2003 Part V

ATDHEU" Gazete e Partise Levizja e Legalitetit
 versioni 'on line' i gazetes "Atdheu"

Kryeredaktor : Astrit Kola
Webmaster : Ibrahim Koka &Neritan Kolgjini
levizja_legalitetit@yahoo.com

___________

7 shtator 2003 Nr.34(549)

___________

EDITORIAL

Nga Sadedin Balla

Fushata zgjedhore po rikonfirmon vitalitetin e PLL

Fushatat zgjedhore pėrbėjnė sprova tė mėdha pėr partitė politike. Kėto sprova janė mė tė vėshtira pėr partitė qė nuk kanė pushtet, ose qė nuk kanė kaluar nga pushteti, siē ėshtė PLL.

Njė fushatė zgjedhore shpreh produktin 3-vjeēar tė veprimtarisė sė gjithanshme tė njė partie.

Ēfarė po tregon deri tani kjo fushatė zgjedhore?

Faza e parė e fushatės, dhe ajo mė delikate, ėshtė pėrzgjedhja e kandidaturave.

PLL tashmė e ka pėrmbushur me sukses kėtė fazė, duke kandiduar nė tė gjitha komunat dhe bashkitė e vendit.

Tė kandidosh nė tė gjitha komunat dhe bashkitė e vendit, do tė thotė qė partia ka struktura funksionale dhe ndikim tė gjerė nė shoqėrinė civile. Mjaft kandidatura tė PLL nga shoqėria civile, vėrtetojnė se puna politike e PLL ka qenė efiēiente dhe atraktive pėr mjedisin shoqėror shqiptar. Kjo pėrbėn njė arritje tė rėndėsishme pėr PLL, duke e bėrė mjaft konkurruese me PS dhe PD, qė pretendojnė se shoqėria civile ėshtė domen vetėm i tyre.

Kandidaturat e inxhinier Bashkim Lalės nė minibashkinė nr.1; inxhinier Luan Kacelit nė minibashkinė nr.2; avokat Bashkim Sulstarovės nė minibashkinė nr.10; biznesmenit Gazmend Ujkashi nė minibashkinė nr.6; mėsuesit Gėzim Fortuzi nė minibashkinė nr.7; mjekut Nikolin Laca nė minibashkinė nr.9; kandidatura e z.Robert Papa pėr kryebashkiak tė kryeqytetit, ajo e z.Gjergj Thanasi pėr kryebashkiak tė Durrėsit; ajo e Dekanit tė Fakultetit tė Shkencave tė Universitetit "Luigj Gurakuqi" pėr kryebashkiak tė qytetit tė Shkodrės; ajo e biznesmenit tė shquar z.Aqif Haveriku, nė qytetin bastion tė demokracisė, nė Kavajė, etj., kanė shokuar mjedisin politik dhe kanė vėshtirėsuar mjaft garėn pėr kandidatėt e dy tė mėdhenjve, PS e PD.

Pėrvoja politike ka treguar se lufta brenda llojit ėshtė mė e rėnda dhe mė e vėshtira.

PLL, si parti autentike dhe tradicionale e sė Djathtės, po "luftohet" nga ndonjė parti qė kėrkon nė mėnyrė revanshiste tė ezaurojė tėrė tė Djathtėn dhe tė kufizojė hapėsirat e PLL, duke spekulluar se, "konkurrimi i PLL mė vete ēan votat e sė Djathtės". Ėshtė kjo arsyeja qė ndaj kandidatėve tė PLL ushtrohet njė trysni e gjithanshme, qė fillon nga joshjet e deri tek kėrcėnimet.

Koha po tregon se kandidatėt e PLL nuk janė njė tufė horrash, interesaxhinjsh apo arrivistėsh. Ata janė personalitete qė gėzojnė respektin e komuniteteve, e qė kanė bindjen e patundur se regjimi republikan dhe qeverisjet e PS dhe PD qė mbėshteten nė to, kanė dėshtuar plotėsisht. Ndaj, koha thėrret nė skenė njė regjim monarkist-kushtetues dhe qeverisjen e PLL, qė mbėshtet kėtė regjim.

Dalja mė vete e PLL pėrbėn njė veprim mjaft tė matur e me rėndėsi historike pėr tė ardhmen e saj si forcė politike, ēka do tė sjellė forcimin e sė Djathtės, pėr ta ēuar atė drejt njė cilėsie tė re, pėr tė konfiguruar njė tė Djathtė potente e tė aftė pėr tė qeverisur, pėrkundėr njė tė Djathte impotente aktuale, tė paaftė pėr tė ardhur nė pushtet.

Njė problem tjetėr i vėshtirė pėr partitė qė nuk kanė pushtet apo nuk kanė kaluar nga pushteti, ėshtė mungesa e infrastrukturės sė domosdoshme pėr konkurrencė. Njė shfaqje e dukshme e mungesės sė infrastrukturės partiake, ėshtė vėshtirėsia pėr tė pėrballuar volumin e madh tė punės me dokumentacionin. Infrastruktura e PLL e pėrballoi me sukses procesin e plotėsimit tė dokumentacionit, madje bashkė me ēertifikatat me fotografi tė kandidatėve pėr kryetarė komunash e bashkishė dhe kėshilltarėve, pavarėsisht se KQZ mori vendim pėr ta anulluar vendimin pėr pajisje me ēertifikata.

Tė gjitha institucionet zgjedhore, qė nga KZQV-tė e deri tek KQZ, konfirmojnė korrektesėn e PLL nė plotėsimin dhe depozitimin e dokumentacionit. Ky pėrbėn njė fakt tjetėr, qė dėshmon se PLL ėshtė parti institucionale dhe tashmė e pėrgatitur pėr tė pėrballuar ēfarėdolloj sfide.

Kthjelltėsia e alternativės, pėrzgjedhja e kandidaturave, plotėsimi i dokumentacionit voluminoz, prezantimi me sukses i kandidatėve nėpėr fshatra e lagje tė qyteteve, po konfirmojnė gjithnjė e mė tepėr vitalitetin e PLL, sigurinė pėr fitore dhe realizimin e objektivave tė saj madhorė.

Me masat qė janė marrė e po merren, do tė kapėrcehen me sukses edhe fazat e tjera tė fushatės.

Ne legalistėt, do tė pėrballojmė me sukses tė plotė garėn e fortė tė konkurrimit nė kėto zgjedhje.

 

KRYESORE

NMT Leka I Mbret i Shqiptarėve, reagon pas destabilizimit tė situatės nė FYROM

Mbreti Leka I: Tė zbatohet marrėveshja e Ohrit

Tė zbatohet amnistia ndaj luftėtarėve shqiptarė, sikundėr ndaj paramilitarėve maqedonė dhe tė largohet ushtria nga zonat e konfliktit

 

Kėto dy ditėt e fundit, ėshtė rėnduar seriozisht situata nė Komunėn e Likovės, nė fshatrat Vaksincė dhe Lojanė. Forca tė mėdha ushtarako-policore, duke pėrdorur edhe mjete tė motorizuara dhe helikopterė, kanė mėsyer fshatrat, duke shkaktuar largimin masiv tė banorėve shqiptarė, kryesisht gra e fėmijė. Ėshtė njė situatė lufte, qė nuk e dėshiron askush, por qė planifikohet me zell nga qeveritarė tė caktuar.

Kjo erdhi menjėherė pas Takimit tė Presidentėve tė Ballkanit nė Ohėr, ku u miratua edhe Deklarata e Dialogut nė Forumin e Qytetėrimeve. Pėr ēudi, Shkupi, edhe pse e firmosi kėtė Deklaratė dhe ishte vendi organizator, parapėlqeu njė mbledhje urgjente tė Kėshillit tė Sigurimit Kombėtar tė Maqedonisė dhe dėrgimin e rreth 3.000 forcave ushtarako-policore ndaj fshatrave shqiptare, nėn pretekstin e arrestimit tė "kriminelėve ekstremistė".

Stėrzmadhimi i situatave konfliktuale nga Qeveria e Shkupit, ėshtė njė rrugė e ndjekur me fanatizėm dhe nė kundėrshtim tė hapur me Marrėveshjen e Ohrit, tė cilėn politikanėt maqedonė asnjėherė nuk e kanė parė me seriozitet pėr ta zbatuar, por vetėm si njė mburojė pėr tė shitur "demokratizimin" infantil sllavomaqedon. Le tė kujtojmė se, gjatė kėsaj periudhe, asnjėherė nuk u arrit qė tė zbatoheshin kėrkesat nė pėrdorimin e gjuhės shqipe, pėrkundrazi, u shfaqėn tendenca pėr ndėrrimin fyes tė Marrėveshjes sė Ohrit. Gjithashtu, nuk po zbatohen kėrkesat pėr pėrfaqėsimin e shqiptarėve nė administratėn shtetėrore, ku jo vetėm nuk shihet progresi por shfaqen shenja alarmuese tė regresit.

Nuk po zbatohet ligji pėr amnistinė, i miratuar nga Parlamenti maqedonas, kohė mė parė. Moszbatimi i Marrėveshjes sė Ohrit dhe keqtrajtimi sistematik i luftėtarėve tė UĒK-sė, kanė sjellė situatėn konfliktuale dhe trokitjet e pragluftės, qė nuk e dėshiron asnjė shqiptar.

Mendėsia tradicionale maqedonase mbėshtetet nė mendėsitė e atyre qė qeverisin dhe mendojnė se bashkėjetesa ėshtė e pamundur, prandaj duhet tė ndahemi dhe me ata qė mendojnė se ende nuk janė shpenzuar mundėsitė pėr mashtrim tė shqiptarėve, prandaj duhet tė bashkėjetojmė se kemi llogari. Kėto tashmė shqiptarėt kanė arritur t'i kuptojnė shumė mirė. Ata janė tė bindur se kundėrshtimi i vetėdijshėm ndaj politikave denigruese, i organizuar, sistematik dhe gjithpėrfshirės, nė fillim ideor, pastaj politik, ekonomik dhe i ēdo forme tjetėr, duhet tė jetė kėmbėngulės po qe se rrezikohet identiteti kombėtar.

Aktualisht janė aktivizuar formacione tė ndryshme ushtarake, qė apatizmin e elitės politike dhe intelektuale e kompensojnė me vitalitetin historik tė popullit. Kėmbanat nė Maqedoni kanė filluar tė bien. Ato duhen dėgjuar ashtu siē janė dhe nuk duhen politizuar sipas stilit tė vjetėruar sllavomaqedon.

Tė drejtat e shqiptarėve janė tė shenjta, ashtu si dhe tė vetė maqedonasve. Tė dy palėt jetojnė nė njė shtet tė pėrbashkėt, qė ėshtė pėrgjegjės njėsoj pėr tė gjithė shtetasit. Nuk ka pse tė ekzagjerohen "dėshmorėt" e formacioneve militare dhe paramilitare maqedone dhe tė kėrkohen pėr t'u arrestuar luftėtarėt shqiptarė. Ligji i amnistisė ėshtė i barabartė pėr tė dy palėt, po ashtu edhe trajtimi ekonomik pėr familjet e tyre.

Tė gjitha detyrimet duhet tė zbatohen, deri tek Universiteti i Tetovės, qė ishte nė Flamurin e tė drejtave tė Shqiptarėve.

Proceset qė po ndodhin sot, nuk ndalen me ushtri e polici, me autoblinda, helikopterė, apo me satanizime kronike, pėrveėse me angazhime tė plota juridike, politike, ekonomike e ushtarake pėr shqiptarėt, ashtu si edhe pėr tė gjithė shtetasit e Ish - Republikės Jugosllave tė Maqedonisė.

Ne e dėnojmė dhunėn e ushtruar dhe i kėshillojmė qeveritarėt t'i zgjidhin tė gjitha problemet, duke respektuar dinjitetin kombėtar tė shqiptarėve, qė jetojnė nė trojet e tyre etnike.

 

POLITIKE

PLL mbėshtet Moisiun pėr garantimin e zgjedhjeve tė lira

Ditėn e shtunė, mė datė 6 shtator 2003, nė zyrėn e deputetėve legalistė pranė Selisė sė Kryesisė sė Kuvendit tė Shqipėrisė, kryetari i PLL, z.Ekrem Spahiu, dha njė konferencė pėr mediat, nė prani tė gazetarėve tė shumtė. Nė kėtė konferencė, kryelegalisti Spahiu ritheksoi edhe njėherė propozimin e PLL pėr ngritjen e institucionit tė Xhandarmėisė, sipas modelit tė kohės sė Mbretit Zog I, si e vetmja garanci pėr tė shtypur krimin, atė ordiner dhe atė tė organizuar. Gjithashtu, z.Spahiu u prononcua edhe lidhur me kėrkesėn e pėrsėritur tė PLL, qė Kuvendi tė marrė nė shqyrtim dhe tė miratojė sa mė parė projekt/Ligjin e qeverisė pėr kompensimin nė vlerė tė plotė tė punės sė imponuar dhe tė papaguar tė Ish tė Burgosurve Politikė gjatė vuajtjes sė dėnimit nėpėr kampet dhe burgjet e diktaturės komuniste.

Gjithashtu, kryelegalisti Spahiu pėrshėndeti qėndrimin konstruktiv tė presidentit tė Republikės, z.Alfred Moisiu dhe gadishmėrinė e tij pėr tė qenė "garant i zgjedhjeve" tė lira dhe tė ndershme mė daėn 12 tetor.

Kjo konferencė u pėrcoll me vėmendje nga gazetarėt e shumtė, tė cilėt bėnė mjaft pyetje lidhur me qėndrimet e fundit politike tė PLL dhe pėr ecurinė e fushatės sė legalistėve, tė cilave z.Spahiu iu pėrgjigj me kėnaqėsi, duke shuar kureshtjen e tyre.

Deklaratė

PLL vlerėson qėndrimin e kreut tė shtetit, z.Moisiu, pėr deklarimin e tij se do tė jetė "garant i zgjedhjeve tė lira nė Shqipėri", dhe pikėrisht pėr kėtė qendrim duhet tė mbėshtetet nga tė gjitha partitė politike qė kėrkojnė zgjedhje tė lira, tė ndershme, e sipas standardeve demokratike, duke hedhur poshtė imazhin e keq tė zgjedhjeve tė deritanishme.

Nė kėtė kontekst, mbėshtesim vendosmėrinė e z.Moisiu pėr tė gjetur rrugėdalje nga kriza e KQZ-sė, shkaktuar nga maxhoranca e majtė, nėpėrmjet KLD-sė.

Ne nacionalistėt kemi njė pėrvojė mjaft tė hidhur nė njė marrėveshje me Partinė Komuniste, lidhur pėr interesa kombėtare, siē ishte Marrėveshja e Mukjes, tė cilėn, pa u tharė ende boja, komunistėt e grisėn, duke i shkaktuar njė dėm tė pariparueshėm Kosovės dhe Ēeshtjes kombėtare.

Edhe PD-ja, nė marrėveshjet e saj me PS-nė (derivat i PKSH), ka rezultuar se gjithmonė ka dalė e humbur, sepse PS nuk ėshtė njė parti qė respekton rregullat e lojės demokratike, ligjet dhe marrėveshjet partiake, por ajo ėshtė e vendosur nė rrugėn e saj pa kthim pėr tė realizuar qėllimet e veta, tė cilat finalizohen vetėm me marrjen dhe mbajtjen e pushtetit me ēdo kusht.

PLL mbėshtet fjalėn e z.Moisiu nė Kuvendin e Shqipėrisė, para deputetėve, ku i bėri njė analizė tė hollėsishme aktualitetit tė vendit dhe ku kėrkon njė angazhim maksimal tė politikės pėr kapėrcimin e situatės sė rėndė politike dhe tė sigurisė sė vendit. Nė mėnyrė tė veēantė z.Moisiu nė fjalėn e tij mbėshtet idenė e PLL pėr ngritjen e xhandarmėrisė si njė forcė efikase-goditėse ndaj krimit tė organizuar, qė po kthehet nė njė gangrenė pėr themelet e shtetit.

Zogistėt dhe legalistėt janė viktima tė diktaturės komuniste e, pėr rrjedhojė, PLL, shumicėn e anėtarėve dhe simpatizantėve tė saj i ka nga shtresa e ish tė burgosurve dhe tė Pėrndjekurve Politikė, - prandaj ėshtė e vendosur deri nė fund tė kėrkojė zbatimin e ligjeve pėr rehabilitimin real tė tyre nė shoqėrinė shqiptare.

Gjithė deputetėt e PLL janė firmėtarė tė projekt-ligjeve pėr dėmshpėrblimin e tyre, por fatkeqėsisht qeveria vazhdon tė jetė e papėrgjegjshme, sepse, sipas Raportit tė saj, masa e shpėrblimit, propozuar prej saj, ėshtė diskriminuese dhe nuk zgjidh asgjė nga kėrkesat e ligjshme tė tyre, por veēse synon tė shtyjė kohėn pėr tė kapėrcyer edhe kėto zgjedhje me premtime boshe.

PLL kėrkon shqyrtimin dhe miratimin e projekt-ligjit tė paraqitur nga 53 deputetėt, qė ėshtė i mbėshtetur nga shoqatat e ish tė burgosurve dhe tė Pėrndjekurve Politikė.

PLL ringre edhe njėherė shqetėsimin e saj pėr KZQV-tė, tė cilat nuk po funksionojnė normalisht dhe afati i fundit i regjistrimit tė kandidatėve dhe partive, data 10 shtator, skadon pas 4 ditėsh, ndėrkohė qė nė shumė njėsi vendore KZQV-tė nuk kanė filluar ende nga puna.

 

Hapet sesioni i ri i Kuvendit

Spahiu: Dėmshpėrblimi i Ish tė Pėrndjekurve dhe kthimi i pronave, prioritet i Kuvendit

Ditėn e hėnė, mė datė 1 shtator 2003, u hap sesioni i ri i Kuvendit tė Shqipėrisė.

Paradite, u mblodh Byroja e Kuvendit, nėn drejtimin e z.Servet Pėllumbi, pėr tė miratuar programin dy-javor tė punimeve.

Kryetari i grupit parlamentar tė PLL, z.Ekrem Spahiu, nė fjalėn e tij ndėrmjet tė tjerave kėrkoi qė prioritet i kėtij kalendari tė punimeve tė jenė projekt/ligjet pėr dėmshpėrblimin e Ish tė Burgosurve dhe tė Pėrndjekurve Politikė dhe ai i kthimit tė Pronave te pronarėt legjitimė.

Ky prioritet evidentohet nė kushtet kur maxhoranca aktuale kėrkon ta shtyjė pafundėsisht shqyrtimin e tyre, duke nxjerrrė pengesė pas pengese, me qėllimin e vetėm tė kapėrcimit pa probleme tė kėsaj fushate zgjedhore.

Kėrkesa e z.Spahiu u mbėshtet edhe nga kryetarėt e grupeve parlamentare tė opozitės.

Nė seancėn plenare tė pasdites, pas fjalės pėrshėndetėse tė kryetarit tė Kuvendit, e kėrkoi dhe e mori fjalėn edhe deputeti legalist, Spahiu, i cili pėrveē atyre qė ngriti nė Byronė e Kuvendit, shtoi: "Muaji gusht, qė ishte edhe muaj pushimi pėr Kuvendin, ka shėnuar ngjarje shumė tė rėndėsishme pėr politikėn shqiptare. Gjithashtu, gjatė kėsaj periudhe ka patur tronditje tė rėnda tė rendit dhe qetėsisė publike, sepse kanė ndodhur vrasje tragjike tė kryekomisarėve, policėve e biznesmenėve, dhe vendi ka pėrjetuar njė shpėrthim galopant tė krimit kundėr jetės, nėpėr rrugėt e sheshet, e deri edhe brenda familjeve shqiptare. Kjo valė krimi ka ardhur edhe si rezultat i ēoroditjes totale tė strukturave tė shtetit. Kėto zhvillime kanė ndodhur kryesisht pėr shkak tė mungesės disa javore tė kryeministrit, qė ishte larguar pėr pushime jashtė vendit, dhe ndėrkohė qė Shqipėria digjej nga flakėt e pyjeve dhe kallashnikovėve, kryetari i qeverisė freskohej nėpėr plazhet e Evropės.

Mungesa e ministrit tė Jashtėm krijoi gjithshtu njė amulli tė vėrtetė nė diplomacinė shqiptare, ēka pėr fat tė keq u pasua edhe me zhvillime negative nė rajon, nė dėm tė Ēeshtjes sonė kombėtare."

Pėr sa mė sipėr, z.Spahiu tha: "Unė mendoja qė sot, kryetari i Shtetit, z.Moisiu, do tė jetė nė Kuvend pėr tė marrė pjesė nė analizėn e kėsaj situate tė pazakontė dhe pėr tė pėrcjellė mesazhet e duhura pėr zgjedhjet e 12 tetorit."

Ditėn e enjte, pas njė reagimi tė vonuar, nė fillim tė seancės u shfaq para deputetėve kreu i Shtetit, qė mė pas mbajti njė fjalim pėr problemet politike nė tėrėsi dhe ato tė rendit e qetėsisė publike nė veēanti. Ndėrmjet tė tjerash, si rrugėzgjidhje pėr problemet e agravuara tė rendit, z.Mosiu ngriti edhe problemin e domosdoshmėrisė sė formimit tė Armės sė Xhandarmėrisė, si njė institucion adekuat, i aftė pėr tė shtypur krimin, bazuar nė pėrvojėn tonė tė shkėlqyer dhe nė pėrvojėn e pėrparuar tė disa shteteve tė mėdha evropiane. Me kėtė propozim, z.Moisiu indirekt pėrkrahu opcionin e kahershėm tė PLL pėr ngritjen e domosdoshme dhe tė ngutshme tė Armės sė Xhandarmėrisė, e cila ka njė traditė dhe histori tė lavdishme nė realitetin shqiptar, nė luftėn kundėr krimit, pėrvojė dhe traditė kjo e mishėruar nė praktikėn shtetėrore, qė nga krijimi i shtetit shqiptar nė vitin 1912, por qė kulmoi me efektivitet absolut gjatė periudhės sė ndritur tė drejtimit tė shtetit nga Mbreti Zog I.

Nė fjalėn e tij para deputetėve, presidenti Moisiu pėr Xhandarmėrinė theksoi: "Kemi folur shumė pėr nevojėn e ndarjes sė plotė dhe tė gjithanshme tė politikės nga organet e rendit, por fatkeqėsisht akoma po shihen tendenca pėr tė bėrė tė kundėrtėn. Ftoj parlamentin dhe ekzekutivin qė tė marrin masa serioze dhe efektive pėr pėrmirėsimin e situatės.

Ligji nuk vendoset me slogane, por me punė, aftėsi, ndershmėri dhe kurajo pėr reforma. Nė kėtė kuadėr, mendoj se ka ardhur koha tė studiohet ngritja e xhandarmarisė, si njė forcė e re e kontrollit mbi zbatimin e ligjit dhe e shėndoshjes sė sigurisė, duke ndryshuar rrėnjėsisht modelin e rekrutimit, edukimit, stėrvitjes, trajtimit, drejtimit dhe tė komandimit nė raport me atė qė ka sot Policia e Shtetit. Ngritja e saj sipas modeleve tė njohura tė shumė vendeve europiane, do tė bėnte tė mundur eleminimin e shumė prej mangėsive serioze qė vihen re nė policinė e rendit. Ajo do tė ndihmonte nė pėrshpejtimin, pėrsosjen dhe vėnien e saj nė efiēiencė tė plotė, duke luajtur njė rol tė pazėvendėsueshėm nė luftėn kundėr krimit dhe fenomeneve tė tjera negative tė lidhura me tė.

Korresp. i "Atdheu"

 

AKTIVITETE PARTIAKE & FUSHATA ZGJEDHORE

TIRANA & FUSHATA

PLATFORMA E KANDIDATIT TE PLL PER KRYEQYTETIN

Tirana meriton ndryshe!

Nga Robert Papa

Unė jam nė garėn e fitores, sepse kam besim se kam gjetur tė Djathtėn Reale shqiptare, se jam njė nga shumica e shqiptarėve qė u zhgėnjyen nga PD dhe PS.

Unė do tė synoj ruajtjen e traditės dhe pėrshtatjen me modernen.

E kam pėr nder qė kam mbėshtetjen dhe pėrfaqėsoj njė grupim qė evokon kohėn e Mbretit Ahmet Zogu, Shtetarit mė tė madh shqiptar.

Tirana moderne fillon me Mbretin Zog I: Bulevardi Madhėshtor; Ndėrtesat e ministrive; Ligji; Institucionet dhe, mbi gjithēka, Dinjiteti.

E majta ka lyer fasadat e Ministrive, por tiranasit nuk harrojnė se u ndertuan nga vizioni i Mbretit Zog I.

Maxhoranca po kalon krizėn e drejtimit, dhe opozita nuk e kaloi dot krizėn e besimit.

Ne nuk jemi peng i simboleve tė sė kaluarės, ndaj e hapim fushatėn nė kėtė hotel klasik, me njė arkitekturė aristokratike, e jo me xheste dhe ngritje duarsh nėpėr pallate tė kongreseve tė Ramiz Alisė, sepse partitė qė dolėn nga kuzhina e Alisė nuk largohen dot nga simbolet e shkuara, duke u vetkėnaqur nė mintingje me salla tė mbyllura.

Ishte PD qė humbi zgjedhjet lokale tė vitit 1992. Ishte PD ajo qė polli centralizimin nga qendra, duke shpikur prefektėt dhe drejtoritė e varura nga Tirana, ndaj nuk u beson kush atyre qė sot hiqen si flamurtarė tė decentralizimit.

I patė hapjet e fushatave nga ato parti qė e quajne veten "tė mėdha". Askush nuk foli pėr kthimin e pronave, sepse ata janė kundėr pronarėve, sepse njėra palė pėr 50-vjet u mori pronat tiranasve dhe shqiptarėve, ndėrsa pala tjetėr, pėr afro 8-vjet, nuk ua ktheu pronat tiranasve, ndaj mos u gėnjeni tė besoni ata qė fryhen me pompozitetin bosh e pėrdridhen si ngjalat, sepse veē zhgėnjimit nuk ofrojnė gjė tjetėr.

Ju keni njė alternativė tjetėr nga e Djathta e vėrtetė.

Ata kishin 8-vjet nė dispozicion qė t'u sillnin decentralizimin, ujin apo dritat, por e humbėn shansin, ndaj ju duhet tė besoni te e Djathta e vėrtėtė dhe jo tek bijtė e Bllokut tė Hoxhės, qė hiqen pėr demokratė, apo ata qė duan tė mbajnė nė kėmbė Bllokun e ri tė sė Majtės sė konsumuar.

Tirana ka qenė gjithmonė me alternativėn tonė, sa kombėtare aq edhe progresiste.

Duke kandiduar pėr Tiranėn, unė kėrkoj qė bashkėqytetarėt e mi t'i japin njė mesazh vetes, por edhe Evropės dhe Uashingtonit. Mesazhin se liderėt e mėdhenj nuk janė tė pėrjetshėm, dhe se vetėm mekanizmi i votės i largon ata qė duan ta kenė pronė karriken.

Zgjedhjet lokale janė shansi i parė pėr tė krijuar Forcėn e Tretė sundese, si gjithkund nė Evropėn ish-komuniste.

Dy partitė kryesore shpenzojnė shuma tė mėdha pėr fushatėn, financat i kanė tė fryra, por vizionin e kanė tė vogėl dhe lidhjen me realitetin e kanė surreal.

Shumica e shqiptarėve nuk votojnė as pėr PD dhe as pėr PS. Ata duhen afruar t'i japin votėn alternativės sė tretė: dhe as tė pėrkėdhelurve tė PD apo PS, tė cilėt ēirren duke klithur me duar e kėmbė.

Demagogėt dhe llafollogėt, politikanėt qė kanė ndėrruar disa parti, meritojnė indiferencėn tuaj fisnike. Politikanėt e fryrė tė partive kryesore, mendojnė vetėm pėr pėrfitimet e politikanėve. Unė dua t'ia kthej popullit, Tiranėn dhe Bashkinė e saj. Unė jam njė nga ju dhe s'jam pjesė e llumit politik tė marrė peng nga liderė tė konsumuar dhe tė korruptuar nė stilin e tyre drejtues, liderė qė janė pasuruar vetėm duke folur me slogane boshe dhe duke luftuar tė Djathtėn, Pronarėt, tė Pėrndjekurit Politikė, duke vjedhur votat qė pas 1992 e nė vijim. Mbi tė gjitha, dy skajet e politikės, si qendra e Majtė ashtu edhe qendra e Djathtė, ju kanė vjedhur 13-vjet kohė.

Sistemi akoma ėshtė i shkatėrruar, akoma sundon mentaliteti komunist, si nga ata qė janė nė pozitė, ashtu edhe nga ata qė po flenė gjumė nė opozitėn qė nuk sjell dot fitoren.

Ne do t'u kthejmė pronat tiranasve fisnikė, por mbi gjithēka do tė ngrejmė dinjitetin e ēdo qytetari tiranas.

Prona private ėshtė e shėnjtė, por kundėrshtarėt e mi nuk e pėrmendin, sepse e dinė se nuk kanė bėrė asgjė pėr pronarėt, veēse ju kanė kėrkuar votėn.

Partitė e mėdha kanė alergji dhe xhelozi ndaj fisnikėrisė sė ēdo pronari. Fajdexhinjtė qė sot kanė kollare dhe xhelatėt qė sot kanė "mercedesė", ndjehen inferiorė ndaj klasės fisnike tė pronarėve.

Unė e di shumė mirė se gjithkush e ngre dinjitetin me punė, dhe vendet e punės i krijojnė politikat ekonomike tė Djathta, e jo ato tė qendrės sė djathtė.

E Djathta moderne stimulon "sistemin e iniciativės sė lirė", kėtė sistem qė rivalėt e mi e quajnė "sistem kapitalist", duke harruar se termin "kapitalist" e ka krijuar Marksi.

Ne jemi pėr sistemin e iniciativės sė lire dhe ekonominė e tregut.

E Majta e ka mbytur iniciativėn e lirė. E Majta zhgėnjeu mbėshtetėsit e saj fanatikė, tė cilėt sot janė mė tė varfėr se kurrė. Taksat janė rritur, duke sjellė pranė konfliktet dhe mungesėn e njė mjedisi qytetar. Nė rrugėt me pluhur, trafiku kaotik tė rrezikon jetėn po aq sa edhe krimi ordiner dhe ai i organizuar.

E Majta e pangopur, por edhe indiferenca e Opozitės pasive, ngriti dy Tirana. Ne nuk premtojmė iluzione, as stok-marketin, se kjo nuk ėshtė kopetencė e bashkisė, por e iniciativės sė lirė tė bizneseve, qė duan tė investojnė dhe shkėmbejnė aksionet e tyre. Stok-market-i kėrkon besimin e klientėve, por tiranasit nuk besojnė thuajse fare tek partitė e mėdha dhe te politikat e tyre.

Lidershipi konfuz dhe i paaftė pėr fitore i Opozitės dhe Pozita qė po vetkonsumohet, kanė krijuar 2 skena nė Tiranė: nga njėra anė Tiranėn e luksit, dėfrimeve tė shfrenuara dhe mungesėn e respektit ndaj vlerave njerėzore, dhe nga ana tjetėr Tiranėn e varfėr, qė ndahet nė dy nėn/Tirana: njė Tiranė ku qytetarėt arrijnė tė sigurojnė disa tė ardhura pėr tė jetuar, dhe Tiranėn tejet tė varfėr, ku jeta ėshtė diēka pa vlerė.

Nuk ka kujdes njerėzor, mungon sistemi mjekėsor falas, edhe pse ėshtė sė shumti shtetėror. Asistenca sociale ėshtė qesharake dhe tregu i punės thuajse mungon.

Unė nuk jam i ēmendur tė deklaroj se do ta ul papunėsinė nė shifrat 3%, se nė Gjermani po shkon afro 16%, por Politikat ekonomike tė Bashkisė do tė kėrkojnė ndihmėn e lobit shqiptaro-amerikan pėr investime, do tė ndalojnė ekspasionin grek nė Tiranė dhe do tė nxisin uljen e taksave e thithjen e investimeve.

Tė gjithė ne e kemi njė tė drejtė tė lindur, qė nuk na e mohon as PS-ja e as binjakja e saj nė konsumim, PD-ja: Tė drejtėn tė jemi Pronarė. Gjithkush ka tė drejtė tė jetė pronar i shtėpisė sė vet, i njė kompjuteri apo i njė makine, si dhe tė njė biznesi tė vogėl. Mbi tė gjitha, ēdo tiranas dhe ēdo shqiptar duhet te jenė pronarė tė mėnyrės sė zgjedhjes sė jetės sė tij dhe familjes sė vet. Nuk ka pse tė vendosin tė tjerėt pėr kėtė. Por duke rritur taksat nė shifra absurde, duke mohuar pronat legjitime dhe duke pėrligjur korrupsionin gjigand, tiranasve dhe shqiptarėve u ėshtė privuar e drejta e tyre themeltare nė njė regjim tė Ekonomisė sė Tregut tė lirė: e drejta tė jenė pronarė.

Politikėn aktuale e ka asfiksuar arroganca e atyre qė dolėn nga kuzhina e Ramiz Alisė.

Tė "mėdhenjtė" sillen me arrogancė duke imituar Enver Hoxhėn, por harrojnė se shumica e votuesve abstenon. Askush s'ka tė drejtė tė na heqė tė drejtėn e votės.

E Djathta e vėrtetė dhe reale, pjesė e sė cilės jam edhe unė, ofron platformėn e ndalimit tė masakrės urbane tė kryeqytetit, tė bojatisjeve qesharake dhe kostove marramendėse pėr shtrimet e rrugėve.

Ne do tė ndėrtojmė. Unė nuk do tė shkatėrroj. Do tė ndėrtojmė besimin, do tė ndėrtojmė rrjetin e ujit dhe do tė kėrkojmė zgjidhje alternative pėr dritat.

Unė do tė synoj tė ndėrtoj infrastrukturėn e Familjes, ku gruaja dhe amvisat tė mos vuajnė pėr drita dhe ujė, ku fėmijėt tė dalin tė luajnė nėpėr parqe dhe ku korrupsioni e vjedhja tė mos shikohen si vlerė shoqėrore.

PD-ja e mbyti gjelbėrimin dhe Lanėn. Rama e spastroi, por askush nuk pyeti qyetarėt se mos vallė mė shumė rėndėsi kishte arsimi publik, spitalet falas pėr Tiranėn, libraritė apo edhe ndėrtimi i pallateve popullore pėr tė varfėrit dhe qytetarėt me tė ardhura tė vogla. Tash ju keni dikė qė do tė mendojė ndryshe.

Tirana ėshtė njė qytet i pushtuar. Na kanė marrė dritėn, nuk shikojmė dot nė sy njėri-tjetrin nga ndėrtimet pa leje dhe pa logjikėn e njė qyteti mesdhetar.

Tiranėn e ka pushtuar dhunshėm korrupsioni, ndaj i takon sė Djathtės sė vėrtetė ta heqė kėtė barrė nga kryeqyteti ynė i bukur.

Lėvizja e Legalitetit ėshtė e Djathta e pastėrt, pa paragjykime e pa gjynahe, apo lidhje me ish partinė e Hoxhės, si disa parti tė tjera opozitare.

Unė ju kėrkoj ndihmė: "A mund tė vijmė te Ju, t'ju ndryshojmė sadopak jetėn tuaj, sepse duke ndryshuar jetėn tuaj unė ndryshoj jetėn time, sepse Unė jam njė nga Ju!"

Ne kemi besim nė fitore, ngaqė shumica e shqiptarėve dhe shumica nė Tiranė duan dhe respektojnė tolerancėn dhe jo arrogancėn e liderėve tė pėrjetshėm, qė nuk njohin as dorėheqje e as marrje pėrgjegjėsishė mbi vete. Shumica pėrbuz korrupsionin dhe respekton dinjitetin.

Unė e shikoj se janė ndėrtuar rrugė, janė ndėrtuar disa lulishte, por edhe akuzat e shpėrdorimit janė po aq tė mėdha sa edhe puna e bėrė. Sa miliona dollarė janė shpenzuar dhe a duhet tė kishim pasur pėrparėsi tė tjera pėr Tiranėn.

Nėse rrugėt dhe ato disa lulishte janė ndėrtuar nga taksat tona, ne kemi tė drejtė tė kėrkojmė llogari.

Bashkia ka ndėrtuar dukshėm mė shume sesa qeveria lokale e PD-sė, por as qė mund tė krahasohet se ēfarė ka ndėrtuar sistemi i Mbretit Zog I, sistem qė unė dua tė sjell para Tiranės.

A duheshin harxhuar miliona e miliona dollarė pėr rrugėt ku ke frikė tė kalosh nė kėmbė, sepse s'ka asnjė mbikalim pėr kalimtarėt, ngaqė njė mbikalim kushton pak dhe firmat nuk duan tendera pėr to!

A ka nevojė Tirana pėr makiazh e pėr lyerje buzėsh me tė kuq a rozė, apo ka nevojė qė tė mos na lagen kėmbėt dhe tė kemi kokėn mes ajrit tė freskėt, sepse e Majta na mori oksigjenin.

E kam vlerėsuar punėn e Bashkisė, ku punojnė edhe demokratė, por kur mėsoj se bėhet fjalė pėr miliona dollarė, ndjehem i prekur, se ėshtė gjaku, djersa e taksave barbare tė politikave tė Majta, janė gjaku dhe uria e fytyrave tė vuajtura tė Tiranės.

Zoti Rama, keni shtruar rrugė, por vetėm 10% e njerėzve kanė makina, ndėrsa 90% e tyre ecin nė kėmbė nėpėr rrugėt ku nuk ka vend pėr kalimtarėt e thjeshtė.

E nėse janė harxhuar miliona dollarė, me kosto tė tmerrshme, jo se dua tė akuzoj, por nuk e kuptoj pėrse nuk u harxhua pėr ndėrtime pėr familjet e varfėra. Nuk kuptoj pėrse nuk u liberalizuan lejet e ndėrtimeve dhe pse nuk u krijua mjedisi pėr lulėzimin e biznesit tė vogėl?!

Kalorėsi bashkiak i PS, mban nė kėmbė pushtetin e mbaruar tė sė Majtės taksidare. Unė e di se tė zgjedhurit e dy partive tė mėdha nuk afrojnė kthimin e pronave tek pronarėt e ligjshėm, sepse janė dy grupime politike qė ose ndjehen inferiore ndaj pronarėve fisnikė, ose nuk durojnė dot qė klasa e vėrtetė anti-komuniste tė pėrfitojė nga gjoja sistemi i Njeriut tė lirė. Ne kemi shpėtuar nga Blloku i Hoxhės, por bijtė e Bllokut kėrkojnė sot, pa pikė turpi, votat tuaja nė emėr tė qendrės sė djathtė. Edhe Hipokrizia ka njė limit, ndaj s'ka ė kuptim megallomania dhe dashuria me veten, kur ke pasur vetėm humbje dhe asnjė vlerė pėr kėtė demokraci tė brishtė.

Unė e di se pushteti lokal nuk gėzon pavarėsi, sepse po tė kishte qenė njė sistem i pavarur, atėherė do thoja: I lumtė bashkisė dhe z.Rama, se ka qenė i pavarur dhe ka arritur tė bėjė diēka, por kur ēdo fond vjen nga burimi qėndror i Nanos apo i Metės, atėherė del se fondet kanė qenė tė shumta dhe nėse dollarėt kanė vėrshuar lumė pėr Tiranėn nga politika e PS, kjo ka lėnė nė skamje e varferi, me qėllim, Shkodrėn dhe Kavajėn, Beratin apo Lushnjen, Tropojėn apo Fierzėn.

Tirana nuk e ka humbur identitetin. Ne mund t'i kthejmė dinjitetin.

Shikoni Pasaportėn apo Kushtetutėn e Mbretit Zog I dhe do ndjeheni krenarė e dinjitozė.

Jam nė garė qė tė shpalos platforma fituese. Ju sjell eksperiencėn e SHBA dhe ju siguroj mbėshtetjen e lobit shqiptaro-amerikan, nėn drejtimin e Xho Dioguardit. Unė kam pėrvojėn dhe arsmin e duhur nga shkolla amerikane, ndaj ju ofroj diēka ndryshe.

Shqiptarėt duan tė ndahen nga arroganca politike e konsumuar dhe nga mungesa e demokratizimit tė partive, duke mbyllur dyert pėr tė gjithė ne qė dėshirojmė njė tė Djathtė reale, jo servile apo skllave ndaj autokracisė sė Njėshit.

Forcat politike anti-amerikane, nuk mund tė hiqen dot si pro-SHBA-ve. Uashingtoni nuk mbėshtet pseudo-liderėt qė u treguan apo sillen si fodullė, dhe nuk dėgjuan zėrin e arsyes.

Gara nuk ėshte e barabartė. Unė ia kam shprehur kėtė shqetėsim edhe zyrtarėve tė Ambasadės Amerikane nė njė takim javėn e kaluar, dhe Tempulli i Demokracisė e di se kėto zgjedhje mund tė jenė tė lira, por nuk do tė jenė tė ndershme, sepse partitė e mėdha kanė miliona dollarė dhe kontrollojnė televizione apo gazeta, por unė, si figurė e mediave, iu kėrkoj ndihmė, sepse kėshtu media do sfidonte partitė qė harxhojnė miliona dollarė, kur mund tė shtroheshin rrugė ose rregullohej problemi i ujit tė pijshėm e ai i kanalizimeve tė zeza, qė pėrzihen me ujrat e bardha apo futen nėpėr rubinetat tona.

Kam besimin absolut se ata qė votuan pro referendumit pėr rikthimin e Monarkisė, do tė votojnė pėrsėri pėr Ne, dhe ata ishin fitues, ndonėse ua vodhėn votat.

Unė nuk jam nė garė kundėr elektoratit tė PD-sė, sepse ata janė mbėshtetėsit e mi, dhe unė kam luftuar pėr ata, kundėr shtypjes, revanshit dhe politikave tė majta. Shumė demokratė janė me mua, sepse e dinė se unė jam njėri prej tyre, sepse bashkė kemi rrezikuar jetėn, bashkė kemi arritur sukseset kur rrėzuam bustin e Hoxhės, sepse unė isha mes tyre, fare pranė, kur diktatura ngriti shkopinjtė e gomės dhe drejtoi tytat e armėve ndaj nesh.

Unė kam besim se alternativa ime i jep elektoratit demokrat mundėsinė tė bashkojė votėn me subjektin tim, pėr tė arritur fitoren. Nėse nė garė do tė ishte Bamir Topi, apo do mbėshtetej Dashamir Shehi, unė s'do tė kisha hyrė nė garė, por duke e parė se alternativa e PD-sė nuk na nxjerr dot fitues, unė ofroj moskonsumimin tim, pėrvojėn amerikane dhe ndershmėrinė e njėrit prej qytetarėve qė dashuron qytetin e tij. Unė s'kam ndryshuar 3-4 parti, jam demokrat, jam nacionalist dhe, si i djathtė i vėrtetė, dua qė tė ndihmoj largimin e sė Majtės nga drejtimi i Tiranės.

vijon

Kavaja - Korca - Shkodra

Aqif Haveriku, ėndrra kavajase drejt realitetit

Pasditen e ditės sė enjte, n/kryetari i Partisė, z.Murat Basha, i shoqėruar nga Shefi i Departamentit tė Marrėdhėnieve ekonomike pranė PLL, z.Artan Tujani, nė kuadrin e mbikqyrjes sė procesit pėr pėrfundimin e regjistrimit pranė KZQV-ve tė kandidatėve pėr kryetar bashkie dhe komune si dhe kėshilltarėve, zhvilluan njė takim pune me Degėn e PLL Kavajė.

Takimi u krye nė zyrėn elektorale tė kandidatit pėr kryetar bashkie tė qytetit tė Kavajės, z.Aqif Haveriku, ku ishin tė pranishėm krahas kandiidatit edhe anėtarėt e Komitetit Drejtues tė kėsaj Dege.

Kryetari i Degės, z.Remzi Muja, bėri njė pasqyrė tė punės pėr shtrirjen e aktivitetit tė strukturave legaliste kavajase nė tė gjithė rrethin, pėr pėrzgjedhjen cilėsore tė kandidatėve pėr kryetar bashkie e komunash, si dhe pėr kėshlltarė bashkiakė dhe komunarė.

Gjatė takimit u lanė detyra konkrete dhe u muarrėn angazhime serioze qė, deri ditėn e hėnė, tė pėrfundojė procesi i regjistrimit tė kandidatėve pėr kryetarė bashkie dhe komunash, si edhe tė kėshilltarėve, pranė KZQV-vė tė tė gjitha njėsive zgjedhore tė kėtij rrethi.

Gjatė mbledhjes u diskutua edhe rreth pėrvojave zgjedhore tė sjella nga kandidati pėr kryetar bashkie nė qytetin e Kavajės, z.Aqif Haveriku, i cili me fondet e veta kishte pėrgatitur njė bazė tė mirė materiale qė, padyshim, do t'i shėrbejė fushatės.

Nė pėrfundim tė kėsaj mbledhjeje, u hartua lista shumemėrore e kandidatėve pėr kėshilltarė bashkie, qė pati mirėkuptimin e tė gjithėve.

Mė vonė nė njė mjedis tjetėr, qė shėrbente si holl pritjeje pėr zgjedhėsit dhe bashkėbisedimin e kandidatit me tė gjithė ata, u zhvillua edhe njė bashkėbisedim spontan midis kandidatit, zgjedhėsve, nėnkryetarit tė PLL, z.Murat Basha dhe deputetit tė Kavajės, z.Bahri Kollēaku.

Gjatė kėtyre bashkėbisedimeve tė ngrohta, nėnkryetari legalist shkėmbeu mendime me dhjetra qytetarė kavajas tė tė gjitha komuniteteve dhe besimeve, duke u bėrė tė qartė atyre filozofinė mbi tė cilėn mbėshtetet PLL, filozofi qė ėshtė pėrqafuar edhe nga kandidati legalist, z.Haveriku. Sipas z.Basha, "kjo ėshtė edhe arsyeja qė do ta ēojė z.Haveriku drejt fitores, sepse ai e ka tė qartė se vetėm me filozofinė dhe programin modern tė PLL mund tė jetėsohen idealet e mėdha tė shqiptarizmės dhe tė happen rrugėt pėr zhvillimin e vendit dhe rilindjen e moralit tradicional shqiptar e ndėrgjegjes sė pėrparuar shoqėrore." "Ne kemi ndėrmend tė shenjtėrojmė familjen shqiptare, pronėn dhe tė gjitha virtytet dhe vlerat e vyera, tė trashėguara, prandaj mendojmė se gjejmė mirėkuptimin tuaj dhe mundėsinė pėr tė depėrtuar nė zemrat tuaja. Ne do tė dijmė tė administrojmė resurset e mėdha tė vendit dhe do tė luftojmė ta prosperojmė Shqipėrinė. Legalistėt zotėrojnė mekanizmin e suksesit qeverisės, qė ėshtė aftėsia, pėrkushtimi atdhetar, besimi tek Zoti dhe populli shqiptar, bazuar kėto nė njė moral tė shėndoshė dhe nė principet qė vėnė mbi gjithēka Atdheun dhe Kombin. Rruga jonė drejt pushtetit dhe prosperitetit tė vendit, garantohet edhe nga prania e NMT Mbretit Leka I, i cili tashmė ėshtė mė pranė se kurrė Atdheut dhe popullit. Por garancia kyesore e suksesit tė PLL, janė bartėsit e filozofisė sė shqiptarizmės, qė janė djemtė dhe vajzat legaliste, qė rrjedhin nga familjet mė tė shkėlqyera shqiptare, sikundėr ėshtė edhe z.Haveriku. Nuk mund tė ndodhė ndryshe kur vendi tė qeveriset sė shpejti nga bijtė e atyre qė mbi gjithēka vėnė Atdheun, tė cilin nuk e konsiderojnė thjesht si trashėgimi e amaneteve tė fundit tė baballarėve qė jetėn e dhanė pėr Shqipėrinė Etnike, por edhe si toka-amė qė do t'u lėnė trashėgim fėmijėve, qė janė e ardhmja e vendit. E kėshtu, me kėto principe dhe mesazhe tė mėdha, qė kalojnė brez pas brezi tek legalistėt, ne do tė arijmė tė sendėrtojmė nė shpirtin dhe mendjet e tė gjithė shqiptarėve idealet e mėdha tė Rilindjes Kombėtare, programi i sė cilės ėshtė udhėrrėfyes pėr ne. Kjo ėshtė edhe arsyeja e suksesit tė padiskutueshėm tė Rilindasit tė Madh, Mbretit Zog I, nė qeverisjen e vendit gjatė epokės sė ndritur tė Monarkisė. Pikėrisht kėtė obligim madhor, do tė pėmbushim ne legalistėt gjatė pushtetit dhe qeverisjes sonė, suksesi i sė cilės ėshtė i sigurtė, ashtu sikundėr ėshtė e sigurtė qė ju kavajasit e ndershėm do tė votoni z.Haveriku dhe do ta mandatoni atė pėr tė drejtuar bashkinė tuaj, bashkinė e kavajasve tė thjeshtė, jeta e tė cilėve do tė njohė ndryshime pozitive, sepse e meritoni, sepse populli meriton gjithēka tė mirė qė Zoti ka blatuar mbi tokė", - tha ndėr tė tjera nė bashkėbisedimin me qytetarėt kavajas, nėnkryetari legalist, z.Murat Basha.

Korresp. i "Atdheu"

 

Prezantim i bujshėm i kandidaturave legaliste nė rrethin e Korēės

Legalistėt korēarė bashkojnė tė Djathtėn

vijon nga numri i kaluar

Mė pas, zonja Maria Evangjeli ia dha fjalėn kryetarit tė PLL, z.Ekrem Spahiu.

Nė fjalėn e tij, qė u ndėrpre shpesh nga ovacionet e shumta, kryelegalisti Spahiu tha: "Sė pari, mė lejoni qė, nė emėr tė kryesisė sė PLL dhe nė emrin tim personal, t'u pėrshėndes pėr punėn mjaft tė mirė qė keni bėrė si Degė, si nė riorganizimin e strukturave, ashtu edhe nė pėrzgjedhjen pėrfundimtare tė kėtyre kandidaturave tė mrekullueshme, qė do tė na i kish zili ēdo subjekt zgjedhor.

Dega juaj, nga 16 njėsi vendore, ka kompletuar me kandidatura dinjitoze 14 prej tyre, duke pėrmbushur kėshtu objektivin tonė elektoral dhe njėkohėsisht vendimin e Kėshillit Kombėtar tė partisė pėr kandidimin nė tė gjitha njėsitė zgjedhore tė vendit. Unė jam i bindur se, brenda njė kohe tė shkurtėr dhe brenda afatit procedural, ju do tė caktoni edhe dy kandidaturat e mbetura, qė gjithashtu do tė jenė cilėsore dhe premtuese.

Meqė mė jepet rasti, mė lejoni qė tė sqaroj momentin politik tė vendimit pėr dalė mė vete si subjekt, nė kėto zgjedhje. Dua t'u bėj me dije se ky vendim nuk ishte emocional dhe i papritur, por i pėrllogaritur dhe menduar mjaft mirė, qė nė muajin shkurt tė kėtij viti.

Ne kishim shumė arsye pėr tė dalė mė vete dhe pasi i shoshitėm argumentat pro dhe kundėr, vendosėm pėr tė konkurruar mė vete, sepse donim tė testonim strukturat e partisė dhe mbėshtetjen elektorale. Ne ishim dhe jemi tė bindur se, me qėndrimet e drejta dhe konstruktive qė grupi ynė parlamentar dhe strukturat drejtuese tė partisė kanė mbajtur pothuajse pėr tė gjitha problemet e rėndėsishme tė vendit, mbėshtetja jonė elektorale dhe politike ishte zgjeruar mjaft dhe kjo duhej administruar. Gjithashtu, njė nga prioritetet programore tė PLL ėshtė organizimi dhe fitorja e referendumit pėr formėn e regjimit, ēka pėrbėn njė shans tė vėrtetė dhe real pėr restaurimin e Monarkisė nė vend dhe dhėnies fund tė regjimit pseudo-republikan aktual, i cili me papėrgjegjshmėrinė dhe ambicjet e shėmtuara pėr pushtet tė politikanėve, e ka ēuar vendin drejt katastrofės.

Ne jemi tė bindur se vetėm Monarkia, qė ėshtė njė sistem i provuar pėr efikasitetin qeverisės dhe drejtėsinė shoqėrore, kudo nė botė dhe nė Shqipėri, mund ta shpėtojė vendin. Prandaj ne nuk do tė heqim dorė nga synimi ynė pėr tė zhvilluar referendumin popullor pėr formėn e regjimit nė njė kohė tė pėrshtatshme, sigurisht nė tė ardhmen.

