Conférence de presse de l'Envoyé spécial de l'ONU pour le statut final du Kosovo, Martti Ahtisaari (02/02/2007).
http://www.un.org/apps/newsFr/storyF.asp?NewsID=13592&Cr=Kosovo
Martti
Ahtisaari présente ses propositions sur le statut du Kosovo
|
Martti Ahtisaari |
2 février 2007 L'Envoyé spécial
de l'ONU pour le statut final du Kosovo, Martti Ahtisaari, a présenté
aujourd'hui ses propositions qui prévoient d'abord des institutions nouvelles
et des pouvoirs internationaux accordés ą la province serbe administrée par
les Nations Unies depuis 1999 et ensuite un calendrier pour y parvenir.
Dans ses propositions présentées ą Belgrade et Pristina, l'ancien président
finlandais Martti Ahtisaari recommande l'adoption d'un Pacte (Settlement) en 14
articles.
Le Pacte prévoit d'abord que le Kosovo se dotera d'une Constitution afin de
consacrer le principe d'une société multiethnique, démocratique, respectant
les droits et libertés fondamentales internationalement reconnus.
Le Kosovo aura le droit de négocier et conclure des accords internationaux,
notamment le droit d'źtre membre d'organisations internationales.
Ensuite, le Kosovo devra assurer la protection et la promotion des droits de
toutes ses communautés.
Le Pacte prévoit aussi une décentralisation renforcée, notamment des
pouvoirs de représentation et d'administration importants pour les
non-Albanais, et spécifiquement pour les Serbes du Kosovo. Certaines lois,
notamment, ne pourront źtre adoptées sans l'accord d'une minorité des
non-Albanais représentés au parlement.
A titre d'exemple de la préservation de la multi-diversité culturelle, il
prévoit expressément que le patrimoine culturel de l'Eglise orthodoxe serbe
sera protégé, et que les communautés serbes pourront bénéficier d'un «
financement transparent » de la part des autorités de Belgrade.
Le Pacte prévoit par ailleurs que « tous les réfugiés et personnes déplacées
du Kosovo » bénéficieront du droit au retour et ą la reprise en possession
de leurs propriétés et de leurs biens.
Enfin, le Kosovo se dotera d'une Force de sécurité ą créer dans l'année
qui vient, multiethnique et forte de 2500 membres actifs et 800 réservistes.
Le Pacte prévoit le maintien d'une présence internationale civile, par
l'intermédiaire d'un Représentant civil international qui sera aussi le représentant
de l'Union européenne, avec le pouvoir de superviser la mise en oeuvre du
Pacte, y compris en annulant des lois ou en sanctionnant des fonctionnaires
agissant de faēon contraire ą l'esprit du Pacte.
La présence internationale sera aussi militaire, avec une Mission européenne
de sécurité et de défense pour conseiller le Kosovo et une présence
militaire de l'OTAN.
Quant au calendrier, il prévoit d'abord une période de transition de 120
jours. Pendant ce temps lą, l'Assemblée du Kosovo approuvera la Constitution
et la législation nécessaire.
A la fin de cette période, le mandat de la Mission d'administration intérimaire
des Nations Unies au Kosovo (MINUK)
expirera et tous ses pouvoirs législatifs et exécutifs seront transférés aux
autorités du Kosovo.
Neuf mois plus tard, des élections générales et locales seront organisées.
Enfin, le mandat du Représentant civil international se poursuivra jusqu'ą
ce qu'i estime que le Kosovo a mis en oeuvre les termes du Pacte.
---------------------------------------------------------------------
http://www.unosek.org/unosek/index.html
The aim of the Comprehensive Proposal for the Kosovo Status Settlement is to define the provisions necessary for a future Kosovo that is viable, sustainable and stable. It includes detailed measures to ensure the promotion and protection of the rights of communities and their members, the effective decentralization of government, and the preservation and protection of cultural and religious heritage. In addition, the Settlement prescribes constitutional, economic and security provisions, all of which are aimed at contributing to the development of a multi-ethnic, democratic and prosperous Kosovo. An important element of the Settlement is the mandate provided for a future international civilian and military presence in Kosovo, to supervise implementation of the Settlement and assist the competent Kosovo authorities in ensuring peace and stability throughout Kosovo. The provisions of the Settlement will take precedence over all other legal provisions in Kosovo. [ Click Here to see the full Executive Summary]
EXECUTIVE SUMMARY
The aim
of the Comprehensive Proposal for the Kosovo Status Settlement is to define the
provisions necessary for a future Kosovo that is viable, sustainable and stable.
It includes detailed measures to ensure the promotion and protection of
the rights of communities and their members, the effective decentralization of
government, and the preservation and protection of cultural and religious
heritage. In addition, the Settlement prescribes constitutional, economic and
security provisions, all of which are
aimed at contributing to the development of a multi-ethnic, democratic and
prosperous Kosovo. An important element of the
Settlement is the mandate provided for a future international civilian and
military presence in Kosovo, to supervise implementation of the Settlement and
assist the competent Kosovo authorities in ensuring peace and stability
throughout Kosovo. The
provisions of the Settlement will take precedence over all other legal
provisions in Kosovo.
The
Settlement consists of a main body with fourteen articles that form its key
principles, and twelve Annexes which elaborate upon these principles:
· Kosovo shall be a multi-ethnic society, governing itself democratically and with full respect for the rule of law, the highest level of internationally recognized human rights and fundamental freedoms, and which promotes the peaceful and prosperous existence of all its inhabitants.
· Kosovo shall adopt a Constitution to enshrine such principles. While the Settlement does not prescribe a complete Constitution, it defines key elements that must form part of the Constitution.
· Kosovo shall have the right to negotiate and conclude international agreements, including the right to seek membership in international organizations.
·
The protection
and promotion of the rights of members of communities is a central
element of the Settlement. The Settlement addresses key aspects to be protected,
including culture, language, education,
and symbols. It also provides for specific representation mechanisms for Kosovo
non-Albanian community members in key public institutions to safeguard and
encourage their effective and active participation in public life. To protect
the rights of Kosovo non-Albanian communities in the legislative process, the
Settlement also provides that certain, enumerated laws may only be enacted if a
majority of the Kosovo non-Albanian members of the Kosovo Assembly agree to
their adoption.
·
The Settlement provides a wide-ranging decentralization
proposal, which is extensive in scope and intended to promote good
governance, transparency and effectiveness in public service.
The proposal focuses in particular on the specific needs and concerns of
the Kosovo Serb community, which will have a high degree of control over its own
affairs. The decentralization elements include, inter alia, new municipal
competencies for Kosovo Serb majority municipalities (such as in the areas of
secondary health care and higher education); extensive municipal autonomy in
financial matters, including the ability to accept transparent funding from
Serbia for a broad range of municipal activities and purposes; provisions on
inter-municipal partnerships and cross-boundary cooperation with Serbian
institutions; and the establishment of six new or significantly expanded Kosovo
Serb majority municipalities (Gracanica, Novo Brdo, Klokott, Ranilug, Partes,
Mitrovica-North).
· The Settlement also provides for a justice system in Kosovo that is integrated, independent, professional and impartial, ensuring access of all persons in Kosovo to justice. It also provides for mechanisms to ensure that the justice system is inclusive, and that its judiciary and prosecution service reflect the multiethnic character of Kosovo.
· The provisions on the protection and promotion of religious and cultural heritage will ensure the unfettered and undisturbed existence and operation of the Serbian Orthodox Church (SOC) in Kosovo. More than forty key religious and cultural sites will be surrounded by Protective Zones to prevent any disruptive commercial and industrial development or construction, and to preserve the cultural dignity of such sites. The Settlement also mandates additional physical security for selected sites. The SOC and its internal organization will be explicitly recognized by the Kosovo authorities, and will be granted inviolability of its property, freedom from taxation and customs duty privileges. The SOC in Kosovo will be also be free to maintain links with the SOC in Belgrade.
· All refugees and internally displaced persons from Kosovo will have the right to return and reclaim their property and personal possessions. The Settlement also calls upon Kosovo and Serbia to cooperate fully with the International Commission of the Red Cross to resolve the fate of missing persons.
· The Settlement includes specific provisions designed to promote and safeguard sustainable economic development in Kosovo. It prescribes transparent procedures to settle disputed property claims and for a continued privatization process, both with substantial international involvement. In addition, the Settlement defines mechanisms to determine Kosovos share of Serbias external debt, and to address the issue of property restitution.
· The Settlement also provides for a professional, multi-ethnic, and democratic Kosovo security sector, encouraging significant local ownership in its development while retaining a level of international oversight necessary for ultimate success in this sensitive area. The Kosovo Police Force will have a unified chain of command throughout Kosovo, with local police officers reflecting the ethnic composition of the municipality in which they serve. In Kosovo Serb majority municipalities, the Municipal Assembly will have enhanced competencies in the selection of the local Station Commander. A new professional and multi-ethnic Kosovo Security Force (KSF) will be established within one year.. It will have a maximum of 2,500 active members and 800 reserve members. The Settlement stipulates that the current Kosovo Protection Corps (KPC) will be disbanded within one year.
· Recognizing that fulfilling Kosovos responsibilities under the Settlement will require a wide range of complex and difficult activities, the Settlement provides for a future international presence to supervise and support the relevant efforts of Kosovos authorities. This presence consists of three principle components:
· The OSCE, with an extensive field presence in Kosovo, will be requested to assist in the monitoring necessary for successful implementation of the Settlement.
· Upon the entry into force of the Settlement, there will be a 120 day transition period, during which UNMIKs existing mandate will remain unchanged. To ensure immediate supervision over implementation of the Settlement by Kosovo, however, the ICR will possess the authority to monitor such implementation and make recommendations to UNMIK on actions to be taken to ensure compliance.
· During the transition period, the Kosovo Assembly, in consultation with the ICR, will be responsible for approving a Constitution and the legislation necessary for the implementation of the Settlement. The new Constitution and legislation will become effective immediately upon the conclusion of the transition period.
· At the end of the transition period, UNMIKs mandate will expire and all legislative and executive authority vested in UNMIK will be transferred en bloc to the authorities of Kosovo, in accordance with the Settlement.
· Within nine months of the entry into force of the Settlement, general and local elections are to be held.
The mandate of the ICR will continue until the ISG determines that Kosovo has implemented the terms of the Settlement.
Constitutional
Provisions
Ų The Settlement provides that Kosovo will have a Constitution, to be drafted and adopted by Kosovans.
Ų All provisions of the future Constitution must be consistent with the Settlement. In case of conflict between the Constitution and the Settlement, the Settlement will prevail.
Ų The Settlement does not prescribe a complete Constitution, but does define some key elements that must be included in the future Constitution
Ų The Constitution must provide that:
Human Rights and Fundamental Freedoms
And the Rights of Communities and their Members
Human Rights and Fundamental Freedoms
Ų The Settlement provides that Kosovo must uphold, promote and protect internationally recognized human rights and fundamental freedoms.
Ų All persons in Kosovo are entitled to these rights and freedoms without discrimination of any kind. All persons in Kosovo are equal before the law, and are entitled, without discrimination, to equal protection of the law.
Ų Under the Settlement, Kosovo must guarantee the protection of the national or ethnic, cultural, linguistic and religious identity of all Communities and their members.
Ų Members of Communities will have specific rights, in addition to their human rights and fundamental freedoms, including the right to freely express, foster and develop their identity and Community attributes. In accordance with applicable laws and international standards, members of Communities will, for example, have the right to:
§ Receive public education in one of the official languages of Kosovo of their choice at all levels or in their own language where they constitute a sufficient majority;
§ Establish and manage private educational and training establishments;
§ Use their language and alphabet freely in private and in public;
§ Use their language and alphabet in their relations with public authorities in areas where they represent a sufficient share of the population;
§ Use and display Community symbols;
§ Personal names registered in their original form;
§ Guaranteed access to and representation in public broadcast media as well as programming in their language; create and use their own media and the use of a reserved number of frequencies for electronic media;
§ Enjoy unhindered contacts within Kosovo and with persons in any States.
Ų Members of Communities will also have clear roles in the public affairs of and decision-making processes in Kosovo, including guaranteed representation in the Assembly, the Government, and judiciary.
Ų The Settlement also provides for the right of all refugees and internally displaced persons from Kosovo to return and reclaim their property and personal possessions in accordance with Kosovo and international law.
Ų The Settlement calls upon both Kosovo and the Republic of Serbia to take necessary measures to determine and provide information regarding the identities, whereabouts and fates of missing persons, in full cooperation with the International Committee of the Red Cross and other international partners.
Decentralization
The Settlement provides for a system of decentralisation intended to promote good governance, transparency and effectiveness in public services. Recognizing the concerns of the Kosovo Serb community, in particular, the Settlement provides for it a high degree of control over its own affairs.
Ų The Settlement establishes six new or enhanced Kosovo Serb municipalities: Mitrovicė/Mitrovica North; Graēanicė/Gracanica; Ranillug/Ranilug; Partesh/Parte; Kllokot/Vėrboc Klokott/Vrbovac; and Novobėrdė/Novo Brdo.
Ų The current municipality of Mitrovicė/Mitrovica will be split into the two municipalities of Mitrovicė/Mitrovica North and Mitrovicė/Mitrovica South, with cooperation and coordination between them facilitated through a newly established Joint Board.
Ų Additional municipalities for non-majority communities may be established in consultation with the respective communities.
Ų The Settlements provisions related to the establishment of new municipalities may be reviewed and revised as necessary by the International Civilian Representative after a census is conducted.
Ų All municipalities will have responsibility for areas affecting the daily life of Kosovo citizens, including: education at the pre-primary, primary and secondary levels; public primary health care; local economic development; urban and rural planning; public housing; naming of roads, streets and other public places; and the provision of public services and utilities, among others.
Ų In addition, designated Kosovo Serb municipalities will have the following extended responsibilities:
§ The Municipalities of Mitrovicė/Mitrovica - North, Graēanicė/Gracanica, and Shtėrpcė/trpce will have authority over hospitals and the provision of secondary health care in their municipalities.
§ The Municipality of Mitrovicė/Mitrovica North will have certain responsibilities with regard to the Serbian language university of Mitrovicė/Mitrovica.
§ All Kosovo Serb municipalities will be responsible for the protection and promotion of cultural and religious affairs at the local level;
§ All Kosovo Serb municipalities will have an enhanced role in the selection of local Police Station Commanders.
Ų All municipalities will be responsible for their own budgets and are entitled to financial resources of their own.
Ų A fair and transparent block grant system will be established, ensuring greater municipal autonomy in the allocation and expenditure of central funds.
Ų Municipalities will have the right to form associations and partnerships with other municipalities in Kosovo to carry out functions of mutual interest.
Ų Municipalities will have the right to cooperate with municipalities and institutions in Serbia, including the right to receive financial donations and technical assistance from Serbia, within certain clear parameters set by the Settlement.
Religious and Cultural Heritage
Religious Freedom and Protection
Ų
Under the
Settlement, Kosovo will have no official religion.
Ų
The Settlement
provides for the autonomy and protection of all religious denominations,
their property and their sites.
Ų
The Serbian
Orthodox Church (SOC) in Kosovo will be afforded additional security and certain
other protections, rights, privileges and immunities, including guarantees
against expropriation, full discretion in the management of its property and
access to its premises.
Ų
The SOC will be
free to receive donations and support from any institution, provided this occurs
in a fully transparent manner.
Ų
The SOC,
its monasteries, churches and other religious and cultural sites of special
significance to the Kosovo Serb community will be provided the necessary
physical security.
Ų
Kosovo law
enforcement agencies will have the main responsibility to provide such security.
Ų The International Military Presence will continue to provide security for the nine major Serbian religious and historic sites until a decision is made to transfer this responsibility to the Kosovo Police Service.
Ų 45 protective zones will be established around the most prominent churches and monasteries, as well as historical monuments.
Ų Protective zones will prohibit or restrict certain activities that can have a damaging effect on the historical, cultural and natural environment around the sites or severely disturb the monastic way of life, but will not affect property ownership rights.
Ų
Of the 45
protective zones, there will be zones established around Visoki Dečani
Monastery, Peć Patriarchate, Gračanica
Monastery, Dević Monastery and Gorioč Monastery, Budisavci Monastery,
Historic Center of Prizren, the village of Velika Hoča and a number
of other sites.
Return
of Archaeological and Ethnological Exhibits
Ų Serbian authorities are expected to return archaeological and ethnological exhibits, which were taken on loan from the museums of Kosovo in 1998-1999.
The Justice System
The Settlement provides for a justice system in Kosovo that is based upon the rule of law, and is integrated, independent, professional and impartial.
Ų In relation to the recruitment, selection, appointment, promotion and transfer of judges and prosecutors, the Settlement requires the relevant Kosovo authorities to ensure that its judiciary and prosecution service reflect the multiethnic character of Kosovo, and, in particular the ethnic composition of their area of jurisdiction. In this regard:
§ The Kosovo Judicial Council (KJC) is to take all measures necessary with a view to increasing the number of judges and prosecutors from currently underrepresented Communities;
§ At the District and Supreme Court levels, there will be a minimum requirement for the number of judicial positions reserved for Kosovo non-Albanian judges;
§ Candidates for judicial positions that are reserved for members of Kosovo non-Albanian communities will be nominated for appointment by the KJC members themselves representing Kosovo non-Albanian Communities;
Ų A Constitutional Court will be established, composed of nine distinguished jurists of the highest moral character.
