Admirina
Peēi
Historia e Shqipėrisė dhe e familjes sė saj Mbretėrore
1443-2007, e Patric Najbor ėshtė njė vepėr, nė tė cilėn ai pėrpiqet
tė vendosė tė vėrtetėn historike duke paraqitur me objektivitet,
veēanėrisht
nė saj tė burimeve tė jashtme faktet dhe personat, tė cilėt nuk
janė njohur deri tani nga historiografia shqiptare.
Patric Najbor, doktor i shkencave
politike dhe studiues francez i historisė mendon se Esat Pashė Toptani
kishte njė strategji tė tijėn kur e dorėzoi Shkodrėn dhe u tėrhoq
bashkė me ushtrinė e tij nga qyteti, duke ua lėnė atė nė dorė
malazezve. Sipas tij ai u tregua jo tradhėtar, por largpamės dhe i
shkathėt,
meqėnėse disa ditė me vonė nėn presionin e Fuqive te Medha, mbreti
Nikolla i Malit te Zi, u detyrua ta kthente qytetin.
Nė tė vėrtetė kjo ėshtė vetėm njė linjė nė librin e tij studimor
Historia e Shqipėrisė dhe e familjes sė saj Mbretėrore 1443-2007,
vepėr nė tė cilėn ai pėrpiqet tė vendosė tė vėrtetėn historike
duke paraqitur me objektivitet, veēanėrisht nė saj tė burimeve tė
jashtme faktet dhe personat, tė cilėt nuk janė njohur deri tani nga
historiografia shqiptare. Ai thotė se nė mėnyrė modeste jam munduar tė
sjell njė kontribut nė rishikimin e historisė sė Shqipėrisė, aq i
debatuar kėto kohė. Libri i cili ėshtė botuar nė Francė para pak
ditėsh,
ėshtė i ndarė nė pesė vėllime. Nė vėllimin e parė autori ėshtė pėrqendruar
kryesisht nė luftėn pėr pavarėsi qė zė vendin kryesor dhe pėr kėtė
ai ka studiuar veprimet e Fuqive tė Mėdha pėr tė ruajtur ose zgjeruar
sferat e tyre tė influencės, si dhe rolin e tyre nė zgjedhjen e princit
Vilhelm Wied (1914). Po nė kėtė vėllim ai trajton edhe personazhin e
Esat Pashė Toptanit, ku ndėr tė tjera shkruan: Me shpalljen e Luftės
se Parė Botėrore, Esat Pasha u rreshtua menjėherė nė anėn e Aleatėve
nė krah tė te cileve ai luftoi dhe nga ana tjetėr duke pranuar qė
ushtria serbe e dėrmuar nga lufta tė terhiqej duke kaluar nėpėr Shqipėri
ai shpėtoi Frontin e lindjes si dhe vendosi Shqipėrinė nė kampin e
fitimtarėve.
Fan Noli dhe
Ahmet Zogu
Nė vėllimin e dytė tė librit, autori paraqet periudhėn e viteve njėzetė
duke sjellė, sidomos, njė veshtrim tė ri persa i perket figurave tė Fan
Nolit dhe Ahmet Zogut.
Nė kundėrshtim me atė qė pėr shumė kohė ėshtė folur, Fan Noli,
ishte larg tė qenurit demokrat mėqenėse qeveria e tij bolshevike eci
drejt diktaturės duke shpallur nė tė gjithe vendin gjendjen e
shtetrrethimit, duke vendosur gjykatat e jashtėzakonshme dhe duke mos
mbajtur premtimin e tij pėr tė organizuar zgjedhjet.
Fan Noli nga ana tjetėr thoshte se demokracia eshtė njė komedi
hipokrite, parlamenti njė morg, dhe zgjedhjet e lira njė komedi e vertete.
Logjikisht meqėnėse Fan Noli ishte, si mbas historise zyrtare,
demokrat, Ahmet Zogu duhej te ishte diktator nė njė kohe kur ai ishte njė
pėrsonalitet nė ngjitje i kėsaj periudhe meqėnėse ka qenė me radhė
minister i mbrendshėm, kryeministėr, dhe pastaj President i Republikės,
para se tė behej mbret e qė do tė mund tė fliste nė emer tė tė gjithė
shqiptarėve, territori i tė cilėve kishte qenė cunguar me 2/3 nga
Konferenca e Ambasadorėve mbledhur ne Londer mė 29.07.1913...
Sipas Patric Najbor, studimi i periudhės zogiste tregon se mbreti Zog me
realizimet e tij nė fushat institucionale, legjislative, edukative,
shėndetėsore, ushtarake, diplomatike, ekonomike dhe nė drejtim tė zhvillimit tė ndėrtimit
tė rrugėve dhe tė infrastrukturės sė vendit ka vendosur bazat e njė
shteti modern, demokratik tė tipit perendimor dhe duke zėvendėsuar tė
drejtėn e forcės me forcėn e tė drejtės, ai paraqitet si njeriu mė
progresist i kohės. Ataturku shqiptar i vėtetė shfuqizoi
feudalizmin, dekretoi shtetin laik dhe kontribuoi nė zhvillimin e ligjit
per vendin e gruas nė shoqėrine shqiptare.
Pėrpjekjet e
mbretit Leka I
Nė vėllimin e tretė Najbor pėrpiqet tė tregojė udhėtimin e
gjate e tė vėshtirė tė familjes mbretėrore nė mėrgim dhe luftėn e
vazhdueshme tė mbretit Leka I pėr ēlirimin e Shipėrisė nga komunizmi
dhe tė Kosoves nga zgjedha Serbe.
Najbor na sjell pėr kėte problem nė vellimin e pestė edhe shumė
dokumenta, shpesh tė panjohur, tė veprimėve tė ndryshme politike tė
mbretit Leka. Mund tė themi se pertej mosmarrėveshjeve tė shqiptarėve
tė diasporės, mbreti Leka ka punuar per ribashkimin e kombit shqiptar,
shkruan Najbor. Mė tej nė kėtė vėllim autori tregon se si Princi trashėgimtar
Leka II eshtė pėrgatitur pėr ti shėrbyer vendit tė tij.
