshjen. Nė fund tė periudhės kalimtare, mandati i UNMIK-ut do tė bartet i tėri njėherėsh tek autoritetet qeveritare tė Kosovės, pėrveē nėse me kėtė Marrėveshje parashihet ndryshe. UNMIK-u do tė sigurojė njė periudhė tė rregullt kalimtare tė kornizės ligjore ekzistuese nė kornizėn ligjore tė krijuar sipas kėsaj Marrėveshje.

Zgjedhjet/Jo mė vonė se 9 muaj nga hyrja nė fuqi e kėsaj Marrėveshjeje, Kosova do tė organizojė zgjedhjet e pėrgjithshme dhe komunale.

 

SHBA: Propozimet e Ahtisaarit, tė balancuara

 

Shtetet e Bashkuara e kanė mirėpritur planin e OKB-sė tė cilin e kanė cilėsuar si tė "drejt dhe tė balancuar". "Ėshtė propozim pėr njė Kosovė, stabile, prosperuse dhe shoqėri shumė-entike", ka thėnė zėdhėnėsi i Departamentit tė Shtetit Sean McCormack. Ai mė tej ka thėnė se tė gjitha palėt e pėrfshira nė procesin pėr statusin e Kosovės duhet tė takohen me tė dėrguarin e posaēėm tė Kombeve tė Bashkuara, Martti Ahtisaari. Zėdhėnėsi Sean McCormack i bėri kėto komente pas njoftimit se kryeministri serb Vojisllav Koshtunica vendosi tė mos takojė Ahtisaarin nė Beograd.

"Ne po punojmė nė mėnyrė aktive me z. Ahtisaari dhe besojmė se tė gjitha palėt nė rajon duhet tė ulen me tė, dhe tė dėgjojnė ēfarė ka tė thotė", tha McCormack.

"Tė gjithė janė dakord se duhet tė ketė njė zgjidhje pėr kėtė ēėshtje. Pėr disa, kjo ēėshtje zgjat disa qindra vite, por nė kontekstin aktual politik, tė paktėn njė dekadė", tha McCormack.

 

 

 

Europa, e para qė pėrshėndet projektin “Ahtisaari”

 

Brukseli kėrkon nga tė dyja palėt qė duke pasur parasysh platformėn e propozuar nga Ahtisari tė veprojnė me pėrgjegjshmėri dhe seriozitet pėr tė arritur njė kompromis. Kjo do tė ndihmonte edhe nė stabilitetin e rajonit. Menjėherė pas arritjes sė Marti Ahtisarit nė Beograd, institucionet euroatlantike nė Bruksel nuk vonuan tė shprehnin mbėshtetjen e tyre pėr misionin e tij. Emėruesi i pėrbashkėt i sekretarit tė pėrgjithshėm tė NATO-s Jaap de Hoop Scheffer, tė shefit tė politikės sė jashtme tė BE-sė Havier Solanės dhe komisionerit pėrgjegjės pėr zgjerimin Olli Rehn ishte qė si Prishtina dhe Beogradi duke u mbėshtetur nė propozimin e Marti Ahtisarit tė zhvillojnė bisedime tė frytshme dhe serioze pėr tė arritur nė njė zgjidhje tė qėndrueshme. «Angazhim i plotė dhe konstruktiv, pėrgjegjėsi dhe tolerancė», - ishin kėto termat qė pėrdorėn zyrtarėt e lartė nė Bruksel pėr tė mbėshtetur raportin e tė dėrguarit tė posaēėm tė pėrfaqėsuesit tė Kombeve tė Bashkuara pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės. Nė deklaratėn e tij Havier Solana nėnvizon se tė dyja palėt duhet tė pranojnė nevojėn pėr njė zgjidhje reale kompromisi. Nga ana e tij Olli Rehn thekson se Bashkimi Europian ėshtė i pėrkushtuar ndaj ardhmėrisė europiane tė mbarė rajonit te Ballkanit Perėndimor. Shefi i NATO-s, Jaap de Hop Scheffer thekson nga ana e tij se procesi i statusit tė Kosovės ka hyrė sot nė njė fazė tė re tė rėndėsishme. Ahtisari ka treguar sot rrugėn e zgjidhjes sė kėsaj ēėshtjeje qė siguron njė ardhmėri mė tė mirė pėr mbarė rajonin, duke pėrfshirė kėtu edhe integrimin e kėtyre vendeve nė struktuarat euroatlantike. Tė gjitha palėt duhet tė tregohen tani tė pėrgjegjshme gjatė kėsaj faze kritike. NATO do tė vazhdojė tė luajė rolin e saj pėr tė siguruar qetėsinė nė Kosovė tani dhe pas pėrtej statusit. KFOR-i do tė veprojė me vendosmėri pėr tė parandaluar ēdo pėrpjekje pėr tė prishur kėtė proces- - paralajmėron sekretari i pėrgjithshėm i Aleancės Atlantike.

“Dojēe Vele”

 

 

Nė rrugėn drejt pavarėsisė

 

The Economist

 

Tetė vjet qė kur aeroplanėt e NATO-s e bombarduan Serbinė e Sllobodan Millosheviqit, Kosova ka qenė nė njė gjendje pezull. Rreth 90 % e shqiptarėve janė pothuaj tė gjithė tė pėrcaktuar pėr pavarėsimin nga Serbia, por pėr shumicėn nė Serbi, largimi i Kosovės mbetet njė anatemė.