Ų The Settlement focuses on improved access to justice for all persons in Kosovo, and, in particular, for inhabitants of the newly established Kosovo Serb majority municipalities;
Ų A new municipality will have the option of submitting a request to the KJC for the establishment of a new basic court on its territory, or to be under the jurisdiction of one of the basic courts in another municipality;
Ų If a new basic court is not established for that municipality, the competent authorities will have to take all measures necessary to ensure that local communities in the new municipality have access to justice, including, for example, establishing a Department of a basic court on the territory of that municipality, or provide for holding of sessions in that municipality of the basic court which has jurisdiction over it.
Ų The Settlement provides for a composition of the KJC that is broadly representative, functional and independent;
Ų Upon the conclusion of UNMIKs mandate, the KJC will exercise final authority to propose to the President of Kosovo candidates for appointment or reappointment of judges and prosecutors;
Ų The KJC will continue to have authority over the on-going, comprehensive Kosovo-wide review of the suitability of all applicants for permanent appointments in the judiciary and prosecution service.
Security
Sector
Ų
The
Settlement will significantly enhance the powers and responsibilities of the
authorities in Pristina with respect to Kosovos security.
Ų A new Kosovo Security Council, reporting to the Prime Minister, will be established to develop a comprehensive security strategy.
Ų
The KPS will have a unified chain of command throughout Kosovo.
Ų
The ethnic composition of the KPS within a given municipality will, to
the extent possible, reflect the ethnic composition of the population within
that municipality.
Ų
In Kosovo Serb majority municipalities, the Municipal Assembly will have
a role in the selection of the local police Station Commander.
Ų
A new professional and
multi-ethnic Kosovo Security Force will be established.
Ų
The KSF will have a maximum
of 2,500 active members and 800 reserve members, without heavy weapons. Members
of the KSF will be recruited from across Kosovo through a formal selection
process developed jointly by Kosovo and the International Military Presence
(IMP)
Ų The KSF will initially be primarily responsible for crisis response, explosive ordinance disposal, and civil protection.
Ų
The KSF will be designed and prepared to fulfil
other security functions, not appropriate for the police or other law
enforcement organizations. The IMP, in coordination with the ICR, will decide
when to authorize the KSF to engage in these new security functions.
Ų
The current KPC,
having accomplished its goals, including the facilitation of Kosovos post-conflict
recovery, will be disbanded within
one year. The International Community will develop a Demobilization and
Reintegration process for the KPC retirees.
Intelligence
Kosovo will have a domestic security agency to monitor threats to Kosovos internal security.
Kosovo will be responsible for managing its own affairs and for fulfilling its obligations under the Settlement. An International Civilian Representative will be appointed to supervise the implementation of the Settlement and support the relevant efforts of Kosovos authorities. KFOR will continue to be present throughout Kosovo and work in support of Kosovos authorities.
a.
International Civilian Representative
Ų An International Civilian Representative (ICR), who will also be the EU Special Representative (EUSR), will be appointed by an International Steering Group (ISG) comprised of key international stakeholders.
Ų The ICR will be the final authority in Kosovo regarding interpretation of the civilian aspects of the Settlement.
Ų The ICR will be supported by an International Civilian Office (ICO). The ICO will be smaller and its role will be substantially different than UNMIK.
Ų Unlike UNMIK, the ICR will not have an executive mandate to administer Kosovo.The ICR will have specific powers to allow him/her to take the actions necessary to oversee and ensure successful implementation of the Settlement. The ICR may, for example, correct or annul decisions by Kosovo public authorities that he/she determines to be inconsistent with the letter or spirit of the Settlement.
Ų The mandate of the ICR will continue until the ISG determines that Kosovo has implemented the terms of the Settlement. The ISG will conduct its first review of the status of settlement implementation after two years.
Ų An ESDP Mission, under the direction of the EUSR, will assist Kosovo in the development of effective, fair and representative rule of law institutions.
Ų The ESDP Mission will have the authority to ensure that specific sensitive crimes are properly investigated, prosecuted, and adjudicated, including, where appropriate, by independent international prosecutors and judges.
Ų The ESDP Mission will also have the authority to assume limited executive functions to ensure the maintenance and promotion of the rule of law, public order and security.
Ų KFOR will remain in Kosovo as the International Military Presence (IMP) to provide a safe and secure environment, in conjunction with the ICR and in support of Kosovo institutions until such time as those institutions are capable of assuming responsibility for Kosovos security.
Ų
At the beginning of
Settlement implementation, KFOR will provide security to a number of
pre-designated sites of the Serbian Orthodox Church.
Ų
For an initial period, the IMP will also
supervise, monitor and have executive authority over a new Kosovo Security
Force.
Transitional Arrangements
Once the Settlement enters into force, there will be a 120 day transition period.
During this transition period:
Ų A new Constitution will be drafted by a Constitutional Commission comprised of 21 members, who must possess the relevant professional qualifications and expertise necessary for this purpose.
Ų The Constitution will be certified by the International Civilian Representative (ICR).
Ų The Kosovo Assembly will be responsible for formally approving the Constitution. Such approval will require a 2/3 majority of the Assembly and appropriate consultations with non-majority Assembly members.
Ų The Kosovo Assembly must formally approve certain pieces of legislation necessary to implement the terms of the Settlement, which will enter into effect immediately upon the conclusion of the transition period.
Ų
Such legislation must include laws on General
and Local Elections, on Local Self Government and Municipal Boundaries, and on
Establishing Protective Zones around designated Serbian religious and cultural
sites.
Ų During the transition, UNMIK will continue to exercise its mandate under UN Security Council Resolution 1244. On matters related to the implementation of the Settlement, it will consult with the ICR, who will have the authority to monitor implementation of the Settlement and make recommendations to UNMIK on any actions to be taken to ensure compliance with the Settlement.
Ų The Constitutional Framework and other applicable law will remain in effect to the extent not inconsistent with the Settlement.
Ų At the end of the transition period UNMIKs authorities will be transferred en bloc to Kosovo authorities, unless otherwise provided for in the Settlement.
Ų UNMIK will ensure an orderly transition of the existing legal framework to the legal framework established under the Settlement.
Ų No later than 9 months from the entry into force Kosovo shall hold general and municipal elections.
Origins
of UNOSEK
On
10 June 1999, at the conclusion of the NATO air campaign against the
Milosevic regime in the Federal Republic of Yugoslavia (FRY), the United Nations
Security Council passed Resolution 1244 in response to the post-conflict
situation in Kosovo. This resolution demanded that the FRY put an end to
violence and repression in Kosovo and conduct a phased withdrawal of its
military, police, and paramilitary forces from Kosovo.
While
legally still part of Serbia, Kosovo has been administered by the United Nations
(UN) since the passage of UN Security Council Resolution (UNSCR) 1244, which
established an international civil presence led by a Special Representative of
the Secretary-General (SRSG) as well as an international security presence.
Resolution 1244 mandates the international civil presence, known as the UN
Interim Administration Mission in Kosovo (UNMIK), to create substantial autonomy
and, eventually, to facilitate a political process designed to determine
Kosovo's future status. The SRSG is the senior international official in Kosovo
and has broad legal authority to govern Kosovo.
In
May 2005 the Secretary-General appointed Ambassador Kai Eide, Permanent
Representative of Norway to NATO, as his Special Envoy to carry out a
comprehensive review of Kosovo. In a letter addressed to the Security Council on
7 October 2005, conveying Ambassador Eide's report, the Secretary-General
concluded that the time had come to move into the next phase of the political
process in Kosovo. On 24 October 2005, in a Presidential Statement,
the members of the Security Council endorsed the Secretary-General's intention
to initiate the political process and welcomed his intention to appoint a
Special Envoy to lead it. On 31 October 2005, the Secretary-General informed the
Security Council of his intention to appoint Mr. Martti Ahtisaari, former
President of Finland, as his Special Envoy (SE) for the future status process
for Kosovo, and Mr. Albert Rohan (Austria) as Deputy to the Special Envoy (DSE).
The Security Council supported their appointment in a letter dated 10 November
2005.
In
addition, in November 2005, the members of the Contact Group (France, Germany,
Italy, Russian Federation, United Kingdom and United States) issued ten "Guiding
Principles" for a settlement of the Status of Kosovo" to
support the Special Envoy in his efforts. In particular, these principles state
that any settlement should ensure Kosovo's multi-ethnicity, the protection of
the cultural and religious heritage in Kosovo, strengthen regional security and
stability, and should ensure that Kosovo can cooperate effectively with
international organizations and international financial institutions. In a
following statement, the Contact Group also emphasized that any settlement needs
to be acceptable to the people of Kosovo.
The
Status Process
The
SE and the DSE paid their first visit to the parties and the region in November
2005,
visiting Pristina and Belgrade, as well as the neighbouring capitals of Tirana,
Podgorica and Skopje. Since then, the Special Envoy, his Deputy and senior staff
members of UNOSEK have made frequent visits to the region.
In the course of 2006, UNOSEK has held 15 rounds of
direct talks between the Belgrade and Pristina negotiating teams.
Fourteen
of theses rounds of talks have focused on decentralization, the protection of
cultural and religious heritage in Kosovo, economic issues, and the protection
of community rights.
In addition, the SE presided over direct talks with the Serbian and Kosovo leadership in Vienna on 24 July 2006. President Boris Tadić and Prime Minister Vojislav Kotunica led the delegation of Serbia, while President Fatmir Sejdiu led the Kosovo Team of Unity. The meeting gave each party the opportunity to present at the highest level its view of the future of Kosovo to the other, as well as to the international community, represented both by UNOSEK and by observers from the CG, the EU and NATO.
Listing
of Direct Talks between the Belgrade and Pristina Delegations
In
addition to these direct talks between the parties, since January 2006, 26
UNOSEK-led expert missions have visited Belgrade and Pristina
to talk separately to the parties on various issues.
Seemingly,
since November 2005, the SE and his Deputy have been meeting extensively
with other key players in the process. Those have included briefings to
the Security Council (4 March, 13 July and 22 September 2006); meetings with the
CG, EU Foreign Ministers, and other international actors, including NATO and the
OSCE.
After meeting the Secretary-General of the United Nations on 25 January 2007 in Paris to brief him on the latest developments in the status process and share with him the proposal, the Special Envoy met on 26 January 2007 in Vienna with the Contact Group (CG) members and also shared the content of his proposal, as part of the regular consultations and close cooperation process between UNOSEK and the CG;
UNOSEK/PR/16
Friday, February 2, 2007
In Belgrade, the proposal was handed over to President Boris Tadić of Serbia. The Special Envoy then flew to Pristina where he met President Fatmir Sejdiu and the Team of Unity, to whom he presented his proposal.
The Special
Envoy also met at UNMIK Headquarters representatives of the non-Albanian
communities in Kosovo.
The Special Envoy said during a press conference that the aim of the Settlement to lay the foundations for a future Kosovo that is viable and stable, a future Kosovo where members of all communities Albanians, Serbs and other communities - can live a dignified, safe and economically sustainable life, and a future Kosovo which contributes actively and effectively to the security and stability of the region.
The Special Envoy emphasized: Everyone in Kosovo agrees that the dire economic situation needs most urgent attention. The Settlement outlines provisions designed to promote sustainable economic development, including Kosovos ability to apply for membership in International Financial Institutions.
The Special Envoy recalled that his proposal is the result of one year of intensive negotiations with the parties. In the course of 2006, UNOSEK held 15 rounds of direct talks between Belgrade and Pristina negotiating teams, and our experts visited Belgrade and Pristina 26 times to talk separately to the parties on various issues. The last meeting took place on December 10th, he stressed.
The Special Envoy outlined that in the coming weeks, we intend to engage the parties in further consultations. The Special Envoy announced that he had invited the parties to Vienna the consultation process on 13 February and that he would consider constructive amendments and willing to integrate compromise solutions that parties might reach.
This consultation phase is important. I want to give both parties the chance once again to make their points. I will then finalize my Settlement proposal for submission to the Security Council. At that stage I will also elaborate on the status issue, the Special Envoy said, adding: I do not want to have any unnecessarily or artificial delay.
* Statement of the Contact Group after meeting held at ministerial level in New York - 20th September 2006 - English - Srpski - Shqip
* Statement of the Contact Group on the Situation in Northern Kosovo - 4 th August 2006 - English - Srpski - Shqip
* Statement of the Contact Group after first Pristina-Belgrade High-level meeting held in Vienna - 24 th July 2006 - English - Srpski - Shqip
* Statement on the future of Kosovo after the Contact Group meeting held at ministerial level in London - 31 st January 2006 - English - Albanian - Serbian
* Contact Group - Ten Guidelines principles - 7 th October 2005- English - Srpski - Shqip
-----------------------------------------------------------------
Seidiu: Ėshtė nisja drejt fundit tė pėrcaktimit tė pavarėsisė | ||||||
3
Shkurt Negociatorėt kosovarė flasim pėr
propozimet Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, e ka vlerėsuar paketėn e propozuar prej Ahtisarit si fillimin e fundit tė arritjes sė pavarėsisė sė Kosovės. Nė deklaratėn e dhėnė pėr mediat, grupi i negociatorėve tė Kosovės theksojnė se shteti i Kosovės do tė jetė nė kufijtė ekzistues dhe do tė garantojė tė drejtat e qytetarėve qė jetojnė nė tė. "Presidenti dhe Ekipi i Unitetit mirėpresin takimin e sotėm me Presidentin Ahtisari, me tė cilin, ka nisur faza finale e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės. Ekipi i Unitetit ka pranuar pėr shqyrtim Pakon e Presidentit Ahtisari si dhe ka marrė propozimet e tij pėr orarin e mėtejmė tė angazhimit tė Ekipit tė Unitetit", tha dje Seidiu. Ai shtoi se ekipi i Unitetit do tė ofrojė shumė shpejt komentet dhe sugjerimet pėr Pakon e Presidentit Ahtisari dhe ėshtė i pėrkushtuar tė vazhdojė procesin, siē ėshtė kėrkuar prej Presidentit Ahtisari. "Ekipi i Unitetit ėshtė i bindur qė procesi ndėrkombėtar i zgjidhjes sė statusit tė Kosovės, tė cilit i prinė Presidenti Ahtisari, do tė pėrmbyllet sė shpejti me bėrjen e Kosovės shtet tė pavarur, me tė gjitha garancitė e duhura pėr komunitetet qė jetojnė nė Kosovė, para sė gjithash pėr komunitetin serb. Shteti i Kosovės, nė kufijtė ekzistues, me njė pushtet funksional, me tė drejtat dhe garancitė pėr tė gjithė qytetarėt dhe komunitetit qė jetojnė nė Kosovė, ėshtė zgjidhja e vetme e qėndrueshme pėr statusin e Kosovės. Ekipi i Unitetit beson fuqishėm qė tė gjitha kėto elemente gjinden nė propozimin e Presidentit Ahtisari", tha dje Sejdiu. Shtetet e Bashkuara Shtetet e Bashkuara tė Amerikės kanė falėnderuar tė ngarkuarin e posaēėm Martti Ahtisaari mbi procedurat e ndjekura dhe pėr propozimet e bėra pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės. Marrėveshja e propozuar vlerėsohet si fryt i bisedimeve disavjeēare si dhe tė balancuara. Ndėrsa propozimet shihen si njė zgjidhje pėr stabilitetin dhe pėr garantimin e njė Kosove multietnike. Madje, theksohet se propozimet garantojnė zhvillimin e njė Kosove demokratike. Nė deklaratėn e dhėnė pėr shtypin, theksohet se tashmė statusi ka hyrė nė stadin pėrfundimtar. Ndaj dhe u bėhet thirrje palėve nė Prishtinė dhe Beograd tė bėhen pjesė e bisedimeve me Ahtisarin pėr tė finalizuar propozimet e bėra. SHBA inkurajon mė tej Ahtisarin qė tė realizojė punėn e nisur, qė dje solli paketėn e propozimeve pėr statusin pėrfundimtar. Presidenca e Bashkimit Evropian Presidenca gjermane e Bashkimit Evropian, nėpėrmjet zyrės sė saj nė Prishtinė, mbėshteti dje propozimin dhe sugjerimet e tė dėrguarit tė Kombeve tė Bashkuara nė bisedimet rreth statusit tė Kosovės, Martti Ahtisaari, i cili planin e tij ua bėri publik palėve nė Prishtinė dhe Beograd. Presidenca iu bėn thirrje tė theksuar Beogradit dhe Prishtinės, qė tu pėrgjigjen kėtyre bisedimeve konsultative pa rezervė. Presidenca e Bashkimit Evropian shprehet se ėshtė e mendimit qė zgjidhja e statusit pėr Kosovėn do tė kontribuojė me vendosmėri pėr sigurinė e stabilitetit rajonal. De Guht: Propozimi i Ahtisarit i pėrngjan shumė pavarėsisė Ministri i Jashtėm i Belgjikės i bėri thirrje Kroacisė tė jetė faktor stabiliteti nė Ballkan, nė prag tė publikimit sė planit tė Marti Ahtisarit pėr statusin e Kosovės. "Kur e studiojmė propozimin e Ahtisarit, tė cilin ne e mbėshtesim, ai i pėrngjan shumė pavarėsisė", tha mbrėmė Karel De Guht, pas takimit me homologen kroate, Kolinda Grabar Kitaroviq. Ministri belg vlerėsoi se disa politikanė nė Bosnje, mund tė pėrpiqen qė pretendimet e tyre politike t'i kėrkojnė tek e ardhmja e Kosovės, duke pėrkujtuar orvatjet e serbėve tė Bosnjės qė tė shpallin pavarėsi. "Nė kėtė kontekst, ėshtė shumė me rėndėsi qė vendet si Kroacia tė insistojnė nė faktin se nuk ka lidhje ndėrmjet Kosovės dhe zhvillimeve nė Bosnje", ka thėnė De Guht. Historiku i takimeve tė Ahtisarit Emisari special dhe zėvendėsi i tij u kanė bėrė vizitėn e tyre tė parė palėve dhe rajonit nė nėntor tė vitit 2005, duke vizituar Prishtinėn dhe Beogradin si dhe kryeqytetet e shteteve fqinje si Tiranėn, Podgoricėn dhe Shkupin. Qė nga ajo kohė, Emisari Special, zėvendėsi i tij dhe anėtarėt e stafit tė lartė tė UNOSEK-ut kanė bėrė vizita tė shpeshta nė rajon. Nė rrjedhat e vitit 2006, UNOSEK-u ka mbajtur 15 raunde tė bisedimeve tė drejtpėrdrejta mes ekipeve negociuse tė Beogradit dhe Prishtinės. Kėto bisedime janė pėrqendruar nė ēėshtjet e decentralizimit, mbrojtjen e trashėgimisė kulturore dhe religjioze nė Kosovė, ēėshtjet ekonomike dhe nė mbrojtjen e tė drejtave tė komunitetit. Pėrveē kėsaj, Emisari Special i ka kryesuar bisedimet e drejtpėrdrejta me udhėheqėsit e Serbisė dhe Kosovės, tė mbajtura mė 24 korrik 2006. Presidenti Boris Tadiē dhe Kryeministri Vojislav Koshtunica kanė udhėhequr delegacionin e Serbisė, kurse Presidenti Fatmir Sejdiu ka udhėhequr Ekipin e unitetit tė Kosovės. Nė takim iu ofrua rasti secilės palė qė t'ia paraqesė palės tjetėr, nė nivelin mė tė lartė, pikėpamjet pėr tė ardhmen e Kosovės, dhe tė njėjtėn t'ia paraqesė edhe komunitetit ndėrkombėtar, tė pėrfaqėsuar nga UNOSEK-u dhe vėzhguesit e GK-sė, BE-sė dhe NATO-sė. Pėrveē kėtyre takimeve tė drejtpėrdrejta mes palėve, qysh nga janari i vitit 2006, 26 ekspertė tė misionit tė UNOSEK-ut e kanė vizituar Beogradin dhe Prishtinėn, pėr tė biseduar ndaras me palėt pėr ēėshtje tė ndryshme. Siē duket, qė nga nėntori i vitit 2005, Emisari Special dhe zėvendėsi i tij kanė takuar gjerėsisht aktorėt tjerė kyē tė kėtij procesi. Ata i kanė pėrfshirė raportimet nė Kėshillin e Sigurimit (4 mars, 13 korrik dhe 22 shtator tė vitit 2006); takimet me GK-nė, ministrat e jashtėm tė BE-sė dhe me aktorėt e tjerė ndėrkombėtar, pėrfshirė NATO-n dhe OSBE-nė. Pas takimit me Sekretarin e Pėrgjithshėm tė Kombeve tė Bashkuara tė mbajtur mė 25 janar 2007 nė Paris, pėr t'i raportuar pėr zhvillimet e fundit lidhur me procesin e statusit dhe tė shkėmbejė me tė propozime, Emisari Special, mė 26 janar 2007, u takua nė Vjenė me anėtarėt e Grupit tė Kontaktit pėr tė shkėmbyer mendimet gjithashtu pėr pėrmbajtjen e propozimit tė tij, si pjesė tė konsultimeve tė rregullta dhe procesit tė bashkėpunimit tė ngushtė mes UNOSEK-ut dhe GK-sė. Lista e bisedimeve tė drejtpėrdrejta mes delegacioneve tė Beogradit dhe Prishtinės: Takimi i udhėheqėsve serbė dhe kosovarė nė Vjenė (24 korrik) Tetė takime tė mbajtura lidhur me decentralizimin: (20 - 21 shkurt, 17 mars, 3 prill, 5 maj, 19 korrik, 7 gusht, 7 dhe 15 shtator) Tre takime lidhur me mbrojtjen e trashėgimisė kulturore dhe religjioze nė Kosovė: (23 maj, 18 korrik dhe 8 shtator). Dy takime lidhur me tė drejtat e komunitetit: (8 gusht dhe 8 shtator) Njė takim lidhur me ēėshtjet ekonomike (31 maj).