Kthimi i familjes mbretėrore
Nė vellimin e katėrt Najbor tregon kthimin e familjes mbretėrore nė
Shqipėri dhe rrethanat politike tė viteve 2000 si nė Shqipėri ashtu edhe
nė rajon. Kėto rrethana sollėn pas njė rruge tė gjatė pavaresinė e
Malit tė Zi 03.06.2006 pastaj tė Kosovės 17.02.2008, kthimin ne pushtet tė
Sali Berishes 03.09.2005 dhe tranzicionin e gjatė e tė vėshtirė
demokratik, marrjen tė pandehur tė Ramush Haradinaj 07.03.2005, miratimin
nga parlamenti tė ligjit pėr familjen mbretėrore 08.05.2003, kthimin e
pallatit tė princeshave 05.11.2005, nėnshkrimin e Marrėveshjes sė
Stabilizim Bashkimit 12.06.2006, si dhe vdekjen e presidentit Ibrahim Rugova
22.01.2006 dhe tė mbretėreshave Geraldinė 22.10.2002 dhe Suzan
17.07.2004.
Dokumneta
nga arkivat
Vellimi i pestė i ėktij libri pėrmban dokumenta tė arkivave, tė
traktateve ndėrkombėtare dhe tė marrėveshjeve sekrete, tė letrave dhe
pemėve gjenealogjike. Duke botuar kėto tekste origjinale nė tėrėsinė e
tyre, najbor tregon mė shumė se permendjen e thjeshtė tė tyre, me qellim
qė lexuesi tė ketė mundėsi vetė tė shprehė mendimin e tij mbi faktet
e treguara. Libri pėrfundon me njė bibliografi tė pasur tė veprave tė
shekullit tė XV e deri nė ditėt tona.
---------------------------------------------------
http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=12057
23/10/2008
Shqipėri
blu, sipas Najbor
VIOLETA
MURATI
Prej 43-s e deri nė 2007-n, familja mbretėrore shqiptare vjen me njė tezė
kritike; pėr tu rishikuar prej historiografisė shqiptare. Kjo kėrkesė e
nėnvetėdijshme, rikthehet pėr pretendimin mbi tė vėrtetėn historike, ku historiani Dr. Patrice Najbor prezanton veprėn e tij me pesė vėllime Historia e Shqipėrisė dhe i familjes sė saj mbretėrore 1443-2007. Najbor tregon se nė kuadrin e rishikimit tė historisė sė Shqipėrisė vjen dhe ky kontribut
botues, duke paraqitur me objektivitet, pėrmes burimeve tė jashtme, faktet dhe
personat, tė cilėt nuk janė njohur deri tani nga historiografia shqiptare.
Nė vėllimin e parė, Najbor ėshtė pėrqendruar kryesisht nė luftėn pėr pavarėsi, duke studiuar edhe veprimet e Fuqive tė Mėdha pėr tė ruajtur ose zgjeruar sferat e tyre tė influencės, si dhe rolin e tyre nė zgjedhjen e princ Wied, nė 1914.
Njėkohėsisht historiani merret edhe me analizėn politike e tė diskutueshme tė Esat Pashė
Toptanit, i cili ėshtė konsideruar nga shumė shqiptarė si tradhtar, kur pranoi dorėzimin e qytetit tė Shkodrės nė 1913, nė njė kohė kur nga ky
veprim, Najbor shkruan se ai jo vetėm shpėtoi ushtrinė e tij dhe armatimin nga njė humbje e sigurt
(ku ushtria ishte e rraskapitur pas disa muajve luftė), por edhe ndėrkombėtarizoi kėtė krizė midis Shqipėrisė dhe Malit tė
Zi. Nga ky veprim i tij, ne, madje mund tė themi se ai ka qenė largpamės dhe i
shkathėt, meqenėse disa ditė me vonė nėn presionin e Fuqive tė Mėdha, mbreti Nikolla i Malit tė Zi u detyrua tė kthehej nė
qytet.
Mė vonė me shpalljen e Luftės sė Parė botėrore, Esat Pasha ėshtė rreshtuar menjėherė nė anėn e
aleatėve, nė krah tė tė cilėve ai luftoi dhe nga ana tjetėr, duke pranuar qė ushtria serbe e dėrmuar nga lufta tė
tėrhiqej. Duke kaluar nėpėr Shqipėri, ai shpėtoi Frontin e Lindjes, si dhe vendosi Shqipėrinė nė kampin e fitimtarėve, - shkruan
historiani.
Ndėrsa nė vėllimin e dytė ai ndalet nė periudhėn e viteve 20-tė, duke sjellė sidomos njė vėshtrim tė ri pėr sa u pėrket figurave tė Fan Nolit dhe Ahmet
Zogut.
Studimi i periudhės zogiste tregon se mbreti Zog me realizimet e tij nė fushat
institucionale, legjislative, edukative, shėndetėsore, ushtarake,
diplomatike, ekonomike dhe nė drejtim tė zhvillimit tė ndėrtimit tė rrugėve dhe tė infrastrukturės sė vendit ka vendosur bazat e njė shteti modern, demokratik tė tipit perėndimor dhe duke zėvendėsuar tė drejtėn e forcės me forcėn e sė
drejtės, ai paraqitet si njeriu mė progresist i kohės (Shih punimet e konferencės shkencore
ndėrkombėtare, organizuar nga Ministria e Kulturės e Shqipėrisė, Qendra e Studimeve
Albanologjike, Instituti i Historisė dhe Muzeu Historik Kombėtar me 01.09.2008 me
temė: "Monarkia shqiptare 1928-1939" dhe sidomos ndėrhyrjen e Patrice Najbor:
"Realizimet e Mbretit Zog).
Nė vėllimin e tretė jam pėrpjekur tė tregoj udhėtimin e gjatė e tė vėshtirė tė familjes mbretėrore nė mėrgim dhe luftėn e vazhdueshme tė mbretit Leka I pėr ēlirimin e Shqipėrisė nga komunizmi dhe tė Kosovės nga zgjedha Serbe.
Por nė anėn tjetėr, Najbor na sqaron se nė vėllimin e katėrt, libri pajiset me dokumente tė shumta, shpesh tė panjohura, tė veprimeve tė ndryshme politike tė mbretit Leka, ku konstaton se pėrtej mosmarrėveshjeve tė shqiptarėve tė diasporės, mbreti Leka ka punuar pėr ribashkimin e kombit shqiptar.
