-------------------------------------------------------------------------------------------------

Shqipėria dhe shpėtimi i hebrenjve - L'Albanie et le sauvetage des Juifs

Par le Dr Patrice Najbor

-------------------------------------------------------------------------------------------------

Interview du Dr Patrice Najbor

par Monika Stafa pour Top Channel – 20/05/2009 

"Le rōle du roi Zog dans le sauvetage des Juifs de 1928 ą 1939"

1 ) Dans votre ouvrage sur la monarchie albanaise dans les années 30, vous indiquez que le souverain albanais a accordé des passeports albanais ą environ 350 familles juives dont celui du physicien Albert Einstein. Quels sont les sources qui prouvent ces faits ?

La premičre des sources et la plus importante en volume est constituée par les archives albanaises. Vous pouvez consulter le "Guide Book, a reference to record about Jews in Albania" publié par la direction générale des Archives Nationales, en 2006, qui répertorie les principaux documents des archives albanaises sur le sauvetage des Juifs par l'Albanie.

Il y a ensuite, les travaux des historiens albanais, comme ceux du Professeur Shaban Sinani (ancien directeur des archives nationales), qui a publié de nombreuses et trčs intéressantes études sur le sujet (Cf. "Diplomacia e Shqiperisė mbreterore per shpetimin e hebrejve" in ALBSA-Info/Korrier 20/11/2004).

A l'étranger, l'historien américain Dr Bernd Fischer a mis ą jour les archives anglo-saxonnes et parle d'un "āge d'or" pour les Juifs en Albanie durant la période royale (1928-1939).

Il y a également eu une conférence au Sénat franēais, le 27 janvier 2008, oł a été présenté de nombreux documents d'archives et des témoignages de familles ayant sauvé des Juifs comme les familles Ndredjoni et Biēaku (Cf. l'ouvrage "Ndregjonet", Xhafer Martini, Naim Frashėri, Tirana, 2007 et l'article "Familja Biēaku : Si jetuam me 26 hebrej nė shtėpinė tonė" paru dans "Gazeta Shqiptare" du 09/05/2001).

Concernant le cas du physicien Albert Einstein, qui a utilisé la filičre albanaise, pour se rendre aux Etats-Unis, nous avons le témoignage de la reine Géraldine (Cf. interview de Michael de Pok pour la revue anglaise "Sky" en 2002). Dans plusieurs interviews, la reine a raconté la visite secrčte en Albanie de Einstein, durant 48 heures, et sa rencontre avec le roi Zog. Le passage de Einstein, en Albanie, est également, confirmé par l'ex-directeur de l'époque de l'Institut de physique, M. Skender Koja, qui avait rencontré, lors des faits, le banquier Ajeti Bega, qui avait lui-mźme rencontré Einstein (selon un document officiel, Albert Einstein s'est rendu ą la Banque Nationale d'Albanie, ą Tirana, le 9 avril 1931) et par le Dr Jani Basho, qui a servi d'intermédiaire pour effectuer les démarches administratives pour obtenir les documents de voyage et qui accueilla le physicien ą son arrivée ą Durrės. Malheureusement, la plupart des documents relatant le passage de Einstein en Albanie furent brulés en 1945 lorsque la clinique du Dr Basho fut prise par les partisans. Il existe, cependant, dans les archives nationales albanaises, une note (vitit 1931, AK0 31, nė faqen 53 /1) certifiant que Albert Einstein a séjourné du cōté de Pogradec, le 10 avril 1931, date ą laquelle il a reēu du Dr Basho un passeport albanais délivré sur l'intervention personnelle du Roi Zog (Cf. "Dy ditet e Ajnshtajnit ne Shqiperi" in Koha Jone du 06/09/2002 ; "Ajnshtajni nė Shqipėri ; Tė dhėna rreth udhėtimit tė fshehtė tė tij nė pranverėn e vitit 1931" in Gazeta Standard du 04/02/2008 ; "Ajnshtajni nė Shqipėri, nė pranverėn e vitit 1931", http://www.cdodite.com/20080426101552/Ajnshtajni-ne-Shqiperi-ne-pranveren-e-vitit-1931.html 26/04/2008 ; "Doktori pogradecar qė pajisi Ajnshtajnin me pasaportė shqiptare", 23/01/2009, http://www.albaniapress.com).

2) L'historien américain Bernd Fischer raconte les discussions entre les ambassadeurs albanais et américain, Faik Konitza et Herman Bernstein, concernant l'autorisation d'installer 500 familles juives en Albanie. On sait également que la famille royale employait des Juifs (Weitzman et Ourinovski). Est-ce que des documents d'archives confirment ces faits et est-ce que, comme le dit Fischer, il y aurait de nombreux documents dans les archives de la famille royale ?

Lą encore de nombreux documents des archives albanaises prouvent que la famille royale et son entourage ont employé et protégé de nombreux Juifs dont, notamment, le photographe et le médecin de la Cour que vous avez cité. A ce sujet, vous pouvez consulter l'annexe 59 de mon "Histoire de l'Albanie et de sa Maison Royale", en cinq volumes, qui traite en détail la diplomatie du roi Zog et l'aide de l'Albanie royale en faveur du sauvetage des Juifs fuyant l'Holocauste.

Pour revenir ą votre question, je confirme qu'il a été mis ą jour plusieurs documents de la légation italienne rapportant le fait que la famille royale et les Albanais en général protégeaient de plus en plus de Juifs et que cela constituait "une situation préoccupante et dangereuse" (Cf. la note de la légation d'Italie du 16 janvier 1939 – AQSH F163 V1939 D247 N14).

Contrairement ą ce que dit le Dr Bernd Fischer, tous les documents dont nous disposons sont des documents des archives d'Etat, ce qui est normal puisque le roi Zog régnait ą cette époque. Je peux préciser que mźme si la famille royale pouvait avoir des documents sur la visite secrčte de Einstein par exemple, les archives, qui avaient été emportées sur la route de l'exil, ont pratiquement toutes été détruites lors d'un bombardement ą Londres.

3) Le nom de la famille royale est cité en deuxičme place sur une liste de 63 albanais proposés comme "Justes" ("The Righteous") ą Yad Vashem. Comment expliquez-vous cela ?

C'est un véritable honneur que l'Albanie ait été déclaré "Justes parmi les Nations" et que la famille royale ait été proposée par Norman H. Gershman dans le catalogue de son exposition "Besa: Muslims who saved Jews in World War II" (Syracuse University Press, USA, 2008) pour źtre reconnue comme "Justes" (A ce jour, Yad Vashem reconnaīt officiellement 68 albanais comme "Justes") car c'est un fait indéniable que le roi Zog a été le véritable initiateur de la politique de sauvetage des Juifs par l'Albanie en favorisant, dans un premier temps, la fuite des Juifs persécutés en accordant des visas de tourisme et de transit, puis, en demandant ą l'administration albanaise d'aider par tous les moyens les Juifs persécutés, notamment, en favorisant des changements de noms, des conversions religieuses et, enfin, en leur accordant la citoyenneté albanaise.

Le code de l'hospitalité a fait le reste. Les Albanais ont considéré comme un devoir de protéger et de cacher les Juifs fuyant les persécutions alors que de grandes nations européennes fichaient les Juifs. En Albanie, il n'y a eu aucune liste transmise aux fascistes et aucune déportation. Le nombre de Juifs sauvé est estimé ą plus de 3000. En 2005, le Memorial Museum of The Holocaust en avait déją recensé 2640.

4) Selon des documents britanniques, il y a eu des discussions avec le roi Zog , en 1943, ą Londres, concernant l'installation de 25000 familles Juives en Albanie dans le cas oł il reviendrait au pouvoir. Considérez-vous ce plan réaliste ou cela n'était-il qu'une manœuvre pour s'attirer les sympathies de Londres ?

Il y a effectivement eu des discussions pour l'installation de colonies juives en Albanie. Ces projets avaient le double intérźt de donner aux Juifs une terre d'accueil, une terre d'asile, et de fournir ą l'Albanie des intellectuels, des ingénieurs, des médecins, des enseignants, etc … qui allaient participer au développement du pays. Il y avait un cōté humaniste et un cōté économique dans ces projets.

Ces projets montrent, en outre, que le roi Zog, en 1943, préparait et travaillait pour l'avenir de l'Albanie.

5) Sir Martin Gilbert évoque qu'au début de 1939, un diplomate du roi s'est rendu ą Londres pour rencontrer Churchill et pour parler de l'installation des Juifs en Albanie ? Qui serait ce diplomate albanais ?

Effectivement, Sir Martin Gilbert, dans son ouvrage "Winston Churchill : le prophčte de la vérité", évoque une négociation, en janvier 1939, dans laquelle un diplomate albanais, envoyé par le roi Zog, a proposé de faire de l'Albanie un sanctuaire pour les Juifs. Pour ce faire Churchill devait freiner les ardeurs de Mussolini et garantir l'indépendance de l'Albanie afin que le plan de sauvetage soit viable. Malheureusement Churchill a laissé faire.

Sir Martin Gilbert ne donne pas le nom de cet émissaire et, comme souvent lors de négociations secrčtes, les choses restent secrčtes. Néanmoins, ce diplomate pourrait źtre Dervish Duma, qui était deuxičme secrétaire de la légation albanaise ą Londres et qui avait été nommé charge d'affaires au début de 1939*.

Annexe

La famille royale d'Albanie, ainsi que 62 autres albanais, ont été proposés par Norman H. Gershman dans le catalogue de son exposition "Besa: Muslims who saved Jews in World War II" (Syracuse University Press, USA, 2008) pour źtre reconnus comme "Justes" par Yad Vashem.

Familje shqiptare tė nderuara me titullin e lartė "Fisnikė mes kombesh" nga Yad Vashem
Sipas Norman H. Gershman, paraqitur nė katalogun e ekspozitės "Besa: Muslims who saved Jews in World War II", Syracuse University Press, USA, 1st edition 2008

1. Familja e Destin (Destan?) dhe Lime Ballės;
2. Familja e Baba Haxhi Dede Reshat Bardhit;
3. Familja e Mbretit Zog tė Shqipėrisė ("King Zog of Albania");
4. Familja e Njazi dhe Liza Pilkut;
5. Familja e Mefail Biēakut;
6. Familja e djalit tė tij Njazi Biēaku;
7. Familja e Hysen Marikės;
8. Familja e Jani Kocas;
9. Familja e Islam Prosekut;
10. Familja Domai (Domaj?);
11. Familja e Halil Frashėrit;
12. Familja e Toli Dodit;
13. Familja e Aliut (sic!);
14. Familja e Sulo Muzhakės (Muzhaqit?);
15. Familja e Ali dhe Nadire Binxhiut;
16. Familja e Qani Civesė;
17. Familja e Destan Kurmaqut (Kurmakut?);
18. Familja e Besim Zymės;
19. Familja e Higmet/Hiqmet (Meti) Zymės;
20. Familja e Hajdar Kikės dhe e djalit tė tij Petrit;
21. Familja e Tef Pogut (Pogės?);
22. Familja e Hysref (Eshref?) dhe Emine Frashėrit;
23. Familja e djalit tė tyre Mehmet Frashėri;
24. Familja e Osman dhe Nazliko Allah (Alla?);
25. Familja e Esheref dhe Easuere (Qefsere?) Shpuzės;
26. Familja e Ali dhe Rakip Krajės;
27. Familja e Ismail Babanit;
28. Familja Kasapi;
29. Familja e Sulejman dhe Zenepe Meēes;
30. Familja e Lilo Xhimitikut;
31. Familja e Taqi Simsisė;
32. Familja Kurti;
33. Familja e Besim dhe Aishe Kadiut dhe e vajzės sė tyre Merushe;
34. Familja Kuqi;
35. Familja e Nuro Hoxhės;
36. Familja e Muhiddin (Muhedin?) Haxhit;
37. Familja e Hasan Kalasė;
38. Familja e Rifat Hoxhės;
39. Familja e Kasem Jakup Kocerrit;
40. Familja e Xhevat dhe Afėrdita Gjergjanit;
41. Familja e Vesel dhe Fatima (Fatime?) Veselit;
42. Familja e Mesut dhe Drita Salillarit;
43. Familja e Xhafer Skederit (Skėnderit?);
44. Familja e Abaz dhe Zade Sinanit;
45. Familja e Ali dhe Nadia (Nadire?)Kazazi;
46. Familja e Islamit;
47. Familja e Shaquir (Shaqir) dhe Qamile Boriēit dhe e vajzės sė tyre Bohriya (Bahrije?) Boriēi;
48. Familja e Ismail Golemit;
49. Familja e Hamid dhe Xhemal Veselit;
50. Familja e Vehbi Hasan Hotit;
51. Familja e Ali Sheqer Pashkajt;
52. Familja e Beqir Qoqjas;
53. Familja Rezniqi;
54. Familja e Hasan Rremė Xerxės;
55. Familja e Ramadan dhe Isa Nuzės;
56. Familja e Mullah Shabanit;
57. Familja e Basri Hasanit;
58. Familja e Sadik Belulit
59. Familja e Rruzhdi Belulit;
60. Familja e Sejdi Sylejmanit;
61. Familja e Jusuf Sakik Mimonės;
62. Familja e Hysni Domit;
63. Familja e Pjeter Jankovic-it.

Intervistė e dr. Patrice Najbor,

dhėnė gazetares Monika Stafa pėr stacionin televiziv Top Channel mė 20.05.2009

 Roli i mbretit Zog nė shpėtimin e hebrejve nė vitet 1928-1939

1) Nė veprėn tuaj mbi mbretėrinė shqiptare nė vitet 30, ju tregoni qė qeveria shqiptare u ka dhėnė pasaporta shqiptare rreth 350 familjeve hebreje, e mes tyre, edhe fizikantit Albert Ajnshtajn. Cilat janė burimet qė i provojnė kėto fakte?

Nė tėrėsinė e burimeve pėr kėtė ēėshtje, njėri prej burimeve mė tė para dhe mė tė rėndėsishme vjen prej arkivave shqiptare. Ju mund tė konsultoni “Guide Book, a reference to record about Jews in Albania”  publikuar nga drejtoria e pėrgjithshme e Arkivave Kombėtare mė 2006-ėn, ku pasqyrohen dokumentet kryesore tė arkivave shqiptare nė lidhje me shpėtimin e hebrejve nga Shqipėria.

Ka gjithashtu punime tė historianėve shqiptarė, si ato tė profesor Shaban Sinanit (ish-drejtor i Arkivave Kombėtare), qė ka publikuar studime tė shumta dhe mjaft interesante pėr kėtė temė (shih “Diplomacia e Shqipėrisė Mbretėrore pėr shpėtimin e hebrejve” nė ALBSA-Info/Korrier 20/11/2004).

Jashtė Shqipėrisė, historiani amerikan dr. Bernard Fisher, pėrmes kėrkimeve tė tij tė fundit nė arkivat anglo-saksone, flet pėr njė “kohė tė artė” pėr hebrejtė nė Shqipėri gjatė periudhės sė mbretėrisė ( 1928-1939).

Nė senatin francez, mė 27 janar 2008, ka pasur po ashtu njė konferencė ku janė paraqitur dokumente tė shumta arkivore dhe dėshmi tė familjeve qė kanė shpėtuar hebrejtė, si familjet Ndregjoni dhe Biēaku (shih veprėn “Ndregjonėt”, Xhaferr Martini, Naim Frashėri, Tiranė, 2007 dhe artikullin “Familja Biēaku : Si jetuam me 26 hebrej nė shtėpinė tonė”, botuar nė “Gazeta shqiptare” mė 09.05.2001).

Pėrsa i pėrket rastit tė fizikantit Albert Ajnshtajn, i cili ka pėrdorur mundėsinė e pajisjes me njė dokument shqiptar pėr tė shkuar nė Shtetet e Bashkuara, kemi dėshminė e mbretėreshės Geraldinė (shih edhe intervistėn e Mikael de Pok pėr revistėn angleze “Sky” mė 2002). Nė shumė intervista mbretėresha ka treguar pėr vizitėn sekrete tė Ajnshtajnit nė Shqipėri pėrgjatė 48 orėve dhe takimin e tij me mbretin Zog. Kalimi i Ajshtajnit nė Shqipėri ėshtė konfirmuar nė disa drejtime: nga ish-drejtori i asaj kohe i Institutit tė Fizikės, zotit Skėnder Koja, i cili e kishte takuar atė, nga punonjėsi i bankės, Ajet Bega, qė po ashtu e kishte takuar (sipas njė dokumenti zyrtar, Albert Ajnshtajni ka shkuar nė Bankėn Shqiptare tė Shqipėrisė, nė Tiranė, mė 9 prill 1931) dhe nga doktor Jani Basho, i cili ka shėrbyer si ndėrmjetės nė pėrpjekjet administrative pėr marrjen e dokumenteve tė udhėtimit dhe qė e priti fizikantin kur ai arriti nė Durrės. Fatkeqėsisht shumica e dokumenteve qė lidhen  me kalimin e Ajnshtajnit nė Shqipėri ėshtė djegur mė 1945, kur klinika e doktor Bashos ishte bastisur dhe marrė nga partizanėt. Ekziston, megjithatė, nė arkivat kombėtare shqiptare njė shėnim (i vitit 1931, AK0 31, nė faqen 53/1) qė vėrteton qė Albert Ainshtajni ka bujtur nė Pogradec mė 10 prill 1931, datė nė tė cilėn ai ka marrė prej doktor Bashos njė pasaportė shqiptare tė lėshuar me ndėrhyrjen vetjake tė mbretit Zog (shih “Dy ditėt e Ajnshtajnit nė Shqipėri” nė Koha jonė tė 06.09.2002; “Ajnshtajni nė Shqipėri, Tė dhėna rreth udhėtimit tė fshehtė tė tij nė pranverėn e vitit 1931” nė gazetėn Standard tė 04.02.2008; “Ainshtajni nė Shqipėri, nė pranverėn e vitit 1931”, http://www.cdodite.com/20080426101552/Ajnshtajni-ne-Shqiperi-ne-pranveren-e-vitit-1931.html    ;  26/04/2008; “Doktori pogradecar qė pajisi Ajnshtajnin me pasaportė shqiptare”, 23/01/2009, http://www.albaniapres.com).

2) Historiani amerikan Bernard Fisher tregon pėr bisedat mes ambasadorit shqiptar Faik Konica dhe atij amerikan Herman Bernshtajn pėrsa i pėrket autorizimit pėr tė vendosur 500 familje hebreje nė Shqipėri. Dihet po ashtu qė familja mbretėrore kishte punėsuar hebrej (Veitsmanin dhe Ourinovskin). A i konfirmojnė dokumentet arkivore kėto fakte dhe, siē thotė Fisheri, a ka shumė dokumente nė arkivat e familjes mbretėrore?

Shumė dokumente tė arkivave shqiptare provojnė po ashtu qė familja mbretėrore dhe tė tjerė tė afėrt me tė kanė punėsuar dhe mbrojtur shumė hebrej, mes tė cilėve edhe fotografin dhe mjekun e Oborrit qė pėrmendėt ju.

Pėr kėtė ēėshtje ju mund tė shihni edhe Shtojcėn 59 tė veprės sime “Historia e Shqipėrisė dhe e familjes mbretėrore tė saj” nė pesė vėllime, qė trajton me hollėsi diplomacinė e mbretit Zog dhe ndihmėn e Shqipėrisė mbretėrore nė dobi tė shpėtimit tė hebrejve nga Holokausti.