|
Padurimi i zemres shqiptare
|
E Premte, 02 Shkurt 2007 |
Nga Igli
Totozani Ndoshta sot, do te zbrese ne aeroportin e Prishtines Marti Ahtisari. Bashke me valixhen e tij, ndoshta, me te renden qe ka mbajtur ndonjehere gjate jetes se tij. Dikur, ne ate vit te larget 13, askush nuk e di, me siguri, emrin e atij njeriu qe i pari na solli kumtin e zi. Te vetmuar, na kafshonin nga te gjitha anet, pa u mbyllur njera plage na hapej nje e re, me e thelle se e para, me djegese, me therese, deri sa, me ne fund, sdihet se nga kush, sdihet se si e se kur, lajmi i keq mberriti: plaga nuk do te mbyllej. Per dhjetera e dhjetera vjet, ajo do te kullonte vec gjak e lot. Sot, lajmi i keq nuk ka mberritur - sic thote ajo shprehja jone e vjeter - i pari. Ne valixhen e tij, ne letra mbushur me fjali ne nje gjuhe jo te kuptueshme per te gjithe, gjendet e ardhmja e afert e Kosoves, ndoshta, me cpo kuptohet, fillimi i saj. Syte e gjithe shqiptareve do te jene drejtuar tek ajo valixhe, tek ato letra, tek ato fjali, fjale, presje e shenja te cuditshme, per te kuptuar dhe lexuar lajmin e shumepritur. Padurimi i dhembjes, do te shoqeroje, ne cdo moment, kete vizite te pritur nga te gjithe, ne keto njeqind vjet te fundit. Sdo te jete e thjeshte, mesa duket, per tu kuptuar menjehere, skenari qe do te na paraqitet. Do te kete ne te, fraza te pakuptueshme menjehere, e tille eshte koha qe po jetojme, situata ne rajon, siguria dhe stabiliteti i tij. Skenari eshte ndertuar, mesa kuptohet, duke i patur parasysh te gjitha keto dhe kjo eshte mese normale. Ne rreshtat e tij, me siguri, do te gjejme shqetesimin nderkombetar per rrezikun e nje radikalizimi ekstrem, me pasoja per te gjithe rajonin por edhe me gjere, ne shtetin me politiken me radikale ne Europe. Ne te njejten kohe, shqetesimin normal per te ardhmen e minoriteteve ne Kosove. Por mbi te gjitha, mbi te gjitha, sido qe te jete shkruar ajo, do te jete e ardhmja e popullit te Kosoves, e ketij populli me te shkuaren me te dhimbshme e me te pamerituar ne Europe. Sdo te kete qene, pa dyshim, e lehte per ti dhene pergjigje te gjitha ketyre shqetesimeve dhe pritshmerive. Sdo te jete, mesa duket, e lehte per tu kuptuar, po kaq shpejt, permbajtja e ketij skenari. Pikerisht, ketu qendron dhe beteja e radhes se popullit te Kosoves. Ajo e ka emrin durim dhe ndoshta, do te duhet te jete nje nga sprovat me te forta qe Shqiptaret kane provuar, deri me sot, ne historine me te pergjakshme e me te padrejte te Europes. Keto dite qe po vijne, do te jene te veshtira dhe si gjithmone pergjate historise sone, ata qe nuk na duan te miren do te vazhdojne te presin nates se erret, fshehur mbas cdo rredhe qe ne te gabojme. Do te na provokojne dhimbjen tone, ne gjithfare menyrash e mjetesh, me nje qellim te vetem, qe ti vertetojne botes shpifjen e ndyre e shekullore, se ne jemi nje popull i padenje per atdhe e shtet, i paqyteteruar, fundamentalist, i eger, pa din e pa iman. Qindra vjet ne nje histori te cmendur, te lindur, rritur e vdekur me te varfer se te gjithe, nen plumba e zjarre qe nuk ia lypem kurrkujt, te rreckosur e te uritur si kurrkush tjeter, kurrkush si ne e deshi e i kendoi me aq zjarr lirise, asaj lirie qe se patem kurre. Sot, kete liri e kemi ne prag, me prane se kurre, me te prekshme se asnjehere tjeter ne jeten tone si banore te pare te kesaj toke. Edhe nje beteje te fundit edhe nje perpjekje te fundit dhe ajo do te jete jona, me gjithe hiret e saj. Eshte, padyshim, me e veshtira, me e renda, me e verteta, me sublimja nga te gjitha lufterat e derisotme. Eshte beteja me vetveten, me padurimin e zemres. Eshte koha e ftohtesise se arsyes qytetare, e mendjes se kthjellet dhe mendimit te qarte, qe do te dije te kuptoje midis rreshtash te skenarit te Ahtisarit, ate qe zemra do ta kerkoje me padurim ta lexoje ne to. Le te prehet, per pak caste, kjo zemer e zhuritur shqiptari. Eshte koha, momenti i arsyes sone te ftohte. Sot, me shume se kurre, lipset lenia menjane e cdo ndarje politike mes nesh dhe me shume se tek kushdo tek qytetari i Kosoves, i cdo krahine qofte, i cdo besimi apo perkatesie politike dhe bashkimi, pa hezitim, rreth organeve legjitime te Kosoves. Le ta lexojneata planin e Ahtisarit dhe le ta perkthejne, me pas, per te gjithe qytetaret e tjere. Dhe duhet patur besim tek keta cuna, ata diten te bejne luften, do te dine te fitojne edhe paqen. Eshte mese evidente, ne keto kushte, ky vend duhet te flasene nje ze te vetem. Ketyre te fundit ju takon, padyshim, barra e rende e fatit te popullit te tyre. Skane per te patur me te rende ne karrieren e tyre politike, se ajo cka po i pret keto dite. Nga ata, kerkohet sot mendje e kthjellet, per te kuptuar deri ne detajet dhe hollesite me te vogla se cka e pret Kosoven ne te ardhmen, cka e favorizon dhe mjegullon ate. Ndoshta, ata do te jene te paret qe do te vihen ne kerkim te termit pavaresi ne tekstin e planit qe Ahtisari do tju dorezoje sot. Ndoshta, nuk do ta gjejne te shkruar ne tekst, por kjo sdo te thote se ai mungon, i pashkruar si koncept, ai mund te jete aty, midis rreshtash, si fryme. Dhe kjo, eshte me e rendesishme se cdo gje, pra edhe mbi afatet. Kush me mire se ne Shqiptaret e di se historia ska afate e sidomos, ajo qe po nis te shkruhet dhe ndoshta pritja me qetesi dhe kuraje e se ardhmes, kesaj radhe, nuk do te jete vecse nje virtyt, por me shume se kaq, ajo do te jete liri. Ne Prishtine sot, por edhe ne ditet qe do te vijne, po luhen aktet e nje historie te madhe, nje historie arbnore. Jane aktet e fundit te nje dhimbje te madhe, qe preku deri ne palce shpirtin tone, pergjate gjithe ketij shekulli. Ndoshta, kjo do te jete hera e fundit qe historia na rikthehet per te ndrequr ato padrejtesi qe - per dhimbjen tone - nuk kishim fuqi ti ndalnim dikur, ne ate vit te larget 13. Ndoshta, ky do te jete shansi yne i fundit. Le te jemi te gjithe aty sot, ne zemren e Dardanise se dikurshme, ne ate toke te begate kulture e qyteterimi te lashte, qe sot - me shume se kurre - ka nevoje per mbeshtetje e kuraje, per te mos perballuar e vetme, si per nje shekull te tere, ate histori gjakatare, por per ta shkruar vete ate. Le te ndalojme, per nje cast, fushaten elektorale, me tribunat e saj, me inaugurimet e balonat shumengjyreshe qe fluturojne gjithmone e me larte e le ta mbajme frymen nje moment; po ndodh dicka e madhe, po vendoset fati i gjysmes tjeter. Dhe ky do te jete nje fat i mire, i bardhe, i merituar. Me kot shqetesohemi per lajmin qe po vjen, ai i keqi, tamam ashtu sic e thote ajo shprehja jone e vjeter, nuk do te vije. Ai ka mberritur gjetiu (Autori eshte drejtor i Institutit Europian te Tiranes. E-Mail: igli@hotmail.com) |
Berisha: Vetėm pavarėsia zgjidhja pėr kosovarėt |
Kryeministri ka reaguar dje dhe ka mbėshtetur paketėn e paraqitur nga Ahtisari pėr Kosovėn Sipas tij,
paketa do tė ketė mbėshtetje nga Shqipėria nė ēdo hap Deklarata Nė dokument nuk flitet haptas pėr pavarėsi, por de fakto kjo e tillė ėshtė dhe mbetet nė dorėn e shqiptarėve, qė nėpėrmjet zbatimit tė kėsaj marrėveshjeje tė kurorėzojnė plotėsisht dhe pėrfundimisht ėndrrėn e tyre, tė shpalljes sė saj, u shpreh kryeministri Berisha. Sipas
tij, marrėveshja me zbatimin e saj nė tė gjitha nenet do tė shndėrrohet
nė njė marrėveshje paqeje, ujdie dhe stabiliteti pėr Kosovėn dhe
rajonin. Ajo u jep pėrgjigje tė gjitha ndjeshmėrive tė realitetit
kosovar. Dokumenti Theksoj se marrėveshja ka dy kundėrshtarė tė fortė, nacionalizmin serb nė Beograd, por edhe papunėsinė e problemet e mėdha ekonomike dhe sociale me tė cilat pėrballet Kosova, e cila ndonėse ka popullsinė mė tė re nė Europė, ka njėkohėsisht edhe papunėsisė e varfėrinė mė tė lartė nė Europė. Mendoj se njė paketė ekonomike, njė plan pėr njė zhvillim tė shpejtė tė saj do tė mund ta bėjė marrėveshjen tė prekshme dhe reale pėr tė gjithė qytetarėt Kosovės, ėshtė shprehur Berisha gjatė njė konference tė dhėnė dje pasdite. Nėnshkrimi Por ky dokument do tė zbatohet dhe nė rast se Beogradi, nė mungesėn e plotė tė realizmit, nuk e firmos atė. Nuk mund tė them se ėshtė njė rrugė e shtruar me lule nė Kėshillin e Sigurimit, por shpreh bindjen se vetėm pavarėsia ėshtė zgjidhja qė jep paqe dhe stabilitet dhe se qytetarėt e Kosovės do tė gjejnė gjithė mbėshtetjen e domosdoshme pėr realizimin e saj. Natyrisht, theksoj se marrėveshja ėshtė kuadri i marrėveshjes sė paqes dhe Kosova ka nevojė pėr paqe, rajoni ka nevojė pėr paqe dhe nė rast se kėtu janė pėrfillur, nė mėnyrė tė balancuar, tė gjitha sensibilitetet, kjo sepse qėllimi kryesor i saj ėshtė njė Kosovė stabėl, e qėndrueshme, paqėsore, njė Kosovė e integruar nė komunitetin ndėrkombėtar, ka thėnė Berisha. Ndėr
tė tjera Berisha ka theksuar se Shqipėria, Qeveria Shqiptare ka bėrė
dhe do tė bėjė ēdo pėrpjekje pėr tė ndihmuar qytetarėt e Kosovės
pėr njė Kosovė tė lirė, tė pavarur, Kosovė evropiane, shtet tė
qytetarėve tė barabartė para ligjit. Deklarata Sipas tij, kjo paketė i jep fund njėherė e pėrgjithmonė padrejtėsisė mė tė madhe tė Ballkanit dhe tė Europės tė fillimit tė shekullit tė kaluar me tė cilėn Kosova nė shpėrblim tė Beogradit u vendos nėn sundimin kolonial tė Serbisė. E
Djele 4 shkurt 2007 |
Ahtisari: Jam pesimist pėr kompromisin mes palėve
03-02-2007
|
||
Ftesa pėr bisedimet, nė Vjenė mė 13 shkurt |
Sejdiu: Pavarėsi pėr Kosovėn, brenda muajit shkurt
03-02-2007
|
||
Nė emėr tė Ekipit Negociator tė Kosovės, presidenti
Fatmir Sejdiu ka thėnė dje nė njė konferencė pėr shtyp, se qėndrimi
i shtetit tė Kosovės ėshtė pavarėsia e plotė e Kosovės.
"Ne kėrkojmė pavarėsinė e plotė pėr vendin tonė. Ekipi i
Unitetit beson fuqishėm se tė gjitha kėto elemente pėrmbahen nė
propozimet e Ahtisaarit",- tha Sejdiu nė konferencėn pėr
shtyp. Sejdiu u shpreh se plani qė ka Ekipi Negociator pėr tė
ardhmen e Kosovės, garanton tė drejtat pėr serbėt e Kosovės.