Ky dokumentacion pasohet dhe nė vėllimin e pestė, duke pėrmbajtur dokumente
arshivore, tė traktateve ndėrkombėtare dhe tė marrėveshjeve sekrete, tė letrave dhe pemėve
gjenealogjike. Duke botuar kėto tekste origjinale nė tėrėsinė e tyre, kam dashur tė tregoj mė shumė se pėrmendjen e thjeshtė tė
tyre, me qėllim qė lexuesi tė ketė mundėsi qė tė shprehė vetė mendimin e tij mbi faktet e
treguara.
Dr. Patrice Najbor ėshtė diplomuar nė Institutin e Studimeve tė Marrėdhėnieve Ndėrkombėtare (ILERI) tė Parisit, titullar i njė diplome tė studimeve tė larta tė specializuara (DESS) tė diplomacisė dhe administrimit tė organizatave ndėrkombėtare (Paris XI), doktor i shkencave politike, ka realizuar njė teze mbi "Dykrenarja e Shqipėrisė nė marrėdhėniet ndėrkombėtare bashkėkohore" (Paris XI - 1992) dhe shumė shkrime nė kuadėr tė njė diplome tė studimeve tė thelluara (DEA) tė mbrojtjes dhe sigurimit evropian (Lille II -1990) midis tė cilėve "Sistemi dhe politika e sigurimit tė Shqipėrisė" dhe "Ēėshtja shqiptare e Kosovės". Ai ėshtė autor edhe i "Dinastisė se Zogut" 2002.
---------------------------------------------------
Nė kėto vėllime ai pėrpiqet tė vendosė tė vėrtetėn
historike duke paraqitur me objektivitet, veēanėrisht nė saje tė
burimeve tė jashtme, faktet dhe personat, tė cilėt nuk janė
njohur deri tani nga historiografia shqiptare.
Libri i cili ėshtė botuar nė Francė para pak
ditėsh, ėshtė i ndarė nė pesė vėllime.
Nė vėllimin e parė autori ėshtė pėrqendruar
kryesisht nė luftėn pėr pavarėsi qė zė vendin kryesor dhe pėr
kėtė ai ka studiuar veprimet e Fuqive tė Mėdha pėr tė
ruajtur ose zgjeruar sferat e tyre tė influencės, si dhe rolin e
tyre nė zgjedhjen e princit Vilhelm Wied (1914). Po nė kėtė vėllim
ai trajton edhe personazhin e Esat Pashė Toptanit, ku ndėr tė
tjera shkruan: Me shpalljen e Luftės se Parė Botėrore, Esat
Pasha u rreshtua menjėherė nė anėn e Aleatėve nė krah te tė
cilėve ai luftoi dhe nga ana tjetėr duke pranuar qė ushtria
serbe e dėrmuar nga lufta tė tėrhiqej duke kaluar nėpėr Shqipėri
ai shpėtoi Frontin e lindjes si dhe vendosi Shqipėrinė nė
kampin e fitimtarėve.
Ai thotė se nė mėnyrė modeste ėshtė munduar
tė sjell njė kontribut nė rishikimin e historisė sė Shqipėrisė.
Nė vėllimin e dytė tė librit, autori paraqet
periudhėn e viteve njėzetė duke sjellė, sidomos, njė vėshtrim
tė ri sa u pėrket figurave tė Fan Nolit dhe Ahmet Zogut.
Nė kundėrshtim me atė qė pėr shumė kohė
ėshtė folur, Fan Noli, ishte larg tė qenurit demokrat meqenėse
qeveria e tij bolshevike eci drejt diktaturės duke shpallur nė tė
gjithė vendin gjendjen e shtetrrethimit, duke vendosur gjykatat e
jashtėzakonshme dhe duke mos mbajtur premtimin e tij pėr tė
organizuar zgjedhjet, shprehet, nė njė rast, ai.
Sipas Patric Najbor, studimi i periudhės zogiste
tregon se mbreti Zog me realizimet e tij nė fushat institucionale,
legjislative, edukative, shėndetėsore, ushtarake, diplomatike,
ekonomike dhe nė drejtim tė zhvillimit tė ndėrtimit tė rrugėve
dhe tė infrastrukturės sė vendit ka vendosur bazat e njė shteti
modern, demokratik tė tipit perėndimor dhe duke zėvendėsuar tė
drejtėn e forcės me forcėn e tė drejtės, ai paraqitet si njeriu
mė progresist i kohės. Ataturku shqiptar i vėrtetė
shfuqizoi feudalizmin, dekretoi shtetin laik dhe kontribuoi nė
zhvillimin e ligjit pėr vendin e gruas nė shoqėrinė shqiptare,
ka shkruar Najbor, i cili ėshtė doktor i shkencave politike dhe
studiues francez i historisė.
Nė vėllimin e tretė Najbor pėrpiqet tė tregojė
udhėtimin e gjate e tė vėshtirė tė familjes mbretėrore nė mėrgim
dhe luftėn e vazhdueshme tė mbretit Leka I pėr ēlirimin e Shqipėrisė
nga komunizmi dhe tė Kosovės nga zgjedha Serbe.
Najbor na sjell pėr kėtė problem nė vėllimin
e pestė edhe shumė dokumente, shpesh tė panjohura, tė veprimeve
tė ndryshme politike tė mbretit Leka.
Nė vėllimin e katėrt Najbor tregon kthimin e
familjes mbretėrore nė Shqipėri dhe rrethanat politike tė viteve
2000 si nė Shqipėri ashtu edhe nė rajon.
Ndėrsa, Vėllimi i pestė i kėtij libri pėrmban
dokumente tė arkivave, tė traktateve ndėrkombėtare dhe tė marrėveshjeve
sekrete, tė letrave dhe pemėve gjenealogjike. Duke botuar kėto
tekste origjinale nė tėrėsinė e tyre, Najbor tregon mė shumė
se pėrmendjen e thjeshtė tė tyre, me qellim qė lexuesi tė ketė
mundėsi vetė tė shprehė mendimin e tij mbi faktet e treguara.
Libri pėrfundon me njė bibliografi tė pasur tė veprave tė
shekullit tė XV-tė e deri nė ditėt tona.