Pėr tė ardhur nė pyetjen tuaj, unė mund tė pohoj qė ka tashmė shumė dokumente tė legatės italiane qė sjellin informacion mbi faktin qė familja mbretėrore dhe shqiptarėt nė pėrgjithėsi po mbronin gjithnjė e mė shumė hebrejtė dhe qė kjo pėrbėnte “njė situatė shqetėsuese dhe tė rrezikshme” (shih shėnimin e legatės italiane tė 16 janarit 1939 – AQSH F163 V1939 D247 N14).

Ndryshe nga ajo ēka thotė dr. Bernard Fisheri, tė gjitha dokumentet qė ne kemi, janė dokumente tė arkivave tė shtetit, ēka ėshtė normale, meqenėse mbreti Zog ishte nė pushtet dhe mbretėronte nė kėtė kohė. Unė mund tė saktėsoj mė tej qė edhe nėse familja mbretėrore do tė kishte, pėr shembull, dokumente pėr vizitėn sekrete tė Ajnshtajnit nė Shqipėri, arkivat qė ajo kishte marrė me vete pėrgjatė largimit nė mėrgim janė shkatėrruar praktikisht tė gjitha, nė njėrin prej bombarimeve tė Londrės.

3) Emri i familjes mbretėrore ėshtė cituar i dyti nė radhė, nė njė listė prej 63 familjesh shqiptare, tė propozuara si “Fisnikė” (“Justes”, “ The Righteous”) nga Yad Vashemi. Si e shpjegoni kėtė?

Ėshtė njė nder i vėrtetė qė Shqipėria tė ketė familje tė vlerėsuara “Fisnikė mes kombeve”  dhe qė familja mbretėrore tė jetė propozuar nga Norman H. Gershman nė katalogun e ekspozitės sė tij “Besa: Muslims ėho saved Jeės in Ėorld Ėar II” (Syracuse University Press, USA, 2008) pėr t’u njohur si fisnikė (Nė kėtė ditė, Yad Vashemi njihte zyrtarisht 68 familje shqiptare si “fisnikė”), sepse ėshtė njė fakt i pamohueshėm qė mbreti Zog ka qenė nismėtari i vėrtetė i politikės sė shpėtimit tė hebrejve nga Shqipėria, duke favorizuar fillimisht ikjen e hebrejve tė persekutuar, duke u dhėnė atyre viza turistike dhe tranziti, pastaj duke i kėrkuar administratės ndryshimin e emrave, ndėrrimin e fesė dhe,  mė sė fundi, duke u dhėnė atyre shtetėsinė shqiptare.

Kodi i mikpritjes ka bėrė tė vetėn, ai ishte shfaqur dukshėm. Shqiptarėt e kanė konsideruar si detyrė qė tė mbrojnė dhe tė fshehin hebrejtė qė i iknin persekutimeve, nė njė kohė kur kombe tė mėdha europiane i pėrzinin ata. Nė Shqipėri nuk ka asnjė listė dhėnė fashistėve dhe asnjė internim. Numri i hebrejve tė shpėtuar ėshtė vlerėsuar nė mė shumė se 3 000. Mė 2005-ėn “Memorial Museum of The Holocaust” kishte regjistruar tashmė 2 640.

4) Sipas dukumenteve britanike, nė Londėr, mė 1943, ka pasur bisedime me mbretin Zog pėrsa i pėrket vendosjes sė 25 000 familjeve hebreje nė Shqipėri, nėse ai do tė vinte nė pushtet. E konsideroni kėtė plan realist apo veēse njė manovėr pėr tė tėrhequr simpatinė e Londrės?

Nė fakt ka pasur bisedime pėr vendosjen e kolonive hebreje nė Shqipėri. Kėto projekte kishin njė interes tė dyfishtė, pėr t’i dhėnė hebrejve njė vend pritės, njė tokė azili dhe pėr t’i sjellė Shqipėrisė intelektualė, inxhinierė, mjekė, mėsues etj… tė cilėt do tė mernin pjesė nė zhvillimin e vendit. Nė kėto projekte kishte njė aspekt njerėzor dhe njė aspekt ekonomik. Pėrveē tė tjerave, kėto projekte tregojnė qė mbreti Zog, mė 1943, po parapėrgatiste dhe  po punonte pėr tė ardhmen e Shqipėrisė.

5) Sir Martin Gilberti tregon qė nė fillim tė 1939-ės, njė diplomat i mbretit ka shkuar nė Londėr pėr tė takuar Ēurēillin dhe pėr tė folur pėr vendosjen e hebrejve nė Shqipėri. Cili ishte ky diplomat shqiptar?

Nė fakt, Sir Martin Gilberti nė veprėn e tij « Winston Churchill : le prophčte de la vérité » tregon pėr njė pėrpjekje tė bėrė nė janar 1939, nė tė cilėn njė diplomat shqiptar, i dėrguar nga mbreti Zog, ka propozuar ta bėjė Shqipėrinė njė vend tė shenjtė mbrojtės pėr hebrejtė. Pėr ta bėrė kėtė, Ēurēilli duhej tė frenonte vrullin e Musolinit dhe tė garantonte pavarėsinė e Shqipėrisė, nė mėnyrė qė plani i shpėtimit tė merrte jetė. Fatkeqėsisht Ēurēilli e ka lėnė mėnjanė kėtė plan.

Sir Martin Gilberti nuk e jep emrin e kėtij tė dėrguari dhe, siē ndodh shpesh gjatė negociatave tė fshehta, gjėrat mbeten gjithnjė sekrete. Megjithatė ky diplomat mund tė jetė Dervish Duma, qė ishte sekretari i dytė i legatės shqiptare nė Londėr dhe qė qe emėruar i ngarkuar me punė nė fillim tė 1939-ės*.

*                          *

Familja mbretėrore e Shqipėrisė, si dhe 62 familje tė tjera shqiptare, kanė qenė propozuar nga Norman H. Gershman nė katalogun e ekspozitės sė tij “Besa: Muslims who saved Jews in World War II” (Syracuse University Press, USA, 2008) pėr t’u njohur si “Fisnikė” nga Yad Vashem.  

Familje shqiptare tė nderuara me titullin e lartė "Fisnikė mes kombesh" nga Yad Vashem
Sipas Norman H. Gershman, paraqitur nė katalogun e ekspozitės "Besa: Muslims who saved Jews in World War II", Syracuse University Press, USA, 1st edition 2008

1. Familja e Destin (Destan?) dhe Lime Ballės;
2. Familja e Baba Haxhi Dede Reshat Bardhit;
3. Familja e Mbretit Zog tė Shqipėrisė ("King Zog of Albania");
4. Familja e Njazi dhe Liza Pilkut;
5. Familja e Mefail Biēakut;
6. Familja e djalit tė tij Njazi Biēaku;
7. Familja e Hysen Marikės;
8. Familja e Jani Kocas;
9. Familja e Islam Prosekut;
10. Familja Domai (Domaj?);
11. Familja e Halil Frashėrit;
12. Familja e Toli Dodit;
13. Familja e Aliut (sic!);
14. Familja e Sulo Muzhakės (Muzhaqit?);
15. Familja e Ali dhe Nadire Binxhiut;
16. Familja e Qani Civesė;
17. Familja e Destan Kurmaqut (Kurmakut?);
18. Familja e Besim Zymės;
19. Familja e Higmet/Hiqmet (Meti) Zymės;
20. Familja e Hajdar Kikės dhe e djalit tė tij Petrit;
21. Familja e Tef Pogut (Pogės?);
22. Familja e Hysref (Eshref?) dhe Emine Frashėrit;
23. Familja e djalit tė tyre Mehmet Frashėri;
24. Familja e Osman dhe Nazliko Allah (Alla?);
25. Familja e Esheref dhe Easuere (Qefsere?) Shpuzės;
26. Familja e Ali dhe Rakip Krajės;
27. Familja e Ismail Babanit;
28. Familja Kasapi;
29. Familja e Sulejman dhe Zenepe Meēes;
30. Familja e Lilo Xhimitikut;
31. Familja e Taqi Simsisė;
32. Familja Kurti;
33. Familja e Besim dhe Aishe Kadiut dhe e vajzės sė tyre Merushe;
34. Familja Kuqi;
35. Familja e Nuro Hoxhės;
36. Familja e Muhiddin (Muhedin?) Haxhit;
37. Familja e Hasan Kalasė;
38. Familja e Rifat Hoxhės;
39. Familja e Kasem Jakup Kocerrit;
40. Familja e Xhevat dhe Afėrdita Gjergjanit;
41. Familja e Vesel dhe Fatima (Fatime?) Veselit;
42. Familja e Mesut dhe Drita Salillarit;
43. Familja e Xhafer Skederit (Skėnderit?);
44. Familja e Abaz dhe Zade Sinanit;
45. Familja e Ali dhe Nadia (Nadire?)Kazazi;
46. Familja e Islamit;
47. Familja e Shaquir (Shaqir) dhe Qamile Boriēit dhe e vajzės sė tyre Bohriya (Bahrije?) Boriēi;
48. Familja e Ismail Golemit;
49. Familja e Hamid dhe Xhemal Veselit;
50. Familja e Vehbi Hasan Hotit;
51. Familja e Ali Sheqer Pashkajt;
52. Familja e Beqir Qoqjas;
53. Familja Rezniqi;
54. Familja e Hasan Rremė Xerxės;
55. Familja e Ramadan dhe Isa Nuzės;
56. Familja e Mullah Shabanit;
57. Familja e Basri Hasanit;
58. Familja e Sadik Belulit
59. Familja e Rruzhdi Belulit;
60. Familja e Sejdi Sylejmanit;
61. Familja e Jusuf Sakik Mimonės;
62. Familja e Hysni Domit;
63. Familja e Pjeter Jankovic-it.

*                          *

 * Dr   Patrice   Najbor

            Dipllomuar nė Institutin e  Studimėve te Mardhėnieve  Ndėrkombėtare (ILERI) tė Parisit, titullarė i njė dipllome tė studimėve tė larta tė specializuara (DESS) tė  diplomacisė dhe administrimit  tė organizatave ndėrkombėtare (Paris XI), doktor i shkencave politikė, ka realizuar njė tezė mbi "Dykrenarja e Shqipėrise nė maredhėniet ndėrkombėtare bashkohore" (Paris XI - 1992) dhe shume shkrime nė kuader te njė dipllomė tė studimėve tė thelluara (DEA) tė mbrojtjes  dhe sigurimit europian (Lille II -1990) midis tė cileve "Sistemi dhe politika e sigurimit  tė Shqiperisė" dhe "Ceshtja shqiptare e Kosovės").

Ai eshtė autor i "Dinastisė sė Zogut"  2002  dhe i "Historisė se Shqiperisė dhe i familjes sė saj mbretėrore  1443-2007)" nė pesė vellime 2008. 

Ai nga ana tjeter ka organizue shoqėru disa ndihma humanitare ne Shqipėri, sidomos gjatė tranzicionit demokratik.

-------------------------------------------------------------------------------------------------

-------------------------------------------------------------------------------------------------

Gazeta55 09/07/2009 http://www.gazeta55.net/gazeta/09.07.2009.pdf

dossier : Shqipėria dhe shpėtimi i hebrenjve

Nga Patrice Najbor

Shqiptarėt ishin kombi qė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore ishin ndoshta tė vetmin qė treguan njė mikpritje tė veēantė ndaj hebrenjve, nė kushtet e sundimit tė ideologjisė naziste. Kjo sigurisht nuk ishte rastėsi, pasi edhe mė parė kur nazizmi nuk ishte nė pozitat e luftės sė hapur, nė Shqipėri kishin gjetur mikpritje edhe hebrenj tė tjerė, prej tė cilėve mė i njohur mbetet rasti i Anjshtajnit. Kjo sepse qysh para 7 prillit 1939, ka pasur bisedime pėr vendosjen e kolonive hebreje nė Shqipėri. Kėto projekte kishin njė interes tė dyfishtė, pėr t’i dhėnė hebrenjve njė vend pritės, njė tokė azili dhe pėr t’i sjellė Shqipėrisė intelektualė, inxhinierė, mjekė, mėsues etj… tė cilėt do tė merrnin pjesė nė zhvillimin e vendit. Nė kėto projekte kishte njė aspekt njerėzor dhe njė aspekt ekonomik. Pėrveē tė tjerave, kėto projekte tregojnė qė mbreti Zog, mė 1943, po parapėrgatiste dhe po punonte pėr tė ardhmen e Shqipėrisė.

Nė fakt, Sir Martin Gilberti nė veprėn e tij “Winston Churchill : le prophčte de la vérité” tregon pėr njė pėrpjekje tė bėrė nė janar 1939, nė tė cilėn njė diplomat shqiptar, i dėrguar nga mbreti Zog, ka propozuar ta bėjė Shqipėrinė njė vend tė shenjtė mbrojtės pėr hebrenjtė

Nė fakt, Sir Martin Gilberti nė veprėn e tij “Winston Churchill : le prophčte de la vérité” tregon pėr njė pėrpjekje tė bėrė nė janar 1939, nė tė cilėn njė diplomat shqiptar, i dėrguar nga mbreti Zog, ka propozuar ta bėjė Shqipėrinė njė vend tė shenjtė mbrojtės pėr hebrenjtė. Pėr ta bėrė kėtė, Ēurēilli duhej tė frenonte vrullin e Musolinit dhe tė garantonte pavarėsinė e Shqipėrisė, nė mėnyrė qė plani i shpėtimit tė merrte jetė. Fatkeqėsisht Ēurēilli e ka lėnė mėnjanė kėtė plan. Sir Martin Gilberti nuk e jep emrin e kėtij tė dėrguari dhe, siē ndodh shpesh gjatė negociatave tė fshehta, gjėrat mbeten gjithnjė sekrete. Megjithatė ky diplomat mund tė jetė Dervish Duma, qė ishte sekretari i dytė i legatės shqiptare nė Londėr dhe qė qe emėruar i ngarkuar me punė nė fillim tė 1939-ės.

Kalimi i Ajshtajnit nė Shqipėri ėshtė konfirmuar nė disa drejtime: nga ishdrejtori i asaj kohe i Institutit tė Fizikės, zotit Skėnder Koja, i cili e kishte takuar atė, nga punonjėsi i bankės, Ajet Bega, qė po ashtu e kishte takuar (sipas njė dokumenti zyrtar, Albert Ajnshtajni ka shkuar nė Bankėn Shqiptare tė Shqipėrisė, nė Tiranė, mė 9 prill 1931) dhe nga doktor Jani Basho, i cili ka shėrbyer si ndėrmjetės nė pėrpjekjet administrative pėr marrjen e dokumenteve tė udhėtimit dhe qė e priti fizikanin kur ai arriti nė Durrės

Nė tėrėsinė e burimeve pėr kėtė ēėshtje, njėri prej burimeve mė tė para dhe mė tė rėndėsishme vjen prej arkivave shqiptare. Nė “Guide Book, a reference to record about Jews in Albania” tė Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Arkivave nė vitin 2006, pasqyrohen dokumentet kryesore tė arkivave shqiptare nė lidhje me shpėtimin e hebrenjve nė Shqipėri. Pėrsa i pėrket rastit tė fizikanit Albert Ajnshtajn, i cili ka pėrdorur mundėsinė e pajisjes me njė dokument shqiptar pėr tė shkuar nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, kemi dėshminė e mbretėreshės Geraldinė (shih edhe intervistėn e Mikael de Pok pėr revistėn angleze “Sky” mė 2002). Nė shumė intervista mbretėresha ka treguar pėr vizitėn sekrete tė Ajnshtajnit nė Shqipėri pėrgjatė 48 orėve dhe takimin e tij me mbretin Zog. Kalimi i Ajshtajnit nė Shqipėri ėshtė konfirmuar nė disa drejtime: nga ish-drejtori i asaj kohe i Institutit tė Fizikės, zotit Skėnder Koja, i cili e kishte takuar atė, nga punonjėsi i bankės, Ajet Bega, qė po ashtu kishte takuar (sipas njė dokumenti zyrtar, Albert Ajnshtajni ka shkuar nė Bankėn Shqiptare tė Shqipėrisė, nė Tiranė, mė 9 prill 1931) dhe nga doktor Jani Basho, i cili ka shėrbyer si ndėrmjetės nė pėrpjekjet administrative pėr marrjen e dokumenteve tė udhėtimit dhe qė e priti fizikanin kur ai arriti nė Durrės. Fatkeqėsisht shumica e dokumenteve qė lidhen me kalimin e Ajnshtajnit nė Shqipėri ėshtė djegur mė 1945, kur klinika e doktor Bashos ishte bastisur dhe marrė nga partizanėt.

Ka tashmė shumė dokumente tė legatės italiane qė sjellin informacion mbi faktin qė familja mbretėrore dhe shqiptarėt nė pėrgjithėsi po mbronin gjithnjė e mė shumė hebrenjtė dhe qė kjo pėrbėnte “njė situatė shqetėsuese dhe tė rrezikshme” (shėnimi i legatės italiane tė 16 janarit 1939 – AQSH F.163, V.1939 D.247, fleta 14).

Unė mund tė saktėsoj mė tej qė edhe nėse familja mbretėrore do tė kishte, pėr shembull, dokumente pėr vizitėn sekrete tė Ajnshtajnit nė Shqipėri, arkivat qė ajo kishte marrė me vete pėrgjatė largimit nė mėrgim janė shkatėrruar praktikisht tė gjitha, nė njėrin prej bombardimeve tė Londrės.

Ėshtė njė nder i vėrtetė qė Shqipėria tė ketė familje tė vlerėsuara “Fisnikė mes kombeve” dhe qė familja mbretėrore tė jetė propozuar nga Norman H. Gershman nė katalogun e ekspozitės sė tij “Besa: Muslims who saved Jews in World War II” (Syracuse University Press, USA, 2008) pėr t’u njohur si fisnikė (Nė kėtė ditė, Yad Vashemi njihte zyrtarisht 68 familje shqiptare si “fisnikė”), sepse ėshtė njė fakt i pamohueshėm qė mbreti Zog ka qenė nismėtari i vėrtetė i politikės sė shpėtimit tė hebrenjve nga Shqipėria, duke favorizuar fillimisht ikjen e hebrenjve tė persekutuar, duke u dhėnė atyre viza turistike dhe tranziti, pastaj duke i kėrkuar administratės ndryshimin e emrave, ndėrrimin e fesė dhe, mė sė fundi, duke u dhėnė atyre shtetėsinė shqiptare.

-------------------------------------------------------------------------------------------------

Mbretėria Shqiptare - Mars 2009 - mbreteriashqiptare@yahoo.com

Roli i Familjes Mbretnore nė mbrojtjen e Hebrenjve nga Holokausti nga Dr Patrice Najbor

Intėrvista e Dr Patrice Najbor autorit librit "Historia e Shqipėrisė dhe e familjes se saj mbretėrore  (1443-2007)" (JePublie - Paris - 2008)

Nė veprem tuaj ju pėrmendi ndihmėn e mbretėrise shqiptare nė favor tė ruajtės se hebrejve qė i shpetuan Holokaustit. A mund tė na thoni diēka me tepėr ?

