Archives 2005 Part I
ATDHEU"
Gazete e Partise Levizja e Legalitetit
versioni 'on line' i gazetes "Atdheu"
Kryeredaktor
: Astrit
Kola
Webmaster :
Ibrahim Koka
&Neritan Kolgjini
levizja_legalitetit@yahoo.com
___________________________
24 April 2005
___________________________
Shqipėria rrezikon prishjen e zgjedhjeve, me pasojė destabilizimin
PLL: Moisiu tė marrė pėrgjegjėsitė kushtetuese
Kryelegalisti Spahiu denoncon publikisht rrezikun e shkatėrrimit tė procesit me zgjedhor dhe pasojat katastrofike vijuese. Mangėsitė e Kodit zgjedhor aktual, dekretuar nga Moisiu, dhe tentativat pėr amendimin e tij, janė shenja paralajmėruese tė katastrofės zgjedhore. Listat zgjedhore, "thembra e Akilit" dhe varrėmihėset e zgjedhjeve. Shembujt rrėnqethės tė Gjeorgjisė, Ukrainės, Kirgistanit, Rumanisė dhe Serbisė, paralajmėrim...
Editorial
"Ditėt e energjitikės" dhe netėt e errėsirės social-komuniste
Nga Astrit KOLA
Nė kulmin e vetsugjestionimit dhe marrėzisė, socpushtetarėt po mbushin sallat me punonjėsit e administratės dhe trutharėt njomėzakė qė i marrin nga lokalet e Bllokut, nė kėmbim tė ndoca dozave tė marra nga thasėt e trafikut, pėr tė kremtuar "fitorjen" e radhės mbi shpinė tė mjerimit dhe errėsirės.
Duke bėrė sikur nuk ka ndodhur asgjė, teksa para disa muajsh lanė pa drita dhjetėra qytete e fshatra, megjithėse vendi pėrmbytej nga rreshjet, tė marrosurit nga deliri i pushtetit, alkooli dhe droga, po u dalin para shqiptarėve me "ditė" - tip konventash, ku kanė derdhur gjithė mashtrimet me tė cilat synojnė tė gabojnė sėrish zgjedhėsit. Athua se kanė qenė nė opozitė tash e 8 vjet, premtimet e errėsirės po i servirin bashkė me eliksir-sharjet nė adresė tė opozitės aktuale.
Kėta bastardė qė guxojnė tė tallen me shqiptarėt duke u vėnė nė dyshim inteligjencėn dhe kujtesėn, bash nė ditėt dhe netėt e pafundme tė errėsirės dhe urisė qė kanė mbjellė, festojnė nė orgji horrash fitoren e planifikuar tė mandat-mandatės sė tretė mbi kurriz tė kėtij populli tė rrėgjuar, qė e pandehin pėr turmė skllevėrish.
"Dita e energjitikės" e njė ministri teveqel me emėr ngadhnjyesi dhe e njė drejtori me tru distrofiku dhe inteligjencė driopitekėsh tė epokės sė gurit, kontraston dhimbshėm me gjendjen katastrofike nė zemėr tė lagjes nr. 3 tė basifondit me emrin Bathore, ku qindra familje ka 4 javė qė kanė mbetur pa drita.
Kjo ėshtė hakmarrja e tė vetshpallurve pronarė tė kėtij vendi ndaj refuzuesve tė skllavėrisė, e qė gjithsesi po trajtohen sikur tė ishin eskimezė.
Edhe Katilina dhe Enver-gjakatari i trajtonin mė mirė skllevėrit e tyre. Madje ky i fundit ua ndezi ndoca poēa dhe simulonte pėrlotjen pėr fatet e tyre teksa therte viktimat e radhės nė emėr tė "popullit" qė sundonte. Por kėta horra ia kanė kaluar edhe tė Marrit tė Sokakut... nė marrėzinė e tyre pushtetore.
Dhe kur mendon qė dy kodosh-kopukėt e territ kanė vėnė edhe kandidaturat pėr tė siguruar mandat-imunitete si koracė pėr krim-ndėshkimet ndaj votuesve kundėrshtarė, drejtėsia shoqėrore dhe pėrgjegjėsia politike ndaj tė qeverisurve humbet ēdo kuptim dhe shndėrrohet nė tirani tė hapur.
Kėta plangprishės, veturat e tė cilėve kushtojnė sa njė nėnstacion elektrik, e qė do t'ua kishin zili edhe social-demokratėt Bler e Shrėder, tė atdheut tė "Range Rover" dhe "Benz", si faqezinj pa skrupuj kanė fytyrė tė llapin nėpėr ekrane pėr "fitorjet" e KESH-it socialist dhe tė mburren pėr "garancitė" e kredive tė BB, athua se po ua falin nė tė mirė tė shqiptarėve!!!
Nėse do tė ishin administratorė kaq tė mirė dhe prodhues me ēmime konkurruese, pėrse nuk na thonė arsyet qė i shtyjnė konsumatorėt gjigandė pėr tė importuar energji me ēmim tė pėrgjysmuar?!!
Kėta ndyrėsira qė gjobisin njė popull tė tėrė, harrojnė tė krahasojnė ēmimet e sotme tė energjisė elektrike me ato tė kohės sė opozitės dhe raportin qė zėnė faturat e KESH-it nė strukturėn e tė ardhurave tė shqiptarėve, sot dhe asokohe.
Le tė mburren kėta obskurantė me faktin se u marrin skllevėrve gjysmėn e tė ardhurave nė shkėmbim tė energjisė, por tė paktėn le tė shkojnė nė Bathore dhe tė vendosin njė transformator pėr ata, qė i trajtojnė si skllevėr dhe muskuj nėpėr kompanitė e tyre monopoliste.
Kėta pushta nuk do tė guxonin tė talleshin me, ta zėmė, minoritarėt e ndonjė katundi tė braktisur tė Dropullit, pėr t'i lėnė pa drita dhe transformatorė. Sepse po tė guxonin ta bėnin kėtė, Athina-perėndesha do t'i zbriste nga pushteti sa hap e mbyll sytė dhe sepse OKB-ja do tundej nga raportet e balaurėve dhe helsinkasve tė kėtij vendi dhe Greqisė "pėr diskriminim etnik...". Por kėtė guxojnė t'a bėjnė me "ēeēenė"-shqiptarėt, tė cilėt shumica e qeveritarėve tė sotėm nuk i kanė bashkatdhetarė. Ndaj lulėzon errėsira, etja dhe mjerimi nė vendin qė ka ujėra, insolacion dhe burime jetėsore ndėr mė tė shumtat nė botė pėr frymė tė popullsisė.
Ndoshta shqiptarėt kanė vendosur t'i mbajnė edhe disa javė mbi zverk kėta qafirė, ndoshta..., tė presim... Por pėr kėtė duhet tė mendohen mirė para se tė japin votėn, sepse "kur vret veten, askush nuk ta ka gjakun borxh"!!! Nėse nuk bėjnė harakiri edhe kėsaj radhe, nuk do tė ketė imunitet dhe theodhoraq qė t'ua shpėtojė lėkurėn dhe skalpin, nė kėmbim tė shpagės qė i pret.
Askush nuk do tė marrė hak mbi ta, pėrkundrazi, do t'ua japim hakun, atyre dhe tė tjerėve... Pra, haka do tė shkojė te i zoti...
Kryesore
Hapet nė Mamurras zyra e kandidatit tė LZHK, Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė PLL z.Artan Tujani
Mamurrasi mirėpret kandidaturėn e z.Tujani
Pasditėn e sė premtes sė datės 22 prill 2005, Komiteti Drejtues i nėndegės sė PLL Mamurras, nėn drejtimin e kryetarit tė kėsaj nėndege z.Halit Pepmarku, zhvilloi njė mbledhje tė zgjeruar, me pjesėmarrjen e anėtarėve tė PLL dhe simpatizantėve tė LZHK tė kėtij qyteti. Nė kėtė takim pune merrnin pjesė edhe kryetari i PLL z.Ekrem Spahiu dhe Sekretari i Pėrgjithshėm i PLL dhe njėkohėsisht kandidat pėr deputet nė kėtė qytet dhe mbarė zonėn Nr. 16, z.Artan Tujani.
Nė fjalėn e hapjes sė takimit, z.Pepmarku pasi falenderoi drejtuesit e lartė tė PLL dhe tė pranishmit pėr pjesėmarrjen, bėri prezantimin e kandidatit pėr deputet tė kėsaj zone zgjedhore, njėrit nga figurat mė pėrfaqėsuese e cilėsore tė PLL, z.Artan Tujani, i cili pjesėn mė tė madhe tė kontributit dhe angazhimit tė spikatur politik nė PLL, e ka tė lidhur ngushtė me legalistėt mamurrzakė, nė krah tė tė cilėve ai filloi karrierėn politike, qė nga anėtar i thjeshtė i PLL e deri nė postin e lartė e tė merituar tė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė saj.
Mė pas z.Pepmarku bėri njė pėrmbledhje tė punės sė nėndegės qė kryeson dhe forumeve drejtuese tė saj, ku spikaste pėrkushtimi sidomos nė drejtim tė konsolidimit tė strukturave ekzistuese dhe shtrirjes sė partisė nė tė gjithė territorin e nėndegės nėpėrmjet krijimit tė seksioneve tė reja. Kėshtu, sipas z.Pepmarku, sot nėndega ka 122 anėtarė qė kontribuojnė nė 17 seksione, nga tė cilat me punėn dhe pėrkushtimin e legalistėve janė ngritur: nė Gjorm 3 seksione, nė Shėmri 1 seksion, nė Fushė Mamurras 4 seksione dhe nė qytetin e Mamurrasit 7 seksione, pra 15 seksione brenda njė harku tė shkurtėr kohor.
Pėrveē pasqyrimit krahasues tė punės sė strukturave drejtuese tė nėndegės, z.Pepmarku foli edhe pėr aspekte organizative tė punės, sidomos nė kuadėr tė fushatės zgjedhore, punė qė synon kurorėzimin me sukses tė aktivitetit kryesor politik tė zgjedhjeve parlamentare tė verės, nė kuadėr tė angazhimit tė PLL nė radhėt e koalicionit politiko-zgjedhor tė LZHK, inicuar dhe drejtuar personalisht nga NMT Mbreti Leka I.
Pas fjalės sė z.Pepmarku e mori fjalėn veterani legalist z.Ramė Xhetani, i cili bėri disa pyetje pėr sqarimin e problemeve konkrete tė karakterit organizativ dhe disa sugjerime pėr thellimin e trajtimit tė tematikės sė punės sė nėndegės, pėr ēka z.Pepmarku u pėrgjigj me korrektesė, duke pranuar me kėnaqėsi sugjerimet, tė cilat i reflektoi nė sqarimet vijuese.
Pas z.Xhetani, drejtuesi i mbledhjes z.Pepmarku ia dha fjalėn kryetarit tė PLL z.Spahiu, i cili ndėr tė tjera, pasi falenderoi tė pranishmit pėr pjesėmarrjen dhe seriozitetin e vlerėsimit tė kėtij takimi pune, nė vijim theksoi: "Kjo ditė shėnon edhe hapjen e zyrės elektorale tė kandidatit tuaj dhe tė LZHK, Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė PLL z.Artan Tujani, nė zonėn zgjedhore Nr. 16.
Kandidati Tujani nė vitin 1996 ka qenė pėrzgjedhur nga ju legalistėt mamurrzakė, si kandidat pėr deputet i PLL dhe ju ka pėrfaqėsuar denjėsisht.
Zotėri Artan Tujani mishėron vlerat qytetare, virtytet njerėzore dhe cilėsitė mė tė larta morale, politike e intelektuale, si njė model i vėrtetė drejtuesi politik.
Zona juaj tradicionalisht ka votuar pėr tė djathtėn dhe, me tė drejtė, konsiderohet si bastion i denjė i PLL dhe Zogizmit. Por tashmė ne kontribuojmė nė kuadėr tė LZHK, e cila ėshtė njė lėvizje qytetare, gjithėpėrfshirėse e mbarėkombėtare, qė synon pushtet politik pėr ta shpėtuar kėtė vend nga katastrofa ku e kanė ēuar socialistėt dhe aleatėt e tyre, qė erdhėn nė fuqi me rebelim tė armatosur dhe vazhdojnė tė qėndrojnė nė pushtet me votėvjedhje e mashtrime.
LZHK, si lėvizje e iniciuar dhe drejtuar personalisht nga NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve, ėshtė njė koalicion politiko-zgjedhor qė synon matjen e forcave pėrballė elektoratit shqiptar dhe rikthimin legjitim tė opozitės nė pushtet. Shpresojmė qė qeveria e ardhshme tė jetė qeveri koalicioni e sė Djathtės dhe jo njė qeveri e krijuar nga maxhoranca, qė janė provuar joefikase deri tani. Dhe kjo do tė thotė qė ne shpresojmė tė jemi pjesė e qeverisjes sė ardhshme pėr tė mundėuar realizimin e programit politik dhe qeverisė sė LZHK.
Me abuzimet kriminale dhe keq-qeverisjen e dėshtuar totalisht, PS e ka bėrė fushatėn e saj! Tani na takon neve ta bėjmė atė, madje shpresoj qė ajo tė jetė fushatė model dhe tė kurorėzohet me fitore, sa kohė qė LZHK do tė ketė kandidatė cilėsisht tejet dinjitozė, sikundėr kandidati juaj z.Tujani.
Pra suksesi zgjedhor i LZHK, qė do tė mundėsohet kryesisht nga puna juaj, do tė jetė garanci e fitores sė LZHK dhe qeverisjes sė nesėrme tė saj.
Unė kam kėnaqėsinė tė sjell para jush njė vlerėsim superlativ tė Presidentit tė Kosovės z.Rugova, nė adresė tė NMT Mbretit Leka, gjatė njė vizite nė SHBA. Z.Rugova atėkohė u shpreh: "I vetmi nacionalist dhe antikomunist i vendosur e i pėrkushtuar pėr zgjidhjen e ēeshtjes sonė kombėtare, ėshtė NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve".
Mjafton ky vlerėsim pėr tė kuptuar sesa tė pabaza janė akuzat keqdashėse pėr "bashkėpunim tė LZHK me tė majtėn nė pushtet".
Mbreti Leka ėshtė udhėheqėsi ynė shpirtėror dhe simboli i vetėm kombėtar, ėshtė figura mė e pastėr dhe ėshtė i vetmi politikan qė ka tė drejtėn morale tė kryesojė njė lėvizje pėr pushtet legjitim nė Shqipėri, e qė do tė garantonte zhvillimin dhe begatimin e vendit, si parakushte pėr integrimin tonė nė familjen e madhe europiane.
Pikėrisht nė sajė tė kėtyre vlerėsimve tė pakundėrshtueshme dhe angazhimit tė drejtpėrdrejtė tė kėshilltarėve nė kėshillin bashkiak, si dhe nga mbėshtetja e strukturave tė nėndegės suaj, u bė e mundur qė Shkolla e Mesme e Qytetit tuaj tė pagėzohet me emrin e madh "Nėna Mbretėreshė Geraldinė".
Mė lejoni t'u uroj suksese nė zgjedhje pėr tė mirėn e LZHK, Mbretit Leka, PLL, familjeve tuaja e mbarė shqiptarėve", - e mbylli fjalėn e tij kryelegalisti Spahiu.
Nė vijim e mori fjalėn legalisti i nderuar z.Hysni Bici, i cili shprehu dėshirėn dhe gatishmėrinė pėr njė pėrmirėsim cilėsor tė punės sė strukturave tė nėndegės Mamurras, me qėllim shtimin e radhėve dhe organizimin mė tė mirė tė simpatizantėve tė lėvizjes nė funksion tė fushatės zgjedhore.
Edhe diskutanti tjetėr, intelektuali i njohur dhe veterani legalist z.Luftar Pepmarku, nė fjalėn e tij vlerėsoi aksionin politik gjithpėrfshirės tė ndėrmarrė nga NMT Mbreti Leka, pagėzuar me tė drejtė si Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar. Duke vlerėsuar maksimalisht kandidatin Tujani, z.Pepmarku u shpreh: "Z.Artan Tujani ishte ndėr tė parėt opozitarė nė Mamurras, qė, nė fillimet e demokracisė, sillte fjalėn e lirė nga Tirana dhe e shpėrndante atė midis nesh, pa kursim dhe pa droje. Cilėsitė e vyera dhe angazhimi i tij nė PLL pėrcaktuan edhe pėrzgjedhjen tonė dhe kandidimin e tij nė emėr tė PLL nė vitin 1996, besim tė cilin z.Tujani e justifikoi me nder dhe sukses nė rezultat, pavarėsisht manipulimit skandaloz.
I uroj suksese kandidatit Tujani nė kėto zgjedhje dhe ju ftoj tė gjithėve tė kontribuoni pa rezerva pėr fitoren e tij, sepse ai e meriton tė na pėrfaqėsojė ne tė djathtėt e Mamurrasit, por edhe ne e meritojmė atė, sepse jemi pjesė e pandarė e njėri-tjetrit dhe duhet tė luftojmė me gjithė shpirt pėr fitoren e LZHK dhe Mbretit Leka nė kėto zgjedhje", - e mbylli fjalėn e tij elokuente zotėri Luftar Pepmarku.
Edhe z.Kujtim Xhetani, nė fjalėn e tij tė shkurtėr dhe modeste, u bėri thirrje tė gjithė legalistėve dhe simpatizantėve tė LZHK, tė jepnin maksimumin e kontributit pėr fitoren e kandidatit Tujani dhe tė LZHK.
Nė vazhdėn e diskutimeve konstruktive pėr punėn dhe pėr aspekte organizative tė fushatės, edhe i burgosuri i ndėrgjegjes, intelektuali dhe shkrimtari Mėhill Gjini, vlerėsoi daljen mė vete nė zgjedhje tė LZHK, si njė mundėsi pėr tė matur forcat nė elektorat, nė vazhdėn e daljes mė vete tė PLL edhe nė zgjedhjet vendore tė 12 tetorit.
"Ne duhet ta testojmė sėrish mbėshtetjen tonė politike si LZHK, dhe po kėtė duhet tė bėjmė edhe nė tė ardhmen, nė tė gjitha lėvizjet pasuese politike", - u shpreh z.Gjini.
Nė vijim tė fjalės sė tij bindėse, pasi vlerėsoi me superlativa kandidatin Tujani, nė emėr tė tė gjithė legalistėve ai i lejoi vetes t'i garantonte kandidatit tė nderuar mbėshtetje maksimale nė tė gjitha planet, dhe gjatė gjithė periudhės deri nė zgjedhje, me besim tė plotė nė njė fitore plotėsisht tė mundshme.
Nė fund tė kėtij takimi pune e mori fjalėn mes emocionesh tė natyrshme edhe vetė kandidati, Sekretari i Pėrgjithshėm i PLL z.Artan Tujani, i cili ndėr tė tjera theksoi: "Dua t'ju falenderoj juve vėllezėrve dhe bashkėluftėtarėve tė mi pėr mbėshtetjen e kandidaturės sime dhe pėr fjalėt e ngrohta qė shprehėt sot, me bindjen se ato dhe bashkėpunimi ynė nuk do tė zbehen as nė ditėt e ardhshme.
Mbėshtetjen tuaj vėllazėrore unė e kam ndjerė qė nė vitin 1990, kur u emėrova me punė nė kėtė qytet. Gjithmonė e kam konsideruar veten si njė pjesė e juaja, pra si vėllai dhe biri juaj.
Dua t'ju falenderoj juve legalistėve edhe pėr ndihmėn qė mė keni dhėnė pėr ēka kam mundur tė realizoj nė karrierėn time politike. Ka qenė njė dėshirė e kahershme e imja pėr t'ju pėrfaqėsuar ju, dhe bashkė me tė u bashkuan edhe dėshira e kontributi juaj kur mė zgjodhėt pėr tė kandiduar nė emrin tuaj nė vitin 1996. Madje mendoj se pikėrisht kėto lidhje dhe besimi ynė i ndėrsjellė, kanė shėrbyer si pikėnisje pėr pėrsėritjen e kandidimit tim nė emrin tuaj sėrish, tani nė vitin 2005, dhe jo vetėm si mundėsi pėr tė fituar bashkė me ju, por edhe pėr tė kontribuar krahas jush, pėr fitoren tonė tė pėrbashkėt, pėr fitoren e LZHK me nė krye Mbretin Leka.
Kam qenė dhe jam i mendimit se ēdo sfidė elektorale duhet shndėrruar nė faktor bashkėpunimi dhe jo nė provė apo garė force midis kandidatėve alternativė, pra sikundėr edhe dje, nė kuadėr tė PLL, ashtu edhe sot, nė kuadėr tė LZHK.
Gjithashtu kam nderin dhe detyrimin t'u bėj me dije se, konform statutit tė PLL dhe procedurave respektive pėr kandidimet, brenda rregullave dhe afateve kohore, i kam paraqitur kėrkesėn me shkrim kryesisė sė Degės, kryesisė e kryetarit tė nėndegės z.Halit Pepmarku, qė mė datė 15 mars tė kėtij viti.
Nė kėtė kėrkesė kam paraqitur institucionalisht dėshirėn dhe kam ofruar emrin tim pėr tė kandiduar dhe pėrfaqėsuar LZHK dhe ju miqtė e simpatizantėt personalė, nė zonėn tonė elektorale Nr. 16, qė pėrfshin Mamurrasin, Fushė Mamurrasin dhe Fushė Kuqen.
I bindur nė disponimin dhe respektin tuaj e atė ndėrsjelltė midis nesh, mė lejoni t'u kėrkoj sot, sėrish, bashkėpunimin, mirėkuptimin dhe mbėshtetjen nė sfidėn tonė tė pėrbashkėt, deri nė fitoren e zgjedhjeve. Mė lejoni gjithashtu t'u bėj tė ditur se, qė nga sot, kjo zyrė do tė jetė e hapur pėr t'u takuar e pėr tė punuar sėbashku, deri nė fund.
Duke ju falenderuar pėrzemėrsisht pėr gjithēka thatė nė adresėn time dhe pėr besimin ndaj meje, mė lejoni t'u premtoj se do tė luftoj pa rezerva pėr t'ju pėrfaqėsuar me dinjitet dhe pėr tė kurorėzuar bashkėrisht me sukses kėtė fushatė tė vėshtirė", - e mbylli fjalėn e tij z.Tujani, ēka u shoqėrua me ovacione tė zgjatura e tė sinqerta, qė shėnuan edhe mbylljen emocionante tė kėtij takimi.
Mė pas, pjesėmarrėsit kaluan disa ēaste tė kėndshme nė njė nga lokalet pranė zyrės elektorale tė kandidatit pėr depuetet tė LZHK nė zonėn zgjedhore Nr. 16, Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė PLL dhe njėrit nga figurat mė emblematike tė saj, intelektualit tė shkėlqyer Artan Tujani.
Korresp. i "Atdheu"
Politika
Nė njė konferencė pėr shtyp, PLL paralajmėroi prishjen e zgjedhjeve
Spahiu: Zgjedhjet, tė rrezikuara
Deklaratė pėr mediat
Partitė opozitare gjatė viteve tė qėndrimit nė opozitė, shpesh dhe me tė drejtė kanė kėrkuar zgjedhje tė parakohshme pėr largimin e pseudomaxhorancės nga pushteti, sepse me mosqeverisjen e saj i ka sjellė vendit njė regres tė dukshėm.
Zgjedhjet normale parlamentare tė verės, po rrezikohen nėpėrmjet zvarritjes sė shumė ēeshtjeve thelbėsore, qė do tė kompromentojnė procesin zgjedhor, i cili po pritet me njė interesim shumė tė madh nga shqiptarėt dhe ndėrkombėtarėt.
Madje kėta tė fundit, tė gjitha proceset integruese tė Shqipėrisė nė strukturat euro-atlntike, i kanė kushtėzuar me zhvillimin e zgjedhjeve tė lira, tė ndershme dhe tė pranuara nga palėt konkurruese.
Me keqardhje konstatojmė se nė kėtė drejtim po mungon vullneti politik i maxhorancės sė majtė dhe institucioneve qė lidhen drejtpėrsėdrejti me procesin zgjedhor.
Njė nga elementėt kryesorė tė kėtij procesi janė listat e zgjedhėsve.
Nė zgjedhjet vendore tė viteve 2000 dhe 2003, si dhe nė zgjedhjet parlamentare tė vitit 2001, si rezultat i manipulimit me listat e zgjedhėsve mbetėn pa votuar dhjetėra mijėra zgjedhės, ēka solli tjetėrsimin dhe deformimin e verdiktit zgjedhor tė shqiptarėve.
PS dhe e majta nė pėrgjithėsi, nuk kanė asnjė shans pėr tė fituar zgjedhjet, pėrveēse tė manipulojnė me blerjen e votave nga kandidatė qė tashmė janė tė identifikuar si tė lidhur me krimin, dhe nga manipulimi i rezultatit me anė tė pėrdorimit abuziv tė listave.
Konstatojmė se qeveria po bėn tė gjitha pėrpjekjet e saj qė kėto lista tė bėhen tė pasakta, qė pėrsėri zgjedhėsit tė mbeten pa votuar.
Nė vazhdimėsi kemi kėrkuar qė shqiptarėve t'u lejohet e drejta kushtetuese e votimit. Pavarėsisht ku ndodhen, ata kanė tė drejtė tė zgjedhin qeverinė qė duan.
Ne nuk presim qė PS nė pushtet tė respektojė tė drejtėn e votimit dhe vullnetin e shqiptarėve, por presim edhe qė kreu i shtetit z.Alfred Moisiu, tė mos i shmanget pėrgjegjėsisė kushtetuese pėr zhvillimin e zgjedhjeve tė lira, tė ndershme e tė pranuara nga palėt, si garanaci pėr stabilitetin politik aq tė domosdoshėm.
Pėrvojat negative tė vendeve ish komuniste tė Bashkimit Sovjetik dhe Europės Lindore, si Gjeorgjia, Ukraina, Kirgistani, Rumania, Serbia, etj., ku klikat ish komuniste manipuluan zgjedhjet, treguan se manulimet shoqėrohen me trazira dhe pasoja tė tjera shumė tė rėnda pėr demokracinė dhe stabilitetin politik, brenda atyre vendeve dhe mė gjerė.
Kreu i shtetit z.Moisiu, dekretoi Kodin zgjedhor pėr zgjedhjet vendore tė vitit 2003, duke shpėrfillur kėrkesėn e 11 partive parlamentare, dhe pasojat e Kodit u reflektuan nė zgjedhjet vendore tė atij viti.
Z.Moisiu pėrsėri dekretoi Kodin aktual, pa marrė parasysh mangėsitė e shfaqura e tė denoncuara me argumenta nga LZHK dhe subjektet e tjera tė interesuara.
Ndėrkohė, qeveria, nėpėrmjet ministrit tė Pushtetit Vendor dhe Partia Demokratike - kėrkojnė tė ndėrhyjnė nė Kodin zgjedhor tė sapomiratuar, me amendamente nė nene tė veēanta.
Ne i kėrkojmė kreut tė shtetit z.Moisiu, qė tė ushtrojė detyrimet qė burojnė nga Kushtetuta pėr tė garantuar zgjedhje sipas standardeve euro-atlantike.
1. I kėrkojmė qė tė garantojė tė drejtėn e diasporės dhe emigrantėve pėr tė shprehur vullnetin e tyre nėpėrmjet votės, pasi nė kėtė drejtim nuk po bėhet asgjė.
2. Tė parandalojė deformimin e rezultatit zgjedhor, duke shmangur fenomenin "Dushk"
3. T'u garantojė palėve konkurruese kontrollin ndaj votės, sepse Kodi i dekretuar prej tij ua heq kėtė tė drejtė.
4. Tė ndikojė me autoritetin e tij kushtetues, nė ndalimin e kandidimit tė elementėve tė inkriminuar, pėr tė cilėt disponon informacionin e duhur.
5. Tė dekretojė datėn e zgjedhjeve brenda muajit qershor.
Nėse zgjedhjet parlamentare do tė kontestohen nga palėt konkurruese, pėrgjegjėsia nuk do tė bjerė vetėm mbi qeverinė, por edhe mbi presidentin e Republikės.
Tiranė, mė 23 prill 2005
Debati nė Kuvend pėr verifikimin e listave zgjedhore, dėshmon papėrgjegjshmėrinė e pushtetit socialist
Spahiu: Listat, tė paragjykuara pėr t'u manipuluar
Komisioni i posaēėm parlamentar "Pėr Zbatimin e Legjislacionit Zgjedhor", gjatė kėsaj jave ėshtė mbledhur disa herė dhe ka diskutuar pėr ēeshtje mjaft tė rėndėsishme qė lidhen me ecurinė e procesit zgjedhor nė zgjedhjet e ardhshme parlamentare.
Njė ndėr pikat mė tė debatueshme, ka qenė ēeshtja e listave paraprake tė zgjedhėsve. Komisioni nė fjalė vendosi qė tė verifikohet procesi i hartimit tė listave tė zgjedhėsve, duke ngritur grupe tė verifikimeve tė tyre.
Deputetėt e Partisė Demokratike kėrkuan qė tė verifikohen listat e zgjedhėsve nė bashkitė Tiranė, Durrės dhe Vlorė, tė cilat drejtohen nga pėrfaqėsues tė Partisė Socialiste.
Deputetėt e Partisė Socialiste kėrkuan tė bėhet verifikimi i listave nė Korēė, Elbasan dhe Shkodėr, tė cilat drejtohen nga pėrfaqėsuesit vendorė tė Partisė Demokratike.
Deputeti i LZHK, z.Ekrem Spahiu, kėrkoi qė tė verifikohen listat nė bashkitė Tropojė e Peshkopi, tė cilat drejtohen nga demokratėt dhe nė bashkinė Kukės, qė drejtohet nga socialistėt.
Kėrkesat e sipėrpėrmendura tė palėve u miratuan me mirėkuptim, ndėrkohė qė debate tė ashpra pati nė lidhje me ngritjen dhe pėrbėrjen e grupeve tė verifikimeve, pasi PS dhe PD ofruan formulėn me "tre anėtarė": Njė nga administrata e qeverisjes vendore; njė anėtar nga PS dhe njė anėtar nga PD. Kjo formulė u kundėrshtua nė komision nga deputetėt Ekrem Spahiu (LZHK), Spartak Braho (LSI), Kristo Goxhi (PBDNJ) dhe deputetė tė tjerė jashtė PS dhe PD.
Nė seancėn plenare tė datės 21 prill 2005, kryetari i PLL dhe njėkohėsisht deputet i LZHK z.Ekrem Spahiu, nė foltoren e Kuvendit ndėr tė tjera tha: "Komisioni i Posaēėm Parlamentar "Pėr Zbatimin e Legjislacionit Zgjedhor", nė programin e tij tė punės ka vendosur qė nė disa njėsi tė qeverisjes vendore si Tiranė, Durrės, Vlorė, Korēė, Elbasan, Shkodėr, Kukės, Peshkopi dhe Tropojė - tė verifikohet procesi i hartimit tė listave tė zgjedhėsve dhe tė bėhet ngritja e grupeve tė verifikimeve me nga tre anėtarė". Por, fatkeqėsisht, PS dhe PD vazhdojnė tė vėnė veton e tyre pėr sa mė sipėr, me qėllim qė procesin zgjedhor ta kontrollojnė totalisht, sikundėr kanė bėrė edhe nė rastin e propozimit dhe miratimit pėr ngritjen e grupeve tė verifikimeve tė listave zgjedhore.
LZHK, ndonėse e vlerėson dhe e mbėshtet kėtė vendim tė Komisionit tė Posaēėm, e konsideron tė mangėt procesin e verifikimit, pėr sa kohė qė LZHK nuk ka pėrfaqėsuesit e saj nė kėto grupe verifikimi.
Duke u nisur nga kostoja financiare, pėr ēka lipset qė kėto grupe tė jenė me sa mė pak anėtarė, (dhe tre anėtarė ėshtė numri mė minimal), LZHK propozon njė formulė tjetėr pėr pėrbėrjen e grupeve, pėr t'i shėrbyer sa mė mirė procesit dhe transparencės sė plotė tė listave tė zgjedhėsve, tė cilat, nė tre palė zgjedhjet e fundit, kanė ndikuar negativisht nėpėrmjet pėrjashtimit selektiv dhe mohimit tė sė drejtės kushtetuesve tė zgjedhėsve pėr tė votuar, ēka e ka deformuar rezultatin zgjedhor.
Propozimi i LZHK i paraqitur nga deputeti Spahiu, ėshtė si mė poshtė: "Meqenėse bashkitė e sipėrpėrmendura drejtohen nga PS dhe PD, dhe meqenėse ato e kanė nga njė pėrfaqėsues, (sipas kėrkesės sė tyre), dy vendet e tjera nė komisionet treshe duhet t'i kenė LZHK dhe LSI (nga njė anėtar secila), si dy grupet parlamentare mė tė mėdha nė Kuvend, pas PS dhe PD".
Varianti tjetėr qė LZHK propozoi nėpėrmjet z.Spahiu, ishte: "... Sipas propozimeve, subjektet tė kenė tė drejtėn e pėrfshirjes sė anėtarit tė tyre nė grupet e verifikimit".
Por edhe variantet e propozuara nga LZHK nuk u morėn parasysh nga PS dhe PD, dhe u rrėzuan me anė tė pėrdorimit tė kartonave, pėr ēka z.Spahiu u shpreh: "Listat e zgjedhėsve gjatė gjithė historisė sė pluralizmit janė hartuar nga ju, pra nga PS dhe PD, dhe po vetė ju i keni kontestuar. Me vendosmėrinė tuaj qė tė mos ketė askush tjetėr kontroll ndaj listave tė zgjedhėsve, ju po u dėshmoni shqiptarėve se edhe zgjedhjet e ardhshme do tė jenė me probleme pėrsa i pėrket listave tė zgjedhėsve. Kjo do tė jetė me pasoja shumė tė mėdha pėr demokracinė, dhe pėrgjegjėsia pėr kėtė do tė bjerė mbi ju", - e mbylli fjalėn e tij nė Komisionin e Posaēėm parlamentar "Pėr Zbatimin e Legjislacionit Zgjedhor".
Korresp. i "Atdheu"
Aktivitete
PLL prezanton kandidatin pėr deputet, nėnkryetarin e saj z.Murat Basha
Matjanėt mirėpresin kandidatin e LZHK
Tė djelėn e kaluar, mė datė 17 prill 2005, nė kuadėr tė zyrtarizimit tė fushatės zgjedhore, PLL prezantoi me elektoratin e komunės Derjan, kandidatin pėr deputet tė LZHK nė zonėn nr. 19, z.Murat Basha, duke hapur nė rrethin e Matit, siparin e fushatės zgjedhore pėr parlamentin e ardhshėm. Nė kėto takime me zgjedhėsit e kėsaj zone tė njohur antikomuniste, z.Basha shoqėrohej nga Sekretari i Senatit tė Veteranėve tė PLL z.Seit Preni, nga anėtari i Komitetit Drejtues dhe njėkohėsisht nėnkryetar i Degės sė PLL Tiranė z.Hamit Kurti, si dhe nga kryetari i Degės sė PLL Mat z.Besnik Murati. Ky takim me vlera njohėse me kandidatin Basha nė qendrėn e Komunės Derjan, e njohur si njė zonė qė u terrorizua nga diktatura komuniste, e qė nė votimet farsė tė vitit 1945 votoi krejtėsisht kundėr regjimit gjakatar, pati sukses tė plotė e tė merituar. Dhe nė sfond tė kėtij suksesi, qėndronte disponimi antikomunist i zogistėve dhe nacionalistėve derjanas, qė vuajtėn persekutimet mė ēnjerėzore, deri me pushkatime masive, pėr shkak tė idealeve tė tyre, qė i mbajnė gjallė edhe sot, e qė janė garanci pėr fitoren e kandidatit Basha nė zgjedhjet e ardhshme.
Kėshtu, takimi i parė i kandidatit dhe shoqėruasve tė tij, me anėtarė tė PLL dhe simpatizantė tė LZHK, tė shumtė nė kėtė rreth, u zhvillua nė lokalin privat "Legaliteti" nė kryeqendrėn e komunės, fshatin Derjan, pronė e legalistit dhe pinjollit tė zogistėve tė shquar tė kėsaj krahine, z.Xhemal Neli.
Tė emocionuar nga prania e mysafirėve tė nderuar nga Tirana dhe personalisht tė kandidatit pėr deputet, birit tė Matit, trashėgimtarit tė Major Murat Bashės sė parė, nėnkryetarit tė PLL (qė trashėgon po kėtė emėr), tė pranishmit e shndėrruan kėtė tubim nė njė bashkėbisedim tė pėrzemėrt.
Tubimin e hapi djali i njohur i kėsaj treve nacionaliste, mjeku dhe ish kryetari i komunės Derjan si pėrfaqėsues i PLL, legalisti Nazmi Ēela, i cili pasi u uroi mirėserdhjen mysafirėve me fjalė zemre, u foli atyre pėr dėshirėn e legalistėve dhe simpatizantėve tė kėsaj zone pėr tė pėrsėritur fitoren e nacionalistėve derjanas, qė dikur votuan kundėr komunizmit, pėr ta pėrsėritur kėtė fitore, tashmė duke votuar si deputet kandidatin e LZHK, si pėrtėritje e traditave atdhetare tė rrėnjosura nė kėtė truall, tė larė me gjak shqiptarėsh tė vėrtetė.
Mė pas, pėr ta prezantuar mė hollėsisht kandidatin e LZHK nėnkryetarin e PLL z.Murat Basha, e mori fjalėn kryelegalisti matjan z.Besnik Murati, i cili foli pėr vlerat e vyera tė kandidatit dhe pėr pėrkushtimin e tij nė pėrfaqėsimin dinjitoz nė parlamentin e ardhshėm tė kėsaj zone zgjedhore dhe tė interesave tė zgjedhėsve tė saj. Ai i vlerėsoi derjanasit si qytetarė tė cilėt deri tani janė lėnė tė harruar nga shteti aktual dhe pushtetet dhe duke pėrjetuar vėshtirėsi tė mėdha e mungesė zhvillimi, qė ėshtė evidente porsa tė shkelėsh nė kėtė zonė, tė cilėn dora e Zotit e ka bėrė tė pėrkryer pėr nga bukuritė natyrore dhe resurset e mėdha qė lipsen shfrytėzuar dhe stimuluar me financime e projekte.
Z.Besnik Murati shprehu optimizmin e tij pėr fitoren e kandidatit tė LZHK dhe kėtė e bazonte tek vendosmėria e zgjedhėsve pėr tė mandatuar si deputet pėrfaqėsuesin e PLL e tė LZHK, politikanin e njohur legalist z.Murat Basha.
Mė pas e morėn fjalėn edhe legalisti i njohur, pinjolli i familjes nacionaliste Neli tė Derjanit, z.Asllan Neli, si dhe zotėrinjtė Haqif Koxhuku, Sami Selman Preni, Selman Preni, Xhemal Neli, Haqif Ēela, Baftjar Doda, etj..
Ata tė gjithė njėzėri theksuan se Derjani, si gjithmonė, do t'i thotė JO komunizmit me votėn e tij, duke u zotuar, nė emėr tė bashkėfshatarėve tė tyre dhe tė gjithė votuesve tė kėsaj krahine, se do tė votojnė pro kandidatit pėr deputet tė LZHK z.Murat Basha.
Nė fjalėn e tij pėr derjanasit, biri i Derjanit, Sekretari i Senatit tė Veteranėve legalistė z.Seit Preni, vlerėsoi lart cilėsitė e shkėlqyera morale dhe politike tė kandidatit Basha, duke e konsideruar atė tė denjė pėr besimin e zgjedhėsve, qoftė nga origjina e tij e njohur legaliste e zogiste, qoftė edhe pėr faktin se z.Basha ėshtė zgjedhur personalisht nga NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve si kandidat nė zonėn elektorale qė pėrfshin edhe vendlindjen e Mbretit Zog, Burgajetin.
Ndėrsa z.Hamit Kurti, pasi pėrmblodhi me pak fjalė kontributet e rėndėsishme tė z.Basha nė konsolidimin dhe drejtimin e PLL, si dhe aftėsitė e tij tė veēanta pėr pėrēimin e vlerave, mesazheve zogiste dhe nė hartimin e platformave e qėndrimeve politike tė PLL, komplimentoi edhe vendimin e drejtė e unanim tė Komitetit Drejtues tė Degės sė PLL Mat pėr kandidimin e z.Basha nė kėtė zonė tė rėndėsishme, pa harruar tė theksojė edhe vendosmėrinė e strukturave tė kėsaj Dege pėr tė bėrė njė fushatė model deri nė kurorėzimin me sukses tė saj dhe fitoren e z.Basha si deputet, gjė qė u aprovua nga tė pranishmit.
Nė fund tė takimit e mori fjalėn edhe kandidati, z.Basha, i cili pasi falenderoi thellėsisht tė pranishmit pėr pjesėmarrjen dhe besimin nė aftėsitė e pėrkushtimin e tij, theksoi shkurtimisht: "Kam nder dhe krenari tė kandidoj nė kėtė trevė me tradita tė mėdha atdhetare, e qė ka skalitur nė kujtesėn e shqiptarėve nderin dhe fatin si vendlindja e burrit dhe shtetarit mė tė madh tė Shqipėrisė dhe kombit shqiptar, Mbretit Zog. I bindur se ju do tė mė votoni dhe mandatoni si deputetin tuaj, unė ju premtoj pėrkushtimin tim pėr tė punuar me ju dhe pėr ju, pėr tė mirėn tuaj dhe tė Matit, pėr ēka unė kam detyrime madhore politike e morale, qė besoj se do t'i pėrmbush me sukses nė sajė edhe tė ndihmės suaj bujare".
Mė pas tė pranishmit u drejtuan sėbashku me miqtė nga Tirana, pėr nė shtėpinė e nacionalistit tė shquar matjan, besnikut dhe bashkėluftėtarit tė Mbretit Zog, tė pamposhturit Qazim Preni, ku i priti me bukė e zemėr djali i tij Selmani, pėr tė kaluar disa orė tė kėndshme nė njė kuvend burrash, karakteristikė e kėsaj treve me tradita tė njohura tė kuvendeve tė malėsorėve matjanė.
***
Pasditen e sė djelės, kandidati i LZHK z.Murat Basha, zhvilloi njė takim tė rėndėsishėm edhe me drejtuesit e nėndegės sė PLL Klos nė qytetin e Klosit, ku morėn pjesė shumė drejtues dhe anėtarė tė strukturave vendore, me nė krye nėnkryetarin e Degės sė PLL Mat, intelektualin e njohur antikomunist, z.Behar Dedolli.
Pasi shkėmbyen mendime pėr organizimin e efektshėm tė fushatės dhe ngritjen e shtabit e tė grupeve tė punės pranė kandidatit, pjesėmarrėsit inaguruan njėkohėsisht edhe hapjen e zyrės sė kandidatit nė qendėr tė qytetit tė Klosit.
Nė kėtė takim tė rėndėsishėm pune morėn pjesė drejtuesit dhe anėtarėt e nėndegės si z.Behar Dedolli, z.Abdyl Neli, z.Besnik Doda, z.Azgan Bozhiqi, z.Xhovalin Dedolli, etj..
Zyra elektorale nė qendėr tė qytetit tė Klosit, me kėtė rast ishte zbukuruar hijshėm me flamuj legalistė dhe tė LZHK, duke tėrhequr meritueshėm edhe vėmėndjen e qytetarėve dhe votuesve tė kėsaj qyteze me tradita atdhetare, bijtė e sė cilės janė tė vendosur tė votojnė pėr LZHK dhe kandidatin e saj, nėnkryetarin e PLL z.Murat Basha.
Takimi me drejtuesit e strukturave legaliste tė Klosit, shėnoi edhe fundin e veprimtarisė prezantuese tė kandidatit pėr deputet tė LZHK nė zonėn elektorale Nr. 19 tė rrethit tė Matit, z.Murat Basha, me shpresėn se ky ėshtė vetėm sipari i fushatės qė do tė kurorėzohet me fitoren e z.Basha si deputet, pėr t'i shtuar parlamentit tė ardhshėm edhe vokacionin e njė politikani me vlera tė mėdha qytetarie, pėrkushtimi e atdhetarie.
Korresp. i "Atdheu".
Komente
Qasje ideore dhe ideologjike
Nga Astrit Kola
Rotacioni i domosdoshėm i pushtetit, sipas tė gjitha gjasave, pas zgjedhjeve parlamentare do tė kurorėzohet me qeverisjen e sė Djathtės konservatore dhe liberale.
Dhe kjo natyrshėm do tė sjellė riformatimin konceptual tė rolit dhe kontributit tė shtetit nė planifikimin e politikave tė zhvillimit, si antitezė e mungesės sė kėtyre politikave tek pushtetarėt e majtė.
Jo rastėsisht, ontogjeneza dhe filogjeneza e shtetit si ngrehinė institucionale, ka induktuar nė kohėra psikozėn e fetishizimit tė tij si forma mė e lartė e organizimit dhe vetdrejtimit tė shoqėrisė njerėzore, mbijetesės dhe zhvillimit tė saj brenda "kėshtjellave" dhe nėn "ēatitė" institucionale.
Historia e perandorive tė mėdha botėrore ėshtė dėshmia mė solide e argumentit dhe faktit tė jetėgjatėsisė sė tyre vetėm pėr shkak tė shkallės sė lartė tė organizimit institucional dhe koncepteve tė qarta pėr rolin dhe domosdonė e Shtetit qė qėndronte nė themel tė tyre.
Aktualisht shoqėria shqiptare pėrjeton deformimin flagrant tė rolit tė shtetit nė planifikimin dhe kontrollin e zbatimit tė politikave tė zhvillimit, qė janė tendenca dhe destinacioni drejt plotėsimit tė kėrkesave tė individit-qelizė tė shoqėrisė sė organizuar nė ngrehinėn-shtet.
Suksesi i gjithėpranuar i Perandorisė Amerikane, nuk mund tė jetė kurrsesi thjesht sukses i individėve dhe breznive, si shumėsi e tyre nė kohė. Pra, jo gjithmonė iniciativa e lirė, e paorganizuar, kaotike dhe e pasistemuar, mund tė prodhojė rezultate pozitive nė zhvillimin shoqėror.
Janė pikėrisht politikat e zhvillimit, tė tilla si ato ekonomike, sociale, tė Mbrojtjes e Sigurimit Kombėtar, kulturore, arsimore, fetare etj., qė ideohen dhe formėsohen nė zyrat e qeverive dhe marrin trajtėn e vullneteve sovrane, eprore e tė detyrueshme pėr zbatim, nė legjislativet pėrkatėse.
Dhe kjo do tė thotė se janė institucionet, origjinueset dhe zbatueset e platformave tė zhvillimit sipas fushave tė caktuara, gjithmonė konform planifikimeve afatmesme e afatgjata, me synime dhe vizione tė pėrcaktuara qartė, atribute dhe detyrime tė klasave politike, pra tė tė zgjedhurve, tė tė emėruarve, gjegjėsisht - tė mandatuarve si tė tillė.
Parė nė kėtė kėndvėshtrim, nuk mund tė imagjinohet qė, p.sh., qytetari amerikan tė bėjė ē'tė dojė, e tė ushtrojė sipas qejfit njė aktivitet ekonomik, shėrbimi apo prodhimi, brenda njė territori tė caktuar e nėn njė juridiksion rreptėsisht tė kontrolluar. Dhe kjo sepse askush nuk lejon qė tė tejkalohen disa norma tė paravendosura lidhur me pėrmbushjen e kėrkesave tė konsumatorėve pėr prodhime e shėrbime, pavarėsisht aftėsive tė njohura e tė sprovuara vet-rregulluese tė tregut, nėpėrmjet mekanizmit kėrkesė-ofertė.
Nėse do tė ekzistonin, supozojmė, tė tilla mendėsi si tonat nė SHBA e gjetkė, qytetet do tė mbusheshin me kjoska, dhe aventurieri i parė qė do t'i shkonte nė mendje pėr tė mashtruar, do tė hapte firma piramidale me interesa marramendėse. Por nuk mund tė ndodhė kėshtu, dhe arsyet dihen. Sepse askush nuk mund tė abuzojė me iniciativėn ekonomike etj., nė emėr tė lirisė sė individit dhe tregut tė hapur, ngaqė ekzistojnė mekanizma tė planifikimit e kontrollit, qė shmangin sipėrmarrjet aventureske. Pra, thėnė ndryshe, ekziston shteti si instrument i kufizimit tė lirisė sė pakontrolluar, qė funksionon sipas ligjit, i cili vendos kufij tė qartė hapėsinorė, psikologjikė e logjikė, gjithmonė nė shėrbim tė ruajtjes, pėrcaktimit dhe shenjimit tė lirisė sė individit qė jeton nė komunitet.
Ka shumė tė drejtė filozofi italian Masimo Kaēiari, kur deklaron se "... liberalizmi priret nė tė vėrtetė tė ngatėrrohet tepėr me anarkizmin".
"Dėshira jo gjithmonė ėshtė fuqi pėr liberalin e vėrtetė. Tek individualizmi gjenden edhe liberali i vėrtetė, edhe ai i rremė...". Dhe, sipas Hajekut, duhet bėrė i qartė dallimi midis tyre. Ndėrsa individualisti i rremė i koncepton tė gjitha institucionet, ngjarjet dhe ndryshimet si pėrfundime tė projekteve tė dėshiruara, individualisti i vėrtetė ėshtė i vetėdijshėm pėr faktin se pjesa mė e madhe e institucioneve janė rrjedhoja, shpesh jo qartas e dėshiruar, e veprimeve njerėzore...
"Nėse individualizmi i rremė ėshtė fryt i njė besimi tė tepruar nė arsyen, individualizmi i vėrtetė ėshtė njė qėndrim i pėrulėsisė ndaj procesit nėpėrmjet tė cilit gjinia njerėzore ka arritur gjėra qė nuk kanė qenė tė kuptuara dhe tė planifikuara nga asnjė individ", - thekson filozofi Alesandro Frixherio.
Jo rastėsisht, zhvillimet politiko-shoqėrore nė shekujt e fundit, nuk kanė ecur gjithmonė sipas recetave liberale qė fituan tė drejtėn e qytetarisė pas Revolucionit francez. Dhe kjo sepse abuzimi me tė drejtat dhe liritė universale, pas njė intervali kohor dehjeje nga liria e pakufizuar, polli kriza rrėnuese kudo, sikundėr edhe ato qė shqiptarėt pėrjetuan nė periudhėn 1991-1997, pas shkatėrrimit tė shtetit nė funksion tė luftės pėr rotacion tė dhunshėm tė pushteteve.
Sipas filozofit francez Mishel Fuko, "Liberalizmi fillestar, gjithmonė nė interest tė tij, ka gjetur tek tregu njė element thelbėsor pėr tė kufizuar ndėrhyrjen e qeverisė nė ēėshtjet private.
"Njeriu i Liberalizmit tė vonė ėshtė njė subjekt pa ligje, anarkist, qė megjithatė ėshtė i gatshėm tė kėrkojė me ngulm rendin dhe ligjin sapo interesat e tij vihen nė diskutim", - thotė Kaēiari. Dhe kėtė ne e pamė tek tė gjithė shqiptarėt pas anarkisė sė viteve 1997-1998.
"Programi i Liberalizmit mund tė pėrmblidhet nė njė fjalė tė vetme: Pronė", - shkruante mėsuesi i madh i Hajekut, dhe teoricieni i shquar i Liberalizmit, Ludvig Fon Mises.
Por pikėrisht nė objektin madhor tė Liberalizmit (Pronėn), ndahen konservatorėt dhe liberalėt shqiptarė tė opozitės, ndonėse janė tė destinuar e dėnuar tė bashkėpunojnė dhe bashkėqeverisin pas zgjedhjeve. Kjo sepse, tė parėt mbrojnė dhe nėnkuptojnė pronarėt legjitimė, ndėrsa tė dytėt, cilėsojnė si tė tillė "poseduesit" aktualė, pavarėsisht nga origjina dhe mėnyrat e fitimit tė "pronėsisė".
Njėkohėsisht, apogjeu i Liberalizmit, L.Mises, ėshtė armiku mė i egėr i intervencionizmit shtetėror, pra i ndėrhyrjes sė shtetit nė ekonomi dhe planifikim, teksa pohon: "Nėse ēdo totalitarizėm ēon pashmangėsisht nė prirje anti-individualiste, nė shuarjen e tregut dhe lirisė, ėshtė intervencionizmi shtetėror ai, veprimtaria brejtėse e tė cilit zapton krejt trupin shoqėror, duke shkaktuar paefektshmėri dhe shkatėrrim tė burimeve kombėtare, korrupsion dhe mohim tė tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut".
Njė qasje e tillė ndaj problemit gjendet edhe tek ithtari i tij mendjendritur, Hajek-u, i cili ėshtė pėrfaqėsuesi mė tipik i individualizmit metodologjik, pra atij tė orientuar dhe tė sistemuar.
Hajeku konsideron se koncepte tė tilla kolektiviste si Shteti, Shoqėria dhe Partitė politike, janė thjesht konvencione dhe marrėveshje, nė themel tė tė cilėve qėndron gjithėherėt njeriu, si frymori qė mendon dhe arsyeton.
Por apologjeti dhe prekursori mendjendritur i intervencionizmit, Xhon Menard Kejns, kundėrshtar i ashpėr i Hajekut, nė analizėn e tij "Synimi i mosndėrhyrjes", (The Aim of the Laissez Faire" (1926), prezantoi dhe argumentoi nevojėn dhe domosdoshmėrinė e ndėrhyrjes sė shtetit nė ekonomi (intervencionizmit), quajtur kėshtu nė gjuhėn e Liberalizmit pragmatik klasik. Pikėrisht pėr arsyen e mbrojtjes sė ekonomisė nga efektet shkatėrrimtare tė krizave ekonomike nėpėrmjet intervencionizmit, Kejns u cilėsua "shpėtimtar i kapitalizmit" (El Salvador of Capitalism).
Gjatė viteve '30 tė shek. XX, ekonomia amerikane, (qė zhvillohej nėn ndikimin e teorive tė Kejnsit, tė trupėzuara nė "Nju Dill-in" e F.D. Ruzveltit), jo vetėm qė nuk pėsoi efektet shkatėrrimtare si ekonomitė e vendeve tė tjera, por ishte nė kulmin e ngritjes, ndėrkohė qė rivalėt e industrializuar ndodheshin nė agoninė e krizės rrėnuese ekonomike mbarėbotėrore tė viteve 1929-1933. Njė gjendje tė rėndė kaloi edhe ekonomia britanike, pėr shkak tė ndikimit tė ideve tė Hajekut, qė asokohe ndodhej nė kulmin e polemikės me Kejnsin.
Ndonėse nė kahje tė kundėrta, edhe ekonomia jonė e asfiksuar (jo nga superprodhimi, por nga mosprodhimi dhe keqmenaxhimi), ka nevojė pėr ndėrhyrjen e planifikuar dhe tė fuqishme tė shtetit, pėr tė filluar rigjallėrimin e domosdoshėm. Pra na lipset kejnsianizmi ekonomik.
Socialistėt tanė, injorantė dhe obskurantė, kontrollin ekonomiko-burokratik tė centralizuar, e pėrdorin jo pėr tė forcuar ekonominė dhe blinduar kolonat e pushtetit mbi tė cilin janė ulur, por pėr tė zhvilluar monopolet e tyre, pėr tė vjedhur fondet publike dhe pėr tė krijuar shtresat e skllevėrve, tė cilėve mund t'ua blejnė votat nė kėmbim tė koromanes sė fėmijėve tė uritur.
Hajeku asokohe u konsiderua i humbur nė kundėrshtitė ekonomike me Kejnsin, dhe kjo pėr shkak tė efekteve tė lexueshme tė cikleve tė krizave ekonomike, por edhe pėr shkak tė dėshtimit tė rrjedhės sė social-demokracisė. Fryma filozofike tė tij, pabesueshmėrisht u konsiderua si njė version primitiv i Liberalizmit nė ekonomi.
Por duke punuar mbi Teorinė e Monedhės dhe Kreditit tė Mises, (botuar mė 1912), Hajek pėrpunoi shumė teknika tė konceptit tė koordinimit tė kapitalit, si dhe tė detajeve institucionale tė politikave tė kreditit. Libri i parė i Hajekut "Teoria monetare dhe ciklet tregtare" (1929), analizonte efektet e zgjerimit dhe kreditimit mbi strukturat e kapitalit dhe ekonominė.
Idetė gjeniale tė Hajekut mbi politikat e kreditit, janė njė shtrat i domosdoshėm pėr mbivendosjen dhe jetėsimin e skemave tė rigjallėrimit tė ekonomisė sonė nėpėrmjet kreditimit tė biznesit tė vogėl dhe tė mesėm, pas fitores sė opozitės. Kjo do tė thotė se Shqipėria ka nevojė pėr kombinimin e planifikimit dhe kontrollit tė fuqishėm shtetėror (intervencionizmi kejnsian), me kreditimin e tipit hajekian.
Sipas Kaēiarit, dėshira e tanishme e individit pėr afirmim, nuk ėshtė tjetėr veēse njė vullnet pėr t'u shkėputur nga trupi shoqėror, pėr tė refuzuar ēdo pushtet dhe ēdo lloj autoriteti. Ndėrsa autoriteti i diktuar nga shteti, ēuditėrisht tolerohet prej tij, madje vlerėsohet, kur favorizon interesin e tij individual.
Hajeku kurrė nuk rreshti sė pėrpunuari argumentin nė favor tė Shoqėrisė Liberale. Problemet e Socializmit qė ai kish vėzhguar nė Republikėn e Vajmarit mė 1923 dhe, mė pas, nė Gjermaninė naziste, (tė cilat kishin filluar edhe nė Britaninė e Madhe), e nxitėn atė tė shkruajė veprėn "Rruga e Skllavėrisė" (The Way of the Servitude, 1944).
Ky libėr rreket tė forcojė argumentat mbrojtės tė socializmit (social-demokracisė), nė pėrballjen me argumentat shtesė pėrtej teknicizmit tė pastėr.
Pėr tė kundėrshtuar Kejnsin, Hajeku shkruan: "Nėse socializmi kėrkon zėvendėsimin e tregut me planifikimin e centralizuar, atėherė do tė bėhet i domosdoshėm krijimi i njė institucioni qė do tė duhet t'i pėrgjigjet formulimit tė planeve dhe planifikimit tė ekonomisė". Kėtė "institucion" Hajeku e quajti "Garė e Planifikimit tė Centralizuar".
"Nė synimin pėr tė zbatuar planin dhe pėr tė kontrolluar burimet, Gara duhet tė zbulojė bollėkun e fuqive tė fshehta tek subjektet ekonomike...".
Gjithsesi, kombinimi i intervencionizmit kejnsian me liberalizmin ekonomik hajekian, ėshtė njė variabėl qė determinohet nga rezultatet dhe treguesit sintetikė tė ekonomisė, sepse, sikundėr pohon Hajeku, "Gara e Planifikimit tė Centralizuar..., nuk siguron ēmimet e tregut si rregullatorė dhe udhėrrėfyesė tė tij. Ai gjithashtu nuk mund tė na bėjė tė ditur se ēfarė mundėsish produktive arrihen ekonomikisht".
Fushatat e vonuara tė PS-sė
Nga Neritan Kolgjini
E gjendur nė zgrip tė mbėshtetjes nga elektorati i vet, por edhe nga tutorėt e vet ndėrkombėtarė, PS po bėn disa orvatje propagandistike, pėr tė dalė nga ai qoshk ku e kanė futur, pėrmes disa gjetjeve "orgjinale" siē janė ditėt e ujit, strehimit, arsimit, turizmit, tė prira nga motoja "Tė mbrojmė tė ardhmen". Kjo fushatė e etiketuar si parakongresuale, dhe e shpallur nė Gjirokastėr nga z.Nano mė 15 prill tė kėtij, pėrfshin disa mini-tryeza tė quajtura: ditėt e arsimit kombėtar, ditėt e ujit pa ndėrprerje, tė strehimit pėr tė gjithė, tė zhvillimit tė turizmit, tė zhvillimit tė kulturės dhe sportit nė dobi tė tė gjithėve, tė mjedisit, tė integrimit tė Shqipėrisė nė BE dhe nė NATO, (shih faqen nė internet tė kryeministrit, seksionin "fjalime") - tė cilat s'janė gjė tjetėr, veēse njė kopje e zbehtė e projekteve qė paraqet opozita pėr secilin nga kėto probleme.
Qė PS ėshtė njė parti pa ide, kjo tashmė ėshtė njė gjė qė duket sheshit, por qė tė arrinte deri aty se ato pak projekte qė ka, tė mos mundė t'i prezantojė qartė nė publik, kjo do tė ishte e pamendueshme. Ky handicap u pa qartė nė eksperimentin e Nanos me ditėt pėr arsimin kombėtar, ku nė fund tė disa fjalimeve shterpė, (ku nuk u tha asgjė pėr shėndoshjen e gjendjes sė arsimit), konkluzioni ishte se ministri Memushi e kishte kryer mirė detyrėn e tij! O pikė e zezė, por pėr ēfarė detyre tė kryer mirė e ka fjalėn z.Nano, kur dihet se gjendja e sotme e arsimit shqiptar ėshtė katastrofale, kur sindikatat e arsimit bėjnė greva qė zgjasin me javė e muaj, kur disa greva tė fuqishme tė paralajmėruara, mund ta mbyllin kėtė vit shkollor - dy muaj para afatit!? Kjo pra ėshtė gjendja reale nė arsim, nėse do tė fliste ndokush pėr tė. Memushi ka kryer "mirė" vetėm njė detyrė - atė tė grabitjes sistematike tė fondeve tė arsimit nėpėrmjet tenderave pėr librat. Pėr kėtė dosja e KLSH-sė dhe e prokurorisė ėshtė dėshmitare zyrtare. Lavdėrimi pėr Memushin mund tė ketė kuptim vetėm si lavdėrim pėr hajdutin qė arrin tė vjedhė. Vetėm kaq...
Ndėrkaq ditėt e tjera tė "PS & Nano group" nuk duken ndokund nė horizont. Gjithsesi, pėr hatėr tė logjikės po i marrim nė konsideratė. Por nė kėtė pikė na del njė pyetje sfinksi pėrpara, tė cilės jo Nano, por askush nuk mund t'i japė pėrgjigje. - Pse u desh kaq vite tė diskutohej pėr gjendjen nė arsim, strehim, energjitikė, infrastrukturė etj.?! Pse duhej pritur pragu i fushatės elektorale pėr tė folur kaq me dėshirė pėr kėto probleme? Dhe sė fundi, ēfarė e ka penguar PS-nė gjatė kėtyre 8 viteve nė pushtet pėr t'i sanuar kėto kangrena sociale?
Nėse PS e quan veten njė parti me njė orientim drejt ēėshtjeve sociale, atėherė ajo do tė ishte dashur tė kishte rregulluar dobarem ndonjėrėn prej kėtyre ēėshtjeve. Njė koleg i imi qė ka studiuar nė USA mė kujtoi se ka vite qė ėshtė thėnė se problemet e energjisė do tė mbylleshin brenda vitit 2002. Por edhe ky premtim shkoi te tė shumtit. Tani qė nė krye tė KESH-it ėshtė zgjedhur Harasani i frikshėm, kjo ndėrmarrje shtetėrore ėshtė kthyer nė njė makth pėr tė gjithė njerėzit. Ēdo familje shqiptare pret me gjak tė ngrirė se sa do tė jetė gjoba e muajit nė fund tė faturės sė KESH-it. Kėto fatura tip-gjobe-banditėsh, kanė edhe njė aspekt ironik, qė nuk vlerėsohet shumė prej qytetarėve, taksėn e TVSH-sė. Se pėr ēfarė arsyeje duhet paguar 20 pėrqind taksė pėr njė mall qė unė paguaj, kėtė vetėm mendja e Nanos dhe e kuqove nė pushtet mund ta thojė. Le tė bėjmė njė llogari tė thjeshtė. Nėse unė kam njė faturė energjie me 5000 lekė, sipas ligjit tė PS-sė unė duhet tė paguaj 6000, sepse nė tė pėrfshihet edhe taksa e TVSH-sė prej 1000 lekėsh. Nuk po futemi nė atė nėse kjo energji vjen nė parametra tė rregullt, zbatohet ndonjė orar i saktė nė kufizimet, ėshtė korrekt nė faturim etc., etc.. Ky pra ėshtė realiteti i gjendjes nė energjitikėn e KESH-it tė Nano-Harasanit. Nė kėto kushte ē'kuptim do tė kishin ditėt e PS-sė pėr energjitikėn?!
Poashtu, ēfarė mund tė thotė Nano pėr strehimin, pėr ujin apo probleme tė tilla tė jetės sė pėrditshme, tė cilat nuk ka nevojė t'i pėrmendim se i njohim kaq mirė!? Duket se kėtu kemi tė bėjmė me njė tallje tė radhės qė Nano po rreket t'i bėjė elektoratit shqiptar. Sepse realisht ai nuk ka se ēfarė thotė. As ata qė ka zgjedhur rrotull vetes, nuk ėshtė se janė tė aftė tė flasin pėr ndonjė arritje, pa u druajtur se mund t'u stampojnė nė shpinė nofkėn e budallait apo tė ēmendurit. Nga ana tjetėr motoja e PS-sė dhe Nanos pėr tė mbrojtur tė ardhmen, mė shumė sesa njė sllogan elektoral, duket se ėshtė njė kushtrim luftarak i klanit qė ėshtė sot nė pushtet.
Duket se politika e PS-sė po pėrjeton njė gjendje kolapsi tė thellė. Thirrjet pėr tė mbrojtur tė ardhmen, mund tė gjejnė mbėshtetės vetėm nė radhėt e taksidarėve tė policėve tė PS-sė, por jo nė elektoratin shqiptar, 80% tė tė cilit i ka mbėrritur thika nė kockė. Mosqeverisja sistematike e PS-sė dhe akuzat ndaj eksponentėve tė saj pėr korrupsion, e kanė bėrė efektin nė elektorat, saqė s'mund tė gjenden mė tre vetė bashkė, qė tė mendojnė se "PS ka bėrė edhe ndonjė punė tė mirė, sa t'i japėsh votėn". Sė fundi edhe gazeta prestigjoze Financial Times, e stigmatizonte qeverinė socialiste si shumė tė korruptuar. Pra gjetjet e Nanos me ditė vere e ditė uji, nuk ėshtė se do tė pijnė shumė ujė nė llogaritė elektorale qė bėhen pėr kėtė verė.
Analiza
"Racizmi ndaj shqiptarėve" - njė fyerje denigruese (2)
A mund tė ushtrohet racizėm ndaj shqiptarėve
Vijon nga numri i kaluar
Psikoza e viktimizimit
Shkaqet dhe arsyet, tė thėna apo tė supozuara pėr kėtė qėndrim tė hershėm tė udhėheqėsisė e mediatikės shqiptare, janė tė njohura. Pėr to nuk ėshtė rasti pėr analizė, por konceptet kryesore tė shprehura dhe tė pėrshtatura nė politikat e shqiptarėve, kryesisht nė kėtė shekull, koncepte qė kanė krijuar fytyrėn e rreme tė njė populli viktimė, martir, tė sakrifikuar dhe tė vobektė, do tė pėrpiqemi ti evidentojmė pjesėrisht. Nė kėto koncepte mbase duhet gjetur dhe shkaku kryesor i gjendjes sė sotme tė shqiptarėve, pėrveē shkaqeve tė tjerė objektivė dhe subjektivė, sepse ato kanė sjellė shpėrfilljen dhe injorimin e faktorit shqiptar pėr rolin parėsor nė rajon. Viktima pėrherė do tė marrė mėshirėn dhe tepricat e mė tė fuqishmėve qė e bėjnė ndarjen nė bazė tė pėrllogaritjes sė fuqisė sė gjithsecilit e jo mbi pėrvujtninė e ankesat e mė tė dobtėve, viktimave. Gjithkush mund tė tė dojė, por kurrsesi pa dashur vetvehten.
Kėto koncepte qė do ti pėrcjellim mė poshtė kanė sjellė dhe ravijėzimin e njė politike shqiptare tė pastrategji, deficente dhe tė pafuqishme, pėr tu pėrballur me tė tjerėt nė lojėn e politikės rajonale, apo mė tej kontinentale. Dhe ajo qė ėshtė mė e dhimbshmja, kanė krijuar dhe njė shtrat vetėdijeje tė sipėrfaqshme nė vetė shqiptarėt, se ata janė tė pavlershėm dhe tė patakat nė raport me tė tjerėt.
-Sė pari, njė nga konceptet mė tė parapėlqyer pėr tu artikuluar dhe pėr tė krijuar linjat e mendimit politik e intelektual, ėshtė ai i "tė qėnit popull nė difensivė tė pėrjetshme". Kjo e argumentuar dhe me pasqyrimin e rrejshėm tė historisė shqiptare, me manipulimin dhe tjetėrsimin e saj, nė pėrputhje dhe nė interes tė kėtij koncepti, duke vepruar dėmshėm dhe mbi psikologjinė kolektive tė shqiptarėve nėpėrmjet mjeteve tė edukimit, arsimimit dhe formimit, duke i ambjentuar ata me njė gjendje inferioriteti tė paqėnė. Nėse realisht shqiptarėt do tė ishin tė pėrshtatshėm pėr kėtė koncept (pra, tė difensivės sė pėrjetshme), kjo do tė pėrbėnte nė tė vėrtetė njė realitet tė dhimbshėm, sepse njė popull, njė komb qė paraqet veē vlera pasiviteti dhe tkurrjeje, ėshtė i destinuar tė jetė pėrherė objekt i synimit tė tė tjerėve, dhe herėt a vonė fatin e ka tė vulosur me shkrirje pėrfundimtare.
Fatmirėsisht historia ka provuar se shqiptarėt, ashtu si dhe kombe tė tjerė europianė, janė vitalė dhe nė varėsi tė kohėrave kanė qėnė nė difensivė tė detyrueshme apo edhe nė ofensivė tė favorshme. Vetė ekzistenca e tyre mijėvjeēare dhe mos-shuarja e tyre, vėrteton tezėn e kundėrt tė asaj qė propagandohet. Nuk ėshtė rasti pėr tė bėrė trajtime historike pėr tė provuar tė kundėrtėn e konceptit difensiv, por mjafton tė pėrmendim dy etapa tė rėndėsishme qė flasin qartė - shekujt 14-15 dhe shekulli 18 deri nė vitet '30 tė shekullit 19, kur fatalisht u shkrinė Pashallėqet (formacione shtetėrore tė mirėfillta) e Mėdha Shqiptare qė kishin asfiksuar ēdo identitet grek e serb. Pa u zgjatur mė tej, me cilėsitė dhe vlerat e tipareve themelore psikologjike tė shqiptarėve si popull e si racė, qė konsistojnė nė tė qėnit luftarakė, me inisiativė, me nivel tė lartė inteligjence, krenari e vullnet, qė kurrsesi nuk mund tė jenė karakteristika tė njė kombi difensiv. Janė tjetėr gjė rrethanat dhe kushtet e ndodhjes nė kohė tė ndryshme, kjo nuk mund tė argumentojė pėrgjithėsimin dhe arrijten nė njė konkluzion tė tillė pėrfundimtar pėr difensivėn e supozuar tė pėrjetshme tė shqiptarėve.
-Sė dyti, koncepti i vogėlsisė sė pėrhershme. Me argumentin komb i vogėl dhe shtet i vogėl punohet nė ēdo politikė, mendim intelektual, nė ēdo ballafaqim me tė tjerėt, nė ēdo trajtim tė shqiptarėve nė krahasim me tė tjerėt, qofshin kėta edhe fqinjėt tanė, kundėrshtarė tė patjetėrsueshėm. Ngulitja e kėsaj mendėsie se pėrherė kemi qenė tė vegjėl dhe jemi tė vegjėl edhe sot, ka bėrė qė tė hartohen politika tė mjerueshme dhe aspak tė justifikueshme pėr potencialet shqiptare, ėshtė pėrpjekur tė ngjallet keqardhja dhe mėshira pėr shqiptarėt dhe jo konsiderata dhe respekti i detyrueshėm dhe imponues i potenciali tė tyre. Edhe ky koncept ka sjellė si rrjedhojė zvjerdhjen prej vetvehtes tė shqiptarėve dhe njė ndjenjė tė parsyeshme inferioriteti karshi tė tjerėve. Ėshtė pėr tu pėrmendur se realiteti shqiptar nė kohė tė ndryshme na jep tjetėr panoramė raportesh, tė paktėn me popuj tė tjerė rretheqark. Pa folur pėr ato periudha kur edhe me popullsi edhe me territore tė pėrfshira nė organizime shtetėrore (tė natyrshme pėr kohėn) shqiptarėt mbisundonin nė gadishull, vetėm duke u ndalur nė kohė tė sotme verėjmė se pėr nga raporti i popullsisė aktive shqiptare kėtu, nuk mund tė mbesin mbrapa tė tjerėve por pėrkundrazi tė shumtėt tejkalohen. Kjo padyshim duke u bazuar vetėm nė trevat me popullsi kompakte shqiptare, sepse nėse do tė pėrfshinim edhe komunitete tė tjera tė konsiderueshme, si ato tė arvanitėve nė Greqi apo ato tė shqiptarėve tė Stambollit, realiteti shqiptar nė Gadishull do tė dilte nė vend tė parė.
Pra, edhe koncepti i vogėlsisė nuk ėshtė tjetėr gjė veēse njė koncept i paqėndrueshėm pėrballė realitetit, dhe aspak favorizues pėr zhvillimin e politikave realiste nė raport me tė tjerėt.
-Sė treti, koncepti i vonshmėrisė nė shtetformim. Nėse shteti i sotėm shqiptar i ka themelet zyrtare nė fund tė vitit 1912, kjo nuk do tė thotė se kjo duhet tė jetė pikė referimi pėr shtetformimin e shqiptarėve, tė cilėt nuk kanė pse tė jenė inferiorė karshi tė tjerėve pėr aftėsinė e tyre shtetformuese. Format e shtetit tek shqiptarėt kanė ekzistuar shumė mė herėt dhe shumė mė gjatė se tek fqinjėt tanė tė vonshėm. Nėse serbėt dhe grekėt i referohen formimit tė shtetit tė tyre nė vitet '30 tė shekullit 19, kjo nuk pėrbėn ndonjė pėrparėsi, sepse shqiptarėt pikėrisht deri nė ato kohė zotėronin nėn vete, nė formėn e Pashallėqeve praktikisht autonome, territore tepėr tė konsidetrueshme nė juridiksion dhe ndėrkohė grekėt dhe serbėt kishin shekuj qė s'kishin parė asnjė formė organizimi shtetėror, pėrveēse ishin tė inkuadruar nė juridiksione tė tjera si pėrbėrės pa identitet organizativ, por vetėm si popullsi-turmė apo raja.
Nėse serbėt do ti referoheshin Mbretėrisė sė Nemanjiēėve apo shtrirjes njėzetvjeēare tė Dushanit, shqiptarėt nuk kanė aspak pse tė ndjehen tė vobektė nė kėtė aspekt, sepse principatat shqiptare (nė pėrputhje me format e organizimit shtetėror tė asaj kohe dhe nė popujt e tjerė europianė) nuk ishin mė pak tė denja sesa ato. Mjafton tė kujtojmė Balshajt si dinasti, Topiajt, Shpatajt apo Aranitėt. Ndėrsa grekėt s'kanė parė forma tė organizimit shtetėror praktikisht qė prej antikitetit, qė gjithsesi ėshtė hipotetike t'iu pėrkasė atyre. Ndėrsa pėr pėrvehtėsimin qė i bėjnė spekullativisht perandorisė Bizantine, ėshtė e kotė tė flasim.
Pra, aftėsia shtetformuese e shqiptarėve nuk mund tė vihet nė diskutim, dhe mund tė themi se ka pėrparėsi tė dukshme karshi fqinjėve tanė, me premisa tepėr tė dyshimta dhe barbare.
-Sė katėrti, koncepti se shqiptarėt kanė qėnė pėrherė tė varfėr dhe tė vobektė. Pėr kėtė nuk duhet tė zgjatemi fort, sepse dėshmitė historike rrėfejnė tė kundėrtėn, dhe pėrfundimet logjike qė rrjedhin duke iu referuar rėndėsisė sė tregjeve dhe rrugėve tė vjetra qė pėrshkonin Gadishullin duke u nisur nga portet shqiptare e pėrshkoheshin nė qendrat e fuqishme tregėtare po shqiptare - janė nė kundėrshti me kėtė koncept. Keqadministrimi i pasurive nė kėtė shekull nuk tregon pėr varfėri tė pėrhershme, por veēse pėr politika tė manipuluara prej tė tjerėve qė kanė interesa jetike qė shqiptarėt tė mos shfrytėzojnė potencialet e tyre ekonomike dhe pasurore nė tė mirė tė tyre.
Kėto dhe koncepte tė tjera tė kėtij lloji, si ai qė trajtuam mė gjatė nė kėtė shkrim, pra "racizmi" i supozuar i tė tjerėve mbi shqiptarėt, kanė sjellė detyrimisht dhe njė gjendje tė mjerueshme tė politikės sė zhvilluar nė Shqipėri sidomos nė dekadat e fundit. E keqja ėshtė se kėto koncepte po artikulohen dhe po pasurohen dita-ditės me derivatet e tyre qė paraqiten nė ballafaqim me tė tjerėt nė njė profil ankimtar, dhe nė raportet me tė tjerėt shqiptarėt marrin atributet e viktimizimit tė paqėnė. Pėrkundėr vlerave racore, kombėtare, potencialeve njerėzore e lėndore, potencialeve mendore e shpirtėrore, - politika dhe shtresa intelektuale apo grupime klienteliste tė shoqėrisė shqiptare prezantohen nė arenėn ndėrkombėtare tė pafuqishme, tė paafta, tė papėrfillshme. Mosrespektimi pėr vetvehten ėshtė shkaku kryesor i pozicionimit tė pafavorshėm tė realitetit shqiptar nė rajon e mė tej.
Pra,
Si pėrfundim tė kėtij shtjellimi se a mund tė ushtrohet racizėm ndaj shqiptarėve, mund tė themi se kurrfarė racizmi nuk zhvillohet mbi shqiptarėt, pėrsa kohė fati dhe trashėgimia historike e gjenetike, konstitucioni mendor e shpirtėror i tyre, tė mbartė vlera tė larta tė njė race tė konsoliduar. Aq mė tepėr prej racash e popujsh mė tė poshtėm e mė tė nėnvlershėm se ajo vetė. Racizėm nė Gadishull normalisht edhe mund tė lindė dhe tė zhvillohet, por nė krah tė kundėrt gjithherėt. Inicimi i racizmit iu takon vetėm shqiptarėve. Vetėm ata mund ta pėrligjin me superioritetin e tyre racor, me shkaqet e qėnėsishme pėr ta pėrdorur kėtė sistem pėrballje me tė tjerėt.
Ndėrsa institucionalizimi dhe mekanizmat e luftės kundėr "racizmit" nė gadishull, aq tė parapėlqyer nga politikat ndėrkombėtare dhe tė mirėpritura nga mercenarizmi politik shqiptar, janė tė pamotivueshėm pėrsa kohė tek shqiptarėt nuk ėshtė formuluar kjo ndjenjė, dhe nuk janė krijuar kushtet organizative pėr ta zhvilluar nė sistem, pėr ta aplikuar motivisht mbi tė tjerėt qė s'kanė atė shkallė superioriteti racor. "Racizmi" nė Gadishull s'ėshtė veēse njė shprehje e paaftėsisė dhe inferioritetit tė individėve tė veshur me pushtet politik dhe publik, mjerisht shqiptarė, dhe tė atyre qė kanė informacion tė pamjaftueshėm dhe tė keqtrajtuar pėr realitetet nė Gadishull. Ai lloj "racizmi" qė pėrflitet nuk ėshtė tjetėr veēse njė fyerje e qėllimshme e denigruese kundėr shqiptarėve.
Ende s'ka lindur racizmi nė Gadishull, pasi ende nuk janė zgjuar shqiptarėt, tė vetmit qė mund tė ushtrojnė racizėm mbi tė tjerėt nė motivim tė superioritetit tė tyre racor.
Horizont
Duke kujtuar Kodin e Napoleon Bonapartit {1804-2005} (1)
Lidhjet mes Kodit tė Zogut dhe Kodit tė Napoleonit
"Lavdia ime e vėrtetė s'ėshtė fitorja nė 40 beteja; Vaterloja do tė fshijė kujtimin e tyre. Ajo ēka nuk do tė fshihet asnjėherė, e qė do tė jetojė pėrjetėsisht, ėshtė kodi im civil!" - Napoleon Bonaparti
Nga Vladimir Molla, jurist
Napoleon Bonaparti, me cilėsinė e Konsullit tė Parė, mė 21 mars tė vitit 1804 nėnshkroi aktin, mbi hyrjen nė fuqi tė Kodit Civil tė francezėve; njėrit prej monumenteve juridike mė tė mėdhenj tė kohėve moderne.
Dyqind-vjetori i kėtij Kodi, ėshtė padyshim njė ngjarje me shumė rėndėsi. Ajo nuk u pėrket vetėm francezėve, pėr tė cilėt u bė, por shumė popujve tė Europės e tė botės. Ky Kod nė vija tė pėrgjithshme sidomos pėrsa i pėrket themeleve tė tij, qendron nė fuqi i paprekur, me gjithė shkėlqimin e tij e ashtu si njė peshė e rėndė vazhdon tė qėndrojė nė ndėrgjegjen juridike tė shumė njerėzve, e qė pėrbėn thelbin e njė tė drejte krejtėsisht tė veēantė, e pėrpunuar si doktrinė, e vendosur si sistem nė tė gjithė ato vende qė quhen vende tė sė drejtės civile, krejtėsisht e dallueshme, me fizionomi tė sajėn e me rrugė tė veēantė zhvillimi qė zbatohet kryesisht nė vendet e Europės Kontinentale, ndryshe nga e drejta e pėrgjithshme, qė zbatohet nė Angli, SHBA, Australi etj.