Dr. Patrice Najbor ėshtė diplomuar nė
Institutin e Studimeve tė Marrėdhėnieve Ndėrkombėtare (ILERI) tė
Parisit, titullar i njė diplome tė studimeve tė larta tė
specializuara (DESS) tė diplomacisė dhe administrimit tė
organizatave ndėrkombėtare (Paris XI), doktor i shkencave politike,
ka realizuar njė teze mbi "Dykrenarja e Shqipėrisė nė marrėdhėniet
ndėrkombėtare bashkėkohore" (Paris XI - 1992) dhe shumė
shkrime nė kuadėr tė njė diplome tė studimeve tė thelluara
(DEA) tė mbrojtjes dhe sigurimit europian (Lille II -1990) midis tė
cilėve "Sistemi dhe politika e sigurimit tė Shqipėrisė"
dhe "Ēėshtja shqiptare e Kosovės". Ai ėshtė autor
edhe i "Dinastisė se Zogut" 2002.
---------------------------------------------------
e shtunė , 10 janar 2009
Koment /
Historia e Shqipėrisė nė foto |
Shkruar
nga Valter Gjoni
|
|
Historia
e Shqipėrisė, nė tė gjithė hakun kohor tė ekzistencės sė
kombit tonė dhe tė gjithė gjeografisė sė shtrirjes sė kėtij
kombi ėshtė bėrė objekt studimi pėr mjaftė personalitete tė
fushės sė historisė sė vendit dhe tė huaj. Tashmė mund tė
themi se botimet historike edhe nga studiues tė huaj janė tė
shumta. Kėto botime po pasurojnė fondin historiografik shqiptar me
analiza, fakte tė reja nga kancelaritė botėrore, me dokumente me
foto, por mbi tė gjitha, larmi po sjellin kėndvėshtrimet e
studiuesve qė po trajtojnė historinė e vjetėr dhe tė re tė
Shqipėrisė.
Kohėt e fundit po qarkullon nė Francė dhe mė pak nė vendin
tonė,
deri tani vetėm nė gjuhėn frėngjisht, njė botim voluminoz (5
volume), Historia e Shqipėrisė dhe e familjes sė saj mbretėrore
1443 2007 nga studiuesi francez Patrice Najbor.
Kush ėshtė Patrice Najbor, doktor i shkencave politike Diplomuar nė
Institutin e Studimeve te Marrėdhėnieve Ndėrkombėtare
(ILERI) tė Parisit. Titullar i njė diplome tė studimeve tė larta
tė specializuara (DESS) pėr diplomaci dhe administrimi tė
organizatave ndėrkombėtare (nė Universitetin Paris XI). Doktor i
Shkencave Politike, duke realizuar tezėn Dykrenarja e Shqipėrisė
nė marrėdhėniet ndėrkombėtare bashkėkohore (nė
Universitetin Paris XI - 1992). Nė kuadėr tė njė diplome tė
studimeve tė thelluara (DEA) tė mbrojtjes dhe sigurimit evropian (nė
Universitetin Lille II -1990) mbron tezat
1. Sistemi dhe politika e sigurimit tė Shqipėrisė
2. Ēėshtja shqiptare e Kosovės.
Ai ėshtė autor i librit Dinastia e Zogut, 2002 dhe sė
fundmi, i Historisė se Shqipėrisė dhe i familjes sė saj
mbretėrore 1443-2007 nė pesė vėllime, botuar mė 2008.
Shihet qartė qė dr. Najbor ėshtė tashmė ekspert i ēėshtjes
shqiptare dhe kosovare dhe ėshtė shpesh i pranishėm nė rajon kur
ka evenimente tė ndryshme tė karakterit historik.
Vetė autori pėr veprėn shprehet:
Nė kėtė vepėr, jam pėrpjekur tė vendos tė vėrtetėn
historike duke paraqitur me objektivitet, veēanėrisht nė saje tė
burimeve tė jashtme, faktet dhe personat tė cilėt nuk janė
njohur deri tani nga historiografia shqiptare. Kėshtu unė nė mėnyrė
modeste jam munduar tė sjell njė kontribut nė rishikimin e
Historisė sė Shqipėrisė.
Nė vėllimin e parė autori ka trajtuar me kujdes prejardhjen
historike tė shqiptarėve duke ardhur kronologjikisht me
evenimentet historike tė katėr shekujve, duke trajtuar ngjarje dhe
veprimtarė tė historisė sonė nė bazė tė trajtesave historike
tė gjendura nė kronikat, bibliografitė dhe arkivat historike
botėrore.
Mė pas nė kėtė vėllim autori pėrqendrohet nė luftėn pėr
pavarėsi duke analizuar veprimtarinė diplomatike tė Ismail
Qemalit me dokumente qė pėr autorin janė ekskluzive dhe qė
lexuesi i sheh pėr herė tė parė. Vėllimi I mbyllet me njė
studim tjetėr qė zė vend tė rėndėsishėm dhe ku duket qartė
studimi prej tij si ekspert i historisė sė diplomacisė botėrore
i veprimeve tė Fuqive tė Mėdha pėr tė ruajtur ose
zgjeruar sferat e tyre tė influencės, si dhe rolin e tyre nė
zgjedhjen e princit Vilhem Wied (1914).
Njėkohėsisht dr. Najbor ka analizuar politikėn e diskutueshme tė
Esat Pashė Toptanit, i cili ėshtė analizuar nga kėndvėshtrime tė
ndryshme historike dhe ėshtė konsideruar nga shume studiues si njė
tradhtar kur pranoi dorėzimin e qytetit tė Shkodrės mė
23.04.1913, nė tė njėjtėn kohė kur personaliteti i shquar
Raimond Puankare ish-president dhe ish-kryeministėr i Francės gjatė
kėsaj periudhe, nė veprėn e tij Nė shėrbim tė Francės, nėntė
vjet kujtime, konstaton se nga ky veprim jo vetėm shpėtoi
ushtrinė e tij dhe armatimin nga njė humbje e sigurt dhe popullsinė
nga njė gjenocid masiv, por edhe ndėrkombėtarizoi kėtė krizė
midis Shqipėrisė dhe Malit tė Zi, meqenėse disa ditė mė vonė
nėn presionin e Fuqive tė Mėdha, mbreti Nikolla i Malit tė Zi e
riktheu qytetin qė pėr disa kohė u vetėqeveris.