"Ne jemi nė njė proces tė rėndėsishėm tė bisedimeve, pas
takimeve nė Vjenė, presim qė procesi tė ecė shume shpejt dhe
presim qė muaji shkurt tė jetė muaji i finalizimit te statusit tė
Kosovės",- tha Sejdiu.
Pankarta serbe, presin Ahtisarin nė Beograd: Kosova, shpirti i Serbisė Kryenegociatori Ahtisaari gjatė vizitės nė Beograd, ėshtė detyruar qė nė Presidencė tė hyjė nga dera e prapme, sepse para ndėrtesės protestonin anėtarėt e shoqatave tė personave tė zhdukur nga Kosova. Rreth 100 demonstrues mbanin nė duar pllakate me mbishkrimet "Thaēi nė Hagė", "Ēeku nė Hagė", dhe "Kosova ėshtė shpirti i Serbisė", ndėrsa nga Presidenca i ndante vetėm njė kordon i policisė. Agjencitė serbe tė lajmeve, njoftuan se Tadiē i ka propozuar Martti Ahtisaarit t'i pranojė pėrfaqėsuesit e protestuesve, por ish-Presidenti finlandez ka thėnė se "kjo nuk i intereson". Disa nga propozimet e Ahtisarit -Tė miratojė njė Kushtetutė, qė do tė paraqesė mekanizmat ligjore dhe institucionale pėr mbrojtjen, promovimin dhe zbatimin e tė drejtave tė njeriut tė tė gjithėve nė Kosovė. -Tė ketė tė drejtėn tė negociojė dhe pėrfundojė marrėveshje ndėrkombėtare, pėrfshirė tė drejtėn pėr tė kėrkuar anėtarėsi nė organizata ndėrkombėtare. -Tė ketė simbolet e veta tė veēanta kombėtare, pėrfshirė njė Flamur, Stemė dhe Himn, qė tė pasqyrojė karakterin shumė-etnik. -Nuk duhet tė ketė pretendime territoriale, ndaj dhe nuk do tė kėrkojė bashkim me ndonjė shtet apo pjesė tė ndonjė shteti. -Bashkėsia ndėrkombėtare do tė supervizojė, monitorojė dhe do tė ketė tė gjitha kompetencat e nevojshme, pėr tė garantuar zbatim efektiv dhe tė mirė tė kėsaj zgjidhjeje. -Banorėt qė i pėrkasin njė grupi tė njėjtė kombėtar apo etnik, linguistik, apo fetar, qė janė tė pranishme tradicionalisht nė territorin e Kosovės, do tė kenė tė drejta tė veēanta. -Tė krijojė njė forcė tė re profesionale e shumetnike tė Sigurisė sė Kosovės, FSK. |
Faqe 2/3 - Politikė |
|
statusi i kosoves |
propozimi
|
Kryenegociatori bėn pėrpjekjen e parė drejt shkėputjes sė Kosovės |
Paketa e Ahtisarit, Serbia kundėr, Kosova e pranon |
|
Suela Xhonuzi
|
Plani i Ahtisarit hap mundėsinė pėr pavarėsinė e Kosovės. Reagimi i presidentit serb ėshtė e gjithė arsyeja e gėzimit tė Kosovės zyrtare. Plani i Ahtisarit, edhe pse nuk pėrmbante nė asnjė fjali tė tij fjalėn pavarėsi, realisht i kėnaqi pėrgjithėsisht tė gjithė kosovarėt. Dje Prishtina mori maksimumin nga Ahtisari, ndėrsa Beogradi pakėnaqėsinė e plotė. Ahtisari Paketa
etapat
SHBA Shtetet e Bashkuara e kanė mirėpritur planin e Ahtisarit, duke e vlerėsuar atė si tė drejtė dhe tė balancuar. Eshtė propozim pėr njė Kosovė tė qėndrueshme, prosperuese dhe shoqėri shumetnike, tha zėdhėnėsi i Departamentit tė Shtetit, Shon Mekormak. Ne po punojmė nė mėnyrė aktive me z. Ahtisari dhe besojmė se tė gjitha palėt nė rajon duhet tė ulen me tė dhe tė dėgjojnė ēfarė ka tė thotė. Tė gjithė janė dakord se duhet tė ketė njė zgjidhje pėr kėtė ēėshtje. Pėr disa, kjo ēėshtje zgjat disa qindra vite, por nė kontekstin aktual politik, tė paktėn njė dekadė, tha Mekormak. Gjermania Gjermania, vendi qė mban Presidencėn e radhės sė Bashkimit Evropian, u ka bėrė thirrje Beogradit dhe Prishtinės tė marrin parasysh propozimin e Ahtisarit pėr bisedime tė mėtejshme, me qėllim tė arritjes sė kompromisit rreth statusit tė ardhshėm tė Kosovės, duke deklaruar mbėshtetje tė plotė pėr tė. Presidenca e BE-sė thuhet se pėrkrah me vendosmėri synimet e Marti Ahtisarit pėr mbajtjen e diskutimeve intensive mes dy palėve. Besojmė qė zgjidhja e statusit tė Kosovės ėshtė kontribut vendimtar pėr sigurinė dhe stabilitetin nė rajon, thuhet nė komunikatėn gjermane. Tirana Zyrtarėt shqiptarė kanė vlerėsuar planin e Marti Ahtisarit pėr Kosovėn, tė bėrė publik dje nė Beograd dhe Prishtinė. Ministri i Jashtėm shqiptar, Besnik Mustafaj, ka pėrshėndetur punėn e tė dėrguarit special tė OKB-sė pėr statusin e Kosovės dhe ka vlerėsuar qėndrimin e klasės politike kosovare dhe popullit tė Kosovės pėr kėtė moment, qė sipas tij ėshtė historik. Mustafaj u ka bėrė thirrje dhe grupeve negociatore nė Prishtinė dhe Beograd qė tė mbėshtesin Ahtisarin deri nė dokumentin final pėr Kosovėn, ku do tė propozohet njė zgjidhje e qėndrueshme politikisht. BE Zyrtarė perėndimorė kanė shprehur pėrkrahje ndaj planit tė Ahtisarit pėr statusin e Kosovės dhe u kanė bėrė thirrje Prishtinės dhe Beogradit tė tregojnė fleksibilitet nė rishqyrtimin e propozimit. Inkurajoj fuqimisht Prishtinėn dhe Beogradin tė angazhohen nė mėnyrė aktive me Marti Ahtisarin mbi bazat e propozimit tė tij, u shpreh shefi i diplomacisė evropiane, Havier Solana, nė njė deklaratė pėr shtyp. Pres nga tė dyja palėt tė dėshmojnė pėrgjegjėsi, fleksibilitet, si dhe ta pranojnė nevojėn pėr kompromis realist qė ka pėr qėllim zgjidhjet.
Si e komentuan mediat mė tė mėdha propozimin e
paketės nga Ahtisari Mediat botėrore kanė komentuar dje mbi propozimin e shumėpritur tė Marti Ahtisarit dhe pėrmbajtjen e tij. Sipas tė gjitha komenteve dhe analizave, dokumenti qė Ahtisari ka paraqitur dje e ēon Kosovėn drejt krijimit tė njė shteti tė pavarur, edhe pse ky term nuk pėrmendet konkretisht. Ja disa prej komenteve: Financial Times The Economist CNN Forbes BBC Nezavisnaja Gazeta, Rusi China daily, Kinė Guardian Unlimited AlJazeera Deutche Welle Serbianna
Ēfarė ėshtė njė shtet i pavarur Shtet i pavarur quhet njė vend me institucionet e tij, qė posedojnė autoritetin pėr tė bėrė ligje qė qeverisin popullin nė njė apo mė shumė shoqėri, me sovranitet tė brendshėm dhe tė jashtėm nė njė territor tė pėrkufizuar. Shteti pėrfshin institucione si forcat e armatosura, shėrbimet civile apo burokracinė shtetėrore, gjykatat dhe policinė. Njė shtet ka flamurin dhe simbolet e tij. Sovraniteti i njė shteti nuk ėshtė kusht nė njohjen diplomatike tė kėrkesės sė shtetit pėr pavarėsi nga shtetet e tjera. Por kapaciteti i njė shteti pėr tė krijuar marrėdhėnie dhe marrėveshje ndėrkombėtare ėshtė kusht pėr njohjen e tij. Sipas pėrkufizimit tė famshėm tė Max Weber, shteti ka monopolin mbi pėrdorimin e ligjshėm tė forcės fizike brenda njė territori tė caktuar.
propozimi per statusin kosova duhet:
|
Data: 03/02/2007 Mustafaj: Mbėshtesim Ahtisarin, Koshtunica dhe Tadiē e futėn vendin nė qorrsokak |
|
I
menjėhershėm reagimi i diplomacisė shqiptare. Fill pas
shpalljes sė propozimit tė Ahstisarit, sipas tė cilit Kosovės
duhet ti njihet pavarėsia, ministri ynė i jashtėm ėshtė
shprehur nė mbėshtetje tė kėtij propozimi. Ai ka dėnuar qėndrimin
e presidentit serb dhe gjithė qeverisė sė kėtij vendi, pėr
mosbashkėpunim me ndėrkombėtarėt pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė
kosovės. Diplomacia
shqiptare ka dalė hapur dje nė mbėshtetje tė propozimit tė
Kryenegociatorit presidentit Marti Ahtisari rreth ēėshtjes sė
Kosovės. Ka qėnė pikėrisht ministri ynė i jashtėm zoti
Mustafaj i cili nė njė reagim tė menjėhershėm pas shpalljes sė
propozimit tė Ahtisarit ka pėrshėndetur deklaratat e kėtij tė
fundit duke i cilėsuar ato si diēka qė i hapin rrugėn krijimit
tė shtetit nė Kosovė. Siē ishte parashikuar sot presidenti
Ahtisari do tė paraqiste paketėn e tij. Pėrfitoj nga rasti tė
falenderoj atė pėr punėn qė ka bėrė. Shpreh kėnaqėsinė
time pėr pjekurinė qė tregoi klasa politike e Kosovės dhe
populli kosovar. Kosova pėrfundimisht i jep fund status quosė
dhe shėnon daljen de facto edhe nga ai sovranitet qė kishte
serbia deri me tani mbi tė. Ahtisari do tė vazhdojė ti shkojė
deri nė fund. Kjo ėshtė njė garanci se procesi do tė shkojė
me sukses tha ndėr tė tjera kryediplomati shqiptar Besnik
Mustafaj. Po ashtu gjatė deklaratės sė tij, zoti Mustafaj i bėri
thirrje faktorit negociator tė Kosovės dhe Beogradit tė mbėshtesin
Ahtisarin pasi kjo do tė jetė zgjidhja qė do tė krijojė
stabilitet si nė Kosovė ashtu edhe nė rajon. I bėj thirrje
faktorit Kosovar qė tė tregojė bashkėpunim me faktorin ndėrkombėtar.
Dokmenti qė kemi nė dorė tregon se Grupi Negociator i Kosovės
ka patur njė vetėdijė dhe vullnet tė lartė politik dhe moral
pėr tė dhėnė kompromisin e nevojshem qė i siguron
minoriteteve njė jetė tė nevojshme dhe tė garantużar brenda
Kosovės. Shpreh keqardhjen se i njėjti vullnet nuk ėshtė
treguar nga pala serbe. Ėshtė dhe njė shans qė minoiteti serb
nė kosovė pėr tė bashkėpunuar qė tė arrihet ajo qė duhet,
pavarėsia. Unė jam i bindur se nė dokumentin final qė Ahtisari
do tė paraqesė nė Kėshillin e Sigurimit do tė propozojė njė
zgjidhje tė pranueshme, do tė sigurohet integriteti territorial
i Kosovės. Ne do ta studiojmė nė ditėt qė vijnė, do tė
japim mendimet tona pėr tė dhe do tė vazhdojmė tė jemi aktiv
nė kėtė proces ashtu siē na takon pėr tė qenė. tha
Mustafaj. Mė tej numri njė i diplomacisė shqiptare kritikoi
zyrtarėt e lartė tė Beogradit, si presidentin Boris Tadiē
ashtu edhe kryeministrin Vojisllav Koshtunica dhe mbarė kabinetin
qeveritar, tė cilėt, po sipas Mustafajt, nuk kanė bashkėpunuar
me faktorin ndėrkombėtar dhe e kanė futur vendin nė njė
qorrsokak qė nuk premton tė ardhmen evropiane qė synon i gjithė
rajoni. Unė thashė se serbėt e Kosovės gjatė kėtyre shtatė
vjetėve kanė parė se si janė pėrdorur nė mėnrėn me jo
produktive nga Beogradi pėr qėllime qė nuk zgjidhin problemet e
tyre por thjesht me problemet e vetė klasės politike serbe pėr
qėllimet e tyre personale. Vendi i serbėve tė Kosovės ėshtė
Kosova than ė fund tė deklaratės sė tij Mustafaj nė lidhje
me pakicėn serbe nė Kosovė. |
Berisha: Pavarėsia e saj, ėshtė zgjidhja e vetme pėr Kosovėn | |
Kreu
i qeverisė, Sali Berisha zhvilloi mesditėn e djeshme nėj takim me
kreun e diplomacisė turke zotin Abdulla Gyl. Gjatė kėtij takimi
Berisha dhe Ministri Gyl shprehėn kėnaqėsinė pėr nivelin e shkėlqyer
tė marrėdhėnieve politike midis dy vendeve tona, shprehje e sė
cilės, ndėr tė tjera, ėshtė intensiteti i vizitave reciproke tė
nivelit tė lartė gjatė vitit tė fundit. Mė pas ata diskutuan
gjerėsisht mbi marrėdhėniet dypalėshe, tė cilat shtrihen nė tė
gjitha fushat, nė ekonomi, tregti, ushtri, arsim, shėndetėsi,
luftėn kundėr krimit tė organizuar. Kryeministri Berisha dhe
Ministri Gyl diskutuan edhe mbi zgjerimin e bashkėpunimit ekonomik
dhe tregtar, nė mėnyrė tė veēantė pėr nxitjen e investimeve
turke nė Shqipėri. Nga ana e tij kreu I qeverisė shqiptare u
shpreh i kėnaqur me interesimin dhe aktivitetin e deritanishėm tė
kompanive tė rėndėsishme turke nė Shqipėri dhe shprehu gatishmėrinė
e qeverisė pėr tė krijuar tė gjitha kushtet pėr lehtėsimin e
aktivitetit tė tyre. Po ashtu gjatė bisedės mes tyre ata pėrshėndetėn
nėnshkrimin e marrėveshjes sė tregtisė sė lirė midis dy
vendeve dhe shprehėn angazhimin e qeverive pėrkatėse pėr tė pėrshpejtuar
ratifikimin e marrėveshjes nga parlamentet e tė dy vendeve. Ata u
shprehėn optimistė se kjo marrėveshje do tė jetė njė hap i rėndėsishėm
pėr fuqizimin e tregtisė dhe shkėmbimeve ekonomike midis dy
vendeve. Njė pjesė tė rėndėsishme nė bisedėn mes, e cila u
zhvillua pa praninė e gazetarėve, ishte edhe ēėshtja e
integrimit tė Shqipėrisė nė strukturat euroatlantike. Nė lidhje
me kėtė ēėshtje shefi i ekzekutivit e falenderoi Ministrin Gyl pėr
mbėshtetjen e madhe qė Turqia i ka dhėnė vendit tonė pėr
integrimin nė NATO, duke shtuar mė tej se anėtarėsimi nė NATO
ėshtė njė objektiv madhor pėr vendin. Mė pas dy politikanėt nė
fjalė edhe pėr ēėshtjet mė tė rėndėsishme tė ballkanit dhe
bashkėpunimit rajonal, veēanėrisht pėr ēėshtjen e Kosovės.