Krijimi i kėtij Kodi, erdhi si rrjedhojė e veprimit tė njė serė faktorėve tė ndryshėm dhe si njė nevojė e domosdoshme e vetė shoqėrisė franceze tė kohės.
Gjysma e dytė e shekullit tė XVIII-tė nė Francė dallohet pėr njė sėrė ndryshimesh, qė historianė tė sė drejtės i rigrupojnė rreth dy apekteve madhore, aspekte kėto qė shkaktuan njė krizė pararevolucionare(1) shiko F. Garison "Historia e sė drejtės dhe e institucioneve", botim frengjisht i vitit 1977, faqe 314.
Sipas kėtij autori, aspekti i parė qė vjen si lajmėtar shprehet nė lindjen e shfaqjen e njė sėrė idesh, tė cilat pėrbėnin vlera tė reja, mospranuese e kundėrshtuese, qė shpalleshin e mbroheshin nga korrente moderniste. Sado tė ndryshme kėto ide bashkoheshin nė njė kritike tė fuqishme ndaj institucioneve ekzistuese, duke mos kursyer asnjerin, e duke pėrdorur njė gjuhe tė figurshme kalonin nė shoshė ēdo veprim tė tyre.
Kurse nė aspektin e dytė po sipas kėtij autori vendoset nė skenė vetė pushteti monarkik, njė pushtet i kėrcėnuar dhe i pasigurt. Nga 1750 tė paktėn, mbretėria kjo forcė prej kohėsh dinamike, duket e ngathėt, qė ecėn verbtazi, por jo e pandjeshme ndaj aspiratave e opinioneve liberale. Monarkia nė kėtė kohė ka pasur njė vullnet tė flashkėt, anemik, e tė pa afte pėr tė pėrballuar revoltėn nė ngritje e pėr tė organizuar rezistencėn ndaj saj. Kjo trashėgimi disfatash, detyroi pushtetin e kohės tė bėnte njė dalje, me anėn e se cilės tė tregonte forcėn e tij. Kjo lėvizje, u duk nė thirrjen e shteteve tė pėrgjithshėm (etat generaux), e cila sipas historianėve tė kohės, ėshtė quajtur fatale. Kjo mbledhje e tyre ēoi nė vitin 1789 nė shpalljen e asamblesė kushtetuese.(2) Shtetet e pėrgjithshėm (etat generaux), pėrbeheshin nga njė asamble me pėrfaqėsues tė tre rangjeve, qė ekzistonin nė atė kohė nė Francė: klerit, fisnikėrisė dhe rangut tė tretė qė pėrbėhej nga borgjezia. Roli i shteteve tė pėrgjithshme ka qenė thjesht konsultativ. Ata mblidheshin nga mbreti vetėm nė raste shumė tė rėndėsishme.
Nė kėtė kohė tė turbullt nuk munguan tė hidhen dhe ide tė Bodenit tė shfaqura nga teoricienė absolutistė, tė cilėt e mendonin Francėn tė drejtuar nga sovrani (mbreti) dhe institucione tė themeluar mbi fenė dhe detyrat e ngarkuara prej saj. Kėto ide konkretizoheshin nė imitimin e modeleve reale tė kohės, siē kanė qenė Frederiku i Prusisė, Katerina e Rusisė dhe Jozefi i II-tė i Austrisė. Tė tjerė pranonin nevojėn e ekzistencės ėė njė shefi tė fuqishėm, i cili tė ishte i aftė tė impononte kėrkesat e reja tė arsyes shoqėrore. Pra njė despot duhej, por nuk kishte rėndėsi secili: njė despot qė do tė penetronte nė frymėn e shekullit: njė "luan i bukur", siē do tė fliste Volteri dhe njė "tiran i bukur" sic kanė thėnė fiziokratėt(3). Fiziokracia, ėshtė njė term i krijuar pėr herė tė parė nga Dypon De Nemur (Pier Samuel), ekonomist francez, lindur nė Paris (1739-1817). Fiziokraci, do tė thotė pushtet mbi natyrėn, qė nė vetvete pėrmblidhte njė doktrinė tė ideve ekonomike, tė cilat vlerėsonin shumė agrokulturėn si burimin e vetėm tė pasurisė. Pasuesit e saj janė quajtur fiziokratė. Njėri prej pėrfaqėsuesve kryesore tė kėsaj teorie Kuesnej (Quesnay), ėshtė autor i tablosė ekonomike botuar mė 1758. Njė nga dishepujt e mėdhenj tė tij dhe tė shkollės fiziokratike ka qenė Mirabo (1715-1789), autor i "Mikut tė njerėzve" ose traktatit mbi popullsinė (1756). Kjo lėvizje ka ndikuar nė gjendjen politike tė kohės nė Francė.
Tė gjitha kėto lėvizje tė udhėhequra nga ide e teori tė reja, krijuan njė proces historik, i cili arriti kulmin nė verėn e vitit 1789, u radikalizua me diktaturėn Robespieriste, e cila ra nė qershor 1794, deri nė shpėrthimin e Napoleon Bonapartit nė dhjetor tė vitit 1799. Si institucion i rėndėsishėm i kohės mund tė pėrmendet Asambleja legjislative, e cila doli nga asambleja kushtetuese me 1 tetor 1791. Shumė nga anėtarėt e saj kanė qenė juristė dhe Revolucioni Francez, ndryshe ėshtė quajtur dhe "revolucioni i Juristėve". Pavarėsisht se Revolucioni u shoqėrua me akte dhune tė shumta, frymėzimi i tij qėndroi thellėsisht liberal. Si synim kryesor ka pasur zhvillimin e individit dhe sigurimin e tė drejtave tė tij.
Ngadhnjimi i njė revolucioni, nuk mund tė mos shoqėrohet me reforma nė fushėn e sė drejtės, e cila nga ana tjetėr ndryshon mendjen e individit e krijon njė gjendje tė stabilizuar tė veprimeve tė tij me shoqėrinė e anasjelltas. Vėtė krijimi e miratimi i Kodit Civil, ėshtė quajtur si akti i fundit i Revolucionit francez dhe sipas E. Ludvig "...akti i parė i diktaturės sė Napoleon Bonapartit" (3), E. Ludvig "Napoleoni", faqe 129.
Para miratimit tė tij, historianėt e sė drejtės pėrmendin dy periudha mjaft tė dallueshme nga njėra tjetra. Tė pa barabarta nė kohė, por tė barabarta nga rėndėsia e tyre. 1-E drejta e vjetėr, qė pėrfshin tė drejtėn e brendshme deri me 14 korrik tė vitit 1789. 2) Tė drejtėn e ndėrmjetme, qė pėrfshin periudhėn nga 14 korriku i vitit 1789 deri nė miratimin e Kodit Civil.
E drejta e vjetėr pėrsa i pėrket formės, pėrbėhej nga njė shumėllojshmėri normash, qė mbi tė gjitha nuk ushtronin autoritetin e tyre nė gjithė territorin e Francės. Nga njėra provincė nė tjetrėn e drejta civile nuk ka qenė e njėjtė. Qendra e Francės zbatonte tė drejtėn e shkruar romake, ndėrsa nė provinca tė tjera zbatohej tė drejtėn zakonore. Megjithkėtė kjo e fundit nuk ka qenė unike. Zbatimi i se drejtės zakonore ishte e copėzuar duke pėrmendur kėtu se edhe e drejta gjermanike ka pasur ndikimin e saj. Mbi tė njėjtin territor zbatoheshin sisteme juridike tė ndryshme. I njėjti qytetar, mund tė gjendej nėn ndikimin e sė drejtės kanonike pėrsa i pėrket martesės se tij dhe sipas zakonit tė vendit pėr tė zbatohej regjimi matrimonial. E Drejta e Vjetėr reflektonte gjendjen politike tė vendit. Kjo duke qenė e drejtė civile e njė monarkie katolike, mbėshtetej mbi aristokracinė e tokės. E drejta e ndėrmjetme ndahet nė dy faza; a) faza revolucionare, qė drejtohej e udhėhiqej nga konventa dhe b) Faza qė pėrmbledh periudhėn nga Direktorati nė Konsulat dhe sė fundi ėshtė ndryshimi me i rėndėsishėm: miratimi i Kodit Civil, i cili shėnon fillimin e njė ere tė re pėrsa i pėrket ndėrtimit e veprimit tė njė tė drejte civile moderne.
Pėr sa na pėrket ne shqiptarėve, lidhjet me kėtė Kod janė shumė tė hershme. Kodi Civil shqiptar, ose siē njihet ndryshe edhe Kodi i Zogut, shumicėn e lėndės sė tij e ka marrė nga Kodi Civil francez. Kjo ėshtė njė lidhje e drejtpėrdrejtė. Nga ana tjetėr ka edhe njė lidhje tė tėrthortė; edhe ato dispozita qė janė marrė nga kodi civil italian apo dhe zviceran, origjinėn e tyre e kanė nga kodi civil i francezėve. Pra e gjithė fryma, qė pėrbėn kodin e parė civil shqiptar, ėshtė e pėrbashkėt me atė tė Kodeve tė tjera tė Europės.
"Ligjet, - thotė njėri prej ideologėve tė Revolucionit Francez, Monteskje, nė veprėn e tij tė shquar "Mbi frymėn e ligjeve", - duhet tė jenė tėrėsisht tė pėrshtatshėm pėr popullin pėr tė cilin janė bėrė dhe do tė thoja se do tė ishte vėrtet e jashtėzakonshme nė se ligjet e njė kombi do tė ishin tė pėrshtatshėm edhe pėr njė komb tjetėr."
Pėrhapja e Kodit Civil francez nė vende tė tjera qė me hyrjen nė fuqi tė tij ku me hir, ku me pahir, tregoi se mendimi i sipėrm nuk u vėrtetua. Pėrshtatja e tij nė vendin tonė mbas 125 vjetėve, ishte me tė vėrtetė njė sukses. Veē tė tjerave ka ndikuar nė pėrpunimin e tij puna e juristėve tė kohės, tė cilėt duke qenė shqiptarė, njihnin pėrveē parimeve tė ndėrtimit tė njė kodi modern, edhe gjuhėn shqipe, doket e psiqikėn e popullit. Historinė e tij, copėza tė sė drejtės tė vjetėr romake, qė kishin zėnė rrėnjė nė formėn e normave kanunore, kanė krijuar psikologjinė e nevojshme pėr ta pranuar kėtė ligj modern, nga i cili ata do tė ndėrtonin gjithė jetėn e tyre. "Ndikimi i madh i gjuhės latine shtrihet mbi shqipen nė fushėn e zakoneve dhe tė dokeve (kalendari i vjetėr romak, krishtėnimi, etj." (4) Jup Kastrati, Veprat albanologjike tė Eqrem Ēabejt, Botim i Jeta e Re, faqe 566, Prishtinė 1998.
Ndikimi i Kodit tė Napoleonit, nė vende tė tjera, u bė nė kohė e me mėnyra tė ndryshme. Pushtimet ushtarake tė Napoleonit, i paraprinin pėrshtatjes sė legjislacionit francez nė vendet e pushtuara. Shtetet e varura si mbretėria e Napolit, Dukata e madhe e Badenit (sot Baden Vyrtenberg, njėsi e veēantė shtetėrore e Gjermanisė, me kryeqytet Shtutgartin), pranuan tė detyruara kėtė imponim tė sė drejtės.
Nė shekullin e XIX-tė fryma e Kodit Civil francez, u pėrhap paqėsisht. Nė atė kohė, ky kod modern kishte vėrtetuar nė praktikė epėrsinė e tij. U pėrhap nė vende ku Franca si fuqi koloniale, ka pasur ndikim si nė Haiti, nė provincėn e Kebekut (Kanada), me 1866, nė republikat jug-amerikane, nė Luizianė, nė Itali mė 1865, nė Rumani me 1866. Nė Gjermani e Zvicėr u miratuan kode civile konkurrues me kodin e Napoleonit, pavarėsisht se ndėrmjet tyre ka pasur njė ndikim tė ndėrsjelltė. Megjithatė Kodi Civil i Napoleonit, ėshtė nga ana intelektuale mė i rėndėsishmi e historikisht mė pjellori.(5) Zwegert dhe H.Kotz: "Njohuri pėr tė drejtėn e krahasuar" (parimet themelore), botim shqip, faqe 117.
Kodet prusiane e austriake, thuhet mė tej nė kėtė vepėr, u dekretuan nga njė despot me ide rilindasi; nė Francė ishte borgjezia e cila me mjete revolucionare hodhi tej institucionet sociale tė vjetra tė regjimit tė vjetėr dhe krijoi shtetin e ri mbi bazėn e parimit tė barazisė tė qytetarėve dhe pastaj pikėrisht nga kjo situatė krijuan njė kod, qė pėrfshinte idetė e Revolucionit pėr Liri e Barazi. Vetėm nė Francė kodi ishte produkt i njė lėvizjeje revolucionare. Vetėm nė Francė ekzistonte njė pėrputhje e plotė midis realitetit social dhe idesė tė njė shoqėrie mbi tė cilėn mbėshtetej Kodi.
Vijon nė numrin e ardhshėm
Njė vėshtrim mbi debatin rreth historisė dhe konceptit tė Shoqėrisė Civile(4)
Si duhet tė rindėrtohen partitė politike
Nga Neera Chandhoke
Vijon nga numri i kaluar
E gjitha kjo do tė duhet tė bėhet edhepse liderėt (politikė) e pranojnė se individi modern ka shumė mė pak kohė pėr politikėn, sesa pandehet zakonisht nė demokracinė teorike. Unė mendoj se Papandreou, duke marrė kėtė barrė ka njohur thelbin e "krizės sė pėrfaqėsimit". Pėr shkak se partitė kanė vepruar duke shmangur popullin prej marrjes sė vendimeve qė detyrimisht ndikojnė mbi jetėn e tyre, tė njėjtėt njerėz kanė humbur interesin ndaj partive dhe u janė drejtuar organizatave tė tjera me qėllim qė tė arrijnė synimet si qenie politike. Por pėrderisa organizatat e shoqėrisė civile kanė limite tė konsiderueshme, njerėzit janė lėnė pa drejtim nė njė botė ku qytetari ėshtė reduktuar nė njė konsumator tė vendimeve qė vijnė nga tjetėrkund.
Nė tė njėjtėn frymė ėshtė edhe shkrimi i Paul Hilder-it pėr 'openDemocracy' nė debatin mbi mundėsinė e politikės sė hapur, ku sugjeron se rinovimi i partive ėshtė fondamental pėr ēdo njeri qė interesohet pėr ēėshtjet publike. Partitė janė nė njė gjendje kolapsi, me rėnie tė anėtarėsisė, pjesėmarrje tė ulėt nė votime, dhe me zėvendėsim tė ideologjive me drejtimin manaxherial. Duke marrė sugjerimin e Papandreou-t pėr parti tė hapura, tė paktėn si njė aspiratė, Hilder lėvron tejetej se si tė rinovojmė e rienergjizojmė partitė: "sfida jonė ėshtė t'i ristrukturojmė ato si shtėpi miqsh e shokėsh, ku kanalizohet dituria jonė kolektive, mė shumė sesa ēmenduria jonė".
Hilder sugjeron njė bazė katėrfishe:
-hapjen e plotė tė proceseve tė vendim-marrjes brenda partive, nė mėnyrė qė kėto makina tepėr burokratike tė transformohen nė institucione demokratike;
-sigurimin qė partitė janė nė lidhje konstante me "zėrin" e publikut qė ėshtė i paqartė, pėrmes referendumesh mbi ēėshtje kruciale, ose duke krijuar hapėsira pėr pjesėmarrjen e publikut - tė tilla si nė tė famshmen "pjesėmarrje nė hartimin e buxhetit" ("participative budgeting") tė provuar sė pari nė qytetin brazilian tė Porto Alegres;
-lidhjen (link-imin) e partive nė atė mėnyrė qė ato t'u kushtojnė vėmendje forumeve opinion-bėrėse dhe opinion-shkatėrruese qė ekzistojnė sot, nė faqet e internetit, direkt nga takimet publike nė vende tė pėrcaktuara;
-zhvendosjen e partive larg nga dominimi i liderve karizmatikė dhe drejt procedurave qė tė respektojnė argumetin publik.
E gjitha kjo nuk ėshtė e re; qėllimi i Hilderit ėshtė tė skicojė ēėshtjet dhe jo t'i riformulojė ato. Disonananca (mospėrputhja) ndėrmjet partive politike dhe elektoratit qė ato supozohet se pėrpiqen tė pėrfaqėsojnė, ka qenė subjekt mjaft i debatuar midis teoricienėve tė politikės.
Njė industri e tėrė akademike ėshtė e fokusuar nė rigjenerimin e komunitetit nė tė kundėrt tė shoqėrive tė pėrēara e tė pandjeshme.
Duke punuar me disa kolegė nė njė projekt kėrkimesh qė shqyrtonte "krizėn e pėrfaqėsimit" pėrmjet njė sondimi empirik nė pesė qytete - Delhi, Bangalore, Coimbatore, Sćo Paulo, and Mexico City - na doli se njerėzit qė ne pyetėm e kishin humbur shpresėn nė partitė politike si pėrfaqėsuese tė interesave tė tyre; por ato nuk kishin shumė shpresa as nė mundėsitė e organizmave tė shoqėrisė civile pėr ta bėrė kėtė.
Nė Delhi, pėr shembull, qytetarėt qė kėrkonin ndihmė pėr zgjidhjen e problemeve tė tyre, do t'i drejtoheshin mė tepėr shtetit pėr ndihmė, pėrmjet kontakteve tė tyre informale - ngjashėm me grupimet fqinjėsore. Kriza e pėrfaqėsimit shkon edhe mė thellė; politika informale qė vjen pėr shkak tė paaftėsisė sė institucioneve politike ndaē "tradicionale", ndaē "tė reja", pėr tė pajtuar interesa tė ndryshme, e ka bėrė jetėn politike tė pasigurt dhe tė paparashikueshme. Mungesa e institucioneve politike, tė afta pėr t'u dhėnė drejtim politikave, shpie drejt gjithfarėlloj praktikash politike tė padėshirueshme, tė cilat koncentrohen jo nė mėnyrat qytetare tė pėrfaqėsimit, por nė ato etnike.
Detyra e pajtimit tė zėrave tonė politikė tė pėrēarė do tė bjerė pashmangshmėrisht mbi partitė politike. Por prej ēfarė pike zotėruese (avantazhuese) do tė vendosin ato ndėrmjet interesash rivale madje tė pakrahasueshme? Detyra e pajtimit (agregatimit) tė atyre ēka duken si interesa divergjente nė rritje, a nuk do t'u japė partive edhe mė shumė pushtet se mė parė? Mos jemi tė dėnuar me nėnshtrim ne qytetarėt e zakonshėm?
Nė zemėr tė debatit tė shoqėrisė civile ėshtė ēėshtja e agjencisė demokratike. A mundemi "ne populli" tė drejtojmė (shpiem) njėkohėsisht edhe tregun, edhe shtetin, drejt shoqėrive ku dhembshuria dhe bashkėpunimi janė vlera qeverisėse, siē sugjeron Michael Edwards-i? Unė do tė dėshirojė tė mendoja ashtu. Por nėse koncepti i "shoqėrisė civile" ėshtė tė luajė njė rol udhėheqės nė kėtė, atėherė ajo ka nevojė gjithashtu tė marrė masat pėr anėt e poshtme dhe anėt e errėta tė jetės demokratike.
Fund
Pėrktheu: Neritan Kolgjini
Publikuar nė anglisht nė "openDemocracy.net" mė 17.03.2005, me titullin: Ēfarė dreqin ėshtė "shoqėria civile"?
Nekrologji
Njė jetė nė shėrbim tė Mbretit dhe Legalitetit
Para disa ditėsh u nda nga jeta, nga familjarėt e tij tė nderuar, bashkėluftėtarėt, miqtė dhe tė afėrmit, legalisti i njohur z.Bajram Biba. Bajrami lindi mė 15 tetor 1928 nė trevėn nacionaliste tė Qafė-Murrės sė rrethit tė Dibrės, nė njė familje me tradita tė shquara atdhetare, e njohur jo vetėm nė kėtė rreth, por edhe mė gjerė.
Studimet e para Bajrami i kreu nė fshatin e tij tė lindjes dhe, mė vonė, i vazhdoi ato nė Shkollėn Normale tė Elbasanit.
Pushtimi i vendit nga Italia fashiste, e detyroi Bajramin qė tė linte librat dhe t'u bashkėngjitej forcave tė rezistencės zogiste ndaj pushtuesve, si dhe tė merrte pjesė aktivisht, me armė nė dorė, nė formacionet luftarake nacionaliste.
Me mbarimin e LDB, si shumė familje tė tjera atdhetare, edhe familja e tij do tė provonte mbi kurriz persekutimin dhe ashpėrsinė e luftės sė klasave, qė sistemi komunist ndėrmori ndaj familjeve nacionaliste. Megjithatė, pėr shkak tė mungesave nė mėsues tė kualifikuar, gjatė viteve 1950-1960 Bajrami punoi si arsimtar nė fshatrat mė tė thella tė rrethit tė Dibrės, si nė Zall-Reē, Zall-Dardhė, nė kufi me Kukėsin e deri nė Okshtunin e largėt, qė kufizohet me Librazhdin.
Meqė lufta e klasave, herė ngrihej e herė ulej, nė vitin 1960, nė njėrėn nga periudhat e acarimit tė saj Bajramin e pushojnė nga puna e nderuar e arsimtarit, me motivacionin "i deklasuar dhe i papėrshtatshėm nga pikėpamja politike e klasore".
Nė pėrpjekje pėr t'i bėrė ballė vėshtirėsive ekonomike, nė vitin 1967 Bajrami shpėrngulet familjarisht nė qytetin e Laēit, duke punuar pėr tė siguruar jetesėn, rritur dhe edukuar fėmijėt, nė sektorin mė tė vėshtirė tė ndėrtimit.
Nė vitet 1970-1974 ai vazhdoi dhe mbaroi shkėlqyeshėm shkollėn e Mesme tė Ndėrtimit. Pas kėsaj punoi pėr njė vit si teknik ndėrtimi, por menjėherė, por menjėherė, hijet e zeza tė pėrndjekjes dhe luftės sė klasave, sinjalizuan se nė strukturat shtetėrore kishte depėrtuar njė person me biografi dhe prejardhje zogiste. Me urgjencė e pushojnė nga puna si teknik dhe e dėrgojnė tė punojė nė punėt mė tė rėnda nė ndėrtim, ndonėse me moshė tė thyer.
Zhvillimet demokratike pas vitit 1990, ngjallėn edhe pėr Bajramin shpresėn e pėrmbysjes sė atij sistemi, nga i cili kishte vuajtur njė popull i tėrė.
Qė nė fillim Bajrami do t'i bashkangjitej nismėtarėve tė riorganizimit dhe rithemelimit nė atdhe tė Partisė Lėvizja e Legalitetit.
Kontaktet e para pėr kėtė qėllim, Bajrami do t'i realizonte me zotėrinjtė Ramiz Mena dhe Ahmet Kolgjini.
Mė vonė, nė shtėpinė e tij nė Laē, do tė organizohej edhe takimi i parė midis legalistėve, qė do tė shėnonte edhe fillimin e punės sė organizuar tė partisė. Kjo mbledhje do ta zgjidhte Bajramin kryetar tė parė tė Degės sė PLL, pas 50 vjetėsh tiranie.
Kongresi i XII i PLL e zgjodhi Bajramin anėtar tė Kėshillit Kombėtar. Duke qenė kryetar i Partisė pėr Degėn e Kurbinit, ai do tė ishte njėkohėsisht edhe anėtar i Kryesisė sė Partisė.
Gjithmonė i papėrtueshėm dhe aktiv, do tė ndjehej kontributi i tij edhe nė rezultatet qė do tė arrinte PLL-ja e Degės Kurbin.
Bajrami do tė zgjidhej anėtar i kėshillit bashkiak pėr qytetin e Laēit, ku do tė spikaste pėr fisnikėrinė, konstruktivitetin, thjeshtėsinė, korrektėsinė dhe pėrkushtimin e tij qytetar.
Bajrami do tė pėrjetonte me gėzim ardhjen pėrfundimtare tė NMT Mbretit Leka I-rė nė atdhe. I gjithė predispozicioni i tij ishte qė tė punohej vazhdimisht pėr fitoren e Monarkisė konstitucionale, me NMT Leka I nė Fronin mbretėror.
Nė vazhdėn e angazhimit tė tij pėr realizimin e kėsaj dėshire, mė datėn 15 prill 2005, njė sėmundje e rėndė e shkėputi nga shokėt e tij tė idealit, duke lėnė nė pikėllim familjen, djemtė dhe vajzat, miqtė, shokėt dhe tė afėrmit.
Me humbjen e tij, familja humbi prindin dhe bashkėshortin shembullor, miqtė dhe tė afėrmit humbėn njeriun gojėmbėl dhe tė dashur, ndėrsa PLL humbi njė nga anėtarėt idealistė mė tė vendosur dhe bashkėluftėtarėt humbėn vėllanė me tė cilin ndanė hallet dhe mundin gjatė pėrpjekjeve pėr ringritjen dhe konsolidimin e PLL, pėr kauzėn e sė cilės ai u pėrkushtua deri nė ēastet e fundit tė jetės.
Jeta dhe puna e tij do tė mbeten shembull dhe model pėr mbarė legalistėt, tė cilėt idealet dhe amanetet e tė paharruarit Bajram Biba do t'i pėrmbushin me nder.
Kryesia e PLL
Senati i Veteranėve
Redaksia e gazetės "Atdheu
___________________________
17 April 2005
___________________________
LZHK zyrtarizon ēeljen e fushatės zgjedhore 2005
LZHK, gati platforma elektorale
Mbreti: Na duhet njė organizim dhe zhvillim mė i madh dhe mė i plotė i programit dhe objektivave elektorale, sepse LZHK ka njė prirje pėr tė sjellė ndryshime mbarėkombėtare nė situatėn politike e sociale nė Shqipėri. Prandaj pėrcaktuam detyrat pėr dy strukturat drejtuese, Kėshillin Ekzekutiv dhe Kėshillin Kombėtar tė LZHK
EDITORIAL
Mbi skandalet "rozė" tė Ministrisė sė Kac Islamit
Nga Astrit Kola
Skandali i fundit i trazimit seksual, me autor drejtor-manjakun karnal tė Kaco-ministrisė sė Jashtme, i vuri vulėn e zezė tė turpit, pushtetit tė krimit.
Gjuhėderri me origjinė nga Zona e Parė Operative, qė padyshim nė C/V e tij si margaritar do tė ketė pjesėmarrjen nė bandėn e Ēoles dhe meritat pėr djegien e Vlorės dhe mė pas tė Shqipėrisė, ėshtė prova mė autentike e pėrdorimit tė pushtetit pėr kėnaqjen e instikteve shtazore nė zyrat-bordell tė pseudo-shtetit aktual.
Tė gjithė shqiptarėt me mend nė kokė, e dinin mirė se ata qė kėrkonin me ēdo kusht pushtetin nė vitin 1997, nuk e donin pėr gjė tjetėr pėrveēse pėr tė kurvėruar e harbuar majė tij, e pėr ta shitur gjatė orgji-orgazmave, si dikur baballarėt, qė zdėrhalleshin ndėr gjak e femra.
Vetė gjuhėderri, qė si gjuhė tė huaj zotėronte ēobanishten, e pranoi se kish marrė shembull nga Nano, tek kish marrė zėt nėnėn e kalamajve dhe ish errėsuar pas hireve tė vartėses.
Dhe kur mendon se ky pėrfaqėsues-ekzemplar i denjė i kafshėve tė domestikuara me skema komuniste, e qė fliste shqipe baritore, ishte emėruar drejtor nė Ministrinė e Diplomacisė shqiptare - tė zė tmerri pėr fatet e politikės sonė tė Jashtme, dhuruar tek kaco-qofte-ngrėnėsit.
Kur mendon se rekrutues tė diploma(n)tėve me Master perėndimor janė tė tillė ndyrėsira ajds-sifilitike e me sėmundje veneriane, atėherė e kupton se nga buron vendosmėria pėr tė mbajtur me thonj e dhėmbė pushtetin qė shpėrdoron miliarda Euro, grabitur shqiptarėve pėr qejfe me paratė e shtetit deri nė motelet e Vjenės, sikundėr dėshmoi bariu-drejtor.
Tani bėhet edhe mė e qartė se nga burojnė "gabimet" nė dokument-marrėveshjet e tipit shqiptaro-serb, tė firmosura nga Islami e Drashkoviēi pėr "Kosovėn-pjesė e Serbisė", apo pėr "marrėveshjet ndėrkufitare" tė Igli Toskės me kryepolicin serb, nė favor tė Serbisė si "shtet kufitar (!!!) me Shqipėrinė".
Tani bėhet edhe mė e qartė arsyeja pėrse ndodhet nė krye tė diplomacisė Kaē Islami, i pėrzgjedhuri i Ramiz Alisė (kėtij njeriu tė sllavėve, sikundėr e quajti Sokol Enver Hoxha).
Tani kuptohet fare mirė arsyeja e zgjedhjes si ministėr Arsimi e mė pas si kryeparlamentar, dhe dėrgimi me kėtė status i Islamit si mesazher i Alisė tek Gorbaēovi i Kremlinit, nė korrik 1991, ku ai bisedoi 3 orė kokė mė kokė me kreun e Shtetit qė "pėrmbledh tė gjithė lumenjtė dhe pėrrenjtė sllavė".
E pėrse Fred-manjaku tė mos i blejė hiret e vartėseve, sa kohė qė shefi i tij tenton tė shesė interesat e shqiptarėve tek serbėt dhe rusėt, nė kėmbim tė pushteteve kuislinge?!
E pėrse tė mos e shndėrrojnė shtetin nė bordell, ata qė kanė vendosur tė shesin ēka ka mbetur nga ky vend i zhytur nė mjerim dhe tradhti!?
Kėta "pashallarė tė kuq" nuk arrijnė dot as tek pashallarėt me hareme, tė cilėt jo vetėm qė nuk pranonin tė shisnin pashallėqet, por luftonin pėr jetė a vdekje pėr tė zaptuar tė tjera.
E vetmja mėnyrė pėr tė shpėtuar nga kjo skotė brigantėsh, tradhtarėsh dhe manjakėsh seksualė, ėshtė rrėzimi nga pushteti, pėr tė ringritur moralin dhe dinjitetin e dhunuar tė shqiptarėve.
Vetėm atėherė do tė mundemi tė ndėrtojmė njė shtet ku shėrbimet ndaj tij dhe shqiptarėve do tė bazohen nė produktin dhe kontributin e pjesėve tė sipėrme tė trupit, nė atdhetari dhe pėrkushtim pėr fatet e njė populli qė, me mundim dhe durim shembullor, po na mban mbi kurriz duke na pandehur pėr bij tė tij.
KRYESORE
LZHK zyrtarizon ēeljen e fushatės zgjedhore 2005
LZHK, gati platforma elektorale
Mbreti: Na duhet njė organizim dhe zhvillim mė i madh dhe mė i plotė i programit dhe objektivave elektorale, sepse LZHK ka njė prirje pėr tė sjellė ndryshime mbarėkombėtare nė situatėn politike e sociale nė Shqipėri. Prandaj pėrcaktuam detyrat pėr dy strukturat drejtuese, Kėshillin Ekzekutiv dhe Kėshillin Kombėtar tė LZHK
Paraditen e sė premtes, mė 15 prill 2005, nė mjediset e Selisė sė LZHK u zhvillua mbledhja e Kėshillit Ekzekutiv tė saj, me pjesėmarrjen dhe nėn drejtimin e Kryetarit tė Lėvizjes, Leka I Zogu. Nė kėtė mbledhje morėn pjesė drejtuesit mė tė lartė, kryetarėt e partive politike aderuese, deputetėt e LZHK dhe tė pėrzgjedhurit si drejtues tė Lėvizjes, nga shoqėria civile. Nė kėtė mbledhje, qė u zhvillua nė prani tė mediave tė shumta vizive e tė shkruara, kryetari i LZHK Leka I Zogu kumtoi se kjo lėvizje zyrtarizon fillimin e fushatės elektorale, tė cilėn ai rikonfirmoi se do ta kryesojė personalisht. Njėkohėsisht, Mbreti Leka konfirmoi njoftimin pėr emėrimin nė krye tė Kėshillit Ekzekutiv politik, tė z.Dashamir Shehi dhe tė z.Tomorr Malasi nė postin e kryetarit tė Kėshillit Kombėtar tė LZHK. Pėrveē kryesimit tė Kėshillit, z.Shehi do tė jetė njė nga politikanėt kryesorė tė LZHK-sė, qė do tė ngarkohet me publikimin dhe pėrcjelljen e programit elektoral tė LZHK gjatė fushatės sė zgjedhjeve tė ardhshme parlamentare.
"Pėr kėtė arsye na duhet njė organizim dhe zhvillim mė i madh dhe mė i plotė i programit dhe objektivave elektorale, sepse LZHK ka njė prirje pėr tė sjellė ndryshime mbarėkombėtare nė situatėn politike e sociale nė Shqipėri. Prandaj pėrcaktuam edhe detyra pėr dy strukturat tona drejtuese, Kėshillin Ekzekutiv, nė krye tė tė cilit kam emėruar z.Dashamir Shehi, dhe Kėshillin Kombėtar tė LZHK, qė do ta kryesojė z.Tomorr Malasi", - theksoi pėr gazetarėt Kryetari i LZHK Naltmadhnia Tij Leka I - Mbret i Shqiptarėve.
Korresp. i "Atdheu".
LZHK merr formė institucionale edhe nė rrethin e Korēės
Korēa krijon degėn e LZHK-sė
Korēa ngre degėn e LZHK pėr gjithė rrethin, nė njė takim tė zhvilluar tė shtunėn e kaluar, nė prani tė disa drejtuesve tė LZHK nė qendėr, nė fund tė tė cilit u zgjodhėn edhe organet drejtuese. Mbledhja zgjodhi me votim si kryetar tė degės sė LZHK-sė z.Adhon Polena dhe nė struktura tė LZHK kanė aderuar, pėrveē partive tashmė tė njohura qė pėrbėjnė Lėvizjen, edhe disa shoqata tė djathta siē janė ato tė tė Pėrndjekurve politikė, shoqata "Pronėsi me Drejtėsi" etj..
Nga Tirana ishin tė pranishėm nė mbledhje z.Yllson Ibrahimllari drejtues i Departamentit tė Organizimit tė LZHK-sė, z.Hysen Sinani, zv.drejtor i Departamentit tė Organizimit tė LZHK-sė, z.Dashamir Shehi kryetar i PDRn, Murat Basha zv.kryetari i PLL dhe z.Koēi Petriti, anėtar i Departamentit tė Organizimit tė LZHK-sė.
Interesante nė kėtė mbledhje ishte fakti se kėtu u ruajtėn raportet e deklaruara se nė struktura do tė jenė 50 pėrqind shoqėri civile e 50 pėrqind pėrfaqėsues partiakė. Kėshilli drejtues i LZHK Korēė u vendos prej 21 anėtarėsh dhe sekretar i kėtij kėshilli u vendos z.Nebi Ganellari (kryetar i PLL Korēė). Nė mbledhjen e zhvilluar u mor vendim qė brenda muajit prill, Kėshilli drejtues i Lėvizjes, tė organizojė takimin e hapur tė LZHK nė qytetin e Korēės, me prezencėn e NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve, ku do tė shpallet platforma politike dhe kandidaturat pėr deputetė tė kėsaj lėvizjeje.
Nė njė konferencė shtypi tė mbajtur pas mbledhjes, drejtuesit lokalė tė LZHK theksuan se "kjo strukturė drejtuese, e ngritur mbi kėto parametra, besojmė se do tė jetė e aftė tė paraqesė qartė para publikut platformėn dhe programin e kėsaj lėvizjeje, tė paraqitet me kandidatura serioze, tė organizojė dhe menaxhojė fushatėn elektorale, tė justifikojė besimin e tė gjithė mbėshtetėsve," ēka tregon dhe pėr synimet e forta qė ka LZHK nė kėtė rreth.
Ndėrsa nė fjalėn e tij z.Nebi Ganellari, duke folur pėr mbėshtetjen qė ka LZHK nė kėtė rreth u shpreh se "Lėvizja pėr Zhvillimin Kombėtar ėshtė njė shpresė, ėshtė njė alternativė, ėshtė njė lėvizje vlerash pėr tė kthyer besimin, pėr tė vendosur rendin dhe drejtėsinė, prosperitetin, zhvillimin, mirėqenien dhe integrimin. Si nė gjithė Shqipėrinė, si nė gjithė hapėsirėn mbarėkombėtare, kjo lėvizje ka gjetur njė mbėshtetje dhe pėrkrahje tė gjerė edhe nė Korēė, si njė vatėr arsimore, kulturore, qytetarie e atdhetare," - tha ai. Duke dolur pėr aktivitetin e derisotėm organizativ tė kėsaj dege, z.Ganellari tha se "Puna pėrgatitore, bashkėrendimi, koordinimi, konsensusi mė tė gjithė kėta faktorė, por edhe asistenca e kryesisė sė PLL dhe e tė dėrguarve zyrtarė nga NMT Leka I, konverguan nė organizimin e kėtij takimi tė rėndėsishėm, nė tė cilin do tė jepet njė paraqitje racionale e platformės, filozofisė sė Lėvizjes pėr Zhvillimin Kombėtar," - tha ai.
Ky takim shpalosi edhe njėherė seriozitetin e qytetarisė korēare, tė cilėt ishin mjaft tė interesuar rreth kėsaj alternative tė re, tė ndryshme nga skemat binare tė derisotme, tė cilėt kanė shndėrruar demokracinė nė partitokraci.
Korresp. i "Atdheu"
Fjala e z.Nebi Ganellari, kryetar i PLL Korēė nė formimin e LZHK Korēė
LZHK, njė lėvizje vlerash pėr tė kthyer besimin e shqiptarėve
Nga Nebi Ganellari
Tė nderuar zonja dhe zotėrinj!
Sė pari ju urojmė mirėseardhjen nė takimin e parė pėr konstituimin e Lėvizjes pėr Zhvillimin Kombėtar pėr rrethin e Korēės, lėvizje e udhėhequr nga NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve.
Lėvizja pėr Zhvillimin Kombėtar ėshtė njė shpresė, ėshtė njė alternativė, ėshtė njė lėvizje vlerash pėr tė kthyer besimin, pėr tė vendosur rendin dhe drejtėsinė, prosperitetin, zhvillimin, mirėqenien dhe integrimin.
Si nė gjithė Shqipėrinė, si nė gjithė hapėsirėn mbarėkombėtare, kjo lėvizje ka gjetur njė mbėshtetje dhe pėrkrahje tė gjerė edhe nė Korēė, si njė vatėr arsimore, kulturore, qytetarie e atdhetare.
Nė njė vėshtrim retrospektiv, nuk ėshtė e tepėrt tė pėrmendim se, me vlerat intelektuale tė qytetit tė Korēės, Mbreti Zog I ngriti qeveritė nė kohėn e Mbretėrisė dhe hodhi bazat e shtetit ligjor modern shqiptar.
Pas shpalljes sė Lėvizjes pėr Zhvillimin Kombėtar, jo vetėm PLL qė natyrshėm ėshtė pjesė integrale e kėsaj lėvizje, por edhe forca tė tjera politike dhe shoqata, shtresa tė ndryshme shoqėrore, pėr mė tepėr njė numėr i madh intelektualėsh tė fushave tė ndryshme kanė shprehur simpatinė, pėrkrahjen por edhe angazhimin konkret nė mbėshtetje tė kėsaj lėvizje. Ky nuk ėshtė njė deklarim elektoral, por njė realitet. Prania juaj nė kėtė takim, prania e njė pjese intelektualėsh tė dėgjuar tė qytetit, ėshtė pjesė e kėtij realiteti.
Puna pėrgatitore, bashkėrendimi, koordinimi, konsensusi mė tė gjithė kėta faktorė, por edhe asistenca e kryesisė sė PLL dhe e tė dėrguarve zyrtarė nga NMT Leka I, konverguan nė organizimin e kėtij takimi tė rėndėsishėm, nė tė cilin do tė jepet njė paraqitje racionale e platformės, filozofisė sė Lėvizjes pėr Zhvillimin Kombėtar, por mė tepėr konstituimin, ngritjen e strukturave drejtuese, duke u mbėshtetur nė kombinimin e kėtyre vlerave dhe faktorėve dhe njė kohėsisht duke zbatuar orientimet dhe vendimet e Kėshillit Drejtues dhe NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve.
Kjo strukturė drejtuese e ngritur mbi kėto parametra, besojmė se do tė jetė e aftė tė paraqesė para publikut qartė platformėn dhe programin e kėsaj lėvizjeje, tė paraqitet me kandidatura serioze, tė organizojė dhe menaxhojė fushatėn elektorale, tė justifikojė besimin e tė gjithė mbėshtetėsve duke reflektuar mė shumė vendosmėri, dinjitet, mė shumė qytetari e kulturė demokratike, duke konvertuar kapitalin politik tė kėsaj lėvizje, e nė veēanti kapitalin politik tė mishėruar nė figurėn e pastėr tė NMT Leka I, Mbret i Shqipėtarėve nė vlerė pushteti, nė sherbim tė qeverisjes, stabilitetit, zhvillimit, dinjitetit kombėtar dhe integrimit.
Ju faleminderit!
Deklaratė pėr shtyp e Kėshillit Drejtues tė LZHK Korēė
Ja projekti politik i LZHK pėr Korēėn
Nė takimin e mbajtur sot, mė 9 prill 2005, pėr konstituimin e Lėvizjes pėr Zhvillimin Kombėtar (LZHK) Dega Korēė, pas njė pune pėrgatitore, bashkėrendimi, konsensusi dhe mirėkuptimi me partitė politike pjesėtare tė kėtij koalicioni elektoral, shoqatat e ish tė Pėrndjekurve Politikė dhe Pronėsi me Drejtėsi, njė grupi intelektualėsh nga shoqėria civile, me pjesėmarrjen e tė dėrguarve zyrtarė nga Naltmadhnia e Tij Leka I, Mbreti Shqiptarėve, udhėheqės i Lėvizjes pėr Zhvillimin Kombėtar u vendos:
1.Zgjedhja e Kėshillit Drejtues tė Lėvizjes pėr Zhvillimin Kombėtar, dega Korēė tė pėrbėrė nga 21 anėtarė, nga tė cilėt,50% nga subjektet politike dhe 50% intelektualė nga
shoqėria civile.
2.Z.Adhon Polena tė zgjidhet Kryetar i Lėvizjes pėr Zhvillimin Kombėtar, Dega Korēė.
3.Z.Nebi Ganellari , Krzetari i Keshillit Kombetarte PLL, dhe Krzetar i PLL Dega Korēė, zgjidhet sekretar i Levizjes per Zhvillim Kombetar Dega Korēė.
4.Kėshilli Drejtues, brenda muajit prill do tė organizojė takimin e hapur tė Lėvizjes pėr Zhvillimin Kombėtar nė qytetin e Korēės, me prezencėn e Naltmadhnisė sė Tij Leka I , Mbret i Shqiptarėve, ku do tė shpallet platforma politike dhe kandidaturat pėr deputetė tė kėsaj lėvizjeje.
Kjo strukturė drejtuese e ngritur mbi kėto parametra, besojmė se do tė jetė e aftė tė paraqesė para publikut qartė, platformėn dhe programin e kėsaj lėvizje, tė paraqitet me kandidatura serioze, tė organizojė dhe menaxhojė fushatėn elektorale, tė justifikojė besimin e tė gjithė mbėshtetėsve duke reflektuar mė shumė vendosmėri, dinjitet, mė shumė qytetari e kulturė demokratike, duke konvertuar kėtė besueshmėri dhe kapitalin politik tė kėsaj lėvizje, e nė veēanti kapitalin politik tė mishėruar nė figurėn e pastėr tė NMT Leka I , Mbret i Shqiptarėve nė vlerė pushteti, nė sherbim tė qeverisjes, stabilitetit, zhvillimit, dinjitetit kombėtar dhe integrimit.
Korēė mė 09.04.2005
POLITIKA
Deklaratė pėr mediat e kryetarit tė PLL z.Eqerem Spahiu
PLL: Tė ndryshohet Kodi Zgjedhor
Tė premten paradite datė 15 prill 2005, kryetari i PLL, njėkohėsisht deputet nė Kuvendin e Shqipėrisė z.Ekrem Spahiu, dha njė konferencė pėr shtyp nė zyrat e Kryesisė sė Kuvendit. Me kėtė rast ai mbajti edhe njė deklaratė pėr mediat tė cilėn e publikojmė mė poshtė tė plotė.
Deklarata
Reforma zgjedhore ka qenė dhe mbetet prioritet i politikės shqiptare dhe institucioneve qė lidhen drejtpėrdrejt me to, por fatkeqėsisht ky angazhim mbeti formal, pasi mungon vullneti politik pėr tė zhvilluar zgjedhje tė lira e tė ndershme.
Kodi zgjedhor, i hartuar dhe miratuar nga PS dhe PD, nė seancėn e jashtėzakonshme tė datės 10 janar 2005, u reklamua si Kodi mė i mirė i kėtyre 15 vjetėve tė pluralizmit, por nuk kaloi shumė kohė dhe ndeshim me deklarime e kėrkesa pėr ndėrhyrje dhe amendime nė nene tė veēanta tė Kodit zgjedhor, dhe konkretisht:
- Kryetari i KQZ, z.Ilirjan Celibashi, ka deklaruar se zbatimi nė praktikė i disa neneve tė veēanta tė Kodit zgjedhor, ėshtė shumė i vėshtirė.
- Kryetarja e njėsisė bashkiake Nr.1 tė kryeqytetit, zonja Anita Zaimi, nė kundėrshtim me ligjin, nuk i jep Komisionit Parlamentar pėr Kontrollin dhe Zbatimin e Legjislacionit Zgjedhor, listat paraprake tė zgjedhėsve, tė printuara dhe elektronike.
- Kuvendi i Shqipėrisė, me tė drejtė dhe vota unanime nė seancėn e djeshme ndryshoi njė nen tė veēantė tė Kodit zgjedhor qė ne e kishim kėrkuar gjatė shqyrtimit dhe miratimit tė Kodit.
- Ministri i Pushtetit Vendor z.Ben Blushi, nė shkresėn Nr. 1608, datė 13.04.2005, drejtuar Komisionit Parlamentar pėr Kontrollin dhe Zbatimin e Legjislacionit Zgjedhor, kėrkon tė shtyjė afatet kohore pėr hartimin e listave tė zgjedhėsve.
- Grupi parlamentar i PD, me shkresėn Nr. 676, datė 12.04.2005, me tė drejtė kėrkon ndėrhyrje nė Kodin zgjedhor, pėr tė ndryshuar, jo njė por 6 nene tė tij.
PLL, si parti parlamentare, LZHK si koalicion partiak dhe shumė mė i gjerė, si dhe unė personalisht, nė cilėsinė e deputetit dhe anėtarit tė Komisionit tė Posaēėm pėr Refomėn zgjedhore, e kemi kundėrshtuar me argumenta Kodin, duke paraqitur edhe amendamente pėrkatėse, por, fatkeqėsisht, kėto nuk u morėn parasysh nė kohėn e shqyrtimit dhe miratimit tė Kodit. Madje nuk kaloi shumė kohė dhe ata qė na kundėrshtuan, erdhėn nė opcionet tona, qė synonim t'u jepnim shqiptarėve njė Kod zgjedhor, ku tė respektohet institucioni i votės sė lirė, ku konkurruesit tė kenė shanse tė barabarta dhe ky Kod tė ishte i zbatueshėm praktikisht.
Meqenėse tė dy partitė qė hartuan dhe miratuan Ligjin kėrkojnė ndėrhyrjen nė Kodin Zgjedhor, ne shprehim vullnetin tonė tė riparohen edhe mangėsitė e tjera, duke marrė parasysh edhe amendamentet tona, sidomos ato qė lidhen me kontrollin ndaj votės, pra pėr tė patur komisionerė nė QV, KZZ dhe nė grupet e numėrimit.
Opcionet dhe argumentat tona tė mėsipėrme, i kemi bėrė tė ditura edhe nė takimin e datės 13 prill 2005, me Drejtorin e Zyrės sė OSBE pėr Institucionet Demokratike dhe tė Drejtat e Njeriut (ODIHR), ambasadorin Christian Strohal.
Tiranė 15 prill 2005
Fjala e deputetit Eqerem Spahiu nė seancė parlamentare pėr gjakmarrjen (dt.14 prill)
Spahiu: Qytetarėt, njė hap para shtetit
Zoti kryetar!
Tė nderuar kolegė!
Dėshiroj qė tė tėrheq vėmendjen tuaj dhe tė Kuvendit tė Shqipėrisė, si organi mė i lartė nė vend, pėr njė problem aktual dhe me rėndėsi kombėtare. Javėn e kaluar rreth 500 banorė tė nderuar tė Malėsisė sė Madhe u mblodhėn dhe nėnshkruan njė marrėveshje pėr trajtimin e gjakmarrjes. Media dhe mbarė opinioni publik e kanė pritur me interesim tė madh kėtė ngjarje, e cila meriton tė trajtohet me seriozitetin mė tė madh edhe nga parlamenti shqiptar. Kjo ngjarje vjen nė kohėn kur qeveria shqiptare deklaron se vendi ėshtė shumė afėr arritjes sė standardeve pėr integrimin euroatlantik. Ndodh kur tė gjitha forcat politike janė tė angazhuara nė fushatė elektorale duke bėrė premtime tė bujshme pėr integrim dhe begati ekonomike.
Si deputet dhe qytetar ndiej respektin mė tė madh pėr kurajon dhe qėllimin e mirė tė atyre burrave tė nderuar tė ardhur nga tė gjitha zonat e Malsisė dhe dispora. Me angazhimin dhe betimin e tyre ata hodhėn njė hap pėrpara nė pėrpjekjet pėr t'i dhėnė fund fenomenit kriminal tė gjakmarrjes dhe ngujimit. Nuk ka gjė mė tė rėndė pėr njė vend dhe njė shoqėri, sesa kur nė qytete e fshatra, biles edhe nė qendėr tė kryeqytetit, tė ketė akoma fėmijė dhe familje tė ngujura qė vuajnė gabimet e tė afėrme tė tyre dhe paaftėsinė e shtetit pėr tė vėnė pėrpara drejtėsisė fajtorėt e vėrtetė. Nė kėtė kuptim, besėlidhja e javės sė kaluar u bėri apel njerėzve, sidomos brezit mė tė ri, tė mos bėhen pre e spekullimeve tė gjakmarrjes dhe qė shteti tė marrė pėrgjegjėsitė e veta.
Por, tė nderuar deputetė, si koleg i juaji dhe si qytetar i kėtij vendi nuk mund tė pajtohem dhe tė hesht me anėn tjetėr tė kėsaj ngjarjeje: me faktin se shteti me paaftėsinė e tij po detyron qytetarėt tė vetorganizohen dhe tė bėjnė kode tė reja pėr mbrojtjen e jetės sė njerėzve tė pafajshėm. Kur them shteti, nuk kam parasysh vetėm qeverinė, nga e cila nuk pres ndonjė gjė tė mirė, sepse ajo ka qenė dhe ėshtė e interesuar ta mbajė veriun nė tensione dhe ndarje tė thellė familjare e krahinore. Por pėrgjegjėsi tė madhe ka edhe Kuvendi ynė, deputetėt dhe ju zoti Pėllumbi si kryetar i tij.
Njė vit mė parė kreu e shtetit z.Moisiu na propozoi krijimin e njė Kėshilli Koordinues pėr tė luftuar nė thelbin e vet dhe nė mėnyrė tė organizuar, gjakmarrjen e pasojat e saj. Drafti i ligjit erdhi nė parlament me nėnshkrimin e deputetėve tė tė gjitha palėve vetėm nė muajin korrik. Kuvendi vendosi ta shtyjė diskutimin pėr nė shtator pėr tė bėrė plotėsime tė mėdha tė ligjit, por tani kanė kaluar 7-8 muaj dhe akoma Kuvendi nuk e ka parė tė arsyeshme ta diskutojė dhe miratojė kėtė ligj. Kur Kuvendit tė Shqipėrisė dhe qeverisė i duhen njė vit kohė pėr tė miratuar njė ligj kaq tė rėndėsishėm e tė domosdosshėm, atėherė qytetarėt detyrohen vetė tė marrin inciativa tė tilla si ajo e Malėsisė sė Madhe. Ky ėshtė njė nga rastet mė flagrante tė dėshtimit tė Kuvendit dhe pėr kėtė pėrgjegjėsia kryesore bie mbi ju zoti kryetar, mbi kryesinė e Kuvendit dhe mbi komisionin pėr mbrojtjen dhe sigurinė kombėtare. Tani qė qytetarėt e nderuar tė Malsisė sė Madhe na kujtuan nevojėn e organizimit tė luftės kundėr gjakmarrjes dhe eleminimit tė pasojave tė saj, uroj qė Kuvendi tė ndalet seriozisht nė kėtė ēeshtje dhe tė japė njė vendim pėr ligjin qė prej njė viti rri nė sirtaret e komisioneve.
Me kėtė rast dua t'i kėrkoj edhe qeverisė shqiptare qė tė heqė dorė nga pėrpjekjet e saj pėr tė pėrfituar ekonomikisht dhe politikisht nga fenomeni i gjakmarrjes. Sa herė hapet kjo temė ose ndodh ndonjė ngjarje kriminale pėr motive gjakmarrjeje, qeveria politikisht akuzon veriun dhe opozitėn si fajtore, kurse nga ana tjetėr organizon tendera miliona dollarėsh pėr tė ndėrtuar shkolla dhe objekte internimi nė zonat militante socialiste me pretekstin se kėtė po e bėn nė ndihmė tė familjeve tė prekura nga gjakmarrja. Jo tė nderuar deputetė! Gjakmarrja nuk luftohet duke internuar njerėz, duke e zėvendėsuar ngujimin nė familje nė ngujim nė rajone tė veēanta, por duke forcuar shtetin e tė drejtės, duke forcuar gjykatat dhe duke luftuar burimet e gjakmarrjes, ku kryesore janė papunėsia dhe varfėria e lartė e familjeve tė pėrfshira nė konflikte. Njė shtet serioz nuk mund ta zejė gjumi kur ka qoftė edhe njė fėmijė qė nuk del nga shtėpia nga frika e gjakmarrjes, por shteti ynė, qeveria jonė, nė vend qė tė marrė masa konkrete, i pėrdor fėmijėt e ngujuar pėr spektakle televizive dhe elektorale.
Natyrisht, na gėzon fakti se gjatė vitit 2004 janė ulur rastet e gjakmarrjes dhe janė shtuar dėnimet e rėnda pėr faktorėt tė dhėna sidomos nga Gjykata e Krimeve tė Rėnda. Por kjo nuk mjafton. Ftoj parlamentin tė mbajė njė seancė tė veēantė pėr kėtė problem, siē vendosėm nė korrikun e vitit tė kaluar; qeveria tė sjellė njė platformė tė qartė dhe ne tė votojmė ngritjen sa mė shpejt tė strukturės sė re tė propozuar nga kreu i shtetit z.Moisiu. Pas 3-4 javėsh Kuvendi nuk do tė mblidhet mė; pastaj kemi zgjedhjet, pastaj duhet kohė tė krijohet qeveria e re; fillojnė pushimet, ndėrkohė qė viktimat e gjakmarrjes nuk kanė pushime, por e jetojnė ēdo minutė me ankthin e tmerrshėm tė minutės sė fundit tė jetės sė tyre.
Ju faleminderit!
KOMENTE
Transparenca si dėshmi e zgjedhjeve korrekte
Nga Artan Tujani
Sekretar i Pergjithshem i PLL
Kompleksiteti i njė fushate zgjedhore nuk do tė kishte pėrmasat e veta tė natyrshme, nėse pjesė tė saj nuk do tė ishin edhe komponentėt e transparencės pėr financimin si parakusht i suksesit zgjedhor.
Vitet e fundit ėshtė vėnė re njė tendencė nė rritje e rolit tė financimeve nė implementimin e suksesshėm tė fushatave elektorale dhe, pėr kėtė, shembujt janė tė shumtė.
Ka ardhur koha tė shpjegohet rėndėsia e komponentit financiar nė sipėrmarrje dhe aktivitete tė tilla, sikundėr nga ana tjetėr ėshtė fakt se roli i tij ėshtė bėrė i pazėvendėsueshėm dhe, hera herės, merr karakter primar, duke eklipsuar edhe elementė tė tjerė tė fushatės.
Nė thelb, funksionet normale tė aktivitetit politik nė pėrgjithėsi dhe fushata elektorale nė veēanti, nuk mund tė kuptohen pa njė faturė shpenzimesh. Pikėrisht, pėr kėtė aktivitet normal qė ėshtė, nė fund tė fundit, edhe shprehje e zhvillimit tė demokracisė, ligji parashikon: "Pėrveē fondeve nga buxheti, subjektet zgjedhore mund tė pėrfitojnė pėr fushatėn e tyre, dhurata nga persona fizikė ose juridikė privatė vendas, jo mė shumė se 1 milion lekė, ose kundravleftėn nė sende apo shėrbime. Ato deklarojnė (nė pėrputhje me nenin 145/a tė kėtij Kodi), tė gjitha dhuratat...".
Gjithashtu, nė nenin 145 (Shpėrndarja dhe rishpėrndarja e fondit pėr financimin e fushatės..., pika "b"), pėrcaktohet se "... 40 % e shumės sė financuar ndahet ndėrmjet partive tė pėrfaqėsuara nė Kuvend...".
Sidoqoftė fondet janė tė pakta, por nė raport me cilėsinė e zgjedhjeve qė janė zhvilluar deri mė tani, opinionet se kėto shpenzime janė tė pajustifikuara, marrin njėfarė vlere.
Pamjaftueshmėria e fondeve rrit tendencėn e grumbullimit tė fondeve jo publike. Rreziqet qė vijnė nga njė veprim i tillė, janė tė shumta dhe tė natyrshme. Pikėsėpari, partitė politike rrezikohen nga afrimi dhe ndikimi politiko-financiar qė ushtrojnė bizneset formale dhe informale, tė cilat shprehin afeksion tė dukshėm pikėrisht gjatė fushatave zgjedhore, pėr tė formėsuar lidhjet me politikėn, me qėllim pėrdorimin e saj si koperturė pėr aktivitetet e paligjshme dhe pėrfitimin e beneficeve gjatė konkurrimit pėr akaparimin e fondeve publike.
Rrezikshmėria e kėtij infiltrimi ėshtė gjithėkohore pėr shkak tė financave tė pamjaftueshme tė partive, ēka krijon kushte pėr nėnshtrimin e tyre dhe kandidatėve ndaj biznesit gjatė fushatave zgjedhore dhe pas tyre, nė formėn e kundėrvleftės dhe shpėrblimit pėr financimet e dhėna gjatė "nevojės sė politikės".
Njė nga simptomat mė tė rrezikshme, tė pranishme e lehtėsisht tė konceptueshme ėshtė fenomeni i blerjes sė kandidimit me para. Dhe kjo imponohet natyrshėm sidomos kur, mėtonjėsit e biznesit, pėr t'u angazhuar politikisht shpėrfaqin ndikimin e tyre elektoral nėpėrmjet mbėshtetjes qė sigurojnė nga tė punėsuarit nė bizneset e tyre dhe familjarėt e tė punėsuarve. Gjithashtu ata shprehin gatishmėri tė hapur pėr tė pėrballuar vetė shpenzimet e fushatės, madje edhe pėr financimin e fushatės sė politikanėve influentė, qė pėrcaktojnė vendosjen e kandidaturave tė tyre nė emėr tė subjekteve politikė.
Njė nga veprimet administrative qė favorizon rritjen e ndikimit dhe presionit tė biznesit nė kandidimin dhe infiltrimin nė politikė, e mė pas mundėsimin e akaparimit tė saj nė vazhdimėsi, ėshtė edhe zvarritja e lėvrimit tė fondeve tė planifikuara pėr fushatėn zgjedhore tė partive. Kjo manovėr ka dėshmuar efikasitet dhe ka rritur agresivitetin e biznesit drejt partive nė vėshtirėsi financiare.
Pushteti gjithmonė ka krijuar dhe stimuluar qėllimisht pabarazinė nė sasinė e fondeve tė akorduara pėr partitė, duke stimuluar hapur partitė e koalicionit nė pushtet ose tė lidhura me pushtetin.
Mungesa e transparencės sė financimeve gjatė fushatave zgjedhore, lehtėson pėrdorimin abuziv tė fondeve me origjinė tė dyshimtė, qė rėndom shfrytėzohen pėr manipulime dhe votėblerje.
Me ndikimin e drejtpėrdrejtė tė politikės, gjatė fushatave zgjedhore vėrehet fenomeni i rritjes sė tarifave dhe ēmimeve tė shėrbimeve nė mediat vizive. Kėshtu, spotet televizive tė partive dhe kandidatėve, ēuditėrisht rriten me fillimin dhe acarimin e fushatave dhe fillojnė tė kushtojnė shumė mė tepėr sesa spotet e biznesit tė emetuara nė vazhdimėsi. Kjo vėshtirėson bilancin financiar dhe rrit artificialisht koston e fushatės sė partive tė "varfėra" e kandidatėve tė tyre, duke krijuar dhe thelluar pabarazinė financiare dhe mediatike nė konkurrim, ēka padyshim pėrkthehet nė zvogėlim tė rezultateve tė pritshme, pasi i privon zgjedhėsit nga njohja me programet individuale dhe partiake tė subjekteve tė "vogla".
Tė ndėrgjegjshme pėr kėto vėshtirėsi, partitė e diskriminuara paragjykohen qė nė fillim tė garės dhe i nėnshtrohen presionit tė faktorėve negativė, ēka manifestohet dukshėm edhe nė rezultatet zgjedhore, pavarėsisht nga cilėsia e programeve dhe kandidatėve tė tyre nė raport me rivalėt.
Angazhimi politik i grupeve tė interesit, nuk pėrbėn kurrfarė blasfemie politike, por, nė kushtet e njė informaliteti tė penalizuar politikisht dhe tė demantuar nga faktorėt politikė ndėrkombėtarė nė raportet e tyre pėr shkallėn e informalitetit nė ekonominė shqiptare, implikimi i biznesit me politikėn mund tė stimulojė krijimin e njė binomi tė rrezikshėm pėr fatet e demokracisė. Biznes-politikanėt dhe politikanėt biznesmenė, janė forma analoge e kombinacionit qė synon shitblerjen e politikės dhe shndėrrimin e saj nė aktivitet me qėllim fitimi, ndėrkohė qė nė shoqėritė demokratike kėrkohet me ngulm stimulimi i organizmave joqeveritarė si ndihmės dhe monitorues tė politikės, si dhe ndėrmjetės midis institucioneve vendim-marrėse qeverisėse dhe tė qeverisurve.
Mundėsia e kompromentimit tė synimeve tė sinqerta pėr rekrutimin nė politikė tė grupeve tė interesit, si prekursorė tė induktimit tė frymės dhe koncepteve tė kapitalizmit nė trupat vendim-marrėse, ėshtė njė komponente qė rrezikon tė degjenerojė misioni dhe vizionin human tė politikės si shprehje e koncentruar e interesave publike, ndėr to edhe tė atyre ekonomike.
Problematike do tė ishin tė gjitha pėrēapjet qė do tė synonin rekrutimin nė politikė tė pėrfaqėsuesve mė tė fuqishėm tė biznesit dhe angazhimin e tyre nė krijimin e lehtėsirave pėr akaparimin e fondeve publike apo implementimin e njė kuadri ligjor qė mund tė ndikojė nė prishjen e konkurrencės sė ndershme nė treg me qėllime klienteliste.
Prandaj, pjesėmarrja e biznesit nė financimin apo angazhimin direkt tė fushatave politike, rrezikon kushtėzimin e trupės parlamentare qė nė fushatė, dhe mė pas nė legjislativin-produkt tė tyre.
I vetmi mjet efikas pėr shmangien e inkriminimit tė politikės me bizneset, sidomos ato informale, ėshtė kufizimi i kandidimit tė biznesmenėve nė fushatė dhe krjimi i kushteve e prerogativave ligjore pėr njė transparencė maksimale institucionale tė financimit tė fushatave tė partive politike.
Mediat, si interlokutorėt e politikės me zgjedhėsit
Nga Sazan Pipa
Meqenėse zgjedhjet kundrohen si aksioni politik mė gjithpėrfshirės pėr promovimin e demokracisė dhe qeverisjes nė nivele qendrore e vendore dhe njėkohėsisht edhe si pjesė e reagimit publik ndaj funksionimit dhe rotacioneve demokratike tė pushtetit, roli i mediave nė raport me to ėshtė tejet i madh dhe i pazėvendėsueshėm.
Tek mediat, politika ka patur dhe do tė ketė pėrjetėsisht hallkėn ndėrmjetėse qė e lidh me opinionin publik dhe votuesit, si dhe pėrcjellėsin e mesazheve pėr njohjen e alternativave programore, kėndvėshtrimeve pėr qeverisjen, shoqėrinė dhe vendim-marrjen qė lidhet me to.
Nėse mendimi dhe aksioni politik, pėr mediat ėshtė ushqim i pėrditshėm dhe lėndė e parė, politika nga ana e saj nuk mund tė fuzionohet dhe tė depėrtojė me efikasitet pėrveēse nėpėrmjet mediave, tek ata qė e votėbesojnė atė, pra tek qytetarėt-zgjedhės.
Zgjedhjet kėrkojnė intensitet maksimal tė kontakteve midis zgjedhėsve, kandidatėve dhe subjekteve respektive. Funksioni dhe misioni i mediave nė sigurimin e komunikimit midis tyre, realizon edhe njohjen reciproke midis kategorive qė pėrbėjnė komponentėt mė tė pėrgjegjshėm dhe institucionalė tė njė demokracie funksionale dhe efiēiente.
Mediat, si institucionet mė pėrfaqėsuese dhe autentike tė opinionit publik, njėkohėsisht janė edhe ngrehinat institucionale, nė themel tė suksesit tė tė cilave qėndron besueshmėria e publikut tė gjerė ndaj institucioneve tė shoqėrisė demokratike.
Mediat kanė njė rol krucial nė zhvillimin dhe kurorėzimin me sukses tė fushatave zgjedhore. Ato mund tė ndikojnė fuqimisht nė ē'tensionimin e tyre, nė ekuilibrimin dhe uljen e agresivitetit tė subjekteve e kandidatėve konkurruesė. Pikėrisht pėr kėtė arsye, nė Kodin Zgjedhor ėshtė parashikuar edhe rregullimi ligjor dhe kontributi i kontrolluar dhe i monitoruar i tyre, nė funksion tė prezantimit publik tė njė fushate tė moderuar, konform standardeve demokratike tė gjithėpranuara dhe tė sė Drejtės sė Informimit publik tė zgjedhėsve dhe qytetarėve nė pėrgjithėsi.
Krijimi i raporteve tė besueshmėrisė dhe paanshmėrisė sė mediave, para dhe gjatė fushatave zgjedhore, si dhe evitimi i ndikimeve dhe kontrollit politik pėr pėrfitime parciale, janė parakushte pėr kontribuim dinjitoz tė mediave nė aktet madhore pėr fatet e demokracisė, sikundėr janė zgjedhjet.
Pavarėsisht raporteve strukturore tė minutazhit tė emetimit tė aktiviteteve politike nė favor tė partive tė mėdha, mediat vizive disponojnė hapėsira tė pakufishme pėr balancimin e kohės dhe transmetimin profesional tė alternativave politike tė subjekteve konkurrues, tė konsideruar "minorė".
Mėnyra mė e mirė pėr realizimin e skemave efikase, jashtė ndikimeve dhe synimeve diferencuese, ėshtė programimi dhe realizimi i debateve publike, ku mund tė vendoseshin pėrballė pėrfaqėsues eminentė tė alternativave konkurruese, duke u dhėnė pėrparėsi subjekteve tė "diferencuara me ligj".
Pavarėsisht minutazhit, mediat vizive duhet tė ndjekin aktivitetet publike gjatė fushatave dhe nė kronikat e tyre duhet tė pasqyrojnė nė mėnyrė tė sintetizuar mesazhet politike, duke anashkaluar pėrshkrimet narrative tė panevojshme dhe joprofesionalė.
Gjithashtu, mediat vizive, nė funksion tė pasqyrimit me ndershmėri tė fushatės dhe kontribuimit balancues tė tyre, lipset tė ulin ndjeshėm tarifat e transmetimit tė spoteve televizive dhe t'i programojnė ato nė pikun e shikueshmėrisė.
Ndėrsa mediat e shkruara nė raport me ato vizive, kanė mundėsi shumė tė mėdha pėr pėrcjelljen tek lexuesit tė thelbit tė alternativave dhe artikulimit politik tė pėrfaqėsuesve mė tė shquar tė tyre, duke iu shmangur klientelizmit dhe preferencave tė editorėve.
Pėr realizimin me objektivitet dhe paanshmėri tė kėtij qėllimi, njė rol tė rėndėsishėm mund tė luajnė OJQ-tė dhe organizmat monitorues tė akredituar si rezidentė nė vend, apo tė atashuar posaēėrisht gjatė fushatave.
Nėse e Drejta e Informimit tė shtetasve ėshtė njė e Drejtė Themelore nė demokraci, privimi selektiv e shtetasve pėr shkak tė bindjeve politike, ėshtė njė shkelje flagrante e kėsaj tė Drejte.
Gjithsesi, sa kohė qė nė mediat e shkruara janė formėsuar lobingje dhe aleanca politike nė favor tė partive tė mėdha, pasqyrimi i alternativave dhe kandidatėve tė subjekteve rivale ndaj tyre, mbetet njė handikap me pasoja tė padėshirueshme nė realizimin e fushatave tė ndershme, zgjedhjeve tė lira dhe promovimin e pushteteve konform verdiktit tė merituar zgjedhor. Deformimi i verdiktit zgjedhor nėpėrmjet diferencimit mediatik tė fushatave, gjithmonė do tė sjellė si produkt pushtete tė pambėshtetura realisht dhe, pėr pasojė, abuzuese ndaj aspiratave tė zgjedhėsve.
Papėrgjegjshmėria kriminale Nano!
Nga Gjergj Thanasi
Drejtor i Departamentit tė Marrėdhėnieve Publike nė PLL
Papėrgjeshmėria aventureske deri nė kufijtė e kriminalitetit e kryeministrit Nano, ėshtė njė shans pėr opozitėn pėr tė siguruar dritėn jeshile nga amerikanėt pėr tė ardhur nė pushtet pavarėsisht nga dhuna apo hilet elektorale tė fabrikės Nano-CO-PKSH. Korrupsioni galopant i socialistėve shqiptarė nuk pėrbėn kėrcėnim pėr interesat kombėtare amerikane. Autoritarizmi, burgimet, dajaku, plagosjet deri dhe ekzekutimet e opozitarėve janė njolla turpi nė CV-nė rozė, por gjithsesi vetėm brengosėse e jo kėrcėnuese pėr amerikanėt. Mbarėshtimi i trafikut tė klandestineve, prostitucionit, shitjes sė fėmijėve ėshtė me tė vėrtetė kambanė alarmi pėr OJQ-tė, por kthehet nė shqetėsues pėr ekzekutivin amerikan, vetėm nė mundėsinė jo hipotetike, qė kėto kanale tė zeza tė shėrbejnė pėr tė transportuar mallra dhe njerėz tė ndryshėm nga ato qė u thanė mė sipėr. Pėrfshirja e nanollarėve nė trafik droge me rrota apo me helikė veēanėrisht nga portet atlantike tė Brazilit apo te deltės sė Orinokos, janė problem i DEA-s (shikoni sajtin e DEA dhe CIA nė internet), gjithsesi jo rrezik portokalli pėr sigurinė kombėtare.
Papėrgjegjshmėria e skajshme nė ruajtjen e armėve kimike tė trashėguara nga koha e xhaxhit Enver si dhe mosdokumentimi i ngarkesės sė anijes "Dou men" tė ardhur nė qershor 1990 e shndėrrojnė nanokracinė nė rrezik pėr sigurinė kombėtare tė SHBA-ve. Opozita shqiptare veēanėrisht segmentet e LZhK-sė tė panjolla nga e kaluara, automatikisht shndėrrohen nė instrument pėr korrigjimin e papėrgjegjshmėrisė.
Kryeministri e ka shpėrdoruar me mendjelehtėsi detyrėn jo thjeshtė duke bėrė qejf, kur shqiptaret mbyten nė dete apo vdesin greminave, edhe duke mos marrė masa pėr tė zbatuar konventa e marrėveshje ndėrkombėtare pėr papėrgjegjshmėri nė detyrė, apo larg qoftė, duke mbyllur njė sy e mbushur dy xhepa me para tė ardhura nga trafiqet, pse jo edhe nga filialet e kartelit ndėrkombėtar tė terrorit.
Personalisht si opozitar konstruktiv dhe i moderuar qė jam, duke respektuar konventat, palė firmatare e tė cilave ėshtė edhe shteti im, kam informuar vėzhguesit europiane z. PEKKA VIERVAST, qysh nė nėntor tė 2004-ės pėr papėrgjegjshmėrinė flagrante tė ekzekutivit shqiptar nė ruajtjen e municioneve kimike trajnuese, policore e luftarake. Kėtė informacion e kam bazuar nė masat teknike organizative tė pamjaftueshme pėr ruajtjen e objektit magazinues, nė dekonspirimin e objektit nga shejtan-kalamajtė, me tė cilėt e ka mbushur ministrinė "strategu" Majko, si dhe nė pėrgatitjen profesionale, dhimbtasi e them, pėr tė qarė hallin tė efektivit ruajtės tė objektit. Kamerat me cirkuit tė mbyllur, sado moderne tė jenė, nuk funksionojnė pa korent. Nė zonat rurale, me gjithė pėrpjekjet titanike tė Harasan Keshit, terri jo rrallė zgjat edhe 12 orė. Pa sistem gjeneratori back up, tė rrofshim kamerat moderne.
Mė njė rrethim me kunja me majė kundra trupave aeromobil, ku vende-vende mungon teli me gjemba, siguria mbetet dėshirė larg realitetit. Me ushtarė qė ēajnė dru pėr tė mbushur soba-fuēi-karburanti, siē i fotografoi edhe gazetari amerikan, jemi larg standardeve NATO. Kur lopa apo delja kullot brenda territorit tė depozitės, atėherė i kemi thėnė sigurisė sikter!
Mė gjerėsisht me Ministėr Mbrojtjeje, tė specializuar vetėm pėr tenderime gjithēfarėsh, nga skrapi i tankeve tė baba Stalinit, deri tek klori pėr ēajin e ushtarėve, siguria mbetet iluzion. Shtoji kėsaj dhe llafet e pazarit sikur gjoja operativėt e Jassin Kadiut: Waleedi i datėlindjes 23.04.1966 apo i vėllai Muhamedi shėtisnin apo edhe shėtisin nėpėr Tiranė dhe ēdo prefesionisti perėndimor do t'i ngriheshin qimet pėrpjetė. Mendoni pak sikur kontenitorėt, qoftė edhe me klorpikrinė, tė fluturonin nga periferia e Tiranės nė... dhe tė binin nė duar tė gabuara pėr shkak tė papėrgjegjshmėrisė apo edhe tahmaqėrisė sė quajtur Nano, - kush do ta paguante faturėn, Tosi apo Shqipėria? Sigurisht Shqipėria! Fqinjėt tanė tė veriut apo tė jugut, pėrnjėherė do tė pretendonin pėr tė pasur dorė tė lirė nga dajė Sam-i pėr ta zhbėrė Shqipėrinė e shndėrruar nė njė rrezik pėr sigurinė kombėtare tė SHBA.
Kujtojmė se tetėdhjetė vjet mė parė, papėrgjegjshmėria Noljane me vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike me BS-nė, rrezikonte intervencionin greko-serb nė Shqipėri. Atėherė, tė lidhje marrėdhėnie diplomatike me Stalinin, tė qarkuar me kordon sanitar, do tė thoshte vdekje pėr Shqipėrinė. Lavdi Zotit, me lejen e ndihmėn e Anglisė dhe, mė sė paku, neutralitetin dashamirės tė fuqive tė mėdha, Ahmet Zogu, mė pas Mbreti i Shqiptarėve, e zgjidhi pozitivisht situatėn, duke e lėnė dhelprėn Pashiq me gisht nė gojė.
Si opozitar, aq mė bėn pėr fatin personal tė Nanos si njeri i tė 99-ve. Si shqiptar mė dhimbset Shqipėria qė mund tė paguajė faturėn e kryeministrit Hergjele. Ka ardhur koha, qė mjekrėn e sotme dikush ta neutralizojė, siē u neutralizua mjekra tjetėr (ndonėse kishte vlera dhe merita, jo si ky i sotmi).
P.S.
Vizita e El Baradeit, siguria e kufijve shqiptarė tė menaxhuar nga njerėzit besnikė dhe 'efiēentė' tė Nanos, izotopet e ceziumit dhe keku i verdhė (3% jo 88%) sipas terminologjisė NATO, apo zhiva e kuqe sipas slang-ut shqiptar, pėrbėjnė lėndė pėr njė artikull tjetėr. Gjithsesi, si shqiptar, lus Zotin, qė i paudhi mos t'ia ketė marrė mendjen qoftė edhe njė nanollari tė vetėm, pėr t'u ngatėrruar me tė tilla gjėra, qė janė tabu.
Apologjetėt e vdekjes
"Unė urrej vetėm xhelatėt" - A.Kamy
Nga Islam Spahiu
Teleshikuesit shqiptarė kėto ditė patėn "kėnaqėsinė" tė ndjekin emisionin "Zonė e Lirė" ku intervistohej Sokol Enver Hoxha me rastin e 20-vjetorit tė vdekjes sė tė jatit. Katėr ditė mė vonė, tė hėnėn nė mbrėmje, Tv 'Top Channel' dha Top Show-un "Enver Hoxha" me njė debat tė ashpėr nė mes tė nostalgjikėve komunistė nė njė anė, dhe kundėrshtarėve tė tyre nė anėn tjetėr. Gjė interesante: njė ndeshje pikėpamjesh haptazi, para opinionit publik qė nė kohėn e diktaturės as mund tė ėndėrrohej e sot, sikur ta ndiente edhe varri i tė ndjerit diktator, ai do ta nxirrte jastė atė.
Po kush ishin kėta apologjetė qė me kaq zjarr mbronin njė figurė tė ēngjyrosur shumė shpejt nga koha? Dy prej tyre i njohim: qenė anėtarė tė KQ tė PPSH-sė. Dy tė tjerėt nuk njiheshin mė parė, kurse sot njėri ka formuar njė parti komuniste. Pėrballė tyre kishin marrė mundimin tė dalin dy ish tė pėrndjekur politikė dhe njė profesor universiteti i pozicionuar nė spektrin e djathtė politik. Siē shihet njė ndeshje, do tė thonim, nė pozita tė barabarta pėr sa i pėrket lirisė sė fjalės.
Tezat e komisarėve tė kuq konsistonin nė "meritat" e veēanta tė diktatorit tė vdekur tė paraqitura me terma si kėto: Me kulturė, militant, komandant i UNĒl, udhėheqės dhe themelues i partisė dhe i shtetit, arkitekt i ndėrtimit tė njė ekonomie tė pėrparuar, organizator i mbrojtjes dhe i pavarėsisė sė atdheut etj., etj., si kėto. Kundėrshtarėt e tyre nuk e patėn tė vėshtirė t'ua hedhin poshtė si kėshtjellė prej kartoni kėto dokrra; mjaftuan t'u vėnė para sė cilės prej tyre njė "pa" ose "jo" tė pėrshtatur.
Por ē'ndodhi? Ata qė u nxehėn mė shumė aq sa e humbėn toruan, qenė apologjetėt e mjerė. Ishin tė fyer nga njė padrejtėsi e natyrshme: nuk ishin mėsuar tė dėgjonin kritika ndaj njė dogme qė sundoi me zhurmė afro gjysmė shekulli. Kundėrshtarėt kishin njė avantazh: ishin mėsuar me ato absurditete, sepse e kishin paguar kundėrshtinė; ishin tė regjur nga vuajtja. Kėshtu qė ata e pritėn me qetėsi arrogancėn e "gjelave" tė vjetėr, madje edhe buzėqeshėn, por kjo doli mė keq pėr kėta tė fundit. Kur prof.Ylli Pango iu drejtua njėrit prej tyre me etiketėn "shok", ai ndjeu "shockun" elektrik: "ma thua me ironi!" - tha i shkreti. - O Zot, e pabesueshme: ajo fjalė me tė cilėn mburrej dikur, sot po e ofendonte. Kjo pabarazi me tė deklasuarit "e mallkuar" ishte e padurueshme. Puna arriti gjer aty sa u ndez "gjaku revolucionar" dhe ai mė "fodulli" u ngrit nė kėmbė me bėrtima. Veē e keqja ishte se nuk u tremb njeri...