Pak e njohur nga historianėt, ruatjen edhe nga ato hebrejėt, mbreteria shqiptare ka dhėnė njė ndihmė te konsiderueshme hebrejve, qe kerkonin ti shpėtonin regjimit nazist me ardhjen nė pushtet te Hitlerit me 1933.

Ne fakt, Shqipėria e mbretit Zog ju rezervoi mikėpritjė hebrejve tė persekutuar, dhe shqiptarėt duke respektuar traditen e mikėpritjės, i kane mbrojt keto familje nga internimi duke i fshehur sidamos nė fshatrat e malsisė.

Konkretisht, mbreti Zog ne fillim ka lehtėsu dhenien e vizave hebrejve te persekutuar dhe, pastaj, u ka akordue atyre pasaporta shqiptare. Sovrani shqiptare ka dhėnė pasaporta shqiptare reth 350 familjeve hebrejė e ndėrmjet tyre edhe fizikanit german Albert Einshtein, i cili e pėrdori kėtė mundėsi per tė shkuar nė Shtetet e Bashkuara te Amerikės.

Shumė dokumenta te arshivės shqiptare deshmojnė pėr veprimtarine e diplomacisė sė mbreterisė shqiptare ne favor tė shpėtimit te hebrejve (Shih punimet e Dr Prof Shaban Sinani). Historiani amerikan Dr Bernd Fischer tregon per nje "epoke tė artė" per Hebrejtė nė mbretėrinė e Shqipėrise dhe vlerson qė  nismat e mbretit Zog kanė bėre te mundur tė shpetojne afro 2000 Hebrej.

Muzeu memorial i Holokaustit ka percaktu ne vitin 2005, 2640 Hebrej te shpėtuar nga Shqiperia, ndersa Yad Vashen ka tregu 63 shqiptare "Te drejte" dhe deklaroi Shqiperine si "Te drejtė midis kombeve".

Pėr dijenin tujė nė librin timė kamė shkrujtė njė kapitull tė gjatė cipėr ndėrhyrjės e shtetit monarkistė shqiptar nė favor tė shpėtimit tė Hebrejntė qė u arratisėn nga Holokausti dhe veēanėrishtė cipėr veprimtarisė guximshėm tė familjes Ndergoni.

Si e shpjegoni ju kalimin nga Republikja ne Monarki ne vitin 1928 ?

Nė traktatin e Berlinit dhe mė vonė nė Konferencen e Ambasadoreve nė Londer, mė 1913, fuqite e mėdha (Britanija e Madhe, Franca, Italia, Austro-Hungaria dhe Rusia) e kanė gjymtuar Shqiperine me 2/3 e teritorit te saj ne favor tė Serbisė, Malit te Zi, Maqedonisė dhe Greqisė. Transformimi i rregjimit nė favor tė monarkisė dhe dhėnia e titullit "Mbret i Shqiptarėve" dhe jo "Mbret i Shqipėrise", kane lejuar sovranin shqiptar me forcu aspiratat e unitetin kombetar dhe me folė ne emėr tė tė gjithė shqitarėve, veēanerisht atyre tė Kosoves dhe Ēamerisė.

Eshte interesant me nėnvizu faktin qė me Ahmet Zogun, President i Republikės, dhe mė vonė me Monarkinė e Zog I rė Parlementi shqiptar pėrbante 3 deputet qė pėrfaqėsonin Kosovėn.

Do tė shėnojme gjithashtu qė mbreti Zog ka dėnuar genocidin e ēameve duke I kerkuar Organizatės se Kombėve (SDN) tė ndėrhynte me qellim qė qeveria greke ti jepte fund kesaj politike.

Mbreti Zog ka refuzuar gjithashtu emėrimin e njė peshkopi grek per kishen autoqefale shqiptare.

Le rōle de la Famille Royale d'Albanie dans le sauvetage

des Juifs durant l'Holocauste

Interview du Dr Patrice Najbor auteur de "Histoire de l'Albanie et de sa Maison Royale (1443-2007)" (JePublie - Paris - 2008)

Dans votre ouvrage, vous évoquez l'aide de l'Albanie royale en faveur du sauvetage des Juifs fuyant l'Holocauste. Pouvez-vous nous en dire plus ?

Peu connu des historiens, mźme Juifs, l'Albanie royale a apporté une aide de premier ordre aux Juifs, qui cherchčrent ą fuir le régime nazi, dčs l'accession au pouvoir de Hitler en 1933.

En effet, l'Albanie du roi Zog a offert l'hospitalité aux Juifs persécutés et les Albanais, respectant le code de l'hospitalité, ont ensuite protégé ces familles de la déportation en les cachant dans les villages de montagne.

Concrčtement, le roi Zog a d'abord facilité l'octroie de visas aux Juifs persécutés et, ensuite, il leur a accordé des passeports albanais. Le souverain albanais a fourni des passeports albanais ą environ 350 familles juives, dont celui du physicien allemand Albert Einstein, qui a utilisé la filičre albanaise pour rejoindre les Etats-Unis.

De nombreux documents des archives albanaises témoignent de l'action de la diplomatie du royaume d'Albanie en faveur du sauvetage des Juifs (Voir les travaux du Dr Prof Shaban Sinani). L'historien américain, Dr Bernd Fischer, parle d'une "age d'or" pour les Juifs dans le royaume d'Albanie et on estime que les initiatives du roi Zog ont permis de sauver environ 2000 Juifs.

Le Memorial Museum of the Holocaust a identifié, en 2005, 2640 Juifs ayant été sauvés par l'Albanie tandis que Yad Vashem a désigné 63 Albanais comme "Juste" et déclaré l'Albanie comme "Juste parmi les Nations".

Pour votre information, j'ai consacré une longue annexe sur l'aide de l'Albanie royale en faveur du sauvetage des Juifs fuyant l'Holocauste et sur le cas concret de la famille Ndregjoni.

Comment expliquez-vous le passage de la république ą la monarchie en 1928 ?

Dčs le traité de Berlin puis ą l'issue de la Conférence des Ambassadeurs ą Londres, en 1913, les Grandes puissances (Grande-Bretagne, France, Italie, Autriche-Hongrie, Allemagne et Russie) ont amputé l'Albanie des 2/3 de son territoire au profit de la Serbie, du Monténégro, de la Macédoine et de la Grčce. La transformation du régime au profit de la monarchie et l'octroie du titre de "Roi des Albanais", et non de roi d'Albanie au roi Zog, ont permis au souverain albanais de cristalliser les aspirations d'unité nationale et de parler au nom de tous les Albanais, notamment ceux du Kosovo et de Ēameria.

A ce propos, il est intéressant de souligner que sous Ahmet Zogu, Président de la République, puis sous le rčgne du roi Zog Ier, le parlement albanais comptait 3 députés représentant le Kosovo.

On notera, également, que le Roi Zog a condamné le génocide des Ēames en demandant ą la Sociétés des Nations d'intervenir afin que le gouvernement grec mette fin ą cette politique.

Le roi Zog a aussi refusé la nomination d'un archevźque grec pour l'église autocéphale albanaise.

-------------------------------------------------------------------------------------------------

http://www.ardhmeria.co.uk/

Roli i mbretit Zog nė shpėtimin e hebrejve nė vitet 1928-1939

Written by Benji OzPersonazhMar 17, 2011

Intervistė me Dr Patrice Najbor

Nė veprėn tuaj mbi mbretėrinė shqiptare nė vitet 30, ju tregoni qė qeveria shqiptare u ka dhėnė pasaporta shqiptare rreth 350 familjeve hebreje, e mes tyre, edhe fizikantit Albert Ajnshtajn. Cilat janė burimet qė i pro­vojnė kėto fakte?
Nė tėrėsinė e burimeve pėr kėtė ēėshtje, njėri prej burimeve mė tė para dhe mė tė rėndėsishme vjen prej arkivave shqiptare. Ju mund tė konsultoni “Guide Book, a reference to record about Jews in Albania” publikuar nga drejtoria e pėrgjithshme e Arkivave Kombėtare mė 2006-ėn, ku pasqyrohen dokumentet kryesore tė arkivave shqiptare nė lid­hje me shpėtimin e hebrejve nga Shqipėria.
Ka gjithashtu punime tė historianėve shqip­tarė, si ato tė profesor Shaban Sinanit (ish-drejtor i Arkivave Kombėtare), qė ka publikuar studime tė shumta dhe mjaft interesante pėr kėtė temė (shih “Diplomacia e Shqipėrisė Mbretėrore pėr shpėtimin e hebrejve” nė ALBSA-Info/Korrier 20/11/2004).
Jashtė Shqipėrisė, historiani amerikan dr. Ber­nard Fisher, pėrmes kėrkimeve tė tij tė fundit nė arkivat anglo-saksone, flet pėr njė “kohė tė artė” pėr hebrejtė nė Shqipėri gjatė periudhės sė mbretėrisė ( 1928-1939).
Nė senatin francez, mė 27 janar 2008, ka pasur po ashtu njė konferencė ku janė paraqitur doku­mente tė shumta arkivore dhe dėshmi tė familjeve qė kanė shpėtuar hebrejtė, si familjet Ndregjoni dhe Biēaku (shih veprėn “Ndregjonėt”, Xhaferr Martini, Naim Frashėri, Tiranė, 2007 dhe artikul­lin “Familja Biēaku : Si jetuam me 26 hebrej nė shtėpinė tonė”, botuar nė “Gazeta shqiptare” mė 09.05.2001).
Pėrsa i pėrket rastit tė fizikantit Albert Ajn­shtajn, i cili ka pėrdorur mundėsinė e pajisjes me njė dokument shqiptar pėr tė shkuar nė Shtetet e Bashkuara, kemi dėshminė e mbretėreshės Ger­aldinė (shih edhe intervistėn e Mikael de Pok pėr revistėn angleze “Sky” mė 2002). Nė shumė in­tervista mbretėresha ka treguar pėr vizitėn sekrete tė Ajnshtajnit nė Shqipėri pėrgjatė 48 orėve dhe takimin e tij me mbretin Zog. Kalimi i Ajshtajnit nė Shqipėri ėshtė konfirmuar nė disa drejtime: nga ish-drejtori i asaj kohe i Institutit tė Fizikės, zotit Skėnder Koja, i cili e kishte takuar atė, nga punonjėsi i bankės, Ajet Bega, qė po ash­tu e kishte takuar (sipas njė dokumenti zyrtar, Albert Ajnshtajni ka shkuar nė Bankėn Shqip­tare tė Shqipėrisė, nė Tiranė, mė 9 prill 1931) dhe nga doktor Jani Basho, i cili ka shėrbyer si ndėr­mjetės nė pėrpjekjet administrative pėr marrjen e dokumenteve tė udhėtimit dhe qė e priti fizikan­tin kur ai arriti nė Durrės. Fatkeqėsisht shumica e dokumenteve qė lidhen me kalimin e Ajnshta­jnit nė Shqipėri ėshtė djegur mė 1945, kur klinika e doktor Bashos ishte bastisur dhe marrė nga par­tizanėt. Ekziston, megjithatė, nė arkivat kom­bėtare shqiptare njė shėnim (i vitit 1931, AK0 31, nė faqen 53/1) qė vėrteton qė Albert Ainshtajni ka bujtur nė Pogradec mė 10 prill 1931, datė nė tė cilėn ai ka marrė prej doktor Bashos njė pasaportė shqiptare tė lėshuar me ndėrhyrjen vetjake tė mbretit Zog (shih “Dy ditėt e Ajnshtajnit nė Shq­ipėri” nė Koha jonė tė 06.09.2002; “Ajnshtajni nė Shqipėri, Tė dhėna rreth udhėtimit tė fshehtė tė tij nė pranverėn e vitit 1931” nė gazetėn Standard tė 04.02.2008; “Ainshtajni nė Shqipėri, nė pran­verėn e vitit 1931”, http://www.cdodite. com/20080426101552/Ajnshtajni-ne-Shqiperi-ne-pranveren-e-vitit-1931.html ; 26/04/2008; “Doktori pogradecar qė pajisi Ajnshtajnin me pasaportė shqiptare”, 23/01/2009, http://www. albaniapres.com).
Historiani amerikan Bernard Fisher tregon pėr bisedat mes ambasadorit shqip­tar Faik Konica dhe atij amerikan Herman Bernshtajn pėrsa i pėrket autorizimit pėr tė vendosur 500 familje hebreje nė Shqipėri. Dihet po ashtu qė familja mbretėrore kishte punėsuar hebrej (Veitsmanin dhe Ouri­novskin). A i konfirmojnė dokumentet arki­vore kėto fakte dhe, siē thotė Fisheri, a ka shumė dokumente nė arkivat e familjes mbretėrore?
Shumė dokumente tė arkivave shqiptare pro­vojnė po ashtu qė familja mbretėrore dhe tė tjerė tė afėrt me tė kanė punėsuar dhe mbrojtur shumė hebrej, mes tė cilėve edhe fotografin dhe mjekun e Oborrit qė pėrmendėt ju.
Pėr kėtė ēėshtje ju mund tė shihni edhe Shto­jcėn 59 tė veprės sime “Historia e Shqipėrisė dhe e familjes mbretėrore tė saj” nė pesė vėllime, qė trajton me hollėsi diplomacinė e mbretit Zog dhe ndihmėn e Shqipėrisė mbretėrore nė dobi tė shpėtimit tė hebrejve nga Holokausti.
Pėr tė ardhur nė pyetjen tuaj, unė mund tė po­hoj qė ka tashmė shumė dokumente tė legatės ital­iane qė sjellin informacion mbi faktin qė familja mbretėrore dhe shqiptarėt nė pėrgjithėsi po mbronin gjithnjė e mė shumė hebrejtė dhe qė kjo pėrbėnte “njė situatė shqetėsuese dhe tė rrezik­shme” (shih shėnimin e legatės italiane tė 16 janarit 1939 – AQSH F163 V1939 D247 N14).
Ndryshe nga ajo ēka thotė dr. Bernard Fisheri, tė gjitha dokumentet qė ne kemi, janė dokumente tė arkivave tė shtetit, ēka ėshtė normale, meqenėse mbreti Zog ishte nė pushtet dhe mbretėronte nė kėtė kohė. Unė mund tė saktėsoj mė tej qė edhe nėse familja mbretėrore do tė kishte, pėr shembull, do­kumente pėr vizitėn sekrete tė Ajnshtajnit nė Shq­ipėri, arkivat qė ajo kishte marrė me vete pėrgjatė largimit nė mėrgim janė shkatėrruar praktikisht tė gjitha, nė njėrin prej bombarimeve tė Londrės.
Emri i familjes mbretėrore ėshtė cituar i dy­ti nė radhė, nė njė listė prej 63 familjesh shq­iptare, tė propozuara si “Fisnikė” (“Justes”, “ The Righteous”) nga Yad Vashemi. Si e shpjego­ni kėtė?
Ėshtė njė nder i vėrtetė qė Shqipėria tė ketė familje tė vlerėsuara “Fisnikė mes kombeve” dhe qė familja mbretėrore tė jetė propozuar nga Nor­man H. Gershman nė katalogun e ekspozitės sė tij “Besa: Muslims ėho saved Jeės in Ėorld Ėar II” (Syracuse University Press, USA, 2008) pėr t’u njohur si fisnikė (Nė kėtė ditė, Yad Vashemi nji­hte zyrtarisht 68 familje shqiptare si “fisnikė”), sepse ėshtė njė fakt i pamohueshėm qė mbreti Zog ka qenė nismėtari i vėrtetė i politikės sė shpėtim­it tė hebrejve nga Shqipėria, duke favorizuar fil­limisht ikjen e hebrejve tė persekutuar, duke u dhėnė atyre viza turistike dhe tranziti, pastaj duke i kėrkuar administratės ndryshimin e em­rave, ndėrrimin e fesė dhe, mė sė fundi, duke u dhėnė atyre shtetėsinė shqiptare.
Kodi i mikpritjes ka bėrė tė vetėn, ai ishte shfaqur dukshėm. Shqiptarėt e kanė konsideru­ar si detyrė qė tė mbrojnė dhe tė fshehin hebrejtė qė i iknin persekutimeve, nė njė kohė kur kombe tė mėdha europiane i pėrzinin ata. Nė Shqipėri nuk ka asnjė listė dhėnė fashistėve dhe asnjė in­ternim. Numri i hebrejve tė shpėtuar ėshtė vlerė­suar nė mė shumė se 3 000. Mė 2005-ėn “Memo­rial Museum of The Holocaust” kishte regjistru­ar tashmė 2 640.
Sipas dukumenteve britanike, nė Londėr, mė 1943, ka pasur bisedime me mbretin Zog pėrsa i pėrket vendosjes sė 25 000 familjeve hebreje nė Shqipėri, nėse ai do tė vinte nė pushtet. E konsideroni kėtė plan realist apo veēse njė manovėr pėr tė tėrhequr simpatinė e Londrės?
Nė fakt ka pasur bisedime pėr vendosjen e kolonive hebreje nė Shqipėri. Kėto projekte kishin njė interes tė dyfishtė, pėr t’i dhėnė hebre­jve njė vend pritės, njė tokė azili dhe pėr t’i sjellė Shqipėrisė intelektualė, inxhinierė, mjekė, mė­sues etj… tė cilėt do tė mernin pjesė nė zhvillimin e vendit. Nė kėto projekte kishte njė aspekt njerėzor dhe njė aspekt ekonomik. Pėrveē tė tjer­ave, kėto projekte tregojnė qė mbreti Zog, mė 1943, po parapėrgatiste dhe po punonte pėr tė ardh­men e Shqipėrisė.
Sir Martin Gilberti tregon qė nė fillim tė 1939-ės, njė diplomat i mbretit ka shkuar nė Londėr pėr tė takuar Ēurēillin dhe pėr tė fol­ur pėr vendosjen e hebrejve nė Shqipėri. Cili ishte ky diplomat shqiptar?
Nė fakt, Sir Martin Gilberti nė veprėn e tij « Winston Churchill : le prophčte de la vérité » tregon pėr njė pėrpjekje tė bėrė nė janar 1939, nė tė cilėn njė diplomat shqiptar, i dėrguar nga mbre­ti Zog, ka propozuar ta bėjė Shqipėrinė njė vend tė shenjtė mbrojtės pėr hebrejtė. Pėr ta bėrė kėtė, Ēurēilli duhej tė frenonte vrullin e Musolinit dhe tė garantonte pavarėsinė e Shqipėrisė, nė mėnyrė qė plani i shpėtimit tė merrte jetė. Fatkeqėsisht Ēurēilli e ka lėnė mėnjanė kėtė plan.
Sir Martin Gilberti nuk e jep emrin e kėtij tė dėrguari dhe, siē ndodh shpesh gjatė negociatave tė fshehta, gjėrat mbeten gjithnjė sekrete. Megjithatė ky diplomat mund tė jetė Dervish Du­ma, qė ishte sekretari i dytė i legatės shqiptare nė Londėr dhe qė qe emėruar i ngarkuar me punė nė fillim tė 1939-ės*.
* “Ne dy veprat e tjera te Sir Martin Gilbert “Churchill and the Jews : A lifelong friendship” (Henry Holt & Company, New York, 2007, p. 154)
dhe”Kristallnacht Prelude to Destruction” (Harper Perennial, London, 2006, pp. 201 et 2002), autori permend takimin , ne janar 1939, ne jug te Frances, midis Ēurēillit ( qe ishte ne kete kohe vetem anetar i Parlamentit) me diplomatin shqiptar Ēetin Saraēi. Gjashte jave me vone, Ēetin Saraēi i ka shk­ruar Ēurēillit qe ai ishte i autorizuar te negocionte (Cf. Chatin Sarachi to Winston Churchill, 13/05/1939, Foreign Office Paper FO 371/24/081).
* * *
Familja mbretėrore e Shqipėrisė, si dhe 62 familje tė tjera shqiptare, kanė qenė propozuar nga Norman H. Gershman nė katalogun e ekspoz­itės sė tij “Besa: Muslims who saved Jews in World War II” (Syracuse University Press, USA, 2008) pėr t’u njohur si “Fisnikė” nga Yad Vashem.
* Dr Patrice Najbor
Dipllomuar nė Institutin e Studimėve te Mardhėnieve Ndėrkombėtare (ILERI) tė Parisit, titullarė i njė dipllome tė studimėve tė larta tė specializuara (DESS) tė diplomacisė dhe administrimit tė organizatave ndėrkombėtare (Paris XI), doktor i shkencave politikė, ka realizuar njė tezė mbi “Dykrenarja e Shqipėrise nė maredhėniet ndėrkombėtare bashkohore” (Paris XI – 1992) dhe shume shkrime nė kuader te njė dipllomė tė studimėve tė thelluara (DEA) tė mbrojtjes dhe sigurimit europian (Lille II -1990) midis tė cileve “Sistemi dhe politika e sigurimit tė Shqiperisė” dhe “Ceshtja shqiptare e Kosovės”).
Ai eshtė autor i “Dinastisė sė Zogut” 2002 dhe i “Historisė se Shqiperisė dhe i familjes sė saj mbretėrore 1443-2007)” nė pesė vellime 2008.
Ai nga ana tjeter ka organizue shoqėru disa ndihma humanitare ne Shqipėri, sidomos gjatė tranzicionit demokratik.