Por pėr tė realizuar njė referendum tė vėrtetė dhe tė ndershėm, nė kushtet e zhvleftėsimit tė qėllimshėm tė votės dhe vjedhjes e keqpėrdorimi tė saj, ėshtė shumė e vėshtirė. Ndaj, pėr kėtė ne duhet tė pėrsosim Kodin Zgjedhor dhe tė instalojmė votimin e lirė dhe tė ndershėm nė Shqipėri. Gjithashtu, me daljen mė vete, ne dėshirojmė tė testojmė strukturat e partisė pėr aftėsinė e tyre pėr tė mbrojtur votėn, ēka do tė na shėrbente pėr tė zhvilluar referendumin nė njė moment qė do ta gjykonim tė pėrshtatshėm. Po si mund tė zhvillojmė njė referendum pėrkundėr interesave tė subjekteve republikane, nė kushtet e votėvjedhjes dhe pėrdorimit tė pushtetit dhe strukturave tė tij pėr abuzim me votėn, nėqoftėse nuk do tė jemi tė pėrgatitur pėr tė mbrojtur votėn tonė!? Prandaj kėto votime themi se do tė shėrbejnė si test pėr tė pėrcaktuar aftėsitė tona nė ruajtjen e votės. Jo pa qėllim kodet zgjedhore nė Shqipėri kanė degjeneruar vazhdimisht, duke u katandisur nė kodin mė tė keq tė paspluralizmit, sikundėr ėshtė ky i tanishmi, sipas tė cilit vota numėrohet nga pėrfaqėsuesit e dy partive kryesore.

Cila parti e "vogėl" do t'ua vidhte votėn atyre qė e bėnė dhe e miratuan me forcėn e kartonave Kodin e ri Zgjedhor?! Atėherė pėrse e bėnė tė tillė dhe fshehurazi? Pėrse nuk lejuan qė tė gjitha partitė konkurrente tė kishin komisionerėt e tyre?! Pėr ne legalistėt ėshtė e qartė se edhe gjatė kėtyre votimeve do tė ketė abuzime me votėn, por ne jemi pėrgatitur ta mbrojmė me ēdo kusht votėn tonė.

Kuptohet se ky kod do tė sjellė probleme tė mėdha gjatė votimeve dhe tensionim midis autorėve tė hartimit dhe miratimit tė tij, dhe do t'i shndėrrojė votimet pothuajse nė tė pavlefshme, duke rrėnuar kėshtu pėrfundimisht kredibilitetin e Shqipėrisė dhe duke e shtyrė bashkėsinė ndėrkombėtare drejt konkluzionit se shqiptarėt nuk dijnė dhe nuk duan tė bėjnė zgjedhje tė lira dhe tė ndershme dhe se nuk kanė aftėsi shtetformuese. Kėtė tė bėn lakmia pėr vota tė pamerituara, dhe kjo nuk mund tė imagjinohej as nė fillimet e viteve 20-tė tė shekullit tė kaluar.

Zgjedhjet e kontestuara janė refreni mė i shėmtuar i Shqipėrisė sė paspluralizmit. Por, siē thashė edhe mė lart, PLL ėshtė e pėrgatitur tė mbrojė me ēdo kusht dhe ēmim votat e saj, pavarėsisht se sipas kodit zgjedhor dhe vendimit tė KQZ, partisė sonė iu mohua e drejta pėr tė patur komisionerė nė nivelet e dyta e tė treta tė komisioneve zgjedhore. Ne nuk mund tė kontribuonim pafundėsisht nė grupimet parazgjedhore tė djathta, nė kurriz tė partisė tonė, nė kurriz tė identitetit dhe profilit politik tė saj. Ne kėtė e kemi bėrė qė nga viti 1992, por nuk kemi fituar asgjė. Ne kėtė e kemi bėrė edhe gjatė kohės sė qėndrimit tė stėrzgjatur nė opozitė, por pėrsėri nuk kemi fituar asgjė. Ndaj nuk mund tė dilnim bashkė me tė tjerėt pafundėsisht, dhe pėr tė humbur pafundėsisht. Askush nuk ka tagrin pėr tė vendosur mbi vullnetin e legalistėve dhe interesat e tyre, qė janė edhe interesat e mbarė shqiptarėve, prandaj vendosėm pėr tė dalė mė vete. Asnjė skemė ramiziste nuk mund ta zhbėjė elektoratin dhe vullnetin politik tė PLL dhe nacionalistėve shqiptarė, prandaj dolėm mė vete, dhe mendojmė se kemi bėrė shumė mirė. Historia do tė na japė tė drejtė dhe koha punon pėr ne, pėr nacionalistėt e ndershėm, qė mbi gjithēka kemi Shqipėrinė, prandaj jam i sigurtė nė fitoren tuaj, nė fitoren tonė tė pėrbashkėt.

Mė lejoni qė t'u uroj edhe njėherė fitore nė zgjedhje, fitore legalistėve korēarė dhe atyre nė tė gjithė Shqipėrinė", - e mbylli fjalėn e tij mes ovacioneve, z.Spahiu, fjalė qė mbylli edhe takimin, duke u ndarė pėrzemėrsisht me legalistėt korēarė, qė asistuan nė kėtė takim tė prezantimit tė kandidatėve tė fitores legaliste korēare.

Korresp. i "Atdheu"

 

Shkodranėt: Do tė votojmė pėr Gėzim Dibrėn dhe PLL

Dega e PLL Shkodėr, me strukturat e saj ėshtė angazhuar totalisht pėr rezultate maksimale nė zgjedhjet vendore tė 12 tetorit, sepse edhe elektorati shkodran kėrkon njė qeverisje ndryshe, dhe mė mirė se tek legalistėt nuk mund ta gjejė tek asnjė parti tjetėr. Pikėrisht pėr t'i shėrbyer masave organizative pėr fushatėn, mė 2 shtator 2003 u mblodh Komiteti Drejtues i kėsaj Dege, nėn drejtimin e kryetarit tė saj z.Enis Dizdari.

Gjatė kėsaj mbledhjeje, theksi u vu nė ndarjen e detyrave tė ēdo anėtari tė kėtij komiteti, qė do tė marrė nėn patronazh njėsitė zgjedhore nė tė gjitha komponentėt e fushatės. Synimi parėsor pėr momentin ėshtė qė tė bėhet regjistrimi i kandidatėve dhe partisė pranė ēdo njėsie vendore, duke patur parasysh edhe pengesat qė mund tė krijojnė komisionet e politizuara.

Krahas regjistrimit, do tė merren masa edhe pėr ngritjen e shtabeve elektorale pranė ēdo njėsie vendore, ku do tė jenė tė alternuara strukturat drejtuese lokale tė partisė edhe me personalitete tė fushave tė ndryshme, qė do t'i vihen nė shėrbim kandidatėve tanė.

Vėmendje e veēantė iu kushtua edhe marrjes sė masave pėr tė pėrzgjedhur elementin mė tė vendosur e idealist nė mbojtje tė votės sė kandidatėve dhe tė partisė pranė ēdo qendre votimi, duke ditur qė, PLL si pasojė e Kodit Zgjedhor PS-PD, nuk ka komisionerė nė nivelet e dyta dhe tė treta, por vėzhgues pėr partinė dhe pėrfaqėsues tė kandidatėve.

Nė veēanti, gjatė takimit u pėrqėndrua vėmendja pėr punėn nė bashkinė e Shkodrės, ku kandidon Dekani i Fakultetit tė Shkencave pranė Universitetit "Luigj Gurakuqi", z.Gėzim Dibra, pėr tė cilin shkodranėt janė entuziastė se, pėr ta do tė jetė kandidatura mė pėrfaqėsuese, pėr t'ia besuar drejtimin e bashkisė sė metropolit tė Veriut tė vendit.

Nė mbėshtetje tė kandidaturės sė Dibrės dhe kandidatėve tė tjerė tė rrethit tė Shkodrės, do tė ndihmojė me praninė e saj edhe diaspora legaliste shkodrane, duke mbėshtetur fuqimisht, nė ēdo drejtim.

Njė pikė tjetėr e rėndėsishme e rendit tė ditės sė kėsaj mbledhjeje, ishte edhe zgjedhja e kėshilltarėve pėr kėshillin bashkiak tė qytetit tė Shkodrės.

Duke patur parasysh kualitetet e shumta qė disponon kjo Degė, rivaliteti ishte shumė i madh dhe, nė momente tė caktuara ishte edhe i ashpėr, ēka e tensionoi mbledhjen, por nėpėrmjet procedurave tepėr korrekte u arrit mirėkuptimi pas votimit tė fshehtė, nga ku anėtarėt e Komitetit Drejtues, me pėrgjegjėsi tė lartė politike pėrzgjodhėn elementėt mė tė mirė, qė do ta pėrfaqėsojnė denjėsisht PLL nė kuvendin e bashkisė sė qytetit.

Nė kėtė mbledhje shumė tė rėndėsishme, mori pjesė edhe kryetari i PLL z.Ekrem Spahiu, qė nė fjalėn e tij, ndėrmjet tė tjerave vlerėsoi punėn e legalistėve shkodranė dhe strukturave drejtuese lokale, nė pėrzgjedhjen e kandidaturave cilėsore pėr tė gjitha njėsitė vendore tė rrethit. Por z.Spahiu vuri nė dukje edhe disa mangėsi qė duhen kapėrcyer sa mė shpejt, qė tė mos bėhen pengesė pėr ecurinė normale tė fushatės.

Kryetari i PLL dha edhe porosi tė vlefshme, qė duhet tė mbahen parasysh hap pas hapi, deri nė finalizmin me sukses tė fushatės, qė sigurisht do tė sjellė, nė Shkodėr dhe nė tė gjithė Shqipėrinė, rezultatin e shumėpritur.

Mbledhja u mbyll me mendimin e pėrgjithshėm pėr tė rritur shkallėn e angazhimit dhe tė pėrgjegjėsive tė ēdo drejtuesi dhe strukture, nė funksion tė fushatės zgjedhore.

Korresp i "Atdheu"

 

KOMENTE & OPINIONE

Me rastin e 75 vjetorit tė shpalljes sė Monarkisė

Monarkia, shpetimi i Shqiperise

Nga Enver Hasa

Me 1 shtator 1928, Asambleja Kushtetuese e mbledhun nė Tiranė e shpalli Shqipninė "Pėr hir tė Zotit dhe Vullnetit tė Popullit" Mbretni Demokratike. Andrra shekullore e tė gjithė patriotėve shqiptarė u realizue, dhe froni i Kastriotėve u zavendėsue prej nji stėrnipi tė ri. Mbreti Zog ndėr tė tjera u betue qė do tė zbatonte Statutin, se do tė ruente integritetin e tanėsisė tokėsore dhe se do tė mbronte interesat e popullit.

Njė vėshtrim i pėrgjithshėm mbi shpalljen e monarkisė

1.Qysh nga shpallja e pavarėsisė e deri nė Kongresin e Lushnjes

Nė kulmin e Luftės Ballkanike, kur fuqitė ballkanike i dhanė grushtin e mbramė perandorisė otomane, e kur ende qėndronin kėshtjellat e Shkodrės e tė Janinės nė kambė, Ismail Bej Qemali, ky patriot dhe diplomat i pėrmasave botnore, me aprovimin e Fuqive tė Mėdha, kryesisht tė Italisė e tė Austro-Hungarisė, qė kishin interesa tė drejtpėrdrejta kėtu, shpalli nė Vlonė pavarėsinė e Shqipnisė.

Evropės, e sidomos Italisė e Austro-Hungarisė, u interesonte qė nė kėto brigje tė Adriatikut e tė Jonit tė krijohej nji shtet "cuscinetto", qė tė mos ishte nė gjendje tė rrezikonte ndokend e ai tė ishte njikohėsisht pre e lehtė pėr ta, kurdo qė tė lypte rasti apo nevoja.

Ismail beu ra nė kontakt me njė major turk, njėfarė Beqir Grebeneja, qė tė sillte kėtu nji princ turk, por kėtė tė drejtė e muer pėrsipėr Konferenca e Ambasadorėve qė u ba nė Londėr e qė caktoi edhe kufijt e kėtij shteti tė sapokrijuem. Konferenca caktoi princin gjerman Vilhelm fon Vid, tė cilit njė delegacion shqiptar i primė prej Esat Pashė Toptanit, i dėrguen kunorėn e Shqipnis dhe qė mė pas erdhi e qėndroi nė Shqipni pėr nji kohė tė shkurtėn prej gjashtė muejsh, por qė ngjarjet qė u zhvilluen atėherė nė vendin tonė e detyruen qė tė largohej.

Ishte pragu i Luftės sė Parė Botnore. Princa gjermanė nė krye kishin edhe shtetet e rinj ballkanikė, si Greqia, Rumania e Bullgaria.

Gjatė luftės sė parė botnore, funksionet e kryetarit tė shtetit shqiptar i mbajti Esat Pasha, si palė aleate; ai qėndroi gjatė luftės nė Selanik, pranė komandės aleate dhe i rezervuen nderime mbretnore. Kishte edhe njė gardė tė komandueme prej Halit Lleshit, i cili ma vonė qe vra nė Peshkopi, mbasi kryesonte njė komitet antishqiptar, qė subvencionohej prej serbėve.

Nė Kongresin e Lushnjes, ku u vunė themelet e reja tė shtetit shqiptar, vendin e kryetarit e zuni nji kėshill i Naltė, i pėrbamė prej dy myslimanėve, nji katoliku dhe nji ortodoksi.

Ky Kėshill i Naltė mbeti nė fuqi dhe ushtroi funksionet e tij deri me grushtin e shtetit tė vitit 1924 (qershor, kur ra pushteti nė dorė tė Fan Nolit me shokė).

Fan Noli, ky Rasputin, kozmopolit, pa fe e pa atdhe, qė habiti Lidhjen e Kombeve nė Gjenevė me fjalimin e tij qė atėherė kur Evropa ruhej prej bolshevizmit rus si "djalli prej temjanit", projektoi hapjen e nji ambasade ruse nė Tiranė. Ky i ashtuquejtuni peshkop, qė pėrktheu Rubaitė e Omer Khajamit e qė s'pati turp tė shkojė nė Moskė me rastin e 10 vjetorit tė revolucionit, ky njeri enigmatik, u pasue ma vonė prej Enver Hoxhės; e sindroma e kėtyne tė dyve ende edhe sot e pėr shumė vite tė tjera do t'i sjellė pėrēamje e fatkeqėsi vendit tonė. Kėto kanė hapė nji hendek shumė tė thellė armiqėsish, rivalitetesh e urrejtjesh dhe kanė qenė e vazhdojnė tė jenė nji farė e keqe qė e helmon vendin e ndėrgjegjen e tė gjithė naivėve qė nuk e njohin historinė e vendit tonė, e qė u besojnė gėnjeshtrave tė shpikuna prej njerėzve qė s'e deshtėn kurrė tė mirėn e kėtij vendi.

Gjatė kėsaj periudhe 6-mujore (1924), Shqipnia nuk pati njė kryetar shteti tė mirėfilltė, vendi qe nė nji kaos dhe nė nji anarshi tė plotė dhe kthimi i Zogut "Triumfi i Legalitetit" mė 24 dhjetor 1924 qe nji eveniment i madh pėr vendin tonė, qė e priti ate me nji entuziazėm dhe besim tė papėrshkruem, ashtu siē ndodhi nė ditėt kur mbas rreth 45 vjetėve u pėrmbys regjimi i urryem i Enver Hoxhės me shokė.

Me kthimin e Zogut, Shqnipnia muer frymė rishtaz lirisht. Gjithēka u vu nė rregull. Anmiqt ikėn, kush me nji anė e kush me nji tjetėr, tue kėrkue strehė te padronėt e tyne tė vjetėr. Kėtu u vendos rendi e qetėsia dhe Zogu, pėr tė evitue intrigat dhe demagogjinė e viteve 1920-24, shpalli tė parėn republikė tė Shqipnisė dhe u ba president i parė i saj.

2.Periudha mbas 7 prillit 1939

Mbas 7 prillit 1939, nji delegacion antizogistėsh dhe antishqiptarėsh, i ēuen nė Romė Viktor Emanuelit III, kunorėn e Mbretnisė Shqiptare dhe aj e shpalli veten Mbret tė Italisė, tė Shqipnisė dhe Imperator tė Abisinisė. Nė shtator tė vitit 1943, Italia fashiste kapitulloi dhe kėtu nė Shqipni erdhėn gjermanėt. Nė atė kohė kėtu u krijue njė "Qeveri kuislinge" dhe nė krye tė shtetit u caktue njė Kėshill i Naltė, si ai i Kongresit tė Lushnjes.

Me 17 nandor tė vitit 1944 gjermanėt u larguen prej Tirane dhe me 28 nandor tė atij viti prej Shqipnisė mbarė. Kėtu pushteti ra nė dorė tė Ushtrisė Nacional Ēlirimtare, apo tė Frontit Demokratik, qė s'ishin tjetėr veēse fasada e Partisė Komuniste. Komunistėve "u priu fati" dhe me nji gur vranė dy zogj: banė luftė gjoja kundėr fashisto-nazistėve dhe siguruen pushtetin me luftė vlla-vrasėse e tuj eleminue tė gjithė ata qė nuk ishin komunistė, po kishin ide perėndimore. Nė fakt, Enver Hoxha me shokė ndoqi, vrau, pushkatoi e internoi tė gjithė filo perėndimorėt dhe kėtė e bani si gjatė luftės, ashtu edhe mbasi e muer nė dorė pushtetin. Nji herė iu hap nji mundėsi nė Mukje, qė lufta antifashiste tė ishte mbarėkombėtare, por edhe kėtė mundėsi ai e hodhi poshtė pėr mos e nda pushtetin me askend tjetėr.

Kėshtu qė Lėvizja e Legalitetit, qė me Abaz Kupin e kishte fillue e para luftėn antifashiste, si dhe ma vonė Balli Kombėtar, mbetėn si fėmijtė e shemrės dhe u persekutuen deri nė vdekje, me qėllim qė tė shuheshin nga faqja e dheut!

Gjatė kėtij regjimi, funksionet e kreut tė shtetit i mbante gjoja-kryetari i Presidiumit tė Kuvendit Popullor, i cili s'kishte detyrė tjetėr pos se me pritė ambasadorėt e me marrė letėr-kredencialet prej tyne dhe me dhanė "teneqeēkat", qė ishin dekoratata me tė cilat ata shpėrblejshin besnikėt e partisė. Tė gjithė pushtetin real nė dorė si kryetar shteti, qeverie e partie, e mbante vetėm Enver Hoxha.

Me shpalljen e tranzicionit, sė pari si president pėr njifarė kohe qe Ramiz Alia, pastaj ai u shkėmbye nga Sali Berisha e Rexhep Meidani dhe, ma sė fundi, me Alfred Moisiun.

Konkluzion

Referendumi qė u zhvillue nė vitin 1997, me gjithė manipulimet, mashtrimet dhe spekullimet e ēdo forme qė iu banė, nė ēdo tre votues, njeni votoi pro monarkisė, simbas rezultatit zyrtar.

Megjithėqė tashma kanė kalue ma shumė se gjashtė dekada nga aj 7 prill 1939, qė prishi dhe shkatėrroi andrrat dhe dėshirat e projektet e tė gjithė shqiptarėve. Paj edhe dėshirat e projektet e tyne pėr jetėn qė sollėn nė Shqipni vetėm luftėn dhe mjerimin, burgun dhe internimin, derisa e kthyen vendin nė nji burg tė rrethuem me telka me gjemba. Por prapė regjimi monarkist i Zogut tė Parė kujtohet me dashuni e nostalgji si periudha ma e artė e ma fatlume, si vitet ma tė bukura qė ka kalue ky popull gjatė historisė sė tij, nė paqe nė qetėsi, me mirėqenie, nė sigurim e nė garantim tė tė drejtave e tė lirive, pikėrisht gjithēka qė sot na lypset pėr t'u pranue nė familjen e madhe tė Evropės.

Vetėm monarkia mund dhe do ta shpėtojė kėtė vend nga tė gjitha kjo "sėmundje" qė asht injektue. I vetmi shpėtim dhe shėrim asht monarkia, dhe populli duhet tė kėrkojė kėtė, tė kėrkojė qė tė bahet nji referendum i dytė, i drejtė, pa manipulime, mashtrime dhe spekullime. Dhe kėshtu, padrejtėsia qė iu ba Shqipnisė me 7 prill 1939, t'i rregullohet sa ma parė dhe NMT Leka I tė zejė fronin qė i pėrket, si trashėgim i ligjshėm e i pamohueshėm.

 

Historia pa koment

Nga Hamit Vata

Regjizura ideologjike partiake e 50-vjetėve mė parė, ka ndriēuar me prozhektorė tė fuqishėm vetėm njė pjesė tė skenės sė historisė kombėtare. Ngjarje e persona janė vlerėsuar nė lidhje tė ngushtė me partinė nė pushtet dhe shefin e saj.

Me fitimtarėt. Po tė tjerėt?!

Kėshtu ėshtė vepruar edhe me Haki Stėrmillin, shkrimtarin e madh pėrparimtar e demokrat, veprat e tė cilit lexohen sot e gjithė ditėn, nga shqiptarė e tė huaj.

Historiografia shqiptare ėshtė sigurisht para detyrash tė reja.

Dihet se pas Kongresit tė Lushnjes, Haki Stėrmilli vendoset nė Tiranė dhe ngarkohet me detyra tė rėndėsishme pranė ministrisė sė Punėve tė Brendshme qė, siē dihet, drejtohej nga Ahmet Zogu.

Shpejt ai bie nė konflikt me Mbretin e ardhshėm, shkėputet prej tij dhe del haptazi kundėr.

Merr pjesė me armė nė dorė nė ngjarjet e qershorit tė vitit 1924 "pėr tė sjellė nė fuqi njė qeveri demokratike", por pas dhjetorit tė atij viti emigron nė Francė, Itali, Bashkimin Sovjetik etj..

Nė Vjenė burgoset dhe mė pas dėbohet nga Austria. Shkon nė Jugosllavi dhe nė vitin 1929 u dorėzohet autoriteteve shqiptare, gjykohet dhe dėnohet.

Koha e qėndrimit nė burg ėshtė pėrshkruar nga Haki Stėrmilli nė veprėn e tij "Burgu".

Sigurisht, gjėrat nuk duhen shikuar tė shkėputura.

Megjithatė, pa koment, po rreshtojmė tre fragmente nga ditari i tij "Burgu" dhe konkretisht 25 gushtin e vitit 1933; 28 gushtin e vitit 1935; 9 dhe 10 shtatorin e vitit 1935.

Pa koment

"Njė kryevepėr e Mbretit Zog I

... Njena nga meritat e shėnueshme tė kėtij regjimi - pjellė e vullnetit tė Zog I - pa dyshim asht stabilizimi i rregullit dhe i qetėsisė nė vendin tonė dhe organizimi i knaqshėm i ushtris e i gjindarmėris...

Deri nė Kongres tė Lushnjes, mund tė themi pa hezitim se nuk patėm as ushtri dhe as gjindarmėri.

Gjindarmėria e asaj kohje qe njė turmė Bashi - bozuke. Tė gjithė mbajnė mend gjindarmėt tanė pa disiplinė dhe pa uniformė. Kujt nuk i kujtohen ata civila me shirit kuqezi nė krahė, qė e mbajshin kėsulėn mbi sy dhe pushkėn nė krah tė majtė? Disa prej kėtyne kishin pushkė Turqije ose Austrije, disa Serbije ose Greqije, disa Italije ose Gjermanije... Dikush ishte mveshė me xhokė ose me pantallona dhe dikush me xhaketė e me brekushe. Dikush mbathte opinga dhe dikush kėpucė ose ēizme. Kėsulat qė mbajshin mbi kokė gjajshin si flamujt e krahinave t'ona, pse dikush kishte kėsulė Kosove, dikush Dibre, dikush Tirane dhe dikush Labėrije apo kallpak Turqije.

Edukata ushtarake apo disiplina nė kėto njerėz, qė ishin ngarkue me njė mision tė naltė si ajo e sigurimit tė qetėsisė dhe e zbatimit tė ligjeve tė shtetit, mungonte kryekėput.

Kėta gjind tė armatosun, jo vetėm qė s'kishin as ma tė voglin njoftim e kuptim mbi detyrėn e vet, por nė njė pikpamje formojshin edhe njifarė rreziku pėr shtetin, sepse nė rasa tė ndyshme, ose kur t'u tekesh, i kėrcnoheshin qeverisė ose bashkoheshin me rebelėt.

Shkurt, kėta qenė jeniēerėt e Shqipnis. Sa pėr ushtrinė e asaj kohe, s'kemi shumė fjalė.

Ajo pėrbahesh nga turmat e popullit, qė vihesh nėn urdhėn tė ndonjė bajraktarit, ose zotnisė me influencė.

Edhe mbas Kongresit tė Lushnjes, e deri mė 1924, nė ushtrinė e gjindarmėrinė tonė s'pat ndonjė pėrmirėsim tė konsiderueshėm, pėr shkak se ministrat e luftės merreshin mė shumė me politikė - qė tė mos themi me intrigė - sesa me organizimin e ushtrisė.

Municionet dhe mjetet e luftimit mungojshin gati fare. Mbaj mend se nė operacionet qė patėm bamė mė 1920, s'kishim veēse njė top me pak predha dhe njė mitroloz me ca dyzina fishekė. Edhe kėto dy vegla luftimi, qė qenė pėrvetue prej nesh me sakrifica aventuroze, herė mbas herė i pėrdorshim qė t'i jepshim me kuptue popullit se qeveria disponon mjete luftimi dhe kėsisoj asht e fortė...

Nė kėtė gjendje tė vajtueshme qe dikur ushtrija dhe gjindarmėrija jonė

E tash?

Tash ato kanė ndryshue qind pėr qind.

Tash kemi nji ushtri e gjindarmėri tė organizueme fare mirė, tė pagueme e tė ngjeshun me veglat moderne tė luftimit, sa mos me i pas lakmi ndokujt.

Ushtrija jonė tash, pėr fat tė mirė, pėrfaqėson idenė e bashkimit tė Shqipnis. Shpirti i saj asht gatue e pėrgatit nė mėnyrė qė, nė rasa rreziku, tė luftohet me abnegasion, sakrificė e heroizėm shembullor.

Ajo tash din me luftue, din me vdek dhe deri pse tė vdesi.

Ata qė e shohin kėtė ushtri, formojnė mendim tė plotė se ajo ėshtė destinue pėr me korrė ngadhnjime, me gėrshetue kunora fitimi dhe me trajtue epopena tė shkėlqyeshme, pėr me e pėrtri famėn e stėrgjyshėve.

Nė ardhtė rasa qė t'ua shėnojė Zogu I drejtimin, ka pėr tė pamė bota mbarė se ēfarė mrekullinash kanė pėr tė bamun kėta kėshtjej tė lėvizshėm tė Shqipnisė sė re.

Kjo ushtri asht njena nga veprat e kunorėzueme tė Zogut I.

28 gusht: Mbreti ynė gjenial

Regjimi i sotshėm, me anė tė Reformės agrare ka bamun diēka nė kėto vise...

Mbas pak kohe do tė arrihet qėllimi dhe bujku i ngratė do tė shpėtojė nga robnija e vobegtėsija shekullore.

Jam sigur se njena nga pikat kryesore reformatore tė Mbretit tonė gjenial, asht shlirimi i bujkut shqiptar nga verigat e robnisė dėrmuese e faruese tė shekujve tė kaluem dhe fatbardhėsimi i tij tue e bamė zot toke e pasunije.

Dėshira e realizimit tė shpejtė tė kėtij qėllimi, duket se provohet me sakrificat e mėdha qė janė bamun deri mė sot nė kėtė fushė tė aktivitetit tonė shoqnuer e ekonomik.

Drejtoria e pėrgjithshme e Reformės agrare, rregullisht e sistematikisht vazhdon nė aktivitetin e saj tue i vendosun bujqit proletarė ndėr toka tė marruna prej pronarėsh tė mėdhej. Pėr shembull, vjet, pėrveē emigrantėve, ka instalue ma shumė se 100 familje bujqish.

Kur tė mbarojė zbatimi i Reformės agrare dhe punimi i nisun pėr thamjen e knetave dhe kanaleve, sigurisht ka me i ndrrue ftyra Myzeqesė e myzeqarit. Ky ndryshim qysh tash ka nis me u duk nė disa pjesė tė kėtij rrethi, ku tokat qė u janė dhanė bujqve duken tė punueme fare mirė, ku arat kanė njė trajtė tė rregullt metrike dhe ku banesat e katundeve tė rinj kanė nisė me u ndėrtue sipas njė plani modern, qė ta kėnaq synin.

I mėshirshėm e i dhembshun me vllaznit e vet... I rreptė kundėr armikut

Janė dėnue me vdekje dhe janė ekzekutue 11 gjindarmė e graduatė tė gjindarmėrisė.

Gjithashtu, disa ditė ma parė janė dėnue me vdekje edhe katėr vetė tė tjerė, po kėta ende nuk janė ekzekutue.

Sot u ndėshkuen edhe 23 vetė tė tjerė me vdekje.

Tė gjithė jemi tė shtangun e tė tmerruem. Tmerri i vdekjes shtrigė ngjan sikur asht rras ndėr zemra. Njė murran i egėr duket sikur na pėrplas ndėr fytyra pluhun vorresh. Lulet e shpresės ngjajnė sikur u vyshkėn nė ēast dhe dielli i lumnisė duket sikur asht zhyt nė njė errėsinė tė ... pashqyeshme.

Unė besoj se Mbreti do t'ua fali jetėn kėtyne rrezikzinjve qė u ndėshkuen me vdekje, mbasi Ai, sa i rreptė qė asht kundėr armikut, aq i dhimbshėm e i mėshirshėm asht kundrejt vėllazėnve tė vet, qofshin ato edhe gabim ose fajtorė. Kėshtu flasin provat e faktet, kėtė konviksion e bindje mė ka dhanė e kaluemja.

 

75-vjetori i Mbretėrisė Shqiptare

Nga Bajram XHAFA

Mė 1 Shtator tė kėtij viti mbushen plot treēerek shekulli, qė nga dita kur u shpall Monarkia Shqiptare. Ėshtė njė datė tė cilėn brezat e sotėm pothuajse nuk e njohin fare. U mėsuan qė nga shkolla dhe mediat, tė "gdhendin" nė trurin e tyre datat e 7 dhe 8 nėntorit, 16 tetorin e Enverit, 21 dhjetorin e Stalinit, datėlindjen e Marksit e tė Leninit, e plot data tė tjera. Madje, me zellin ideo-politik e klasor, datėn kur bolshevikėt nė Rusi shpallėn pėrmbysjen e pushtetit tė vjetėr borgjezo-ēifligar dhe vendosjen e pushtetit tė Sovjetėve mė 7 nėntor 1917 (25 tetor me kalendarin e vjetėr), do ta plotėsonin edhe me njė saktėsim tjetėr, orėn 22.45, kur Kongresi i Sovjetėve e paskėrka marrė kėtė vendim. Kurse datėn kur u shpall Mbretėria Shqiptare, zor ta kenė mbajtur mend edhe "specialistėt" e historisė.

Konferenca, sesione shkencore, simpoziume dhe veprimtari tė ndryshme pėrkujtimore, janė bėrė pėr ngjarje dhe data edhe tė zakonshme nga historia e popullit tonė dhe ajo botėrore, pėr tė pėrcjellė tek shqiptarėt kuptimin historik, mesazhin politik, jehonėn (reperkusionin) dhe rėndėsinė e tyre.

Ndėrsa mė tė madhen dhe mė tė rėndėsishmen datė tė historisė sė tyre, shpalljen e Mbretėrisė Shqiptare - e injoruan dhe denigruan duke i veshur nė mendėsinė e brezave tė rinj mantelin e njė faji historik.

Mjerisht, edhe "zhvillimet demokratike" paskomuniste, vazhdojnė tė ruajnė, tė mumifikojnė "gropėn e zezė" tė historisė - periudhėn e Mbretit Zog I, periudha e vetme nė historinė e gjermėsotme kur shqiptarėt dhe Shqipėria gėzonin mė tė madhin e mė tė qėndrueshmin sovranitet shtetėror dhe liri individuale.

Nė shumė tekste historie dhe materiale tė tjera, shpallja e Mbretėrisė nuk shoqėrohet as me datėn, sikundėr ngjan, por me komente banale vetėm se pėrmendet mė tepėr si ilustrim i forcimit tė pushtetit "satrapist" tė Zogut.

Ē'pėrfaqėson 1 Shtatori i vitit 1928 - data kur shqiptarėt e shpallėn shtetin e tyre Mbretėri dhe Ahmet Zogun, prijėsin e tyre - Mbret tė Shqiptarėve?

Shpallja e Mbretėrisė pėrmbylli atė proces tė gjatė e tė vėshtirė tė formimit tė shtetit tė pavarur nga shqiptarėt, nė atė pjesė tė cunguar tė trojeve shqiptare, tė njohur nga fuqitė e mėdha. Ajo shėnoi formėn mė efikase, mė tė plotė e mė tė qytetėruar tė bashkimit dhe konstituimit tė shqiptarėve.

Shpallja e Pavarėsisė mė 28 nėntor 1912, megjithė rėndėsinė e madhe historike dhe politike, mė shumė kishte aspekt politik simbolik e ceremonial. Ndėrsa shteti shqiptar u ngrit nė vitet 20-tė dhe mori formė tė plotė e tė institucionalizuar, sipas tė gjitha standarteve mė tė pėrparuara e demokratike tė kohės, me fillimet e Mbretėrisė.

Shpallja e Mbretėrisė Shqiptare pati rėndėsi tė jashtėzakonshme pėr shqiptarėt e kėndej dhe pėrtej Drinit, nė Shqipėrinė londineze dhe nė atė Etnike, nė trojet shqiptare dhe nė diasporė, pėr atė kohė dhe pėr perspektivėn.

Shqipėria dhe "Mbreti i Shqiptarėve", u bėnė shpresa e bashkimit tė ardhshėm tė tė gjithė shqiptarėve nė njė njėsi tė pėrbashkėt shtetėrore.

Mbretėria Shqiptare mori fizionomi tė plotė evropiane, bėnte pjesė plotėsisht nė Evropė dhe zhvillonte veprimtari tė shumanshme me shtetet e saj, me dinjitetin shtetėror tė merituar, pa guxuar kush t'i varte nė qafė veriga pengjesh politike e historike.

Mbretėria Shqiptare ishte e orientuar nga fuqitė mė dashamirėse dhe mė dobiprurėse pėr vendin tonė, gjė e cila i siguronte Shqipėrisė maksimumin e nevojshėm pėr stabilitet tė brendshėm politik e, pėr rrjedhojė edhe mundėsitė e njė zhvillimi tė brendshėm ekonomik, nė kushtet e aq pak viteve "paqėsore", qė dara e dy luftrave botėrore kishte mbėrthyer.

Shpallja e Mbretėrisė ishte njė zgjidhje politike efikase jo vetėm pėr atė kohė, pėr t'i prerė shpresat ndonjė aventurizmi politik nė atė botė qė ziente pėr tė shpejtuar luftėn e ardhshme, por ishte edhe shpresa e bashkimit tė shqiptarėve nė tė ardhmen.

Historia na mėson se bashkimet kombėtare janė "atribut" i mbretėrive. Bota rrotullohet. Popujt zhvillohen. Edhe shqiptarėt duhet tė kenė njė "ditė tė tyre", kur tė bashkohen. Askush mė mirė se Mbretėria nuk mund ta pėrftojė e ta sjellė atė "ditė". Por ajo ka njė nismė, njė datėlindjeje: atėherė kur ditėn e shtunė, kur "Asambleja Konstituente, e mveshun me fuqina sovrane tė Kombit, e inspirueme prej dėshirės sė shqueme tė popullit, pėr interesat vitale tė Atdheut, nė mbledhjen e datės 1 Shtator, ditėn e shtunė, ora 9 e 12 minuta, me nji za, me nji shpirt, zgjedh e proklamon: Mbret (Roi) tė Shqiptarėve, nėn emnin Zog I, birin e dalun prej gjinit tė vet, Shpėtimtarin e Kombit, Ahmet Zogun, tė zbritun prej familjes sė famshme shqiptare, ZOGU".

Tek kjo datė shqiptarėt duhet tė shohin tė ardhmen, sepse kėtu fillon e ardhmja e tyre, jo tek ajo kushtetuta Godo, Imami, Likurezos e para 5 vjetėve, tė cilėn po e shohim dhe e pėrjetojmė ēdo ditė dhe ēdo orė.

 

Dossier

Krijimi i njė shteti

Herman Nojerbaher

Vijon nga numrat e kaluar

Kėrkesat e para pėr financime, u mbuluan pėrmes masave nga ana e ministrit tė Financave tė qeverisė sė Regjencės, por kjo, nė kėtė vend tė vogėl ishte e mundur tė bėhej vetėm brenda disa kufijve tė ngushtė. Rezerva jonė nė monedhė ishte afatshkurtėr, ndėrsa shtypja e monedhave nuk ishte e mundur sepse matricat kryesore kishin humbur diku nė Itali. Pėr kėtė, mė vonė, tė gjitha nevojat pėr emetimin e monedhave tė reja nė Itali u paguan nga qeveria me ar dhe me prodhime bujqėsore. Rezervat nė ar, qė mė ishin lejuar t'i pėrdorja vetėm nė Greqi, i kam pėrdorur nė Shqipėri, duke shitur arin nė treg tė lirė dhe paskėtaj, monedhat ua vija nė dispozicion forcave tė armatosura gjermane. Kjo ofertė e pėrhershme e arit, ē'ėshtė e vėrteta e mbante valutėn tė sigurtė dhe pėr kėtė, ajo, deri nė fund, u krye nė rregull. Nė Shqipėri, napoloni, (20 franga ari), ėshtė monedha mė e popullarizuar si bankėnotė. Nė Greqi, vlera e monedhės vendase, dhrahmisė, nuk ka lidhje me pėrmbatjen e arit. Pėrmbajtja e arit tė pastėr ėshtė e kushtėzuar nga popullariteti i monedhės. Nė Shqipėri, malli mė i kėrkuar, pėrpos napolonit, ėshtė automatiku. Kush ka mjaft edhe njėrin edhe tjetrin dhe kush ua ndan njėsive, ėshtė njeriu mė i nderuar.

Lidhjet tona tė prapavijės gjithashtu ishin tė mbrojtura prej grupeve tė armatosura shqiptare, tė cilat rrinin nėn udhėheqjen trashėgonjėse tė familjeve dhe fiseve, sipas njė rendi tė vėrtetuar. Kėto sigurime nevojiteshin kryesisht pėr mbrojtje prej bandave partizane, tė cilat po bėheshin gjithnjė e mė aktive nėpėr frontet luftarake, nė sfondin e rrėnimit tė fatit luftarak tė Gjermanisė.

Edhe me ndihmėsit tanė vullnetarė, po ngjanin disa gjėra tė pakėndshme. Nė njė rast, njė trim malėsor i kėrkoi komandės gjermane pėr ta furnizuar me njė kamion me armatime dhe me napolona florinj dhe pas kėsaj ai iku nė njė drejtim tė panjohur, drejt reve tė maleve madhėshtore dhe atyre prej pluhuri. Gjenerali i forcave policore SS, Fichtuni, qė punonte si kėshilltar teknik me rastin e formimit tė policisė shqiptare, mė lajmėroi lidhur me kėtė ngjarje me njė brengosje tė madhe dhe ishte shumė i befasuar. Unė vetė, me gjallėri tė madhe, sikurse ky trim malėsor, deri nė dhėmbė i armatosur, kam marrė izėm nga Fichtuni (?) romantik, i cili e ka lexuar Karl Majin me pamje edhe gjeste tė sigurta trimėrie.

Kėto personazhe tė ndritshme duhet qė njeriu t'i ketė parė me sytė e vet. Ēfarė aventurierėsh simpatikė.

Dhe kur mendon se kėta malėsorė e kanė tė shenjtė fjalėn e nderit, tė cilėn kėta e quajnė "besa" (me pasė besim). Pėrpos hakmarrjes dhe mikpritjes, besa paraqet obligimin e besės kanunore tė rregullimit patriarkal tė shqiptarėve. "Kush e then besėn, ai e humb fytyrėn, mė nuk ėshtė i aftė tė lidhė kurrfarė marėveshjeje", thotė Kanuni i tyre. Besa nuk ofrohet lehtė dhe me vėshtirėsi fitohet, por ajo ėshtė e paluhatshme. Kur kemi tė bėjmė me jetė a vdekje, duhet qė njerėzit tė lidhen me anė tė besės e t'u merret besa. Kjo fjalė e nderit ėshtė specialitet nė vlerė lavdėruese pėr shqiptarėt. Kėshtu, depėrtimi i civilizimit perėndimor nuk do t'i bėjė kurrfarė tė mire shqiptarėve nė raport me kėtė traditė tė shenjtė dhe tė mrekullueshme.

Kur e kam pranuar kėtė detyrė lidhur me Shqipėrinė, nė Kosovė gjendeshin organe tė specializuara pėr rekrutimimin e luftėtarėve pėr divizionin mysliman SS "Hanxhar", i cili ishte formuar nė Bosnje. Atėherė, me ndihmėn e Kaltenbrunerit kam arritur ta bind Himlerin pėr ta ndaluar kėtė rekrutim, qė nuk pėrkonte me politikėn tonė tė neutralitetit. Por, Rajhs-fyhreri SS, i cili kish dėgjuar mjaft tregime pėr regjimentet e Bosnje-Hercegovinės dhe tė monarkive danubiane, megjithatė arriti deri tek qėllimi i tij mė 1944 qė, me urdhėr tė Hitlerit, nė Shqipėri, pėr nevoja tė luftės lokale kundėr partizanėve, brenda kufinjve, tė formojė njė divizion malor SS, tė quajtur "Skėnderbeg".

Nė fazėn e hershme tė ushtrimeve luftarake, meqė ishte udhėhequr keq, ky divizion nė territorin partizan pėrjetoi humbje tė mėdha. Mua ky formim kurrė nuk mė ka entuziazmuar, por qeveria shqiptare shikonte nė formimin e njė divizioni tė tillė njė mundėsi shumė tė volitshme, sepse shpresonte qė me ndihmėn e tij tė formonte njė kuadėr tė pėrkryer pėr forcat e armatosura nacionale si dhe pėr xhandarmėrinė. Garnizoni i kėtij njėsiti ishte nė Prizren. E kam penguar vendosjen e kėtij divizioni nė Mitrovicė, e cila mbeti nė kufijtė e Serbisė, sepse frikėsohesha nga konfliktet e shqiptarėve me popullsinė serbe. Serbėt dhe shqiptarėt urreheshin tmerrėsisht dhe historikisht ishin pėrgjakur me njeri-tjetrin.

Pas shkatėrrimit tė Jugosllavisė nė korrik tė vitit 1941, shqiptarėve u takoi krahina e Kosovės, e banuar mė dendur prej tyre, megjithėse, qė prej vitit 1939, Shqipėria ishte aneksuar prej Italisė.

vijon

 

___________

31 gusht 2003, Nr.33(548)

___________

Editorial

Nga Bajram XHAFA

75-vjetori i Mbretėrisė Shqiptare

Mė 1 Shtator tė kėtij viti mbushen plot treēerek shekulli, qė nga dita kur u shpall Monarkia Shqiptare. Ėshtė njė datė tė cilėn brezat e sotėm pothuajse nuk e njohin fare. U mėsuan qė nga shkolla dhe mediat, tė "gdhendin" nė trurin e tyre datat e 7 dhe 8 nėntorit, 16 tetorin e Enverit, 21 dhjetorin e Stalinit, datėlindjen e Marksit e tė Leninit, e plot data tė tjera. Madje, me zellin ideo-politik e klasor, datėn kur bolshevikėt nė Rusi shpallėn pėrmbysjen e pushtetit tė vjetėr borgjezo-ēifligar dhe vendosjen e pushtetit tė Sovjetėve mė 7 nėntor 1917 (25 tetor me kalendarin e vjetėr), do ta plotėsonin edhe me njė saktėsim tjetėr, orėn 22.45, kur Kongresi i Sovjetėve e paskėrka marrė kėtė vendim. Kurse datėn kur u shpall Mbretėria Shqiptare, zor ta kenė mbajtur mend edhe "specialistėt" e historisė.

Konferenca, sesione shkencore, simpoziume dhe veprimtari tė ndryshme pėrkujtimore, janė bėrė pėr ngjarje dhe data edhe tė zakonshme nga historia e popullit tonė dhe ajo botėrore, pėr tė pėrcjellė tek shqiptarėt kuptimin historik, mesazhin politik, jehonėn (reperkusionin) dhe rėndėsinė e tyre.

Ndėrsa mė tė madhen dhe mė tė rėndėsishmen datė tė historisė sė tyre, shpalljen e Mbretėrisė Shqiptare - e injoruan dhe denigruan duke i veshur nė mendėsinė e brezave tė rinj mantelin e njė faji historik.

Mjerisht, edhe "zhvillimet demokratike" paskomuniste, vazhdojnė tė ruajnė, tė mumifikojnė "gropėn e zezė" tė historisė - periudhėn e Mbretit Zog I, periudha e vetme nė historinė e gjermėsotme kur shqiptarėt dhe Shqipėria gėzonin mė tė madhin e mė tė qėndrueshmin sovranitet shtetėror dhe liri individuale.

Nė shumė tekste historie dhe materiale tė tjera, shpallja e Mbretėrisė nuk shoqėrohet as me datėn, sikundėr ngjan, por me komente banale vetėm se pėrmendet mė tepėr si ilustrim i forcimit tė pushtetit "satrapist" tė Zogut.

Ē'pėrfaqėson 1 Shtatori i vitit 1928 - data kur shqiptarėt e shpallėn shtetin e tyre Mbretėri dhe Ahmet Zogun, prijėsin e tyre - Mbret tė Shqiptarėve?

Shpallja e Mbretėrisė pėrmbylli atė proces tė gjatė e tė vėshtirė tė formimit tė shtetit tė pavarur nga shqiptarėt, nė atė pjesė tė cunguar tė trojeve shqiptare, tė njohur nga fuqitė e mėdha. Ajo shėnoi formėn mė efikase, mė tė plotė e mė tė qytetėruar tė bashkimit dhe konstituimit tė shqiptarėve.

Shpallja e Pavarėsisė mė 28 nėntor 1912, megjithė rėndėsinė e madhe historike dhe politike, mė shumė kishte aspekt politik simbolik e ceremonial. Ndėrsa shteti shqiptar u ngrit nė vitet 20-tė dhe mori formė tė plotė e tė institucionalizuar, sipas tė gjitha standarteve mė tė pėrparuara e demokratike tė kohės, me fillimet e Mbretėrisė.

Shpallja e Mbretėrisė Shqiptare pati rėndėsi tė jashtėzakonshme pėr shqiptarėt e kėndej dhe pėrtej Drinit, nė Shqipėrinė londineze dhe nė atė Etnike, nė trojet shqiptare dhe nė diasporė, pėr atė kohė dhe pėr perspektivėn.

Shqipėria dhe "Mbreti i Shqiptarėve", u bėnė shpresa e bashkimit tė ardhshėm tė tė gjithė shqiptarėve nė njė njėsi tė pėrbashkėt shtetėrore.

Mbretėria Shqiptare mori fizionomi tė plotė evropiane, bėnte pjesė plotėsisht nė Evropė dhe zhvillonte veprimtari tė shumanshme me shtetet e saj, me dinjitetin shtetėror tė merituar, pa guxuar kush t'i varte nė qafė veriga pengjesh politike e historike.

Mbretėria Shqiptare ishte e orientuar nga fuqitė mė dashamirėse dhe mė dobiprurėse pėr vendin tonė, gjė e cila i siguronte Shqipėrisė maksimumin e nevojshėm pėr stabilitet tė brendshėm politik e, pėr rrjedhojė edhe mundėsitė e njė zhvillimi tė brendshėm ekonomik, nė kushtet e aq pak viteve "paqėsore", qė dara e dy luftrave botėrore kishte mbėrthyer.

Shpallja e Mbretėrisė ishte njė zgjidhje politike efikase jo vetėm pėr atė kohė, pėr t'i prerė shpresat ndonjė aventurizmi politik nė atė botė qė ziente pėr tė shpejtuar luftėn e ardhshme, por ishte edhe shpresa e bashkimit tė shqiptarėve nė tė ardhmen.

Historia na mėson se bashkimet kombėtare janė "atribut" i mbretėrive. Bota rrotullohet. Popujt zhvillohen. Edhe shqiptarėt duhet tė kenė njė "ditė tė tyre", kur tė bashkohen. Askush mė mirė se Mbretėria nuk mund ta pėrftojė e ta sjellė atė "ditė". Por ajo ka njė nismė, njė datėlindjeje: atėherė kur ditėn e shtunė, kur "Asambleja Konstituente, e mveshun me fuqina sovrane tė Kombit, e inspirueme prej dėshirės sė shqueme tė popullit, pėr interesat vitale tė Atdheut, nė mbledhjen e datės 1 Shtator, ditėn e shtunė, ora 9 e 12 minuta, me nji za, me nji shpirt, zgjedh e proklamon: Mbret (Roi) tė Shqiptarėve, nėn emnin Zog I, birin e dalun prej gjinit tė vet, Shpėtimtarin e Kombit, Ahmet Zogun, tė zbritun prej familjes sė famshme shqiptare, ZOGU".

Tek kjo datė shqiptarėt duhet tė shohin tė ardhmen, sepse kėtu fillon e ardhmja e tyre, jo tek ajo kushtetuta Godo, Imami, Likurezos e para 5 vjetėve, tė cilėn po e shohim dhe e pėrjetojmė ēdo ditė dhe ēdo orė.

 

Faqja Kryesore

Konference shtypi e PLL

Basha: Ndal terrorit kundėr legalistėve

Ditėn e martė, mė 26.08.2003, nė selinė e PLL, nėnkryetari legalist, z.Murat Basha dha njė konferencė pėr shtyp, nė tė cilėn ngriti me forcė shqetėsimin e PLL pėr krimin e shėmtuar tė forcave tė Rendit kundėr kandidatit tė PLL pėr kryetar bashkie tė qytetit tė Klosit tė Matit, z.Behar Dedolli. Sipas z.Basha, forca speciale tė ardhura nga Tirana, pa kurrfarė mandati nga Prokuroria dhe shkaku ligjor, nė mes tė natės kanė shqyer derėn e shtėpisė sė z.Dedolli dhe e kanė masakruar atė nė sy tė fėmijėve dhe familjarėve. Mė pas e kanė grabitur viktimėn nė gjendje komatoze dhe nga frika e pėrgjegjėsisė pėr jetėn e tij e kanė dėrguar nė spital, nga ku pa marrė akoma ndihmėn mjekėsore tė nevojshme e kanė marrė forcėrisht dhe e kanė plasur nė birucat e Komisariatit Mat. Nė fjalėn e tij, z.Basha theksoi se PLL nuk do tė qėndrojė indiferente ndaj kėtij akti tė shėmtuar, por do tė vėrė nė dijeni, trupin diplomatik tė akredituar nė Tiranė dhe tė gjitha organizatat pėr mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut, Avokatin e Popullit dhe Komitetin shqiptar tė Helsinkit. Z.Basha nė fjalėn e tij kėrkoi qė t'i jepet fund akteve tė tilla kriminale dhe fajtorėt tė pėrgjigjen para Drejtėsisė. Kjo konferencė pėr shtyp u ndoq me interesim nga gazetarėt e shumtė, tė cilėt bėnė mjaft pyetje lidhur me prononcimin nė fjalė tė z.Basha dhe detajeve tė kėtij veprimi antiligjor.

 

Deklaratė per shtyp

Natėn e sė djelės, nė qytetin e Klosit tė rrethit Mat, kriminelė tė veshur me uniforma policie kanė thyer portėn e shtėpisė sė kandidatit pėr kryetar bashkie tė PLL, z.Behar Dedolli dhe, nė sytė e bashkėshortes e fėmijėve, e kanė goditur atė nė mėnyrė barbare, derisa ka mbetur pa ndjenja. Pastaj ata e kanė marrė dhe e kanė dėrguar atė nė spital nė gjendje kome. Pastaj e kanė grabitur z.Dedolli prej ambienteve tė spitalit tė Burrelit, duke e pėrplasur nė birucat e komisariatit, dhe, natyrisht, duke pėrgatitur kundėr tij akuzat e radhės...

Mė pas kanė arrestuar dhe keqtrajtuar edhe dy vėllezėrit e tij, Ali dhe Mirian Dedolli, ky i fundit nėnshtetas kanadez.

Ky akt barbar, qė tė kujton dhunėn kriminale tė komunistėve kundėr nacionalistėve dhe kundėrshtarėve politikė gjatė gjithė viteve tė pushtetit diktatorial, nuk do tė mbetet pa u denoncuar dhe ndėshkuar.

Kėta kriminelė do ta kishin mė tė lehtė tė pėrgatisnin alibitė dhe mashtrimet e radhės pėr rastin nė fjalė, nėse do ta merrnin viktimėn e shėnjuar dhe ta plasnin nė hapsanat e tyre ku, natyrisht, do tė pėrdornin torturat mesjetare, sikundėr i kanė pėrdorur edhe nė kėto vitet e fundit ndaj kundėrshtarėve politikė.

PLL i bėn thirrje z.Moisiu qė tė ushtrojė tė gjithė autoritetin qė i jep Kushtetuta dhe ligji, pėr tė zbardhur kėtė rast dhe pėr tė ndėshkuar fajtorėt.

PLL i bėn thirrje edhe kryeministrit Nano, qė tė urdhėrojė ndalimin e persekutimit tė kundėrshtarėve politikė nga kriminelė me uniformat e shtetit.

Gjithashtu, PLL do tė bėjė me dije gjithė trupin diplomatik tė akredituar nė vend, tė gjitha shoqatat pėr mbrojtjen e tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut, si dhe Komitetin shqiptar tė Helsinkit dhe Avokatin e Popullit.

