Maison Royale d'Albanie

 

Histoire de l'Albanie et de sa Maison Royale 1443-2007

par Dr Patrice Najbor

http://albania.dyndns.org/najbor.htm

couverture_1.jpg (266351 octets)  couverture_2.jpg (251305 octets) couverture_3.jpg (251384 octets)

couverture_4.jpg (254447 octets) couverture_5.jpg (226637 octets)

Pour agrandir cliquer sur les images

 

Le Dr Patrice Najbor remettant son livre ą S.E. l'ambassadeur d'Albanie auprčs de l'UNESCO, Tatiana Gjonaj. L'ambassadeur d'Albanie en France, Yllijet Aliēka, consultant avec attention l'ouvrage du Dr Patrice Najbor - Unesco, 11/09/2008.

Ambassade d'Albanie ą Paris - 16/09/2008.

Le roi Leka Ier félicitant le Dr Patrice Najbor pour la qualité de son ouvrage - 15/05/2009.

  albania.institute@online.fr

 

 ---------------------------------------------------

 

Histoire de l'Albanie et de sa Maison Royale 1443-2007

par Dr Patrice Najbor*

 
 

Cette "Histoire de l'Albanie et de sa Maison Royale (1443-2007)" est composée de cinq tomes :

 

- Tome I : La lutte pour l'indépendance albanaise (1443-1925)

- Tome II : La période zoguiste et la création de l'Albanie moderne (1925-1939)

- Tome III : La famille royale en exil (1939-2002)

- Tome IV : Le retour définitif de la famille royale en Albanie (2002-2007)

- Tome V : Documents

 

 

Interview de l'auteur

 

Dans cet ouvrage, je me suis attaché ą rétablir la vérité historique en présentant objectivement, notamment grāce ą des sources extérieures, les faits et les personnes, qui ont été ignorés, jusqu'ici par l'historiographie albanaise. J'ai, ainsi, modestement essayé d'apporter une contribution ą la révision de l'histoire de l'Albanie.

 

Tome I

 

En premier lieu, concernant la lutte pour l'indépendance, j'ai étudié les actions des Grandes puissances pour préserver ou étendre leurs sphčres d'influence, mais aussi leur rōle dans le choix du prince de Wied (1914).

J'ai ensuite analysé la politique controversé de Essad pacha Toptani, considéré par beaucoup d'Albanais comme un traītre alors qu'en acceptant la reddition de la citadelle de Scutari (23/04/1913) il a non seulement sauvé son armée et son armement d'une défaite certaine (celle-ci était épuisée aprčs de longs mois de luttes) mais aussi internationalisé cette crise. Par cette action, on peut mźme dire qu'il a été clairvoyant et malin puisque, quelques jours plus tard, sous la pression des Puissances, le roi Nicolas de Monténégro, a du rendre la citadelle (Voir "Au service de la France, neuf années de souvenirs", Tome III de Raymond Poincaré).

Ensuite, dčs la déclaration de la premičre Guerre mondiale, Essad pacha s'est immédiatement rangé du cōté des Alliés aux cōtés desquels il a combattu, a sauvé le front d'Orient en acceptant que l'armée serbe en déroute traverse l'Albanie et mis l'Albanie dans le camp des vainqueurs.

 

Tome II

 

Dans le tome II, je présente la période des années vingt en apportant, notamment, un éclairage nouveau concernant Fan Noli et Ahmet Zogu.

Contrairement ą ce qui a longtemps été colporté, Fan Noli, était loin d'źtre un démocrate puisque son gouvernement bolchévisant marcha résolument vers la dictature en proclamant dans tout le pays l'état de sičge, en instaurant des tribunaux d'exception et en ne tenant pas sa promesse d'organiser des élections. Fan Noli aimait d'ailleurs dire que "la démocratie est une farce hypocrite, le parlement une morgue et les élections libres une vraie farce".

Logiquement puisque selon l'histoire officielle Fan Noli était le démocrate, Ahmet Zogu devait źtre le dictateur alors qu'il était la personnalité montante de cette période puisqu'il a été successivement ministre de l'Intérieur, Premier ministre puis Président de la République avant de devenir Roi des Albanais afin de pouvoir parler au nom de tous les Albanais dont le territoire avait été amputé des 2/3 lors de la Conférence des Ambassadeurs réunie ą Londres (29/07/1913).

L'étude de la période zoguiste montre que le roi Zog, par ses réalisations dans les domaines institutionnel, législatif, éducatif, sanitaire, militaire, diplomatique, économique et du point de vue du développement de la construction des routes et des infrastructures du pays, a posé les bases d'un Etat  moderne, démocratique et de type occidental et qu'ayant substitué le droit de la force ą la force du droit, il apparaīt źtre l'homme du progrčs (Voir les travaux de la Conférence scientifique internationale organisée par le ministčre de la Culture albanais, le Centre des Etudes Albanologique, l'Institut de l'Histoire et le Musée d'Histoire National, le 01/09/2008 sur le thčme "Le royaume d'Albanie 1928-1939" et, notamment, l'intervention de Patrice Najbor : "Les réalisations du roi Zog").

Véritable "Atatürk albanais", il a abolit le féodalisme, décrété un Etat laļc et contribué ą l'évolution du statut de la femme dans la société albanaise.

 

Tome III

 

Dans le tome III, je me suis attaché ą présenter le long périple de la famille royale en exil et le combat ininterrompu du roi Leka I pour libérer l'Albanie du communisme et le Kosovo du joug serbe. J'apporte, ą ce sujet, dans le tome V, de nombreux documents, souvent méconnus, des différentes actions politiques du roi Leka.

On peut dire, que au-delą des divergences des Albanais de la diaspora, le roi Leka a œuvré pour la réunification de la nation albanaise.

Ensuite, je me suis attaché ą montrer comment le prince héritier Leka II s'est préparé ą servir lui aussi son pays.

 

Tome IV

 

Dans le tome IV, je présente le retour de la famille royale en Albanie et le contexte politique des années 2000 en Albanie et aussi dans la région. Ce contexte recouvre le long chemin vers l'indépendance du Monténégro (03/06/2006) puis du Kosovo (17/02/2008), le retour au pouvoir de Sali Berisha (03/09/2005) et la difficile et longue transition démocratique, l'inculpation du Premier ministre du Kosovo, M. Ramush Haradinaj (07/03/2005), l'adoption par le parlement d'un statut de la famille royale (08/05/2003), la restitution du palais des princesses (05/11/2005), la signature de l'Accord de Stabilisation et d'Association (12/06/2006) et aussi les décčs du président Ibrahim Rugova (22/01/2006) et des reines Géraldine (22/10/2002)  et Suzan (17/07/2004).

 

Tome V

 

Le tome V est constitué de documents d'archives, de traités internationaux et d'accords secrets, de lettres et d'arbres généalogiques. J'ai voulu, en publiant ces textes originaux dans leur intégralité, présenter plus que de simples citations de ces derniers, afin que le lecteur puisse se faire lui-mźme son opinion sur les faits présentés.

Le livre se termine par une riche bibliographie d'ouvrages du XVčme sičcle ą nos jours.

 

 

 

* Dr Patrice Najbor

Diplōmé de l'Institut d'Etudes des Relations Internationales (ILERI) de Paris, titulaire d'un diplōme d'études supérieures spécialisées (DESS) de diplomatie et administration des organisations internationales (Paris XI), docteur es sciences politiques, a réalisé une thčse sur "La bicéphalité de l'Albanie dans les relations internationales contemporaines" (Paris XI – 1992) et plusieurs écrits dans le cadre d’un diplōme d'études approfondies (DEA) de défense et sécurité européenne (Lille II – 1990) dont "Le systčme et la politique de sécurité de l’Albanie" et "La question albanaise au Kosovo". Il est l'auteur de "La dynastie des Zogu" (2002) et de "L'histoire de l'Albanie et de sa Maison Royale 1443-2007" en cinq volumes (2008). Il a, par ailleurs, organisé et accompagné de nombreux convois humanitaires en Albanie, notamment, lors de la transition démocratique.

 

 

 

HISTORIA  E SHQIPERISE 

DHE E FAMILJES SE SAJ MBRETERORE 1443 – 2007


nga  Patrice  Najbor*

 
  

Intėrvista e autorit

  Nė  kėte vepėr, jam perpjekur me vendos tė vėrtetėn historikė duke
paraqit me objektivitet ,vecanerisht nė saj tė burimėve tė jashtme faktet dhe personat  tė cilėt nuk jane njohur deri tani nga historiografia shqiptare.
       Kėshtu unė nė mėnyrė modeste jam munduar tė sjellė njė kontribut ne rishikimin e historisė sė Shqipėrisė.