-------------------------------------------------------------------------------------------------

http://www.new.mjb-jmb.org/index.php?option=com_content&task=blogcategory&id=16&Itemid=60 

Les mardis du musée

NEWS

SEPTEMBER 16, 2011

Dr. Patrice Najbor

Conference

“The Jews of Albania”

Tuesday of the Museum from September 13 to October 25

Tuesday, September 13, 2011 from 12:30 to 13:30

The main theme is the diplomacy of King Zog and with Albania for the Royal Rescue Jews fleeing the Holocaust (1929/1944). This intervention explains the historical development of the rescue of the Jews by Albania. Thus, the American historian Bernd J. Fischer, Indiana University, believes that the initiatives of the King Zog have saved about 2,000 Jews but is significantly higher. In 2005, the Holocaust Memorial Museum in Washington identified 2640 Jews who were saved by Albania, but this list is a limitus quam minimus, as explains Prof. Shaban Sinani. 

The latest work of Professor Saimir Lojla (Chairman of Albanian-Canadian Community Association) who worked from documents published by 
Albanian historians Apostol Kotani and Shaban Sinani, the total number of Jews saved by Albania would 3614 people. Also be aware that the royal family is on a list of 63 proposed Albanians as "Righteous" at Yad Vashem. 

http://balkans.courriers.info/article18206.html

Bruxelles

Conférence sur "L’Albanie et le sauvetage des Juifs"

Musée Juif de Belgique

Mise en ligne : mardi 13 septembre 2011

Conférence sur "L’Albanie et le sauvetage des Juifs" par le Dr Patrice Najbor le 13 Septembre de 12H3O ą 13H3O

Musée Juif de Belgique

21 rue des Minimes

1000 Bruxelles

http://www.noblesseetroyautes.com/nr01/2011/09/page/9/

Conférence sur le rōle du roi Zog d’Albanie lors de la 2čme Guerre Mondiale

Écrit par Régine le 9 septembre 2011. Publié dans Actualité, Albanie

Conférénce le 13 septembre 2011 ą 12h30 au Musée Juif de Belgique ą Bruxelles sur « Les Juifs d’Albanie ». Patrice Najbor reviendra plus en détails sur le rōle joué par le roi Zog Ier d’Albanie qui grāce ą son rōle diplomatique, a réussi ą faire évacuer de nombreux Juifs au cours de l’Holocauste. (merci ą Anne G. pour l’info – Copyright photo : )

Musée Juif de Belgique – Rue des Minimes, 21 – 1000 Bruxelles

Shqipėria dhe shpėtimi i Hebrenjve

 http://www.botasot.info/def.php?category=0&id=136526#.TnMxlO5BvbU.email

Inicuar nga mėrgata shqiptare nė Belgjikė, dje nė Muzeun e Hebrenjve nė Bruksel, u mbajt Konferenca "Shqipėria dhe shpėtimi i Hebrenjve" Mirėnjohje publike Shqipėrisė dhe Mbretit Ahmet Zogu Konferencėn e mbajti Dr.Patrice Najbor, studiuesi i njohur francez nė lėmin e marrėdhėnieve ndėrkombėtare bashkė me z.Sulejman Gjanaj Nėnkryetar i Partisė sė Legalitetit nė Shqipėri.

Iniciativėn pėr organizimin e Konferencės e bėri Sulejman Gjanaj Nėnkryetar i Partisė sė Legalitetit dhe inteletual dhe veprimtar i njohur nė Belgjikė. Nė njohtimin zyrtar tė Muzeut tė Hebrenjve nė Belgjikė thuhet "se tema kryesore e kėsaj konference ishte diplomacia e Mbretit Ahmet Zogu dhe ndihma e Shqipėrisė Mbretėrore pėr shpėtimin e Hebrenjve nė Shqipėri tė ikur nga Holokausti (1929-1944). Ky intervenim shpjegon rrjedhėn e ngjarjeve historike nė shpėtimin e Hebrenjve nga shteti shqiptar. Poashtu historiani amerikan Bernard Fisher nga Universiteti i Indianės, pohon se ishin iniciativat e Mbretit Ahmet Zogu, tė cilat e mundėsuan shpėtimin e 2000 hebrenjve edhe pse ky numėr duhet jet dukshėm mė i madh.Mbreti Zogu ka qenė nismėtari i vėrtetė i shpėtimit tė hebrenjve nė Shqipėri, duke u dhėnė viza turistike dhe tranziti, pastaj duke i kėrkuar administratės ndryshimin e emrave, ndėrrimin e fesė dhe duke u dhėnė atyre shtetėsinė shqiptare. Ishin rreth 350 familjeve hebreje nė mes tyre edhe fizikantit Albert Ajnshtajn.

Nė vitin 2005, Muzeumi Memorial i Holokaustit nė Washington i ka identifikuar 2.640 hebrenjė tė shpėtuar nga Shqipėria, mirėpo kjo listė ėshtė e kufizuar sepse ka patur mė shumė pohon profesori shqiptar Shaban Sinani.
Sipas njė punimi tė fundit tė profesor Saimir Lojla Kryetar i Komitetit tė shoqatės shqiptaro-Kanadeze, i cili ka punuar pėr kėtė temė duke u bazuar nė studimet e hulumtuesve shqiptar Apostol Kotani dhe Shaban Sinani. Sipas tyre numri total i hebrenjve tė shpėtuar nga Shqipėria duhet tė jetė 3.614 persona.

Duhet poashtu theksuar faktin se familja mbretėrore shqiptare gjendet nė mesin e e 63 familjeve tė nderuara qė kan shpetuar hebrenj, pra janė nė listėn hebreje tė Yad Vashan,tė vlerėsuara " Fisnik mes kombeve". Kjo ėshtė nder i veēant pėr shqiptarėt." Kėto janė fragmente nga fjala e Dr. Patrice Najbor i cili tha se kjo histori pak njihet sot nga opinioni botėror. Por ishte fakt se njė shtet i vogėl si Shqipėria i strehoi dhe mbrojti hebrenjt nė kohėn kur shtete shumė mė tė fuqishme nuk e bėnė kėtė. Shqipėria ishte i vetmi shtet qė nė fund Luftės Dytė Botėrore pati mė shumė hebrenj se sa nė fillim. Kjo ėshtė meritė e virtyteve shqiptare : mikėpritjes, besės dhe tolerancės ndėrfetare. Pėr shqiptarin shtėpia ėshtė e Zotit dhe e mysafirit, andaj kur e fusim brenda mysafirin ia japim besėn dhe e mbrojmė nga gjitha tė kėqijat.
Mjeku dhe fotografi i Mbretit Ahmet Zogu ishin hebrenj. Sipas disa dėshmive edhe fizikanti Albert Ajnshtajni, thuhet se 48 orė ka qėndruar nė Shqipėri dhe me pasaport shqiptare ka shkuar nź SHBA mė 1931.
Poashtu nė Senatin francez mė 27 janar 2008 ėshtė mbajtur njź konferencė ku janė paraqitur dokumente arkivore dhe dėshmi tė familjeve qė kanź shpėtuar hebrenjtė, si familjet Biēaku, Ndėrgjoni etj.

Nė vitin 1991 ishin 500 familje hebreje tė cilat nga Shqipėria u shpėrngulėn nė Izrael.
Dr. Naim Durmishi tha se dy familje hebreje qė jetonin nė Prizren nė vitin 2002 u shpėrngulėn nga Kosova nė Izrael, njėra familje ishte shqipfolėse tjetra turkofone Nė debat morrėn pjesė Ramadan Gjanaj Dekani i Fakultetit Universite Libre International nė Bruksel,pastaj Kėshilltari i Ambasadės Kosovės, Gani Azemi, Sakip Skepi dhe disa intelektual belg dhe hebrenjė prezent nė konferencė. Djali i vźllait tė mbretit Ahmet Zogu, z. Skender Zogu, foli pėr tolerancėn fetare tė shqiptarėve dhe bashkėjetesėn e shqiptarėve dhe hebrenjve nė Aleksandri, kur ai me familjen mbretėrore kanė jetuar atje nė kohėn e Mbretit Faruk tė Egjiptit, i cili ishte me origjinė shqiptare. Skender Zogu ia dorėzoi Muzeut Hebrej nė Bruksel kopjen e dokumentit nga senati francez ku nderohen me emra familjet shqiptare qė i strehuan hebrenjt.

Referuesi kryesor Dr. Patrice Najbor ėshtė autor i librit Historia e Shqipėrisė dhe e familjes sė saj mbretėrore 1443-2007 botuar nź Paris 2008 nė gjuhėn frengjishte nė 5 vėllime.

Dhe nė fund fare tė theksojmė se nuk janė tė shpeshta Konferenca tė tilla ku intelektual francez, belg hebrenj,flasin shumź afirmativisht pėr shqiptarėt, andaj inisiatori Partia Lėvizja e Legalitetit dhe nė veēanti intelektuali dhe politikani Sulejman Gjanaj i lindur dhe shkolluar nė Belgjikė,dhe aktiv nź politikėn shqiptare meritojnė respekt dhe nderim tė veēantė.

--------------------------

Gazeta e komunitetit SHQIPTAR tė Belgjikės.

ALBANIA www.albaniainfo.be SHTATOR 2011

Shqipėria dhe shpėtimi i Hebrenjve (1929/1944) ishte kjo tema e konferencės qė u mbajt me datėn 13.09.2011 nė Muzeun hebre nė Bruksel.

“Ėshtė shumė pak e njohur prej historianėve, madje edhe prej hebrenjve vet, dhe akoma mė pak nga publiku i gjerė, fakti qė mbretėria Shqiptare u ka sjellė njė ndihmė tė rangut tė parė hebrenjve qė kėrkonin tė largoheshin nga regjimi nazist me ardhjen nė pushtet tė Hitlerit me 30 janar 1933”. – ėshtė shprehur nė hapje tė diskutimit tė tij, Dr Najbor.

“”Diplomacia shqiptare – vazhdoi ai, nė fakt i ėshtė kundėrvėnė doktrinės naziste nė lidhje me hebrenjtė duke u mobilizuar pėr tu ardhur nė ndihmė atyre qė ishin tė persekutuar nė Gjermani, Austri apo edhe nė Evropėn Lindore. Qė nga 1929 gjejmė nė arkivat e mbretėrisė sė Shqipėrisė kėrkesa tė hebrenjve qė dėshirojnė tė kenė nėnshtetėsinė shqiptare. Dhe qė nga viti 1930 vejmė re qė hebrenj tė cilėt deklarohen me nėnshtetėsi shqiptare, mbėrrijnė nė Greqi dhe mė saktėsisht nė Selanik. Njė vit mė vonė, vėrejmė qė disa hebrenj do tė zbarkojnė nė Durrės me datėn 15 gusht 1931. Por duke filluar nga viti 1933 numri i hebrenjve qė dėshirojnė ti bashkėngjiten mbretėrisė shqiptare me qėllim qė tė pėrfitojnė nga mbrojtja e mbretit Zog qė siguronte mikpritje pėr hebrenjtė e persekutuar, shtohet konsiderueshėm.

Aty nga fillimi i viteve 30 gjejmė njė shkėmbim korrespondence qė mban datėn 12 shkurt 1934 korrespondence kjo mes Nathan Allalouf et Mihal Sherka drejtor i agjencisė sė shtypit tė mbretėrisė shqiptare qė parashtron nevojėn e hapjes sė nja konsullatė shqiptare nė Tel-Aviv ; njė letėr nga Komisioni i Lartė i Refugjatėve tė Ligės sė Kombeve , James Mc Donald, i datės 29 shtator 1934, ministrit tė punėve tė jashtme , ku i kėrkon lejen pėr tė vendosur emigrantė hebrenj me shtetėsi gjermane ; Njė tjetėr kėrkese nga komiteti qendror i emigrantėve hebrenj tė Gjermanisė ku kėrkohet azil pėr persona tė besimit hebre si dhe plot dokumente tė tjera. Marrėdhėniet miqėsore ekzistojnė ma personalitete hebrenj si profesori Stanislas Zuber, , shkrimtarin Lėo Mathia, artistin Joli Jakob, por edhe biznesmen-in Leo Etton qė e ka vizituar Shqipėrinė i shoqėruar nga John Walter, djali i redaktorit tė gazetės « Times » pėr tė ekzaminuar nė terren mundėsinė e vendosjes sė njė kolonie. Projekti i vendosjes sė kolonive hebre nė Shqipėri, nėpėrmes Komisioni i Lartė i Refugjatėve tė Ligės sė Kombeve, ka qenė i diskutuar gjerėsisht nė vitet 1933-1935 me mbretin Zog pėr konkretizimin e vendosjes sė mijėra hebrenjsh qė largoheshin nga Gjermania naziste. Nė 1934 mbretėria shqiptare i pėrgjigjet pozitivisht kėrkesės sė Komisionarit tė Lartė tė Refugjatėve tė Ligės sė Kombeve, James Mac Donald, pėr tė pritur njė numėr tė caktuar hebrenjsh. Pranohet qė mbretėria shqiptare ka pritur rreth 500 familje herbe nė akord me Ligen e Kombeve dhe nėn ndikimin direkt tė mbretit Zog i cili dėshironte tė mbronte dinjitetin human tė atyre qė vuanin nga pushtimi nazist. Konstatohet qė duke filluar nga viti 1935, intensifikimi i numrit tė hebrenjve qė emigronin nė Shqipėri. Nė dhjetor 1938, senatori amerikan Robert Reynolds viziton Shqipėrinė pėr tė vlerėsuar kontributin qė bashkėsia hebrenjve e USA duhej tė sillte pėr tė mbuluar shpenzimet e 500 familjeve hebre tė vendosura nė Shqipėri. Ambasadori i Shqipėrisė nė USA, Faik Konica ishte nė diskutime me komitetin hebre tė shtetit tė Nju Jorkut pėr tė shifruar nevojat e rastit.

 Po ashtu gjinden shumė shėnime tė konsullatės italiane nė Shqipėri nė lidhje me aktivitete e hebrenjve nė Shqipėri me emrat dhe pėrkrahjen e sjellė Vėrejmė po ashtu, edhe qarkulloren e Ministrisė sė Brendshme, tė datės 6 shkurt 1939 nė lidhje mė urdhėrin e dhėnė misioneve shqiptare jashtė pėr tė dhėnė viza turizmi njėmujore hebrenjve qė dėshirojnė tė shkojnė nė Shqipėri, dhe qarkulloja e datės 27 shkurt 1939 qė anonēon masat qė duhen ndėrmarrė pėr pritjen dhe vendosjen e hebrenjve nė Shqipėri.
Qeveria italiane informon konsullatėn shqiptare nė Romė pėr mos pajtimin e saj nė lidhje me vendosjen e hebrenjve nė Shqipėri. Nė njė raport sekret qė mban datėn 16 qershor 1939, shėrbimet diplomatike italiane informojnė qeverinė nė Rome se aktivitetet dhe rėndėsia numerike e kolonisė hebre nė Tiranė ishin tė rrezikshme. Sipas kėtij raporti vendosja e hebrenjve nė Shqipėri ishte e inkurajuar nga legata amerikane. Raportuesi kishte arritur nė konkluzionin qė :  « Jo ngadalė por shpejt, hebrenjtė kanė fituar simpatinė e popullsisė lokale, qė nuk ėshtė loyale, dhe qė ka qėnė edhe dashakeqėse kundra nesh ».

Mbreti Zog kishte autorizuar ministrin e punėve tė jashtme shqiptare tu jepte pasaporta shqiptare hebrenjve tė cilėve u kishte dhėnė mikpritjen. Gjinden po ashtu nė arkiva prova qė vėrtetojnė qė mbreti Zog u ishte pėrgjigjur pozitivisht kėrkesave tė cilat i ishin drejtuar personalisht si pėr shembull doktorit gjerman Martin Gotthilf, austriakut Richard Atlas, gjermanit Karl Kohen, profesorit Robert Kaulla dhe Hansi Roszaria, tė gjithė tė pėrzėnė si pasojė e origjinės sė tyre izraelite.