Nisur nga tmerret qė e shoqėruan shpėrbėrjen e ish Jugosllavisė nė vitet e 1990-ta, janė tė kuptueshme shqetėsimet e tė huajve pėr paqen. Njė shenjė pėr rrezikun e mundshėm ėshtė rezultati i zgjedhjeve tė fundit nė Serbi, ku fituan radikalėt, tė cilėt insistojnė qė Kosova tė mbetet pjesė integrale e Serbisė. Por kosovarėt po e humbin durimin, dhe statusi i tyre nuk mund tė mbetet pezull pėrgjithmonė. Javėn e kaluar kryenegociatori Martti Ahtisaari ua paraqiti propozimin e tij vendeve anėtare tė Grupit tė Kontaktit, ndėrsa sot tė njėjtėn e bėn nė Beograd dhe Prishtinė. Ėshtė kjo njė formė e pavarėsisė sė mbikqyrur, e ngjashme me statusin qė iu dha Bosnjė-Hercegovinės nė vitin 1995. Pushteti mė i lartė nė Kosovė do t'i bartet njė pėrfaqėsuesi special nga "bashkėsia ndėrkombėtare", ndėrsa Kosova do tė mund t'u bashkangjitet organizatave ndėrkombėtare. Kjo ėshtė mė pak se pavarėsia e plotė, por edhe kaq sa ėshtė, pėr Serbinė ėshtė tepėr. Ndonėse e zbut goditjen duke u dhėnė mė shumė tė drejta zonave serbe nė Kosovė, si dhe mė shumė mbrojtje objekteve fetare serbe, propozimi megjithate ofron platformė qė Kosova tė shpallė pavarėsinė. Kjo nuk do tė kėnaqė asnjė politikan serb, dhe nuk do t'i pėrgjigjet as Rusisė, e cila ka thėnė se do tė bllokojė ēdo marrėveshje nė Kėshillin e Sigurimit qė nuk do tė miratohej nga Serbia. Megjithate, me njė diplomaci tė drejtė, plani mund tė ketė sukses. Njė arsye pėr optimizėm ėshtė se pozicioni i Partisė Radikale nė Serbi ėshtė mė i dobėt se'ē duket. Radikalėt me gjasė nuk do tė marrin pjesė nė qeveri, e cila pritet tė formohet nga partitė mė proevropiane. Pritet qė ato ta kuptojnė pėrcaktimin e Bashkimit Evropian pėr ta zgjidhur ēėshtjen e Kosovės duke mbėshtetur njė lloj tė pavarėsisė. Gjasat qė i ofrohen Beogradit pėr t'iu bashkangjitur Bashkimit Evropian janė njė lloj kompenzimi pėr humbjen eventuale tė Kosovės. Rusėt mund tė jenė pak mė vėshtirė qė tė binden. Ata pohojnė se nėse Kosova fiton pavarėsinė, atėherė e njėjta duhet tė vlejė pėr Osetinė Jugore dhe enklavat tjera pro-ruse nė Kaukaz. Rusia gjithashtu mund tė pėrdorė veto ndaj ēdo rezolute tė Kombeve tė Bashkuara, e cila Kosovėn do ta drejtonte nė rrugėn e pavarėsisė. Nė atė rast, Kosova do tė duhet tė shkojė pėrpara pa Kėshillin e Sigurimit. Le ta njohin Kosovėn e pavarur Amerika dhe vendet evropiane, ndėrsa Bashkimi Evropian le tė bėjė ēmos pėr t'i qetėsuar serbėt. Nė Ballkan ėshtė derdhur tepėr gjak pėr tė lejuar qė disa nacionalistė tė vrazhdė nė Beograd apo muskujt qė i shfaq Moska, ta bllokojnė njė proces, i cili ēon drejt njė ardhmėrie stabile.

 

 

 

Hamasi dhe Fatahu, nė fazėn finale tė Luftės Civile

 

Raketat e Hamasit kanė goditur njė zonė nė afėrsi tė ministrisė sė brendshme e cila kishte qenė nėn kontrollin e besnikėve tė Lėvizjes Fatah, ndėrsa nė mbarė qytetin e Gazės dėgjohej zhurma e luftimeve. Luftimet e fundit vinė njė ditė pas pėrleshjeve tė ashpra mes dy fraksioneve si rezultat e i tė cilave gjetėn vdekjen tė paktėn gjashtė vetė. Luftimet nuk u ndėrprenė gjatė gjithė natės. Dėgjohej vazhdimisht zhurma e tė shtėnave dhe herė pas here ndonjė shpėrthim i fuqishėm qė tundte dritaret. Raketat e Hamasit kanė goditur kėtė zonė qė ėshtė shumė afėr me mjediset e trupave presidenciale qė konsiderohen si besnikė tė kampit te Lėvizjes Fatah. Me herėt kėto trupa ndėrmorrėn njė goditje tė fortė psikologjike. Ata hynė me forcė nė universitetin Islamik, tė cilin e krijoi dhe e ndėrtoi Hamasi, e qė ėshtė njė nga institucionet mė tė mira tė llojit tė vet nė Gaza .

 

 

 

Kisinger e Ollbrajt i kėrkojnė Bushit tė angazhojė Iranin e Sirinė nė krizėn irakiane

 

Deborah Tate (VOA)

 