 
 
               VELLIMI  I
        Nė kėtė vellim une jam pėrqendruar kryesisht nė luften pėr pavarėsi  qe  ze vendin kryesor  dhe pėr kėte une kam studjuar  veprimet e Fuqive tė Medha per tė ruejt  ose zgjeru sferat e tyne tė influencės, si dhe rolin  e tyre nė zgjedhjen  e princit te Wied (1914).

        Njėkohėsisht  une kam analizu  politikėn e diskutushmė tė Esat Pashė Toptanit,  i cili eshtė konsideru nga shume shqiptar njė tradhėtar kur pranoi dorezimin e qytetit tė Shkodres (23.04.1913) nė nji kohė kur nga ky veprim ai jo vetem shpetoi ushtrine e tij dhe armatimin nga njė humbje e sigurtė (ushtria ishte e raskapitur pas disa muajve lufte) por edhe ndėrkombetarizoi kėte krizė midis Shqipėrise dhe Malit te Zi.

        Nga ky veprim i tij , ne madje mundemi me thėnė se ai ka qenė largpames dhe i shkathėt  meqėnėse disa ditė me vonė nėn presionin e Fuqive te Medha, mbreti Nikolla i Malit te Zi, u detyru me e kthy qytetin (shif "Ne sherbim te Frances nente vjet kujtime", vellimi  III i  Rajmond Puankare).

        Me vonė me shpalljen e Luftes se parė botėrore, Esat Pasha eshtė rrjeshtu menjihere nė anen e  Aleateve  ne krah tė te cileve ai luftoi  dhe nga ana tjeter duke pranuar qe ushtria  serbe e dermuar nga lufta tė terhiqej duke kaluar nėpėr Shqiperi ai shpetoi Frontin e lindjes si dhe vendosi Shqiperinė ne kampin e fitimtareve.
 
 
             VELLIMI  II
 
        Nė vellimin e dytė une paraqes periudhen e vitėve njėzetė duke sjellė, sidomos, njė veshtrim tė ri persa i perket figurave  tė Fan Nolit dhe Ahmet Zogut.
        Ne kundėrshtim  me ate qė pėr shume kohė eshtė folur, Fan Noli, ishte larg te qenurit  demokrat  mėqenėse qeveria e tij bolshevike eci drejt diktatures duke shpallur nė tė gjithe vendin gjendjen e shtetrrėthimit, duke vendosur gjykatat e jashtėzakonshme  dhe  duke mos mbajtur premtimin e tij per tė organizu zgjedhjet.
        Fan Noli  nga ana tjetėr thoshte se "demokracia eshtė njė komedi hipokrite, parlamenti njė morg, dhe zgjedhjet e lira njė komedi e vertete". Logjikisht meqėnėse Fan Noli ishte, si mbas "historise zyrtare", demokrat, Ahmet Zogu duhej te ishte diktator ne nji kohe kur ai ishte njė personalitet nė ngjitje i kėsaj periudhe  meqėnėse ka qenė mė radhė minister i mbrendshem, kryeminister, dhe pastaj President i Republikės para se tė behej mbret  e qė do tė mund tė fliste nė emer tė tė gjithė shqiptarėve, teritori i tė cileve kishte qenė cunguar me 2/3 nga Konferenca e Ambasadorėve mbledhur ne Londer  (29.07.1913).

        Studimi i periudhės zogiste tregon se mbreti Zog me realizimet e tij ne fushat institucionale, legjislative, edukative, shėndetėsore, ushtarake, diplomatike, ekonomike dhe nė drejtim  te zhvillimit te ndėrtimit tė rrugėve  dhe tė infrastruktures se vendit ka vendosur bazat e njė shteti modern, demokratik tė tipit perendimor dhe duke zėvendėsuar te drejtėn e forces me forcen e te dejtės, ai paraqitet si njeriu  mė progresist  i kohes (Shif  punimet e konferencės shkencor ndėrkombėtare  organizuar nga Ministria e Kulturės e Shqipėrisė, Qėndra e Studimeve Albanologjike, Instituti i Historisė dhe Muzeu Historik Kombetär me 01.09.2008 me teme : "Monarkia shqiptare 1928-1939" dhe sidomos  ndėrhyrjenė e Patrice  Najbor : "Realizimet e Mbretit  Zog"). "Ataturku shqiptar" i vėtetė shfuqizoi feudalizmin, dekretoi shtetin laik dhe kontribuoi ne zhvillimin e ligjit  per vendin e gruas nė shoqėrine shqiptare.

 
 
                VELLIMI III 
 
        Nė vellimin e tretė  jam pėrpjekur me tregu  udhėtimin e gjate e tė veshtirė te familjes mbretėrore nė mėrgim dhe luften e vazhdueshme te mbretit Leka I per ēlirimin e Shipėrise nga komunizmi dhe te Kosoves nga zgjedha Serbe.

        Une sjell pėr kėte problem nė vellimin e V, dokumenta te shumtė , shpesh tė panjohur, tė veprimėve tė ndryshme politikė te mbretit Leka. Mund tė themi se pertej mosmarrėveshjeve tė shqiptarėve tė diasporės, mbreti Leka ka punuar per ribashkimin e kombit shqiptar.

Pastaj jam pėrpjekur  me tregu gjithashtu se si Princi trashėgimtar Leka II eshtė pėrgatitur me i shėrbye vendit tė tij.

 
                VELLIMI  IV
  
         Nė vellimin e katėrt unė tregoj kthimin e familjes mbretėrore  nė  Shqipėri dhe rrethanat politike tė  viteve 2000  ne Shqipėri dhe ne rajon. Keto rrethana  sollen pas nje rruge te gjate pavaresinė e Malit  tė Zi (03.06.2006) pastaj tė Kosovės (17.02.2008), kthimin ne pushtet tė Sali Berishes (03.09.2005) dhe tranzicionin e gjatė e vėshtirė tė demokratik, marrjen tė pandehur te Z. Ramush Haradinaj (07.03.2005), miratimin nga parlamenti tė ligjit pėr familjen mbretėrore (08.05.2003), kthimin e pallatit tė princeshave(05.11.2005), nėnshkrimin e Marreveshjes se Stabilizim  Bashkimit (12.06.2006), si dhe vdekjen e presidentit Ibrahim Rugova (22.01.2006) dhe tė mbretėreshave Geraldine (22.10.2002)  dhe Suzan (17.07.2004).

 
                VELLIMI  V
Vellimi i pestė permban dokumenta tė arshivave, tė traktatėve ndėrkombetarė dhe tė marrėveshjeve sekrete, tė letrave dhe pemėve gjenealogjike. Duke botuar keto tekste origjinale nė tersine e tyre, une kam dashur me  tregu  me shumė se permendjen e  thjeshtė  tė tyre, me qellim qė lexuesi tė ketė mundėsi vetė tė shprehi mendimin e tij mbi faktet e treguara.

         Libri perfundon me njė bibliografi te pasur te veprave tė shekullit tė XV nė ditet tona.

 

* Dr   Patrice   Najbor
        
Dipllomuar nė Institutin e  Studimėve te Mardhėnieve  Ndėrkombėtare (ILERI) tė Parisit, titullarė i njė dipllome tė studimėve tė larta tė specializuara (DESS) tė  diplomacisė dhe administrimit  tė organizatave ndėrkombėtare (Paris XI), doktor i shkencave politikė, ka realizuar njė tezė mbi "Dykrenarja e Shqipėrise nė maredhėniet ndėrkombėtare bashkohore" (Paris XI - 1992) dhe shume shkrime nė kuader te njė dipllomė tė studimėve tė thelluara (DEA) tė mbrojtjes  dhe sigurimit europian (Lille II -1990) midis tė cileve "Sistemi dhe politika e sigurimit  tė Shqiperisė" dhe "Ceshtja shqiptare e Kosovės").

Ai eshtė autor i "Dinastisė sė Zogut"  2002  dhe i "Historisė se Shqiperisė dhe i familjes sė saj mbretėrore  1443-2007)" nė pesė vellime 2008. 

Ai nga ana tjeter ka organizue shoqėru disa ndihma humanitare ne Shqipėri, sidomos gjatė tranzicionit demokratik.