Vėllimi mbyllet me veprimtarinė aktive tė patriotėve shqiptarė
gjatė Luftės sė Parė Botėrore, tė cilėt bėnė qė vendi ynė
tė rreshtohej nė anėn e aleateve, nė krah tė tė cilėve ai
luftoi, dhe nga ana tjetėr, duke ndikuar qė ushtria serbe e
dėrmuar nga lufta tė tėrhiqej nėpėr Shqipėri. Veprim qė
favorizoi Frontin e Lindjes dhe qė vendosi Shqipėrinė nė kampin
e fitimtarėve.
* * *
Nė vėllimin e dytė dhe tė tretė paraqitet periudha e viteve
20 deri 39 , duke sjellė sidomos njė vėshtrim tė ri pėrsa
iu pėrket dy figurave antagoniste tė skenės historike tė kohės,
asaj tė Fan Nolit dhe Ahmet Zogut. Nė kundėrshtim me atė qė ėshtė
folur pėr shumė kohė prej historisė zyrtare, pėr tė cilėn
Fan Noli ishte demokrat dhe Ahmet Zogu duhej tė ishte diktator,
autori sjell fakte qė dėshmojnė kundėrshti; meqenėse qeveria
e tij (Nolit) eci drejt diktaturės, duke shpallur nė tė gjithė
vendin gjendjen e shtetrrethimit, duke vendosur gjykatat e jashtėzakonshme
dhe duke mos mbajtur premtimin e tij pėr tė organizuar
zgjedhjet.
Ndėrsa duke analizuar sundimin e periudhės zoriste, duket se
me realizimet e tij nė fushat institucionale, legjislative,
edukative, shėndetėsore, ushtarake, diplomatike, ekonomike dhe nė
drejtim tė zhvillimit tė ndėrtimit tė rrugėve dhe tė
infrastrukturės se vendit ka vendosur bazat e njė shteti modern tė
tipit perėndimor.
Mjaft tė larmishme janė edhe faktet historike qė lidhen me marrėdhėniet
ndėrkombėtare tė vendit tonė dhe veēanėrisht ato mes Italisė,
Gjermanisė dhe Shqipėrisė, tė cilat mbyllen me pushtimin e
vendit tonė nga Italia, duke ēelur njė vijim tė kronologjisė
historike, atė qė autori e konsideron shtegtimi i gjatė e i vėshtirė
i familjes mbretėrore nė mėrgim, luftėn e vazhdueshme tė
mbretit Zog pėr ēlirimin e Shqipėrisė nga komunizmi, duke sjellė
fakte tė reja tė pėrpjekjeve edhe pėr ēlirimin e Kosovės nga
zgjedha serbe. Ashtu si gjatė gjithė veprės, autori nuk lė pa
evidentuar edhe antagonistėt ose opozitarėt, ndaj nė kėtė vėllim
zėnė vend fakte historike pėr Partinė Komuniste, forcat
partizane, misionet aleate, veprimet politike nė pikėn
historikisht mė tė dobėt, qytetin e Mitrovicės etj.
Vėllimi i IV ėshtė njė vėllimi intim i familjes mbretėrore
shqiptare, qė si pjesė e historisė, zė vend nė shumė
evenimente tė historisė. Pėr kėtė vėllim autori shprehet:
Unė sjell nė kėtė vėllim, dokumente tė shumta, shpesh tė
panjohura, tė veprimeve tė ndryshme politikė tė prestarėve
hierarkikė tė familjes mbretėrore. Mund tė themi se pėrtej
mosmarrėveshjeve tė shqiptarėve, kjo familje ka punuar pėr
ribashkimin e kombit shqiptar si me veprimtarin e Lekės I, ashtu
dhe me pėrpjekjet e Lekės II pėr tu pėrgatitur me i shėrbye
vendit tė tij.
Nė kėtė vėllim dhe nė vazhdim duket qartė lufta e kombit
shqiptar pėr demokraci nė territorin shqiptar dhe lufta pėr pavarėsi
nė territorin kosovar. Nė asnjė moment gjatė gjithė veprės
autori nuk e ka parė tė veēuar zhvillimin historik nė Shqipėri
dhe Kosovė. Pėr gjatė gjithė veprės, faktet vinė tė ndėrlidhura
duke e unifikuar me kujdes historinė e trojeve shqiptare.
Njė arkiv fotografik dhe Dokumentar i historisė sė kombit
tonė
Rrallė qėllon qė botimet historike tė jenė tė ilustruara kaq
dendur me foto, dokumente, faksimile gazetash dhe librash, me
faksimile dokumentesh origjinale, hartografi tė situatave tė
ndryshme historike etj. Nė tė gjitha ngjarjet historike tė
trajtuara nė vepėr dhe pėr tė gjithė personazhet qė ajo
pėrmend.
Vepra historike dhe voluminoze e dr. Patric Najbor ėshtė krahas
botimit dokumentar edhe njė arkiv i rėndėsishėm, me foto dhe
dokumente shumė tė rėndėsishme historike dhe dokumentare.
Rreth 3500 ilustrime figurative (kėshtu po e emėrtoj kėtė fond tė
pasur me foto, dokumente, faksimile gazetash, librash, dokumentesh
origjinal e hartografi) janė pėrdorur me kujdes dhe origjinalitet,
sa tė gjithė vėllimet duken si njė pjesė, ndėrsa teksti i
shkuar dhe materiali figurativ janė ndėrthurur dhe duken si diēitura
tė njėra-tjetrės. Pa hezitim, kjo vepėr historike dhe
dokumentare mund tė renditet nė botimet e kohėve tė fundit edhe
me titullin Historia e ilustruar e Shqipėrisė.
Domosdoshmėria e pėrkthimit dhe botimit nė shqip
Vepra pėr ēdo ngjarje qė ka ndodhur nė vendin tonė ka dhe
analizėn, komentin, vlerėsimin dhe ilustrimin, por vepra ka edhe
mendimin dhe analizėn origjinale qė herė-herė ka dhe kundėrshti
nga historiografia skematike qė vazhdon tė jetė prezent edhe nė
ditėt tona. Ndaj e shoh tė arsyeshme tė bėj prezente domosdoshmėrinė
e pėrkthimit dhe botimit nė shqip tė kėsaj vepre, me qėllim qė
faktet e reja tė saj tė mos ngelen vetėm pėr njė grup tė vogėl
njerėzish.
|
---------------------------------------------------
Revista Mbretėria Shqiptare - Octobre
2008 - revista.emathia@gmail.com
Revista Mbretėria Shqiptare - Decembre
2008 - revista.emathia@gmail.com
---------------------------------------------------
Emathia - N°1 - 2009 - revista.emathia@gmail.com
HISTORIA E
SHQIPĖRISĖ DHE FAMILJES MBRETĖRORE 1443-2007
Histoire de lAlbanie et de sa Maison Royale 1443-2007
ėshtė libri mė i fundit i studjuesit francez Patric Najbor, i cili po
qarkullon kohėt e fundit nė Francė dhe mė pak nė vendin tonė nė
gjuhėn frėnge. Ky botim voluminoz: Historia e Shqipėrisė dhe e
familjes sė saj mbretėrore 1443-2007, ėshtė i pėrfshirė nė pesė
volume.