Gjatė njė paraqitjeje nė Komisionin e Kongresit pėr Marrėdhėniet me Jashtė, ish-sekretarėt e shtetit, Henri Kisinger dhe Madlenė Albrajt, i bėnė thirrje administratės tė angazhojė fqinjėt e Irakut, pėrfshirė Iranin dhe Sirinė. Zoti Kisinger i cili ishte sekretari amerikan i shtetit gjatė administratės sė presidentėve Nikson dhe Ford, propozoi bisedimet me Sirinė dhe Iranin si pjesė e njė konference rajonale mbi Irakun. “Duhet tė organizohet njė konferencė e tillė. Mendoj se aty duhet tė marrin pjesė fqinjėt e Irakut, Kėshilli i Sigurimit, vende si Indonezia, India dhe Pakistani. Kjo do tė ishte njė konferencė me pjesėmarrje tė gjerė, por mė vonė mund tė formohen nėn-grupe pėr tė diskutuar probleme rajonale. E rėndėsishme ėshtė se vetėm nė njė grup tė tillė mund tė diskutosh ēėshtje si autonomia, sepse krijon njė legalizim mė tė gjerė pėr atė qė po krijohet dhe mėnjanon ndėrhyrjet”. Zoti Kisinger tha se fundamentalizmi radikal i paraqitur nga Irani ėshtė kėrcėnimi mė i madh nė Rajon. Megjithėse ai u shpreh se Irani mund tė ketė interes tė vogėl pėr tė ndihmuar Shtetet e Bashkuara tė zgjidhin krizėn nė Irak, ai ishte i mendimit se sidoqoftė Uashingtoni duhet tė provojė tė angazhojė Teheranin. “Ne nuk kemi asnjė grindje me Iranin. Ne mund ta respektojmė atė si njė lojtar kryesor dhe me njė rol tė rėndėsishėm nė rajon. Ajo qė ne nuk mund tė pranojmė ėshtė njė Iran qė synon tė dominojė rajonin duke u bazuar tek ideologjia fetare dhe duke pėrdorur popullatėn shiite nė vende tė tjera pėr tė minuar stabilitetin nė rajon, nga ku varet mirėqėnia ekonomike e njė pjese tė madhe tė botės”. Administrata e presidentit Bush ka vendosur kushte paraprake pėr tė hyrė nė bisedime tė drejtpėrdrejta me Iranin dhe Sirinė. Zyrtarėt amerikanė thonė se Irani duhet tė ndalojė programin e tij bėrthamor, pėr tė cilin Shtetet e Bashkuara dhe aleatėt e tyre besojnė se synon prodhimin e armėve bėrthamore, pėrpara zhvillimit tė bisedimeve dypalėshe me Uashingtonin. Ata thonė gjithashtu se Siria duhet tė mos dėrgojė mė luftėtarė tė huaj dhe armė nė Irak pėrpara se Uashingtoni tė fillojė bisedime me Damaskun. Ish-sekretarja e shtetit, Madėlenė Albrajt, i cila ka shėrbyer nė administratėn e presidentit Klinton, debaton mbi argumentat e mėsipėrme. “Ne mund tė angazhohemi nė bisedime me qeveri tė vendeve tė tjera pa miratuar veprimet e tyre dhe pa lėnė mėnjanė tė kaluarėn. Bisedimet me vende tė tjera mbi probleme tė vėshtira janė njė nga qėllimet e diplomacisė”. Megjithėse zonja Albrajt dhe zoti Kisinger janė tė tė njėjtit mendim mbi nevojėn e zgjerimit tė bisedimeve diplomatike, ata nuk pajtohen mbi vendimin e ri tė presidentit Bush pėr dėrgimin e 21 mijė e 500 trupave shtesė nė Irak, shumica e tė cilėve do tė dislokohen nė Bagdad pėr tė ndihmuar forcat irakiane tė dėbojnė kryengritėsit dhe tė sigurojnė lagjet e kryeqytetit.  Zonja Albrajt thotė se trupat amerikane nuk duhet tė dėrgohen nė njė mision tė tillė.  “Ushtarėt tanė nuk flasin gjuhėn arabe, nuk e njohin sa duhet kulturėn dhe gjithashtu ne nuk kemi autoritetin ligjor dhe moral pėr tė shkuar nė shtėpitė irakiane dhe tė zbatojmė ligjin. Sa herė qė bėjmė kėtė ne humbim nė planin politik aq sa shpresojmė tė fitojmė nė planin ushtarak”. Por zoti Kisinger thotė se rritja e numrit tė trupave mund tė ndihmojė nė arritjen e stabilitetit nė Irak dhe nė formimin e njė qeverie uniteti. Javėn e ardhshme Senati do tė marrė nė shqyrtim disa rezoluta jodetyruese lidhur me propozimin e rritjes sė numrit tė trupave. Njėra prej tyre ėshtė ajo e propozuar nga republikani mė i lartė nė Komisionin e Senatit pėr Forcat e Armatosura, senatori Xhon Uarner nga shteti i Virxhinias. Zoti Uarner kundėrshton dėrgimin e trupave shtesė nė Irak.

 

 

Demokratėt nė fushatėn presidenciale 2008

 