I kėrkojmė kryeministrit qė, tė ndalet sa mė parė dhuna kundėr opozitės nė kėto prag-zgjedhjesh, sepse, nė tė kundėrt, situata mund tė precipitojė dhe askush nuk do tė jetė nė gjendje ta kontrollojė mė.

Ėshtė rasti t'u kujtojmė banditėve me uniformė, se trimėria e tyre lipset pėrballė kriminelėve qė po mbushin me viktima tė pafajshme rrugėt e Shqipėrisė, madje edhe nga radhėt e tyre, dhe jo ta pėrdorin forcėn qė u jep pushteti kundėr aktivistėve politikė tė njė partie parlamentare, qė dikur e ka bėrė Shqipėrinė tė begatshme dhe pa banda.

 

Kandidatėt legalistė, shėnjestėr krimit shtetėror

Po nė selinė e PLL, ditėn e martė, nė orėn 12.00, bashkėshortja e kandidatit legalist pėr bashkinė e Klosit tė Matit, z.Nexhmije Dedolli, sėbashku me krerėt e PLL dha njė konferencė pėr shtyp, nė tė cilėn argumentoi me fakte masakrimin nga Policia e Shtetit tė bashkėshortit tė saj, z.Behar Dedolli dhe dy kunetėrve, Ali dhe Mirian Dedolli. Nė kėtė prononcim, z.Nexhmije sqaroi me detaje ngjarjen e shėmtuar dhe njėkohėsisht lexoi para gazetarėve tė shumtė njė kėrkesė drejtuar Prokurorit tė Pėrgjithshėm tė Republikės, Avokatit tė Popullit dhe Komitetit shqiptar tė Helsinkit. Nė kėtė kėrkesė, zonja Dedolli, pasi pėrshkruan rrethanat e krimit tė shėmtuar shtetėror, kėrkon nga institucionet e mėsipėrme qė tė ndėrhyjnė sa mė parė dhe tė sqarojnė kėtė shkelje flagrante tė tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut, ndėrmarrė ndaj pėrfaqėsuesit tė njė force politike parlamentare, thjesht dhe vetėm pėr terror me prapavijė politike dhe pėr qėllime tė pastra politike.

Gazetarėt e shumtė tė pranishėm, u interesuan tė mėsonin arsyet e vėrteta tė kėtij veprimi kriminal, por morėn si pėrgjigje vetėm mbledhjen e supeve tė bashkėshortes sė viktimės, pasi askush nuk mund t'i dijė arsyet e vėrteta tė veprimeve kriminale me sfond politik, tė segmenteve okulte shtetėrore. Por ēdo alibi e kriminelėve, nuk mund tė justifikojė faktin e keqtrajtimit pa shkak edhe tė vėllezėrve tė viktimės sė shėnjuar tė neodiktaturės sė vendosur nga bijtė e baballarėve ndaj pinjollėve tė nacionalizmit historik shqiptar.

PROKURORIT TĖ PĖRGJITHSHĖM TĖ REPUBLIKĖS SĖ SHQIPĖRISĖ

z.Theodhori Sollaku

AVOKATIT TĖ POPULLIT

z.ERMIR DOBJANI

KOMITETIT SHQIPTAR TĖ HELSINKIT

TIRANĖ

Kėrkojmė ndėrhyrjen tuaj nė mėnyrė urgjente

Jam bashkėshortja e z.Behar Dedolli, mjeke e pėrgjithshme. Gjithashtu, edhe bashkėshorti im ėshtė njė intelektual i ndershėm dhe i painkriminuar, i padėnuar asnjėherė nga asnjė gykatė. Jetojmė nė Mat me punėn dhe me djersėn tonė tė ndershme.

Pėr sa mė poshtė, ju sqarojmė:

Mbrėmė, mė datė 24.08.2003, nė ora 21.00, Forcat e Ndėrhyrjes sė Shpejtė (FNSH), tė ardhura nga Tirana, kanė hyrė forcėrisht nė banesėn tonė, pa asnjė autorizim dhe nė sy tė fėmijėve e familjes kanė goditur bashkėshortin tim Behar Dedolli, me qytėn e automatikut nė kokė, me grushta e shkelma, e me ēfarė mundėn, nė mėnyrėn mė ēnjerėzore, duke i shkaktuar fraktura nė kokė dhe lezione nė tė gjithė pjesėt e trupit.

Mė pas bashkėshortin tim, nė gjendje kome e kanė marrė dhe e kanė dėrguar nė spitalin civil tė qytetit tė Burrelit.

Akoma pa e marrė veten dhe mjekimet e domosdoshme, pas njė kohe tė shkurtėr, policėt kanė dashur ta marrin nga spitali dhe ta dėrgojnė nė birucat e komisariatit tė Burrelit. Por personeli i spitalit civil, konform ligjit dhe rregullores kanė hartuar dhe mbushur kartelėn e shtrimit pėr "Regjim shtrati", nė tė cilėn pas marrjes forcėrisht tė bashkėshortit tim dhe largimit nga ambientet e spitalit kanė shėnuar: "...marrė nga spitali pėr nė Komisariatin e Policisė pa u mjekuar".

Pėr t'u interesuar kanė shkuar nė Komisariatin e Burrelit dy vėllezėrit e Beharit, Aliu dhe Mirjani, (i diplomuar nė Shqipėri dhe jashtė shtetit), tė cilėt nė momentin qė janė afruar pėr tė pyetur pėr gjendjen e vėllait, janė marrė forcėrisht nga forcat speciale dhe brenda Komisariatit tė Burrelit janė keqtrajtuar njėlloj si vėllai i tyre.

Pėr tė gjitha kėto, po ju drejtohem juve si shpresa e fundit e zbatimit tė ligjit dhe rikthimit tė dinjitetit tė nėpėrkėmbur tė familjes sonė.

Kėrkoj nga ana juaj qė tė merren masa tė menjėhershme, pasi situata ėshtė tepėr e ndėrlikuar dhe askush nuk mund t'i parashikojė pasojat e mėtejshme.

Deri nė kėto momente qė po ju shkruajmė juve (pra nga ora 21.00 e datės 24.08.2003 e deri nė orėn 10.20 e ditės sė sotme 25.08.2003), organet e Prokurorisė Mat nuk janė vėnė nė dijeni pėr kėtė ngjarje nga organet e Policisė Kriminale.

Mbetem me shpresė se do ta merrni nė konsideratė kėtė kėrkesė njerėzore, duke marrė tė gjitha masat ligjore nga ana e autoritetit tuaj.

Me respekt

Nexhmije Ahmet Dedolli

Tiranė, mė 25.08.2003

 

 

Konference shtypi e PLL

Legalistėt nėn terrorin e neodiktaturės

Ditėn e mėrkurė, nė selinė e PLL, nėnkryetari Murat Basha, sikundėr edhe njė ditė mė parė, dha njė konferencė pėr shtyp lidhur me njė akt tejet tė shėmtuar ndaj kryetarit tė PLL tė Degės Tepelenė, z.Fejzo Fejzaj.

Tritoli i pėrdorur ndaj pronės sė z.Fejzaj, ėshtė dėshmi e valės sė terrorit tė segmenteve okulte tė lidhura me shtetin, qė synojnė frikėsimin e aktivistėve tė PLL nė kėtė prag-zgjedhjesh. Gjithashtu, me kėto veprime kriminale, autorėt synojnė tė destabilizojnė rendin publik nė prag tė fushatės zgjedhore, pėr tė justifikuar mė vonė pėrdorimin e autoblindave dhe policisė pėr frikėsimin e kundėrshatarėve politikė dhe pėr tė vjedhur votat nė favor tė pushtetit.

Tritoli dhe dhuna e pėrdorur nė kėto ditėt e fundit kundėr legalistėve, tė kujtojnė se terroristėt e tritolit dhe kriminelėt nuk janė vetėm ndėrkombėtarė dhe se deklaratat e pushtetit aktual pėr solidaritet kundėr terrorizmit janė njė demagogji e pastėr, pėr tė mikluar faktorėt ndėrkombėtarė dhe pėr tė larguar vėmendjen e tyre nga terroristėt qė qajnė me lot krokodili pėr viktimat e pafajshme tė terrorizmit ndėrkombėtar, ndėrkohė qė ndaj shqiptarėve sillen mė zi se bin ladenėt. Terroristėt nė pushtet, vazhdojnė me kokėfortėsi nė gjurmėt e etėrve, qė rrafshuan me tritol, zjarr dhe hekur, kullat dhe pasuritė e nacionalistėve. Edhe akti kriminal kundėr z.Fejzo Fejzaj, ka prapavijė tė pastėr politike dhe synon shkatėrrimin e mbėshtetjes pėr PLL nė njė rreth tė cilin pushtetarėt e konsiderojnė domen dhe bastion tė komunizmit.

Nė prononcimin e tij, nėnkryetari legalist Basha, dėnoi me forcė kėtė akt tė shėmtuar dhe kėrkoi nga autoritetet shtetėrore qė t'i japin sa mė parė fund kėtyre veprimeve kriminale qė prishin rendin publik dhe acarojnė artificialisht situatėn parazgjedhore nė Shqipėri.

 

Deklaratė per media

Vazhdon dhuna dhe represioni ndaj drejtuesve tė PLL. Mbas dhunimit qė iu bė kandidatit pėr kryetar bashkie nė qytetin e Klosit, z.Behar Dedolli dhe vėllezėrve te tij, sikur tė mos mjaftonte kjo dhunė shtetėrore, mėngjesin e 26 gushtit 2003 nė qytetin e Memaliajt hidhet nė erė lokali i z.Fejzo Fejzo aktualisht kryetar i PLL-sė nė Tepelenė.

Natyrisht ne e kuptojmė tmerrin qė ka zėnė politikėn shqiptare nga pėrfaqėsimi potencial e dinjitoz qė po ofron PLL me kandidaturat e saj, si nė Memaliaj dhe nė tė gjithė Shqipėrinė.

Sėrish i bėjmė thirrje z.Moisiu dhe z.Nano qė tė ushtrojnė tė gjithė autoritetin dhe kompetencat qė u jep ligji pėr tė zbardhur kėto ngjarje.

Nė mėnyrė tė veēantė i kėrkojmė kryeministrit Nano tė urdhėrojė strukturat e policisė dhe ato tė Shėrbimit Sekret qė, pėrveē zbulimit tė fajtorėve tė kėtyre akteve kriminale, tė marrin masa pėr parandalimin e tyre.

Nė tė kundėrt PLL mendon se gjithēka ėshtė e qėllimshme dhe me paramendim pėr tė dėmtuar PLL-nė nė kėto zgjedhje.

I bėjmė me dije opinionit publik dhe tė gjithė legalistėve, se asgjė nuk mund tė na trembė dhe tė na bėjė tė tėrhiqemi nga kjo fushatė, si dhe nga objektivat tona elektorale dhe politike.

 

FAQJA POLITIKE

Spahiu: Tė respektohet vullneti politik i shqiptarėve nė Kosovė

Serbia nuk do tė arrijė kurrė tė zhbėjė investimin e bashkėsisė ndėrkombėtare pėr vetvendosjen dhe vetqeverisjen e shqiptarėve nė Kosovė

"PLL denoncon edhe njėherė dhunėn e organeve policore mbi pėrfaqėsuesit politikė tė saj, si njė akt antiligjor, antinjerėzor, antidemokratik e i qėllimshėm nė kėtė fillim tė fushatės zgjedhore. Vėrejmė me keqardhje se po mbushet java qė kandidati ynė nė Klos, z.Behar Dedolli, ėshtė masakruar nga kėto organe dhe asnjė masė nuk ėshtė marrė deri mė sot pėr autorėt e kėsaj masakre", - ka deklaruar kryetari i PLL, z. Ekrem Spahiu nė konferencėn pėr shtyp tė mbajtur ditėn e shtunė, datė 30 gusht 2003. Sipas kryetarit Spahiu, "edhe agresioni i kryer ndaj kryetarit tė PLL dega Tepelenė z.Fejzo Fejzo, ėshtė i tė njėjtit karakter, kur sheh se asnjė hetim dhe deklaratė zyrtare nuk ėshtė bėrė deri mė sot". Gjithėsesi, z. Spahiu thekson se megjithė aktet terroriste ndaj kandidatėve, drejtuesve e strukturave tė PLL, nuk do ta ndalin PLL qė nė zgjedhjet e 12 tetorit tė jetė fituese dhe tė arrijė suksesin mė tė madh tė saj elektoral nė kėto vite.

Njė tjetėr ēėshtje ndaj tė cilės kryetari legalist ka reaguar me shqetėsim, kanė qenė edhe tentativat e politikės serbe pėr tė ndėrhyrė nė ēėshtjet e brendshme tė Kosovės nėpėrmjet deklaratash e rezolutash ku pretendohet qė Kosova tė konsiderohet si pjesė e ish-Jugosllavisė. Pėrsa i pėrket kėsaj ēėshtjeje, kryetari i PLL, z. Spahiu tha se "Deklarata e miratuar me unanimitet nė Kuvendin e Serbisė, tregon se serbėt nuk kanė hequr dorė nga ėndrrat e tyre shoviniste serbomėdha. Gjuha e qeveritarėve serbė ėshtė e njėllojtė me gjuhėn e Millosheviēit dhe kjo shihet nė termat e kryeministrit serb z.Zhivkoviē". Ndaj, nė emėr tė Partisė Lėvizja e Legalitetit z. Spahiu deklaroi se PLL kėrkon qė tė respektohet vullneti politik i shprehur tashmė i shqiptarėve tė Kosovės dhe investimi i madh ndėrkombėtar pėr stabilitetin nė Kosovė dhe rajon.

Njė tjetėr problem i ngritur me forcė nga z. Spahiu nė konferencėn e tij pėr shtyp tė datės 30 gusht 2003, ishin dhe KZQV-tė. Sipas tij, "PLL ngre shqetėsimin e saj se KZQV-tė nuk po funksionojnė dhe po bėhen pengesė pėr regjistrimin e kandidatėve dhe kėshilltarėve tė njėsive vendore". Ne, theksoi kryetari legalist, i kėrkojmė KQZ tė ndėrhyjė urgjentisht pėr funksionimin normal tė KZQV-ve pėr t'i paraprirė procesit tė regjistrimeve tė kandidatėve.

Gjithashtu, duke vijuar me denoncimin e anomalive zgjedhore, nė emėr tė partisė qė ai pėrfaqėson, z. Spahiu tha se "KQZ ka marrė njė vendim jashtė Kodit Zgjedhor qė jo vetėm kandidatėt pėr kryetarė bashkish e komunash, por edhe kandidatėt pėr kėshilltarė tė pajisen me ēertifikata me fotografi, ēka e bėn mjaft tė vėshtirė marrjen e kėtij dokumenti, pasi nė shumė njėsi vendore zyrat e gjendjes civile nuk funksionojnė". Ndaj, - tha kryetari i PLL-sė, nė pėrfundim tė konferencės pėr shtyp, - kėrkojmė ndėrhyrjen urgjente tė KQZ pranė institucioneve pėrkatėse pėr zbatimin e vendimit tė saj, sepse ėshtė bėrė pengesė serioze pėr plotėsimin e dokumentacionit tė kandidatėve.

 

Deklaratė per mediat

PLL denoncon tentativat e politikės serbe pėr tė ndėrhyrė nė ēėshtjet e brendshme tė Kosovės nėpėrmjet deklaratash e rezolutash ku pretendohet qė Kosova tė konsiderohet si pjesė e ish-Jugosllavisė.

Deklarata e miratuar me unanimitet nė Kuvendin e Serbisė tregon se serbėt nuk kanė hequr dorė nga ėndrrat e tyre shoviniste serbomėdha. Gjuha e qeveritarėve serbė ėshtė e njėllojtė me gjuhėn e Millosheviēit dhe kjo shihet nė termat e kryeministrit serb z.Zhivkoviē, i cili thotė se "Pushteti demokratik i Serbisė as qė ka ndėrmend tė heqė dorė nga legjitimiteti i luftės pėr interesat e Serbisė dhe tė popullit serb nė territorin e Kosovės". Kjo ėshtė njė gjuhė primitive dhe e destinuar tė dėshtojė. Le tė bėhet e qartė pėr tė gjithė se Kosova ėshtė interes euro-amerikan dhe si e tillė, aty s'mund tė ketė vend pėr ushtrim tė ndonjė vullneti tjetėr politik.

PLL kėrkon qė tė respektohet vullneti politik i shprehur tashmė i shqiptarėve tė Kosovės dhe investimi i madh ndėrkombėtar pėr stabilitetin nė Kosovė dhe rajon.

PLL denoncon edhe njėherė dhunėn e organeve policore mbi pėrfaqėsuesit politikė tė PLL, si njė akt antiligjor, antinjerėzor, antidemokratik e i qėllimshėm nė kėtė fillim tė fushatės zgjedhore. Vėrejmė me keqardhje se po mbushet java qė kandidati ynė nė Klos z.Behar Dedolli, ėshtė masakruar nga kėto organe dhe asnjė masė nuk ėshtė marrė deri mė sot pėr autorėt e kėsaj masakre. Pėr shkak tė gjendjes sė rėndė shėndetėsore, ai nuk mundi tė vinte sot nė kėtė konferencė shtypi, por fotot qe po ju paraqesim flasin qarte per gjendjen e tij. Veprimet e kryera nga policia e forcat speciale tė kthejnė nė kujtesė aktet ēnjerėzore tė policisė komuniste tė Enver Hoxhės.

Edhe agresioni i kryer ndaj kryetarit tė PLL dega Tepelenė z.Fejzo Fejzo, ėshtė e tė njėjtit karakter, kur sheh se asnjė hetim dhe deklaratė zyrtare nuk ėshtė bėrė deri mė sot.

Megjithė kėto akte terroriste ndaj kandidatėve, drejtuesve e strukturave tė PLL, nuk do ta ndalin PLL qė nė zgjedhjet e 12 tetorit tė jetė fituese dhe tė arrijė suksesin mė tė madh tė saj elektoral nė kėto vite.

PLL ngre shqetėsimin e saj se KZQV-tė nuk po funksionojnė dhe po bėhen pengesė pėr regjistrimin e kandidatėve dhe kėshilltarėve tė njėsive vendore.

Ne i kėrkojmė KQZ tė ndėrhyjė urgjentisht pėr funksionimin normal tė KZQV-ve pėr t'i paraprirė procesit tė regjistrimeve tė kandidatėve.

KQZ ka marrė njė vendim jashtė Kodit Zgjedhor qė jo vetėm kandidatėt pėr kryetarė bashkish e komunash, por edhe kandidatėt pėr kėshilltarė tė pajisen me ēertifikata me fotografi, ēka e bėn mjaft tė vėshtirė marrjen e kėtij dokumenti, pasi nė shumė njėsi vendore zyrat e gjendjes civile nuk funksionojnė.

Kėrkojmė ndėrhyrjen urgjente tė KQZ pranė institucioneve pėrkatėse pėr zbatimin e vendimit tė saj, sepse ėshtė bėrė pengesė serioze pėr plotėsimin e dokumentacionit tė kandidatėve.

 

 

Takim tjeter me z.Tomas Vajda te Ambasades se SHBA ne Tirane

Vlerėsim amerikan pėr konceptet e PLL pėr fushatėn zgjedhore

Nė hotel "Sheraton", kėsaj jave u zhvillua njė takim i Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė PLL dhe kryetar i Degės Tiranė, z.Sadedin Balla, kandidatit tė PLL pėr kryetar bashkie nė kryeqytet, z.Robert Papa, me shefin e Seksionit Politik/ekonomik tė Ambasadės Amerikane nė Tiranė, z.Thomas L.Vajda, me kėrkesėn e z.Vajda.

Nė bashkėbisedimin midis tyre, Sekretari i Pėrgjithshėm Balla, paraqiti njė sėrė vėshtirėsishė, qė rrjedhin nga pjesa arbitrare e Kodit Zgjedhor, hartuar nga PS dhe PD.

Vėshtirėsi paraqesin edhe ēertifikatat me fotogafi, qė kėrkohen nga kandidatėt pėr kėshilltarė komunash e bashkishė.

Pavarėsisht kėtyre ėshtirėsive, PLL ėshtė angazhuar tė kontribuojė maksimalisht pėr njė fushatė zgjedhore tė civilizuar, pa ngarkesa artificiale politike, ku tė predominojė alternativa e zhvillimit dhe e prosperitetit tė njėsive vendore.

Kandidati i PLL pėr kryetar bashkie nė Tiranė, z.Robert Papa, bėri me dije z.Vajda se fushata e tij nuk do tė jetė nihiliste, se do tė vlerėsohej "pozitivisht ēdo hap pėr pėrmirėsimin e infrastrukturės sė kryeqytetit". "Por kjo nuk do tė thotė se nuk do tė kontestohen fuqimisht shpenzimet e tepėrta dhe shpėrdorimet e fondeve publike.

Ne do t'i tregojmė banorėve tė Tiranės se ēfarė 'fshihet' pas fasadave, ēka do tė thotė se banorėt e Tiranės kanė njėmijė halle, qė lidhen me papunėsinė, me arsimimin e fėmijėve, me shėndetin publik etj..

Koncepti im nė administrimin e fondeve publike ėshtė diametralisht i kundėrt me atė tė z.Rama" - shtoi z.Papa. "Nėse z.Rama shfaqet si menaxher i fondeve bashkiake, unė shpėrndarjen e fondeve do t'ia lė bordit tė qytetarėve, duke mos marrė unė si kryebashkiak rolin e menaxherit direkt tė fondeve", - theksoi z.Papa.

Ndėrsa z.Balla, theksoi ndėr tė tjera se "koncepti ynė pėr administrimin e fondeve dhe punėt e kryera, ndryshon kryekėput nga ai i drejtuesve aktualė tė bashkisė sė Tiranės".

"Drejtuesit aktualė, 'vuajnė' nga reminishencat e tė kaluarės komuniste. Punėt qė ata kryejnė nė infrastrukturė, u serviren qytetarėve si dhurata tė partisė qė qeveris dhe si dhurata tė qeveritarėve vendorė. Ne mendojmė se, nė ēdo punė qė bashkia kryen nė dobi tė qytetarėve, ajo kryen detyrimet e saj ndaj elektoratit dhe nuk bėn asgjė tė veēantė pėrveēse kryerjen e detyrės funksionale, pėr tė cilėn pushtetarėt janė mandatuar nga populli", nėnvizoi nė fjalėn e tij z.Balla.

Z.Balla kėrkoi nga z.Vajda qė Ambasada Amerikane tė vėzhgojė dhe monitorojė fushatėn zgjedhore dhe punėn e institucioneve qė administrojnė zgjedhjet.

Z.Vajda shprehu konsideratat e tij pėr pikėpamjet e pėrfaqėsuesve tė PLL pėr fushatėn zgjedhore e mė gjerė.

"Dėshiroj tė takohemi mė shpesh nė tė ardhmen", - theksoi z.Vajda.

Takimi ishte i dobishėm pėr tė dyja palėt, qė shprehėn edhe njėherė dėshirėn pėr t'u takuar sėrish e pėr tė shkėmbyer pikėpamjet.

Korresp. i "Atdheu"

 

Aktivitete

Fushata

 

Legalistėt prezantojnė kandidatin e tyre pėr bashkinė e Durrėsit

PLL: Gjergj Thanasi kandidati ynė nė Durrės!

Ditėn e hėnė, mė 25 gusht 2003, Dega e PLL Durrės prezantoi kandidatin e saj pėr bashkinė e Durrėsit, z.Gjergji Thanasi. Nė pallatin e kulturės "Aleksandėr Moisiu", kishin ardhur pėr kėtė prezantim zyrtar, krerėt e PLL, Ekrem Spahiu dhe Murat Basha, pėrkatėsisht kryetari dhe nėnkryetari i kėsaj partie.

Paraqitjen e kandidatit e bėri nė vija tė pėrgjithshme N/kryetari i PLL z.Murat Basha. Ai u ndal nė figurėn intelektuale tė z.Gjergji Thanasi dhe nė aftėsitė e tija politike e organizative. Basha tha se "kandidati ynė ėshtė bir i kėtij qyteti dhe gėzon reputacionin e mbėshtetjen e tė gjithė tė djathtėve e nacionalistėve." Basha tha se "Ne kemi qėlluar nė shenjė me kandidaturėn e z.Gj.Thanasi".

Kandidati i PLL z.Thanasi, shpjegoi arsyet se pse kandidonte pėr PLL dhe konkluzioni i tij ishte se kjo parti pėrfaqėsonte realisht interesat e sė djathtės e tė nacionalizmit shqiptar. Ai bėri njė pėrshkrim tė shkurtėr tė platformės sė tij pėr fushatėn elektorale dhe mė tej shpjegoi disa momente tė projektit tė tij qeverisės pėr Bashkinė e Durrėsit, nė rast fitoreje. Z.Gjergji Thanasi tha se njė ndėr pikat ku ai do tė pėrqėndrohet, ėshtė projekti i "Korridorit 8", projekt i cili sipas z.Thanasi "ėshtė sabotuar qenėrisht nga socialistėt". Z.Thanasi tha se nėse ky projekt do tė realizohet, atėherė tė ardhurat e njė punėtori e qytetari durrsak do tė shkojnė 1000 euro nė muaj.

Kryetari i PLL z.Spahiu, pasi vlerėsoi me fjalė tė zgjedhura kandidatin, z.Thanasi, shpjegoi edhe njėherė arsyet e kandidimit mė vete tė PLL. Ai tha se "ne jemi parti qė i ofrojmė elektoratit njė alternativė realisht tė djathtė e realisht antikomuniste."

Nė lidhje me pėrzgjedhjen e kandidatit ai u shpreh se "kėtė kandidaturė e kemi kėrkuar ne, dhe nuk ka ardhur ai qė tė kėrkojė kandidim." "Nė ndryshim me partitė e tjera qė i kanė pėrzgjedhur kandidatėt me komisione tenderash, ne kemi bėrė analiza tė thelluara pėr t'i dhėnė elektoratit kandidatėt mė tė mirė tė mundshėm tė sė Djathtės. Nė kėtė aspekt, ne jemi tė nderuar me kandidimin e z.Thanasi", - tha kryetari i PLL.

Spahiu shfrytėzoi rastin dhe i bėri thirrje elektoratit qė tė merrte pjesė nė votime, duke votuar pėr partitė e opozitės. Ai tha se "nėse do tė dėgjoni se pjesėmarrja nė votime ėshtė 65%, atėherė dijeni se ka fituar e Djathta!"

Spahiu tha se "... Kodi Zgjedhor u ka krijuar pengesa partive politike pėrveē PS e PD, por gjithsesi ky Kod do tė krijojė kushtet qė me konkurrimin e shumė partive tė ketė njė panoramė tė ndryshme politike mbas 13 tetorit."

Ai kritikoi tendencat e dy partive PS-PD pėr tė ndėrtuar njė skemė dypartiake dhe tha se "me datė 13 tetor do tė jetė realisht fillimi i pluralizmit nė Shqipėri, pasi vota e partive do tė tregojė sesa peshė kanė partitė konkurruese!

Kandidati i PLL, z.Gjergji Thanasi, ka qenė mė parė nė strukturat drejtuese tė PD-sė nė qendėr dhe ka qenė nė detyrė funksionale Drejtor i Departamentit tė Marrėdhėnieve Publike tė kėsaj partie.

N.K.

 

Prezantim i bujshėm i kandidaturave legaliste nė rrethin e Korēės. E Djathta mbėshtet kandidimin e tyre

Legalistėt korēarė bashkojnė tė Djathtėn

Ditėn e shtunė, mė datė 29 gusht 2003, nė orėn 10.00, nė selinė e Degės sė PLL nė qytetin e Korēės, u zhvillua mbledhja e kėtij komiteti, me praninė e tė gjithė anėtarėve tė tij dhe tė kandidatėve pėr kryetarė bashkishė dhe komunash nė rrethin e Korēės. Nė kėtė mbledhje tė rėndėsishme morėn pjesė edhe kryetari i PLL, z.Ekrem Spahiu, nėnkryetari, z.Murat Basha, sekretari i Senatit tė Veteranėve legalistė, z.Seit Preni, si dhe kandidati pėr kryetar bashkie nė Tiranė, politologu dhe publicisti i njohur, z.Robert Papa.

Mbledhjen e hapi kryetari i Degės sė PLL Korēė dhe njėkohėsisht kryetar i Kėshillit kombėtar tė PLL, z.Nebi Ganellari. Nė fillim tė fjalės sė tij, z.Ganellari pėrshėndeti pėr praninė e tyre dhe uroi pėr mirėseardhjen drejtuesit e lartė legalistė dhe mė pas vijoi me rendin e ditės, duke u bėrė tė njohur atyre vendimin e Komitetit Drejtues tė Degės sė PLL Korēė pėr pėrzgjedhjen pėrfundimtare tė 14 kandidatėve nė dy bashkitė e rrethit, Korēė dhe Maliq, si dhe nė 12 komuna tė kėtij rrethi.

Sipas z.Ganellari, brenda pak ditėsh do tė vendosen pėrfundimisht edhe 2 kandidatėt e fundit nė dy komunat e mbetura. Z.Ganellari bėri tė ditur se, e veēanta e miratimit tė kėtyre kandidaturave ishte konsensusi i lartė i Komitetit drejtues, si dhe fakti qė dy nga kandidatet ishin zonja, ēka shėrben si tregues i shkallės sė lartė tė emancipimit tė Gruas legaliste korēare, e promovimit dhe e pjesėmarrjes sė saj nė drejtimin e pushtetit, si dhe besimit tė strukturave tė PLL nė mundėsinė e fitores sė tyre.

Pastaj, z.Ganellari vijoi me prezantimin e kandidaturave, ēka u mirėprit nga tė gjithė tė pranishmit.

Pas z.Ganellari, fjalėn e mori kryetari i PLL, z.Spahiu, i cili pasi falenderoi pėrzemėrsisht Komitetin Drejtues pėr punėn e shkėlqyer tė bėrė nė pėrzgjedhjen e kandidatėve, sqaroi lidhur me procedurat dhe afatet e pėrmbushjes sė dokumentacionit qė kėrkon KQZ dhe kryesia e partisė nė kėtė fazė tė rėndėsishme dhe pėrfundimtare. Me kėtė rast, pas z.Spahiu pėrshėndetėn Komitetin Drejtues dhe kandidatėt e pranishėm edhe zotėrinjtė Murat Basha dhe Robert Papa, tė cilėt shprehėn konsiderata tė larta pėr punėn e bėrė dhe pėr Degėn e PLL Korēė, nė kurorėzimin me sukses tė kėsaj faze tė rėndėsishme tė fushatės, duke shprehur njėkohėsisht edhe besimin e plotė pėr njė sukses tė padiskutueshėm tė strukturave legaliste dhe kandidatėve pėrfaqėsues tė PLL nė zgjedhjet e 12 tetorit.

Mė pas, tė pranishmit zbritėn nė ambientet e lokalit tė njohur "Voskopoja", nė prani tė dhjetra anėtarėve dhe simpatizantėve tė PLL qė kishin tejmbushur sallėn, pėr tė bėrė prezantimin publik tė kandidatėve tė fitores legaliste nė rrethin e Korēės.

Me kėtė rast, nė krye tė sallės ishin afishuar flamujt kombėtar dhe tė PLL, si dhe portrete tė Mbretit Zog I dhe tė NMT Leka I Mbret i Shqiptarėve. Gjithashtu, nė njė banderolė tė madhe ishin shkruar motoja legaliste: "Atdheu mbi tė gjitha" dhe "Ne dimė tė qeverisim".

Pas hapjes sė kėsaj ceremonie prezantimi nga kryetarja e Forumit tė Gruas legaliste korēare, zonjės sė nderuar Maria Evangjeli, e cila falenderoi tė ftuarit e nderuar pėr praninė e tyre, u procedua me ekzekutimin e himnit kombėtar.

Mė pas, zonja Evangjeli ia dha fjalėn kryetarit tė Degės sė PLL Korēė dhe njėkohėsisht kryetar i Kėshillit Kombėtar tė PLL, z.Nebi Ganellari, i cili nė fjalėn e tij ndėr tė tjera theksoi: "Ky prezantim i kandidatėve legalistė, ėshtė kurorėzim i punės sė tė gjitha strukturave tona nė procesin e gjatė dhe tė vėshtirė tė pėrzgjeėdhjes sė kandidatėve tė fitores. Nė kėtė proces, ne derdhėm energji dhe pėrkushtim vetmohues dhe, pėrfundimisht, arritėm tė dalim me kandidatė tė shkėlqyer, dinjitozė dhe me reputacion e besueshmėri tė padiskutueshme nė komunitetet ku ata banojnė. Kėta kandidatė janė fytyra jonė dhe kuota politike ku ne kemi arritur. Ata janė treguesi mė sintetik i vitalitetit dhe cilėsisė sė lartė tė strukturave dhe forumeve drejtuese legaliste korēare. Kėta kandidatė dhe mbėshtetja qė dėshmuan strukturat dhe zgjedhėsit e thjeshtė korēarė, janė dėshmi e faktit se PLL nė Korēė ka suport tė fuqishėm elektoral, sepse nacionalizmi dhe pėrkushtimi atdhetar janė ulur kėmbėkryq edhe nė vatrat korēare. Ne do t'i rikthejmė shpresėn tek e ardhmja Korēės dhe gjithė Shqipėrisė. Ne kemi moton "Atdheu mbi tė gjitha", qė flet pėr gjithēka ne aspirojmė dhe zgjedhėsit korēarė e kuptojnė mirė kėtė. Kandidatėt tanė janė njerėz tė nderuar, tė punės, tė ndershėm dhe luajalė. Ata kanė ditur dhe do tė dijnė tė hyjnė nė zemrat e tė gjithė korēarėve patriotė, qė e duan vendin dhe zhvillimin.

Ne do tė ringjallim dhe rikthejmė shpresėn nė tė gjitha vatrat korēare dhe shėqiptare. Ne do tė fitojmė sepse jemi me Shqipėrinė dhe me Zotin. Ne do tė fitojmė sepse jemi me amanetin dhe varret e baballarėve, qė u shkrinė pėr Shqipėrinė. Ne do tė fitojmė sepse jemi e kaluara dhe e ardhmja e ndritur e Shqiprisė", - e mbylli fjalėn e tij z.Ganellari. Fjala e z.Ganellari u ndėrpre shpesh nga duartrokitjet frenetike. Mė pas, z.Ganellari, konform procedurės sė planifikuar, filloi prezantimin e kandidatėve tė pranishėm, tė cilėt u duartrokitėn nga pjesėmarrėsit e ceremonisė.

Gjatė prezantimit tė tyre, z.Ganellari u bėri tė njohur tė pranishmėve, origjinėn dhe jetėshkrimin e kandidatėve, tė cilėt ishin intelektualė tė mrekullueshėm dhe rridhnin tė gjithė nga familje tė shquara nacionaliste korēare, ēka pėrbėn garanci pėr suksesin e tyre nė kėtė fushatė dhe qeverisjen me ndershmėri e pėrkushtim, pas fitores nė zgjedhje.

Pastaj, zonja Evangjeli ia dha fjalėn nėnkryetarit tė PLL z.Murat Basha, i cili ndėr tė tjera theksoi: "Ėshtė kėnaqėsi dhe njėkohėsisht nder i madh pėr mua qė tė asistoj nė kėtė ceremoni tė mrekullueshme, tė prezantimit tė kandidatėve legalistė korēarė. Unė kam dobėsi tė veēantė pėr Korēėn, dhe jam i lumtur dhe tejet i emocionuar, tek shikoj kandidatėt tanė tė fitores legaliste, kėtu para jush, korēarė tė nderuar, ju qė jeni krenari kombėtare, me kulturėn tuaj, me atdhetarinė tuaj, me nacionalizmin dhe pėrkushtimin tuaj pėr tė ndryshuar faqen e Korēės dhe tė tė gjithė Shqipėrisė. Nėse ndryshimi qė ne pretendojmė tė sjellim, pėrqafohet dhe pėrkrahet nga ju korēarėt, atėherė shqiptarėt janė tė sigurtė se kjo dėshirė pėr ndryshim, mbarėsi e zhvillim, do tė trimfojė nė Shqipėri bashkė me idealet legaliste dhe atdhetare qė ju mbartni dhe ushqeni tek fėmijėt tuaj, tek e ardhmja. Prandaj unė jam i sigurtė nė fitoren tonė, nė fitoren e idealeve tona dhe nė rrokjen e vizionit tonė nga ju korēarėt dhe gjithė shqiptarėt. Sot, mė shumė se kurrė, idealet legaliste na duhen ne, u duhen tė gjithėve, sepse ato janė idealet e mbrothėsimit dhe lartėsimit tė shqiptarėve dhe Atdheut. Ndaj unė jam i sigurtė nė fitoren tuaj. Suksese dhe vetėm suksese", - e mbylli fjalėn e tij z.Basha.

Pas z.Basha e morėn fjalėn pėrfaqėsuesit e forcave politike tė Djathta, tė pranishme nė kėtė takim, tė cilėt njėzėri uruan fitoren e kandidatėve legalistė dhe i siguruan ata pėr mbėshtetjen e tyre dhe elektoratit tė djathtė qė ata pėrfaqėsonin. Ishte pikėrisht ky momenti kulmor i kėtij takimi tė paharruar, sepse ajo sallė bashkoi tė Djathtėn korēare rreth kandidatėve legalistė, rreth idealeve tė pėrbashkėta tė shqiptarizmės, pėr tė cilėn kontribuan dhe luftuan ata dhe baballarėt e tyre, qė bėnė Shqipėrinė. Nė pėrshėndetjen e tij, kryetari i Partisė "Balli Kombėtar", Dega Korēė dhe njėkohėsisht sekretar pėr Marrėdhėniet me Publikun pranė kėsaj partie, z.Arben Hoxha, theksoi ndėr tė tjera: "Ju uroj personalisht dhe nė emėr tė anėtarėve dhe forumeve tė partisė sonė, pėr kandidatėt e shkėlqyer dhe pėr njė fitore tė merituar. Fitorja juaj do tė jetė fitorja e sė Djathtės, fitorja e nacionalizmit dhe e shqiptarėve. Ne shpresojmė nė fitoren tuaj dhe do t'u mbėshtesim fuqimisht, sepse baballarėt tanė dhanė jetėn duke luftuar kundėr komunizmit dhe u pushkatuan e burgosėn tė lidhur dorė pėr dorė, pėr shkak tė idealeve tė shqiptarizmės. Prandaj duhet dhe do tė fitoni. Dhe ne pėr kėtė kemi besim."

Pas z.Hoxha, pėr tė pėrshėndetur nė emėr tė Partisė Republikane, fjalėn e mori z.Petrit Spaho, sekretar i Degės sė PR Korēė, i cili ndėr tė tjera tha: "Ju duhet tė fitoni dhe do tė fitoni, sepse luftoni dhe fitoni pėr tė Djathtėn, pėr triumfin e saj dhe tė demokracisė e lirisė sė vėrtetė. Ne jemi nė krah tuaj, sepse jemi vėllezėr dhe aleatė. O sot o kurrė na duhet fitorja, juaja dhe e jona, fitorja e sė Djathtės shqiptare".

Pas zotit Spaho, fjalėn e mori kryetari i Degės sė Korēės sė Partisė Demokristiane shqiptare, z.Ilia Jatagani, i cili ndėr tė tjera tha: "Uroj fitoren e kandidatėve tuaj, tė cilėt janė tė mrekullueshėm. Fitorja juaj ėshtė njė shpresė pėr tė ardhmen tonė, pėr tė ardhmen e fėmijėve tanė dhe tė tė gjithė shqiptarėve".

Pas z.Jatagani, fjalėn pėr tė pėrshėndetur e mori z.Fejzi Liēolli, kryetar i Partisė "Balli Kombėtar Demokrat" pėr rrethin e Korēės, i cili ndėr tė tjera theksoi: "Kodi Zgjedhor i dy partive kryesore, na hoqi tė drejtėn pėr tė kandiduar dhe pėr tė mbrojtur votat tona, votat e tė djathtėve tė vėrtetė. Uroj fitoren e PLL, sepse nga kjo fitore ne nuk kemi humbje, pėrkundrazi... Ju bėj thirrje tė gjithėve tė votoni pėr PLL dhe kandidatėt e saj. Abaz Kupi, rithemeluesi i PLL, ka qenė mik i madh i Mit'hat Frashėrit. Ata bashkė kanė aspiruar dhe luftuar pėr shembjen e komunizmit dhe ne, sot, kemi rastin tė shembim nga pushteti bijtė e tij. Le ta bėjmė kėtė, tė gjithė bashkė, duke votuar pėr PLL, sepse baballarėt tanė kanė luftuar dhe vdekur trimėrisht, sėbashku, ndaj le tė bashkojmė votat dhe tė fitojmė. Dita jonė ka ardhur"

Pas z.Liēolli, fjalėn e mori zonja e nderuar Shpresa Merdani, sekretare e Shoqatės sė tė Pėrndjekurve Politikė tė rrethit tė Korēės dhe njėkohėsisht bashkėshortja e poetit legalist, tė tė Burgosurit Politik, antikomunistit tė paepur dhe anėtarit tė Komitetit Drejtues tė Degės sė PLL Korēė, z.Ylber Merdani. Zonja Merdani, nė fjalėn e saj ndėr tė tjera tha: "Tė bashkohemi tė gjithė antikomunistėt e vėrtetė dhe tė votojmė pėr kandidatėt legalistė, sepse kėshtu votojmė pėr idealet, pėr tė ardhmen dhe pėr amanetet e baballarėve tanė. Ne si shoqatė, do ta mbėshtesim deri nė fund PLL dhe kandidatėt e saj, sepse jemi me Shqipėrinė dhe fėmijėt tanė". Fjala e zonjės Merdani u duartrokit nga tė pranishmit.

Pas zonjės Merdani, fjalėn e mori pėr tė pėrshėndetur kandidatėt, drejtuesit legalistė korēarė dhe tė ftuarit e nderit, z.Dashamir Qeraxhi, kryetar i Shoqatės "Pronėsi me Drejtėsi" Dega Korēė, i cili nė fjalėn e tij ndėr tė tjera theksoi: "Ne si shoqatė do tė mbėshtesim kandidatėt legalistė, sepse ata janė atdhetarė tė vėrtetė. Ne, si pronarė dhe trashėgimtarė tė pronarėve tė ligjshėm tė Shqipėrisė, e dimė mirė se PLL na mbėshtet nė tė drejtėn tonė pėr rikthimin fizik dhe kompensimin nė vlerėn e tregut tė pronave dhe pasurive qė na grabiti komunizmi dhe neokomunizmi. Prandaj ne do tė mbėshtesim pa hezitim PLL dhe kandidatėt legalistė, sepse kėshtu mbėshtesim tė drejtėn tonė dhe zhvillimin. Ju urojmė suksese pėr gjthēka PLL ka bėrė dhe do tė bėjė pėr ne, pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt. Edhe fjala e z.Qeraxhi u ndėrpre nga duartrokitjet e tė pranishmėve.

Korresp i "Atdheu"

Vijon nė numrin e ardhshėm

 

Gjithcka per kandidatet e PLL Korce

Kandidati legalist pėr bashkinė e Korēės, z.Sedat Tahiri

Emri, atėsia, mbiemri: Sedat Qerim Tahiri

Datėlindja: 15.08.1946

Vendlindja: Dishnicė

Vendbanimi: Korēė

Gjendja civile: I martuar 2 fėmijė

Arsimi & CV: I lartė UT: Fakulteti Gjuhė Letėrsi, mė 1964.

Qė nė moshėn 10 vjeēare banues nė qytetin e Korēės. Shkollėn 8 vjeēare e mbaron nė Korēė, mė1956.

Shkollėn e mesme pedagogjike nė Elbasan

1960-1964 Mbaron UT- Gjuhė-letėrsi

1964-1968 Mėsues Lavdar & Lekas

1968-1970 Mėsues Polėnė

1970-1973 Drejtor shkolle nė Gjonomadh

1973-1991 Mėsues i shkollės sė mesme Pojan

1992-1994 Mėsues i shkollės sė mesme "Tefta Tashko Koēo"

1994-2003 Mėsues nė shkollėn e mesme industriale

Marrė nga shoqėria civile

Nga familja: bashkėshortja ka mbaruar UT pėr Gjuhė-letėrsi, aktualisht mėsuese. Vajza ka mbaruar UK dhe punon nė njė fondacion amerikan nė Athinė. Djali vazhdon studimet pėr Drejtėsi nė SHBA.

Rrjedh nga njė familje fisnike e me tradita nacionaliste. Ka qenė i Pėrndjekur Politik. 1980-1988 familjarisht hiqet nga qyteti i Korēės pėr motive politike.

 

Kandidati legalist pėr bashkinė e Maliqit, z.Sami Frashėri

Emri, atėsia, mbiemri: Sami Bardhyl Frashėri

Datėlindja: 17.02. 1961

Vendlindja: venbanimi: Fushė Maliq (Maliq)

Gjendja civile: I martuar me dy fėmijė

Arsimi& CV: Arsimi i mesėm mekanik. I privuar nga e drejta pėr t`u arsimuar nga sistemi komunist. 1986-1991 ka punuar si mekanik nė bonifikim, tani me aktivitet privat, biznes. Rrjedh nga njė familje me tradita patriotike e nacionaliste, nga trungu i frashėrllinjve, atyre qė kanė bėrė Shqipėrinė. Familje e Pėrndjekur politikisht, e me tradita dhe kontribut tė jashtėzakonshėm nė ndėrtimin e shtetit shqiptar, sidomos nė vitet e Mbretėrisė.

Anėtarėsimi nė PLL: 1996

 

 

Kandidati pėr kryetar nė komunėn Pojan, z.Fatos Kelo

Emri, atėsia, mbiemri: Fatos Ritvan Kelo

Datėlindja:13.09.1972

Vendlindja dhe vendbanimi: Pojan

Gjendja civile:Beqar

Arsimi& CV: I lartė UT: Dega Bio-kimi. Mė 1998-mėsues nė shkollėn e e mesme tė pėrgjithshme Pojam. Ka punuar nė arsim qė nga 1996 e nė vazhdim. Rrjedh nga njė familje autoktone nė fshatin Pojan, qė ėshtė shquar pėr nacionalizmin, mikpritjen, arsimdashjen dhe fisnikėrinė.

Anėtarėsimi nė PLL: 2002.

 

Kandidati pėr kryetar nė komunėn Qendėr, z. Agim Shalli

Emri, atėsia, mbiemri: Agim Hasan Shalli

Datėlindja: 6.08.1937

Vendlindja:Melēan

Gjendja civile:I martuar, me fėmijė

Arsimi& CV: I lartė. Nė UT, Dega ekonomi - plan. Ka punuar deri nė vitin 1973 nė koop. Bujqėsore dhe bonifikim. 1973-1990, ekonomis nė koop. Bujqėsore Lumalas.

1991-1992 Nė Drejtorinė e Bujqėsisė Korēė.

1992-1997 Nė Kontrolli i Shtetit, Korēė.

Rrjedh nga njė familje fisnike nacionaliste, me tradita e kulturė, qė ėshtė shquar pėr bujari e fisnikėri.

Anėtarėsimi nė PLL: 2002

 

Kandidati pėr kryetar nė komunėn Voskopojė, z.Zeqir Meēo

Emri, atėsia, mbiemri: Zeqir Dalip Meēo

Datėlindja:10.07.1948

Vendlindja dhe vendbanimi: Voskopojė

Gjendja civile: I martuar, me 2 fėmijė

Arsimi & CV: I mesėm - 2 shkolla tė mesme ( i mesėm i pėrgjithshėm + e mesme agrare)

1970-1990 nė ndėrtim

1991- e nė vazhim aktivitet privat.

Rrjedh nga njė familje qė ka spikatur pėr ndershmėri, kulturė e fisnikėri.

Anėtarėsimi nė PLL: 2002

 

Kandidati pėr kryetar nė komunėn Drenovė, z.Artan Skėnderasi

Emri, atėsia, mbiemri: Artan Ahmet Skėnderasi

Datėlindja:19.02.1968

Vendlindja: Turan

Gjendja civile: I martuar, me 2 fėmijė

Arsimi & CV: Arsimi i mesėm i pėrgjithshėm. Ka punuar nė Ujėsjellėsin e Korēės. Rrjedh nga njė familje qė ėshtė shquar pėr nacionalizmin e saj.

Anėtarėsimi nė PLL: 1998

 

Kandidati pėr kryetar nė komunėn Pirg, z.Genci Kodra

Emri, atėsia, mbiemri: Genci Dashamir Kodra

Datėlindja: 4.11.1975

Vendlindja dhe vendbanimi: Sovjan

Gjendja civile: Beqar

Arsimi & CV: I lartė, UK - mėsues

1996-1998 punonjės nė policinė e Rendit

1998- aktivitet privat

Rrjedh nga njė familje me tradita patriotike, si nga nėna ashtu edhe nga babai. ėshtė njė nga familjet qė ka dhėnė njė kontribut tė shquar, sidomos nė organizmin e PLL, qė nė kohėn e LDB

Anėtarėsimi nė PLL: 1993

 

Kandidati pėr kryetar nė komunėn Vreshtas, z.Ferzi Ēolka

Emri, atėsia, mbiemri: Ferzi Islam Ēolka

Datėlindja:13.09.1955

Vendlindja dhe venbanimi: Podgorie

Gjendja civile: I martuar, me 3 fėmijė

Arsimi & CV: I mesėm (agronomi). Ka punuar nė NB-Pogradec 1971-1992

Aktualisht fermer, aktivitet privat

Familja e tij ėshtė spikatur pėr bujari, fisnikėri e nacionalizėm.

Anėtarėsimi nė PLL: 2003

 

Kandidatja pėr kryetare nė komunėn Moglicė, zonja Valentina Hysenllari

Emri, atėsia, mbiemri: Valentina Elmaz Hysenllari

Datėlindja: 15.01.1971

Vendlindja:Dushar

Vendbanimi: Moglicė

Gjendja civile: E martuar, me fėmijė

Arsimi & CV: Arsimi i mesėm i pėrgjithshėm. Ka punuar si mėsuese nė shkollėn 8-vjeēare Moglicė.

Rrjedh nga njė familje me tradita patriotike e fisnike.

Anėtarėsimi nė PLL: 2003

 

Kandidati pėr kryetar nė komunėn Liqenas, z.Eftim Stavre

Emri, atėsia, mbiemri:Eftim Postol Stavre

Datėlindja: 8.06.1964

Vendlindja:Kallamas dhe vendbanimi (Besmisht) Liqenas ( minoriteti maqedonas)

Gjendja civile: I martuar

Arsimi & CV: Shkolla e mesme artistike "Tefta Tashko Koēo" Korēė 1982. Ka punuar si mėsues 1982-1985 Gjonbabas.

1985-1997 mėsues nė Gorici e Vogėl.

Anėtarėsimi nė PLL: 2003

 

Kandidati pėr kryetar nė komunėn Libonik, z.Skėnder Hamzaj

Emri, atėsia, mbiemri: Skėnder Bari Hamzaj

Datėlindja: 7.12.1957

Vendlindja: Libonik

Gjendja civile: I martuar, me 2 fėmijė

Arsimi & CV:I mesėm i pėrgjithshėm. Punon nė aktivitet privat, biznes. Rrjedh nga njė familje me tradita patriotike.

Anėtarėsimi nė PLL: 1998

 

 

z.Veli Xhaxhamani

Emri, atėsia, mbiemri: Veli Hysen Xhaxhamani

Datėlindja:21.08.1977

Vendlindja: Gjonomadh

Vendbanimi: Gjonomadh

Gjendja civile: Beqar

Arsimi & CV: I lartė ( e mesme Pedag + UK ) Profesioni mėsues. Ka punuar si mėsues nė shkollėn 8-vjeēare, Lavdar, Korēė 1997-2001. Rrjedh nga njė familje arsimdashėse, e Pėrndjekur politikisht, me tradita nacionaliste.

Anėtarėsimi nė PLL: 2002

 

 

Prezantim i shkėlqyer i kandidatėve legalistė pogradecarė

Fejzollari: Legalistėt ndėrtojnė pushtet pėr qytetarėt

Ditėn e shtunė, mė datė 23 gusht 2003, nė Pallatin e Kulturės "Lasgush Poradeci" tė qytetit tė Pogradecit, u zhvillua ceremonia e prezantimit tė kandidatėve tė PLL pėr komunat dhe bashkitė e rrethit tė Pogradecit. Nė kėtė ceremoni merrnin pjesė, pėrveē anėtarėve tė Komitetit Drejtues tė Degės sė PLL Pogradec dhe drejtuesve tė tjerė legalistė tė kėtij rrethi, edhe tė ftuarit nga qendra; kryetari i PLL, z.Ekrem Spahiu dhe sekretari Organizativ, z.Ergjent Bufazi.

Takimin e hapi sekretari i Degės sė PLL, z.Muhamet Zaimi, i cili pasi falenderoi tė pranishmit dhe tė deleguarit e qendrės pėr pjesėmarjen dhe vlerėsimin e kėsaj veprimtarie, ia dha fjalėn kryetarit tė Degės dhe njėkohėsisht deputetit Et'hem Fejzollari. Nė fjalėn e tij, deputeti Fejzollari ndėr tė tjera theksoi: "Dega e PLL Pogradec, e organizon kėtė takim pėr tė prezantuar kandidatėt e saj pėr kryetarė bashkie dhe komunash, tė cilėt janė pėrzgjedhur me kujdes jo vetėm nga kryesia e Degės sė rrethit, por edhe nga opinioni qytetar pogradecar. Kėta kandidatė plotėsojnė tė gjitha kriteret e mundshme pėr tė drejtuar me profesionalizėm tė lartė pushtetin vendor nė rrethin tonė.