Ishte interesante tė shikoje ato hijena qė vdekjen e quanin jetė, krimin drejtėsi, robėrinė pavarėsi, mediokritetin madhėshti, marrėzinė zgjuarsi etj., etj.; me njė fjalė ēdo gjė e kthyer mbrapsht; njė cinizėm tipik. Sesi, pėrmes fjalėve tė tyre dukej sikur dėgjohej si nė "sordina" hymni makabėr: "Botėn mizore ne do ta shkatėrrojmė/ qė nga themelet, e pastaj,/ pėr veten tonė ne do tė ndėrtojmė,/ botėn e re nė vend tė saj!" Pikėrisht duke iu referuar kėtij uguri tė zi, Patėr Anton Harapi iu drejtua eshtrave tė Ēerēiz Topullit e Mustafa Qullit nė ceremoninė e pėrcjelljes sė tyre pėr nė vendlindjet nė vitin 1936: "... i nāmė, si rrfeja, m'ja lėshoni kulshedėrs sė re, rrymave dėrmuese, qė po e brejnė jetėn shqyptare: atyne po, tė cillt, thonė se po bashkojnė e na shkatrrojnė; lavdohen pėr dashni e na qesin mninė e fitmen, duen tė na msojnė e po na zhburrnojnė. Heu! ata mos kjoshin, e zoti i vraftė njata, tė cillt duen t'i lājn shqyptarėt pa besė ndėr veti, duen t'i qesin moralit e karakterit, familjet e historijet".
E koha, "kjo mikneshė e kadaltė, po e sigurt e mendimtaėve" (Konica), pa dyshim do ta ēojė nė vend namėn profetike tė prelatit martir.
Kosovė, prapė atentat ndaj Familjes Haradinaj
Vritet vėllai i Ramush Haradinajt
Policia e qytetit tė Pejės nė Kosovė konfirmoi vrasjen e Enver Haradinajt, vėllai i Ramush Haradinajt, deri para pak kohėsh kryeministėr i Kosovės. Policia tha se ai ėshtė qėlluar me armė zjarri nga njė veturė nė lėvizje nė fshatin Raushiq derisa ishte duke kaluar me veturėn e tij. Zėdhėnėsi i SHPK-sė, Refki Morina, thanė se "nė mes tė fshatrave Raushiq dhe Lybeniq tė Pejės, tė premten rreth orės 15:10, ėshtė plagosur rėndė Enver Haradinaj", i cili mė pas ka ndėrruar jetė gjatė rrugės pėr nė spitalin e Pejės.
Agjencitė kosovare tė lajmeve thonė se nė momentin e aksidentit Enveri ishte nė makinėn "Jeep", nė tė cilėn shoqėrohej nga Arton Tolaj, ish-pjesėtar i UĒK-sė nė njėsitin e quajtur "Shqiponjat e zeza", ku nė njė tejkalim me veturė nė fshatin Lybeniq, nga persona tė panjohur ėshtė shtėnė me armė zjarri. Nė anėn tjetėr zėdhėnėsi i Zonės III tė TMK-sė nė Pejė, Naim Lushi, ka bėrė tė ditur se tė gjitha aktivitetet e parapara pėr nesėr, pėr nder tė gjashtėvjetorit tė rėnies sė Shkėlzen Haradinajt, janė anuluar.
Ky ėshtė atentati i radhės i kryer ndaj familjes Haradinaj. Dy djem tė kėsaj familjeje janė vrarė nė luftė kundėr serbėve nė vitin 1999. Z.Ramush Haradinaj i janė bėrė disa atentate dhe i fundit nė radhė mund tė konsiderohet akuza ndaj tij nė Hagė e mbėshtetur nga serbėt por e kundėrshtuar nga shqiptarėt. Nė Kosovė presidenti Rugova ka shpallur ditė zie pėr shkak tė vrasjes sė djaloshit tė ri Haradinaj. Partitė politikė e kanė konsideruar atentat me sfond politik, pra njė vrasje politike. Enver Haradinaj ka qenė ushtar i UĒK-sė.
"Atdheu"
ANALIZA
"Racizmi ndaj shqiptarėve" - njė fyerje denigruese (1)
Si spekullohet me racizmin ndaj shqiptarėve
Nga Qemal Velija
Ngjarjet e kohėve tė fundit mbas ndeshjes sė Kombėtares shqiptare nė Greqi, ku u pėrdhos flamuri shqiptar nė njė betejė tė humbur tė rradhės (jo sportive, por politike e kombėtare) dhe u shpalos edhe njėherė histeria barbare greke ndaj identitetit tonė - u bėnė shkak edhe pėr njė fushatė mjerane mediatike nė mjedisin shqiptar. Shumica e shkruesve apo e tė prononcuarve shpreheshin pėr njė "racizėm" grek ndaj shqiptarėve, dhe ky koncept duket se ka zėnė vend prej kohėsh nė mendėsinė e opinionit publik, tė mjeteve tė informimit e propagandės, e pėr mė tepėr edhe nė strukturat politike. Pėrdoret lirisht pa u menduar se ēfarė pėrbėn nė tė vėrtetė, dhe a ėshtė i ligjshėm sa tė marrė tė drejtėn e qytetarisė. Ėshtė arritur deri atje sa edhe nė Forume ndėrkombėtare pėrfaqėsuesit politikė shqiptarė tė ngrenė problemin e "luftės kundėr racizmit nė Ballkan", duke iu referuar "tendencave raciste" qė ushtrohen prej tė tjerėve ndaj popullsisė shqiptare: -dhuna serbe karshi shqiptarėve nė Kosovė (fakt i njohur publikisht edhe pėr faktorin ndėrkombėtar), keqtrajtimi i emigrantėve shqiptarė nga shteti grek nė tė drejtat e atyre qė jetojnė apo punojnė atje, apo edhe i sė drejtės sė pronės sė mohuar pėr njė grupim tjetėr.
E gjithė fushata mediatike e publike qė artikulon "racizmin" grek, nė rastin e fundit ndaj shqiptarėve, duket se buron nga njė mendėsi e mbrapshtė apo edhe nga njė synim qėllimkeq pėr denigrimin edhe mė tej tė imazhit tė shqiptarėve si faktor kombėtar nė gadishull. Politikanėt, mediatikėt, ojq-istėt, tė cilėt pėrdorin kėtė lloj emėrtese "racizėm" pėr qėndrimet dhe veprimet agresive tė fqinjėve ndaj shqiptarėve, nė pamje tė parė duket se kėrkojnė tė nxisin keqardhjen, mėshirėn dhe pėrkujdesin pėr kėtė popull kaq tė vobektė tek faktori ndėrkombėtar, si dhe tė promovohen ata vetė si "udhėheqės tė tipit Mandela", duke i krahasuar shqiptarėt me namibianėt, kongolezėt, ruandezėt, bangladeshasit, apo me popuj tė ish-kolonive tė tjera me ngjyrė tė kontinetit afrikan apo aziatik.
Tezat se nė gadishullin tonė ushtrohet racizėm, apo se shqiptarėt janė tė keqtrajtuar prej racizmit, ngrihen sa herė krijohet mundėsia pėr ballafaqim me tė huajt apo sa herė ka zhvillime tė vrullshme e incidente prej fqinjėve, nė rastin e fundmė prej grekėve, duke krijuar deri diku dhe njė bindje tek faktori ndėrkombėtar, mospėrfillės mė sė shumti, se kjo dukuri ėshtė e pranishme nė rajon. Dhe ky faktor ndėrkombėtar mė pas dėrgon mesazhe dhe aplikime tė formave dhe frymės sė bashkėjetesės, mirėkuptimit dhe heqjes sė barrierave nė mendėsi dhe praktikė, qė tė bėhet i mundur krijimi i shoqėrive multietnike, multiracore, multikulturore, etj., nė hapėsirat ballkanike. Kėto mesazhe, si njė mekanizėm ēlirues i Ballkanit prej skrupujve "racorė" e "nacionalistė", duket se i lumturojnė tejmase politikanėt, mediatikėt dhe intelektualėt shqiptarė, duke iu krijuar pėrshtypjen se zėri i tyre ankimtar ėshtė ndjerė dhe se nėpėrmjet kėtyre politikave tė reja rrafshuese, shqiptarėt nuk do tė vuajnė mė prej racizmit tė tė tjerėve. Nė anėn tjetėr, nėpėrmjet trysnisė propagandistike, formohet njė shtrat konceptual i rremė dhe mjaft dėmsjellės tek vetė qytetarėt shqiptarė se janė pjesė e njė kombi inferior mbi tė cilin ushtrohet "racizėm" prej tė tjerėve grekė e sllavė, tė cilėt pėr rrjedhojė duhet tė konsiderohen si raca mė tė epėrme nė krahasim me shqiptarėt.
Pra ekzistenca e racizmit pranohet si e mirėqėnė, pasi ėshtė pranuar dhe ngritur si problematikė prej vetė udhėheqėsisė politike e publike shqiptare. Por nė tė vėrtetė a mund tė jetė e logjikshme kjo?, a duhen fyer shqiptarėt deri nė kėtė gradė prej titullarėve e mediatikėve tė tyre, aq sa tė konsiderohen si njė racė qė meriton tė luftohet dhe tė nėpėrkėmbet? A mund tė vlerėsohet si racizėm qėndrimi i grekėve, serbėve apo sllavomaqedonėve, ndaj shqiptarėve?
A mund tė ushtrohet "racizėm" ndaj shqiptarėve?
Duke u konsultuar dhe me shpjeguesit pėrkatės terminologjikė, me termin "racizėm" kuptojmė njė "sistem ku afirmohet superioriteti i njė race karshi njė race tjetėr", kjo duke u pasqyruar nė politikat e segregacionit racial. Kėto politika bėhen tė mundshme pėr zhvillim, nė rrethana dhe kushte tė pėrcaktuara, kur arsyet objektive apo subjektive bėjnė tė mundur krijimin e njė bindjeje tė pėrgjithshme pėr elementėt e superioritetit tė njė race karshi njė race tjetėr, dhe kurrsesi nuk mund tė zhvillohen pa asnjė shkak tė qėnėsishėm. Politikat e antisemitizmit tė aplikuara nė etapa kohore dhe nė rrethana tė caktuara nė Gjermani, apo Rusinė e shekullit XX, apo prirjet antisemite nė France e gjetkė edhe nė ditėt tona, kishin apo kanė njė shtrat teorikisht tė argumentuar dhe njė terren evident, tek tė cilėt u mbėshtetėn motivisht gjermanėt kundrejt ēifutėve, apo tė tjerėt nė kushte pėrkatėse.
Vlerat pėrcaktuese pėr njė racė qė pretendon tė shpalosė superioritetin e saj karshi njė tjetre, duhen tė jenė dukshėm tė spikatura e tė konsoliduara dhe me njė vetėdije koletive tė vendosur mirė. Kėto vlera tė pasqyruara nė elementėt themelorė tė shpirtit tė racės, prej ku burojnė dhe institucionet e tij, dhe sidomos baza e atij shpirti qė ėshtė karakteri dhe moraliteti, prej ku reflekton relativisht dhe qytetėrimi i zhvilluar prej kėsaj race, - vlera qė padyshim rrjedhin prej akumulimit trashėgimor tė thellėsive tė shekujve, dhe qė bashkėveprojnė dhe me vlera tė tjera qė pėrbėjnė profilin e asaj race - kėrkojnė patjetėr qė tė jenė dukshėm nė njė shkallė mė tė lartė sesa populli apo raca, apo grupi racor qė kontestohet.
Nė kėtė prizėm, pėr shembull, nuk mund tė flitet pėr racizėm ruandez karshi anglezėve, apo kongolezė kundrejt belgėve, as pėr racizėm kurd ndaj iranianėve, apo pėr mė tepėr nuk mund tė flitet pėr racizėm ēifut kundrejt gjermanėve. Natyrshėm, arsye kundėrshtie apo konflikti ka dhe do tė ketė gjithherėt, por kurrsesi nuk mund tė emėrtohet "racizėm" sepse do tė kishim njė keqinterpretim dhe shpėrfytyrim tė dukurisė, tė ngjarjes apo edhe tė subjekteve tė marra nė shqyrtim. Do tė pėrbėnte njė fyerje dashakeqėse ndaj gjermanėve, anglezėve, iranianėve, etj.
Nė kėtė kėndvėshtrim le tė analizojmė dhe "racizmin" pėr tė cilin flitet se ushtrohet kundrejt shqiptarėve. Pėr kėtė akuzohen (dhe qė nė konceptin tonė edhe lartėsohen njėkohėsisht kur iu mvishet ky element) serbėt, grekėt apo sllavomaqedonėt, duke iu dhėnė njėkohėsisht kėtyre edhe atributet e kombeve qė zhvillojnė segregacionin apo deri dhe spastrimin racial, me qėllimin e afirmimit tė superioritetit racor tė tyre ndaj shqiptarėve. Por a janė realisht tė denjė ata tė zhvillojnė racizėm, apo ky ėshtė njė spekullim qė mjerisht ėshtė pranuar dhe propaganduar edhe prej vetė udhėheqėsisė shqiptare?, a janė nė atė shkallė, nė raport me shqiptarėt, sa tė ushtrojnė racizėm ndaj tyre?, a ėshtė me tė vėrtetė racizėm, apo janė shkaqe tė tjera dhe me tjetėr karakter qė stimulojnė atė qėndrim tė praktikuar prej tyre, nė kohė tė ndryshme, dhe deri nė ditėt e sotme?
A ėshtė racizėm apo inferioritet?!
Elementi i parė qė i motivon ata (domethėnė grekėt, serbėt apo sllavomaqedonėt) tė shprehin agresivitetin e tyre, tė ushtrojnė me tė gjitha mjetet dhe mundėsitė nė pėrshtatje me rrethanat dhe koniukturat luftė tė pakompromis, tė kenė organikisht dhe nė mėnyrė konstante qėndrim refrektar e pėr mė tepėr armiqėsor e agresiv, tė bėjnė tė papranueshme pėr vehten njė pajtueshmėri dhe njohje tė realitetit shqiptar mbizotėrues nė gadishull - ėshtė inferioriteti i tyre racor karshi shqiptarėve. Ėshtė lufta e pėrhershme e sė poshtmes kundėr sė epėrmes, verbėria e krizės sė pėrjetshme tė pamundėsisė pėr tė dalė nga njė trashėgimi mjerane, nga njė kujtesė historike qė zhytet nė humbėtirė, nga njė pamjaftueshmėri vlerash dhe cilėsish tė patjetėsueshme racore e kombėtare. Ėshtė smira dhe ankthi pėr fatin e paracaktuar tė tyre pėr tė mos poseduar atė nivel trashėgimie tė lartė qė kanė shqiptarėt nė krahasim me ta, apo edhe me popuj tė tjerė tė Europės.
Dhe ky element i pandryshueshėm, inferioriteti trashėgimor gjenetik, i angazhon ata nė shfrytėzimin e ēdo situate dhe koniukture pėr tė shprehur armiqėsinė e tyre ndaj shqiptarėve, qė fatkeqėsisht interpretohet si "racizėm". Por racizmi nuk mund tė ketė si shkak inferioritetin por superioritetin, tė cilin ata do tė dėshironin dhe do tė ėndėrronin ta kishin me ēdo ēmim, veēse janė tė ndėrgjegjshėm se kurrsesi nuk mund ta arrijnė atė. Koha ka ngulitur dhe pėrcaktuar fatin e tyre pėr tė qenė inferiorė karshi shqiptarėve, dhe e vetmja mundėsi qė kanė, ėshtė tė pėrdorin tė gjitha energjitė e tyre pėr tė luftuar kėtė superioritet racor shqiptar, pėr t'ia zbehur sadopak epėrsinė dhe pėr tė mos i lėnė shteg tė shpaloset natyrshėm, sepse atėhere mjerimi i tyre do tė ishte tepėr i madh. Fatkeqėsisht ky superioritet i shqiptarėve mbart mbi vete dhe njė cilėsi dėmsjellėse pėr atė vetė, pakujdesinė dhe mungesėn e vullnetit pėr ta vėnė nė pah, pėr ta kthyer nė superioritet aktiv, pėr ti dhėnė funksionalitetin dhe pėr ta shfrytėzuar nė mėnyrė tė efektshme pėrballė inferioritetit agresiv tė tė tjerėve.
Superioriteti shqiptar fatkeqėsisht ėshtė i topitur nė kėto kohė dhe i mbuluar nė pluhur qėllimkeq tė hedhur prej tė tjerėve, ndėrkohė qė vetė shqiptarėt nuk po e shkundin ēorodinė e tyre pėr ta vetėkuptuar dhe pėr tu vetėvlerėsuar.
A ėshtė racizėm apo barbari
Njė element tjetėr qė vepron nė konstitucionin mendor dhe shpirtėror tė grekėve, serbėve, sllavomaqedonėve, dhe qė i shtyn ata drejt asaj qė gabimisht nterpretohet si "racizėm" ndaj shqiptarėve, ėshtė pafuqia pėr tė dalė prej barbarisė. Pra, ajo qė emėrtohet si "racizėm" ėshtė barbari, kjo e shpjegueshme prej origjinės, kujtesės dhe shtratit tė tyre psikologjik qė nuk mund tė shkėputet prej trashėgimisė gjenetike barbare. Nė kujtesėn e tyre ende parakalojnė hordhitė e tyre tė origjinės, identiteti i tyre shkatėrrimtar, shkalla e tyre primitive e zhvillimit racor. Reminishencat e dallueshme tė kohės sė ardhjes sė tyre nė kėto treva (pra nė gadishullin ilir) shprehen nė format e tyre tė kėnaqėsisė primitive, tė shfarosjes, tėrbimit, masakrės, veprimeve makabre, djegieve, lanēime kufomash, prerje gjymtyrėsh, shfryrje epshes shtazarake mbi gra e fėmijė, e nė veprime tė tjera tė kėtij lloji qė kanė marrė emėrtesėn "spastrim etnik" apo "gjueti emigrantėsh" qė janė pjesė e panoramės greke ndaj shqiptarėve edhe sot, apo mė tej qė mbivlerėsohen si "racizėm". Mėnyra tė tilla tė shprehjes sė instinkteve dhe psikologjisė sė tyre tė veprimit, nuk kanė ndėrruar qė prej shekujve kur ata ballafaqoheshin nė dyndjet e tyre me popullsi dhe raca tė kultivuara dhe tė qytetėruara, e pėr mė tej tė njė shkalle shumė mė tė lartė zhvillimi racor. E njėjta sjellje e fiseve barbare e primitive sllave tė shekullit 6-7, shfaqet edhe sot tek pasardhėsit e tyre, si pasojė e trashėgimisė sė detyrueshme qė mbartin racat dorėpasdore.
E njėjta dukuri ndodh edhe me grekėt e sotėm, qė me tiparet themelore tė tyre paraqesin njė origjinė tė dyshimtė dhe njė ardhje ndoshta pak mė tė herėt se jevgjit apo gabelėt (pse jo njė pjesė edhe nė kohėt moderne si rrjedhojė e shkėmbimeve tė popullsive nė fillimet e shekullit 20), nė viset qė ndodhen sot, duke spostuar apo duke iu bashkangjitur popullsisė autoktone shqiptare qė gjendej aty. Mėnyrat me tė cilėn ato shprehin urrejtjen inferiorie, smirėn dhe padurimin e verbėr pėrkundėr shqiptarėve, shpalosin prejardhjen e tyre tė vonėt barbare, primitive, trashėgiminė stėrgjyshore tė njė race nė njė shkallė shumė mė tė ulėt zhvillimi tė krahasuar me vendasit shqiptarė.
A ėshtė racizėm apo frikė?!
Duke njohur vetvehten si mbartės tė elementėve tė mėsipėrm, pra inferioritetit dhe barbarisė, e pėr mė tej edhe tė identitetit tė mjerueshėm, tek kėta popuj fqinjė tė shqiptarėve, - qė duhet thėnė se nė kohė tė vona janė tė pėrkėdhelurit e fatit e tė faktorit madhor ndėrkombėtar - konservohet motivueshėm edhe njė element tjetėr qė i detyron ata tė shpalosin qėndrimin armiqėsor dhe agresiv ndaj shqiptarėve. Ky element ėshtė Frika: frika se njė ditė shqiptarėt mund tė zgjohen nga letargjia e tyre dhe tė ndėrgjegjėsohen pėr rolin e tyre, pėr potencialet e tyre, pėr domosdoshmėrinė e mbizotėrimit dhe sundimit tė tyre, pėr vlerat racore e trashėgimore qė mbartin. Dhe detyrimisht kjo do tė sillte dhe humbjen e privilegjeve tė tė tjerėve, tė fituara prej koniukturash politike dhe prej fatit tė keq tė shekujve tė fundit.
Dhe kjo frikė i stimulon atyre zhvillimin e njė fronti konstant tė fokusuar nė njė strategji qė pėrmbledh tė gjitha energjitė dhe potencialet e tyre kundrejt faktorit shqiptar tė kudondodhur nė Gadishull. Ndėr pikat e strategjisė sė tyre ėshtė edhe mposhtja e ēdo tendence rimėkėmbjeje tė tij, ēdo tentative unifikuese tė kėtij faktori (shqiptar), diversioni nė rrafshin psikologjik, edukues, formues. Pėrballė rritjes sė natyrshme tė elementit shqiptar ata kundėrvėnė pėrēarjen, luftėn e pamėshirshme ndaj koncepteve nacionaliste tek shqiptarėt, duke shfrytėzuar ēdo mundėsi koniukturale tė gjendjes sė tyre nė kėto kohė. Me egėrsi tė pashembullt dhe represion tė paskrupullt ata veprojė nė kufizimin e hapėsirave jetike, nė asgjėsimin fizik, nė asimilimin shtypės dhe tė dhunshėm, tė pjesėve shqiptare tė mbetura nė kufij tė ndryshėm jashtė shtetit politik tė tyre.
Ajo qė spekullativisht quhet "racizėm", nuk ėshė gjė tjetėr veēse pėrpjekjet e mbrame pėr tė mos dalė zbuluar pėrballė realitetit faktik tė vetė atyre, pėr tė mos humbur pozicionin fals qė kanė marrė nė gadishull, pėr tė mos ndėrruar raportet fiktive e pėrmbys tė mbrapshta tė vendosura kėtu, pėr tė mos iu rrėnuar ndėrtesa e tyre qė s'ka veēse fasadė...
A ėshtė racizėm apo ortodoksizėm politik?!
Qė me daljen nė skenė si shtete embironalė, nė vitet '30 tė shekullit tė 19-tė, Greqia dhe Serbia, nė pėrshtatje dhe me konstitucionin e tyre mendor e shpirtėror, u mbėshtetėn fuqishėm nė ngritjen e institucioneve tė tyre nė atė qė quhet ortodoksizėm politik, duke iu bashkangjitur teorive dhe praktikave politike tė formuluara tej nė lindje prej shtetit mė tė madh sllavo-ortodoks, Rusisė. Nė linjat e kėsaj ortodoksie politike, kėta popuj serbė dhe grekė hartuan dhe strategjitė e tyre nė pėrballje me vlerat dhe institucionet e popujve fqinjė, e kryesisht ato shqiptare, strategji qė konsistonin nė armiqėsinė dhe agresivitetin e pėrjetshėm me synimin final spostimin e tyre dhe shtrirjen territoriale nė kurriz tė tyre. Tė pėrfshirė nė teoritė e pansllavizmit dhe gėrshetuar me praktikat bizantine tė pėrshtatshme pėr kondicionet e tyre kuptimore dhe ndjesore, ata u fokusuan nė suprimimin e popullsisė mė tė vjetėr dhe mė tė konsoliduar nė tipare dhe qė pėrbėnte njė sfidė pėr nivelin e tyre racor e nacional, asaj shqiptare.
Nuk janė veēse dy shekuj qė ofensiva e tyre, e mbėshtetur fatkeqėsisht dhe prej shtetesh tė tjerė perėndimorė, aspak tė influencės sė ortodoksisė politike por tė prirur drejt interesash utilitare dhe afeksionesh subjektiviste, ka dhėnė mjerisht rezultate tė dukshme, por qė gjithsesi nuk mund tė themi se pėrbėjnė njė fatalitet suprem. Kėto rezultate kanė nė pėrmbajtje njė fiktivitet tė njė shkalle tė lartė, qė shumė shpejt mund tė ndryshojnė realitetin e sotėm, nė njė rast tė mundshėm fatlum kur shqiptarėt tė bėhen tė vetėdijshėm pėr rrezikun qė paraqet kjo ortodoksi politike pėr vazhdimėsinė e natyrshme dhe jetike tė tyren nė gadishull, dhe ndėrkohė tė organizojnė dhe tė kundėrvėnė nė mėnyrė aktive potencialet e tyre tė gjithanshme njerėzore e racore. Kjo natyrisht duke larguar prej trupit tė tyre metastazat e helmėta tė kėsaj politike qė s'pėrkon nė asnjė rrethanė me interesat e tyre tė qėnėsishme, dhe njėkohėsisht tė qartėsimit tė njė politike realiste nacionaliste, mbėshtetur kjo edhe nė afirmimin intensiv tė vlerave dhe cilėsive racore e nacionale nė pėrballje me vlerat e mykura dhe tė tejkaluara tė ortodokisisė politike.
Identifikimi i praktikave tė ortodoksisė politike me racizmin, nuk bėn gjė tjetėr veēse i shkon pėr shtat pikėrisht kėtyre praktikave. Kurrfarė pėrligjie nuk ka nė kėtė ortodoksizėm politik qė tė mund tė cilėsohet si i tillė, pra si racizėm, sepse nuk bazohet nė superioritetin e vlerave tė racės, qė tė mund ta bėnte tė motivueshėm, por pėrkundrazi rrjedh prej verbėrisė sė inferioritetit dhe fanatizmit konservativ pėr vlera tė njė niveli qė lė pėr tė dėshiruar dhe tė mospėrputhshme me kohėn. Dhe rezistenca e njė politike tė tillė (serbe, greke, sllavomaqedone, etj.) konsiston nė tė qėnit nė gjendje ekspansive tė pėrhershme dhe nė pėrthithjen e pėrvehtėsimit mekanik tė vlerave tė tė tjerėve, duke i paraqitur mė pas, mbas pėrpunimit sipas shijeve tė veta, si vlera autentike tė tyre.
Pra, prej paaftėsisė sė shqiptarėve pėr t'iu pėrgjigjur me mjete tė fuqishme kundėrvėnėse, kjo ortodoksi politike ka arritur tė veprojė mbi pjesė tė tėra tė hapėsirave, tė potencialit njerėzor, dhe tė vlerave tė tjera, duke zhvilluar asimilimin e sipėrfaqshėm tė tyre.
Gjithsesi mund tė themi se inferioritet nga ana e serbėve, maqedonėve apo grekėve, pra inferioritet racor, ka dhe do tė ketė, dhe pėr mė tepėr nė formėn mė agresive tė tij. Pa dyshim edhe barbari ka e do tė ketė, edhe frikė tek ata ka e do tė ketė, edhe ortodoksizėm politik aktiv patjetėr qė do tė shtjellojnė mė tej. Por racizėm prej tyre mbi shqiptarėt nuk ka dhe nuk ka sesi tė ketė, pėr shkak se s'ka asnjė premisė pėr superioritet racor. Kundėrshti dhe armiqėsi tė pėrjetshme ka dhe do tė ketė, tentativa dhe fushata pėr suprimim, asgjėsim, asimilim, spastrim, ndrydhje tė mėtejshme tė shqiptarėve, ka pasur dhe do tė ketė, por racizėm kurrsesi.
Por ndėrkohė, nga shqiptarėt politikanė, mediatikė e intelektualė, ngrihet zėri vazhdimisht pėr "racizėm" tė ushtruar ndėr shqiptarėt. Tė mbėrthyer nė psikozat e martirizmit, sakrifikimit, viktimizimit, ata pėrherė e mė tepėr po i shkaktojnė njė dėm tė rėndėsishėm rimėkėmbjes dhe restaurimit tė shqiptarėve nė gjendjen e tyre tė natyrshme dhe nė raport tė drejtė me potencialet dhe rolin e tyre tė ardhshėm nė gadishull.
Vijon nė numrin e ardhshėm
HORIZONT
Njė vėshtrim mbi debatin rreth historisė dhe konceptit tė Shoqėrisė Civile(3)
Konflikti mes shoqėrisė civile dhe partive politike
Nga prof.Neera Chandhoke
Vijon nga numri i mėparshėm
Definicioni i tretė qė vė nė dukje Edwardsi ėshtė interesi publik (sfera publike) si njė sistem tėrėsor, i cili ka aftėsinė tė marrė vendime pėr shoqėrinė nė njė mėnyrė demokratike. Ky ėshtė aspekti mbi tė cilin prej tash e mbrapa do tė fokusohem fort.
3.Eshtė mirė tė flasim
Mua mė duket qė veē pėr shkak se "shoqėria civile" paramendohet specifikisht si hapėsirė publike nė tė cilėn njerėzit takohen, diskutojnė dhe angazhohen me politikėn dhe politikėn publike (qeveritare), - ēdo pėrcaktim i saj do tė prirej tė dukej gjithmonė e mė shumė si "shoqėria" vetė dhe do tė bėhej e padallueshme prej saj.
Shoqėria mund tė pėrfytyrohet si njė tėrėsi e praktikave shoqėrore tė njė qeverisjeje shoqėrore. Shoqėria civile mund tė shihet si pjesė e shoqėrisė ku njerėzit, si qytetarė me tė drejta tė plota, takohen pėr tė diskutuar dhe hyjnė nė bashkėpunim pėrreth politikės sė pėrgjithshme. Nė kėtė kuptim pėr mua shoqėria civile ėshtė absolutisht e domosdoshme pėr demokracinė, nė premisat e saj pėr njė qytetari tė angazhuar.
Gjithsesi, terma tė pėrpunura si "angazhim", bėhen tė palezeēėm kur ne testojmė ēfarė kuptimi kanė realisht. Po, qeniet njerėzore stilizojnė botėrat e tyre pėrmes dialogut. Por pėrderisa ne flasim me tė tjerėt dhe familjarizohemi me kėndvėshtrimet tyre tė ndryshme, ne s'mund tė kemi gjykime tė plota e tė mirinformuara. Edhe kur hyjmė nė forume publike prej pozicionesh rrėnjėsisht tė ndryshme, pėrmes diskutimesh horizontet tona zgjerohen, perceptimet shtrohen mė tej dhe ndjeshmėritė tona thellohen. Pjesėmarrėsit vijnė nė pikėn ku e kuptojnė se ajo qė ne e quajmė paanshmėri nuk ėshtė "njė pamje prej askundi", por njė ēėshtje e tė shikuarit tė botės prej kėndvėshtrimit tė njerėzve tė tjerė pėrgjatė kėndvėshtrimit tonė.
Politikisht, siē e pėrcaktojmė ne gatishmėrinė tonė pėr tė dėgjuar tė tjerėt me respekt - ne pėrcaktojmė se i konsiderojmė ata si partnerė tė barabartė, tė lirė nė njė diskutim nė vazhdim e sipėr. Kjo nėnkupton se ne nuk nėnshkruajmė njė kontratė njėherė e pėrgjithmonė si individėt hobbesianė. Nėnshkrimet tona janė tė fshijshme; ato do tė kenė nevojė tė shkruhen pėrsėri nė kohė dhe vende tė ndryshme. Nė fakt pėr tė arritur nė njė tė vėrtetė finale, do tė duhej tė shpallnim mbylljen e diskutimeve. Debatimi ėshtė njė proces shqyrtimi i hapur i kushteve njerėzore, jo njė konkluzion.
Ideja se ėshtė detyra jonė si qytetarė tė pėrgjegjshėm pėr tė mbėshtetur njė bashkėbisedim moral, ėshtė mjaft tėrheqėse. Por a ėshtė kjo e ndershme dhe e drejtė? Hapėsira publike mund tė pėrjashtojė disa zėra dhe tė pėranėsojė tė tjerė. Nė fund tė fundit, disa njerėz mund t'i pėrdorin fjalėt si hanxhar, dhe tė tjerėt tė vėnė nė punė aftėsitė e polemizuesit tė pathyeshėm: pauza tė konsiderueshme, shprehje tė stėrholluara oratorike, njė batutė satitike kėtu, njė tallje tė lehtė atje, teknika tė zhurmshme dhe mbi tė gjitha killer instinktin (instinktin e vrasėsit). Shumė prej njerėzve u mungon njė municion i tillė. Kush do tė "fitojė" nė njė diskutim tė tillė, nuk ka nevojė tė thuhet; ėshtė gjithēka e qartė pėr fat tė keq.
Kėshtu Nancy Fraser e ka dėnuar modelin e Jurgen Habermasit pėr diskutimet, sepse ai kėrkon qė pjesėmarrėsit "tė kllapėzojnė" pabarazitė. Tė komunikuarit sikur tė ishim tė gjithė tė barabartė, kur nė fakt nuk jemi, - argumenton ajo, - mund tė amplifikojė efektet e pabarazisė. Njė ristrukturim i shoqėrisė madje mund tė jetė, - siē duket se sugjeron Fraser, - njė parakusht thelbėsor pėr njė diskutim tė ndershėm.
Shoqėritė janė gjithashtu multilinguale dhe kjo gjithashtu krijon probleme pėr mundėsitė e vetė diskutimit. Ēfarė ndodh kur qėllon qė dy gjuhė qė shprehin kuptime tė ndryshme, takohen me njėra tjetrėn? Sigurisht shumė gjuhė i afrohen njėra-tjetrės. Por disa prej tyre fitojnė hegjemoninė nė fushėn e shoqėrisė civile dhe njė pozitė nė tė cilėn ose i nėnshtrojnė ose i shpėrfillin gjuhėt e tjera.
Mendoni pėr shembull, pėr gjuhėn legale dhe burokratike qė penetron shoqėrinė civile, por ėshtė e lidhur me pushtetin e shtetit. Tė dyja pėrcaktojnė standardet se ēfarė fjalori ėshtė i pranueshėm brenda hapėsirės publike dhe ēfarė jo.
Edwardsi fillon me njohjen e faktit se ka probleme por e mbyll me nota aq pozitive, saqė skeptizimi i tij duket se ėshtė lėnė nė harresė. Ai thotė se kuptimi ynė pėr shoqėrinė civile kėrkon njė qasje tė integruar qė tė bashkojė tre nivelet qė ka pėrshkruar. Por ai nuk merret (pėrballet) me rastin se si shoqėria civile mund tė jetė gjithashtu pjesė e problemit. Ajo ēka nevojitet ėshtė njė angazhim mė i fuqishėm ndaj aspekteve tė saj potencialisht destruktive, siē i ka identifikuar Hegeli fillimisht dhe qė mė vonė janė marrė studiues tė interesuar pėr to si Karl Marx apo Antonio Gramsci.
4.Shoqėri civile apo politika tė hapura
Ka edhe njė problem tjetėr. Pjesa e shoqėrisė e futur nė dialog, ėshtė dobėsuar, dhe ėshtė larg sė qeni mė efektive nė marrėdhėniet me pushtetin shtetėror dhe autoritetet.
Shoqėrisė civile po i kėrkohet tė mbajė njė barrė shumė mė tė rėndė se sa ajo mund tė pėrballojė: qė do tė thotė zėvendėsimin e partive politike, mėnyrėn tradicionale tė pėrfaqėsimit. Tradicionalisht, pėr organizatat e shoqėrisė civile dhe asosacionet, pritej tė punonin pėrkrah partive politike. Ato shtronin interesat e anėtarėve tė tyre nė agjendat partiake ndėrsa partitė pėrmblidhnin interesat e individėve ose grupeve gjithashtu duke i pėrfaqėsuar ato interesa nė forumet vendimmarrėse. Partitė supozohej se siguronin qė diēka ishte bėrė pėrreth kėtyre interesave ose nevojave, duke prodhuar politika tė pėrshtatshme. Partia politike, me fjalė tė tjera, vepronte si njė ndėrmjetės midis shtetit politik dhe shoqėrisė civile.
Nga mesi i vitev '60-tė partitė politike dukej se i kishin shterruar mundėsitė e tyre pėr tė pėrfaqėsuar aspiratat e anėtarėve tė tyre, duke u bėrė hierarkike, burokratike dhe duke u angazhuar nė njė garė mediatike (mediakratike) pėr pushtet.
Dėshtimi i partive politike, dhe kriza e pėrfaqėsimit qė ajo krijoi, nuk solli zhdukjen e atij aktiviteti qė ne e quajmė politikė. Nė vend tė saj, praktikat politike kėrkuan pėr rrugė tė tjera. Vepruesit qė mendohej se do tė kishin aftėsinė pėr tė bashkuar interesat, dėshtuan t'ia dilnin mbanė. Mobilizime politike tė reja filluan tė grupoheshin pėrreth ēėshtjesh imediate, tė veēanta, shpesh lokaliste.
Bash pėr kėtė arsye tentativa e politikanit grek George Papandreou pėr tė transformuar natyrėn e partisė sė tij PASOK, vjen si njė nevojė e madhe, si njė ndėrhyrje e mirėpritur nė tė gjithė debatin mbi krizėn e demokracisė pėrfaqėsuese. Nė intervistėn e tij me Anthony Barnett pėr 'openDemocracy', Papandreou e bėn tė qartė se, pėr dy arsye, qėndrimi i deritanishėm se "politika ka marrė fund" duhet tė rimendohet dhe tė rikonceptualizohet.
E para, natyra e jetės politike ka ndryshuar nė mėnyrė tė pakthyeshme me shpėrthimin e transformimeve sociale dhe ekonomike qė shkaktoi globalizimi. Klasat tradicionale dhe grupet sociale u kanė liruar rrugėn identiteteve tė reja, tė cilat mund tė vėrdallisen njėkohėsisht nga lokalja nė globalen. Ēdo parti qė kėrkon tė rizbulojė veten - nėse ajo dėshiron tė projektojė njė agjendė demokratike, e cila mund t'i drejtojė thelbėsisht kėto eksperienca kontradiktore por tė ndjeshme - duhet t'i shfrytėzojė kėto aspirata tė reja, nevojat dhe frikėn e tyre bashkėshoqėruese.
E dyta, me qėllim qė tė kundėrveprojmė njėkohėsisht ndaj apatisė publike dhe strukturave partiake tė mbyllura si mekanizma - qytetarėt kanė nevojė tė grishen (ftohen) drejt rrugėsh tė reja tė "tė bėrit politikė". Pėr shembull, pėrmes njė procesi tė hapur shqyrtimi dhe pjesėmarrjeje, qė do tė shėrbente mė shumė pėr tė pėrfshirė, sesa pėr tė pėrjashtuar njeriun e zakonshėm prej procesit vendimmarrės paksa tė komplikuar.
Dhe mė e rėndėsishmja, pushteti i liderit duhet tė zėvendėsohet me pushtetin e njė demokracie tė thellė dhe pjesėmarrėse. "Ēfarė do tė na pėlqente ne si parti tė bėnim" - sugjeron Papandreou - "ėshtė tė zhvillonim kulturėn e debatit, dialogut, kuptimin kritik tė ēėshtjeve, ku njerėzit mund t'i pėrcaktojnė vetė prioritetet e veta dhe jo thjesht t'u tregohet nga ekspertėt ose liderėt e tyre se ēfarė ėshtė e drejtė ose e gabuar pėr ta".
Vijon numrin tjetėr
Pėrktheu: Neritan Kolgjini
Publikuar nė anglisht nė "openDemocracy.net" mė 17.03.2005, me titullin: Ēfarė dreqin ėshtė "shoqėria civile"?
___________________________
3 April 2005
___________________________
Mbreti Leka zhvilloi njė takim protokollar me presidentin hungarez Ferenc Madl
Tė fshehtat e takimit Leka I - Ferenc Madl
Si u organizua takimi i posaēėm midis Mbretit Leka dhe presidentit tė Hungarisė Ferenc Madl? Ēfarė u diskutua aty nė lidhje me iniciativėn e Mbretit, LZHK-nė? Ēfarė tha presidenti hungarez pėr bashkėpunimin mes shqiptarėve dhe hungarezėve. Pse u zgjodh Sheratoni si vend i takimit.
Editorial
Shkėlqimi i zi i marrėdhėnieve me Greqinė
Nga Eqerem Spahiu
Para njė jave nė kėtė foltore tė Kuvendit kisha paralajmėruar atė qė ndodhi nė Greqi parmbrėmė dhe mbrėmė (dt.29-30 mars).
Nuk ka ndodhur ndonjėherė qė tė gėzohesh me humbjen e ekipit kombėtar tė futbollit, sikurse ndodhi mbrėmė nė ndeshjen Greqi-Shqipėri. Kjo vjen pėr arsye, qė ēdokush i merr me mend. Imagjinoni sikur tė ndodhte njė fitore e ekipit tonė dhe pastaj si do tė fillonte njė raprezalje e masakėr mbi tė gjithė shqiptarėt emigrantė nė Greqi.
Por shteti grek i kishte marrė tė gjitha masat paraprake, pėr ta fituar me ēdo mėnyrė e ēdo kusht ndeshjen e mbrėmshme. Nuk ia kishte lėnė asgjė rastit.
Ndėrsa Qeveria shqiptare qė nuk u ndie fare nė gjithė kėto ditė intensive e tė nxehta, kur shkėmbeheshin deklarata idhnake mes dy federatave tė futbollit, - vetėm dje u kujtua nėpėrmjet zėdhėnėsit tė saj tė prononcohej edhe ajo pėr kėto probleme. Por nė vend qė t'i bėnte thirrje qeverisė greke, u bėri thirrje sportdashėsve shqiptarė tė vetėpėrmbaheshin, nė njė kohė qė ata nuk u lejuan tė shkojnė nė Greqi pėr tė ndjekur ndeshjen, dhe shqiptarėve qė ishin nė Greqi, nuk iu lejua tė blinin bileta e tė futeshin nė stadium.
Ndėrkohė nė takimin e para tri ditėve nė Janinė tė presidentit tė Shqipėrisė z.Alfred Moisiu, me presidentin e Greqisė z.Karolos Papulias, ky i fundit ndėrmjet tė tjerave deklaroi se "marrėdhėniet Greqi - Shqipėri janė tė shkėlqyera", njė deklaratė kjo e cila tashmė ėshtė bėrė sinonim i talljes nė vlerėsimin e marrėdhėnieve mes dy vendeve tona.
Ndoshta duhet thėnė se nė njė aspekt ėshtė e vėrtetė qė marrėdhėniet janė tė shkėlqyera, por - theksojmė - vetėm pėr palėn greke. Jo pėr palėn shqiptare e nėn prizmin e interesave shqiptare. Kėto marrėdhėnie shkėlqejnė vėrtet, por kanė njė shkėlqim tė zi.
Njė rast ilustrues i kėtij "shkėlqimi" ėshtė edhe ndeshja e mbrėmshme e kombėtareve tė tė dy vendeve, nė stadiumin "Karaiskaqi" ku nja dy duzina sportistė e gazetarė ruheshin sikur tė ishin VIP-a botėrorė.
Ky shkėlqim i zi u pa nė humbjen e kombėtares sonė nė mėnyrėn mė tė pamerituar, ku futbollistėt e ekipit 'shpresa' dhe gazetarėt e paktė shqiptarė, ngelėn nė stadium edhe 90 minuta tė tjera, nga frika se mos grekėt ksenofobė, mund t'i sulmonin e t'i masakronin me thika siē kanė bėrė nė shumė raste tė tjera.
Shkėlqimi u zi i marrėdhėnieve tona u pa nė talljen e himnit shqiptar dhe parrullat antishqiptare, qė afishoheshin nė stadium. Por nėse kjo ishte thjesht njė ndeshje futbolli, realiteti i marrėdhėnieve mes dy vendeve ėshtė shumė herė mė i trishtueshėm e i zi.
Greqia, ndėrkohė qė deklaron marrėdhėnie tė shkėlqyera, mban ligjin e luftės nė fuqi kundėr Shqipėrisė. Si pėrgjigje e reagim nga qeveria shqiptare, merr si dhuratė bazėn ushtarake tė Bisht-Pallės. Nė kėto kushte ata kanė tė drejtė tė thonė se marrėdhėniet tona janė tė shkėlqyera!...
Nė Greqi, ēamėt shteti grek i ka vrarė, masakruar dhe dėbuar nga trojet e veta. Pronat e ēamėve e tė shqiptarėve tė tjerė nė Greqi dhe tė vetė shtetit shqiptar, shfrytėzohen prej shumė dekadash nga shteti grek. Ēamėve nuk u jepet shtetėsia greke, tė cilėn ua njeh ligji; ndėrsa Ambasada greke nė Tiranė nuk u jep ēamėve viza pėr tė vizituar trojet e tyre, apo sa tė vendosin njė tufė lule nė varret e tė parėve tė tyre.
Shfrytėzohet puna e krahu i mijėra shqiptarėve, njėsoj si tė ishim nė mesjetė. Nė pikat e kalimit kufitar vetėm shqiptarėve u griset pashaporta, duke qenė krejtėsisht tė rregullta. Grekėve nuk u mjafton kjo, por vijnė deri nė Himarė dhe grisin flamurin shqiptar e bėjnė thirrje antishqiptare. Shqiptari emigrant vritet vetėm pse mban flamurin shqiptar, vritet pse kėndon shqip, burgoset e penalizohet vetėm pėr faktin se ėshtė shqiptar, keqtrajtohet e pėrbuzet nė tė gjitha drejtimet.
Shqiptarėve nuk u jepet e drejta as tė shkojnė nė Greqi pėr tė ndjekur ndeshjen e kombėtares sė futbollit. Shqiptarėt qė janė me banim nė Greqi, nuk lejohen tė futen nė stadium. Himni ynė kombėtar fishkėllehet e tallet nga grekėt. Flamuri ynė kombėtar griset dhe digjet, emigrantėt sportdashės jashtė stadiumit rrihen nė sytė e policisė greke.
Kėto dhe shumė fakte tė tjera, nė cilin shtet tė botės ndodhin, pėrveēse nė shtetin fqinj grek, qė ushqen dhe nxit ndjenja raciste antishqiptare?!...
Ky ėshtė realiteti i zi i marrėdhėnieve tė shkėlqyera mes Shqipėrisė dhe Greqisė.
*Fjala e deputetit Eqerem Spahiu nė seancėn e Kuvendit datės 31 mars 2005
KRYESORE
Mbreti Leka zhvilloi njė takim protokollar me presidentin hungarez Ferenc Madl
Tė fshehtat e takimit Leka I - Ferenc Madl
Si u organizua takimi i posaēėm midis Mbretit Leka dhe presidentit tė Hungarisė Ferenc Madl? Ēfarė u diskutua aty nė lidhje me iniciativėn e Mbretit, LZHK-nė? Ēfarė tha presidenti hungarez pėr bashkėpunimin mes shqiptarėve dhe hungarezėve. Pse u zgjodh Sheratoni si vend i takimit.
Tiranė - Pasditen e sė mėrkurės qė shkoi dt.30 mars, nė Hotel "Sheraton" u zhvillua njė takim i rėndėsishėm protokollar midis NMT Leka I Zogu dhe shkėlqesisė sė tij presidentit tė Hungarisė z.Ferenc Madl.
Nė kėtė takim NMT Mbreti Leka shoqėrohej nga kryetari i PDRn dhe njėkohėsisht shef i Departamentit Elektoral pranė LZHK z.Dashamir Shehi dhe kryetari i Zyrės sė Oborrit Mbretėror z.Fluturak Gėrmenji.
Kryetari i LZHK Leka I Zogu, nė fjalėn e Tij bėri njė ekspoze tė pėrmbledhur tė LZHK, misionit dhe vizionit tė saj politiko-zgjedhor.
"E kemi ndėrmarrė kėtė lėvizje pėr tė ndryshuar realitetet politike dhe qeverisėse nė Shqipėri. Jemi tė vendosur dhe nė kėtė mision kemi edhe mbėshtetjen e tė gjithė atyre shqiptarėve qė duan ndryshime. Nė qendėr tė veprimit tonė politik kemi interesat e kombit dhe mbarė shqiptarėve. Qeverisja e ardhshme e LZHK do tė jetė qeveri e shqiptarėve, pėr shqiptarėt", - theksoi ndėr tė tjera nė fjalėn e Tij kryetari i LZHK Leka I Zogu.
Ndėrsa mysafiri i nderuar, presidenti i Hungarisė z.Ferenc Madl, nė fjalėn e tij, pasi shprehu kėnaqėsinė e thellė pėr kėtė takim tė rėndėsishėm, shprehu konsideratat mė tė larta personalisht pėr Kryetarin e LZHK Leka I Zogu dhe Familjen Mbretėrore Shqiptare.
"Mbretėresha Geraldinė ėshtė pinjolle e denjė e njėrės nga familjet mė tė shqura tė Hungarisė dhe kjo ma shton edhe mė shumė kėnaqėsinė e takimit me Ju", - u shpreh presidenti hungarez.
"Popujt tanė kanė lidhje tė vjetra miqėsore dhe historike, lidhje qė janė projektuar nė tė tashmen dhe tė ardhmen tonė tė pėrbashkėt, si pjesė e familjes sė madhe evropiane. Ne duhet t'i ruajmė dhe t'i forcojmė ato dhe mendoj se edhe ky takim do t'i shėrbejė kėtij qėllimi", - tha ndėr tė tjera presidenti i Hungarisė z.Ferenc Madl.
Mė pas e mori fjalėn deputeti dhe njėkohėsisht njėri nga drejtuesit kryesorė tė LZHK z.Dashamir Shehi, i cili i bėri mysafirit tė lartė njė pėrmbledhje tė detajuar tė programit tė LZHK, si dhe objektivave elektoralė, politikė dhe qeverisės. Nė vijim z.Shehi e bėri me dije z.Madl pėr shtrirjen e LZHK dhe mbėshtetjen popullore gjithnjė e nė rritje.
"Nė vizionin tonė qeverisės, njė vend tė veēantė do tė ketė forcimi i lidhjeve tradicionale me miqtė dhe partnerėt evropianė. Nga kjo pikėpamje, lidhjet dhe marrėdhėniet polike e ekonomike me Hungarinė do tė jenė prioritare gjatė qeverisjes sė ardhshme tė LZHK nė pushtet, - e mbylli fjalėn e tij z.Shehi.
Nė fund tė takimit, palėt shprehėn kėnaqėsinė e thellė pėr mirėkuptimin pėr tė gjitha problemet e diskutuara dhe njėkohėsisht shprehėn dėshirėn pėr t'u takuar dhe bashkėpunuar nė tė ardhmen, nė dobi tė forcimit tė miqėsisė dhe pėrmbushjes sė interesave reciproke.
Korresp. i "Atdheu"
Zonja e parė e Hungarisė, Madl, homazhe pėr Mbretėreshat Geraldinė dhe Suzanė
First lady e Hungarisė nderon mbretėreshat shqiptare
Tiranė - Me datė 29 mars 2005, nė orėn 11.00, Zonja e presidentit tė Hungarisė, Sh.T. Ferenc Madl, e shoqėruar nga sekretarja e NMT Mbretit Leka I-rė, zonjusha Julinda Batusha, si dhe nga vajza e vogėl e presidentit Moisiu, bėnė homazhe nė varret e M.S. Nėnės Mbretėreshė Geraldina dhe M.S. Mbretėreshės Suzanė.
Zonja e Parė e Hungarisė u interesua pėr jetėn dhe marrėdhėniet midis dy familjeve mbretėrore, Zogu dhe Aponnyi.
Zonjusha Batusha u foli mysafireve tė nderuara pėr dėshirėn dhe pėrpjekjet e Mbretėreshės Suzanė pėr tė mėsuar shqipen dhe pėr ngritjen e fondacioneve tė bamirėsisė.
Njėkohėsisht mysafiret e larta u interesuan pėr Princin Leka dhe aktivitetin e tij, qė nga ardhja nė Shqipėri.
"Mbretėresha paska qenė njė grua e bukur dhe e denjė pėr njė pozicion tė tillė", - u shpreh Zonja Madl.
"Eshtė kėnaqėsi pėr mua tė krijoj lidhje me Hungarinė dhe Shqipėrinė nėpėrmjet Familjes Mbretėrore", - u shpreh Zonja Madl, e cila u interesua pėr lidhjet e Mbretit Leka nė Hungari.
Ceremonia e homazheve kaloi nė njė atmosferė tė ngrohtė marrėdhėniesh tė ndėrsjella, dhe mysafiret vendosėn tufa lulesh nė varret e dy Mbretėreshave shqiptare.
Zonja Vera Dema, tejet e emocionuar u foli mysafireve pėr njohjet personale dhe lidhjet shpirtėrore me Mbretėreshat Shqiptare. Zonja Madl shprehu keqardhjen pėr pamundėsinė e takimit personalisht me Mbretin Leka I, pėr shkak se ky takim protokollar ishte rezervuar vetėm pėr Presidentin e Hungarisė z.Ferenc Madl. "... Por nė njė tė ardhme do tė pėrpiqem ta takoj patjetėr Mbretin Leka", - u shpreh Zonja e Parė e Hungarisė, e cila shfaqi hapur kėnaqėsinė pėr vizitėn nė Shqipėri si dhe pėr rastin e veēantė pėr tė nderuar dhe bėrė homazhe nė varret e dy grave tė Familjes Mbretėrore.
Nga Forumi i Gruas sė LZHK, me protokoll ishin caktuar zonjat Tefta Hadėri, Vera Dema dhe Flutura Pėrleka pėr t'i shoqėruar mysafiret e larta nga Hungaria.
Korresp. i "Atdheu"
POLITIKA
Deklaratė pėr mediat e z.Gjergj Thanasi, drejtor i Departamentit tė Marrėdhėnieve me Publikun pranė PLL
PLL: Ndal racizmit grek ndaj shqiptarėve
Partia Lėvizja e Legalitetit shpreh shqetėsimin dhe indinjatėn e saj pėr incidentin e pėrdhosjes sė simbolit kombėtar gjatė ndeshjes sė ekipeve "Shpresa" ditėn e djeshme nė Greqi. Ky nuk ėshtė njė rast episodik apo i veēuar, por ėshtė njė vazhdė tashmė monotone, ku simbolet e shtetit shqiptar poshtėrohen e diskreditohen nė mėnyra nga mė tė ndryshmet, duke tė kujtuar skena tė vitit 1997, kur flamujt shqiptarė digjeshin apo griseshin publikisht. Kjo fobi ndaj emrit dhe simboleve shqiptare, ėshtė mjaft e njohur pėr tė gjithė shqiptarėt qė kanė pasur rastin tė kalojnė njėherė nė kufirin grek.
PLL gjen rastin tė paralajmėrojė kėtu se kjo valė racizmi antishqiptar mund tė njohė pėrmasa e dimensione tė papara nė varėsi tė rezultatit tė sotėm tė ndeshjes sė ekipeve kombėtare. Pėr ēdo rast, ne mbajmė pėrgjegjėse autoritetet zyrtare greke, tė cilat deri mė sot i kanė fryrė zjarrit tė armiqėsisė e urrejtjes mes shqiptarėve e grekėve. Rasti i emigrantit Gramoz Palushi, qė u masakrua nė Greqi nė ndeshjen e kaluar, ėshtė njė kambanė alarmi pėr tė gjithė.
***
PLL shpreh edhe njėherė skepticizmin e saj ndaj institucioneve shtetėrore qė janė tė lidhura me procesin e zgjedhjeve dhe qė sipas ligjit janė pėrgjegjėse direkte pėr to. Ka njė mori tė dhėnash qė kėto institucione, si KQZ, gjendjet civile etj., si dhe qeveritarėt socialistė, po duan ta zvarrisin gjithė procesin parapėrgatitor tė zgjedhjeve tė ardhshme dhe qė nė fund tė fiksojnė zgjidhje emergjence, tė cilat do tė jenė mjaft tė dėmshme pėr mbarėvajtjen e zgjedhjeve.
Ne denoncojmė kėtu shurdhėrinė e qeveritarėve socialistė, tė cilėt edhe pėrballė kritikave nga organizma tė fuqishme ndėrkombėtare dhe sidomos nga ato tė SHBA-ve, nuk tregojnė kurrfarė reflektimi apo shenje se duan tė zhvillojnė njė proces zgjedhor tė lirė e tė ndershėm. Sinjalet qė vijnė nga komiteti elektoral i PS-sė, deklaratat qė bėhen nė lidhje me parregullsitė nė listat e zgjedhėsve, tė cilat po bėhen njė nyja gordiane e kėtyre zgjedhjeve, deklaratat shqetėsuese qė vijnė nga kreu i KQZ-sė nė lidhje me vėshtirėsitė nė respektimin e neneve tė Kodit Zgjedhor, si dhe deklaratat pėr ligjėrimin e fenomenit "Dushku", janė fakte qė tė ēojnė detyrimisht nė konkluzionin se zgjedhjet e ardhshme do tė jenė me rezultat fortėsisht tė kontestuar. Dhe nga mėnyra e kontestimit tė zgjedhjeve do tė varet stabiliteti dhe e ardhmja e shtetit shqiptar.
Ne theksojmė se faktorė kryesorė tė kėtij degjenerimi tė procesit zgjedhor, ėshtė qeveria e PS dhe institucionet e ngarkuara prej maxhorancės socialiste tė pėrgatisin infrastrukturėn zgjedhore.
***
Sė fundi, shfrytėzojmė rastin tė sqarojmė opinionin nė lidhje me citimet e njė interviste timen tė dhėnė nė gazetėn "Atdheu", ku fjalėt e mia nė cilėsinė e Drejtorit tė Marrėdhėnieve me Publikun janė cituar jashtė kontekstit real. PLL deklaron se ėshtė parti pėr rrugė legjitime ashtu siē ka edhe emrin dhe jo pėr zgjidhje aventurore, siē janė cituar fjalėt e mia nė intervistė. Gjithsesi "vullneti i popullit ėshtė vullneti i Zotit".
Tiranė mė 30 mars 2005
LZHK synon tė lidhė njė pakt nderi me votuesit shqiptarė
Gjergj Thanasi: Partitė mėkatare po zvarrisin zgjedhjet
PS kėrkon ligjėrimin e fenomenit "Dushku"
PLL ka denoncuar zvarritjet me procesin parapėrgatitor tė zgjedhjeve nė njė konferencė shtypi tė bėrė nga drejtori i Departamentit tė Marrėdhėnieve me Publikun pranė PLL, z.Gjergj Thanasi. Ai ėshtė shprehur para gazetarėve se janė shkelur nė mėnyrė tė qėllimshme tė gjitha afatet e pėrgatitjes sė kėtij procesi siē janė pėrgatitja e listave tė zgjedhėsve, pėrcaktimi i qendrave tė votimit dhe numėrtimi i tyre, ligjėrimi pėrfundimtar i metodės sė pėrzgjedhjes sė komisionerėve tė KZZ-ve etj.. Z.Gjergj Thanasi, (nė konferencėn e tė mėrkurės qė shkoi dt.30 mars), tha se edhe mospėrcaktimi i datės sė zgjedhjeve, ėshtė nė kėtė strategji pėr ta shtyrė sa mė larg ditėn e pėrballjes me votuesit. Ai i ka quajtur parti mėkatare ato qė kanė nė dorė procesin e pėrgatitjes sė zgjedhjeve, por qė po i shtyjnė ato nė afate tė papėrcaktuara. Sipas tij kjo shtyrje reflekton frikėn qė kanė ato nė pėrballjen me votuesit, pasi i kanė mashtruar me dhjetėra herė nė kėto vite. Thanasi u shpreh se partitė qė kanė pasur pushtetin kėto vite, kujtohen pėr popullin vetėm njė herė nė katėr vjet, kur ka zgjedhje. Pėr kėtė shkak, arsyetoi ai, shqiptarėt duhet tė kthejnė sytė nga LZHK, e cila ėshtė njė forcė politike-elektorale qė synon tė lidhė njė pakt nderi me votuesit, tė cilin ajo do ta respektojė deri nė fund.
Thanasi komentoi mė tej se forcat e vjetra politike nuk kanė ēfarė t'i tregojnė tjetėr popullit shqiptar, pėrveē kaosit e anarkisė qė kanė pėrshfaqur nė kėto 15 vite pluralizėm partiak. Ai tha se edhe raportet qė vijnė nga institucionet ndėrkombėtare nė lidhje me zgjedhjet, flasin shumė pėr mėnyrėn se si ėshtė qeverisur Shqipėria nė gjithė kėto vite.
"Atdheu"
AKTIVITETE
Kandidatė nė 100 zonat me pėrfaqėsuesit mė tė mirė tė LZHK-sė
Spahiu nė Kukės:
LZHK, alternativa qė ju kėrkoni
Kukės, LZHK fillon tė marrė formė
Kukės - Nė fund tė javės qė u mbyll kryetari i PLL zhvilloi njė tur takimesh nė rrethet e Kukėsit dhe Hasit ku mori kontakt me drejtuesit e partive qė janė anėtare tė LZHK. Po ashtu z.Spahiu kontakoi me intelektualė tė paangazhuar nė politikė, me personalitete vendore dhe me kryetarė tė shoqatave tė ndryshme tė kėtyre rretheve, me qėllim qė tė koordinohej puna pėr konstituimin e degės lokale tė LZHK-sė. Gjatė kėtij turi nuk u krye institucionalizimi i LZHK-sė, pasi ky hap u la tė hidhej nė ditėt e ardhshme, pas njė konsulte nė njė rrafsh mė tė gjerė dhe me qėllim tė afrimit tė figurave mė potente tė shoqėrisė sė kėtij rrethi.
Nė kėto takime z.Spahiu u pėrqendrua nė platformėn e synimet elektorale tė LZHK-sė dhe nė idenė qė LZHK ėshtė si njė shtėpi e madhe e hapur pėr tė gjithė ata qė kėrkojnė ta nxjerrin kėtė vend nga katastrofa e derisotme. Spahiu tha se LZHK ėshtė njė forcė kombėtare dhe e papajtueshme me ato parti e ide qė pėrēajnė unitetin kombėtar duke diskriminuar zona e krahina tė tėra tė vendit, siē ėshtė bėrė deri mė sot me zonėn verilindore tė Shqipėrisė londineze.
Gjatė kėtyre takimeve z.Spahiu dha edhe porosi tė posaēme pėr veprimtarinė koordinuese tė tė gjitha subjekteve e individėve qė janė nė LZHK, pėr tė pasur njė aktivitet sa mė efiēent nė funksion tė fushatės sė ardhshme elektorale.
Takimi nė degėn e PLL Kukės
Kryetari i PLL Spahiu mori pjesė nė mbledhjen e komitetit drejtues tė PLL Kukės, ku ishin tė ftuar dhe kėshilltarėt e PLL nė kėtė rreth. Takimin, qė u zhvillua nė fund tė javės qė shkoi, e hapi kryetari i degės sė PLL Kukės z.Halit Muēmata, i cili evidentoi punėn e strukturave tė kėsaj dege. Ai pėrmendi kushtet e vėshtira atmosferike qė kaloi rrethi dimrin qė shkoi, dhe u shpreh se ato sigurisht kanė ndikuar nė ecurinė e aktivitetit politik tė partisė. Diskutantėt qė morėn fjalėn mė shumė ishin tė interesuar mbi zhvillimet politike nė vend, por nė veēanti pėr LZHK-nė. Kėshtu, pėrveē kryetarit tė degės Muēmata, folėn edhe ish-kryetari Fadil Elezi, kėshilltar i bashkisė Kukės, Xhevdet Sopi sekretar organizativ i degės, Arben Shehu, sekretar i degės, Zenun Onuzi, kryetar i nėndegės Bicaj dhe kėshilltar i kėsaj komune, Sami Dida, kryetar i nėndegės Tėrthore, Rexhep Vata, i nėndegės Surroj, Bashkip Spahiu kėshilltar i komunės Kolsh, Kujtim Cengu e tė tjerė. Tė gjithė diskutuesit u pėrqendruan nė njė angazhim mė serioz pėr tė zhvilluar njė fushatė sa mė dinjitoze pėr kėto zgjedhje nė emėr tė LZHK-sė e me prezencėn e Mbretit nė atdhe.
Kryelegalisti Spahiu tha ndėr tė tjera se zgjedhjet e ardhshme parlamentare, realisht do tė jenė zgjedhjet e para me faktorė realė politikė ku mes tyre ėshtė pa diskutim edhe LZHK-ja, e inicuar dhe e udhėhequr nga Mbreti Leka I.
Ne, tha z.Spahiu, do tė kandidojmė nė tė 100 zonat zgjedhore, sigurisht me pėrfaqėsuesit mė tė mirė, qė do tė jenė tė pėrzgjedhur nga gjithė faktorėt e aktorėt politikė brenda LZHK-sė.
Mė tej mbledhja vazhdoi me ndarjen e detyrave pėr ēdo kryetar nėndege pėr t'u pėrgatitur pėr fushatėn zgjedhore tė muajve tė ardhshėm. Spahiu u ndal nė veēanti pėr mėnyrėn se si duhet tė angazhohen e kontribuojnė legalistėt nė organizmat e LZHK-sė lokale.
Spahiu tha se brenda LZHK do tė jenė pėrfaqėsuesit e tė gjitha subjekteve politike qė duan tė aderojnė nė LZHK, shoqatat e tė pėrndjekurve, shoqata e tė pėrmbyturve nga Liqeni i Fierzės, apo edhe individė me vlera tė spikatura, tė paangazhuar me politikėn e derisotme partiake, tė cilėt mund t'i japin njė ndihmesė tė rėndėsishme LZHK-sė nė kėtė rreth.
LZHK-ja, tha Spahiu, ėshtė e hapur pėr tė gjithė ato subjekte e individė qė duan tė sjellin njė ndryshim jo vetėm nė rrethin e Kukėsit, por nė tė gjithė Shqipėrinė. Ai nėnvizoi se LZHK ėshtė alternativa qė do tė sjellė atė ndryshim qė kėrkojnė shqiptarėt. Ne duhet tė bėjmė tė gjitha pėrpjekjet, pėr t'i dhėnė fund kėsaj krize tė pėrhershme tė qeverisjes sė vendit, - e mbylli fjalėn kryetari i PLL nė takimin e tij nė Kukės. Ky tur i z.Spahiu do tė vazhdojė nė disa etapa, dhe do tė shtrihet edhe nė degėn e Hasit, mė mėnyrė qė tė nxitet aktiviteti pėr LZHK-nė.
Korresp. i "Atdheu"
Spahiu, takim nė degėn e Hasit
Kryetari i PLL Spahiu zhvilloi njė takim me drejtuesit e degės PLL tė rrethit tė Hasit, nė kuadėr tė turit tė tij disaditor nė verilindje tė vendit pėr tė promovuar LZHK-nė. Nė kėtė takim tė zhvilluar me komitetin drejtues nė Krumė, u raportua nė detaje mbi gjendjen e degės dhe pėr pikat ku duhej mėshuar mė shumė nė tė ardhmen. Kryetari i kėsaj dege z.Elez Hoxha e informoi z.Spahiu mbi gjendjen organizative tė degės dhe pėr mundėsitė qė ka ajo pėr pėrballimin e fushatės sė ardhshme zgjedhore. Po ashtu edhe z.Enver Ahmati kryetar i nėndegės Golaj dhe njėkohėsisht kėshilltar i kėsaj komune, foli mbi punėn e bėrė nė kėtė degė.
Nė fund tė takimit kryetari i PLL dha porositė e rastit pėr problemet e fushatės sė ardhshme zgjedhore, por sidomos angazhimet e PLL nė LZHK. Spahiu kėrkoi mė shumė angazhim nga drejtuesit e degės pėr forcimin e identitetit tė LZHK-nė nė kėtė rreth.
Korresp. i "Atdheu"
Fier, LZHK ngre strukturat lokale
Kryetar i Degės sė LZHK Fier u zgjodh intelektuali dhe ish deputeti z.Iljaz Vrioni. Nė postin e sekretarit, z.Jani Pipa, ndėrsa nėnkryetar z.Rexhep Krasniqi
Fier - Mė datė 24 mars 2005, nė qytetin e Fierit u zhvillua njė takim i rėndėsishėm pėr konstituimin e Degės sė LZHK Fier, nė tė cilin morėn pjesė shumė simpatizantė tė Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar, drejtues tė subjekteve politike, intelektualė dhe pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile dhe grupeve tė interesit, qė aderojnė nė LZHK.
Nė kėtė takim pune, si tė deleguar nga Tirana morėn pjesė drejtues tė lartė tė LZHK, sikundėr zotėrinjtė Dashamir Shehi kryetar i PDRn dhe i Departamentit pėr Burimet Njerėzore, Yllson Ibrahimllari kryetar i Departamentit tė Organizimit dhe Nevruz Ndregjoni nėnkryetar i Departamentit tė Organizimit pranė LZHK.
Pasi parashtruan pikėsynimet pėr intensifikimin e punės pėr shtrirjen e LZHK dhe pėrhapjen e alternativės sė saj, drejtuesit e lartė tė LZHK sqaruan pėr tė pranishmit edhe zhvillimet e fundit politike nė vend dhe reflektimin e tyre nė raport me alternativėn e iniciuar dhe drejtuar personalisht nga NMT Leka I Zogu.
Nė fund tė takimit u kalua nė zgjedhjen e strukturave drejtuese lokale tė LZHK, ku nė postin e kryetarit tė Degės sė LZHK Fier u zgjodh intelektuali dhe pinjolli i shquar i familjes Vrioni, z.Iljaz Vrioni.
Nė postin e sekretarit tė kėsaj Dege u zgjodh z.Jani Pipa, ndėrsa nė postin e nėnkryetarit u zgjodh z.Rexhep Krasniqi.
Tė gjithė tė pranishmit shprehėn bindjen se, pas kėtyre pėrzgjedhjeve tė goditura, alternativa e LZHK do tė njohė rritje tė mbėshtetjes dhe cilėsi nė pėrfaqėsimin e saj nė mėnyrė dinjitoze para Shqipėrisė dhe shqiptarėt.
Korresp. i "Atdheu"
INTERVISTA
Intervistė me NMT Leka I Zogu mbi gjendjen politike nė vend dhe opsionet e LZHK-sė
Mbreti: LZHK, njė koalicion atdhetar dhe jo-komunist
LZHK nesėr nė pushtet, me mekanizma qeveritarė e shtetėrorė do ta ēojė ēeshtjen Ēame nė tė gjithė instancat ndėrkombėtare, por jo siē e kanė shtruar deri tani qeveritė dhe pushtetet progreke tė Shqipėrisė.
Greqia ėshtė shtet i BE dhe ka detyrim tė pėrmbushė tė gjitha tė drejtat qė burojnė nga kartat e anėtarėsimit tė saj nė organizmat ndėrkombėtarė. Nėse Greqia refuzon t'u pėrgjigjet detyrimeve tė saj ndaj tė drejtave tė shenjta tė shqiptarėve Ēamė, atėherė ne do ta hedhim ēeshtjen nė Gjykatėn e Strasburgut dhe do ta fitojmė, pasi kemi tė gjitha tė drejtat qė parashikojnė ligjet ndėrkombėtare, dhe pėr kėtė nuk duhet tė ketė asnjė dyshim.
Naltmadhni! Cili ėshtė mesazhi qė dėshironi t'u jepni shqiptarėve me anė tė kėsaj interviste, duke iu referuar edhe zhvillimeve tė kohėve tė fundit?
Mbreti: Shqetėsimi kryesor qė kam, ėshtė pjesėmarrja e pagarantuar e shqiptarėve nė kėto zgjedhje qė po afrojnė. Sepse nė kėto zgjedhje mendoj se do tė jetė i madh grupimi i shqiptarėve qė nuk do tė dalin pėr tė votuar, sepse janė tė zhgėnjyer nga politika. Neve, nė njė mėnyrė apo njė tjetėr, duhet t'i bindim ata, tė dalin e tė votojnė. E rėndėsishme ėshtė qė ata tė marrin pjesė nė votime. Sa mė tepėr pjesėmarrje tė ndėrgjegjshme dhe vota nė kėto votime, aq mė pak kanė mundėsi partitė e mėdha pėr tė manipuluar rezultatet zgjedhore.
Tashmė ka dalė ligji i zgjedhjeve, qė ėshtė njė ligj qė shėrben pėr tė manipuluar votat. Pra mesazhi ynė pėr shqiptarėt ėshtė shqetėsimi i pėrbashkėt pėr tė rritur me tė gjitha mėnyrat pjesėmarrjen nė zgjedhje.
Pse shqiptarėt duhet tė besojnė tek LZHK? Ēfarė do tė gjejnė ata tek kjo alternativė? Pra ēfarė do t'u realizojė atyre qeverisja e ardhshme e LZHK?
Mbreti: Sė pari, qeveria e ardhshme e LZHK do tė jetė njė qeveri shqiptare pėr shqiptarėt dhe interesat e mbarė shqiptarėve. Deri tani, qeveritė tona kanė punuar pėr interesat e tė huajve. Ne do t'i japim pėrparėsi zhvillimit tė tė gjithė vendit, por pikat mė tė rėndėsishme tė programit qeverisės, tė cilat do t'ua bėjmė tė ditura shqiptarėve edhe gjatė fushatės sė zgjedhjeve, do tė jenė rendi publik, Drejtėsia, pra gjykatat dhe prokuroria dhe Bujqėsia.
Ne jemi shumė tė varfėr dhe megjithatė sot importojmė pothuajse tė gjitha ushqimet qė konsumojmė ēdo ditė, si frutat, perimet, e deri tek buka, tė cilat blihen me valutė, nė njė kohė kur ne kėto mund t'i prodhojmė nė vend, sepse tokat tona kanė mbetur djerrė. Pra megjithėse jemi shumė tė varfėr, e shpenzojmė valutėn e pakėt pėr t'u ushqyer. Kėshtu, ēdo vit Shqipėria vihet pėrherė e mė tepėr nėn rrezikun e borxhit tė jashtėm nė rritje.
Tjetėr pikė e rėndėsishme ėshtė tregtia dhe biznesi. Tregtarėt e mėdhenj tė sotėm, tė lidhur me pushtetin, e dimė sesi i kanė vėnė paratė e tyre, por tani e kam fjalėn pėr biznesin e vogėl, qė ka nevojė tė marrė pak frymė para se tė tatohet. Prandaj mendoj se biznesit tė vogėl duhet t'i jepet njė vit apo dy vjet mundėsi pėr ta marrė veten.
Ju Naltmadhni vazhdimisht e keni vėnė theksin tek domosdoshmėria e forcimit tė rendit, nėpėrmjet krijimit tė strukturave tė specializuara dhe tė trajtuara me pėrparėsi. A mund tė na thoni diēka mė konkretisht pėr kėtė problem!
Mbreti: Duhen forcuar me ēdo kusht Ushtria dhe Policia. Por pavarėsisht nga kjo, unė jam krejtėsisht i mendimit se neve na duhet njė xhandarmėri. Njė xhandarmėri e aftė, qė tė plotėsojė nevojat speciale, pra tė rendit nė tė gjithė Shqipėrinė, por edhe nevojat e kufirit.
Na duhet njė xhandarmėri qė ta paguajmė me paga shumė tė mira, tė mjaftueshme pėr tė jetuar me nder e me dinjitet, pa patur nevojė tė korruptohet, e qė familjet e punonjėsve tė saj tė kenė mbrojtjen e shtetit.
Shikoni, janė shumė hapa, shumė shkallė qė duhen kapėrcyer pėr t'ia arritur qėllimit pėr vendosjen e rendit publik, por ato mė me rėndėsi janė drejtėsia, qetėsia dhe siguria absolute pėr jetėn, nderin dhe pasurinė. Kėto duhet tė sigurohen edhe me dhunė, po tė jetė nevoja. Unė e shoh qė do tė kemi ndonjė problem tė vogėl me Evropėn, por shpresoj se ata do ta kuptojnė psenė e rivendosjes sė dėnimit me vdekje nė Shqipėri, pėr njė kohė tė caktuar dhe pėr disa krime tė caktuara.
Pyetje: Pėrse Ju mendoni qė, krahas programit tė LZHK - si njė mrekulli e vėrtetė shqiptare, qė nė qendėr vendos interesat kombėtare dhe qytetarin shqiptar - populli duhet t'i votojė kandidatėt e LZHK? Ēfarė pėrfaqėsojnė ata? Ku ndryshojnė nga kandidatėt rivalė. Ēfarė cilėsish dhe vlerash bartin ata?
Mbreti: Sė pari, ata janė zgjedhur nga zonat e veta. Sė dyti janė fytyra tė reja, qė nuk janė tė korruptuar. Ata mund tė mos kenė, sot pėr sot, pėrvojėn e parlamentit, por do ta mėsojnė shpejt sepse janė njerėz tė kulturuar, janė njerėz qė kanė mundėsitė pėr t'u pėrgatitur, dhe zenė vend tė tyre nė komunitetin e zonės qė pėrfaqėsojnė. Kjo do t'i ndihmojė shumė, sidomos nė trajtimin dhe zgjidhjen e problemeve tė zonave tė tyre. Kjo do tė thotė se nė parlament ata do tė ngrenė probleme dhe shtrojnė rrugėzgjidhje pėr mėnyrėn sesi mund tė ndihmojne atė zonė, domethėnė do tė kenė mundėsi tė ndihmojnė shumicėn e zonave tė Shqipėrisė.
Sipas Jush, cila do tė jetė ecuria marrėdhėnieve dhe e bashkėbisedimit shqiptaro-ndėrkombėtar pėr tė arritur pavarėsimin e Kosovės? A mendoni se hapat qė do tė ndėrmerren kėtė vit do tė jenė vendimtare pėr procesin e pavarėsimit, apo do tė ketė akoma pengesa? Cili do tė jetė ndikimi i faktorit Haradinaj nė vazhdimėsinė e kėtyre marrėdhėnieve?
Mbreti: Le ta fillojmė nga pyetja e fundit! Sė pari Unė e shoh qė tani se z.Haradinaj na mungon dhe do tė na mungojė pėr shumė kohė sepse ishte duke bėrė njė punė shumė tė mirė nė Kosovė. Fatkeqėsisht, shteti shqiptar nuk bėn asgjė pėr Kosovėn, pėrvese pengon duke vėnė shkopinj nė rrota.
Ne duam tė shohim njė Kosovė tė pavarur, sa mė shpejt tė jetė e mundur. Shqipėria mund ta pėrdorte atė pak influencė qė ka pėr t'ia arritur kėtij synimi, por nuk e bėn, sepse kėto nuk janė interesat e zotėri Nanos dhe zotėri Berishės, apo tė atyre qė janė padronėt e tyre.
A shihni lidhje ndėrmjet akuzave kundėr z.Haradinaj me atentatin kundėr z.Rrugova dhe me veprimtarinė e qarqeve antishqiptare nė Europė e nė botė, apo i shihni ato si ngjarje tė shkėputura e tė rastit?
Mbreti: Vetkuptohet se kėto qė pėrmendėt nė pyetjen tuej kanė lidhje tė fortė me njana-tjetrėn.
Unė kam parashikuar dhe shoh se qarqet antishqiptare kanė tentuar e do tė provojnė me kriju destabilizim nė Kosovė, pėr tė vonuar njohjen e Statusit tė Pavarėsisė sė Kosovės. Kjo nuk ėshtė ēeshtje e papėrgatitur dhe ne e dimė se ėshtė ēeshtje e pėrgatitur me kohė, sepse Serbia nuk don ta lėshojė Kosovėn.
Cilat ishin pikat e pėrbashkėta gjatė bisedimeve me z.Haradinaj dhe z.Rugova gjatė vizitės Tuaj nė Kosovė?
Ku pikėrisht qėndron suksesi qė shoqėroi edhe pritjen madhėshtore tė shqiptarėve tė Kosovės shqiptare, pra cili ishte shkaku i jehonės shumė tė madhe nė popull, qė shoqėroi gjithė vizitėn Tuaj atje?
Mbreti: Nuk dua tė flas pėr arsyen e jehonės, sepse pėr kėtė flet gjithė jeta dhe vepra ime nė shėrbim tė ēeshtjes sė Kosovės dhe ēeshtjes sonė kombėtare, por po ju them se ka qenė njė pritje e mrekullueshme dhe shumė e ngrohtė. Sa pėr bisedat me z.Haradinaj dhe z.Rugova, mund t'u them se kanė qenė biseda tė gjata, tė gjana e me shumė themel.
Pyetje: Cilat janė pėrshtypjet Tuaja nga kontaktet me z.Haradinaj e z.Rugova gjatė vizitave qė ata bėnė nė Shqipėri vitin e kaluar?
Mbreti: Ne shkėmbyem disa biseda, disa mendime shumė tė rėndėsishme dhe nė vazhdėn e atyre qė unė pata edhe gjatė vizitės nė Kosovė, qė i parapriu edhe vizitės sė tyre.
Unė pata disa fjalė me ua thanė dhe ua thashė e ata i mirėpritėn. Pėrgjithėsisht, bisedimet tona kanė qenė shumė tė ngrohta e vllaznore.
Siē u thashė pak ma parė, z.Haradinaj po na mungon shumė tani, sepse ai ishte nė krye tė punėve nė momentet mė cilėsore e mė tė rėndėsishme pėr Kosovėn, bash nė njė moment kur ishte duke ecur me shpejtėsi drejt statusit tė Pavarėsisė sė Kosoves, dhe kjo tani ėshtė vonuar pėr disa kohė.
Nė lidhje me faktorin politik shqiptar nė Maqedoni, cilat kanė qenė kontaktet ose linjat e bashkėpunimit? Ēfarė mendimi keni pėr cilėsinė e faktorit politik shqiptar atje dhe sa i aftė ėshtė ky faktor pėr tė siguruar zbatimin e Marrėveshjes sė Ohrit, apo edhe arritjen e standardeve politike drejt sė drejtės sė shtet-formimit tė shqiptarėve nė Maqedoni?
Mbreti: Unė kam patur kontakte tė vazhdueshme me z.Arbėr Xhaferri dhe z.Ali Ahmeti, dhe i kam pėrkrahur nė synimin e tyre pėr arritjen e standardeve dhe pikave tė Marrėveshjes sė Ohrit. Me mirėkuptim u kam kėrkuar dhe sugjeruar atyre thellimin dhe pėrmirėsimin e synimeve politike pėrtej kėsaj marrėveshjeje, sepse ato ēka parashikon Marrėveshja e Ohrit janė minimalja e atyre qė kėrkojnė shqiptarėt nė Maqedoni. Pra duhet qė tė arrijmė shumė mė tepėr, por, sė pari, duhen arritur standardet e Marrėveshjes sė Ohrit, sepse druhem me bindje se faktorėt politikė maqedonė nuk duan t'i plotėsojnė as ato.