Fushata presidenciale e vitit 2008 ka filluar mė herėt se kurrė ndonjėherė mė parė me njė numėr tė madh kandidatėsh qė shpresojnė tė marrin emėrimin nga dy partitė kryesore politike tė Shteteve tė Bashkuara. Mes demokratėve, dy kandidatėt kryesorė mund tė ndryshojnė historinė. Njėra ėshtė gruaja e parė qė kryeson ndonjėherė mes demokratėve. Edhe gara e afrikano - amerikanit tė parė qė ka vėrtet shanse pėr tė fituar ka ngjallur entuziazėm: “Po hyj nė garėn pėr president dhe po hyj pėr tė fituar”, tha senatorja Clinton. Ish-Zonja e Parė e Amerikės Hillary Clinton dhe senatore e New Yorkut bėri tė shtunėn fushatė nė Iowa, rreth njė vit para konferencave zgjedhore tė kėtij shteti. 13 ditė mė parė Senatori i Ilinoit Barak Obama e deklaroi kandidaturėn nė internet. Dy demokratė qė kryesojnė garėn disa herė shprehin qėndrime tė ngjashme. Dy demokratėt qė shpresojnė tė zgjidhen nga partia e tyre si kandidat janė e para grua dhe i pari afrikano-amerikan qė kanė shanse tė mira pėr njė gjė tė tillė. Raca dhe gjinia nuk do ta vendosin pėrfundimin e garės, thotė studiuesi i politikės Stephen Hess i Universitetit George Washington. Por... “Ai tė tėrheq me frymėn e tij tė re. Tė gjithė e kuptojnė atė qė beson ai, sepse besojnė tė njėjtėn gjė. Ndėrsa pėr zonjėn Clinton tė gjithė i dinė idetė e saj. Ėshtė njė dyshe absolutisht tėrheqėse”, thotė analisti. Njė ditė janari, gruaja e ish-Presidentit Bill Clinton qė sapo ka filluar mandatin e dytė gjashtėvjeēar nė senat, po fliste nė njė hotel para kryetarėve tė Bashkisė sė vendit pėr shqetėsimet e tyre pėr strehimin, varfėrinė dhe kujdesin shėndetėsor universal. Vetėm pak rrugė mė tutje, Senatori Obama flet po ashtu pėr kujdesin shėndetėsor. Tė pranishmit duartrokasin. Veprimtari pėr ēėshtjet e shėndetit nė komunitet Anton Gunn shpreson qė senatori Obama tė jetė kandidati. “Nė fund tė fundit, sipas mendimit tim nuk ėshtė pėrvoja mė e rėndėsishmja. Ėshtė arsyetimi. Unė do tė preferoja dikė me logjikė tė fortė dhe pa pėrvojė sesa dikė me shumė pėrvojė, por me gjykim tė dobėt”. Zoti Gunn kujton dėshtimin e Senatores Clinton si Zonjė e Parė kur ajo nuk siguroi dot mbėshtetje pėr planin kombėtar tė Presidentit Clinton pėr shėndetin. Shumė demokratė druhen se imazhi i Hillarisė si njė politikane e kujdesshme dhe qė i llogarit veprimet e saj mund t’ia dėmtojnė asaj shanset. Por kryetari i Bashkisė sė njė qyteti tė Ohajos, Donald Plusquellic sheh diēka tė ndryshme. “ Po ta shohėsh nga afėr ajo ėshtė shumė mė e ngrohtė dhe miqėsore dhe mendoj se ėshtė pėr tė ardhur keq qė ėshtė krijuar ky imazh kryesisht i gabuar pėr tė. Ajo ėshtė shumė e zonja dhe i kupton ēėshtjet e ditės”. Njė demokrat tjetėr qė mund tė hyjė nė histori nėse fiton kandidaturėn e partisė sė tij dhe bėhet kandidati i parė hispanik pėr president ėshtė Guvernatori i New Mexicos Bill Richardson. Megjithatė ish ambasadori amerikan nė OKB ėshtė nga fundi nė anketat e para. Spekullimet entuziaste pėr Obamėn filluan shumė para se ai tė shpallte synimet e tij presidenciale. Komentet e ashpra tė senatorit tė Ilinoit pėr politikat e administratės pėr naftėn u duartrokitėn nė New Hampshire. “Pse duhet t’i financojmė tė dyja anėt e luftės ndaj terrorizmit?”. Zonja Clinton u pėrshėndet nga turma tė mėdha fundjavėn e kaluar nė vizitėn e parė si kandidate nė Iowa ku ajo kritikoi ashpėr Presidentin Bush qė nuk kishte arritur tė realizonte tėrheqjen e Amerikės nga Iraku. Ka kohė deri vitin tjetėr kur banorė si fermeri Craig Hill nė Iowa do tė vėnė nė provė kandidatėt pėrballė njėri tjetrit nė konferencat e partive nė kėtė shtet. “Do t’u duhet tė ulen nė sallė dhe t’u pėrgjigjen pyetjeve tė vėshtira dhe nuk do tė mund t’u shmangen dot”. Mund tė ndodhin shumė gjėra kėtu dhe nė zona tė tjera qė mund tė ndryshojnė atė qė duket tani si njė zgjedhje historike pėr demokratėt.

Gani Tėrshnjaku, pėr “Gazetėn55”, nga Prishtina      
 

 