Vėllimi I
,
Lufta pėr pavarėsi e shqiptarėve 1443-1925, paraqet pėrpjekjet
shekullore tė kombit shqiptar, pėr mėvetėsi e sovranitet, veprimet e
Fuqive tė Mėdha pėr tė ruajtur ose zgjeruar sferat e tyre tė
influencės, si dhe rolin e tyre nė zgjedhjen e princ Wied (Vidit) mė
1914, politikėn e diskutushme tė Esat pashė Toptanit, i cili ėshtė
konsideruar nga shumė shqiptarė tradhėtar, kur pranoi dorėzimin e
qytetit tė Shkodrės mė 1913, nė njė kohė kur nga ky veprim, ai jo
vetėm shpėtoi ushtrinė e tij dhe armatimin nga njė humbje e sigurtė,
pasi ushtria ishte e raskapitur pas disa muajve luftė, por dhe
ndėrkombėtarizoi kėtė krizė midis Shqipėrisė e Malit tė Zi. Nga ky
veprim i tij, sot themi, se ai ka qenė largpamės dhe i shkathėt,
meqenėse disa ditė mė vonė, nėn presionin e Fuqive tė Mėdha, mbreti
Nikolla i Malit tė Zi u detyrua tua kthejė qytetin shqiptarėve.
Vėllimi II
,
Periudha zogiste dhe krijimi i Shqipėrisė moderne, 1925-1939. Nė
kėtė vellim dr. Najbor paraqet periudhėn e viteve 20, duke sjellė
njė veshtrim tė ri pėrsa i pėrket figurave tė Fan S. Nolit dhe Ahmet
Zogut. Nė kundėrshtim me atė qė pėr shumė kohė ėshtė folur, Fan
Noli ishte larg tė qenurit demokrat. Qeveria e tij bolshevike eci drejt
diktaturės duke shpallur nė tė gjithė vendin gjendjen e shtetrrethimit,
duke vendosur gjykatat e jashtėzakonshme dhe duke mos mbajtur premtimin e
tij pėr tė organizuar zgjedhje tė lira. Studimi i kėsaj periudhe tregon
se mbreti Zog, me realizimet e tij nė fushat institucionale, legjislative,
edukative, shėndetėsore, ushtarake, diplomatike, ekonomike dhe nė drejtim
tė zhvillimit tė ndėrtimit tė rrugėve dhe tė infrastrukturės sė
vendit, ka vendosur bazat e njė shteti modern, demokratik tė tipit
perendimor dhe duke zėvendėsuar tė drejtėn e forcės, me forcėn e sė
drejtės, ai paraqitet si njeriu mė progresist i kohės. Ahmet Zogu, Ataturku
shqiptar, shfuqizoi feudalizmin, dekretoi shtetin laik dhe kontribuoi nė
zhvillimin e ligjit pėr vendin e gruas nė shoqėrinė shqiptare.
Vėllimi III
,
Familja mbretėrore nė mėgrim, 1939-2002. Nė vėllimin e tretė
autori tregon udhėtimin e gjatė e tė vėshtirė tė familjes mbretėrore
nė mėrgim dhe luftėn e vazhdueshme tė mbretit Leka I pėr ēlirimin e
Shipėrisė nga komunizmi dhe tė Kosovės
nga zgjedha serbe. Dr. Patrice Najbor sjell
pėr kėtė problem, shpesh tė panjohur, veprimtaritė e
ndryshme politike tė mbretit Leka I. Pėrtej
mosmarveshjeve
tė shqiptarėve tė diasporės, mbreti Leka
I ka punuar pėr ribashkimin e kombit shqiptar, ndėrsa
princi trashėgimtar, Leka II, ėshtė pėrgatitur pėr
ti shėrbyer vendit tė tij.
Vėllimi
IV,
Kthimi pėrfundimtar i familjes mbretėrore nė Shqipėri, 2002-2007. Kėtu pėrshkruhet kthimi i
familjes
mbretėrore nė atdhe dhe rrethanat politike nė Shqipėri
e rajon. Kėto rrethana sollėn pas njė rruge tė gjatė
pavarėsinė e Malit tė Zi dhe Kosovės, kthimin nė pushtet
tė Sali Berishės dhe tranzicionin e gjatė e tė vėshtirė demokratik, marrjen tė pandehur nga gjykata
e
Hagės njėrin nga komandantėt e UĒK-sė, Ramush Haradinajn,
miratimin nga kuvendi i Shqipėrisė tė ligjit pėr
familjen mbretėrore, kthimin e pallatit tė princeshave,
nėnshkrimin e Marrėveshjes sė Stabilizim-Bashkimit,
si dhe vdekjen e presidentit Ibrahim Rugova
e tė mbretėreshave Geraldinė e Suzanė.
Vėllimi
V, Dokumenta. Vėllimi
i pestė pėrmban dokumenta
tė arshivave, traktateve ndėrkombetarė dhe tė
marrėveshjeve sekrete, letrave e pemėve gjenealogjike.
Duke botuar kėto tekste origjinale nė tėrsinė
e tyre, autori nėpėrmjet pėrshkrimit tė thjeshtė synon
qė lexuesi tė ketė mundėsi vetė tė shprehė mendimin
e tij mbi faktet e treguara. Libri pėrfundon me njė
bibliografi tė pasur tė veprave qė nga shekulli XV, deri
nė ditėt tona. Rrallė qėllon qė botimet historike tė jenė
tė ilustruara kaq dendur me foto, dokumente, faksimile
gazetash e librash, dokumentesh origjinalė, hartografi
tė situatave tė ndryshme historike etj, nė tė gjitha
ngjarjet historike tė trajtuara nė vepėr dhe pėr tė gjithė
personazhet qė ajo pėrmend. Vepra
historike e voluminoze
e dr. Patric Najbor, krahas botimit dokumentar, ėshtė
dhe njė arkiv i rėndėsishėm me foto dhe dokumente shumė
tė rėndėsishme historike dhe dokumentare.