Nga ana e tij zoti Berisha theksoi se pavarėsia e Kosovės ėshtė
e vetmja zgjidhje qė siguron paqen dhe stabilitetin nė rajon dhe
se Shqipėria mbėshtet pa asnjė hezitim pavarėsinė e Kosovės, nė
respekt tė plotė tė tė drejtave tė pakicave. Nga ana e tij,
Ministri Gyl theksoi se e vetmja zgjidhje e qėndrueshme nė Kosovė
ėshtė ajo zgjidhje qė merr parasysh realitetin e vėrtetė qė
ekziston nė Kosovė. |
Data: 03/02/2007 Propozimet e plota tė kryenegociatorit Ahtisaari pėr tė ardhmen e e Kosovės |
|
Kosova nė fazėn finale drejt pavarėsisė | |
Pakoja
e Ahtisaari-t, edhe pse nuk pėrmend fjalėn pavarėsi, nė vetvete pėrmban
tė gjitha elementet e ndėrtimit tė njė shteti tė pavarur, sovran dhe
tė njohur ndėrkombėtarisht, thanė dje nė Prishtinė, anėtarėt e
Ekipit tė Unitetit tė Kosovės, vetėm pak minuta pasi qė ata pranuan
propozimin pėr statusin e Kosovės nga ndėrmjetėsi ndėrkombėtar,
Martti Ahtisaari. Kryenegociatori
Marti Ahtisari ka dhėnė dje detaje rreth dokumentiti tė tij nė
Prishtinė. Duke u folur gazetarėve nė Selinė e UNMIK-ut nė Prishtinė,
Ahtisari tha se planin e tij pėrfundimtar do ta ketė gati nė fillim tė
pranverės pasi tė dėgjoj komentet e tė dy palėve (Prishtinėn dhe
Beogradin) gjatė muajit shkurt. Sipas tij, tė dy palėt do tė kenė kohė
tė mjaftueshme pėr konsulta duke paralajmėruar edhe rekomandime tė
reja rreth planit, por njėkohėsisht paralajmėroi njė takim tė ri tė
mundshėm tė dy palėve me 13 shkurt nė Vjenė. Por, nga ana tjetėr,
pakoja e Ahtisaari-t, edhe pse nuk pėrmend fjalėn pavarėsi, nė vete pėrmban
tė gjitha elementet e ndėrtimit tė njė shteti tė pavarur, sovran dhe
tė njohur ndėrkombėtarisht, thanė sot nė Prishtinė, anėtarėt e
Ekipit tė Unitetit tė Kosovės, vetėm pak minuta pasi qė ata pranuan
propozimin pėr statusin e Kosovės nga ndėrmjetėsi ndėrkombėtar,
Martti Ahtisaari. Nė
njė deklaratė tė pėrbashkėt tė Ekipit tė Unitetit, tė cilėn e
lexoi presidenti Sejdiu, thuhet se procesi i statusit do tė pėrmbyllet
me bėrjen e Kosovės shtet tė pavarur, nė kufijtė e saj ekzistues, me
garanci tė plotė pėr minoritetet. Anėtarėt e Ekipit Negociator u
shprehėn optimist se gjatė javėve nė vazhdim, do tė mund tė japin
komentet e tyre unike rreth propozimit, nė mėnyrė qė pakoja tė shkojė
pėr miratim nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė, ashtu siē e dėshiron
populli i Kosovės. Sejdiu tha se pala kosovare do tė ofrojė komentet
dhe vėrejtjet e planit pėr statusin dhe shprehu gatishmėrinė e ekipit
qė ai drejton pėr tė vazhduar procesin e definimit tė statusit politik.
Presidenti Sejdiu tha se muaji shkurt do tė rezultojė me pėrfundimin e
tė gjitha procedurave pėr statusin, duke aluduar nė bisedimet eventuale
me palėn serbe. Nė konferencėn me gazetarė ishin tė pranishėm tė
gjithė anėtarėt e Ekipit tė Unitetit. Lideri i opozitės kosovare,
Hashim Thaēi tha se propozimi i Ahtisaari-t ka tre elemente kryesore: pėrfundimin
edhe de jure tė sovranitetit tė Serbisė ndaj Kosovės, ruajtjen e
integritetit territorial tė Kosovės dhe anėtarėsimin e Kosovės nė tė
gjithė mekanizmat ndėrkombėtarė. Edhe kryeministri Ēeku, dhe kryetari
i Kuvendit tė Kosovės Kolė Berisha theksuan se pakoja e Ahtisaarit
sjell tė gjitha elementėt e shtetėsisė pėr Kosovėn, me njė punė
edhe mė tė pėrkushtuar tė ekipit tė Unitetit dhe institucioneve tė
Kosovės pėr konkretizimin e saj Propozimet
e plota tė kryenegociatorit Ahtisaari Pėrmbledhje
ekzekutive I.Tė
Pėrgjithshme/Synimi
i Propozimit tė Gjithanshėm pėr Marrėveshjen mbi Statusin e Kosovės
ėshtė tė pėrcaktojė kėrkesat e nevojshme pėr njė Kosovė tė
ardhshme qė ėshtė e mundshme, e mbėshtetshme dhe e stabilizuar. Ai pėrfshin
masa tė hollėsishme pėr tė siguruar inkurajimin dhe mbrojtjen e tė
drejtave tė bashkėsive the anėtarėve tė tyre, decentralizimin efektiv
tė qeverisė dhe ruajtjen e mbrojtjen e trashėgimisė kulturore e fetare.
Pėr mė tepėr, Marrėveshja pėrshkruan masa kushtetuese, ekonomike dhe
sigurie, tė cilat sė bashku synojnė tė kontribuojnė nė zhvillimin a
njė Kosove shumė-etnike, demokratike dhe tė lulėzuar. Njė element i rėndėsishėm
i Marrėveshjes ėshtė mandati qė i jepet njė prezence ndėrkombėtare
civile dhe ushtarake nė Kosovė pėr tė mbikėqyrur zbatimin e Marrėveshjes
dhe pėr tė ndihmuar autoritetet kompetente Kosovare nė sigurimin e
paqes dhe stabilitetit nė gjithė Kosovėn. Dispozitat e Marrėveshjes do
tė kenė pėrparėsi mbi tė gjitha dispozitat e tjera ligjore nė Kosovė. II.
Elementėt e Marrėveshjes/Marrėveshja
pėrfshin pjesėn kryesore me katėrmbėdhjetė nene qė pėrbėjnė
parimet e saj kyēe, dhe dymbėdhjetė Shtojca, tė cilat zgjerojnė mė
tej kėto parime: Kosova
do tė jetė njė shoqėri shumė-etnike, qė e qeveris veten nė mėnyrė
demokratike dhe me respekt tė plotė pėr rendin ligjor, nivelin mė tė
lartė tė tė drejtave tė njeriut dhe lirive themelore tė pranuara nga
bota ndėrkombėtare, dhe qė nxit ekzistencėn paqėsore dhe tė lulėzuar
tė gjithė banorėve tė saj. Kosova
do tė miratojė njė Kushtetutė pėr tė mbrojtur kėto parime. Ndėrsa
Marrėveshja nuk pėrshkruan njė Kushtetutė tė plotė, ajo pėrkufizon
elementėt kyē qė duhet tė bėjnė pjesė nė Kushtetutė.
Kosova do tė ketė tė drejtė tė diskutojė dhe tė miratojė
marrėveshje ndėrkombėtare, duke pėrfshirė tė drejtėn pėr tė kėrkuar
anėtarėsi nė organizata ndėrkombėtare.
Mbrojtja
dhe pėrkrahja e tė drejtave tė anėtarėve tė bashkėsive ėshtė njė
element qendror i Marrėveshjes. Marrėveshja pėrcakton aspektet kyēe qė
do tė mbrohen, duke pėrfshirė kulturėn, gjuhėn, edukimin dhe simbolet.
Ajo gjithashtu pėrshkruan mekanizma specifike tė pėrfaqėsimit tė anėtarėve
tė bashkėsive jo-Shqiptare tė Kosovės nė institucionet publike
kryesore pėr tė ruajtur dhe pėrkrahur pjesėmarrjen e tyre efektive dhe
aktive nė jetėn publike. Pėr tė mbrojtur tė drejtat e bashkėsive
Kosovare jo-Shqiptare nė procesin legjislativ, Marrėveshja gjithashtu
lejon qė disa ligje
tė caktuara mund tė hyjnė nė fuqi
vetėm nėse njė shumicė e anėtarėve Kosovarė jo-Shqiptare tė
Asamblesė Kosovare janė dakord me miratimin e tyre.
Marrėveshja pėrmban njė
propozim me pėrmasa tė gjėra pėr decentralizim, i cili ėshtė i njė
shkalle tė zgjeruar dhe synon tė pėrkrahė qeverisjen e mirė,
transparencėn dhe efikasitetin nė
shėrbimin publik. Propozimi pėrqendrohet nė veēanti nė nevojat e
shqetėsimet specifike tė bashkėsisė Kosovare Serbe, e cila do tė ketė
njė shkallė tė lartė kontrolli mbi punėt e veta. Elementet e
decentralizimit pėrfshijnė, inter
alia, kompetenca tė reja bashkiake pėr bashkėsitė me shumicė
Kosovare Serbe (si pėr shembull nė fushat e shėndetėsisė sė shkallės
sė dytė dhe tė arsimit
tė lartė); autonomi tė zgjeruar bashkiake nė ēėshtjet financiare,
duke pėrfshirė aftėsinė pėr tė pranuar fonde transparente nga Serbia
pėr njė diapazon tė gjerė aktivitetesh e qėllimesh bashkiake; masa
mbi aleanca mes bashkive dhe bashkėpunimin pėrmes kufijve me
institucione Serbe; dhe krijimin e gjashtė bashkėsive tė reja ose mjaft
tė zgjeruara me shumicė Serbe (Gracanica, Novo Brdo, Klokott, Ranilug,
Partes. Mitovica-Veriore). Marrėveshja gjithashtu pėrcakton njė
sistem drejtėsie nė Kosovė i cili ėshtė i integruar, i pavarur,
profesional dhe i paanshėm, qė i siguron drejtėsi tė gjithė personave
nė Kosovė. Ajo gjithashtu pėrcakton mekanizma pėr tė siguruar qė
sistemi i drejtėsisė ėshtė pėrfshirės dhe qė shėrbimi i tij gjyqėsor
dhe prokuror pasqyron karakterin shumė-etnik tė Kosovės.
Elementet e Marrėveshjes pėr mbrojtjen dhe nxitjen e trashėgimisė
fetare e kulturore do tė sigurojnė ekzistencėn e papenguar e tė
patrazuar tė Kishės Ortodokse Serbe (KOS) nė Kosovė. Mė shumė se
dyzet vende kyēe fetare e kulturore do tė rrethohen nga Zona Mbrojtėse
pėr tė parandaluar zhvillime apo ndėrtime tė dėmshme tregtare dhe
industriale, dhe pėr tė ruajtur dinjitetin kulturor tė kėtyre vendeve.
Marrėveshja gjithashtu garanton sigurinė fizike tė pėrforcuar pėr
vende tė zgjedhura. KOS the organizata e saj e brendshme do tė njihen
haptazi nga autoritetet Kosovare dhe do ti njihet e drejta a paprekshmėrisė
sė pronės, liria nga taksimi dhe privilegje doganore. KOS nė Kosovė
gjithashtu do tė jetė e lirė tė mbajė lidhje me KOS nė Beograd.
Tė gjithė refugjatėt dhe personat e shpėrngulur brenda Kosovės
do tė kenė tė drejtė tė kthehen dhe tė marrin sėrish pasuritė dhe
pronat e tyre personale. Marrėveshja gjithashtu u bėn thirrje Kosovės
dhe Serbisė tė bashkėpunojnė plotėsisht me Komisionin Ndėrkombėtar
tė Kryqit tė Kuq pėr tė zgjidhur fatin e personave tė zhdukur.
Marrėveshja pėrfshin masa tė veēanta qė synojnė tė nxisin e
tė ruajnė zhvillimin e vazhdueshėm ekonomik nė Kosovė. Ajo pėrshkruan
procedura transparente pėr tė zgjidhur mosmarrėveshje lidhur me pronat
dhe pėr njė proces privatizimi tė vazhdueshėm, tė dyja kėto me njė
pjesėmarrje tė konsiderueshme ndėrkombėtare. Pėr mė tepėr, Marrėveshja
pėrkufizon mekanizma pėr tė pėrcaktuar pjesėn e Kosovės nė borxhin
e huaj tė Serbisė dhe pėr tė zgjidhur ēėshtjen e kthimit tė pronave.
Marrėveshja gjithashtu parashikon njė sektor sigurimi nė Kosovė
i cili ėshtė profesional, shumė-etnik, dhe demokratik, dhe inkurajon njė
pėrfshirje tė rėndėsishme lokale nė zhvillimin e tij dhe nė tė njėjtėn
kohė ruan nivelin e mbikėqyrjes ndėrkombėtare tė nevojshėm pėr
suksesin pėrfundimtar nė kėtė fushė delikate. Forca Policore Kosovare
do tė ketė njė varg komande tė njėsuar nė mbarė Kosovėn, ndėrkohė
qė oficerėt lokalė tė policisė do tė pasqyrojnė pėrbėrjen etnike
tė bashkėsisė nė tė cilėn ata shėrbejnė. Nė bashkitė Kosovare me
shumicė Serbe, Asambleja Bashkiake do tė ketė kompetenca tė avancuara
nė zgjedhjen e Komandantit tė Stacionit lokal. Njė Forcė Kosovare
Sigurimi (FKS) e re dhe shume-etnike to tė krijohet brenda njė viti. Do
tė ketė njė maksimum prej 2,500 anėtarėsh aktivė dhe 800 rezervistė.
Marrėveshja kėrkon qė Korpusi i Mbrojtjes sė Kosovės (KMK) qė
ekziston sot do tė shpėrndahet brenda njė viti.
Duke pranuar faktin qė pėrmbushja e pėrgjegjėsive tė Kosovės
sipas Marrėveshjes kėrkon njė diapazon tė gjėrė aktivitetesh
komplekse dhe tė vėshtira, Marrėveshja pėrcakton njė prani ndėrkombėtare
nė tė ardhmen pėr tė mbikėqyrur dhe pėrkrahur pėrpjekjet e duhura tė
autoriteteve Kosovare. Kjo prani pėrfshin tre komponentė kryesorė:
Njė Pėrfaqėsues Ndėrkombėtar Civil (PNC), gjithashtu i njohur
si Pėrfaqėsuesi i Posaēėm i BE, do tė emėrohet nga njė Grup
Drejtues Ndėrkombėtar (GDN), i cili pėrfshin aktorėt kryesore ndėrkombėtare.
PCN do tė ketė autoritetin mė tė lartė mbikėqyrės mbi zbatimin e
Marrėveshjes. PCN do tė vishet me kompetenca tė veēanta qė do ta
lejojnė atė tė marrė veprimet e duhura pėr tė mbikėqyrur dhe
siguruar zbatimin e suksesshėm tė Marrėveshjes. Kėto kompetenca pėrfshijnė
autoritetin pėr tė anuluar vendime apo ligje tė miratuara nga
autoritetet Kosovare dhe pėr tė ndėshkuar apo hequr nga pozita ata
zyrtarė veprimet e tė cilėve PNC gjykon qė nuk pajtohen me frymėn e
Marrėveshjes. PNC gjithashtu do tė jetė autoriteti vendimtar nė Kosovė
pėr sa i pėrket aspekteve civile tė Marrėveshjes.
Njė Mision i Politikės Europiane pėr Sigurinė e Mbrojtjen
(PESM) do tė vrojtojė, mėsojė dhe kėshillojė nė tė gjitha fushat e
lidhura me shtetin ligjor. Veēanėrisht, ai do tė ndihmojė Kosovėn nė
zhvillimin e institucioneve policore, gjyqėsore, e institucionet penale
efikase, tė paanshme dhe pėrfshirėse, dhe do tė ketė autoritetin pėr
tė marrė pėrsipėr pėrgjegjėsi tė tjera pėr tė siguruar ruajtjen
dhe pėrkrahjen e shtetit ligjor, rendit publik dhe sigurisė.
Njė Prani Ushtarake Ndėrkombėtare e udhėhequr nga NATO do tė
krijojė njė mjedis tė mbrojtur dhe tė sigurtė nė gjithė Kosovėn, nė
bashkėpunim me PNC dhe nė mbėshtetje tė institucioneve tė Kosovės
deri sa tė vijė koha kur kėto institucione tė jenė nė gjendje tė
marrin pėrsipėr tė gjithė diapazonin e pėrgjegjėsive tė sigurisė.
OSBE, me njė prani tė gjerė nė terren nė Kosovė, do tė kėrkohet
tė ndihmojė nė mbikėqyrjen e nevojshme pėr zbatimin e suksesshėm tė
Marrėveshjes. |
III.
Zbatimi i Marrėveshjes/Sapo
Marrėveshja tė hyjė nė fuqi, do tė ketė njė periudhė tranzicioni prej
120 ditėsh, gjatė sė cilės mandati ekzistues i UNMIK-ut do tė mbesė i
pandryshuar. Megjithatė, pėr tė siguruar mbikėqyrjen e menjėhershme tė
zbatimit tė Marrėveshjes nga Kosova, PNC do tė ketė autoritet pėr tė
monitoruar kėtė zbatim dhe pėr tė bėrė rekomandime tek UNMIK pėr veprime
qė duhen marrė pėr tė siguruar respektimin e Marrėveshjes.
Gjatė periudhės sė tranzicionit, Asambleja Kosovare, nė konsultime me
PNC, do tė ketė pėrgjegjėsinė tė aprovojė njė Kushtetutė dhe
legjislacionin e nevojshėm pėr zbatimin e Marrėveshjes. Kushtetuta dhe
legjislacioni i ri do tė hyjnė nė fuqi menjėherė pas pėrfundimit tė
periudhės sė tranzicionit. Nė pėrfundimin e periudhės sė tranzicionit,
mandati i UNMIK-ut do tė mbarojė dhe i gjithė autoriteti legjislativ dhe
ekzekutiv qė UNMIK-u gėzon do ti kalohet nė tėrėsi autoriteteve tė
Kosovės, nė pėrputhje me Marrėveshjen. Brenda nėntė muajve nga hyrja nė
fuqi e Marrėveshjes, zgjedhje tė pėrgjithshme dhe lokale duhet tė mbahen.
Mandati i PNC do tė vazhdojė derisa GDN tė vendosė qė Kosova ka
zbatuar kushtet e Marrėveshjes.