 

---------------------------------------------------

 

Gazeta Shqiptare 05/10/2008

http://www.balkanweb.com/gazetav4/index.php?id=44942;

 

Cliquez sur l'image pour ouvrir Milosao

Patrice Najbor : Kam rishkruar historinė e Shqipėrisė

 
• Admirina Peēi

“Historia e Shqipėrisė dhe e familjes sė saj Mbretėrore 1443-2007”, e Patric Najbor ėshtė njė vepėr, nė tė cilėn ai pėrpiqet tė vendosė tė vėrtetėn historike duke paraqitur me objektivitet, veēanėrisht nė saj tė burimeve tė jashtme faktet dhe personat, tė cilėt nuk janė njohur deri tani nga historiografia shqiptare.


Patric Najbor, doktor i shkencave politike dhe studiues francez i historisė mendon se Esat Pashė Toptani kishte njė strategji tė tijėn kur e dorėzoi Shkodrėn dhe u tėrhoq bashkė me ushtrinė e tij nga qyteti, duke ua lėnė atė nė dorė malazezve. Sipas tij ai u tregua jo tradhėtar, por largpamės dhe i shkathėt, meqėnėse disa ditė me vonė nėn presionin e Fuqive te Medha, mbreti Nikolla i Malit te Zi, u detyrua ta kthente qytetin.
Nė tė vėrtetė kjo ėshtė vetėm njė linjė nė librin e tij studimor “Historia e Shqipėrisė dhe e familjes sė saj Mbretėrore 1443-2007”, vepėr nė tė cilėn ai pėrpiqet tė vendosė tė vėrtetėn historike duke paraqitur me objektivitet, veēanėrisht nė saj tė burimeve tė jashtme faktet dhe personat, tė cilėt nuk janė njohur deri tani nga historiografia shqiptare. Ai thotė se “nė mėnyrė modeste jam munduar tė sjell njė kontribut nė rishikimin e historisė sė Shqipėrisė”, aq i debatuar kėto kohė. Libri i cili ėshtė botuar nė Francė para pak ditėsh, ėshtė i ndarė nė pesė vėllime. Nė vėllimin e parė autori ėshtė pėrqendruar kryesisht nė luftėn pėr pavarėsi qė zė vendin kryesor dhe pėr kėtė ai ka studiuar veprimet e Fuqive tė Mėdha pėr tė ruajtur ose zgjeruar sferat e tyre tė influencės, si dhe rolin e tyre nė zgjedhjen e princit Vilhelm Wied (1914). Po nė kėtė vėllim ai trajton edhe personazhin e Esat Pashė Toptanit, ku ndėr tė tjera shkruan: “Me shpalljen e Luftės se Parė Botėrore, Esat Pasha u rreshtua menjėherė nė anėn e Aleatėve nė krah tė te cileve ai luftoi dhe nga ana tjetėr duke pranuar qė ushtria serbe e dėrmuar nga lufta tė terhiqej duke kaluar nėpėr Shqipėri ai shpėtoi Frontin e lindjes si dhe vendosi Shqipėrinė nė kampin e fitimtarėve”.


Fan Noli dhe
Ahmet Zogu


Nė vėllimin e dytė tė librit, autori paraqet periudhėn e viteve njėzetė duke sjellė, sidomos, njė veshtrim tė ri persa i perket figurave tė Fan Nolit dhe Ahmet Zogut.
“Nė kundėrshtim me atė qė pėr shumė kohė ėshtė folur, Fan Noli, ishte larg tė qenurit demokrat mėqenėse qeveria e tij bolshevike eci drejt diktaturės duke shpallur nė tė gjithe vendin gjendjen e shtetrrethimit, duke vendosur gjykatat e jashtėzakonshme dhe duke mos mbajtur premtimin e tij pėr tė organizuar zgjedhjet.
Fan Noli nga ana tjetėr thoshte se “demokracia eshtė njė komedi hipokrite, parlamenti njė morg, dhe zgjedhjet e lira njė komedi e vertete”. Logjikisht meqėnėse Fan Noli ishte, si mbas “historise zyrtare”, demokrat, Ahmet Zogu duhej te ishte diktator nė njė kohe kur ai ishte njė pėrsonalitet nė ngjitje i kėsaj periudhe meqėnėse ka qenė me radhė minister i mbrendshėm, kryeministėr, dhe pastaj President i Republikės, para se tė behej mbret e qė do tė mund tė fliste nė emer tė tė gjithė shqiptarėve, territori i tė cilėve kishte qenė cunguar me 2/3 nga Konferenca e Ambasadorėve mbledhur ne Londer mė 29.07.1913...”
Sipas Patric Najbor, “studimi i periudhės zogiste tregon se mbreti Zog me realizimet e tij nė fushat institucionale, legjislative, edukative, shėndetėsore, ushtarake, diplomatike, ekonomike dhe nė drejtim tė zhvillimit tė ndėrtimit tė rrugėve dhe tė infrastrukturės sė vendit ka vendosur bazat e njė shteti modern, demokratik tė tipit perendimor dhe duke zėvendėsuar tė drejtėn e forcės me forcėn e tė drejtės, ai paraqitet si njeriu mė progresist i kohės. “Ataturku shqiptar” i vėtetė shfuqizoi feudalizmin, dekretoi shtetin laik dhe kontribuoi nė zhvillimin e ligjit per vendin e gruas nė shoqėrine shqiptare”.


Pėrpjekjet e mbretit Leka I


Nė vėllimin e tretė Najbor pėrpiqet tė tregojė udhėtimin e gjate e tė vėshtirė tė familjes mbretėrore nė mėrgim dhe luftėn e vazhdueshme tė mbretit Leka I pėr ēlirimin e Shipėrisė nga komunizmi dhe tė Kosoves nga zgjedha Serbe.
Najbor na sjell pėr kėte problem nė vellimin e pestė edhe shumė dokumenta, shpesh tė panjohur, tė veprimėve tė ndryshme politike tė mbretit Leka. “Mund tė themi se pertej mosmarrėveshjeve tė shqiptarėve tė diasporės, mbreti Leka ka punuar per ribashkimin e kombit shqiptar”, shkruan Najbor. Mė tej nė kėtė vėllim autori tregon se si Princi trashėgimtar Leka II eshtė pėrgatitur pėr t’i shėrbyer vendit tė tij.


Kthimi i familjes mbretėrore


Nė vellimin e katėrt Najbor tregon kthimin e familjes mbretėrore nė Shqipėri dhe rrethanat politike tė viteve 2000 si nė Shqipėri ashtu edhe nė rajon. Kėto rrethana sollėn pas njė rruge tė gjatė pavaresinė e Malit tė Zi 03.06.2006 pastaj tė Kosovės 17.02.2008, kthimin ne pushtet tė Sali Berishes 03.09.2005 dhe tranzicionin e gjatė e tė vėshtirė demokratik, marrjen tė pandehur tė Ramush Haradinaj 07.03.2005, miratimin nga parlamenti tė ligjit pėr familjen mbretėrore 08.05.2003, kthimin e pallatit tė princeshave 05.11.2005, nėnshkrimin e Marrėveshjes sė Stabilizim Bashkimit 12.06.2006, si dhe vdekjen e presidentit Ibrahim Rugova 22.01.2006 dhe tė mbretėreshave Geraldinė 22.10.2002 dhe Suzan 17.07.2004.

Dokumneta nga arkivat


Vellimi i pestė i ėktij libri pėrmban dokumenta tė arkivave, tė traktateve ndėrkombėtare dhe tė marrėveshjeve sekrete, tė letrave dhe pemėve gjenealogjike. Duke botuar kėto tekste origjinale nė tėrėsinė e tyre, najbor tregon mė shumė se permendjen e thjeshtė tė tyre, me qellim qė lexuesi tė ketė mundėsi vetė tė shprehė mendimin e tij mbi faktet e treguara. Libri pėrfundon me njė bibliografi tė pasur tė veprave tė shekullit tė XV e deri nė ditėt tona.

 

---------------------------------------------------

 

 http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=12057  23/10/2008  

 

Shqipėri blu, sipas Najbor

VIOLETA MURATI

Prej ‘43-s e deri nė 2007-n, familja mbretėrore shqiptare vjen me njė tezė kritike; pėr t’u rishikuar prej historiografisė shqiptare. Kjo “kėrkesė” e nėnvetėdijshme, rikthehet pėr pretendimin mbi tė vėrtetėn historike, ku historiani Dr. Patrice Najbor prezanton veprėn e tij me pesė vėllime “Historia e Shqipėrisė dhe i familjes sė saj mbretėrore 1443-2007”. Najbor tregon se nė kuadrin e rishikimit tė historisė sė Shqipėrisė vjen dhe ky kontribut botues, duke paraqitur me objektivitet, pėrmes burimeve tė jashtme, faktet dhe personat, tė cilėt nuk janė njohur deri tani nga historiografia shqiptare. 