Historiani amerikan Bernd J Fischer shef i departamentit tė historisė nė Universitetin Indiana, qė ka studiuar historinė e Hebrenjve shqiptarė gjatė periudhės zogiste dhe gjatė luftės sė dytė botėrore, flet pėr periudhėn kur Shqipėria ka qenė nėn drejtimin e Zogut (1925-1939) si njė « moshė e artė » pėr hebrenjtė nė kėtė shtet.

http://www.zeriyt.com/albert-ajnshtajni-si-u-pajis-me-pasaporte-shqiptare-t76841.0.html

-------------------------------------------------------------------------------------------------

HOLOKAUSTI, SHQIPĖRIA SHPĖTOI TĖ PAKTĖN 3164 HEBRENJ

Saimir Lolja

Qė nga janari i vitit 2005, dita e 27 janarit ėshtė caktuar nga OKB si Dita Ndėrkombėtare e Pėrkujtimit tė Holokaustit, i cili u zbatua para e gjatė Luftės II Botėrore dhe shkaktoi zhdukjen e 6 milionė hebrenjve dhe miliona europianėve tė tjerėve. Edhe Shqipėria, me vendim tė Kuvendit, e njeh dhe e pėrkujton zyrtarisht kėtė ditė nėn emrin "Dita e Kujtesės". Pėrndjekja sistematike dhe gjithnjė e mė shumė mizore e viteve 1933-1945 qė iu bė hebrenjve kudo ku u vendos regjimi nazifashist ėshtė regjistruar e gjallė nė librin "Kristallnacht - Nata e Xhamave tė Thyer" e autorit Martin Gilbert. Bashkėsia hebraike ekzistonte nė Gjermani qė prej 2000 vjetėsh dhe ishte shkrirė e tėra nė kulturėn dhe jetėn gjermane. Si ushtarė gjermanė, 12000 hebrenj kishin rėnė nė betejat e L1B dhe shumė tė tjerė ishin dekoruar ushtarakisht. Nė Janar 1933 nė Gjermani vjen nė fuqi regjimi nazist dhe menjėherė filluan pėrndjekjet sistematike ndaj hebrenjve. Gjysmė milion hebrenjtė e Gjermanisė, qė pėrbėnin 0.76% tė popullatės nė Gjermani, u quajtėn prej propagandės naziste si armiq tė brendshėm, si shkaku i mundjes sė Gjermanisė nė Luftėn I Botėrore dhe i vėshtirėsive ekonomike qė e pasuan atė. Gjatė vitit 1933, qeveria gjermane nxori 42 ligje kundėr hebrenjve, qė iu kufizonin tė drejtat qytetare, tė punės, tė arsimimit dhe urdhėruan largimin nga tėrė punėrat shtetėrore pėrfshirė shkollat e universitetet. Gjatė vitit 1934, qeveria gjermane hodhi nė veprim 19 ligje tė tjerė drejtpėrsėdrejti kundėr hebrenjve. Gjatė vitit 1935 u shtuan edhe 29 ligje tė tjerė kundėr hebrenjve, pėrfshirė edhe ndalimin e martesave midis hebrenjve dhe jo-hebrenjve edhe zhvlerėsimin e qytetarisė gjermane pėr hebrenjtė dhe ato me origjinė tė tillė. Gjatė vitieve 1936-1937 u shtuan edhe 46 ligje kundra hebrenjve. Mė 12 Mars 1938 Austria bashkohet me Gjermanė dhe kėshtu edhe 183'000 hebrenj austriakė bien nėn regjimin nazist. Mė 17 Gusht 1938 del njė ligj tjetėr i cili urdhėronte qė nė dokumente e pasaporta hebrenjve meshkuj t'u shtohej emri "Israel" dhe femrave emri "Sarah".  Mė 15 Tetor 1938, autoritetet gjermane i quajtėn tė pavlefshme pasaportat e hebrenjve nė Gjermani e Austri. 10 nėntori i vitit 1938 ka ngelur nė histori i njohur si Nata e Xhamave tė Thyer (Kristallnacht) dhe qe kulmi i  pesė viteve e nėntė muajve tė pėrndjekjes sistematike tė hebrenjve tė Gjermanisė dhe Austrisė. Nė atė ditė, nė ēdo qytet e fshat, sipas njė plani tė ndėrtuar kohė mė parė, trupat e sulmit dhe rinia naziste sulmuan, shkatėrruan, dogjėn, thyen e dhunuan ēdo gjė qė ishte hebraike. Mė shumė se 1000 sinagoga u dogjėn, dhjetėra mijra dyqane e banesa hebraike u shkatėrruan, hebrenjtė kalimtarė nė rrugė u sulmuan dhunshėm, 91 hebrenj u vranė, ndėrsa 30'000 meshkuj tė moshave 16-60 vjeē u arrestuan dhe u dėrguan nė kampet e pėrqendrimit. Ajo situatė e ashpėr vazhdoi dhe u shoqėrua me mbylljen e tėrė gazetave e revistave hebraike, ndalimin bizneseve tė hebrenjve, ndalimin e tyre tė hynin nė vendet e argėtimit, moslejimin e hyrjes nė universitete, etj. Meqenėse nuk kishte akoma gjendje lufte me shtetet e tjera, kėto ngjarje u regjistruan nga qindra gazetarė tė huaj nė Gjermani e Austri dhe mė pas u botuan nė gazetat perėndimore. Nata e Xhamave tė Thyer qe njė pikė kthese pėr njerėzit nė pėrfytyrimin e nazizmit. Ajo ishte si njė jehonė qė vinte nga viti 1543 kur profesori fetar Martin Luther, nė letrėn e tij "Mbi hebrenjtė dhe gėnjeshtrat e tyre" kėshillonte qė "sinagogat e hebrenjve tė digjeshin e tė shkatėrroheshin pėr nderin e zotit". Mė 19 Nėntor 1938, autoritetet gjermane e ndaluan vazhdimin e emigracionit zyrtar tė hebrenjve duke kushtėzuar rifillimin e tij vetėm kur bashkėsia hebraike tė paguante plotėsisht njė dėmshpėrblim prej njė miliard markash, familjet nė veēanti t'i kishin shlyer tė gjitha detyrimet financiare dhe pasaportat tė ishin dorėzuar. Politika gjermane qė nga ardhja nė fuqi e nazistėve nė Janar 1933 e deri nė sulmin kundėr Polonisė nė Shtator 1939 kishte qėllim nxitjen e emigracionit dhe zhvendosjen e hebrenjve, pėrfshirė edhe futjen e fshehtė tė tė rinjve hebrenj nė Palestinėn britanike nė marrėveshje me drejtuesit hebraikė tė atjeshėm. Kėshtu, nga 40'000 tė emigruar vetėm nga Gjermania mė 1938, pėr nėntė muajt e parė tė vitit 1939 u larguan 78'000 vetė. Deri nė korrik 1938, Zvicra kishte marrė 14'000 hebrenj nga Gjermania e Austria, ndėrkohė qė kishte akoma edhe 300'000 tė tjerė qė kėrkonin shpėtim. Ndėrsa numri i hebrenjve qė kėrkonin tė largoheshin rritej, po ashtu shtrėngoheshin mė shumė rregullat e pranimit tė tyre prej vendeve tė ndryshme. SHBA, me njė kuotė pranimi prej 25000 emigrantėsh gjermanė nė vit, pranuan rreth 200'000 hebrenj nga Gjermania e Austria gjatė periudhės Janar 1933 - Shtator 1939. Britania, me kuotat e saja tė pranimit tė emigrantėve, lejoi tė hynin gjatė kėsaj periudhe 65'000 hebrenj. Midis Janarit 1933 dhe Marsit 1938, Britania pajisi me certifikata emigrimi pėr nė Palestinėn e kontrolluar prej saj 35'000 hebrenj gjermanė. Por pėr shkak tė revoltės arabe mė 1936 dhe kufizimeve qė pasuan atė, emigrimi drejt Palestinės britanike tkurrej pa pushim. Nė Shangai tė Kinės mundėn tė emigronin zyrtarisht 18'000 hebrenj nga Gjermania e Austria. Nė periudhėn janar 1933 e deri nė Shtator 1939, pothuaj 2/3 e popullatės hebraike tė vitit 1933 (domethėnė rreth 200'000 hebrenj) ishin larguar nga Gjermania. Nė periudhėn Mars 1938 e deri nė Shtator 1939, 130'000  hebrenj (70% e popullatės hebraike e Marsit 1938) u larguan nga Austria. Nė Shtator 1939, nė Rajhun III kishin mbetur akoma edhe 175'000 hebrenj, tė cilėve tanimė iu mohua dhėnia e vizave ngaqė quheshin qytetarė tė njė vendi nė gjendje lufte me shtetet ku ato kėrkonin tė merrnin viza. Nga kėta, vetėm 10'000 i mbijetuan Luftės II Botėrore, ku 4700 burra hebrenj shpėtuan prej protestės qė bėnė gratė e tyre gjermane dhe pjesa tjetėr duke u fshehur nga miqtė gjermanė. Me fillimin e Luftės II Botėrore e deri nė fund tė saj, pėr miliona hebrenjtė evropianė e rėnė nėn pushtimin nazist u zbatuan ethshėm arrestimet, shkatėrrimet e pasurive, dhuna, largimet nga vendbanimet, ndarje familjesh, vrasjet masive dhe dėrgimet nė kampe pėrqendrimi e pune tė cilėt shpejt u kthyen nė kampe shfarosje. Kampe tė tillė kryesorė kishte nė Gjermani 20, Poloni 11, Francė e Norvegji nga 4, Serbi e Holandė nga 3, Itali, Estoni e Letoni nga 2, Austri, Belgjikė, Rumani, Ukrainė, Kroaci, Lituani, Rusi e Bardhė, Ēeki e Ishujt nė La Mansh nga 1. Ajo situatė e zymtė racore, e sidomos Nata e Xhamave tė Thyer, i shtynte hebrenjtė tė largoheshin me ēfarėdolloj mėnyre, tė iknin ku tė mundnin, tė shpėtonin si tė mundnin vetveten, familjen, e madje jo tė gjithė fėmijėt. Nė atė periudhė, kush nuk qėndronte indiferent mundohej tė ndihmonte me sa mundej kėtė popullatė qė po pėrballej me gjėmėn e madhe. Diplomatė tė huaj nė Gjermani dhe shoqata jo-qeveritare nga Britania, etj., ishin nė qendėr tė pėrpjekjeve tė shpėtimit tė hebrenjve. Po ashtu, projekte qeveritare ose qytetare nė Britani e ShBA zbatoheshin me qėllim t'i merrnin dhe t'i sistemonin hebrenjtė nė Angli, ShBA, etj.  Nė ato kushte, mundimet e hebrenjve pėr t'u larguar dhe pėr tė arritur tė vendoseshin diku janė tė gjithanshme, me vuajtje e dhimbje familjare tė mėdha. Hebrenjtė e Gjermanisė dhe Austrisė qė mundėn tė largohen drejt Italisė, shpejt filluan tė largohen edhe prej aty pėr shkak tė ligjeve kundra hebrenjve tė nxjerra nga qeveria e Musolinit dy ditė para Natės sė Xhamave tė Thyer. Pėr shembull, ligjet italiane i ndalonin hebrenjtė tė punėsoheshin prej shtetit, bashkive dhe shkollave. Mė 30 Dhjetor 1939, njė anije nė Danub mė 1310 hebrenj qė udhėtonin fshehtas drejt Palestinės britanike, me kėrkesėn britanike, u bllokua nga autoritetet jugosllave dhe hebrenjtė u burgosėn nė qytezėn Sabac. Pas gjashtė muajsh, 207 tė rinj nėn moshėn 16 vjeē morėn certifikatat pėr nė Palestinė dhe u nisėn me tren. 1003 tė mbeturit u shfarosėn prej ushtrisė naziste me pushtimin e Jugosllavisė. Hebrenjtė e Maqedonisė dhe Greqisė sė pushtuar nga Bullgaria si dhe hebrenjtė e Greqisė sė pushtuar nga ushtria naziste u tretėn nė kampet shfarosėse tė Polonisė. Nga kėta, njė pjesė e madhe vdiqėn rrugės me tren pėr shkak tė ngushtėsisė nė vagonė dhe ushqimit qė ishte vetėm njė copė mishi e tharė e kriposur, e jo ujė pėr tė pirė. Shqipėria qėndron si zonjė e rėndė nė kėtė histori, sepse nga shqiptarėt e Evropės Juglindore u shpėtuan jo vetėm hebrenjtė vendas por edhe tė gjithė ato qė mundėn ta arrinin Shqipėrinė nga vendet e tjera tė Evropės. Fakti ėshtė se nė Shqipėri u shpėtuan tė gjithė hebrenjtė dhe ato nuk u cenuan, nuk u dorėzuan, nuk u penguan tė hynin, nuk u grabitėn, nuk iu mor pasuria, nuk u prekėn nga ndonjė ligj qeveritar, dhe si tė tillė ato u shpėtuan prej tė gjithėve gjatė njė periudhe 12 vjeēare. Domethėnė u shpėtuan nga kushdo qė i takoi, nga kushdo qė iu hapi derėn e trokitur, nga kushdo zyrtar shqiptar qė iu preku letrat, nga ēdo qeveritar qė kishte listat e tyre, nga kushdo qė nuk qėndroi indiferent ndaj tyre nė atė periudhė tė kobshme. Shqipėria ishte njė arkė shpėtimi pėr hebrenjtė e pėrndjekur, ku njė pjesė qėndruan aty deri sa mbaroi Lufta II Botėrore e njė pjesė kaloi matanė drejt vendeve tė tjera. Kudo nė Evropėn Juglindore, shqiptarėt u pėrpoqėn dhe i shpėtuan hebrenjtė qė kishin pranė. Gjurmėt e shpėtimit gjenden nė qytetet e fshatrat e Mitrovicės, Prishtinės, Gjilanit, Deēanit, Pejės, Gjakovės, Shkodrės, Tiranės, Beratit, Krujės, Kavajės, Durrėsit, Elbasanit, Librazhdit, Korēės, Dibrės, Burrelit, Fierit, Lushnjes, Vlorės, Delvinės, Pėrmetit, Gjinokastrės, etj. Hebrenjtė drejtoheshin drejt Shqipėrisė e tokave shqiptare, sepse e dinin se aty si nga populli ashtu edhe nga qeveria nuk kishte pėrndjekje tė tyre, nuk kishte kuota pranimi, nuk kishte pėrbuzje fetare apo kombėtare, nuk kishte gjenocid ndaj kombeve tė tjerė. Ato e dinin se shqiptarėt kishin besė, se i hapnin derėn mikut dhe kujtdo qe ishte nė nevojė, se qeveria e tyre dėshironte pėrparimin e vendit dhe tė ekonomisė, dhe se hebrenjtė vendas jetonin si gjithė tė tjerėt. Sipas regjistrimit tė popullatės nė vitin 1931, Shqipėria kishte 200 hebrenj. Sipas dokumentimeve, Kosova kishte para Luftės II Botėrore rreth 600 hebrenj vendas, tė cilėt shpėtuan duke u zhvendosur nė Shqipėrinė qendrore. Ēėshtja e shpėtimit tė tėrė hebrenjve nė Shqipėri ėshtė bėrė tashmė mjaft e njohur dhe institucioni Yad Vashem nė Jerusalem deri mė tani ka dokumentuar dhe njohur zyrtarisht 70 shqiptarė si "Fisnikė" tė shpėtimit tė hebrenjve gjatė holokaustit. Kjo njohje si brenda ambientit shqiptar ashtu edhe nė botė ka ardhur falė punės sė vazhdueshme tė historianėve, veprimtarėve tė ēėshtjes shqiptare e shoqatave qytetare, studiuesve, gazetarėve, politikanėve, miqve dhe dashamirėsve tė ndryshėm. Njė dije e pėrbėrė nga dy pjesė qė plotėsojnė njėra-tjetrėn nė lidhje me hebrenjtė e shpėtuar nė Shqipėri vjen nga historianėt Apostol Kotani dhe Shaban Sinani. Apostol Kotani ka shkrirė nė librin "Shqiptarėt dhe hebrenjtė nė shekuj, 2007" punėn e tij 40 vjeēare pėr tė mbledhur rrėfimet e njerėzve nė vendbanime tė ndryshme, historitė e jetuara, faktet e shpėrndara dhe dokumentat e arshivuara. Shaban Sinani ka hulumtuar nė detin e dokumenteve tė arkivuara nė Shqipėri dhe i ka pėrmbledhur ato nė librin "Hebrenjtė nė Shqipėri: prania dhe shpėtimi, 2009". Nga bashkimi i listave tė hollėsishme dhe emėr pėr emėr nga kėto dy libra del se nė Shqipėri u shpėtuan deri nė fund tė Luftės II Botėrore tė paktėn 2741 hebrenj. Nė kėtė numėr pėrfshihen vetėm hebrenjtė e kėtyre dy listave qė lanė gjurmė tek njerėzit dhe nėpėr dokumente. Nė kėtė numėr nuk pėrfshihen hebrenjtė qė hynė me pasaporta jo tė vėrteta apo me emra tė tjerė, ato qė hynė fshehtas, ato qė mund tė jenė nė lista tė tjera, si dhe ato qė nuk dihen akoma. Nga libri i Apostol Kotanit, kėtij numri i shtohen edhe 53 tė tjerė me tė dhėna tė  paplotėsuara. Gjithashtu nga libri i Shaban Sinanit, kėtij numri i shtohen edhe 370 anėtarė familjesh tė paregjistruar si emra tė veēantė, qė bashkė me kryefamiljarėt e tyre (tė regjistruar nė dokumente dhe nė listėn e madhe) u tėrhoqėn nga Kosova drejt Shqipėrisė qendrore mė 1942. Si pėrfundim, numri i hebrenjve tė shpėtuar nė Shqipėri arrin tė paktėn 3164 vetė. Shqiptarėt i shpėtuan hebrenjtė pa mė tė voglin interes, pa mė tė voglin kusht, pa mė tė voglin pėrfitim apo shpėrblim, dhe gjithmonė duke ruajtur kujtimet e tyre. Kėta hebrenj tė shpėtuar janė ato qė i mbijetuan holokaustit nėpėrmjet ndihmės shqiptare, qė u martuan, lindėn e vazhduan rrjedhėn e tyre tė jetės nė Shqipėri e vendet e tjera. Hebrenjtė qė mbetėn nė Shqipėri pas mbarimit tė Luftės II Botėrore lanė gjurmė nė fusha tė ndryshme tė jetės shqiptare dhe kujtohen me respekt.

Gazeta SHQIP 13 Janar 2010

            http://216.75.13.41/index/ndryshe/d03389dcfeb31a968d238efae3e1e7ba.html

Shqipėria e vogėl ėshtė pengu i njė loje tė madhe diplomatike

            Shqipėria gjykohet si njė nga zonat mė tė rrezikshme nė Europė. Njė luftė e re mund tė fillojė atje nė qoftė se interesat politike dhe ushtarake tė vendeve tė tjera nė Shqipėri vazhdojnė tė pėrplasen njėri me tjetrin. Pėr shkak tė pozitės gjeografike, ky vend i vogėl mban ēelėsat e Adriatikut dhe ka qenė pėr shekuj shkaku i zėnkės midis vendeve tė ndryshme.

            Nga pikėpamja strategjike, bregu i saj do tė kishtė njė vlerė tė paēmueshme pėr Italinė nė rast lufte. Italia ėshtė duke derdhur pėr disa vjet shuma tė mėdha parash nė Shqipėri me synim tė ndihmojė organizimin e ushtrisė, tė ndėrtojė rrugė, ura dhe fortifikime. Nė Ballkan besohet se pėrpjekja e Italisė pėr tė forcuar ushtarakisht Shqipėrinė ėshtė pjesė e programit imperialist tė Musolinit pėr t'u futur thellė nė Ballkan, pėr tė ripushtuar rrugėn e famshme romake Egnatia e cila shkon nga Shqipėria e Jugosllavia drejt Selanikut e Stambollit. Ēdo lėvizje e Italisė nė Shqipėri vėzhgohet me dyshim e ankth prej Francės, prej Ententes sė Vogėl [Ēekosllovakia, Rumania, Jugosllavia] dhe veēanėrisht prej Jugosllavisė. Gjatė viteve tė fundit, ndihma financiare dhe drejtimi ushtarak dhėnė Shqipėrisė prej Italisė ka nxehur nervat nė Ballkan dhe ka nxitur Jugosllavinė tė bėjė pėrgatitje tė ethshme ushtarake pėr tė pėrballuar futjen Italiane qė mendohet nė Ballkan.