http://www.ballkan.com/
Ahtisari thėrret palėt nė bisedimet e 13 shkurtit
 

Autori i Lajmit: Red.
Emisari i OKB-sė pėr statusin e Kosovės, Marti Ahtisari nė mėngjesin e djeshėm u prit nė Beograd nga kreytari serb Boris Tadiq, i cili e ka pranuar planin e tij pėr statusin politik tė Kosovės. Nė njė kumtesė tė kryetarit serb Tadiq, tė lėshuar pas takimit, thuhet se "Serbia nuk do ta njohė pavarėsinė e Kosovės"- njofton Reuters. Sidoqoftė, Ahtisari nė Beograd ka thėnė se qėllimi ėshtė qė zgjidhja tė jetė bazė pėr ardhmėrinė e Kosovės dhe stabilitetin e saj.Kryenegociatori Marti Ahtisari nuk dha as detaje rreth dokumentiti tė tij nė Beograd. Duke u folur gazetarėve nė qendrėn pėr media, Ahtisari tha se planin e tij pėrfundimtar do ta ketė gati nė fillim tė pranverės pasi tė dėgjoj komentet e tė dy palėve gjatė muajit shkurt. Sipas tij, tė dy palėt do tė kenė kohė tė mjaftueshme pėr konsulta duke paralajmėruar edhe rekomandime tė reja rreth planit, por njėkohėsisht paralajmėroi njė takim tė ri tė mundshėm tė dy palėve me 13 shkurt nė Vjenė.
Pozicionet
“Qėndrimet e tė dy palėve i janė tė njohura opininionit dhe pozicionet e Beogradit dhe Prishtinės kanė mbetur tė pandryshueshme. Megjithatė duhet t iu ofrojmė edhe njė mundėsi qė tė shohim se a janė tė gatshme edhe pėr njė takim tjetėr. Unė dhe kolegėt e mij jemi nė dispozicion tė tyre. Kėtė takim e kam parashikuar pėr shkurt”, tha Ahtisari, i cili theksoi se nuk do tė pres formimin e qeverisė sė re serbe, dhe se pėr tė nuk ėshtė e rendėsishme se kush bėn pjesė nė ekipin serb qė do tė pėrfshihet nė fazėn e konsultimeve”.
Elementet
Ahtisari theksoi se zgjidhja parashikon elemente tė jashtėzakonshme pėr mbrojtjen e qytetarėve jo shqiptar duke pėrfshirė garancėn pėr pėrfaqėsimin e tyre nė qeveri, drejtėsi dhe pushtet lokal, vetėqeverisje tė caktuara nė sektorin e shėndetėsisė, tė mirat kulturore nė mbrojtjen e zonave qė kisha ortodokse serbe tė mbetet gjallė dhe prezente. “Ky propozim ėshtė rezultat i bisedave intenzive njėvjeēare, 15 raundeve tė negociatave tė drejtpėrdrejta nė tė cilat BE-ja dhe NATO-ja merrnin pjesė nė to”, tha Ahtisari. I pyetur nga gazetarėt e shumtė nė Beograd se kush do tė ketė sovranitet mbi Kosovėn, Ahtisari theksoi se njė gjė tė tillė do ta pėrcaktoj Kėshilli i Sigurimit nė bazė tė rekomandimit tė tij pėrfundimtar tė cilin do ta hartoj pas fazės sė konsultimeve.
Plani
“ Nė Kėshillin e Sigurimit do tė vendoset pėr statusin final. Ky ėshtė vetėm plani. Nė botėn nė tė cilėn jetojmė pėrgjegjėsi e poltikanėve ėshtė tė mbrojnė qytetarėt , e nėse kėtė nuk e bėjnė atėherė mbetet pėrgjegjėsi dhe duhet ta bėj bashkėsia ndėrkombėtare. Ky ėshtė njė parim e nuk duhet tė pėrqendrohemi vetėm nė thėnjen “respektimin e sovranitetit tė shtetit”, tha Ahtisari, duke shtuar se nuk ėshtė jurist, por punon me ta dhe ėshtė mėsuar me argumentet e tyre . ”Duhet tė shikohet se si historikisht ēėshtjet e ngjashme janė zgjidhur nė tė kaluarėn”, theksoi Ahtisari. Nė pyetjen lidhur me qėndrimin rus rreth planit tė tij, Ahtisari rikujtoi unitetin e madh tė Grupit tė Kontaktit edhe pas zgjedhjeve nė Serbi. “Nė takimin e Vjenės nuk kishte asgjė dramatike. Ai ishte takim si ēdo tjetėr qė kemi pasur. Ky ėshtė njė grup i vogėl shtetesh dhe kemi BE-nė me 27 anėtarė nė tė cilėn ka qėndrime tė ndryshme, ėshtė e rendėsishme qė qėndrimi tė jetė unik edhe kur tė sillet vendimi pėrfundimtar. Nuk dua tė spekuloj se si tė gjitha anėtarėt e KS-sė do tė reagojnė, por ėshtė mirė qė Grupi i Kontaktit ka mbeti unik” tha Ahtisari.
Siē dihet kryeministri nė largim, Vojisllav Koshtunica, ka refuzuar ta takojė Ahtisari, duke nėnvizuar se ai nuk ka mandat pėr njė gjė tė tillė.
Qėndrimi
Nė kohėn kur Ahtisari bisedonte me Tadiqin rreth 30 anėtarė tė Shoqatės sė familjeve tė serbėve tė zhdukur nė Kosovė kanė protestuar para ndėrtesės sė presidencės sė Serbisė . Ata mbanin fotot e anėtarėve tė pagjetur tė familjeve tė tyre dhe parullat ku shkruante: "UĒK - NATO - KFOR - UNMIK - janė pėrgjegės pėr vrasjen e 2.500 serbėve", "Gjeneralėt e Ushtrisėjugosllave dhe tė policisė serbe nė nė burg- gjeneralėt e NATO-s e tė UĒK-sė nė liri – tmerr", dhe "Kosova ėshtė shpirti i Serbisė".

Plani
Dispozitat kushtetuese tė Ahtisaarit



Marrėveshja (zgjidhja) bėn tė mundur qė Kosova tė ketė njė Kushtetutė qė do tė pėrpilohet dhe aprovohet nga Kosovarėt.Tė gjitha rregullat e Kushtetutės sė ardhshme duhet tė jenė nė pėrputhshmėri me Marrėveshjėn (Zgjidhjen). Nė rast tė konfliktit nė mes tė Kushtetutės dhe Marrėveshjes(Zgjidhjes), Marrėveshja(Zgjidhja) do tė triumfojė.
Marrėveshja (zgjidhja) nuk precizon njė Kushtetutė tė plotė, por ajo definon disa elemente kyēe qė duhet tė pėrfshihen nė Kushtetutėn e ardhshme.

Kushtetuta duhet tė sigurojė qė:

* Kosova tė jetė njė shoqėri shumėkombėshe bazuar nė barazinė e gjithė qytetarėve tė saj.
* Kosova nuk ka besim fetar zyrtar dhe ėshtė neutrale sa i pėrket besimeve fetare;
* Kosova do tė ketė simbolet e veta tė dallueshme: flamurin, stemėn dhe himnin, tė cilat do tė reflektojnė karakterin shumėkombėsh tė Kosovės;
* Gjuhėt zyrtare tė Kosovės do tė jenė gjuha Shqipe dhe ajo Serbe;
* Kosova do tė ketė tė drejtėn tė negociojė dhe tė lidhė marrėveshje ndėrkombėtare, pėrfshirė edhe tė drejtėn pėr tė kėrkuar anėtarėsim nė organizatat ndėrkombėtare;
* Kosova nuk ketė pretendime territoriale ndaj asnjė shteti apo pjese tė ndonjė shteti dhe nuk do tė kėrkojė bashkim me ndonjė shtet apo pjesė tė ndonjė shteti;
* Kosova do tė promovojė dhe lehtėsojė kthimin e sigurtė dhe dinjitoz tė refugjatėve dhe personave tė zhvendosur nga Kosova;
* Tė drejtat dhe liritė e cekura nė instrumentet dhe marrvėshjet kryesore ndėrkombėtare tė tė drejtave dhe lirive fundamentale tė njeriut do tė aplikohen nė mėnyrė direkte nė Kosovė.
* Komunitetet jo shumicė do tė pėrfaqėsohen nė parliament nė bazė tė njė sistemi tė ulseve tė garantuara/rezervuara:
* Legjislacioni mbi zonat e intersit tė veēantė pėr komunitetet jo shumicė tė Kosovo/ės kėrkon njė procedurė tė veēantė parlamentare - njė shumicė tė dyfishtė tė anėtarėve tė parlamentit qė janė prezent dhe votojnė, si dhe anėtarėt qė mbajnė ulset e garantuara apo rezervura pėr komunitetet shumicė
* Qeveria e Kosovės, pėrfshirė edhe shėrbimin e saj civil do tė reflektoj shumėllojshmėrinė e popullit tė Kosovės;
* Kryetari i Kosovės do tė pėrfaqėsojė unitetin e popullit tė Kosovės;
* Do tė themelohet njė Gjykatė Kushtetuese e pėrbėrė nga nėtė juristė tė dalluar tė karakterit mė tė lartė moral. (Ky ėshtė pėrkthim jozyrtar nga UNOSEK.