Nė vėllimin e parė, Najbor ėshtė pėrqendruar kryesisht nė luftėn pėr pavarėsi, duke studiuar edhe veprimet e Fuqive tė Mėdha pėr tė ruajtur ose zgjeruar sferat e tyre tė influencės, si dhe rolin e tyre nė zgjedhjen e princ Wied, nė 1914. 

Njėkohėsisht historiani merret edhe me analizėn politike e tė diskutueshme tė Esat Pashė Toptanit, i cili ėshtė konsideruar nga shumė shqiptarė si tradhtar, kur pranoi dorėzimin e qytetit tė Shkodrės nė 1913, nė njė kohė kur nga ky veprim, Najbor shkruan se ai jo vetėm shpėtoi ushtrinė e tij dhe armatimin nga njė humbje e sigurt (ku ushtria ishte e rraskapitur pas disa muajve luftė), por edhe ndėrkombėtarizoi kėtė krizė midis Shqipėrisė dhe Malit tė Zi. “Nga ky veprim i tij, ne, madje mund tė themi se ai ka qenė largpamės dhe i shkathėt, meqenėse disa ditė me vonė nėn presionin e Fuqive tė Mėdha, mbreti Nikolla i Malit tė Zi u detyrua tė kthehej nė qytet. 


Mė vonė me shpalljen e Luftės sė Parė botėrore, Esat Pasha ėshtė rreshtuar menjėherė nė anėn e aleatėve, nė krah tė tė cilėve ai luftoi dhe nga ana tjetėr, duke pranuar qė ushtria serbe e dėrmuar nga lufta tė tėrhiqej. Duke kaluar nėpėr Shqipėri, ai shpėtoi Frontin e Lindjes, si dhe vendosi Shqipėrinė nė kampin e fitimtarėve”, - shkruan historiani. 


Ndėrsa nė vėllimin e dytė ai ndalet nė periudhėn e viteve ’20-tė, duke sjellė sidomos njė vėshtrim tė ri pėr sa u pėrket figurave tė Fan Nolit dhe Ahmet Zogut. 

“Studimi i periudhės zogiste tregon se mbreti Zog me realizimet e tij nė fushat institucionale, legjislative, edukative, shėndetėsore, ushtarake, diplomatike, ekonomike dhe nė drejtim tė zhvillimit tė ndėrtimit tė rrugėve dhe tė infrastrukturės sė vendit ka vendosur bazat e njė shteti modern, demokratik tė tipit perėndimor dhe duke zėvendėsuar tė drejtėn e forcės me forcėn e sė drejtės, ai paraqitet si njeriu mė progresist i kohės (Shih punimet e konferencės shkencore ndėrkombėtare, organizuar nga Ministria e Kulturės e Shqipėrisė, Qendra e Studimeve Albanologjike, Instituti i Historisė dhe Muzeu Historik Kombėtar me 01.09.2008 me temė: "Monarkia shqiptare 1928-1939" dhe sidomos ndėrhyrjen e Patrice Najbor: "Realizimet e Mbretit Zog). 


“Nė vėllimin e tretė jam pėrpjekur tė tregoj udhėtimin e gjatė e tė vėshtirė tė familjes mbretėrore nė mėrgim dhe luftėn e vazhdueshme tė mbretit Leka I pėr ēlirimin e Shqipėrisė nga komunizmi dhe tė Kosovės nga zgjedha Serbe”. 


Por nė anėn tjetėr, Najbor na sqaron se nė vėllimin e katėrt, libri pajiset me dokumente tė shumta, shpesh tė panjohura, tė veprimeve tė ndryshme politike tė mbretit Leka, ku konstaton se pėrtej mosmarrėveshjeve tė shqiptarėve tė diasporės, mbreti Leka ka punuar pėr ribashkimin e kombit shqiptar. 


Ky dokumentacion pasohet dhe nė vėllimin e pestė, duke pėrmbajtur dokumente arshivore, tė traktateve ndėrkombėtare dhe tė marrėveshjeve sekrete, tė letrave dhe pemėve gjenealogjike. “Duke botuar kėto tekste origjinale nė tėrėsinė e tyre, kam dashur tė tregoj mė shumė se pėrmendjen e thjeshtė tė tyre, me qėllim qė lexuesi tė ketė mundėsi qė tė shprehė vetė mendimin e tij mbi faktet e treguara. 


Dr. Patrice Najbor ėshtė diplomuar nė Institutin e Studimeve tė Marrėdhėnieve Ndėrkombėtare (ILERI) tė Parisit, titullar i njė diplome tė studimeve tė larta tė specializuara (DESS) tė diplomacisė dhe administrimit tė organizatave ndėrkombėtare (Paris XI), doktor i shkencave politike, ka realizuar njė teze mbi "Dykrenarja e Shqipėrisė nė marrėdhėniet ndėrkombėtare bashkėkohore" (Paris XI - 1992) dhe shumė shkrime nė kuadėr tė njė diplome tė studimeve tė thelluara (DEA) tė mbrojtjes dhe sigurimit evropian (Lille II -1990) midis tė cilėve "Sistemi dhe politika e sigurimit tė Shqipėrisė" dhe "Ēėshtja shqiptare e Kosovės". Ai ėshtė autor edhe i "Dinastisė se Zogut" 2002.

 

---------------------------------------------------

 

http://www.gazetaexpress.com/online/home.php?tempulli=11&category=72&id=2238

Arte

 

Historia nė pesė vėllime

Nė pesė vėllimet e librit tė tij, “Historia e Shqipėrisė dhe e Familjes sė saj Mbretėrore 1443-2007”, studiuesi francez Patrice Najbor ka shtruar shumė ēėshtje tė cilat mė parė ose nuk janė hulumtuar ose janė keqinterpretuar. Kjo do tė thotė se historia shqiptare ka filluar tė rishikohet.

 
Nga Alfred Beka mė 19.12.2008 14:05 CET

Historia nė pesė vėllime

Pesė vėllimet e librit “Historia e Shqipėrisė dhe e Familjes sė saj Mbretėrore 1443-2007” (Histoire de l’Albanie et de sa Maison Royale 1443-2007) , botuar nė gjuhėn frėnge nga Dr Patrice Najbor, janė tashmė tė pėrfunduar.

Nė kėto vėllime ai pėrpiqet tė vendosė tė vėrtetėn historike duke paraqitur me objektivitet, veēanėrisht nė saje tė burimeve tė jashtme, faktet dhe personat, tė cilėt nuk janė njohur deri tani nga historiografia shqiptare.

Libri i cili ėshtė botuar nė Francė para pak ditėsh, ėshtė i ndarė nė pesė vėllime.

Nė vėllimin e parė autori ėshtė pėrqendruar kryesisht nė luftėn pėr pavarėsi qė zė vendin kryesor dhe pėr kėtė ai ka studiuar veprimet e Fuqive tė Mėdha pėr tė ruajtur ose zgjeruar sferat e tyre tė influencės, si dhe rolin e tyre nė zgjedhjen e princit Vilhelm Wied (1914). Po nė kėtė vėllim ai trajton edhe personazhin e Esat Pashė Toptanit, ku ndėr tė tjera shkruan: “Me shpalljen e Luftės se Parė Botėrore, Esat Pasha u rreshtua menjėherė nė anėn e Aleatėve nė krah te tė cilėve ai luftoi dhe nga ana tjetėr duke pranuar qė ushtria serbe e dėrmuar nga lufta tė tėrhiqej duke kaluar nėpėr Shqipėri ai shpėtoi Frontin e lindjes si dhe vendosi Shqipėrinė nė kampin e fitimtarėve”.

Ai thotė se nė mėnyrė modeste ėshtė munduar tė sjell njė kontribut nė rishikimin e historisė sė Shqipėrisė.

Nė vėllimin e dytė tė librit, autori paraqet periudhėn e viteve njėzetė duke sjellė, sidomos, njė vėshtrim tė ri sa u pėrket figurave tė Fan Nolit dhe Ahmet Zogut.

“Nė kundėrshtim me atė qė pėr shumė kohė ėshtė folur, Fan Noli, ishte larg tė qenurit demokrat meqenėse qeveria e tij bolshevike eci drejt diktaturės duke shpallur nė tė gjithė vendin gjendjen e shtetrrethimit, duke vendosur gjykatat e jashtėzakonshme dhe duke mos mbajtur premtimin e tij pėr tė organizuar zgjedhjet”, shprehet, nė njė rast, ai.