Duke patur parasysh qeverisjen pluraliste 13 vjeēare, si dhe situatėn politike dhe ekonomike tė vendit, duke konsideruar eksperiencėn e hidhur tė drejtimit nga klanet politike dhe qeverisėse, tė cilat e kanė shpėrdoruar besimin qytetar, kanė shpėrfillur votėn e qytetarėve duke e pėrdorur pushtetin pėr interesa tė caktuara dhe jo pėr ata qė dhanė votėn, ne kemi vendosur tė qeverisim ndryshe.

Pikėrisht pėr kėtė dhe pėr tė ringritur besimin e qytetarėve ndaj qeverisjes nė pėrgjithėsi dhe ndaj qeverisjes vendore nė veēanti, ne i bėjmė thirrje elektoratit qė tė mbėshtesė kandidatėt tanė, duke i lėnė mėnjanė bindjet politike dhe duke vlerėsuar individin.

Asnjėherė nuk duhet tė harrojmė periudhėn e ngritjes dhe konsolidimit tė shtetit gjatė periudhės 1924-1939, kur shteti shqiptar vihej nė shėrbim tė interesave tė qytetarėve dhe jo tė klaneve dhe individėve me pushtet, apo tė lidhur me pushtetin.

Kemi besim tė plotė se kandidaturat tona janė mė tė mirat, pasi ato nesėr do t'i pėrfaqėsojnė denjėsisht vlerat, dėshirat dhe vullnetin e elektoratit pėr njė qeverisje dinjitoze, tė ndershme dhe pranė problemeve tė qytetarėve.

Kandidaturė me parametra dhe cilėsi tė tilla tė larta intelektuale dhe morale, ne kemi kandidatin pėr kryetar bashkie tė qytetit tonė tė Pogradecit, z.Bajram Fejzollari, i rritur dhe i edukuar nė Perėndim, i xhveshur nga ēdo mentalitet partiak, njė nga biznesmenėt mė tė mirė dhe mė tė mėdhenj tė rrethit tonė dhe tė Shqipėrisė, i zgjedhur edhe si President i Dhomės sė Tregtisė dhe Industrisė sė rrethit tė Pogradecit.

Z.Bajram ėshtė specializuar pėr Menaxhim-biznes jashtė shtetit dhe zotėron katėr gjuhė tė huaja. Figura dhe personaliteti i tij si drejtues i bashkisė dhe si biznesmen i suksesshėm, do tė mundėsojė thithjen pėr qytetin tonė tė investimeve tė huaja, qė do tė jenė nė interes tė qytetarėve dhe zhvillimit, nė tė gjitha drejtimet dhe fushat, me interesa publike dhe shtetėrore.

Sot, bizneset e kandidatit tonė janė tė pėrfshira dhe anėtare tė Dhomės sė Tregtisė dhe Industriė sė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės.

Duke votuar pėr Bajramin dhe fitoren e tij, synohet qė Pogradeci tė jetė njė nga bashkitė model nė tė gjithė Shqipėrinė.

Por edhe kandidaturat pėr kryetar komunash janė mėse dinjitoze.

Pas z.Et'hem Fejzollari, fjalėn e mori kandidati legalist pėr bashkinė e qytetit tė Pogadecit, z.Bajram Fejzollari. Kandiadati legalist ėshtė njė pėrfaqėsues i shquar i biznesit, qė paguan 4 milionė $ taksa nė vit pėr buxhetin e shtetit. Ai ėshtė pronar i TV tė kėtij qyteti dhe njėkohėsisht edhe presidenti i Klubit tė futbollit tė rrethit tė Pogradecit dhe president i Dhomės sė Tregtisė dhe Industrisė sė rrethit.

Kandidati legalist pėr bashkinė e Pogradecit, z.Bajram Fejzollari, premtoi gjėra konkrete pėr qytetarėt dhe qytetin e tij dhe zhvillimin e bizneseve nė kėtė rreth kufitar, nėpėrmjet tė cilave do tė rritet shkalla e punėsimit tė tė papunėve.

Kandidatura e kėtij biznesmeni tė njohur u prit me entuziazėm nga qytetarėt pogadecarė, tė cilėt premtuan se do tė mbėshtesin kandidatin legalist pėr tė cilin kanė bindjen se do tė dijė t'i menaxhojė resurset e bashkisė sikundėr ka ditur tė ndėrtojė edhe bizneset e tij.

Menaxheri i firmės sė z.Bajram, nė diskutimin e tij pėrmendi sukseset e firmės sė kandidatit dhe theksoi se ai ėshtė njė poliglot i vėrtetė, se ka mbaruar dy fakultete nė Perėndim dhe zotėron njė eksperiencė tė shkėlqyer nė administrim-biznes.

Gjithashtu, njė punė mjaft tė mirė kanė bėrė strukturat e kėsaj dege edhe nė pėrzgjedhjen e kandidaturave cilėsore pėr komunat e kėtij rrethi, shumica e tė cilėve janė me arsim tė lartė dhe gjuhė tė huaja, madje edhe me dy fakultete.

Kėshtu, nė komunėn Buēimas, kandidat ėshtė z.Agim Ēekiēi; nė komunėn Dardhas ėshtė z.Dashamir Muēka; nė komunėn Ēėrravė - Ylli Muēi; nė komunėn Hudėnisht - Fari Zeqollari; nė komunėn Proptisht - Jetnor Kapri; nė komunėn Velēan - Gjergji Biba dhe nė komunėn Trebinjė - Kristaq Naēe.

Nė diskutimin e tij, kandidati legalist i komunės Dardhas, z.Dashamir Muēka, ndėr tė tjera tha: "Ėshtė e vėshtirė tė marrėsh mbi vete komunėn Dardhas, pasi ka 13 vjet qė askush nuk ka vėnė dorė mbi tė. Por me punėn time tė ndershme dhe me ndihmėn e PLL, unė premtoj se do tė drejtoj me devotshmėri dhe efikasitet.

Nė fund tė takimit e mori fjalėn z.Spahiu, i cili fillimisht falenderoi tė pranishmit, dhe nė veēanti z.Fejzollari pėr rezultatet e shkėlqyera nė organizimin e Degės dhe nė pėrzgjedhjen e kandidaturave tė fuqishme, ēka e ngritur punėn e Degės dhe tė partisė nė kuota tė larta. "Kandidaturat tona janė mjaft prestigjioze dhe hyjnė pėr tė fituar, pasi vijnė nga njė traditė nacionaliste e janė pėrfaqėsues tė denjė tė Pogradecit. Kandidatėt tanė kanė njė avantazh, pasi mbėshteten fuqimisht nga e gjithė PLL, nuk kanė eksperienca tė gabuara e dėshtimi nė qeverisje, janė nacionalistė dhe udhėhiqen nga moto: Atdheu mbi tė gjitha dhe: Paqe, bashkim vėllazėrim."

Kryetari Spahiu u ndal nė mundėsitė qė jepte periudha e Mbretėrisė, dhe kjo jo thjesht pėr ringjallje tė nostalgjive tė sė kaluarės, por si servirje e modelit mė tė shkėlqyer qeverisės qė ka njohur shteti shqiptar gjatė gjithė historisė sė tij. Z.Spahiu evokoi kohėn e Mbretėrisė, duke bėrė pėrqasjen e ligjshmėrisė dhe rendit tė shkėlqyer qė zotėronte nė atė kohė, e duke e krahasuar me situatėn e rėndė tė rendit dhe pasigurisė publike qė mbizotėron nė tė gjithė vendin, ku krimi ėshtė trimėruar nė atė masė sa po ndėshkon edhe titullarėt e policisė dhe policėt e thjeshtė nėpėr rrugėt e tė gjithė Shqipėrisė. Kryelegalisti i mėshoi edhe faktit se krimi i organizuar pėrbėn rrezik tė madh potencial real dhe shoqėror, sa kohė qė ndeshemi me atentate tė tipit mafioz, nė mes tė shesheve tė Shqipėrisė, para tė cilave edhe vetė policia ėshtė e pafuqishme. "Thjesht pėr kėtė diferencė nė rezultatet dhe trajtimin e krimit ordiner, shteti i kohės sė Mbretėrisė do tė mbetet model i pakonkurueshėm dhe argument i patundur pėr aftėsitė shtetformuese qė zotėron e Djathta shqiptare. Kėto koncepte dhe aftėsi pėr qeverisjen e suksesshme, sot i disponojnė legalistėt shqiptarė, tė cilėt si misionarė tė lirisė dhe ligjit me drejtėsi, janė tė vetmit qė mund tė pėrmbysin modelin aktual tė qeverisjes, qė tashmė ka rezultuar i dėshtuar.

Kandidati i qytetit tuaj tė mrekullueshėm, z.Bajram Fejzollari, do tė dijė tė bėjė binjakėzimin e bashkisė sė Pogradecit me qytete perėndimore, nga ku qyteti juaj do tė pėrfitojė shumė.

Duke dalė mė vete, ne i shėrbejmė PLL, demokracisė dhe Shqipėrisė, sepse ne do tė mundėsojmė votimin e njė mase tė madhe abstenuesish tė Djathtė, tė cilėt qė tani kanė shprehur gadishmėrinė pėr tė votuar pėr PLL, me shpresėn e njė alternative ndryshe, ndaj sė cilės ata kanė shprehur besim.

Ne jemi partia e shpresės dhe alternativės. Nėse votoni kandidatin tonė, ju votoni pėr veten tuaj. PLL mbi tė gjitha ka interesat kombėtare, tė cilat janė tė lidhura pazgjidhshmėrisht me interesat e popullit tonė tė shumėuajtur.

Studimet e Bankės Botėrore dhe institucioneve tė tjera, kanė vėrtetuar katėrcipėrisht gjendjen shumė tė vėshtirė ekonomike tė familjeve shqiptare, gjysma e tė cilave jeton nė mjerim tė vėrtetė, e nuk ėshtė nė gjendje tė sigurojė edhe bukėn e fėmijėve. PLL nuk mund tė pajtohet me kėtė realitet tragjik, qė ėshtė njė nga plagėt kryesore tė vendit. Pikėrisht pėr tė zhdukur varfėrinė shėrben qeverisja. Por pėr fat tė keq, kėtė plagė nuk mundėn ta shėrojnė qeverisjet qėndrore dhe lokale tė 13 vjetėve tė fundit, duke rrezikuar kėshtu diskretitimin e pluralizmit, kuptimin dhe misionin e tij.

PLL nuk mund tė qėndrojė indiferente pafundėsisht ndaj kėtij realiteti, prandaj mori guximin pėr tė dalė mė vete. Legalistėt do ta pranojnė sfidėn e qeverisjes sė vendit bashkė me forcat e tjera opozitare, sepse bazohen nė idealizmin dhe pėrvojėn qeverisėse tė tyre, dhe kjo nuk ėshtė pak. Qeverisja jonė e nesėrme, sė pari duhet tė synojė rikthimin e besimit tė qytetarėve tek politika dhe qeverisja. Ky vend ka tė ardhme dhe pėr kėtė ne legalistėt do tė luftojmė deri nė fund, pa u tėrhequr dhe dekurajuar nga vėshtirėsitė. Me kandidaturat qė Dega juaj ka propozuar, suksesi zgjedhor dhe qeverisės i legalistėve pogradecarė ėshtė i garantuar. Gjatė fushatės do tė takohemi sėrish, sepse ėshtė kėnaqėsi pėr ne tė propagandojmė para zgjedhėsve pogradecarė nė favor tė kandidaturave tuaja tė mrekullueshme. Urime edhe njėherė pėr punė e bėrė dhe suksese nė zgjedhje", - mbylli fjalėn e tij z.Spahiu.

Takimi u mbyll me njė kokteil tė shtruar nga drejtuesit lokalė dhe me premtimin pėr t'u takuar sėrish gjatė fushatės.

Korresp. i "Atdheu"

 

Kush jane kandidatet legaliste ne Pogradec

- Nė komunėn Buēimas, ėshtė kandidat z.Agim Ēekiēi, i cili i plotėson tė gjitha kriteret si njė kandidat me njė stazh pune disa-vjeēare nė administratėn e kėsaj komune, ēka ka mundėsuar njohjen mjaft tė mirė tė problemeve dhe prioriteteve tė punės nė rast tė njė fitoreje dhe drejtimit prej tij tė komunės pas 12 tetorit. Z.Agim ėshtė njė njeri i ndershėm dhe i pėrkushtuar pėr arritjen e suksesit nė drejtimin e kėsaj komune dhe nė zgjidhjen e problemeve shqetėsuese tė banorėve tė saj.

- Nė komunėn Dardhas, kandidat ėshtė z.Dashamir Muēka, njė biznesmen i mirėfilltė. Z.Muēka rrjedh nga njė familje e ndershme dhe ka njė eksperiencė 3 vjeēare si kėshilltar nė kėshillin e komunės pėr tė cilėn kandidon. Ai zotėron njė njohje mjaft tė mirė tė problematikės sė kėsaj njėsie zgjedhore, pėr tė cilėn ai ėshtė mėse i pėrkushtuar pėr ta ēuar pėrpara punėn, e pėr tė dhėnė njė shembull tė shėklqyer tė njė drejtimi efiēient. Nėn drejtimin e tij, kjo komunė do tė arrijė rezultate tepėr inkurajuese, qė do ta ngrejnė mė lart prestigjin e tij dhe tė qeverisjes legaliste, si shembull i modelit tė nesėrm tė qeverisjes sonė nė nivel qeveritar dhe shtetėror.

- Nė komunėn Ēėrravė kandidon z.Ylli Muēi, njė intelektual i mrekullueshėm, qė ėshtė diplomuar nė fakultetin Juridik dhe nė atė Ekonomik dhe zotėron 4 gjuhė tė huaja. Ne jemi tė bindur se z.Ylli do tė demonstrojė administratorin e pėrkushtuar, tė ditur dhe tė talentuar, e qė do ta shpjerė pėrpara punėn nė kėtė komunė, duke dhėnė shembullin e administrimit me dije dhe konform standarteve bashkėkohore.

Ai padyshim qė do t'i pėrafrohet modelit tė qeverisjes sė shkėlqyer tė traditės legaliste.

- Nė komunėn Hudenisht do tė kandidojė z.Fari Zeqollari, mėsues matematike me arsim tė lartė dhe pėrvojė tė gjatė nė kėtė profesion. Kandidati Zeqollari gėzon admirimin dhe reputacion tė padiskutueshėm nė tė gjithė komunitetin, ėshtė njeri serioz dhe i pėrkushtuar. Mendojmė se ai zotėron tė gjitha kapacitetet, cilėsitė dhe aftėsitė pėr tė drejtuar me efikasitet, ndershmėri dhe pėrkushtim, duke e shndėrruar kėtė komunė nė model tė qeverisjes vendore.

- Nė komunėn Proptisht kandidon z.Jetnor Kapri. Kandidati Kapri rrjedh nga njė familje e shkėlqyer nacionaliste, ėshtė i ndershėm, i sinqertė, serioz dhe i pėrkushtuar. Zotėron aftėsi mjaft tė mira tė komunikimit me njerėzit dhe i njeh mjaft mirė problemet qė shqetėsojnė komunitetin. Zotėron dy gjuhė tė huaja dhe ėshtė nė kontakt tė vazhdueshėm me tė rejat e drejtimit dhe zhvillimit, pėr shkak tė kėmbėnguljes sė tij pėr ngritjen politike dhe profesionale.

- Nė komunėn Velēan do tė kandidojė z.Gjergj Biba. Kandidati Biba gėzon njė respekt tė jashtėzakonshėm nė komunitet, ėshtė i aftė, energjik, i palodhur dhe specialist i njohur i elektronikės. Rrjedh nga njė familje me reputacion tejet tė mirė nė tė gjithė zonėn, zotėron aftėsi menaxhuese dhe drejtuese mjaft tė mira. Ėshtė i ndershėm, i komunikueshėm, i sinqertė dhe i pėrkushtuar. Shpresojmė se nėn drejtimin e tij, komuna e Velēanit do tė arrijė rezultate tė larta dhe do tė krijojė njė pėrvojė pozitive nė menaxhimin e burimeve materiale e njerėzore, tė cilat i disponon me shumicė.

- Nė komunėn Trebinjė do tė kandidojė z.Kristaq Naēe. Kandidati ynė zotėron pėrvojė tė ēmuar nė administrim dhe drejtim. Ėshtė mjaft korrekt, i ndershėm dhe i pėrkushtuar. Ėshtė mjaft komunikues dhe ka aftėsi tė mira organizative dhe mobilizuese pėr punėt nė dobi tė komunitetit. Ne kemi besim tė plotė se ai do tė bėjė njė fushatė dinjitoze dhe do tė dijė t'i bėjė pėr vete votuesit e kėsaj komune, e cila e meriton tė drejtohet nga njė kandidat i shkėlqyer sikundėr ėshtė z.Kristaq Naēe, qė do tė jetė modeli i ndershmėrisė, transparencės dhe efikasitetit tė drejtimit tė njė legalisti tė vėrtetė.

 

 

Legalistėt e Librazhdit do tė konkurrojnė me sukses nė tė gjitha njėsitė vendore

Spahiu: Fitorja e legalistėve i shėrben tė Djathtės

Ditėn e shtunė, mė datė 23 gusht 2003, zotėrinjtė Spahiu, Fejzollari dhe Bufazi, pas takimit tė suksesshėm nė Pogradec, shkuan edhe nė rrethin e Librazhdit, ku u pritėn nga kryetari i Degės sė PLL, z.Liman Mnalla, nga tė gjithė anėtarėt e Komitetit Drejtues dhe kandidatėt qė do tė pėrfaqėsojnė PLL nė zgjedhjet e 12 tetorit.

Takimin e hapi kryetari i Degės sė PLL Librazhd, z.Liman Mnalla, i cili falenderoi pjesėmarrėsit pėr praninė e tyre dhe tė deleguarit nga qendra, zotėrinjtė Spahiu e Bufazi, dhe nė veēanti deputetin Fejzollari, pėr mbėshtetjen e ēmuar morale, organizative dhe financiare pėr organizimin e punės nė kėtė Degė dhe nė arritjen e rezultateve impresionuese. Mė pas, z.Mnalla u ndal nė punėn mjaft tė mirė pėr pėrzgjedhjen e kandidaturave dhe mė pas prezantoi konkretisht kandidatėt qė do tė pėrfaqėsojnė siglėn dhe elektoratin e PLL, si mė poshtė:

Nė bashkinė Librazhd - do tė konkurrojė kandidati Daut Hasgjeta (mjek stomatolog mjaft i njohur dhe me reputacion nė tė gjithė komunitetin e bashkėqytetarėt, tė cilėve ju ka shėrbyer me nder dhe pėrkushtim njė jetė tė tėrė.

Sipas z.Mnalla, kjo degė pretendon tė marrė rreth tre kėshilltarė nė bashkinė e qytetit tė Librazhdit.

Z.Mnalla foli edhe pėr vėshtirėsitė dhe presionet me tė cilat ballafaqohet kjo Degė, ndaj pėr kėtė kryelegalisti librazhdas kėrkoi ndihmėn e qendrės pėr arritjen e njė mirėkuptimi me partitė e spektrit tė djathtė, ēka sipas tij duhet materializuar edhe nė sloganin e fushatės, nė tė cilin tė predominojė slogani: "Paqe, bashkim vėllazėrim".

Mė pas e mori fjalėn z.Fejzollari, i cili falenderoi "kandidatėt qė respektuan PLL dhe pranuan ta pėrfaqėsojnė atė duke investuar emrin e mirė dhe reputacionin e tyre." "Ne legalistėt hedhim poshtė me pėrbuzje presionet e pandershme qė janė bėrė dhe vendosmėria juaj pėr t'u qėndruar atyre ėshtė dėshmi e faktit qė kauza monarkiste do tė triumfojė shumė shpejt. Tregues pėr kėtė ėshtė edhe rritja nė progresion gjeometrik e mbėshtetjes pėr PLL dhe alternativėn mbretėrore. Presionet e hajdutėve ndaj kandidatėve tanė, dėshmojnė se kėta shpresojnė tė marrin padrejtėsisht edhe ndonjė mandat tjetėr pėr tė mbushur xhepat e tyre, duke qenė tė bindur se nė rast tė njė fitoreje tė legalistėve, ata nuk do tė munden tė abuzojnė me pushtetin dhe tė shijnė lėmėn nė kurriz tė popullit dhe taksapaguesve tė thjeshtė. Pikėrisht trimėrimi i kėtyre fundėrrinave tė shoqėrisė, ėshtė edhe njė arsye mė shumė qė kandidatėt tanė tė mos tėrhiqen nga rruga e drejtė, ajo e pėrfaqėsimit tė PLL dhe programit tė saj tė zhvillimit dhe prosperitetit. Qė PLL ėshtė e pėrkushtuar dhe e aftė tė prodhojė zhvillim me qeverisjen e saj, e ka treguar gjatė gjithė periudhės sė Monarkisė, ku arriti rezultate tė shkėlqyera, qė e ngritėn lart emrin e Shqipėrisė dhe shqiptarėve", e mbylli fjalėn e tij deputeti Fejzollari.

Pas z.Fejzollari e mori fjalėn sekretari Organizativ, z. Bufazi, i cili pėrgėzoi Komitetin Drejtues tė Degės dhe nė veēanti edhe z.Fejzollari pėr punėn shumė tė mirė tė bėrė nė aspektin organizativ, e qė solli kėto rezultate qė ne prekim sot, dhe kjo tregon se ju jeni konsoliduar nė pikėpamje organizative dhe pėrvoja juaj jo vetėm qė do tė forcohet akoma nė tė ardhmen, por do tė shėrbejė edhe si pasqyrė e punės sė Degėve simotra, tė cilat duhet tė marrin vlerat pozitive tė pėrvojės suaj dhe t'i pėrdorin ato pėr tė ēuar mė pėrpara arritjet nė tė ardhmen.

Me pas e mori fjalėn z.Spahiu, i cili falenderoi "... nė mėnyrė tė veēantė kryetarin e Degės Librazhd, doktor Mnallėn, si njė njeri i pėrkushtuar dhe personalitet i PLL, qė ka dhėnė njė kontribut tė ēmuar nė konsolidimin politiko-organizativ tė Degės", pa harruar tė falenderojė pėrzėmėrsisht nė emėr tė kryesisė dhe tė tijin personal, "kandidatėt qė kanė marrė pėrsipėr rriskun pėr tė kandiduar nė emėr tė PLL." "Pluralizimi ėshtė njė arritje e madhe politike, qė u jep mundėsi tė gjithėve tė angazhohen nė politikė, tė kontribuojnė dhe tė marrin mbėshtetje elektorale, mbi tė cilat mė pas ndėrtohen koalicionet bazuar nė afėrsitė programore dhe interesat shoqėrore tė grupeve dhe shtresave tė ndryshme.

Nė kėtė sens, PLL ėshtė e gatshme tė kontribuojė pėr tė Djathtėn duke mobilizuar e ēuar nė votime jo vetėm anėtarėsinė dhe simpatizantėt e saj, por edhe njė pjesė tė madhe tė abstenuesve, duke mundėsuar kėshtu njė fitore tė thellė tė sė Djathtės", - theksoi ndėr tė tjera kryetari i PLL.

Mė pas takimi vazhdoi me njė bashkėbisedim tė pėrzemėrt dhe u mbyll me premtimin reciprok pėr t'u takuar sėrish gjatė fushatės.

Ja kandidatet ne Librazhd

1 - Nė komunėn Orenjė - nė emėr tė PLL do tė konkurrojė z.Lutfi Baboēi, mėsues letėrsie)

2 - Nė komunėn Lunik - z.Izet Gega (farmacist).

3 - Nė komunėn Hotolisht - z.Sherif Mnalla (biznesmen).

4 - Nė bashkinė Prrenjas - z.Fidai Skėnderi.

5 - Nė komunėn qendėr Librazhd - z.Hasan Bardhoshi.

6 - Nė komunėn Qukės - z.Fatmir Belba.

7 - Nė komunėn Rajcė - z.Idriz Laēka.

8 - Nė komunė Stravaj - z.Ramadan Ēerri (me dy fakultete).

 

PLL prezanton kandidatin e saj nė komunėn Kurbnesh

Gjon Arapi, pėrfaqėsuesi i tė Djathtės

PLL ka prezantuar nė komunėn e Kurbneshit kandidatin e saj pėr kėtė komunė, z.Gjon Arapi. Prezantimi i tij u bė nė qendėr tė kėsaj komune, nė fshatin Selitė, ku nė tubimin e prezantimit mori pjesė edhe vetė kryetari i PLL, z.Ekrem Spahiu. Ky tubim u zhvillua tė mėrkurėn e shkuar, dt.20 gusht dhe pėrveē legalistėve tė kėsaj komune kishin ardhur nė kėtė prezantim edhe drejtues tė Degės sė PLL Mirditė, si kryetari z.Gjet Pėrndoj, sekretari z.Mark Deda si dhe anėtarėt e Komitetit Drejtues tė kėsaj Dege, Anton Ēupi, Sali Kuka, Pashk Perloshi etj..

Fjalėn e hapjes e mbajti kryetari i Nėndegės Kurbnesh z.Fran Vuka, i cili bėri njė historik tė shkurtėr tė aktivitetit tė kandidatit legalist dhe me mjaft finesė pėrshkroi cilėsitė e tij si njeri e si aktivist politik. Ai tha se "... z.Gjon Arapi ka qenė njė ndėr njerėzit mė aktivė nė fillim tė viteve '90 pėr pėrmbysjen e regjimit komunist". Ai ēmoi lart aktivitetin e kandidatit legalist dhe tha se "kėto kontribute tė Gjon Arapit janė tė pamohueshme dhe prandaj e kemi pėrzgjedhur si pėrfaqėsuesin e PLL dhe nė fakt tė tė gjithė tė Djathtės antikomuniste tė kėsaj zone".

Kryetari Spahiu nė fjalėn e tij pėrshėndetėse tha se "... ėshtė njė befasi pėr PLL dhe pėr tė gjitha partitė e tjera pikasja e kandidaturave kaq potenciale nė rrethin e Mirditės.". Spahiu vlerėsoi faktin se kandidati i PLL ishte nga shtresa e Ish tė Persekutuarve Politikė dhe tha se "... tashmė ka ardhur koha qė e Djathta reale tė dalė nė skenė e tė tregojė se di tė marrė pėrsipėr barrėt qė i takojnė." Kryelegalisti pėrgėzoi pėrfaqėsuesit e Degės sė PLL Mirditė pėr punėn e bėrė dhe tha se fakti qė nė tė gjithė rrethin e Mirditės kemi kandidatura tė fuqishme pėr ēdo komunė (bashkė me bashkinė e Rrėshenit), tregon pėr seriozitetin e pėrkushtimin nė punė tė drejtuesve tė kėsaj Dege.

Ndėrsa kandidati z.Gjon Arapi, nė fjalėn e tij para bashkėkrahinarėve tė vet tha se "... premtoj tė qeveris me ndershmėri dhe pėrkushtim, nė emėr tė virtyteve mė tė mira tė krahinės e tė racės shqiptare." Ai tha se "... ndihem i vlerėsuar mjaft qė jam kandidat i PLL, por nė njėfarė mėnyre kjo ėshtė e natyrshme, pasi unė jam pinjoll i njė familjeje zogiste", - do tė shprehej ndėr tė tjera kandidati legalist.

Mė tej ai tha se "vėrtet jam kandidat i PLL, por nė rast se fitoj, unė do tė jem njė pėrfaqėsues real i tė gjithė bashkėkrahinarėve tė mi."

Gjon Arapi, siē dihet, ka qenė pjesėtar i administratės sė kėsaj komune dhe ka njė eksperiencė tė pasur nė punėn e tij nė kėtė komunė.

Familja e tij ėshtė njė ndėr familjet mė tė njohura zogiste tė krahinės. Kjo familje, nė vite ka pasur lidhje tė forta me shtėpinė e Kapidanit tė Mirditės e me familjet e bajraktarėve. Gjatė regjimit komunist, ka qenė persekutuar egėrsisht. Ėshtė shpronėsuar e shpallur kulak, sipas rregullave antinjerėzore tė komunizmit.

Kandidati i PLL ēmohet se ka tė gjitha mundėsitė qė nė kėto zgjedhje tė marrė njė rezultat shumė tė mirė dhe fitorja e tij nuk do tė ishte njė ēudi.

Korresp.i "Atdheu"

 

 

Spahiu nė Tropojė: Qeveria, fatkeqėsia jonė kombėtare

Legalistėt e rrethit tė Tropojės, nėn drejtimin e kryetarit tė tyre, z.Xhemė Nezaj, janė tė mobilizuar pėr ta kurorėzuar me sukses punėn e tyre disavjeēare.

Mė datėn 27.08.2003, nė njė nga ambientet e Hotel Turizmit "Ermal" tė qytetit Bajram Curri, u zhvillua mbledhja e Komitetit Drejtues tė PLL pėr Degėn e Tropojės, me rend dite analizėn e punės pėr kryerjen e detyrave tė marra nga ēdo anėtar i Komitetit Drejtues dhe miratimin e kandidaturave pėr njėsitė vendore tė rrethit tė Tropojės.

Z.Nezaj, nė fjalėn e tij ishte mjaft konkret. Sipas tij "... rrethi i Tropojės ėshtė njė rreth gjeografikisht shumė i hapur dhe me terren malor. Lėvizjet demografike kanė bėrė qė struktuarat e PLL tė jenė tė paqėndrueshme. Hasmėritė e viteve tė fundit, me prapavijė politike, rrethi me varfėrinė mė tė madhe nė vend, rrethi ku Partia Demokratike ka njė ndikim tė fuqishėm etj., janė disa nga arsyet qė Dega e PLL tė kėtij rrethi ndoshta nuk mund tė krahasohet me Degėt mė tė mira tė vendit, por, megjithatė, z.Nezaj tha qė "... jemi tė vendosur qė edhe nė Tropojė, zgjedhjet e 12 tetorit tė shėnojnė njė progres tė dukshėm pėr legalistėt tropojanė.

Anėtarėt e Komitetit Drejtues, Nuredin Abazi - nėnkryetar i Degės; Man Abdyli - kryetar i Senatit tė Veteranėve tė PLL; Rustem Nezaj - sekretar i Senatit; Oliver Ahmetaj - sekretar i nėndegės Bytyē; Adem Ēelia - kryetar i nėndegės Tropojė e Vjetėr; Rexhep Rama - kryetar i Nėndegės Margegaj; ing. Kujtim Bardhoshi - kryetar i nėdegės Llugaj; Lazėr Ruēi - kryetar i nėndegės Lekbibaj; Trashėgim Abazi - pėrfaqėsues i Forumit Rinor legalist tė kėtij rrethi; kėshilltari i PLL nė bashkinė e Bajram Currit, z.Naim Mustafa; ing. Pėrparim Vatoci - kryetar i nėndegės sė Bujanit; Ismail Hasanpapa - kryetar i nėndegės Fierzė; Shpend Mulosmani - sekretar i nėndegės Bujan; ing. Skėnder Hoxha - njė nga kandidatėt, dhe tė tjerėt qė e morėn fjalėn, theksuan traditat nacionalisto-zogiste tė kėsaj treve, si dhe respektin e thellė tė tropojanėve pėr djalin e Tropojės, ish ministrin e Oborrit Mbretėror, tė paharruarin, z.Abedin Mulosmanaj, ashtu edhe tė familjeve tė tjera me tradita atdhetare dhe nė mbėshtetje tė Mbretit Zog I, ishin optimistė pėr njė rezultat pozitiv, qė sigurisht do tė mbėshtetet nė pėrkushtimin dhe punėn e tyre.

Nė kėtė mbledhje morėn pjesė edhe kryetari i PLL z.Ekrem Spahiu dhe anėtari i Kėshillit Kombėtar tė PLL dhe ish-kryetari i Degės sė Tropojės, z.Sylė Mulosmanaj.

Nė fjalėn e tij, fillimisht, kryetari Spahiu falenderoi strukturat lokale tė PLL Tropojė, "qė megjithė vėshtirėsitė e shumta qė pėrmendi z.Nezaj, keni arritur qė PLL tė jetė njė faktor real nė politikėn lokale."

Mė poshtė, z.Spahiu u ndal tek situata politike nė vend dhe qėndrimi i tij ishte mjaft i ashpėr ndaj tė ashtuquajturės qeveri "Nano 6", "qė ėshtė e keqja e tė gjithė shqiptarėve dhe duke qenė e tillė, kėrkon angazhimin e tė gjithėve, por nė veēanti tė nacionalistėve dhe demokratėve, qė nuk mund tė rrijnė indiferentė pėrballė realiteteve shqiptare."

Z.Spahiu, mė pas evidentoi mbėshtetjen e vazhdueshme tė PLL ndaj Partisė Demokratike nė tė gjithė Shqipėrinė, por nė veēanti nė Tropojė, pėr vetė specifikat e PD nė kėtė rreth. Duke vazhduar mė tej, me argumentat e tij bindės, ai sqaroi arsyet e daljes sė PLL mė vete nė zgjedhjet e 12 tetorit.

"Pluralizmi dhe demokracia, ndėr tė tjera nėnkuptojnė edhe garė dhe nė kėtė kontekst PLL konkurron pėr tė pohuar identitetin e vet dhe pėr tė formatuar mbėshtetjen elektorale, duke i kontribuar opozitės, demokracisė dhe Shqėipėrisė", - theksoi kryelegalisti Spahiu.

Komiteti Drejtues, nė mirėkuptim tė plotė, miratoi mė pas kandidaturat pėr njėsitė vendore, tė cilat janė kandidaturat mė tė spikatura nė komunitetet e tyre, qė rrezatojnė shpresė pėr njė tė ardhme mė tė mirė tė banorėve tė kėtyre trevave atdhetare.

Tė pranishmit morėn porosi, udhėzime dhe dokumentacionin e nevojshėm pėr tė mundėsuar nė njė kohė sa mė tė shpejtė regjistrimin e kandidatėve legalistė nė KZQV-tė e njėsive vendore.

Ky takim ishte mjaft i ngrohtė dhe miqėsor dhe la mbresa edhe tek opinioni i gjerė tropojan, qė e pėrcolli me vemendje tė veēantė.

 

Pėrkrahje e mbėshtjete pėr kandidatin Jonuz Gjana

Spahiu: "Mos u mashtroni me legalizimet"

"Kėtė vend e ka bekuar perėndia, por po e shkatėrrojnė politikanėt e papėrgjegjshėm!"

PLL prezantoi ditėn e diel dt.24.08.2003 nė komunėn e Paskuqanit, kandidatin e saj pėr kryetar komune z.Jonuz Gjana. Nė kėtė prezantim merrnin pjesė nga qendra kryetari i PLL z.Ekrem Spahiu, kryetari i degės sė Tiranės deputeti z.Sadedin Balla, sekretari i marrėdhėnieve me publikun z.Blerim Kamberi dhe drejtori i Departamentit tė Mediave dhe Marrėdhėnieve me Publikun z.Neritan Kolgjini. Nė sallėn ku u bė

prezantimi, kishte njė pjesėmarrje tė madhe tė anėtarėve dhe simpatizantėve tė PLL, megjithė temperaturėn e lartė tė kėtyre ditėve.

Takimin e hapi kryetari i kėsaj nėndege z.Fiqiri Spahija, i cili vuri nė dukje se zgjedhja e kandidaturės sė z.Jonuz Gjana ėshtė mjaft e gjetur dhe ka ardhur pas njė procesi tė gjatė seleksionimi. Z.Gjana ėshtė i aftė tė marrė pėrsipėr barrėn e rėndė tė kryetarit tė komunės me mjaft probleme tė Paskuqanit, tha ai. Pastaj kryetari i Nėndegės z.Fiqiri Spahija ia dha fjalėn kryetarit tė degės sė Tiranės dhe njėkohėsisht sekretar i pėrgjithshėm i PLL z.Sadedin Balla, i cili vuri nė dukje origjinėn familjare tė z.Gjana si njė ndėr avantazhet e tij nė kėtė fushatė pėrballė kandidatėve tė tjerė. Ai tha se familja Gjana ka njė kontribut tė admirueshėm pėr liri e demokraci. Gjatė diktaturės kjo familje pėrjetoi persekucionin e diktaturės komuniste. Gjatė proceseve demokratike ishin djemtė e familjes Gjana qė u angazhuan totalisht. Kėshtu Xhevat Gjana ishte ai qė i mbėrtheu litarin shtatores sė diktatorit Hoxha mė 20 shkurt 1991 dhe e tėrhoqi zvarrė atė nėpėr rrugėt e Tiranės tha z.Balla. Kėto 13 vite pluralizėm s'kanė qenė tė favorshme pėr shtresat e persekutuara, megjithatė z.Jonuz Gjana ia ka dalė tė ngrejė njė biznes tė suksesshėm me djersėn e ballit e me punė tė ndershme, tha z.Balla.

Ne ju sigurojmė se z.Gjana do tė administrojė me ndershmėri fondet buxhetore tė komunės. Ai ka skicuar atshmė platformėn pėr zhvillimin e komunės qė do ta shpalosė nė tė gjihė fshatrat e kėsaj komune. Ne besojmė qė ju do ta mbėshtesni fuqishėm kandidatin tonė, konkludoi z.Balla.

Mė pas mori fjalėn kandidati legalist z.Jonuz Gjana i cili pasi falėnderoi strukturat e nėndegės Paskuqan pėr besimin e dhėnė, u shpreh se ndihet i nderuar sė tepėrmi prej kėtij kandidimi. Ai tha se nuk do tė kėrsehem tė punoj nė maksimum tė fuqive e resurseve tė mia pėr tė arritur njė rezultat fitues pėr PLL. Ai ēmoi me fjalė tė zgjedhura reputacionin e PLL si parti dhe si njė forcė politike qė ka treguar nė gjithė historinė e saj se udhėhiqet nga parime tė larta morale. Mė tej Gjana tha se unė si kandidat i PLL do tė pėrpiqem me tė gjitha forcat e mia qė tė bėj maksimumin e mundshėm pėr komunitetin. Unė jetoj pėrditė me hallet e bashkėkomunarėve tė mi dhe e di qė problemet janė pa fund. Ne kemi nevojė ende pėr gjėra minimale si ujė, drita, rrugė, adresa poste, kanalizime, pa llogaritur tė tjerat si punėsimi e sigurimi i jetesės, - tha z.Gjana. Ai tha se nė rast fitoreje, "unė garantoj njė shpėrndarje me transparencė e ndershmėri maksimale tė fondeve tė kėsaj komune, qoftė pėr investime, qoftė pėr shėrbime, qoftė pėr pėrkrahje sociale tė familjeve nė nevojė. Nė fund ai e mbylli fjalėn e tij duke shprehur besimin se do tė gjejė pėrkrahjen e mbėshtetjen e tė gjithė legalistėve e simpatizantėve tė monarkisė nė kėtė komunė.

Spahiu: Kujdes me legalizimet!

Mė pas mes njė breshėri duartrokitjesh e mori fjalėn kryetari i PLL z.Ekrem Spahiu i cili ndėr tė tjera sqaroi pozicionin e PLL nė kėto zgjedhje dhe ritheksoi se kundėrshtari i PLL nė kėto zgjedhje ėshtė PS-ja e maxhoranca qeverisėse. Ai u ndal gjatė nė analizėn e qeverisjes sė socialistėve duke e quajtur katastrofė kombėtare. Ai tha se Nano bredh nėpėr botė si turist ndėrkohė qė vendi ėshtė kthyer nė kasaphanė nga aktiviteti kriminal i banditėve tė mbėshtetur nga qeveria. Mė tej ai sqaroi synimet e PLL pėr tė thithur votėn e elektorattit tė djathtė qė ka abstenuar kėto vitet e fundit. Mė tej Spahiu nė fjalėn e tij tha se dalja e PLL nė vete nuk pėrbėn asnjė rrezik pėr fitoren e tė djathtės. Spekullimet qė bėhen nė kėtė drejtim janė shumė tė dėmshme. Preokupimi i PLL ka qenė tė pėrzgjedhė kandidatura sa mė cilėsore. Fakti qė kėto kandidatura janė mjaft konkurruese nuk duhet tė ngjallė xhelozi te tė djathtėt e tjerė. Pas 12 tetorit, tha Spahiu, - ne prap do ta menaxhojmė pushtetin lokal bashkė me tė zgjedhurit e PD dhe tė forcave tė tjera tė djathta. Ne do tė marrim rezultate befasuese nė kėto, deklaroi Spahiu. Pastaj ai u pėrqendrua tek programi i PLL dhe u ndal nė problemin e legalizimeve nė kėtė komunė. Ai tha se PS e PD i kanė pėrdorur pėr premtime elektorale fjalėt legalizim e kthim prone. Mos u mashtroni mė me gėnjeshtrat e tyre - u bėri thirrje Spahiu tė pranishmėve e gjithė elektoratit tė zonės.

Mė pas tubimi kaloi nė njė pyetje-diskutim tė hapur ku kryetari i PLL iu pėrgjigj konkretisht disa problemeve tė banorėve tė zonės. Interesant ishte fakti se diskutuesit nė pyetjet e diskutimet e tyre, tregonin mbėshtetjen qė do t'i jepnin kandidatit Gjana dhe PLL. Sipas vlerėsimeve tė bėra, kandidati i PLL i ka tė gjitha mundėsitė tė fitojė nė zgjedhjet e ardhshme tė 12 tetorit.

Korresp. "Atdheu"

 

 

Legalistėt matjanė pėrcaktojnė kandidaturat e fitores

Spahiu: Pėrshėndes bashkėpunimin tuaj me PD

 

Nė takimin qė kryelegalisti Spahiu bėri me Komitetin Drejtues tė PLL Dega Mat, u informua e detaje e punė e kėtij komteti dhe tė tė gjitha strukturave legaliste, lidhur me pėrzjedhjen pėrfundimtare tė kandidaėve legalistė, qė do tė pėrfaqsonė PLL dhe do tė konkurojnė n ėtė gjitha komunat e keėtij rrethi.

Drejtuesit legalistė matjanė, i bėnė me dije z.Spahiu mirėkuptimin dhe bashkėpunimin e arritur mids tyre dhe drejtuesve lokalė tė PD pėr tė kėmbyer nė raport 1 me 1 kandidimin dhe pėrfaqėsimin e pėrbashkėt tė kėtyre dy subjekteve nė dy bashkitė e rrethit dhe nė dy komuna, pėrkatėsisht nė bashkitė e Burrelit dhe Klosit, nė tė cilat do tė kandidojnė dy poėrfaqėsuesit e PD, zotėrinjtė Skėnder Lleshi dhe Bedri Hoxha dhe kandidimin e dy legalistėve nė komunat e Lisit dhe Rukaj-t, pėrkatėsisht zotėrinjve Agim Selita dhe Muharrem Kurti. Nga ky bashkėpunim i institucionalizuar dhe mbėshtetur edhe me njė deklratė tė pėrbashkėt, kundėrfirmuar nga tė dy palėt, kushtėzohet mbėshtetja rciproke e PLL dhe PD pėr kandidatėt pėrkatės, pa cėnuar votat respektive tė dy pative.

Kandidaturat:

1. Bashkia Burrel: Skėnder Lleshi (PD)

2. Bashkia Klos: Bedri Hoxha (PD)

3. Komuna Baz: Besnik Cakoni

4. Komuna Derjan: Nazmi Ēela

5. Komuna Gurrė: Riza Katuēi

6. Komuna Komsi: Ahmet Muēa

7. Komuna Lis : Agim Selita

8. Komuna Macukull: Nazmi Meta

9. Komuna Rukaj: Muharrem Kurti

10. Komuna Ulėz: Pjetėr Sefgjini

11. Komuna Kurdari: Mylazim Hystuna

12. Komuna Xibėrr: Vehbi Mysliu

Partia "Lėvizja Legalitetit" ėshtė e ndėrgjegjshme pėr gjendjen social-ekonomike nė tė cilėn ndodhet vendi dhe pėr keq-qeverisjen e kėtuyre viteve. Ajo, me pėrgjegjėsinė e njė force politike serioze, bazuar nė traditėn dhe modelin mė tė mirė tė shtetit shqiptar, vetėdijshme pėr rolin dhe konstrutin historik tė sė Djathtės, dhe duke e ndjerė veten pjesė themelore tė saj, konkuron nė zgjeėdhjet e 12 tetorit, duke dalė para publikut me plėtformėn e saj elektorale.

Partia "Lėvizja Legalitetit" ėshtė e mendimit se tė kėqiat e saj mė tė mėdha i kanė ardhur vendit edhe si pasojė e renditjes sė politikės si mqėllim drejt pushtetit, pėr interesa vetiake dhe klanore. PLL e sheh pushtetin si mjet nė shėrbim tė komunitetit dhe vendit. Mnotoja e saj ėshtė "Atdheu mbi tė gjitha".

PLL paraqitet nė kėto zgjedhje tė pushtetit vendor me kandidatėt e saj nė tė gjitha komunat dhe bashkitė. Kandidatėt e saj nuk janė tė vetshpallur.

Ata nuk kanė vetkandiduar apo mpaguar pėr tė qenė tė tillė. Duke qenė mė tė mirėt, me fisnikėrinė e tyre ata kanė pritur qė tė tjerėt t'i konsiderojnė tė tillė.

 

Legalistėt kurbinas, tė vendosur pėr tė vazhduar rrugėn e fitoreve

Spahiu: Me PD jemi konkurrentė, kundėrshtare kemi PS

Legalistėt kurbinas tashmė kanė krijuar njė pėrvojė elektorale tė vlefshme. Nė tė gjitha zgjedhjet parlamentare dhe nė ato vendore, legalistėt kanė treguar forcėn e tyre elektorale, duke u renditur gjithmonė nė 3 vendet e para, ēka na e bėn tė lehtė tė themi se "Kurbini ka qenė dhe mbetet njė nga bastionet e Legalitetit." Sigurisht, edhe nė zgjedhjet e 12 tetorit 2003, PLL do tė pretendojė pėr tė fituar.

Nė mbledhjen e Komitetit Drejtues tė Degės sė rrethit Kurbin, u analizua situata parazgjedhore dhe u pėrcaktuan hapat qė PLL do tė hedhė pėr ditėt e mbetura deri mė 12 tetor.

Kandidaturat pėr bashkitė e Laēit dhe Mamurrasit, si dhe tė komunave Milot dhe Fushė Kuqe janė tė shumta dhe seleksionimi i tyre po bėhet me seriozitetin maksimal, qė tė dalin kandidaturat mė tė spikatura dhe sa mė pėrfaqėsuese, pėr tė realizuar objektivat e legalistėve tė Kurbinit.

Drejtuesit e Degės, z.Halit Pepmarku dhe Mėhill Gjini, kryetari i Nėndegės sė Mamurrasit, z.Mynyr Kolaveri, kryetari i Nėndegės Fushė-Kuqe z.Abdulla Marku, kryetari i Nėndegės Milot, z.Lekė Bitri, zotėrinjtė Maliq Koleci, Gjon Piroli dhe tė tjerėt qė e morėn fjalėn, ishin shumė optimistė pėr fitore nė zgjedhjet vendore, duke vazhduar nė rrugėn e fitoreve tė kaluara.

Nė fjalėn e tij, z.Kolaveri, me qetėsinė qė e karakterizon, u shpreh se "... do tė zhvillojmė njė fushatė moderne, ku do tė konkurrojnė kandidatėt me vlerat e tyre, me programet dhe alternativat e partive."

Gjithashtu, nė mbledhje u diskutua edhe rreth kandidatėve pėr kėshilltarė, poste nė tė cilat do tė jenė personat qė kanė kontribute tė veēanta pėr PLL, prej vitesh, dhe qė kanė vlera pėr ta pėrfaqėsuar denjėsisht PLL nė kėshillat vendore.

Nė kėtė mbledhje tė rėndėsishme mori pjesė edhe kryetari i PLL z.Ekrem Spahiu, i shoqėruar nga z.Seit Preni - sekretar i Senatit tė Veteranėve dhe nga ish-kryetari i PLL sė Degės tė Kurbinit dhe njėkohėsisht anėtari i Kėshillit Kombėtar, z.Haxhi Meta.

Kryetari Spahiu falenderoi drejtuesit lokalė tė Kurbinit pėr pėrgatitjet parazgjedhore, dhe njėkohėsisht dha porosi shumė tė rėndėsishme pėr tė gjithė elementėt e fushatės zgjedhore.

Z.Spahiu vlerėsoi marrėdhėniet shumė tė mira tė PLL me PD nė rrethin e Kurbinit, parti tė cilat, pavarėsisht konkurrimit mė vete, do tė dijnė tė arrijnė fitoren ndaj kundėrshtarit politik qė ėshtė PS-ja.

Nga tė pranishmit u kėrkua qė tė zhvillohet edhe njė takim tjetėr, sa mė shpejt qė tė jetė e mundur.

Korresp. i "Atdheu"

 

In Memoriam

NEKROLOGJI

Shuhet legalisti haxhi Xhevat Salih Myftija

Pas njė sėmundjeje tė gjatė, vdiq nė moshėn 76-vjeēare Haxhi Xhevat Salih Myftija, anėtar i kryesisė sė PLL Dega Shkodėr.

Xhevati rridhte nga njė familje me tradita tė vyera fetare e patriotike, njė nga mė tė vjetrat nė lagjen Ndocej. Nga kjo shtėpi kanė dalė figura tė shquara nė lėmin e teologjisė dhe tė paisur me ndjenja tė thella nacionaliste. Njė nga kėto ishte babai i tė ndjerit Xhevat, Hirėsia e Tij Salih Efendi Myftija, i cili nga viti 1931 e deri mė 1939, pas pushtimit fashist, ishte emėruar kryemyfti i Shkodrės dhe i Kosovės dhe, mė pas, drejtues i Lėvizjes sė Legalitetit, duke qenė njė familje me ide monarkiste dhe e hapur nė luftė kundėr komunizmit.

Nė njė mjedis tė tillė u rrit dhe u edukua Xhevati me vėllezėrit e tij, ndėr tė cilėt edhe Dr Fuat Myftija, i cili e ndoqi nė mėrgim babain e tij, duke drejtuar OKLL pėr 40 vjet e duke bashkuar tė gjithė forcat nacionaliste pranė N.M.T. Mbretit Zog I dhe N.M.T. Mbretit Leka I nė diasporė, me Feritin e burgosur nė vitet e para tė vendosjes sė komunizmit, me Mit'hatin, qė vdiq tragjikisht nga dhuna psikologjike e Sigurimit tė Shtetit komunist.

Familja Myftija i bėri ballė me sakrifica dhe me kokėn lart, pa u nėnshtruar dhe pa kėrkuar mėshirė, kalvarit tė vuajtjeve qė i solli rregjimi komunist, nė internime, tė cilat Xhevati me nėnėn, vėllezėrit e motrat, i pėrballoi pa mohuar idealet zogiste e monarkiste, si dhe ato fetare nė kampet e Lushnjes, gjithnjė pa fituar tė drejtat e njė familjeje qytetare

pėr 50 vjet.

Pas fitores sė demokracisė, shtėpia e Myftijve nė Ndocej, u bė vatėr e grumbullimit tė gjithė tė tė Persekutuarve Politikė, qė ruanin nė zemėr ndjenjat e idealet zogiste e monarkiste.

Xhevati ishte nga tė parėt qė u vu nė lėvizje tė krijimit tė Partisė "Lėvizja e Legalitetit" jo vetėm nė Shkodėr, por nė tė gjithė Shqipėrinė. Ai shoqėroi kudo vėllain e tij, Dr.

Fuatin, nė punėn pėr legalizimin e PLL, duke u zgjedhur nė Kongresin e XII tė tė kėsaj partie, anėtar i Kėshillit Kombėtar dhe qė nga krijimi i Degės sė PLL Shkodėr, Xhevati ėshtė zgjedhur anėtar i kryesisė.

Ai, me formimin e tij si njė gjimnazist me ide e mendime antikomuniste, zotėroi njė kulturė tė lartė qytetare, njė komunikim njerėzor dhe gjithnjė i gatshėm pėr tė kontribuar me gjithė thinjat e bardha, por me zemėr tė bardhė, pėr fitoren e Monarkisė nė Shqipėri, si nė Referendumin e vitit 1997, dhe pėr t'i dhėnė hapėsirė e shtrirje nė masat qytetare Partisė "Lėvizja e Legalitetit".

Me vdekjen e tij, familja, vėllezėrit e motrat humbėn njeriun e tyre tė dashur, por edhe legalistėt e monarkistėt humbėn shokun e tyre fjalėmbėl e tė sinqertė.

Duke u ndarė sot me Xhevatin, familjes Myftija i shprehim ngushėllimet e rastit.

Prof Zyhdi Zekja

As.Prof.Dr. Bajram Xhafa

As.Prof.Dr.Gėzim Dibra

Prof.Dr.Vehbi Hoti

Faik Dizdari

Xhelal Juka

Bahri Boriēi

Tomė Sheldia

Enis Dizdari

Nikolin Destanisha

Ilir Kuka

Namik Mehmeti

 

Ngushėllim

Pėrjetuam me hidhėrim tė thellė ndarjen nga jeta tė legalistit tė shquar shkodran, tė tė paharruarit Xhevat Myftija.