Ky lajm ėshtė publikuar: 03/02/2007
 
Mustafaj : Kosova shumė afėr pavarėsisė sė saj
 

Autori i Lajmit: Red.
Ka qenė e menjėhershme pėrshėndetja e shefit tė Diplomacisė shqiptare pas shpalljes sė propozimit tė Kryenegociatorit presidentit Marti Ahtisari rreth ēėshtjes sė Kosovės. Mustafaj ka pėrshėndetur deklaratat e zotit Ahtisari duke i cilėsuar ata si diēka qė i hapin rrugėn krijimit tė shtetit nė Kosovė. “Siē ishte parashikuar sot presidenti Ahtisari do tė paraqiste paketėn e tij. Pėrfitoj nga rasti tė falenderoj atė pėr punėn qė ka bėrė. Shpreh kėnaqėsinė time pėr pjekurinė qė tregoi klasa politike e Kosovės dhe populli kosovar. Kosova pėrfundimisht i jep fund status quosė dhe shėnon daljen de facto edhe nga ai sovranitet qė kishte serbia deri me tani mbi tė. Ahtisari do tė vazhdojė ti shkojė deri nė fund. Kjo ėshtė njė garanci se procesi do tė shkoj me sukses.”,- tha Ministri i jashtėm, Besnik Mustafaj. Ai i ka bėrė thirrje faktorit negozitar tė Kosovės dhe Beogradit tė mbėshtesin Ahtisarin pasi kjo do tė jetė zgjidhja qė do tė krijojė stabilitet si nė Kosovė ashtu edhe nė rajon. “I bėj thirrje faktorit Kosovar qė tė tregojė bashkėpunim me faktorin ndėrkombėtar. Dokmenti qė kemi nė dorė tregon se Grupi Negociator i Kosovės ka patur njė vetėdijė dhe vullnet tė lartė politik dhe moral pėr tė dhėnė kompromisin e nevojshem qė i siguron minoriteteve njė jetė tė nevojshme dhe tė garantużar brenda Kosovės. Shpreh keqardhjen se i njėjti vullnet nuk ėshtė treguar nga pala serbe. Ėshtė dhe njė shans qė minoiteti serb nė kosovė pėr tė bashkėpunuar qė tė arrihet ajo qė duhet, pavarėsia. Unė jam i bindur se nė dokumentin final qė Ahtisari do tė paraqesė nė Kėshillin e Sigurimit do tė propozojė njė zgjidhje tė pranueshme, do tė sigurohet integriteti territorial i Kosovės. Ne do ta studiojmė nė ditėt qė vijnė, do tė japim mendimet tona pėr tė dhe do tė vazhdojmė tė jemi aktiv nė kėtė proces ashtu siē na takon pėr tė qenė.”,- u shpreh Mustafaj. Shefi i diplomacisė shqiptare ka kritikuar zyrtarėt e lartė tė Beogradit, si presidentin Boris tadiē ashtu edhe kryeministrin Vojisllav Koshtunica dhe mbarė kabinetin qeveritar, tė cilėt sipas tij nuk kanė bashkėpunuar me faktorin ndėrkombėtar dhe e kanė futur vendin nė njė qorrsokak qė nuk premton tė ardhmen evropiane qė synon i gjithė rajoni. Lidhur me minoritetin sern qė jeton nė Kosovė, zoti Mustafaj u shpreh se “Unė thashė se serbėt e Kosovės gjatė kėtyre shtatė vjetėve kanė parė se si janė pėrdorur nė mėnrėn me jo produktive nga Beogradi pėr qėllime qė nuk zgjidhin problemet e tyre por thjesht me problemet e vetė klasės politike serbe pėr qėllimet e tyre personale. Vendi i serbėve tė Kosovės ėshtė Kosova.”.

Ky lajm ėshtė publikuar: 03/02/2007
 
 
Tadiē: Serbia nuk do ta pranojė kurrė pavarėsinė

Autori i Lajmit: red.
Plani i paraqitur nga i dėrguari i Kombeve tė Bashkuara, Martti Ahtisaari pėr tė ardhmen e Kosovės i ēel rrugėn njė pavarėsie qė Serbia nuk mund ta pranojė kurrė, deklaroi sot presidenti serb."Unė i deklarova zotit Ahtisaari se Serbia ... nuk do ta pranojė kurrė pavarėsinė e Kosovės", u shpreh presidenti serb, Boris Tadiē nė njė deklaratė pas takimit me tė dėrguarin e OKB-sė."Njė pavarėsi e imponuar ... do tė paraqiste njė precedent tė rrezikshėm politik dhe ligjor", shtoi ai.