Sipas Patric Najbor, studimi i periudhės zogiste tregon se mbreti Zog me realizimet e tij nė fushat institucionale, legjislative, edukative, shėndetėsore, ushtarake, diplomatike, ekonomike dhe nė drejtim tė zhvillimit tė ndėrtimit tė rrugėve dhe tė infrastrukturės sė vendit ka vendosur bazat e njė shteti modern, demokratik tė tipit perėndimor dhe duke zėvendėsuar tė drejtėn e forcės me forcėn e tė drejtės, ai paraqitet si njeriu mė progresist i kohės. “‘Ataturku shqiptar’ i vėrtetė shfuqizoi feudalizmin, dekretoi shtetin laik dhe kontribuoi nė zhvillimin e ligjit pėr vendin e gruas nė shoqėrinė shqiptare”, ka shkruar Najbor, i cili ėshtė doktor i shkencave politike dhe studiues francez i historisė.

Nė vėllimin e tretė Najbor pėrpiqet tė tregojė udhėtimin e gjate e tė vėshtirė tė familjes mbretėrore nė mėrgim dhe luftėn e vazhdueshme tė mbretit Leka I pėr ēlirimin e Shqipėrisė nga komunizmi dhe tė Kosovės nga zgjedha Serbe.

Najbor na sjell pėr kėtė problem nė vėllimin e pestė edhe shumė dokumente, shpesh tė panjohura, tė veprimeve tė ndryshme politike tė mbretit Leka.

Nė vėllimin e katėrt Najbor tregon kthimin e familjes mbretėrore nė Shqipėri dhe rrethanat politike tė viteve 2000 si nė Shqipėri ashtu edhe nė rajon.

Ndėrsa, Vėllimi i pestė i kėtij libri pėrmban dokumente tė arkivave, tė traktateve ndėrkombėtare dhe tė marrėveshjeve sekrete, tė letrave dhe pemėve gjenealogjike. Duke botuar kėto tekste origjinale nė tėrėsinė e tyre, Najbor tregon mė shumė se pėrmendjen e thjeshtė tė tyre, me qellim qė lexuesi tė ketė mundėsi vetė tė shprehė mendimin e tij mbi faktet e treguara. Libri pėrfundon me njė bibliografi tė pasur tė veprave tė shekullit tė XV-tė e deri nė ditėt tona.

 

Dr. Patrice Najbor ėshtė diplomuar nė Institutin e Studimeve tė Marrėdhėnieve Ndėrkombėtare (ILERI) tė Parisit, titullar i njė diplome tė studimeve tė larta tė specializuara (DESS) tė diplomacisė dhe administrimit tė organizatave ndėrkombėtare (Paris XI), doktor i shkencave politike, ka realizuar njė teze mbi "Dykrenarja e Shqipėrisė nė marrėdhėniet ndėrkombėtare bashkėkohore" (Paris XI - 1992) dhe shumė shkrime nė kuadėr tė njė diplome tė studimeve tė thelluara (DEA) tė mbrojtjes dhe sigurimit europian (Lille II -1990) midis tė cilėve "Sistemi dhe politika e sigurimit tė Shqipėrisė" dhe "Ēėshtja shqiptare e Kosovės". Ai ėshtė autor edhe i "Dinastisė se Zogut" 2002.

---------------------------------------------------

 

 
http://www.tiranaobserver.com.al:80/al/index.php?option=com_content&task=view&id=8205&Itemid=32
e shtunė , 10 janar 2009

 
Koment / Historia e Shqipėrisė nė foto
Shkruar nga Valter Gjoni   

Image

Historia e Shqipėrisė, nė tė gjithė hakun kohor tė ekzistencės sė kombit tonė dhe tė gjithė gjeografisė sė shtrirjes sė kėtij kombi ėshtė bėrė objekt studimi pėr mjaftė personalitete tė fushės sė historisė sė vendit dhe tė huaj. Tashmė mund tė themi se botimet historike edhe nga studiues tė huaj janė tė shumta. Kėto botime po pasurojnė fondin historiografik shqiptar me analiza, fakte tė reja nga kancelaritė botėrore, me dokumente me foto, por mbi tė gjitha, larmi po sjellin kėndvėshtrimet e studiuesve qė po trajtojnė historinė e vjetėr dhe tė re tė Shqipėrisė.

Kohėt e fundit po qarkullon nė Francė dhe mė pak nė vendin tonė, deri tani vetėm nė gjuhėn frėngjisht, njė botim voluminoz (5 volume), “Historia e Shqipėrisė dhe e familjes sė saj mbretėrore 1443 – 2007” nga studiuesi francez Patrice Najbor.


Kush ėshtė Patrice Najbor, doktor i shkencave politike Diplomuar nė Institutin e  Studimeve te Marrėdhėnieve  Ndėrkombėtare (ILERI) tė Parisit. Titullar i njė diplome tė studimeve tė larta tė specializuara (DESS) pėr diplomaci dhe administrimi tė organizatave ndėrkombėtare (nė Universitetin Paris XI). Doktor i Shkencave Politike, duke realizuar tezėn “Dykrenarja e Shqipėrisė nė marrėdhėniet ndėrkombėtare bashkėkohore” (nė Universitetin Paris XI - 1992). Nė kuadėr tė njė diplome tė studimeve tė thelluara (DEA) tė mbrojtjes dhe sigurimit evropian (nė Universitetin Lille II -1990) mbron tezat
1. “Sistemi dhe politika e sigurimit tė Shqipėrisė”
2. “Ēėshtja shqiptare e Kosovės”.
Ai ėshtė autor i librit “Dinastia e Zogut”,  2002 dhe sė fundmi,  i “Historisė se Shqipėrisė dhe i familjes sė saj mbretėrore  1443-2007” nė pesė vėllime, botuar mė 2008.
Shihet qartė qė dr. Najbor ėshtė tashmė ekspert i ēėshtjes shqiptare dhe kosovare dhe ėshtė shpesh i pranishėm nė rajon kur ka evenimente tė ndryshme tė karakterit historik.
Vetė autori pėr veprėn shprehet:
“Nė kėtė vepėr, jam pėrpjekur tė vendos tė vėrtetėn historike duke paraqitur me objektivitet, veēanėrisht nė saje tė burimeve tė jashtme, faktet dhe personat tė cilėt nuk janė njohur deri tani nga historiografia shqiptare. Kėshtu unė nė mėnyrė modeste jam munduar tė sjell njė kontribut nė rishikimin e Historisė sė Shqipėrisė”.

Nė vėllimin e parė autori ka trajtuar me kujdes prejardhjen historike tė shqiptarėve duke ardhur kronologjikisht me evenimentet historike tė katėr shekujve, duke trajtuar ngjarje dhe veprimtarė tė historisė sonė nė bazė tė trajtesave historike tė gjendura nė kronikat, bibliografitė dhe arkivat historike botėrore. Mė pas nė kėtė vėllim autori pėrqendrohet nė luftėn pėr pavarėsi duke analizuar veprimtarinė diplomatike tė Ismail Qemalit me dokumente qė pėr autorin janė ekskluzive dhe qė lexuesi i sheh pėr herė tė parė. Vėllimi I mbyllet me njė studim tjetėr qė zė vend tė rėndėsishėm dhe ku duket qartė   studimi prej tij si ekspert i historisė sė diplomacisė botėrore i  veprimeve tė Fuqive tė Mėdha pėr tė ruajtur ose zgjeruar sferat e tyre tė influencės, si dhe rolin e tyre nė zgjedhjen e princit Vilhem Wied (1914).
        
Njėkohėsisht dr. Najbor ka analizuar politikėn e diskutueshme tė Esat Pashė Toptanit, i cili ėshtė analizuar nga kėndvėshtrime tė ndryshme historike dhe ėshtė konsideruar nga shume studiues si njė tradhtar kur pranoi dorėzimin e qytetit tė Shkodrės mė 23.04.1913, nė tė njėjtėn  kohė kur personaliteti i shquar Raimond Puankare ish-president dhe ish-kryeministėr i Francės gjatė kėsaj periudhe, nė veprėn e tij “Nė shėrbim tė Francės, nėntė vjet kujtime”, konstaton se nga ky veprim jo vetėm shpėtoi ushtrinė e tij dhe armatimin nga njė humbje e sigurt dhe popullsinė nga njė gjenocid masiv, por edhe ndėrkombėtarizoi kėtė krizė midis Shqipėrisė dhe Malit tė Zi, meqenėse disa ditė mė vonė nėn presionin e Fuqive tė Mėdha, mbreti Nikolla i Malit tė Zi e riktheu qytetin qė pėr disa kohė u vetėqeveris.