Familja Myftija ka njė kontribut tė jashtėzakonshėm nė Ēeshtjen kombėtare dhe nė Partinė "Lėviza e Legalitetit".

Z.Xhevat Myftija, me kontributin dhe veprimtarinė e tij nė dobi tė Atdheut dhe PLL, ka nderuar traditėn e shkėlqyer familjare.

Ndarja nga jeta e tė ndjerit Xhevat Myftija, ėshtė e rėndė jo vetėm pėr familjen dhe farefisin e tij, por pėr tė gjithė bashkidealistėt dhe anėtarėt e PLL.

Kryesia e PLL

Senati i Veteranėve

 

 

Percillet per ne banesen e fundit Xhevat Myftija

Familja, tė afėrmit dhe legalistėt e simpatizantėt e Monarkisė, i dhanė tė martėn lamtumirėn e fundit njeriut tė tyre tė dashur, Haxhi Xhevat Salih Myftija.

Nė ndarjen e fundit me tė morėn pjesė kryetari i PLL z.Ekrem Spahiu, i cili, nė emėr tė kryesisė sė PLL, i solli familjes Myftija ngushėllimet e rastit dhe vlerėsoi kontributin e kėsaj familjeje me tradita patriotike qė nga babai i tyre, Hirėsia e Tij Salih Efendia, i cili si nė vitet e Mbretėrisė sė Mbretit Zog I e pastaj nė jetėn e tij nė emigracion, qėndroi pranė Mbretit Zog I. "Hirėsia e Tij, Salih Efendia, u bė njė shembull frymėzimi pėr mbajtjen gjallė tė simboleve monarkiste nė gjirin e bashkatdhetarėve nė emigracion, punė qė ėshtė vazhduar me shumė zell e pėrkushtim nga Dr Fuad Myftija, personalitet i shquar i zogizmit e legalitetit, duke qenė sekretar i Pėrgjithshėm i OKLL pėr 40

vjet, dhe qė edhe sot,m me gjithė moshėn e thyer, vazhdon tė mbetet figurė e shquar e nacionalizmit shqiptar. Por megjithė vuajtjet e sakrificat qė bėri kjo familje antikomuniste, edhe dy vėllezėrit qė jetuan skllavėrinė e diktaturės komuniste, Xhevati e Feridi, nė traditat e familjes sė tyre kontribuan me shumė angazhim nė mbajtjen gjallė tė idealeve legaliste e monarkiste, duke mbetur figura tė respektuara nga gjithė legalistėt, anė e mbanė Shqipėrisė.", - theksoi z.Spahiu.

Po kėshtu, kryetari i PLL, z.Ekrem Spahiu i solli familjes Myftija edhe ngushėllimet e N.M.T. Mbretit Leka I dhe Oborrit Mbretėror Shqiptar.

Pranė varrit, fjalėn e rastit e mbajti z.Enis Dizdari, kryetar i Degės sė PLL Shkodėr.

Namik Mehmeti

 

SHKODRA & FUSHATA

Shkoder: Legalistet shpallin kandidaturen fituese per kryebashkiak

Ne nje konference per shtyp, te mbajtur nga kryetari i PLL-Shkoder, z.Enis Dizdari, u be publik edhe emri i kandidatit qe do te perfaqesoje legalistet dhe mbreteroret shkodrane ne zgjedhjet vendore. Ai eshte z. Gezim Dibra, Dekani i Fakultetit te Shkencave te Universitetit "Luigj Gurakuqi" te Shkodres, intelektuali i njohur dhe i pranuar prej te gjithe shkodraneve.
Me kete rast, kryetari legalist lokal, z. Dizdari, shperndau edhe nje komunikate per shtyp, si me poshte:

Komunikate per mediat e PLL dega Shkoder mbajtur nga kryetari i kesaj dege z.Enis Dizdari

Kam nderin dhe kenaqesine, si kryetar i Deges se P.L.L Shkoder, te komunikoj me ju dhe t`u bej te ditur se Komiteti Drejtues i kesaj Dege, ka vendosur pa asnje vote kunder te shpalle kandidat per Kryetar Bashkie te Shkodres, qytetit me tradita monarkiste, z. Gezim Dibra.
I lindur dhe i rritur ne Shkoder, z. Dibra perfaqeson qytetarine e hershme shkodrane, ndersa vete ai perfaqeson eliten intelektuale e akademike. Duke qene produkt i dekades pluraliste, ai ka mundur te afirmoje vlerat dhe aftesite qe i hapen rrugen e promovimit te padiskutueshem edhe ne kandidimin per kryetar te Bashkise se qytetit me te madh verior.
Ambiciet e tij profesionale, kane ardhur duke pasur njera-tjetren.
Padyshim qe nje formim kaq i gjere, e ne rang akademik, e ka thelbin e suksesit ne karakterin, ne aftesite dhe origjinen e tij nga nje familje monarkiste, e cila i ka sherbyer me zell e besnikeri Mbretit Zog I.
Ne, sot, me prezantimin e kandidatit per kryetar Bashkie, z Gezim Dibra, mendojme se kemi gjetur njeriun e duhur, per te cilin Shkodra dhe shkodranet kane shume nevoje. Ai eshte i mirepritur e i mirefolur nga dhjetra e dhjetra shtepi shkodrane, qe i kane besuar edukimin e pergatitjen profesionale te femijeve te tyre, jo vetem ne qytetin tone, por ne te gjithe Veriun e Shqiperise.
Ai, me vizionin e tij intelektual, para se gjithash kerkon besimin e shkodraneve. Ai premton se do te zbuloje e ndricoje rruget. Ai, me drejtimin e tij do t'i thote "ndal" shkaterrimit te metejshem te qytetit. Ai do te dije te zgjedhe modelin e vertete te zhvillimit te Shkodres, per ta afruar ate me qytetet evropiane.
Ne sinteze te te gjithe punes se tij per ndertimin e nje strukture qeverisese bashkohore, zotit Dibra do t`i sherbeje modeli evropian i shtetit te Mbretit Zog I.
Dega e PLL Shkoder, duke i ofruar elektoratit shkodran kandidaturen e z. Gezim Dibra, ka shfaqur nje obligim qytetar ndaj Shkodres dhe vete qytetareve shkodrane.
Vetem nje kandidature legaliste e me gjak monarkist, mund t`i riktheje dinjitetin shkodraneve. Prandaj mbetet ne vullnetin e tyre per ta votuar e kurorezuar zotin Dibra ne kete post jetik per Shkoder-locen.



Kush eshte Gezim Dibra


Gjithcka per Prof.Dr. Gezim Dibra, kandidat i PLL per kryebashkiak ne Shkoder

Legalistet me se fundi kane bere te ditur kandidaturen e tyre per zgjedhjet lokale te 12 tetorit te ketij viti. Prof. Dr. Gezim Dibra, Dekan i Fakultetit te Shkencave ne Universitetin "Luigj Gurakuqi" te Shkodres, me te drejte eshte konsideruar edhe surpriza tjeter legaliste e ketyre zgjedhjeve, pas kandidimit te publicistit dhe politologut te njohur Robert Papa ne garen per bashkine e kryeqytetit. Duke marre ne konsiderate faktin e te qenit nje nga perfaqesuesit me eminente te elites intelektuale e akademike dhe qytetarise shkodrane, kandidimi z. Gezim Dibra u prit me entuziazem nga qytetaret shkodrane, te cilet e percaktuan kete perfaqesues te shkelqyer te shoqerise civile si nje kandidature befasuese e tejet te fuqishme, qe do te gezoje padyshim mbeshtetjen e nje pjese te qytetit metropolitan te kultures, qyteterimit shqiptar dhe demokracise.
Partia "Levizja Legalitetit", ka bere te marten edhe prezantimin zyrtar te pedagogut 50 - vjecar Gezim Dibra, i cili e nisi tashme beteje-sfiden elektorale per postin e kryeqytetarit te Shkodres. Kryelegalisti shkodran, z.Enis Dizdari dhe nenkryetari i PLL-se, z.Murat Basha, kane paraqitur me kenaqesi dhe krenari te ligjshme kandidaturen e tyre te spikatur, duke deklaruar me solemnitet: "Me kandidaturen e perzgjedhur prej legalisteve shkodrane, mendoj se kemi gjetur njeriun e duhur, per te cilin Shkodra dhe shkodranet kane shume nevoje." "Emri i z.Gezim Dibra, eshte emer i dashur dhe i shumeperfolur ne shume shtepi shkodrane, femijet e te cileve kane patur nderin dhe privilegjin te pergatiten dhe edukohen ne bangat e shkolles profesionale nga pedagogu dhe mesimdhenesi i talentuar Gezim Dibra. Z.Dibra vjen ne kete fushate si intelektuali i emancipuar qe ka patur gjithmone moton "puno dhe jeto me qytetin dhe per qytetin", - ka thene nder te tjera ne adrese te z.Dibra kryelegalisti shkodran Enis Dizdari, gjate prezantimit zyrtar te kandidatures se z.Gezim Dibra. Ndersa gjate prezantimit te shkurter te disa nga prioritetet kryesore te programit elektoral te z.Dibra, kreu i legalisteve shkodrane eshte shprehur se "... z.Dibra do te zhvilloje e ndertoje rruget per t'i thene ndal shkaterrimit moral dhe estetik te qytetit tone, do te punoje per te gjetur promotorin e vertete te zhvillimit te Shkodres, duke i dhene asaj pamjen dhe kulturen e nje qyteti te vertete evropian." "Kandidatura e z.Dibra eshte nje obligim qytetar....", tha nder te tjera z.Dizdari. Nderkohe, nga ana e tij, z.Dibra, i cili vjen ne kete gare elektorale nga shoqeria civile, ka theksuar se ndjehet "komod ne kete kandidim te legalisteve shkodrane." "... duhet te falenderoj para se gjithash PLL per besimin qe pati tek une. Ndjehem komod se edhe vete PLL eshte nje parti qe perfaqeson spektrin e djathte te Shkodres. Perzgjedhja e kandidatures dhe emrit tim nga PLL, eshte ne logjiken e cdo qytetari dhe intelektuali shkodran dhe une megjithese bej pjese nder intelektualet e paangazhuar drejtpersedrejti ne politike, vendosa te perfaqesoj nje subjekt politik me tradita te medha atdhetare dhe te perfshihem seriozisht ne kete fushate elektorale".
Ne strategjine e tij per qeverisjen e qytetit te Shkodres ne rast fitoreje, z.Dibra konsideron si mase kryesore bashkepunimin me qarqet akademike dhe intelektuale ne pergjithesi, dhe ne vecanti me Universitetin "Luigj Gurakuqi" dhe Dhomen e Tregtise se rrethit. Z.Gezim Dibra ka mbaruar Universitetin Filologjik ne Tirane per Histori-Gjeografi dhe me pas per Psikologji-Pedagogji. Ka kryer disa kualifikime pasuniversitare ne Itali, France, Angli, Danimarke dhe Belgjike dhe eshte autor i kater teksteve te disiplinave perkatese.
Kjo kandidature ka ngjizur bashkepunimin dhe mbeshtetjen e te gjitha forcave te vogla te se Djathtes shkodrane, me ne krye legalistet. Pritet qe 12 tetori thjesht te jete nje formalitet ne kurorezimin e z.Dibra si kryebashkiak i qytetit 2500 vjecar te Shkodres, kesaj kryeqendre administrative dhe metropolit te qyteterimit tone antik, ku paten rezidencen dhe lane vulen e madheshtise figurat dhe dinastite me te ndritura te qyteterimit dhe races sone. Dhe z.Dibra do te jete padyshim nje pasardhes i denje ne vlerat qyteteruese dhe qeverimin e kryeqendres se shqiptarizmes.



Jeteshkrim i kandidatit per kryebashkiak te PLL-Shkoder, z. Gezim Dibra

EMRI MBIEMRI: Gezim Dibra
DATELINDJA: 02.08.1953
VENDLINDJA: Shkoder
GJENDJA CIVILE: Martuar, me dy femije
ARSIMI: 1972-mbaruar shkollen e mesme; 1976-diplomuar ne U.T. ne degen Histori-Gjeografi; 1986-diplomuar ne U.T. per Psikologji-Pedagogji; 1996-Kualifikuar per mesimdhenie ne Universitetin "Pace" New York
PUNESIMI: 1976-1979-mesues Dukagjin Shkoder; 1979-1986-drejtues shkolle ne Mnele, Mjede; 1986-1989-mesues, shkolla Pedagogjike Shkoder; 1989-2003-Universiteti i Shkodres
KUALIFIKIMI: kualifikuar ne Greqi, Itali, Danimarke, Angli, Belgjike; 1997-Fituar grade shkencore "Doktor i Shkencave Psikologjike"; 2001-Fituar titull "Profesor i Asociuar"
GJUHA E HUAJ: Anglisht, italisht
BOTIMET: Autor dhe bashkeautor i librave: Pedagogjia, Psikologjia Sociale, Metodat e Mesimdhenies, Puna me femijet me aftesi te kufizuara.

 

___________

17 gusht 2003, Nr.31(546)

___________

Editorial

Tė djathtėn e pėrēan arroganca e tė mėdhenjve

Nga Robert Papa

Disa fletushka dhe altoparlante tė konsumuar, po orvaten tė fajėsojnė partitė e vogla se "... po pėrēajnė tė Djathtėn." Kjo duket sa paradoksale aq edhe alogjike.

Kur tė vegjėlit marrin kaq forcė, sa tė akuzohen se po "pėrēajnė", atėhere udhėheqėsit e lavdishėm duhet tė ulen dhe t'u hapin rrugė.

Ēdo shqiptar qė e kupton se logjika nuk rrjedh nga klishetė e atyre qė i shėrbenin diktaturės, e tash i servilosen atyre qė lėshojnė lėmosha majtas apo djathtas, e di mirė se Kodin Zgjedhor e pėrpunuan dhe aprovuan, me arrogancė, arrogantėt e PD dhe PS.

Zgjedhjet me njė tur dėmtojnė tė Djathtėn, por, nėse do tė ishin me dy ture, e Djathta do tė merrte mė shume se 60 % tė bashkive.

Nėse Pollo e Shehi u ulėn tė dialogonin me PD-nė, kjo nuk parakuptonte pėrēarje, por nėse disa pėlqyen rolin e arrogancės politike, kjo nuk e hedh fajin nga tė vegjėlit.

Berisha e ka provuar dhe e ka kuptuar se i vetėm nuk ka as mbėshtetje ndėrkombėtare dhe as mundėsi matematike tė shkojė 51%.

Nėse e Djathta shqiptare u pėrēa nė vitet 90-tė, kjo erdhi se PD-ja nuk ndihmoi dikur as Legalitetin, as Ballin apo Godon, por ngaqė i dhuroi 8 deputetė Gjinushit, i cili mė vonė do tė bėhej po aq i majtė sa edhe zoti Nano.

Ka disa bashki tė mėdha qė PD-ja nuk i fiton dot me kėtė skemė me njė tur, por nėse ajo do tė tėrhiqte disa kandidatė, fitorja potencialisht do t'i shkonte sė Djathtės.

Nėse nė Tiranė, egoja e tė madhit nuk e pranon tėrheqjen, edhe pse rrezikon humbjen, duket absurde pse ngulin kėmbė nė Durrės apo Kavajė.

Kėto zgjedhje janė testimi, se ku janė tė pėrjetshmit e politikės, qė kujtojnė se janė tė mėdhenj, por edhe partitė e vogla, e qė mund tė rriten shumė, dhe mbase kjo sjell njė dukuri te re kundėr konsumimit tė PD dhe PS.

Rotacioni politik fton PS-nė tė dorėzojė pushtetin, por kjo nuk do tė thotė se automatikisht do tė fitojė PD-ja, por me garė mund tė fitojė edhe Pollo, Shehi dhe natyrisht ajo qė ka kohė qė ėshte forca e tretė, Legaliteti.

Personalisht, jam nė garė tė respektoj teorinė e rotacionit dhe tė ofroj diēka ndryshe. Nėse pėrfiton PS-ja, vetėm sepse arroganca nga krahu ynė nuk hap rrugė, kjo nuk na fajėson ne, por ata qė kujtojnė se karrikja ėshtė e pėrjetshme.

PD-ja i caktoi kandidatėt nga qendra, dhe mesa duket humbjen do t'ia faturojė bazės.

E Majta ka kapitulluar, por akoma arroganca e sė Djathtės sė konsumuar s'e ka kuptuar. Mė mirė vonė se kurrė, por pėr tė vegjėlit ėshtė "o sot, o kurrė!"

 

Politike

PLL denoncon sulmet e paprincipta ndaj PLL, tė gazetave pranė PD-sė

Basha - Berishės: Vėru fre lakejve tė byrosė politike!

"Komitarėt qė kanė ndėrruar lėkurėn si gjarpėri, s'mund ta kenė seriozisht mbrojtjen e alternativave tė sė Djathtės"

Nėnkryetari i PLL, z.Murat Basha, ka denoncuar, pėrmes njė konferencė shtypi, sulmet e njėpasnjėshme e tė pėrditshme qė po i bėn PLL-sė shtypi pranė PD-sė.

Basha ėshtė shprehur pėr gazetarėt se "nėse kjo fushatė nuk merr fund, atėherė edhe ne do tė reagojmė nė mėnyrėn mė tė ashpėr". Ai tha se ne nuk mund tė pranojmė tė na marrin nė analizė ish anėtarė tė Komitetit Qendror dhe tė agjit-propit tė PPSH, apo njerėz qė kanė ndėrruar nga shtatė herė pozicionet e tyre.

Mė tej Basha u shpreh se Komitarėt qė kanė ndėrruar lėkurėn si gjarpėri, s'mund ta kenė seriozisht mbrojtjen e alternativave tė sė Djathtės.

Duke u pėrqėndruar nė disa prej gazetave pranė PD-sė, si Tema e "55", por edhe "RD", Basha citoi pjesė artikujsh qė akuzonin PLL pėr gjoja sabotatore tė interesave tė sė Djathtės.

Drejtuesi i PLL tha se "ne kemi qenė gjithmonė pėr njė bashkim tė sė Djathtės, dhe kėtė e kemi treguar konkretisht e jo me fjalė." Ai tha se "nė momentet mė tė vėshtira tė PD-sė, PLL i ka qendruar pranė pa u lėkundur, e jo si disa parti tė tjera qė tashmė gjenden nėn sqetullat e PD-sė, por qė dikur kanė marrė edhe armėt kundėr saj.

Basha shpjegoi shkurt dėshtimin e bisedimeve me PD-nė, pasi, - siē tha ai - ajo ēka kėrkonte PD-ja nuk ishte njė marrėveshje dinjitoze pėr ne, prandaj nuk mund ta pranonim, dhe kjo solli konkurrimin tonė mė vete, nė gjithė vendin.

Kjo ėshtė demokracia - tha Basha - konkurrenca dinjitoze para votuesve dhe qė tregon realisht forcėn dhe mbėshtetjen qė ka ēdo parti politike.

Ai pėrmendi njė shprehje tė Ēurēillit, qė thoshte se "Demokracia ėshtė sistemi mė i mirė i qeverisjes, por njėkohėsisht mė i vėshtiri pėr t'u administruar".

Nė kėtė konferencė shtypi, z.Basha preku edhe problemet akute tė mungesės sė rendit dhe nevojave minimale pėr ujė tė pijshėm e energji elektrike. Ai konsideroi si zgjidhje tė problemit tė rendit, rikthimin e dėnimit me vdekje "me konsensusin e BE-sė, sipas modelit tė SHBA-ve!"

N.Kolgjini

 

PLL: Kundėrshtarėt tanė janė tė majtėt

Deklaratė pėr mediat e PLL

Partia Lėvizja e Legalitetit ėshtė plotėsisht e angazhuar pėr t'u pėrfaqėsuar sa mė denjėsisht dhe pėr tė arritur rezultate sa mė tė larta nė zgjedhjet e 12 tetorit pėr pushtetin vendor. Pėr kėtė arsye, tė gjitha strukturat drejtuese tė PLL janė tė shpėrndara nė tė katėr anėt e vendit.

Duhet tė jetė kjo arsyeja apo edhe diēka tjetėr, qė ka ndezur mllefin e PD-sė ose disa puthadorėve tė saj, tė cilėt nė momentet e vėshtira i largohen PD-sė, ndėrsa nė momentet kur ndjejnė erėn e pushtetit, me zellin e lakeut vrapojnė rreth saj dhe mundohen t'i shėrbejnė me ēdo lloj forme, duke fyer tė tjerėt.

Nuk ėshtė nė nderin e PD-sė, qė ish-anėtarėt e Komitetit Qendror tė PPSH-sė tė marrin penėn dhe tė shkruajnė nė gazetat e varura nga PD-ja kundėr PLL, e cila ka qenė aleate korrekte nė situatat mė tė vėshtira pėr PD-nė mė 1997 dhe mė 1998.

Nėse atavizmat urrejtjes klasore konvertohen nė sulme agresive dhe pėrlotje pėr gjoja dėmtimin e interesave tė sė Djathtės nga ish ekstremistė majtistė, kjo ėshtė dėshmi e mjerimit tė padronėve tė lakejve qė lehin vrimave tė gardheve. Ne i kėrkojmė PD-sė qė tė ndalojė sulmet karshi PLL-sė, nė tė kundėrt reagimi ynė do tė jetė i ashpėr dhe me tė njejtėn monedhė.

PLL ėshtė thellėsisht e shqetėsuar pėr situatėn e rėndė me tė cilėn po pėrballen shqiptarėt. PLL paralajmėron tė gjithė qytetarėt shqiptarė se kriza ekonomike qė ėshtė shfaqur nė horizont, pas zgjedhjeve tė tetorit, do tė shpėrthejė nė mėnyrėn mė te ashpėr, duke keqėsuar sė tepėrmi jetėn e shqiptarėve.

Krimi po merr pėrmasa tė jashtėzakonshme, duke vėnė nė shėnjestėr njerėzit me uniformė.

Ne nuk mendojmė se zgjidhja e problemit tė kriminalitetit ėshtė rikthimi i dėnimeve kolektive, siē ėshtė internimi. Ne mendojmė se zgjidhja mė efikase do tė ishte vendosja e dėnimit me vdekje, duke kėrkuar konsensusin e BE-sė dhe duke imituar SHBA-tė.

Tiranė mė 16.08.2003

 

KONFERENCE SHTYPI E KRYETARIT TE PLL SPAHIU

Legalistėt nuk dėshirojnė polemika boshe me institucionet. Ata kėrkojnė tė drejtat legjitime pas zgjidhjeve ligjore

PLL kėrkon komisionerėt, konform ligjit

Spahiu: Stabiliteti i Kosovės dhe i rajonit, rrezikohen

Ditėn e martė, mė datė 12 gusht 2003, nė zyrėn e grupit parlamentar legalist, nė Selinė e Kryesisė sė Kuvendit, kryetari i PLL, z.Ekrem Spahiu, dha njė konferencė pėr shtyp.

Nė prononcimin e tij pėr mediat e shumta tė pranishme, kryelegalisti sqaroi edhe njė herė thelbin e ankesės sė PLL pėr vonesėn e pėrzgjedhjes sė gjyqtarėve anėtarė tė Kolegjit Zgjedhor tė Gjykatės sė Apelit tė Tiranės, pas dekretimit tė vonuar nga presidenti Moisiu, kolegj i cili ligjėrisht ėshtė i detyruar tė shqyrtojė ankimimin e PLL lidhur me vendimin e padrejtė tė KQZ. Ky vendim i cilėsuar "i padrejtė", i heq tė drejtėn PLL tė pėrfaqėsohet me komisionerė nė komisionet zgjedhore tė nivelit tė dytė dhe tė tretė, gjatė zgjedhjeve tė 12 tetorit pėr pushtetin vendor.

Pa dashur tė polemizojė pėr kėtė problem krucial pėr interesat e PLL, kryelegalisti ripėrsėriti argumentat mbi pathemeltėsinė e reagimit tė Kėshillit tė Lartė tė Drejtėsisė ndaj ngritjes sė kėtij shqetėsimi tė ligjshėm nė mediat nga PLL.

Z.Spahiu bėri me kėtė rast edhe njė herė tė qartė se, PLL kėrkon veēse respektimin e afateve ligjore nė ngritjen e Kolegjit Zgjedhor, pėr tė mundėsuar shqyrtimin nė kohė tė ankimimit tė PLL, me qėllim qė asnjė vonesė, e qėllimshme ose jo, tė mos pengojė shqyrtimin nė kohė dhe zgjidhjen e kėtij problemi para fillimit tė zgjedhjeve dhe nė respektim tė afateve qė parashikon Kodi Zgjedhor pėr paraqitjen e dokumentacionit tė pėrfaqėsisė sė komisionerėve legalistė tė niveleve tė dyta e tė treta.

Nė kėtė prononcim, me tone miqėsore dhe konstruktive, z.Spahiu evidetoi indirekt reagimin e panevojshėm dhe emocional tė Kėshillit tė Lartė tė Drejtėsisė nė mbrojtje tė askujt dhe tė asgjėje, ēka dėshmonte njė qėndrim servil dhe absurd tė njė institucioni ndaj kryetarit tė tij dhe tė shtetit, qė, para se tė hyjė nė polemika boshe dhe tė pathemelta me subjekte politike tė opozitės, tė pėrkujdeset pikėsėpari pėr respektimin e ligjit, ēka do t'i shėrbente tė gjithėve dhe nė radhė tė parė frymės sė shtensioimit tė situatės parazgjedhore e mbarėvajtjes sė procesit zgjedhor. Ky shqetėsim i PLL ngrihet nė njė kohė qė historia postspluraliste e proceseve zgjedhore tė kompromentuara e tė kundėrshtuara sistematikisht, ka qenė tejet problematike, me pasoja pėr vendin dhe stabilitetin politik tė tij.

Me kėtė rast, z.Spahiu lexoi dhe shpėrndau deklaratėn e mėposhtme:

Deklaratė pėr mediat

Kėshilli i Lartė i Drejtėsisė ka reaguar ndaj deklaratės sė PLL, nė tė cilėn ky kėshill atakohej se po bėhej pengesė pėr ngritjen e Kolegjit Zgjedhor tė Gjykatės sė Apelit Tiranė, qė do tė gjykojė ankimimet e partive politike ndaj KQZ-sė.

PLL deklaron sot para jush se nuk ka kurrfarė synimi dhe dėshire tė hyjė nė polemika me askėnd, aq mė tepėr me KLD qė drejtohet nga kreu i shtetit, z.Moisiu, por ne legalistėt jemi tė detyruar qė, me kėtė rast, tė sqarojmė opinionin mbi tė vėrtetėn e kėsaj ēėshtjeje.

Kuvendi i Shqipėrisė ka miratuar ligjin nr. 9087 me dt. 19 qershor 2003: "Kodi Zgjedhor".

Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė, z.Alfred Moisiu, e ka shpallur ligjin 9087 me dekretin nr.3868, dt.30 qershor 2003.

Fletorja Zyrtare qė pėrmban Kodin Zgjedhor, ka dalė nga botimi mė dt.1 korrik 2003. Neni 183 i Kodit Zgjedhor shprehet: "Ky Kod hyn nė fuqi 15 ditė pas botimit nė Fletoren Zyrtare" (qė do tė thotė mė dt.16 korrik).

Presidenti ka dekretuar datėn e zgjedhjeve pėr pushtetin vendor: datėn 12 tetor 2003.

Deri nė kėtė moment, gjithēka ėshtė nė pėrputhje me ligjet dhe afatet e pėrcaktuara.

Neni 163, pika 3 e Kodit Zgjedhor, thotė nė mėnyrė taksative se "Shorti pėr pėrzgjedhjen e tetė gjyqtarėve tė Kolegjit Zgjedhor tė Gjykatės sė Apelit Tiranė, hidhet jo mė vonė se 5 (pesė) ditė pas dekretimit tė datės sė zgjedhjeve" (Pra i takon qė kjo procedurė tė ishte mbyllur mė datė 22 korrik).

Sot jemi mė datė 12 gusht dhe ende nuk ėshtė hedhur shorti pėr pėrzgjedhjen e gjyqtarėve, tė cilėt do tė pėrbėjnė Kolegjin Zgjedhor tė Gjykatės sė Apelit Tiranė.

PLL ėshtė e detyruar tė sqarojė opinionin nė lidhje me kėtė proces, sepse ėshtė e prekur drejtpėrdrejt prej ecurisė ose bllokimit tė tij.

PLL ėshtė ankuar ndaj vendimit tė KQZ pėr komisionerėt e nivelit tė dytė dhe tė tretė (KZQV dhe KQV) qė i takojnė PLL, por qė padrejtėsisht ua kanė kaluar njė partie tjetėr. Gjykata e Apelit Tiranė e ka ngrirė procesin, duke pritur ngritjen e Kolegjit Zgjedhor tė kėsaj Gjykate, sipas Kodit tė ri Zgjedhor.

Si pėrfundim, ia lemė opinionit tė gjykojė nė lidhje me sa mė sipėr, pra nėse ka shkelje tė afateve kohore apo jo!

Deklarata e Majkos

Gjithashtu, nė pėrgjigje tė interesimit tė gazetarėve tė mediave tė shumta, lidhur me deklaratėn e ministrit tė Mbrojtjes Pandeli Majko dhe refuzimin e tij pėr tė marrė pjesė nė Samitin ballkanik tė Sigurisė dhe Stabilitetit qė po zhvillohej nė Podgoricė, kryetari i PLL u shpreh se "... deklarata e Majkos duhet tė interpretohet nė disa kėndvėshtrime, sepse ajo evidenton difekte tė rėnda tė politikės sonė tė Jashtme dhe mungesėn e seriozitetit tė qeverisė nė kėtė drejtim. Kjo deklaratė evidenton gjithashtu mungesėn e njė strategjie tė qartė tė qeverisė ndaj Ēeshtjes sė Kosovės, Ēeshtjes sonė kombėtare dhe politikave ndėrkombėtarisht tė pranuara lidhur me stabilitetin dhe sigurinė e rajonit. Por, pikėsėpari, kjo deklaratė e z.Majko, pavarėsisht thelbit tė drejtė dhe konstruktiv tė saj, e shoqėruar mė pas edhe me reagimet absurde tė titullarėve tė dorės sė dytė nė ministrinė e Jashtme, dėshmon devijimin e diplomacisė tonė nga detyrimet kushtetuese nė mbrojtje tė interesave kombėtare, dėshmon deformimin e parimeve dhe linjave konkrete nė veprimtarinė e shėrbimit diplomatik, linja kėto tė miratuara bashkė me programin e qeverisė nė Kuvend.

Mbi tė gjitha, kėto incidente dhe pėrplasje midis qėndrimeve tė z.Majko dhe atyre tė titullarėve tė ministrisė sė Jashtme, dėshmojnė spontaneitetin dhe voluntarizmin nė zbatimin e politikės sonė tė Jashtme, politikė e cila ėshtė atribut i Parlamentit dhe ėshtė e detyrueshme tė zbatohet pas miratimit tė saj, pa asnjė devijim.

Qėndrimet e kundėrta tė z.Majko dhe nėpunėsve tė dorė sė dytė nė ministrinė e Jashtme, tregojnė se politika zyrtare e qeverisė shqiptare nė lidhje me Ēeshtjen tonė kombėtare dhe nė veēanti pėr Kosovėn, janė tė paqarta dhe konfuze.

Kėto qėndrime absurde stimulohen edhe pėr shkak tė mungesės sė njė titullari fuqiplotė nė krye tė kėtij dikasteri, pas dorėheqjes sė z.Meta. Dhe, nė kushtet e njė mungese tė tillė nė krye tė diplomacisė, ato vijnė edhe prej mungesės sė tejzgjatur tė kryeministrit nė Shqipėri, qė prej disa javėsh.

Pas kėtij kėndvėshtrimi, konkluzioni ynė ėshtė i qartė dhe i kuptueshėm: nuk kemi akualisht ministėr tė Jashtėm, pasi i dekretuari nuk u miratua nė parlament, e kėshtu, po pėr tė njejtat arsye, nuk kemi as qeveri dhe as kryeministėr tė ligjshėm, pasi edhe qeveria nuk ėshtė votuar e miratuar.

Pra, nė kėto kushte, nuk ka sesi tė mos ketė rrumpallė nė diplomaci dhe nė qėndrimet tona tė politikės sė Jashtme.

Pėrderisa kushtetueshmėrisht dhe ligjėrisht na mungojnė kryediplomati, qeveria dhe kryeministri, nuk ka sesi tė mos mungojė edhe njė linjė e qartė zyrtare pėr kėtė problem.

Z.Majko ka mbajtur njė qėndrim tė drejtė dhe tė argumentuar, tė cilin ne legalistėt e mbėshtesim, ndonėse ky qėndrim ėshtė emocional.

Ne legalistėt e mirėkuptojmė qėndrimin e Majkos nė funksion tė postit tė tij si ministėr i Mbrojtjes, sikurse edhe sentimentin e tij individual e patriotik ndaj Ēeshtjes sė pazgjidhur tė Kosovės.

PLL shpreh me kėtė rast qėndrimin e saj dhe kėrkon qė Bashkėsia ndėrkombėtare tė ndėrhyjė menjėherė qė, nė preambulėn e kushtetutės sė re tė Federatės serbo-malazeze, Kosova tė mos pėrfshihet si pjesė e kėsaj federate sllave. Kjo sajesė e tipit titist, e sė cilės i ka perėnduar koha, nė kushtet e tė Drejtės ndėrkombėtarisht tė pranuar tė popujve pėr vetvendosje, nuk mund tė pėrfshijė nė gjirin e saj njė popull josllav, i cili, bashkė me institucionet e tij tė ligjshme dhe pėrfaqėsuese, ėshtė shprehur pėr Pavarėsi dhe shkėputje.

Dikur Kosova ka qenė pjesė integrale e Republikės Socialiste Fderative tė Jugosllavisė, tė cilėn e shkatėrruan vetė popujt sllavė dhe ku, kontribututi i serbo-malazezėve me Sllobon nė krye, ka qenė vendimtar. Tani, Kosova nuk ka asnjė detyrim kushtetues pėr t'u pėrfshirė nė sajesat fantazmė tė shovinizmit sllav, sa herė qė ato ndryshojnė pas dėshtimeve, pasi asnjė forum politik pėrfaqėsues i shqiptarėve nuk ka miratuar dhe votuar njohjen e kėtyre artificeve shtetėrore.

Rekomandimet e pėrsėritura tė faktorėve politikė ndėrkombėtarė dhe Rezoluta 1244 e KS tė OKB-sė, nuk ia njohin dhe, rrjedhimisht, nuk ia japin kėtė tė drejtė Serbisė dhe Malit tė Zi, sepse Kosova nė bazė tė saj ėshtė protektorat ndėrkombėtar dhe aktualisht ndodhet nėn administrimin e Kombeve tė Bashkuara.

Serbia nuk ka tė drejtė tė bashkohet, qoftė edhe me vullnetin e serbėve tė dy anėve tė kufirit, edhe me Republika Srpska-n, e jo me Kosovėn shqiptare, e cila kėtė shkėputje nga vargonjtė e neokolonializmit tė shek. XX e pagoi me gjak, masakra dhe genocid tė pashembullt.

Bashkėsia ndėrkombėtare ka bėrė shumė investime pėr Ēeshtjen e Kosovės dhe stabilitetin nė rajon, dhe pėr kėtė arsye nuk do ta pranojė miratimin e kėsaj ēmendurie serbo-malazeze, nėpėrmjet politikės sė vėnies para faktit tė kryer.

Por PLL ėshtė e ndėrgjegjshme se, para se t'i kėrkojė bashkėsisė ndėrkombėtare tė mbrojė tė drejtat e shqiptarėve tė Kosovės, duhet tė kėrkojė qė kėtė ta bėjnė institucionet e shtetit shqiptar dhe politika shqiptare nė tėrėsi, sepse nuk mund tė kėrkojmė qė tė drejtat tona kombėtare t'i mbrojnė tė tjerėt, kur nuk i mbrojmė vetė ato.

Si anėtar i Komisionit tė Politikės sė Jashtme, me tagrin e deputetit dhe njėkohėsisht tė kryetarit tė njė partie parlamentare, i kėrkoj shtetit amė-shqiptar qė, nė respektim tė detyrimeve kushtetuese dhe tė ndjesive tona kombėtare, shteti ynė tė veprojė sa mė parė dhe pa ngurrim pėr tė sensibilizuar opinionin publik dhe qarqet politike e diplomatike ndėrkombėtare, qė tė ndėrhyjnė sa mė parė nė dobi tė Stabilitetit nė Kosovė dhe nė Rajon. Nė kėtė kontekst, PLL vlerėson qėndrimin e drejtė tė z.Majko, kurajon dhe vendosmėrinė e tij pėr tė thyer tabutė e PS dhe qeverisė sė saj, pjesė e sė cilės ėshtė.

Nisur nga ky kėndvėshtrim, PLL i kėrkon z.Majko qė tė iniciojė brenda PS njė pėrpjekje publike pėr jetėsimin e koncepteve tė tij pėr Ēeshtjen tonė kombėtare dhe qėndrimin ndaj Kosovės. Ky aksion politik pėr tė sjellė ndryshimet e duhura programore, do tė ishte mundėsia e vetme pėr ta futur kėtė parti nė hullinė e kėrkimit tė zgjidhjeve politike, pėrndryshe qėndrimi i Majkos do tė mbetesh i veēuar dhe nuk do tė mund tė shmangte akuzat ndaj partisė sė tij pėr tradhėti ndaj Ēeshtjes sonė kombėtare, tradhėti nė tė cilėn ajo vlerėsohet si kontributorja kryesore e politikės shqiptare", e mbylli prononcimin e tij z.Spahiu.

A.K.

 

Fushata Zgjedhore

Krutanėt mirėpresin kandidimin e pinjollit tė Familjes Kupi, juristit Ramazan Kupi

Rikthimi "Kupi" nė Krujėn e Skėnderbeut

Nipi i Gjeneral Abaz Kupit, nė pėrmbushje tė amanetit tė tė parėve

Ditėn e premte, nė orėn 18.30, nė sallėn e tejmbushur tė bashkisė sė Krujės sė legjendarėve "Skėnderbej" dhe Abaz Kupi, krutanėt asistuan nė prezantimin e bujshėm tė kandidatit legalist pėr bashkinė e qytetit tė lavdisė shqiptare, nipit tė Gjeneral Kupit, juristit Ramazan Kupi.

Nė podiumin e nderit, legalistėt krutanė, me kėtė rast, ftuan: kryelegalistin Spahiu, tė birin e heroit legjendar tė Krujės dhe Legalitetit, z.Fatbardh Kupi, nėnkryetarin legalist Murat Basha, kandidatin legalist pėr kryeqytetin, z.Robert Papa, pinjollin e shquar tė Familjes Kupi dhe njėkohėsisht fituesin e padiskutueshėm tė bashkisė sė kryeqendrės sė dikurshme tė Arbėrit, z.Ramazan Kupi, si dhe kryetarin e Degės sė PLL Krujė, pinjollin e Familjes Kaloshi, z.Enver Kaloshi.

Fjalėn e hapjes sė kėtij takimi tė prezantimit tė sfidantit fitues tė bashkisė sė Krujės, e mbajti z.Enver Kaloshi, i cili shkurtimisht tha: "Tė nderuar vėllezėr krutanė! Kam nderin e madh tė prezantoj sot para jush, nė emėr tė Degės sė PLL Krujė, djalin, vėllain dhe mikun tuaj tė shtrenjtė, birin e Familjes Kupi, juristin Ramazan Kupi.

Ai lindi nė vitin 1956 dhe pa kaluar as njė vit, u internua me gjithė familje. I privuar nga fėminia dhe tė gjitha kėnaqėsitė e moshės e tė jetės, atij i hoqėn me dhunė edhe tė drejtėn e arsimimit nė Liceun Artistik tė Tiranės. Kėshtu u detyrua tė mbarojė shkollėn e mesme pa shkėputje nga puna e rėndė e krahut.

Ėndrrėn e bukur pėr shkollė dhe dituri, z.Kupi arriti ta pėrmbushė vetėm gjatė viteve tė demokracisė, ngaqė nė vitin 1997 u diplomua si jurist, profesion tė cilin e ushtron edhe sot, e pas tė cilit ėshtė i apasionuar. Me fitoren e tij dhe tuajėn, ai do tė dijė tė ngjizė njeriun e lirė, administratorin e talentuar, atdhetarin dhe intelektualin e pėrkushtuar pėr ju dhe Krujėn. Ju ftoj ta mbėshtesim atė dha ta votojmė."

Pas z.Kaloshi, fjalėn e mori nėnkryetari i PLL z.Murat Basha, i cili ndėr tė tjera tha: "Tė dashur miq! Ėshtė nder dhe privilegj pėr mua qė tė jem sot kėtu, para jush, krutanėve tė nderuar, qė keni njė tė kaluar tė lavdishme, qė nga Skėnderbeu e deri tek themeluesit e Legalitetit, Ahmet Zogu dhe Abaz Kupi.

Ne sot ndjehemi krenarė qė ju prezantojmė si kandidat pėr kryebashkiak z.Ramazan Kupi, vėllanė tuaj, qė ėshtė njė nga bijtė mė tė mirė tė kėtij qyteti dhe pinjoll i Familjes zulmėmadhe Kupi.

Z.Kupi i kaloi me meritė tė gjitha procedurat transparente tė kandidimit, duke marrė numrin mė tė lartė tė votave nė krahasim me kandidatėt e tjerė, pas votimit nė Komitetin Drejtues tė Degės suaj. Z.Kaloshi i evidentoi saktė dhe qartė vlerat familjare dhe personale tė z.Kupi. Mendoj se kemi gjetur njė figurė kualitative dhe tė nderuar, qė, falė punės tuaj dhe tonės, do tė arrijė tė fitojė dhe, paskėtaj, tė qeverisė me efiēiencė bashkinė e qytetit tuaj tė bukur. Urime z.Kupi dhe suksese pėr tė gjithė ju." - e mbylli fjalėn e tij z.Basha.

Mė pas e mori fjalėn ish i burgosuri i ndėrgjegjes, martiri i burgjeve komuniste, i biri i luftėtarit tė madh, z.Fatbardh Kupi. "E kam pėr nder dhe krenari qė tė jem sot pėrsėri para jush, tė dashur dhe tė nderuar bashkėqytetarė. Mendoj se nuk do tė kemi mė rast mė tė mirė se ky pėr tė treguar veten. Ju bėj thirrje qė, si legalistė, tė votoni pėr birin dhe vėllain tuaj, birin e denjė tė Familjes Kupi. Mendoj se ju e keni pėr detyrė tė votoni pėr kandidatin tuaj dhe tonin, sepse ju, me kėtė rast, do tė votoni edhe pėr tė parėt e mi, pėr Abaz Kupin, tė cilit tė gjithė i kemi njė borxh tė madh. Le t'ia lajmė duke votuar pėr z.Kupi.", e mbylli fjalėn e tij z.Bardh Kupi.

Pas fjalės sė z.Kupi, fjalėn e mori kandidati pėr bashkinė e kryeqytetit, publicisti dhe politologu i shquar, z.Robert Papa, i cili nė fjalėn tij tė shkurtėr, ndėr tė tjera, tha: "Ndonėse ėshtė hera e parė pėr mua qė marr pjesė nė takime tė tilla pėrfaqėsuese, ndihem shumė krenar t'u prezantoj kolegun tim tė nderuar dhe djalin tuaj, z.Ramazan Kupi. Unė jam i bindur se ju do tė votoni pėr tė, duke votuar kėshtu pėr tė ardhmen tuaj dhe tė ardhmen tonė tė pėrbashkėt. Ka ardhur koha qė Kruja dhe krutanėt tė gjejnė veten dhe tė shkėputen nga mėnxyra qė pėrjetojnė sot nėn neokomunizėm. Unė jam i bindur se ju do ta kaloni me sukses kėtė sprovė tė vėshtirė.

E ardhmja ėshtė e juaj,a ėshtė e sė Djathtės, era e sė cilės po ndihet fort. Unė kam besim tek era e lirisė, pasi vij nga vendi i lirisė dhe demokracisė sė vėrtetė, nga SHBA, ku kam patur nderin tė njihem me familjarėt dhe tė afėrmit e z.Kupi, tė cilėt i shoh edhe kėtu nė kėtė sallė tek kanė ardhur tė asistojnė nė takimin tuaj, duke sjellė me vete edhe erėn e lirisė. Ju bėj thirrje edhe njėherė: Votoni pėr z.Kupi, se kėshtu do tė votoni pėr tė ardhmen tuaj", - e mbylli fjalėn e tij z.Papa.

Pas tij e mori fjalėn kandidati fitues, z.Kupi, i cili nė fjalėn e tij plot ndjenjė pėr bashkėqytetarėt dhe me mendime tė thella pėr atė qė do tė bėjė bashkė me ta dhe pėr ta, tha:

Fjala e kandidatit legalist, z.Ramazan Kupi

Tė nderuar bashkėqytetarė, pjesėmarrės nė kėtė takim!

Nė kėtė moment solemn pėr ju dhe pėr mua, dėshiroj tė falenderoj Komitetin Drejtues tė Degės sė PLL Krujė, qė mė votoi kandidat pėr kryetar bashkie tė qytetit tonė tė bukur, Krujės. Njėherėsh dėshiroj tė falenderoj edhe pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė PLL, qė mė nderojnė duke marrė pjesė nė kėtė prezantim.

Unė mendoj se vendimi i PLL pėr tė dalė e vetme nė zgjedhjet pėr pushtetin vendor, mė 12 tetor, ėshtė njė vendim me rėndėsi historike pėr shumė arsye. Parė nė kėtė kėndvėshtrim, unė, ju, por edhe Dega e PLL Krujė, kemi marrė mbi supe njė pėrgjegjėsi historike, ndaj duhet tė lėmė mėnjanė emocionet e euforinė dhe t'i pėrvishemi punės pėr tė pėrcjellė nė ēdo familje krutane platformėn tonė pėr zhvillimin e Krujės.

Nė tė vėrtetė neve do tė na duhet tė bėjmė gjithēka pėr Krujėn, pasi ajo ka humbur pothuajse fizionominė e vet, duke u shndėrruar nė njė vend tė shkretuar.

Do tė na duhet tė ringjallim infrastrukturėn, tė rikthejmė traditėn dhe gjallėrinė e qytetit, tė hapim vende pune, sidomos duke zhvilluar artizanatin e shėrbimet, tė ruajmė, zhvillojmė e tė bėjmė atraktive pikat turistike, vendet dhe monumentet historike e natyrore tė qytetit tonė.

Kruja ėshtė simbol i Kombit. Asnjė vizitor i huaj nuk mund ta lėrė Shqipėrinė pa parė Krujėn, ēka do tė thotė se, Krujės, mė shumė se ēdo qyteti tjetėr, i duhet dhėnė fytyrė evropiane. Kjo arsye ėshtė e mjaftueshme pėr tė ushtruar trysni ndaj ēdo qeverie tė majtė apo tė djathtė, qė ato t'i kushtojnė vėmendjen e duhur qytetit tonė.

Pėr t'ia dalė me sukses administrimit efiēient tė bashkisė sė Krujės, duhen ndėrgjegjėsuar intelektualėt krutanė, qė tė vėnė nė dispozicion tė qytetit tė tyre potencialet e tyre nė tė gjitha fushat, pėr hartimin e projekteve tė zhvillimit, pėr t'ia paraqitur qoftė qeverisė, qoftė donatorėve tė huaj, qoftė qyteteve tė huaja me tė cilat do tė binjakėzohemi, ashtu edhe diasporės legaliste, tė cilėn unė e konsideroj njė rezervė tė fuqishme.

Unė ndjej dhe kuptoj se qyteti ka nevojė pėr njė kohėzim social tė tė gjitha shtresave shoqėrore.

Dasitė dhe pėrēarjet veēse e pengojnė dhe e ndalojnė zhvillimin, ndaj unė ju siguroj se do tė jem kryebashkiaku i tė gjithėve, duke qenė i bindur dhe krenar se do tė vazhdoj nė rrjedhėn dhe traditėn e tė parėve tė mi: Abaz Kupit e Ibrahim Kupit, tė cilėt bashkė me krutanėt kanė mbrojtur dhe nxjerrė faqebardhė jo vetėm Krujėn por edhe tė gjithė kombin.

Tė nderuar pjesėmarrės!

Nė kėtė ligjėratė unė nuk kam si qėllim qė tė zbėrthej nė detaje platformėn time, pasi atė do ta promovoj nė ēdo lagje e skutė tė qytetit, me njerėz tė tė gjithė brezave, tė tė gjitha shtresave, pėr tė prekur disa pika themelore pėr ardhshmėrinė e qytetit tonė.

Edhe njėherė dua tė theksoj besimin e madh qė kam tek legalistėt krutanė, sipatizantėt dhe qytetarėt e pėrgjegjshėm tė qytetit tonė, se me pėrkrahjen e tyre do t'ia dalim tė konkurojmė denjėsisht dhe tė fitojmė.

Ne do t'i risjellim krenarinė qytetit tonė, do tė dijmė tė jemi nė lartėsinė e kohės dhe tė detyrės. Ne do tė dijmė tė vlerėsojmė si duhet praninė e Naltmadhnisė sė Tij, Mbretit Leka I dhe Familjes Mbretėrore, duke u treguar Atyre se Kruja shkon nė rrugėn dhe traditėn e tė parėve tanė, e heronjve tanė dhe tė tė gjithė Kombit.

Ju faleminderit.

Mė nė fund, mes duartrokitjeve e mori fjalėn kryetari i PLL z.Ekrem Spahiu, i cili tha: "Tė nderuar legalistė, mbretėrorė, anėtarė dhe simtizantė tė PLL dhe qytetarė krutanė. Ju falenderoj nė emėr tė PLL pėr pjesėmarrjen tuaj nė kėtė takim tė mrekullueshėm tė prezantimit tė vėllait tuaj, intelektualit dinjitoz dhe njėrit nga legalistėt mė tė spikatur tė PLL, z.Ramazan Kupi.

Kandidaturėn e z.Kupi ne e konsiderojmė si pėrzgjedhje tė veēantė, realizuar nėpėrmjet procedurave transparente dhe nė mėnyrėn mė demokratike, pas votimit tė fshehtė.

Ne vijmė tė prezantojmė z.Kupi nė bastionin e Legalitetit, me bindje se ju kemi dhėnė kandidaturėn mė tė mirė tuajėn. Pra ne kemi kandidaturėn mė tė spikatur dhe tė mundshme plotėsisht pėr tė fituar nė raport me kandidaturat rivale.

Z.Kupi rrjedh nga Familja e shquar e legjendarit Abaz Kupi, i cili rithemeloi Partinė e Legalitetit.

PLL ėshtė partia e vetme qė ka tė mishėruar nė historinė e saj tė lavdishme historinė e Shqipėrisė, me tė cilėn ėshtė lidhur pėrjetėsisht. PLL ėshtė partia mė e panjollė e shqiptarėve, e cila nuk bashkėpunoi as me fashizmin, as me nazizmin, as me komunizmin dhe as me neokomunizmin. PLL bashkėpunoi me PD pėr tė shembur komunizmin pas vendosjes sė pluralizmit. Dhe kjo sepse legalistėt shqiptarė nuk mund tė kishin qė nė 90'-tėn partinė e tyre, pasi krimineli Alia dhe platforma e Katovicės nuk mund tė lejonin legalizimin e Legalitetit dhe tė Ballit Kombėtar, dy partitė mė tė vjetra, mė antikomuniste dhe shtylla tė shqiptarizmės. PLL edhe nė emigracion ndoqi rrugėn e Ahmet Zogut dhe Abaz Kupit. Edhe para togės komuniste tė pushkatimit, legalistėt thėrrisnin: Rroftė Mbreti, rroftė Shqipėria Etnike.

Ne pretendojmė tė fitojmė nė Krujė, pasi z.Kupi pėrfaqėson alternativėn mbretėrore, tė realizuar me sukses tė plotė gjatė periudhės sė lavdishme tė mbretėrimit tė Mbretit Zog I, 1928-1939.

Ne legalistėt premtojmė tė bėjmė atė qė bėri Mbreti Zog I.

Gjatė viteve 94-95, konstitucionalistėt qė vinin nga jashtė pėr tė asistuar nė hartimin e kushtetutės, qė nuk u hartua kurrė gjatė periudhės sė qeverisjes sė Partisė Demokratike, habiteshin me kėmbėnguljen e konstitucionalistėve tanė pėr tė hartuar njė kushtetutė gjoja demokratike. Ata u thonin tanėve se nuk kishte kuptim tė kėrkonim modele tė tjera, kur kishim modelin shqiptar tė kushtetutės sė Mbretit Zog I, qė ishte dhe mbetet ndėr mė tė mirat nė botė, po kush i dėgjonte, sepse populli thotė: "Ia the po kujt ia the!".

Nė kohėn e Mbretit Zog I, shqiptarėt kishin pasaportėn e tyre tė ēmuar, me tė cilėn bridhnin gjithė botėn, pa i ndaluar askush, madje duke i nderuar. Kjo pasaportė ishte asokohe e njėvlefshme me pasaportat diplomatike tė politikanėve dhe pushtetarėve tė sotėm. Ne nė atė kohė kishim monedhėn mė tė konvertueshme nė botė, qė ishin napoloni, franga e arit dhe napoloni letėr. Nė atė kohė, rendi dhe qetėsia ishin tė pėrkryera.