Pse ju NMT mendoni se LZHK, bashkė me faktorėt e tjerė politikė, duhet tė riformatojnė dhe riformulojnė raportet politike nė Shqipėri, nė krahasim me dy partitė e mėdha. Ēfarė e mire do t'u vijė shqiptarėve nga kjo gjė, sepse shumė prej tyre akoma mendojnė se sistemi dypartiak PS-PD ėshtė i pathyeshėm dhe se ka edhe mbėshtetjen e ndėrkombėtarėve.
Mbreti: Besoj se mbėshtetja ndėrkombėtare pėr dy partitė nė fjalė, ka rėnė shumė. Gjithshtu besoj se elektorati i tyre ka rėnė shumė. Ēfarė kanė bėrė kėto dy parti pėr Shqipėrinė? A e kanė pėrmirėsuar ato jetesėn e shqiptarėve dhe a e kanė ndihmuar ato kėtė popull tė shumėvuejtun? Unė nuk e shoh njė gjė tė tillė. Ato pak gjėra apo ndryshime qė kanė bėrė, janė kozmetike, si puna e Edi Ramės nė Tiranė. Lyej pak me bojė dhe lustro fasadat, kur populli ėshtė tue vuejtė pėr bukėn e gojės dhe fėmijėt nuk mbushin dot barkun e kanė braktisė shkollat e kanė dalė tuj lypė, ēka nuk asht nė zakonin dhe nė nderin e shqiptarit.
Kurse LZHK kėrkon tė bėjė ndryshime tė mėdha dhe thelbėsore.
Si e shikoni skenėn politike shqiptare dhe ēfarė do t'u sugjeroni partive politike kryesore qė do tė marrin votat e tyre pas kėtyre zgjedhjeve?
Mbreti: Dėshiroj tė theksoj se dy partitė e mėdha me tė drejtė i kam quajtur raja tė komunizmit dhe tė tilla janė akoma. Prandaj mendoj se dalja e LZHK shėnon daljen pėr herė tė parė nė skenėn politike shqiptare tė njė koalicioni tėrėsisht atdhetar e kombėtar dhe jo-komunist.
Si e mendoni zgjidhjen e halleve tė shqiptarėve nė tė ardhmen nėpėrmjet bashkėpunimit politik qė ofron LZHK pėr t'i futur zhvillimet shqiptare nė hullinė e vet tė natyrshme, dhe si mendoni se do ta arrini mirėkuptimin e faktorėve tė tjerė politikė, pėr tė ecur krahas nė rrugėn qė na takon, atė tė Zhvillimit Kombėtar? Pra si do t'i bindim ata pas zgjedhjeve se rruga pėr Zhvillim Kombėtar ėshtė rruga mė e mirė dhe nė interes tė tė gjithė shqiptarėve, ēka kėrkon braktisjen e kursit tė vjetėr? Ēfarė do tė bėni Ju personalisht dhe LZHK pėr arritjen e kėtij qėllimi?
Mbreti: Shpresoj se, siē kemi theksuar edhe mė parė se, brenda kėtyre partive ka njerėz kombėtarė, pra atdhetarė, dhe shpresoj se ata do ta pėrkrahin iniciativėn e LZHK pėr bashkėpunim nė tė mirė tė vendit. Por mendoj se lidershipi i dy partive tė mėdha do ta luftojė LZHK-nė nė ēdo mėnyrė, dhe ne duhet tė jemi tė pėrgatitur pėr kėtė. Megjithatė ne nuk do tė tėrhiqemi nga misioni fisnik i afrimit dhe bindjes sė atyne qė e duan vendin dhe ardhmėninė tonė.
NMT, Ju keni patur kohėt e fundit kontakte tė shumta me trupin diplomatik nė Shqipėri, kontakte me faktorin ndėrkombėtar gjatė vizitave tė rėndėsishme jashtė shtetit. Njėkohėsisht edhe pėrfaqėsuesit tuaj kanė zhvilluar takime tė rėndėsishme nė Britani e SHBA. Cilat mendoni se kanė qenė sukseset e kėtyre vizitave nė njohjen dhe ndėrkombėtarizimin e alternativės politike tė LZHK dhe ēfarė pėrshtypje kanė krijuar faktorėt ndėrkombėtarė pėr LZHK-nė.
Mbreti: Pėr mua, njė gjė e rėndėsishme qė kam bėrė, ėshtė se pata pak, shumė pak ndikim nė emėrimin e administratorit tė Kosovės, zotit Petersen. Kjo ishte nė interes tė Kosovės, sepse z.Petersen po bashkėpunon mjaft mirė me faktorin politik shqiptar dhe me tė gjithė shqiptarėt nė Kosovė.
Pėrsa i pėrket Shqipėrise, unė shikoj se ka njė dualizėm nė politikėn Euro-atlantike. SHBA e Britania e Madhe nuk e shohin keq Shqipėrinė, qoftė edhe kėshtu siē ėshtė, kurse Europa don ta tėrheqi Shqipėrinė nė orbitėn e saj.
Ne mund tė hyjmė nė Europė, por jo me kushtet e tyre. Do tė ishte njė gabim i madh pėr shqiptarėt, nėqoftėse do tė hynim nė Europė si njė shtet qė nuk mundet tė thotė dot fjalėn e vet. Do tė bėheshim njė vend qė i ngjante njė thesi ku gjithkush fut dorėn dhe nxjerr dhe fut atė qė dėshiron.
Neve duhet tė hyjmė nė Europė me kushtet tona. Duhet t'i kemi kėto kushte tė siguruara sa mė mirė.
Ligji 7501 duhet abroguar me ēdo kusht. Pronarėt duhet tė kompensohen ose tė marrin pronat e tyre, sepse prona ėshtė ēeshtja mė e shenjtė. Pastaj vijnė edhe pikat e tjera qė thamė mė sipėr, por zgjidhja e problemit tė pronave ėshtė kryesore. Pa e rregulluar kėtė problem, nuk do tė arrijmė t'i punėsojmė shqiptarėt kėtu nė Atdhe. Duke mos i punėsuar dot, ata do tė vazhdojnė tė ikin jashtė, dhe kėshtu njė pjesė e madhe e tyre do tė mbetet atje. Me kėto ritme tė largimit tė rinisė nga atdheu, ngadalė-ngadalė malėsitė dhe fshatrat tona do tė mbeten bosh.
Qytetet tona po mbushen, por kjo lėvizje demografike ėshtė njė rrezik i madh pėr boshatisjen e zonave tė tėra dhe ne kėtė lėvizje duhet ta ndalojmė, duke i dėrguar fshatit mjekė, arsimtarė dhe ēfarėdo specialistėsh tė kualifikuar. Kėshtuqė ata nuk do tė kenė nevojė pėr tė ardhur nėpėr qytete.
Nė rast tė njė fitoreje tė mundshme tė LZHK, apo tė njė koalicioni qeverisės ku LZHK do tė ndikojė fuqishėm pėr arritjen e stabilitetit qeverisės, cili do tė jetė ndikimi Juaj personal dhe i miqve tuaj e tė Shqipėrisė, pėr ndihma ekonomike, investime strategjike nga Mbretėritė me tė cilat ju keni marrėdhėnie shumė tė mira, apo edhe nga shtete tė tjera qė ushqejnė miqėsi dhe respekt pėr Shqiptarėt? Pra ēfarė Ju u garantoni shqiptarėve nė ndryshim me gabimet shumė tė rėnda dhe miqėsitė shumė tė pakta qė ata kanė siguruar gjatė kėtyre viteve, pas njė izolimi kaq tė gjatė. Pra a do tė kemi miq tė tjerė tė rėndėsishėm qė do tė afrohen si investitorė strategjikė, pėr tė ndikuar nė zhvillimin tonė ekonomik?
Mbreti: Unė mund ta garantoj kėtė me njohjet dhe ndikimet e mia. Por sapo tė sigurojmė ligj dhe rend, dhe zbatim korrekt tė tyre, atėherė do tė vijnė investitorėt strategjikė, nga ēdo anė e botės. Sepse Shqipėria ka mjaft pasuri pėr t'i tėrhequar ata. Cilat janė pasuritė e Shqipėrisė? Nuk diskutohet nėntoka jonė, por ajo mund tė dojė njė kohė tė gjatė pėr ta vėnė nė shfrytėzim. Eshtė pasuria njerėzore nė radhė tė parė, por ėshtė edhe turizmi. Shqipėria mund tė zhvillojė njė turizėm bregdetar dhe malor tė mrekullueshėm. Por pėr kėtė duhet tė kemi infrastrukturė. Tė gjitha kėto mund tė bėhen vetėm e vetėm kur ka ligj e rend.
Si e shikoni tė ardhmen e Shqipėrisė nė kuadėr tė rivaliteteve ekonomike me fqinjėt, tė ngjashme me njė luftė qė synon edhe kushtėzime politike ndaj nesh?
Mbreti: E para duhet ta pranojmė kėtė sfidė dhe tė marrim pėrsipėr pasojat e njė "lufte" jo nė kuptimin e mirėfilltė, por tė njė lufte tė ashpėr kundėr "investitorėve" zhvatės grekė. Nuk mund tė lejojmė qė njė pjesė e madhe e Shqipėrisė dhe e vendim-marrjes politike tė jetė nė dorėn e Greqisė.
Pėr kėtė ka mjete qė mund tė pėrdoren. Nuk dua t'i them tani, por janė disa mjete qė mund tė pėrdoren, qė edhe Greqia vetė tė lodhet nga pėrdorimi me sukses i tyre. Kuptohet, reagimet e Greqisė nuk do tė na pėlqejnė shumė, por nuk mund tė vazhdojmė tė lejojmė qė Shqipėria tė jetė nė dorė tė Greqisė.
Si mendoni ta zgjidhni ēeshtjen Ēame si pjesė e rėndėsishme e ēeshtjes sonė kombėtare?
Mbreti: LZHK nesėr nė pushtet, me mekanizma qeveritarė e shtetėrorė do ta ēojė ēeshtjen Ēame nė tė gjithė instancat ndėrkombėtare, por jo siē e kanė shtruar deri tani qeveritė dhe pushtetet progreke tė Shqipėrisė.
Greqia ėshtė shtet i BE dhe ka detyrim tė pėrmbushė tė gjitha tė drejtat qė burojnė nga kartat e anėtarėsimit tė saj nė organizmat ndėrkombėtarė. Nėse Greqia refuzon t'u pėrgjigjet detyrimeve tė saj ndaj tė drejtave tė shenjta tė shqiptarėve Ēamė, atėherė ne do ta hedhim ēeshtjen nė Gjykatėn e Strasburgut dhe do ta fitojmė, pasi kemi tė gjitha tė drejtat qė parashikojnė ligjet ndėrkombėtare, dhe pėr kėtė nuk duhet tė ketė asnjė dyshim.
Ju faleminderit pėr intervistėn Naltmadhni!
Ju faleminderit edhe juve dhe gazetės suaj tė nderuar!
Intervistoi Erind Maēi
Marrė nga gazeta "Tradita"
ANALIZA
Kambanat e ballkanikėve dhe letargjia shqiptare (4)
Qėndrimi mjeran i politikės shqiptare ndaj agresionit tė fqinjėve
Cinizmi qė zhvlerėson iluzionet e rrejshme
Nga Qemal Velija
(vijon nga numri i kaluar)
4.Sllavomaqedonėt "e urtėsuar" nga forca
Nė tė njėjtėn analogji mund tė shprehemi edhe pėr distrofikėt e hibridėt sllavomaqedonė, tė cilėt edhe pse defiēitarė tė pakrahasueshėm me ballkanasit e tjerė, pėrsėri luajnė me tė njėjtat karakteristika si grekėt e serbėt. Edhe ata prirjes shqiptare pėr t'u pajtuar, pėr t'u miqėsuar, pėr t'u vėllazėruar, nė kuadėr tė integrimeve tė mėdha, nė kuadėr tė kėshillave tė faktorit ndėrkombėtar, nė kuadėr tė ruajtjes sė stabilitetit rajonal e tė statuskuosė sė kufijve, -i pėrgjigjen me tė njėjtėn arrogancė, cinizėm e akte flagrante me synim suprimimin e shqiptarėve si faktor i qenėsishėm brenda-fyromas, e mė tej rajonal.
Vullnetin altruist e vetėmohues tė shqiptarėve ata e konsiderojnė me mospėrfillje si njė vullnet me tė cilin mund tė ruhet parėsia e tyre nė shtetin politik artificial dhe qė shqiptarėt tė ruajnė pozicionin e rajasė pa tė drejta identifikimi, apo barazimi. Pėr kėtė arsye, ata i pranojnė, tė detyruar nga rrethanat dhe nga pafuqia pėrballė forcės shqiptare (kur vihet nė lėvizje, ama!), tavolinat e bisedimeve nė tė cilat siē ėshtė karakteristikė, shqiptarėt dalin pėrherė tė humbur ose me fitore minimale. Ndėrsa vetė shqiptarėt "dehen" dhe vazhdojnė gjatė tė qėndrojnė nėn atė delir, vetėm e vetėm se e quajnė veten tė pėrfillshėm dhe tė suksesshėm pse u ulėn nė tavolinė. Mė tej, si tė pėrēartur, fillojnė tė mbajnė ligjėrata pėr frymėn e re, pėr mirėkuptimin, pėr integrimin, pėr paqen ndėretnike, pėr stabilitetin e rajonit, pėr zbutjen dhe paqėtimin e sllavėve, -derisa u vijnė "shuplakat" nė fytyrė si pėr t'iu nxjerrė pijen.
E nė kėtė kontekst, nuk realizohen apo realizohen minimalisht disa prej kėrkesave tė shqiptarėve; ata nuk pėrfillen si tė barabartė, shpallen si tė vėnė nėn akuzė penale individėt qė u amnistuan (vetė amnistia mbas konfliktit tė ndėrprerė nė mes ishte njė diskriminim dhe fyerje pėr shqiptarėt dhe revoltėn e tyre) e u ēarmatosėn vullnetarisht, e mė pas u ulėn nė tavolinė me ish-armiqtė e tyre; privohen fėmijėt shqiptarė tė arsimohen nė gjuhėn amtare nė qytetin e alfabetit tė shqipes-Manastir, e shumė tė tjera "bėma" sllavomaqedone qė bėjnė mjaft mirė qė iu freskojnė kujtesėn shqiptarėve dhe i nxjerrin nga hipnoza e vetėmashtrimit pėr "erėn e re ballkanike". Edhe pse kėtyre kohėve tė fundit duket njė paqėtim, njė "urtėsim" i sllavomaqedonėve ndaj shqiptarėve (kjo nė krahasim me periudha tė tjera kur skėrmisnin dhėmbėt e qumėshtit si tė ishin dhėmbė luanėsh), pėrsėri nuk duhet tė biem nė mashtrim se kanė ndėrruar. Ata shumė-shumė e kanė ndier forcėn shqiptare nė mjedisin e tyre, mundėsinė e superimit tė menjėhershėm prej potencialit shqiptar nė rast tė ndonjė pėrplasjeje tjetėr, prandaj luajnė me kartėn e mirėkuptimit derisa tė nuhasin ndonjė erė tė re tė favoshme pėr tė kthyer nė origjinė (domethėnė nė revanshin agresiv ndaj shqiptarėve).
Ndėrsa, duke iu referuar qėndrimit tė shtetit politik shqiptar, nė lidhje me predispozitėn ndaj sllavomaqedonėve, mund tė themi se mjerimi nė kėtė rast ėshtė sheshit dhe "qelb dynjanė". Jo vetėm se i ka munguar kushtėzimi legjitim nė varėsi tė tė drejtave e interesave tė bashkėkombasve tė vet nė atė shtet tė sajuar, por edhe pėr ngurrimin -pėr t'i dalė pėrballė cinizmit e arrogancės, -pėr tė ruajtur dinjitetin e institucioneve, kufijve, qytetarėve tė vet, simboleve kombėtare, -e deri pėr tė mbrojtur edhe jetėn e pasurinė e shtetasve tė vet. Dhjetėra tė vrarėt nė kufi, grabitjet e bagėtive, peshkatoreve, shkeljet dhe veprimet terroriste ndėr kufij, propaganda diversioniste e titullarėve diplomatikė apo shtetėrorė sllavomaqedonė (kujtojmė rastin e ambasadorit Nikovski apo tė ish-ministrit Boshkovski), keqtrajtimet, ndalimet e papėrligjura dhe fyerjet ndaj qytetarėve e intelektualėve-shtetas tė Republikės sė Shqipėrisė, censura doganore ndaj librit shqip, sulmet e paradokohshme ndaj shtatores sė Naimit, e shumė fakte tė tjera flagrante e qė flasin qartė, - nuk duan koment por zhvlerėsojnė vetvetiu tentativėn pėr t'i paraqitur marrėdhėniet dypalėshe si tė shkėlqyera e mjaft miqėsore. Ato janė shprehje e paekuivok e ndjenjės dhe predispozitės antishqiptare tė kėtyre sllavo-hibridėve, dhe vijnė si dėshmi kryeneēe pėrkundėr iluzionit e vetėmashtrimit tė shqiptarėve. Madje, as mėngjeset e falenderimit (qė nuk di se pse mė sjellin ndėrmend, qoftė edhe si pėrqasje tematike, lutjet pėrshpirtėse!) qė Presidenti i nderuar shqiptar, Moisiu, i kalon nė shoqėrinė e homologėve tė tij fqinjė, nuk mund tė zbukurojnė lakuriqėsinė e kėtyre fakteve qė cėnojnė dinjitetin dhe interesat e shqiptarėve e tė shtetit tė tyre.
Ky mjerim dhe kapitullim i politikės sė shtetit politik shqiptar del mė nė pah nė kėtė rast, pra tė sllavomaqedonėve, qė nė fund tė fundit janė vetėm njė sajesė artificiale e politikės ndėrkombėtare nė shtetformimet nė gadishull. Edhe para tyre shfaqet pėrunjėsia dhe vobektėsia e pushteteve shqiptare, njėlloj si tė ishin pėrballė ndonjė fuqie tė madhe. Tė paktėn nė rastin e sllavomaqedonėve shteti politik shqiptar duhet tė shfaqte njė profil mbizotėrues, njė politikė kushtėzuese dhe imponuese. Me njė faktor mbizotėrues shqiptar nė atė shtet hibrid, shteti politik i shqiptarėve duhet tė "luante arushash" me sllavomaqedonėt, duke u treguar tė paktėn nė njė rast se i vinte era shtet. Arroganca dhe cinizmi i kėtij shteti-klon duhej tė merrte shuplakėn qė meritonte, dhe jo tė pėrfillej si njė faktor i rėndėsishėm nė rajon.
Nė tė pėrkundėrt, si pėr t'i vėnė vulė mjerimit dhe papėrgjegjshmėrisė sė tyre, insitucionet e shtetit shqiptar plotėsojnė me zell kėrkesat e palės sllavomaqedone duke marrė nė pėrgjegjėsi penale liderėt e AKSH, Gafurr Adilin e Taip Mustafėn, duke u kthyer nė instrumentė tė verbėr tė dėshirave e interesave sllave. Ėshtė i njėjti zell mercenar me tė cilėn u sulmuan fillimisht, prej politikės e institucioneve shqiptare, edhe luftėtarėt e UĒK-nė nė Maqedoni, pėr tė qenė nė njėzėshmėri me sllavomaqedonėt.
Euforia qė i zė shqiptarėt sapo ulen nė tavolina bisedimesh e marrėveshjesh, edhe nė rastin e sllavomaqedonėve ėshtė tepėr e pafalshme. Atmosfera qė mbizotėron tashmė nė lidhje me ta, pritshmėria e pakuptimtė pėr tė zgjidhur nė mėnyrė imediate interesat shqiptare nė atė juridiksion artificial shtetėror, ngritja dhe pranimi i tyre nė rangun e primarėve qė i japin identitetin atij mini-shteti, - janė qėndrime tė papėrgjegjshme qė nė kohė tė tjera do tė shpėrblehen me goditje tė tjera mbi interesat shqiptare. Pikėrisht nė kėto momente tė pafuqisė sė tyre, tė vobektėsisė sė tyre, politika shqiptare duhet tė kalojė (sė paku njėherė tė vetme) nė ofensivėn e saj tė ligjshme pėr tė fituar terren nė rajon. Minimalisht kėrkesa pėr cilėsinė shtetformuese tė shqiptarėve nė atė shtet hibrid duhej realizuar me tė gjitha format, duke i hequr cilėsinė e njė shteti sllav.
Si pėrfundim
Pra, ankesat dhe reagimet e kohamėkohshme tonat pėr veprime flagrante armiqėsore nga ana e fqinjėve grekė e sllavė, duhet tė adresohen dhe ta gjejnė fajin pėr zhgėnjimin tek vetvetja, tek njė nga vetitė qė kemi si popull, pėr tė qenė imagjinarė. Dhe pėr shkak tė kėsaj vetie, duke e marrė si tė mirėqenė atė, ēka dhe si i kemi imagjinuar fqinjėt tanė, mė pas hidhėrohemi pse ata veprojnė ndryshe nga ē'duam ne tė sillen. Nė fund tė fundit, ata janė vetja e tyre dhe ne duhet t'i pranojmė (por jo dhe tė pajtohemi) siē janė, ashtu armiqėsorė ndaj nesh, cinikė, arrogantė, grabitqarė, barbarė e terroristė ndaj nesh, kundėrshtarė pėr vdekje tė aspiratės sė gjithhershme kombėtare shqiptare, ekspansivė, agresivė e shovenė ndaj hapėsirave, popullsisė e interesave shqiptare. E ne duhet tė mėsohemi tė shohim realitetin nė sy e jo nėpėrmjet perdesh iluzive e mashtruese, se pastaj do rrimė gjithherėt duke u zhgėnjyer e duke u mashtruar deri nė dėshpėrim e kapitullim.
Fqinjėt tanė (i kemi tė tillė pazgjidhshmėrisht, duam apo s'duam ne) grekė e sllavė janė ngritur, rritur e kanė arritur deri nė kėtė stad ku janė sot, mbi vlerat tona shqiptare (hapėsira tokėsore, popullsi tė asimiluara apo tė ndrydhura, institucione shpirtėrore e kulturore, pasuri tė tjera materiale, etj.), kėshtuqė ata afėrmendėsh do tė jenė refrektarė, agresivė e diversivė ndaj nesh, pasi:
-sė pari, suprimimi i shqiptarėve dhe armiqėsia ndaj tyre ėshtė kthyer tek ata nė njė normė organike vetėdijėsore, ėshtė arsye dhe mundėsi ekzistenciale e mė tej edhe njė element i konstitucionit mendor e shpirtėror tė tyre, dhe;
-sė dyti, njė ndryshim thelbėsor i kahjes dhe i qėndrimit ndaj shqiptarėve, njė marrėdhėnie e ngushtė me ta mbi baza tė respektit dhe interesit tė ndėrsjellė, njė vlerėsim apo mė tej edhe njė integrim ballkanik nė kushtet e faktorėve tė barabartė me shqiptarėt, - do tė sillte padyshim shpėrbėrjen e ekuilibrave tė pėrdhunshėm qė kanė krijuar nė shoqėritė e tyre. Me ē'rast do tė ringjalleshin e ripėrtėriheshin pjesėt e pėrvehtėsuara e tė asimiluara sipėrfaqshėm me origjinė shqiptare (qoftė arvanitėt, qoftė edhe shqiptarė ortodoksė qė tashmė deklarohen si sllavė apo grekė), si dhe natyrshėm do tė pėrmbyseshin raportet e deritanishme ballkanike qė janė krijuar nė kurriz dhe nė dėm tė shqiptarėve.
Atėhere, e vetmja rrugėzgjidhje ekzistenciale e progresive e shqiptarėve pėr tė neutralizuar armiqėsinė e kėtyre fqinjėve dhe pėr tė prerė mundėsitė suprimuese prej tyre, ėshtė kthimi rrėnjėsor tek vetvetja kombėtare dhe rivlerėsimi maksimal i saj, duke ikur pėrfundimisht prej kurtheve iluzive ideologjike me bazė internacionaliste. Ky kthim dhe rivlerėsim i vetvetes kombėtare nevojshmėrisht do tė kėrkonte edhe ndryshimin tėrėsor tė filozofisė dhe koncepteve, jo vetėm politike, por edhe shoqėrore, si pėr shembull ngritja nė vlerė:
-e fitimit tė sė drejtės nėpėrmjet fuqisė e jo nėpėrmjet lypjes e mėshirės,
-e prirjes ofensive pėrkundėr asaj difensive,
-e pėrligjjes sė tė gjitha mjeteve pėr tė arritur qėllimin dhe aspiratėn madhore kombėtare, pa pėrfillur pengesat e kufizimet ideologjike,
-e rritjes sė potencialit njerėzor nėpėrmjet shtimit progresiv demografik, pėrkundėr politikave asfiksuese tė planifikimit familjar,
-e vėnies nė plan tė parė tė interesit kombėtar nė raport me interesat e nėngrupeve qė pėrbėjnė shoqėrinė kombėtare (fetare, politike, ekonomike, krahinore, kulturore, etj.),
-e nderimit dhe kujdesit pėr vlerat dhe institucionet autentike shqiptare (madje nė kėtė drejtim kemi mjaft nevojė edhe pėr nxitjen dhe pėrhapjen e frymės sė fobisė), pėrkundėr mbivlerėsimit dhe turravrapit drejt vlerave tė tė tjerėve,
-e adhurimit pėr vetveten, pėrkundėr hyjnizimit dhe pėruljes para tė huajit....
Kjo kthesė rrėnjėsore nė mendėsi e vetėdije, do tė kėrkonte vėmendjen dhe pėrkushtimin e gjithė shoqėrisė, por nė kėtė drejtim kemi edhe ndihmėn e vetė fqinjėve (qė fatmirėsisht nuk janė aq tė zgjuar e mendjeftohtė pėr tė na lėnė tė pashqetėsuar nė iluzionin tonė topitės) tė cilėt na shtyjnė drejt kėsaj kthese, duke tundur fort dita-ditės "kambanat" e armiqėsisė sė hapur.
Fund, shkurt-mars 2005
KOMENTI
Fjala e mbajtur nė takimin e NMT Mbretit Leka I me qytetarėt e Shkodrės mė 26 mars 2005
Pse Shkodra duhet tė pėrkrahė LZHK-nė
Nga Prof.as.Dr. Bajram XHAFA
Shumė i nderuari dhe i shumėprituri Naltmadhėri "Mbret i Shqiptarėve"
Tė dashur liderė tė LZHK-sė
Tė nderuar autoritete qendrore e vendore, miq e dashamirė, pjesėmarrės nė kėtė tubim
Zonja dhe zotėrinj
Eshtė hera e tretė qė NM e Tij Mbreti Leka I vjen nė Shkodrėn tonė tė lashtė e tė re. Vera e vitit 1997 ishte kontakti i parė i shkodranėve me Mbretin. Ai takim shėrbeu sa pėr t'u njohur e pėr t'u shmallur nga ndarja e gjatė mbi gjysėm shekullore. Hera e dytė ishte nėntori i vitit 2003, kur e gjithė Familja Mbretėrore, Mbreti Leka, e ndjera Mbretėresha Suzanė edhe Princi Leka, ishin pranė nesh, kėtu nė qytetin tonė. Princi Leka e ka vizituar Shkodrėn edhe njė herė tjetėr, me rastin e njė ndeshjeje sporti, ku mori kontakt me bashkėmoshatarėt e tij tė rinj. Kjo ėshtė hera e tretė qė Mbretin e kemi kėtu midis nesh, por takimi i sotėm ėshtė jo vetėm takim malli e dashurie, nė vazhdėn e takimeve tė zakonshme tė Mbretit me popullin e vet, por edhe takim pune pėr veprimtari politike konkrete si udhėheqės i formacionit politik shpresėdhėnės tė Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar tė iniciuar nga vetė Ai. Vjen pėr t'i dhėnė mbėshtetje dhe krahė degės prestigjioze tė LZHK-sė sė Shkodrės tė krijuar nė dhjetor tė vitit qė pėrcollėm, me nismėn e njė grupi intelektualėsh tė ndershėm, tė painfektuar nga korrupsioni dhe shfaqjet e tjera tė shėmtuara tė kohės qė po e gangrenizojnė e po i bėjnė gropėn kėtij vendi tė bekuar, por qė klasa politike antikombėtare qė e drejton don ta kthejė nė vend tė mallkuar. Nė nismėn pėr ngritjen e degės sė Shkodrės tė LZHK-sė patėm edhe kontributin e zellshėm dhe entuziast tė disa djemve shkodranė me banim nė SHBA, tė cilėt dikush mund t'i quajė tė diasporės, por qė mendja dhe zemra u rreh pėr Shqipėrinė dhe fatin e saj.
Lidhjet e forta Zogut me Shkodrėn janė tė hershme, por historia regjistron marsin e vitit 1920, kur Ahmet Zogu nė cilėsinė e ministrit tė Brendshėm tė qeverisė sė Tiranės, erdhi me fuqi dhe me tagėr kombėtar pėr ta marrė qytetin nė dorėzim nga forcat aleate dhe pėr tė mos lejuar tė pushtohej nga ushtria jugosllave, e cila rrinte e gatshme tek Ura e Bunės. Tek Ahmet Zogu shkodranėt sjellin ndėrmend prefektin e parė tė saj.
Kur Mbreti Leka mė 1993, i pėrvėluar nga malli dhe ėndėrrat pėr atdheun erdhi nė Shqipėrinė e Tij, politikanėt e indoktrinuar e tė shejtanizuar me gufime antikombėtare, e nxorėn jashtė pa mbushur 24 orė, siē bėnė fashistėt mė 1939. Armiqtė e Shqipėrisė fluturuan nga gėzimi, por shqiptarėt u mjeruan. Herėn e dytė mė 1997 kur Shqipėrisė i dilte tymi dhe flaka erdhi pėr tė shuar flakėt e luftės dhe ethet e urrejtjes. Paqė, Bashkim, Vėllazėrim ishte thirrja e tij. Por urrejtja dhe mjerimi vazhduan si mė parė, si dikur lufta e klasave. Atėhere vendosi tė vijė e tė qėndrojė kėtu pėrgjithnjė pėr tė ndarė fatin me bashkatdhetarėt e tij e pėr tė marrė pėrgjegjėsitė qė i ka ngarkuar kombi.
I dashur popull i kulturuar i Shkodrės!
45 vjet eksperimente socialiste enveriane dhe 15 vjet eksperimente "demokratike" pluraliste nga pasardhėsit e Enverit dhe tė enverizmit, besoj se janė tė mjaftueshme pėr t'u bindur se gjendja e pashpresė nė tė cilėn ėshtė zhytur Shqipėria, ėshtė rezultat i sundimit (jo drejtimit) tė saj nga ata qė rilindasi dibran Josif Bageri i quante "am-e-at-mohonjės, shqyptar tė serbuet e tė marruet", (po tė kishte jetuar sot, do tė thoshte: edhe tė grekuet). Termi "demokraci" ėshtė pėrdorur pėr retorikė, vetėm si koncept ideologjik, por jo si organizim ekonomik e shoqėror, si drejtim dhe si qeverisje e vendit, ashtu siē pėrdorej dikur koncepti "soializėm real", "demokraci proletare", "vija e masave" e pallavra tė tjera demagogjike. Shkodranėt e vjetėr do tė kishin thėnė: "Gogla dushkut e dokrra hinit". Nuk ka demokraci pa kombėtarizėm, pėrndryshe ai koncept kthehet nė demagogji politike e retorikė tė shpėlarė.
Teoritė dhe praktikat e "terapisė shok", tė "nivelit zero" dhe tė ēekut tė bardhė i pamė, i votuam nė emėr tė mohimit tė trashėgimisė kolektiviste tė diktaturės dhe, besoj se e pamė qė tė gjithė se sa rėndė e pėsuam. Ishte njė turp i madh qė do tė na mbetet nė histori. Turp dhe dėm i paparė dhe i pangjarė. Ai "Shansi i tretė", i treti i vėrteti, (Noli mė 1924, Enveri mė 1944 dhe PD-ja e Berisha mė 1992) i propaganduar si shpikje e madhe e propagandės dhe politologjisė sė forcave tė quajtura demokratike, qė kombėtarėt i kanė denoncuar nė kohėn e tyre, doli bllof e katastrofė, katastrofė kombėtare. Pėr tė qenė demokrat, komunist apo antikomunist nuk mjafton vetėm tė deklarohesh i tillė, vetėm sepse kėshtu e kėrkon moda politike e kohės sa pėr tė trullosur mėndjet e tė tjerėve e pėr tė arritur njė objektiv politik. Termat "demokraci", "vend demokratik", "periudha apo koha e demokracisė" shėrbyen dhe vashdojnė tė shėrbejnė si pluhur propagandistik pėr tė verbuar popullin e pėr tė fshehur veprimtarinė e mafies shtetėrore qė sot me PS-nė dhe Fatos Nanon ėshtė shndėrruar nė pėrbindėsh. Ato shėrbejnė pėr tė fshehur zhdukjen e sovranitetit shtetėror, humbjen e pavarėsisė kombėtare. Pėrgjegjėse ėshtė klasa politike e periudhės komuniste dhe paskomuniste, gjithė politikanėt aktivė tė periudhės sė ashtuquajtur tė tranzicionit. Por edhe populli nuk mund tė ēlirohet nga pėrgjegjėsia. Ankesat qaramane se nuk kemi politikanė nuk i vlejnė kujt. Kush tė dojė, ato mund t'i bėjnė nė kisha dhe xhamija, qė shyqyr tashmė i kemi. Nė kėto kushte tė rėnda, Mbreti Leka mori angazhimet e Tij kombėtare. Pėr kėtė nxiti dhe krijoi LZHK. Pjesa tjetėr e pėrgjegjėsisė ėshtė e jona. Kėtė nuk e them pėr retorikė tė fushatės zgjedhore.
Mbreti Leka dhe LZHK-ja janė shansi i vėrtetė pėr popullin shqiptar dhe pėr kombin shqiptar. Programi politik i LZHK-sė synon rivendosjen e sovranitetit dhe pavarėsisė sė humbur tė vendit, heqjen e vasalitetit tė huaj dhe sigurimin e zhvillimit tė gjithanshėm e tė qėndrueshėm tė vendit, zhvillimin gradual e tė sigurt. Janė tė njohura thekset e Tij pėr zhvillimin sipėrmarrjeve tė mesme e tė vogla, pėr lehtėsitė dhe inkurajimet nė fillim tė veprimtarisė sė tyre, pėr zhvillimin e bujqėsisė e gjallėrimin e fshatit, pėr vendosjen e rendit e tė qetėsisė publike dhe pėr ndėrtimin e shtetit juridik. Vetėm LZHK-ja me Mbretin mund tė realizojė atė pėr tė cilėn kanė nevojė tė domosdoshme shqiptarėt: lirinė personale dhe pavarėsinė kombėtare. Pa pavarėsi kombėtare, nuk ka liri personale. Nuk ka dhe nuk mund tė ketė liri personale duke u varur tek armiqtė e kombit shqiptar. Iluzionet e miqėsirave tė mėdha false, populli ynė i provoi mbi kurriz.
Garancia pėr zhvillimin kombėtar ėshtė Mbreti Leka, i cili ndryshe nga politikanėt e "shtetit" ideologjik, nuk ėshtė person episodik dhe produkt i politikave korente tė partive, sikundėr janė "ideologėt", "teoricienėt", "liderėt" dhe litarėt e socializmit e tė "demokracisė" tranzite. Ai ėshtė institucion historik, kombėtar, qė i ka rrėnjėt thellė nė popullin shqiptar e qė shkojnė nė historinė e ngritjes e tė krijimit tė shtetit shqiptar. Kjo lidhet veēoritė historike dhe gjeostrategjike tė Shqipėrisė. Ato i sigurojnė Atij lidhje tė forta e tė qėndrueshme me popullin e tij dhe me faktorė politikė ndėrkombėtarė qė janė protagonistėt kryesorė tė drejtimit tė zhvillimeve bashkėkohore.
Kush mė shumė se Shkodra i mbėshteti ndryshimet demokratike dhe kush mė shumė se ajo e ka pėsuar. Shkodra dhe Shqipėria as ka bėrė dhe as ka pėr tė bėrė hajėr, as me pozitėn dhe as me opozitėn (e sotme). Nėn zhurmėn e parrullave tė evropianizmit mbretėron anarkia, gjakmarrja, vrasjet, krimet monstruoze dhe njėmijė plagė qė ju tashmė mund t'i rendisni mė mirė. Populli tashmė, edhe ai mė indiferenti dhe mė pak i njohur me politikėn ka prurė bindjen absolute se rendin dhe ligjin mund ta vendosė vetėm Mbreti dhe formacioni politik qė udhėheq Ai e qė ėshtė LZHK-ja. Pa rend e qetėsi nuk ka as zhvillim ekonomik, as pėrmirėsim rrugėsh, as kontroll tė ardhurash, as drita elektrike dhe as dritė demokracie. Vetėm me LZHK dhe Mbretin Shkodra dhe Shqipėria mund tė rifitojnė dinjitetin, integritetin, sovranitetin e tyre, zhvillimin e gjithanshėm ekonomik e kulturor tė tyre.
(Fjala e plotė e prof.as.Dr. Bajram XHAFA, mbajtur nė takimin e NM Mbretit Leka I me qytetarėt shkodranė nė Teatrin "Migjeni" nė kuadėr tė veprimtarisė politike tė LZHK-sė para zgjedhjeve tė vitit 2005, tė cilėn nuk mundėm ta botojmė tė plotė nė numrin e kaluar tė gazetės)
HOMAZH & NDERIM
Ndėrron jetė papa antikomunist, Karol Vojtila
Mbrėmė rreth orės 10 tė darkės ka ndėrruar jetė njė ndėr figurat mė tė famshme tė shekullit qė shkoi dhe njė ndėr figurat mė tė famshme tė historisė botėrore papa Gjon Pali II. Nė ditėt e fundit tė jetės sė kėsaj bote, ai kaloi disa kriza shėndetėsore, tė cilat e dobėsuan sė tepėrmi, dhe mė nė fund, ai mori frymė pėr tė fundit herė, mbrėmjen e sė shtunės datė 2 prill.
Papa Gjon Pali II ka lindur nė vitin 1020 nė nė Krakovia tė Polonisė. Nė vitin 1946 shugurohet prift. Mė 1964 caktohet Arqipeshk i Krakovės. Ndėrsa mė 1978, zgjidhet Papė. Prej atij viti ai ka zhviulluar njė aktivitet tė pashoq nėpėr tė gjitha vendet e botės katolike, saqė mori epitetin "papa shtegtar".
Nė vitin 1993 ai bėri njė vizitė edhe nė Shqipėri, qė do tė ngelet e paharruar. Po ashtu ai emėroi kardinalin e parė shqiptar Mikel Koliqin, pas pėrmbysjes sė komunizmit. Njėherazi ai ka pasur meritėn tė shenjtėrojė gruan mė tė famshme tė shekullit 20 shqiptaren Nėnė Tereza (Gonxhe Bojaxhiu).
Papa Gjon Pali II ka qenė njė njeri me pėrgatitje tė pashoqe intelektuale, shkrimtar, njeri sportiv, filolog, poliglot. Njihte shkėlqyeshėm shumė gjuhė sllave, latine, gjermanike, neolatine etj..
Papa Vojtila do tė ngelet i paharrueshėm pėr kohėn kur uronte krishtlindjen edhe nė kohėn e komunizmit, pėr shqiptarėt e Shqipėrisė qė vuanin diktaturėn enveriste.
Papa Vojtila do tė ngelet nė histori si njė ndėr personazhet e historisė botėrore mė me influencė nė luftėn kundėr ideologjisė komuniste. Autoriteti i tij ka qenė i jashtėzakonshėm nė tė gjithė botėn perėndimore demokratike.
Sė fundi ai arriti tė pėrkulė edhe regjimin komunist tė Kubės ku zhvilloi para pak vitesh njė vizitė nė kėtė shtet dhe ku u prit nga simboli i komunistėve tė sotėm tė botės Fidel Kastro.
Poashtu Papa Gjon Pali II ka pasur mjaft emėr, pėr shkak se ka qenė papa i parė qė zgjidhej nga njė vend jashtė Italisė siē ishte Polonia. Njė rekord tjetėr i Papa Vojtilės ėshtė se ai ka qenė njė ndėr papėt mė jetėgjatė nė historinė e Vatikanit.
Vdekja e tij sigurisht qė ka lėnė njė boshllėk nė yllėsinė e personazheve legjendarė tė shekullit qė shkoi. Por aktiviteti i tij do tė mbetet pėrjetėsisht i paharrueshėm. Ndėrsa shqiptarėt kanė dhjetėra arsye qė ta nderojnė e pėrkujtojnė pėrjetė. Pėr monarkistėt ėshtė me interes tė shėnojmė se papa, nė rolin e tij, ka funksionet e njė monarku, megjithėse ky rol i tij sikur lihet nė hije kur pėrmendet ky institucion.
Pėrgatiti: Neritan Kolgjini
Faqe tė historisė sė dhimbshme tė komunizmit. Promovohet vepra "Zgjimi i dragojve"
Njė monografi pėr legjendėn antikomuniste Adem Allēi
Adem Allēi: homazh qindra tė burgosurve qė s'u janė gjetur eshtrat
Para disa ditėsh nė njė nga restorantet mė tė mira nė Tiranė, u promovua monografia historike kushtuar heroit tė burgjeve komuniste Adem Allēi, vepėr e shkrimtarit Ndue Ukcama. Nė kėtė promovim merrnin pjesė deputetė, pėrfaqėsues tė partive politike, tė pėrndjekur politikė nga i gjithė vendi, punonjės tė Akademisė sė Shkencave, pėrfaqėsues nga Presidenca, etj.. Mbi rėndėsinė e kėtij libri fjalėn e rastit e mbajti z.Besim Ndregjoni, sekretar i Pėrgjithshėm i Shoqatės pėr Integrimin e tė Pėrndjekurve Politikė tė Shqipėrisė. Fjalėt dhe konsideratat mė tė mira pėr librin u shprehėn nga studiues tė ndryshėm si Prof. Dr. Muharrem Dezhgiu, Prof. Dr. Beqir Meta, etj..
Nė ligjėratat e tė gjithė folėsve, emėrues i pėrbashkėt ishte vlerėsimi dhe konkluzioni logjik se qėndresa ndaj komunizmit duhet tė pasqyrohet sa mė shumė nė letėrsi, media e monografi pėr figurat mė tė spikatura tė antikomunizmit tė kultivuar dhe disidencės sė mirėfilltė.
Nė kėtė aktivitet politiko-kulturor, nė emėr tė PLL e LZHK pėrshėndeti edhe nėnkryetari i Departamentit tė Organizimit pranė LZHK z.Nevruz Ndregjoni.
Nė fund, tė pranishmit i pėrshėndeti heroi dhe personazhi legjendar i kėsaj monografie z.Adem Allēi, i cili falenderoi shkrimtarin Ndue Ukcama si dhe miqtė dhe dashamirėsit e shumtė, duke theksuar se ky libėr u kushtohet edhe atyre qindra tė pėrndjekurve politikė qė akoma nuk u janė gjetur ende eshtrat, pasi ky libėr ėshtė njė homazh edhe pėr kėta martirė dhe pėr qėndresėn me tė cilėn ata pėrballuan diktaturėn gjakatare.
Nė fjalėn e tij, sekretari i Shoqatės sė tė Burgosurve dhe Pėrndjekurve Politikė tė Shqipėrisė z.Besim Ndregjoni, ndėr tė tjera tha: "Sot ėshtė njė ditė e shėnuar pėr tė gjithė ne tė Pėrndjekurit politikė, tė mbledhur pėr tė marrė pjesė nė promovimin e monografisė "Zgjimi i dragonjve", tė shkrimtarit Ndue Ukcama, vepė kjo kushtuar Adem Allēit, kėtij prometeu qė pėrballoi pėr 28 vjet rresht diktaturėn mė kriminale tė shekullit XX-tė.
Shkrimtari i madh Stefan Cvajg, qė ka skalitur mrekullisht jetėn e shumė njerėzve tė shquar, thotė: "Njė njeri gjatė jetės sė tij tė shkurtėr mund tė shndėrrojė nė njė tė vėrtetė tė pavdekshme atė qė u ėshtė dukur vetėm si njė ėndėrr qindra brezave".
Dhe nė kėtė libėr thėnia e Stefan Cvajgut ėshtė njė realitet qė shumė bukur z.Ukcama e ka trajtuar nė kėtė monografi. Fillon kėnga e..., dhe mbyllet: "mos harroni varrin gjigant Burrel".
Kjo monografi ėshtė njė muze i dhimbshėm historie; ajo ka brenda rini me dashuri pėr jetėn, dhe hekura e tortura tė paimagjinueshme, njė tragjedi qė martirizoi familjen Allēi pėr 46 vjet diktaturė.
Dhe kjo tragjedi fillon nė vitin 1944, nė kohėn kur Shqipėrinė e pushtoi murtaja komuniste.
Nė vitin 1945 Isuf Hysen Allēi arrestohet dhe dėrgohet nė hetuesinė e Kukėsit me motivacionin "armik i pushtetit popullor dhe bashkėpunėtor i Gani bej Kryeziut dhe Shaban Polluzhės", kėtyre dy heronjve tė Kosovės.
Dhe tragjedia vazhdon: Elez Allēi e Adem Allēi do tė arrestoheshin nė vitin 1962 dhe do tė dilnin nga burgu nė vitin 1990, madje edhe atėherė vetėm pas kėrkesės sė OKB dhe Sekretarit tė Pėrgjithshėm Perez de Kuelar.
Nė vitin 1965 do tė arrestohej Imeri, vėllai tjetėr. Nė 1977 Halili e Ismaili, sėbashku me nėnėn e Ademit, Zylfien dhe mbesėn Valbona, do tė internoheshin nė Lekbibaj dhe nga Lekbibaj mė pas do tė internoheshin nė Manxė tė Durrėsit. Gjithsej, njė shekull burg vetėm kjo familje nga fshati i bukur Vuēidol i Malėsisė sė Gjakovės.
Kjo ėshtė tragjedia qė kuēedra komuniste i shkaktoi kėsaj familjeje, por kjo tragjedi do tė pėrballohej me qėndresė tė pathyeshme heronjsh nga vėllezėrit Allēi, me Ademin e pamposhtur.
Trajtimi historik dhe artistik janė lidhur pazgjidhshmėrisht nė kėtė monografi. Heroi i kėtij libri ėshtė Ademi, qė populli e pati nė legjendė si njeriu me dy zemra, me dy nėna, si nėna Fate qė i vranė djalin, Musliun e bukur e trim, oficerin e pėrgatitur tė Mbretėrisė Shqiptare, zv/komandantin e Qarkut tė Gjakovės, dhe qė nė vend tė Musliut mori nė gji si djalė tė saj Ademin e Isufit. Por Ademi pati edhe nėnėn qė e lindi, Zylfie Shabanin. Por megjithėse Ademi pati dy nėna, asnjėrėn prej tyre nuk e gėzoi, pasi ato u larguan nga kjo jetė pa u pėrshėndoshė me birin e tyre tė shtrenjė, Ademin qė i deshi aq shumė.
Nė kėtė monografi ka ngjarje historike qė duhen kujtuar, siē ėshtė thyerja e burgut tė Burrelit, kur Ademi sėbashku me shokėt e tij tė ngushtė, Sazan Hadėrin nga Kurveleshi dhe Dhori Gėrnjotin nga Korēa; i treguan diktaturės se katakomb-kėshtjellėn e komunizmit mund ta thyenin, ndonėse nė kėtė ngjarje tė madhe historike atje nė Aushvicin shqiptar tė Burrelit, mbeti i vrarė Sazani, ky djalė trim i Labėrisė dhe u plagos Dhori. Nė fund u kap edhe Ademi, i cili bashkė me Dhorin u dėnuan me burg tė pėrjetshėm.
Nė kėtė libėr nuk ka ngjarje tė imagjinuara, por tė jetuara. Aty do tė lexoni sesi nėna e Ademit, me Valbonėn e vogėl, do t'i flisnin gjarpėrit nė Lekbibaj: "... ne nuk u vramė ju. Pse na vritni?".
Mbas 28 vjetėsh, heroi Adem Allēi do tė takonte tė motrėn, e cila nuk e njihte vėllanė, megjithėse fėmijėt e saj kishin qenė nė burg me Ademin.
Sa rrėnqethėse ėshtė kur motra nuk njeh vėllain.
Kjo monografi qė promovojmė sot ka njė mesazh, mesazhin e Paqes. Paqja ėshtė shtysa mė e madhe e dashurisė pėr jetėn dhe shkatėrrimtarja e urrejtjes.
Ky libėr na kujton se nuk duhet tė harrojmė tė kaluarėn; se duhet tė pėrbuzim tė keqen, tė mos hakmerremi, por t'i detyrojmė qė tė kėrkojnė falje ndaj nesh pėr tragjeditė, krimet dhe vuajtjet.
Ky libėr e pasuron letėrsinė shqiptare me tė vėrtetat historike qė kombi ynė pėrjetoi gjatė diktaturės.
Shumė bukur shprehet heroi-personazh i kėtij libri, z.Adem Allēi: "Paqe, paqe, por tė mos harrojmė varrin gjigand tė Burrelit...".
Ndaj po e mbyll fjalėn time me njė strofė tė poezisė "Lutu pėr tė burgosurit", tė poetit tė burgosur politik, Visar Zhiti:
Jepu dritė atyre tė gjithėve
Derisa tė mund tė shohin
Ē'ishte gabim nė jetėn tonė
Qė vetėm dashuria
E ndreq dhe bėn vepra
Ndaj mjeranėve
Mėkatet e tė cilėve i kemi tė gjithė.
Nė fund u shtrua njė koktejl pėr tė pranishmit.
Korresp. i "Atdheu"
___________________________
27 March 2005
___________________________
Takime madhėshtore tė Mbretit Leka I dhe LZHK nė Shkodėr dhe Malėsinė e Madhe
Mbreti: LZHK ėshtė e ardhmja e shqiptarėve
"Nuk mund t'i harroj kurrė mbėshtetjen dhe pritjen madhėshtore qė mė keni dhuruar nė vitin 1997. Shkodra ka qenė njė pikė e lartė e qytetėrimit shqiptar, e atdhetarisė, idealeve dhe kulturės kombėtare. Pėr njė kohė tė gjatė kam studiuar dhe menduar pėr tė zbuluar shkaqet dhe arsyet e pozicionit kyē tė Shkodrės dhe shkodranėve nė Historinė e Shqipėrisė..."
Shkodėr - Paraditen e tė shtunės sė datės 26 maj 2005, nė sallėn e tejmbushur tė Teatrit "Migjeni" tė qytetit tė Shkodrės, u zhvillua njė takim madhėshtor i NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve dhe drejtuesit mė tė lartė tė LZHK, me legalistėt dhe simpatizantėt e LZHK tė qytetit dhe rrethinave. Qė nė hyrje tė metropolit tė Veriut, zbukuruar pėr festėn e Pashkėve katolike, karvani i makinave qė shoqėronin Mbretin Leka u pėrshėndet nga qytetarėt e shumtė qė nxitonin drejt sallės ku do tė mbahej takimi i organizuar nga Dega e LZHK Shkodėr.
Nė sallėn e mbushur me qindra qytetarė shkodranė, ku nuk gjeje vend as nė lozhat e sipėrme, ra nė sy dekori festiv dhe entusiazmi i tė pranishmėve, qė kulmoi me hyrjen nė sallė tė Mbretit Leka dhe panelit drejtues tė takimit, pėrbėrė nga kryetari i PLL z.Ekrem Spahiu, kryetari i PDRn z.Dashamir Shehi, kryetari i Senatit tė Veteranėve tė PLL z.Ali Ohri, kryetari i Departamentit tė Organizimit pranė LZHK z.Yllson Ibrahimllari dhe kryetari i Degės sė LZHK Shkodėr z.Ahmet Hoti.
Pas ekzekutimit tė Himnit kombėtar, takimin e hapi kryetari i Degės sė PLL Shkodėr z.Ilir Kuka, i cili pėrshėndeti Mbretin Leka, drejtuesit e lartė tė LZHK dhe tė pranishimit, dhe menjėherė i dha fjalėn Kryetarit tė LZHK Mbretit Leka I-rė, i cili tha: "Vėllezėr dhe motra shkodranė, duhet ta dini se gjithmonė ju kam patur dhe ju kam nė zemėr. Nuk mund t'i harroj kurrė mbėshtetjen dhe pritjen madhėshtore qė mė keni dhuruar nė vitin 1997. Shkodra ka qenė njė pikė e lartė e qytetėrimit shqiptar, e atdhetarisė, idealeve dhe kulturės kombėtare. Pėr njė kohė tė gjatė kam studiuar dhe menduar pėr tė zbuluar shkaqet dhe arsyet e pozicionit kyē tė Shkodrės dhe shkodranėve nė Historinė e Shqipėrisė. Dhe nė fund kam nxjerrė konkluzionin se Shkodra dhe shkodranėt kanė kontribute shumė tė mėdha pėr Shqipėrinė dhe Kombin, sepse janė krijuar pėr kėtė mision, sepse ju jeni thelbi i Kombit dhe qytetėrimit shqiptar.
Unė kryesoj LZHK dhe vij tek ju me shpresėn se ju do ta mbėshtesni LZHK, sepse ėshtė pėr ju dhe sepse e meritoni.
Ju uroj nga zemra fitoren e LZHK nė Shkodėr, pėr shkodranėt dhe qytetin tuaj tė mrekullueshėm, pėr shqiptarėt dhe Kombin shqiptar.
LZHK ėshtė ardhmėria e shqiptarėve, mbėshteteni atė dhe ėndrra juaj do tė realizohet.
Mė lejoni qė, nga Shkodra, t'ju uroj ju dhe gjithė shqiptarėve: gėzuar Pashkėt.
Ju uroj t'i kaloni gėzuar kėto festa tė mrekullueshme, qė janė pjesė e besimit tonė tek Zoti.
Mirė u pjekshim prap nė tė ardhmen.
Ju faleminderit!
Fjala e Mbretit u shoqėrua me duartrokitje tė gjata nga tė pranishmit.
***
Mė pas z.Ilir Kuka ia dha fjalėn studiuesit tė njohur dhe pedagogut tė Universitetit "Luigj Gurakuqi", Prof.As.Dr. Bajram Xhafa, i cili foli pėr vlerat e mėdha politike tė Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar, iniciuar dhe udhėhequr nga NMT Mbreti Leka I-rė, si vazhdimėsi e traditave shtet-formuese dhe atdhetare qė Mbreti Leka trashėgon dhe pėrfaqėson aktualisht nė politikėn shqiptare.
Mė pas e mori fjalėn kryetari i Shoqatės sė tė Burgosurve dhe Persekutuarve Politikė tė rrethit z.Caf Jonuzi, i cili nė emėr tė anėtarėve tė kėsaj shoqate shprehu mbėshtetjen e plotė pėr LZHK.
Edhe kryetari i Shoqatės "Pronėsi me Drejtėsi" tė Degės Shkodėr z.Njazi Muka, shprehu besimin e plotė se vetėm LZHK nė pushtetin e ardhshėm mund tė zgjidhė problemin e pronave dhe pronarėve legjitimė.
Mė pas i riu Elsid Myftija, pinjoll i familjes sė njohur legaliste shkodrane, me njė poezi atdhetare tepėr tė ndjerė dhe interpretuar me pathos, emocionoi tė pranishmit e shumtė qė shpėrthyen nė duartrokitje frenetike.
Fjala e z.Dashamir Shehi, nė tė cilėn ishin fokusuar disa nga objektivat kryesore tė qeverisjes sė ardhshme tė LZHK, u duatrokit gjatė nga tė pranishmit, teksa deputeti i njohur theksoi se LZHK do t'u kthejė pronat pronarėve legjitimė, do tė vendosė shtetin ligjor dhe rendin publik, tė munguar e tė dhunuar nga maxhoranca e majtė.
Nė vijim z.Shehi theksoi se qeverisja e ardhshme e LZHK do tė kėrkojė Pavarėsimin e Kosovės, zbatimin e Marrėveshjes sė Ohrit dhe njohjen e tė drejtės shtet-formuese tė shqiptarėve tė Maqedonisė dhe tė tė drejtave tė ligjshme tė Ēamėve nė Greqi.
Pas z.Shehi fjalėn e mori drejtori i Departamentit tė Organizimit pranė LZHK z.Yllson Ibrahimllari, i cili foli gjerėsisht pėr objektivat kryesorė politikė tė LZHK dhe vizionin e saj qeverisės, ēka u mirėprit nga tė pranishmit.
Ndėrsa deputeti legalist, kryetari i PLL z.Spahiu, nė fjalėn me tė cilėn iu drejtua qytetarisė shkodrane, i emocionoi tė pranishmit teksa u kujtoi se Shkodra i kish kryer detyrimet ndaj Shqipėrisė dhe Kombit shqiptar, ēka sipas tij ishte shpėrfillur nga pushtetet nė Shqipėri qė nga viti 1939 e nė vijim, deri nė ditėt e sotme.
"Unė mund t'u them se ju e keni bėrė detyrėn tuaj ndaj atdheut, por shtrohet pyetja: A i kanė kryer detyrimet ndaj jush pushtetet dhe qeveritė? Pėrgjigjia e kėsaj pyetje dihet: - Aspak!
Nė Shkodėr mungon siguria pėr jetėn, mungojnė investimet. Papunėsia ka pėrfshirė shumicėn e qytetarėve, varfėria ėshtė nė rritje tė pandėrprerė, dhe pėr pak orė rreshje shiu, qyteti juaj pėrmbytet. Jeni tė rrethuar nga ujėrat dhe herė pas here mbyteni nė to. Keni dy hidrocentrale qė furnizojnė me energji gjithe Shqipėrinė, por ju mbeteni vazhdimisht nė errėsirė.
Moskthimi i pronės tek pronari i vėrtetė, mosrehabilitimi i ish tė Burgosurve dhe tė Pėrndjekurve Politikė, emigracioni etj., janė plagė tė dhimbshme tė kėtij tranzicioni, qė po i pėrjetojnė jo vetėm shkodranėt, por edhe tė gjithė qytetarėt shqiptarė.
Nė numrin e fundit tė gazetės tuaj lokale tė LZHK-sė "Fryma Kombėtare", keni pasqyruar njė thėnie tė presidentit tė Kosovės z.Rrugova qė thotė se "Mbreti Leka I ėshtė simbol i Kombit shqiptar".
Mbėshtetja e bijve tuaj, pra bijve tė Shkodrės nė diasporė pėr LZHK, ėshtė lajmi kryesor dhe mrekullia qė do tė sjellė bashkė me votėn tuaj, fitoren e padiskutueshme tė Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar nė Shkodėr...", - e mbylli fjalėn mes duartrokitjesh z.Spahiu.
Pas tij e mori fjalėn njėri nga djemtė e familjeve mė tė shkėlqyera shkodrane, kryetari i Degės sė LZHK Shkodėr, z.Ahmet Hoti, i cili me fjalė zemre u foli bashkėqytetarėve pėr fatin dhe shansin e madh qė ata kanė pėr tė votuar pėr LZHK si shpresa e ardhshme e tyre dhe e mbarė shqiptarėve.
Zotėri Hoti u kėrkoi shkodranėve dhe mbarė shqiptarėve, nė prani tė Mbretit Leka, qė tė mos lejonin depėrtimin nė LZHK tė atyre njerėzve qė kanė lejuar dhe realizuar kėtė gjendje katastrofike nė Shkodėr dhe mbarė Shqipėrinė, me qeverisjen e tyre tė mbrapshtė. "Njėherė e pėrgjithmonė duhet t'u presim rrugėn dhe mundėsitė realizuesve tė katastrofės shqiptare pėr t'u rikthyer nė pushtet dhe pėr tė pėrsėritur veprėn e tyre makabre. Ata e kanė humbur pėrjetėsisht tė drejtėn pėr tė qeverisur dhe pėr t'u kėrkuar votėn shkodranėve dhe mbarė shqiptarėve. Tashmė ne kemi LZHK, ideuesin dhe garantin e saj NMT Mbretin Leka...", - e mbylli fjalėn e tij z.Hoti, duke ēuar peshė entusiazmin e tė pranishmėve.
Nė fund tė kėtij takimi, festiv, Mbreti Leka dhe qytetarėt e shumtė shkodranė u pėrshėndoshėn me dashuri dhe me premtimin e ndėrsjellė pėr t'u takuar sėrish gjatė fushatės sė zgjedhjeve, me bindjen se votat e shkodranėve do tė jenė pėr LZHK dhe kandidatėt e saj.
Mbreti Leka, takim nė Koplik
Mė pas karvani i makinave u nis drejt kryeqendrės administrative tė rrethit tė Malėsisė sė Madhe, Koplikut, nė njė takim tjetėr madhėshtor me banorėt e kryeqendrės sė rezistencės antikomuniste dhe bastionit tė demokracisė shqiptare.
Qindra qytetarė tė Koplikut dhe Malėsisė kishin dalė pėr tė pritur Mbretin Leka dhe drejtuesit mė tė lartė tė LZHK qė e shoqėronin
Pasi u pėrshėndoshėn me Mbretin dhe mysafirėt e nderuar nė hyrje tė Shtėpisė sė Kulturės, qytetarėt mbushėn plot sallėn ku u zhvillua takimi, tė cilin e hapi kryetari i Degės sė PLL Malėsi e Madhe z.Sami Zeka, i cili u uroi mirėserdhjen Mbretit Leka dhe mysafirėve tė tjerė nga Tirana, dhe mė pas ia dha fjalėn Mbretit Leka I-rė, i cili tha: "... Jam shumė i lumtur qė takohem me ju, dhe t'u kujtoj se nuk do ta harroj pritjen tuaj tė mrekullueshme nė vitin 1997. Sot do tė dėshiroja me ju thanė se keni dy zona zgjedhore dhe dua t'ju siguroj se, mbas fitores sė LZHK, Shqipėria do tė qeveriset nga shqiptarėt e vėrtetė dhe pėr shqiptarėt. Ne do tė punojmė sėbashku pėr zhvillimin kombėtar, pėr tė rritur me punė mirėqenien tuaj dhe tė fėmijėve tė Shqipėrisė.
Ju ftoj tė jepni pėrkrahjen tuaj pėr LZHK, megjithėse e drejta e votės ėshtė e juaja. Sidoqoftė, ju kėrkoj qė tė votoni me ēdo kusht, sepse vetėm me votė mund ta kthejmė vendin dhe Kombin nė rrugėn e mbarėsisė dhe zhvillimit.
Ju uroj nga zemra gėzuar Pashkėt dhe mirė u takofshim prap, sė shpejti".
Fjala e Mbretit u pasua nga duartrokitje tė gjata.
Pas NMT Mbretit Leka e mori sėrish fjalėn z.Sami Zeka, i cili tha: "Jam shumė i nderuar qė nė emrin tuaj, tė flas e t'i uroj mirėserdhjen Mbretit Leka nė Malėsinė e Prek Calit, Dedė Gjo Lulit e shumė trimave tė tjerė atdhetarė.
LZHK ėshtė forca e vetme me tė cilėn shqiptarėt, kudo qė janė, do tė rikthejnė dinjitetin e nėpėrkėmbur tė djemve e motrave tona, qė po derdhin djersėn dhe gjakun rrugėve tė Europės nė kėrkim tė njė jete mė tė mirė dhe tė njė tė ardhmeje mė tė sigurt.
LZHK ėshtė e para lėvizje elektorale e llojit tė vet nė Shqipėri, dhe ėshtė e hapur pėr tė gjithė shqiptarėt e ndershėm qė duan tė kontribuojnė pėr tė ndryshuar kėtė realitet tė dhimbshėm dhe pėr t'i dhėnė fund kėtij tranzicioni absurd e pafund. Sot LZHK ka njė simbol tė madh nė krye. NMT nuk ėshtė vetėm trashėgimtar i Fronit Mbretėror tė Shqipėrisė, por edhe i aftėsive dhe vizionit shtet-formues tė Mbretit Zog dhe prindėrve tanė qė e mbėshtetėn atė.
Sot kemi nevojė mė shumė se kurrė tė kemi nė krye njė simbol qė na bashkon e na udhėheq drejt njė ardhmėrie tė sigurt pėr fėmijėt tanė dhe brezat qė do tė vijnė...
Burra tė Malėsisė sė Madhe! Ka ardhur koha qė, si dikur nė Kuvendet e maleve tona, t'i japim besėn dhe mbėshtetjen e pakufishme NMT Mbretit Leka. T'i japim LZHK dhe djemve tė saj votat tona, pasi vetėm LZHK me nė krye Mbretin Leka ėshtė shpresa qė ne kemi, ėshtė siguria qė ne meritojmė. Naltmadhni, dyert dhe zemrat e malėsorėve do tė jenė gjithmonė tė hapura pėr Ju dhe LZHK...", - e mbylli fjalėn e tij mes duatrokitjeve z.Sami Zeka.
Pas kryelegalistit lokal e mori fjalėn z.Shehi, i cili foli shkurtimisht pėr objektivat qeverisės tė LZHK dhe misionin e saj, ēka u mirėprit dhe u duartrokit nga tė pranishmit.
Nė fund tė kėtij takimi mbresėlėnės e mori fjalėn kryetari i PLL z.Spahiu, i cili ndėr tė tjera tha: "Vlerat dhe kontributet e malėsorėve ndaj Shqipėrisė dhe kombit shqiptar, janė tė shumta dhe tė gdhendura nė historinė tonė dhe ēdokush qė ka ardhur kėtu, ua kanė pėrmendur e do t'ua pėrmendin edhe mė shumė gjatė ditėve nė vazhdim deri nė datėn e zgjedhjeve.
Ne sot kemi ardhur tė bisedojmė pėr hallet tuaja e tonat, dhe pėr mėnyrėn sesi do t'i zgjidhim. Mjerimi, plagėt tona dhe shumė tė tjera, vijnė sepse ne nuk kemi qeverisje, por kemi disa pushtetarė qė punojnė vetėm pėr veten e tyre dhe marrin frymė me gabzherrin e Greqisė.
E keqja e shqiptarėve ėshtė qeveria socialiste, qė ėshtė derivat i Partisė Komuniste, themeluar nga Dushan Mugosha dhe Miladin Popoviēi.
Por duhet pranuar se pėrgjegjėsi kemi edhe ne partitė opozitare, qė nuk kemi arritur tė largojmė PS nga pushteti.
Pėrballė kėtij realiteti tė dhimbshėm dhe kėrkesave tė mijėra shqiptarėve pėr ndryshim, Mbreti Leka I-rė nuk mund tė qėndronte indiferent.
LZHK-ja qė ėshtė inicuar dhe drejtohet nga Mbreti Leka I, lindi si domosdoshmėri kombėtare. Ajo ėshtė mirėpritur me entusiazėm nga shumica e shqiptarėve, si brenda ashtu edhe jashtė Shqipėrisė. Kėtė po e demonstroni mjaft mirė edhe ju sot kėtu nė Koplik, nė kėtė takim me Mbretin Leka I.
Tashmė Mbretin dhe LZHK-nė i mbėshtesin shumė parti parlamentare dhe jo parlamentare, shoqata, sindikata, unione, personalitete tė jetės shoqėrore shqiptare, etj.. Ka ardhur koha qė tė mbėshtesim tė tė gjithė sėbashku simbolin kombėtar, Mbretin Leka I dhe Lėvizjen pėr Zhvillim Kombėtar.
Sė fundmi, dėshirojmė t'u urojmė gjithė besimatarėt katolikė: gėzuar Pashkėt
Rroftė Mbreti
Rroftė populli i Malėsisė sė Madhe! Rroftė kombi shqiptar!", - e mbylli fjalėn e tij z.Spahiu, ēka shėnoi edhe mbylljen e kėtij takimi impresionues tė qytetarėve tė Malėsisė sė Madhe me NMT Mbretin Leka dhe drejtuesit e lartė tė LZHK.
Korresp. i "Atdheu".
POLITIKA
Deklaratė pėr mediat e kryetarit tė PLL z.Eqerem Spahiu
PLL pėrzgjedh 100 kandidatėt pėr LZHK
PLL pėrmbylli me sukses tė plotė njė nga fazat e rėndėsishme tė procesit zgjedhor sikurse ėshtė pėrzgjedhja e kandidaturave... Tashmė PLL-ja i ka vėnė nė dispozicion LZHK-sė kandidaturat e saj pėr deputetė duke mbuluar hartėn elektorale nė tė 100 zonat zgjedhore.
Ndėrkohė qė disa parti e kanė shpallur fitoren e zgjedhjeve tė ardhshme parlamentare, LZHK-ja ėshtė krejtėsisht racionale nė pėrgatitjet e saj pėr kėto zgjedhje.
PLL pėrmbylli me sukses tė plotė njė nga fazat e rėndėsishme tė procesit zgjedhor sikurse ėshtė pėrzgjedhja e kandidaturave. Ky proces ka kaluar nėpėrmjet njė procedure demokratike dhe mund t`ju themi se kandidatėt tanė janė figurat mė tė kompletuara dhe tė spikatura pėr tė konkuruar nė mėnyrė dinjitoze.
Tashmė PLL-ja i ka vėnė nė dispozicion LZHK-sė kandidaturat e saj pėr deputetė duke mbuluar hartėn elektorale nė tė 100 zonat zgjedhore.
Sigurisht qė kėtė tė drejtė e kanė tė gjitha subjektet e tjera elektorale dhe aktorėt brenda LZHK-sė, ēka do tė thotė se Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar, nė vlerėsim tė vlerave dhe kontributeve, do tė kandidojė 100 kandidatėt mė tė pėrzgjedhur pėr ta pėrfaqėsuar atė nė zgjedhjet e verės 2005.
***
PLL-ja vazhdon tė insistojė duke u kėrkuar gjithė partive politike, institucioneve qė lidhen drejtpėrdrejt me procesin zgjedhor, por nė mėnyrė tė veēantė kreut tė shtetit z.Alfred Moisiu , pėr dy ēėshtje shumė tė rėndėsishme pėr zgjedhjet.
E para, qė zgjedhjet parlamentare tė zhvillohen brenda muajit qershor, dhe e dyta, tė ligjėrohet e drejta e diasporės dhe emigrantėve shqiptarė pėr tė votuar, nė mėnyrė qė ato tė shprehin vullnetin e tyre nė mbėshtetje tė forcės politike qė parapėlqejnė.
***
Partia "Lėvizja e Legalitetit" pėrshėndet qėndrimin e Komisionit tė Helsinkit pranė Kongresit Amerikan qė zgjedhjet parlamentare tė kėsaj vere nė Shqipėri tė krahasohen me standardet ndėrkombėtare. Eshtė detyrim i qeverisė pėr tė pėrgatitur infrastrukturėn e duhur zgjedhore dhe zhvilluar zgjedhje tė lira dhe tė ndershme. Shqipėria, me zgjedhjet e ardhshme parlamentare duhet tė dalė nga lista e vendeve qė nuk zhvillojnė zgjedhje tė lira dhe tė ndershme.
***
Partia "Lėvizja e Legalitetit" dėnon represionin mė tė fundit tė klikės socialiste nė pushtet tė materializuar pėrmes vendimit tė KKRT pėr heqjen e liēencės sė Shijak TV. Ne gjykojmė se njė vendim i tillė nuk drejtohet vetėm kundėr Shijak TV dhe stafit tė tij, por ėshtė njė atentat i mirėfilltė ndaj fjalės sė lirė dhe mendimit opozitar nė tėrėsi.
PLL mbėshtet protestėn e stafit tė Shijak TV, ashtu siē ka denoncuar e dėnuar mė parė vendimin e KKRT pėr heqjen e licencės sė kėtij televizioni, i cili ėshtė i pari televizion privat nė Shqipėri.
Nė kėto momente tė vėshtira pėr mediat opozitare nė pėrgjithėsi, por nė veēanti pėr Shijak TV, PLL ndjehet pranė stafit tė Shijak TV dhe u bėn apel organizatave ndėrkombėtare qė tė ngrenė zėrin e tyre nė mbrojtje tė tė drejtės sė ligjshme tė Shijak TV, i cili po lufton edhe pėr lirinė e mediave nė Shqipėri.
Tiranė, mė 23 mars 2005
Legalistėt kanė shprehur edhe njėherė shqetėsimin pėr njė proces tė lirė e tė ndershėm zgjedhor
PLL: Zgjedhjet tė bėhen nė muajin qershor
PLL ka shprehur pėrsėri nė njė konferencė shtypi shqetėsimin e saj rreth procesit zgjedhor, pasi duket qartė qė pushtetarėt socialistė nuk kanė reflektuar deri mė sot ndaj kushteve tė opozitės dhe deklaratave tė komunitetit ndėrkombėtar. Kėshtu nė konferencėn mediatike tė kryetarit Spahiu tė mbajtur nė sallėn e konferencave tė PLL ditėn e mėrkurė datė 23 mars, u bė apel pėrsėri qė institucionet shtetėrore tė ndryshojnė qėndrimin e deritanishėm ndaj procesit tė ardhshėm, sidomos sa u pėrket listave zgjedhore dhe pjesės tjetėr infrastrukutore tė zgjedhjeve. Spahiu solli nė vėmendjen e gazetarėve edhe kritikat e bėra nga Komisioni i Helsinkit nė Kongresin Amerikan nė lidhje me fushatėn e ardhshme zgjedhore.
Pėrjashtimi i emigrantėve nga votimi, i qėllimshėm
Poashtu Spahiu ka theksuar se "kėrkesat tona qė nė zgjedhjet e ardhshme t'u krijohen emigrantėve dhe diasporės kushtet e domosdoshme pėr tė votuar, nuk janė vlerėsuar." Spahiu e quajti kėtė qėndrim tė pushtetarėve si tė qėllimshėm, pasi, sipas tij, emigrantėt shqiptarė dhe diaspora janė nė maxhorancė dėrrmuese kundėr qeverisė. Por gjithsesi, ai u shpreh se kjo pjesė e kombit shqiptar nuk duhet lėnė kurrsesi jashtė vendimmarrjes pėr tė ardhmen e vendit, pasi ėshtė pjesa mė vitale dhe numerikisht supozohet se ėshtė rreth 1/3 e gjithė popullsisė me tė drejtė vote.
Mė pas Spahiu kėmbėnguli nė idenė e afrimit tė datės sė zgjedhjeve, e cila sipas tij duhej tė ishte nė muajin qershor e jo nė korrik kur duan ta caktojnė socialistėt nė pushtet. Spahiu e argumentoi kėtė qendrim me faktin se nė qershor mund tė ketė njė braktisje tė ndjeshme tė procesit tė votimit, pėr shkak tė fillimit tė sezonit tė pushimeve tė verės e tė plazhit.
Stop dhunimit tė Shijak TV
Nė kėtė konferencė shtypi Spahiu kėrkoi qė t'i jepej fund dhunimit tė sė drejtės sė Shijak TV pėr tė transmetuar programet e tij. Ai tha se heqja e licencės nga KKRT ishte e padrejtė dhe vendimi i marrė mė pas pėr prishjen e antenave ėshtė nė kundėrshtim flagrant me ligjin. Spahiu tha se kjo gjė bėhet me qėllim qė t'i mbyllet goja opozitės, pasi Shijak TV ėshtė i njohur si njė televizion me politikė tė djathtė editoriale. Spahiu nė kėtė konferencė u bėri thirrje edhe institucioneve ndėrkombėtare qė tė ndėrhynin pranė institucioneve shtetėrore qė tė zhbllokohej kjo situatė absurde ku sulmohen mediat nė mėnyrėn mė absurde.
N.K.
Deklaratė pėr mediat e Nėnkryetarit tė PLL z.Murat Basha
Basha: Denoncojmė pazaret e qeverisė Nano me kinezėt
PLL shpreh indinjatėn e saj tė thellė ndaj qėndrimeve tė pėrsėritura antishqiptare tė qeverisė Nano dhe Islamit si kryediplomat, brenda tre muajsh, qė, me deklarimin e tyre pėr mosnjohjen e Taivanit, nuk kėrkuan nga pala kineze njohjen e tė drejtės sė vetėvendosjes pėr Kosovėn, nė pėrputhje me kartėn e OKB pėr vetėvendosjen e popujve
Nėnkryetari i PLL Murat Basha ka denoncuar nė njė deklaratė pėr mediat, qendrimin e qeverisė shqiptare nė bisedimet me ministrin e jashtėm kinez, i cili ka kėrkuar qė Kosova tė rifutet nė sovranitetin e Serbisė, sipas rezolutės 1244, qėndrim i cili nuk ka gjetur kundėrshtimin e palės shqiptare. Sipas Bashės, qeveria shqiptare nga njėra anė njeh tė drejtat e Kinės mbi Tajvanin dhe nga ana tjetėr nuk i kėrkon si kompensim shtetit kinez qė tė njohė Kosovėn. Nė deklaratė Basha thekson se "Nė vazhdėn e qėndrimit kundėr Pavarėsisė sė Kosovės, shprehur edhe nė marrėveshjen Islami - Drashkoviē, (tė 22 dhjetorit tė kaluar, mbajtur fshehur deri para pak ditėsh), Nano-qeveria sėrish i nguli thikėn pas shpine Kosovės dhe opsionit tė saj tė Pavarėsisė, nė deklaratėn zyrtare emetuar pas takimit me kryediplomatin kinez." Mė tej Basha shprehet se "Pėr LZHK dhe PLL tingėllon paradoksal lėshimi qė qeveria shqiptare i bėri Kinės pėr mosnjohjen zyrtare tė Taivanit, nė kėmbim tė njohjes nga Kina tė "sovranitetit tė Serbisė mbi Kosovėn, konform Rezolutės 1244 tė OKB". PLL shpreh indinjatėn e saj tė thellė ndaj qėndrimeve tė pėrsėritura antishqiptare tė qeverisė Nano dhe Islamit si kryediplomat, brenda tre muajsh, qė, me deklarimin e tyre pėr mosnjohjen e Taivanit, nuk kėrkuan nga pala kineze njohjen e tė drejtės sė vetėvendosjes pėr Kosovėn, nė pėrputhje me kartėn e OKB pėr vetėvendosjen e popujve, kartė tė cilėn Kina, (si anėtare e pėrhershme e Kėshillit tė Sigurimit), duhet ta mishėrojė nė aktivitetin diplomatik tė saj, ndonėse e drejta e vetėvendosjes konform kėsaj karte i takon edhe popullit tė Taivanit.
Kosova dhe populli shqiptar i saj, qė, pėr hir tė sė vėrtetės nuk kanė kurrfarė lidhjeje me Serbinė dhe kombin serb, (sikundėr ka populli kinez i Taivanit me popullin kinez tė Kinės), nuk mund tė bėhen objekt pazarllėqesh nga Kina projugosllave dhe qeveria proserbe e Nanos," - thuhet nė deklaratėn e nėnkryetarit tė PLL.
Nė fund deklarata nėnvizon se "Legalistėt protestojnė ashpėr kundėr deklaratės sė kryediplomatit kinez nė favor tė Rezolutės 1244, qė njeh sovranitetin e Serbisė mbi Kosovėn, pėr analogji tė njohjes sė sovranitetit tė Kinės mbi Taivanin.
Deklarimi i kryediplomatit kinez nė favor tė Rezolutės 1244, ėshtė njė provokacion i rėndė ndaj tė drejtės sė vetėvendosjes sė popullit shqiptar tė Kosovės dhe pėrpjekjeve e diplomacisė ndėrkombėtare pėr zgjidhjen e Statusit final tė Pavarėsisė sė saj," - thuhet nė deklaratėn e datės 21 mars 2005 tė mbajtur nga nėnkryetari i PLL z.Murat Basha, nė lidhje me takimin ndėrmjet zyrtarėve tė qeverisė shqiptare dhe asaj kineze.
"Atdheu"
KOMENT
Fjala e deputetit z.Eqerem Spahiu mbajtur nė Kuvend mė datė 24.03.2005
Si duhen trajtuar marrėdhėniet me grekėt
E konsideroj tė njė rėndėsie jetike ndėrtimin e njė politike dinjitoze kombėtare nė raport me grekėt, tė cilėt ende mbajnė nė fuqi ligjin e luftės me Shqipėrinė. Po ashtu duhet tė theksojmė se grekėt qė prej vitit 1912 mbajnė padrejtėsisht toka shqiptare nėn pushtim siē janė krahina tė tėra duke filluar me Ēamėrinė martire. Ēamėria duhet tė jetė lajtmotivi i politikės shqiptare
Nė vitet '30-tė shtetin shqiptar e qeverisnin njerėz vėrtet patriotė, qė mbi gjithēka kishin interesat shqiptare. Sepse Mbreti Zog, zbatonte parimin e respektit reciprok. Asokohe afendikonjtė ishin shqiptarėt dhe grekėt ishin punėtorė... Nė njė farė mėnyre, po tė bėjmė njė krahasim, "sheshi Omonia" ishte diku nė Korēė apo nė Tiranė, dhe jo nė Athinė.
I nderuar z.kryetar
Tė nderuar deputetė
Duke marrė shkas nga vrasja e fundit e njė emigranti shqiptar nė Greqi, vetėm se kėndonte shqip, apo moslejimi i sportdashėsve shqiptarė tė ndjekin ndeshjen e futbollit Greqi-Shqipėri, mė bėri qė tė dal sot nė kėtė podium. Kėto dy fakte sjellin edhe njėherė nė skenė problematikėn e marrėdhėnieve tė Shqipėrisė me Greqinė, tė cilat nuk janė aq rozė saē kanė qejf tė thonė pjesė tė ndryshme tė politikės shqiptare qoftė nė pushtet, qoftė nė opozitė.