Shpresojmė,
qė sė shpejti, kėtė pėrmbledhje do ta
kenė nė dorė dhe lexuesit e gjuhės shqipe.
REVISTA
EMATHIA
---------------------------------------------------
01/09/2008 : 80čme
anniversaire de la monarchie / Conférence internationale sur le Royaume
d'Albanie 1928/1939
Trupi i drejtuesve tė institucioneve nė fjalė, bėri tė
ditur dje para medias kalendarin e datės 1 shtator, referuesit vendas e tė
huaj, 21 studiues, ndėr tė cilėt Beqir Meta, Bernd Fischer, Bajram Xhafa,
Jason Tomes, Valentina Duka, Teodor Kareco, Muharrem Dezhgiu, Fatmira Musaj,
Francesco Guida, Alberto Basciani, Marenglen Verli, Patrice Najbor.
Palais Royal de Tirana : Le roi Leka Ier
a décoré de l'ordre de Scanderbeg (Grand Officier) MM.
Skender Zogu et Hylle Spahija pour services rendus ą la nation albanaise et
M. Patrice Najbor
(Commandant) pour services rendus ą la nation albanaise et ą la famille royale et la
sortie des 5 tomes de son Histoire
de l'Albanie et de sa Maison Royale 1443-2007.
-------------------------------------------------------------------------------------------------
Mbretėria Shqiptare - Mars 2009 - mbreteriashqiptare@yahoo.com
Roli i Familjes
Mbretnore nė mbrojtjen e Hebrenjve nga Holokausti nga
Dr Patrice Najbor
Intėrvista
e Dr Patrice Najbor autorit librit "Historia
e Shqipėrisė dhe e familjes se saj mbretėrore (1443-2007)" (JePublie
- Paris - 2008)
Nė veprem tuaj ju pėrmendi ndihmėn e mbretėrise
shqiptare nė favor tė ruajtės se hebrejve qė i shpetuan Holokaustit. A
mund tė na thoni diēka me tepėr ?
Pak e njohur nga historianėt, ruatjen edhe nga ato
hebrejėt, mbreteria shqiptare ka dhėnė njė ndihmė te konsiderueshme
hebrejve, qe kerkonin ti shpėtonin regjimit nazist me ardhjen nė pushtet
te Hitlerit me 1933.
Ne fakt, Shqipėria e mbretit Zog ju rezervoi mikėpritjė
hebrejve tė persekutuar, dhe shqiptarėt duke respektuar traditen e
mikėpritjės,
i kane mbrojt keto familje nga internimi duke i fshehur sidamos nė fshatrat
e malsisė.
Konkretisht, mbreti Zog ne fillim ka lehtėsu dhenien e
vizave hebrejve te persekutuar dhe, pastaj, u ka akordue atyre pasaporta
shqiptare. Sovrani shqiptare ka dhėnė pasaporta shqiptare reth 350
familjeve hebrejė e ndėrmjet tyre edhe fizikanit german Albert Einshtein,
i cili e pėrdori kėtė mundėsi per tė shkuar nė Shtetet e Bashkuara te
Amerikės.
Shumė dokumenta te arshivės shqiptare deshmojnė pėr
veprimtarine e diplomacisė sė mbreterisė shqiptare ne favor tė shpėtimit
te hebrejve (Shih punimet e Dr Prof Shaban Sinani). Historiani amerikan Dr
Bernd Fischer tregon per nje "epoke tė artė" per Hebrejtė nė
mbretėrinė e Shqipėrise dhe vlerson qė
nismat e mbretit Zog kanė bėre te mundur tė shpetojne afro 2000
Hebrej.
Muzeu memorial i Holokaustit ka percaktu ne vitin 2005,
2640 Hebrej te shpėtuar nga Shqiperia, ndersa Yad Vashen ka tregu 63
shqiptare "Te drejte" dhe deklaroi Shqiperine si "Te drejtė
midis kombeve".
Pėr dijenin tujė nė librin timė
kamė shkrujtė njė kapitull tė gjatė cipėr ndėrhyrjės e shtetit
monarkistė shqiptar nė favor tė shpėtimit tė Hebrejntė qė u arratisėn
nga Holokausti dhe veēanėrishtė cipėr veprimtarisė guximshėm tė
familjes Ndergoni.
Si e shpjegoni ju kalimin nga Republikja ne Monarki ne vitin
1928 ?
Nė
traktatin e Berlinit dhe mė vonė nė Konferencen e Ambasadoreve nė
Londer, mė 1913, fuqite e mėdha (Britanija e Madhe, Franca, Italia,
Austro-Hungaria dhe Rusia) e kanė gjymtuar Shqiperine me 2/3 e teritorit te saj ne
favor tė Serbisė, Malit te Zi, Maqedonisė
dhe Greqisė. Transformimi i rregjimit nė favor tė monarkisė
dhe dhėnia
e titullit "Mbret i Shqiptarėve" dhe jo "Mbret i Shqipėrise",
kane lejuar sovranin shqiptar me forcu aspiratat e unitetin kombetar dhe me
folė ne emėr tė tė gjithė shqitarėve, veēanerisht atyre tė
Kosoves dhe Ēamerisė.
Eshte interesant me nėnvizu
faktin qė me Ahmet Zogun, President i Republikės, dhe mė vonė me
Monarkinė e Zog I rė Parlementi shqiptar pėrbante 3 deputet qė pėrfaqėsonin
Kosovėn.
Do tė
shėnojme
gjithashtu qė mbreti Zog ka dėnuar genocidin e ēameve duke I kerkuar Organizatės
se Kombėve (SDN) tė ndėrhynte
me qellim qė qeveria greke ti jepte fund kesaj politike.
Mbreti Zog ka refuzuar gjithashtu
emėrimin e njė peshkopi grek per kishen autoqefale shqiptare.