Nė kohėn e Mbretėrisė kishim kadastrat dhe hipotekat mė tė mira nė botė dhe sistemi ynė i regjistrimit tė pasurive tė tundshme e tė patundshme tė shtetasve, ishte ndėr mė tė pėrparuarit e kohės. Po kėshtu, edhe dokumentacionet e administratės shtetėrore, qė edhe sot janė tė pakonkurueshme pėr nga saktėsia dhe qartėsia logjike e pėrmbajtja ligjore.

Ne kishim ligjet dhe rregulloret e urbanistikės moderne, ndėr mė tė pėrparuarat kohės, qė edhe sot shėrbejnė si modele tė paarritshme.

Mbreti Zog mbretėroi deri mė 7 Prill tė vitit 1939, sepse murtaja fashiste qė shkatėrroi qytetėrimin mbarėbotėror, shkatėrroi edhe ėndrrėn e shqiptarėve, shtetin tė cilin ata edhe sot e kujtojnė me nostalgji. Por pikėrisht mė 7 Prill tė vitit 1939, mbi fashistėt ushtoi pushka e Abaz Kupit dhe e asnjė komunisti, ngaqė ata ishin fshehur vrimave, apo kishin dalė tė prisnin pushtuesit me tufa lulesh, sepse Stalini i tyre i kish aleatė.

Sot Shqipėria braktiset ēdo ditė nga ajka e rinisė dhe e inteligencies shqiptare, tė cilėn po e largon mjerimi dhe keq-qeverisja, po e largon politika e dėshtuar shqiptare e kėtij tranzicioni tė stėrzgjatur, e qė po na merr shpirtin. Edhe sot, pas 13 vjetėsh, injorohet pronari i legjitim dhe hajdutėt bėjnė ligjin mbi pronat e shqiptarėve tė ndershėm. Nga studimet e institucioneve mė prestigjioze tė statistkave, rezulton se mbi 80 % e shqiptarėve jeton nėn minimumin jetik, pra nėn 150 $ nė muaj, ndėrkohė qė statistika mė tė sakta e tė pranuara edhe nga ish presidenti Meidani, tregojnė se rreth 60 % e shqiptarėve jetojnė me mė pak se 1 dollar nė ditė. E nuk mjafton ky mjerim, por jemi tė dėnuar tė dėgjojmė demagogjinė e Nanos qė thotė se "... tė ardhurat vjetore pėr frymė nė Shqipėri, janė rreth 1600 $." Po njė vit mė parė, vetė Nano deklaronte se kjo shifėr vėrtitej tej 1100 $. Pra, tė ardhurat, sipas kryeministrit socialist, pėr njė vit na qėnkan rritur 500 $, ose 45 % mė shumė se njė vit mė parė. Po si ka mundėsi tė ndodhė njė mrekulli e tillė kur vetė Nano deklaron se rritja jonė ekonomike vjetore ėshtė 6 %. Atėherė lind pyetja: nga erdhėn kėto para, kur nuk justifikohen me prodhim?!

Se ēfarė e rrit prodhimin tonė tė pėrgjithshėm, kur importojmė edhe presh e domate, kėtė vetėm socialistėt mund tė na e thonė. Populli ngopet me lugė bosh dhe ne hamė me lugėn e floririt tė enveristėve nė pushtet. Ndėrkohė, kur bie fjala pėr mirėqėnie, tė moshuarit qė mbajnė mend kohėn e Mbretėrisė dhe gjithēka e krahasojnė me atė periudhė, thonė me nostalgji: "Demek si nė kohė tė Zogut!".

PLL do tė triumfojė sepse nuk e themeluan Katovica dhe Ramiz Alia, por e themeloi Ahmet Zogu dhe e rithemeloi legjendari Abaz Kupi, nė zjarrin e luftės kundėr fashizmit, luftė qė e kanė pėrvetėsuar komunistėt dhe "veteranėt" 50 vjeēarė, qė i nxori reforma nė pension, ndėrkohė qė lufta ka 60 vjet qė ka mbaruar.

Ėshtė e vėrtetė qė tani ėshtė rikthyer pėrfundimisht nė Atdhe Mbreti Leka I, por Ai qė kishte pronė ēerekun e Shqipėrisė, sot banon nė shtėpi me qira, ndėrkohė qė proletarėt qė u gėlonin morrat nė kaptinė, tashmė janė bėrė pronarėt e pronave tė tė tjerėve.

PLL ka nė program rikthimin e Monarkisė, po kėtė ne nuk mund ta bėjmė pa testuar veten tonė dhe pa u peshuar nė kandarin e elektoratit. Dhe pikėrisht kjo ėshtė arsyeja kryesore qė ne kemi dalė mė vete nė kėto zgjedhje.

Kėto zgjedhje do tė dėshmojnė sesa do tė jemi tė aftė tė mbrojmė votėn tonė. Ky kod Zgjedhor ėshtė Kodi mė i keqi qė ka patur ndonjėherė Shqipėra. Ai ėshtė kod qė ėshtė bėrė enkas nga dy partitė kryesore, PS dhe PD, nė favor tė tyre. Nėse kėto parti do tė ishin nė pozita tė palėkundura nė elektorat, nuk kishin pėrse t'ia jepnin komisionerėt vetes. Gjithmonė kur kodet zgjedhore janė lavdėruar, pikėrisht atėherė Shqipėria ka bėrė zgjedhjet mė tė kėqia dhe mė tė kontestuara. Por ne legalistėt jemi pėrgatitur tė sfidojmė kėtė kod zgjedhor. Nėse ne nuk do tė jemi nė gjendje tė ruajmė votat tona, hallal ju qoftė atyre qė do tė na i vjedhin.

Nė kėto zgjedhje, PLL futet me figura intelektuale tė fuqishme, tė cilat kanė gjetur veten tek partia dhe alternativa jonė. Kanidatėt tanė do tė nxjerrin nė votime elektoratin abstenues. Nė kėtė pikėpamje ne nuk do tė marrim elektoratin e askujt, por do tė mundėsojmė rritjen elektorale tė sė Djathtės dhe fitoren e saj nė parlamentet e njėsive vendore, duke e kaluar opozitėn nė maxhorancė dhe duke e bindur bashkėsinė ndėrkombėtare se pseudomaxhoranca aktuale e ka humbur dominancėn, duke krijuar kėshtu premisat pėr zgjedhje tė parakohshme vitin e ardhshėm, zgjedhje qė do ta sjellin opozitėn nė pushtet.

Ne jemi tė pėrgatitur pėr tė qeverisur bashkė me partitė aleate tė spektrit tė djathtė. Kundėrshtari ynė politik ėshtė PS dhe aleatėt e saj tė majtė. Ne kėrkojmė votėn tuaj pėr tė qeverisur dhe jo pėr tė sunduar.

PLL posedon modelin mė tė shkėlqyer tė qeverisjes, modelin mė efiēient, qė pjell zhvillim dhe rrit mirėqenien e shqiptarėve.

Alternativa jonė ėshtė zhvillimi dhe aktivizimi i resurseve materiale dhe njerėzore tė vendit. Kur ne tė marrim pushtetin, do t'u bėjmė thirrje tė rinjve shqiptarė qė tė mos largohen nga Shqipėria, pasi do tė ketė punė pėr tė gjithė.

Atdheu ka nevojė pėr kontributin e tė gjithėve, dhe ne do tė krijojmė shanset qė tė kontribuojnė tė gjithė shqiptarėt, tė cilėt nuk do tė ndėrtojnė mė Greqinė dhe Italinė, por atdheun dhe jetėn e tyre nė trojet e tė parėve, e jo mė rrugėve tė botės.

Ne do t'u rikthejmė dinjitetin shqiptarėve, duke krijuar shtetin ligjor dhe atė tė sė Drejtės, bazuar mbi drejtėsinė shoqėrore tė mishėruar nė ligj. Ne do t'u kthejmė pronarėve pronėn e tyre dhe nėse nuk e duan, do t'ua kompensojmė me vlerėn e tregut dhe jo me vlerėsimet korruptive tė arapėve dhe hajdutėve nė pushtet.

Ne do tė kompensojmė dhe dėmshpėrblejmė punėn e papaguar tė Ish tė Pėrndjekurve dhe Burgosurve politikė, duke qenė tė ndėrgjegjshėm qė nuk do tė mund t'u rikthejmė atyre vitet e rinisė dhe jetėt e bjerruna nėpėr burgjet dhe kampet e diktaturės.

Nėse ju keni bindje se z.Kupi nuk e meriton votėn tuaj, mos e votoni atė. Ne duam votėn tuaj me bindje dhe jo me mashtrime. Idealistėt dhe atdhetarėt nuk mashtrojnė popullin e tyre. Partitė konservatore e ndėrtojnė programin e tyre mbi burimet materiale dhe njerėzore, mbi vlerat, mundėsitė dhe kapacitetet dhe jo mbi propagandėn boshe dhe mashtruese, qė rrjedh nga koncepte ideologjike, karakteristika kėto tė partive tė majta dhe atyre pseudocentriste. Ne nuk e kėrkojmė votėn tuaj pėr tė pėrmirėsuar jetėn dhe pėrmbushur ambicjet pushtetore tė kandidatėve tanė, por e kėrkojmė votėn tuaj vetėm pėr tė qeverisur dhe pėrmirėsuar jetėn tuaj. Nėse ju krijoni bindje pėr kėtė, na jepni votėn, nėse jo, atėherė jepuani atė mashtruesve dhe vazhdoni eksperimentet mbi jetėt dhe pasuritė tuaja. Ne do t'u presim me qetėsi dhe do t'ua kėrkojmė pėrsėri votėn pa ju premtuar lugė tė florinjta.

Tė djathtėt bėjnė ato qė premtojnė ndėrsa tė majtėt premtojnė parajsa alla-komiuniste dhe mbjellin mjerimin. Tė majtėt llapin gjithė ditėn duke propaganduar ato qė bėjnė, ndėrsa ne tė djathtėt i bėjmė ato qė themi.

Nėse Skrapari mbetet pėrjetėsisht bastion i sė Majtės, Kruja e Skėnderbeut dhe Abaz Kupit duhet tė mbetet pėrjetėsisht bastion i sė Djathtės, prandaj ne kėrkojmė votėn dhe besimin tuaj.

Ata qė bėnė Shqipėrinė dhe e mėvetėsuan atė, do tė dijnė ta ribėjnė.

Ne e bazojmė zhvillimin e vendit tek forcat dhe energjitė e shqiptarėve dhe jo tek ndihmat e aleatėve ideologjikė antishqiptarė. Pėr ne, mbi gjithēka ėshtė populli, Atdheu dhe Kombi, ndėrsa pėr kundėrshtarėt tanė pushteti ėshtė gjithēka, edhe kur ngrihet mbi mjerimin e popullit dhe rrėnimin e Atdheut.

Idealet tona janė ato tė Rilindjes kombėtare dhe tė atyre qė shkrinė jetėn dhe pasurinė pėr Shqipėrinė. Ne nuk kemi ideal mėsimet e Leninit dhe revolucionin si mjet pėr tė marrė pushtetin. Ne nuk shkrijmė Atdheun dhe Kombin pėr tė bėrė pasuri.

Ne nuk vijmė nga turmat e babėzitura tė mjeranėve qė, pėr atdhe kanė koromanen.

Ne vijmė nga ajka e shqiptarizmės, prandaj i kėrkojmė votat tuaja, sepse i meritojmė.

Krujėn dhe Shqipėrinė do ta bėjnė bijtė e zogollėve dhe kupėve, sepse ata duan dhe dijnė ta bėjnė dhe jo bijtė e atyre qė as duan dhe as dijnė ta bėjnė.

Nėse mė 12 tetor ju do tė na jepni votėn qė meritojmė, 13 tetori do tė jetė dita e agimit tė lirisė kundėr tiranisė, do tė jetė dita e bardhė dhe e pėrjetshme pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt", - e mbylli fjalėn e tij z.Spahiu.

Pas fjalės sė kryetarit tė PLL, e cila u ndėrpre disa herė nga duartrokitjet, u vijua me njė bashkėbisedim tė ngrohtė dhe, sė fundi, tė pranishmit morėn pjesė nė njė koktejl tė shtruar nga Familja Kupi.

A.K.

 

Pėr herė tė parė PLL konkurron nė bashkinė dhe gjithė komunat e Gramshit

Basha: Ėshtė shumė e rėndėsishme tė pėrfaqėsohemi nė ēdo komunė

Legalistėt gramshiotė: Jemi tė bindur se kėsaj radhe do tė kemi pėrfaqėsuesit tanė nė pushtetin vendor

Ditėn e premte, mė datė 15 gusht, nėnkryetari i PLL, z.Murat Basha, sekretari i Senatit tė Veteranėve tė PLL, z.Seit Preni dhe kryetari i Degės sė PLL Elbasan, z.Bujar Ēala, ishin nė njė takim pune nė qytetin e Gramshit, ku pritės ishin kryetari i Degės sė kėtij rrethi, z.Edmond Guri, me sekretarin e Degės, z.Hasan Hoda dhe me mjaft anėtarė dhe simpatizantė tė tjerė.

Nė kėtė takim z.Basha u shpreh se pėr PLL ėshtė shumė e rėndėsishme qė tė kemi kandidaturat tona nė ēdo bashki e komunė tė Gramshit. Prandaj, - tha ai, - duhet njė punė shumė serioze dhe e pėrkushtuar qė ne t'ia arrijmė kėtij hapi tė parė, qė ėshtė mjaft i rėndėsishėm pėr tė arritur nė njė rezultat pozitiv nė zgjedhje. Basha shtoi mė tej se kėto zgjedhje janė njė shtysė pėr rigjallėrimin dhe konsolidimin e strukturave tė PLL pėr tė ardhmen.

Kryetari i Degės, z.Edmond Guri, tha se "ne po mundohemi seriozisht qė tė kemi pėrfaqėsuesit tanė nė tė gjitha bashkitė dhe komunat. Mendojmė se janė mundėsitė tė fitojmė nė komunėn Poroēan.

Sekretari i Degės, z.Hasan Hoda, tha se "kemi bėrė njė punė tė mirė nė qytetin e Gramshit dhe kėsaj radhe besojmė se PLL do tė ketė pėrfaqėsuesit e vet nė kėshillin bashkiak tė qytetit.

Sekretari i Senatit z.Seit Preni, i pėrgėzoi legalistėt gramshiotė pėr punėn e kryer nė kėtė Degė dhe shprehu besimin se, koha, edhe nė kėtė rreth do tė punojė pėr Legalitetin.

Korresp i "Atdheu"

 

Legalistėt lezhjanė prezantojnė kandidaturėn fituese nė komunėn e Blinishtit

PLL siglon fitoren e Blinishtit

Spahiu: Ju mbėshtesni PLL, sepse ajo nuk ka mbi shpinė asnjė mėkat ndaj shqiptarėve dhe Shqipėrisė

Ditėn e shtunė, mė datė 9 korrik, nė orėn 19.00, nė komunėn e Blinishtit tė rrethit tė Lezhės, u bė prezantimi i kandidatit tė PLL pėr kėtė komunė, z.Viktor Shtjefni.

Interesimi pėr kėtė takim tė prezantimit tė kandidatit legalist, ishte tejet i madh nga banorėt vendas. Dhe kjo pėr vetė reputacionin e padiskutueshėm qė gėzon z.Shtjefni, i cili ėshtė ndėr intelektualėt mė nė zė tė zonės dhe njėkohėsisht kryetari aktual i kėshillit tė komunės Blinisht.

Pėr tė bėrė prezantimin e tij para simpatizantėve legalistė, nė kėtė komunė kishte ardhur personalisht kryetari i PLL, z.Ekrem Spahiu, i shoqėruar edhe nga kryetari lokal i PLL, z.Vasil Muēa, kryetari i Nderit dhe njė nga veteranėt mė tė njohur tė PLL, z.Gjon Pėrjaku, si dhe nga drejtues tė tjerė tė Degės sė PLL Lezhė.

Takimin e hapi intelektuali Gjergj Frani, i cili ėshtė edhe kryetar i shtabit tė kandidatit Shtjefni. Z.Frani, nė fjalėn e tij, ndėr tė tjera, tha: " Unė kam marrė pėrsipėr tė jem kryetar i shtabit elektoral tė zotit Shtjefni, sepse e kam patur nxėnės dhe ka qenė mė i shkėlqyeri nė shkollė. Sot e kam koleg, si arsimtar i dalluar nė shkollėn ku mėsoi dhe u edukua. Z.Shtjefni ėshtė kryetar i kėshillit tė komunės tonė tė Blinishtit, ku ka dhėnė njė kontribut tė jashtėzakonshėm pėr mbarėvajtjen e punėve dhe zgjidhjen e problemeve tė komunitetit. Z.Shtjefni ėshtė njė person me integritet tė padiskutueshėm politik dhe moral, dhe prandaj ndjej kėnaqėsi tė madhe qė nxėnėsi im ka dalė shumė mė i zoti se mėsuesi dhe, duke qenė i tillė, zoti Shtjefni ėshtė kandidatura mė pėrfaqėsuese e komunitetit tonė. Kam besim tė plotė se ai do tė dijė t'u japė zgjidhje problemeve tė akumuluara prej vitesh nė kėtė komunė, nėse fiton mandatin e popullit."

Mė pas fjalin e mori kryelegalisti lezhjan, z.Vasil Muēa, i cili, nė emėr tė Komitetit Drejtues tė PLL Lezhė, pėrshėndeti nė kėtė prezantim triumfal tė pranishmit, mysafirėt e nderuar dhe banorėt e komunės. Z.Muēa ėshtė pėrzgjedhur kohėt e fundit si kryetar i Degės sė PLL Lezhė, nė mes tė tė gjitha kandidaturave tė tjera rivale, nėpėrmjet njė procedure mjaft demokratike dhe transparente.

Veterani i PLL, ish kryelegalisti lezhjan Gjon Pėrjaku, nė fjalėn e tij u bėri thirrje tė pranishmėve qė tė votojnė pro kandidaturės sė z.Shtjefni, sepse, sipas tij, "... kėshtu do tė votonin pėr njė alternativė ndryshe nga ajo e 12 vjetėve."

Nė fjalėn e tij, kandidati pėr kryetar komune, z.Shtjefni, pasi falenderoi drejtuesit e PLL pėr miratimin unanim tė kandidaturės sė tij, u pėrqėndrua kryesisht dhe nė linja tė pėrgjithshme rreth platformės qė ai do tė shpalosė gjatė fushatės zgjedhore, duke qenė nė kontakt dhe komunikim tė vazhdueshėm me zgjedhėsit pėr tė piketuar prioritetet e punės bashkėrisht me elektoratin, si dhe pėr pėrmbushjen e kėrkesave imediate tė tij.

Z.Shtjefni u duartrokit shpesh herė gjatė fjalės sė tij, ēka dėshmonte mirėpritjen e kandidaturės nga zgjedhėsit e pranishėm.

Me mjaft interes u prit fjala e kryetarit tė PLL, z.Spahiu, i cili fillimisht falenderoi tė pranishmit "pėr pjesėmarrjen dhe interesimin qė tregojnė ndaj aktiviteteve tė Partisė Lėvizja Legalitetit dhe kandidatėve tė saj, nė njė kohė qė politika shqiptare i ka shumė borxhe zgjedhėsve." Pastaj, z.Spahiu evidentoi vlerat e kandidatit si intelektual atdhetar, si pasardhės i denjė i Fishtės, kėtij patriarku tė madh tė shqiptarizmės dhe letrave shqipe. "Nė vazhdėn e kėtyre traditave, z.Shtjefni pėrfaqėson vlerat dhe virtytet mė tė qenėsishme krahinore. Ne dhe tė gjithė shqiptarėt nacionalistė, krenohemi pėr kėtė vijimėsi tė kontributit tuaj nė pėrmbushje tė amanetit tė burrave mendjendritur dhe shqiptarėve tė mėdhenj qė ka nxjerrė kjo trevė. Z.Shtjefni e mbėshtet PLL, kėtė parti e cila nuk ka asnjė mėkat ndaj shqiptarėve dhe Shqipėrisė. Ai ka vite qė aderon dhe militon nė PLL, sepse kjo parti pėrfaqėson njė alternativė krejt tė ndryshme nga ajo ēka shqiptarėt pėrjetuan gjatė kėtyre viteve postpluraliste. Shqiptarėt janė ndėrgjegjėsuar tashmė dhe e adhurojnė Mbretėrinė si sistem efiēient, pėr atė ēka bėri pėr vendin gjatė viteve 1928-1939. Ata e mbėshtesin Mbretin Leka I pėr atė ēka ka bėrė dhe aspiron tė bėjė pėr Atdheun, ndaj e votuan mė 29 qershor tė vitit 1997, sikurse kemi besimin se do ta votojnė edhe nė Referendumin e ardhshėm, i cili ėshtė objektiv politik i padiskutueshėm i PLL dhe pėr tė cilin edhe ju jeni tė bindur se do tė zhvillohet nė njė tė ardhme jo fort tė largėt. Shqipėria do tė restaurojė Monarkinė dhe do tė vendosė nė fronin e merituar Mbretin Leka I, jo thjesht pėr nostalgji dhe sepse duam ne, por sepse, pa Monarki, ky vend qė ka nxjerrė mbretėr dhe perandorė tė lavdishėm, nuk ka tė ardhme."

Mė poshtė z.Spahiu u ndal nė krizėn qeveritare qė ka mbėrthyer maxhorancėn dhe evidentoi elementėt thelbėsorė tė saj si; dorėheqja e zv/kryeministrit Meta dhe e ministrit Nako, mosvotimi nė Kuvend i qeverisė "Nano 6", dalja nė bazėn socialiste tė Metės e pėrkrahėsve tė tij duke krijuar njė ēarje nė PS dhe sė fundi pėr shkak tė mungesės sė drejtimit dhe vendim-marrjes, si rezultat i zhdukjes enigmatike tė kryeministrit.

Mė pas z.Spahiu argumentoi edhe arsyen e daljes mė vete tė PLL, duke sjellė argumenta bindėse pėr tė pranishmit, qė e pėrkrahėn kėtė vendim. "Argumentimi i kėtij veprimi tė drejtė ka bėrė qė edhe zgjedhėsit shqiptarė dhe mbarė legalistėt ta mirėpresin kėtė pozicionim tė ri zgjedhor, si njė lėvizje tė zgjuar politike dhe me efekte tė shkėlqyera pėr ridimensionimin e formatit politiko-elektoral tė PLL nė spektrin e djathtė dhe mbarė politikėn shqiptare", - theksoi z.Spahiu.

Duke e mbyllur fjalėn e tij, kryelegalisti theksoi se "... dalja e PLL mė vete e ka rritur entuziazmin dhe mbėshtetjen e atyre shtresave sociale qė e gjejnė veten tek PLL dhe qėndrimet konsekuente tė saj, ēka solli me vete, natyrshėm, edhe njė fluks nė rritje tė potencialeve intelektuale qė iu bashkėngjitėn alternativės sonė. Ne nuk ju bėmė thirrje qė tė votoni pėr kandidatin tonė Shtjefni pėr tė ndryshuar jetėn e tij, por ju kėrkojmė votėn qė ai tė vihet nė shėrbimin tuaj, pėr tė ndryshuar e pėrmirėsuar jetėn tuaj, sepse ju tashmė jeni tė rraskapitur dhe tė zhgėnjyer."

Pas fjalės sė kryetarit tė PLL, takimi u shndėrrua nė njė bashkėbisedim tė ngrohtė dhe miqėsor, qė ēoi nė evidentimin e problemeve qė shqetėsojnė komunėn e Blinishtit.

Tė pranishmit mbetėn mjaft tė kėnaqur nga ky bashkėbisedim, dhe shprehėn optimizmin pėr ta mbėshtetur pa rezerva kandidaturėn e z.Shtjefni pėr kryetar komune, nė zgjedhjet e 12 tetorit.

S.PIPA

 

Takim elektoral i suksesshėm i PLL nė Fan tė Mirditės

Mirdita: Dr.Gjon Lleshi pėr Komunėn e Fanit

Legalistėt mirditorė: "PLL fuqizon shpresat e tė djathtės sė gėnjyer tė Mirditės"

Mė datėn 11 gusht 2003, Dega e PLL Mirditė zhvilloi hapjen e fushatės elektorale me paraqitjen e kandidaturės pėr kryetar komune nė komunėn e Fanit. Me emrin dhe reputacionin e mjekut tė pasionuar e tė kudogjendur, z.Gjon Lleshi, PLL paraqet kandidaturėn mė tė spikatur pėr kryetar tė pushtetit komunal nė komunėn Fan.

Me pjesėmarrjen e gjerė, tė siguruar nga Dega e PLL Mirditė dhe N/dega Fan, u prit edhe kryetari i PLL, z.Ekrem Spahiu, si dhe drejtuesit kryesorė tė Degės nė rreth.

Nė fjalėn e tij z.Spahiu bėri tė qartė pėr anėtarėt dhe aktivistėt e partisė, programin pėr fushatėn zgjedhore. Gjithashtu ai vlerėsoi punėn e strukturave lokale, duke shprehur besimin se kandidatura e mjekut tė talentuar Gjon Lleshi do tė jetė kandidatura fituese nė zgjedhjet e 12 tetorit.

Nė vazhdim, z.Spahiu u ndal nė problemet e mėdha dhe shqetėsuese qė kalon vendi pėr shkak tė keq-qeverisjes qė shkaktoi nė kėto vite maxhoranca e majtė si dhe apatisė e pamundėsisė sė lidershipit tė PD pėr tė bėrė njė opozitė serioze.

Sipas z.Spahiu, tre ishin shtyllat ku bazohej programi i PLL:

Sė pari - ajo pėr formėn e regjimit; sė dyti - problemi i pronave dhe sė treti - mbėshtetja e shtresės sė Ish tė Persekutuarve.

E veēanta e punės sė kėsaj nėndege qė u theksua gjatė kėtij takimi, ishte se rreth 40 anėtarė e drejtues tė strukturave tė PD nė grup-seksione e seksione, dhanė dorėheqje tė parevokueshme nga PD dhe kėrkuan anėtarėsimin nė PLL. Arsyeja pėr kėtė - sqaruan ata, - ėshtė se nė PD ėshtė cėnuar demokracia e brendshme, ka qendrime sektare tė herė pas hershme, si dhe vazhdon tė sundojė njė frymė e majtė nė organet drejtuese.

Takimi u pėrshkua nga fryma e njė angazhimi pėr mirorganizmnin e njė fushate elektorale, pėr fleksibilitet tė strukturave dhe efiēencė tė shtabeve elektorale, pėr tė realizuar kėshtu njė sukses nė kėto zgjedhje.

Kryetari i PLL, z.Spahiu, duke pėrmendur cilėsitė dhe virtytet e larta tė mjekut Gjon Lleshi, u bėri thirrje votuesve mirditorė tė komunės sė Fanit, "qė tė votojnė pėr kandidatin e PLL" dhe u premtoi se "nė rast fitoreje", ai do tė bėnte tė gjitha pėrpjekjet qė kjo komunė tė trajtohej me pėrparėsi, si njė komunė e programeve "pilot".

Takimi i z.Spahiu nė fshatin Klos tė Fanit, i dha njė impuls tė jashtėzakonshėm Degės sė PLL Mirditė dhe tani pėrfaqėsuesit e saj ndihen mjaft optimistė pėr njė rezultat shumė premtues nė kėto zgjedhje.

Mark Deda

 

Legalistėt hyjnė fuqishėm nė garėn pėr komunėn e Bėrzhitės

PLL zyrtarizon kandidaturėn e saj pėr Bėrzhitėn

Me konsensusin e tė gjithėve, si kandidat-pėrfaqėsues i PLL nė kėtė komunė zgjidhet z.Kujtim Gjuzi

PLL ka pėrzgjedhur si kandidatin e saj pėr komunėn e Bėrzhitės, pėrfaqėsuesin e njėrės prej familjeve mė tė njohura tė kėsaj zone, z.Kujtim Gjuzi.

Nė mbledhjen e zhvilluar nė kėtė nėndegė, nėn drejtimin e kryetarit tė saj, z.Nebi Nika, dhe me prezencėn e drejtuesve tė Degės sė Tiranės, ėshtė pėrzgjedhur me konsensus tė plotė emri i kandidatit legalist pėr kėto zgjedhje.

Komuna Bėrzhitė ėshtė e shtrirė nė njė sipėrfaqe mjaft tė madhe, nė tė dy krahėt e rrugės sė Elbasanit dhe nė kėtė pikėpamje ajo ėshtė njė ndėr tė mėdhatė e rrethit Tiranė.

Kryetari i nėndegės sė kėsaj komune, z.N.Nika tha se "... megjithatė ne kemi bėrė njė punė shumė efikase dhe kemi shkelur ēdo fshat tė kėsaj komune, e tashmė kjo shpėrndarje gjeografike nuk pėrbėn pengesė pėr ne." Ai tha gjithashtu se "emri qė ne kemi paraqitur ėshtė njė garanci pėr njė rezultat befasues e mjaft pozitiv nė kėto zgjedhje."

Anėtarė tė tjerė tė nėndegės u shprehėn optimistė se z.Kujtim Gjuzi do tė kandidojė me dinjitet pėrballė konkurrentėve tė tjerė nga e majta dhe e djathta.

Ata thanė se puna e dobėt e bėrė nga kryekomunarėt e derisotėm, ėshtė njė avantazh pėr kandidatin e PLL, z.Gjuzi.

Drejtues tė PLL nga qendra thanė se, "... ne besojmė nė emrin dhe mbėshtetjen qė gėzon z.Kujtim Gjuzi, dhe se do t'i japim atij tė gjithė mbėshtetjen e mundur."

Komuna Bėrzhitė pėrfshin fshatrat Bėrzhitė, Ibė, Mihajas-Cimėq, Kus, Lug-Shėlqizė, Pėllumbas, Kllojkė.

Kjo komunė kufizohet me komunat e tjetra tė rrethit Tiranė, si Kėrrabė, Baldushk, Petrelė dhe ndahet nė kufi me rrethin e Elbasanit. Territori i kėsaj komune pėrmbledh njė pjesė tė mirė tė rrugės nacionale Tiranė-Elbasan dhe ky fakt konsiderohet si njė avanatzh pėr banorėt e kėsaj komune. "Por, realisht, - thonė ata, - deri mė sot nuk kemi parė ndonjė ndėrhyrje konkrete tė shtetit pėr tė na pėrmirėsuar nivelin e jetesės."

Megjithė resurset qė ka, kjo komunė konsiderohet si njė ndėr mė tė varfėrat e gjithė rrethit dhe ėshtė lėnė jashtė vėmendjes sė qeveritarėve, tė cilėt kujtohen pėr tė dhe banorėt e saj vetėm nė raste votimesh pėr deputet, pra njė herė nė katėr vjet.

N.K.

 

Legalistėt peqinas prezantojnė kandidaturat e fitores

Spahiu: Abstenuesit, gjahu ynė

Ditėn e enjte, pasdite, nė njė nga lokalet e simpatizantėve dhe legalistėve peqinas, Dega e PLL tė kėtij rrethi organizoi takimin e prezantimit tė kandidatėve qė do tė pėrfaqėsojnė PLL nė bashkinė e qytetit tė Peqinit dhe nė komunat.

Nė kėtė takim ishte i pranishėm edhe kryetari i PLL z.Spahiu.

Takimin e hapi kryetari i PLL tė Degės sė Peqinit, legalisti i nderuar, z.Bardhyl Bica,

i cili ndėr tė tjera tha: "Tė nderuar miq, i nderuar zoti Spahiu dhe ju, anėtarė dhe simpatizantė tė PLL. Sot ne e zhvillojmė kėtė takim pėr tė prezantuar para jush kandidatėt e pėrzgjedhur nga ju pėr tė na pėrfaqėsuar nė zgjedhjet e 12 tetorit.

Dega jonė e PLL, ju paraqet sot si kandidat pėr kryetar bashkie tė qytetit tė Peqinit, zotin Muharrem Gjevori, i cili njihet nga ju tė gjithė pėr kontributin e pamohueshėm qė nė fillim tė proceseve demokratike.

Z.Gjevori rrjedh nga njė familje patriotėsh antikomunistė. Pėr bindjet dhe aktivitetin e tyre kundėr diktaturės, komunistėt i pushkatuan zotit Gjevori gjyshin dhe xhaxhanė dhe i dėnuan babanė me burg, me akuzėn "pėr agjitacion dhe propagandė kundėr pushtetit popullor." Megjithėse me arsim tė lartė, pushteti komunist e ndėshkoi zotin Gjevori tė punojė si punėtor i thjeshtė.

Pas vendosjes sė pluralizmit, z.Gjevori ka drejtuar Komitetin ekzekutiv pluralist tė qytetit tė Peqinit, gjatė periudhės qershor 91-gusht 92, ndėrsa nė periudhėn gusht 92-korrik 97, zoti Muharrem ka punuar si sekretar i Bashkisė sė qytetit tė Peqinit.

Ndėrsa nė komunėn Gjocaj, Dega e PLL vendosi tė kandidojė z.Robert Bullari, i cili rrjedh nga njė familje e shquar antikomuniste. Babai i z.Bullari ka qenė i dėnuar pėr 15 vjet burgim tė rėndė, si antikomunist i deklaruar dhe anėtar i "Grupit tė Rezstencės antikomuniste". Pėr kėtė arsye, familja e Robertit ka vuajtur kalvarin e dhimbshėm tė persekutimit, gjatė gjithė viteve tė diktaturės. Qė nė moshė shumė tė re, z.Robert ėshtė aktivizuar nė lėvizjen demokratike dhe sot ai pėrfaqėson para zgjedhėsve tė komunės sė tij programin dhe alternativėn legaliste.

Ndėrsa nė komunėn Shezė, nė emėr tė PLL kemi vendosur kandidaturėn e z.Gėzim Ēullhai, i cili gjithashtu rrjedh nga njė familje e nderuar nacionaliste, e cila ėshtė persekutuar gjatė gjithė viteve tė diktaturės. Me kandidimin e z.Gėzim, PLL ėshtė e bindur se do ta pėrfaqėsojė denjėsisht elektoratin legalist dhe atė tė djathtė.

Figura e pastėr morale e kandidatėve tanė dhe pėrkushtimi i tyre, janė garanci pėr rezultate tė larta zgjedhore dhe konkurrim dinjitoz. Ne jemi tė bindur se me punėn tonė tė pėrbashkėt, do tė arrijmė tė zgjojmė interesimin e elektoratit tė djathtė, i cili do tė dijė tė vlerėsojė kontributin dhe pėrkushtimin e kandidatėve tanė, tė cilėt garantojnė qeverisje tė ndershme dhe nė shėrbim tė zgjedhėsve."

Fjala e kreut lokal tė legalistėve peqinas, u prit me duartrokitje nga tė pranishmit.

Mė pas, nė emėr tė kandidatėve e mori fjalėn zoti Gjevori, kandidat i PLL pėr bashkinė e Peqinit, i cili premtoi ndershmėri dhe pėrkushtim ndaj zgjedhėsve, pavarėsisht bindjeve politike. "Duke pranuar programin dhe pėrfaqėsimin e PLL nė kėto zgjedhje, ne jemi tė bindur se kemi pėrqafuar alternativėn e progresit dhe tė sė ardhmes sė sigurtė tė vendit. Nė emėr edhe tė kandidatėve tė tjerė, u premtojmė juve se do tė vejmė tė gjitha forcat pėr tė marrė rezultate maksimale dhe pėr ta pėrfaqėsuar denjėsisht PLL nė pushtetin vendor" - premtoi z.Gjevori.

Pastaj z.Bardhyl Bica ia dha fjalėn kryetarit tė PLL, z.Spahiu, i cili nė fjalėn e tij tha: "I nderuar z.Bardhyl, tė nderuar pjesėmarrės! Prania juaj nė kėtė sallė ėshtė dėshmi e besimit tuaj tek politika, e cila fatkeqėsisht ėshtė bėrė gangrena e shoqėrisė shqiptare, pėrgjegjėsja e tė gjitha halleve dhe mundimeve tė kėtij populli dhe sinteza e tė gjitha poshtėrsive. Por ju jeni kėtu nė kėtė sallė, sepse besoni tek PLL, tek programi dhe alternativa e saj dhe e kandidatėve tuaj e tanėt. Ju jeni kėtu sepse jeni tė bindur se PLL nuk i ka asnjė borxh popullit shqiptar dhe Shqipėrisė, pėrveēse pėrkushtimit atdhetar dhe dėshirės pėr ērrėnjosjen e neokomunizmit dhe prosperimin e vendit.

Pėrzgjedhja nga ana juaj e kandidaturave qė prezantojmė sot, ka qenė mėse demokratike dhe transparente, konform statutit tė PLL dhe udhėzimeve tė posaēme qė ne kemi dhėnė pėr kėtė proces tė vėshtirė por vendimtar nė rezultatet zgjedhore.

Duke vlerėsuar pjekurinė tuaj politike dhe predispozicionin maksimal pėr ta kurorėzuar me fitore kėtė fushatė zgjedhore, kryesia ia delegoi kompetencat e pėrzgjedhjes sė kandidatėve Degėve tė PLL, duke u falur atyre besimin e merituar e larg skemave poshtėruese tė tenderimit, qė zhvillohen nga forumet drejtuese tė partive tė tjera, ku pėrzgjedhja njeh vetėm njė kriter dhe parametėr, paratė dhe trafikimin e vendim-marrjes gjatė procesit tė pėrzgjedhjes sė kandidatėve. Duke vepruar nė kėtė mėnyrė, kėto parti pėrcjellin tek kandidati moralin e korrupsionit dhe abuzimit me pushtetin dhe votėn e zgjedhėsve. Ju jeni trashėgimtarėt e familjeve mė tė shkėlqyera tė Peqinit dhe bartės tė traditave atdhetare e bindjeve legaliste e mbretėrore, ndaj jeni sot kėtu. Me ju dhe familjet tuaja tė nderuara, krenohet sot e gjithė Shqipėria.

Ndonėse PLL ėshtė partia mė e vjetėr e nacionalizmit historik shqiptar, ajo sot ėshtė mė e re dhe mė e freskėt se kurrė, mė e pakonsumuar se kurrė dhe po njeh veēse shtim tė radhėve tė saj dhe tė simpatizantėve e votuesve.

Aktualisht, PLL po pėrballet me njė fluks tė pazakontė kandidaturash tė shkėlqyera intelektuale, tė cilat do t'i ēojnė mė larg ambiciet dhe pėrfaqėsimin e saj nė pushtetin vendor, duke pėrgatitiur kėshtu njė tė ardhme tė sigurtė politike.

Aktualisht, njė pjesė e konsiderueshme e shoqėrisė shqiptare po pėrjeton zvetėnimin moral. Prona e ligjshme ka rėnė pre e mashtruesve, grabitqarėve dhe matrapazėve, pėr shkak tė bazės ligjore tė kėtij spekullimi, qė ėshtė "Ligji nr. 7501 mbi tokėn."

Reforma zgjedhore nė pėrgjithėsi dhe qėndrimi ndaj votės sė lirė, si institucioni mė i rėndėsishėm dhe bazamenti i demokracisė, gjatė kėtyre 13 vjetėve tė Pluralizmit ka pėsuar regres, duke sjellė pasoja tė pariparueshme dhe maxhoranca e minoranca fiktive. Kodet zgjedhore janė pėrēudnuar dhe shkatėrruar progresivisht.

Nė vitin 1991, ēdo forcė politike qė merrte pjesė nė zgjedhje kishte tė drejtė tė pėrfaqėsohej nė komisionet zgjedhore me komisionerėt e saj, pėr tė ruajtur votėn e fituar me mundim dhe sakrifica. Mė pas, e drejta e pėrfaqėsimit me komisionerė tė partive konkurruese u reduktua nė tė drejtė vetėm pėr partitė parlamentare. Pastaj, mė vonė kjo e drejtė iu dha vetėm 7 partive tė rreshtuara tė parat nė listėn e subjekteve zgjedhore dhe, sė fundi, tė drejtėn pėr tė patur komisionerė e kanė vetėm dy partitė kryesore, tė cilat e kanė transferuar kėtė tė drejtė tek vetja, duke spostuar partitė e tjera.

Kėshtu, "flamurtarėt e progresit dhe demokracisė pluraliste", po imitojnė Stalinin e urryer, duke i numėruar votat e tė tjerėve si tė ishin tė tyret, dhe, rrjedhimish, duke krijuar mundėsitė pėr pėrplasje vdekjeprurėse dhe kontestime qė mbushin sirtaret e kancelerive tė huaja dhe monitoruesve ndėrkombėtarė, pas ēdo fushate zgjedhore nė Shqipėri.

Partia mė e madhe sot nė Shqipėri, ėshtė partia e abstenuesve. Ne kemi dalė nė kėtė fushatė pėr tė fituar votat e abstenuesve.

Rinia po e braktis nė masė Atdheun, dhe kjo pėrbėn rrezik pėr plakjen e shoqėrisė dhe venitjen e potencialeve intelektuale pėr shkak tė hemorragjisė sė pandalshme tė trurit.

Dikur, baballarėt tanė i trembeshin qoshes sė oxhakut, ndėrsa sot budallejtė i janė turrur politikės dhe pushtetit, duke rrezikuar seriozisht degjenerimin e institucioneve dhe instalimin e mediokritetit nė tė gjitha sferat e jetės shoqėrore.

Nė kėto kushte, PLL po kėrkon rigjenerimin e kapaciteteve intelektuale tė saj, duke bėrė pakt me intelektualėt dhe duke i kandiduar ata nė tė gjitha bashkitė dhe komunat. Pikėrisht kėtė qėllim kemi patur edhe kur kemi pranuar kandidaturat tuaja, si garanci pėr rezultate tė larta zgjedhore.

Me besimin e lartė tek ju, tek pėrkushtimi dhe mbėshtetja juaj nė elektorat, ne forcojmė bindjen pėr rezutate tė larta edhe nė Peqin.

Nė emėr tė kryesisė sė PLL dhe nė emrin tim personal, ju uroj juve edhe njėherė suksese, pėr t'i ēuar mė lart arritjet e Degės suaj tė nderuar, e cila kryesohet nga intelektuali i urtė dhe shembullor, zoti Bardhyl Bica.

Edhe njėherė suksese nė zgjedhje", - ishin fjalėt e fundit tė z.Spahiu.

Mė pas takimi u zhvillua nė formėn e bashkėbsedimit pėr sqarimin e disa momenteve dhe paqartėsive, pėr tė cilat kryelegalisti Spahiu shprehu mendimin e tij dhe serviri zgjidhje konstruktive, qė i bindėn dhe i kėnaqėn tė pranishmit. Mė pas u kalua nė njė kokteil tė organizuar pėr tė gjithė tė pjesėmarrėsit, me shpezimet e mikpritėsve.

Z.Spahiu u nda me legalistėt peqinas me premtimin pėr t'u takuar sėrish nė tė ardhmen, gjatė fushatės zgjedhore.

 

Bulqiza pėrgatitet pėr prezantimin e kandidatėve tė fitores

Ditėn e premte, nė orėn 9.00 tė paraditės, kryetari i PLL, zSpahiu, pati njė takim pune me drejtuesit e Degės sė PLL Bulqizė, tė cilėt e informuan kryetarin se procesi i miratimit tė kandidaturave ka pėrfunduar nė bashkinė e Bulqizės dhe tė gjitha komunat e kėtij rrethi.

Z.Zenel Shehu, kryetar i Degės, nė emėr tė legalistėve tė Bulqizės shprehu optimizmin e tij pėr njė rezultat nė rritje, duke pretenduar edhe fitimin e komunave nė Ostren, Zerqan, Gjoricė, etj

Por z.Shehu shprehu edhe njė shqetėsim, ngaqė militantė tė PD-sė kanė filluar njė presion tė hapur ndaj kandidatėve dhe strukturave tė PLL sė kėtij rrthi pėr t'i detyruar tė tėrhiqen nga gara, gjė e cila nuk i shėrben klimės sė mirėkuptimit dhe bashkėpunimit tė kandidatėve dhe subjekteve tė djathta, duke ditur se legalistėt si kundėrshtarė politikė konsiderojnė Partinė Scialiste dhe nuk kziston asnjė arsye pėr tė harxhuar energji me njėri-tjetrin.

 

Legalistėt dibranė nė prag tė prezantimit tė kandidaturave

Peshkopi: Mbledhje pune e z.Spahiu me Komitetin Drejtues dhe kandidatėt legalistė tė rrethit Dibėr, mė dt.15.08.2003

Ditėn e premte, nė orėn 11.00, Dega e PLL Dibėr organizoi nė mbledhje tė pėrbashkėt tė Komitetit Drejtues dhe kandidatėve qė do tė pėrfaqsojnė PLL nė garėn pėr bashkinė Peshkopi dhe komunat e kėtij rrethi. Nė kėtė mbledhje merrte pjesė edhe kryetari i PLL, z.Spahiu.

Mbledhjen e punės e hapi kryelegalisti dibran Selaman Agolli, i cili e informoi z.Spahiu pėr pėrfundimin pothuajse tė tė gjithė punės pėrzgjedhėse pėr caktimin e kandidaturave legaliste nė rrethin e Dibrės. Qė tė gjitha kandidaturat e servirura nė kėtė takim, ishin miratuar me konsensus nga strukturat dhe Komiteti Drejtues, pėrveē kandidaturės nė komunėn Kastriot, ku pas votimit, me shumicė votash fitoi kandidatura e intelektualit tė shquar tė zonės, zotit Murat Koltraka.

Nė diskutimet e tyre, anėtarėt e Komitetit Drejtues dhe kandidatėt qė e morėn fjalėn, ngritėn probleme shqetėsuese, kryesisht tė karakterit teknik, tė cilat morėn rrugėn e zgjidhjes pas rrahjes sė mendimeve.

Nė pėrfundim tė kėtij takimi pune, legalistėt dibranė miratuan pėrfundimisht kandidaturat e mėposhtme, sipas komunave dhe bashkisė sė qytetit tė Peshkopisė: Nė bashkinė e Peshkopisė do tė kandidojė personalisht kryelegalisti dibran, intelektuali dhe drejtuesi i njohur, z.Selman Agolli; Nė komunėn Tomin - z.Hysen Kaba (ish kryetar i Degės sė PLL) 3. Komuna Maqellarė - z.Edmond Nasufi; 4. Nė komunėn Luzni - z.Besim Qerimi; 5. Nė komunėn Melan, z.Hashim Mazari; 6. Nė komunėn Arras - z.Astrit Lusha; 7. Nė komunėn Fushė-Ēidhėn - z.Arif Dauti; 8. Nė komunėn Kastriot - z.Murat Koltraka; 9. Nė komunėn Lurė - z.Faik Mena; 10. Nė komunėn Zall Dardhė, - z.Avni Gjoka; 11. Nė komunėn Zall Reē - z.Baftjar Laēi; 12. Nė komunėn Muhurr - z.Rrahim Lala; 13. Nė komunėn Selishtė - z.Hydajet Selishta.

Gjatė mbledhjes pati edhe kriika pėr mosdorėzimin nė kohė tė dokumentacionit. Diskutuan Ismail Karaj i komunės Tomin - qendėr; kandidati Edmond Nasufi i komunės Maqellarė; Hysen Kaba e Dilaver Shehu, veterani legalist Dan Beēa, Enver Bitri nga komuna Fushė-Ēidhėn; Esat Zuna nga komuna Kastriot; Xhetan Kovaēi nga komuna Fushė-Aliaj.

Pasi u shkėmbyen mendime tė lira pėr pėrgatitjen pėrfundimtare dhe prezantimin e kandidaturave, z.Spahiu dha sqarimet rastit dhe premtoi se do tė takohej shumė shpejt me legalistėt dibranė, tė cilėt i premtuan kryelegalistit arritjen e njė rezultat tė lartė nė zgjedhje.

 

Opinion

Kujtesė pragzgjedhjesh

Nga Alfred FETO

Ish anėtar i Kryesisė sė Ballit Kombėtar Tiranė

Zgjedhjet pėr pushtetin vendor tė 12 tetorit nė Shqipėri po afrohen. Mendohet se tė paktėn deri nė mesin e Tetorit, tė nxehtit tė kėsaj vere do t'i shtohet edhe i nxehti i zgjedhjeve. Nė tė dyja kampet e mėdha tė politikės shqiptare po bėhen natyrshėm pėrgatitjet. Tė dyja partitė e mėdha, si PD ashtu edhe PS, kanė provuar dhe po provojnė "sheqerin" dhe "kripėn" e kėtyre zgjedhjeve. Pėrsėri, me siguri, do tė dėgjojmė: "tė dashur shokė dhe shoqe"..." tė nderuar zonja dhe zotėrinj"...." Shqipėria jonė moderne dhe europiane, ne forcat progresiste", do tė pėrmendet Pakti i Stabilitetit, integrimi nė Europė, etj, etj. Shumė prej kėtyre refreneve fallco dhe tė bezdisshme, gjoja diplomatike, tė politikanėve "modernė", pėrpara analistėve vendas dhe tė huaj, pėrpara detyrave qė parashtron bashkėsia ndėrkombėtare, mbeten si flluska sapuni.

Pėr mėse 10 vitesh nė rrugėn e ndryshimeve, Shqipėria mbetet pėrsėri , fatkeqėsisht, vendi mė i prapambetur nė Europė. Zgjedhjet demokratike dhe tė ndershme, gur themeli pėr demokracinė dhe besueshmėrinė nė institucionet ndėrkombėtare, mbeten pėrsėri tė rrezikuara. Listat e zgjedhėsve tė dokumentuara edhe nė zgjedhjet e fundit, mbeten, me siguri, problematike dhe mollė sherri.

Ndryshimet e fundit nė komisionet zgjedhore, duken si njė "pazar" midis forcave tė mėdha. Nė mėnyrė absolute dhe i argumentuar, mbetet i drejtė gjykimi: Shtatė Partitė e para fituese nė zgjedhje, duhet tė kenė komisionerė. Nė kėtė mėnyrė, votat e fituara nė zgjedhjet e mėparshme, respektohen dhe mbrohen nga institucionet dhe subjektet politike. Kush ka fituar mė shumė vota, respektivisht subjekti i parė dhe i dytė, duhet tė kenė kryetarin dhe zv/kryetarin. Votat e njė shtresė fisnike pėr gjysėm shekulli, nuk mund t'i mbrojnė dy socialistė (ish komunistė tė djeshėm) dhe dy demokratė, ndoshta tė rinovuar dhe qė nė shumė fshatra, mund tė jenė kushėrinj me tė parėt. Partitė e Legalitetit dhe tė dy partive balliste ( tashmė me pėrpjekje pėr bashkim), nuk duhet tė mbeten grup-seksione tė Partisė Demokratike. Ato duhet tė jenė pjesė e pandarė e koalicionit tė pėrgjithshėm tė djathtė, por me tė drejtat qė iu takojnė. Formulave e zgjedhjeve kėtė herė e kėrkon medoemos kėtė bashkėpunim. Konkurenca duhet tė jetė nė pėrzgjedhjet e kandidatit brenda forcave tė djathta. Le tė zgjidhen njerėzit mė tė mirė, ē'rėndėsi ka nėse kandidati ėshtė i PD-sė, i PLL-sė, ballist apo i forcave tė tjera tė djathta. Pėr lidershipin e PD-sė, qėnia nė opozitė ka njė limit. Progresi i Shqipėrisė, veē zgjedhjeve tė ndershme dhe demokratike, ėshtė i diktuar edhe nga kryerja e reformave tė vazhdueshme. Nuk mjafton vetėm dėshira pėr tė shkuar nė Europė. Faktikisht Shqipėria ėshtė pjesė territoriale e Europės. Koncepti qėndron sesa pėrmbush Shqipėria parametrat pėr tė qėnė pjesė e rregullave tė vendosura unanimisht nga njė bashkėsi europiane, apo detyrat pėr tė qėnė pjesė e strukturave euro-atlantike. Nė themel tė kėtyre obligimeve, duhet tė qėndrojė respektimi i njė raporti qytetar-shtet. Shteti duhet tė respektojė dhe tė mbrojė nė ēdo rast qytetarin e tij dhe ky i fundit tė respektojė ligjit e shtetit. Nuk besoj se ka qytetarė tė vendeve tė Bashkimit Europian, qė tė paguajnė mė tepėr se ēka ata kanė konsumuar. Nė zyrat e KESH-it shikon pėrditė njerėz qė ankohen pėr fatura fiktive. Nė asnjė rast, institucionet shtetėrore nuk tė kėrkojnė falje, qoftė edhe me njė zarf tė postuar pėr gabime tė mundshme. Reformat nė institucione nuk nėnkuptojnė ndryshim tė orarit tė punės nė to.

Nuk tė pranon njeri nė strukturat ndėrkombėtare tė lartpėrmendura, pa njė reformė tė thellė nė ruajtjen dhe pastėrtinė e mjedisit.

"Pėrse jeni tė varfėr, e kuptoj- mė thoshte njė gjerman nė qershor tė kėtij viti- po plehrat pse i hidhni ku tė mundni"?

Njė i huaj, pėrnjėherėsh, vė re nė Aeroportin e Rinasit pakujdesinė e shtetit. Autobuzat nė pistėn e aeroportit, pėrveē SAVIEM tė vjetėr, pėr turp janė edhe me sedilje tė shqyera.