            Njė Peng i Fuqive. Shqipėria e vogėl ėshtė bėrė kėshtu njė peng nė lojėn e dy blloqeve kundėrshtarė nė diplomacinė Europiane, njėri kryesohet nga Italia e tjetri nga Franca. Ajo ka pėrfituar deri diku nga kėto interesa kundėrshtare dhe ia ka dalė tė fuqizojė bashkimin e saj kombėtar, sė pari me ndihmėn e Jugosllavisė dhe pastaj me ndihmėn e Italisė. Ēfardo mund tė kenė qenė shtysat e fshehta tė kėtyre vendeve, Shqipėria ka ruajtur me zotėsi dhe guxim pavarėsinė e saj, megjithėse ajo ishte e detyruar tė bėnte sakrifica, lėshime dhe pranime tė shumta nė kthim tė ndihmės materiale qė ajo pėrftoi qė nga mbarimi i luftės. Edhe sikur rrugėt dhe urat e ndėrtuara me ndihmėn financiare italiane ishin synuar pėr skemat ushtarake italiane, ato tani shėrbejnė pėr qėllime tė dobishme ekonomike pėr Shqipėrinė duke krijuar ndėrlidhje midis pjesėve tė ndryshme tė kėtij vendi malor tė vogėl.

E pushtuar gjatė Luftės I Botėrore. Gjatė Luftės I Botėrore, Shqipėria ishte skenė e shumė pushtimeve. Ushtritė greke, serbe, franceze, austriake dhe italiane luftuan njėra tjetrėn nė Shqipėri dhe kjo tokė e vogėl u nda nė disa copėza nėn ndikim tė huaj, kurse njerėzit iu nėnshtruan mjerimit dhe kufizimeve tė parrėfyeshme. Ahmet Zogu, mbreti i tanishėm, u mbajt nė Vjenė gjatė periudhės sė luftės. Pavarėsia e Shqipėrisė, e arritur mė 1912, u ndėrpre. Nė Konferencėn e Paqes nė Paris, kėrkesat e saja fillimisht u mohuan plotėsisht. Delegatėt shqiptarė tė kryesuar nga Mehmet Konica, vėllai i ambasadorit tė tanishėm shqiptar nė SHBA [Faik Konicės], varėn shpresėn e tyre tek Presidenti Wilson dhe iu lutėn delegacionit amerikan qė SHBA, si njė fuqi e pa interesuar, tė merrte komandėn pėr Shqipėrinė. Jugosllavia, Greqia dhe Italia ishin nė ethe pėr tė siguruar “sferat e tyre tė ndikimit”. Mė 1919, njė marrėveshje u arrit nga Clemenceau, Lloyd Geroge dhe Nitti [pėrkatėsisht, kryeministri francez, britanik dhe italian], nė mungesė tė pėrfaqėsuesit amerikan, e cila i jepte Italisė komandėn mbi Shqipėrinė dhe Jugosllavisė toka tė Shqipėrisė veriore. Shqiptarėt e kundėrshtuan kėtė marrėveshje, e cila iu hiqte atyre pavarėsinė dhe iu cungonte vendin.

            Kundėrshtimi i wilsonit. Presidenti Wilson e kundėrshtoi me forcė kėtė marrėveshje duke thėnė se ajo ishte arritur nė mungesė tė pėrfaqsuesit amerikan dhe se ajo synonte “t’i ndante Shqiptarėt, kundėr dėshirės sė tyre tė zjarrtė, midis tre fuqive tė huaja tė ndryshme”. Pavarėsia e Shqipėrisė u shpėtua kur qevera amerikane bėri tė ditur se “ēeshtjet shqiptare nuk duhet tė pėrfshihen nė bisedimet midis Italisė e Jugosllavisė, dhe Presidenti duhet tė ripohojė se ai nuk mund tė pranojė plane qė i japin Jugosllavisė toka tė Shqipėrisė veriore si dėmshpėrblim pėr ēka ajo kėrkon diku tjetėr”. Dhe se “Italia dhe Jugosllavia lihen bashkė t’i sheshojnė ēeshtjet e tyre, nėse ato munden, nėpėrmjet bisedimeve tė veēanta dhe me kushtin qė ata nuk duhet tė arrijnė nė marrėveshje duke pėrfituar prej Shqipėrisė”. Shqipėria u pranua anėtare e Lidhjes sė Kombeve me tė drejta tė plota nė Dhjetor 1920, pas njė kėrkese kėmbėngulėse nė emėr tė pavarėsisė shqiptare tė bėrė nga Lordi Robert Cecil [nė Konferencėn e Paqes mė 1919, ai ishte pėrfaqėsuesi britanik nė bisedimet pėr krijimin e Lidhjes sė Kombeve] pėrballė kundėrshtimeve nga disa shtete ballkanike.

            Nje vit mė vonė, ambasadorėt e Britanisė sė Madhe, Francės, Italisė dhe Japonisė “duke pranuar se cėnimi i kėtyre kufinjve dhe i pavarėsisė sė Shqipėrisė mund tė pėrbėjė njė rrezik pėr sigurinė strategjike tė Italisė”, arritėn njė marrėveshje sipas tė cilės “nė ēdo kohė, nėse  Shqipėria e ka tė pamundur tė ruajė tėrėsinė territoriale tė saj, ajo ėshtė e lirė t’i kėrkojė Kėshillit tė Lidhjes sė Kombeve ndihmė tė jashtme”; dhe se “qeveritė e Perandorisė Britanike, Francės, Italisė dhe Japonisė marrin vendime nė raste tė tilla qė t’i udhėzojnė pėrfaqėsuesit e tyre nė Kėshillin e Lidhjes sė Kombeve tė kėshillojnė qė rivendosja e kufinjve territorialė tė Shqipėrisė t’i besohet Italisė”. Megjithėse tashmė njė anėtare e Lidhjes sė Kombeve, Shqipėria nuk u kėshillua pėr kėtė marrėveshje. Ajo e kundėrshtoi atė duke bėrė tė ditur se nuk do ta njihte vlefshmėrinė e saj. Deri nė ditėt e stome, Italia e quan Marrėveshjen e Ambasadorėve si njė instrument lidhės ndėrshtetėror, i cili i njeh asaj interesa tė veēanta nė Shqipėri, megjithėse kjo marrėveshje shihet me dyshime dhe frikė nga fqinjėt e Shqipėrisė nė Ballkan. Pra, marrėveshja ka shėrbyer qė nė fillim si njė shkak fėrkimesh dhe e ka bėrė Shqipėrinė njė zonė tė ndjeshme siē ėshtė sot.

            Mė 1920, italianėt mbanin tė pushtuar Valonėn nė Shqipėrinė e Jugut. Udhėheqėsit shqiptarė, tė vendosur qė ta ēlirojnė vendin e tyre nga pushtimi i huaj, e detyruan ushtrinė italiane tė tėrhiqej. Pastaj, ata filluan tė organizojnė shtetin dhe tė vendosin rendin nė vend. Ahmet Zogu ishte njė nga udhėheqėsit e rinj tė dalluar dhe qeveria, nė tė cilėn ai ishte Ministėr i Brendshėm dhe mė pas Kryeministėr, u dallua prej emrit tė tij. Mė 1924, regjimi i Zogut u pėrmbys prej njė kryengritje tė udhėhequr nga peshkopi shqiptar Fan Noli. Ahmet Zogu me disa kolegė tė tij u largua me nxitim nė Beograd pėr strehė dhe ndihmė. Qeveria kryengritėse e Fan Nolit zgjati nga Qershori deri nė Dhjetor 1924, kur Zogu, tė cilin ajo e kishte dėnuar me vdekje, u rikthye fitimtar nė Tiranė nė krye tė njė ushtrie tė vogėl qė ai e kishte organizuar nė Jugosllavi. Brenda njė muaji nga kthimi i tij, Zogu u zgjodh President i Republikės Shqiptare pėr shtatė vjet. Qeveria e tij filloi tė riorganizojė dhe tė pėrmirėsojė vendin, megjithėse shpėrthimet e pakėnaqėsive vazhduan tė ndodhnin herė pas here. Jugosllavėt, duke e bėrė mik Ahmet Zogun dhe duke e ndihmuar atė tė rifitonte pushtetin, pritėn qė ai tė merrte njė drejtim tė fortė qė anonte nga Jugosllavia ose kundra Italisė. Duke e kuptuar rrezikun e madh pėr vendin e tij nėse ndiqte kėtė politikė, Presidenti Zog u pėrpoq ta ngiste timonin nė mes, tė mbante anėn e Shqipėrisė.

            Marrėveshja e Tiranės. Papritur, mė 1926, njė kryengritje serioze ndodhi nė Shqipėrinė veriore. Ahmet Zogu ishte i bindur se ajo ishte ndezur prej Jugosllavėve. Edhe Italia edhe Jugosllavia i patėn parashtruar atij njė marrėveshje miqėsie dhe sigurimi. Ajo kryengritje e nxiti atė tė merrte njė vendim tė shpejtė nė anėn italiane, dhe mė 27 Nėndor 1926, ai nėnshkroi njė marrėveshje pesė-vjeēare miqėsie e sigurimi midis Shqipėrisė dhe Italisė. Ky dokument, i njohur si Marrėveshja e Tiranės, bėnte tė ditur se Italia dhe Shqipėria, "me qėllim qė tė forcojnė marrėdhėniet e tyre tė dyanshme tė miqėsisė dhe sigurisė, pranojnė se ēdo shqetėsim i drejtuar kundėr gjendjes sė tanishme politike, ligjore dhe territoriale tė Shqipėrisė ėshtė nė kundėrshtim me interesat e tyre tė ndėrsjellta".             Nėnshkrimi i Marrėveshjes sė Tiranės i hodhi fqinjėt e Shqipėrisė nė gjendje dėshpėrimi dhe kushtrimi. Njė vit mė vonė, menjėherė pas nėnshkrimit tė Traktatit Franko-Jugosllav, njė traktat bashkėpunimi u arrit ndėrmjet Italisė dhe Shqipėrisė pėr njė periudhė 20 vjeēare. Njė hua prej 50 milion frangash ari iu dha Shqipėrisė prej Italisė nėpėrmjet njė grupi financiar tė njohur me emrin SVEA. Banka Kombėtare e Shqipėrisė u themela nėn mbikqyrjen e kėtij grupi. Njė program i madh punimesh botore u fillua dhe u financua nga kjo hua. Organizues ekonomikė, inxhinierė, specialistė punimesh dhe stėrvitės ushtarakė italianė erdhėn nė Shqipėri. Rrugė, ura dhe ndėrtesa popullore u ndėrtuan. Ēdo lėvizje nė Ballkan analizohet me mikroskop. Jugosllavėt vėzhgonin pėrpjekjet e italianėve nė Shqipėri me dyshim. Ato i gjykonin traktatet Italo-Shqiptare, huanė dhe futjen e organizuesve dhe stėrvitėsve italianė si pjesė tė njė skeme politike dhe ushtarake pėr tė siguruar njė bazė tė fortė nė Adriatik me synim futjen thellė nė Ballkan. Beogradi e vlersoi njė program tė tillė si njė sfidė tė drejtpėrdrejtė kundrejt Jugosllavisė. Situata ishte e rrezikshme.

            Mė 1 Shtator 1928, Presidenti Zog u quajt Mbreti i Shqiptarėve nga njė Kuvend Kushtetues dhe republika u kthye nė mbretėri. Gjenerali italian Alberto Pariani ndihmoi tė organizonte dhe tė stėrviste ushtrinė shqiptare. Xhandarmėria u organizua dhe u drejtua nga gjenerali britanik Sir Jocelyn Percy. Gjykatat e drejtėsisė u riorganizuan. Shkolla tė reja u hapėn. Njė ritėm mė i shpejtė hyri nė kėtė vend tė vogėl ku nė tė kaluarėn “gjėrat mund tė kryheshin vetėm nėse kishe duhan tė mjaftė dhe durim”. Kur periudha pesė vjeēare e Paktit tė Miqėsisė dhe Sigurimit mbaroi, Mbreti Zog nuk pranoi ta ripėrtėrinte atė, me gjithė shtytjen e njohur tė ushtruar prej Musolinit. Mbreti Zog theksoi se traktati nuk ishtė mė i nevojshėm dhe ai nuk kėrkonte fuqi tė huaja pėr ta mbrojtur atė. Ai gjithashtu vuri nė dukje se trakti i tij i bashkėpunimit mė Italinė, i cili do tė mbeste nė fuqi pėr vite tė tjera, mbulonte gjithė pikat e bashkėpunimit miqėsor midis dy vendeve.

            Situatė financiare kritike. Nė tė njėjtėn kohė, kushtet ekonomike dhe financiare tė Shqipėrisė kishin arritur njė pikė kritike. Italia afroi tė jepte ndihmė pėrsėri pėr Shqipėrinė duke dhėnė dhjetė hua vjetore prej 10 milion frangash ari sejcila. Fqinjėve tė Shqipėrisė iu shtua kushtrimi duke besuar se ndihma italiane s’do ishte gjė tjetėr veēse pėr qėllime ushtarake. Huatė vjetore pritej tė shpenzoheshin nėn mbikqyrjen e njė komisioni tė pėrzjerė italo-shqiptar. Shqipėria pranoi dhe dy huatė e para u dhanė, megjithėse jo tė plota. Huaja e tretė, e kėtij viti, ėshtė mbajtur duke arsyetuar se Shqipėria nuk po plotėson kushtet  marrėveshjes pėr tė qenė njė “bashkėpunim miqėsor”.

            Kur Italia njė vit mė parė i hodhi mbretit Zog idenė qė njė bashkim doganor ndėrmjet Italisė e Shqipėrisė do tė ishte i pranueshėm pėr Italinė dhe do t’i jepte pėrparėsi Shqipėrisė, mbreti Zog e hodhi poshtė atė ide duke kuptuar se njė marrėveshje e tillė jo vetėm do tė ngacmonte fqinjėt e tij ballkanikė por ajo mund tė krijontė njė trazim nė tėrė Europėn. Mė pas Italia u shqetėsua nga njė ndryshim nė Kushtetutėn e Shqipėrisė, i cili shkaktoi  mbylljen e disa shkollave tė huaja dhe fetare. Qeveria shqiptare spjegoi se kjo masė ishte tani e nevojshme me qėllim qė tė forconte bashkimin kombėtar nėpėrmjet njė sistemi shkollor tė pėrbashkėt dhe tė ndalonte propagandėn e huaj kundra kombit. Italianėt nuk pranuan drejtime tė tilla administrative nė shkollat e tyre dhe si rrjedhim i mbyllėn dhe kthyen mėsuesit e tyre nė Itali. Urtėsia e ligjit tė ri shqiptar nė lidhje me sistemin shkollor ishte i diskutueshėn nga pikėpamja e mungesės sė tanishme tė mėsuesve shqiptarė.

            S’ka mė ndihmė prej Italisė. Qeveria italiane, duke njohur mirė kushtet e dėshpėruara financiare tė Shqipėrisė, kaloi nė politikėn e pritmėnisė vėzhguese dhe njėkohėsisht ndaloi ndihmat e mėtejshme financiare. Importet e Italisė nga Shqipėria  filluan tė zvoglohen. Italianėt mohuan qė ata donin lejime tė reja nė Shqipėri, qė ata donin kontroll tė ushtrisė, xhandarmėrisė dhe degėve tė tjera tė qeverisė. Ata thanė se e gjitha qė ato donin ishte miqėsia, bashkėpunimi miqėsor dhe ndikimi kulturor. Mbreti Zog nuk pranoi t’i rihapi shkollat e huaja, por bėri njė veprim tė vullnetit tė mirė duke urdhėruar qė gjuha italiane tė bėhej e detyrueshme nė shkollat e mesme. Kjo nuk i kėnaqi plotėsisht italianėt dhe ato vazhduan ta vonojnė huanė e premtuar vjetore. Atėhere mbreti Zog urdhėroi njė tkurrje tė madhe tė buxhetit tė vitit 1934. Ai pakėsoi pėrgjysėm shpenzimet ushtarake. Ai gjithashtu i bėri rrogat shtetėrore dhe shpenzimet e shtėpisė mbretėrore sa njė e katėrta e vlerave tė mėparshme. Tė gjitha kėto ndihmuan nė rritjen e popullaritetit tė mbretit Zog mdis shqiptarėve, por Roma akoma mbetej e paqetė.

            Problemi i tanishėm. Shqipėria, duke ditur mirė se shpresa e vetme e saj pėr ripėrtėritje qėndron nė zhvillimin paqėsor, ėshtė duke u munduar ta shmangė vetveten nga ngatarresat politike tė cilat rrezikojnė marrėdhėniet miqėsore me fqinjėt ballkanikė. Italia, Jugosllavia dhe Greqia kanė bėrė vazhdimisht tė ditur se ato janė kundėr cėnimit tė pavarėsisė sė Shqipėrisė. Ndėrkohė, beteja e zgjuar diplomatike ndėrmjet kryeministrit Musolini dhe mbretit Zog ėshtė duke vazhduar. Deri mė tani, mbreti Zog duket se ka qenė fitues pėr arėsyen se fuqia e Shqipėrisė qėndron nė dobėsinė e saj. Kohėt e fundit, ajo ka arritur njė traktat tregtar tė pėlqyeshėm me Greqinė dhe ėshtė duke biseduar njė traktat tė ri tregtar me Jugosllavinė. Kėto janė shenja tė pagabueshme tė njė bashkėpunimi mė tė ngushtė midis Shqipėrisė dhe fqinjėve tė saj ballkanikė. Nėse Shqipėria arrin tė krijojė marrėdhėnie miqėsore me fqinjėt e saj ballkanikė pa armiqėsuar Musolinin, vendi i vogėl nė Adriatik, i quajtur “toka e harruar e Europės”, do tė mundė tė zhvillojė nė paqe dhe mbarė burimet e saja bujqėsore dhe ekonomike.

Herman Bernstein

Ish-ambasdor i ShBA nė Shqipėri

Gazeta The New York Times

28 Janar 1934

shėnim shoqėrues. Herman Bernstein (1876-1935) qe ambasador i SHBA nė Shqipėri nė periudhėn Shkurt 1930 - Shtator 1933. Ai ishte njėkohėsisht njė gazetar, shkrimtar, pėrkthyes, botues e diplomat i famshėm me origjinė hebraike. Albert Einstein ishte mik dhe bashkėpunėtor i tij. Herman Bernstein ishte njė veprimtar i spikatur pėr tė drejtat e hebrenjve dhe  redaktor i dy gazetave hebraike.

 Pėrgatiti: Saimir Lolja

-------------------------------------------------------------------------------------------------

L’Université Libre Internationale (ULI)

Rue Defacqz, 1
1000 Bruxelles / Brussels
BELGIQUE / BELGIUM

http://www.uli-edu.org/

 et

le Centre européen de recherches internationales et stratégiques (CERIS)

117 rue de Stassart

 1050 Bruxelles / Brussels
BELGIQUE / BELGIUM

http://www.ceris.be/

http://www.gazeta55.net/gazeta/14.02.2010.pdf

 Gazeta 55 - 14 shkurt 2010

Publicisti Fahri Balliu, leksion nė Universitetin e Brukselit

pėr natyrėn e enverizmit

Nga Eden Babani, Bruksel

Suleman Gjanaj, Fahri Balliu, Dr Patrice Najbor, le recteur de l'Université Libre Internationale de Bruxelles, Dr Karim P. Ouedraogo, le directeur du Centre Européen de Recherches Internationales Stratégiques (CERIS), le Professeur André Miroir.