Ky lajm ėshtė publikuar: 03/02/2007
 
 
Gazetat Evropiane: Plani i Ahtisaarit lejon pavarėsinė
 

Autori i Lajmit: red.
Gazeta FINANCIAL TIMES shkruan se i dėrguari i OKB-sė Martti Ahtisaari shkon nė Beograd e Prishtinė pėr tė paraqitur propozimin e tij pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės.
Gazeta shkruan se plani pritet tė pranohet nė pėrgjithėsi nga Prishtina, sepse ai "shkon drejt plotėsimit tė shpresave tė shumicės shqiptare pėr pavarėsi". Por gazeta shton se propozimet do tė marrin njė pritje armiqėsore nė Beograd.Gazeta vė nė dukje se zyrtarėt e OKB-sė, SHBA-sė dhe BE-sė po punojnė duke marrė si tė qenė se plani mund tė sigurojė aprovimin nė Kėshillin e Sigurimit deri nga marsi me njė rezolutė qė do tė fillonte "njė tranzicion 120-ditor drejt pavarėsisė de fakto."Gjatė kohės tranzitore UNMIK-u do t ia kalojė pushtetin autoriteteve kosovare dhe njė misioni supervizor tė BE-sė, ndėrsa kuvendi i Kosovės do tė pėrgatisė kushtetutėn dhe deklaratėn e pavarėsisė, thotė gazeta duke cituar diplomatė perėndimorė.Megjithatė, shton gazeta Financial Times, ēdo gjė varet nga ajo qė mund tė bėjnė amerikanėt dhe evropianėt pėr tė bindur Rusinė dhe Kinėn qė tė mos e bllokojnė apo vonojnė procesin nė Kėshillin e Sigurimit.
"Amerikanėt dhe britanikėt," sipas gazetės, "duan qė tė ecin pėrpara shpejt, por Franca e Italia mund tė anohen mė shumė nga ajo qė t i japin pak mė shumė kohė Rusisė."Gazeta citon kreun e ekipit tranzitor tė BE-sė, qė po pėrgatit kalimin e kompetencave, Torbjorn Sohlstrom, i cili thotė se" serbėt e Kosovės do tė kenė njė rol tė rėndėsishėm pėr tė vendosur pėr ēėshtjet e tyre, por nuk do tė mbajnė peng zhvillimin e Kosovės."Gazeta citon diplomatė perėndimorė qė thonė se propozimet e Ahtisaarit do tė lejojnė Kosovėn tė shpallė pavarėsinė dhe tė kėrkojė njohje ndėrkombėtare.Ata thonė se SHBA-ja dhe shumė vende anėtare tė BE-sė do tė reagojnė pozitivisht.E pėrjavshmja EKONOMIST ndėrkaq propozon qė Kosova tė shpallė pavarėsinė edhe nėse rusėt bllokojnė planin e Ahtisaarit nė Kėshillin e Sigurimit.Vendet evropiane dhe Shtetet e Bashkuara, ndėrkaq, nė mėnyrė tė njėanshme duhet ta njohin atė duke injoruar Rusinė, shton e pėrjavshmja britanike.Sa i pėrket Serbisė, sipas tė pėrjavshmes Ekonomist, ata duhet qetėsuar me kulaēin - pėrmes perspektivės sė pranimit nė Bashkimin Evropian.

Ky lajm ėshtė publikuar: 03/02/2007

 

 
 
http://pages.albaniaonline.net/rd/
 ryeministri deklaron mbėshtetjen e plotė tė qeverisė shqiptare pėr dokumentin e paraqitur nga Ahtisari

Berisha: Marrėveshja respekton projektin e popullit tė Kosovės

Kryeministri Sali Berisha deklaroi dje mbėshtetjen e plotė tė qeverisė shqiptare pėr dokumentin e paraqitur nė Prishtinė dhe Beograd nga Presidenti Ahtisari pėr statusin e Kosovės. Kreu i qeverisė theksoi se si ai dhe ēdo shqiptar do tė kishin paraqitur njė tjetėr tekst, sė paku, nė disa nene tė tij, por pėrsėri ftoi tė gjithė shqiptarėt tė mbėshtesin plotėsisht dokumentin e paraqitur nga Presidenti Ahtisari. Sipas kryeministrit, "kjo marrėveshje, sė pari, i jep fund njė herė e pėrgjithmonė padrejtėsisė mė tė madhe tė Ballkanit dhe tė Europės tė fillimit tė shekullit tė kaluar, me tė cilėn Kosova, nė shpėrblim tė Beogradit, u vendos nėn sundimin kolonial tė Serbisė. Sė dyti, marrėveshja qė Presidenti Ahtisari ka paraqitur dje nė Prishtinė dhe Beograd ruan plotėsisht integritetin territorial tė Kosovės. Sė treti, marrėveshja, nė parim dhe nė nenet e saj, respekton projektin e popullit tė Kosovės pėr shtetin e tij tė lirė, demokratik, me simbolet, institucionet e veta, ushtrinė e tij, anėtarėsinė nė organizatat ndėrkombėtare. Nė dokument nuk flitet haptas pėr pavarėsi, por "de facto" kjo e tillė ėshtė dhe mbetet nė dorėn e shqiptarėve, qė, nėpėrmjet zbatimit tė kėsaj marrėveshjeje, tė kurorėzojnė plotėsisht dhe pėrfundimisht ėndrrėn e tyre, tė shpalljes sė saj e pavarur. Sė katėrti, marrėveshja, me zbatimin e saj nė tė gjitha nenet, do tė shndėrrohet nė njė marrėveshje paqeje, ujdie dhe stabiliteti pėr Kosovėn dhe rajonin". Sipas kryeministrit Berisha, ajo u jep pėrgjigje tė gjitha ndjeshmėrive tė realitetit kosovar. "Qeveria shqiptare mbėshtet plotėsisht qėndrimin e Grupit tė Unitetit dhe qytetarėve tė Kosovės ndaj kėsaj marrėveshjeje", u shpreh Berisha nė vijim. Gjatė deklaratės sė tij, kreu i qeverisė ftoi tė gjithė shqiptarėt, kudo qė ndodhen, tė punojnė me pėrkushtim qė duke zbatuar me rigorozitet marrėveshjen e paraqitur, tė realizojnė ėndrrėn e pėrbashkėt kombėtare, Kosovėn e pavaruar. Kryeministri Berisha ftoi gjithashtu edhe Presidentin Ahtisari tė plotėsojė dokumentin e tij nė njė kapitull tė domosdoshėm, njė paketė ndihme ekonomike pėr tė cilėn ka nevojė Kosova. "Theksoj se marrėveshja ka dy kundėrshtarė tė fortė, nacionalizmin serb nė Beograd, por edhe papunėsinė e problemet e mėdha ekonomike dhe sociale me tė cilat pėrballet Kosova, e cila, ndonėse ka popullsinė mė tė re nė Europė, ka njėkohėsisht edhe papunėsisė e varfėrinė mė tė lartė nė Europė", tha Berisha dhe shtoi se njė paketė ekonomike, njė plan pėr njė zhvillim tė shpejtė tė Kosovės, do tė mund ta bėjė marrėveshjen tė prekshme dhe reale pėr tė gjithė qytetarėt Kosovės.