Meqė ra fjala nė elementė tė vegjėl, por jo pa rėndėsi, Sllovenia ėshtė dy milionė banorė, autobuzat e Aeroportit tė Ljubjanės janė identik si tė aeroportit tė Mynihut. Tė gjithė kemi vėnė re nė ceremoni fetare, pėrpara kishave ose xhamive, lypsarė fatkeq. Pėr t'u mėshiruar mė tepėr, disa prej tyre rrinė edhe pis. Besimtarėt japin disa qindarka, por shumica e tyre nuk dėshiron qė lypsarėt fatkeq tė futen brenda. Nė institucionet euro-atlantike nuk futesh me fjalė ose dėshira shokėsh. Shqipėria kėrkon njerėz seriozė, tė zotė, tė ndershėm dhe zotėrinj.

Martin Luter King thekson: "Demokracia e shprehur, nga e thėnė nė veprime konkrete, ėshtė forma mė e mirė e qeverisjes nė Tokė". Nė kėtė prag zgjedhjesh demokratėt duhet tė kujtojnė zgjedhjet e 22 marsit 1992, si zgjedhjet mė tė mira tė pas viteve '90. Populli i shumėvuajtur shqiptar ishte totalisht pėr ndryshime. Partia Demokratike dhe forcat e tjera tė djathta e merituan plotėsisht fitoren. Moskryerja e reformave tė drejta nė administratė, moshapja e dosjeve pėr politikanėt, pakėnaqėsia nė pronėn private, mostrajtimi i ish-tė persekututarve politikė si partnerė nė rrugėn e pėrbashkėt, mosndėshkimi i tė korruptuarve siē duhet nė administratėn shtetėrore, mosarritja nė nivele tė dėshiruara tė njė sistemi drejtėsie, kaos nė ndėrtimet pa leje dhe nė lėvizjen e njerėzve, duke arritur kulmin me gabimin e lejimit tė skemave piramidale, tė cilėn PD e ka pranuar edhe vetė, bėn qė tė djathtėt tė mbeten nė opozitė. Treguesi i saktė i qeverisjes nė rrugėn e duhur, ėshtė sistemi i drejtėsisė. Ekziston njė korelacion i fuqishėm midis shtetit dhe drejtėsisė. Atje ku shteti ėshtė i fortė edhe drejtėsia ėshtė e tillė. Fatkeqėsisht nė kėto vite postkomuniste, nė Shqipėri nuk janė arritur nivele tė pranueshme tė sistemit tė drejtėsisė. Sot dėgjon ndėshkime qesharake pėr vepra tė rėnda. Korrupsioni shtrihet edhe nė sektorė tė tjerė: nė shėrbimet publike, shėndetėsi, arsim, etj.

Shumė politikanė janė nė hall, nėse do tė fitojnė zgjedhjet apo jo. Socialistėt e ndershėm, qė nuk i besojnė slloganeve, shohin se shumė premtime nuk janė realizuar. Papunėsia e madhe, krimi deri nė familje, listat e gjata tė marrjes sė ushqimeve, i bėjnė ata pesimistė.

Kėshtu ėshtė demokracia: Pas "sheqerit" provon dhe "kripėn".

 

SHKODRA & FUSHATA

Lajme nga Shkodra


Shkoder: Legalistet shpallin kandidaturen fituese per kryebashkiak

Ne nje konference per shtyp, te mbajtur nga kryetari i PLL-Shkoder, z.Enis Dizdari, u be publik edhe emri i kandidatit qe do te perfaqesoje legalistet dhe mbreteroret shkodrane ne zgjedhjet vendore. Ai eshte z. Gezim Dibra, Dekani i Fakultetit te Shkencave te Universitetit "Luigj Gurakuqi" te Shkodres, intelektuali i njohur dhe i pranuar prej te gjithe shkodraneve.
Me kete rast, kryetari legalist lokal, z. Dizdari, shperndau edhe nje komunikate per shtyp, si me poshte:

Komunikate per mediat e PLL dega Shkoder mbajtur nga kryetari i kesaj dege z.Enis Dizdari

Kam nderin dhe kenaqesine, si kryetar i Deges se P.L.L Shkoder, te komunikoj me ju dhe t`u bej te ditur se Komiteti Drejtues i kesaj Dege, ka vendosur pa asnje vote kunder te shpalle kandidat per Kryetar Bashkie te Shkodres, qytetit me tradita monarkiste, z. Gezim Dibra.
I lindur dhe i rritur ne Shkoder, z. Dibra perfaqeson qytetarine e hershme shkodrane, ndersa vete ai perfaqeson eliten intelektuale e akademike. Duke qene produkt i dekades pluraliste, ai ka mundur te afirmoje vlerat dhe aftesite qe i hapen rrugen e promovimit te padiskutueshem edhe ne kandidimin per kryetar te Bashkise se qytetit me te madh verior.
Ambiciet e tij profesionale, kane ardhur duke pasur njera-tjetren.
Padyshim qe nje formim kaq i gjere, e ne rang akademik, e ka thelbin e suksesit ne karakterin, ne aftesite dhe origjinen e tij nga nje familje monarkiste, e cila i ka sherbyer me zell e besnikeri Mbretit Zog I.
Ne, sot, me prezantimin e kandidatit per kryetar Bashkie, z Gezim Dibra, mendojme se kemi gjetur njeriun e duhur, per te cilin Shkodra dhe shkodranet kane shume nevoje. Ai eshte i mirepritur e i mirefolur nga dhjetra e dhjetra shtepi shkodrane, qe i kane besuar edukimin e pergatitjen profesionale te femijeve te tyre, jo vetem ne qytetin tone, por ne te gjithe Veriun e Shqiperise.
Ai, me vizionin e tij intelektual, para se gjithash kerkon besimin e shkodraneve. Ai premton se do te zbuloje e ndricoje rruget. Ai, me drejtimin e tij do t'i thote "ndal" shkaterrimit te metejshem te qytetit. Ai do te dije te zgjedhe modelin e vertete te zhvillimit te Shkodres, per ta afruar ate me qytetet evropiane.
Ne sinteze te te gjithe punes se tij per ndertimin e nje strukture qeverisese bashkohore, zotit Dibra do t`i sherbeje modeli evropian i shtetit te Mbretit Zog I.
Dega e PLL Shkoder, duke i ofruar elektoratit shkodran kandidaturen e z. Gezim Dibra, ka shfaqur nje obligim qytetar ndaj Shkodres dhe vete qytetareve shkodrane.
Vetem nje kandidature legaliste e me gjak monarkist, mund t`i riktheje dinjitetin shkodraneve. Prandaj mbetet ne vullnetin e tyre per ta votuar e kurorezuar zotin Dibra ne kete post jetik per Shkoder-locen.



Kush eshte Gezim Dibra


Gjithcka per Prof.Dr. Gezim Dibra, kandidat i PLL per kryebashkiak ne Shkoder

Legalistet me se fundi kane bere te ditur kandidaturen e tyre per zgjedhjet lokale te 12 tetorit te ketij viti. Prof. Dr. Gezim Dibra, Dekan i Fakultetit te Shkencave ne Universitetin "Luigj Gurakuqi" te Shkodres, me te drejte eshte konsideruar edhe surpriza tjeter legaliste e ketyre zgjedhjeve, pas kandidimit te publicistit dhe politologut te njohur Robert Papa ne garen per bashkine e kryeqytetit. Duke marre ne konsiderate faktin e te qenit nje nga perfaqesuesit me eminente te elites intelektuale e akademike dhe qytetarise shkodrane, kandidimi z. Gezim Dibra u prit me entuziazem nga qytetaret shkodrane, te cilet e percaktuan kete perfaqesues te shkelqyer te shoqerise civile si nje kandidature befasuese e tejet te fuqishme, qe do te gezoje padyshim mbeshtetjen e nje pjese te qytetit metropolitan te kultures, qyteterimit shqiptar dhe demokracise.
Partia "Levizja Legalitetit", ka bere te marten edhe prezantimin zyrtar te pedagogut 50 - vjecar Gezim Dibra, i cili e nisi tashme beteje-sfiden elektorale per postin e kryeqytetarit te Shkodres. Kryelegalisti shkodran, z.Enis Dizdari dhe nenkryetari i PLL-se, z.Murat Basha, kane paraqitur me kenaqesi dhe krenari te ligjshme kandidaturen e tyre te spikatur, duke deklaruar me solemnitet: "Me kandidaturen e perzgjedhur prej legalisteve shkodrane, mendoj se kemi gjetur njeriun e duhur, per te cilin Shkodra dhe shkodranet kane shume nevoje." "Emri i z.Gezim Dibra, eshte emer i dashur dhe i shumeperfolur ne shume shtepi shkodrane, femijet e te cileve kane patur nderin dhe privilegjin te pergatiten dhe edukohen ne bangat e shkolles profesionale nga pedagogu dhe mesimdhenesi i talentuar Gezim Dibra. Z.Dibra vjen ne kete fushate si intelektuali i emancipuar qe ka patur gjithmone moton "puno dhe jeto me qytetin dhe per qytetin", - ka thene nder te tjera ne adrese te z.Dibra kryelegalisti shkodran Enis Dizdari, gjate prezantimit zyrtar te kandidatures se z.Gezim Dibra. Ndersa gjate prezantimit te shkurter te disa nga prioritetet kryesore te programit elektoral te z.Dibra, kreu i legalisteve shkodrane eshte shprehur se "... z.Dibra do te zhvilloje e ndertoje rruget per t'i thene ndal shkaterrimit moral dhe estetik te qytetit tone, do te punoje per te gjetur promotorin e vertete te zhvillimit te Shkodres, duke i dhene asaj pamjen dhe kulturen e nje qyteti te vertete evropian." "Kandidatura e z.Dibra eshte nje obligim qytetar....", tha nder te tjera z.Dizdari. Nderkohe, nga ana e tij, z.Dibra, i cili vjen ne kete gare elektorale nga shoqeria civile, ka theksuar se ndjehet "komod ne kete kandidim te legalisteve shkodrane." "... duhet te falenderoj para se gjithash PLL per besimin qe pati tek une. Ndjehem komod se edhe vete PLL eshte nje parti qe perfaqeson spektrin e djathte te Shkodres. Perzgjedhja e kandidatures dhe emrit tim nga PLL, eshte ne logjiken e cdo qytetari dhe intelektuali shkodran dhe une megjithese bej pjese nder intelektualet e paangazhuar drejtpersedrejti ne politike, vendosa te perfaqesoj nje subjekt politik me tradita te medha atdhetare dhe te perfshihem seriozisht ne kete fushate elektorale".
Ne strategjine e tij per qeverisjen e qytetit te Shkodres ne rast fitoreje, z.Dibra konsideron si mase kryesore bashkepunimin me qarqet akademike dhe intelektuale ne pergjithesi, dhe ne vecanti me Universitetin "Luigj Gurakuqi" dhe Dhomen e Tregtise se rrethit. Z.Gezim Dibra ka mbaruar Universitetin Filologjik ne Tirane per Histori-Gjeografi dhe me pas per Psikologji-Pedagogji. Ka kryer disa kualifikime pasuniversitare ne Itali, France, Angli, Danimarke dhe Belgjike dhe eshte autor i kater teksteve te disiplinave perkatese.
Kjo kandidature ka ngjizur bashkepunimin dhe mbeshtetjen e te gjitha forcave te vogla te se Djathtes shkodrane, me ne krye legalistet. Pritet qe 12 tetori thjesht te jete nje formalitet ne kurorezimin e z.Dibra si kryebashkiak i qytetit 2500 vjecar te Shkodres, kesaj kryeqendre administrative dhe metropolit te qyteterimit tone antik, ku paten rezidencen dhe lane vulen e madheshtise figurat dhe dinastite me te ndritura te qyteterimit dhe races sone. Dhe z.Dibra do te jete padyshim nje pasardhes i denje ne vlerat qyteteruese dhe qeverimin e kryeqendres se shqiptarizmes.



Jeteshkrim i kandidatit per kryebashkiak te PLL-Shkoder, z. Gezim Dibra

EMRI MBIEMRI: Gezim Dibra
DATELINDJA: 02.08.1953
VENDLINDJA: Shkoder
GJENDJA CIVILE: Martuar, me dy femije
ARSIMI: 1972-mbaruar shkollen e mesme; 1976-diplomuar ne U.T. ne degen Histori-Gjeografi; 1986-diplomuar ne U.T. per Psikologji-Pedagogji; 1996-Kualifikuar per mesimdhenie ne Universitetin "Pace" New York
PUNESIMI: 1976-1979-mesues Dukagjin Shkoder; 1979-1986-drejtues shkolle ne Mnele, Mjede; 1986-1989-mesues, shkolla Pedagogjike Shkoder; 1989-2003-Universiteti i Shkodres
KUALIFIKIMI: kualifikuar ne Greqi, Itali, Danimarke, Angli, Belgjike; 1997-Fituar grade shkencore "Doktor i Shkencave Psikologjike"; 2001-Fituar titull "Profesor i Asociuar"
GJUHA E HUAJ: Anglisht, italisht
BOTIMET: Autor dhe bashkeautor i librave: Pedagogjia, Psikologjia Sociale, Metodat e Mesimdhenies, Puna me femijet me aftesi te kufizuara.

 

 

 

 

___________

10 gusht 2003, Nr.30(545)

___________

EDITORIAL

Forca e trete, qe mund te kryesoje

Nga Robert Papa

Ne disa vende europiane eshte shfaqur nje dukuri e re: krijohen grupime te reja politike dhe fitojne zgjedhjet. Kjo, se pari, deshmon se nuk vidhen zgjedhjet dhe, se dyti, shpreh me elegance reagimin e publikut ndaj teorise se konsumimit.
Edhe ne Shqiperi,mund te krijohet nje grupim i madh, duke marre me vete shumicen e shqiptareve, te cilet i kane thene JO, prej kohesh, si PS-se ashtu edhe PD-se. Etaloni i kesaj prove ishin zgjedhjet e Elbasanit, ku 70 % e votuesve i thane Jo, si Berishes ashtu edhe Nanos.
Nderkohe qe "udheheqesit" e medhenj dhe te perjetshem, si te PD-ja dhe te PS-ja, vazhdojne e flasin sikur komandojne elektoratin, por harrojne se 70 % e shqiptareve te ndershem, qofshin ish-demokrate te zjarrte, apo ish-socialiste te flakte, as qe duan t'i degjojne, sepse ata, thjesht, jane konsumuar.
Opozita ka kohe qe po kalon nje krize qendrimesh: pas nje detante me zotin Nano, tash ka kaluar ne sulme te ashpra (dhe ky qendrim i fundit ka kuptim), por ish-demokratet e flakte nuk e dine se ku te pozicionohen, me qendrimet pro-Nanos, deri te heqja e akuzave per vrasjen e Azem Hajdarit, apo te akuzat kunder Nanos, nderkohe qe Nano gezon mbeshtetje nga SHBA.
Nano luan shkelqyeshem ne politiken e jashtme, por ka kapitulluar ne politiken e brendshme. Nanos i mungon inisiativa e Metes, dhe thuajse asnje km rruge apo autostrade nuk eshte ndertuar qysh se Nano eshte zgjedhur serish kryeminister.
Eshte luftuar trafiku, por ne planin ekonomik vendi po kalon ne vendnumero, duke patur shume te papune dhe mungesa te investimeve te huaja.
Loja me publikun, perseri eshte nen konsumimin total. Berisha ka gjetur menyrat e konferencave tek shtypi ditor, por harron, e kjo sjell bumerangun, si dikur, ne Referendumin e vitit 1994.
Shefi i PD-se harron se shqiptaret kane nevoje per fytyra te reja edhe ne politike, dhe mbase duan pak pauze, duke iu marre pak kohe vetem kur te fillojne fushatat.
Ne zgjedhjet lokale qe po vijne eshte normale qe PS-ja te humbase, sepse kjo ngjet thuajse kudo ku respektohet rrotacioni. Por gjithkund ka nje sekret: cila figure afrohet? A do te votojne shqiptaret me tifozllek? Apo do te dine te dallojne Forcen e Trete: Partine e Abstenimit!
Nese Pollo, Shehi, Spahiu, Rroqi si edhe Mediu, do te formonin nje grupim te perbashket, e nese thirret per ndihme edhe Eduart Selami, loja ndryshonte.
Shqiptaret u lodhen me PS dhe PD. Konsumimi i PS dhe mungesa e gjate e mbeshtetjes se Uashingtonit ndaj PD-se, ka hapur terren per nje fitore te Polit te Trete.
As Nano e as Berisha nuk jane te perjetshem. Duhet mentalitet i ri dhe forca te reja, realisht pro-amerikane dhe pro- shqiptare.
Zgjedhjet lokale jane shansi i pare. Poli i Lirise, nuk ka nevoje per zyra apo per kryesi. Shumica e shqiptareve nuk votojne as per PD dhe as per PS. Ata duhen afruar qe t'i japin voten Alternatives se Trete; as te perkedhelurve te PD dhe as atyre te PS.

 

News

Ja ku gabon Keshilli i Larte i Drejtesise

Prononcim per mediat i Kryetarit te PLL z.Ekrem Spahiu


Keshilli i Larte i Drejtesise ka reaguar ndaj deklarates se PLL se po behen pengese per ngritjen e Kolegjit Zgjedhor te Gjykates se Apelit Tirane, qe do te gjykoje ankimimet e partive politike ndaj KQZ-se.
Nuk kemi deshire te hyjme ne polemika me askend aq me teper me KLD qe drejtohet nga kreu i shtetit z.Moisiu, por jemi te detyruar te sqarojme opinionin mbi te verteten e kesaj ceshtjeje.

Kuvendi i Shqiperise ka miratuar ligjin nr.9087 me dt.19 qershor 2003 "Kodi Zgjedhor".
Presidenti i Republikes se Shqiperise z.Alfred Moisiu e ka shpalle ligjin 9087 me dekretin nr.3868 dt.30 qershor 2003.
Fletorja Zyrtare qe permban Kodin Zgjedhor ka dale nga botimi me dt.1 korrik 2003.
Neni 183 i Kodit Zgjedhor shprehet: "Ky Kod hyn ne fuqi 15 dite pas botimit ne Fletoren Zyrtare" (qe do te thote me dt.16 korrik).
Presidenti ka dekretuar daten e zgjedhjeve per pushtetin vendor: daten 12 tetor 2003.
Deri ne kete moment gjithcka eshte ne perputhje me ligjet dhe afatet e percaktuara.
Neni 163 pika 3 e Kodit Zgjedhor thote ne menyre taksative se "Shorti per perzgjedhjen e tete gjyqtareve te Kolegjit Zgjedhor te Gjykates se Apelit Tirane, hidhet jo me vone se 5 (pese) dite pas dekretimit te dates se zgjedhjeve" (Pra i takon qe kjo procedure te ishte mbyllur me date 22 korrik).
Sot jemi me date 12 gusht dhe shorti ende nuk eshte hedhur per perzgjedhjen e gjyqtareve, te cilet do te perbejne Kolegjin Zgjedhor te Gjykates se Apelit Tirane.
PLL eshte e detyruar te sqaroje opinionin ne lidhje me kete proces, sepse eshte e prekur drejtperdrejt prej ecurise ose bllokimit te tij.
PLL eshte ankuar ndaj vendimit te KQZ per komisioneret e nivelit te dyte dhe te trete (KZQV dhe KQV) qe i takojne PLL, por padrejtesisht ia kane kaluar nje partie tjeter. Gjykata e Apelit Tirane e ka ngrire procesin duke pritur ngritjen e Kolegjit Zgjedhor te kesaj Gjykate sipas Kodit te ri Zgjedhor.
Si pefundim ia leme opinionit te gjykoje ne lidhje me sa me siper, pra nese ka shkelje te afateve kohore apo jo!

 

FAQJA POLITIKE

Spahiu: S'kemi qeveri, e rrezuan vete socialistet

PLL rikonfirmon edhe njehere qendrimin zyrtar per te dale me vete ne zgjedhjet vendore

Me daten 7 gusht 2003, ne zyren e grupit te deputeteve legaliste prane Kryesise se Kuvendit, kryetari i PLL z.Ekrem Spahiu, dha nje konference per shtyp lidhur me disa zhvillime negative te koheve te fundit dhe shqetesimin e ligjshem te PLL, si nje force e pergjegjshme opozitare, per keqesimin e situates parazgjedhore dhe thellimin e krizes totale qe ka perfshire te gjithe jeten e vendit.
Thelbi i shqetesimeve qe artikuloi z.Spahiu, sintetizohej ne deklaraten e pergatitur me kete rast, e cila u lexua para mediave te shumta te interesuara per qendrimet dhe konkluzionet me te fundit te PLL, si nje parti serioze dhe e vemendshme ndaj zhvillimeve te vendit.
I pyetur nga gazetaret per nje argumentim te detajuar te idese se legalisteve lidhur me "ekzistencen e krizes totale ne vend", kryetari Spahiu u pergjigj: "Doreheqja e zevendeskryeministrit Meta, ministrit te Integrimit Nako, mosvotimi i ministrit te dekretuar Marko Bello ne Kuvend, cka do te thote, as me pak e as me shume por mosvotim i qeverise, jane te mjaftueshme per te argmentuar idene tone te ekzistences se krizes totale ne te cilen eshte zhytur vendi dhe thellimin pa kthim te saj. Por nese ju do te kerkonit edhe argumente te tjera, une do t'ju permendja largimin pa adrese te kryeministrit nga Shqiperia dhe fushaten qe ka ndermarre Meta dhe pasuesit e tij kunder qeverise "Nano 6", fushate kjo e ndermarre nga figurat kryesore te PS dhe nga disa prej ish ministrave kryesore te saj ne disa kabinete socialiste. Pikerisht keto efekte shkaterrimtare te nje krize ciklike, kane dhene pasoja te drejtperdrejta ne te gjithe jeten e vendit, pasoja qe jane shumefishuar ne krahasim me periudha te tjera te meparshme, duke e thelluar spiralen e krizes."
Pyetjes lidhur me sqarimin e shqetesimit te legalisteve per disa zera te pavertete dhe spekullime per gjoja aleanca te PLL me partite e tjera te djathta dhe kryesisht me PD per keto zgjedhje vendore, kryelegalisti Spahiu iu pergjigj: "Ditet e fundit po spekullohet shume, sidomos nga disa perfaqesues te lidershipit te PD-se, sikur gjoja ne legalistet po dalim ne zgjedhjet vendore ne aleance me PD apo partite e tjera, nen emrin e nje koalicioni te madh opozitar. Une, me kete rast dua t'u rikonfirmoj edhe nje here juve dhe nepermjet jush te gjithe opinionit publik, anetareve dhe simpatizanteve te PLL, qendrimin e prere, te qarte dhe zyrtar te PLL, si kryetar i saj, duke rideklaruar se, PLL ne zgjedhjet vendore do te dale e vetme dhe me siglen e saj."
Krahas pikave te theksuara e te argumentuara edhe ne tekstin e deklarates, gazetaret e shumte e pyeten kryetarin Spahiu edhe rreth kandidaturave te PLL ne bashkite kryesore te vendit, dhe kerkuan te dinin mendimin e tij nese "votat e marra prej kandidateve legaliste, do te rrezikonin fitoren e se Djathtes ne zgjedhjet per pushtetin vendor?"
Kesaj pyetjeje, kryelegalisti iu pergjigj: "Nese ne u detyruam te dalim me vete, ky nuk eshte faji yne, por eshte nje vendim i kushtezuar totalisht nga Kodi Zgjedhor PS-PD, i cili e shkaterron PLL dhe partite e vogla si struktura politike, duke i rrezikuar deri ne shperberje te plote. Ne keto kushte, qendrimi yne synonte te shpetonte partine dhe te ruante identitetin dhe profilin e saj politik si parti e lavdishme e nacionalizmit historik, e cila nuk ka perse te pranoje vetshkaterrimin per shkak te skemave te bipartitizmit te dy partive te medha. Ndersa lidhur me kandidaturat tona ne bashkite kryesore, mund t'u them se ato perfaqesojne eliten e inteligencies shqiptare, perfaqesojne atdhetare te perkushtuar, me reputacion te padiskutueshem dhe simpatizante te filozofise dhe programit te PLL, njohes te historise se shtetit shqiptar dhe arritjeve te medha te kohes se Mbreterise se Mbretit Zog I, eksperience te cilen e kane si udherrefyese dhe qe do ta jetesojne edhe ne punen e tyre si drejtues apo keshilltare te pushtetit vendor. Lidhur me shqetesimin tuaj nese ne votat tona te ndara mund te rrezikoje fitoren e se Djathtes ne zgjedhjet vendore, do t'u thosha se ne besojme dhe luftojme qe ne keto zgjedhje parlamentet vendore, qe jane keshillat e bashkive dhe komunave, te dominohen totalisht nga perfaqesuesit e se Djathtes dhe kjo do te jete fitorja me e madhe e saj. Por nese pas 12 tetorit nuk realizohet skema dhe ambiciet zgjedhore te PD per te dominuar me titullare ne njesite vendore, ky nuk eshte faji yne, por i PD dhe i perllogaritjeve te saj, te cilat PD dhe PS i institucionalizuan fshehurazi ne Kodin e ri Zgjedhor, qe dy partite e miratuan ne Kuvend me dhunen e kartonave. Ne legalistet e kemi mbeshtetur PD per 13 vjet me radhe dhe per kete jemi shperblyer shume me pak se disa parti te tjera te cilat e kane lene ne balte ne momentet me te veshtira per te dhe per vendin. Tani ajo na shperfilli dhe na rrezikoi me skemat e saj, pa na pyetur dhe duke na nenvleftesuar. Ne legalistet, ne keto zgjedhje nuk synojme te marrim votat e elektoratit te PD, por duam votat e anetaresise, simpatizanteve tane dhe abstenuesve shqiptare, qe jane te djathte, dhe qe nuk i kemi bere ne indiferente dhe te pakenaqur. Ne do t'u bejme thirrje atyre qe te shkojne ne kutite e votimit dhe te kontribuojne per fatet e demokracise. Tani nuk i kemi borxh askujt, pervecse vendit, nacionalizmit, te Djathtes shqiptare dhe anetaresise e simpatizanteve, te cilet i siguroj se kurre nuk do t'i tradhetojme."
Korresp. i "Atdheu"

Deklarate per mediat

Doreheqja e ministrave Meta dhe Nako, e thelloi edhe me tej krizen ne gjirin e maxhorances socialiste. Kjo krize pati nje kulmim ne castin e rrezimit ne parlament te ministrit te Jashtem te dekretuar nga z.Moisiu.
Megjithe problemet e renda qe ka vendi dhe qeverisja, dhe megjithese ne parlament rezultoi se kjo qeveri eshte formale dhe e pavotuar, Kryeministri Nano aktualisht nuk ndodhet ne Shqiperi, por me pushime, thua se cdo gje eshte normale.
Mungesa e qeverisjes, sigurisht qe reflektohet ne te gjithe aspektet e jetes se vendit. Produkt i kesaj mosqeverisjeje jane:
- Riaktivizimi i skafeve te droges, qenieve njerezore e trafiqeve te tjera te paligjshme
- Vrasjet e shumta te koheve te fundit, qe kulmuan me plagosjen e policit ne mes te Tiranes dhe shefit te Komisariatit te Krujes ne mes te Durresit, si dhe ne ekzekutimin e shoferit te tij
- Mungesa e energjise elektrike per ore te tera, ne nje kohe qe liqenet e hidrocentraleve jane plot dhe energjia eksportohet
- Mungesa e ujit te pijshem ne keto dite te nxehta vere
- Bllokimi i emigranteve ne pikat e kalimit kufitar
- Mosrealizimi i te ardhurave nga sistemi doganor dhe tatimor. Ndersa shkarkimet dhe emerimet e reja ne dogana, tregojne hapur se keto ndryshime jane vetem ne funksion te pasurimit te klaneve te caktuara brenda Partise Socialiste, aq me teper kur tani, ne prag te fushates, parate e tyre do te vihen ne dispozicion te korruptimit te zgjedhjeve
- Maxhoranca socialiste qe, "de fakto", nuk eshte me maxhorance, pasi nuk u votua ne parlament as nga disa deputete socialiste, dhe tani te gjithe ju jeni deshmitare te faktit se ish-zv.kryeministri Meta me pasuesit e tij, u jane bashkuar qendrimeve te vazhdueshme opozitare te PLL dhe opozites ne pergjithesi ne akuzat ndaj qeverise "Nano 6"
Ne keto kushte, ne i kerkojme kryetarit te shtetit, z.Moisiu, qe te mos qendroje indiferent, por te nderhyje, pasi edhe ai eshte pjese e kesaj krize.
Tashme dihet qendrimi zyrtar i PLL, se do te garoje e vetme dhe me siglen e saj ne zgjedhjet e 12 tetorit 2003, me kandidatet e vet per te gjitha nivelet e zgjedhjeve vendore.
Ditet e fundit eshte abuzuar sikur gjoja PLL po del ne zgjedhje ne aleance me partite e tjera opozitare.
Cdo bashkepunim qe mund te arrihet ne njesi te vecanta vendore, nga strukturat lokale drejtuese te PLL me partite opozitare, domosdoshmerisht do te miratohet ne qender, por kjo skeme nuk mund te quhet kurrsesi aleance, por bashkepunim mbi baza te interesit reciprok, ne dobi te fitores se te Djathtes.

Konference per shtyp e PLL

PLL: Zoti Moisiu, mos shkel Kushtetuten dhe Ligjin

Diten e shtune, me date 9 gusht 2003, ne nje konference per shtyp te mbajtur ne zyren e grupit te deputeteve legaliste prane selise se Kryesise se Kuvendit, kryetari i PLL, z.Spahiu, denoncoi shkeljen e Kushtetutes dhe te Ligjit nga KQZ dhe Presidenti Moisiu, shkelje e hapur kjo, e qe ka demtuar rende interesat e PLL, duke e perjashtuar ate padrejtesisht nga pjesemarrja me komisioneret e saj ne komisionet zgjedhore te niveleve te dyta e te treta, konform ligjit. Ndonese ligji ne menyre eksplicite kete te drejte ia jep PLL, ish ministri i Enver Hoxhes dhe pasardhesit e tjere te diktatorit, aktualisht ne pushtet, si skllever te paragjykimeve dhe urrejtjes klasore per nje parti te lavdishme te nacionalizmit historik sikunder eshte PLL, ia kane mohuar asaj te drejten per t'u perfaqesuar me komisionere, duke ia kaluar arbitrarisht dhe ne kndershtim me ligjin kete te drejte Partise Republikane, te cilen Celibashi socialist i KQZ dhe Mioisiu i presidences po e favorizojne haptas ne kurriz te PLL.
Pasi sqaroi me hollesi dhe argumenta juridike se ku konsistonin shkeljet ligjore te KQZ dhe Moisiut, te ankimuara tashme nga PLL dhe qe mbeten peng i zvarritjeve dhe shkeljeve ligjore jo te paditura nga Moisiu dhe Celibashi, Spahiu u beri thirrje gazetareve qe te japin kontributin e tyre maksimal per mbarevajtjen e procesit zgjedhor dhe rikthimin e institucionit te votes se lire, qe jane garanci e demokratizimit te vendit, shtensionimit te situatave politike te padeshiruara dhe krijimit te kushteve per thellimin e reformave e integrimin euro-atlantik te vendit.
Ne prononcimoin e tij z.Spahiu deklaroi se "... mediat dhe te gjitha institucionet, duhet te ngrihen njezeri ne mbrojtje te Kushtetutes, Ligjit dhe institucionit te dhunuar deri me tash te votes se lire, ketij institucioni pa te cilin Demokracia nuk do te qendronte ne kembe dhe nuk do te kishte kuptim."
Me poshte z.Spahiu shfrytezoi rastin dhe pas nje pyetjeje nga gazetaret deklaroi perseri se "PLL eshte partia qe do te dale e vetme ne keto zgjedhje, dhe here pas here do te prononcohet me qendrime dhe kontribute konkrete per denoncimin e cdo shkeljeje te standarteve demokratike te pranuara boterisht dhe qe qendrojne ne themelet e Demokracise qe duam dhe pretendojme te ndertojme, si dhe te parimeve qe shume nga hipokritet e politikes i mbajne ne goje per demagogji, por qe per interesa politike e klanore i shkelin edhe kur jane te miratuara ne formen e Kushtetutes, Ligjit dhe akteve nenligjore."
Tirane, me 9.08.2003


Deklarate e PLL per mediat

Tashme dihet qe kemi nje Kod Zgjedhor, te miratuar nga PS dhe PD, te bekuar nga presidenti Moisiu dhe te kundershtuar nga te gjitha partite tjera parlamentare dhe jo parlamentare.
Kemi deklaruar se ky Kod eshte me i keqi nder vite, por jemi te detyruar ta respektojme ate.
Sipas nenit 40 te Kodit Zgjedhor, KZQV-ja perbehet nga shtate anetare, te cilet emerohen sipas procedures se meposhtme:
Dy anetare propozohen nga partia kryesore qeverisese; dy anetare propozohen nga partia kryesore e opozites parlamentare, dhe dy anetare propozohen perkatesisht nga partia e dyte per nga numri i votave ne zgjedhjet fundit per qeverisjet vendore, brenda spektrit politik qeverises, si edhe nga partia e dyte per nga numri i votave ne zgjedhjet e fundit per qeverisjen vendore, brenda spektrit politik te opozites.
Partia e dyte opozitare, ne zgjedhjet vendore te 1 tetorit 2000, sipas rezultateve zyrtare te shpallura nga KQZ, eshte PLL me 3.7 % te votave ne rang kombetar. KQZ, jashte cdo logjike ligjore, politike dhe morale, ka marre vendim qe, te mos jete PLL partia me komisioneret e saj, por PR, e cila e ka rezultatin zyrtar zgjedhor 2.72 %.
Kunder vendimit te KQZ, sipas afateve dhe ne respektim te nenit 162 te Kodit Zgjedhor, jemi ankuar prane Gjykates se Apelit Tirane. Kjo Gjykate, ne gjykimin e ketij vendimi, me dt. 28.07.2003, e ka ngrire procesin dhe per pasoje edhe vendimin, duke mos u shprehur, sepse, sipas Kodit te ri Zgjedhor, ankimet do t'i shqyrtoje Kolegji Zgjedhor i Gjykates se Apelit Tirane.
Sipas nenit 163, pika 3, te po ketij Kodi, shorti per perzgjedhjen e tete gjyqtareve te Kolegjit Zgjedhor te Gjykates se Apelit Tirane, hidhet jo me vone se 5 dite pas dekretimit te dates se zgjedhjeve. Jo me vone se 24 ore pas daljes se Dekretit, Keshilli i Larte i Drejtesise shpall publikisht dhe boton, te pakten ne tre gazetat me tirazhin me te madh, daten, oren dhe vendin ku do te hidhet shorti.
Presidenti Moisiu, me daten 17 korrik 2003, ka dekretuar daten 12 tetor 2003 si date e zgjedhjeve per pushtetin vendor.
Presidenti, qe eshte edhe kryetar i Keshillit te Larte te Drejtesise, ka shkelur ne menyre te hapur Kodin Zgjedhor, te cilin e ka bekuar vete, duke e mbledhur Keshillin e Larte te Drejtesise, jo pese dite pas dekretimit, por me daten 6 gusht 2003, per te percaktuar listen e gjyqtareve te Apelit, te cilet do t'i nenshtrohen shortit me daten 13 gusht.
Zoti Moisiu, i cili duhet te jete garant i zbatimit te Kushtetutes dhe Ligjit, aq me teper qe edhe eshte shprehur publikisht se do te jete garant i zgjedhjeve te lira, tashme eshte shnderruar ne shkeles te ligjit, duke mos respektuar afatet ligjore te Kodit Zgjedhor, dhe me kete rast eshte bere pengesa kryesore per mosdhenien e vendimit te Gjykates se Apelit per ankimin e bazuar ligjerisht te PLL.
Normalisht, KQZ eshte e detyruar ta ngrije procesin e formimit te KZQV-ve deri sa te shprehet Gjykata e Apelit per ankimin e PLL per komisioneret e saj te nivelit te dyte dhe te trete per zgjedhjet vendore.
PLL i ben thirrje Presidentit dhe te gjitha institucioneve te tjera shteterore, qe kane detyrime ligjore dhe lidhje me procesin zgjedhor, te mos humbasin kohe por te respektojne afatet kohore sipas ligjit dhe te rikuperojne me shpejtesi pasojat qe i kane sjelle procesit zgjedhor dhe ne vecanti PLL.
PLL shpreh edhe nje here shqetesimin e saj se procesi zgjedhor nuk ka nisur mbare dhe rrezikon te kompromentoje zgjedhjet dhe institucionin e votes se lire.


OSBE kontakton me legalistet shkodrane
Takim i PLL Dega Shkoder dhe kandidatit per kryetar te Bashkise Shkoder, z Gezim Dibra me perfaqesine e OSBE

Kandidatura e paraqitur nga PLL Shkoder, per kryetar Bashkie, e Dr Gezim Dibra, ka ngjallur nje interes te madh jo vetem ne elektoratin shkodran por ka terhequr edhe vemendjen e organizmave te huaja monitoruese qe veprojne ne Shqiperi. Dhe pikerisht me kerkesen e OSBE Shkoder, ne zyren e kesaj te fundit u zhvillua nje takim ku moren pjese kandidati i PLL per kryetar i bashkise Shkoder, Dr Gezim Dibra, kryetari i PLL Shkoder, z,Enis Dizdari dhe kryetari i Forumit Rinor Legalist shqiptar, z.Ilir Kuka.
Kryetari i PLL, z.Enis Dizdari, ne kete takim beri nje pershkrim te shkurter te historikut te PLL si partia me e vjeter politike e vendit, ku u ndal ne kontributin e madh qe ka dhene Monarkia Shqiptare dhe N.M.T. Mbreti Zog I ne ndertimin e shtetit te pare modern demokratik Shqiptar, Mbreteria Shqiptare 1928-1939.
Kandidati per kryetar i Bashkise Shkoder, z. Gezim Dibra, tha ne fjalen e tij se kandidimin per PLL e konsideronte "jo vetem nje obligim familjar, por edhe qytetar, sepse ka ardhur koha qe intelektualet Shkodrane te luajne rolin qe duhet ne shoqerine shqiptare."
Me pas, Dr. Gezim Dibra beri nje paraqitje te platformes se tij elektorale qe do t'i paraqiste elektoratit shkodran, duke theksuar synimin e tij:
1 - Bashkepunimin me te gjitha forcat progresiste politike dhe entet ekonomike, sociale kulturore, arsimore, etj., per nxjerrjen e Shkodres nga situata ne te cilen ndodhet.
2 - Afrimin e intelektualeve per te marre pjese aktivisht ne qeverisjen vendore, duke bere qe e ardhmja e Shkodres te jete me e mire.
3 - Bashkepunimin me Universitetin "Luigj Gurakuqi" Shkoder, si institucioni me i larte akademik, shkencor e arsimor, si dhe me Dhomen e Tregetise Shkoder.
4 - Bashkepunimin e pushtetit vendor me komunitetin, duke synuar ndergjegjesimin e ketij komuniteti per rolin qe duhet te luaje ne aspekte te ndryshme te jetes ne qytetin e Shkodres.
Ndersa z.Ilir Kuka theksoi ne fjalen e tij se "eshte hera e pare qe PLL Shkoder arrin te paraqese nje kandidat per kryetar Bashkie te nje niveli te tille intelektual, qe do ta deshironin ka kishin edhe partite e tjera."
Mesazhi i dhene nga kandidati i PLL, z.Gezim Dibra, eshte mirepritur nga elektorati shkodran, pasi eshte nje mesazh qe i ka munguar Shkodres gjate ketyre viteve.
PLL Shkoder po perfundon deri ne detaje te gjitha aspektet e fushates zgjedhore, stafin zgjedhor, platformen e aktiviteteve zgjedhore, etj..
Ne takim u diskutua edhe persa i perket Kodit te ri Zgjedhor, i cili favorizon dy partite e medha, PD e PS, duke diskriminuar partite e vogla. Gjithashtu, ne kete takim u diskutua edhe per domosdoshmerine e pranise se OSCE ne vezhgimin e zgjedhjeve vendore, per te eleminuar cdo mundesi manipulimi nga qeveria aktuale dhe PS.


AKTIVITETE PARTIAKE & FUSHATA ZGJEDHORE

Gjithcka per fushaten elektorale te PLL


Prezantim i bujshem i kandidatit legalist per kryetar bashkie ne Kamez, mjekut Edmond Drici

Spahiu: Kamzes i duhet kandidati legalist

Diten e diel, me date 3 gusht 2003, ora 18.30, ne nje nga lokalet me luksoze te qendres se qytetit te Kamzes, prone e legalistit Rustem Keputa, ne prani te rreth 250 legalisteve dhe simpatizanteve te PLL, u be shpallja e kandidatures se mjekut te njohur te zones, z.Edmond Drici, per kryetar bashkie te qytetit te Kamzes.
Merrnin pjese ne kete tubim te rendesishem edhe kryetari i PLL z.Ekrem Spahiu, sekretari i Pergjithshem dhe njekohesisht kryetar i Deges se PLL Tirane, z.Sadedin Balla, sekretari i Marredheneve me Publikun dhe sekretar i Deges se PLL Tirane, z.Blerim Kamberi, nenkryetari i Deges se PLL Tirane, z.Hamit Kurti, sekretari i Senatit te Veteraneve te Legalitetit, z.Seit Preni etj..
Ceremonine e prezantimit te kandidatit Drici e hapi sekretari i nendeges se PLL Kamez z.Shpetim Osmani, i cili sqaroi proceduren demokratike te perzgjedhjes se z.Edmond Drici.
Z.Drici ka nje investim dy-vjecar ne nendegen e PLL Kamez. Ai ka kontribuar ne instalimin e strukturave te PLL ne te gjithe territorin e Kamzes, ndaj edhe eshte zgjedhur kryetar i nendeges.
Dega e PLL Tirane, ka vleresuar pozitivisht kontributin e tij, duke e zgjedhur nenkryetar te saj.
Si mjek, z.Drici ka punuar me perkushtim, duke u gjendur kurdohere prane dhe i gatshem per te ndihmuar njerezit ne nevoje. Pikerisht ne saje te ketij perkushtimi ne permbushje te "Betimit te Hipokratit" dhe dashurise ndaj njerezve te thjeshte, doktor Drici ka fituar perkrahjen dhe respektin e banoreve te Kamzes.
Ne shenje respekti, sekretari i nendeges Kamez ia dha fjalen me pas kryetarit te Deges se PLL Tirane, deputetit Sadedin Balla, per te shpallur kandidaturen e z.Edmond Drici.
Z.Balla, ne fjalen e tij vuri ne dukje se, nepermjet nje procedure transparente, demokratike e te kontrolluar nga Dega, u arrit njezeri nga strukturat e nendeges Kamez, ne perzgjedhjen perfundimtare te kandidatures se z.Edmond Drici.
"Qe ketu nis mbaresia e kandidatures sone, - tha z.Balla, - dhe qe ketu ne kemi shfaqur para banoreve te Kamzes nje model demokratik, ne dallim me ate te partive te tjera, ku bien qarte ne sy prapaskenat, interesat klanore, ambiciet e shfrenuara per pushtet etj..
PLL i ka vene detyre vetes te fitoje drejtimin e mjaft komunave dhe bashkive, per te krijuar modelet e qeverisjes se ndershme, korrekte, te bazuar ne ligj dhe ne dobi te komuniteteve, ndaj ne preokupohemi te qemtojme njerezit me te ndershem, me te afte dhe me popullore", - e mbylli fjalen e tij z.Balla.
Pastaj e mori fjalen kandidati Edmond Drici, i cili shkurtimisht paraqiti pikat nevralgjike te situates ne bashkine e Kamzes, duke deshmuar nje njohje mjaft te mire te saj, dhe duke dhene gjithashtu edhe nje permbledhje te rrugeve per normalizimin dhe zgjidhjen e tyre, cka deshmoi vizionin e perparuar dhe aftesite e tij te spikatura ne perceptimin e problemeve shqetesuese, te agravuara tej mase ne kete bashki. Z.Drici, me nje gjuhe te thjeshte e kuptueshme, sqaroi perparesite e punes se tij nese ai fiton ne keto zgjedhje dhe sesi ai mendonte te identifikonte edhe probleme te tjera shqetesuese per komunitetin e madh te bashkise Kamez.
Ai u duartrokit shpesh gjate fjales se tij.
Me pas drejtuesit e takimit ia dhane fjalen kryetarit te PLL, z.Spahiu, i cili falenderoi legalistet e Kamzes per procedurat demokratike te perzgjedhjes se kandidatures se z.Drici dhe shprehu njekohesisht konsideraten personale per perzgjedhjen e tij, duke u shprehur se "... ju keni ditur te vini gishtin ne personin e duhur dhe mjaft te pershtatshem per kryetar bashkie ne nje zone mjaft problematike sic eshte Kamza."
Ne fjalen e tij, z.Spahiu foli gjithshtu edhe rreth situates politike parazgjedhore.
Ai theksoi se kjo situate diktonte patjeter daljen me vete ne zgjedhje, jashte cdo koalicioni partiak. "Ne jemi te ndergjegjshem per veshtiresite qe ka dalja me vete, por kemi besim te plote se, me nje perkushtim si ky i legalisteve te Kamzes, do t'ia dalim te realizojme objektivat qe i kemi vene vetes", - e mbylli diskutimin e tij z.Spahiu.
Pjesemarresit ne takim drejtuan mjaft pyetje, te cilave iu pergjigjen zoterinjte Spahiu dhe Balla.
Nga informacionet e grumbulluara ne qender, rezulton se shpallja e kandidatures se mjekut te talentuar Edmond Drici per kryetar i bashkise Kamez, ka ngjallur mjaft interes dhe ka vene ne siklet kundershataret e tij kryesore, kandidatet e partive te medha, PS dhe PD. Njerezit e thjeshte shprehin vazhdimisht dhe hapur mbeshtetjen e tyre per kandidaturen e PLL.


Kandidature dinjitoze e PLL per bashkine e Kavajes. Averiku, shpresa kavajase per pushtetin vendor

Aqif Haveriku, endrra kavajase e 12 tetorit

Shpallja e kandidaturave te bujshme te PLL per bashkite e Tiranes, Shkodres e Kamzes, ka vene ne ankth te gjitha partite politike pretendente per fitore ne zgjedhjet e 12 tetorit, por edhe elektoratin ne pergjithesi.
Ka te dhena te sakta se procesi i perzgjedhjes se kandidaturave ne PLL, po vezhgohet shume seriozisht nga PD e PS.
Kandidaturat e PLL po paraqiten teper sfiduese per ato te partive te tjera. Keshtu po ngjet edhe ne Kavaje.
Nje biznesmen i fuqishem, z.Aqif Haveriku, pritet te shpallet se shpejti nga PLL si kandidat per kryetar bashkie ne Kavaje.
Vellezerit Haveriku ne Kavaje, paraqesin modelin e biznesmeneve qe e kane mbeshtetur fitimin dhe rritjen e kapitaleve ne punen e ndershme, ne investimet ne Kavaje dhe per Kavajen, ne lehtesimin e veshtiresive te njerezve ne nevoje nepermjet hapjes se fronteve te punes, ne respektimin e ligjeve te shtetit, ne derdhjen e taksave, sigurimeve te te punesuarve, ne respektin per njerezit e punes, ne bashkepunimin dhe harmonine familjare, ne sjelljen korrekte dhe te kulturuar, si qytetare te denjte te Kavajes.
Te kandidosh z.Aqif Haveriku per kryetar bashkie ne Kavaje, do te thote te kesh hedhur nje hap me perpara se partite e tjere ne fitoren e kryetarit te bashkise se ketij qyteti-cerdhe te Demokracise.
Z.Haveriku ka zgjedhur te kandidoje ne emer te PLL, pasi sic shprehet ai vete, ne kete parti sheh te misheruar mjaft nga parimet dhe rregullat qe i pershtaten karakterit te tij dhe familjes se tij.
PLL historikisht ka treguar seriozitetin e duhur per shtetin, ka alternativen me te spikatur per ceshtjen kombetare, ka demonstruar seriozitet dhe identitet, cka e tregon se fundmi edhe vendimi i guximshem per te dale e vetme ne zgjedhjet vendore.
Z.Haveriku eshte mjaft optimist se, duke patur mbeshtettjen e PLL, do te dale fitimtar ne garen per kreun e bashkise se qytetit te Kavajes.
Z.Haveriku ka arritje te medha ne fushen e biznesit. Ambicia e tij eshte te jape kontributin per nje qeverisje te ndershme dhe eficiente te bashkise se Kavajes.
Kavajasit e meritojne te qeverisen me ndershmeri dhe eficience, pasi me shume se te gjithe kane dhene kontributin e tyre per konsolidimin e proceseve demokratike ne vend, por gjate ketyre viteve kane mbetur te zhgenjyer nga qeverisjet ineficiente.
Gara per zgjedhjet vendore do te behet gjithnje e me interesante, fale kualitetit te larte te kandidaturave te PLL ne gjithe vendin.