Suleman Gjanal, Fahri Balliu, Doktor Patrice Najbor dhe Profesor Andre Miroir.

Nė Bruksel, u pėruruan tė pėrkthyera nė gjuhėn frėnge dy libra tė publicistit, botuesit dhe shkrimtarit Fahri Balliu, ku autori mbajti njė leksion tė hapur nė sallėn kryesore tė Universitetit Ndėrkombėtar tė Brukselit. Mė shumė se 200 tė pranishėm, mes tė cilėve shkrimtarė,diplomatė dhe eksponentė tė diasporės, vlerėsuan ligjėratėn e shkrimtarit Balliu pėr krimet e pėrbindshme tė diktaturės enveriste nė Shqipėri.

Me nismėn e Universitetit tė Lirė Ndėrkombėtar tė Brukselit (L’Université Libre Internationale) dhe tė Qendrės Europiane tė Kėrkimeve Ndėrkombėtare dhe Strategjike (Centre Européen de Recherches Internationales et Strategiques – C.E.R.I.S), u pėruruan nė Bruksel dy libra tė publicistit, botuesit dhe shkrimtarit Fahri Balliu: „La femme du diable“ („Zonja e djallit“) dhe „La dictature des sens“ („Diktatura e shqisave“), njohur nė Shqipėri pėrkatėsisht me titujt: „Zonja e Zezė Nexhmije Hoxha“ dhe „Panteoni i zi“. Tė dy librat, pėrkthyer nė gjuhėn frėnge, janė botim i Shtėpisė Botuese Favre. 

Mbrėmja pėruruese u mbajt nė njė nga sallat e leksioneve tė Universitetit tė Lirė Ndėrkombėtar, nė prani tė mė shumė se dyqind bashkatdhetarėve nga Shqipėria, Kosova dhe trojet e tjera etnike me banim nė Belgjikė, si edhe shumė tė ftuarve vendas. 

Ishin tė pranishėm: Ambasadorja e Republikės sė Shqipėrisė nė Mbretėrinė e Belgjikės, nė BE dhe nė Dukatin e Madh tė Luksemburgut, zonja Mimoza Halimi, si edhe Konsulli, zoti Naim Mandri. Ambasadėn e Republikės sė Kosovės nė Bruksel, e pėrfaqėsonte Kėshilltari i saj, zoti Gani Azemi.  

Tubimin dhe praninė e autorit dhe tė zonjės Balliu, e nderuan gjithashtu: Rektori Karim P. Ouedraogo, Dekani Ramadan Gjanaj, Profesor Andre Miroir (drejtor i C.E.R.I.S.), Profesor Sulejman Gjanaj, nėnkryetar i Partisė sė Lėvizjes sė Legaliteit (P.L.L), dhe punonjės tė tjerė tė Universitetit. Nga komuna e Skarbeekut (njė ndėr mė tė mėdhatė Brukselit, me pėrqendrimin mė tė madh tė shqiptarėve), e pėrfaqėsonte pėrgjegjėsi i kulturės. Ishte i pranishėm edhe drejtuesi i Shtėpisė Botuese Favre. 

Zoti Fahri Balliu dhe Doktor Patrice Najbor. 

Nga Parisi kishte ardhur Doktor i Shkencave Politike dhe i Marrėdhėnieve Ndėrkombėtare, njėherėsh autor i librit „Historia e Mbretėrisė Shqiptare“, Profesor Patrice Najbor. 

Pas fjalės sė hapjes nga ana e Rektorit Ouedraogo, pėrshėndeti dekani, zoti Ramadan Gjanaj. Nė vijim, drejtori i C.E.R.I.S., Profesor Andre Miroir, duke iu referuar brendisė sė librave tė Balliut, solli konsideratat e veta lidhur me regjimet komuniste dhe udhėheqėsit komunistė. Fjala e Profesorit, mes stilit filozofik-shkencor dhe atij letrar-ironizues, tėrhoqi vėmendjen dhe duartrokitjet e dėgjuesve.  

Nga ana e tij, zoti Fahri Balliu falėnderoi nė fillim tė pranishmit pėr nderin qė i bėnė me pjesėmarrjen e tyre nė tubim. Rastin fatlum tė takimit me ta, autori i librave pėrurues e vlerėsoi si hap drejt njė miqėsie tė ardhshme. Sot e tutje, tha ai, unė ju quaj miq tė mi, tė gjithė ju qė jeni nė kėtė sallė. Nė vijim, Balliu shpjegoi pėr tė pranishmit shtysat qė i nxitėn dėshirėn pėr tė shkruar veprat nė fjalė. Shkrimtarėt dhe gazetarėt, tha ai, i zbulojnė faktet jetėsore hap pas hapi. Shtysa qė t’i thonė ato, bėhet dora-dorės e papėrmbajtshme. Atėherė, njeriu i penės ndjen nevojėn t’i hedhė nė letėr dhe t’i bėjė tė njohura pėr publikun e gjerė. 

Botuesi dhe drejtori i gazetės „55“ shtoi se e kanė tėrhequr tej mase hulumtimi mbi bėmat ēnjerėzore tė komunizmit nė Shqipėri, krimet e pėrbindshme tė tė ashtuquajturve udhėheqės komunistė, gjysmakė pėr sa i takon formimit kulturor, perversė dhe gjakėsorė nė performancėn e tyre kriminale. Nė kėtė linjė, ai shtjelloi karakterin e personazhit tė tij historik nė veprėn „La femme du diable“ („Zonja e zezė“). Sipas hulumtimeve tė zotit Balliu nė burime arkivore, ai nuk ka mundur tė gjejė as edhe njė dokument ku Zonja e Zezė tė ketė shprehur emocione njerėzore, me pėrjashtim tė letrės qė i ka shkruar emisarit jugosllav Dushan Mugosha. Hoxha dhe e shoqja, tha ai, ose Djalli dhe Zonja e Djallit, zgjodhėn variantin mė tė keq tė komunizmit real shtetėror, atė tė Stalinit, duke e orientuar njėherėsh drejt instalimit tė komunizmit familjar, ēka prodhoi tragjedi tė mėdha nė popull. Enver Hoxha vrau, burgosi, internoi dhe pėrndoqi vetėm bashkėkombės tė vetėt, tha ia. Ndryshe nga tiranė dhe diktatorė tė tjerė qė ka njohur historia botėrore, nuk ėshtė gjetur deri mė sot ndonjė dokument i cili tė vėrtetoje qė, me urdhėr tė Enver Hoxhės, tė jetė vrarė tė paktėn njė njeri me kombėsi tjetėr, pėrveē asaj shqiptare. Makina propagandistike e udhėhequr nga Zonja e Djallit, u fryu borive tė urrejtjes ndaj kosovarėve dhe ēamėve, duke krijuar njė ekuilibėr tė paprecedent nė historinė rajonit: nė dobi tė tė huajve, vrastar pėr shqiptarėt. Falė kėtij ekuilibri antikombėtar, ēifti Hoxha synoi pėrjetėsimin e pushtetit pėr vete dhe pėr pasardhėsit. Froni i pėrgjakur mbi tė cilin qėndroi ēifti vrastar dyzet e kusur vjet, u ngrit mbi eshtrat e mė shumė se 5000 tė dėnuarve me vdekje, tė zhdukurve nėpėr burgje e internime, mbi vuajtjet e mė shumė se 66 mijė tė internuarve nė kampet e punės sė detyruar. Instalimin e komunizmit familjar nė Shqipėri, projektuar dhe jetėsuar nga ēifti Hoxha, po e vuajnė sot e gjithė ditėn jo vetėm shqiptarėt me banim nė Republikėn e Shqipėrisė, por edhe ata tė Republikės sė Kosovės, tė trojeve etnike dhe tė diasporės, falė brezit tė dytė tė bllokmenėve qė kanė uzurpuar kreun e Partisė Socialiste dhe qė pėrpiqen me ēdo kusht e me ēdo mjet tė pengojnė afrimin e Shqipėrisė e tė shqiptarėve me botėn demokratike tė Perėndimit. Rasti mė i freskėt ėshtė rrėzimi i Ligjit pėr Lustracionin nga ana e Gjykatės Kushtetuese, ku gjallojnė shėrbyes tė ish-diktaturės komuniste. Rrėzimi i Ligjit nė fjalė, ėshtė njė goditje e rėndė pėr ish-tė pėrndjekurit politikė, tė cilėt ngado qė tė vėrtiten, ndeshen me persekutorėt e tyre qė kanė lėshuar rrėnjė nė gjykata, nė prokurori, nė administratėn shtetėrore, nė noteri etj. 

Mė tej, zoti Balliu solli shifra krahasuese mes krimeve tė kryera nga Sigurimi i shtetit mbi afro tre milionė shqiptarė dhe atyre tė kryera nga STAS-i mbi afro dhjetė milionė gjermanė tė Gjermanisė Lindore. Duke vėnė ballė pėr ballė shifrat e 250 tė ekzekutuarve pėr motive politike nė Gjermaninė Lindore dhe tė mbi 5000 tė dėnuarve me vdekje me po ato motive nė Shqipėri dhe nė tė njėjtėn periudhė kohe dyzetvjeēare, pėr tė huajt e pranishėm nė tubim, komentet ishin tė panevojshme. 

Lidhur me bashkėpunimin mes shėrbimit sekret shqiptar dhe atij jugosllav, zoti Balliu tregoi nė mėnyrė tė kėndshme historinė e njė fatkeqi nga Pogradeci, i cili, i rekrutuar nga Sigurimi i Shtetit, u dėrgua diku te tė afėrmit e vet nė Maqedoni, me qėllim spiunimi. UDB-a e arrestoi dhe pasi e ballafaqoi me emrin me tė cilin njihej nė dokumentet e Sigurimit shqiptar, e detyroi tė pranonte dhe tė nėnshkruante njė rekrutim tė dytė, kėtė herė pėr tė spiunuar vendin e vet. Kthimi nė Shqipėri i spiunit tashmė tė dyfishtė, e vuri fatkeqin pėrballė sė njėjtės provė. Sigurimi i Shtetit kishte dijeni pėr rekrutimin e tij tė dytė. I befasuar dhe pa rrugėdalje, spiuni i pafat iu kthye oficerit tė Sigurimi: „Pse s’thua, ju qenkeni e njėjta ndėrmarrje!“ Ngjarja pėr tė qeshur e pėr tė qarė, la pėrshtypje tė madhe nė sallė, sidomos te tė huajt. 

Pyetjeve tė Profesor Patrice Najbor, autori i librit „Historia e Mbretėrisė Shqiptare“, zoti Balliu iu pėrgjigj me vlerėsime pėr arritjet e Shqipėrisė nė periudhėn e mbretėrimit tė Ahmet Zogut, qoftė nė fushėn e organizimit tė administratės shtetėrore, tė policisė dhe tė ushtrisė, qoftė nė fushėn e ekonomisė dhe tė financave, qoftė nė drejtėsi, nė arsim e kulturė, qoftė nė atė tė diplomacisė. Ka ardhur koha, shtoi ai, qė tė bėhet mė shumė pėr tė vėnė nė dukje tė vėrtetat historike qė u shtrembėrua nga historiografia komuniste.  

Nė pėrfundim tė fjalės sė vet, zoti Fahri Balliu, solli nė kujtesė tė pjesėmarrėsve arritjet e sotme tė qeverisė sė Kryesuar nga Kryeministri Berisha. Unė, tha ai, kam shkruar njė libėr mbi pėrpjekjet e Berishės pėr tė mposhtur kasandrat qė pengojnė vendosjen e demokracisė nė Shqipėri. Do tė shkruaj edhe shtatė tė tjerė me qėllim qė tė vė nė dukje qeverisjen e tij tė vėshtirė, por tė suksesshme.

Skender Zogu, Fahri Balliu, le Dr Patrice Najbor et le Commandant Hylle Spahija.

Nė koktejin e rastit, tė pranishmit bėnė fotografi me autorin, morėn autografe prej tij, si dhe shkėmbyen mendime dhe kartėvizita.

------------------------------------------------------------------------------

27/01/2014 : King Zog I honoured by the State of Israel for his special contribution in offering a welcome heaven to Jewish refugees during the Holocaust

http://www.albanianroyalcourt.al/news/88

29 January 2014

L'Etat d'Israėl honore la mémoire du roi Zog Ier lors de la journée internationale de la libération des camps de concentration. Un prix spécial est remis ą SAR le Prince Leka II.

King Zog I honoured by the State of Israel

The memory of King Zog I was honoured by the State of Israel on January 27 2014, Holocaust Memorial Day, during an international meeting holded at the National Museum in Tirana

Zog Izrael

On January 27, 2014, King Zog was honoured by the State of Israel : "On behalf of the State of Isreal, the Ambassador of Israel to Albania presents this special award to HM King of the Albanians, Ahmet Zogu, for his special contribution in offering a welcome heaven to Jewish refugees during the Holocaust."

"Many Jewish families owe their lives to King Zog in Particular and Albania in General. He who Saves one life is as though he has saved the entireworld", emphasized David Cohen, Amassador of Israel in Albania".

As King Zog I's heir HRH Prince Leka II of the Albanians, head of the Royal House, was invited to receive this award by HE David Cohen, during a moving ceremony organised ad the National Museum of Tirana which was attended by many personalities and the chiefs of the religious communities in Albania as well.

---------------------------------

www.voal-online.ch

http://legaliteti.org/index.php/informacine-per-media/82-shqiptaret-dhe-hebrenjte-para-dhe-gjate-ldb-pranimi-dhe-shpetimi

PARTIA LEVIZJA E LEGALITETIT
ZYRA E SHTYPIT

Tiranė, mė 29 Mars 2014

Informacion pėr media

Sot paradite, tek Muzeu Historik Kombėtar (salla UNECO), Instituti Shqiptar i Mendimit dhe Qytetėrimit Islam dhe Fondacioni Mbretėresha Geraldinė organizuan njė konferencė me temė “Shqiptarėt dhe Hebrenjtė para dhe gjatė Luftės sė Dytė Botėrore”.

Me poshte mund te gjeni te plote kumtesen qe kryetari i PLL Sulejman Gjana mbajti ne kete konference.

***

“Shqiptarėt dhe Hebrenjtė para dhe gjatė LDB: Pranimi dhe Shpėtimi”

Konferencė 29/03/2014 - Tiranė

Lartėsia e Juaj, Princi Leka dhe Zonjusha Elia Zaharia,

I nderuar Dr. Ramiz Zekaj,

Tė nderuar Shkėlqesi,

Zonja dhe Zotėrinj,

Tė dashur miq,

Trajtimi i pranisė dhe strehimit tė hebrenjve nė vendin tone gjatė viteve tė Mbretėrisė Shqiptare ka qenė njė temė e panjohur pėr studiuesit shqiptar dhe sigurisht edhe pėr opinion e gjerė, nė kohėn e diktaturės komuniste. 

Kuptohet lehtėsisht se diktatura komuniste pėrdori historinė nė shėrbim tė ideologjisė dhe pushtetit absolut; nuk pati komplekse kur e shtrembėroi atė, madje shpesh herė injoroi, anashkaloi ose manipuloi faktet dhe realitetet historike.

Gjatė asaj kohe, u errėsua gjithēka ishte arritur nė kohėn e Mbretit Zog nė hedhjen e themeleve tė shtetit shqiptar si dhe nė marrėdhėniet diplomatike ndėrkombėtare.

Nė fakt, gjithēka lidhej me Mbretėrinė Shqiptare duhej konsideruar dhe interpretuar negativisht pėr t’i lėnė hapėsirėn e duhur indoktrinimit dhe “edukimit” tė popullit me mitet qė kishte sajuar sistemi pėr periudhėn e Mbretėrisė dhe vetė Mbretin Zog. 

Eksperienca na ka mėsuar se gjithēka propagandonte regjimi komunist si e bardhė, ishte nė realitet e zezė; dhe gjithēka qė do tė ishte e zezė pėr ata, nė fakt ishte e bardhė.  Ndėrkaq, gjithēka u la nė heshtje gjatė diktaturės komuniste ishte ose e rrezikshme pėr pushtetarėt dhe sistemin, ose e lavdishme pėr atė tė cilit i mohohej e drejta e vet. 

Kėshtu ka ndodhur edhe me aktin fisnik tė Qeverisė Mbretėrore Shqiptare dhe tė Mbretit Zog nė raport me trajtimin e hebrenjve qė ishin tė persekutuar gjatė viteve 30 nė vende tė ndryshme tė Europės dhe qė gjenin strehim dhe shpėtim nė vendin tonė. 

Pėr fat tė mirė, pas viteve 90, shumė studiues dhe historian shqiptarė dhe tė huaj kanė hedhur dritė mbi ngjarjet e asaj kohe duke publikuar informacione dhe materiale tė bollshme nė libra, artikuj, intervista dhe dokumentarė qė shėrbejnė sot si referenca pėr tė gjithė ata qė janė tė interesuar pėr kėtė ēėshtjeje.

Duhet tė pėrmendim kėtu punimet e grupit tė arkivit tė shtetit drejtuar nga Prof. Nevila Nika, librat dhe punimet e Prof. Shaban Sinani, Prof. Saimir Lolja, Dr. Apostol Kotani, Prof. Beqir Meta, Prof. Monika Stafa, Prof. Pellumb Xhufi, Prof. Mentor Petrela, Dr. Bernd Fisher, Dr. Robert Elsie, Dr. Patrice Najbor dhe Z. Kastriot Dervishi ; dėshmitė e tė mbijetuarve Dr. Scarlett Epstein dhe Irene Grunbaum ose dokumentarėt dhe filmat e Norman Gershman dhe Johanna Neumann si dhe tė Z. Astrit Hyka qė do tė prezantohet nė vazhdim. 

Edhe pse, disa prej tyre kanė analizuar ngjarjet vetėm pjesėrisht ose nga njė kėndvėshtrim jo gjithnjė objektiv dhe neutral, tė tjerėt kanė dhėnė njė kontribut tė paēmueshėm nė zbardhjen e tė vėrtetės sė mohuar pėr mė shumė se gjysmė shekulli. 

Por ēfarė ishte pikėrisht e vėrteta e trajtimit tė hebrenjve gjatė viteve tė Mbretėrisė shqiptare? 

Regjistrimi i parė i hebrejve nė Shqipėri ėshtė bėrė nė vitet 1923 - 1930. Sipas Dr. Jakov Milaj-t, antropolog, autor i librit “Raca shqitpare” (1944) nga tė dhėnat e kėtij regjistrimi del se bashkėsia e hebrejve me banim tė pėrhershėm nė Shqipėri arrinte deri nė afro 200 veta. Qė prej vitit 1929, gjenden nė arkivat e Mbretėrisė shqiptare, kėrkesa pėr shtetėsi shqiptare nga imigrantė hebrenj nė vendin tonė. 

Por vihet re njė shtim i lėvizjes sė hebrenjve drejt Shqipėrisė pas shpalljes sė doktrinės sė “Shfarosjes Pėrfundimtare” nga Hitleri dhe hyrjes nė fuqi tė ligjeve anti-Semite nė vitet 1932-1933 dhe ku kėrkohej, ndėr tė tjera, qė tė vendosej raca nė pasaportė. 

Nė fakt, diplomacia shqiptare e kundėrshtoi doktrinėn naziste duke u mobilizuar pėr tė strehuar ata qė u persekutoheshin nė Gjermani, Austri por edhe nė vende tė tjera t’Europės. 