Anila Shamku

 

 

Kosova merr atributet e njė shteti tė pavarur

- E parashikoni tė vėshtirė ecurinė e procesit deri nė finalizimin e paketės sė Ahtisarit duke patur parasysh edhe qėndrimin e Beogradit?

Ky ėshtė njė dokument i Presidentit Ahtisari. Varianti i tij mė i mirė do tė ishte tė nėnshkruhej nga tė dy palėt. Por ky dokument do tė zbatohet dhe nė rast se Beogradi, nė mungesėn e plotė tė realizmit, nuk e firmos atė. Nuk mund tė them se ėshtė njė rrugė e shtruar me lule nė Kėshillin e Sigurimit, por shpreh bindjen se vetėm pavarėsia ėshtė zgjidhja qė jep paqe dhe stabilitet, dhe se qytetarėt e Kosovės do tė gjejnė gjithė mbėshtetjen e domosdoshme pėr realizimin e saj. Theksoj se marrėveshja ėshtė kuadri i marrėveshjes sė paqes dhe Kosova ka nevojė pėr paqe, rajoni ka nevojė pėr paqe. Nė rast se kėtu janė pėrfillur, nė mėnyrė tė balancuar, tė gjitha sensibilitetet, kjo ndodh sepse qėllimi kryesor i saj ėshtė njė Kosovė stabėl, e qėndrueshme, paqėsore, njė Kosovė e integruar nė komunitetin ndėrkombėtar.

 

- Ēfarė do tė bėjė qeveria shqiptare pėr tė ndikuar te Kina dhe Rusia pėr tė votuar pro nė Kėshillin e Sigurimit pėr paketėn e Ahtisarit?

Qeveria shqiptare ka bėrė dhe do tė bėjė ēdo pėrpjekje pėr tė ndihmuar qytetarėt e Kosovės pėr njė Kosovė tė lirė, tė pavarur, evropiane, shtet tė qytetarėve tė barabartė para ligjit. Unė mendoj se marrėveshja i ka tė gjithė elementėt shtyllė nė tė cilat jep njė Kosovė tė lirė, njė Kosovė demokratike, tė bazuar mbi paqen, stabilitetin, njė Kosovė me atributet e njė shteti tė pavarur dhe qė do tė shpallė, me zbatimin e kėsaj marrėveshjeje, pavarėsinė e saj.

 

 

-----------------------------------------------------------------

 

RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE, CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 21, Part II, 2 February 2007

SERBIA URGES KOSOVA COMPROMISE AHEAD OF UN ENVOY'S PROPOSAL...
Serbian Foreign Minister Vuk Draskovic said on February 1 "there is
still much room for a compromise and to satisfy the [ethnic-]
Albanian demand to run Kosovo without any kind of interference from
Belgrade, while preserving the territorial integrity of Serbia." He
was speaking on Radio Television Serbia on the eve of a visit to
Belgrade by UN special envoy for Kosova Martti Ahtisaari to present
his proposals for the future status of the Serbian province. Kosova
has been under UN administration since 1999, when NATO forces halted
a Serbian campaign against ethnic-Albanian separatists. Ahtisaari
will meet with Serbian President Boris Tadic in Belgrade, and in the
Kosovar capital, Pristina, with representatives of the Kosovar
government and of the Serbian community. AG

..AND SAYS ENVOY'S REPORT NOT FINAL.
A copy of the report seen by
Reuters reportedly contains no references to Serbian sovereignty or
to independence for Kosova. However, the report is widely expected to
outline a transfer of power to the Kosovar government under EU
supervision, and Pristina is then expected to push for independence.
Serbia's leading political parties all argue that Kosova should
remain part of Serbia, and Leon Kojen, a member of Serbia's
negotiating team, told Radio Television Serbia on January 31 that
"Ahtisaari's proposal is just that: it is one of the views regarding
the solution of the issue of future status of Kosovo." He added that
"the resolution of the problem will then be transferred to New York
[the seat of the United Nations] and to some other places." AG

KOSOVAR-SERB LEADER WARNS OF WAR 'SOONER OR LATER.' Oliver Ivanovic,
the leader of the moderate Serbian List for Kosovo, warned in a
February 1 interview with the Bosnian newspaper "Oslobodjenje" that
Kosova will descend into war "sooner or later." "It only depends on
the moment when favorable political conditions will be met in order
to start the war," he said. "I am afraid that we are faced with this
danger." Ivanovic previously warned that Kosovar Serbs would seek
"independence from independence," breaking away from predominantly
ethnic-Albanian areas if the province declares independence from
Serbia (see "RFE/RL Newsline," February 1, 2007). The commander of
NATO forces in the province, Lieutenant General Roland Kather, warned
on January 30 of a "domino effect" into neighboring Serbia and
Macedonia if violence breaks out in the Serb-dominated north of
Kosova (see "RFE/RL Newsline," January 31, 2007). NATO's
16,500-strong force in the province is currently in a state of
heightened alert. The 1999 violence created hundreds of thousands of
refugees. A February 1 press release issued by the UN Interim
Administration Mission in Kosovo (UNMIK) said 16,000 have returned
since 1999, local media reported. UNMIK estimates that more than
220,000 displaced persons and refugees are still living in Serbia and
Montenegro. AG

RETOUR HOME PAGE

RETOUR A CHRONOLOGIE