Marrėdhėniet ndėrmjet Shqipėrisė dhe Greqisė kanė qenė dhe janė pa dyshim njė prej preokupimeve kryesore tė politikės shqiptare. Dhe pavarėsisht nga ulje-ngritjet e toneve, ato do tė vazhdojnė t'i japin ngjyrėn politikės sė shtetit tonė, edhe pėr njė periudhė kohe tė konsiderueshme nė tė ardhmen. Prandaj ėshtė me rėndėsi tė diskutohet nė lidhje me mėnyrėn se si duhen ndėrtuar kėto marrėdhėnie, pra se si shteti shqiptar do t'i zhvillojė kėto marrėdhėnie. Sepse, nėse do tė vazhdohet si deri mė sot, ku shteti shqiptar pėrballė shtetit grek ka statusin e kolonisė ose mė thjesht atė tė ēirakut pėrballė padronit, atėherė unė them me bindje qė e ardhmja e shqiptarėve ėshtė e kompromentuar rėndė e nė mėnyrė tė pariparueshme. Mos t'ju tingėllojė e rėndė kjo qė thash, pasi pėr kėtė kemi mėsuese tė pagabueshme historinė e marrėdhėnieve me grekėt nė dy shekujt e fundit. Dhe pikėrisht ky rol prej shėrbėtori qė ka marrė pėrsipėr tė bėjė qeveria e sotme socialiste, mė shtyn qė nė emrin tim dhe tė politikės qė pėrfaqėsoj, tė them: - mjaft mė!...
Nuk ka asnjė kuptim tė vazhdohet mė tej nė kėto raporte ku praktikisht shteti shqiptar po kthehet nė njė apendiks tė shtetit grek. Nuk mund tė ecet me kėtė status marrėdhėniesh si sot ku Greqia na imponon qė nga mėnyrat sesi duhet tė drejtojmė e orientojmė ekonominė shqiptare, e deri sesi duhet tė pėrpilojmė librat e shkollės apo abetaret.
Prandaj, sė pari, them se ėshtė domosdoshmėri kombėtare ndryshimi i kėtij kursi, dhe sė dyti, ajo qė duhet bėrė ėshtė ndėrtimi i njė politike produktive pėr shqiptarėt pėrballė shtetit grek, e cila tė bazohet thelbėsisht nė parimin e reciprocitetit. Pikėrisht duke u nisur nga parimi i respektit reciprok duhet tė orientohen tė gjitha pozicionimet e politikės e tė diplomacisė shqiptare.
Pėr statusin aktual tė marrėdhėnieve me grekėt, unė kam gjithė arsyet tė jem i shqetėsuar, kur shoh qė emri i shtetit shqiptar nėpėrkėmbet kaq rėndė. Kur tė drejtat e shqiptarėve shkelen kaq brutalisht nga njė shtet fqinj, ndaj tė cilit unė kam gjithė arsyet e kėsaj bote dhe mundėsi tė bollshme pėr tė reaguar.
Por sot ky reagim vjen edhe si njė nevojė jetike kur shoh se qeveria shqiptare nuk ndihet as nė raste flagrante tė dhunimit tė tė drejtave tė bashkatdhetarėve tanė qė kanė emigruar nė Greqi, raste tė cilat do t'i pėrmend mė poshtė.
*****
Pėr kapitullin e marrėdhėnieve politike shqiptaro-greke, ka kaq shumė gjėra pėr t'u diskutuar, por nuk na mjafton koha qė na lė nė dispozicion z.Pėllumbi. Gjithsesi shqetėsimi qė unė kam sot, ėshtė nė radhė tė parė qėndrimi prej shėrbėtori e lakeu i qeverisė shqiptare ndaj politikės zyrtare greke. Kėshtu rastet pėr tė demonstruar kėtė nėnshtrim e poshtėrim janė tė shumta. Duke ia filluar nga njė rast gati banal siē ėshtė qėndrimi fyes e joluajal i federatės greke tė futbollit, e cila nuk ka lejuar shqiptarėt e Shqipėrisė tė marrin bileta pėr ndeshjen e kombėtareve, ashtu siē parashikojnė rregullat e FIFA-s, e duke vazhduar me raste tė tjera shumė mė tė dhimbshme nė pikėpamje njerėzore siē janė vrasjet e vazhdueshme tė shqiptarėve nė Greqi, thjesht pse janė shqiptarė, pse kėndojnė shqip, apo pse mbajnė flamurin me shqiponjė nė trup.
Mė tej mund ta vazhdojmė me presionin e pėrhershėm grek pėr tė drejtat e grekofonėve nė Shqipėri, tė drejta qė pėr ironi, njė pjesė tė sė cilave ajo nuk ua njeh as shtetasve tė vet grekė nė Greqi. Me njė fjalė, qeveria greke kėrkon pėr grekofonėt e Shqipėrisė "qiqra nė hell!", gjėra qė nuk ua plotėson as nėnshtetasve grekė. Ndėrkohė qė shteti shqiptar deri mė sot nuk ka ngritur asnjė kėrkesė pėr tė drejtat e ligjshme tė shqiptarėve emigrantė nė Greqi, apo pėr tė drejtat e padiskutueshme tė popullsisė etnike shqiptare qė ka mbetur nė Greqi, por nuk deklaron dot pėrkatėsinė e vet kombėtare, pėr arvanitasit dhe sidomos pėr kapitullin e dhimbshėm tė historisė sonė kombėtare, tė drejtat e popullsisė ēame ndaj sė cilės ėshtė kryer njė genocid klasik nė shekullin 20-tė.
Pėr tė gjitha kėto fakte, politika qeveritare, pėr shkak tė qėndrimeve tė saj, i meriton plotėsisht epitetet qeveri kuislinge, qeveri vasale e shėrbėtore e politikės greke, qeveri tradhtare e interesave shqiptare.
*****
Pėr ta parė mė qartė kėtė qendrim poshtėrues pėr emrin shqiptar tė shtetarėve tanė, do tė mjaftonte tė hidhnim njė sy nė procesverbalet e bisedimeve tė bėra gjatė vizitės sė fundit tė ish presidentit Kostas Stefanopullos tetorin e kaluar (2004), ku u diskutua pėr "ēėshtjen ēame", sipas prizmit tė interesave greke. Nga informacionet qė janė bėrė publike kemi parė se pozicioni i krerėve tanė shtetėrorė ka qenė mjaft mjeran, saqė tė krijon bindjen e patundur se kemi tė bėjmė me njė marrėdhėnie tė mirėfilltė ēirak-padron. Presidenti grek fliste me njė ton sikur tė ishte zot shtėpie kėtu e jo sikur tė ishte mysafir. Stefanopulos, vizita e tė cilit gjithashtu u konsiderua si njė hap mė tej nė drejtim tė thellimit tė miqėsisė shqiptaro-greke, na e tha troē para kreut tė shtetit, kreut tė kuvendit dhe kreut tė qeverisė se "nuk e njeh ēėshtjen ēame". Nė kėto kushte, unė pyes: - pse duhej zhvilluar ky takim? Pse duhej pritur e pėrcjellė kryeshtetari grek, kur i mungon plotėsisht vullneti pėr tė njohur tė drejtat e kombit fqinj?
Nga ana tjetėr kjo vizitė bėhet edhe mė rėnduese, po ta pėrqasim me deklaratat e fundit tė z.Stefanopullos nė Belgjikė para komunitetit grek atje, ku ka deklaruar se "Greqia duhet t'u rikthehet kerkesave te saj ndaj Shqipėrisė". Dhe mė tej se "shqiptarėt mbajnė tė pushtuara tokat greke". Stefanopullos ka paralajmėruar mė tej edhe se "fqinjėsia e mirė mes dy popujve, kurrsesi nuk duhet tė shėrbejė pėr lėnien nė harresė tė njė fakti tė tillė." Kėto deklarata, megjthėse praktikisht tė krijojnė njė psikozė lufte, nuk janė kundėrshtuar fare nga qeveria jonė e cila vazhdon nė qetėsinė e saj olimpike. Ose ndoshta edhe luan me vetėdije tė plotė rolin e shurdh-memecit...
*****
Tė nderuar zotėrinj, se cilat janė kėto "toka greke", pėr tė cilat flet ēapraz z.Stefanopullos, (miku i Nanos dhe i disa tė tjerėve kėtu) nė e dimė mirė. Eshtė i ashtuquajturi "vorio-epir". Eshtė ai pretendim absurd i cili bazohet nė tė ashtuquajturėn "ide e madhe" tė grekėve - megali-idea. Ajo pėr tė cilėn njė mendimtar shqiptar i viteve '30, Vangjel Koēa, e quante "ėndrra greke" dhe lajmet pėr to nėpėr gazetat greke, i pėrqeshte duke i konsideruar "lajme humoristike". Ndoshta Koēa kishte tė drejtė tė shkruante me tallje pėr grekėt e viteve '30, pasi asokohe kėtu shtetin shqiptar e qeverisnin njerėz vėrtet patriotė, qė mbi gjithēka kishin interesat shqiptare. Ajo kohė ishte periudha e lulėzimit tė ndjenjės kombėtare, dhe prandaj shqiptarėt mbanin njė pozicion sfidues ndaj grekėve. Sepse Mbreti Zog, dhe monarkia shqiptare zbatonte me fanatizėm parimin e respektit reciprok. Asokohe afendikonjtė ishin shqiptarėt dhe grekėt ishin punėtorė, tė cilėt vinin si emigrantė nė qytetet shqiptare. Nė njė farė mėnyre, po tė bėjmė njė krahasim, "sheshi Omonia" ishte diku nė Korēė apo nė Tiranė, dhe jo nė Athinė. Por tė mos zgjatemi me historinė dhe t'ua lėmė historianėve e tė merremi me tė ardhmen siē deklaron edhe z.Nano, kur vjen puna pėr tė folur pėr grekėt.
Pėr tė ardhmen, dakord, por pėr cilėn tė ardhme? Sigurisht jo atė qė na pėrvijon politika e z.Nano dhe e qeverive socialiste, tė cilat praktikisht e kanė kthyer Shqipėrinė nė njė koloni greke, ku biznesi grek ka shndėrruar nė monopol gjithēka, qė nga frutat e agrumet e deri nė operatorėt celularė e sistemin bankar. Ku fjalėt pėr fqinjėsi tė mirė janė thjesht fjalė pa vlerė, kur kemi parasysh kėto lloj marrėdhėniesh. Ku tė drejtat e njėrės palė nuk ekzistojnė as virtualisht nė letėr e jo mė nė praktikė. Ku ndėrsa flitet pėr fqinjėsi tė mirė, pala greke nuk harron asnjė rast pa na treguar armiqėsinė e saj.
Pikėrisht pėr t'i dhėnė fund kėsaj situate poshtėruese, e shoh tė domosdoshėm ndryshimin e kursit tė politikės zyrtare ndaj shtetit grek. Sepse pėrndryshe, po vazhduam me kėtė lloj politike si deri mė sot ku e drejta ėshtė gjithmonė nė anėn e grekėve, atėherė dalim tė pyetja ekzistenciale - pse na duhet shteti shqiptar kur gjithēka bėhet sipas interesit politik tė Greqisė. Pse duhet tė mbajmė ministri tė jashtme, e ambasada, kur gjithēka bėhet sipas vullnetit grek. Pse duhet shpenzuar, nė fund tė fundit, pėr disa njerėz, qė nuk bėjnė asgjė nga ajo ēfarė u kėrkohet nga statusi i tyre si diplomatė e qeveritarė?!
Ndoshta Nano dhe shėrbėtorėt e tij mendojnė se kėshtu mund tė pėrfitojnė politikisht e personalisht, por unė i paralajmėroj kėta tė fundit me atė qė kanė thėnė latinėt pėr grekėt: "Mos u besoni grekėve, edhe kur ju bėjnė dhurata!".
Si pėrfundim, e konsideroj tė njė rėndėsie jetike ndėrtimin e njė politike dinjitoze kombėtare nė raport me grekėt, tė cilėt ende mbajnė nė fuqi ligjin e luftės me Shqipėrinė. Po ashtu duhet tė theksojmė se grekėt qė prej vitit 1912 mbajnė padrejtėsisht toka shqiptare nėn pushtim siē janė krahina tė tėra duke filluar me Ēamėrinė martire.
Ēamėria duhet tė jetė lajtmotivi i politikės shqiptare, por njėkohėsisht duhen pėrpiluar strategji tė gatshme dhe nė afate tė mirėpėrcaktuara pėr ēėshtjen e tė drejtave tė emigrantėve tanė nė Greqi, pėr punėsimin, sigurimin e tyre, shkollimin etj.. Gjithashtu duhet tė kemi gjithnjė nė vėmendje shqiptarėt entikė nė Greqi, tė cilėt nuk deklarojnė dot pėrkatėsinė kombėtare, pėr shkak tė represionit tė shtetit grek, si dhe s'duhet tė harrojmė tė drejtat e arvanitasve. E gjitha kjo politikė duhet ndėrtuar nė bazė tė parimit tė respektit reciprok e tė tė fqinjėsisė sė mirė, ashtu siē ka pasur nė praktikėn e tij shteti i tė lavdishmit Mbretit Zog I nė vitet '30-tė.
Ju faleminderit
KENDVESHTRIM
Pėr njė ringritje tė mendimit tė djathtė konservator modern shqiptar
Revolucion...
Nga Murat Basha
Opinioni i pėrgjithshėm vazhdon tė jetė ideja se njė revolucion sjell traumatizime, jo vetėm politiko-ekonomike, por edhe morale.
Revolucioni vazhdon tė etiketohet me derivacionet e tij mė tė kėqia: jakobine, marksiste, totalitare. Dhe kjo duket e parehabilitueshme, e kushtėzuar nga e kaluara ideologjike.
Sot flitet pėr "revolucion teknologjik", "revolucion shkencor", por kurrsesi pėr "revolucionin" politiko-kulturor ose etiko-politik.
Natyrisht, pėrderisa pėrdoret termi "revolucion", duhet theksuar se kėrkohet tė operohet me etimologjinė e fjalės, pra pėr njė ndryshim total...
Nisur nga shekulli XVIII-tė, revolucioni ka nėnkuptuar gjithmonė dhunė, shkatėrrim, dhe mė pas totalitarizėm. Historia dėshmon pėr kėtė fakt.
Asokohe, ai shihej si njė ndryshim kundėr dinamikave tė zhvillimit shoqėror, qė kishin vazhduar pėr shekuj.
Sot mund tė shihet nėn njė prizėm tė ri, si njė ndryshim nga ajo paqartėsi veprimi radikal fillestar.
Kėshtuqė njė rikuperim, rizbulim, rivitalizim, njė inovacion autentik nė sensin konservator, mund t'i jepte kuptim njė "revolucioni" konservator modern nė Shqipėri, bazuar mbi filozofinė dhe praktikėn konservatore anglo-saksone.
Nėse para 15 vjetėsh, pjesa mė e madhe e shqiptarėve i trembej ndryshimeve nga frika e shkatėrrimeve, sot ėshtė detyrė e partive tė djathta (dhe individėve qė mbrojnė vlerat konservatore), tė shpresojnė dhe veprojnė pėr njė ndryshim substancial, kolosal, njė ndryshim epokal, qė tė kalojė vėrtet mbi kulturėn e stisur qėllimisht "tė mendimit unik", e cila konsolidon pushtete tė pamerituara dhe tė korruptuara, qė prej vitit 1997 e deri sot.
Qėkur e Majta, mbas ndryshimeve tė detyrueshme, shpalli "idealet" e saj nė emėr tė njė pragmatizmi modernizues konfuz, edhe e Djathta, (e spostuar eventualisht nga termi i "moderuar" ose "progresist" i kundėrshtarit), filloi tė kishte fytyrėn e vrenjtur tė njė identiteti tė dobėt.
Nė kėtė mėnyrė, tė detyruar edhe nga rruga e vetzgjedhur dhe e detyruar drejt qendrės, idealet nuk janė mė pjesė e rregullave tė lojės, si rrjedhojė e njė qėndrimi pragmatist.
Si pasojė vijnė dėnimet e dhėna nga "drejtuesi" i lojės, i cili nė realitet nuk ėshtė populli sovran, por ėshtė ajo fuqi anonime, fluide, e padukshme, qė quhet opinioni publik, por qė zakonisht ėshtė opinion abstrakt, "elitar", "intelektual", qė plazmohet ndryshe nga opinioni publik real, nė vartėsi tė interesave tė lidhura me pushtetin.
Ky opinion ushtron ndikimin e tij mbi shumicėn e popullsisė qė lexon gazetat, ndjek lajmet dhe zhvillimet politike nė vend.
Por inteligencia njerėzore bėn njė lidhje shpesh tė padukshme nga mesazhet dhe "vlerat" qė vijnė nga mediat, dhe nga ato qė vijnė nga pėrditshmėria.
Kur flasim pėr pėrditshmėri, kemi parasysh tė ardhurat qė duhen siguruar, fėmijėt qė duhen rritur dhe edukuar, puna qė duhet garantuar, qytetet qė duhet tė jenė tė sigurt, dritat dhe ujin e munguar, e shumė e shumė probleme tė tjera, por nė tė njejtėn kohė edhe disa principe tė thjeshta morale, qė i kanė rrėnjėt nė thellėsi tė shpirtit njerėzor.
Nė kėtė botė komplekse, nė tė cilėn formohet nė pėrditshmėri "sensi komun" (i pėrbashkėt), i ndryshėm nga "opinioni publik i stisur qėllimisht", fjalėt e bukura qė ndeshim nė gjuhėn e zakonshme tė politikės tingėllojnė abstrakte, larg tė qėnurit tė afta tė pėrfaqėsojnė, interpretojnė dhe katalizojnė nevojat e popullsisė, e cila, nė tė gjitha nivelet po i largohet asaj (politikės), si pasojė e impotencės sė saj pėr t'u reformuar realisht, nė funksion tė zgjidhjes sė problemeve tė shqiptarėve.
Pėr kėtė arsye nevojitet njė mėnyrė e re e tė bėrit politikė, larg demagogjisė dhe klimės mbytėse tė zyrave luksoze, vilave moderne (me fonde tė dyshimta).
Me institucione tė reformuara, politika do tė kthehet tė bėhet popullore (jo demagogjike), duke krijuar lidhje tė forta me njerėzit qė, sado "apolitikė", kanė interesa tė drejtpėrdrejta nga zgjidhjet qė ofron politika pėr jetėn e tyre.
Duke transmetuar vlera, ide dhe projekte tė reja, (tė gjitha kėto nėpėrmjet njė gjuhe tė re, tė kuptueshme), por njėkohėsisht duke operuar edhe me instrumenta tė rinj konceptualė, ėshtė e mundur tė krijohet njė vokacion popullor i riorientuar drejt politikės, qė ėshtė substanca jetėsore e demokracisė, e pa tė cilėn vetė demokracia do tė mbetej demagogji, e boshatisur nga pėrmbajtja e natyrshme e saj.
Rreziqet nuk vijnė vetėm nga format e forta tė autoritarizmit direkt, por edhe nga format e dobėta tė njė totalitarizmi tė ėmbėl. Rreziqet vijnė nga fikja e pasioneve, nga pandjeshmėria pėr fatin e pėrbashkėt, nga politika qė vetvritet duke u bėrė vet-referuese, dhe qė fshihet mbas frazave tė ngatėrruara nė mėnyrė tė hatashme!
Nė kėtė situatė, e Djathta Konservatore moderne duhet tė paraqitet nė nivelin qė i kėrkon koha, pikėrisht nė funksion tė rolit tė saj historik, ngaqė fatkeqėsisht nė Shqipėri, ka shumė sentiment dhe pak sensibilitet pėr fatin e pėrbashkėt.
Pėr kėtė arsye, e Djathta konservatore moderne mbėshtetet mbi civilizimin (qytetarinė) nė plan mbarėshoqėror, ēka nėnkupton paktin ndėrmjet individit (qė abandonon statusin natyral tė lirisė absolute) dhe institucioneve (qė garantojnė rregullat, rendin dhe organizimin nė shoqėri).
Kriza e tė Majtės vjen jo vetėm si pasojė e sė kaluarės dhe kulturės sė saj politike, (qė u godit rėndė me rėnien e Murit tė Berlinit), por edhe pėr faktin se nuk po mundet tė propozojė mė "ide tė reja".
E Majta nė Shqipėri mbetet "kompetitive" nė planin elektoral, si pasojė e njė aparati "potent", tė trashėguar nga e kaluara, por, mė tej, forca e saj zbehet nga frika e sė resė mbi kulturėn dhe mentalitetin e vjetėruar, qė tėrhiqet dhe struket nga "nostalgjia" ndaj sė kaluarės, qė ėshtė elementi bazė spiritual i shumicės sė njerėzve tė sė Majtės.
Nė fakt edhe nė Europė ekziston njė "konflikt" midis sė Majtės ekstreme dhe pėrkrahėsve tė "social-demokracisė", i cili sjell konfuzion brenda radhėve tė saj. (E majta europiane i thotė PO tregut tė lirė, dhe jo shoqėrisė sė Tregut..., si p.sh. D'Alema... ?!).
Ky neomodernizėm i ēuditshėm, kjo rrugė e lodhshme drejt "qendrės", pėr tė improvizuar ulje tensioni, nuk ėshtė gjė tjetėr veēse mungesė vizionesh politike dhe ekonomike, qė nxjerrin nė pah krizėn e sė Majtės.
Kriza e sė Majtės nė Shqipėri, definitivisht, vjen edhe si pasojė e votės sė vjedhur pėr tė vendosur hegjemoninė.
Pėr tė Djathtėn tradicionale Konservatore dhe moderne, identiteti, idealet, ecin pėrkrah progresit, tė ardhmes.
Edhe "ndeshjet" brenda gjirit tė sė Djathtės, mendoj se duhet tė luhen nė terrenin e hegjemonisė sė ideve politike e kulturore. Nėse e Djathta do tė vlerėsojė realisht thelbin e saj, do tė fitojė betejėn mbi identitein e saj dhe tė qėnurit epiqendėr e botės politike.
Pėr kėtė arsye themi se "revolucioni" i sė Djathtės, para se tė jetė "revolucion politik", ėshtė "revolucion" kulturor. Sa mė shumė tė fitohet konsensus politik, aq mė koherent do tė jetė rikonstruksioni kulturor.
Kjo ndėrmarrje kalon nėpėrmjet njė gjuhe tė re politike. Njė gjuhe qė tė mos shihet si diēka e pakuptueshme, por si njė pritje e thjeshtė dhe dėgjim apo interpretim i vlerave tė elaboruara nė nivel popullor.
Nė kėtė proces tė madh politiko-social, qė po delegjitimon pėrditė tė Majtėn shqiptare, po shenjohet fuqizimi i sė Djathtės tradicionale Konservatore moderne.
Blu-ja e natyrės ėshtė ngjyra e thellėsive, (e detit dhe e qiellit), sinonime tė qetėsisė dhe thellėsisė. Nė traditėn politike europiane, (tė parėt, anglo-saksonėt), blu-ja ėshtė ngjyra e konservatorėve. Eshtė ngjyra qė na pėrket Ne, jo pėr tė zvogėluar trashėgiminė politike shqiptare, por pėrkundrazi, pėr ta pasuruar me rrugė tė reja dhe duke iu referuar autorėve tė rinj. Pėr kėtė nevojitet njė "revolucion" etiko-politik, nė perspektivė tė tė cilit gjendet edhe e ardhmja e tė Djathtės shqiptare. Njėkohėsisht edhe pėr tė dalė nga ai vizion i limitizuar pėr procesin qė solli tė Djathtėn nė qendėr tė zhvillimeve historike nė Shqipėri. Proces i cili gabimisht, ose qėllimisht, i dedikohet vetėm "liberal-demokracisė!!!".
Pa dashur tė zgjatem nė dėshtimin e "teorive" dhe bartėsve tė "liberal-demokracisė" alla-shqiptare, dua t'u kujtoj lexuesve se analizėn argumentuese mė tė shkėlqyer pėr kėtė "kategori" e ka bėrė politologu dhe filozofi Hysamedin Feraj.
Ky vizion i pretenduar i "liberal-demokratėve" ėshtė i limitizuar, sepse nė realitet ajo fije e artė kulturore qė mbėshtet dhe mbėshjell tė Djathtėn, ėshtė nė pjesėn dėrrmuese e tipit konservator dhe, (nė dallim nga ajo liberal-demokrate) ėshtė e mbėshtetur mbi vlerat e familjes, shoqėrisė, shtetit, mbi institucionalizimin, kohezionin social, identitetin historik.
Njė aleancė natyrale midis dy inspirimeve tė mėsipėrme, teorikisht e bėn kompetitive nė vlera, ide dhe programe tė Djathtėn, por fatkeqėsisht...!!!
Shqipėria ka nevojė pėr njė "revolucion" tė qetė, paqėsor, demokratik, modern, si "revolucioni" qė filloi nė vitet '80-tė nė SHBA dhe Angli, e qė superoi qeverisjet qė pengonin prodhimin e pasurimin, qė murosėn shoqėrinė perėndimore nė kafazet e njė drejtimi mbytės, qė pengonte liberalizimin e forcave prodhuese dhe bėnte "tė papėrgjegjshėm" individin. Kėsaj gjendjeje iu dha fund me ardhjen e Ronald Reganit nė krye tė Shtėpisė sė Bardhė dhe Margaret Theēerit nė krye tė qeverisė Konservatore nė Britani, tė cilėt me politika ekonomike efikase rimėkėmbėn me hapa galopantė ekonomitė e vendeve tė tyre, njėkohėsisht me arritjen e sukseseve tė jashtėzakonshme nė politikėn e jashtme.
"Revolucioni" i Djathtė konservator modern nė Shqipėri, duhet tė marrė spunto nga periudha Theēeriano-Reganiane, qė i ka rrėnjėt edhe tek tradita e "revolucionarėve-konservatorė", o "modernistėve-reaksionarė", (mjafton tė kujtojmė Gjermaninė e Karl Shmid-it, Osvald Spengler-it, vėllezėrit Jung, Martin Hejdeger-in) nė fillim tė viteve '1900, ose tek idetė e konservatoristėve popullorė kontinentalė.
Pėr tė vėnė nė lėvizje kėtė proces lipsen shumė arsye komplekse, qė mund tė pėrmblidhen nė njė formulė: Reaksion ndaj dekadencės totale nė Shqipėri.
Revolucioni Konservator modern lind si nevojė e njė ekzigjence pėr autokonservacion, qė shpėrndahet nė disa fronte (nė atė ekonomik, politik e etiko-kulturor), nė tė cilėt manifestohet e keqja e shqiptarėve.
Duket sikur ėshtė koha jo e pėrshtatshme pėr tė folur pėr "revolucion" konservator modern. Por "Revolucioni" i madh konservator qė solli Reganin nė presidencėn e SHBA dhe Theēerin nė krye tė qeverisė sė Madhėrisė sė Saj nė Londėr, ėshtė njė rrugė qė duhet ndjekur nė klimėn e re dhe nė situatėn tonė komplekse.
Pikėnisja e analizės fillon me "ambiguitetin" kulturor qė gjejmė nė tė Majtėn shqiptare, ku zdėrhallen social-demokratė, socialistė, komunistė dhe postkomunistė, tė cilėt janė nė konfuzion nga "rreziku" i Djathtė.
Kjo pėrzjerje vlerash e sė Majtės ėshtė e huaj pėr tė Djathtėn aktuale historike.
Kėtu qėndron tentativa e sė Majtės pėr tė futur nė repertorin e saj politik, kulturor dhe informativ "instanca" tė Djathta nė njė miks-marketing politik tė njė pragmatizmi kulturor dhe ideologjik.
Objektivi i tyre ėshtė pėr t'u dhėnė pėrgjigje pyetjeve qė janė sjellė tradicionalisht nga e Djathta nė sistemin ideologjik, prej njė tė Majte tė ndryshuar me "forcė" nga shoqėria e Tregut, nga modernizmi dhe globalizmi.
Anthony Giddens, (ideologu i Toni Blerit), nė manifestin e tij tė famshėm kushtuar "Rrugės sė Tretė", thotė: "Nė Mbretėrinė e Bashkuar aktualisht, si nė shumė vende tė tjera, teoria aranxhohet pas praktikės. Jetimė tė ideve tė vjetra, qeveritė qė mbėshteten dhe pėrfaqėsojnė tė Majtėn, krijojnė politika tė improvizuara. Ato janė tė detyruara qė tė vėnė shumė teori mbi politikat qė elaborojnė..., pėr tė furnizuar politikėn me mė shumė sens nė drejtim... E gjitha kjo, mbasi kanė thėnė qartėsisht se socializmi dhe komunizmi janė tė ndėrthurur, madje mbeten obsesione!!!".
Nuk ėshtė e mundur tė "ēlirohesh" nga "idealet" apo "vlerat" qė ishin impulset e tyre, por qė sot janė tė ndrydhura dhe tė fshehura nė kėtė "rrugė tė mirė" qė, zhvillimi ekonomik dhe social, ka si objektiv tė krijojė.
Sfida ėshtė qė tė trumbetohen "vlerat" progresiste atje ku programi social-ekonomik i socialistėve ka rėnė.
Gjėja mė e arsyeshme ėshtė qė, tė prezantohet "revolucioni" konservator si njė proces etiko-politik, si domosdoshmėri qė tashmė e ka nisur rrugėn e tij, pavarėsisht nga faktorėt pengues.
E Djathta konservatore afron rindėrtimin, e Majta shkatėrrimin. Eshtė ky mesazhi qė duhet tė perceptohet nga mbarė populli, nė tė gjithė hapėsirėn politike shqiptare.
E Majta ėshtė skllave e ideologjisė.
Disidentja Irina Alberti, nė "Kuvendin e Madh" tė "Europe Liberte", mbi komunizmin, qė u mbajt nė qershor 1999 nė Romė, ndėr tė tjera tha: "Eshtė akoma dėshira e tė majtėve pėr ta interpretuar ideologjinė komuniste si diēka tė mirė, por qė u aplikua keq. Unė nuk e besoj kėtė version. Komunizmi ishte njė falimentim total. Pra, do tė thotė se kishte diēka nė rrėnjėt e tij, qė nuk funksiononte. Dhe mbi kėtė gjė qė nuk funksionoi, nuk flitet kurrė as nga tė majtėt "progresistė" sot!!!".
Nuk mund tė skllavėrosh dhe tė vrasėsh njeriun e tė sotmes, gjoja pėr tė ndėrtuar "njeriun e sė nesėrmes".
Diktatura e Proletariatit - Diktaturė pėr proletariatin. E Majta lindi pas revolucionit francez dhe mori trajtė pas revolucionit industrial.
"E Majta asnjėherė nuk ka mundur tė shkėputet nga ndikimet marksiste", - deklaron Holland (Sekretar i Parė i Partisė Socialiste franceze).
Ishte fat, lummturi, qė Ronald Regani dhe Margaret Theēeri ishin njėkohėsisht sėbashku nė pushtet nė SHBA dhe Britani. Tė dy udhėhiqeshin nga njė vizion i patundur konservator ekonomiko-politik, qė e detyruan Gorabaēovin tė shembė Murin e Berlinit dhe tė nisė ēmontimin e Perandorisė tė sė Keqes sė Pėrbotshme. Ata ndoqėn aksiomėn e ish sekretarit tė Shtetit Xhon Foster Dallas: "Nėse do t'i ulėsh komunistėt nė tryezėn e bisedimeve, vringėllo armėt". Dhe projekti i Luftės sė Yjeve e realizoi mė sė miri kėtė.
Pas qeverisjes sė mefshtė tė Eduard Hithit nė Londėr, erdhi Zonja e Hekurt M. Theēer, e cila vizionin e Saj e mbėshteti mbi idetė e Keith S. Jozef-it dhe traktatit tė tij filozofiko-ekonomik "Tė Mirat e Kapitalizmit", por mbi tė gjitha, mbi vizionin e Friedrih von Hayek, tė sendėrtuar nė Doktrinėn ekonomike tė Konservatorizmit modern "Rrugėt e Skllavėrisė". Dhe Zonja e Hekurt u ngrit nė mes tė parlamentit me kėtė libėr tė Konservatorizmit nė dorė, duke deklamuar me pathos: "Ky ėshtė Libri qė na duhet...".
Bazuar nė pėrvojėn amerikane, nėn investiturėn e Ronald Reganit, i cili nė fillim nuk pati akordin e tė gjithė liderėve tė djathtė, ishte fitorja elektorale e vitit 1980 qė konstituoi suksesin principial dhe meritėn historike tė "NEW RIGHT", (termi teknik i pėrdorur nga historianėt pėr njė lėvizje qė ishte E Djathta e Re).
Konsensusi rreth figurės sė ish Guvernatorit tė Kalifornisė arriti tė bashkojė tė gjithė shpirtėrat dhe vokacionet e "ndryshėm" konservatorė, nė njė forcė me impakt tė fortė politik, i cili solli triumfin.
Fitorja e Reganit merr pėrmasa epokale sa kohė qė realizoi triumfin e republikanėve konservatorė nėpėrmjet mposhtjes sė Xhimi Karterit, qė dėshtoi sė dyti herė pėrballė Ajatollah Khomeinit.
Karter erdhi nė krye tė Shtėpisė sė Bardhė mbas fitoreve politike tė jashtėzakonshme qė realizoi republikani Nikson nė rimėkėmbjen e ekonomisė amerikane dhe veēanėrisht nė politikėn e Jashtme (duke krijuar ēarjen e madhe nė kampin komunist) nėpėrmjet vizitės sė tij nė Kinė dhe vendosjes sė marrėdhėnieve bilaterale. Natyrisht kjo u arrit nėpėrmjet njė kompromisi, siē ishte ai i ndalimit tė luftės nė Vietnam, qė u realizua nga bisedimet Kisinger - Le-dy-Kt'ho.
Zgjedhja e Ronald Reganit nė Shtėpinė e Bardhė mė 1980 dhe 1984, de facto ka shėnuar triumfin e Konservatorizmit politik modern amerikan, rrugėn e triumfit tė tė cilit e pati nisur senatori i Arizonės, (qė ndėrroi jetė mė 1998), Barry M. Goldwater. Ky burrė i madh diti tė ndizte entuziasmin e aktivistėve dhe nė njėfarė mase tė intelektualėve, duke krijuar, kėsisoj, njė linjė perfekte korrespondence ndėrmjet konservatorizmit kulturor dhe tė Djathtės politike.
Historia e konservatorizmit amerikan bashkėkohor ėshtė e pasur me variacione sugjestionuese. Njė nga figurat mė sinjifikative tė "OLD RIGHT" (e Djathta e Vjetėr) William A. Rusher, pėr shumė vjet editorialist i "National Review", ėshtė shembull pėr njė gjeneratė tė tėrė. Ai thotė: "Pėrderisa beteja kundėr komunizmit, brenda dhe jashtė vendit, mė kishte thithur tė tėrin, ishte deludente tė qėnurit vetėm "kundėr" diēkaje, nė mėnyrė inkoshiente. Padyshim komunizmi e meritonte tė qėnurin tim kundėr. Po unė vetė, nė favor tė ēfarė gjėje isha?! Kirk mė induktoi trashėgiminė tradicionaliste tė konservatorizmit Burkean, i cili akopjohet nė mėnyrė perfekte, me urrejtjen instiktive qė provoja kundrejt tė gjitha formave dhe doktrinave tė "socializmit", pėrfshirė padyshim komunizmin".
Me publikimin e volumit sinjifikativ "The Consevative Mind", Russell Kirk, (historiani i ideve dhe docent i Historisė sė Civilizimeve), nė vitin 1953 bėri tė mundur tė gjenerojnė ide tė reja, qė ngjallėn interes pėrkundrejt njė tė kaluare kulturore tė lavdishme.
Nga njė pikėpamje, operacioni Kirkean ishte i thjeshtė. Duke shfletuar libra dhe dokumenta historikė, por edhe duke "eksperimentuar", testuar dhe verifikuar pikėrisht analizat e ngjarjeve me eksponentė tė ndryshėm tė botės kulturore konservatore britanike, Kirk gjeti gjurmėt e njė fijeje tė artė kulturore shumėshekullore, nė tė cilėn mendimi dhe vizioni i Edmund Burke ka emblemėn kryesore.
Edmund Burke (1729-1797), ka njė statujė nė Trinity College nė Dublin, (vendi i tij i lindjes), njė nė Dhomėn e Komuneve nė Londėr, njė nė Washington DC. Ai ėshtė mbrojtės i zjarrtė i trashėgimisė politiko-juridike anglo-saksone, i pari qė kundėrshtoi me argumente dhe i bėri opozitė tė fortė jakobinizmit francez.
Jo thjesht si pėrshkrues i gjenisė kulturore qė ka drejtuar mendimin e Burkes, por mbi gjithēka, Kirk hartoi gjenealogjinė e "baballarėve krijues" tė "mendimeve tė forta", qė nėn tituj tė ndryshėm, por nė variante dinamike, dėshmojnė koherencė duke u mbrojtur nė idetė e Burkes, absolutisht tė pėrdorshme, racionale edhe sot, dhe jo tė harruara nga koha.
Me Kirkun, trashėgimia e mendimit filozofik burkean u ēua mė pėrpara, duke pasuruar idetė filozofike, shpirtin konservator anglo-sakson dhe veēanėrisht atė amerikan.
Sipas John P. East, (Docent i shkencave politike dhe mė pas Kongresmen), krijuesit e filozofisė konservatore moderne tė pasluftės janė: Russell Kirk, Richard M. Weaver, (profet i madh i konservatorizmit), Frank S. Mayer, dishepull i "fuzionimit" natyror, organik, i tradicionalizmit, antikomunizmit dhe liberalėve.
Willmoore Candell, mbrojtės i simboleve dhe vlerave tė krijuara tė kombit amerikan.
Leo Strauss, ėshtė avokati mė i madh i tė drejtės natyrore, mbėshtetur mbi koshiencėn e dinamikės historike tė tipit Burkean.
Eric Vogelin, kėrkues i gjurmėve tė metafizikės nė histori, i formave tė ndryshme tė revolucionit.
Ludvig Von Misses, ėshtė pėrfaqėsuesi autoritar i shkollės austriake tė Ekonomisė, qė zbulon ekzigjencat e ligjit dhe tė rregullit si bazament i sė vetmes dhe tė vėrtetės mundėsi tė lirisė sė njimendtė njerėzore. Ata i bazuan teoritė e tyre mbi sa mė poshtė:
1.Deklarimi i ekzistencės sė Zotit. Besimi nė njė bashkim intim midis moralit tė brendshėm dhe rregullit socio-politik.
2.Besimi nė njė rregull tė pėrcaktuar historik.
3.Mbrojtja e natyrės normative dhe e shenjtėrisė sė jetės njerėzore, shenjtėrinė e familjes, si dhe mbrojtjen e origjinės historike tė konstitucioneve politike.
4.Kundėrshtia (me tė gjitha format), e kolektivizmit, tė barazisė, tė despotizmit. Mbrojtja e origjinave historike, vlerėsimi dhe respektimi i hierarkive.
5.Garancia (me argumenta tė natyrės morale), e principeve tė Lirisė, Pluralizmit dhe Pronės private (The american conservative movement), (The philosofical founders, 1986).
Kur Kirku merrej me rizbulimin e trashėgimisė Burkeane, bota konservatore amerikane inaguronte njė stinė tė re. Njė stinė qė rrugėtonte nėn shenjėn e Peter J. Stanlis, tė njėrit prej protagonistėve tė padiskutueshėm tė rizbulimit tė Tė Drejtės Natyrore. Eshtė stina nė tė cilėn konservatorizmi zbulon nė mėnyrė koshiente "Traditėn e Madhe", njė filozofi moderne, jo Hegeliane, ēka nėnkupton njė demokraci "antike", jo tė plazmuar nga Xhon Loku (John Locke), jo nga Zhan Zhak Ruso.
E Djathta konservatore moderne shqiptare, ka nevojė pėr njė pikė referimi qė tė jetė njė lidhje organike e njė lėvizjeje mendimi dhe opinionesh, mė e thellė dhe mė e rėndėsishme se partitė. Eshtė kjo arsyeja qė kam bėrė ndoshta njė parashtrim pak tė gjatė tė historisė filozofiko-politike tė mendimit konservator. Jo thjesht pėr tė bėrė histori, por pėr tė dėshmuar se doktrinat e mendimit konservator modern kanė qenė determinante dhe tė afta pėr tė ndryshuar dhe zhvilluar ecurinė e qytetėrimeve perėndimore, e jo mė tė Shqipėrisė.
Principet mbi tė cilat ėshtė formuar pozicioni politik konservator, janė stabilizuar nga njė proces i gjatė historik, politik, ekonomik dhe social.
E kam theksuar edhe herė tė tjera, se konservatori nuk ėshtė thjesht njė ruajtės i nostalgjive tė sė kaluarės, por llogaritari dhe arkėtari i vlerave mė tė mira tė kombit. Vazhdimėsia e traditės ėshtė nė qendėr tė idesė sė konservatorizmit. Tradita qėndron nė vetėdijen e grumbulluar nga e kaluara dhe shėrben si udhėrrėfyese pėr tė ardhmen. Tradita nuk ėshtė njė varrezė e gjėrave tė ēmuara, nga e cila kemi trashėguar ėndrra dhe ide hipotetike pėr njė botė mė tė mirė, por thesari i vlerave.
Kėto principe janė derivate tė natyrės sė njeriut dhe tė sė vėrtetės me tė cilėn Zoti ka mbėshtjellė krijesėn e Tij - Njeriun.
Rrethanat ndryshojnė, gjithashtu edhe problemet, qė janė tė plazmuara nė vartėsi tė rrethanave por, principet qė japin zgjidhje pėr problemet - nuk ndryshojnė.
Pasuritė e ideve tradicionale konservatore nė Shqipėri, janė tė detyruara tė azhornohen me shpirtin autentik shqiptar.
Konservatorizmi shqiptar pretendon tė prezantojė sa mė mirė identitetin e vėrtetė, vlerat e vėrteta tė kombit shqiptar.
Eshtė i mirėpritur njė rikonstruksion i kujdesshėm historiko-politik i mendimit tė Djathtė konservator modern shqiptar, (zanafilla e tė cilit mban vulėn e Ahmet Zogut), pėr tė cilin po flitet shumė kėto kohėt e fundit.
Nė mjaft raste flitet dhe gjykohet keq, nga njohja e pakėt (ose aspak) e mekanizmave dhe proceseve qė janė nė zanafillė tė filozofisė politike konservatore, por qė fatkeqėsisht pėr shumė njerėz, (midis tyre edhe intelektualė), janė tė panjohura.
Historia e tė Djthtės konservatore moderne shqiptare, nė vitet e fundit ėshtė karakterizuar nga ndryshime tė "thella", qė e kanė rinovuar nė identitet, por, nė tė njejtėn kohė, e kanė mbajtur besnike ndaj vlerave dhe principeve qė janė themeli (ose elementi bazė) i konstitucionit shpirtėror tė shqiptarit. Sepse mbas idesė sė tė qėnurit konservator, qėndron thėnia e Burkes: "Konservatorizmi ėshtė vetėdija e kombit".
Kjo ėshtė forca e konservatorizmit. Kjo ėshtė ideja e "revolucionit" evolutiv konservator, "revolucion" pėr tė ndryshuar marrėdhėniet midis individit dhe pushtetit, pėr t'u rikthyer shpresėn shqiptarėve...
E Konservatorizmi ėshtė cilėsuar si anti-iluminizėm, anti-progresizėm, anti-modernizėm dhe antikomunizėm. Kjo e fundit ėshtė e vėrtetė. Por nė vendet ku, si pasojė e fitoreve kulturore tė iluminizmit dhe modernizmit, ėshtė modifikuar komplet fizionomia e kombit, koncepti i Djathtė konservator, parė si distancė kulturore nga e Majta, ėshtė shumė mė i influencuar nga iluminizmi dhe modernizmi sesa e Majta. Eshtė ky njė rast historik pėr tė ndėrmarrė njė "revolucion" etiko-politik konservator.
ANALIZA
Kambanat e ballkanikėve dhe letargjia shqiptare (3)
Si shpjegohen flirtet shqiptaro-serbe nė kurriz tė Kosovės
Cinizmi qė zhvlerėson iluzionet e rrejshme
Nga Qemal Velija
(vijon nga numri i kaluar)
3.Kur "miqėsia" kėrkohet tė ngrihet mbi gjakun
Ka njė pėrpjekje nė thelb mashtruese pėr tė krijuar njė opinion tė pėrgjithshėm ndėr shqiptarė se koha e "armiqėsive" mes serbėve dhe shqiptarėve ka kaluar, dhe se tashmė duhen ngritur ura miqėsie dhe bashkėpunimi me Serbinė pasmilosheviēiane. Arrihet deri atje sa politikanė tė ndryshėm shqiptarė vrapojnė tė dalin si favoritė apo mbėshtetės tė eksponentėve tė rinj tė Beogradit. Pėrshėndetet fitorja e Tadiēit, pritet ngrohtėsisht Drashkoviēi, zhvillohen takime dhe vizita tė ndėrsjella Tiranė-Beograd me politikanė, ekspertė, biznesmenė, etj. Iluzioni i "miqėsisė" pėrhapet me pėrdhuni nga politika, media dhe shoqėria civile. Ndėrkohė, serbėt vetė janė tepėr cinikė dhe nuk lėnė rast pa dėshmuar se nuk janė tė tillė, domethėnė "miq me shqiptarėt". Atyre as ua ndjen pėr dėshirėn e vobektė shqiptare pėr tė harruar gjakun dhe pėr t'u pėrqafuar me serbėt nė kuadėr tė "demokratizimit dhe integrimit tė rajonit". E vetmja strategji dhe praktikė politike e tyre ėshtė tė "integrojnė" edhe njėherė Kosovėn nė suazėn e shtetit tė tyre (madje duke kafshuar edhe ndonjė pjesė tjetėr mbi Drin tė shtetit politik tė shqiptarėve) dhe tė largojnė sa tė jetė e mundur "rrezikun" e njė pavarėsimi tė detyrueshėm tė Republikės sė Kosovės.
Pėrkundėr iluzionit "miqėsor" tė shqiptarėve, ngjarjet janė mjaft domethėnėse. Mekanizmat serbė arrijnė tė depėrtojnė deri nė Hagė pėr tė ngritur njė aktpadi pėr Komandantin Haradinaj (e quajmė tė tillė pasi akuzat ngrihen nė kėtė cilėsi, pra tė komandatit e jo tė kryeministrit) pikėrisht nė pragun e ēeljes sė bisedimeve pėr statusin e Kosovės. Tentohet tė pėrsėritet njė "mars 2004" qė tė pėrligjet argumenti serb se shqiptarėt nuk e meritojnė njė pavarėsim. Organizohet atentati ndaj Rugovės. Bėhen pėrpjekje pėr tė prishur skemėn qeverisėse nė Kosovė. Aktivizohen instrumentė si ministri i jashtėm Islami pėr njohjen zyrtare nga shteti shqiptar tė juridiksionit serb mbi Kosovėn. Mė herėt organizohet trazira e marsit 2004 ku fėmijėt shqiptarė ndiqen me qen dhe detyrohen tė mbyten nė lumė. Faji iu faturohet pėrsėri shqiptarėve gjaknxehtė qė nuk munden tė ruajnė qetėsinė as kur iu vriten fėmijėt! Drashkoviēi iu heq maskat mashtruese takimeve integruese ballkanike si ai i Ohrit. Tadiēi vjen dhe provokon shqiptarėt e Kosovės gjatė vizitės sė tij atje. Mė herėt, Gjeneral Agim Ēeku ndalohet nė Slloveni me kėrkesė tė palės serbe qė e penalizon atė pėr krime lufte. Kryepartiaku dhe ish-lider i UĒK-sė, Hashim Thaēi, ndalohet nė Hungari po me kėrkesėn serbe dhe po me tė njėjtėn ngarkesė. Parlamenti i sajesės Serbi-Mal i Zi nė mėnyrė shpėrfillėse (apo duke pėrfituar prej qėndrimeve udhėkryqėse tė faktorit ndėrkombėtar?) e vendos Kosovėn nėn suazėn kushtetuese tė kėtij entiteti shtetėror. Politika serbe me praktikat e saj nuk njeh institucionet legjitime tė Kosovės. Mitrovica dhe enklavat serbe nė Kosovė janė kthyer nė njė shesh manovrash pėr politikat diversioniste e separatiste serbe karshi kėtij vendi. Pregatiten dhe hidhen, pėr turbullimin e imazhit dhe tė problematikės thelbėsore, manipulime tė dendura mbi zhvillimet kriminale nė kohėn e konfliktit nė Kosovė. Shpėrfillen dhe shtypen tė drejtat e shqiptarėve nė Luginėn e Preshevės. Manipulohet politika dhe propaganda ndėrkombėtare pėr barazimin e palėve ndėrluftuese nė Kosovėn e vitit 1999. Bėhen pazarllėqe nė kurriz tė shqiptarėve me pjesė dhe protagonistė tė organizmave ndėrkombėtarė, pėr mohimin e tė drejtave legjitime natyrore tė shqiptarėve. E shumė e shumė drejtime tė tjera qė shpėrfaqin nė mėnyrė tė kthjelltė qėndrimin real serb, predispozitat antishqiptare tė tyre, koherencėn e strategjive politike pėrkundėr shqiptarėve dhe prirjes pėr njėsim e pavarėsim kombėtar shqiptar nė Ballkan.
Kjo pandryshueshmėri thelbėsore e serbėve, pavarėsisht kthesave taktike tė detyruara nga rrethanat apo tėrheqjeve mashtruese koniukturale nė aparencė, - kjo arrogancė dhe ky karakter cinik ekspansiv i tyre, - kjo grisje e vellos iluzioniste pėr ndryshim atmosfere nė marrėdhėniet ballkanike, - nxjerr zbuluar kahjen qė politika shqiptare tenton ta paraqesė si "epoka e re pasmilosheviēiane nė marrėdhėniet mes dy popujve dhe shteteve". Tentativa pėr ta lustruar politikėn "e re" serbe si demokratike e me vullnet tė mirė bashkėpunimi mes palėve, pėr tė paraqitur ekipin e ri (sa i ri ėshtė vallė, dhe sa prej tyre nuk kanė marrė pjesė direkt apo indirekt nė zhvillimet genocidale nė Kosovė?) si bashkėbisedues tė vlershėm e me mendėsi "bashkėkohore" qė i kanė lėnė mėnjanė politikat e pėrhershme ekspansive e agresive serbe, -nė tė vėrtetė ėshtė tentativė pėr tė mbuluar veprimtarinė flirtuale tė politikės e tė politikanėve shqiptarė, tė cilėt me paskrupulozitet pėrmbysin raportin mes interesave e dinjitetit kombėtar dhe interesave meskine vetjake. Apo mė tej, mund tė themi pa hezitim, pėr tė mbuluar edhe detyrimin vetjak qė mund tė kenė disa prej tyre tė rekrutuar qė herėt (apo edhe sė voni) prej institucioneve pėrkatėse serbe (apo edhe ruse mė tej?!).
E njėjta mund tė thuhet pa fort dallim edhe pėr njė pjesė tė suitės politike shqiptare nė Kosovė, e cila, o prej trysnisė eklipsuese tė ndėrkombėtarėve, o prej pafuqisė e paaftėsisė, o pėr shkak tė inferioritetit psikologjik, o edhe prej "blerjes" herėt nga ana e serbėve, -pranon tė luajė nė skakierėn e "shkrirjes sė akujve" nė mėnyrė tė njėanshme dhe me njė vullnet pėr tė ardhur keq, duke harruar, me dashje apo padashje, gjakun, pasuritė, trojet, dinjitetin, aspiratėn kombėtare, tė ēuara dėm po prej atyre serbėve me tė cilėt bėhet tentativa pėr "t'u marrė vesh" dhe, mė tej, pėr tė bashkėpunuar si fqinjė (apo ndoshta pėrsėri edhe si padronė, nė varėsi tė rrjedhave qė do marrė situata nė Ballkan?) e si partnerė nė njė integrim hipotetik tė vendeve tė Ballkanit Perėndimor (tė cilin zoti Baleta e quan si "Jugosllavia e re - minus Slloveninė e plus Shqipėrinė). Nė kėtė mėnyrė, duke i bėrė njė shėrbim tė madh politikės serbe qė ka nevojė tė rehabilitohet moralisht nė opinionin ndėrkombėtar.
Veprimi serb edhe nė kėto kohė duket se shėrben pėr t'i nxjerrė dashur pa dashur, shqiptarėt nga sėmundja e harresės sė shpejtė, duke i detyruar tė reagojnė (edhe pse duket pa dėshirė e me keqardhje) njėlloj si reagohet nga njė lėndim i befasishėm i plagės, domethėnė spontanisht e pavetėdijėsisht. Flasim nė kėtė mėnyrė, duke pasur parasysh dobėsinė tonė, tė shqiptarėve, pėr tu ulur nėpėr tavolina bisedimesh e pėr tė shtrėnguar duar dialoguesish e "miqsh" edhe nė kushtet e humbjes, tė diskriminimit apo tė miklimit mashtrues tė sedrės karrieriste. Dikush mund tė vėrejė dhe tė "argumentojė" se "politika ėshtė politikė, dhe jo dinjitet e moral!". Po, por njė politikė qė harron apo shkel mbi gjakun, qė cėnon apo bjerr vetėdijen, qė shet apo fal interesat madhore, qė luan nė favor tė tjetrit e jo tė shoqėrisė qė pėrfaqėson, qė kapitullon ende pa filluar "dialogu" mes palėve, qė ulet nė tavolinė me kompleksin e inferioritetit e tė humbjes sė pashmangshme, -nuk mund tė quhet mė politikė e mirėfilltė e me mision legjitim, por mercenarizėm, vasalitet, e deri-deri edhe kurvėrim.
Nėse justifikimi nė majė tė gjuhės pėr trysninė, udhėzimet, direktivat apo dhe dėshirat e faktorit ndėrkombėtar, jepet pa "doganė", kjo shpreh edhe njėherė mendėsinė e vjetruar dhe shėrbėtore tė atyre qė gjoja bėjnė politikėn shqiptare, dhe qė pėr mė tepėr hiqen edhe si mjaft finokė e mendjendritur pasi duan ta kenė "grurė" me faktorin ndėrkombėtar! Nė realitet, ata jetojnė ende nėn eklipsin qė iu ka lėnė nė tru "hija e rėndė dhe fjala e padiskutueshme" e tė madhit Enver, e Byrosė, e Stalinit, Maos - pėr njė palė, dhe "porosia, diktati apo dhuna e pamėshirshme" e vullnetit tė Titos, UDB-as, Milosheviēit apo kushedi kujt tjetėr pėr njė palė tjetėr. Nėse faktori ndėrkombėtar ėshtė diktues dhe urdhėrues edhe jashtė vullnetit dhe interesave tona, atėhere i bie tė jetė i barabartė me diktaturat e brendshme apo pushtuese qė pėsuam mbi kurriz, dhe nė kėto raste rruga e vetme e detyrueshme pėr tė mbetur nė lirinė, pavarėsinė dhe dinjitetin tonė si komb shqiptar, ėshtė "o burra ti kundėrvihemi dhe tė shporrim diktaturėn e re!".
Por, mė sė shumti, ky justifikim qė jepet ėshtė pėr tė mbuluar me njė "forcė madhore" vetė vullnetin malinj dhe kapacitetin mjeran apo sharlatan tė klasės (apo klaneve, apo klikave kuislinge) politike shqiptare. Natyrshėm qė edhe faktori ndėrkombėtar, i cili djallėzisht jepet me njė pėrfytyrim unik dhe jo si njė faktor qė pėrmbledh elementė dhe interesa mė sė shumti specifike tė palėve qė e pėrbėjnė, mund tė kėshillojė apo tė diktojė, por duhet marrė nė konsideratė edhe prej cilės palė tė kėtij "faktori" vijnė direktivat, pasi nė tė bėjnė pjesė edhe rusėt, francezėt, grekėt, e tė tjerė qė janė tė njohur pėr afeksionet dhe pėrkrahjet e gjithanshme dhe tė gjithhershme qė kanė pasur e kanė pėr serbėt. Dhe nėnshtrimi ndaj vullnetit tė kėtij lloj "faktori ndėrkombėtar" nuk pėrbėn politikė, por disfatė dhe tradhėti interesash.
Pėr mė tepėr, e pafalshme ėshtė qė politika, nė orvatjen pėr tė justifikuar prirjen pėr tu "miqėsuar" me serbėt (e nė raste analoge, edhe me grekėt e sllavomaqedonėt), bėn tė gjitha pėrpjekjet qė, nėpėrmjet propagandės e demagogjisė intensive mashtruese, tė transplantojė tė njėjtėn frymė e mendėsi "tė vullnetit pėr miqėsi" edhe nė opinionin e pėrgjithshėm publik tė shoqėrisė shqiptare si nė shtetin politik, ashtu edhe nė njėsitė e tjera shqiptare jashtė tij. Dhe jo pak ia ka arritur pėrderisa edhe njė pjesė e "klasės" sė intelektualėve shqiptarė i bien fyellit me tė njėjtin avaz, duke u bėrė kėshtu bashkėpunėtorė e bashkėfajtorė me politikėn, nė krijimin e njė imazhi mjeran, tė vobektė e vetėsakrifikues tė shoqėrisė kombėtare shqiptare, imazh qė nuk sjell gjė tjetėr pėrpos shpėrfilljes, talljes, nėpėrkėmbjes e nė rastin "mė tė mirė" tė mėshirės.
Fatmirėsisht, siē thamė, qė kemi fqinjė tė tillė, tė cilėt nuk janė aspak inteligjentė, e pėr mė tepėr janė edhe harbutė, inatēinj tė thekur e gjaknxehtė e nuk i maskojnė hiē qėllimet e praktikat e tyre konseguente antishqiptare, e pėr rrjedhojė nuk i lėnė shqiptarėt tė shkojnė thellė nė ėndrrėn e tyre tė miqėsisė iluzionare. Nė parantezė, shpresojmė qė tė jepet qoftė edhe njė shembull reciprociteti nė qėndrime: -qoftė duke shpėrndarė mandat-arreste ndėrkombėtare pėr liderė, politikanė, e ushtarakė serbė qė kanė kryer krime monstruoze e masive mbi popullsinė civile tė pafajshme nė Kosovė, pėr llogari tė institucioneve gjyqėsore tė Kosovės e Republikės sė Shqipėrisė, -qoftė duke artikuluar (nė tė drejtėn legjitime historike kombėtare) qėndrime politike e veprime praktike nė drejtim tė njėsimit tė shtetit shqiptar kombėtarisht, -qoftė edhe duke ndalur apo arrestuar Nebojshėn, Tadiēin, Koshtunicėn apo Drashkoviēin kur shkelin hapėsirėn e Kosovės, si protagonistė tė krimeve tė vitit 1999 dhe si armiq tė aspiratės sė shqiptarėve. Por, meqenėse fuqia dhe kompetencat e organeve tė drejtėsisė nė Kosovė ende nuk janė nė dorė tė shqiptarėve, atėhere do tė ishte nė nderin (nė tė vėrtetė duhet thėnė detyrimin) e institucioneve tė shtetit politik shqiptar tė nxirrnin tė tilla mandat-arreste, qoftė edhe pėr ata drejtues serbė qė urdhėruan e ekzekutuan shkeljen e hapėsirės sovrane tė Republikės sė Shqipėrisė dhe "mbjelljen" e zonave kufitare me mina-surprizė prej tė cilave kanė gjetur vdekjen apo janė gjymtuar me dhjetėra qytetarė shqiptarė, apo mė tej pėr vrasjet qė ndodhėn gjatė kohės sė konfliktit tė vitit 1999.
(vijon nė numrin e ardhshėm)
HORIZONT
Njė vėshtrim mbi debatin rreth historisė dhe konceptit tė Shoqėrisė Civile(1)
Ēfarė dreqin ėshtė "shoqėria civile"?
Nga Neera Chandhoke
Shėnim i "openDemocracy.net"
Pėr shkak se lėvizjet popullore pėrshkojnė pjesėn mė tė madhe tė botės, termi "shoqėri civile" mund tė dėgjohet nė shumė gojė. Michael Edwards i "Ford Foundation" ka shkruar njė libėr tė vogėl mbi tre kuptimet e kėtij koncepti. Neera Chandhoke nga New Delhi i Indisė, hedh njė vėshtrim skeptik mbi argumentet e tij.
1.Historia e konceptit
2.Argumentet e Michael Edwards-it
3.Eshtė mirė tė flasim e diskutojmė
4.Shoqėria civile dhe politikat e hapura.
Nėse globalizimi do tė kishte njė trup, koka e tij do tė ishte Organizata Botėrore e Tregtisė (OBT - WTO). Mė 2004-ėn, nė 10-vjetorin e saj, WTO publikoi njė raport tė bollshėm mbi arritjet madhore dhe perspektivat, tė shkruar nga njė komitet me peshė qė kryesohej nga Peter Sutherland (i cili krijoi WTO mė 1994, dhe qė tani kryeson BP).
Duke kėrkuar me ngulm nė atė se si WTO do tė kėrkojė tė formėsojė dekadėn e ardhshme, raporti nuk shmang ēėshtjet ngatėrrestare. Kapitulli "Sovraniteti" kėshillon shtetet nacionale pėr rrugėn mė tė mirė tė ndarjes sė sovranitetit pėr pėrfitime reciproke; njė kapitull tjetėr i titulluar "Transparenca dhe dialogu me shoqėrinė civile" ekzaminojnė impaktin e asaj qė autorėt e quajnė "revolucioni global i bashkėshoqėruar" (global associational revolution).
Autorėt e konsiderojnė rritjen dhe influencėn e "shoqėrisė civile" si tė pakthyeshėm. Ata kėshillojnė WTO-nė se si tė lidhen sa mė fort me organizatat joqeveritare (NGO), si tė rrisė transparencėn e vet dhe si tė negociojė me aktorė jo-shtetėrorė, dhe nė tė njėjtėn kohėn si tė marrin parasysh kritikat e tyre.
Raporti ėshtė njė produkt i rrethanave post-Seatle dhe post-9/11 (11 Shtatorit). Ai nuk mbron "neo-liberalizmin" e tregut tė lirė; qėllimi i tij ėshtė qeverisja e forcave globale dhe ai e sheh shoqėrinė civile si njėrėn prej tyre.
Eshtė e vėshtirė ta imagjinosh 10 vjet mė parė gjendjen e shoqėrisė civile nė njė diskutim tė tillė zyrtar. Madje edhe arritjet e konsiderueshme tė raportit 4-vjetor tė pėrpiluar nga Mary Kaldor mbi Shoqėrinė Civile Globale dhe tė mbėshtetur nga London School of Economics ende kishte njė pamje mbrojtėse pėr ato. Por "shoqėria civile", ēdokush mund tė thotė tani, ėshtė nė vendin e vet. Nė kėtė drejtim ajo ėshtė konfirmuar prej ish-krerėve shtetėrorė, tė cilėt formuan Klubin e Madridit. Agjenda e tyre e Madridit nė mars 2005 apelon pėr "krijmin e njė rrjeti global qytetarėsh, duke lidhur liderėt e shoqėrisė civile nė pararojėn e betejave pėr demokracinė nė tė gjithė botėn."
Ngritja e shoqėrisė civile nėnkupton gjithashtu se ajo ka pushuar sė qeni njė koncept brohoritės ("hurrah" concept). Kjo ėshtė nė kontrast me 1990-ėn kur shkollarėt (studiuesit), aktivistėt politikė, dhe disa politikė-bėrės turreshin tė shpallnin nocionin e saj. Sot ka shumė mė tepėr ngurrim, hezitim, ambiguitet dhe skepticizėm ndėrmjet atyre qė shkruajnė rreth saj. Kjo, mė duket mua, ėshtė njė zhvillim i mirėpritur.
Arsyet pėr kėtė tėrheqje ndaj termit janė tė lehta pėr t'u rrokur. Ai bashkėshoqėrohet me tre zhvillime tė ndėrlidhura:
-rėnien e shteteve autoritare mė 1989 dhe shpėrfaqjen e njė publiku demokratik nė dukje autonom nė ish botėn sovjetike.
-pėrfundimin e zhvillimit tė mbėshtetur nga shteti nė shoqėritė post-koloniale, tė cilat joshnin intelektualėt dhe praktikuesit socialė ndaj konceptit, pėrderisa ato kėrkonin forca tė reja pėr tė organizuar zhvillimin.
-tentativat e agjencive donatore nė tė njėjtat pjesė tė botės pėr tė anashkaluar agjencitė zyrtare tė korruptuara dhe tė dobėta, dhe dhėnien e fondeve organizatave jo-qeveritare, gjithashtu me synim tė forconin shoqėrinė civile.
Ndėrkaq tėrheqja (zprapsja) e votuesve nga pjesėmarrja nė politikė nė vendet e zhvilluara dhe ndjenja e pėrgjithėsuar e distancimit masiv tė qytetarėve nė Europėn perėndimore dhe nė SHBA, e ka bėrė shoqėrinė civile gjithashtu njė argument atraktiv: ai premton rikthimin e jetės bashkėshoqėrore duke mundėsuar lidhjen me shtetin dhe duke farkėtuar solidaritetin nė sferėn publike.
Por megjithėse ėshtė bėrė popullor pėrgjatė shoqėrive tė niveleve shumė tė ndryshme dhe tejendanė tė gjitha llojeve tė ideologjive, nocioni i shoqėrisė civile po kthehet nė konfuz dhe ngatėrrues. Michael Edwards nė librin e tij tė kėndshėm Shoqėria Civile (Civil Society), synon tė sigurojė njėkohėsisht idenė dhe tėrėsinė e praktikave, tė cilat formojnė njė shoqėri civile. Si studiues dhe si njė i ashtuquajtur praktikues i politikave tė shoqėrisė civile nė Ford Foundation, ai synon tė kthjelltėsojė dhe rindėrtojė konceptin.
Ai pėrshkruan tre pėrdorime tė ndryshme tė termit:
-si njė pėrshkrim i shumėllojshmėrisė sė asocimit;
-si njė vlerė duke mbrojtur avantazhet e bashkėpunimit;
-si njė ekosistem demokratik - njė sferė publike ku zhvillohet (ose duhet tė zhvillohet) angazhimi pėr formėsimin dhe tė ardhmen e krejt sė ardhmes.
"Shoqėria civile" - argumenton Edwards-i - "ėshtė historia e njerėzve tė zakonshėm qė bėjnė jetė tė jashtėzakonshme pėrmes marrėdhėnieve me njėri-tjetrin, tė nxitur nga njė vizion pėr njė botė tė sunduar nga dashuria dhe dhimbsuria, jo-violenca dhe solidariteti".
Unė ndaj shpresat me tė. Por hezitoj tė ndaj vlerėsimet e tij mė shumė se pozitive pėr "shoqėrinė civile", e cila nė fund tė njė libri tė shkurtėr por tė rėndėsishėm, errėson kuptimin e tij fillestar tė problemeve qė ai shtron. Pėr fat unė jam njė teoriciene e politikės, por flas gjithashtu edhe si njė qytetare e Indisė, ku politika e intolerancės, fondamentalizmi, dhe urrejtja ekstreme pėr minoritetet shpartalloi shoqėrinė civile tė Indisė shumė lehtė nė fund tė '80-ės dhe nė vitet '90-tė.
Vijon numrin tjetėr
Pėrktheu: Neritan Kolgjini
Publikuar nė anglisht nė "openDemocracy.net" mė 17.03.2005
KOMENT
A fitoi "Revolucioni i tulipanėve" nė Kirgizistan
Agjensitė ndėrkombėtare tė lajmeve njoftuan pėr fitoren e tė ashtuquajturit "Revolucioni i tulipanėve" nė Kirgistan. Por revolucioni nuk ka ngadhėnjyer ende, ai sapo ka filluar. E njėjta gjė vlen edhe pėr "Revolucionin e trėndafilave" nė Gjeorgji si dhe pėr "Revolucionin e portokalltė" nė Ukrainė. Gjeorgjia, Ukraina, Kirgistani - ēfarė kanė tė pėrbashkėt kėto tre vende tė ndryshme? Nga ana gjeografike pothuajse shumė pak: Ukraina kufizohet me Bashkimin Europian, Gjeorgjia shtrihet nė vatrėn e trazirave tė Kaukazit, Kirgistani nė Azinė e Mesme. Tė tilla janė edhe dallimet nė tradita dhe mentalitetet e kėtyre tre popujve. Por me tė gjitha dallimet: tipar karakteristik i tė gjitha sistemeve qeveritare nė kėto vende ishte dhe mbetet konvertimi i pushtetit nė monedha tė ndritshme. Presidenti i larguar nga Kirgistani, Askar Akajev ėshtė njė akademik. Kur nė vitin 1990 erdhi nė pushtet ai pėrfaqėsonte pikėpamjet liberale. Duhet pranuar se ai mė tė vėrtetė donte tė drejtonte republikėn drejt demokracisė. Megjithatė shumė shpejt ai u kthye nė peng tė miqve dhe tė njohurve, shkurt klanit tė tij. Afėrsia me presidentin u bė burim kryesor i pasurimit nė vend. Kėshtu filloi konvertimi i pushtetit nė para. Princat rajonalė ndoqėn shembullin e metropolit. Nė kėtė mėnyrė moto e regjimit u bė: pushteti ėshtė para.
Modeli "Pushteti ėshtė para" funksionon edhe sot nė Rusi dhe shumė shtete tjera tė ish-Bashkimit Sovjetik. Kjo funksionon shumė mirė nėse arrihet tė pėrjashtohen mediat e lira, sistemi i drejtėsisė tė kthehet nė njė farsė dhe t`i mbyllet goja opozitės. Vetėm nėn kėto kushte elitat nė pushtet mund tė pasurohen nė mėnyrė tė pakontrolluar dhe larg dorės sė drejtėsisė.
U kthehemi edhe njėherė revolucioneve: Si nė Kirgistan ashtu dhe nė Gjeorgji e Ukrainė njerėzit dolėn nė rrugė pėr tė protestuar kundėr falsifikimit tė zgjedhjeve dhe kundėr varfėrisė. Megjithatė nė tė tre vendet kryengritja popullore ngriti sėrish lart pėrfaqėsues tė nomeklaturės sė dikurshme politike. Me gjithė simpatinė pėr presidentin gjeorgjian Sakashvili dhe Jushēenkon e Ukrainės nuk duhet harruar se njėri ishte ministėr i drejtėsisė dhe tjetri kryeministėr i paraardhėsve tė tyre tė rrėzuar nga pushteti. Tani edhe nė Kirgistan, president, kryeministėr dhe kryetar i pėrkohshėm i parlamenrtit ėshtė shpallur njė person, kryeministri i dikurshėm Kurmanbek Bakijev.
Tė gjitha kėta burrėshtetas tė rinj janė njohės intimė tė mekanizmave tė vjetėr tė pushtetit. Athua do tė gjejnė ata vullnetin dhe forcėn e duhur pėr tė shkatėrruar strukturat e vjetėra? Kjo do tė shihet me kalimin e kohės. Vetėm njė demokraci e vėrtetė mund tė mbrojė qeveritarėt e rinj nga ringjallja e modelit "Pushteti ėshtė para". Andaj revolucionet nė Kirgistan, Gjeorgji dhe Ukrainė nuk kanė ngadhėnjyer ende ato sapo kanė filluar.
___________________________
20 March 2005
___________________________
Reagojnė legalistėt, pas deklaratave pėr imponimin e ligjit 7501
LZHK jep zgjidhje definitive pėr pronat
Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar iu deklaron shqiptarėve se do tė zgjidhė nė mėnyrė definitive ēeshtjen e pronave dhe tokave, duke pasur si garant shtetin, pėr tė evituar ēdo problem social.
EDITORIAL
7501 dhe mėsimet e mėdha tė historisė
Nga Astrit Kola
Problemi mė i madh, njėkohėsisht thelbi i dėshtimit apo suksesit tė shoqėrisė njerėzore (dhe pėrgjithėsisht politikės), qėndron nė identifikimin, perceptimin, pranimin dhe mė pas reflektimin mbi gabimet dhe gafat, personale apo tė tė tjerėve.
Tė menēurit mėsojnė edhe nga gabimet e tė tjerėve (pra nga historia), ndėrsa trushkulurit nuk nxjerrin mėsime as kur shkapeten pėrtokė dhe thyejnė hundėt.
Kėshtu ndodh nė tė dy shkallėt e njohjes (gnoseologjisė, kozmogonisė), atė empirike dhe atė racionale. Ndaj dhe filozofėt mendjendritur i kanė ndarė njerėzit nė tre kategori: 1 - nė ata qė mėsojnė vetė (pra nga pėrvoja personale dhe e tė tjerėve) dhe njohja racionale...
2 - nė ata qė mėsojnė vetėm kur ua shpjegojnė tė tjerėt...
3 - nė ata qė nuk mėsojnė as vetė dhe as kur ua shpjegojnė tė tjerėt...
Gafa e rėndė e njė segmenti tė rėndėsishėm tė opozitės, pėr tė jetėsuar me ēdo kusht ligjin komunist 7501, pra tjetėrsimin me forcėn e ligjit tė pasurive tė shqiptarėve dhe nxitjen e konflikteve tė pėrgjakshme pronėsore, (fatura e tė cilave regjistron afro 3500 frymė nė pas-monizėm, duke pėrfshirė edhe ato brenda familjes dhe gjinisė), bie nė kundėrshtim me tė gjitha parimet, normat e sė drejtės (zakonore, kushtetuese dhe ligjore), aktet dhe kartat ndėrkombėtare, si edhe me kėrkesat e pėrsėritura tė bashkėsisė ndėrkombėtare (artikuluar nga Priebe, Saltzman, Pack), si parakushte pėr proceset integruese.
Nė ekonominė kapitaliste ekzistojnė dhe funksionojnė tre lloje Tregjesh, si kushte tė domosdoshme e qė zakonisht funksionojnė nė harmoni e ekulibėr. Ato janė: Tregu i mallrave, Tregu i parave dhe Tregu i kapitaleve.
Nė kushtet katastrofike nė tė cilat ndodhet vendi, nė rastin e njė fitoreje tė opozitės dhe tė jetėsimit tė programeve antikrizė tė saj, pėr kushtet e Shqipėrisė, si Tregu mė i rėndėsishėm dhe mė efiēient pėr daljen nga kriza dhe fillimin e rritjes ekonomike, ėshtė normimi dhe stimulimi i Tregut tė Kapitaleve, nė tė cilin komponenti mė thelbėsor dhe pėrjetėsisht efiēient, ėshtė TOKA.
Tregu i Tokės mund tė gjallėrohet dhe tė prodhojė para dhe zhvillim vetėm kur toka-pronė do t'i kthehet pronarit legjitim, pasi askush nuk guxon tė bėjė blerėsin dhe pėrdoruesin e tokės pa patur pėrballė atė, nė pozicionin e shitėsit apo qiradhėnėsit.
Askush nuk ka tė drejtė t'i japė vetes tagrin e pronarit legjitim, qoftė edhe me ligj.
Kohėt e fundit kėtė gjė e kanė mėsuar edhe "pronarėt e rinj", tė cilėt kanė bojkotuar procedurat dhe afatet e deklarimit dhe regjistrimit tė trojeve tė zėna, nga tė cilat qeveria aktuale dėshiron tė vjelė para dhe tė bėjė fakt tė kryer tjetėrsimin e pronave, pas ligjit tė miratuar me dhunė kartonash nė mungesė tė opozitės.
Opozita mėtonjėse e pushtetit nuk duhet tė tundohet nga teoritė boshe tė njė teveqeli "liberal", i cili, pėr tė argumentuar domosdoshmėrinė e kapitalizimit tė pronave tė tjetėrsuara me uzurpim apo mbėshtetje qeveritare e "ligjore"), pėr gjallėrimin e tregut (tė kapitaleve), na servir si shembull "vlerėn kolosale" tė tullave e tė llaēit nė periferitė e metropoleve latino-amerikane, pa na mbushur dot mendjen nėse ka atje konflikte pronėsore, si nė Shqipėri!
Thėnė ndryshe, kop-isti nė fjalė na servir, si tė tijat, teoritė e Edi Ramės, duke e shtyrė opozitėn drejt ngasjes pėr tė zbatuar skemat dhe platformat e atij qė rreket tė bėjė edhe tė Majtėn, edhe tė Djathtėn nė Shqipėri. Pra, edhe pozitarin, edhe opozitarin, pėr tė na bindur se ky vend nuk ka nevojė pėr opozitė dhe mendim opozitar.
Opozita e nesėrme nė pushtet duhet ta dijė se tregu i domateve dhe trangujve tė importuar (pra i mallrave), nė kushtet e mjerimit, si dhe tregu i parave (nė kushtet e qarkullimit tė afro 60 % tė tyre jashtė sistemit bankar), nuk mund tė realizojnė mė shumė veēse ndoca presje dhjetore rritje ekonomike nė krahasim me shifrat e "rritjes ekonomike" tė Nanos.
Nėse opozita aktuale, (nėn hundėt dhe nėn sqetullat e sė cilės dikur tetėvjeēaristja Sude, brigadieri kooperativist i Ushnjes - Gjeneral Xhaferri dhe Sigurimsi me diplomė Sauku, aleati i socave shoku Bashkim Driza) - ka harruar se ishin pikėrisht kėta qė bėnė "Reformėn e sistemit bankar dhe financiar" duke futur nė sportelet-arkabanane afro 1.3 miliardė dollarė, atėherė kjo opozitė s'paska kuptuar asgjė nga ajo qė ka ndodhur nė Shqipėri dhe kėsisoj nuk e meriton tė vijė nė pushtet.
Duhet bėrė e qartė njėherė e mirė se, komunizmin shqiptar dhe atė tė Europės Lindore e shembi ekonomia, ndryshe Ramizin dhe Hekrin do ta kishim mbi shpinė edhe sot e kėsaj dite, sikundėr kubanėt kanė Fidel Kastron dhe koreano-veriorėt kanė tė birin e Kim Ir Senit.
Edhe opozitėn aktuale, nė vitin 1997 nuk e shembi "boomerangu" i arrestimit tė 5 spiunėve grekė, apo fitorja e 17 zonave tė pėrsėritura pas pretendimit pėr manipulim. Atė e shembi kriza ekonomiko-financiare qė u shkaktua nga humbja e afro 1 miliardė $.
Nėse nuk duam tė pėrsėritet viti 1997, nga po tė njejtėt veprues dhe mosveprues, nuk duhet t'u vėmė stėrkėmbėsh alternativave ekonomike antikrizė me tezat e Pashko-Terapisė sė Shok-ut dhe "krijimit me urdhėr nga lart, pra me mekanizma qeveritarė e shtetėrorė tė klasės sė kapitalistėve", sikundėr u veprua me themeluesit e piramidave dhe biznesmenėt klientelistė tė politikės.
Tė gjithė e mbajmė mend mirė sherrin qė krijoi kjo tezė e Pashkos nė mbledhjen e Kėshillit Kombėtar tė PD nė shtator 1991, e ku Pashko-gagaēit filloi t'i merrej edhe mė shumė goja kur ia hodhėn poshtė tezėn e "krijimit tė kapitalistėve tė rinj" me shiringa politiko-shtetėrore.
Segmenti opozitar, (mėtonjės me tė drejtė i pushtetit), do tė bėnte mirė tė konsideronte dhe tė mbėshteste alternativėn ekonomike pėr Zhvillim, tė artikuluar nga LZHK.
Tė paaftėt qė bėnė kėshilltarin ekonomik pranė pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė Ekzekutivit shqiptar tė vitėve 1992-1997, (ēifti bashkėshortor), shkaktuan falimentimin e Bankės Agrare, e cila regjistroi shifrėn mė tė ulėt nė portofolin e kthimit tė kredive (5 %), duke shėnuar njėkohėsisht edhe simbolikėn e shkatėrrimit tė sistemit bankar shtetėror, qė i parapriu katastrofės sė fajdeve.
Kėtė gjėmė tė bėjnė gramoz-mimozat, kur i vė tė drejtojnė e tė kėshillojnė pėr ekonominė kombėtare.
PD sot ka fatin tė ketė sekretar tė Pėrgjithshėm njė ndėr ekspertėt mė tė shquar tė ekonomisė, z.Ridvan Bode, dhe nuk ka nevojė pėr tezat e dėshtakut Pashko, tė cilin i paafti Fatos Nano dikur "e bleu pėr kalė", ndonėse dėshtimi i tij dhe i shok-terapisė ishte provuar.
Tė gjithė e dimė se ishte pikėrisht dėshtaku Pashko arkitekti i dėshtimit tė socialistėve nė ekonomi (pra nė qeverisje), ndėrkohė qė pas fitores sė tyre mė 1997, (deri mė 2001), mbuloi detyrėn e kėshilltarit ekonomik tė kryeministrave Nano, Majko dhe Meta.
Ka gjasa tė jetė pikėrisht Pashko ai qė ka induktuar tezėn pėr respektimin dhe zbatimin e ligjit 7501, duke vėnė nė themelet e qeverisjes sė ardhshme, bombėn qė do ta hidhte pėrfundimisht nė erė Shqipėrinė.
Drejt kėtij arsyetimi tė ēon kujtesa historike, qė dėshmon pėr dashurinė e zjarrtė tė tij pėr shokun Ramiz dhe pushtetin e prindėrve, pėr ēka kemi shahit edhe Edi Ramėn, pėr largimin e tė cilit nga PD merita i ėshtė njohur Gramozit.
Deklarata e dikurshme e Gramoz Pashkos, para 200 mijė qytetarėve tė Tiranės nė dhjetor 1990, e fiksuar nė celuloid, ishte dhe mbetet: "Ne demokratikasve na akuzojnė se duam t'u kthejmė pronat latifondistėve dhe tė rehabilitojmė armiqtė dhe tradhtarėt kolaboracionistė. Ju betohemi shoku Ramiz se, kurrė, nuk do tė lejojmė tė kthehen bejlerėt dhe agallarėt, dhe kurrė nuk do tė rehabilitojmė armiqtė dhe bashkėpunėtorėt e pushtuesve...", ndėrkohė qė turma poshtė nuk dėgjonte asgjė nga kėto fjalė, por vetėm thėrriste nė delir: Poshtė Komunizmi gjakatar..., poshtė Ramiz Alia...