Vėllimi mbyllet me veprimtarinė aktive tė patriotėve shqiptarė gjatė Luftės sė Parė Botėrore, tė cilėt bėnė qė vendi ynė tė rreshtohej nė anėn e aleateve, nė krah tė tė cilėve ai luftoi,  dhe nga ana tjetėr, duke ndikuar qė ushtria serbe e dėrmuar nga lufta tė tėrhiqej nėpėr Shqipėri. Veprim qė favorizoi Frontin e Lindjes dhe qė vendosi Shqipėrinė nė kampin e fitimtarėve.
                                                                                             
  *    *    *

Nė vėllimin e dytė dhe tė tretė paraqitet periudha e viteve ‘20 deri ‘39 , duke sjellė sidomos njė vėshtrim tė ri pėrsa iu pėrket dy figurave antagoniste tė skenės historike tė kohės, asaj tė Fan Nolit dhe Ahmet Zogut. Nė kundėrshtim me atė qė ėshtė folur pėr shumė kohė prej “historisė zyrtare”, pėr tė cilėn Fan Noli ishte demokrat dhe Ahmet Zogu duhej tė ishte diktator, autori sjell fakte qė dėshmojnė kundėrshti; “meqenėse qeveria e tij (Nolit) eci drejt diktaturės, duke shpallur nė tė gjithė vendin gjendjen e shtetrrethimit, duke vendosur gjykatat e jashtėzakonshme dhe  duke mos mbajtur premtimin e tij pėr tė organizuar zgjedhjet”.

Ndėrsa duke analizuar  sundimin e periudhės zoriste, duket se me realizimet e tij nė fushat institucionale, legjislative, edukative, shėndetėsore, ushtarake, diplomatike, ekonomike dhe nė drejtim tė zhvillimit tė ndėrtimit tė rrugėve dhe tė infrastrukturės se vendit ka vendosur bazat e njė shteti modern tė tipit perėndimor.

Mjaft tė larmishme janė edhe faktet historike qė lidhen me marrėdhėniet ndėrkombėtare tė vendit tonė dhe veēanėrisht ato mes Italisė, Gjermanisė dhe Shqipėrisė, tė cilat mbyllen me pushtimin e vendit tonė nga Italia, duke ēelur njė vijim tė kronologjisė historike, atė qė autori e konsideron shtegtimi i gjatė e i vėshtirė i familjes mbretėrore nė mėrgim, luftėn e vazhdueshme tė mbretit Zog pėr ēlirimin e Shqipėrisė nga komunizmi, duke sjellė fakte tė reja tė pėrpjekjeve edhe pėr ēlirimin e Kosovės nga zgjedha serbe. Ashtu si gjatė gjithė veprės, autori nuk lė pa evidentuar edhe antagonistėt ose opozitarėt, ndaj nė kėtė vėllim zėnė vend fakte historike pėr Partinė Komuniste, forcat partizane, misionet aleate, veprimet politike nė pikėn historikisht mė tė dobėt, qytetin e Mitrovicės etj.
Vėllimi i IV ėshtė njė vėllimi intim i familjes mbretėrore shqiptare, qė si pjesė e historisė, zė vend nė shumė evenimente tė historisė. Pėr kėtė vėllim autori shprehet: “Unė sjell nė kėtė vėllim, dokumente tė shumta, shpesh tė panjohura, tė veprimeve tė ndryshme politikė tė prestarėve hierarkikė tė familjes mbretėrore. Mund tė themi se pėrtej mosmarrėveshjeve tė shqiptarėve, kjo familje ka punuar pėr ribashkimin e kombit shqiptar si me veprimtarin e Lekės I, ashtu dhe me pėrpjekjet e Lekės II pėr t’u  pėrgatitur me i shėrbye vendit tė tij”.
Nė kėtė vėllim dhe nė vazhdim duket qartė lufta e kombit shqiptar pėr demokraci nė territorin shqiptar dhe lufta pėr pavarėsi nė territorin kosovar. Nė asnjė moment gjatė gjithė veprės autori nuk e ka parė tė veēuar zhvillimin historik nė Shqipėri dhe Kosovė. Pėr gjatė gjithė veprės, faktet vinė tė ndėrlidhura duke e unifikuar me kujdes historinė e trojeve shqiptare.

Njė arkiv fotografik dhe Dokumentar i historisė sė kombit tonė

Rrallė qėllon qė botimet historike tė jenė tė ilustruara kaq dendur me foto, dokumente, faksimile gazetash dhe librash, me faksimile dokumentesh origjinale, hartografi tė situatave tė ndryshme historike etj. Nė tė gjitha ngjarjet historike tė trajtuara nė vepėr dhe pėr tė gjithė personazhet qė ajo pėrmend. Vepra historike dhe voluminoze e dr. Patric Najbor ėshtė krahas botimit dokumentar edhe njė arkiv i rėndėsishėm, me foto dhe dokumente shumė tė rėndėsishme historike dhe dokumentare.

Rreth 3500 ilustrime figurative (kėshtu po e emėrtoj kėtė fond tė pasur me foto, dokumente, faksimile gazetash, librash, dokumentesh origjinal e hartografi) janė pėrdorur me kujdes dhe origjinalitet, sa tė gjithė vėllimet duken si njė pjesė, ndėrsa teksti i shkuar dhe materiali figurativ janė ndėrthurur dhe duken si diēitura tė njėra-tjetrės. Pa hezitim, kjo vepėr historike dhe dokumentare mund tė renditet nė botimet e kohėve tė fundit edhe me titullin “Historia e ilustruar e Shqipėrisė”.

Domosdoshmėria e pėrkthimit dhe botimit nė shqip

Vepra pėr ēdo ngjarje qė ka ndodhur nė vendin tonė ka dhe analizėn, komentin, vlerėsimin dhe ilustrimin, por vepra ka edhe mendimin dhe analizėn origjinale qė herė-herė ka dhe kundėrshti nga historiografia skematike qė vazhdon tė jetė prezent edhe nė ditėt tona. Ndaj e shoh tė arsyeshme tė bėj prezente domosdoshmėrinė e pėrkthimit dhe botimit nė shqip tė kėsaj vepre, me qėllim qė faktet e reja tė saj tė mos ngelen vetėm pėr njė grup tė vogėl njerėzish.

 

 

---------------------------------------------------

Revista Mbretėria Shqiptare - Octobre 2008 - revista.emathia@gmail.com

 

Revista Mbretėria Shqiptare - Decembre 2008 - revista.emathia@gmail.com

---------------------------------------------------

 

Emathia - N°1 - 2009 - revista.emathia@gmail.com

 

Emathia_pat_1b.jpg (230192 octets) Emathia_pat_2.jpg (99274 octets)

HISTORIA E SHQIPĖRISĖ DHE FAMILJES MBRETĖRORE 1443-2007

“Histoire de l’Albanie et de sa Maison Royale 1443-2007” ėshtė libri mė i fundit i studjuesit francez Patric Najbor, i cili po qarkullon kohėt e fundit nė Francė dhe mė pak nė vendin tonė nė gjuhėn frėnge. Ky botim voluminoz: “Historia e Shqipėrisė dhe e familjes sė saj mbretėrore 1443-2007”, ėshtė i pėrfshirė nė pesė volume. 

Vėllimi I, “Lufta pėr pavarėsi e shqiptarėve 1443-1925”, paraqet pėrpjekjet shekullore tė kombit shqiptar, pėr mėvetėsi e sovranitet, veprimet e Fuqive tė Mėdha pėr tė ruajtur ose zgjeruar sferat e tyre tė influencės, si dhe rolin e tyre nė zgjedhjen e princ Wied (Vidit) mė 1914, politikėn e diskutushme tė Esat pashė Toptanit, i cili ėshtė konsideruar nga shumė shqiptarė tradhėtar, kur pranoi dorėzimin e qytetit tė Shkodrės mė 1913, nė njė kohė kur nga ky veprim, ai jo vetėm shpėtoi ushtrinė e tij dhe armatimin nga njė humbje e sigurtė, pasi ushtria ishte e raskapitur pas disa muajve luftė, por dhe ndėrkombėtarizoi kėtė krizė midis Shqipėrisė e Malit tė Zi. Nga ky veprim i tij, sot themi, se ai ka qenė largpamės dhe i shkathėt, meqenėse disa ditė mė vonė, nėn presionin e Fuqive tė Mėdha, mbreti Nikolla i Malit tė Zi u detyrua t’ua kthejė qytetin shqiptarėve.