Tė
drejtat e njeriut dhe liritė fondamentale dhe tė drejtat e komuniteteve dhe tė
pjesėtarėve tė tyre
Tė
drejtat e njeriut dhe liritė fondamentale/Marrėveshja parashikon qė Kosova
duhet ti mbėshtesė, ndihmojė dhe mbrojė tė drejtat e njeriut dhe liritė
fondamentale tė njohura ndėrkombėtarisht. Tė gjithė personat nė Kosovė
kanė tė drejtė ti gėzojnė kėto tė drejta dhe liri, pa kurrfarė
diskriminimi. Tė gjithė personat nė Kosovė janė tė barabartė para ligjit
dhe kanė tė drejtė pa kurrfarė diskriminimi, tė kenė mbrojtje tė barabartė
para ligjit.
Tė
drejtat e komuniteteve dhe tė pjesėtarėve tė tyre/Sipas Marrėveshjes Kosova
duhet tė garantojė mbrojtjen e identitetit kombėtar ose etnik, kulturor, gjuhėsor
dhe fetar tė tė gjitha komuniteteve dhe tė pjesėtarėve tė tyre. Pjesėtarėt
e komuniteteve do tė kenė tė drejta specifike, pėrveē tė drejtave tė tyre
tė njeriut dhe lirive fondamentale, pėrfshirė tė drejtėn pėr ta shprehur
lirshėm, pėr ta nxitur dhe zhvilluar identitetin e tyre dhe atributet e
komunitetit. Nė pajtim me ligjet nė fuqi dhe me standardet ndėrkombėtare,
pjesėtarėt e komuniteteve, pėr shembull, do tė kenė tė drejtė tė:
arsimohen nė tė gjitha nivelet nė njėrėn prej gjuhėve zyrtare tė Kosovės
tė cilėn e zgjedhin vetė, ose nė gjuhėn e tyre nė vendet ku ata e pėrbėjnė
shumicėn e mjaftueshme; themelojnė dhe menaxhojnė institucione private tė
arsimit ose tė aftėsimit; pėrdorin gjuhėn dhe alfabetin e tyre lirshėm
privatisht ose nė mėnyrė publik; pėrdorin gjuhėn dhe alfabetin e tyre
lidhur me marrėdhėniet qė kanė me autoritetet
publike nė vendet ku ata e pėrbėjnė njė pjesė tė mjaftueshme tė
popullsisė;
pėrdorin
dhe ekspozojnė simbolet e komunitetit; regjistrojnė emrat e tyre nė formėn
origjinale; kenė qasje tė garantuar dhe pėrfaqėsim nė mjetet transmetuese tė
komunikimit si edhe tė kenė program nė gjuhėn e tyre; ti krijojnė dhe
shfrytėzojnė mjetet e tyre tė komunikimit dhe ta shfrytėzojnė njė numėr tė
pakufizuar tė frekuencave pėr mjetet elektronike tė komunikimit; gėzojnė
kontakte tė papenguara brenda Kosovės dhe me personat nė cilindo shtet. Pjesėtarėt
e komuniteteve po ashtu do tė kenė role tė qarta nė ēėshtjet publike dhe nė
proceset vendimmarrėse nė Kosovė, pėrfshirė pėrfaqėsimin e garantuar nė
Kuvend, nė Qeveri dhe nė gjyqėsi.
Refugjatėt
dhe personat e zhvendosur brenda vendit/Marrėveshja po ashtu parashikon tė
drejtėn e refugjatėve dhe tė personave tė zhvendosur brenda vendit nga
Kosova qė tė kthehen dhe ta kėrkojnė sėrish pronėn e tyre dhe posedimet
personale nė pajtim me ligjin e Kosovės dhe tė drejtėn ndėrkombėtare.
Personat
e zhdukur/Me kėtė Marrėveshje u bėhet thirrje Kosovės dhe Republikės sė
Serbisė ti ndėrmarrin hapat e duhur pėr tė pėrcaktuar dhe dhėnė
informata lidhur me identitetin, vendndodhjen dhe fatin e personave tė zhdukur,
nė bashkėpunim tė plotė me Komitetin Ndėrkombėtar tė Kryqit tė Kuq dhe
me partnerėt e tjerė ndėrkombėtarė.
Decentralizimi/Marrėveshja
ofron njė sistem tė decentralizimit qė ka pėr qėllim tė avancojė
qeverisjen e mirė, transparencėn dhe efikasitetin e shėrbimeve publike. Duke
njohur shqetėsimet e komunitetit serb nė Kosovė, kjo Marrėveshje nė veēanti
i ofron kėtij komuniteti njė shkallė tė lartė tė kontrollimit tė ēėshtjeve
tė veta.
Krijimi
i komunave tė reja/Me kėtė Marrėveshje krijohen gjashtė komuna tė reja
serbe apo komuna me kompetenca shtesė nė Kosovė: Mitrovica Veriore; Graēanica;
Ranillugu; Parteshi; Kllokoti/Vėrboci dhe Novobėrda. Komuna e tanishme e
Mitrovicės do tė ndahet nė dy komuna, nė Mitrovicėn Veriore dhe Mitrovicėn
Jugore, tė cilat do tė bashkėpunojnė dhe bashkėrendojnė mes veti tė
ndihmuara nga njė kėshill i pėrbashkėt rishtas i formuar. Komunat shtesė pėr
komunitetet joshumicė mund tė krijohen nė konsultim me komunat pėrkatėse.
Dispozitat e Marrėveshjes nė lidhje me krijimin e komunave tė reja mund tė
shqyrtohen dhe korrigjohen sipas nevojės nga Pėrfaqėsuesi Ndėrkombėtar
Civil pasi tė kryhet regjistrimi i popullsisė.
Kompetencat
komunale/Tė gjitha komunat do tė kenė pėrgjegjėsi pėr fushat qė ndikojnė
nė jetėn e pėrditshme tė qytetarėve kosovarė duke pėrfshirė: arsimin
parashkollor, fillor dhe tė mesėm; kujdesin shėndetėsor primar publik;
zhvillimin ekonomik vendor; planifikimin urban dhe rural; banimin publik; emėrimin
e rrugėve dhe vendeve tė tjera publike; dhe ndėr tė tjera, sigurimin e shėrbimeve
publike dhe komunale. Pėrveē kėsaj, komunat e pėrcaktuara serbe tė Kosovės
do tė kenė pėrgjegjėsitė shtesė si nė vijim: Komuna e Mitrovicės Veriore,
e Graēanicės dhe e Shtėrpcės do tė qeverisin me spitale dhe me sigurimin e
kujdesit shėndetėsor sekondar nė komunat e tyre. Komuna e Mitrovicės Veriore
do tė ketė pėrgjegjėsitė e caktuara lidhur me universitetin nė gjuhėn
serbe nė Mitrovice. Tė gjitha komunat serbe nė Kosovė do tė jenė pėrgjegjėse
pėr mbrojtjen dhe avancimin e ēėshtjeve kulturore dhe religjioze nė nivel
lokal; Tė gjitha komunat serbe nė Kosovė do tė kenė njė rol tė avancuar nė
pėrzgjedhjen e komandantėve tė stacioneve policore lokale.
Buxheti
komunale/Tė gjitha komunat do tė jenė pėrgjegjėse pėr buxhetin e tyre dhe
do tė kenė tė drejtėn pėr burime financiare vetjake. Do tė krijohet njė
sistem i drejtė dhe transparent i pakos sė granteve, i cili do tė
sigurojė autonomi mė tė madhe komunale pėr ndarjen dhe shpenzimet e
fondeve qendrore.
Bashkėpunimi
komunal/Komunat do tė kenė tė drejtėn e krijimit tė asociacioneve dhe
partneriteteve me komunat tjera nė Kosovė pėr kryerjen e funksioneve me
interes tė dyanshėm. Komunat do tė kenė tė drejtėn e bashkėpunimit me
komunat dhe institucionet nė Serbi, pėrfshirė edhe tė drejtėn e pranimit tė
donacioneve financiare dhe ndihmės teknike nga Serbia, nė kuadėr tė
parametrave tė qarta pėrkatėse tė cekura nė Marrėveshje.
Trashėgimia
fetare dhe kulturore
Liria
dhe mbrojtja fetare/Sipas Marrėveshjes, Kosova nuk do tė ketė fe zyrtare.
Marrėveshja siguron autonominė dhe mbrojtjen e tė gjitha besimeve
fetare, pronės dhe lokaliteteve tė tyre. Kishės Ortodokse Serbe (KOS) nė
Kosovė do ti ofrohet siguri shtesė dhe disa mbrojtje, tė drejta,
privilegje dhe imunitete tė tjera, pėrfshirė kėtu edhe garancitė kundėr
shpronėsimit, tė drejtėn e plotė pėr menaxhimin e pronės sė saj dhe qasje
nė objektet e saj. KOS-i do tė ketė lirinė pėr tė pranuar donacione dhe mbėshtetje
nga cilido institucion, me kusht qė kjo tė ndodhė nė mėnyrė krejtėsisht
transparente.
Siguria/KOS-it,
manastireve tė saj, kishave dhe institucioneve tjera fetare dhe kulturore tė rėndėsisė
sė veēantė pėr komunitetin serb nė Kosovė do tu ofrohet siguria e
nevojshme fizike. Agjencitė pėr zbatimit e ligjit nė Kosovė do tė kenė pėrgjegjėsinė
kryesore pėr tė ofruar kėtė siguri. Prania ushtarake ndėrkombėtare do tė
vazhdojė tė sigurojė nėntė lokalitetet kryesore fetare dhe historike serbe
derisa tė merret njė vendim qė kjo pėrgjegjėsi ti bartet Shėrbimit
Policor tė Kosovės.
Zonat
mbrojtėse/Do tė krijohen 45 zona mbrojtėse pėrreth kishave dhe manastireve mė
tė rėndėsishme si dhe pėrreth monumenteve historike. Zonat mbrojtėse do tė
ndalojnė ose kufizojnė disa aktivitete tė cilat mund tė kenė efekt tė dėmshėm
nė mjedisin historik, kulturor dhe natyror pėrreth kėtyre institucioneve dhe
qė do tė ērregullonin shumė mėnyrėn e jetės nė manastir, por ato nuk do
tė ndikojnė nė tė drejtat pronėsore. Nė mesin e 45 zonave mbrojtėse do tė
jenė zonat e krijuara pėrreth Manastirit Visoki Deēani, Patriarkanės sė Pejės,
Manastirit tė Graēanicės, Manastirit tė Deviēit dhe Manastirit tė Gorioēit,
Manastirit tė Budisavcit, Qendrės Historike nė Prizren, fshatit Hoēė e
Madhe dhe disa lokaliteteve tjera.
Kėshilli
pėr monitorimin e zbatimit tė Marrėveshjes/Do tė themelohet njė Kėshill pėr
monitorimin e zbatimit tė Marrėveshjes (KMZM) me pjesėmarrjen e vendorėve
dhe ndėrkombėtarėve pėr tė monitoruar dhe ndihmuar zbatimin e Marrėveshjes
qė ka tė bėjė me mbrojtjen e trashėgimisė historike dhe kulturore serbe nė
Kosovė.
Kthimi
i eksponateve arkeologjike dhe etnologjike/Nga autoritetet serbe pritet qė tė
kthejnė eksponatet arkeologjike dhe etnologjike, tė cilat janė huazuar nga
muzetė e Kosovės nė vitet 1998-1999.
Ēėshtjet
ekonomike dhe pronėsore
Tė
pėrgjithshme/Dispozitat ekonomike tė Marrėveshjes kanė pėr qėllim
sigurimin e qėndrueshmėrisė ekonomike. Marrėveshja, nė mes tė
tjerash, parasheh qė Kosova tė gėzojė tė drejtėn tė parashtrojė kėrkesė
pėr anėtarėsim nė Institucionet Ndėrkombėtare Financiare (INF) dhe tė bėjė
marrėveshje kontraktuale si dhe nė marrėveshje tė tjera ndėrkombėtare. Marrėveshja
vė theks tė posaēėm nė garantimin qė kontestet pronėsore, tė cilat
shpesh i prekin tė drejtat e pakicave, tė trajtohen nė mėnyrė transparente
nė pėrputhje me standardet relevante ndėrkombėtare dhe me pėrfshirje thelbėsore
ndėrkombėtare. Pėrfaqėsuesi Ndėrkombėtar Civil (PNC) do tė ketė rol nė
emėrimin pėr postet kyēe ekonomike.
Pronat/Ndėrmarrjet
Publike (NP) qė tani pėr tani administrohen nga Agjencia Kosovare e Mirėbesimit
(AKM) do ti barten Kosovės. NP-tė qė ofrojnė shėrbime vetėm nė disa
komuna tė caktuara do tu mbesin atyre komunave. Ndėrmarrjet Shoqėrore (NSH)
qė janė nėn administrim tė besuar tė AKM-sė do ti barten institucionit
pasardhės, i cili do tė ketė prani thelbėsore ndėrkombėtare. Ankesat kundėr
vendimeve tė AKM-sė do tė vazhdojnė tė trajtohen nga Dhoma e Posaēme e
Gjykatės Supreme tė Kosovės, ku shumica e gjyqtarėve do tė jenė ndėrkombėtarė.
Kontestet rreth pronės private do tė vazhdojnė tė trajtohen nga Agjencia
Kosovare e Pronave (AKP) nė pėrputhje me mandatin e saj, e cila do tė ketė
prani tė fortė ndėrkombėtare. Ankesat kundėr vendimeve tė Komisionit pėr
kėrkesa pronėsore tė AKP-sė do tė shqyrtohen pėrmes paneleve tė gjykatėsve
tė Gjykatės Supreme, ku shumica e gjyqtarėve do tė jenė ndėrkombėtarė.
Kuvendi i Kosovės do ti trajtojė me prioritet ēėshtjet e kthimit tė
pronave, duke pėrfshirė ato qė ndėrlidhen me Kishėn Ortodokse serbe. Tė
gjitha komunitetet joshumicė do tė pėrfshihen nė kėtė proces...
Sistemi
i drejtėsisė/Marrėveshja parasheh njė sistem tė drejtėsisė nė Kosovė qė
bazohet nė sundimin e sė drejtės dhe qė ėshtė i integruar, i pavarur,
profesional dhe i paanshėm.
Sigurimi
i diversitetit etnik/Lidhur me rekrutimin, pėrzgjedhjen, emėrimin, avancimin
dhe transferimin e gjyqtarėve dhe prokurorėve, Marrėveshja parasheh qė
autoritetet relevante tė Kosovės tė sigurojnė qė shėrbimet e gjyqėsorit
dhe tė prokurorisė tė reflektojnė karakterin shumetnik tė Kosovės dhe, nė
veēanti, strukturėn etnike nė viste ku ata kanė kompetenca...
...Sektori
i Sigurisė/Marrėveshja (Zgjidhja) do pėrmirėsojė
dukshėm fuqitė dhe pėrgjegjėsitė e autoriteteve
nė Prishtinė lidhur me Sigurinė nė Kosovė. Njė Kėshill i ri
i Sigurisė sė Kosovės, i cili do ti raportojė Kryeministrit do tė
formohet pėr tė ndėrtuar njė
strategji tė gjithėmbarshme tė sigurisė.
Shėrbimi
Policor i Kosovės (SHPK)/SHPK do tė ketė njė zinxhir tė bashkuar tė komandės
nėpėr tėrė Kosovėn. Pėrbėrja
etnike e SHPK-sė nė njė komunė tw caktuar do tė reflektojė deri nė njė
masė tė mundshme, pėrbėrjen etnike tė popullatės brenda asaj komune. Nė
komunat me shumicė serbe Asambleja Komunale do tė ketė rol nė
selektimin e Komandantit tė stacionit vendor policor.
Forca
e Sigurisė sė Kosovės (FSK)/Do tė krijohet njė
forcė profesionale dhe shumetnike e quajtur Forca e Sigurisė se Kosovės. FSK
do tė ketė maksimum 2,500 anėtarė aktiv dhe 800 anėtarė rezervė, pa armė
tė rėnda. Anėtarėt e FSK-sė do
tė rekrutohen nga e tėrė Kosova gjatė njė procesi zyrtar tė selektimit tė
zhvilluar bashkarisht nga Prezenca Ushtarake Ndėrkombėtare (IMP) dhe Kosovare.
FSK-ja fillimisht do tė jetė pėrgjegjėse pėr tiu pėrgjigjur krizave,
shkatėrrimit tė mjeteve shpėrthyese dhe mbrojtjen civile. FSK-ja do tė jetė
e dizenjuar dhe e pėrgatitur pėr tė pėrmbushur funksione tė tjera
tė sigurisė, jo tė pėrshtatshme pėr policinė ose organizatat tjera
tė zbatimit e ligjit. Prezenca Ushtarake Ndėrkombėtare nė koordinim me Pėrfaqėsuesin
Civil Ndėrkombėtar do tė vendosė kur tė autorizojnė
FSK-nė pėr tu angazhuar
nė kėto funksione tė reja tė sigurisė. TMK-ja
e tanishme pasi qė ti ketė pėrmbushur objektivat e veta, pėrfshirė lehtėsimin
e rimėkėmbjes sė Kosovės pas konfliktit, do
tė shpėrbėhet brenda njė viti. Komuniteti Ndėrkombėtar do tė
krijojė njė proces tė Demobilizimit dhe Ri-integrimit pėr pensionistėt e
TMK-sė.
Inteligjenca/Kosova
do tė ketė agjencinė vendore tė sigurisė pėr tė monitoruar kėrcėnimet
kundėr sigurisė sė brendshmė tė Kosovės.