Dhe Fonsi me Fiqiriun, me diktofonė dhe kaseta nė duar rendnin drejt Ramizit dhe Byrosė, qė ishin mbledhur nė KQ, e qė morėn frymė tė lehtėsuar teksa Nexhmija u shpreh: "Ky ėshtė djalka ynė, i Bllokut, e ka edukuar shoku Josif dhe shoqja Eleni, nuk mund tė dalė kundėr nesh, pra kundėr vetvetes...".
Atėherė dhe sot, Gramozi bėnte dhe bėn punėn e PPSH, e cila synonte qė pluralizmin e shpallur ta shndėrronte nė "kampionat zyrtar" nėpėrmjet ndarjes disociimit zyrtar tė "skuadrės pėrfaqėsuese" tė komunizmit, ndėrkohė qė ideja e "kampionatit pluralist", me ekipet e federuara tė PPSH dhe rripave tė transmisionit (sikundėr BP, BRPSH, BGSH etj.), ishte diskretituar.
Me infiltrimin e Pashkos nė PD, gjysmagjeli i Vuthajt filloi tė kėndoi me rrylat e fytit tė gagaēit, qė kurrė nė jetėn e tij nuk kishte bėrė qoftė edhe njė bilanc kooperativash, tė paktėn si Nanua, qė numėronte gabimet e "ekonomisė kapitaliste kineze" dhe thasėt e nitratit dhe uresė nė Zall-Bastar.
KRYESORE
Reagojnė legalistėt, pas deklaratave pėr imponimin e ligjit 7501
Spahiu: Kartonat nė Kuvend s'mund tė mohojnė tė drejtėn e pronės
Tiranė - PLL ka kundėrshtuar ashpėr ligjin 7501 pėr pronat nė njė konferencė shtypi tė mbajtur nga kryetari i saj z.Spahiu, tė premten e kaluar dt.18 mars 2005. Kryetari Spahiu, duke folur para gazetarėve, tha se pėr "PLL ėshtė e papranueshme cėnimi i tė drejtės sė pronės". Ai tha se programi i LZHK-sė i jep njė zgjidhje pėrfundimtare ēėshtjes sė pronave dhe veēanėrisht problemit tė pronėsisė mbi tokat, duke pasur si garant shtetin ndėrmjet pronarit tė vėrtetė dhe "pronarėve" tė rinj tė bėrė me ligjin 7501, apo pėrmes grabitjes sė mirėfilltė tė tokave. Spahiu tha se megjithėse janė hartuar shumė ligje shtesė qė prej vitit 1991, pėrsėri prona nuk ėshtė kthyer plotėsisht te i zoti. Nė kėtė rast ai pėrmendi edhe origjinėn e kėtij ligji, duke e etiketuar si "ligj ramizian", pasi 7501-shi u hartua dhe miratua nga deputetėt e PPSH-sė kur ishte president komunisti Ramiz Alia. Ai theksoi mė tej se numri i kartonave tė deputetėve, pavarėsisht nga ngjyra partiake, nuk mund mohojė tė drejtėn e pronės sė pronarit legjitim e tė vėrtetė. Ai kėmbėnguli se ēėshtja e pronave mund tė zgjidhej lehtė, nė rast se politika qeveritare do tė kishte vullnetin pozitiv pėr ta bėrė kėtė. Duke bėrė njė ekspoze tė ligjeve tė miratuara me forcėn e kartonave, ai tha se vetėm PLL nuk ka pranuar variantet, tė cilat direkt ose indirekt penalizojnė kthimin e pronės te i zoti. Spahiu pėrmendi rastin mė tė fundit nė kohė, tryezėn e organizuar nga kreu i shtetit Moisiu me partitė parlamentare, nė vitin 2002, pėr tė arritur njė pakt pėr miratimin e ligjit tė pronave, - ku e vetmja parti qė nuk firmosi deklaratėn pėrfundimtare ishte PLL qė pėrfaqėsohej nga z.Spahiu. Mė tej ai indirekt kritikoi partitė e tjera, tė cilat mbahen si "kampione tė kthimit tė pronės" por qė kanė pranuar kompromise tė turpshme nė kurriz tė pronarėve shqiptarė.
N.K.
Deklaratė pėr mediat e kryetarit tė PLL z.Eqerem Spahiu
LZhK jep zgjidhje definitive pėr pronat
Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar iu deklaron shqiptarėve se do tė zgjidhė nė mėnyrė definitive ēeshtjen e pronave dhe tokave, duke pasur si garant shtetin, pėr tė evituar ēdo problem social.
Njė nga arsyet e tranzicionit tė gjatė nė Shqipėri ėshtė moskthimi i pronės te pronari legjitim e i vėrtetė, madje mos-zgjidhja e kėtij problemi nga qeveritė, ėshtė shoqėruar me shumė viktima deri brenda familjes. Sigurisht qė pėrgjegjėsia pėr kėtė gjendje bie mbi partitė qė kanė qeverisur vendin gjatė kėtyre 14 vjetėve.
Afrimi i zgjedhjeve parlamentare po pozicionon partitė ēdo ditė e mė shumė rreth kėsaj ēeshtjeje shumė tė rėndė e jetike, por tė pazgjidhur, por deklarimet e tyre vazhdojnė tė jenė spekullative dhe synojnė qė tė fitojnė votat e elektoratit, pėrmes premtimesh, tė cilat nė vite kanė treguar se kanė qenė mashtrime.
Partia Socialiste me forcėn e kartonave nė Kuvend, kur miratoi ligjin pėr kthimin e kompensimin e pronave, rikonfirmoi edhė njėherė se pronat dhe tokat e grabitura nė sistemin komunist, nuk do t'ua kthejė pronarėve, por do t'ua japė kujt tė dojė ajo vetė.
Nga ana tjetėr Partia Demokratike sė fundi rideklaroi solemnisht qė, nėse vjen nė pushtet, do tė mbrojė e zbatojė ligjin famėkeq 7501.
Qėndrimin mė tė drejtė korrekt dhe me konsekuencė e ka mbajtur Partia Lėvizja e Legalitetit qė ka qenė, ėshtė dhe do tė jetė nė mbėshtetje tė plotė tė pronarėve tė vėrtetė.
Ne, jo vetėm nuk kemi pranuar Ligjin 7501, por kemi kėrkuar nė vazhdimėsi qė ai tė abrogohet.
Eshtė fakt se jemi e vetmja parti qė nuk u bėmė bashkėfajtorė nė dėm tė pronarėve, nė tryezėn e pėrbashkėt tė kryetarėve tė partive parlamentare, tė inicuar nga kreu i shtetit z.Moisiu mė 18 dhjetor 2002, ku u firmos njė deklaratė qė nuk i jepte zgjidhje ēėshtjes sė pronave, ēka e dėshmoi koha mė vonė.
E kemi kundėrshtuar dhe kemi votuar kundėr nė Kuvend ligjin pėr kthimin dhe kompensimin e pronave.
E kemi kundėrshtuar dhe votuar kundėr ligjin pėr legalizimin e zonave informale, pasi ai nuk mund tė zbatohet nė praktikė dhe shkakton trauma sociale.
Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar iu deklaron shqiptarėve se do tė zgjidhė nė mėnyrė definitive ēeshtjen e pronave dhe tokave, duke pasur si garant shtetin, pėr tė evituar ēdo problem social.
Tiranė mė 18.03.2005
POLITIKA
50 miliardė dhrahmi ose rreth 200 miliardė lekė shqiptarė erdhėn nga Shqipėria nė drejtim tė Greqisė
Poliagjenti mafioz dhe shegertėt shqiptarė
Nga Astrit Kola
Ky shkrim bazohet mbi njė artikull tė gazetės greke "Apogjevmathini", i shkruar nga gazetari Jani Papadakis dhe i botuar para ca ditėsh nė kėtė tė pėrditshme greke.
Eshtė detyra e gazetės "Atdheu" tė bėjė komentin e kėtij shkrimi, por kjo nuk mjafton dhe nuk do tė thotė se personazhet shqiptarė tė atakuar nuk kanė asnjė detyrim moral dhe publik pėr tė pėrgėnjeshtruar pėrmbajtjen, akuzat dhe aluzionet e kėtij shkrimi.
Krijimi i firmave piramidale, nėse do t'i referohemi logjikės formale, ėshtė vepėr e socialistėve shqiptarė dhe mafias ndėrkombėtare, tė cilėt pikėrisht pėr kėtė arsye e pėrdorėn me sukses pėr marrjen e pushtetit. Fakti qė drejtues tė firmave piramidale ishin drejtuesit e vjetėr tė Sigurimit tė Shtetit, tė cilėt mė pas jo vetm qė nuk u ndėshkuan pėr mashtrimin dhe mė pas grabitjen e parave tė firmave, por pėrkundrazi u emėruan nė detyra tė larta shtetėrore pas ardhjes nė fuqi tė socialistėve, ėshtė treguesi mė i qartė i pėrdorimit kriminal tė krizės sė shembjes sė piramidave dhe kriminelėve qė i ngritėn ato.
Lehtėsia me tė cilėn operoi nė Shqipėri eksponenti i shėrbimit sekret grek Apostolis Vavilis, implikon drejtpėrsėdrejti shtetin grek nė krizėn piramidale shqiptare, qė arriti pikėn kritike pas transfertės nga Shqipėria tė 50 miliard dhrahmive dhe evidentimit tė mungesės sė aftėsive paguese tė tyre, pasi paratė e shqiptarėve ishin vjedhur dhe shpėrdoruar.
Por ajo qė e bėn mė makabėr krimin e piramidave shqiptare, ishte trapjantimi i kėtyre metodave kriminale tė grabitjes sė pasurive edhe nė shtetin grek, ku kėto para Vavilis i pėrdori pėr tė ndikuar nė tregun e bursės sė Athinės pėr veprime kriminale ku dhjetėra mijėra qytetarė grekė humbėn kursimet e tyre nė harkun kohor tė viteve 1998-2001.
Pra i njėjti kontigjent kriminal, qė kėrkohej nga Interpoli, u pėrdor pėr tė grabitur paratė e shtetasve shqiptarė dhe grekė. Dhe ironia qėndron nė faktin se ky kontigjent kishte koperturė tė fortė politike dhe shtetėrore nė tė dy vendet.
Ata qė pretendojnė se kėto fakte kanė dalė nė dritė sot pėr tė shkaktuar trazira nė Shqipėri dhe pėr tė ndikuar nė zhvillimet politike shqiptare, e kanė tė vėshtirė tė na bindin pėr kėtė, pasi politikanėt e lartė tė siluruar, as qė e vėnė ujin nė zjarr pėr kėto akuza, sa kohė qė Prokuroria shqiptare drejtohet nga eksponentė qė lidhen fort me pushtetin dhe Athinėn dhe sa kohė qė politika shqiptare trembet si Djalli nga Thimjani nga eksponentė grekė, qofshin kėto edhe kriminelė ordinerė.
Ajo qė duhet tė bėjnė prokurorėt shqiptarė, ėshtė kėrkimi i Apostolis Vavilis-it dhe Cenajt pėr t'u hetuar nė Shqipėri dhe pėr tė ndihmuar nė zbardhjen e kėtij krimi monstruoz. Tė kėrkosh thjesht riatdhesimin e parave tė shqiptarėve pasi janė qarkulluar pėr vite tė tėra nga mafiozėt grekė, do tė thotė t'i sigurosh Nanos dhe Arapit edhe 150 milionė dollarė pėr t'i vjedhur ashtu si edhe tė tjerat mė parė.
Shqiptarėve u duhen paratė dhe kriminelėt, dhe jo vetėm tė parat. Sa kohė qė Prokuroria mban fshehur emrat dhe sasinė e dėmit tė administratorėve tė firmave piramidale tė penalizuar sė fundmi, krimi i vazhduar nga socialistėt ndaj parave tė shqiptarėve, nuk do tė ndėshkohet dhe paratė nuk do t'u kthehen kreditorėve.
Qeveria shqiptare me mohimin e implikimit tė Arben Malajt nė kėtė skandal, pa paraqitur asnjė provė dhe gatishmėri pėr tė hetuar, dėshmon frikėn e socialistėve dhe tė Nanos pėr shpėrthimin e kėtij skandali nė prag tė zgjedhjeve dhe ndikimin e tij nė rezultatin zgjedhor, thjesht pėr faktin se Malaj ėshtė njė ndėr eksponentėt mė tė lartė tė kėsaj partie tė inkriminuar haptaz nė skemat piramidale.
Jo mė kot, qė nė fillimet e ēmontimit tė firmave piramidale, Nano pėrdori arapėt dhe malajt, qė ishin eksponentė e ngritjes dhe menaxhimit tė tyre nė Vlorė, me mendimin se gjurmėt e krimit mund t'i fshehė mė mirė vetė autori.
Mirėpo Arapi mori garanci publike nga Nano qė tė mos e ēante byrekun pėr akuzat e opozitės, dhe kėtė deklaratė publike kryesocialisti e bėri ditėn e pėrvjetorit tė PS-sė qė u zhvillua nė Vilėn e dikurshme tė Enverit, bash kur ministri i Rendit Luan Rama dhunoi gazetarin Ilir Babaramo.
Ka tė ngjarė qė hapja e kėtij skandali pėr Vavilisin, jo vetėm qė synon mbylljen e kėsaj vrime tė zezė dhe larjen e hesapeve brenda politikės greke, por do tė synojė grabitjen shtetėrore edhe tė 150 milionė dollarėve tė shqiptarėve, me pretekstin se janė para me origjinė kriminale, ashtu sikundėr veproi shteti zviceran me afro 30 milionė dollarė tė Kompanisė Vefa, tė sekuestruara me tė njejtin motivacion, e pėr tė cilat Arapi dhe Nano heshtin qė prej vitesh.
Natyrisht qė kėto para mund tė pėrdoren nga politika greke edhe pėr financimin e fushatės sė PS-sė dhe fitoren e njė mandati tė ri tė kėlyshėve tė Athinės nė Tiranė.
Tė presim e tė shohim se ēfarė do tė ngjasė. Por, gjithsesi, pra nė tė gjitha variantet, 150 milionė dollarėt na kanė lėnė shėndenė dhe nuk do tė riatdhesohen kurrė.
"Atdheu"
Koment i gazetės greke mbi odisenė e parave tė shqiptarėve
Apogjevmathini: Paratė e shqiptarėve, nė Greqi
Lekėt e mijėra shqiptarėve, nga kursimet e tyre nga viti '90 e kėtej, tė vendosura nė firmat kryesore "Vefa" e "Cenaj", me njė "avion" mbėrrinė nė Athinė nė shuma tė mėdha, (rreth 200 miliardė lekė shqiptare). U kujdesėn pėr kėtė njė "grup i mbyllur" grek e shqiptar, ku kryetar grupi ishte Apostolis Vavilis, qė drejtonte grupin nė transfertėn e lekėve.
Bursa "Sofokleu" nė Athinė shėrbeu si "lavatriēe" pėr pastrimin e miliardave.
I pėrzier me kėtė skandal janė njė deputet i minoritetit grek nė Shqipėri, njė punonjės i lartė i Asfalisė greke, dhe njė ministėr shqiptar. Eshtė gjithashtu edhe grupi qė pastroi 50 mijė miliardė dhrahmi nga firmat rentiere "Vefa" dhe "Cenaj".
Tė dhėnat janė marrė nga burime tė sigurta nga "A" qė kishte drejtim nė Athinė, Shkup e Budapest. I gjithė ky lėmsh i ngatėrruar e ka kokėn tek i kėrkuari tani nga interpoli grek, Apostolis Vavilis, i cili nė tetor 1995, nė Shqipėri njihej me pasaportė me emrin Apostolis Kavelaras dhe shoqėrohej me njė grup shumė tė besuarish qė bashkėpunonin me Vehbi Alimuēėn, pronar i firmės "Vefa Holding", e cila punonte si firma qė mblidhte lekėt me pėrqindje mė tė lartė se bankat.
Bashkėpunimi i Vavilis-it me VEFA-n filloi me makinat e blinduara, shitje motorėsh pėr sigurimin e firmės "Vefa", si dhe sistemin e pėrgjimit e ruajtjes sė kapos Alimuēa.
Vavilis hynte e dilte nga Shqipėria nėn mbėshtetjen e njerėzve tė lartė e tė fuqishėm nė politikė. Mbas ēdo udhėtimi nė Shqipėri ai kthehej nė Greqi me shuma tė mėdha lekėsh nga firma e Vehbi Alimuēės, nga dogana e Kakavijės, prej aty nė Janinė e mė pas nė aerodromin e Athinės. Nė ēdo herė ai transportonte 1.000.000 (njė million) dollarė.
Banka e tragete
Ky person "Vavilis" nuk qėndron kėtu. Transporti i milionave nė drejtim tė Greqisė vazhdoi pėr dy qėllime:
1.Qė tė blejė bankė nė Greqi, pėr llogari tė z.Alimuēa, me qėllim qė pastaj tė ngrinte njė bankė greke nė Shqipėri, me qėllim qė tė futeshin tė ligjshme lekėt nė bankė (Shqipėri) nga veprimtaria e firmės "VEFA".
2.Blen dy tragete pėr linjėn Pire-Durrės-Vlorė e Itali. Trageti i blerė ishte "Vlora" e tjetra "Port of Durrės", qė sot janė konfiskuar e qėndrojnė nė Shqipėri.
Nė tė njėjtėn kohė Vavilis krijon njė firmė tjetėr "Cenaj Kom", ku drejtues ėshtė njė ministėr i qeverisė sė sotme shqiptare (A. Malajn).
Firma e zhvillonte aktivitetin e saj nė qytetin e Vlorės dhe pronar i saj ishte z.Lefter Cenaj, qė sot ėshtė i burgosur nė burgun e Naplios pėr skandalin e piramidave shqiptare, ku me rėnien e firmave nė vitin 1997 i ka borxh rreth 16 mijė qytetarėve rreth 50.000.000 (milion) dollarė.
Mė 24 shtator 1997 Ministria e Drejtėsisė e Greqisė kėrkon pėr z.Lefter Cenaj, nga Interpol Tirana, njė biografi tė tij, e cila vjen nė Athinė mė 12 tetor 1997, nė tė cilėn thuhen fjalė tė mira pėr z.Cenaj, dhe nuk flitet fare se ai u ka borxh 16 mijė qytetarėve rreth 50 milionė dollarė.
Kjo biografi e mirė pėr z.Cenaj bėn qė z.Apostolis Vavilis tė shkėputet nga Kompania "Vefa", e cila nuk po kthente pėrqindjet pėr qytetarėt dhe mė pas Vavilis tė lidhej me "Cenaj Kom." Kjo sepse ai kishte lejen pėr qarkullimin e ligjshėm tė lekėve, pėr t'i futur pastaj tė pastra nė bankat e Greqisė. Puna e kėtij njeriu me 100 fytyra, pati shumė sukses. Krijohet njė tjetėr grup, ku kryetar nuk ėshtė A.Vavilis. Por tashmė ai ėshtė drejtuesi i operacioneve financiare, (kėsaj here me pasaportė maqedonase dhe nėn mbrojtjen e ministrave shqiptarė gjatė viteve 1997-1999), i shoqėruar edhe nga njė bashkėpunėtor i Asfalisė greke.
Njė nga mėnyrat e Vavilis pėr tė udhėtuar pa rėnė nė sy, ishte pėrdorimi i makinės sė deputetit minoritar, ku ai luante rolin e shoferit tė deputetit, ndėrkohė qė takimet me anėtarėt e grupit tė tij Vavilis i bėnte nė "Ksenia" tė Janinės.
E gjithė veprimtaria e grupit zhvillohet nga viti 1997-1999, periudhė kur bursa greke ėshtė me fitim tė madh dhe Eteria, ku nė bursė ėshtė me kodik, arrin rezultate shumė tė larta nė blerje aksionesh.
Sot A. Vavilisi kėrkohet nga drejtėsia greke jo vetėm pėr kėtė, por dhe pėr vepra tė tjera penale.
Deputeti minoritar vazhdon tė qėndrojė deputet. Punonjėsi i Asfalisė greke (shoqėrues i Vavilisit sot ėshtė nė asistencė). Ministėr nė qeverinė shqiptare sot ėshtė akoma njė nga njerėzit qė bėnė ligjin favorizues pėr Eteritė (kompanitė rentiere) nė Shqipėrinė e asaj kohe. Tė gjithė kėta sot janė nė ndjekje nga drejtėsia greke, pėr pastrim parash.
P.S.
A. Vavilis ėshtė mpleksur me politikanė tė lartė grekė, deri edhe me kryepeshkopin z.Kristodulos, me implikime dhe njohje qė shtrihen nė Shqipėri, Itali, Izrael.
Flitet pėr mpleksje tė tij nė trafikimin e drogės dhe armėve. Ai pėrflitet si fitues i shumė tenderave nė ministrinė e Drejtėsisė, nė blerje armatimi dhe makinash, dhe tė gjitha kėto nėn hundėn e shtetit grek, ndėrkohė qė ai kėrkohej nga Interpoli!!!
Ky person e katandisi Greqinė nė lavatriēe pėr larjen e parave tė pista dhe tani pėrbėn problem pėr Asfalinė, ministrinė e Drejtėsisė dhe Ekonomisė pėr tė gjetur zgjidhjen e duhur pėr shtetin grek.
INTERVISTA
Intervistė me kryetarin e PLL z.Eqerem Spahiu pas vizitės nė SHBA
Ne jemi borxhlinj ndaj shqiptarėve tė SHBA-sė
Z.Spahia, ju sapo jeni kthyer nga Amerika, mendoni se qe njė vizitė qė i shėrbeu rritjes dhe forcimit tė frymės gjithėpėrfshirėse tė LZHK, ndėrkohė qė nga materialet qė na kanė dėrguar me e-maile nė adresėn e gazetės sonė, bėhet fjalė vetėm pėr monarkistė dhe legalistė?
Vizita e pėrfaqėsisė sonė nė SHBA, z.Dashamir Shehi dhe unė, u zhvillua nė kuadėr tė promovimit tė LZHK-sė dhe u fokusua nė tri pika kryesore:
-institucionalizimi i plotė i LZHK nė Amerikė;
-sensibilizim i komunitetit shqiptar nė Amerikė pėr LZHK;
-takime nė institucionet amerikane.
Mund t'ju them qė nė fillim tė pyetjes suaj se ishte njė vizitė shumė e suksesshme. Me qindra shqiptarė morėn pjesė nė mbrėmjen festive nė njė nga hotelet luksoze pėr promovimin e LZHK-sė nė Amerikė.
Sigurisht qė monarkistėt dhe legalistėt do tė ishin tė pranishėm nė kėtė eveniment tė rėndėsishėm politik, por pėrveē tyre ishin edhe mjaft shqiptarė jashtė bindjeve monarkiste dhe legalise, pasi Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar, nėn udhėheqjen e Mbretit Leka I-rė, ėshtė njė lėvizje e gjerė elektorale, ku mirėpret parti, shoqata, unione, sindikata, grupe tė interesit, individė, qė duan tė kontribuojnė pėr tė ndryshuar aktualitet e dhimbshme shqiptare.
Por natyrisht ishin figura e Mbretit Leka dhe ideja e LZHK-sė faktorėt kryesorė qė kishin mbledhur nė njė sallė madhėshtore, gjithė ata monarkistė republikanė, legalistė e ballistė, vatranė e atdhetarė nga tė gjitha viset shqiptare. Nga kontaktet me ta mund tė thuash se kishim tė bėnim me njė Shqipėri tė vogėl nė Nju Jork, kishte muslimanė e tė krishterė, veteranė e tė rinj, ish diplomatė e ish tė pėrndjekur, intelektualė dhe pėrfaqėsues tė shtresave tė ndryshme shoqėrore. Pėr organizimin e kėtij takimi meritė kanė tė gjithė, por nė veēanti drejtuesit e LZHK-sė nė SHBA me kryetarin Arjan Boriēi.
A pati angazhime pėr ndihmė konkrete nga auditori i pranishėm nė takimin e New-Yorkut dhe nėse pati, mund tė na pėrmendėsh ndonjė?
Si nė mbrėmjen festive, ashtu edhe nė takimin e veēantė me bordin drejtues tė LZHK nė SHBA, ne si pėrfaqėsues tė LZHK iu bėmė tė ditur shqiptarėve tė Amerikės synimet e LZHK nė zgjedhjet e verės sė ardhshme, por qė t'i realizojmė ato sigurisht duhet angazhimi i tė gjithėve. Ne i ftuam qė tė japin kontributin e tyre nė tė gjitha format e mundshme. Por ne konsiderojmė se mė produktive do tė ishte kandidimi i tyre nė zona tė ndryshme. Vlerėsojmė gjithashtu se edhe vetė prania fizike nė Shqipėri e anėtarėve tė komunitetit shqiptaro-amerikan gjatė fushatės, do ta impulsonte shumė fushatėn dhe do tė kishte ndikim shumė pozitiv nė rezultat. Anėtarėt e drejtuesit e bordit tė LZHK nė SHBA shprehėn gatishmėrinė e tyre qė tė kontribuojnė konkretisht pėr zgjedhjet e ardhshme si kandidime nė zona, pjesėmarrje direkte nė fushatė zgjedhore, dhėnien e mendimeve nė pregatitjen e platformės zgjedhore, sensibilizim te institucionet amerikane mbi realitetin shqiptar, duke u kėrkuar mbėshtetjen e njė procesi zgjedhor me shanse tė barabarta pėr tė gjithė konkurruesit; shkrime dhe analiza nė media tė ndryshme etj..
Pėrveē takimeve me ftuesit amerikano-shqiptarė, a patėt takime me personalitete tė jetės dhe shtetit amerikan dhe nėqoftė se po, me kė?
Siē ėshtė bėrė e ditur tashmė pėrmes mediave, ne zhvilluam disa takime me personalitete tė politikės amerikane. Dhe konkretisht gjatė kėsaj vizite 1-javore, bėmė takime nė institucionet kryesore tė SHBA si nė kongres, senat dhe Departamentin e Shtetit. Gjatė kėtyre takimeve me zyrtarėt amerikanė, kemi shtruar ēėshtjen e zgjedhjeve tė ardhshme dhe kemi bėrė tė qartė rrezikun e manipulimit tė zgjedhjeve nga zyrtarėt e PS-sė e tė qeverisė Nano.
Poashtu nė bisedat tona me zyrtarėt amerikanė sqaruam se reforma elektorale ka qenė me shumė probleme, pėr shkak tė kompromisit tė dy partive PS-PD nė hartimin e miratimin e Kodit Zgjedhor dhe nė veēanti pėr komisionet zgjedhore, ndarjen zonale dhe hartimin e listave tė zgjedhėsve, tė cilat janė bėrė sipas interesave tė PS-sė e PD-sė.
Nė takimin e zhvilluar me zyrtarin e lartė tė Departamentit tė Shtetit tė ngarkuar pėr Shqipėrinė z.Michel Benedict, bėmė njė ekspoze tė programit dhe synimeve elektorale tė nismės sė Mbretit Leka I, "Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar", pėr tė cilėn bashkėbiseduesit tanė thanė se kishin njohuri tė bollshme dhe se kjo lėvizje ishte nė vėmendjen e tyre konstante.
Ndėrsa nė takimin tjetėr tė zhvilluar nė Kongresin amerikan me z.Robert Hand, zyrtar i Kongresit Amerikan qė mbulon ēėshtjen e OSBE-sė, u diskutua nė lidhje me problemet e reformės elektorale. Z.Robert Hand i dorėzuan edhe njė material informues rreth synimeve e filozofisė politike tė LZHK-sė.
Po ashtu gjatė vizitės nė SHBA kemi bėrė njė vizitė nė Zėrin e Amerikės ku kemi dhėnė intervista nė seksionin shqip tė kėtij institucioni.
Ju zoti Spahia dhe partia qė drejtoni deri pėrpara thirrjes sė N.M.T Leka I Parė Zogu, jeni cilėsuar gjithmonė si njė nga aleatėt mė tė ngushtė dhe mė tė besuar tė Partisė Demokratike dhe pėr rrjedhim edhe tė liderit tė sajė Sali Berisha. Mendoni se njė e shkuar aq e afėrt politike mund tė shlyhet menjėherė dhe nėse strukturat tuaja nė bazė tė mbrujtur pėr njė kohė tė gjatė me atė frymė do t'i qėndrojnė besnike LZhK-sė?
PLL gjatė kėtij tranzicioni demokratik, e diktuar nga rrethanat, i ka provuar tė gjitha variantet e konkurrimit nė zgjedhjet parlamentare apo vendore. Ramiz Alia nė vitet e para tė pluralizmit nuk lejonte legalizimin e OKLL-sė nė atė kohė, nė shtetin shqiptar, pėr arsye qė tashmė i kanė mėsuar tė gjithė, pasi siē e dini edhe ju, PLL nuk kishte asnjė lloj lidhjeje me PPSH-nė.
Kėshtu, ne ishim tė detyruar qė nė zgjedhjet e 31 marsit 1991 dhe 22 marsit 1992, tė kontribuonim e votonim pėr PD-nė e opozitėn e asaj kohe, duke dhėnė njė kontribut shumė tė madh nė rrėzimin e diktaturės. Dhe ky veprim politik sigurisht qė ka pasur koston e vet, pasi elektorati zogist u pozicionua te PD-ja dhe mė pas me legalizimin e PLL-sė, nuk ishte e lehtė ta ripozicionoje kėtė elektorat tė djathtė.
PLL, duke qenė njė parti me pika programore tė veēanta nga tė gjitha partitė e tjera, por nė veēanti si parti qė kėrkon kthimin e monarkisė, ka qenė dhe ėshtė e sulmuar nga tė tjerėt, por me njė pjekuri tė madhe politike, ia ka arritur tė mbijetojė me dinjitet nė politikėn pas '90-ės.
Mua mė vjen mirė qė na thoni se keni qenė aleatėt mė tė ngushtė tė PD e Berishės, sepse kjo tregon se kemi qenė gjithmonė kundėr PS-sė, pasardhės sė PPSH-sė luftėn ndaj sė cilės e kemi pasur dhe e kemi pikė programore. PLL ka qenė partnere serioze me PD. Nė koalicionin me PD nė "Bashkimin pėr Demokraci" tė zgjedhjeve vendore tė vitit 2000, arritėm njė rezultat prej 3.7 pėrqind, nga 0.56% nė zgjedhjet e tetorit 1996. Nė zgjedhjet parlamentare tė vitit 2001, ku ishim nė koalicion me PD nė "Bashkimin pėr Fitore" arritėm qė pėr herė tė parė nė historinė e PLL-sė tė kemi grup parlamentar homogjen nė Kuvendin e Shqipėrisė. Me kėtė dua tė them qė PLL nuk ka humbur nga aleanca me PD-nė, por ka dalė e fituar nė llogaritė politike. Pra mund tė themi se politikisht jemi partia mė e suksesshme nė tė gjitha vendet ish mbretėrore nė Europė.
Nė zgjedhjet e tetorit 2003, PLL-ja doli mė vete dhe ishim tė suksesshėm qė me siglėn e PLL-sė fituam komuna, drejtojmė kėshilla bashkish e komunash, kemi kėshilltarė pothuajse nė tė gjitha bashkitė e komunat e vendit.
Tani jemi nė LZHK dhe do tė japim kontributin tonė maksimal qė kjo lėvizje tė triumfojė nė synimet e saj pėr tė fituar pushtetin. Legalistėt nuk janė vėnė nė mbėshtetje tė Mbretit Leka I nė vitin 2004 apo 2005, por kanė qenė historikisht nė mbėshtetje tė gjithanshme tė Mbretit Zog I, Familjes Mbretėrore, Mbretit Leka I dhe do tė jemi nė mbėshtetje edhe tė Princ Lekės dhe Dinastisė Zogiste, sepse kėshtu ne mbėshtesim idealin kombėtar.
Intervistoi Erind Maēi
Marrė nga gazeta "Tradita"
Intervistė me z.Gjergj Thanasi, drejtori i departamentit tė Marrėdhėnieve me Publikun pranė PLL
LZHK duhet tė depėrtojė nė mendjet e njerėzve
Njė delegacion i LZHK qė pėrbėhej nga deputetėt Spahiu e Shehi, u kthye pas njė turi tė suksesshėm takimesh nė SHBA, qoftė me diasporėn shqiptare, qoftė me pėrfaqėsues tė shtetit amerikan. Cili ėshtė vlerėsimi juaj nė lidhje me impulset qė mund t'i japin shqiptarėt e Amerikės LZHK-sė, si dhe pėr takimet me zyrtarėt amerikanė?
Nė vitin 1991, Amerika testoi Berishėn, Pashkon, Hajdarin si zėvendėsues tė sh.Ramiz dhe tė shq.Lenka. Nė '96-ėn u testua shitėsi i bananeve dhe ngrėnėsi i trigonave si zėvendėsues tė mundshėm tė Meksit, Bodes apo edhe Berishės. Siē duket z.Spahiu dhe z.Shehi po testohen si zėvendėsues tė mundshėm tė kuislingėve qė na qeverisin sot.
Sa i pėrket diasporės them se shpresoj qė diaspora antikomuniste e oksidentale e SHBA tė investojė nė kėto zgjedhje gjithēka qė ajo ka. Njerėz, para, kontakte me administratėn dhe qendrat vendimarrėse amerikane, tru dhe ide me qėllim qė tė ndryshojė Shqipėria pėr tė mirėn e shqiptarėve. Ne historikisht kemi pritur me interes ēdo lėvizje e pozicionim tė shqiptarėve nė SHBA, tė cilėt edhe nė kohėn e regjimit komunist kanė qenė bastioni mė i fortė i kundėrshtimit tė regjimit enverist. Edhe sot ata kanė treguar se e kanė tė fortė sensin e orientimit nė politikė dhe vazhdojnė nė traditėn mė tė mirė tė nacionalizmit shqiptar.
Nė njė intervistė z.Dashamir Shehi e ka quajtur LZHK-nė si e ardhmja e opozitės shqiptare dhe si shansin e vetėm tė dekomunistizimit tė Shqipėrisė? Cili ėshtė komenti juaj?
Me fjalėt e Montekristos, "tė presim e tė shpresojmė". Megjithėse tranzicioni nuk mund tė zgjasė mė gjatė se 14-15 vjet. Gjithsesi them se procesi i dekomunistizimit tė shoqėrisė shqiptare ėshtė njė domosdoshmėri, pasi vetėm kėshtu mund tė fillojė tė shtrohet pėr sė mbari rruga drejt sė ardhmes pozitive tė shqiptarėve. Nė krahasim me vendet e tjera ish komuniste, ne duhet thėnė se jemi ende shumė mbrapa. Tė mos harrojmė se ka qenė pikėrisht ky "katarsis" antikomunist qė bėri tė mundur integrimin e disa shteteve ish komuniste nė Unionin Europian.
Sa konsideroni se e majta mund ta mbajė pushtetin me mėnyra manipulative e antiligjore? Dmth., njė prognozė pėr zgjedhjet e ardhshme.
Mongolėt nė Ulan Bator u ngritėn dhe pushtuan ndėrtesat shtetėrore, kur u manipuluan zgjedhjet. Kirgizėt me sy bajame nuk e duruan manipulimin e zgjedhjeve dhe duke u vėllazėruar me repartet e rojeve tė kufirit, pushtuan ndėrtesat shtetėrore nė Xhalalabad. Besoj se edhe shqiptarėt, nė mos te niveli i ukrainasve, tek niveli i mongolėve duhet tė jenė! Litari kėputet duke u holluar, zullumi duke u trashur. Nuk ėshtė ēudi qė ndonjė sheshi tė Tiranės t'ia vėmė emrin sheshi Loretto si nė Milano. Kjo ėshtė pėrgjigjja ime nėse socialistėt do tė tentojnė tė manipulojnė pėrsėri mė 2005-ėn...
Sot PD ka paralajmėruar njė miting nė pėrkujtim tė fitores sė opozitės nė vitin 1992. Gjithashtu ka njė tendencė pėr rikthimin nė PD tė ish mocionistėve dhe figurave tė tjera tė larguara nga kjo parti. Cili ėshtė vlerėsimi juaj pėrkatėsisht pėr kėto dy pika?
Nėse nė shesh dalin tė paktėn poaq njerėz sa nė 7 shkurt 2004, atėherė mund tė themi me ndonjė rezervė tė lehtė se besimi i njerėzve tek PD-ja ėshtė poaq i lartė sa edhe kur donin ta bėnin Nanon tė ikte nga kryeministria si nė shtator 1998. Mė pak njerėz nė shesh, mund tė spjegohet me rėnie tė besimit tė elektoratit te PD-ja, ose me paaftėsi tė theksuara organizative, nėse elektorati s'ka lėvizur, tė PD-sė Tiranė plus KOP-it.
Kthimi i mocionistėve veēanėrisht i atyre qė kanė marrė pjesė aktive nė kryerjen e veprave penale kundra pronės private dhe publike, kundra personit sidomos pėr cilėsi tė veēanta tė tij, apo vepra penale kundra rendit kushtetues, nuk di se ē'elektorat mund t'i shtojė PD-sė nė kutitė e votimit. Nuk di nėse Kostat nė Vlorė, Fredėt nė Sarandė, Sazanėt nė Gjirokastėr, Fatosėt nė Pėrmet do tė japin votėn pėr ata, tė cilėt i goditėn me plumb e antitank! E dyta, nėse kėta njerėz do tė bėhen deputetė, sa garanci ka qė pas "mjeljes sė lopės" PD, nuk do t'i fusin njė shkelm poshtė bishtit?! Gjithsesi ēdo votė proteste ndaj rehabilitimit tė vrasėsve tė '97-ės, ose qendron nė shtėpi, dmth., ndihmon pavullnetshėm socialistėt, ose t'i shkojė pjesės tjetėr tė opozitės, e cila duhet tė kandidohet me tė djathtė, jo me njerėz qė bėjnė kompromise e pazare edhe me tė majtėn...
LZHK ka filluar njė fushatė organizimi nėpėr rrethe. Cila ėshtė pėrshtypja juaj rreth ecurisė sė kėtij procesi?
Pėr fat tė keq megjithė kontributin maksimal tė PLL pėr krijimin e shtabeve elektorale nėpėr degė, puna s'po ecėn ashtu siē pritej e shpresohej. Pa folur kėtu pėr penetrimin e LZHK-sė nė median e shkruar dhe atė elektronike. Dallimi bėhet edhe mė i qartė po tė krahasohet me aktivitetin e ethshėm tė LSI-sė apo me temperaturėn parakongresuale tė PD-sė. Elektoratit tė hallakatur shqiptar i duhet alternativė dhe kjo alternativė pėrqafohet e votohet vetėm kur ajo depėrton nė mendjet e njerėzve, qė nga shkrepat e Vermoshit deri tek baret rreth e qark "bllokut". Impakti i fenomenit LZHK, pėr mendimin tim, akoma nuk ka arritur tek shtresa e gjerė e elektoratit, qė nuk ėshtė tifoz i ēmendur i dy dinosaurve tė mėdhenj.
"Atdheu"
KOMENTE
Si po tenton PS-ja tė manipulojė zgjedhjet
Nga Neritan Kolgjini
Tendenca pėr rezultate "aforfe"
Nė kėtė prag-fushate elektorale, socialistėt po shfaqin qartė tendencėn e tyre pėr t'i manipuluar edhe zgjedhjet e vitit 2005 e pėr t'i "fituar" ato pėrmes njė skeme qė cakton rezultatet nėpėr zyrat e selive rozė. Frika qė ka ekzistuar gjithnjė nė kampin opozitar, po del e bazuar pėr shkak tė lojėrave me listat e zgjedhėsve, caktimin e komisionerėve, lejimin e policisė nė procesin e votimit, truket me ndarjen zonale, situatėn kuazi-terroriste qė po krijohet pėrmes vrasjeve tė pėrditshme etj., etj., qė pėrbėjnė sfondin e kėsaj skeme. Tashmė ligjėrisht duhen mė pak se 4 muaj, qė tė pėrmbushet afati i fundit i zgjedhjeve, megjithatė asgjė nuk tė tregon se po shkojmė drejt njė procesi normal zgjedhjesh. Kjo ndjenjė pasigurie tė forcohet dita-ditės nga deklaratat e veprimet e krerėve eminentė tė PS-sė nė pushtet e nė institucionet qė lidhen direkt me procesin zgjedhor. Kėshtu psh., nga qėndrimet e reagimet e kreut tė KQZ-sė Celibashi, qė shkel ligjet dhe rregullat e KQZ-sė, mund tė kuptosh se nė kėto zgjedhje ai do tė luajė rolin e "kamikazit elektoral". Skandali i fundit i dhėnies sė programeve tė pėrpunimit tė listave, ministrit Ben Blushi tė MPVD-sė, ishte akti i fundit nė radhė, qė vlen sa pėr 100, i cili denoncon kėtė tendencė rozė pėr rezultate "aforfe" si faturat e KESH-it. Kjo do tė thotė se ditėn e votimit, qoftė votuesit, qoftė komisionerėt, do tė ndeshen me njė listė zgjedhėsish, e cila do tė jetė e ngjashme me atė tė pėrdorur mė 2003-shin. Njė listė ku u shpėrndanė njerėzit e njė familjeje "nė katėr anėt e atdheut". (Pėr kėtė jam dėshmitar vetė). Dihet se nė njė listė votuesish ku shumica janė njerėz tė identifikuar si votues tė PS-sė, (nė bazė tė votimeve pėr kushtetutėn e vitit 1998) rezultatet do tė anojnė nga ngjyra rozė e PS-sė. Edhe unė, po tė bėja njė listė me votues legalistė, mund tė nxirrja fitues ēdo kandidat qė do tė vishte fanelėn e PLL. Kjo ėshtė logjike.
Ndėrkaq shtojmė kėtu se odiseja e hartimit tė ligjit elektoral qė u mbyll si "pėlhura e Penelopės", ndarja zonale e shumėkritikuar qė u pranua pėrtej tė gjitha afateve kohore, - ishin lajmėtaret e hershme se zgjedhjet e kėtij viti do tė jenė problematike. Kėto truke synonin tė vinin nė njė pozicion "cajtnot-i" pėrfaqėsuesit e opozitės dhe nė njė situatė ku detyrohesh tė zgjedhėsh "tė keqen mė tė vogėl". Ndėrsa "kopili" i radhės qė kanė nxjerrė shtabet elektorale rozė, ėshtė propozimi pėr lejimin e policisė nė procesin e pėrpunimit tė rezultatit. Nuk besoj se ky propozim do tė aprovohet. Pėrndryshe nė kushtet kur polici i PS-sė numėron votat, fituesi dihet gjithmonė... sepse zbatohet parimi i Stalinit "populli voton, ne numėrojmė votat!"
Zgjedhje tė lira dhe tė pandershme!
Qė zgjedhjet tė konsiderohen normale, duhet tė pėrmbushen dy kushte, tė jenė tė lira dhe tė ndershme. Nėse njėri prej kėtyre kushteve mungon, atėherė ato nuk janė mė zgjedhje normale dhe pėr pasojė nuk kemi tė bėjmė me njė verdikt real tė votuesve.
PS-ja duket se do t'i pėrdhosė edhe kėto zgjedhje duke prekur thelbėsisht ndershmėrinė e gjithė procesit. Deklaratat e fundit tė kreut tė PS pėr emrat e kandidatėve tė PS nė Tiranė, tė bėjnė tė kuptosh se gara e afėrt elektorale do tė jetė thellėsisht e pandershme. PS-ja qysh sot po angazhon fuqishėm administratėn e shtetit tėrėsisht nė funksion tė zgjedhjeve. Kandidatėt "tiranasė" tė PS-sė si Igli Toska, Andis Harasani, Shpėtim Idrizi etj., po ngrenė shtabet e tyre nėpėr zona, duke pėrdorur njerėz e mjete tė administratės shtetėrore. Ministri Toska, psh., ka caktuar njė eksponent tė lartė tė Rendit si shef tė shtabit tė tij elektoral. Harasani, nė zonėn ku ka shpallur kandidaturėn, ka pėrzgjedhur njė "lukuni" tė vėrtetė nga faturistėt e "famshėm" tė KESH-it pėr t'i pasur si "grupe tė gatshme". Ndėrkohė ai ka dhėnė urdhėr qė nė lagjet e zonės sė tij tė ketė 24 orė energji pa ndėrprerje, pavarėsisht se ato janė lagje periferike, qė deri dje u fikeshin dritat me orare tė zgjatura. Shpėtim Idrizi, drejtori i pėrgjithshėm i doganave, ka ngritur gjithashtu njė shtab "pasunarėsh" qė do tė financojnė fushatėn e tij.
Por si qershia mbi tortė qė tregon mė sė miri se po shkojmė drejt njė procesi tė pandershėm, ėshtė pėrdorimi politik i kthimit tė atyre pak parave qė kanė mbetur nė llogaritė e ish-firmave piramidale. Kėshtu ka afro njė javė qė nėpėr sportelet e bankave ka filluar "kthimi" i "fajdeve tė '97-ės", megjithėse ky kthim nuk dihet sa do tė zgjasė dhe nėse do tė realizohet plotėsisht, apo jo, pėr tė gjithė njerėzit qė kanė emrat nėpėr lista. Por kėtu ėshtė rasti tė kujtojmė se po mbushen 8 vjet qė kur shoku Nano premtoi solemnisht kthimin e plotė tė parave tė humbura nėpėr "firma", mė 9 qershor 1997 nė Sheshin e Flamurit. Ai premtim jo vetėm qė s'u mbajt nė shifrat e deklaruara, por as edhe si kohė nuk ka mė kuptim, pasi pėr 8 vjet, ato para, vetėm me pėrqindjet bankare, mund tė prodhonin kėto shifra parash qė pretendohet tė kthehen. Gjithsesi PS-ja po e luan me marifet kartėn e fajdeve, pasi kėtu ka rast tė bėjė propagandė duke akuzuar PD-nė si shkaktare tė "epidemisė sė fajdeve". Kėto lėvizje populiste tregojnė se PS-ja po vė nė jetė parimin e "shkopit dhe karotės".
Ndėrsa njė fakt tjetėr i pandershmėrisė sė kėsaj fushate ėshtė edhe shtrimi i ndonjė rruge nėpėr Tiranė e gjetkė, apo ndėrtimi i ndonjė vepre tjetėr publike si shkollė, ambulancė apo ujėsjellės. Pra, nė fund tė fundit, pėrdorimi elektoral i parave tė taksapaguesve shqiptarė nga ana e qeverisė, ēka do tė thotė njė garė e pandershme zgjedhore.
Gjithsesi, socialistėt nė kėto vite tė vegjetimit nė pushtet, janė konsumuar aq shumė sa megjithė tendencėn pėr tė pėrdorur edhe kėto karta tė pandershme elektorale, nuk ka gjasa tė pėrfitojnė elektoralisht aq saē shpresojnė. Skandalet e tyre tė njėpasnjėshme i kanė diskredituar aq shumė sa nuk mund tė besohet se zėvendėsimi i Hajdaragės me Harasanin, apo i Cac Angjelit me Shpėtim Idrizin, do tė sjellė ndonjė gjė tė re, pa i shndėrruar votimet nė akte tė thjeshta burokratike ku vlera e nėnshkrimeve nuk shpreh vullnetin politik tė elektoratit.
ANALIZA
Kambanat e ballkanikėve dhe letargjia shqiptare(2)
Cinizmi qė zhvlerėson iluzionet e rrejshme
Qemal Velija
(vijon nga numri i kaluar)
-Qė shqiptarėt kanė humbur "koordinatat" nė mendėsi e nė vetėdije kėtyre kohėve, e tregon edhe mėnyra e reagimit ndaj "incidenteve" tė kohamėkohshme me nxėnėsit shqiptarė qė shkėlqejnė nė licetė dhe shkollat e tjera tė Greqisė dhe tė cilėt nuk lejohen tė kryejnė ritin e mbajtjes sė flamurit grek (edhe mbas kaq kohėsh ndjekėsve tė mediave iu vjen ndėrmend emri i nxėnėsit shqiptar Odise Cenaj aq i lakuar prej tyre, qė nuk u la tė mbante flamurin grek nė liceun "Nea Mihaniona" nė Selanik). Nė kėto raste fobia greke ėshtė shpalosur me njė egėrsi tė madhe duke nxjerrė mirėfilli tė gjithė mllefin dhe cinizmin e vet, duke kundėrshtuar qė flamuri grek tė mbahej nga shqiptarėt.
Ndėrkohė qė nė mjedisin shqiptar, e gjithė zemėrata e reagimeve dhe komenteve mediatike e publike ishte nė tė njėjtin drejtim: "primitiviteti" i grekėve qė shprehin fobinė ndaj fėmijėve shqiptarė dhe nuk i lėnė tė ngrenė flamurin grek nė njė ceremoni lokale! I kėtij mendimi, pėr ta ilustruar, ka qėnė asokohe edhe shkrimtari Ismail Kadare qė gjen rastin tė shprehė edhe mirėnjohjen e tij pėr botimin e librave tė tij nė Greqi (!), gjė qė, sipas tij, ėshtė njė shenjė se shumica e grekėve nuk mendon si banorėt lokalė qė shprehin fobinė e tyre nė raste tė kėtilla! (Po sikur tė mos i ishin botuar veprat?...).
Themi se shqiptarėt kanė humbur "koordinatat" pasi ajo ēka duhej tė ngrihej nė kėto raste ishte mospėrfillja dhe braktisja qė i bėn shteti shqiptar inteligjencės sė ardhshme, duke i detyruar djemtė e vajzat e veta qė, pėr hir tė pėrfitimeve jetėsore, tė ngrenė flamuj grekė (apo dhe italianė, rumunė, sllavomaqedonė, etj.). Ajo qė duhej tė ishte thelbi i jehonės dhe trajtimit publik nė kėto ēėshtje (qė nuk janė edhe kushedi se ēfarė ēėshtjesh pėr tė marrė pėrmasa tė tilla "shqetėsuese") ka tė bėjė me atė se ēfarė fiton dhe ēfarė humb nė raste tė tilla shoqėria shqiptare. Banorėt e Selanikut, Athinės, Seresit apo kujtdo qyteti apo lokaliteti tjetėr nė Greqi, tė cilėt kundėrshtojnė mbajtjen e flamurit grek nga nxėnėsit shqiptarė, duhen falenderuar pėr mėsimin qė i japin shqiptarėve nė kėto raste, mėsim vetėdijėsimi, qė duhet ndjekur si shembull prej tyre. Krenaria kombėtare, respekti pėr flamurin dhe simbole tė tjera identifikuese, kanė vlerėn e tyre tė qėnėsishme dhe tė patjetėrsueshme edhe (ose mė tepėr) nė ato vende tė integruara nė bashkėsi si ajo e BE, kėshtuqė shqiptarėt qė po ėndėrrojnė dita-ditės tė integrohen, nuk kanė pse tė bjerrin prej vetes simbolikėn, interesat dhe aspiratėn kombėtare, gjoja si pengesa pėr integrim (siē propagondon dhe orienton politika e publiēistika mercenare).
Shqetėsim janė shprehjet qė iu shkėputen nga goja nxėnėsve protagonistė nga mediat greke se "janė shqiptarė, por ndihen grekė", -shqetėsim ėshtė humbja e rradhės e ēdo talenti shqiptar, -shqetėsim ėshtė edhe kėrkesa e funksionarėve tė lartė grekė pėr ti dhėnė nėnshtetėsinė greke nxėnėsve shqiptarė qė shkėlqejnė (ashtu si sportistėve Dhima, Shabani, Manjani, etj.), -shqetėsim ėshtė edhe gjendja e mjerueshme e arsimit dhe mjedisit shqiptar qė nuk i afron kushte dhe perspektiva rinisė shqiptare, -shqetėsim janė ata qindra mijėra fėmijė shqiptarė qė po humbin gjuhėn, kulturėn, vetėdijen shqiptare nėpėr Greqi, Itali, etj. Por, kurrfarė shqetėsimi nuk duhet tė pėrbėjė protesta e banorėve grekė lokalė (madje duhen respektuar e falenderuar pėr ndėrgjegjen dhe kuptimin qė kanė pėr vlerat dhe identitetin e tyre). Nė fund tė fundit, pse duhej tė ngrejė njė shqiptar flamurin grek?, apo mė tej, pse ky zell e kjo dėshirė pėr tė ngritur flamuj grekė?, a nuk iu mjaftoi shqiptarėve valėvitja e pėrēudshme e flamurit grek nė Himarė prej mercenarėve grekofilė?
Dhe ajo qė ka rėndėsi ėshtė se ne, shqiptarėve, kėto raste, duhet tė na "kullojnė" mendjen pėr t'iu larguar iluzioneve dhe prirjeve tona tė pafalshme pėr "vėllazėrimin" me popujt e Ballkanit, grekė apo serbė qofshin, nė kurriz edhe tė identitetit, vlerave e interesave tona tė qėnėsishme kombėtare. Kėtė lloj "vėllazėrimi" e kanė provuar mbi kurriz ata milionė arvanitas dhe ēamė ortodoksė tė fjetur kombėtarisht, e kanė provuar sanxhakasit e Novi Pazarit apo grupet e popullsisė shqiptare nė Bosnjė-Hercegovinė, e kanė provuar shqiptarėt ortodoksė tė Maqedonisė apo Malit tė Zi, -realitete qė sot vetėm "nostalgjikėt" nacionalistė i kujtojnė si potenciale tė mundshme qė nė njė kohė tė volitshme edhe mund tė rizgjohen apo rikthehen nė identitetin e tyre shqiptar.
Sa pėr kujtesė, nė kėto raste mjaft shkrues e opinionistė i kanė karakterizuar kėto sjellje tė grekėve lokalė si "racizėm" grek ndaj shqiptarėve. Duhet luftuar me forcė ky koncept denigrues pėr shqiptarėt, pasi ata nuk kategorizohen kurrsesi nė racat inferiore, e pėr rrjedhojė nuk mund tė ushtrohet mbi ta racizėm, kur ky term presupozon njė "sistem ku afirmohet superioriteti i njė race karshi njė race tjetėr" dhe qė "pasqyrohet nė politikat dhe praktikat e segregacionit racial". Mund tė thuhet se grekėt janė ksenofobė pėr shkak tė mendėsisė sė ngurtė, pėr shkak tė instinkteve tė trashėguara barbare, pėr shkak tė edukimit ortodoks tė tyre, pėr shkak tė cmirės, urrejtjes apo frikės ndaj shqiptarėve. Por jo se ushtrojnė racizėm, kur nga pikėpamja racore shqiptarėt ndoshta e kanė ata tė drejtėn tė jenė tė tillė karshi grekėve me vlera tė diskutueshme (a keni parė tiparet e tyre tė dyshimta aziatike, dhe se panoramėn nė mjedisin grek e rregullojnė mė sė shumti arvanitėt e konsiderueshėm, vllehtė apo edhe rusėt e bardhė, qė popullojnė nė pėrqindje tė madhe Greqinė?). Fobia, nė raste tė tilla, mund tė lindė edhe prej vobektėsisė, prej dritėshkurtėsisė apo edhe prej frikės sė suprimimit. Nė kėtė prizėm duhet parė edhe qėndrimi antishqiptar i grekėve.
-Pavarėsisht atmosferės "rozė" qė solli kėtyre ditėve vizita e kryeministrit Nano nė Greqi dhe deklaratave pompoze qė u pasqyruan nė mediat e vobekta shqiptare, -nuk mund tė fshihet nga kujtesa dhe tė mos "gricė" indiferentizmin e shqiptarėve cinizmi dhe harbutėria verbane e ish-presidentit Stefanopullos, qoftė nė rastin e vizitės sfiduese nė Shqipėri, qoftė dhe nė rastin e deklaratės nė Bruksel se "tokat e vorioepirit janė ende tė pushtuara". Nė ēdo rast njė deklaratė e tillė pėrkthehet edhe si njė deklaratė lufte, pasi mund tė shėrbejė pėr mobilizim vullnetar tė grekėve pėr tė "ēliruar tokat e pushtuara". E pra, edhe nė kėtė rast reagimi shqiptar ishte tepėr i mjerueshėm. Asnjė notė proteste, asnjė veprim aktiv diplomatik, asnjė qėndrim shtetėror i meritueshėm. Vetėm disa kuisje shtypi sa pėr tė thėnė se "Ai" e teproi me atė deklaratė, dhe se nuk kishte pse ta bėnte nė njė kohė kur synimet greke, jo vetėm janė realizuar mė sė shumti nė jugun e RSH, por edhe kanė tejkaluar objektivat. Kjo edhe me ndihmėn (edhe heshtja ėshtė ndihmė!) e vetė mediave qė shkojnė nė unison me politikėn (apo anti-politikėn) shqiptare.
Por, siē thamė, grekėt nuk mund tė dalin prej mendėsisė sė tyre agresive, arrogante, barbare. Ndoshta ėshtė pėr tu kujtuar edhe rasti i dezertimit tė trupave ushtarake shqiptare me komandant Spiro Moisiun gjatė luftės sė dytė botėrore, nė rajonin juglindor, duke iu dhėnė mundėsi grekėve tė pėrparojnė brenda territorit shqiptar. Pra, megjithė shėrbimin e madhe qė iu bėnė pikėrisht trupat shqiptare, forcat greke hynė me furi dhe shpalosėn etjen e tyre barbare mbi popullsinė civile shqiptare tė atyre trevave, ashtu si nė kohė tė "grekut tė parė" e tė "grekut tė dytė". Duhet thėnė se grekėt bėhen tė arsyeshėm dhe nuk kafshojnė me tėrbim vetėm kur iu vihet "mėgojza ndėr dhėmbė", domethėnė kur "dora qė nuk kafshohet duhet puthur".
Pėrpara se shqiptarėt tė reagojnė mjerueshėm se pėrse grekėt nuk i lėnė nxėnėsit e shkėlqyer shqiptarė (qė studiojnė greqisht jo vetėm nė gjuhė por edhe nė botėkuptim) tė parakalojnė me flamurin grek, duhet tė kujtohen para se tė jetė vonė se mbi 70 mijė fėmijė shqiptarė nė emigracionin nė Greqi rrezikojnė tė tjetėrsohen nė identitet, pasi mungon ēfarėdolloj arsimimi nė shqip. Tentativave spekullative tė disa shoqatave qė pėrshkojnė lirisht korRidorin Tiranė-Athinė, pėr gjoja hapjen e kurseve shqipe pranė ambasadės tonė nė Greqi apo mėsimit privat nėpėr shtėpira, nuk iu duhet zėnė shumė besė. Mund tė qėllojė qė fėmijėt shqiptarė, prej kėtyre emisarėve qė kanė akses nė ambasadėn greke dhe nė institucionet greke, tė mėsojnė edhe shqip se janė "vorioepirotė", dhe kjo padyshim do tė ishte mė e keqe sesa tė mėsojnė greqisht se janė shqiptarė!
Njė proces diabolik ka tash 15 vjet qė ka nisur, procesi i helenizimit tė shqiptarėve, sipas gojės sė vetė diplomatėve e politikanėve grekė. Nė kėtė proces duhet vėshtruar edhe fati i atyre fėmijėve (apo edhe i prindėrve tė tyre) emigrantė qė, nė njė kohė tė ardhshme mund tė gdhihen edhe nėnshtetas grekė, nėpėrmjet natyralizimit tė tyre atje. Kjo do tė ishte njė humbje tjetėr e madhe e rradhės prej popullsisė kombėtare shqiptare. Ndėrrimi i emrave, pagėzimet nėpėr kisha, arsimimi grek (nė gjuhė e mendėsi), krenaria pėr tė mbajtur flamurin grek nėpėr ceremoni, pensionet e "ėmbla" masive kėtu dhe atje nė shkėmbim tė firmės se janė "vorioepirotė", tė pasuara edhe nga nėnshtetėsitė qė nuk do tė vonojnė, - janė edhe mė tė dhimbshme, mė tė kobshme, mė ogurzeza, edhe se vetė viti 1997, edhe se vetė grabitja e parave tė shqiptarėve prej "Vavilisit" ( e fus ndėr thonjza emrin e tij pasi ai nuk duhet konsideruar si njė person i vetėm por si njė mekanizėm i tėrė rrėnues qė veproi mbi shqiptarėt syleshė. Pse jo edhe si njė mekanizėm perfid i shtetit grek nė kuadėr tė zhbėrjes sė shtetit politik shqiptar. Politika shtetėrore greke nuk ka mėnuar tė pėrdorė gjithfarė instrumentėsh, deri dhe terroristė, pėr realizimin e strategjive tė saj permanente tė njė "megalloide-manie" helene).
Qėndrime infantile si ai i ish-presidentit Mejdani qė, pas vizitės nė Greqi, pat deklaruar se "arsimimi shqip i fėmijėve shqiptarė emigrantė ėshtė detyrė dhe nė interes tė shtetit grek", -marrėveshje si ajo e teksteve tė historisė, firmosur nė kohėn e ish-kryeministrit Meta, me protagonizmin e Paskal Milos (prapė njė Milo, ashtu si nė kohėn e Zografosit, apo Himarės "greke" tė dekadės sė dytė tė shekullit njėzet!), -favorizimet e njė pjese tė opozitės pėr lėvizjet greke nė Himarė e nė zona tė tjera tė strategjisė greke, superpozimet zellante tė saj pėr t'ia kaluar edhe socialistėve nė progreqizmėn e tyre, -apo edhe tymnaja rozė si ajo e vizitės sė kryeministrit aktual Nano nė Greqi, - dėshmojnė qartė se shqiptarėt kanė nevojėn e njė riorganizimi kombėtarisht pėr ti bėrė ballė sė keqes, pasi nga politika aktuale qė kanė vėnė nė krye nuk duhet tė shpresojnė mė. Dhe nė vend tė nanurisemi nė letargjinė qė na ka zėnė prej turrullosjes sė propagandės asfiksuese, duke reaguar "pėrtueshėm" vetėm kur mekanizmi grek bėhet tepėr sfidues e harbut, ne shqiptarėt duhet tė ndėrrojmė sė pari mendėsi, duhet tė kthehemi drejt vetvehtes dhe tė ruajmė ēdo pjesė tė organizmit tonė kombėtar me xhelozi dhe vetmohim. Nuk duhet tė na shqetėsojė fobia greke, pėrkundrazi ajo duhet tė na sjellė nė vehte, qė fėmijėt shqiptarė tė kenė mundėsi jo vetėm tė ngrenė tė pakushtėzuar flamurin shqiptar nė raste ceremonish, por edhe tė rrėnjosin vetėdijen se janė shqiptarė. Flamurin grek le ta ngrenė grekėt e tė mos na hajė meraku qė tė paktėn nė raste tė tilla nuk na lėnė tė bėhemi mercenarė....
Pra, nė funksion tė idesė sė kėtij shtjellimi duhet thėnė se grekėt me panoramėn e pėrgjithshme tė marrėdhėnieve tė gjithanshme shqiptaro-greke, nė mėnyrė tė vazhdueshme, na kujtojnė ne shqiptarėve se, nuk duhet tė pėrkundemi nė iluzione dėmsjellėse se mund tė ndėrtojmė ndonjė kauzė tė pėrbashkėt ardhmėrie ballkanike me grekėt dhe se, duhet tė fokusohemi mė mirė dhe siē ėshtė e drejta dhe nevoja, nė aspiratat tona, nė interesat tona, pavarėsisht pikė-kundėrshtimeve e "armiqėsisė" sė natyrshme me ta. Kjo vlen edhe pėr rastin e serbėve, pėr tė cilėt do tė flasim nė vijim.
(vijon numrin e ardhshėm)
MONARKIA
Ese mbi lidhjet ndėrmjet monarkisė dhe fesė(3)
Pse mbretėrit konsiderohen njerėz tė shenjtė
Charles A. Coulombe
SHBA
Vijon nga numri i kaluar
S'mund tė gjendet asnjė dėshmi moderne mė e mirė pėr pikėpamjen mbi monarkinė, sesa ajo e John Healy-t, arqipeshkėv i Tuam-it pak para vdekjes sė tij mė 1918: "Karakteri i mbretėrve ėshtė i shenjtė: personi i tyre ėshtė i paprekshėm; ata janė tė bekuar prej Zotit, edhe nėse jo me vaj tė bekuar, tė paktėn nė virtut tė postit tė tyre. Pushteti i tyre ėshtė i gjerė - i bazuar nė Dėshirėn e Zotit, dhe jo nė rėrėn lėvizėse tė Dėshirės sė popullit... Pėr ata duhet tė flitet me nderimin e duhur, nė vend se tė jenė pré e vlerėsimit publik si "target" tė gatshėm pėr gjithė ato gjuhė tė pista. Cėnimi i tyre duhet tė quhet njė sakrilegj, dhe ēdo fyerje e drejtuar ndaj tyre me fjalė ose me vepra, bėhet njė fyerje ndaj Zotit Vetė. Eshtė bash ky kėndvėshtrim i sundimit tė Mbretit, i cili i vetėm mund ta mbajė gjallė nė kėto kohėra tė paturpshme e tallėse, frymėn e besnikėrisė sė lashtė, atė frymė qė polli besimin, duke gėrshetuar nė vetvete bindjen, nderimin dhe dashurinė pėr madhėrinė e Mbretėrve, e cila ishte njėherazi nyje e unitetit shoqėror, njė nxitje pėr vepra fisnike, dhe njė bekim pėr tė pastruar zemrat nga tundimet e saj mė tė mėdha, duke e mbrojtur atė prej gjithė asaj qė ėshtė e ndyrė, e paturpshme dhe egoiste." (P.J.Joyce, John Healy, pp.68-69).
Argumenti mund tė shtrohet se kjo ėshtė pikėpamja e njė grupi tė vogėl, por nė fakt, deri kur britanikėt lejuan tė liroheshin rebelėt protestantė tė Curragh Camp-it mė 1914, porse ekzekutuan popullin kryengritės tė Dublinit dy vjet mė vonė, - shumica e irlandezėve ishin tė kėnaqur tė qendronin nėn Kunorėn (britanike). Nėse mė 1916-ėn, autoritetet britanike u dhanė nacionalistėve kredibilitet pėrmes veprimeve tė veta jo mė vonė se mė 22 maj 1921, shkrimtari i njohur spiritual irlandez dhe Abati i Maredsous-it, Belgjikė, Dom Columba Marmion, O.S.B., ka shkruar, nė flakėn e luftės anglo-irlandeze, se: "Irlanda e gjorė ėshtė nė njė hall tė madh; dhe derisa Zoti t'i japė njė ndihmė dhe udhėzim special, unė nuk shoh ndonjė rrugėzgjidhje. Anglia nuk do tė na japė kurrė republikėn, pėrsa kohė ajo tė ketė njė ushtar qė mund tė mbajė pushkėn; dhe Irlanda s'do tė kėnaqet me diēka mė tė vogėl. Unė nuk jam pėr ndarjen nga Anglia, as pėr njė republikė; por unė dėshiroj nė njė masė shumė tė madhe "vetė-vendosjen", ashtu siē e keni ju nė Australi."
Kjo e fundit ėshtė njė frazė qė flet shumė, me tė vėrtetė. Pėr mė tepėr, kjo ishte nė kohėt e kėqija tė dikurshme, pėrpara Australian Act tė 1986 (Ligjit australian)! Ishte madje edhe pėrpara Statutit tė Westminster-it! Ndėrkaq diku gjetkė, Australia perceptohej se gėzonte "njė vetė-vendosje nė masė shumė tė madhe!"
Nė ēfarėdo rasti, z.Keating duhet tė shohė tjetėrkund, nėse ai kėrkon tė gjejė justifikime fetare pėr republikanizmin. Por ai nuk duhet tė kėrkojė te Luteranėt: ata ua kanė borxh bazamentet e tyre, Mbretėrve dhe Princėrve tė Skandinavisė dhe Europės sė Veriut. Ai s'duhet tė kėrkojė as te Presbyterianėt - tė paktėn, jo pėr aq kohė sa disa janė Oranzhianė, dhe disa tė tjerė anėtarė tė Kishės sė Skocisė tė Elizabetės II! Sa u pėrket ortodoksėve, ata janė edhe mė keq. Pėr ata, madje edhe mė shumė sesa ėshtė e mundur, se nė katolicizmin tradicional, monarku ka njė rol fetar - qė ėshtė shkaku pse aq shumė priftėrinj nė kishat ruse, serbe, rumune, greke, bullgare dhe gjeorgjiane ortodokse, janė aktivė nė aktivitetet monarkiste nė vendet e tyre. Mirė pra, ndoshta jo-kristianėt mund ta ndihmojnė atė. Por jo hebraikėt - ata nuk kanė harruar kurrė monarkinė e vet, dhe ata qė kanė jetuar nė Europėn qendrore ishin ndėrmjet mbėshtetėsve mė tė fuqishėm tė Habsburgėve (qė ndoshta ėshtė shkaku pse Hitleri e urrente atė dinasti asisoji). Por as tė muslimanėt, assesi. Deri mė 1924 Kalifi i Islamit ishte Sulltani i Turqisė, i pranuar prej muslimanėve tė tė gjithė botės - pėrveē ca tė paktėve, si ata qė mbėshtesnin Sulltanin e Marokut ose Aga Khan-in. Islami ėshtė njė zonė monarkike dhe nė ditėt e Raj-it, shumė imamė luteshin pėr Mbretin-Perandor si Padishah, pasardhės me tė drejta i perandorėve Mogul (mongolė) {nė tė vėrtetė ky pretendim ėshtė bėrė shpesh para se India tė bėhej republikė mė 1950-ėn, pra qė Mbreti i Britanisė sė Madhe, nė virtut tė numrit, ishte sundimtari mė i madh musliman i botės}. Nėse kthehemi nga budizmi ose ēdocilėn e Feve Lindore, ne gjejmė njė tufė monarkėsh tė dyfishtė; ose si kryepadronė tė strukturave fetare tė vendit, siē ėshtė Mbreti i Tajlandės, ose madje nė fakt si kryetar tė klerikėve, si Perandori i Japonisė. Problemi qė mund tė dalė ėshtė ky: qė ēdo fe, pėrsa kohė ajo nuk ėshtė shekullarizuar, ėshtė Monarkike - ēka do tė thotė, nė kėndvėshtrimin e saj tė pėrgjithshėm, ajo insiston qė sundimi tokėsor (politik) tė pajiset me autoritetin hyjnor (dhe prandaj zakonisht me trashgimi). E kundėrta ėshtė gjithashtu e vėrtetė: Monarkia nuk mund ta mbajė gjatė afeksionin e popullit tė saj, pa qenė e lidhur fort me traditat e tij fetare. Megjithėse jetojmė nė epokėn e kompjuterit, aleanca ndėrmjet Altarit dhe Fronit ėshtė shumė e fuqishme. Edhe pse mund tė jetė shumė e fuqishme, z.Keating mund tė gjejė prap njė strehė nė tempujt e fesė sė vetėm njė bote: amerikanizmit. Drejt kėtij vendi tė tė lirėve, kėsaj shtėpie tė kurajozėve, z.Keating dhe tė gjithė llojet e republikanėve, mund tė drejtohen si tė devotshmit ndaj Mekės. Por nė fund tė fundit, argumenti mė i madh nė botė pėr kėtė ēeshtje na ngelet vetėm ky: Shtetet e Bashkuara janė shteti mė i fuqishėm nė botė, dhe ata janė njė republikė. S'ngre peshė qė, pėrveē neve vetė (SHBA) dhe Zvicrės, republikat e tė gjithė botės shtrihen nanuritshėm ndėrmjet kaosit dhe despotizmit. Pėrballė tė gjitha arsyeve dhe logjikės, dhe madje megjithėse kjo mė shumė nėnkuptohet sesa pohohet, kėtu ėshtė thelbi i problemit. Megjithėse realisht kjo ėshtė njė lloj qasjeje tip Cargo Cult ndaj politikės. Nė vend se tė ndėrtojnė njė aerodrom tė pėrngjashėm ku tė vijnė aeroplanė fantomė cargo qė sjellin tė mira, Keating-idėt do tė ndėrtonin njė republikė tė pėrngjashme, tė sigurt se "gjithė kombi" cilidoqoftė ai, do t'i ndjekė. Por pikėrisht ashtu si ishullorėt e Detit tė Jugut ishin gabuar nė vlerėsimet e tyre pėr atė se kush i solli cargo-t nė shtėpitė e tyre, ashtu janė edhe republikanėt. Janė tre faktorė, tė cilėt na kanė lejuar tė ecim neve nė Amerikė. Njėri ėshtė begatia ekonomike nė njė shkallė tė atillė, deri sė fundi, qė thjesht nuk ėshtė parė gjėkundi tjetėr. Njė tjetėr ishte pushteti juridik jopolitik (megjithėse kjo ka ndryshuar vitet e fundit). Por e treta ėshtė ngritja e njė gjysmė-"feje" tė kombit. Ky besim nuk kėrkon kushtimisht anėtarėsim; gjithė ēfarė kėrkohet prej jush ėshtė veneracioni i disa simboleve (flamuri, Pilgrimėt {puritanėt englezė}, kambana e lirisė) dhe njė vendosmėri pėr tė mos lėnė asnjė besim tjetėr, qė ju mund tė keni, tė marrė pėrparėsi ndaj fitimit sė parasė (ose "kėrkimit tė lumturisė" siē shkruhet nė Deklaratė tonė tė Pavarėsisė). Arti, tė nxėnit, feja, tė gjitha vihen nė dyshim, nėse ato nuk sjellin tė ardhura. Pėrmbi tė gjitha, feja nuk duhet kurrsesi tė infektojė jetėn publike. Eshtė njė mit i dashur i tė gjithė konservatorėve amerikanė qė "Republika Kristiane" e jona ėshtė prishur e korruptuar. Por e vėrteta ėshtė se baballarėt e kombit - Franklin, Jefferson, Adams, Madison - ishin Deistė (qė besonin nė Zotin, por jo nė revelatėn hyjnore - shėn. red.), me njė armiqėsi tė deklaruar ndaj Kristianizmit dhe feve tė reveluara (nga profetėt) tė ēfarėdo lloji. Pėrndryshe nga e juaja, kushtetuta jonė (ndaj sė cilės ne duhet tė bėjmė betimin "mė ndihmo o Zot") amerikane, nuk e pėrmend fare Zotin. Megjithėse kristianiteti i maxhorancės ka ndikuar nė gjithė rrjedhėn e kulturės sonė pėr gjatėkohė, ne tani jemi pothuaj nė linjė me atė qė Jefersoni e tė tjerėt kishin nė mendje.
Gjithsesi kjo gjė ndodh me tė gjithė republikanėt, pavarėsisht nga ngjyrat e tyre. Qė ta themi mė troē, ajo qė kėrkohet ėshtė zilia dhe interesi i mirėfilltė vetjak. Janė njerėzit e shtresave pothuajse mė tė larta tė vendit, ata tė cilėt duan tė tilla ndryshime, pasi ata kanė zili Mbretin dhe enturazhin e tij; por pasi hipin nė pushtet, gjithsesi ata nuk janė tė kėnaqur. Ata aspirojnė gjithashtu tė bėhet Zotėr, pėr tė vendosur jo vetėm pėr ēėshtjet politike, por edhe morale e shpirtėrore (pėrgjithėsisht nė fushėn e edukimit dhe nė ēėshtjet sociale). Por nėse heqim qafesh Mbretėrinė, edhe Hyjnorja nuk do tė jetė larg kėsaj. Kujtoni kėtė: atje ku njė vend ka qenė monarki, edhe politikanėt republikanė janė betuar pėr Zotin "pėr tė qendruar besnik dhe tė sinqertė" ndaj Sovranit (po, unė jam i ndėrgjegjshėm se ka shumė lloje argumentesh tė holla se si ato (betimet) realisht nuk vlejnė; dhe ndoshta si francez unė nuk kam aftėsinė e mendjes anglo-saksone pėr tė parė dallime tė tilla, por mbase si njė amerikan qė del nė gjyq pėr tradhti nėse shkel betimin, ato kanė njėfarė kuptimi pėr mua). Megjithė kėto, ata s'kanė ndonjė problem pėr kėto mosmbajtje premtimesh. Ēfarė mund ta bėjė njė person tė mendojė qė i njėjti betim i njeriut i bėrė para Zotit ose kushtetutės - tė paprekshme siē janė tė dyja - tė mund tė mbahet mė mirė? Dhe nėse (siē kam dėgjuar) betimet realisht nuk kanė shumė vlerė nė shoqėrimė moderne gjithsesi, pse ta kėrkojmė kėtė para gjykatės? E sė fundit, vėreni mirė pėrsėri preambulėn e kushtetutės suaj (australiane), qė cituam nė fillim. Eshtė propozuar pėr tė hequr prej saj fjalėt "nėn Kunorėn e Mbretėrisė sė Bashkuar tė Britanisė sė Madhe dhe Irlandės". A me tė vėrtetė mendoni se (fjalėt) "duke kėrkuar me pėrvuajtje bekimin e Zotit tė Gjithėfuqishėm" do tė qėndrojnė gjatė pas kėsaj? Pse, nuk qenka kjo rruga amerikane - dhe duke u mbėshtetur nė tė, nėse ju hiqni monarkinė nėn tė cilėn Komonuelthi Federal ėshtė formuar dhe ėshtė pėrcaktuar karakteri juaj nacional, - ajo Rrugė do tė jetė Rruga juaj gjithashtu, pavarėsisht sesi do ta zbukuroni atė me yēkla australiane.
Pėrktheu: Neritan Kolgjini
Shėnim: Ky shkrim i studiuesit Charles A. Coulombe ėshtė pjesė e njė debati tė monarkistėve australianė me republikanėt e atij vendi. Shkrimi nė origjinal mban titullin "By the Grace of God" qė shqip mund tė jepet nė formėn "Pėr hir tė Zotit" ose "Me bekimin e Zotit", kur ėshtė fjala pėr formulėn e njohur monarkike.
AKTIVITETE
Tujani, Shehi dhe Ibrahimllari marrin pjesė nė mbledhjen e parė
Berat, konstituohet dega e LZHK-sė
Berat - Ditėn e enjte, mė datė 17 mars 2005, u zhvillua takimi nismėtar pėr konstituimin e LZHK-sė nė rrethin e Beratit. Nė kėtė takim merrnin pjesė nga Departamenti i Organizimit tė LZHK-sė zotėrinjtė Yllson Ibrahimllari dhe Artan Tujani, ndėrsa nga departamenti elektoral ishte zotėri Dashamir Shehi.
Pjesėmarrja nė takim ishte e gjerė dhe ra nė sy qė krahas pėrfaqėsimit tė plotė nė raport me formulėn e pėrfaqėsimit tė pjesės legaliste, kishte njė pjesėmarrje tė konsiderueshme tė individėve tė shquar nga shoqėria civile qė u pėrkisnin sferave tė ndryshme tė aktivitetit intelektual.
Takimin e hapi kryetari i degės sė PLL pėr rrethin e Beratit z.Ruzhdi Orizaj, i cili pasi i bėri njė ekspoze tė shkurtėr punės pėrgatitore edhe nė bashkėpunim me pėrfaqėsuesit e forcave tė tjera politike nė rreth deri nė pėrgatitjen e kėtij takimi, ia kaloi fjalėn shefit tė departamentit elektoral tė LZHK-sė zotėri Dashamir Shehi.
Z.Shehi pjesėn mė tė madhe tė fjalės sė tij ia kushtoi shpjegimit tė programit politik dhe elektoral tė LZHK-sė, duke e cilėsuar atė si tė djathtė tė qendrės dhe u ndal mė nė hollėsi nė disa anė tė veēanta tė tij si, integrimi i vėrtetė i kombit shqiptat, reforma arsimore, reforma nė fushėn e bujqėsisė dhe sistemin bankar, rishikimi i disa marrėveshjeve me Organizatėn Botėrore tė Tregtisė sė Lirė etj.. Ai foli edhe pėr pėrkrahjen ndėrkombėtare qė gėzon Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar e iniciuar nga Leka I Zogu, si dhe nė fund dha disa porosi tė dobishme pėr organizimin konkret nė shkallė dege tė LZHK-se.
Z. Artan Tujani, edhe nė cilėsinė e Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė PLL, foli pėr pjesėmarrjen, kontributin, angazhimet dhe pėrgjegjėsitė qė PLL-ja, si partia mė e madhe e koalicionit, ka marrė nė kuadėr tė LZHK-sė. Ai tha se legalistėt kanė qenė kurdohetė nė krah tė ēdo nisme tė ndėrmarrė nga Mbreti Zog I, Mbreti Leka I, ashtu siē do tė jenė nė tė ardhmen nė krah tė ēdo nisme qė do tė ndėrmarrė Princ Leka. Kėtė legalistėt po e dėshmojnė mjaft mirė, duke filluar qė nga Shqipėria, Amerika e ēdo vend tjetėr ku banojnė dhe jetojnė shqiptarė. Duke e konsideruar komoditetin e PLL nė LZHK si tė njeriut nė shtėpinė e tij, ai e nxiti pjesėn legaliste nė pėrfaqėsim, qė nė pėrputhje edhe me zakonet mė tė mira shqiptare, tė krijonin hapėsirat dhe lehtėsirat e duhura edhe pėr angazhimin e pjesėtarėve nga shoqėria civile. Tujani u shpreh gjithashtu se PLL ka deklaruar dhe i pėrmbahet zotimit se tė gjitha strukturat e saj janė nė funksion pėr LZHK-nė dhe se legalistėt nuk do t'i shmangen kurrė kontributit tė kėtė lėvizje tė pėrmasave kombėtare e historike.
Diskutantėt e tjerė folėn pėr simpatinė dhe shpresėn e madhe qė ka ngjallur nė elektorat Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar dhe shprehėn nevojėn pėr njė propagandim sa mė tė efektshėm.
Nė fund tė takimit, me njė konsensus tė plotė, u ra dakord qė Udhėheqėsit tė Lėvizjes t'i propozohen pėr bashkėkryetarė tė LZHK-sė pėr rrethin e Beratit, emrat e z.Ruzhdi Orizaj, kryetar i degės sė PLL dhe, z. Ali Shėnepremtja nga shoqėria civile. Pėr sekretar, u propozua z.Luftar Spahiu, pėrfaqėsues i PDRn-sė.