Vėllimi II, “Periudha zogiste dhe krijimi i Shqipėrisė moderne, 1925-1939”. Nė kėtė vellim dr. Najbor paraqet periudhėn e viteve ‘20, duke sjellė njė veshtrim tė ri pėrsa i pėrket figurave tė Fan S. Nolit dhe Ahmet Zogut. Nė kundėrshtim me atė qė pėr shumė kohė ėshtė folur, Fan Noli ishte larg tė qenurit demokrat. Qeveria e tij bolshevike eci drejt diktaturės duke shpallur nė tė gjithė vendin gjendjen e shtetrrethimit, duke vendosur gjykatat e jashtėzakonshme dhe duke mos mbajtur premtimin e tij pėr tė organizuar zgjedhje tė lira. Studimi i kėsaj periudhe tregon se mbreti Zog, me realizimet e tij nė fushat institucionale, legjislative, edukative, shėndetėsore, ushtarake, diplomatike, ekonomike dhe nė drejtim tė zhvillimit tė ndėrtimit tė rrugėve dhe tė infrastrukturės sė vendit, ka vendosur bazat e njė shteti modern, demokratik tė tipit perendimor dhe duke zėvendėsuar tė drejtėn e forcės, me forcėn e sė drejtės, ai paraqitet si njeriu mė progresist i kohės. Ahmet Zogu, “Ataturku shqiptar”, shfuqizoi feudalizmin, dekretoi shtetin laik dhe kontribuoi nė zhvillimin e ligjit pėr vendin e gruas nė shoqėrinė shqiptare.

Vėllimi III, “Familja mbretėrore nė mėgrim, 1939-2002”. Nė vėllimin e tretė autori tregon udhėtimin e gjatė e tė vėshtirė tė familjes mbretėrore nė mėrgim dhe luftėn e vazhdueshme tė mbretit Leka I pėr ēlirimin e Shipėrisė nga komunizmi dhe tė Kosovės nga zgjedha serbe. Dr. Patrice Najbor sjell pėr kėtė problem, shpesh tė panjohur, veprimtaritė e ndryshme politike tė mbretit Leka I. Pėrtej

mosmarveshjeve tė shqiptarėve tė diasporės, mbreti Leka I ka punuar pėr ribashkimin e kombit shqiptar, ndėrsa princi trashėgimtar, Leka II, ėshtė pėrgatitur pėr t’i shėrbyer vendit tė tij.

Vėllimi IV, “Kthimi pėrfundimtar i familjes mbretėrore nė Shqipėri, 2002-2007”. Kėtu pėrshkruhet kthimi i familjes mbretėrore nė atdhe dhe rrethanat politike nė Shqipėri e rajon. Kėto rrethana sollėn pas njė rruge tė gjatė pavarėsinė e Malit tė Zi dhe Kosovės, kthimin nė pushtet tė Sali Berishės dhe tranzicionin e gjatė e tė vėshtirė demokratik, marrjen tė pandehur nga gjykata e Hagės njėrin nga komandantėt e UĒK-sė, Ramush Haradinajn, miratimin nga kuvendi i Shqipėrisė tė ligjit pėr familjen mbretėrore, kthimin e pallatit tė princeshave, nėnshkrimin e Marrėveshjes sė Stabilizim-Bashkimit, si dhe vdekjen e presidentit Ibrahim Rugova e tė mbretėreshave Geraldinė e Suzanė.

Vėllimi V, “Dokumenta”. Vėllimi i pestė pėrmban dokumenta tė arshivave, traktateve ndėrkombetarė dhe tė marrėveshjeve sekrete, letrave e pemėve gjenealogjike. Duke botuar kėto tekste origjinale nė tėrsinė e tyre, autori nėpėrmjet pėrshkrimit tė thjeshtė synon qė lexuesi tė ketė mundėsi vetė tė shprehė mendimin e tij mbi faktet e treguara. Libri pėrfundon me njė bibliografi tė pasur tė veprave qė nga shekulli XV, deri nė ditėt tona. Rrallė qėllon qė botimet historike tė jenė tė ilustruara kaq dendur me foto, dokumente, faksimile gazetash e librash, dokumentesh origjinalė, hartografi tė situatave tė ndryshme historike etj, nė tė gjitha ngjarjet historike tė trajtuara nė vepėr dhe pėr tė gjithė personazhet qė ajo pėrmend. Vepra historike e voluminoze e dr. Patric Najbor, krahas botimit dokumentar, ėshtė dhe njė arkiv i rėndėsishėm me foto dhe dokumente shumė tė rėndėsishme historike dhe dokumentare.

Shpresojmė, qė sė shpejti, kėtė pėrmbledhje do ta kenė nė dorė dhe lexuesit e gjuhės shqipe.

REVISTA EMATHIA

---------------------------------------------------

 

01/09/2008 : 80čme anniversaire de la monarchie / Conférence internationale sur le Royaume d'Albanie 1928/1939

Trupi i drejtuesve tė institucioneve nė fjalė, bėri tė ditur dje para medias kalendarin e datės 1 shtator, referuesit vendas e tė huaj, 21 studiues, ndėr tė cilėt Beqir Meta, Bernd Fischer, Bajram Xhafa, Jason Tomes, Valentina Duka, Teodor Kareco, Muharrem Dezhgiu, Fatmira Musaj, Francesco Guida, Alberto Basciani, Marenglen Verli, Patrice Najbor.

 

Palais Royal de Tirana : Le roi Leka Ier a décoré de l'ordre de Scanderbeg (Grand Officier) MM. Skender Zogu et Hylle Spahija pour services rendus ą la nation albanaise et M. Patrice Najbor (Commandant) pour services rendus ą la nation albanaise et ą la famille royale et la sortie des 5 tomes de son Histoire de l'Albanie et de sa Maison Royale 1443-2007.

 

-------------------------------------------------------------------------------------------------

 

Mbretėria Shqiptare - Mars 2009 - mbreteriashqiptare@yahoo.com

Roli i Familjes Mbretnore nė mbrojtjen e Hebrenjve nga Holokausti nga Dr Patrice Najbor

Mbreteria_Shqiptare_-_2009_Mars.jpg (228732 octets)

Intėrvista e Dr Patrice Najbor autorit librit "Historia e Shqipėrisė dhe e familjes se saj mbretėrore  (1443-2007)" (JePublie - Paris - 2008)

Nė veprem tuaj ju pėrmendi ndihmėn e mbretėrise shqiptare nė favor tė ruajtės se hebrejve qė i shpetuan Holokaustit. A mund tė na thoni diēka me tepėr ?

Pak e njohur nga historianėt, ruatjen edhe nga ato hebrejėt, mbreteria shqiptare ka dhėnė njė ndihmė te konsiderueshme hebrejve, qe kerkonin ti shpėtonin regjimit nazist me ardhjen nė pushtet te Hitlerit me 1933.

Ne fakt, Shqipėria e mbretit Zog ju rezervoi mikėpritjė hebrejve tė persekutuar, dhe shqiptarėt duke respektuar traditen e mikėpritjės, i kane mbrojt keto familje nga internimi duke i fshehur sidamos nė fshatrat e malsisė.

Konkretisht, mbreti Zog ne fillim ka lehtėsu dhenien e vizave hebrejve te persekutuar dhe, pastaj, u ka akordue atyre pasaporta shqiptare. Sovrani shqiptare ka dhėnė pasaporta shqiptare reth 350 familjeve hebrejė e ndėrmjet tyre edhe fizikanit german Albert Einshtein, i cili e pėrdori kėtė mundėsi per tė shkuar nė Shtetet e Bashkuara te Amerikės.

Shumė dokumenta te arshivės shqiptare deshmojnė pėr veprimtarine e diplomacisė sė mbreterisė shqiptare ne favor tė shpėtimit te hebrejve (Shih punimet e Dr Prof Shaban Sinani). Historiani amerikan Dr Bernd Fischer tregon per nje "epoke tė artė" per Hebrejtė nė mbretėrinė e Shqipėrise dhe vlerson qė  nismat e mbretit Zog kanė bėre te mundur tė shpetojne afro 2000 Hebrej.