Kurorezohet me sukses fushata per perzgjedhjen e kandidaturave legaliste ne rrethin e Lezhes

Legalistet lezhjane, te vendosur per te rritur rezultatet zgjedhore

Afrimi i zgjedhjeve te 12 tetorit 2003, ka vene ne levizje strukturat drejtuese lokale te PLL ne Degen e Lezhes dhe te gjithe legalistet e ketij rrethi.
Faza e perzgjedhjes se kandidaturave ka perfunduar me sukses te plote ne te gjitha njesite vendore te ketij rrethi dhe, tashme, ato jane miratuar edhe ne Komitetin Drejtues te Deges.
Me daten 5 gusht 2003, ne mbledhjen me drejtuesit lokale ishte edhe kryetari i PLL, z.Ekrem Spahiu.
Takimin e punes e hapi z.Vasil Muca, kryetar i Deges se PLL Lezhe, i cili informoi te pranishmit dhe kryetarin Spahiu per permbylljen me sukses te fushates se perzgjedhjes se kandidaturave ne bashkine e Lezhes dhe komunat e rrethit, fushate e cila eshte zhvilluar konform udhezimeve dhe procedurave te qendres.
Ky proces nuk ka qene i lehte, kjo edhe ne kontekst me veshtiresite qe ka hasur PLL ne te gjithe vendin ne pergjithesi, dhe vecanerisht ne Lezhe.
Te gjitha kandidaturat e perzgjedhura jane vleresuar nga forumet drejtuese si shume te mira dhe me vlera intelektuale, konkuruese dhe te spikatura ne komunitetet e tyre, si psh. ato te intelektualeve Kujtim Metalia - bashkia Lezhe; Vasil Muca - komuna Shengjin; Viktor Shtjefni - komuna Blinisht, etj..
Sipas z.Muca, "ne komunen e Kashnjetit, qe eshte me mbrapa ne kete proces, jemi ne perzgjedhjen perfundimtare mes dy-tre kandidaturave.
Z.Gjon Perjaku, si gjithmone, ishte mjaft optimist per nje rezultat shume te mire te Partise "Levizja Legalitetit" ne rrethin e Lezhes.
Mosha dhe shendeti i tij jo i mire, nuk e ndalojne aspak veteranin Perjaku te jete ne balle te fushates, duke nxitur keshtu me shembullin e tij te gjithe drejtuesit dhe legalistet e kesaj Dege, qe te angazhohen maksimalisht, o sot o kurre, e keshtu te shkohet drejt nje rezultati ne rritje te PLL.
Kryetari i Keshillit te komunes se Kolshit, z.Lazer Dedgjoni (keshill qe drejtohet nga PLL), shprehet se "... do te bejme maksimumin e mundshem qe te perserisim rezultatin e zgjedhjeve te kaluara, ne te cilat PLL ne Kolsh u rendit forca e pare nga partite konkuruese.
Z.Shefqet Xhari, ne fjalen e tij pasqyroi punen e legalisteve ne nendegen e Balldrenit, te cilet jane zotuar qe ne zgjedhjet vendore te tetorit te arrijne te fusin keshilltaret e tyre ne keshillin e kesaj komune, sikurse i kane edhe sot, e qe jane shembull ne qeverisjen me efikasitet te komunes dhe ne ruajtjen te paprekur te figures morale te pushtetarit legalist.
Kryetari i Forumit Rinor te PLL, veprimtari dhe idealisti Viktor Perjaku, pas disa muajsh emigrimi eshte kthyer perseri prane familjes dhe partise, me qellim qe te jape kontributin e tij maksimal ne zgjedhjet vendore.
Ne fjalen e tij, ai deshmoi se ishte i vendosur qe vota e legalisteve te ruhet si syte e ballit, megjithese PLL nuk ka anetare komisioni ne qendrat e votimit. Viktori mori angazhimin se "vota e legalisteve do te ruhet me cdo kusht, qofte edhe duke sakrifikuar.", gje qe rriti besimin e te gjithe te pranishmeve se votat e PLL do te administrohen dhe do te mbeten te paprekura, duke shperblyer keshtu punen dhe mundin e tyre.
Edhe dikutante si Shkelqim Muca, Anton Ziu, Ymer Metalia e te tjere, u perqendruan ne fjalen e tyre ne ate se cfare mund te bejne per periudhen e mbetur deri me 12 tetor, per te mbushur boshlleqet dhe mangesite e krijuara nga puna rutine apo veshtiresite e natyrshme ne kohe fushatash zgjedhore, veshtiresi keto kryesisht artificiale, por edhe objektive.
Ne takim ishin dhe moren fjalen edhe disa nga kandidatet e 12 tetorit, te cilet dhane mendimet e tyre ne lidhje me ngritjen e shtabeve elektorale, perpilimin e platformave lokale te zhvillimit, qe do t'u serviren zgjedhesve nga kandidatet legaliste, te harmonizuara keto edhe me platformen e pergjithshme te PLL. Ata diskutuan me pergjegjesi dhe qartesi edhe per perzgjedhjen e elementeve qe do te ruajne votat e PLL ne qendrat e votimit, si dhe lidhur me mbeshtetjen qe kerkojne ata si kandidate nga strukturat drejtuese lokale dhe ato te qendres.
Ne fund te takimit e mori fjalen edhe kryetari i PLL, z.Ekrem Spahiu, i cili pershendeti drejtuesit e Deges se Lezhes per punen shume te mire qe kane bere ne perzgjedhjen e kandidaturave.
Ne diskutimin e tij, kryetari i PLL e vuri theksin kryesisht ne keto probleme dhe argumenta:
1 - Kandidaturat tona do te hyjne ne gare per te zhvilluar nje fushate dinjitoze dhe moderne, me argumenta dhe bindese, per te krijuar keshtu besueshmeri tek elektorati, qe ai te bindet se perse duhet te votoje per kandidaturat tona dhe per PLL.
2 - Rendesi vendimtare ka vendosmeria e kandidateve tane per ta cuar garen deri ne fund, duke mos u tunduar, per asnje cast, si nga joshjet ashtu edhe presionet e individeve apo subjekteve te ndryshme. Lidhur me kete, z.Spahiu shprehu edhe njehere bindjen dhe besimin e palekundur te tij dhe te PLL, se kandidatet legaliste nuk do te terhiqen nga gara dhe nuk do te hyjne ne afera qe demtojne interesat dhe votat e legalisteve.
3 - Z.Spahiu sugjeroi dhe kerkoi ngritjen e shtabeve elektorale te kandidateve, sa me pare te jete e mundur, duke e konsideruar keshtu fushaten si te ishte ne "pikun" e saj, si dhe per te ruajtur deri ne fund kete temp dhe kete mobilizim. "Ne perberje te shtabeve duhet te jene njerezit me me reputacion ne zone, e qe gezojne respekt ne komunitetet e tyre, njerez me dije dhe vizion bashkekohor.", - porositi kryetari i PLL.
4 - Gjate kesaj fushate, duhet te kemi kujdes, per te mos rene ndesh me programet e kandidaturat e subjekteve te tjera te djathta, por thjesht duke shpalosur vlerat e kandidateve tane dhe platformen e partise sone.
5 - Te vleresojme maksimalisht perzgjedhjen e elementeve qe do te merren me ruajtjen e votave ne qendrat e votimit dhe neper KZQV.
6 - "Platforma lokale e kandidateve tane duhet te jete e kuptueshme, e prekshme dhe modeste. Ju duhet te jeni shume te kujdesshem ne premtimet para elektoratit, - porositi z.Spahiu kandidatet e pranishem, - sepse PLL nuk deshiron te mashtroje zgjedhesit, sikunder eshte vepruar me pare me ta nga individe dhe subjekte te papergjegjshem, te cilet kane synuar dhe synojne te luajne dhe abuzojne me ndjenjat dhe votat e zgjedhesve te ndershem, te varfer e patriote."
Duke e mbyllur fjalen e tij, z.Spahiu kerkoi "angazhimin e te gjitheve, pa perjashtim, per te shfrytezuar te gjitha potencialet e mundshme qe do te na cojne drejt nje rezultati shume te mire ne rrethin e Lezhes." "Synimi yne ne keto zgjedhje nuk eshte vetem thellimi i rezultatit, por edhe krijimi i nje shtrese drejtuesish dhe administratoresh te pushtetit vendor, te afte per te menaxhuar rezervat e medha materiale dhe njerezore drejt zhvillimit te komuniteteve, njesive vendore dhe vendit. Vetem duke menduar dhe vepruar keshtu, do te jemi ne gjendje te pergatisim ne te ardhmen edhe shtresen e politikaneve drejtues, qe me voten e tyre do te kushtezojne vendim-marrjen ne pushtetin vendor ne shkalle vendi, per te siguruar nje vendim-marrje ne funksion te zhvillimit ne te gjitha drejtimet dhe te zbatimit te programit te PLL, duke vene mbi gjithcka interesat e vendit dhe te zgjedhesve. Keshtu, hap pas hapi, me kete synim dhe filozofi, ne dhe ju bashke mund ta pergatisim partine per sfidat e reja qe do te kerkoje drejtimi dhe menaxhimi i pushtetit qendror ne rast te nje fitoreje te opozites neser, per te shpetuar vendin nga katastrofa dhe per te rikthyer besimin e shqiptareve tek pushteti, shteti dhe e ardhmja, si dikur, ne kohen e mbreterimit te Mbretit Zog I."
Fjala e z.Spahiu u prit me interes nga te pranishmit, te cilet i premtuan kryetarit te PLL, dhe nepermjet tij edhe kryesise, se do t'i bejne realitet angazhimet per thellimin e rezultatit zgjedhor te Legalitetit ne rrethin e Lezhes, pas 12 tetorit.



Legalistet e Velipojes shpallin kandidatin e fitores

Ai do te jete biri i denje i tyre, ekonomisti Rrok Rrihnaj

Diten e merkure, me date 6.08.2003, Dega e PLL Shkoder, nepermjet nje komunikate per shtyp i beri me dije mediat dhe opinionin publik se, "... legalistet shkodrane kane aprovuar si kandidature per kryetar te Komunes se Velipojes, legalistin e nderuar dhe intelektualin dinjitoz, z.Rrok Rrihnaj." Me kandidimin e z.Rrihnaj, Dega e PLL Shkoder eshte e bindur se ka perzgjedhur kandidatin legalist te fitores, qe do t'i perfaqesoje denjesisht legalistet ne kete komune te rendesishme te rrethit te Shkodres, me burime dhe pasuri te medha, qe do ta begatojne komunitetin e nderuar te Velipojes vetem nepermjet nje menaxhimi te ndershem dhe me vizion, te cilin mund ta garantoje ekonomisti i talentuar Rrok Rrihnaj. Kjo komunikate per shtyp u prit me interes te vecante nga legalistet shkodrane, opinioni publik, partite politike dhe mediat lokale.


KOMUNIKATE PER MEDIAT E PLL DEGA SHKODER

Komiteti Drejtues i PLL Dega Shkoder, ka vendosur unanimisht te shpalle kandidat per kryetar te komunes Velipoje, z.Rrok Rrihnaj.
I lindur dhe i rritur ne Velipoje, z.Rrok Rrihnaj perfaqeson ate shtrese te intelektualeve te komunes se Velipojes, gjithmone i prirur dhe i angazhuar te shprehe ndjenjat e nje familjeje monarkiste, duke u bere edhe iniciues i afrimit te simpatizanteve te se Djathtes per te mbeshtetur PLL.
Gjate punes se tij si ekonomist e financier, e tani si nje nepunes i Gjendjes Civile, z.Rrihnaj ka prezantuar gjithnje nepunesin model, te rregullt e te pakorruptuar, te drejte e kerkues ndaj vetes e kolegeve, model i nepunesit qe udhehiqet ne punen e tij nga principet monarkiste.
Velipoja, sot ka afruar kandidaturen me te gjetur dhe me adapte per te kandiduar per kryetar komune, ne planet e te cilit do te jene te evidentuara prespektivat qe ka kjo zone ne drejtim te zhvillimit te turizmit, duke ndryshuar fytyren dhe pamjen e saj.
Njekohesisht, duke patur dhe mbeshtetjen e PLL ne baze e qender, z.Rrok do te luftoje per rritjen e punesimit te fermereve dhe bashkefshatareve ne pune sezonale e te perhershme, si ne fushen e turizmit ashtu edhe ne ate te bujqesise.
Me kandidaturen e z.Rrok Rrihnaj, Velipoja do te gjeje njeriun qe do te luftoje ta beje ate nje qender turistike te Adriatikut, aktualisht te lene e te braktisur, por qe ne te ardhmen ajo te shnderrohet ne nje zone te preferuar jo vetem per shkodranet, por per te gjithe shqiptaret, madje edhe ata te trevave shqiptare ne Kosove e FYROM.

Jeteshkrimi i z.Rrok Rrihnaj

Emri mbiemri: Rrok Tom Rrihnaj
Datelindja: 02.03.1953
Vendlindja: Velipoje Shkoder
Gjendja civile: I martuar me 4 femije
Arsimi: I mesem + kurs kualifikimi 1 vjecar 1973 dhe 1978
Punesimi: 1978-1991 ekonomist dhe financier ne Ndermarrjen bujqesore
Velipoje; 1991 e ne vazhdim, nepunes i Gjendjes Civile Velipoje
Anetaresimi ne PLL: qe nga viti 1997




Legalistet vlonjate po perzgjedhin kandidatura dinjitoze

Mobilizim dhe optimizem ne Degen e PLL Vlore

Diten e premte, me date 1 gusht 2003, perfaqesuesit e Komitetit Drejtues; sekretari i Pergjithshem z.Sadedin Balla dhe sekretari i Senatit, z.Seit Preni, te cilet kane ne patronazh Degen e PLL-Vlore per pergatitjen dhe kurorezimin me sukses te fushates se zgjedhjeve vendore, ishin ne Vlore per te verifikuar punen, organizimin dhe impenjimin per perzgjedhjen e kandidaturave qe do te konkurojne ne zgjedhjet vendore per bashkite dhe komunat, me 12 tetor.
Ne takimin e punes te zhvilluar me kete rast, Komiteti Drejtues i Deges Vlore ishte pothuajse me perberje te plote. Menjehere te binte ne sy brezi i veteraneve, i pandare asnjehere nga veprimtarite e Deges se PLL; Xhezmiu, Myfiti e Ramadan Grabova, apo ish-kryetari i Deges, z.Fuat Cobo, i cili vuri ne dispozicion te ketij takimi sallen e Bar-kafese private. Ishte i pranishem gjithashtu edhe militanti i shquar legalist, z.Fatmir Beshaj nga komuna Kote; z.Abaz Aliaj nga komuna Armen; z.Mitat Cobo, perfaqesues i komunes Shushice, zoterinjte Razi Hoxha e Jakup Zotaj. Ishin gjithashtu edhe intelektualet Luftar Veshi e Pero Kapaj dhe me i riu syresh, kryetari i Forumit Rinor te PLL Vlore, z.Gazmend Tafili.
Kryetari i Deges, z.Akil Danushi, beri nje permbledhje te punes se bere, duke vleresuar se procesi eshte permbushur persa i perket kandidaturave per kryetare komunash.
Ne Shushice ishte perzgjedhur z.Manush Hoxhaj; ne Vllahine z.Agron Pasha dhe ne bashkine Vlore do te kandidoje ne emer te PLL vete kryetari i Deges, z.Akil Danushi. Procesi po vazhdon me intensitet edhe ne komunat dhe bashkite e tjera te rrethit te Vlores, ku po qemtohen me kujdes kandidatura cilesore.
Z.Danushi i informoi anetaret e Komitetit Drejtues se Keshilli Kombetar i PLL ka caktuar si afat daten 15 gusht per ta mbyllur perfundimisht procesin e perzgjedhjes se kandidaturave. Per t'iu permbajtur ketij afati, z.Danushi, ne mirekuptim edhe me pjesemarresit dhe anetaret e tjere te Komitetit Drejtues, caktoi grafikun e detajuar ne data te levizjes se drejtuesve neper komuna e bashki, ne menyre qe procesi mundesisht te perfundoje brenda dates 10 gusht.
Komunat dhe bashkite e rrethit te Vlores jane ne lagesi te konsiderueshme nga qyteti, keshtu qe duhet mjet levizjeje dhe karburant per te shkuar ne to.
Kryetari Danushi i beri me dije pjesemarresit se, z.Ramadan Grabova do te vere ne dispozicion per kete qellim fuoristraden e tij. Persa i perket furnizimit me karburant per levizjet e detyruara dhe intensive neper zonat zgjedhore, sipas grafikut, pjesemarresit e zgjidhen kete problem duke kontribuar secili ne datat kur do te levizet, ndersa i nderuari Xhezmi Grabova shprehu angazhimin per nje kontribut financiar shume me te madh.
Ne fjalen e tij, sekretari i Pergjithshem, z.Sadedin Balla, sqaroi dhe zgjidhi mjaft probleme teknike dhe metodike te paqarta per pjesemarresit, e qe i sherbejne fushates. Per zhvillimin me sukses te fushates, u theksua se nuk mund te kete receta, pasi kushtet dhe rrethanat ne zona te ndryshme jane nga me te larmishmet, ndaj lipset krijimtari per te pershtatur zgjidhjet me te drejta dhe racionale.
"Sot, - tha z.Balla, - ka ardhur koha kur duhen pak fjale dhe shume pune. Cdokush, sipas funksionit dhe pozicionit ne PLL, duhet te jape produktin e angazhimit ne dobi te partise. Bashkepunimi me partite e tjera te spektrit te djathte, mund te behet vetem per kryetare komunash e bashkishe, mbi bazen e vlerave te kandidateve dhe pa kurrfare kompleksi inferioriteti."
Z.Balla u beri te njohur pjesemarresve edhe nje metodike pune, qe duhet perdorur hap pas hapi deri ne diten e zgjedhjeve. "Qe te mos jemi konfuze, - tha z.Balla, - lipset te mendojme e te perqendrohemi totalisht ne realizimin ne kohen e duhur te cdo hapi qe ndermarrim.
Z.Balla vleresoi lart optimizmin dhe impenjimin maksimal qe konstatoi tek te gjithe anetaret e Komitetit Drejtues te kesaj Dege dhe kurajon e vlonjateve, qe, sipas tij, shpesh ne histori te pamunduren e kane shnderruar ne realitet. "Une dhe z.Preni do te jemi vazhdimisht bashke me ju per te ndare hallet dhe veshtiresite, qe te mundemi bashkerisht te realizojme objektivat qe i kemi vene vetes ne rrethin tuaj, madje edhe ambiciet e natyrshme per kuota te larta ne rezultatet e pergjithshme ne zgjedhjet e 12 tetorit."
Z.Preni shenoi dhe fiksoi te gjitha datat e levizjes se anetareve te Komitetit Drejtues neper komuna dhe premtoi se do te shkelte sebashku me legalistet vlonjate ne te gjitha komunat dhe bashkite e largeta te rrethit te Vlores.
Pastaj biseda u perqendrua ne sqarimin e disa detajeve delikate te fushates dhe ne bashkepunimin me te Djathten, sidomos me Partine Demokratike.
Z.Preni i porositi pjesemarresit qe te ruajne seriozitetin dhe autoritetin e partise, e te mos sugjestionohen apo tundohen nga aleatet demokratikas.
Pjesemarresit, pervecse hartuan programin e punes dhe detyrat, dhane shume mendime te vlefshme per nje ecuri te mbare te fushates zgjedhore, duke qene optimiste se, Dega e PLL Vlore, ne kete fushate do te konkuroje me sukses dhe denjesisht, pasi ne krah te saj do te kete mjaft shoqata e komunitete partnere, sikunder jane ato te Ish te Perndjekurve Politike te ketij rrethi qe mbajti peshen me te rende te diktatures, per shkak te traditave dhe kontributit te madh per nacionalizmin.
Gjithashtu, PLL e ketij rrethi ka siguruar qe tani mbeshtetjen e plote te Ish Pronareve Legjitime dhe ate te komunitetit cam, te biznesmeneve etj..
Keto shoqata partnere kane ofruar perkrahjen e tyre, pasi shohin tek lidershipi dhe programi i PLL nje force dhe alternative serioze dhe perfaqesuese te interesave te tyre dhe te atyre mbarekombetare, ne gjurmen e traditave me te mira atdhetare. Keshtu, ky takim u mbyll me sukses dhe me premtimin reciprok per t'i intensifikuar kontaktet gjate fazes se dyte te fushates, qe eshte edhe faza perfundimtare, ku do te vilen edhe frytet e punes se madhe te legalisteve vlonjate.




Dega e PLL Bulqize, ne pikun e punes per testimin e zgjedhesve, te cileve do t'u kerkoje voten

Legalistet bulqizake marrin premtimin e zgjedhesve

Me date 6 gusht, ora 10.00, ne Bulqize u zhvillua mbledhja e Komitetit Drejtues te PLL te Deges se ketij rrethi, ku merrte pjese si i deleguar i Qendres edhe Drejtori i Departamentit te Organizimit te PLL, z. Enver Kaloshi.
Ne kete takim moren pjese te gjithe kandidatet e PLL te ketij rrethi, per kryetare komunash dhe bashkie. Mbledhjen e hapi kryetari i PLL te rrethit, z.Zenel Shehu, i cili beri nje permbledhje te punes per percaktimin perfundimtar te kandidaturave qe do te perfaqesojne legalistet bulqizake ne zgjedhjet e 12 tetorit dhe ne pushtetin vendor. Z.Shehu i sqaroi te pranishmit per qendrimet e fundit politike te PLL ne Kuvend dhe tryezat politike, si dhe per vendimin e fundit e unanim te Keshillit Kombetar te partise, per te dale me vete ne keto zgjedhje.
Mbledhja zgjati rreth 3 ore, me debate konstruktive dhe shkembim pervojash e ndihme organizative, dhe ne te diskutuan te gjithe kandidatet.
Z.Besnik Alliu, kandidat i PLL ne Komunen e Fushe-Bulqizes, shprehu besimin se ne kete komune do te fitoje PLL dhe perfaqesuesi i saj. Kete bindje ai e mbeshteste ne pervojat e zgjedhjeve te kaluara, ku perfaqesuesit e PLL moren vota me shume se te tjeret.
Ne Ostren, kandidati Haxhi Duka pretendoi haptas per fitoren e tij dhe te PLL qe ai perfaqeson, gje qe e mbeshteste tek rezultatet e kaluara, testimet e elektoratit dhe tek puna e vet sistematike, e koke me koke me njerezit. Kandidati per komunen e Gjorices, mesuesi Fadi Cami, i cili rrjedh nga nje familje e nderuar nacionaliste e kesaj komune, u zotua se ne kete komune ai do te luftoje per fitore dhe se do te fuse mbi 4 keshilltare ne keshillin e komunes.
Ne Zerqan, ne nje nga qendrat e dijes dhe arsimit ne kete zone, kandidon per PLL nenkryetari i Deges se Bulqizes, inxhinieri i mirenjohur, z.Bardhyl Rama, me reputacion ne kete zone, i cili shprehu bindjen se do te fitoje ne kete komune dhe kete e mbeshteste ne punen sistematike dhe besimin e popullit tek PLL.
Ne bashkine e Bulqizes, kandidon Sulejman Qazim Alia, i cili eshte nje kandidat i fuqishem dhe me reputacion ne pushtet, e qe do te gezoje mbeshtetjen maksimale te strukturave drejtuese te Bulqizes.
Ne kete takim te rendesishem u muar vendimi qe, brenda dates 12 gusht te sillen ne qender kandidaturat e keshilltareve per komuna dhe bashki, si dhe kandidaturat e Trebishtit, Shupenzes dhe Martaneshit, per kryetare komunash, kandidatura te cilat jane ne perzgjedhje e siper.
Ne fund e mori fjalen i deleguari i qendres, z.Enver Kaloshi, i cili beri nje permbledhje te punes se bere nga qendra dhe nga shumica e rretheve. A foli gjithashtu edhe per mobilizimin e te gjitha strukturave te PLL per t'i kurorezuar me sukses keto zgjedhje. Z.Kaloshi u kerkoi kandidateve qe te qendrojne fort e te mos tundohen nga shantazhet dhe presionet per t'u terhequr nga kandidimi, apo per te zbehur punen qe do te na coje drejt fitores.
Diskutantet kerkuan qe qendra te pergatise nje draft me te dhena historike, me argumenta ekonomike dhe filozofike, per ta patur si udherrefyes per fushaten, per te deshmuar para zgjedhesve avantazhet dhe arritjet e sistemit monarkik, arritje keto qe qendrojne ne themel te programit dhe vizionit te zhvillimit qe pretendon t'i jape vendit PLL, nepermjet kontributit te saj ne fitoren e ardhshme qendrore dhe ne pushtetin vendor nga perfaqesuesit e saj.



Anetaret e Komitetit Drejtues te PLL Elbasan, jane shperndare neper komuna ne permbushje te grafikut te punes

Zgjedhesit elbasanas do te votojne per legalistet

Diten e shtune, me date 26 korrik 2003, Komiteti Drejtues i Deges se PLL Elbasan, zhvilloi nje mbledhje me temen: Zgjedhjet vendore dhe arritja e rezultateve te larta ne to, nepermjet perfaqesimit dinjitoz.
Ne kete mbledhje, i deleguar nga qendra ishte nenkryetari i PLL, z.Murat Basha.
Fjalen e hapjes se ketij takimi e mbajti kryetari i Deges se PLL Elbasan, z.Bujar Cala, i cili ndermjet te tjerash evidentoi sukseset e punes sistematike te Komitetit Drejtues dhe forumeve te tjera drejtuese te kesaj Dege, e cila ne bashkepunim me forumet partnere, ka intensifikuar punen per kurorezimin me sukses te fushates per perzgjedhjen e kandidaturave qe do te perfaqesojne PLL ne zgjedhjet vendore te 12 tetorit.
Gjithashtu, z Cala u ndal ne fjalen e tij edhe ne mangesite e shumta te punes se kesaj Dege, rezultat keto i veshtiresive te natyrshme dhe dobesive me origjine objektive e subjektive.
Z.Cala pranoi se nje pjese e komunave te ketij rrethi kane qene te pambuluara me seksione dhe strukturat drejtuese pararadhese dhe ato aktuale, kane patur shume te meta e dobesi per shkak te nje pune jo sistematike, te detajuar e studjuar, duke e lene shpesh ate ne spantaneitet dhe ne punen pa baza e perspektive.
Megjithe situaten jo fort te mire te puneve ne Degen Elbasan, zoterinjte Zenel Musollari dhe Dr. Selman Cili, ne diskutimet e tyre shprehen bindjen se, Dega e PLL Elbasan ne keto zgjedhje do te arrije nje rezultat pozitiv, ne rritje ne krahasim me zgjedhjet paraardhese dhe se synimi kryesor i drejtuesve te saj eshte arritja e vendit te dyte ne spektrin e partive te opozites, pas Partise Demokratike.
Diten e hene, me date 28 korrik dhe diten e enjte, me date 31 korrik, nenkryetari i PLL z.Murat Basha dhe kryetari i PLL te Deges Elbasan, z.Bujar Cala, zhvilluan takime intensive ne bashkite e Cerrikut dhe Belshit dhe ne komunat Gostime, Gjinar, Mollas, Dumre etj., me strukturat drejtuese te PLL te ketyre njesive vendore, per te pershpejtuar punen perzgjedhese per kandidaturat qe do te perfaqesojne legalistet elbasanas ne kete fushate.
Fale punes dhe perpjekjeve serioze te z.Bujar Cala dhe anetareve te Komitetit Drejtues te te Deges, eshte arritur qe, ne pjesen me te madhe te komunave te ketij rrethi te ngrihen struktura te partise, te afta per te perfaqesuar denjesisht alternativen legaliste dhe per te siguruar mbrojtjen e votes dhe mbulimin e qendrave te votimit.
Ne keto momente, puna e strukturave te kesaj Dege ndodhet ne pikun e perzgjedhjes se kandidaturave dinjitoze dhe me reputacion ne zonat perkatese, garanci kjo per arritjen e rezultateve zgjedhore ne rritje.
Drejtuesit e kesaj Dege jane te bindur se ne periudhen e mbetur jo vetem do te arrijne te mbulojne boshlleqet e punes, por do te arrijne te kompensojne edhe kohen e humbur, nepermjet intensifikimit te punes me ane te ndertimit te grafiqeve per ndarjen e punes ne objektiva dhe afate konkrete tek te gjithe anetaret e Komitetit Drejtues dhe drejtuesit e tjere te strukturave te kesaj Dege, per te siguruar brenda 10 korrikut perzgjedhjen perfundimtare te kandidaturave dhe prezantimin e tyre para zgjedhesve elbasanas, qe do te dijne ta vleresojne programin e PLL dhe kandidatet e saj, duke e votuar bindshem.




Legalistet durrsake kerkojne ndihme konkrete dhe premtojne suksese ne zgjedhje

Basha: Alternativa legaliste superon te medhenjte e politikes

Diten e premte, me date 25 korrik 2003, Komiteti Drejtues i PLL se Deges Durres, zhvilloi nje takim te rendesishem pune me drejtuesit e strukturave te PLL te ketij rrethi. Ne kete takim merrte pjese edhe i deleguari i kryesise, nenkryetari i PLL, z.Murat Basha. Fjalen e hapjes se ketij takimi e mbajti kryetari i Deges se PLL, z.Riza Dajko, i cili beri nje ekspoze te punes se strukturave drejtuese te Deges ne permbyllje te fazes se ristrukturimit dhe ngritjes se seksioneve te reja dhe fazes parardhese dhe mjaft te rendesishme, ate te perzgjedhjes se kandidaturave qe do te perfaqesojne legalistet durrsake ne zgjedhjet e 12 tetorit.
Pas tij e mori fjalen nenkryetari i kesaj Dege, z.Kujtim Vllamasi, i cili pervec arritjeve nenvizoi edhe disa mangesi te natyrshme ne punen e strukturave, qe vinin kryesisht per shkaqe objektive, pikerisht ne rrethin ku perplasjet dhe influenca e dy partive te medha e veshtiresojne punen e PLL.
Me pas diskutoi edhe kryetari i nendeges se qytetit te Durresit, z. Edmond Myrto, i cili referoi punen e bere per shtrirjen e seksioneve te PLL ne qytetin e Durresit dhe vleresoi ndihmen dhe bashkepunimin e zoterinjve Dako e Vllamasi, e cila ka qene percaktuese ne sukseset e kesaj nendege.
Z.Myrto theksoi gjithashtu se "strukturat e PLL ne qytetin e Durresit jane aktivizuar ne intensifikimin e kontakteve me kandidaturat qe do te perfaqesojne PLL ne kete qytet, per te siguruar nje grup kompakt keshilltaresh bashkiake, qe do te percojne me sukses vizionin dhe alternativen legaliste ne pushtetin vendor." Ai shprehu bindjen se "... me punen e perbashket me drejtuesit e Deges, do te arrijme qe, brenda afateve te percaktuara nga qendra, te perzgjedhim kandidatet me solide dhe me reputacion te padiskutueshem, perfaqesues dinjitoze te legalisteve durrsake, te afte per te thithur mbeshtetjen e votuesve te djathte."
Me pas diskutoi z.Mark Vatnikaj, sekretar i Deges se PLL, i cili diskutoi rreth problemeve organizative te fushates dhe ngritjes se strukturave ne pergjithesi, dhe per mbrojtjen e votes, ne kushtet e mungeses se anetarit legalist neper qendrat e votimit.
Pas z.Vatnikaj e mori fjalen edhe veterani i palodhur, z.Kadri Dajko, i cili shprehu vendosmerine e veteraneve legaliste per te mbeshtetur fuqimisht punen e drejtuesve te Deges per permbylljen me sukses te fushates per perzgjedhjen e kandidaturave dhe ne arritjen e rezultateve progresive ne rritje ne zgjedhjet e dates 12 tetor.
Pas z.Kadri Dajko diskutoi edhe z.Alush Luma, i cili ne fjalen e tij shprehu optimizmin e legalisteve durrsake, por gjithashtu kerkoi nje mbeshtetje me te madhe nga qendra, per vete specifiken e veshtire te punes ne bashkine dhe rrethin e Durresit, verejteje keto qe nenkryetari Basha i konsideroi si konstruktive dhe dashamirese, duke premtuar plotesimin e kerkesave te legalisteve durrsake ne sigurimin e mbeshtetjes nga qendra.
Ne pergjithesi, te gjithe diskutantet e tjere u angazhuan per t'i mbuluar te gjitha njesite zgjedhore me struktura dhe me grupe pune per mbrojtjen e votes dhe komunikimin zinxhir te informacionit per zhvillimet e fushates dhe votimeve ne daten 12 tetor.
Ata deklaruan me pergjegjesi se kandidaturat e perzgjedhura perfaqesojne individe me reputacion dhe moral te paster, cka sherben si garanci per te konkuruar denjesisht ne kete fushate tejet te rendesishme, kur PLL per here te pare vendosi te kandidoje me vete dhe te mase forcat e te testoje mbeshtetjen e elektoratit durrsak.
Edhe pas kater ditesh, me date 29 korrik, nenkryetari Basha zhvilloi nje takim tjeter pune me Komitetin Drejtues te Deges Durres, per shqyrtimin e detyrave te lena nga mbledhja paraardhese, ne kompensim te afateve per mbylljen e boshlleqeve te krijuara, dhe per permbushjen me sukses te kesaj faze, si dhe per dergimin brenda afateve te lena nga mbledhja e Komitetit Drejtues te PLL, te kandidaturave te kesaj Dege per zgjedhjet vendore.
Gjithashtu, z.Basha beri nje permbledhje te masave te domosdoshme organizative, qe do t'i sherbenin intensifikimit te punes per rikuperimin e te metave dhe dobesive, dhe i beri me dije te pranishmit per strategjine qe do te ndiqet hap pas hapi per kurorezimin me sukses te fushates zgjedhore. Z.Basha orientoi drejtuesit legaliste lidhur me bashkepunimin lokal te strukturave te PLL me partite e tjera te opozites, duke u kerkuar atyre qe te jene te vemendshem dhe te mos bien viktima te marreveshjeve te paprincipta, e qe demtojne interesat e PLL, por gjithmone te ecet me synimin qe nga ky bashkepunim opozita te krijoje maxhorance ne parlamentet e pushtetit vendor, qe jane keshillat, ne te cilat duhet te bejne pjese njerezit me te mire dhe me te afte te partise dhe shoqerise civile, si dhe intelektualet me dinjitoze, e qe do te dijne ta thone gjithmone me kurajo mendimin dhe frymen progresiste te Legalitetit.
Per ndertimin e platformave lokale, e qe do te shpalosen gjate fushates, z.Basha kerkoi edhe njehere percaktimin e prioriteteve dhe rrugezgjidhjeve qe ofrojne legalistet per riparimin e defekteve te renda ne punen keq-qeverisese te pushtetareve aktuale vendore, te cilet megjithe demet qe i kane shkaktuar komuniteteve, deme qe gjithsesi do te sherbejne si pika referimi per krahasimin e qeverisjeve konkrete dhe alternativave qeverisese te legalisteve duurrsake. Z.Basha shrehu bindjen se alternativa legaliste ne pushtet neser, do ta superoje frymen dhe programet e te medhenjve te politikes, te cilet pothuajse kane deshtuar ne pushtetin vendor, cka jep garanci per mbeshtetje me te madhe te zgjedhesve per alternativen legaliste, pas zhgenimit te ligjshem te tyre per shkak te keq-perdorimit te pushtetit.
Z.Basha u kerkoi edhe njehere drejtuesve te PLL Durres, qe te bejne nje pune me te kujdesshme dhe te pergjegjshme per mbushjen e formulareve qe u jane dhene, e qe do te sherbejne si baze per ndertimin e platformes zgjedhore ne shkalle vendi.
"Mosplotesimi i ketyre formulareve, ne te cilat eshte sintetizuar pervoja organizative e partive moderne per organizimin e brendshem te strukturave dhe per identifikimin e prioriteteve programore, deshmon per nje pune pa vizion dhe pa perspektive," - theksoi z.Basha. "Neve na duhet te kerkojme vazhdimisht dhe te inkurajojme pune me fryme krijuese te strukturave drejtuese, me qellim qe ta pergatisim partine per nje hop cilesor strukturor e programor, cka do te ishte garanci per rezultate te larta dhe cilesine qe kerkon koha per qeverisjen dhe modernizimin e vizionit politik, i cili eshte kusht primar per suksese politike.", - theksoi nder te tjera ne fjalen e tij nenkryetari i PLL.
Pas ketyre sqarimeve te z.Basha, pjesemarresit u ndane me premtimin per t'u takuar serish dhe per te raportuar per punen e bere, qe do te ishte kurorezimi me sukses i kesaj fushate te veshtire por vendimtare per ecurine dhe fatet e Demokracise dhe PLL si bartese e parimeve dhe frymes superiore te saj.
Korresp. i "Atdheu"

 

KOMENTE

Periudhat zgjedhore ne optiken e nje legalisti

Nga Luftar PEPMARKU

Temperatures se larte te kesaj vere te nxehte, kur termometri shenon mbi 30 grade celcius, i shtohet edhe ajo e etheve politike te zgjedhjeve te pushtetit vendor.
Zgjedhjet, ne cdo rast kur nuk neperkemben, perbejne nje eveniment me rendesi ne jeten politike te nje populli. Eshte momenti kur fjala e popullit sovran merr kuptimin me te plote, per faktin se zgjedhesit, me voten e tyre mandatojne te zgjedhurit, duke u dhene keshtu votebesimin per qeverisjen.
Qytetari ka rastin te tregoje shkallen e pergjegjesise ndaj vetes dhe shoqerise.
Me se pakti, nuk duhet qe zgjedhesit te behen viktime e lojrave politike dhe e premtimeve mashtruese, qe perdoren rendom gjate fushatave elektorale.

* * *
Ka perenduar ajo kohe kur njerezit merreshin nga shtepite dhe, te prire nga te besuarit e partise, e nen tingujt e instrumentave muzikore, me kenge e valle mashtruese niseshin drejt qendrave te votimit.
Dita e votimeve merrte keshtu karakterin e nje feste popullore. Vecse kjo feste ishte nje feste e rreme. Nje pushtet "popullor", qe te rreme kishte cilesorin e tij, pasi ai vetem popullor nuk mund te ishte. Ai cdo gje e kishte ngritur mbi bazen e genjeshtres dhe te demagogjise. Keshtu qe edhe votat i merrte te rreme, jashte vullnetit te lire te votuesve, edhe festat i kishte te rreme.
Keshtu, populli ftohej nga pushteti i krimit per te votuar per varferine, izolimin dhe mjerimin e tij. Kishte raste kur ndonje i semure mendor deklaronte se nuk do te merrte pjese ne votime. Atehere rreth tij grumbulloheshin agjitatoret e partise. E pasi nuk u hynte ne pune agjitacioni dhe presioni, behej leshimi i rradhes duke i premtuar, sipas rastit here nje pale cizme, apo duke i dhene leje per te prere nje lis per dru zjarri ne periudha dimri, etj.. Keshtu sigurohej pjesemarrja 99.99 % ne votime dhe votat per kandidatin e vetem te Frontit (pa konkurente) 99.99 %.

* * *
Ajo kohe tashme ka perenduar.
E ne vend te nje partie jemi bere me shume parti, me emra te ndryshem. Secila prej tyre pretendon se ka elektoratin e vet. Dhe kjo eshte e vertete. Natyrshem, "pjesen e Luanit" e pretendojne dy partite qe kane patur privilegjin, sic eshte shprehur Dritero Agolli, te kene dale nga mitra e pergjakur e nje nene te vetme, qe e kishte emrin Partia e Punes.

* * *
Nje tablo krejt tjeter shfaqet tani ne kete fare pluralizmi, ne periudhat e zgjedhjeve. Pa diskutuar per rastet pozitive, ku mbisundojne vlerat dhe virtytet, te cilat vec admirimit dhe respektit nuk kerkojne koment por shprehim mendimin tone per te kunderten e tyre. Kjo vihet re qe nga perzgjedhja e kandidaturave brenda subjekteve. Fillimisht, kandidatet shfaqin ambicjet e tyre ne rrethe te ngushta, duke afishuar edhe vlerat e meritat e spikatura qe ato pretendojne se i kane. Pastaj fillojne premtimet dhe shperblimet per personat qe do te propozojne neper seksione dhe qe do te ndikojne per fitoren e tyre. Masa e shperblimit nuk mbetet ne cakun e dhuratave qe cituam me lart. Ajo varion ne shuma goxha te konsiderueshme, qe dalin jashte garancive te subjektit.
Ne tregun e zi ka raste qe blihen diploma, me te cilat lehtesisht permbushen "kriteret".
Per pastertine e figures propagandojne te bleret, te cilet ngjasojne dukshem me personazhet e Hasan Zyko Kamberit. Jane pikerisht hijet e tyre, qe cohen nga lashtesia e para nje shekulli dhe / meqe "ia dine kimetin parase / ndryshe e kthejne sherjane" / duke glorifikuar ne mjaft raste kandidaturat e shekullit XXI.
Sa pak modesti! Sa shume mburraveceri! Sa rralle gjendet nje njeri qe ta pranoje kandidaturen fale kembenguljes se subjektit dhe insistimit te komunitetit?
Ku vajten ato vlera, kur njerezit nuk pranonin te dilnin ne krye te vendit pa shikuar rrethin, duke menduar se dikush tjeter duhet ta zinte ate vend.
Sa qejfmbetje krijohen? Sa gjera te mbrapshta qe shihen e degjohen ne prag zgjedhjesh? Sa premtime e angazhime jepen? Sa shpejt harrohen ato!?

* * *
Me c'paturpesi shahet kali sapo te kalohet lumi! Me shume probleme vihen re tek partite e ashtuquajtura te vogla. E te vogla jane te gjitha, vec PD dhe PS.
Dikush thote qe fajin e kane vete, te luftojne te behen te medha. Shume e drejte. Ato duhet te luftojne e te behen faktore percaktues ne jeten politike te vendit. Ne kete kontekst bejne perjashtim P.L.L. dhe B.K.
Ato jane Parti qe jane ndeshur me tri diktaturat me te egra qe ka njohur shoqeria njerezore: Fashizmin, Nazizmin dhe Komunizmin. Ne ingranazhet e te cilave lane mijera jete njerezish.
Ato u perballen me propaganden denigruese te historise dhe me priviacionet me te skajshme, perjashto ajrin dhe ujin, te cilet nuk administroheshin totalisht nga partia-shtet.
Ato hyne ne rrjedhen e forcave politike post-komuniste jashte vullnetit te Partise se Punes.
Te gjithe jemi deshmitare te deklarimeve te te fundmit udheheqes te sistemit komunist, te cilat i kemi mesuar nepemjet emisionit " FOKUS", qe trasmetonte Robert Papa.
Ai deklaronte se "do te lejojme pluralizmin, do te krijojme parti te majta, te djathta e te qendres, vetem partine Levizja e Legalitetit dhe ate te Ballit Kombetar nuk do te lejojme te krijohen, pasi ato ne i kemi vrare, jo vetem para 50-vjeteve por edhe gjate 50-vjeteve. Keshtu, ato i kane plaget te fresketa dhe po te lejojme krijimin e tyre, ne legjitimojme vdekjen tone."
Keshtu shprehej ai, pasi nuk mund te konceptonte zemergjeresine e nacionalisteve shqiptare. Edhe pse kriminelet mekatare akoma nuk e njohin institucionin e pendeses, e aq me pak ate te ndjeses, nacionalistet shqiptare ne asnje rast nuk jane shprehur per hakmarrje.
Fakti qe partite ramiziste hyne ne jeten pluraliste post-komuniste me nje mal urrejtjeje, qe intensivisht ua kishte ushqyer sistemi komunist dhe deficiti njerezor qe ato trasheguan nga diktatura, nuk i lejoi keto qe te ishin parti te medha.

* * *
Lenda me te cilen do te mbushej trupi i tyre, ne ndryshim nga forcat e tjera, vinte nga burgjet dhe kampet e internimit. Nga te mbijetuarit me shpirt nder dhembe, ne izolim e ne varferi, nen perbuzjen dhe kercenimin e vazhdueshem te luftes se klasave.
Ata ishin te paarsimuar dhe te privuar ne jete. Ne keto rrethana, atyre zerave qe me mendjelehtesi na quajne parti te vogla, u pergjigjemi:
Ne vertete te vegjel jemi / por dikur kem ndertu shtetin
histori te madhe kemi / dhe prandaj e kerkojme Mbretin.
Forcave te tjera politike u dukej herezi ne fillimet e pluralizmit, deklarimi i forces sone politike, "Per nje Shqiperi te lire, Etnike e Demokratike".
Me kenaqesi konstatojme se sot gjenden edhe subjekte e lidere te forcave te tjera politike, qe e shpallin kete aspirate.
Kjo eshte nje arritje per ne. Koha po na jep te drejte.
Idealistet e Legalitetit e ndjejne veten krenare per faktin se, ndersa ne fillimet e pluralizmit periudha e Monarkise dhe figura e Mbretit Zog ishin te erresuara nga propaganda komuniste, sot ato cdo dite e me shume fitojne terren dhe permenden me respekt edhe prej njerezish qe deri dje i konsideronin "tradhtare."
Faktin qe po ndricohet historia, e konsiderojme nje arritje. Pasi koha po na jep te drejte. Ne kete kuptim, misioni yne eshte Shteti i se Drejtes, barazia para ligjit dhe jo pushteti yne ndaj bashkatdhetareve. Jo. Per ne jane te papranueshme konceptet: -Te qeverisim ne.-Te drejtojme ne. -Te fitojme ne dhe -Te nenshtroheni ju.
Eshte interesant fakti qe elemente te ndryshem, ne prag fushatash zgjedhore afrohen tek Legaliteti me diploma ne dore e me shprehjen: Na kandidoni ne, se ne jemi te zot. - Kemi lindur per drejtues.- Ju keni nje parti te mire. - Ne gjejme veten tek subjekti juaj. Kemi ardhur ne perfundimin se qeverisja monarkiste ka qene me e suksesshmja.
Keto elemente do t'i falenderojme per konkluzionet qe paskan arritur, per komplimentet qe shprehin ne adresen tone dhe do t'u thonim: Miresevini!
Me mire vone se kurre. Vec se na duket si e nxituar qe te vini ne parti me kusht per te zene poste qe diten e pare.
Kane kaluar 11 vjet qe P.L.L. ka rindezur zjarrin e dashurise per Atdheun, dhe me veshtiresi nuk e ka lene ate te shuhet. Ju qe keni qene te arsimuar, duhet t'i kishit ofruar dy dru ne kete zjarr, qe te kerkoni privilegjin sot e te zini vendin e pare, per tu ngrohur ne te. Ju lutem mos e konsideroni P.L.L si toke kojri (e askujt), ku mund te hyje kushdo dhe kur te doje. Anetaresohuni tani, dhe, sipas kontributit qe do te jepni ne zgjedhjet e ardhshme, do t'ju propozojme ne. Se vetem duke kontribuar ne nje mjedis te caktuar, te nxjerr vete ne krye ai mjedis.
Eshte e domosdoshme te mbajme mire parasysh porosite N.M.T. Mbretit Leka I, te besojme ne Zotin, ne veten tone dhe ne njeri-tjetrin.
Deshirat t'i bejme shprese dhe shpresat realitet. Te mos lejojme qe interesat e huaja, interesat fetare, krahinore, a partiake, te dalin mbi interesat kombetare.
Te ruhemi nga politikanet e castit dhe kameleonet e situatave. Te mbajme gjithmone parasysh mesazhin e madh, te pavdekshen e te paperseritshem: "Paqe, Bashkim, Vellazerim", nen moton ,"Atdheu mbi te gjitha."

 

SHKODRA & FUSHATA

Lajme nga Shkodra


Shkoder: Legalistet shpallin kandidaturen fituese per kryebashkiak

Ne nje konference per shtyp, te mbajtur nga kryetari i PLL-Shkoder, z.Enis Dizdari, u be publik edhe emri i kandidatit qe do te perfaqesoje legalistet dhe mbreteroret shkodrane ne zgjedhjet vendore. Ai eshte z. Gezim Dibra, Dekani i Fakultetit te Shkencave te Universitetit "Luigj Gurakuqi" te Shkodres, intelektuali i njohur dhe i pranuar prej te gjithe shkodraneve.
Me kete rast, kryetari legalist lokal, z. Dizdari, shperndau edhe nje komunikate per shtyp, si me poshte:

Komunikate per mediat e PLL dega Shkoder mbajtur nga kryetari i kesaj dege z.Enis Dizdari

Kam nderin dhe kenaqesine, si kryetar i Deges se P.L.L Shkoder, te komunikoj me ju dhe t`u bej te ditur se Komiteti Drejtues i kesaj Dege, ka vendosur pa asnje vote kunder te shpalle kandidat per Kryetar Bashkie te Shkodres, qytetit me tradita monarkiste, z. Gezim Dibra.
I lindur dhe i rritur ne Shkoder, z. Dibra perfaqeson qytetarine e hershme shkodrane, ndersa vete ai perfaqeson eliten intelektuale e akademike. Duke qene produkt i dekades pluraliste, ai ka mundur te afirmoje vlerat dhe aftesite qe i hapen rrugen e promovimit te padiskutueshem edhe ne kandidimin per kryetar te Bashkise se qytetit me te madh verior.
Ambiciet e tij profesionale, kane ardhur duke pasur njera-tjetren.
Padyshim qe nje formim kaq i gjere, e ne rang akademik, e ka thelbin e suksesit ne karakterin, ne aftesite dhe origjinen e tij nga nje familje monarkiste, e cila i ka sherbyer me zell e besnikeri Mbretit Zog I.
Ne, sot, me prezantimin e kandidatit per kryetar Bashkie, z Gezim Dibra, mendojme se kemi gjetur njeriun e duhur, per te cilin Shkodra dhe shkodranet kane shume nevoje. Ai eshte i mirepritur e i mirefolur nga dhjetra e dhjetra shtepi shkodrane, qe i kane besuar edukimin e pergatitjen profesionale te femijeve te tyre, jo vetem ne qytetin tone, por ne te gjithe Veriun e Shqiperise.
Ai, me vizionin e tij intelektual, para se gjithash kerkon besimin e shkodraneve. Ai premton se do te zbuloje e ndricoje rruget.
Ai, me drejtimin e tij do t'i thote "ndal" shkaterrimit te metejshem te qytetit. Ai do te dije te zgjedhe modelin e vertete te zhvillimit te Shkodres, per ta afruar ate me qytetet evropiane.
Ne sinteze te te gjithe punes se tij per ndertimin e nje strukture qeverisese bashkohore, zotit Dibra do t`i sherbeje modeli evropian i shtetit te Mbretit Zog I.
Dega e PLL Shkoder, duke i ofruar elektoratit shkodran kandidaturen e z. Gezim Dibra, ka shfaqur nje obligim qytetar ndaj Shkodres dhe vete qytetareve shkodrane.
Vetem nje kandidature legaliste e me gjak monarkist, mund t`i riktheje dinjitetin shkodraneve. Prandaj mbetet ne vullnetin e tyre per ta votuar e kurorezuar zotin Dibra ne kete post jetik per Shkoder-locen.



Kush eshte Gezim Dibra


Gjithcka per Prof.Dr. Gezim Dibra, kandidat i PLL per kryebashkiak ne Shkoder

Legalistet me se fundi kane bere te ditur kandidaturen e tyre per zgjedhjet lokale te 12 tetorit te ketij viti. Prof. Dr. Gezim Dibra, Dekan i Fakultetit te Shkencave ne Universitetin "Luigj Gurakuqi" te Shkodres, me te drejte eshte konsideruar edhe surpriza tjeter legaliste e ketyre zgjedhjeve, pas kandidimit te publicistit dhe politologut te njohur Robert Papa ne garen per bashkine e kryeqytetit. Duke marre ne konsiderate faktin e te qenit nje nga perfaqesuesit me eminente te elites intelektuale e akademike dhe qytetarise shkodrane, kandidimi z. Gezim Dibra u prit me entuziazem nga qytetaret shkodrane, te cilet e percaktuan kete perfaqesues te shkelqyer te shoqerise civile si nje kandidature befasuese e tejet te fuqishme, qe do te gezoje padyshim mbeshtetjen e nje pjese te qytetit metropolitan te kultures, qyteterimit shqiptar dhe demokracise.
Partia "Levizja Legalitetit", ka bere te marten edhe prezantimin zyrtar te pedagogut 50 - vjecar Gezim Dibra, i cili e nisi tashme beteje-sfiden elektorale per postin e kryeqytetarit te Shkodres. Kryelegalisti shkodran, z.Enis Dizdari dhe nenkryetari i PLL-se, z.Murat Basha, kane paraqitur me kenaqesi dhe krenari te ligjshme kandidaturen e tyre te spikatur, duke deklaruar me solemnitet: "Me kandidaturen e perzgjedhur prej legalisteve shkodrane, mendoj se kemi gjetur njeriun e duhur, per te cilin Shkodra dhe shkodranet kane shume nevoje." "Emri i z.Gezim Dibra, eshte emer i dashur dhe i shumeperfolur ne shume shtepi shkodrane, femijet e te cileve kane patur nderin dhe privilegjin te pergatiten dhe edukohen ne bangat e shkolles profesionale nga pedagogu dhe mesimdhenesi i talentuar Gezim Dibra. Z.Dibra vjen ne kete fushate si intelektuali i emancipuar qe ka patur gjithmone moton "puno dhe jeto me qytetin dhe per qytetin", - ka thene nder te tjera ne adrese te z.Dibra kryelegalisti shkodran Enis Dizdari, gjate prezantimit zyrtar te kandidatures se z.Gezim Dibra. Ndersa gjate prezantimit te shkurter te disa nga prioritetet kryesore te programit elektoral te z.Dibra, kreu i legalisteve shkodrane eshte shprehur se "... z.Dibra do te zhvilloje e ndertoje rruget per t'i thene ndal shkaterrimit moral dhe estetik te qytetit tone, do te punoje per te gjetur promotorin e vertete te zhvillimit te Shkodres, duke i dhene asaj pamjen dhe kulturen e nje qyteti te vertete evropian." "Kandidatura e z.Dibra eshte nje obligim qytetar....", tha nder te tjera z.Dizdari. Nderkohe, nga ana e tij, z.Dibra, i cili vjen ne kete gare elektorale nga shoqeria civile, ka theksuar se ndjehet "komod ne kete kandidim te legalisteve shkodrane." "... duhet te falenderoj para se gjithash PLL per besimin qe pati tek une. Ndjehem komod se edhe vete PLL eshte nje parti qe perfaqeson spektrin e djathte te Shkodres. Perzgjedhja e kandidatures dhe emrit tim nga PLL, eshte ne logjiken e cdo qytetari dhe intelektuali shkodran dhe une megjithese bej pjese nder intelektualet e paangazhuar drejtpersedrejti ne politike, vendosa te perfaqesoj nje subjekt politik me tradita te medha atdhetare dhe te perfshihem seriozisht ne kete fushate elektorale".
Ne strategjine e tij per qeverisjen e qytetit te Shkodres ne rast fitoreje, z.Dibra konsideron si mase kryesore bashkepunimin me qarqet akademike dhe intelektuale ne pergjithesi, dhe ne vecanti me Universitetin "Luigj Gurakuqi" dhe Dhomen e Tregtise se rrethit. Z.Gezim Dibra ka mbaruar Universitetin Filologjik ne Tirane per Histori-Gjeografi dhe me pas per Psikologji-Pedagogji. Ka kryer disa kualifikime pasuniversitare ne Itali, France, Angli, Danimarke dhe Belgjike dhe eshte autor i kater teksteve te disiplinave perkatese.
Kjo kandidature ka ngjizur bashkepunimin dhe mbeshtetjen e te gjitha forcave te vogla te se Djathtes shkodrane, me ne krye legalistet. Pritet qe 12 tetori thjesht te jete nje formalitet ne kurorezimin e z.Dibra si kryebashkiak i qytetit 2500 vjecar te Shkodres, kesaj kryeqendre administrative dhe metropolit te qyteterimit tone antik, ku paten rezidencen dhe lane vulen e madheshtise figurat dhe dinastite me te ndritura te qyteterimit dhe races sone. Dhe z.Dibra do te jete padyshim nje pasardhes i denje ne vlerat qyteteruese dhe qeverimin e kryeqendres se shqiptarizmes.



Jeteshkrim i kandidatit per kryebashkiak te PLL-Shkoder, z. Gezim Dibra

EMRI MBIEMRI: Gezim Dibra
DATELINDJA: 02.08.1953
VENDLINDJA: Shkoder
GJENDJA CIVILE: Martuar, me dy femije
ARSIMI: 1972-mbaruar shkollen e mesme; 1976-diplomuar ne U.T. ne degen Histori-Gjeografi; 1986-diplomuar ne U.T. per Psikologji-Pedagogji; 1996-Kualifikuar per mesimdhenie ne Universitetin "Pace" New York
PUNESIMI: 1976-1979-mesues Dukagjin Shkoder; 1979-1986-drejtues shkolle ne Mnele, Mjede; 1986-1989-mesues, shkolla Pedagogjike Shkoder; 1989-2003-Universiteti i Shkodres
KUALIFIKIMI: kualifikuar ne Greqi, Itali, Danimarke, Angli, Belgjike; 1997-Fituar grade shkencore "Doktor i Shkencave Psikologjike"; 2001-Fituar titull "Profesor i Asociuar"
GJUHA E HUAJ: Anglisht, italisht
BOTIMET: Autor dhe bashkeautor i librave: Pedagogjia, Psikologjia Sociale, Metodat e Mesimdhenies, Puna me femijet me aftesi te kufizuara.

___________

Nr.29

___________

 

___________

Nr.28

___________


  Site officiel de la Maison Royale d'Albanie

Archives 2003 Part IV

Archives 2003 Part III

Archives 2003 Part II

Archives 2003 Part I

Archives 2002 Part II

Archives 2002 Part I