Korresp."Atdheu"
Mblidhet Komiteti Drejtues i Degės sė PLL Mirditė
PLL Mirditė zgjedh kandidaturat pėr deputetė
Nė mbledhje u propozuan 3 kandidatura, pėrkatėsisht zotėrinjtė Mark Ndoi, Petrit Jushi, dhe Valentin Maca
Rrėshen - Ditėn e premte, mė datė 16 mars 2005, u mblodh Komiteti Drejtues i Degės sė PLL Mirditė, i cili analizoi punė e bėrė pėr przgjedhjen dhe propozimin e kandidaturave tė LZHK pėr kėtė rreth.
Pasi u diskutua pėr kriteret e pėrzgjedhjes sė kandidaturave pėr LZHK, anėtarėt e kryesisė ranė nė kosensus dhe diskutuan me pėrgjegjėsi pėr t'i shėrbyer njė fitoreje tė mundshme dhe tė merituar tė LZHK nė Mirditė.
Sekretari i Degės z.Mark Ndoi diskutoi mbi modalitetet qė duhen respektuar nė rastet e propozimit kur bėhet fjalė pėr kandidimin e personave si deputetė nė zona. Komiteti drejtues ishte dakord me propozimin e modaliteteve pėr kandidaturat e propozuara dhe menjėherė u kalua nė propozim direkt.
Nė mbledhje u propozuan 3 kandidatura, pėrkatėsisht zotėrinjtė Mark Ndoi, Petrit Jushi, dhe Valentin Maca.
Nė fund u vendos qė tė zbardhet vendimi i kryesisė pėr kėtė problem, tė hartohen CV-tė e kandidaturave tė propozuara dhe tė dėrgohen pėr miratim pranė LZHK-sė nė Tiranė, nga ku do tė pėrzgjidhet kandidatura qė do tė pėrfaqėsojė LZHK-nė nė zgjedhjet e ardhshme.
Tė gjithė antarėt e Komitetit Drejtues u angazhuan qė tė punojnė dhe tė kontribuojnė bashkarisht pėr tė ndihmuar fushatėn e kandidaturės sė pėrzgjedhur nė harmoni e me ndershmėri dhe pėrkushtim.
Zhvillohet mbledhja e LZHK-sė nė rrethin e Mirditės
Ndregjoni: LZHK ka pėrkrahje nė tė gjithė vendin
Rrėshen - Kėtė javė qė shkoi u zhvillua mbledhja e degės sė LZHK Mirditė, e drejtuar nga kryetari i saj z.Mark Ndoi.
Mbledhja u zhvillua nė prani tė pėrfaqėsuesve tė LZHK ardhur nga Tirana, pėrkatėsisht Drejtorit tė Departamentit tė Organizmit pranė PLL z.Nevruz Ndregjoni, njėkohėsisht edhe nėnkryetar i Departamentit tė Organizimit pranė LZHK-sė, si dhe zonjės Vjollca Disha dhe Negri Myftiu pėrkatėsisht tė P.Kons. dhe PDM-sė.
Mbledhjen e hapi kryetari i LZHK z.Mark Ndoi, i cili pasi pėrshėndeti pjesėmarrėsit njė pjesė e tė cilėve ishin pėrfaqėsues tė njohur miditorė tė Shoqėrisė Cuvile dhe u uroi mirėseardhjen drejtuesve tė LZHK tė ardhur nga Tirana, i njohu me punėn e bėrė pėr shtrirjen e LZHK nė njėsitė vendore tė rrethit, me afrimin pranė saj tė individėve dhe grupeve tė individėve nga shoqėria civile dhe grupet e interesit.
Z.Ndoi i njohu tė pranishmit edhe me programin dhe strategjinė e hartuar pėr organizimin dhe drejtimin e fushatės elektorale nė kėtė rreth nė mėnyrė tė detajuar.
Nė program ishin pėrcaktuar linjat kryesore tė zhvillimit tė fushatės, ngritja dhe funksionimi i stafit, puna me votuesit derė mė derė, pėrzgjedhja e vėzhguesve dhe pėrfaqėsuesve si dhe programi pėr trajnimin e tyre.
Nė pėrfundim tė fjalės sė diskutantėve u bėnė pyetje dhe propozime kokrete pėr pėrcaktimin e njerėzve dhe stafeve qė do tė merren me pistat kryesore tė fushatės zgjedhore.
Kishte edhe propozime tė veēanta sipas tė cilave duhej rishikuar krijimi i LZHK-sė dhe diskutantėt qė e morėn fjalėn, argumentuan se njė gjė e tillė nuk i shėrben mbarėvajtjes sė punės sė LZHKs-ė. Jo vetėm kaq, por pėrfaqėsuesi i PDM-sė z.Fran Gega sqaroi se ėshtė praktikė nė themelimin e institucioneve tė tilla, se nuk mund tė pengohet askush tė ndėrmarrė inciativėn dhe ata qė e morėn atė, duhen pėrgėzuar pėr iniciativėn dhe se sipėrmarrja e tyre e rrit reputacionin e LZHK nė funksion tė zgjedhjeve tė ardhshme.
Nė takim e mori fjalėn edhe zv.drejtori z.Ndregjoni, i cili nė emėr tė Departamentit tė Organizimit tė LZHK pėrshėndeti punėn e bėrė deri mė tash nga LZHK e Mirditės, dhe qė nė mėnyrė tė veēantė shprehu mirėnjohjen pėr ata qė ishin afruar sė fundmi nė LZHK, sikundėr ishin pėrfaqėsuesit nga shoqėria civile dhe grupet e interesit. Ai u bėri tė qartė tė pranishėmve se LZHK po fiton ēdo ditė e mė shumė mbėshtetje nė tė gjithė vendin sikurse edhe nė Mirditė, dhe se po punohet nė harmoni pėr realizimin e objektivave pėr zgjedhjet parlamentare tė kėtij viti.
Pėrmes pėrfaqėsuesve tė LZHK Mirditė dhe tė deleguarve tė qendrės si dhe intelektualėve tė pranishėm, z.Ndregjoni i ftoi zgjedhėsit mirditorė qė tė votėbesojnė lėvizjen e iniciuar nga NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve, duke i garantuar ata se do tė dijnė tė nxjerrin vendin nga gjendja kritike e shkaktuar nga keqqeverisja socialiste dhe krijimin e kushteve pėr mirėqenie dhe integrimim tė metejshėm tė vendit nė strukturat euro-atlantike.
Kjo mbledhje u konsiderua si njė hap pozitiv pėr ecurinė e punėve nė tė ardhmen me fillimin e fushatės elektorale.
Korresp. "Atdheu"
___________________________
13 March 2005
___________________________
Drejtuesit e LZHK-sė Spahiu dhe Shehi, takime tė suksesshme nė Senat, Kongres, dhe Departamentin e Shtetit tė SHBA-sė
Diaspora mbėshtet LZHK-nė dhe Mbretin
SHBA: do tė mbėshtesim njė proces zgjedhor tė lirė e demokratik dhe do t'i monitorojmė intensivisht zgjedhjet e ardhshme parlamentare.
Spahiu e Shehu prezantojnė programin e LZHK nė Kongresin amerikan gjatė takimit me z.Robert Hand
KRYESORE
Sondazh Parazgjedhor i Institutit Strategjik dhe Elektoral Kanadez
Sondazhi: LZHK, 21 pėrqind tė votave tė shqiptarėve
Ditėt e para tė marsit, Instituti Strategjik dhe Elektoral Kanadez zhvilloi njė sondazh parazgjedhor. Nėqoftėse zgjedhjet parlamentare do tė zhvilloheshin kėto ditė marsi nė Shqipėri, sipas anketės sė zhvilluar me 1000 qytetarė tė rastėsishėm nė qendėr tė Tiranės nga Instituti Elektoral Kanadez nė Tiranė - do tė kishim kėtė pėrqindje votash
-Pyetja: Pėr cilėn Parti politike votuat sot?
PS - 27,74 %
PD - 21,23 %
LZHK - 17,69 %
LSI - 3,91 %
Tė Tjerė (4 parti tė tjera parlamentare) - 11,17 %
Abstenim - 18,26 %
Nėse heqim pėrqindjen e votuesve qė abstenuan duke i llogaritur si persona qė nė njė votim eventual nuk do tė shkonin tė votonin, ne i llogaritėm pėrqindjet e anketės duke u nisur nga numri vetėm i atyre qė u prononcuan pėr njė parti.
PS - 33.9 %
PD - 25.9 %
LZHK - 21.7 %
LSI - 4.8 %
Tė Tjerė (4 parti tė tjera parlamentare) - 14.3 %
Tė dhėnat janė marrė nga ėeb-siti: http://albca.com/institute.html, nėpėrmjet ėėė.tanportal.com
Drejtuesit e LZHK-sė Spahiu dhe Shehi, takime tė suksesshme nė Senat, Kongres, dhe Departamentin e Shtetit tė SHBA-sė
Diaspora mbėshtet LZHK-nė dhe Mbretin
Spahiu e Shehu prezantojnė programin e LZHK nė Kongresin amerikan gjatė takimit me z.Robert Hand
Njė pėrfaqėsi e LZHK-sė e pėrbėrė nga deputetėt Eqerem Spahiu (kryetar i PLL) dhe Dashamir Shehi (kryetar i PDRn) kanė zhvilluar njė vizitė njėjavore nė SHBA, gjatė sė cilės kanė bėrė takime nė institucionet kryesore tė kėtij shteti si nė kongres, senat dhe Departamentin e Shtetit. Gjatė kėtyre takimeve me zyrtarėt amerikanė, ėshtė shtruar ēėshtja e zgjedhjeve tė ardhshme dhe droja qė ekziston nė radhėt e opozitės shqiptare se PS-ja do tė tentojė pėrsėri t'i manipulojė edhe kėto zgjedhje. Eksponentėt e LZHK-sė kanė shtruar nevojėn e njė monitorimi mė tė dukshėm nga ana e organizmave tė posaēme tė shtetit amerikan, pėr tė realizuar njė proces tė lirė e tė ndershėm zgjedhor. Spahiu e Shehi kanė bėrė tė qartė poashtu se reforma elektorale ka qenė me shumė probleme pėr shkak tė kompromisit tė dy partive PS-PD nė hartimin e miratimin e Kodit zgjedhor dhe nė veēanti pėr komisionet zgjedhore, ndarjen zonale dhe hartimin e listave tė zgjedhėsve, tė cilat janė bėrė sipas interesave bipartizane PS-PD.
Nė takimin e zhvilluar me zyrtarin e lartė tė Departamentit tė Shtetit tė ngarkuar pėr Shqipėrinė z.Michel Benedict, deputetėt e LZHK kanė bėrė njė ekspoze tė programit dhe synimeve elektorale tė nismės sė Mbretit Leka I, "Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar", pėr tė cilėn bashkėbiseduesit amerikanė thanė se kishin njohuri tė bollshme dhe se kjo lėvizje ishte nė vėmendjen e tyre konstante. Gjithashtu nė kėtė takim u diskutua pėr situatėn nė Shqipėri, problemet e korrupsionit qeveritar, marrėdhėniet dypalėshe Shqipėri-SHBA, tė cilat duhet tė zgjerohen me ardhjen e LZHK-sė nė pushtet.
Ndėrsa nė takimin tjetėr tė zhvilluar nė Kongresin amerikan me z.Robert Hand, (zyrtari i Kongresit Amerikan qė mbulon ēėshtjet e OSBE-sė), u diskutua nė lidhje me problemet e reformės elektorale. Nė lidhje me kėto probleme, bashkėbiseduesit amerikanė thanė se ata do tė njohin e mbėshtesin vetėm njė proces zgjedhor tė lirė, demokratik e tė ndershėm dhe se kėsaj radhe ata do tė kenė njė numėr tė madh vėzhguesish, tė cilėt do tė monitorojnė intensivisht kėtė proces zgjedhor. Zyrtarėt amerikanė kanė bėrė tė qartė se nuk do tė tolerojnė shkelje tė standardeve demokratike tashmė tė pranuara e tė njohura.
Ne takimin me z.Hand pėrfaqėsuesit e LZHK-sė i dorėzuam njė material ku shprehej alternativa dhe filozofia e LZHK-sė.
Kjo vizitė e dy eksponentėve tė LZHK-sė ėshtė konsideruar mjaft e suksesshme pėr faktin e realizimit tė agjendės sė saj kryesore dhe pėr shkak se tashmė ėshtė vendosur thelbėsisht njė urė komunikimi ndėrmjet kėsaj force politike dhe institucioneve kryesore tė shtetit amerikan.
Nė dy ditėt e fundit, Spahiu e Shehi kanė zhvilluar edhe njė vizitė nė studiot e "Zėrit tė Amerikės" ku kanė dhėnė njė intervistė me gazetarin Ilir Konomi.
"Atdheu"
LZHK promovohet fort nė komunitetin shqiptaro-amerikan. Marrin pjesė mbi 500 vetė
LZHK, takim shumė i suksesshėm nė SHBA
Me qindra shqiptarė u mblodhėn nė mjediset e mrekullueshme tė Eastwood manor nė Bronx NY pėr t'iu gėzuar tė gjithė sė bashku krijimit tė LZHK-sė sė New York-ut. Me rastin e kėtij tubimi ishin ftuar nga Shqipėria z.z. Ekrem Spahija dhe Dashamir Shehu. Ambjenti ishte zbukuruar me shije e natyrisht gjithkah binte nė sy dyngjyrėshi kuq e zi. Nė krye tė sallės ishin fjalėt e Mbretit Zog I "Atdheu mbi tė gjitha", tė rrethuara nga flamuri shqiptar dhe ai amerikan. Natyrisht nė krye tė tyre qėndronte sundueshėm portreti i Mbretit Leka I.
Kishte tė ardhur nga New Yorku dhe shtetet pėrrreth, ku binin nė sy mbretėrorėt nga Connecticut dhe bija e tė ndjerit Hysen Prishtina, ish-lideri zogist pėr shumė dekada. Tė pranishmit ishin njė pėrzirje shumė simpatike e diasporės sė re dhe tė vjetėr nė Amerikė, gjė qė ndodh vetėm nė ambjentet zogiste.
Fjala e hapjes u mbajt nga Arjan Boriēi, kryetari i LZHK-sė nė Amerikė, i cili jeton atje pėr mė se 20 vjet. Pasi falenderoi tė ardhurit pėr seriozitetin e treguar ai tha: "Sot festojmė krijimin e kėsaj lėvizjeje elektorale qė po drejtohet dhe do tė udhėhiqet nga Leka I. Kjo lėvizje elektorale lindi si nevojė e situatės sė vėshtirė qė po kalon vendi ynė, rezultat ky i politikės destruktive tė qeverive tė deritanishme... LZHK-ja u ben thirrje tė gjithė shqiptarėve ngado qė janė, nga jugu nė veri, nė Shqipėri dhe ngado qė janė, pa dallim feje dhe ideje, qė tė bashkohen rreth saj qė nė verėn e vitit 2005 tė shpėtojmė atdheun tonė tė dashur. Me moton "Atdheu mbi tė gjitha" tė bashkohemi dhe tė japim kontributin tonė sado tė vogėl pėr tė shkatėrruar tė keqen qė po mbyt vendin tonė. LZHK-ja jemi ne dhe ajo do tė jetė e fortė, po ta forcojmė ne. Ajo do tė jetė e drejtė, po ta drejtojmė ne. Ajo do tė na pėrfaqėsojė, nėse aderojmė ne nė tė. Ajo do tė ndryshojė situatėn, po tė punojmė ne. Ajo do tė jetė e madhe, po ta zmadhojmė ne. Ajo do tė jetė e fortė, po tė punojmė ne qė ta rrisim qė t'i shėrbejė njė Shqipėrie tė fortė demokratike...", tha kryetari i LZHK-sė nė SHBA.
Mė pas fjalėn e mori kryetari i PLL z.Eqerem Spahiu. Pasi shprehu kėnaqėsinė pėr pjesėmarrjen ai solli dhe pėrshėndetjet e Mbretit Leka I pėr tė pranishmit. Mė pas nė fjalėn e tij ai theksoi se kemi pesėmbėdhjetė vjet qė kemi ndryshuar sistemin dhe shumė nga ato dėshira qė prisnim, shqiptarėt nuk i kanė realizuar. Kemi pesėmbėdhjetė vjet qė kemi ndryshuar sistemin dhe sot jemi vendi i vetėm nė Europė qė nuk zhvillojmė dot zgjedhje tė lira, ku qeveritė dalin si produkt i votave tė manipuluara dhe jo si produkt i vullnetit tė shqiptarėve. Kemi pesėmbėdhjetė vjet qė kemi ndėrruar sistem dhe prona nuk ėshtė kthyer ende te pronari legjitim. Ndėrsa tė burgosurit politikė nuk janė dėmshpėrblyer akoma, siē ėshtė bėrė nė tė gjitha vendet e tjera ish-komuniste. Kėto arsye dhe shumė tė tjera bėnė qė Mbreti Leka I, duke marrė parasysh kėrkesat e mijėra shqiptarėve pėr angazhim tė drejtpėrdrejtė nė politikė, tė ndėrmarrė kėtė nismė qė pa dyshim do tė sjellė ndryshim nė ardhmėrinė e Shqipėrisė... Mbreti Leka I mbart vlerat dhe virtytet mė tė mira tė genit shqiptar dhe si bir i denjė i Mbretit Zog I, - tha z.Spahiu.
Mė tej ai u shpreh se nė programin e LZHK-sė janė tė qarta tė gjitha ato qė duan e kėrkojnė shqiptarėt pėr njė jetė normale e tė drejta si tė gjithė kombet e qytetėruara. Ndėrsa sa i pėrket ēeshtjes kombėtare, - tha Spahiu, - ne kemi vullnetin e mundėsinė ta trajtojmė ēėshtjen kombėtare me gjithė forcėn e seriozitetin e duhur. Ne do tė insistojmė qė zgjidhja e vetme pėr Kosovėn ėshtė pavarėsia e saj e plotė. Ne do tė insistojmė qė ēėshtja ēame, e cila ėshtė internacionalizuar, duke u ngritur nė Senatin e Kongresin amerikan si dhe nė Parlamentin europian, tė jetė prioritet i qeverisė sonė. Ėshtė turp qė qeveria aktuale shqiptare, pėr servilizėm ndaj Greqisė, e neglizhon kėtė ēėshtje.
Mė tej ai vijoi nė fjalėn e tij me detajet e platformės politike tė LZHK-sė duke bėrė njė pasqyrė tė programit e mė pas tė objektivave elektoralė tė Lėvizjes. Spahiu tha se ne nė program kemi zgjedhur si aleatė tanėt strategjikė SHBA-tė, Britaninė e Madhe, Italinė dhe Turqinė. Ne do tė ndėrtojmė njė administratė model me njerėz tė aftė, tė ndershėm dhe mbi tė gjitha, atdhetarė e tė pėrkushtuar ndaj kombit.
Ne kemi besim se LZHK do tė fitojė, sepse ajo drejtohet nga Mbreti Leka, i cili ėshtė njė person pa reminishencat e tė sė kaluarės e pa mllefe apo ndjenja hakmarrėse. Pastaj Mbreti ėshtė njė njeri qė nuk bėn dallime krahinore apo fetare dhe prandaj ai ėshtė Mbreti i tė gjithėve. Me tė ardhur nė pushtet ne do tė vendosim me ligj xhandarmėrinė, sipas eksperiencės e modeleve tė drejtimit qė kishte shteti i Mbretit Zog para Luftės sė dytė. LZHK do tė pėrkrahet nga shqiptarėt sepse ajo do t'i japė zgjidhje pėrfundimtare ēėshtjes sė pronave. Ne do tė luftojmė pėr njė ngritje ekonomike graduale. Mbreti nuk premton siē bėjnė tė gjithė politikanėt e tjerė, qė kanė mashtruar popullin shqiptar deri mė sot. Mbreti premton dhe e mban fjalėn e dhėnė, prandaj atij i kanė besuar e do t'i besojnė shqiptarėt. Ne e dimė se nė emigracion ėshtė njė e treta e popullsisė shqiptare dhe do tė bėjmė ē'ėshtė e mundur qė kjo pjesė vitale e trungut shqiptar, tė ketė mundėsi tė votojė pėr tė qenė edhe ajo pjesė e vendimarrjes pėr fatet e vendit. LZHK ėshtė njė shpresė reale pėr shqiptarėt, dhe kjo shpresė ka lindur mė 28 qershor 2002 kur shkeli nė tokėn shqiptare Familja Mbretėrore. Dhe kėtė shpresė ne duhet ta justifikojmė duke u bashkuar tė gjithė nė LZHK, tha z.Spahiu. Vetėm LZHK mund ta ndryshojė gjendjen e rėndė dhe fatin e keq tė shqiptarėve, tha ai.
Nė fund z.Spahiu e mbylli fjalimin me njė kritikė tė ashpėr kundėr qeverisė sė PS pėr gjendjen e rėndė ekonomike nė vend e pėr nivelin katastrofal tė varfėrisė sė shumicės dėrrmuese tė shqiptarėve. Ai tha se LZHK ėshtė forca qė do ta nxjerrė Shqipėrinė nga kjo skamje e mjerim. Ai akuzoi se qeveria e ka damkosur Shqipėrinė si njė nga vendet mė tė korruptuara nė botė. Pushteti ėshtė nė duart e njerėzve tė korruptuar, vendi nė kaos, trafikantėt bėjnė ligjin, tha Spahiu i cili e mbylli fjalėn e tij me njė apel pėr angazhim tė fuqishėm pėr tė hequr qafe kėtė kastė komuniste e tė korruptuar.
Pastaj e mori fjalėn z.Dashamir Shehi i cili nė fjalėn e tij theksoi se - ne ndjehemi tė prekur dhe tė privilegjuar nga kjo festė. Unė vėrej se shqiptarėt qė jetojnė jashtė Shqipėrisė e ndjejnė mė shumė Shqipėrinė se individėt qė jetojnė atje. Ky ėshtė njė realitet i prekshėm dhe kėtė e vėrej dhe kėtu. E shoh nė pyetjet qė mė bėhen pėr jetėn nė Shqipėri dhe se sa dėshirė keni qė tė kontriboni pėr t'ia ndryshuar faqen vendit... Pėr fat tė keq nė kėto pėsėmbėdhjetė vjet vendi ka qėnė subjekt i njė radhe qeverish qė kryesohen nga komunistė qė shkojnė e vijnė njėri pas tjetrit. Ne shpresojmė qė kjo tė ndryshojė kėtė radhė. Ne kėrkojmė njė qeveri tė ndryshme nga kjo qė ėshtė sot. Fėmijėt duhet tė shkojnė nė shkollė jo tė shoqėruar nga gjyshėrit dhe gjyshet, tha z.Shehi. Mė pas ai theksoi se - Ne kemi nė krye tė birin e njė burri qė gjeti njė Shqipėri tė ndarė dhe e dorėzoi tė bashkuar. Ky ėshtė shansi jonė i madh dhe qė nuk vjen pėrditė. Ky ndoshta ėshtė dhe shansi ynė i vetėm. Nėse dhe njė herė tjetėr nė Shqipėri do tė fitojnė prap komunistėt, tė jeni tė sigurt qė e keqja do tė kalēifikohet, populli do tė mėsohet me tė keqen dhe nuk do tė ketė mė kurajon pėr tė ngritur krye. Ky ėshtė shansi i vetėm qė tė qėndrojmė pėrkrah kombeve tė tjera tė Europės. Prandaj do t'ju ftoja me atė mundėsinė modeste qė keni, kėtu nuk e kam fjalėn pėr paratė tuaja, sepse LZHK-ja nuk ka nevojė pėr para, ajo ka nevojė pėr moralin tuaj, - t'u drejtoheni shqiptarėve nė Shqipėri qė tė na pėrkrahin. Ka njė Shqipėri tė mirė, Shqipėri burrash, Shqipėri patriotėsh, sado qė bota ėshtė munduar tė hedhė baltė dhe sado qė midis nesh kanė dalė tė tillė qė e meritojnė baltėn, - pjesa mė e madhe e Shqipėrisė janė njerėz qė duan tė punojnė tė ndėrtojnė tė mbajnė familjen e vet ndershmėrisht dhe kjo ėshtė e vetmja mėnyrė pėr tė dalė nga kjo situatė, prandaj dhe ju ftoj dhe njė herė t'i bashkohemi kėsaj lėvizjeje burrash dhe grash patriote, nė radhė tė parė se kemi mundėsi pėr tė ardhur nė pushtet dhe do kemi kohė pėr tė bėrė shumė gjėra tė mira."
Ky takim promovues i LZHK-sė pati njė jehonė tė paparė nė komunitetin shqiptaro-amerikan dhe u pasqyrua gjerėsisht nė dy gazetat mė tė mėdha shqipe qė dalin nė SHBA, "Illyria" dhe "Bota sot" tė cilat kishin pėrgatitur faqe speciale pėr kėtė takim.
Tė shtunėn qė shkoi (dt.12 mars), delegacioni i LZHK-sė u kthye nė Tiranė me njė mesazh mjaft premtues tė diasporės shqiptare nė SHBA.
Korrespondenti i "Atdheu"-t
Spahiu dhe Shehi: Ju presim tė kandidoni nė Shqipėri!
Spahiu dhe Shehi zhvilluan njė takim tė veēantė me drejtuesit dhe bordin e LZHK-sė ku, pėrveē programit dhe platformės sė LZHK-sė, dhanė dhe porositė e udhėzimet pėr punėn qė duhet bėrė pėr ditėn nė vazhdim deri nė zhvillimin e zgjedhjeve. Tė gjithė drejtuesve tė LZHK-sė nė SHBA iu bėnė ftesa pėr tė ardhur dhe kandiduar nė zonat ku ata mendojnė se reputacioni i tyre do tė sillte vota nė emėr tė LZHK-sė.
Anėtarėt e bordit drejtues tė LZHK nė SHBA, informuan deputetėt Spahiu e Shehi mbi punėn e tyre nė SHBA dhe vullnetin e tyre pėr t'u angazhuar e kontribuar LZHK-sė nė tė gjitha format e mundshme, dhe sidomos duke qenė fizikisht prezent nė Shqipėri gjatė fushatės elektorale.
KOMENTE
Vetėflijimi i Haradinajt dhe cinizmi i politikės
Nga Astrit Kola
Nė sintoni tė plotė me keqdashėsit e shqiptarėve, kolumnistėt e huaj dhe politikėbėrėsit qė kryen detyrimin formal ndaj mediave tė interesuara, politikanėt tanė ranė nė njė emėrues tė pėrbashkėt cinizmi - kur njėzėri vlerėsuan vetėflijimin e Ramush Haradinajt si "pėrgjegjshmėri politike".
Sėrish ata qė u turrėn tė parėt tė pėrfitonin nga lufta e Ramushit dhe gjaku i tė rėnėve pėr liri, pėr tė bėrė pazare pas kuintave dhe dyerve tė Rambujesė; si dashnorė tė zjarrtė tė "stabilitetit" ballkanik, tė pacifizmit dhe riformatimit tė marrėdhėnieve me "liderėt e rinj tė Beogradit tė demokratizuar"; ata qė derdhėn lotė dhimbjeje "vėllazėrore" pėr jetėn e rrezikuar nga atentati ndaj Vuk Drashkoviēit dhe vrasjen e Xhinxhiēit; ata qė u turrėn me njė frymė pėr tė nxirė radhėt e telegrameve tė urimit pėr zgjedhjen e gospodarėve tė rinj nė Beograd, pra tė Koshtunicėve, Milutinoviēėve, Drashkoviēėve e Tadiēėve me shokė; ata qė u turrėn pėr tė nėnshkruar nėn dritat e bliceve dhe objektivat e kamerave, marrėveshjet pėr "Kosovėn si pjesė e Jugosllavisė" dhe ato "tė bashkėpunimit ndėrkufitar midis Shqipėrisė dhe Serbisė", qė, pėr hir tė sė vėrtetės nuk kanė kurrfarė kufijsh midis tyre - u turrėn sakaq drejt gazetarėve pėr tė shqiptuar togfjalėshin e vlerėsimit tė "aktit civilizues" tė vetėsakrifikimit dhe flijimit tė heroit Ramush Haradinaj.
Tashmė ata u qetėsuan, sepse ai qė urrehej aq shumė nga "Dajat e Beligradit", tashmė nuk pėrbėn asnjė pengesė pėr pazare dhe flirte tė pėshtira me armiqtė tanė historikė. Tashmė ai u fut nė qelitė e Hagės bashkė me Sllobon qė masakroi 300 mijė frymė, dhe shuli i rėndė i derės u mbyll pas tij.
Punė e madhe se Sllobo e Serbia, me genocid tė planifikuar e tė organizuar shtetėror, me ushtri qė akoma nuk ėshtė ēarmatosur dhe me paramilitarė gjakėsorė vranė 20 mijė engjėj shqiptarė (ndėrmjet tė cilėve gjysma ishin fėmijė dhe foshnja), se dogjėn e poqėn, se kallėn nė zjarr mbarė Kosovėn dhe shkatėrruan afro 300 objekte kulti, ndėrkohė qė Ramushi mbrojti atdheun dhe bashkė me tė edhe manastirin e famshėm tė Deēanit (kėtė kishė shqiptare qė nė kohė tė Primatisė sė Ohrit, me elemente arkitektonike shqiptare, krejt tė ndryshme nga ato sllave)...
E rėndėsishme tani ėshtė tė na rrojė miqėsia dhe bashkim-vėllazėrimi me Beligradin dhe "djajtė" e urrejtjes (sidomos ato qė urren Beligradi), t'i mbyllė teto Karla nė "shishen" e Hagės.
"Punė e madhe" se Ramushit i qėnkan vrarė dy vėllezėr nė luftė me shkjaun!... Tek e fundit "vetė e kishin fajin", qė morėn armėt pėr tė luftuar me Beligradin (qytetin e bukur) tė Shumadisė qė u bė "Jugosllavi" nė kurriz tė trojeve shqiptare!...
Punė e madhe fort se Nebojsha Pavkoviēi - shef i Armatės III jugosllave qė kreu masakrat nė Kosovė, shėtit ende i lirė me Beligrad, madje kandidon edhe pėr president i Serbisė dhe votat ia numėrojnė monitoruesit ndėrkombėtarė...
Punė e madhe fort se pas hekurave qėndrojnė nė pozita tė barabarta edhe Sllobo-gjakatari, edhe Ramush-heroi..., pra edhe xhelati, edhe mbrojtėsi i engjėjve dhe atdheut... Rėndėsi ka tė qetėsohet Beligradi, tė qetėsohen karaxhiēėt e mlladiēėt qė i shtyjnė ditėt nė limonti, duke e "derdhur" shlivovicėn dhe "gjakun ndėr femna...".
Tashmė teto Karla "po na i heq qafe" grindavecėt, qė desh na prishėn "vėllazėrimin".
- Si the, Sllobo dhe Ramushi qenkan heronj tė popujve tė tyre(!), se kėshtu e paskan heronjtė? - E dimė, e dimė qė Sllobo doli triumfator qė nė Dejton tė Ohajos, kur, pasi u tall me viktimat, doli shpėtimtari dhe "pėllumb i paqes" nė Ballkan; se u tall me Silajxhiēin teksa i tha: "Harris, bėjmė njė pazar qė na intereson tė dyve? Mė jep Zhepėn tė tė jap Gorazhden"... (qė e kish spastruar brenda njė dite gushti nga 8 mijė boshnjakė tė therur si berra).
- Sllobo po! Ai ėshtė hero i luftės dhe i paqes... Nuk foli kot shoku Fatos kur tha: "Zoti Millosheviē, qė diti tė bėjė luftėn, di tė bėjė edhe paqen...".
- Si the? Ramushi na qėnka heroi i Kosovės, me plagė nė trup! Dhe se pasi u bė edhe kryeministėr, e plasėn nė burg!!?
- Eh, kėshtu e kanė kėto punė: vdiq mbreti..., rroftė mbreti dhe miqėsia e pėrjetshme shqiptaro-serbe...
Heronjtė tė na lėnė rehat neve tė tjerėve... Pse pak po u bėjmė, po i fusim nė panteonin e historisė... Tani ata na prishin punė, sidomos Ramushi...
Ndaj e menduam dhe njėzėri deklaruam se bėri mirė qė u vetėtherorizua... Tek e fundit atė kokė kishte, ashtu e pėsoi. Ē'deshi qė luftoi e derdhi gjak pėr atdhenė?! Pse s'e dimė ne se do t'i nxjerrin pėr dėshmitarė ndoca pleq e plaka nė buzė tė varrit, nga ato serbėt e Kosovės qė strehohen nė Serbi, e qė do tė recitojnė para teto Karlės njėzėri, akuzat pėr krime tė Ramushit, tė hartuara nė Beograd, si dikur akuzat e kohės sė Titos e Enverit, kur, me tre dėshmitarė tė rremė tė ēonin nė atė botė...
Tė paktėn Ramushi tė jetė i qetė, se askush nuk ka pėr ta vrarė... Le t'i ngrysė ditėt nė qeli, duke bėrė muhabet me gardianėt demokratė tė Hagės, qė janė engjėj nė krahasim me xhelatėt e hapsanave tė Serbisė sė Rankoviēit dhe Sllobos...
Tani Ramushi tė na lėrė rehat e tė bėjmė paqe, tė bėjmė marrėveshje..., qė tė na marrin me sy tė mirė ndėrkombėtarėt dhe tė rrijmė nė pushtet e politikė... Nuk thonė kot: i gjalli me tė gjallėt... Zaten Ramushi vetė e vuri qefinin nė kokė, qyshse mori armėn dhe shkoi tė luftonte pėr tė vdekur... Atė kėrkoi, atė gjeti...
Tani na duhet paqe, mirėkuptim, vėllazėrim, bashkėpunim, implementim, performancė, procese integruese..., sipas motos "Ballkani i ballkanasve".
Tani qė shpėtuam nga Ramushi dhe e nisėm pėr nė Hagė, nė bashkėpunim me vellezėrit serbė qė nuk e duronin dot, hajde tė merremi vesh..., e tė bėjmė prokopi pėr vete dhe pėr Ballkanin e ēliruar nga ata qė deshėn luftė dhe armė...
- Nuk e shikoni qė i shkrimė tė gjitha armėt, autoblindat, tanket e topat, qė i bėmė skrap... Pa i hodhėm nė erė edhe municionet. Nga inati i Ramushėve e bėmė... Sepse deshėn luftė, deshėn armė pėr tė luftuar dhe nuk donin tė na linin tė merreshim vesh me njėri-tjetrin nė Ballkanin e ballkanasve. Le ta marrė vesh atje, pas hekurave, se nga inati i sojit tė tij e nėnshkruam fshehurazi edhe marrėveshjen me Ujkun Drashkoviē tė Beligradit pėr "Kosovėn si pjesė tė Jugosllavisė..., mu kėtu nė Tiranė, mė 22 dhjetor 2004".
-Si thatė? Paskemi shkatėrruar ushtrinė ndėrkohė qė Serbia po armatoset deri nė dhėmbė? Punė e madhe fort, na mbron Ballkani i ballkanasve... Mjafton tė na hiqen qafe ngatėrrestarėt... Prandaj e pėrshėndetėm aktin e Ramushit, qė u vetėflijua si dash kurbani, me fermanin e teto Karlės, bash nė altarin ku, me sėpatė nė dorė, do ta presė Tadiēi, demokrati i madh, tė cilin e kemi xhan..., e kemi vėllamė, e kemi mik..., le ta mėsojė mbarė bota. Bravo Ramush-heroi..., qė mė nė fund na u hoqe qafet...
Akuzimi i paralajmėruar i Ramush Haradinajt
Ilber Gashi*
Mediat nderkombetare dhe ato shqiptare artikuluan dukshem kėto dite doreheqjen e kryeministrit te Kosoves Ramush Haradinajt. Por mua personalisht them se ajo qe me beri me pak pershtypje ishte pikerisht doreheqja e kryeministrit te Kosoves Haradinaj.
Pėr mua, zgjedhja e tij si kryeminister ishte qė ne fillim nje kurth politik afatgjate, qe orientoj sipas logjikes se kompensimit te akuzave ndermjet shqiptareve dhe serbeve. Zgjedhja e tij dhe akuzimi i tij sot u bene pikerisht per t'i thene botes se ne Hage gjendet kryeministri i Kosoves. Perendimi e mirepriti dhe "mbeshteti" zgjedhjen e tij ne qeverine e Kosoves dhe sot "ngrohtesisht" pret doreheqjen si kryeminister i saj.
Kjo gjendje shock-u ne te cilen u kapen shume analiste te problemeve shqiptare, me kujtoi nje bisede telefonike te bere para disa muajsh me Dr.Miftar Spahinė (Thaēi) ku shprehėm mendimet tona rreth zgjedhjeve te Kosoves the postit te kryeministrit te ri zotit Ramush Haradinaj. Nder te tjera, ne ate bisede telefonike theksova se zoti Haradinaj mund te dergohet ne Hage me vone si kryeminister i Kosoves. Dr.Spahija me kundervihet gati i pezmatuar: "Ku e di ti?". Siē ishte e parashikueshme ne ate kohe, duket qarte sot se Perendimi kerkon te balancoje proceset gjyqesore ne Hage dhe t'i thote botes se perkundrejt Millosheviēit, kemi edhe qeveritare te Kosoves ne qelite e Hages nderkombetare.
Nderkaq me ardhjen e kryetarit te PLL-se ne Amerike z. Ekrem Spahija, m'u desht t'i bej nje vizite Dr. Spahise per shkak te lidhjeve te gjakut, dhe ne shtepine e tij pata rastin te takoj edhe nipin e tij, politikanin e deputetin nacionalist z.Ekrem Spahija. Gjate vizites si gjithmone shoshitėm mendime per politiken shqiptare dhe problemet qe kane trojet etnike shqiptare. Dhe pa diskutim siē eshte e mendueshme, dolėm ne rastin e doreheqjes se kryeministrit te Kosoves. Dr. Spahija me tha "ti je inxhinier elektronik ne profesion, dhe nuk ke pasione politike. Por si doli kjo pune keshtu!?..." Biseda vazhdoi me tej dhe mendimet e Dr. Spahisė indikojnė se Kosova sot gjendet perballe nje krize te perseritur politike dhe ekonomike.
Sot po behen disa peshtjellime politike dhe shume kritike per Kosoven. Politikanet shqiptarė kudo qe jane, duhet te mbeshtesin pavaresine e Kosoves dhe mos te lejojne qe Kosova te behet nje fushe lojerash politike per fqinjet e Ballkanit, apo te disa vendeve jodashamirėse ndaj Kosovės. Prandaj mendimet e politikės se Shqiperise zyrtare pėr Kosoven duhet te jene te qarta dhe pa sofizma.
*PHD Candidate
Principal VoIP Engineer
USA
Editorial i New York Times mė 9 mars 2005
Shansi i ri i Kosovės
Akuzimi i kryeministrit pėr krime lufte, zor se mund tė ngjajė si njė lajm i mirė, por pėr Kosovėn e pėrgjakur dhe tė trazuar, ėshtė pikėrisht ashtu, ose tė paktėn ashtu duhet tė jetė. Por kur Ramush Haradinaj bėri dorėheqje dje, nga posti i kryeministrit tė qeverisė lokale qė e mbajti pėr rreth 3 muaj, - mbasi u informua pėr akuzimin e tij prej Gjykatės Ndėrkombėtare pėr Krimet nė ish-Jugosllavi, - ai u dha shqiptarėve etnikė tė Kosovės njė shans tė ri pėr tė treguar se ata e meritojnė pavarėsinė.
Duke zgjedhur z.Haradinaj, nė pamje tė parė kjo ishte njė prej shenjave tė shumta shqetėsuese se shqiptarėt e Kosovės nuk ishin ende gati pėr ta qeverisur vetė vendin e tyre, ku kėrkohet qė ata tė garantojnė tė drejtat dhe sigurinė e minoritetit serb. Mė pak se njė vit mė parė shqiptarėt etnikė shkaktuan njė trazirė, nga e cila vdiqėn 19 serbė dhe rreth 900 u plagosėn.
Z.Haradinaj ka qenė i akuzuar prej serbėve pėr mizori tė kryera nė rajonin e Deēanit nė perėndim tė Kosovės, gjatė kohės qė ai ishte komandant i UĒK-sė, ushtrisė guerrile e cila luftoi me forcat serbe nė fund tė viteve '90-tė. Ai ka mohuar ēfarėdo veprimi fajėsues, por luftėtarėt e UĒK-sė ėshtė njoftuar se janė pėrgjegjės pėr vrasjen e serbėve dhe shqiptarėve etnikė tė dyshuar si bashkėpunėtorė tė regjimit serb.
Njė samit ndėrkombėtar qė do tė mbahet kėtė verė, supozohet se do tė vendosė nėse Kosova i ka plotėsuar standardet e qeverisjes dhe tė harmonisė ndėretnike, ēka do tė justifikonte dhėnien e pavarėsisė sipas disa afateve tė pėrcaktuara nga Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė. Eshtė bėrė e qartė se drejtuesit e Kosovės s'ia kanė arritur dot kėsaj. Por shqiptarėt e Kosovės mund tė bėjnė njė hap tė madh pėr ta rrėzuar atė pėrshtypje duke zgjedhur njė kryeministėr tė ri, i cili nuk mund tė fajėsohet pėr veprimet e tij gjatė betejave me serbėt dhe qė mund tė shėrbente si qetėsues duke unifikuar pėrēarjet nė kėtė krahinė tė ndarė.
Pėrgatiti: N.Ndregjoni
Shėnim i redaksisė:
Ky editorial i gazetės mė tė madhe amerikane NYT ka rėndėsi pėr shkak se aty thuhet qė shqiptarėt e Kosovės tashmė po bėjnė veprime qė mund tė konsiderohen se bindin tė gjithė botėn se ata e meritojnė pavarėsinė pėr tė cilėn kanė luftuar prej kaq kohėsh. Por megjithatė aty ka ndonjė evidencė, e cila nė bazė tė tė dhėnave qė ne kemi, nuk rezulton plotėsisht e saktė siē ėshtė rasti i vdekjes sė "19 serbėve" nė trazirat e marsit tė vjetshėm. Nė fakt aty mund tė kenė vdekur 19 njerėz, por ata kanė qenė shqiptarė e jo serbė. Ato trazira nisėn pėr shkak tė acarimit tė gjendjes kur u mbyt njė fėmijė shqiptar rreth dhjetė vjeē nė lumin e Ibrit, si rezultat i ndjekjes dhe frikėsimit me qen qė i bėnė disa tė rinj serbė nė veri tė Mitrovicės, grupit tė fėmijėve shqiptarė. Protestat qė pasuan varrimin e djaloshit tė vogėl shqiptar, shkaktuan atė reaksion zinxhir nė gjithė Kosovėn ku pati edhe mjaft tė vrarė nė popullsinė shqiptare nė reagimet e tyre me forcat e sigurisė nė Kosovė.
Letėr e hapur intelektualėve dhe kastės politike tė Shqipėrisė
Logjika e profiterit
Shoqėria shqiptare kėndej e andej murit tragjik, duhet t'i kuptojė sinjalet se tė merresh ende me veten, do tė thotė se nuk mendon pėr tė ardhmen e brezave. Shpesh na mungoi guximi dhe lejuam qė me fatin tonė tė merren tė tjerėt. Nuk ditėm tė krijojmė miq as tė krijojmė aleanca. Shoqėrisė shqiptare i mungon mendimi i vet politik. Nuk e krijoi elitėn intelektuale, as nuk i pėrkrahu sa duhet vlerat e veta shpirtėrore. Pranoi logjikėn e profiterit, dhe ky ėshtė rrėnimi i kodit tonė etik. "Ji i sinqertė ndaj vetes", thoshte Shekspiri. Mbi kėtė maksimė Xhorxh Oruelli ngriti konceptin e ndershmėrisė: shkrimtari (lexo dhe akėcili njeri) duhet tė pranojė vetėm tė vėrtetėn. E, e vėrteta jonė ėshtė dinjiteti. Harrojmė se vjen koha kur duhet tė kapėrcehet hendeku i krijuar nga padrejtėsitė e tė tjerėve, qė u morėn me ne shkaku i pazarllėqeve tė tyre. Kjo ėshtė ēėshtje e vėshtirė edhe pėr popujt qė kanė traditė tė mendimit politik.
Dokumenti i nėnshkruar nga zotėrinjtė Kastriot Islami, Ministėr i Punėve tė Jastme tė Shqipėrisė, dhe Vuk Drashkoviē, Ministėr i Punėve tė Jashtme tė Unionit Serbi-Mali i Zi, na frikėson se nė kurriz tė Kosovės vazhdon tė bėhet tregti si nė tė kaluarėn. Nuk na habit z.Vuk Drashkoviē, na tmerron gjesti i z.Kastriot Islami, i cili ka pranuar qė Kosova tė shikohet nėn ombrellėn e Unionit Serbo-Malazez, do tė thotė se nė rajonin tonė tė mos ketė qetėsi. Mu pėr kėtė kėrkojmė nga Parlamenti Shqiptar tė shqyrtohet gjesti i pamatur i Ministrit tė Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė, z.Kastriot Islami. Kosova, megjithatė, nuk ėshtė Afrikė.
Prishtinė, 11.03.2005
Me nderime,
Akademik, Ali Podrimja
Luan Mulliqi, drejtor i Galerisė Kombėtare tė Kosovės
Akademik, Rexhep Ferri
Dr. Basri Ēapriqi, kryetar i PEN-it tė Kosovės
ANALIZA
Legalizimet, piramida e informalitetit dhe mashtrimit tė politikės
Nga Astrit Kola
Zhurmnaja shurdhuese e legalizimit tė zonave informale, nuk ishte thjesht gara e rikompozimit tė klientėlės politiko-elektorale, por edhe mėnyra mė efikase e spostimit tė vėmendjes publike nga problemet akute qė pasuan thellimin e katrahurės sė problemeve tė pronėsisė nė Shqipėri.
Nė dallim nga dalldia e politikės pėr rekrutimin e "informalėve" nė "prag tė legalizimit", pas daljes sė ligjit, qytetarėt e interesuar pėr legalizimin e trojeve dhe banesave tė tyre nuk e hėngrėn karremin qė synonte legalizimet jashtė vullnetit dhe mirėkuptimit tė pronarėve tė ligjshėm, thjesht dhe vetėm me miratimin "ligjor" tė atyre (pushtetarėve), qė nuk kanė kurrfarė tė drejte pėr tė tjetėrsuar pronėn e tė tjerėve, gjoja me pretekstin e zgjidhjes sė krizės sė pronėsisė.
Treguesit e nivelit tė ulėt tė legalizimeve pas daljes sė ligjit, pra deklarimeve dhe regjistrimeve vullnetare, dėshmojnė se "pronarėt e rinj" nuk u besojnė mashtrimeve tė politikės, tė cilat janė amplifikuar ndjeshėm me afrimin e fushatės zgjedhore.
Treguesi mė i mirė pėr kėtė tendencė tė hapur ėshtė shqetėsimi i ngritur nė media nga ana e drejtorit tė Agjensisė sė Urbanizimit dhe Legalizimit, z.Eduard Cane, i cili deklaroi me dhimbje shifrėn qesharake tė deklarimit dhe regjistrimit vetėm tė 6830 kryefamiljarėve, nga 300 mijė tė tillė tė pritshėm pėr t'u legalizuar, shifėr kjo e barabartė me 2.3 %, ndonėse pėr kėtė qėllim janė shpėrndarė 50 mijė formularė nga Nano-qeveria.
Duket qartė se ky proces po shkon drejt dėshtimit tė plotė, krahas skemave tė pėrdorimit politik, me theks elektoral.
Dėshtimi i skemės qeveritare pėr zbatimin e ligjit pėr legalizimet nė zonat informale, pas bilancit qesharak bash tre javė para pėrfundimit tė afatit tė pėrcaktuar nga legjislativi dhe qeveria, e ka detyruar Agjensinė e Urbanizimit dhe Legalizimeve qė tė lėshojė thirrjen pėr shpejtimin dhe intensifikimin e kėtij procesi nė pėriudhėn e mbetur, thirrje qė ka pak gjasa tė dėgjohet nga tė interesuarit.
Kriza e besimit tek politika dhe synimet pėr mbledhje votash, kanė vėnė nė funksionim intuitėn e "pronarėve tė rinj" tė zonave informale pėr tė mos rėnė pre e mashtrimeve dhe synimeve pėr vjelje tė ardhurash nėpėrmjet akteve administrative qė janė derivate tė njė ligji antikushtetues dhe nė kundėrshtim tė hapur me tė Drejtat dhe Liritė Themelore tė Njeriut, ndėr tė cilat e Drejta e shenjtėruar e Pronės dhe e trashėgimisė sė saj nė linjė gjenetike, nuk mund tė kapėrcehen me akte politiko-ligjorė nga njė parlament i papėrgjegjshėm, ndėrkohė qė ligji nė fjalė nuk ka arritur tė marrė as miratimin e opozitės parlamentare, e qė gjatė shqyrtimit nė komisionet parlamentare ka patur oponencė dhe kundėrvėnie tė hapur nga shumica e partive parlamentare dhe shoqatat e pronarėve tė ligjshėm.
Edhe vetė ministresha e Integrimit, Ermelinda Meksi, para njė muaji pranoi se njė nga arsyet themelore tė frenimit tė negociatave me BE ėshtė problemi i pazgjidhur i pronėsisė dhe ndėrtimi e funksionimi i njė kuadri ligjor qė "... bie nė kundėrshtim me kushtetutėn e Shqipėrisė dhe standartet e gjithėpranuara tė tė Drejtave dhe Lirive Themelore tė Njeriut nė Shqipėri".
Mungesa e konsensusit tė politikės dhe shoqėrisė civile, ndėr tė cilat spikasin organizmat pėrfaqėsues tė pronarėve tė ligjshėm, ėshtė njė arsye e mjaftueshme pėr moskonsiderimin nga BE tė hapave tė ndėrmarrė nga maxhoranca socialiste, gjė qė ka ndėrgjegjėsuar "pronarėt e rinj" pėr injorimin e afateve dhe dispozitave pėr legalizimin e zonave informale. Pikėrisht ky qėndrim i shndėrruar nė "abstenim masiv pėr deklarim dhe regjistrim", shpjegon edhe reagimin alarmant tė Agjensisė Shtetėrore pėr Legalizimet Informale, shpėrndarė dhe artikuluar me bujė nė mediat shqiptare.
"Qeveria e vdekjes" dhe "standardet europiane" tė krimit
Nga Neritan Kolgjini
Krimet qė ndodhėn ditėt e fundit tė dimrit "alla-turka" dhe, nė total, krimet e aksidentet me pasojė vdekjen qė ndodhėn nė kėtė fillimviti, kanė qenė me tė vėrtetė tė frikshme qoftė pėr nga numri, qoftė pėr nga tipologjia e tyre. Por sė fundi kurba e krimeve kundėr personit shėnoi njė kulminacion tė ri, qė mund tė konsiderohet si krim i shkallės mė tė rėndė, krimin terrorist. Pėr mendimin tim, ekzekutimet e disa njerėzve tė njohur si bisnesmenė e ish funksionarė shtetėrorė, mund tė konsiderohen pa frikė si akte terroriste, pėr nga mėnyra e organizimit dhe ekzekutimit. Ende nuk ka dalė qartė nėse kemi tė bėjmė me ndonjė prapavijė politike, apo ėshtė thjesht zhdukje kundėrshtarėsh e njerėzish qė dinė shumė, por gjithsesi, them qė politika shtetėrore, ėshtė e implikuar, qoftė tėrthorazi, qoftė direkt. Sepse vetėm nė njė rast tė tillė mund tė kuptohen deklaratat e kreut tė policisė Albert Dervishi kur thotė se nė Republikėn e Shqipėrisė "krimi ėshtė brenda standardeve europiane". Se si mund tė jetė brenda "standardit europian" ekzekutimi me eksploziv tė fuqisė mė tė lartė (Lamaj, Arsi) apo me mina antitank (1 janar, nė Bajram Curri) i qytetarėve shqiptarė, kėtė e ka detyrim polici i vjetėr Dervishi, tė na e thotė. Prej kėtyre "standardesh" e kėtij stili gjykimi, unė kam tė drejtė tė konkludoj se qeveria ėshtė e implikuar direkt ose tėrthorazi nė kėto krime tė rėnda vdekatare. Eshtė fakt se tendenca e qeveritarėve e zyrtarėve tė sotėm ėshtė minimizimi e relativizimi i gravitetit tė kėtyre gjėmave, dhe kjo gjė pėr mua ėshtė mė e rėndė se vetė krimet qė ndodhėn.
"Qeveria e vdekjes"
Prej kohėsh opozita ka akuzuar qeveritarė tė ndryshėm si tė lidhur me krimin e organizuar e me trafikantė tė ndryshėm, saqė mė nė fund qeveria Nano ėshtė pagėzuar me emrin "Qeveri e krimit". Por me sa duket, kjo ėshtė mė keq se qeveri e krimit. Kjo ėshtė "qeveri e vdekjes". Sepse qė prej ardhjes sė kryeministrit Nano nė krye tė qeverisė, kolona e krimeve tė rėnda ka ardhur gjithnjė nė rritje. Tragjeditė e njė viti mė parė qė nisėn me mbytjen e tmerrshme tė 28 vetėve nė brigjet e Karaburunit mė 9 janar; apo mėnxyrat e tjera nėpėr rrugė, si tė autobuzit me maturantė kosovarė, ose me nxėnės shkollash nėpėr rrugėt "beterr" tė Shqipėrisė; vrasjet e pėrmuajshme tė biznesmenėve e personave tė tjerė tė njohur; dhe vrasjet makabre tė ditėve tė fundit, - tregojnė se kemi tė bėjmė me njė "qeveri tė vdekjes". Njė qeveri qė "lulėzon" pėrmjet vdekjes sė tė qeverisurve tė vet. Njė qeveri qė ka pėrzier e ngatėrruar rolin e Plutus-it (perėndisė sė pasurisė) me rolin e Plutonius-it (perėndisė sė vdekjes). Njė qeveri qė forcohet duke shpenzuar qindra milionė dollarė, ose rreth 10% tė buxhetit tė shtetit, pėr tė... lejuar masakrimin e tė qeverisurve tė kėtij vendi. Njė qeveri qė nė ditė zie kombėtare, lejon kryetarin e saj tė zdėrhallet nėpėr buzuqe e kabare greke apo arabe. E mė tej, pėr tė justifikuar vetveten pėr kėtė gjendje tragjike, nxjerr para njerėzve njė polic tė papėrgjegjshėm pėr tė recituar njė sallatė fjalėsh qė kulmon me sintagmėn "standarde europiane tė krimit". Por nėse kėmbėngulet se qenka brenda standardeve, vrasja e pėrditshme e qytetarėve tė kėtij vendi, atėherė unė refuzoj t'i pranoj kėto standarde. Lipsur qofshin standardet! Edhe po patėn cilėsorin "europiane" nga mbrapa.
"Standardi europian"
Unė nuk gjej dot forcė pėr tė kuptuar se si z.Albert Dervishi, pak orė pas ekzekutimit makabėr tė disa biznesmenėve tė deklarojė me qetėsi "standardet europiane tė krimit". Nuk pretendoj t'i hyj nė profesion z.Dervishi, por megjithatė nuk mund tė lejoj qė ai tė mė dhunojė ndėrgjegjen time qytetare e intelektuale me tė tilla karagjozllėqe. Unė nuk e di se ēfarė ka nė mendje z.Dervishi me shprehjen e tij tė "standardeve europiane" tė krimit, por gjithsesi nuk mund ta pranoj se psh., nė Londėr mund tė quhej "krim standard" ekzekutimi i njė biznesmeni (ose mė mirė 2) me eksploziv (tritol apo C4) brenda nė ashensor. Nuk di dhe ngul kėmbė qė nė Londėr gjėra tė tilla nuk mund tė quhen"brenda standardit". Me kėtė rast po sjell nė dijeninė e lexuesit rrėfimin e njė kolegu tim, i cili ka qenė para njė viti nė gazetėn "The Guardian", si i ftuar special pėr njė periudhė 3-javore, pėr shkėmbim eksperience. Kolegu im mė tregoi pėr rregullin dhe qetėsinė qė mbizotėronte nė lagjen ku ai kishte hotelin dhe pėr "vėshtirėsinė" e gazetarėve tė kronikės pėr tė bėrė lajmet. Pėr tė mė ilustruar kėtė vėshtirėsi ai mė tregoi rastin mė tragjik qė kishte gjetur nė shfletimin e koleksionit tė gazetės pėr atė lagje, qė kishte qenė njė aksident ku njė person i dehur kishte humbur jetėn nė njė kthesė me makinė. Ai vend ishte shndėrruar pothuaj nė njė vend pelegrinazhi ku tė gjithėve u tregohej jeta e fatkeqit dhe vdekja e tij tragjike. Pėr njė periudhė disavjeēare, ajo lagje nuk mbante mend krim tjetėr vdekatar. Pra ky ishte "standardi londinez" (e pra edhe europian). Ndėrsa gjatė ditėve qė kolegu im kishte ndenjur nė redaksinė e "The Guardian" ai mė tregoi rastin mė "tė pėrgjakshėm" me tė cilin ishte hapur njė gazetė lokale e lagjes. Titulli i madh: "Pėrgjaket rruga Heath". Nė fakt pėrgjakja kishte ndodhur si pasojė e sulmit "gjakatar" tė njė skifteri mbi njė zog shtėpie, tė cilin e kishte mbėrthyer me kthetra dhe mė pas e kishte rrėmbyer tė gjakosur drejt folesė sė vet diku larg atij vendi. Gazetari e kishte pėrshkruar kėtė "masakėr" me nota kaq tragjike, athua se bėhej fjalė pėr ndonjė fėmijė apo qenie humane. Ky pra ėshtė standardi i krimit nė Europė, pėr tė cilin polici Dervishi duhet tė ketė minimalisht njohuri.
Ēfarė duhet tė bėjė njė qeveri normale
Ndėrkaq tė zė lemeria kur kujton se ēfarė ka ndodhur kėto ditėt e fundit nė Shqipėri; qė prej 1 janarit 05, me shpėrthimin e njė mine antitank, e cila "fluturoi" nė kat tė 5-tė njėrin prej fatkeqėve, e deri nė rastin mė tė fundit, kur njė djalosh 12-vjeēar u gjet njė javė mė pas nė breg tė detit, i mbytur bashkė me tė atin peshkatar, 100 metra nga bregu i detit, dhe nėn vėshtrimin indiferent tė njerėzve tė shtetit. Ndėrkaq gjithė kjo periudhė kohore ėshtė mbushur me vrasje tė bujshme, masakrime me thika tė biznesmenėve, vetėvrasje fėmijėsh ithtarė sektesh tė panjohura fetare e deri nė raste fatkeqe "kamikazėsh" tė pavullnetshėm, tė cilėve nuk u gjenden mė as kockat pėr shkak tė fuqisė sė eksplozivit. Kėto ngjarje po e kthejnė Shqipėrinė pak nga pak nė njė varrezė gjigante e njėkohėsisht nė njė magazinė tragjedish njerėzore. E megjithatė policėt e vjetėr deklarojnė "standardet", me qetėsi killeri gjakftohtė. Dmth., unė qė jetoj nė apartamentin tim s'duhet tė shqetėsohem, edhe nėse "dinamiteros-i" mė vendos njė kat ndanė meje njė eksploziv, pasi kjo qenka "standard europian". Unė duhet ta bėj gjumin tė qetė, edhe nėse eksplozivi shkakton tėrmet qė mund ta rrėzojė tėrė pallatin. E pra kjo s'mund tė kapėrdihet. Nė tė tilla kushte, njė qeveri e arsyeshme duhej tė kishte marrė masa tė jashtėzakonshme. Duhet ta kishte rrėmuar ēdo skutė kriminelėsh, duhet tė kishte nxjerrė para gjykatės me dhjetėra autorė krimesh e mbėshtetės tė tyre, duhet tė kishte neutralizuar ēdo vatėr gjeneruese tė krimit. Ndėrsa nė fjalorin e policisė nuk duhet tė bėjė pjesė fraza "iku nė drejtim tė paditur". Dhe vetėm kėshtu shtetasit e kėtij vendi do tė ndiheshin mė tė qetė e mė tė sigurt. Mė e pakta qė s'duhej bėrė, ėshtė pikėrisht deklarata e qeverisė pėr "standardet" e krimit. Ndėrsa po u vazhdua me kėtė stil qeverisjeje qė "u jep liēensė" kriminelėve, dalngadalė do t'u vijė radha edhe atyre njerėzve me pushtet qė u duket vetja tė pacėnueshėm. Sepse krimi, kur ka kėto ritme dhe arrin nė kėto nivele, nuk ka arsye tė ndalet aty, por vazhdon edhe mė lart.
Kambanat e ballkanikėve dhe letargjia shqiptare
Cinizmi qė zhvlerėson iluzionet e rrejshme
Qemal Velija
Nė njė pikėpamje ne, shqiptarėt, pėrsėri duhet tu jemi "mirėnjohės" fqinjėve tanė grekė e sllavė, megjithėse tradicionalisht e aktualisht ata janė treguar agresivė, armiqėsorė, pėrvehtėsues e dėmshkaktues tė mėdhenj ndaj nesh. Kjo "mirėnjohje" duhet tu kushtohet pėr shkak tė cinizmit, arrogancės, sjelljes barbare, fobisė(apo frikės!) prej nesh, qėndrime konseguente nga ana e tyre, qė normalisht duhet tė na kthjellojnė vėshtrimin, mendimin e vetėdijen, pėr tu shkėputur nga iluzionet e rrejshme pėr ndryshim klime ballkanike.
Fatmirėsisht fqinjėt i kemi gjaknxehtė, gjė qė mundėson shprehjen haptas tė ndjenjave dhe obsesioneve, apo mė tej synimeve e strategjive antishqiptare, duke i nxjerrė me pėrdhunė shqiptarėt nga ajo gjendje asfiksie ku e ka hedhur politika dhe propaganda mashtruese qė, prej mėse njė dekade e gjysėm, kėrkon tė fashisė vetėdijen, dinjitetin, interesat, aspiratėn kombėtare. Dhe kjo gjaknxehtėsi dhe refrektarizėm nga ana e fqinjėve, koha-kohės gris atė mjegullnajė nė tė cilėn nanuriset mendėsia e pėrpunuar keqas e shoqėrisė shqiptare, pėr gjoja frymė tė re marrėdhėniesh ballkanike, pėr kohė tė reja "vėllazėrimesh" e integrimesh, - mendėsi qė i ka sjellė njė dėm tė konsiderueshėm asaj, jo vetėm duke vonuar nė kohė realizimin e aspiratės sė pėrhershme kombėtare, por njėkohėsisht ka dėmtuar edhe strukturėn ekzistente, sidomos nė shtetin politik, (me efekt jo tė paktė edhe nė realitetet e tjera kombėtare jashtė tij).
Pa ndjerė gėrryerjen e pėrditshme qė pėson prej diversionit tė gjithkahshėm, gangrenėn qė ka zėnė politikėn, ekonominė, financat, ushtrinė, arsimin, kulturėn, - pikėrisht nga ato shprehje tė hapura e flagrante tė cinizmit, arrogancės, fobisė e pabesisė sė fqinjėve, shpėrthen reagimi vajtues (qė nuk shkon fatkeqėsisht mė tepėr se kaq) i shqiptarėve, tė cilėt kujtohen se "thika po iu prek nė asht". Dhe ky reagim, pavarėsisht se ėshtė thjeshtė njė pasojė, e pėr mė tepėr spontan e i pėrkohshėm, tregon se nėnvetėdija ėshtė e paprekur tek ata, ēka jep shpresė se mund tė ringjallet nė njė kohė tė volitshme edhe vetėdija....
E keqja nė kėtė rast ėshtė se, mbas ēdo reagimi tė tillė shpresėdhėnės, ndėrhyn me tė shpejtė politika dhe propaganda mbytėse, me narkozėn mendjetopitėse, qė i rikthen pėrsėri nė nanuritjen e iluzioneve tė rrejshme pėr "integrimin e pakthyeshėm tė popujve ballkanikė". Dhe ky pėrpunim narkotik i mendėsisė mund tė lexohet qartė edhe nė mėnyrėn e reagimit dhe sipėrfaqėsinė e tij, pa mundur ti shkohet analizės sė fakteve nė thelbin e vėrtetė tė tyre. Kjo mėnyrė reagimi duket se ėshtė instinktive, pėr shkak tė ngacmimit violent apo tė goditjes trashanike e arrogante, dhe jo si rrjedhojė e reflektimit racional e organik. Pėr tė ilustruar ēka thamė deri mė tash, do ti referohemi disa zhvillimeve permanente qė kulmojnė koha mė kohė me protagonizėm tė dukshėm dhe ngacmojnė vetėdijen shqiptare (por vetėm vetėdijen, thamė, e jo edhe veprimin e organizuar kombėtarisht).
1. Precedenti "Himarė", "zona minoritare", dhe "historia ndryshe"
Himara ka qėnė gjithherėt (tė paktėn nė mėnyrė ekspozante, qysh nė kohėn e Zografove, Spiro e Petro Milove tė fillim shekullit) objektivi i avancuar strategjik i politikės greke pėr shtrirjen e vorioepirizmit nė territorin e shtetit politik shqiptar. Dhe nė drejtim tė kėtij objektivi, me pėrpjekjet pėr ta paraqitur dhe pėr ta njohur si "zonė minoriteti", ėshtė punuar mjaft, sidomos pėrgjatė dekadės sė fundit, tė karakterizuar nga njė udhėheqje politike kaotike e kapitullante, pėr tė mos thėnė mė shkoqur tė shitur sė jashtėmi. Janė vėrejtur haptas tė veprojnė edhe nė kėtė zonė (ashtu si nė zona tė tjera tė Jugut) mekanizma diversionistė qė synojnė tė neutralizojnė vetėdijen shqiptare nė banorėt e kėsaj treve, nėpėrmjet lidhjes sė interesave ekonomike, sociale, arsimore, e deri kulturore, me shtetin dhe shoqėrinė greke.
Ndėrkohė qė institucionet e shtetit shqiptar, nė mėnyrė tė pafalshme, kanė krijuar kushte tė favorshme pėr veprimin grek, jo vetėm duke e lejuar, por edhe duke hequr dorė faktikisht nga interesimi pėr kėtė pjesė organike tė tij. (Sa pėr kujtesė, pa folur pėr detyrimin investues, punėsues, etj., mund tė pėrmendim harresėn dhe mospėrfilljen e qėllimshme deri edhe pėr pėrforcues televizivė tė stacioneve shqiptare, duke i lėnė himariotėt tė ushqehen vetėm me stacionet greke, si pėr tė pėrmbushur pėrpunimin shpirtėror pėr helenizimin e tyre. Apo duhet tė kujtojmė mė tej, rastin e anijes greke "fantazėm" qė rrėnonte plazhin e Himarės, ndėrsa organet e shtetit shqiptar nuk u ndjenė tė vepronin, si tė bėhej fjalė pėr njė territor jashtė juridiksionit tė tij, gjė qė i detyroi himariotėt e shkretė, tė tradhėtuar nga shteti i tyre shqiptar, tė ngriheshin vullnetarisht me armė "si nė kohė tė Turqisė", pėr tu mbrojtur nga agresioni dhe nga piratėria shtetėrore greke).
Nė kėto kushte, politika greke e gjeti tė volitshme tė ndėrhynte me vendosmėri pėr realizimin e synimeve tė veta, me rastin e zgjedhjeve tė vitit 2000, 2001, 2003 (padyshim, edhe nė zgjedhjet e pritshme parlamentare tė 2005), deri nė akte flagrante tė grupeve diversioniste (pasi nuk mund tė quhen ndryshe grupet e deputetėve grekė, gazetarėve grekė apo emisarėve tė tjerė, qė dhunojnė procesin zgjedhor), gjė qė shkaktoi edhe reagimin spontan tė opinionit publik shqiptar. Detyrimisht edhe krahė tė politikės e propagandės u detyruan tė ndėrmarrin sipėrfaqėsisht njė fushatė "patriotike", medemek nė mbrojtje tė Himarės shqiptare. Themi sipėrfaqėsisht, pasi kjo politikė e kjo armatė mediatike qėndron mospėrfillėse ndaj veprimtarisė kėmbėngulėse e sistematike tė politikės greke nė kėto anė, dhe pasi, me mbarimin e fushatave tė "kashtės", grekėt lihen tė punojnė tė qetė mė tej dhe tė pregatisin farsa tė tjera qė kulmojnė nė zgjedhje tė ardhshme.
Ky mosveprim dhe heshtje fajėsuese e politikės dhe mjeteve tė propagandės pėrsėri do tė dalė zbuluar, mbas tentativės sė suksesshme greke nė projektimin e shtrirjes sė "zonės minoritare" kohėve tė fundit pėr zgjedhjet e 2005. Krahė tė politikės u treguan tė zellshėm pėr plotėsimin e orekseve greke, dhe padyshim qė do tė fillojnė tė "qajnė krokodilēe" kur grekėt cinikė dhe arrogantė do t'ua grisin ndėr sy perdet e mirėkuptimit. Atėhere sigurisht do tė kemi ndonjė fushatė tjetėr "patriotike" pėr tė mbrojtur atė ēka dhanė me vullnetin e tyre mercenar politikanėt e kobshėm tė shtetit politik shqiptar. "Zona minoritare" e hartuar tashmė nė skemat zgjedhore afron me Himarėn e sipėrthėnė, duke krijuar kėshtu njė avancim tė dukshėm tė strategjisė greke pėr ēarjen e njėsisė shtetėrore shqiptare. Siguria dhe cinizmi me tė cilėn punon partia greke (e jashtėligjshme nė bazė tė kushtetutės sė RSH) me emrin PBDNJ nė terrenin shqiptar, ėshtė njė dėshmi tjetėr e kapitullimit tė politikės shqiptare pėrballė agresionit grek nė funksion tė strategjisė sė shprehur pak vite mė parė nga eksponenti Papandreu se "po punojmė pėr helenizimin e Shqipėrisė".
Njė aspekt tjetėr, qė ka ngjallur reagime tė pėrvajshme (kurrsesi tė vrullshme dhe aktive) ėshtė diversioni qė po kryhet nė kujtesėn historike tė shqiptarėve tė ardhshėm, gjė pėr tė cilėn kemi shkruar mė parė po nė gazetėn "Atdheu". Shkrimi i historisė shqiptare sipas orekseve greke mund tė jetė njė shenjė mjaft dalluese se deri nė ē'pikė ka shkuar kolonizimi grek mbi shtetin politik (apo hipotetik?!) tė shqiptarėve, mbasi vetėm nė kushtet e kolonizimit mund tė ndėrhyhet nė sistemin arsimoro-edukativ.
Nė tė gjitha rastet, reagimi ka qėnė spontan, si ai i vlonjatėve qė kėrkonin tė vinin nė vend nderin e flamurit shqiptar tė shkelur nė Himarė, si zėrat kundėr "zonės minoritare" apo edhe prononcimet e vakėta mediatike pėr diversionin mbi tekstet e historisė nė sistemin arsimor. "Debatet" e stisura e tė shtira mediatike, nė ēdo rast, kanė qėnė mė tepėr pėr pozimin e disa individėve "mediatikė" sesa pėr ti hyrė nė thelb ēėshtjeve kardinale qė duhet tė jenė nė qendėr tė vėmendjes sė opinionit puublik, tė politikės e tė mekanizmave tė tjerė shoqėrorė, deri nė veprimin aktiv tė neutralizimit pėrfundimtar tė tyre. Vetė fakti se askush nuk e pėrmend mė Himarėn dhe atė ēka mund tė ndodhė atje nė zgjedhjet e pritshme, do tė thotė se reagimet janė vetėm "kruajtje nga pickimi", ndėrkohė qė objektivat grekė pėrparojnė dita-ditės dhe do tė shohim se, tashmė qė arritėn edhe "zonėn minoritare" pėr zgjedhjet parlamentare tė 2005, nuk do tė pėrmbajnė dot ngazėllimin e furinė barbare, por do tė shpalosin cinizmin dhe arrogancėn mė tepėr se kurrė. Duke iu kujtuar shqiptarėve edhe njėherė mjerimin ku kanė rėnė dhe pafuqinė e tyre pėr tė vepruar organikisht pėr interesat dhe qėnėsinė e tyre kombėtare e shtetėrore. "Kėngėt patriotike" me iso apo ēifteli, qė nisin sa herė prek "thika nė asht", nuk bėhen aspak pengesė pėr operacionet agresive greke dhe mekanizmat diversivė qė veprojnė nė gjirin e shoqėrisė shqiptare.
2. Vrasjet terroriste nė kufi dhe "betejat" pėr flamurin
Grekėt janė mjaft konseguentė nė qėndrimet dhe armiqėsinė e tyre tė shpėrfaqur ndaj shqiptarėve. Pavarėsisht tullumbaceve rozė qė lėshon politika pėr tė mashtruar shqiptarėt, medemek se "marrėdhėniet e shkėlqyera" politike mes dy palėve kanė ndikuar edhe nė zbutjen e tyre karshi hallexhinjve shqiptarė qė marrin trajsen me bukė pėr tė shkuar si hyzmeqarė tek ata, - realiteti i vrazhdė i ditaditshėm flet vetėm pėr njė angazhim shtetėror grek me shėmbėlltyrė terroriste pėrkundėr shqiptarėve.
Folėm pėr precedentin "Himarė" dhe pėr "zonėn minoritare" e "historinė ndryshe", por "miqėsia" greke ka edhe njė pamje tjetėr mė tė prekshme dhe qė ējerr brutalisht ēdolloj pėrpjekje mjerane pėr tė folur pėr "atmosferė integruese" me grekėt. Vrasjet nė kufij (detarė apo tokėsorė) janė kthyer tashmė nė njė normativė pėr palėn greke. Kujtojmė kėtu rastin e fundmė tė marinarėve shqiptarė, apo plagosjen e "trafikantėve" tė ditėve tė fundit nė kufi, por pa harruar edhe djaloshin kuksian Vullnet Bytyēi, djemtė e gjymtuar elbasanas, banorėt kufitarė tė jugut qė terrorizohen e grabiten prej forcave terroriste greke (me uniformė shtetėrore), dhjetėra e qindra tė tjerė tė njohur e tė panjohur djem nėnash shqiptarė qė janė bėrė kurban i terrorizimit shtetėror grek, deri tek pėrdhunimet e djegiet me napalm apo edhe masakra mbi ushtarakėt shqiptarė nė Peshkėpi.
Nė tė gjitha rastet, ajo qė duhet theksuar ėshtė karakteri spontan dhe i pėrciptė i reagimit ndaj kėsaj praktike terroriste qė ushtron shteti grek. Madje edhe jehona nė media dhe nė opinion duket se merr shtysė spontane nga ndonjė qark i palidhur me strukturėn helmuese greke, qė ngre zėrin e vetmuar kundėr kėtij terrorizmi. Kėtu nuk bėhet fjalė mė pėr incidente tė rastėsishme, pėr akte tė veēuara, por pėr seri tė pafundme tė njė "telenovele" tė pėrgjakshme 15-vjeēare qė luhet mbi kurriz tė shqiptarėve tė braktisur e tė dėnuar prej fatit (pse jo edhe prej vetvetes!), e cila ka marrė qindra jetė njerėzish, ka dėmtuar shėndetin e ardhmėrinė e mjaft tė tjerėve, ka grabitur gjakun dhe djersėn e qindramijė shqiptarėve.
Ndėrkohė qė opinioni ėshtė tepėr inert, i topitur, i papėrfillshėm, madje herė-herė nė mėnyrė tė pafalshme, edhe nė mbrojtje justifikuese pėr palėn greke dhe fobinė terroriste tė saj (si nė rastin e inskenimit tė pengmarrjes sė autobuzit nė Athinė nga dy mjeranė tė manipuluar shqiptarė). Pa folur mė tej pėr politikėn dhe mjetet e informimit e tė propagandės, qė janė edhe autorėt dhe pėrpunuesit e kėtij qėndrimi tė pėrgjithshėm nė shoqėrinė shqiptare. Nė mėnyrė djallėzore ėshtė ushtruar trysnia psikologjike pėr tė rrėnjosur kėtė lloj qėndrimi nėn justifikimin se "shteti grek po na mban me bukė djemtė dhe familjet tona, nuk mund tė ngrihet zėri se grekėt hakmerren duke pėrdorur "fshesėn" famėkeqe, ose edhe se grekėt nuk kanė faj pasi shqiptarėt kanė bėrė zullume tė mėdha atje, madje janė mjaft tė durueshėm!".
Mė tej, ėshtė pėrdorur "terri informativ" pėr tė mbuluar sa tė jetė e mundur veprimtarinė terroriste greke, duke i minimizuar nė opinion rastet, apo duke i paraqitur si sporadike dhe aksidentale. Ky lloj qėndrimi pastaj mvishet me atmosferėn politike tė bashkėpunimit, ndihmės, kreditimit, investimit, mbėshtetjes ndėrkombėtare(!), qė gjoja grekėt jepkan pėr shtetin shqiptar. Dhe nuk thuhet (e nuk ka sesi tė thuhet kur iu ėshtė zėnė "koka me derė" prej flirteve e prostituimit politik, ekonomik e trafikues me grekėt) as prej politikanėve e pushtetarėve, as prej mediave sunduese nė treg e publik, -se ndihma, kreditimi, investimi janė pjesė e kolonizimit ekonomik tė Shqipėrisė, -se bashkėpunimi ėshtė mekanizmi varėsues e diktues i politikės greke ndaj politikės shqiptare, -se mbėshtetja ndėrkombėtare ėshtė fusha e minuar mbi tė cilėn duhet tė ecė shteti shqiptar drejt marrėdhėnieve ndėrkombėtare. Apo mė tej, se nė mjaft sfera tė jetės ekonomike, financiare, politike, kulturore, ėshtė ulur kėmbėkryq mbi qafėn e shqiptarėve Mafia greke e lulėzuar me mundin dhe pasurinė e shqiptarėve.
Ndėrkohė qė aktet e vazhdueshme terroriste mbi qytetarėt e vobektė shqiptarė, keqtrajtimi nė tė gjitha pikė-kontaktet (ambasadė, doganė, polici, punėdhėnės, mjedis publik), janė shprehje e hapur e ndjenjės dhe psikozės sė pėrgjithshme antishqiptare tė grekėve. Ata bėjnė mirė qė shfaqen nė mėnyrė kaq arrogante, cinike, e deri verbėri patologjike, pasi shėrbejnė si kėmbana alarmi pėr vetė shqiptarėt, tė cilėt duhet ti thėrrasin mendjes pėr tė mbledhur veten shoqėrisht e pėr ti dhėnė pėrgjigjen e hakun e anasjelltė grekėve.
(vijon nė numrin e ardhshėm)
MONARKIA
Ese mbi lidhjet ndėrmjet monarkisė dhe fesė(2)
Simbolika fetare ndėrmjet altarit dhe fronit
Charles A. Coulombe
SHBA
Vijon nga numri i kaluar
Nė ligjėratėn e tij (Piu VI) mė 1793 "Pourquoi Notre Voix" (Pėrse Zėri Ynė), mbasi e ka quajtur monarkinė "mė e mira e qeverisjeve", vazhdonte duke atakuar revolucionarėt francezė pėr anullimin e saj. Shkrim pas shkrimi, pėrpara dhe mė pas, Papė tė ndryshėm i bėnin nderime institucionit, duke nxjerrė nė pah rrėnjėt e saj nė Mbretėrinė e Vetė Krishtit. Mė 1925, Piu XI shkroi njė enciklikė mbi kėtė ēeshtje, Quas primas, nė tė cilėn ai theksonte se: Krishti Vetė flet pėr Autoritetin e Tij Mbretėror; nė fjalimin e Tij tė fundit, duke folur pėr shpėrblimet dhe ndėshkimet qė do tė jenė rrisku i pėrhershėm pėr tė drejtėt dhe pėr tė mallkuarit; nė pėrgjigjen e Tij ndaj gjyqtarit romak, i cili i kėrkoi Atij publikisht tė pėrgjigjej nėse Ai ishte Mbret apo jo; mbas ringjalljes sė Tij, kur u dha Apostujve tė Vet misionin e udhėzimit dhe pagėzimit pėr tė gjitha kombet, Ai gjeti rastin ta quante Veten Mbret, duke konfirmuar publikisht titullin, dhe shpalli solemnisht se Atij i ishin dhėnė tė gjitha pushtetet nė qiell e nė tokė.