Muzeu memorial i Holokaustit ka percaktu ne vitin 2005, 2640 Hebrej te shpėtuar nga Shqiperia, ndersa Yad Vashen ka tregu 63 shqiptare "Te drejte" dhe deklaroi Shqiperine si "Te drejtė midis kombeve".

Pėr dijenin tujė nė librin timė kamė shkrujtė njė kapitull tė gjatė cipėr ndėrhyrjės e shtetit monarkistė shqiptar nė favor tė shpėtimit tė Hebrejntė qė u arratisėn nga Holokausti dhe veēanėrishtė cipėr veprimtarisė guximshėm tė familjes Ndergoni.

 

Si e shpjegoni ju kalimin nga Republikja ne Monarki ne vitin 1928 ?

Nė traktatin e Berlinit dhe mė vonė nė Konferencen e Ambasadoreve nė Londer, mė 1913, fuqite e mėdha (Britanija e Madhe, Franca, Italia, Austro-Hungaria dhe Rusia) e kanė gjymtuar Shqiperine me 2/3 e teritorit te saj ne favor tė Serbisė, Malit te Zi, Maqedonisė dhe Greqisė. Transformimi i rregjimit nė favor tė monarkisė dhe dhėnia e titullit "Mbret i Shqiptarėve" dhe jo "Mbret i Shqipėrise", kane lejuar sovranin shqiptar me forcu aspiratat e unitetin kombetar dhe me folė ne emėr tė tė gjithė shqitarėve, veēanerisht atyre tė Kosoves dhe Ēamerisė.

Eshte interesant me nėnvizu faktin qė me Ahmet Zogun, President i Republikės, dhe mė vonė me Monarkinė e Zog I rė Parlementi shqiptar pėrbante 3 deputet qė pėrfaqėsonin Kosovėn.

Do tė shėnojme gjithashtu qė mbreti Zog ka dėnuar genocidin e ēameve duke I kerkuar Organizatės se Kombėve (SDN) tė ndėrhynte me qellim qė qeveria greke ti jepte fund kesaj politike.

Mbreti Zog ka refuzuar gjithashtu emėrimin e njė peshkopi grek per kishen autoqefale shqiptare.

 

Le rōle de la Famille Royale d'Albanie dans le sauvetage

des Juifs durant l'Holocauste

 

Interview du Dr Patrice Najbor auteur de "Histoire de l'Albanie et de sa Maison Royale (1443-2007)" (JePublie - Paris - 2008)

 

Dans votre ouvrage, vous évoquez l'aide de l'Albanie royale en faveur du sauvetage des Juifs fuyant l'Holocauste. Pouvez-vous nous en dire plus ?

Peu connu des historiens, mźme Juifs, l'Albanie royale a apporté une aide de premier ordre aux Juifs, qui cherchčrent ą fuir le régime nazi, dčs l'accession au pouvoir de Hitler en 1933.

En effet, l'Albanie du roi Zog a offert l'hospitalité aux Juifs persécutés et les Albanais, respectant le code de l'hospitalité, ont ensuite protégé ces familles de la déportation en les cachant dans les villages de montagne.

Concrčtement, le roi Zog a d'abord facilité l'octroie de visas aux Juifs persécutés et, ensuite, il leur a accordé des passeports albanais. Le souverain albanais a fourni des passeports albanais ą environ 350 familles juives, dont celui du physicien allemand Albert Einstein, qui a utilisé la filičre albanaise pour rejoindre les Etats-Unis.

De nombreux documents des archives albanaises témoignent de l'action de la diplomatie du royaume d'Albanie en faveur du sauvetage des Juifs (Voir les travaux du Dr Prof Shaban Sinani). L'historien américain, Dr Bernd Fischer, parle d'une "age d'or" pour les Juifs dans le royaume d'Albanie et on estime que les initiatives du roi Zog ont permis de sauver environ 2000 Juifs.

Le Memorial Museum of the Holocaust a identifié, en 2005, 2640 Juifs ayant été sauvés par l'Albanie tandis que Yad Vashem a désigné 63 Albanais comme "Juste" et déclaré l'Albanie comme "Juste parmi les Nations".

Pour votre information, j'ai consacré une longue annexe sur l'aide de l'Albanie royale en faveur du sauvetage des Juifs fuyant l'Holocauste et sur le cas concret de la famille Ndregjoni.

 

Comment expliquez-vous le passage de la république ą la monarchie en 1928 ?

Dčs le traité de Berlin puis ą l'issue de la Conférence des Ambassadeurs ą Londres, en 1913, les Grandes puissances (Grande-Bretagne, France, Italie, Autriche-Hongrie, Allemagne et Russie) ont amputé l'Albanie des 2/3 de son territoire au profit de la Serbie, du Monténégro, de la Macédoine et de la Grčce. La transformation du régime au profit de la monarchie et l'octroie du titre de "Roi des Albanais", et non de roi d'Albanie au roi Zog, ont permis au souverain albanais de cristalliser les aspirations d'unité nationale et de parler au nom de tous les Albanais, notamment ceux du Kosovo et de Ēameria.

A ce propos, il est intéressant de souligner que sous Ahmet Zogu, Président de la République, puis sous le rčgne du roi Zog Ier, le parlement albanais comptait 3 députés représentant le Kosovo.

On notera, également, que le Roi Zog a condamné le génocide des Ēames en demandant ą la Sociétés des Nations d'intervenir afin que le gouvernement grec mette fin ą cette politique.

Le roi Zog a aussi refusé la nomination d'un archevźque grec pour l'église autocéphale albanaise.

 

-------------------------------------------------------------------------------------------------

 

 

Le Dr Patrice Najbor et le Roi Leka Ier  - 1991.

A propos de l’auteur

Patrice Najbor,

Diplōmé de l'Institut d'Etudes des Relations Internationales (ILERI), titulaire d'un DESS de diplomatie (Paris XI), docteur es sciences politiques, a réalisé une thčse sur "La bicéphalité de l'Albanie dans les relations internationales contemporaines" (Paris - 1992) et plusieurs écrits dont "Le systčme et la politique de sécurité de l’Albanie" et "La question albanaise au Kosovo" dans le cadre d’un DEA de Défense et Sécurité européenne (Lille - 1990).

Il a, par ailleurs, organisé et accompagné de nombreux convois humanitaires en Albanie lors de la transition démocratique.

Il occupe, en outre, les fonctions de Conseiller prčs du bureau de Paris de la Cour Royale d'Albanie.

 

 

 

La dynastie des Zogu 

par Patrice Najbor - Textes & Prétextes - Paris - 2002 - 284 p.

Ouvrage préfacé par S.M. le roi des Albanais, Leka Ier

 

"Ce livre retrace avec brio l'histoire fascinante de la famille royale d'Albanie, qui a dominé la scčne politique albanaise durant cinq sičcle".

Sylviane Muselier  

 

"Ce livre m'a fait découvrir le sens d'un combat opiniātre pour rétablir ce qui a été depuis trop longtemps égaré : la recherche d'un espoir radieux pour le peuple albanais".

Professeur Eric Renard

 

"Il ne fait aucun doute que ce livre constitue l'ouvrage le plus complet jamais écrit sur notre famille et l'histoire de l'Albanie. L'auteur, Patrice Najbor, a réalisé un travail remarquable de recherche et  a su faire ressortir la complexité de notre histoire en évoquant de trčs riches et nombreuses références bibliographiques. Je salue,  en outre, la contribution particuličre apportée ą la réhabilitation de l'œuvre du roi Zog et de la famille royale d'Albanie".

Skender Zogu

 

"Votre ouvrage contribue ą redresser mon opinion sur ce personnage historique que les marxistes ont méprisé et ridiculisé. Je souhaite que sa famille trouve enfin la paix et le bonheur dans l'Albanie nouvelle".

Emile Guinard – Consul ą l'ambassade de France ą Tirana de 1966-1970

 

"Chaque Albanais devrait avoir lu ce livre".

Tatiana Gjonaj - Ambassadeur d'Albanie de la Délégation Permanente auprčs de l'Unesco    

 

"Un livre de référence incontournable".

Commandant Hylle Spahija

 

"J'ai beaucoup apprécié ce remarquable ouvrage sur la dynastie des Zogu et vois en lui un merveilleux traité d'histoire de l'Albanie au 20č sičcle. Il contribuera sans aucun doute ą clarifier l'esprit de ce magnifique peuple hélas déformé et brisé par 60 ans de dictature communiste".

Maītre Jean Courtot - Avocat ą la Cour de Paris

Site officiel de la Maison Royale d'Albanie

http://albania.dyndns.org/