Prezenca
Ndėrkombėtare/Kosova do tė jetė pėrgjegjėse pėr menaxhimin e ēėshtjeve
tė veta dhe pėr pėrmbushjen e obligimeve sipas Marrėveshjes (Zgjidhjes). Njė
pėrfaqėsues civil ndėrkombėtarė do tė emėrohet pėr tė mbikėqyr
implementimin e Marrėveshjes (Zgjidhjes) dhe pėr tė mbėshtet pėrpjekjet pėrkatėse
tė autoriteteve tė Kosovės. KFOR-i do tė vazhdojė tė jetė prezent nė tėrė
Kosovėn dhe tė punojė nė mbėshtetje tė autoriteteve tė Kosovės.
Prezenca
Civile Ndėrkombėtare/ a - Pėrfaqėsuesi
Civil Ndėrkombėtar. Njė Pėrfaqėsues Civil Ndėrkombėtar (PCN), i
cili gjithashtu do tė jetė Pėrfaqėsues Special i BE-sė (PSBE), do tė emėrohet
nga njė Grup Drejtues Ndėrkombėtar (GDN) i pėrbėrė nga pėrgjegjėsit kyē
ndėrkombėtar. PCN-ja do tė jetė autoriteti vendimtar nė Kosovė sa i pėrket
interpretimit tė aspekteve civile tė Marrėveshjes (Zgjidhjes). PCN-ja do tė
mbėshtetet nga njė Zyrė Civile Ndėrkombėtare (ZCN). Nė krahasim me
UNMIK-un, ZCN-ja do tė jetė mė e vogėl dhe roli i saj do te jetė rrėnjėsisht
i ndryshėm. Ndryshe nga UNMIK-u, PCN-ja nuk do tė ketė mandat ekzekutiv pėr
tė administruar Kosovėn. PCN-ja do tė ketė fuqi tė veēanta pėr tė lejuar
atė tė ndėrmarrė masat e duhura pėr tė mbikėqyr dhe siguruar
implementimin e suksesshėm tė Marrėveshjes (Zgjidhjes). PCN-ja, pėr shembull,
mund tė pėrmirėsojė ose anulojė vendimet e autoriteteve publike tė Kosovės
tė cilat ai/ajo i vlerėson si tė papėrputhshme me dokumentin apo frymėn e
Marrėveshjes (Zgjidhjes). Mandati i PCN-sė do tė vazhdojė derisa GDN-ja
vendos qė Kosova i ka pėrmbush kushtet e Marrėveshjes (Zgjidhjes). GDN-ja do
tė bėjė vlerėsimin e parė tė implementimit tė marrėveshjes (zgjidhjes) sė
statusit pas dy viteve.
Misioni
pėr Siguri Evropiane dhe Politikė Mbrojtėse (SEPM)/Njė mision i SEPM-sė, nėn
udhėheqje tė PSBE-sė, do tė ndihmojė Kosovėn nė zhvillimin efektiv, tė
drejtė dhe pėrfaqėsues tė institucioneve tė sundimit tė ligjit. Misioni i
SEPM-sė do tė ketė autoritet pėr tė siguruar se krimet veēanėrisht
sensitive hetohen, procedohen dhe gjykohen nė mėnyrė tė duhur, duke pėrfshirė
edhe prokurorėt dhe gjykatėsit e pavarur ndėrkombėtarė kur ėshtė nevoja.
Misioni i SEPM-sė do tė ketė autoritet tė ndėrmarrė funksione tė
kufizuara ekzekutive pėr tė siguruar vazhdimėsinė dhe promovimin e sundimit
tė ligjit, rendit publik dhe sigurisė.
Prezenca
Ushtarake Ndėrkombėtare/KFOR-i do tė mbetet nė
Kosovė si njė Prezencė Ushtarakė Ndėrkombėtare (PUN) pėr tė ofruar njė
ambient tė qetė dhe tė sigurt nė bashkėpunim me PCN-nė dhe nė pėrkrahje
tė institucioneve tė Kosovės deri atėherė kur kėto institucione janė tė
afta pėr tė marrė mbi vete pėrgjegjėsinė pėr sigurinė e Kosovės. Nė
fillim tė implementimit tė Marrėveshjes (Zgjidhjes), KFOR-i do ti ofrojė
siguri njė numri tė objekteve paraprakisht tė caktuara tė kishės ortodokse
Serbe. Gjatė njė periudhe fillestare, PUN-i gjithashtu do tė mbikėqyrė,
monitorojė dhe do tė ketė autoritet ekzekutiv mbi Forcėn e Re tė Sigurisė
tė Kosovės.
Marrėveshjet
kalimtare/Me
hyrjen nė fuqi tė Marrėveshjes, do tė pasojė njė periudhė kalimtare prej
120 ditėsh. Gjatė kėsaj
periudhe kalimtare: Procesi Kushtetues
- Kushtetuta e re do tė hartohet nga Komisioni kushtetues i pėrbėr
prej 21 anėtarėve, tė cilėt duhet tė kenė tė gjitha kualifikimet
profesionale pėrkatėse dhe ekspertizėn e nevojshme pėr kėtė qėllim.
Kushtetuta do tė vėrtetohet nga Pėrfaqėsuesi i Zyrės Ndėrkombėtare Civile
(ICR). Kuvendi i Kosovės do tė
aprovojė zyrtarisht Kushtetutėn e re. Njė aprovim i tillė kėrkon 2/3 e
shumicės sė anėtarėve tė Kuvendit dhe konsultime tė nevojshme me anėtarėt
joshumicė tė Kuvendit...
...Prania
e UNMIK-ut/Gjatė periudhės kalimtare, UNMIK-u do tė vazhdojė tė
ushtrojė mandatin e vet sipas Rezolutės 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit. Pėr
ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me zbatimin e Marrėveshjes, UNMIK-u do tė
konsultohet me Pėrfaqėsuesin e Zyrės Ndėrkombėtare Civile (ICR), i cili do
tė ketė autoritetin e monitorimit tė zbatimit tė Marrėveshjes dhe do tė
japė rekomandime pėr UNMIK-un pėr ndonjė veprim qė duhet tė ndėrmirret me
qėllim tė sigurimit tė pėrputhshmėrisė me Marrėveshjen. Korniza
Kushtetuese dhe ligjet tjera tė zbatueshme mbesin nė fuqi derisa nuk janė nė
mospėrputhje me Marrėveshjen. Nė
fund tė periudhės kalimtare, mandati i UNMIK-ut do tė bartet i tėri njėherėsh
tek autoritetet qeveritare tė Kosovės, pėrveē nėse me kėtė Marrėveshje
parashihet ndryshe. UNMIK-u do tė sigurojė njė periudhė tė rregullt
kalimtare tė kornizės ligjore ekzistuese nė kornizėn ligjore tė krijuar
sipas kėsaj Marrėveshje.
Zgjedhjet/Jo
mė vonė se 9 muaj nga hyrja nė fuqi e kėsaj Marrėveshjeje, Kosova do tė
organizojė zgjedhjet e pėrgjithshme dhe komunale.
SHBA:
Propozimet e Ahtisaarit, tė balancuara Shtetet
e Bashkuara e kanė mirėpritur planin e OKB-sė tė cilin e kanė cilėsuar
si tė "drejt dhe tė balancuar". "Ėshtė propozim pėr njė
Kosovė, stabile, prosperuse dhe shoqėri shumė-entike", ka thėnė
zėdhėnėsi i Departamentit tė Shtetit Sean McCormack. Ai mė tej ka thėnė
se tė gjitha palėt e pėrfshira nė procesin pėr statusin e Kosovės
duhet tė takohen me tė dėrguarin e posaēėm tė Kombeve tė Bashkuara,
Martti Ahtisaari. Zėdhėnėsi Sean McCormack i bėri kėto komente pas
njoftimit se kryeministri serb Vojisllav Koshtunica vendosi tė mos takojė
Ahtisaarin nė Beograd. "Ne
po punojmė nė mėnyrė aktive me z. Ahtisaari dhe besojmė se tė gjitha
palėt nė rajon duhet tė ulen me tė, dhe tė dėgjojnė ēfarė ka tė
thotė", tha McCormack. "Tė
gjithė janė dakord se duhet tė ketė njė zgjidhje pėr kėtė ēėshtje.
Pėr disa, kjo ēėshtje zgjat disa qindra vite, por nė kontekstin aktual
politik, tė paktėn njė dekadė", tha McCormack. Europa,
e para qė pėrshėndet projektin Ahtisaari Brukseli
kėrkon nga tė dyja palėt qė duke pasur parasysh platformėn e
propozuar nga Ahtisari tė veprojnė me pėrgjegjshmėri dhe seriozitet pėr
tė arritur njė kompromis. Kjo do tė ndihmonte edhe nė stabilitetin e
rajonit. Menjėherė pas arritjes sė Marti Ahtisarit nė Beograd,
institucionet euroatlantike nė Bruksel nuk vonuan tė shprehnin mbėshtetjen
e tyre pėr misionin e tij. Emėruesi i pėrbashkėt i sekretarit tė pėrgjithshėm
tė NATO-s Jaap de Hoop Scheffer, tė shefit tė politikės sė jashtme tė
BE-sė Havier Solanės dhe komisionerit pėrgjegjės pėr zgjerimin Olli
Rehn ishte qė si Prishtina dhe Beogradi duke u mbėshtetur nė propozimin
e Marti Ahtisarit tė zhvillojnė bisedime tė frytshme dhe serioze pėr tė
arritur nė njė zgjidhje tė qėndrueshme. «Angazhim i plotė dhe
konstruktiv, pėrgjegjėsi dhe tolerancė», - ishin kėto termat qė pėrdorėn
zyrtarėt e lartė nė Bruksel pėr tė mbėshtetur raportin e tė dėrguarit
tė posaēėm tė pėrfaqėsuesit tė Kombeve tė Bashkuara pėr zgjidhjen
e statusit tė Kosovės. Nė deklaratėn e tij Havier Solana nėnvizon se
tė dyja palėt duhet tė pranojnė nevojėn pėr njė zgjidhje reale
kompromisi. Nga ana e tij Olli Rehn thekson se Bashkimi Europian ėshtė i
pėrkushtuar ndaj ardhmėrisė europiane tė mbarė rajonit te Ballkanit
Perėndimor. Shefi i NATO-s, Jaap de Hop Scheffer thekson nga ana e tij se
procesi i statusit tė Kosovės ka hyrė sot nė njė fazė tė re tė rėndėsishme.
Ahtisari ka treguar sot rrugėn e zgjidhjes sė kėsaj ēėshtjeje qė
siguron njė ardhmėri mė tė mirė pėr mbarė rajonin, duke pėrfshirė
kėtu edhe integrimin e kėtyre vendeve nė struktuarat euroatlantike. Tė
gjitha palėt duhet tė tregohen tani tė pėrgjegjshme gjatė kėsaj faze
kritike. NATO do tė vazhdojė tė luajė rolin e saj pėr tė siguruar
qetėsinė nė Kosovė tani dhe pas pėrtej statusit. KFOR-i do tė veprojė
me vendosmėri pėr tė parandaluar ēdo pėrpjekje pėr tė prishur kėtė
proces- - paralajmėron sekretari i pėrgjithshėm i Aleancės Atlantike. Dojēe
Vele Nė
rrugėn drejt pavarėsisė The
Economist Tetė
vjet qė kur aeroplanėt e NATO-s e bombarduan Serbinė e Sllobodan
Millosheviqit, Kosova ka qenė nė njė gjendje pezull. Rreth 90 % e
shqiptarėve janė pothuaj tė gjithė tė pėrcaktuar pėr pavarėsimin
nga Serbia, por pėr shumicėn nė Serbi, largimi i Kosovės mbetet njė
anatemė. Nisur
nga tmerret qė e shoqėruan shpėrbėrjen e ish Jugosllavisė nė vitet e
1990-ta, janė tė kuptueshme shqetėsimet e tė huajve pėr paqen. Njė
shenjė pėr rrezikun e mundshėm ėshtė rezultati i zgjedhjeve tė
fundit nė Serbi, ku fituan radikalėt, tė cilėt insistojnė qė Kosova
tė mbetet pjesė integrale e Serbisė. Por kosovarėt po e humbin
durimin, dhe statusi i tyre nuk mund tė mbetet pezull pėrgjithmonė. Javėn
e kaluar kryenegociatori Martti Ahtisaari ua paraqiti propozimin e tij
vendeve anėtare tė Grupit tė Kontaktit, ndėrsa sot tė njėjtėn e bėn
nė Beograd dhe Prishtinė. Ėshtė kjo njė formė e pavarėsisė sė
mbikqyrur, e ngjashme me statusin qė iu dha Bosnjė-Hercegovinės nė
vitin 1995. Pushteti mė i lartė nė Kosovė do t'i bartet njė pėrfaqėsuesi
special nga "bashkėsia ndėrkombėtare", ndėrsa Kosova do tė
mund t'u bashkangjitet organizatave ndėrkombėtare. Kjo ėshtė mė pak
se pavarėsia e plotė, por edhe kaq sa ėshtė, pėr Serbinė ėshtė tepėr.
Ndonėse e zbut goditjen duke u dhėnė mė shumė tė drejta zonave serbe
nė Kosovė, si dhe mė shumė mbrojtje objekteve fetare serbe, propozimi
megjithate ofron platformė qė Kosova tė shpallė pavarėsinė. Kjo nuk
do tė kėnaqė asnjė politikan serb, dhe nuk do t'i pėrgjigjet as Rusisė,
e cila ka thėnė se do tė bllokojė ēdo marrėveshje nė Kėshillin e
Sigurimit qė nuk do tė miratohej nga Serbia. Megjithate, me njė
diplomaci tė drejtė, plani mund tė ketė sukses. Njė arsye pėr
optimizėm ėshtė se pozicioni i Partisė Radikale nė Serbi ėshtė mė
i dobėt se'ē duket. Radikalėt me gjasė nuk do tė marrin pjesė nė
qeveri, e cila pritet tė formohet nga partitė mė proevropiane. Pritet qė
ato ta kuptojnė pėrcaktimin e Bashkimit Evropian pėr ta zgjidhur ēėshtjen
e Kosovės duke mbėshtetur njė lloj tė pavarėsisė. Gjasat qė i
ofrohen Beogradit pėr t'iu bashkangjitur Bashkimit Evropian janė njė
lloj kompenzimi pėr humbjen eventuale tė Kosovės. Rusėt mund tė jenė
pak mė vėshtirė qė tė binden. Ata pohojnė se nėse Kosova fiton
pavarėsinė, atėherė e njėjta duhet tė vlejė pėr Osetinė Jugore
dhe enklavat tjera pro-ruse nė Kaukaz. Rusia gjithashtu mund tė pėrdorė
veto ndaj ēdo rezolute tė Kombeve tė Bashkuara, e cila Kosovėn do ta
drejtonte nė rrugėn e pavarėsisė. Nė atė rast, Kosova do tė duhet tė
shkojė pėrpara pa Kėshillin e Sigurimit. Le ta njohin Kosovėn e
pavarur Amerika dhe vendet evropiane, ndėrsa Bashkimi Evropian le tė bėjė
ēmos pėr t'i qetėsuar serbėt. Nė Ballkan ėshtė derdhur tepėr gjak
pėr tė lejuar qė disa nacionalistė tė vrazhdė nė Beograd apo
muskujt qė i shfaq Moska, ta bllokojnė njė proces, i cili ēon drejt njė
ardhmėrie stabile. Hamasi
dhe Fatahu, nė fazėn finale tė Luftės Civile Raketat
e Hamasit kanė goditur njė zonė nė afėrsi tė ministrisė sė
brendshme e cila kishte qenė nėn kontrollin e besnikėve tė Lėvizjes
Fatah, ndėrsa nė mbarė qytetin e Gazės dėgjohej zhurma e luftimeve. Luftimet
e fundit vinė njė ditė pas pėrleshjeve tė ashpra mes dy fraksioneve
si rezultat e i tė cilave gjetėn vdekjen tė paktėn gjashtė vetė.
Luftimet nuk u ndėrprenė gjatė gjithė natės. Dėgjohej vazhdimisht
zhurma e tė shtėnave dhe herė pas here ndonjė shpėrthim i fuqishėm qė
tundte dritaret. Raketat e Hamasit kanė goditur kėtė zonė qė ėshtė
shumė afėr me mjediset e trupave presidenciale qė konsiderohen si
besnikė tė kampit te Lėvizjes Fatah. Me herėt kėto trupa ndėrmorrėn
njė goditje tė fortė psikologjike. Ata hynė me forcė nė
universitetin Islamik, tė cilin e krijoi dhe e ndėrtoi Hamasi, e qė ėshtė
njė nga institucionet mė tė mira tė llojit tė vet nė Kisinger
e Ollbrajt i kėrkojnė Bushit tė angazhojė Iranin e Sirinė nė krizėn
irakiane Deborah
Tate (VOA) Gjatė
njė paraqitjeje nė Komisionin e Kongresit pėr Marrėdhėniet me Jashtė,
ish-sekretarėt e shtetit, Henri Kisinger dhe Madlenė Albrajt, i bėnė
thirrje administratės tė angazhojė fqinjėt e Irakut, pėrfshirė
Iranin dhe Sirinė. Zoti Kisinger i cili ishte sekretari amerikan i
shtetit gjatė administratės sė presidentėve Nikson dhe Ford, propozoi
bisedimet me Sirinė dhe Iranin si pjesė e njė konference rajonale mbi
Irakun. Duhet tė organizohet njė konferencė e tillė. Mendoj se aty
duhet tė marrin pjesė fqinjėt e Irakut, Kėshilli i Sigurimit, vende si
Indonezia, India dhe Pakistani. Kjo do tė ishte njė konferencė me pjesėmarrje
tė gjerė, por mė vonė mund tė formohen nėn-grupe pėr tė diskutuar
probleme rajonale. E rėndėsishme ėshtė se vetėm nė njė grup tė
tillė mund tė diskutosh ēėshtje si autonomia, sepse krijon njė
legalizim mė tė gjerė pėr atė qė po krijohet dhe mėnjanon ndėrhyrjet.