Konkretisht, qeveria mbretėrore shqiptare bėri gjithēka ishte e mundur pėr tė shpėtuar hebrenjtė dhe qėndrimet e saja ishin mirėpritur nga diplomacia botėrore. 

Nė vitin 1934, Komisioneri i Lartė pėr Refugjatėt pranė Lidhjes sė Kombeve, Z. James Mac Donald, i kėrkoi Mbretėrisė Shqiptare nėse ekzistonte mundėsia pėr vendosjen nė Shqipėri tė njė numri jahudijnshė nga Gjermania dhe menjėherė mori pėrgjigjen pozitive.  Sipas Dr. Patrice Najbor, 500 familje hebreje pėrfituan nga kjo ndihmė. 

Po atė vit, Herman Bernstein, qė ishte ambasador i SHBA nė Tiranė gjatė asaj kohe, shkruante nė gazetėn New-York-eze Jewish Daily Bulletin se “nuk ekziston asnjė diskriminim kundėr hebrenjve nė Shqipėri sepse Shqipėria ėshtė njė ndėr vendet e rralla tė Europės sė sotme ku paragjykimet fetare nuk ekzistojnė”. 

Po ashtu, Bernd Fischer ka relatuar bisedimet dhe projekt marrėveshjen e Ambasadorit Bernstein me Ambasadorin e shtetit shqiptar nė SHBA, Faik Konica, pikėrisht pėr vendosjen e 500 familjeve hebrenje nė Shqipėri. 

Gazetat e bashkėsive hebraike tė vendeve tė ndryshme tė Europės i kushtuan gjatė viteve 30 njė rendėsi tė veēantė Shqipėrisė dhe strehimit qė vendi ynė u ofroi hebrenjve. 

Kėshtu, mė 10 qershor 1935, gazeta “Moment” nė Poloni botoi artikullin me titull “Hebrenjtė ftohen tė vendosen nė Shqipėri” dhe citohet mes tė tjerash, se “qeveria shqiptare ka marrė njė vendim tė posaēėm duke ftuar edhe hebrenjtė e Ēekisė dhe Gjermanisė” dhe se “qeveria e Mbretėrisė sė Shqipėrisė ėshtė e gatshme tė pranojė vendosjen e hebrenjve nė vend dhe t’u ofrojė atyre kushtet e mundshme”. 

Tė njėjtėn gjė shkruanin edhe gazetat “Jewish Telegraphic Agency” dhe “Jewish Chronicle” nė Angli ndėrsa gazeta britanike “Jewish Daily Post” shkruante mė dt. 14 korrik 1935 se “shėrbimi diplomatik i Shqipėrisė qysh prej njė muaji ka njoftuar vendimin e Tiranės pėr pranimin e hebrenjve nė vend”. 

Gjatė asaj kohe por edhe nė vitet nė vazhdim nė Mbretėrinė Shqiptare, nuk gjendet nė shtypin shqiptar asnjė qėndrim ose relatim i njė ngjarjeje anti-Semite nė vendin tonė. 

Siē e pohon Prof. Monika Stafa qė ka studiuar qėndrimin e hebrenjve nė Shqipėri nė kohėn e Mbretit Zog, “Tirana nuk miratoi asnjėherė ligje anti-Semite; madje as vendime, as rregullore dhe asnjė akt me karakter racor”. 

Nga ana tjetėr, edhe pse Tirana ishte nėn presionin e Italisė pėr tė miratuar akte ligjore me karakter antisemit, nė Fletoren Zyrtare botoheshin vendimet dhe qėndrimet e shtetit shqiptar lidhur me strehimin e hebrenjve nė Shqipėri, sa qė, nė vitin 1935, gazeta e famshme sovjetike “Pravda” njoftonte se “vullneti i qeverisė shqiptare pėr tė pranuar hebrenjtė po kundėrshtohet nga Italia”. 

Numri i refugjatėve hebrenj tė strehuar nė Shqipėri ose qė kaluan nga Shqipėria pa rrezik gjatė kohės sė Mbretit Zog nuk ėshtė pėrcaktuar ende pėrfundimisht por dihet se deri nė prag tė pushtimit tė vendit nga Italia fashiste mė 7 prill 1939, qindra ose mijėra prej tyre hynė nė vendin tonė. 

Dr. Apostol Kotani, Bernd Fisher dhe Martin Gilbert, evidentojnė se edhe nė janar 1939 kishin hyrė nė Shqipėri 100 hebrenj bashkė me familjet e tyre, po ashtu nė shkurt ndėrsa nė mars 1939, kishin hyrė 95 familje. 

Edhe Robert Elsie pohon nė librin e vet “A dictionary of Albanian religions, mythology and folk culture” se “deri nė 1939, Ambasada e Shqipėrisė nė Berlin pajistė hebrenjtė me viza”. 

Po ashtu, Jutta Gerechter nė kujtimet e veta pėr Shqipėrinė gjatė viteve 1939-1945 shkruan “Mbreti Zog pranoi t’u jepte tė gjithė emigrantėve hebrenj nėnshtetėsinė shqiptare, por pushtimi fashist e pengoi tė realizonte atė vendim”. 

Madje, Sir Martin Gilbert shėnon nė librin e vet “Winston Churchill: profeti i tė vėrtetės” se njė emisar i Mbretit Zog kishte takuar Churchill-in nė fillim tė vitit 1939 pėr t’i propozuar qė Shqipėria tė bėhej vend strehimi pėr hebrenjtė dhe se pėr tė realizuar kėtė qėllim, Churchill-i do tė duhej tė frenonte oreksin e Musolinit dhe tė garantonte pavarėsinė e Shqipėrisė. 

Dr. Patrice Najbor thot se +/- 2.000 hebrenj kanė hyrė nė Shqipėri para LDB ndėrsa Bernd Fischer e kufizon kėtė numėr nė rreth 800 veta, pavarėsisht se, po Fischer, flet pėr “vite tė arta pėr hebrenjtė nė Shqipėri gjatė periudhės mbretėrore”.

 Nė fakt, qė nė vitin 1937, Mbreti Zog kishte njohur zyrtarisht praninė e bashkėsisė hebraike nė Shqipėri si dhe tė drejtėn pėr tė ruajtur fenė dhe zakonet e veta dhe, marrėveshja dy palėshe e vitit 1938 midis Austrisė dhe Mbretėrisė Shqiptare pėr heqjen e vizave ndėrmjet dy vendeve, stimuloi ardhjen nė Shqipėri tė shumė familjeve hebrenjsh qė rrezikoheshin tjetėrkund nė Europė. 

Nė njė shkrim botuar nė gazetėn Shekulli mė 22 gusht 2010, pas njė muaj gjurmimesh nė arkiva, Dr. Mentor Petrela shkruan pėr “5 doktorė hebrenj qė u sollėn nga Mbreti Zog nė Shqipėri pėr t’i shpėtuar pėrndjekjes sė Hitlerit” (Prof. Wilhem Schlessinger, Prof. Walter Lehman, Dr. Ludovik Kalmar, Dr. A.M. Schlessinger, Dr. Quasler) dhe publikon urdhrin e pagesės sė shoferit tė Doktorit Schlessinger nė njė kohė kur dy ministra pėrdornin njė makinė dhe njė shofer. 

Pėrveē trajtimit institucional nga autoritetet e Mbretėrisė Shqiptare tė refugjatėve hebrenj, dihet se vetė Mbreti Zog dhe Mbretėresha Geraldinė e kishin Dr. Ourinovski si mjek tė familjes mbretėrore dhe Wilhem Weitzmann si fotograf zyrtar tė Oborrit Mbretnor, qė tė dy refugjatė hebrenj tė strehuar nė Shqipėri.  Madje, nė fillim tė vitit 1939,  Wilhem Weitzmann u pajis, me shtetėsinė shqiptare bashkė me 15 pjesėtarėt e familjes vet. 

Nė fakt, Mbreti Zog kishte marrė shumė kėrkesa personale nėpėrmjet letrave qė hebrenjė e rrezikuar nė vendet e tyre i kėrkojshin strehim nė Shqipėri, siē ėshtė rasti i Dr. Martin Gottlif nga Gjermania dhe Richard Atlas nga Austria. 

Ndėr personalitetet e shquara hebrenje qė shpėtuan nė Shqipėri gjatė kohės sė Mbretėrisė, mund tė dallojmė Prof. Stanislav Zuper, njė nga baballarėt e gjeologjisė shqiptare dhe zbuluesi i pellgut naftėmbajtės tė Bakusė.  Po ashtu, edhe shkrimtari gjerman Dr. Leo Mathia dhe artisti izraelit Joli Jakov gjetėn strehim nė Shqipėri. 

Supozohet se edhe fizikani dhe shkencėtari Albert Einstein kaloi nėpėrmjet Shqipėrisė nė vitin 1930 para se tė largohej pėr nė SHBA.  Pavarėsisht se ende nuk ėshtė vėrtetuar vizita e tij me prova tė pakontestueshme, mjaft studiues besojnė se ai ka vizituar Shqipėrinė dhe kėrkimet dhe studimet rreth kėsaj ēėshtjeje vazhdojnė.  Sidoqoftė, ėshtė e ēuditshme qė nė 1931, kur albanologu mė i shquar me shtetėsi kroate Milan Sufflay vdiq si rezultat i atentatit nga njė serb, menjėherė Einstein e denoncon publikisht kėtė akt tė shėmtuar nė tė pėrditshmen New York Times. 

Pėr fat tė keq, Dr. Norbert Jokli, njė profesor i shquar i Universitetit tė Vjenės dhe i njohur si njė nga baballarėt e albanologjisė, nuk arriti tė shpėtojė dhe u zhduk nga shfarosja naziste nė vitin 1942 edhe pse ai ishte i dekoruar nga Mbreti Zog me Urdhrin Skėnderbeu.

Zonja dhe Zotėrinjė, 

Pavarėsisht se shumica e studiuesve kanė interpretuar strehimin dhe shpėtimin e hebrenjve nė vendin tonė si njė pasojė e traditės mikpritėse tė popullit shqiptar duke iu referuar edhe kodit tė nderit dhe tė besės, kėndvėshtrimi im ėshtė pak ndryshe. 

U pėrpoqa tė sjell gjatė fjalės sime disa argumente dhe fakte nė mėnyrė jo-shteruese dhe tė raportuar nga studiues tė horizonteve tė ndryshme dhe qė provojnė angazhimin e Shtetit Shqiptar, tė Familjes Mbretėrore dhe personalisht tė Mbretit Zog nė shpėtimin e hebrenjve, pėr tė dėshmuar se autoritetet e vendit tonė para LDB ishin orientuar thellėsisht drejt botės perėndimore, vlerave humaniste dhe parimeve fisnike. 

Ka akoma zėra qė pretendojnė se vendimet dhe qėndrimet e Mbretėrisė Shqiptare kundrejt hebrenjve ishin tė interesuara pėr arsye tė nevojave tė zhvillimit ekonomik tė shtetit shqiptar.  Nuk vihet nė dyshim pragmatizmi i Mbretit Zog nė drejtimin e shtetit shqiptar por analiza objektive e fakteve tregon se ishte njė pragmatizėm nė interes tė vendit dhe kombit shqiptar dhe bazuar nė vlera universale, pasi mund tė kishte rrezikuar mė pak personalisht nga Italia Fashiste dhe Gjermania Naziste nėse do tė ishte radhitur nė kampin e kolaboracionistėve.  Aq mė tepėr, kur dihet se nė prag tė pushtimit fashist, Qeveria Shqiptare nuk ndryshoi qėndrimin e vet ndaj hebrenjėve edhepse nė shkurt tė vitit 1939 qeveria italiane i kishte bėrė tė ditur konsullatės shqiptare nė Romė se nuk e shihte me sy tė mirė vendosjen e hebrenjėve nė Shqipėri. 

Natyrisht, unė respektoj mendimin e atyre qė thonė se Besa e Shqiptarit ndikoi nė shpėtimin e hebrenjve nė vendin tonė.  Ashtu siē respektoj mendimin e atyre qė thonė se pėrkatėsia myslimane e shumicės sė popullit shqiptar ndikoi pėr tė shpėtuar refugjatėt hebrenj sikur kishte ndodhur ne epoka dhe territore tė tjera, nė situata tė ngjashme.

Unė kam tė gjitha arsyet tė besoj se ndikimin vendimtar pėr tė shpėtuar hebrenjtė e inicioi Mbreti Zog dhe qeveria mbretėrore pasi ata krijuan frymėn e duhur si dhe kushtet e nevojshme pėr tė hapur dyert dhe zemrat e Shqipėrisė dhe Shqiptarėve pėr hebrenjtė nė rrezik.

Qėndrimi zyrtar dhe i hapur i qeverisė Mbretėrore Shqiptare ėshtė njė vlerė pėr tė cilėn sot mund tė mburret ēdo shqiptar dhe tė mos vuaje nga komplekse nė raport me popujt e tjerė. 

Edhe pse roli i Mbretit Zog u vlerėsua kėtė vit nga Shteti i Izraelit duke e dekoruar me rastin e Ditės sė Pėrkujtimit tė Holokaustit, mė 27 janar, pėr kontributin e veēantė nė shpėtimin e shumė familjeve hebreje, mendoj se ėshtė detyrė e ēdo shqiptari tė mishėrojė parimet dhe vlerat e Mbretit Zog. 

Nė fund, dėshiroj tė falėnderoj organizatorėt e kėsaj konference, dhe veēanėrisht Dr. Ramiz Zeka dhe Znj. Elia Zaharia, pėr mundėsinė qė mė dhanė pėr tė trajtuar kėtė temė.

Ju falemnderit,

Sulejman Gjana

Kryetar i PLL

http://www.oborrimbreterorshqiptar.al/news/90

31 Mars 2014

Shqiptarėt dhe Hebrenjtė para dhe gjatė Luftės sė Dytė Botėrore

Me 29 Mars 2014, tek Muzeu Historik Kombėtar (salla UNECO), Instituti Shqiptar i Mendimit dhe Qytetėrimit Islam se bashku me Fondacionin Mbretėresha Geraldinė organizuan njė konferencė me temė “Shqiptarėt dhe Hebrenjtė para dhe gjatė Luftės sė Dytė Botėrore”.

Nė kėtė konferencė mbajti njė fjale pershendetese edhe znj. Elia Zaharia, presidente e Fondacionit.

Zonja dhe Zoterinj,

Gjithēka qė pamė dhe dėgjuam sot nė kėtė konferencė, nė thelb kishte vetėm njė gjė,e cila pėrmblidhet nė njė fjalė tė veme: KUJTESE!

Kujtesa pėr tė cilėn shkrimtarja Izabele Aliende shprehet: “… Vdekja nuk ėshtė e pranishme. Njerėzit vdesin vetėm kur nė i harrojmė ata. Nėse mundesh tė mė kujtosh, do tė jem me ty pėrgjithmonė…”

Sot ne morėm mundimin tė kujtojmė sjelljen fisnike tė nėnave dhe baballarėve tanė, para dhe gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.

Kujtuam ndjeshmėrinė e tyre tė thellė ndaj tė mires dhe tė keqes, guximin, dhe zemėrgjėrėsinė e tyre.

Kujtuam vendosmėrine e tyre pėr t’ju kundėrvėnė kėsaj tė keqje tė madhe dhe perpjekjet e tyre tė pashembullta pėr tė bėrė mirė.

Dhe mė kete rast s’kam si tė mos falenderoj Institutin Shqiptar tė Mendimit dhe Qytetėrimit Islam dhe Drejtorin e kėtij Instituti, Zotin Ramiz Zekaj, qė iu pėrgjigj pozitivish ftesės pėr bashkėpunim me Fondacionin Mbretėresha Geraldine.

Gjithashtu, dua tė shpreh kėnaqėsinė pėr bashkorganizimin e kėsaj konference me Zonjen Anisa Hykaj, pėrfaqėsuese e kėtij Instituti.

Organizimi i konferencės nga dy femra, nuk duhėt tė pėrbėjė shqetėsim pėr meshkujt...

Fondacioni Mbretėresha Geraldine ėshtė vazhdimėsi e traditės fisnike shqiptare tė bamirėsisė.

Kjo e shprehur jo vetėm nė qėndrimin ndaj hebrenjve para dhe gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, por edhe nė dhjetra raste tė tjera gjatė historisė sonė me popuj dhe rraca te ndryshme ne nevojė.

Gjatė Mbretėrisė Shqiptare, motrat e Mbretit Zog, Princeshat ishin tė angazhuara plotėsisht nė aksione humanitare dhe sociale siē ishte Kryqi i Kuq Shqiptar dhe institucione tė tjera bėmirėse qė ato drejtonin.

Po ashtu, Mbretėresha Geraldine dha njė kontribut tė madh pėr njerėzit nė nevojė. Mė kujtohen akoma ndihmat e konsiderueshme humanitare qė Mbretėresha Geraldine dhe motra e saj, Zonja Sylviane Muselier, sollėn nė Shqipėri nė fillim tė viteve 90.

Sot ishte njė mundėsi e mirė pėr tė vėnė nė pah edhe pėrpjekjet e vazhdueshme tė shtetit shqiptar para dhe gjatė luftės pėr mbrojtjen e hebrenjve, pėrpjekje tė cilat mė sė miri u pasqyruan edhe nė kumtesat e mbajtura nga parafolesit.

Megjithatė, si perfaqėsuese e Fondacionit Mbretėresha Geraldine, nuk mund tė ndalem pa pėrmendur ndikimin qė Geraldina pati tek Mbreti Zog nė lidhje me ēėshtjen e hebrenjve. Ajo bėri tė mundur qė shumė hebrenjė ti shpėtojnė holokaustit duke i sjellė nga Vjena pėr nė Shqipėri gjatė viteve 1938-39.

Zonja dhe Zoterinj,

Sot ishte vėrtetė njė ditė pėr tu ndjerė krenar pėr veten tonė.

Pėr tė organizuar kėtė aktivitet u desh njė bashkėpunim mes disa Institucionesh dhe individesh tė ndryshem.

Unė asnjėherė nuk e kam ndjerė tė tepėrt theksimin e rendėsisė sė bashkėpunimit dhe bashkėveprimit me njeri-tjetrin.

Kjo edhe pėr faktin se njė gjė e tillė ndihmon tė gjitha palėt e pėrfshira dhe lartėson punėn dhe arritjet e gjithsecilit.

Bashkėpunimi i sotshėm me Institutin e Mendimit dhe Qytetėrimit Islam, ėshtė vetėm njė nga veprimtaritė e shumta qė Fondacioni Mbretėresha Geraldine kryen nė vazhdimėsi.

Duke mos marrė asnjėherė dhe nė asnjė mėnyrė pėrsipėr autorėsinė e bamirėsisė nė emėr tė Fondacionit qė pėrfaqėsoj, kam kėnaqėsinė tė ftoj gjithsecilin prej jush pėr bashkėpunim nė projektet e ardhshme, tė cilat nuk do tė jenė tė pakta.

Ju falenderoj!

-------------------------------------------------------------------------------------------------

"Histoire de l'Albanie et de sa Maison Royale 1443-2007" 

par le Dr Patrice Najbor

DHE E FAMILJES SE SAJ MBRETERORE 1443 – 2007

-------------------------------------------------------------------------------------------------

http://albania.dyndns.org/