Le
rōle de la Famille Royale d'Albanie dans le sauvetage
des
Juifs durant l'Holocauste
Interview du Dr Patrice Najbor auteur de "Histoire
de l'Albanie et de sa Maison Royale (1443-2007)" (JePublie
- Paris - 2008)
Dans
votre ouvrage, vous évoquez l'aide de l'Albanie royale en faveur du
sauvetage des Juifs fuyant l'Holocauste. Pouvez-vous nous en dire plus ?
Peu connu des historiens, mźme
Juifs, l'Albanie royale a apporté une aide de premier ordre aux Juifs, qui
cherchčrent ą fuir le régime nazi, dčs l'accession au pouvoir de Hitler
en 1933.
En effet, l'Albanie du roi Zog a
offert l'hospitalité aux Juifs persécutés et les Albanais, respectant le
code de l'hospitalité, ont ensuite protégé ces familles de la déportation
en les cachant dans les villages de montagne.
Concrčtement, le roi Zog a
d'abord facilité l'octroie de visas aux Juifs persécutés et, ensuite, il
leur a accordé des passeports albanais. Le souverain albanais a fourni
des passeports albanais ą environ 350 familles juives, dont celui du
physicien allemand Albert Einstein, qui a utilisé la filičre albanaise
pour rejoindre les Etats-Unis.
De nombreux documents des archives
albanaises témoignent de l'action de la diplomatie du royaume d'Albanie en
faveur du sauvetage des Juifs (Voir les travaux du Dr Prof Shaban Sinani).
L'historien américain, Dr Bernd Fischer, parle d'une "age d'or"
pour les Juifs dans le royaume d'Albanie et on estime que les initiatives du
roi Zog ont permis de sauver environ 2000 Juifs.
Le Memorial Museum of the
Holocaust a identifié, en 2005, 2640 Juifs ayant été sauvés par
l'Albanie tandis que Yad Vashem a désigné 63 Albanais comme
"Juste" et déclaré l'Albanie comme "Juste parmi les
Nations".
Pour votre information, j'ai
consacré une longue annexe sur l'aide de l'Albanie royale en faveur du
sauvetage des Juifs fuyant l'Holocauste et sur le cas concret de la famille
Ndregjoni.
Comment expliquez-vous le passage de la république
ą la monarchie en 1928 ?
Dčs le traité de Berlin puis ą
l'issue de la Conférence des Ambassadeurs ą Londres, en 1913, les Grandes
puissances (Grande-Bretagne, France, Italie, Autriche-Hongrie, Allemagne et
Russie) ont amputé l'Albanie des 2/3 de son territoire au profit de la
Serbie, du Monténégro, de la Macédoine et de la Grčce. La transformation
du régime au profit de la monarchie et l'octroie du titre de "Roi des
Albanais", et non de roi d'Albanie au roi Zog, ont permis au souverain
albanais de cristalliser les aspirations d'unité nationale et de parler au
nom de tous les Albanais, notamment ceux du Kosovo et de Ēameria.
A ce propos, il est intéressant
de souligner que sous Ahmet Zogu, Président de la République, puis sous le
rčgne du roi Zog Ier, le parlement albanais comptait 3 députés représentant
le Kosovo.
On notera, également, que le
Roi Zog a condamné le génocide des Ēames en demandant ą la Sociétés
des Nations d'intervenir afin que le gouvernement grec mette fin ą cette
politique.
Le roi Zog a aussi refusé la
nomination d'un archevźque grec pour l'église autocéphale albanaise.
-------------------------------------------------------------------------------------------------
Le Dr Patrice Najbor et le Roi Leka Ier
- 1991.
A propos
de lauteur
Patrice
Najbor,
Diplōmé de l'Institut d'Etudes des
Relations Internationales (ILERI), titulaire d'un DESS de diplomatie
(Paris XI), docteur es sciences politiques, a réalisé une thčse sur
"La bicéphalité de l'Albanie dans les relations internationales
contemporaines" (Paris - 1992) et plusieurs écrits dont "Le systčme
et la politique de sécurité de lAlbanie" et "La
question albanaise au Kosovo" dans le cadre dun
DEA de Défense et Sécurité européenne (Lille - 1990).
Il a, par ailleurs, organisé et accompagné
de nombreux convois humanitaires en Albanie lors de la transition
démocratique.
Il occupe, en outre, les fonctions de
Conseiller prčs du bureau de Paris de la Cour Royale d'Albanie.
|
|
La dynastie des Zogu
par Patrice Najbor - Textes
& Prétextes - Paris - 2002 - 284 p. Ouvrage
préfacé par S.M. le roi des Albanais, Leka Ier
"Ce livre retrace avec brio l'histoire fascinante
de la famille royale d'Albanie, qui a dominé la scčne politique
albanaise durant cinq sičcle".
Sylviane
Muselier
"Ce livre
m'a fait découvrir le sens d'un combat opiniātre pour rétablir ce qui a
été depuis trop longtemps égaré : la recherche d'un espoir radieux
pour le peuple albanais".
Professeur Eric Renard
"Il ne fait aucun doute que ce livre constitue
l'ouvrage le plus complet jamais écrit sur notre famille et l'histoire de
l'Albanie. L'auteur, Patrice Najbor, a réalisé un travail remarquable de recherche et
a su faire ressortir la complexité de notre histoire en évoquant
de trčs riches et nombreuses références bibliographiques. Je salue,
en outre, la contribution particuličre apportée ą la réhabilitation
de l'uvre du roi Zog et de la famille royale d'Albanie".
Skender Zogu
"Votre ouvrage contribue ą redresser mon opinion
sur ce personnage historique que les marxistes ont méprisé et ridiculisé.
Je souhaite que sa famille trouve enfin la paix et le bonheur dans
l'Albanie nouvelle".
Emile
Guinard Consul ą l'ambassade de France ą Tirana de 1966-1970
"Chaque
Albanais devrait avoir lu ce livre".
Tatiana
Gjonaj - Ambassadeur d'Albanie de la Délégation Permanente auprčs de l'Unesco
"Un livre
de référence incontournable".
Commandant Hylle
Spahija
"J'ai beaucoup apprécié ce remarquable ouvrage
sur la dynastie des Zogu et vois en lui un merveilleux traité d'histoire
de l'Albanie au 20č sičcle. Il contribuera sans aucun doute ą clarifier
l'esprit de ce magnifique peuple hélas déformé et brisé par 60 ans de
dictature communiste".
Maītre Jean Courtot - Avocat ą la Cour de Paris
|
http://albania.dyndns.org/