Zoti
Kisinger tha se fundamentalizmi radikal i paraqitur nga Irani ėshtė kėrcėnimi
mė i madh nė Rajon. Megjithėse ai u shpreh se Irani mund tė ketė
interes tė vogėl pėr tė ndihmuar Shtetet e Bashkuara tė zgjidhin krizėn
nė Irak, ai ishte i mendimit se sidoqoftė Uashingtoni duhet tė provojė
tė angazhojė Teheranin. Ne nuk kemi asnjė grindje me Iranin. Ne mund
ta respektojmė atė si njė lojtar kryesor dhe me njė rol tė rėndėsishėm
nė rajon. Ajo qė ne nuk mund tė pranojmė ėshtė njė Iran qė synon tė
dominojė rajonin duke u bazuar tek ideologjia fetare dhe duke pėrdorur
popullatėn shiite nė vende tė tjera pėr tė minuar stabilitetin nė
rajon, nga ku varet mirėqėnia ekonomike e njė pjese tė madhe tė botės.
Administrata
e presidentit Bush ka vendosur kushte paraprake pėr tė hyrė nė
bisedime tė drejtpėrdrejta me Iranin dhe Sirinė. Zyrtarėt
amerikanė thonė se Irani duhet tė ndalojė programin e tij bėrthamor,
pėr tė cilin Shtetet e Bashkuara dhe aleatėt e tyre besojnė se synon
prodhimin e armėve bėrthamore, pėrpara zhvillimit tė bisedimeve dypalėshe
me Uashingtonin. Ata thonė gjithashtu se Siria duhet tė mos dėrgojė mė
luftėtarė tė huaj dhe armė nė Irak pėrpara se Uashingtoni tė fillojė
bisedime me Damaskun. Ish-sekretarja e shtetit, Madėlenė Albrajt, i cila
ka shėrbyer nė administratėn e presidentit Klinton, debaton mbi
argumentat e mėsipėrme. Ne mund tė angazhohemi nė bisedime me
qeveri tė vendeve tė tjera pa miratuar veprimet e tyre dhe pa lėnė mėnjanė
tė kaluarėn. Bisedimet me vende tė tjera mbi probleme tė vėshtira janė
njė nga qėllimet e diplomacisė.
Megjithėse
zonja Albrajt dhe zoti Kisinger janė tė tė njėjtit mendim mbi nevojėn
e zgjerimit tė bisedimeve diplomatike, ata nuk pajtohen mbi vendimin e ri
tė presidentit Bush pėr dėrgimin e 21 mijė e 500 trupave shtesė nė
Irak, shumica e tė cilėve do tė dislokohen nė Bagdad pėr tė ndihmuar
forcat irakiane tė dėbojnė kryengritėsit dhe tė sigurojnė lagjet e
kryeqytetit. Zonja Albrajt
thotė se trupat amerikane nuk duhet tė dėrgohen nė njė mision tė
tillė. Ushtarėt tanė
nuk flasin gjuhėn arabe, nuk e njohin sa duhet kulturėn dhe gjithashtu
ne nuk kemi autoritetin ligjor dhe moral pėr tė shkuar nė shtėpitė
irakiane dhe tė zbatojmė ligjin. Sa herė qė bėjmė kėtė ne humbim nė
planin politik aq sa shpresojmė tė fitojmė nė planin ushtarak. Por
zoti Kisinger thotė se rritja e numrit tė trupave mund tė ndihmojė nė
arritjen e stabilitetit nė Irak dhe nė formimin e njė qeverie uniteti.
Javėn e ardhshme Senati do tė marrė nė shqyrtim disa rezoluta
jodetyruese lidhur me propozimin e rritjes sė numrit tė trupave. Njėra
prej tyre ėshtė ajo e propozuar nga republikani mė i lartė nė
Komisionin e Senatit pėr Forcat e Armatosura, senatori Xhon Uarner nga
shteti i Virxhinias. Zoti
Uarner kundėrshton dėrgimin e trupave shtesė nė Irak. Demokratėt
nė fushatėn presidenciale 2008 Fushata
presidenciale e vitit 2008 ka filluar mė herėt se kurrė ndonjėherė mė
parė me njė numėr tė madh kandidatėsh qė shpresojnė tė marrin emėrimin
nga dy partitė kryesore politike tė Shteteve tė Bashkuara. Mes demokratėve,
dy kandidatėt kryesorė mund tė ndryshojnė historinė. Njėra ėshtė
gruaja e parė qė kryeson ndonjėherė mes demokratėve. Edhe gara e
afrikano - amerikanit tė parė qė ka vėrtet shanse pėr tė fituar ka
ngjallur entuziazėm: Po hyj nė garėn pėr president dhe po hyj pėr
tė fituar, tha senatorja Clinton. Ish-Zonja e Parė e Amerikės
Hillary Clinton dhe senatore e New Yorkut bėri tė shtunėn fushatė nė
Iowa, rreth njė vit para konferencave zgjedhore tė kėtij shteti. 13 ditė
mė parė Senatori i Ilinoit Barak Obama e deklaroi kandidaturėn nė
internet. Dy demokratė qė kryesojnė garėn disa herė shprehin qėndrime
tė ngjashme. Dy demokratėt qė shpresojnė tė zgjidhen nga partia e
tyre si kandidat janė e para grua dhe i pari afrikano-amerikan qė kanė
shanse tė mira pėr njė gjė tė tillė. Raca dhe gjinia nuk do ta
vendosin pėrfundimin e garės, thotė studiuesi i politikės Stephen Hess
i Universitetit George Washington. Por... Ai tė tėrheq me frymėn e
tij tė re. Tė gjithė e kuptojnė atė qė beson ai, sepse besojnė tė
njėjtėn gjė. Ndėrsa pėr zonjėn Clinton tė gjithė i dinė idetė e
saj. Ėshtė njė dyshe absolutisht tėrheqėse, thotė analisti. Njė
ditė janari, gruaja e ish-Presidentit Bill Clinton qė sapo ka filluar
mandatin e dytė gjashtėvjeēar nė senat, po fliste nė njė hotel para
kryetarėve tė Bashkisė sė vendit pėr shqetėsimet e tyre pėr
strehimin, varfėrinė dhe kujdesin shėndetėsor universal. Vetėm pak
rrugė mė tutje, Senatori Obama flet po ashtu pėr kujdesin shėndetėsor.
Tė pranishmit duartrokasin. Veprimtari pėr ēėshtjet e shėndetit nė
komunitet Anton Gunn shpreson qė senatori Obama tė jetė kandidati. Nė
fund tė fundit, sipas mendimit tim nuk ėshtė pėrvoja mė e rėndėsishmja.
Ėshtė arsyetimi. Unė do tė preferoja dikė me logjikė tė fortė dhe
pa pėrvojė sesa dikė me shumė pėrvojė, por me gjykim tė dobėt.
Zoti Gunn kujton dėshtimin e Senatores Clinton si Zonjė e Parė kur ajo
nuk siguroi dot mbėshtetje pėr planin kombėtar tė Presidentit Clinton
pėr shėndetin. Shumė demokratė druhen se imazhi i Hillarisė si njė
politikane e kujdesshme dhe qė i llogarit veprimet e saj mund tia dėmtojnė
asaj shanset. Por kryetari i Bashkisė sė njė qyteti tė Ohajos, Donald
Plusquellic sheh diēka tė ndryshme. |
|
Gani Tėrshnjaku, pėr Gazetėn55, nga Prishtina |
Autori i Lajmit: Red.
Ky lajm ėshtė publikuar: 03/02/2007
Mustafaj : Kosova shumė afėr pavarėsisė
sė saj
|
Berisha: Marrėveshja respekton projektin e popullit tė Kosovės
Kryeministri Sali Berisha deklaroi dje mbėshtetjen e plotė tė qeverisė shqiptare pėr dokumentin e paraqitur nė Prishtinė dhe Beograd nga Presidenti Ahtisari pėr statusin e Kosovės. Kreu i qeverisė theksoi se si ai dhe ēdo shqiptar do tė kishin paraqitur njė tjetėr tekst, sė paku, nė disa nene tė tij, por pėrsėri ftoi tė gjithė shqiptarėt tė mbėshtesin plotėsisht dokumentin e paraqitur nga Presidenti Ahtisari. Sipas kryeministrit, "kjo marrėveshje, sė pari, i jep fund njė herė e pėrgjithmonė padrejtėsisė mė tė madhe tė Ballkanit dhe tė Europės tė fillimit tė shekullit tė kaluar, me tė cilėn Kosova, nė shpėrblim tė Beogradit, u vendos nėn sundimin kolonial tė Serbisė. Sė dyti, marrėveshja qė Presidenti Ahtisari ka paraqitur dje nė Prishtinė dhe Beograd ruan plotėsisht integritetin territorial tė Kosovės. Sė treti, marrėveshja, nė parim dhe nė nenet e saj, respekton projektin e popullit tė Kosovės pėr shtetin e tij tė lirė, demokratik, me simbolet, institucionet e veta, ushtrinė e tij, anėtarėsinė nė organizatat ndėrkombėtare. Nė dokument nuk flitet haptas pėr pavarėsi, por "de facto" kjo e tillė ėshtė dhe mbetet nė dorėn e shqiptarėve, qė, nėpėrmjet zbatimit tė kėsaj marrėveshjeje, tė kurorėzojnė plotėsisht dhe pėrfundimisht ėndrrėn e tyre, tė shpalljes sė saj e pavarur. Sė katėrti, marrėveshja, me zbatimin e saj nė tė gjitha nenet, do tė shndėrrohet nė njė marrėveshje paqeje, ujdie dhe stabiliteti pėr Kosovėn dhe rajonin". Sipas kryeministrit Berisha, ajo u jep pėrgjigje tė gjitha ndjeshmėrive tė realitetit kosovar. "Qeveria shqiptare mbėshtet plotėsisht qėndrimin e Grupit tė Unitetit dhe qytetarėve tė Kosovės ndaj kėsaj marrėveshjeje", u shpreh Berisha nė vijim. Gjatė deklaratės sė tij, kreu i qeverisė ftoi tė gjithė shqiptarėt, kudo qė ndodhen, tė punojnė me pėrkushtim qė duke zbatuar me rigorozitet marrėveshjen e paraqitur, tė realizojnė ėndrrėn e pėrbashkėt kombėtare, Kosovėn e pavaruar. Kryeministri Berisha ftoi gjithashtu edhe Presidentin Ahtisari tė plotėsojė dokumentin e tij nė njė kapitull tė domosdoshėm, njė paketė ndihme ekonomike pėr tė cilėn ka nevojė Kosova. "Theksoj se marrėveshja ka dy kundėrshtarė tė fortė, nacionalizmin serb nė Beograd, por edhe papunėsinė e problemet e mėdha ekonomike dhe sociale me tė cilat pėrballet Kosova, e cila, ndonėse ka popullsinė mė tė re nė Europė, ka njėkohėsisht edhe papunėsisė e varfėrinė mė tė lartė nė Europė", tha Berisha dhe shtoi se njė paketė ekonomike, njė plan pėr njė zhvillim tė shpejtė tė Kosovės, do tė mund ta bėjė marrėveshjen tė prekshme dhe reale pėr tė gjithė qytetarėt Kosovės.
Anila Shamku
Kosova merr atributet e njė shteti tė pavarur
- E parashikoni tė vėshtirė ecurinė e procesit deri nė finalizimin e paketės sė Ahtisarit duke patur parasysh edhe qėndrimin e Beogradit?
Ky ėshtė njė dokument i Presidentit Ahtisari. Varianti i tij mė i mirė do tė ishte tė nėnshkruhej nga tė dy palėt. Por ky dokument do tė zbatohet dhe nė rast se Beogradi, nė mungesėn e plotė tė realizmit, nuk e firmos atė. Nuk mund tė them se ėshtė njė rrugė e shtruar me lule nė Kėshillin e Sigurimit, por shpreh bindjen se vetėm pavarėsia ėshtė zgjidhja qė jep paqe dhe stabilitet, dhe se qytetarėt e Kosovės do tė gjejnė gjithė mbėshtetjen e domosdoshme pėr realizimin e saj. Theksoj se marrėveshja ėshtė kuadri i marrėveshjes sė paqes dhe Kosova ka nevojė pėr paqe, rajoni ka nevojė pėr paqe. Nė rast se kėtu janė pėrfillur, nė mėnyrė tė balancuar, tė gjitha sensibilitetet, kjo ndodh sepse qėllimi kryesor i saj ėshtė njė Kosovė stabėl, e qėndrueshme, paqėsore, njė Kosovė e integruar nė komunitetin ndėrkombėtar.
- Ēfarė do tė bėjė qeveria shqiptare pėr tė ndikuar te Kina dhe Rusia pėr tė votuar pro nė Kėshillin e Sigurimit pėr paketėn e Ahtisarit?
Qeveria shqiptare ka bėrė dhe do tė bėjė ēdo pėrpjekje pėr tė ndihmuar qytetarėt e Kosovės pėr njė Kosovė tė lirė, tė pavarur, evropiane, shtet tė qytetarėve tė barabartė para ligjit. Unė mendoj se marrėveshja i ka tė gjithė elementėt shtyllė nė tė cilat jep njė Kosovė tė lirė, njė Kosovė demokratike, tė bazuar mbi paqen, stabilitetin, njė Kosovė me atributet e njė shteti tė pavarur dhe qė do tė shpallė, me zbatimin e kėsaj marrėveshjeje, pavarėsinė e saj.
-----------------------------------------------------------------
RADIO FREE EUROPE/RADIO LIBERTY, PRAGUE,
CZECH REPUBLIC
___________________________________________________________
RFE/RL NEWSLINE Vol. 11, No. 21, Part II, 2 February 2007
SERBIA URGES KOSOVA COMPROMISE AHEAD OF UN
ENVOY'S PROPOSAL...
Serbian Foreign Minister Vuk Draskovic said on February 1 "there is
still much room for a compromise and to satisfy the [ethnic-]
Albanian demand to run Kosovo without any kind of interference from
Belgrade, while preserving the territorial integrity of Serbia." He
was speaking on Radio Television Serbia on the eve of a visit to
Belgrade by UN special envoy for Kosova Martti Ahtisaari to present
his proposals for the future status of the Serbian province. Kosova
has been under UN administration since 1999, when NATO forces halted
a Serbian campaign against ethnic-Albanian separatists. Ahtisaari
will meet with Serbian President Boris Tadic in Belgrade, and in the
Kosovar capital, Pristina, with representatives of the Kosovar
government and of the Serbian community. AG
..AND SAYS ENVOY'S REPORT NOT FINAL. A copy of the report seen by
Reuters reportedly contains no references to Serbian sovereignty or
to independence for Kosova. However, the report is widely expected to
outline a transfer of power to the Kosovar government under EU
supervision, and Pristina is then expected to push for independence.
Serbia's leading political parties all argue that Kosova should
remain part of Serbia, and Leon Kojen, a member of Serbia's
negotiating team, told Radio Television Serbia on January 31 that
"Ahtisaari's proposal is just that: it is one of the views regarding
the solution of the issue of future status of Kosovo." He added that
"the resolution of the problem will then be transferred to New York
[the seat of the United Nations] and to some other places." AG
KOSOVAR-SERB LEADER WARNS OF WAR 'SOONER OR LATER.' Oliver Ivanovic,
the leader of the moderate Serbian List for Kosovo, warned in a
February 1 interview with the Bosnian newspaper "Oslobodjenje" that
Kosova will descend into war "sooner or later." "It only depends
on
the moment when favorable political conditions will be met in order
to start the war," he said. "I am afraid that we are faced with this
danger." Ivanovic previously warned that Kosovar Serbs would seek
"independence from independence," breaking away from predominantly
ethnic-Albanian areas if the province declares independence from
Serbia (see "RFE/RL Newsline," February 1, 2007). The commander of
NATO forces in the province, Lieutenant General Roland Kather, warned
on January 30 of a "domino effect" into neighboring Serbia and
Macedonia if violence breaks out in the Serb-dominated north of
Kosova (see "RFE/RL Newsline," January 31, 2007). NATO's
16,500-strong force in the province is currently in a state of
heightened alert. The 1999 violence created hundreds of thousands of
refugees. A February 1 press release issued by the UN Interim
Administration Mission in Kosovo (UNMIK) said 16,000 have returned
since 1999, local media reported. UNMIK estimates that more than
220,000 displaced persons and refugees are still living in Serbia and
Montenegro. AG