Papa vazhdonte mė tej duke thėnė se "Kur njerėzit ta kenė pranuar njėherė, njėkohėsisht nė jetėn private dhe publike se Krishti ėshtė Mbret, shoqėria tė paktėn do tė marrė bekimin e madh tė lirisė sė vėrtetė, disiplinės sė mirorganizuar, paqen dhe harmoninė. Posti dhuratė prej Zotit Tonė investon autoritetin njerėzor tė princėrve dhe sunduesve me njė kuptim fetar; ai fisnikėron detyrėn e qytetarėve pėr bindje." Pėr tė theksuar kėtė pikė, ai aprovoi atėbotė njė ditė-feste pėr kalendarin e Kishės, - Festėn e Krishtit Mbret. Mu pėr kėtė, Papa krijoi njė liturgji tė re tė posaēme; ajo pėrfshinte njė himn, disa fjalė tė tė cilit pėrmbledhin tė gjitha mėsimet katolike mbi Monarkinė: "T'u lėmė Mbretėrve Kunorėn dhe Skeptrin qė ta mbajnė si njė shenjė tė supremacisė sė Tij; dhe Atij (i pėrkasin) tė gjitha vendet, tė gjithė fiset tė pėrbashkuara nė njė tė vetme mbretėri tė ndershme tė mėshirės." Por ky pėrkujtim liturgjik i monarkisė shkonte shumė mė prapa nė kohė se mė 1925-ėn; Piu XI thjesht ishte duke ndjekur njė traditė tė lashtė. Pontifikalja Romane (libri i liturgjive tė ipeshkvinjve) pėrmbante deri mė 1962-shin njė urdhėr pėr Kunorėzimin e Mbretit; Missal-i (libėr katolik) deri mė 1970-ėn pėrmbate njė grup lutjesh "Pėr Mbretin". Nė ditėt e sotme, Litania e Shenjtorėve i lyp tė Gjithėfuqishmit qė Ai "tė pranojė hirėsisht t'u japė paqe dhe harmoni Mbretėrve dhe Princėrve Kristianė". Lidhja e fortė ndėrmjet Altarit dhe Fronit nė botėn Katolike Mesjetare prejnga vijnė kėto lutje, ėshtė e pėrmbledhur nė frazėn e Rex Dei Gratia - "Mbret pėr Hir tė Zotit". Nė kunorėzimin e tij, mbas atij tė Paulit VI mė 1963, Papa u njoftua se ai ishte "Babai i Mbretėrve dhe Princėrve." Nėn simbolikėn e kėtij paternaliteti, ai u dha sunduesve tė ndryshėm tė Krishterimit tituj shtesė pėr t'iu pėrkujtuar detyrat e tyre nė emėr tė Besimit. Ne tė gjithė e dimė shpėrblimin e "Mbrojtėsit tė Besimit" dhėnė Henry-t VIII pėr librin e tij, Nė Mbrojtje tė Shtatė Sakramenteve (ēka ėshtė mė ironike - Henry vazhdoi ta pėrdorte titullin e tij edhe pas prishjes me Romėn; ose Parlamenti Australian duke bėrė tė njėjtėn gjė si me Papėn, ta heqė atė mė 1973-shin; por kjo mund t'u lihet lexuesve tė mi tė vendosin). Por atėherė ishin edhe shumė tė tjerė. Kėshtu Shėn Stefanit tė Hungarisė, pėr shkak se e konvertoi vendin e tij nė Krishterim, iu dha titulli "Mbreti Apostolik" nga Papa Silvestri II - privilegj i cili u trashėgua nga perandorėt austriakė; Mbreti i Francės ishte njohur nga Papa Pauli II mė 1464 si "Mbreti mė Kristian", Mbreti i Spanjės ėshtė quajtur "Madhėria mė Katolik", pasi Ferdinandi pushtoi Granada-n mė 1492; Mbreti i Polonisė ishte "Madhėria e Tij Ortodokse", pasi Jan Sobieski shpėtoi Vjenėn prej rrethimit turk mė 1683; dhe Papa Klementi XI e shpalli Mbretin John V tė Portugalisė dhe pasardhėsit e tij "Madhėria mė Besimtar", pas betejave tė kėtij tė fundit me turqit. Prezenca nė Misionin e vjetėr San Gabriel, (as 5 milje larg prej shtėpisė sime nė Kaliforni), e njė llampe tė Sakramentit tė Bekuar, dhuruar Misionit mė 1771 nga Mbreti Karl III i Spanjės, - ėshtė njė pėrkujtesė e rolit tė luajtur nga Monarkėt Katolikė nė pėrhapjen e Bresimit nė Botėn e Re.
Me Revolucionin francez, gjithsesi, lidhja e vjetėr mes Altarit dhe Fronit u kėrcėnua. Ndėrkaq nė gjithė Europėn, Katolikėt u ngritėn nė luftė ndaj Revolucionit, nė emėr tė Kishės dhe Mbretit. Mbas pėrfundimit tė tij, madje edhe nė ditėt e sotme, Ruajalizmi nė vendet katolike ishte nė njė lidhje tė ngushtė me mbrojtjen e Kishės. Nė kėtė pikė, ndokush mund tė thotė,"mirė, kjo ėshtė krejt mirė e drejt, le tė jetė ashtu, nė vendet katolike, me mbretėr katolikė! Por si t'ia bėjmė me franko-kanadezėt dhe me irlandezėt?" Njėherė, pėrsa u pėrket tė parėve qė pėrmendėm, derisa ata tė bėheshin shekullarė dhe tepėr jo-katolikė pėrgjatė "Revolucionit tė Qetė" tė 1960-ės, ata kanė qenė ndėrmjet kanadezėve mė tė zjarrtė pro monarkisė. Pjesėrisht, kjo vinte pėr shkak tė Aktit tė Quebeck-ut mė 1774, i cili u garantonte francezėve nė Kanada tė drejtat e tyre fetare dhe qytetare, duke anulluar Ligjin Penal anglez nė kėtė krahinė (kjo ende vazhdon tė quhet si njė prej "Akteve tė Patolerueshme"nė tekstet shkollore amerikane, dhe ėshtė denoncuar ashtu siē pritej nė Deklaratėn tonė tė Pavarėsisė). Por ėshtė pranuar gjithashtu se forma e qeverisjes mė nė sinkron me Katolicizmin ėshtė Monarkia. Prandaj shumė prej shkrimtarėve mė tė mėdhenj franko-kanadezė dhe oratorėve tė shekullit 19 i kanė bėrė lavde asaj. Mė 1866 Louis-Francois Laflesche, Mėkėmbėsi i Madh i Tre Rivierave, nė Quebec, informonte tė plotbesueshmin e tij se "Forma mė e mirė e qeverisjes ėshtė njė monarki e moderuar (Kisha dhe familja janė shembujt tė kėsaj)...". Edhe sot e kėsaj dite, nė Quebec pėrdoret motoja Je Me Souviens... "Unė kujtoj". Por ajo ėshtė njė fragment i njė fjalie mė tė gjatė - "Unė kujtoj se megjithėse kam lindur nėn Zambakun, kam lulėzuar nėn Trėndafilin" (simbole tė Francės dhe Anglisė - shėn. red.). Ndėrkaq ėshtė mjaft e argumentuar se rritja e sotme e separatizmit nė Quebec merr mė shumė forcė psikologjike prej politikaxhinjve tė ndryshėm republikanistė e anglofonė tė Ottawas. Por nė fund tė fundit, nėse ėshtė e gabuar t'i qendrosh besnik Mbretėreshės nė Londėr, paraardhėsit e sė cilės garantuan mbijetesėn e Kanadasė franceze, pse duhet tė jetė e drejtė t'u rrish besnik disa burokratėve faqerrogozė nė Anglo-Kanada?
Irlandezėt janė komplet njė problem tjetėr shumė i koklavitur. Sigurisht, pėrpjekjet e tyre pėr mbijetesė kulturore dhe fetare i kanė mbėrthyer ata nė beteja shekullore me Kunorėn britanike. Por kjo filloi tė ndryshonte pas dy evenimentesh. E para ishte rritja e Emancipimit Katolik; e dyta ishte perceptimi nė pjesėn mė tė madhe tė mė tė devotshmėve se republikat qė po lindnin nė Amerikė dhe nė Francė, ishin njė kėrcėnim shumė mė i madh pėr Besimin sesa mė tė kėqinjtė e Britanikėve.
Gjatė kryengritjeve nė New England mė 1775, Komiteti Katolik Irlandez i paraqiti Mbretit George III njė letėr "pikėrisht pėr tė shprehur pėrbuzjen pėr rebelimin e panatyrshėm, qė sė fundi ka shpėrthyer ndėrmjet disa nėnshtetasve tė tij amerikanė kundėr personit mė tė shenjtė e qeverisė sė tij. Ne s'mund tė lėmė nėn thundrėn e tij (rebelimit) dy milion zemra dhe duar tė dashura, besimtare dhe besnike." Megjithėse gjatė 1798-ės, shumė irlandezė nė bashkėpunim me mbėshtetjen e disa Revolucionarėve francezė u ngritėn kundėr Kunorės, ata tė Munsterit i qėndruan besnikė (kunorės). "Hunting Cap" O'Connell nga Derrynane, xhaxhai dhe babai shpirtėror i Daniel O'Connell-it, udhėhoqi fqinjėt e tij nė prapėsimin e njė tentative tė francezėve pėr tė zbarkuar. Arsyeja ishte e thjeshtė: - Nė Munster ishin rekrutuar shumė prej ushtarėve nė shėrbim tė Francės, dhe munsterianėt kishin dijeni nė vetė tė parė tė asaj qė kėrkonin realisht tė bėnin Revolucionarėt me Kishėn dhe Shtetin, pėr shkak tė marrėdhėnieve tė tyre direkte me francezėt. Vėllai i "Hunting Cap" Konti Daniel O'Connel, ka qenė komandanti i fundit i Brigadės Irlandeze nė shėrbim tė Francės, dhe siē ka thėnė Seumas McManus, "Munster ishte tepėr Jakobit, pėr t'u bėrė ndonjėherė Jakobin" (Jakobit, mbėshtetės i James II; Jakobin, njerėz tė James I; Angli - shėn. red.). O'Connel Liberatori pa vetė pushtimin e Bastijės dhe nuk e harroi kurrė atė. Si pėrfundim, megjithėse donte tė shkėpuste Bashkimin Parlamentar me Britaninė e Madhe, ai ishte gjithmonė njė mbėshtetės i Monarkisė. Siē e tregoi qartė shekulli 19, pėr vėzhguesit e mprehtė tė Irlandės u bė gjithnjė e mė e dukshme se megjithqė vendi kėrkonte tė mbyllte plagėt qė kishte, njė republikė nuk do tė mund t'i shėrbente kauzės sė Kishės.
Vijon nė numrin e ardhshėm
Pėrktheu: Neritan Kolgjini
Shėnim: Ky shkrim i studiuesit Charles A. Coulombe ėshtė pjesė e njė debati tė monarkistėve australianė me republikanėt e atij vendi. Shkrimi nė origjinal mban titullin "By the Grace of God" qė shqip mund tė jepet nė formėn "Pėr hir tė Zotit" ose "Me bekimin e Zotit", kur ėshtė fjala pėr formulėn e njohur monarkike.
OPINIONE
Lėreni Edi Ramėn tė flasė
Nga Sazan Pipa
Turi i Edi Ramės nėpėr Shqipėri, kryesisht nė Veri tė vendit, ndonėse ėshtė gjėja mė normale nė demokraci, ka ngjallur debate dhe shqetėsime tė kota.
Pavarėsisht se Edi nuk synon tė arrijė ato qė pretendon se po bėn, por thjesht pėr tė ndalur hemorragjinė e votave tė PS nėpėrmjet argumentit se "PS ėshtė e keqja mė e vogėl" dhe se PS ka akoma djem qė mund t'ia "qajnė e zgjidhin hallet" kėtij populli, ai duhet lėnė tė zhvillojė takimet e tij, madje duhet ndihmuar.
E ē'tė keqe ka nėse Majkėll Blumbergu apo Valter Veltroni dalin nėpėr SHBA dhe Itali pėr tė shprehur pikėpamjet dhe mbrojtur partitė qė kanė pėr zemėr?!
Asnjė e keqe nuk i vjen vendit nga turi i Edit dhe ligjėratat e tij, pėrkundrazi...
Edi Rama duhet lėnė t'ia nxjerrė deri nė fund kokėn muhabetit dhe fundin kusisė sė zezė ku ėshtė gatuar ēorba e prishur, tė cilėt shqiptarėt po e hanė prej dekadash dhe vitesh tė sundimit tė social-komunistėve nė pushtet, pjesė e tė cilėve ėshtė edhe Edi.
Tė gjithė e kuptojmė se Edi me turin e tij dėshiron t'i bėjė hije Nanos qė s'di ēfarė tė molloisė kur del nėpėr rrethe, pėrveēse tė kėrcėnojė sarandiotėt se kėrkon "8 mijė vota" dhe jo aq sa i kanė dhėnė Gramozit nė zgjedhjet parlamentare 2001, pra 2800 vota gjithsej.
Pastaj ē'tė keqe kemi nėse do t'i besonim Edit kur na thotė plot sinqeritet se Gramoz Ruēi i sotėm nuk ka asnjė lidhje me Gramoz Salarinė e Ramiz Alisė, qė ishte ministėr i Brendshėm kur ekzekutoheshin djemtė antikomunistė nėpėr klone dhe kur mbi njė qytet tė tėrė si Shkodra zhvilloheshin masakra tė tipit tė 2 Prillit 1991. Asgjė nuk na prishet nėse e dėgjojmė me qetėsi Edin tek rreket tė na mbushė mendjen se Namik Dokle i sotėm nuk ka asnjė lidhje me mesazherin e dikurshėm tė Hoxhės tek Kim Ir Seni, madje as me kryeredaktorin e "Punės" sė Partisė sė Punės sė "punėtorėve dhe proletarėve"; apo nėse Nano i sotėn nuk ka asnjė lidhje me Fatosin nėndrejtor tė Institutit tė Studimeve M-L tė Nexhos dhe kryeministėr qė, si Li Peni, qėlloi qytetarėt e Shkodrės dhe Tiranės me mitrolozė; apo nėse na mbush mendjen se Servet Pėllumbi nuk ka asnjė lidhje me xhelatin e Sigurimit Lirim Pėllumbi, qė persekutoi barbarisht intelektualėt durrsakė nė kohėn e Kadriut, Llambi e Mihallaq Ziēishtit dhe Llambi Peēinit; apo nėse Kastriot Islami i sotėm nuk ka asnjė lidhje me Kaēin e Zi tė Ramiz Alisė, qė e filloi karrierėn duke mbyllur universitetin kur studentėt kėrkuan heqjen prej tij tė emrit tė Hoxhės. Padyshim qė Edi e di se Kaēi i Zi nuk ka asnjė lidhje me Kastriot Islamin qė nė postin pasues tė Haxhi Lleshit e Ramizit, u dėrgua nė Moskė nga ky i fundit, nė korrik 1991, pėr tė transmetuar mesazhet sekrete tek shefi i madh Gorbaēov nė Kremlin, e me tė cilin bisedoi 3 orė kokė mė kokė!!! Edi ndofta e ka harruar se, mė pas, pikėrisht ky Kaēi i Zi kėrcėnoi pėr thyerje kafkash dhe tėrheqje zvarrė, si dikur i ati - drejtor i burgjeve tė Enverit, ku masakroheshin e mbyteshin nėpėr qeli e biruca antikomunistėt. Ndoshta Edi e ka harruar se Kaēi i mesazheve KėGėBė-iste ėshtė po i njėjti i mesazheve UDB-ashiste emetuar Beogradit pas bisedės kokė mė kokė dhe nėnshkrimit nė Tiranė (mė 22 dhjetor 2004) tė marrėveshjes me UJK (Vuk) Drashkoviēin, sipas sė cilės Kosova ėshtė dhe njihet pjesė e Jugosllavisė, ndėrkohė qė ėshtė vėnė nė axhendat diplomatike miratimi i Statusit tė Pavarėsisė sė saj; apo nėse Skėnder Gjino-ushi ministėr i Alisė (dhe krah i djathtė i tij) nuk ka lidhje me Gjinushin aleat tė Zani Ēaushit tė rebelimit tė vitit 1997, e qė ndofta nuk ka lidhje as me Et'hem Gjinushin qė bėnte genocid nė Veri tė vendit dhe Kosovė, duke spastruar Shqipėrinė dhe Kosovėn nga nacionalistėt shqiptarė, (e qė nė fushatėn e fundit pėr zgjedhjet vendore, Edi e kishte mbėshtetėsin kryesor); apo nėse Valentina Leckaj e sotme nuk ka asnjė lidhje me Valentinėn e dikurshme nė krye tė Bashkimit tė Grave tė Shqipėrisė; nėse Arben Ahmetaj i Nanos ėshtė mė i mirė se babai Lavdosh Ahmetaj - ministėr i Ramiz Alisė dhe Fatos Nanos; nėse Memo-ushi i Salarisė "nuk ėshtė mė i mirė se Pali Miska", vetėm e vetėm se nuk i lėshon tenderat e shkollave tė Tiranės nė dorė tė bashkisė sė Edit (!!?), e kėshtu me radhė...
Sipas Edit, e keqja mė e madhe e kėtij vendi ėshtė opozita, dhe jo ata qė dikur "mbajtėn pas bythe patllaket e Enver Hoxhės, e qė e ndihmuan kėtė qen bir qeni tė masakronte shqiptarėt e tė qėndronte nė pushtet me gjak... (shkruar nė korrik 1996 nga vetė Edi nė KOHA JONE)", e qė sot na shpallen nga Edi, nė Pezė e kudo, si "veteranė tė nderuar qė luftuan pėr atdheun!!!". Ne e kuptojmė se Edi qė dikur ofshante pėr gjakun e vajtur dėm tė Ptoleme Xhuvanit pėr pushtetin e Hoxhės, (nė refleksionet e shkurtit 1991 nė Akademinė e Arteve), sot atyre qė vranė pas shpine Ptolemenė dhe Reshit Ēollakun u lėpihet vetėm pėr vota - athua se nuk ishin po kėta, por ishin alienė ata qė bėnė luftė civile dhe genocid nė Shqipėri, nė emėr tė Hoxhės dhe pushtetit tė tyre!!!
Edi duhet lėnė tė flasė edhe pėr politikat e dėshtuara tė qeverisjes dhe decentralizimit tė pushtetit vendor, pėr tė cilat fajin e ka "opozita" qė na ka "qeverisur" qė prej vitit 1997!!!
Edi duhet lėnė tė propagandojė edhe pėr rritjen e lumnueshme afro 20 herė tė taksave tė bashkisė sė Tiranės, pėr tė cilat sėrish e ka fajin opozita "destruktive".
Edi duhet lėnė tė flasė qė t'i mbyllet goja Fatos Lubonjės dhe Arben Meēes (me cilėsimet "zhurmuesa" dhe "gjinkalla nė majė plepit". Duhet lėnė tė flasė e kėndojė edhe "qingji vogėl... be-be-ba", nė vend qė t'i pėrgjigjet pyetjeve tė deputetėve tė popullit, kėtyre pėrfaqėsuesve "destruktivė", qė lihen pas dere dhe ndalohen pėr tė parė dokumentacionin e bashkisė sė Tiranės, qė klasifikohet "sekret shtetėror".
Edi duhet lėnė tė flasė edhe nė emėr tė Mimi Kodhelit qė, dikur, u penalizua pėr akuza tė rėnda dhe shkelje nė drejtimin e Postave shqiptare, dosja e sė cilės u mbyll pas "njė neni special amnistimi" qė iu shtua enkas neneve tė Amnistisė sė famshme tė vitit 1997, me ndikimin dhe interesimin direkt tė njė drejtuesi shumė tė lartė shtetėror, pas derės sė tė cilit qante Mimi-komshia!. Madje pėrveē Edit duhet lėnė tė flasė edhe Mimi kundėr "shpifėsave tė opozitės destruktive", qė, pasi mbylli dosjet e zeza tė Mimit nė 1997, tani "shpif" sėrish pėr njė studio arkitekture me mbiemrin e Mimit, nga e cila kalojnė me detyrim firmat qė u miratohen leje ndėrtimi pėr tė marrė projekte nė kėmbim tė pagesės sė haraēeve tė rėnda...
Pėrse tė mos flasė Edi, sa kohė qė "tė kėqiat e kėtij vendi i sjell opozita", qė i ka thėnė "fal me shėndet" pushtetit qė prej 8 vjetėsh.
Pėrse tė mos flasė Edi, qė bėn edhe preventivuesin, edhe tenderuesin, edhe supervizorin, edhe miratuesin e situacionit pėrfundimtar tė punimeve, (me cikėl tė mbyllur brenda bashkisė), qė kanė zėra me ēmime disa herė mė tė larta sesa ato evropiane, e sesa ato tė biznesit privat dhe standardeve tė miratuara nga njė ligj ende i pashfuqizuar i qeverisė Meksi, (hartuar dhe miratuar konform standardeve shtetėrore tė Italisė dhe BE), nė vitin 1993)!??
Lėreni Edin tė flasė, sepse vetėm kėshtu do tė bindemi se "opozita destruktive ėshtė e keqja mė e madhe e kėtij vendi", ndėrsa "pozita konstruktive" qė drejton Shqipėrinė qė nė vitin 1944, (me njė ndėrprerje tė pjesshme alla Part-Time prej 5 vjetėsh), e ka ēuar atė nė majat mė tė larta tė mjerimit dhe prapambetjes, duke na klasifikuar nė vendin e fundit nė mbarė planetin!?
Lėreni Edin tė flasė, nėse doni qė votat e socialistėve tė mos firojnė nė Veri tė vendit, "pėr hir tė popullit socialist" dhe pushtetit tė socialistėve "qė ėshtė e keqja mė e vogėl...".
Rėndėsi ka qė pushteti nė Shqipėri tė mbetet edhe 60 (apo edhe 600 vjet tė tjera) nė duart e bijve tė etėrve, thėnė ndryshe nė duart e konsorciumit "SOC & SONS", tė cilit shqiptarėt ia kanė parė hajrin dhe shijuar "sukseset nė qeverisje".
Pse duhet tė ndryshojė gazeta "Atdheu"
Nga Remzi MUHJA
(Kryetar i Degės sė PLL Kavajė)
Cilėsia e shkrimeve tė gazetės "Atdheu", organ zyrtar i PLL, kohėt e fundit ėshtė rritur mjaft, (ndonėse edhe mė parė niveli ka qenė po aq i lartė).
Analizat, opinionet, editorialet dhe komentet e botuara kanė qenė dhe janė bėrė gjithnjė e mė cilėsorė, mė tė mprehtė, mė tė guximshėm dhe mė tė qartė. Ato janė tė drejtpėrdrejtė dhe jo me aluzione e sofizma, duke krijuar njė tablo tė qartė pėr politikėn aktuale dhe Monarkinė shqiptare e atė ndėrkombėtare.
Polemikat dhe replikat nė mbrojtje tė idealit mbretėror dhe PLL, kanė qenė me tė vėrtetė pėr t'u admiruar.
Edhe pėrkthimet pėr regjimet monarkike nė Europė dhe botė, kanė qenė tė shkėlqyera, frymėzuese pėr idealet tona mbretėrore, na kanė hapur horizontet e dijes dhe janė pėrshtatur nė mėnyrė tė shkėlqyer nė gjuhėn shqipe.
Artikujt me mjaft vlera, si pėr aktualitetin dhe ato historikė tė z.Bajram Xhafa, lexohen me vėmendje nga tė gjithė lexuesit, tė cilėt presin mė shumė shkrime prej tij.
Por nga ana tjetėr kam shumė vėrejtje e sugjerime qė, mė shumė, tė shkruhet se sa ėshtė shkruar deri tash nė gazetėn "Atdheu" lidhur me jetėn dhe veprėn e Mbretit Zog, ēka mė shtyn tė shpreh shqetėsimin tim se shumė pak ėshtė shkruajtur pėr jetėn dhe veprėn e NMT Mbretit Leka.
Gjithashtu u sugjeroj stafit tė gazetės qė, mė shumė se deri tash, tė shkruajė pėr historikun e lavdishėm tė PLL dhe pėr veprimtarinė e saj ndėr vite e dekada, qoftė pėr qėllime njohėse, ashtu edhe edukative e me rezonancė politike bashkėkohore. Historiku i PLL ka rėndėsi shumė tė madhe pėr anėtarėsinė e PLL aktualisht, sepse do tė ndikojė nė zgjerimin e horizonteve politike dhe nė perceptimin e rritjes sė saj nė kohė, ngaqė me bindjen se historia e PLL ėshtė e lavdishme, ne duhet ta shkruajmė e rishkruajmė atė, si historikun e partisė mė tė vjetėr tradicionale shqiptare, qė ka derdhur kontribute madhore nė themelet e shqiptarizmės.
Meqenėse nė LZHK janė ftuar dhe aderojnė personalitete me peshė dhe reputacion politik sikundėr zotėrinjtė Dashamir Shehi, Tomorr Malasi, Eduard Ypi, Shpėtim Roqi, Uran Metko, etj., do tė shfrytėzoja rastin qė, me anė tė kėtij shkrimi nė gazetėn "Atdheu", t'u kėrkoj atyre, tė prononcohen me qėndrime tė veēanta, me gojė e shkrim pėr Mbretin Leka si figurė qėndrore e zhvillimeve politike nė vend, pėr PLL si parti e idealeve tė mėdha monarkiste e atdhetare, pėr ta ndihmuar elektoratin shqiptar tė kuptojė rėndėsinė e angazhimit nė LZHK, nė mbėshtetje tė Mbretit Leka si udhėheqės shpirtėror i saj.
Gjithashtu do t'i sugjeroja redaksisė sė gazetės qė t'i linte mė shumė hapėsirė shkrimeve divulgative tė karakterit kulturor e letrar, pėr t'i dhėnė mė shumė frymėmarrje gazetės dhe pėr ta bėrė atė mė tė lehtė nė tė lexuar, pėr shkak tė peshės sė rėndė tė pjesės politike, e cila i superon plotėsisht rubrikat e tjera. Unė e kuptoj rėndėsinė e pasqyrimit tė hollėsishėm tė aktiviteteve tė partisė dhe qėndrimeve politike zyrtare tė saj, tė mirėpritura nga tė gjithė, por njėkohėsisht mendoj se futja e shkrimeve qė lehtėsojnė frymėmarrjen dhe leximin e gazetės, ėshtė e domosdoshme.
Sugjerimet e mia pėr sa mė sipėr, mendoj se do tė konsiderohen e tė mbahen parasysh tė paktėn pėr njė herė nė dy javė, ēka besoj se do tė jetė e mjaftueshme, dhe kėsisoj njė fllad i ri do tė freskonte faqet e saj tė nderuara.
___________________________
06 March 2005
___________________________
Spahiu dhe Basha kundėrshtojnė nė konferencė shtypi ndarjen zonale PS-PD
PLL kundėrshton ndarjen zonale
Rrethi i Matit vazhdimisht ka pasur 2 zona elektorale dhe kėto dy zona i ndante lumi i Matit. Ndėrsa kėto dy zona i kanė masakruar vetėm e vetėm se janė bastione tė Legalitetit dhe paragjykojnė fitoren e sigurt tė LZHK drejtpėrdrejt nė mazhoritar
Editorial
LZHK, pėrvoja amerikane dhe ulja e taksave
Nga Nevruz Ndregjoni
Drejtor i Departamentit te Organizimit te PLL
Nė tė gjithė historinė e saj politike dhe qeverisėse, e Djathta klasike ka formėsuar si filozofi dhe ka praktikuar sisteme taksash tė ulėta, mbėshtetur nė politika fiskale qė synojnė rritjen e frymėmarrjes sė biznesit dhe stimulimin e iniciativės sė lirė. Teoricienė dhe apologjetė tė social-demokracisė e kanė anatemuar kėtė frymė me arsyetimin se u shėrben interesave tė trusteve dhe manjatėve, por asnjėherė nuk kanė denjuar tė shpjegojnė efektet e uljes sė barrės fiskale nė uljen totale tė ēmimeve tė mallrave e shėrbimeve, uljen e evazionit fiskal dhe, pėr pasojė, rritjen e standardit tė jetesės.
Politikat e uljes sė taksave dhe stimulimit tė biznesit tė vogėl e tė mesėm, gjithmonė kanė ndikuar nė rritjen e numrit tė aktorėve dhe operatorėve nė treg, me rrjedhojė rritjen e punėsimit (sidomos tė vetėpunėsimit familjar), pėrmirėsimin e cilėsisė sė prodhimeve e shėrbimeve, rritjen e gamės sė tyre dhe, nė fundore, zgjerimin e bazės sė taksapaguesve.
Qė tė gjithė kėto komponentė nuk janė gjė tjetėr veēse tregues sintetikė tė zhvillimit dhe prerogativa tė sigurimit tė burimeve tė reja pėr rritjen e arkėtimeve nė buxhetin e shtetit. Ulja e barrės fiskale nė pėrgjithėsi dhe pakėsimi i taksave, jo vetėm qė ndikojnė nė uljen e ēmimeve, por ato kanė efekt tė fortė nė rritjen e masės sė parave nė qarkullim, tė shpejtėsisė sė qarkullimit tė mjeteve tė xhiros, rifutjes nė treg tė dividentit nė trajtėn e riinvestimeve produktive dhe gjallėrimin e tregut tė parave dhe kapitaleve.
Praktika mbarėbotėrore e sė Djathtės klasike nė pushtet, rezultatet efikase qeverisėse tė saj, e kanė shndėrruar filozofinė e taksave tė ulėta nė kolonė vertebrale programore. Nė kėtė frymė edhe LZHK, si njė nga komponentėt e rėndėsishėm tė qeverisjes sė ardhshme, pas harmonizimit programor me forcat e tjera tė djathta, do tė stimulojė e kėrkojė hartimin e programeve qeverisėse qė synojnė jetėsimin e politikave fiskale tė nxitjes sė biznesit tė vogėl e tė mesėm, rritjen e punėsimit dhe pėrgjysmimin e barrės fiskale drejt kufijve 30-35 %.
Politikat fiskale tė LZHK nė pushtetin e ardhshėm do tė synojnė shkatėrrimin e monopoleve dhe hapėsirave politike, ligjore e tė tregut, qė nxisin lindjen dhe zhvillimin e tyre. Objektivat e LZHK nė sistemin fiskal synojnė dyfishimin e arkėtimeve prej tij nė raport me PBB, nė krahasim me 16-17 % qė janė aktualisht, (vendet ballkanike e kanė nė nivelet 28-33 %), duke i prerė rrugėn kryesisht evazionit fiskal me ngjyrime politike, qė pėrbėn edhe shkakun kryesor tė kėtij niveli tė arkėtimeve nė buxhet.
Ulja e taksave dhe pėrgjysmimi i barrės fiskale, i propozuar nga PD nė fushatėn e kaluar dhe tani, janė objektiva qė pėrputhen me filozofinė e LZHK dhe shtojnė aksesin e bashkėpunimit politik dhe bashkėqeverisjes paszgjedhore.
Ndėrkohė, janė tė majtėt nė pushtet ata qė, nga njėra anė trumbetojnė mbrojtjen e shtresave tė paprivilegjuara, ndėrsa nga ana tjetėr rrisin pandėrprerė taksat, ndonėse janė tė bindur nė efektet e kėtyre politikave nė rritjen e ēmimeve dhe varfėrisė, me argumentin aspak bindės tė rritjes sė barrės fiskale nė emėr tė zbutjes sė defiēitit buxhetor. Po kėtė bėri kohėt e fundit edhe Arben Malaj, pas deklarimit tė lidershipit tė PD pėr uljen e taksave.
Edhe filozofia qeverisėse e socialistėve nė nivel tė pushtetit vendor, bazohet nė ngritjen e taksave ekzistuese dhe shtimin e taksave e tatimeve tė reja, dhe shembulli mė i mirė pėr kėtė ishte miratimi i projekt-buxhetit tė bashkisė sė Tiranės, drejtuar nga Edi Rama dhe socialistėt.
Edhe pėrvoja e sė djathtės amerikane (e republikanėve), bazohet fuqimisht nė premtimet dhe synimet qeverisėse pėr ulje tė taksave
Nė literaturėn politologjike kanė mbetur tė fiksuara premtimet e Reganit pėr ulje taksash gjatė fushatės sė zgjedhjeve presidenciale tė vitit 1980, deklarata e famshme e Xhorxh Bushit gjatė fushatės presidenciale mė 1988, (qė madje i vulosi edhe fitoren): "Lexoni buzėt e mia, nuk do tė ketė mė taksa tė reja, por do tė ketė ulje tė atyre ekzistuese".
Si dėshmi e filozofisė sė tė majtėve pėr ngritjen e taksave shėrben pėrvoja amerikane e vitit 1992, kur, pėr shkak tė rritjes sė defiēitit buxhetor federal, brenda dy vitesh (1990-1992) nga 220 nė 290 miliardė $, presidenti Bush (senjor) pranoi kompromisin e famshėm me demokratėt (qė atėkohė pėrbėnin shumicėn nė Kongresin amerikan), qė me iniciativėn e tyre ligjvėnėse tė hartoheshin ligje pėr rritje taksash e tė bėheshin shkurtime tė financimeve buxhetore me synim uljen e defiēitit buxhetor.
Para disa ditėsh, Departamenti i Shtetit publikoi shifrat ekonomike pėr tremujorin e fundit tė vitit 2004, ku spikat rritja prej 3.8 % e PBB.
Para njė muaji qeveria amerikane kishte dhėnė parashikimin e saj pėr njė rritje 3.1 %. Por gjatė vitit 2004, ekonomia amerikane u rrit me 4.4 %. U hapėn 2.2 milionė vende tė reja pune. Po pėr kėtė tremujor, bizneset amerikane investuan 18 % mė shumė nė teknologji e pajisje. Vetėm nė janar tė 2005 nė Amerikė janė shitur 6.8 milionė shtėpi tė reja. Biznes kolosal, shifra marramendėse, rritje pozitive tė ekonomisė mė tė madhe nė botė me ritme qė i kanė zili tė gjithė. Emėruesi i pėrbashkėt i kėtyre rezultateve? Reforma tė djathta. Plani i Presidentit Bush pėr tė ngritur ekonominė amerikane, ishte gjithėpėrfshirės dhe pėrmblidhte shumė ide, por pika kryesore mund tė thuhet me dy fjalė, ulje taksash. Ulje pėr biznesin, pėr korporatat, ulje taksash dividenti, ulje e tatimit mbi tė ardhurat, eleminim i taksės sė trashėgimisė, ulje tė taksės sė pronės e njė sėrė masash tė tjera, pėr t'u dhėnė mė shumė para amerikanėve qė t'i shpenzojnė dhe bizneseve qė t'i investojnė.
Ndėrsa veshėt tanė tingėllojnė me zhurmė retorikat pompoze pėr "reforma standarde"! Pra "nėse duam tė integrohemi nė Europė, kėto janė reformat qė duhen bėrė! Pse duhet ndėrruar qeverisja atėherė? Edhe sikur nė pushtet tė vijnė tė djathtėt, kėto qė po bėjmė ne do tė bėjnė. Mė mirė tė rrimė ne qė jemi".
Shqiptarėt nuk kanė nevojė "reforma standarde", efektet e tė cilave janė deformuar dhe kanė sjellė mjerim dhe varfėri nė mbi 90 % tė popullsisė.
Nė vend tė "reformave standarde" na lipsen reforma tė djathta dhe ulje taksash. Shembulli konkret sapo u publikua nga Departamenti i Shtetit Amerikan.
Filozofia qeverisėse e LZHK dhe pėrvoja e sė djathtės amerikane pėrkojnė dhe janė identike. Mbetet vetėm realizimi i tyre, ndaj LZHK ėshtė mė e vendosur se kurrė pėr tė fituar dhe qeverisur.
KRYESORE
Legalistėt dhe dega e LZHK nė SHBA, organizojnė vizitėn e Spahiut dhe Shehit
Kryetari Spahiu, vizitė disaditore nė SHBA
Kryetari i PLL Spahiu dhe ai i PDRn Dashamir Shehi kanė filluar njė vizitė disaditore nė SHBA tė organizuar nga legalistėt dhe dega e LZHK nė SHBA. Kėshtu tė premten qė shkoi dt. 04.03.2005, dy deputetėt e LZHK-sė dhe eksponentė kryesorė tė kėsaj lėvizjeje, u nisėn nga aeroporti i Rinasit. Nė njė njoftim pėr mediat tė Zyrės sė shtypit tė Departamentit tė Informacionit tė Partisė Levizja Legalitetit tė datės 4 mars thuhej se "Sot ėshtė nisur pėr njė vizitė disaditore pėr nė SHBA, kryetari i PLL z.Eqerem Spahiu. Kjo vizitė ėshtė pėrgatitur nga dega e LZHK nė SHBA dhe pėrveē z.Spahiu, ėshtė ftuar edhe z.Dashamir Shehi, kryetar i PDRn. Nė agjendėn e takimeve janė parashikuar takime tė shumta me diasporėn shqiptaro amerikane, shoqatat e ndryshme tė shqiptarėve nė SHBA, takime me personalitete tė ndryshme tė kėtij komuniteti etj.. Po ashtu nė agjendė ėshtė programuar edhe njė takim me kongresmenė tė njohur pro kauzės shqiptare nė SHBA, emrat e tė cilėve do tė bėhen tė njohur nė ditėt nė vazhdim, kur kėto takime tė zhvillohen. Eshtė e konfirmuar se z.Spahiu do tė ketė njė takim me pėrfaqėsuesit eminentė tė loby-t shqiptar nė SHBA si me z.DioGuardi etj. Kjo vizitė mund tė kapė njė periudhė relativisht tė gjatė prej njė jave dhe nė ditėt nė vazhdim, do tė ketė njoftime tė pėrditshme rreth takimeve qė do tė zhvillohen," mbyllej informacioni i Zyrės sė shtypit tė Departamentit tė Informacionit tė PLL.
Disa njoftime rreth "paqartėsive" pėr shkarkimin e Maksim Begesė
Pse ėshtė shkarkuar Maksim Begeja
Nga Neritan Kolgjini
Prej disa ditėsh gazetat po shkruajnė rreth shkarkimit ose tė jo tė z.Maksim Begeja si kryetar i grupit parlamentar tė LZHK-sė. Shkrimet pėrgjithėsisht i janė pėrmbajtur linjės se ka paqartėsi rreth kėtij fakti, pasi disa deputetė e mohojnė qė z.Begeja tė jetė shkarkuar, ndėrsa disa tė tjerė e konfirmojnė me gjysmė zėri. Njė problem mė vete ėshtė ēėshtja e burimeve nga furnizohen gazetarėt dhe nė kėtė rast problemi mė intrigues ėshtė ekzistenca e njė mesazhi E-mail nė emėr tė LZHK-sė, i cili ėshtė konsideruar si "pirat" dhe i pavėrtetė.
E vėrteta ėshtė se nė datė 2 mars 2005 ka pasur dy E-mail-e pėr gazetat. Njėri mban adresėn e PLL tė e-mail-it, e cila ėshtė mjaft e njohur, "levizja_legalitetit@yahoo.com" dhe tjetra ėshtė adresa e re "lzhk_zedhenesi@yahoo.com". Mesazhin e PLL e kam pėrpiluar unė, pas kėrkesės sė z.Fluturak Gėrmenji, i cili rreth orės 8 tė darkės mė kėrkon nė telefon qė tė pėrgatisja njė njoftim shtypi tė shkurtėr, duke mė thėnė shkurt edhe pėrmbajtjen e tekstit, tė cilin duhej ta bėja nė emėr tė z.Shpėtim Roqi. Unė i kėrkova qė z.Roqi tė vinte e tė mė takonte personalisht nė zyrėn ku unė po punoja, por z.Gėrmenji pas kėsaj tha se "nuk mund tė vijmė pėr shkak se jemi nė njė rast vdekjeje". Unė pas kėsaj pėrgatita mesazhin pėr gazetat dhe e shpėrndava. Njėkohėsisht mėsoj se njė e-mail paralel ishte nisur nėpėr disa gazeta ku njoftohej shkarkimi i z.Begeja, nga adresa e cituar mė sipėr me emrin e zėdhėnėsit.
Sido qė tė jetė e vėrteta rreth nisjes sė atij mesazhi, faktet janė se z.Begeja ėshtė shkarkuar nė mbledhjen e datės 2 mars, nga pozicioni i tij si kryetar i grupit tė deputetėve tė LZHK. Nga ana tjetėr ėshtė absurde qė ai vetė dhe disa deputetė pa parti rrotull tij, tė fshehin nė mėnyrė banale kėtė fakt, duke bėrė deklarata fluturake nėpėr gazeta. Nga deklaratat e kėtyre ditėve, bėhet e qartė se deputetėt janė pothuaj nė njė mendje qė Begeja tė ruante postin e kryetarit tė grupit tė LZHK-sė. Dhe kėtė dėshirė tė tyren ata gati e kanė bėrė fakt tė kryer duke mohuar qorrazi faktin se ai ėshtė i shkarkuar tashmė, ashtu siē thotė troē edhe e-mail-i nė emėr tė zėdhėnėsit tė LZHK-sė. Aq edhe mė diskreditues ėshtė fakti se ata kanė nxjerrė pretendimin se "Mbreti nuk mund ta shkarkojė Maksimin, pasi nuk ėshtė deputet!" Kjo deklaratė e cituar nė gazeta, tregon mendėsinė e gjymtė dhe thelbėsisht antimonarkiste tė autorėve tė saj, tė cilėt nuk e kuptojnė se Mbreti Leka I-rė gėzon autoritetin e jo pozitėn e lartė ligjore tė njė politikani. Por zaten thuhet njė fjalė, se "qenit, kur i vjen ngordhja, shkon e zhgėrryhet nė derė tė xhamisė"! Edhe ca deputetė shėtitės tė LZHK-sė, kujtojnė se mund tė mbijetojnė nė politikė, duke mos pasur lidhje fare me atė truall.
Gjithsesi, shkarkimi i Maksim Begesė ėshtė diēka qė nuk mund tė vihet nė diskutim. Tashmė shkarkimi i tij ėshtė konfirmuar edhe zyrtarisht. E vetmja gjė e paqartė edhe pėr deputetėt, ėshtė se kush do tė jetė kryetari i ardhshėm i grupit tė LZHK-sė. Me zgjedhjen e kryetarit tė ri, pritet qė tė normalizohet e fuqizohet edhe puna e kėtij grupi nė prag tė fushatės elektorale.
Ja mesazhi i nisur nga adresa: lzhk_zedhenesi@yahoo.com
LEVIZJA PER ZHVILLIM KOMBETAR
ZEDHENESI I SHTYPIT
Tiranė, mė 2 mars 2004
Deklaratė pėr mediat
Nė mbledhjen e sotme tė grupit parlamentar tė LZHK qė u zhvillua nėn drejtimin e Kryetarit tė Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar Leka Zogu, ky i fundit i komunikoi z.Maksim Begeja, deri mė sot kryetar i Grupit Parlamentar tė LZHK, shkarkimin nga ky post.
Grupi parlamentar i LZHK-sė do tė vazhdojė aktivitetin e tij me tė njejtėn pėrbėrje, ndėrsa kryetari i ri i kėtij grupi do tė emėrohet nė ditėt e ardhshme.
Zėdhėnėsi i shtypit
(lzhk_zedhenesi@yahoo.com)
Ja mesazhi i nisur nga adresa e PLL levizja_legalitetit@yahoo.com
Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar
Departamenti Marrėdhėnieve me Publikun
Tiranė mė 02.03.2005
Informacion pėr mediat
Sot ėshtė nėnshkruar zyrtarisht anėtarėsimi i BSPSH nė LZHK. Ky nėnshkrim ėshtė zhvilluar nė selinė e LZHK nė Tiranė pas bisedimeve ndėrmjet kryetarit tė LZHK Leka I Zogu dhe kryesindikalistit z.Gėzim Kalaja. Nė marrėveshje ėshtė parashikuar qė sindikata e pavarur tė kontribuojė maksimalisht nė fushatė nė krah tė LZHK dhe tė ketė nė listėn e deputetėve njė numėr tė caktuar kandidatėsh qė do tė pėrzgjidhen nė kėshillin ekzekutiv tė LZHK-sė.
Po ashtu gjatė ditės sė sotme kryetari i LZHK ka zhvilluar njė takim me deputetėt e grupit tė LZHK-sė ku ka kėrkuar mė shumė impenjim nė realizimin e politikave e programit elektoral tė lėvizjes. Deputetėt kanė rėnė dakord me kėtė kėrkesė tė kreut tė LZHK Leka I Zogu.
Drejtori i Departamentit
Shpėtim Roqi
(levizja_legalitetit@yahoo.com)
Sindikatat aderojnė nė LZHK
Njė pėrfaqėsi e Bashkimit tė Sindikatave tė Pavarura tė Shqipėrisė, e kryesuar nga kryetari, z.Gėzim Kalaja, zhvilloi njė takim pune me kryetarin e LZHK Mbretin Leka, nė tė cilin u shpreh kėrkesa zyrtare pėr tė aderuar institucionalisht nė LZHK.
Bazuar nė filozofinė gjithėpėrfshirėse tė Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar, sidomos nė raport me shoqėrinė civile dhe grupet e interesave tė gjera publike, kjo kėrkesė u pranua me kėnaqėsi nga kryetari i LZHK Mbreti Leka. Me miratimin e kėtij aderimi, BSPSH ka tė drejtė tė propozojė dhe vendosė kandidatura pėrfaqėsuese pėr deputetė me siglėn e LZHK, nė fushatėn e ardhshme tė zgjedhjeve parlamentare.
"Tradita"
POLITIKA
Reporterėt e KE, takim me krerėt partiakė
Javėn qė shkoi nė harkun 2-4 mars erdhi nė Shqipėri njė pėrfaqėsi e Kėshillit tė Europės, nė cilėsinė e bashkėreporterėve tė Komisionit tė Monitorimit tė Asamblesė Parlamentare tė kėsaj organizate pėr Shqipėrinė z.z. Smorawinski dhe Matjaz Gruden. Nė agjendė ishte parashikuar njė takim me krerėt partiakė nė Parlamentin e Shqipėrisė, i cili u zhvillua nė mbrėmjen e datės 3 mars, ku u diskutua rreth ecurisė sė reformave, zgjedhjeve tė ardhshme dhe problemeve qė lidhen me to, problemeve tė stabilitetit politik etj..
Nė kėtė takim ishin pothuaj tė gjithė kryetarėt e partive parlamentare si tė maxhorancės edhe tė opozitės, ku siē pritej kishte deklarime tė ndryshme rreth gjendjes nė vend. Kryetarėt e partive tė opozitės denoncuan mungesėn e seriozitetit tė qeverisė nė zbatimin e kushteve tė vėna nga KE pėr Shqipėrinė dhe implementimin e standardeve tė kėsaj organizate, si dhe tentativat zyrtare pėr manipulim nė zgjedhjet e ardhshme, pėrmes listave tė zgjedhjeve, komisionerėve e terrorit policor.
A.B.
Deklaratė pėr mediat e kryetarit tė PLL z.Eqerem Spahiu
PLL kundėrshton ndarjen zonale
Rrethi i Matit vazhdimisht ka pasur 2 zona elektorale dhe kėto dy zona i ndante lumi i Matit. Ndėrsa kėto dy zona i kanė masakruar vetėm e vetėm se janė bastione tė Legalitetit dhe paragjykojnė fitoren e sigurt tė LZHK drejtpėrdrejt nė mazhoritar
Me firmosjen e marrėveshjes tripalėshe PS - PD - OSBE, mori fund odiseja e ndarjes sė zonave zgjedhore duke mbyllur ciklin ligjor tė zgjedhjeve parlamentare tė ardhshme.
Sipas projekt-ligjit pėr ndarjen e zonave zgjedhore qė do tė kalojė nesėr pėr shqyrtim nė seancėn plenare tė Kuvendit tė Shqipėrisė, janė marrė parasysh dy kritere bazė:
a.numri mesatar i zgjedhėsve pėr njė zonė zgjedhore,
b.kufijtė ku shtrihet zona zgjedhore
Tė dy kriteret nuk janė respektuar, madje janė shkelur haptas.
Kuota pėr njė zonė zgjedhore ėshtė fiksuar me 23.369 zgjedhės, por kjo nuk ėshtė zbatuar nė shumicėn e zonave.
Po e ilustrojmė me disa shembuj:
Zona nr.99 nė Sarandė ku z.Nano ka shpallur kandidaturėn e tij, ėshtė me 17.921 zgjedhės nė listė, d.m.th. 5448 zgjedhės ose 23,31% mė pak se mesatarja e caktuar.
Tė tetė zonat e Qarkut Vlorė janė me mesataren 21.320 zgjedhės, baraz me 2.049 zgjedhės mė pak se kuota e caktuar.
E kundėrta ndodh me zonėn nr.22 tė Qarkut Dibėr tė cilės i janė caktuar 27.476 zgjedhės, pra 4.107 zgjedhės mė shumė se mesatarja kombėtare dhe 9555 zgjedhės mė shumė se zona nr.99 e Sarandės.
Tė pesė zonat e Qarkut Dibėr ku pėrfshihen rrethet Mat, Bulqizė, Dibėr, janė me mesataren 26.535 zgjedhės; pra me 3.166 zgjedhės mbi mesataren e pėrgjithshme nė rang kombėtar.
Pėrsa u pėrket kufijve ku shtrihen zonat, janė shkelur tė gjitha kriteret. Edhe pėr kėtė rast po japim njė shembull konkret:
Rrethi i Matit vazhdimisht ka pasur 2 zona elektorale dhe kėto dy zona i ndante lumi i Matit. Ndėrsa pėr zgjedhjet e ardhshme kėto dy zona i kanė masakruar vetėm e vetėm se janė bastione tė Legalitetit dhe paragjykojnė fitoren e sigurtė tė LZHK drejtpėrdrejt nė mazhoritar.
Mė konkretisht zonės 19, ku PLL drejton dy komuna, kanė hequr njėrėn prej tyre, komunėn Rukaj, dhe, kanė shtuar komunėn Martanesh, e cila ėshtė nė kufi me Librazhdin. Gjithashtu i kanė bashkangjitur zonės komunat Lurė, Muhėrr dhe Selishtė tė rrethit Dibėr.
Shtrirja e madhe gjeografike e kėsaj zone, duke marrė parasysh edhe terrenin e thyer malor, e bėn tė pamundur qė tė zhvillohet njė fushatė elektorale normale, aq mė tepėr, tė kontrollohet procesi i votimit dhe numėrimit tė votave.
Kėto shembuj dhe shumė tė tjerė bėjnė qė tė arrijmė nė konkluzionin se ndarja e zonave elektorale ėshtė bėrė vetėm mbi bazėn e interesave partiake tė PS e PD, prandaj ne do tė kėrkojmė nesėr nė seancė plenare, ndryshimin e ndarjes sė zonave zgjedhore.
SHBA, kritika ndaj Nanos, sinkron me opozitėn
PLL vlerėson maksimalisht Raportin e vitit 2004 tė Departamentit tė Shtetit Amerikan mbi tė Drejtat e Njeriut pėr Shqipėrinė, qė ėshtė nė sinkron tė plotė me tė gjitha raportet e tjera ndėrkombėtare pėr Shqipėrinė.
Varfėria masive, vrasjet e ndryshme pėr hakmarrje e shkaqe tė tjera kriminale, rritja e kriminalitetit, lidhjet e politikės me krimin, kushtet e vėshtira nė burgjet shqiptare, korrupsioni i lartė, dhuna qeveritare ndaj mediave dhe gjyqet ndaj saj e tė tjera, janė disa nga kritikat e drejta tė raportit vjetor.
Tė gjitha kėto vėrejtje janė tė adresuara pėr qeverinė socialiste, e cila meqenėse ėshtė nė fund tė mandatit, i ngelet opozitės kur tė vijė nė pushtet, qė t'i shėrojė kėto plagė tė shoqėrisė shqiptare.
Tiranė, mė 02.03.2005
Deklaratė pėr mediat e Nėnkryetarit tė PLL z.Murat Basha
Basha: Ndarja zonale, ndarje bipartizane
Efektet e vizitės sė Nikolas Geixhit vitin e kaluar po shihen qartė ku Delvina dhe Himara, zona tė thekura shqiptare, trajtohen si zona minoritare. Kjo ėshtė njė gafė e madhe politike por edhe njė turp, efektet e sė cilės do t'i ndjejmė shumė shpejt pas zgjedhjeve.
Reporterėt e KE: Kodi Elektoral, tejet i politizuar
Reporterėt e Kėshillit tė Europės deklaruan se Kodi elektoral ėshtė tejet i politizuar. Ky deklarim ėshtė nė rezonancė tė plotė me deklarimin e kahershėm tė PLL se Kodi elektoral ėshtė hartuar nė mėnyrė tė tillė qė tė ruajė dominimin e dy forcave tė mėdha: PS dhe PD.
Futja e Mbretit Leka I nė arenėn politike, nėpėrmjet ideimit dhe udhėheqjes prej Tij tė LZHK-sė, natyrshėm ka tronditur monopolin politik tė dy partive tė mėdha, tė cilat konsumimin e tyre po pėrpiqen ta kompensojnė pėrmes skemave, produkt tė marrėveshjeve bilaterale qė janė jo vetėm nė dėm tė forcave tė tjera politike, por ēka ėshtė mė e rėndėsishme edhe nė dėm tė Shqipėrisė, shqiptarėve dhe tė ardhmes demokratike.
Nė tė njejtėn linjė ėshtė konceptuar dhe zbatuar edhe marrėveshja bipartizane pėr ndarjen e zonave elektorale. Kjo marrėveshje ka shkatėrruar tė gjithė infrastrukturėn e mėparshme pėr ndarjen e zonave elektorale duke shkaktuar njė konfuzion tė thellė, i cili do tė shoqėrohet me pasoja tė thella gjatė fushatės dhe nė procesin e votimit.
Efektet e vizitės sė Nikolas Geixhit vitin e kaluar po shihen qartė ku Delvina dhe Himara, zona tė thekura shqiptare, trajtohen si zona minoritare. Kjo ėshtė njė gafė e madhe politike por edhe njė turp, efektet e sė cilės do t'i ndjejmė shumė shpejt pas zgjedhjeve.
Nėse tė gjitha kėto marrėveshje politike kanė si qėllim qė nė kėmbim tė pushtetit ekzekutiv, PD-ja t'i dhurojė Nanos karrigen Presidenciale, Partia Levizja e Legalitetit do tė jetė kundėrshtare e vendosur e skemave tė tilla qė pėrjetėsojnė Katovicėn.
Tiranė, 04 mars 2005
Spahiu dhe Basha kundėrshtojnė nė konferencė shtypi ndarjen zonale PS-PD
Ja pse PLL ėshtė kundėr konsensusit PS-PD
Krerėt legalistė, Spahiu e Basha kanė kundėrshtuar nė dy konferenca shtypi, nė datat 2 dhe 4 mars konsensusin PS-PD pėr ndarjen zonale, duke e konsideruara atė si njė skemė qė ėshtė bėrė nė kurriz tė partive tė tjera. Nė konferencėn e parė tė bėrė mė datė 2 mars 05, kryetari i PLL Eqerem Spahiu ka bėrė njė ekspoze tė plotė tė skemės sė ndarjes zonale ku ka nxjerrė nė pah shkeljen e kritereve dhe tendencėn pėr tė minimizuar rezultatin elektoral tė zogistėve nė zgjedhjet e ardhshme duke shkallmuar kufijtė zonalė tė dy zonave nė rrethin e Matit. Mė tej Spahiu ka theksuar se me kėtė ndarje zonale ėshtė favorizuar dukshėm zona e z.Fatos Nano kryetar i PS dhe kryeministėr, gjė qė ėshtė krejt njė shkelje e palejueshme sipas ligjit qė e kanė bėrė po vetė dy partitė PS-PD. Spahiu tha se konsensusi duhet tė veprojė brenda ligjit, ndėrsa kur ky konsensus bėhet jashtė ligjit, atėherė s'kemi tė bėjmė mė me konsensus pėr me diēka tjetėr, pėr tė cilėn ai u rezervua ta thotė deri nė fund.
Ndėrsa z.Basha nė konferencėn e tij dy ditė mė vonė, e sulmoi ashpėr ndarjen zonale duke akuzuar se disproporcioni i zonave nė qarkun e Vlorės ėshtė njė zbatim i porosive tė kreut mė tė spikatur antishqiptar tė lobit grek, famėkeqit Nikollas Gejxh, ose Nicos Gaxojanis. Basha tha mė tej se kėto skema konsensuale synojnė tė dėmtojnė rezultatin elektoral tė LZHK-sė nė zgjedhjet e ardhshme, dhe ē'ėshtė mė e rėnda, tė ardhmen demokratike tė Shqipėrisė dhe shqiptarėve.
Pėrveē ndarjes zonale, nė deklaratat e dy krerėve legalistė, gjeti vend edhe trajtimi i Raportit Vjetor tė Departamentit tė Shtetit tė SHB mbi tė Drejtat e Liritė e Njeriut, ku thuhej se Shqipėria ėshtė njė vend ku sundon krimi i organizuar e korrupsioni shtetėror. Spahiu tha nė deklaratėn e tij se "kėto vėrejtje janė tė adresuara pėr qeverinė socialiste". Nė fund ai e mbylli nė njė mėnyrė optimiste deklaratėn duke thėnė se "meqenėse qeveria ėshtė nė fund tė mandatit, i ngelet opozitės kur tė vijė nė pushtet, qė t'i shėrojė kėto plagė tė shoqėrisė shqiptare."
Siē dihet nė vitin qė shkoi ka pasur mjaft shkelje e dhunime tė tė drejtave tė njeriut nė Shqipėri nga ana e institucioneve shtetėrore, si dhe janė zhvilluar shumė gjyqe ndaj dhjetėra pėrfaqėsuesish tė mediave.
"Atdheu"
Fjala e deputetit tė LZHK z.Eqerem Spahiu nė seancėn e datės 3 Mars 2005 nė Parlament
Ja si mund ta shmangim instalimin e shtetit policor
Nga Eqerem Spahiu
I nderuar z.kryetar,
Tė nderuar kolegė,
Krimet e ditėve tė fundit ndaj biznesmenėve, qytetarėve tė thjeshtė nė komisariatet e policisė, vetėvrasjet e pėrditshme dhe tentativat e dėshtuara apo tė realizuara pėr arratisje nga burgjet, denoncojnė fort gjendjen e rėndė tė sigurisė nė vend.
Kėto krime kapin njė diapazon qė shkon nga krime ordinerė e deri nė akte tė mirėfillta terroriste. Pėr mendimin tim, kjo gjendje e mungesės sė sigurisė shpjegohet vetėm me njė tendencė tė segmenteve tė caktuara pėr krijimin e psikologjisė sė frikės e tė terrorit nė popull, nė prag tė fillimit tė fushatės elektorale.
Mendoj qė duhet tė reagojmė pėr t'i dalė pėrpara kėtij kurthi dhe ta neutralizojmė nė kohė duke kėrkuar qė njerėzit pėrgjegjės pėr krijimin e kėsaj gjendjeje tė japin llogari.
Ministri i Rendit z.Igli Toska me veprimet e veta tė paarsyeshme nė drejtim tė freskimit tė strukturave tė policisė ėshtė shkaktari kryesor qė "rendi brenda rendit" ėshtė shthurur kaq shumė.
Mungesa e sigurisė brenda radhėve tė policisė ėshtė denoncuar prej kohėsh, ndėrsa rastet ilustruese po bėhen tė panumėrta. Fshesa e z.Igli Toska nė radhėt e policisė ka qenė e pashembullt dhe ka krijuar njė precedent tė keq, pasojat e tė cilit po ndihen qysh sot e do tė shihen edhe mė keq nė tė ardhmen.
Nga ana tjetėr krimet me autorė njerėz tė policisė, herė nė rol kryesor e herė nė rolin e bashkėpunėtorit, po bėhet dita-ditės njė makth i vėrtetė pėr veshėt e njerėzve dhe pėr gjendjen e tyre shpirtėrore e pėr sigurinė e pėrgjithshme.
Tentativa pėr arratisje nga burgjet e sigurisė sė lartė ka pasur e do tė ketė, por qė tė arrihet deri aty sa vetė policėt tė jenė bashkėpunėtorė tė tė dėnuarve me burgim tė pėrjetshėm, kjo vetėm nė kohėn e z.Igli Toska mund tė ndodhė! Qė njerėzit tė vdesin nė duart e policisė, ka si precedent raste tė dhimbshme nė kėto 8 vitet e fundit, por qė tė arrihet deri aty sa njė qytetar i lirė tė vrasė veten me pistoletė tė shefit tė policisė brenda zyrės sė tij, kjo vetėm nė kohėn e z.Igli Toska ka ngjarė. Mė e rėndė sesa kjo, ėshtė fakti qė, - siē informohemi nga mediat, pasi unė nuk arrij ta kuptoj, - edhe ekspertiza mjeko-ligjore ka "vėrtetuar" se njė qytetar i rrėmbeu armėt shefit tė policisė dhe vrau veten brenda nė zyrė! Aferim u qoftė atyre burrave qė kanė bėrė atė ekspertizė...
Pėr mua kėto ngjarje tė rėnda s'janė gjė tjetėr vetėm simptomat e para tė krijimit tė njė shteti policor, ku polici ėshtė edhe gjykatės, edhe prokuror, edhe xhelat.
Ndėrkohė krimi i organizuar, me atentatin e fundit ndaj njė personazhi publik siē ishte i ndjeri Vajdin Lamaj, ka arritur njė pėrmasė tė re, aktin terrorist. Unė s'mund ta konsideroj ndryshe ekzekutimin makabėr tė biznesmenit Lamaj dhe shokut tė tij Artan Arzi nė pallatin e tij, brenda nė ashensor dhe nė njė banesė qė survejohej rregullisht si banesė e sigurisė sė lartė. Megjithėse jemi para njė akti tė tillė dhe po kalojnė shumė orė nga ky atentat i frikshėm terrorist, policia e shtetit nuk paska ende ndonjė motiv apo pistė zyrtare qė tė njoftojė opinionin!
Ky atentat bėhet edhe mė i rėndė kur kujtojmė se jo shumė muaj mė parė, biznesmenit, ish-drejtuesit tė policisė dhe presidentit tė federatės shqiptare tė Boksit, Vajdin Lamaj, i bėnė njė atentat mu nėn hundėn e policisė pak metra larg ndėrtesės sė ministrit z.Igli Toska. Dhe policia nuk ia arriti tė gjejė asgjė! E si mund tė besohet kjo!?
Qytetarėt shqiptarė kėrkojnė nga qeveria dhe shteti qė tė ndėrhyjnė sa mė shpejt pėr t`i mbrojtur ato nga krimi ordiner apo i organizuar pėr tė mos i akuzuar nesėr si bashkėpunues nė krim.
AKTIVITETE
Zhvillohet mbledhja e radhės e komitetit drejtues tė PLL dega Mirditė
LZHK, shpresė reale pėr nacionalistėt mirditorė
Rrėshen - Nė degėn e PLL Mirditė komiteti drejtues nė mbledhjen e radhės (dt.26 shkurt shkurt 2005), analizoi disa nga problemet mė tė mprehta, veēanėrisht ato qė lidhen me punėn e strukturave legaliste nė kuadėr tė LZHK-sė. Nė kėtė takim morėn pjesė si tė deleguar nga qendra Sekretari i pėrgjithshėm i PLL z.Artan Tujani, sekretari i senatit tė veteranėve z.Seit Preni dhe drejtori i Departamentit tė Organizimit z.Nevruz Ndregjoni.
Kryetari i PLL dega Mirditė z.Petrit Jushi nė pėrputhje me rendin e ditės foli pėr detyrat organizative tė partisė sipas udhėzimeve tė dhėna pėr tė mbuluar me seksione ēdo qendėr votimi, si edhe pėr afrimin e angazhimin e intelektualėve me vlera dhe kontribute nė LZHK-nė e kėtij rrethi. PLL dhe LZHK mbetėn nė qendėr tė tė gjithė diskutimeve pasuese ku u nėnvizua se organizimi i strukturave dhe vėnia e tyre nė punė mbetet ēelėsi i suksesit nė zgjedhjet e ardhshme. Fjalėt mė tė mira u thanė pėr punėn e strukturave nė Fan, Rrėshen e deri nė Kaēinar ku nėndegėt pėrkatėse kanė arritur tė shtojnė radhėt e anėtarėsisė e tė afrojnė intelektualė tė spikatur. Pėr njė punė mė serioze u vu theksi nė dobėsitė e nėndegės sė Kthellės, pėr tė cilėn u pėrcaktuan dhe u ndanė detyra konkrete nė afate e persona pėrgjegjės. Nė takim u theksua se zgjedhjet qė kemi pėrpara nuk mund tė jenė tė suksesshme dhe sipas objektivave tė planifikuara, nėse nuk hartojmė strategji konkrete e plane pune qė mund tė realizohen vetėm me anė tė stafeve tė afta e tė mbėshtetura nė bazė. Njė nga pikat kryesore tė diskutimeve ishte edhe puna pėr pėrzgjedhjen e kandidaturave, pėr ēka u theksua se jemi mbrapa. Kryetari i degės z.Jushi nė njė nga ndėrhyrjet e tij, ndėr tė tjera, kėrkoi njė mirėkuptim nga tė gjithė anėtarėt e komitetit drejtues, ēka u mbėshtet edhe nga sekretari i degės z.Mark Deda, i cili konstatoi se nė aktivitetin e degės, problemet nuk po analizohen e zgjidhen si duhet, pavarėsisht nga arritjet, dhe se pėr t'i tejkaluar ato, duhet njė komunikim i sinqertė mes drejtuesve e mė pas me zgjedhėsit. Sipas z.Deda qytetarėt e Mirditės janė tė ndėrgjegjshėm se LZHK pėrfaqėson aspiratat e tyre dhe kjo sipas tij ndihmon qė dega tė arrijė objektivat elektorale nė kėto zgjedhje. Ai e konceptoi LZHK-nė si njė lėvizje shumėdimensionale, e cila ka nevojė tė pėrhapet e kjo mund tė arrihet nėpėrmjet bashkėpunimit midis subjekteve pėrbėrėse tė saj. Nė takim ra nė sy edhe gatishmėria e tė gjithė drejtuesve pėr t'u angazhuar nė mbėshtetje tė LZHK-sė dhe pėr pėrcjelljen nė bazė tė tė gjithė mesazheve tė NMT Leka I dhe udhėzimeve tė PLL nė qendėr. Tė gjithė diskutantėt, formimin e degės LZHK Mirditė, e konsideruan njė hap tė sigurt pėr arritjen e objektivave tė saj. Ata u angazhuan pėr mbėshtetje pa kushte pėr tė vėnė nė dispozicion tė saj tė gjitha strukturat. Kėshtu nėnkryetari i degės z.Valentin Macaj nė fjalėn e tij theksoi se LZHK ėshtė njė realitet i padiskutueshėm politik nė Mirditė. Ne na duhet tė kontribojmė qė tė rritet edhe mė tej mbėshtetja nga zgjedhėsit pro LZHK-sė, tha ai. Z.Macaj foli fjalėt mė tė mira pėr punėn e z.Anton Ēupi, Gjetė Perndoj dhe anėtarėve tė tjerė tė komitetit drejtues.
Mė pas e mori fjalėn z.Artan Tujani i cili e vuri theksin nė bashkėrendimin e domosdoshėm tė strukturave tė PLL dhe tė tė gjithė subjekteve qė kanė aderuar nė LZHK pas formimit tė saj nė Mirditė. Ai u shpreh me fjalėt mė tė mira pėr nismėn e grupimit qė mundėsoi krijimin e degės sė LZHK dhe i garantoi ata se do tė kenė mbėshtetjen e PLL nga baza e deri nė qendėr. Tujani u shpreh se nė LZHK na bashkon qėllimi i madh dhe i pėrcaktuar qartė nga Mbreti Leka I dhe ne duhet tė angazhojmė tė gjitha potencialet tona, sepse filozofia e PLL ėshtė angazhuese dhe gjithėpėrfshirėse. Sipas tij strukturat e PLL dhe LZHK duhet tė organizojnė veprimtarinė nė njė bashkėjetėsė tė mirėfilltė politike. Mė pas z.Tujani kėrkoi intensifikimin e punės pėr pėrzgjedhjen e kandidatėve tė LZHK dhe pėrcjelljen e tyre sa mė shpejt nė qendėr me qėllim qė tė kapim kohėn e humbur.
Pas z.Tujani e mori fjalėn sekretari i senatit z.Seit Preni, i cili u kėrkoi veteranėve legalistė njė pėrkushtim serioz ashtu si edhe nė tė kaluarėn, pėr ta mbyllur me sukses kėtė fushatė tė rėndėsishme politike sikundėr janė zgjedhjet parlamentare.
Nė fund tė takimit e mori fjalėn drejtori i Departamentit tė Organizamit pranė PLL z.Nevruz Ndregjoni, i cili u kėrkoi drejtuesve tė kėsaj dege punimin e udhėzimeve tė qendrės nė tė gjitha strukturat dhe plotėsimin e formularėve tė dėrguar nga qendra. Ndregjoni pėrgėzoi nėndegėt pėr punėn e bėrė qė u vlerėsuan nė diskutimet dhe nė raportin e kryetarit tė degės dhe kėrkoi qė pėrvoja e tyre tė pėrvetėsohej dhe tė pėrhapej duke u materializuar nė punė konkrete edhe tė nėndegėve qė janė prapa me detyrat dhe objektivat.
Kjo mbledhje bėri njė bilanc tė parė tė punės sė kryer nė funksion tė krijimit tė degės sė LZHK gjė qė u vlerėsua pozitivisht si fillim.
Korresp. "Atdheu"
Kronika e takimit
Formohet dega e LZHK nė Mirditė
Rrėshen - Me rastin e krijimit tė degės sė LZHK pėr Mirditėn u tubuan pėrfaqėsues tė subjekteve politike PLL, PDM e PDK nė njė nga ambjentet e shtėpisė sė kulturės sė qytetit tė Rrėshenit, mė datė 12 shkurt 2005. Mbledhjen e hapi njė ndėr nismėtarėt e krijimit tė kėsaj dege, intelektuali i njohur mirditor z.Mark Deda. Pasi foli pėr platformėn mbi tė cilėn do tė operojė LZHK, z.Deda mori miratimin me vota tė tė gjithė pjesėmarrėsve pėr ngritjen e degės sė LZHK-sė nė kėtė rreth. Platforma e paraqitur dhe qė kish nuanca vendore si zbėrthim i platformės sė pėrgjithshme tė LZHK u aprovua me votim tė hapur nga tė pranishmit me pėrjashtime tė veēanta. Mė pas u lexua projekt-rregullorja me anė tė sė cilės do tė funksionojė dega e re e LZHK Mirditė. Pas leximit projekt-rregullorja u hodh nė votim dhe u aprovua nė tė gjitha pikat pa asnjė kundėrshtim. Nė mbledhje si pėrfaqėsues i PDM nė qendėr, mori pjesė edhe z.Negri Myftiu, anėtar i kryesisė dhe sekretar pėr marrėdhėniet me jashtė i PDM si edhe Dr.Vjollca Disha, kryetare e forumit tė gruas dhe z.Bedri Hasa anėtar i kryesisė sė PDM-sė. Mė pas u procedua me propozimin e kryesisė sė LZHK ku nė postin e kryetarit u propozua z.Mark Deda pėrfaėsues i PLL, pėr postin e nėnkryetarit u propozua z.Fran Gegaj pėrfaqėsues i PDM dhe pėr postin e sekretarit u propozua z.Pashk Gjokazaj pėrfaqėsues i PDK. Pėr verifikimin e rregullshmėrisė sė votimit u krijua njė komision i cili vendosi qė zgjedhja e forumit drejtues tė bėhej me votim tė fshehtė. Pas vlerėsimit tė votave, rezultoi fitues pėr postin e kryetarit z.Mark Deda. Nėnkryetar z.Fran Gega dhe sekretar z.Pashk Gjokazaj. Pas pėrshėndetjes sė sekretarit tė marrėdhenieve me jashtė z.Negri Myftiu ky takim u mbyll duke shėnuar suksesin e parė tė LZHK nė kėtė rreth.
Korresp. "Atdheu"
Deklaratė e grupit themelues tė LZHK Mirditė
Tė mbledhur nė mėnyrė solemne mė datė 12 shkurt 2005, ne njė grup pėrfaqėsuesish tė forcave politike, shoqėria civile, intelektualė tė disa fushave, me predispozitėn dhe pėrkushtimin pėr tė kontribuar nė Lėvizjen pėr Zhvillim Kombėtar, tė iniciuar nga NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve, me vullnet tė lirė, tė ndėrgjegjshėm pėr aktin qė po ndėrmarrim, me unanimitet vendosėm tė themelojmė Lėvizjen pėr Zhvillim Kombėtar dega Mirditė.
Grupi themelues mbetet i hapur pėr tė gjithė ata qė dėshirojnė tė angazhohen nė kėtė lėvizje kombėtare. Ai mirėpret jo vetėm individė dhe grupe individėsh, por edhe forca politike pavarėsisht nga spektri, mjafton qė ata tė ndėrgjegjėsohen se Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar ka pėr mision prosperitetin e tė gjithė kombit.
Do tė sigurojmė komunikim institucional dhe dashamirės me tė gjithė faktorėt dhe subjektet qė janė nė LZHK nė qendėr, duke i siguruar se do tė njohin respektin tonė, si dhe do tė vendosim me ta raporte partneriteti, bazuar nė vlerėsimet qė ato kanė shėnuar nė tė gjitha aksionet e fundit politike.
Do tė kontribuojmė qė LZHK tė funksionojė nė harmoni pėr realizimin e misionit tė saj, duke mbetur tė hapur pėr debat konstruktiv, mjaft qė ai tė niset nga qėllimet dobiprurėse deri nė kurorėzimin me sukses tė fushatės zgjedhore qė kemi pėrpara.
Mbetemi rigorozė nė luftėn dhe papajtueshmėrinė ndaj tė gjithė atyre qė kanė tendenca tė krijimit tė strukturave paralele, vetėm e vetėm qė dikush tė realizojė qėllimet e tij egoiste.
(Deklarata u firmos nga tė gjithė tė pranishimit qė themeluan degėn e LZHK Mirditė).
Emrat qė firmosėn:
1.Mark Ndoi
2.Pashk Gjokazaj
3.Fran Gegaj
4.Pal Pėrdoda
5.Valentin Maca
6.Prengė Gjomarkaj
7.Prengė Dushi
8.Pjetėr Shtjefanaku
9.Xhevahir Tusha
10.Pashk Pėrloshi
11.Anton Ēupi
12.Mario Gjeci
13.Luan Gjonmarkaj
KOMENTE
Pse Nano kėrcėnon me trazira!
Nga Gjergj Thanasi
Ca ditė mė parė, kryeministri ynė bredharak erdhi tė inagurojė nė Durrės nja 700 milion lekė tė harxhuara pėr restaurimin e bashkisė. Si i ndjeri Sofo Lazri nė vaktit, u tregoi kėshilltarėve tė bashkisė pėrralla pėr jetėn e lumtur tė durrsakėve, pėr papunėsinė e nivelit tė Kopenhagenit nė Durrės, pėr begatinė qė mbulon qytetin, njėlloj si nė kohėn e xhaxhit. Nė dallim nga fjalimi i mbajtur nė Sarandė, kėsaj radhe kryeministri ishte esėll, prandaj edhe deklarata e tij ėshtė kobzezė.
Kryeministri ynė, si pa tė keq, para kamerave, mu nė mes tė bashkisė sė Durrėsit deklaroi se "po tė bėhet revolucion, humben vende pune". Pra nė prag tė zgjedhjeve, mė keq se Bufi i njė jave bukė nė vitin 1991, kėrcėnon me trazira duke u ofruar njerėzve vetveten dhe PS-nė si tė keqen mė tė vogėl, nė krahasim me njė pėrsėritje tė shkatėrrimeve dhe vrasjeve tė vitit 1997. Loja me trazirat ndoshta mund t'i dalė pėr mbarė Nanos, dhe shqiptarėt mund ta quajnė atė dhe partinė e tij, si tė keqen mė tė vogėl, krahasuar me gjakun dhe anarkinė. Por ndoshta mund tė rezultojė edhe thikė me dy presa.
Ku ta dish, nė trazira e sipėr Nano mund tė paguajė faturė maksimale. Miku i rinisė i Fatos Nanos, kapiten Tomas Sancara i trembte pronarėt francezė tė minierave tė arit e fermave me trazira tribale nė Burkina Faso. Ama erdhi njė ditė, qė bash nr.2 i juntės marksiste tė Uagadugut, i vuri pushkėn Tomasit tė ndjerė.
Zgjedhjet janė nė verė, bėn vapė. Tė huajt mund ta mbyllin njė sy, nėse ngatėrrohet coup de glace me coup de..., kujdes shoku Nano, kujdes!
Fatosi duhet ta dijė mirė se shteti i Berishės ishte shumėfish mė serioz e i konsoliduar se ē'ėshtė shteti i ēunit tė "Bllokut" sot.
Nėn agresion, shteti i Berishės rezistoi rreth dy muaj. Nė shtator tė vitit 1998, shteti i Nanos rezistoi vetėm dy ditė, nga Bulevardi "Dėshmorėt e Kombit" deri nė hotelin "Beleviu" pranė Ohrit.
Precedenti i Nano-mbatharakut ekziston, por mund tė pėrsėritet akoma mė keq.
Policia e mbushur nė nivele tė dyta e tė treta me metistė tė politizuar, do tė jetė, tė paktėn, po aq e ngadaltė pėr tė ofruar ndihmė sa edhe special-sat e Kaēorrit nė 7 shkurt 2004. Tė "fortėt" qė e ēuan Nanon shėndoshė e mirė deri nė Qafė Thanė, nuk rrezikojnė mė pėr tė, ose janė shndėrruar nė armiq tė tij.
Pilotėve tė helikopterėve AB205 dhe AB206 tė Farkės, mund t'u besohet aq sa mund t'i besohej pilotit personal tė Ēausheskut nė vitin 1989.
Sido qė tė shkojė pazari, trazirat nuk do tė zgjasin mė shumė se njė-dy ditė, me njė kosto tė ulėt krahasuar me beneficin, shkuljen e kėpushave nga trupi i atdheut.
Kumarxhiut Nano i takon ta tėrheqė bllofin me trazirat.
Kėsaj radhe ndoshta Fatos Nanos mund t'i vlejė proverbi: "Harro mushkė valarenė, se Ali pashanė e prenė!".
Hapja e dosjeve, distancim nga e kaluara
Nga Et'hem Fezollari
Tė votosh kundėr hapjes sė dosjeve tė elementėve tė inkriminuar me Sigurimin e Shtetit komunist, duke u krijuar hapėsirė veglave tė tij pėr tė vepruar dhe ndikuar nė hallkat dhe institucionet mė tė larta tė shtetit demokratik, do tė thotė tė privosh shoqėrinė dhe shtetin shqiptar nga e drejta e distancimit nga krimi okult i armės mė tė pėrgjakshme tė diktaturės komuniste, dhe kjo ėshtė paradoksale dhe e papranueshme.
Nuk janė vetėm Enver Hoxha me Byronė politike tė PPSH, ideatorėt dhe drejtuesit e genocidit qė u realizua me anė tė Sigurimit tė Shtetit, kryesisht kundėr antikomunistėve, me anė tė krimeve monstruoze, vrasjeve, burgosjeve, internim-dėbimeve, por janė edhe drejtuesit e lartė tė kėtij institucioni, deri tek informatorėt qė "furnizuan me prova" gjykatat gjakatare tė komunizmit.
Populli ynė ka 15 vjet qė rropatet tė shkėputet e distancohet nga kjo e kaluar kriminale dhe autorėt e persekutimit barbar, por pa rezultat, sa kohė qė bashkėpunėtorėt e Sigurimit famėkeq tė Shtetit vazhdojnė tė qėndrojnė nė politikė dhe nė nivelet mė tė larta tė administratės shtetėrore.
Nėse nuk miratohet ligji pėr hapjen e dosjeve, shqiptarėt do tė vazhdojnė tė vuajnė efektet e praktikave kriminale tė Sigurimit tė Shtetit, tė vėna nė jetė nga bartėsit e kėtyre krimeve, qė shkaktuan genocid, luftė klasash dhe diferencime klasore, qė lanė pasoja tė rėnda nė jetėn e tyre.
Edhe nė kėtė parlament ka akoma deputetė tė inkriminuar me Sigurimin e Shtetit, dhe kjo ėshtė arsyeja qė kundėrshtohet miratimi i ligjit pėr hapjen e dosjeve.
Filmi "Vdekja e kalit" ėshtė shumė aktual, nė sensin qė na rikujton se bashkėpunėtorėt e Sigurimit tė Shtetit kanė pushtuar institucionet mė tė larta shtetėrore dhe vazhdojnė tė bėjnė ligjin e njėkohėsisht tė shpalosin hipokrizinė e tyre kriminale duke shitur principialitet dhe demagogji, ndėrkohė qė janė bashkautorė nė viktimizimin e shoqėrisė shqiptare.
Duke votuar nė favor tė ligjit pėr hapjen e dosjeve, ne i japim njė shans tė vėrtetė demokracisė, duke u shkėputur njėherė e mirė nga e kaluara jonė e dhimbshme, e qė vazhdon akoma tė mbyllė shtigjet e demokratizimit tė shoqėrisė dhe politikės shqiptare.
Ndėrkohė qė pretendojmė integrimin drejt Europės dhe institucioneve euro-atlantike, akoma tė vazhdojmė tė ngurrojmė tė shkėputemi nga trashėgimia e dhimbshme e krimeve tė diktaturės komuniste.
Nė kėtė mėnyrė ne nuk ecim drejt integrimit, por drejt izolimit politik nėpėrmjet institucionalizimit tė krimit dhe kriminelėve qė, dikur, bėnė krime qė sot akoma nuk janė ndėshkuar, pėrkundrazi, kriminelėt vazhdojnė tė vegjetojnė dhe tė bėjnė karrierė nė politikė dhe administratėn shtetėrore, duke hedhur dyshime mbi moralin tonė dhe parimet e demokracisė qė duam tė ndėrtojmė.
*Fjala e deputetit tė LZHK nė seancėn mbi projekt-ligjin e ri pėr pastėrtinė e figurės, i cili u hodh poshtė nga PS
Diskriminimi krahinor, mendėsi enveriste
Nga Fahri Pengili
Edhe nė kronikėn e fundit tė vrasjes sė bisnesmenit nga dy tė rinj, pas arrestimit nga policia, pėr njėrin prej tyre, si zakonisht, u pėrmend origjina e vendlindjes, Tropoja, sipas shprehjes stereotipe "lindur nė Tropojė dhe banues nė Tiranė". Dhe kjo bėhet me qėllimin pėr tė krijuar psikozėn se kriminelėt e kanė origjinėn nė Tropojė e gjetkė, nė Malėsitė e Shqipėrisė, ndėrkohė qė statistikat flasin pėr tė kundėrtėn, pra pėr faktin se shkelėsit e ligjit nga kėto krahina janė shumė mė tė pakėt sesa nga pjesėt e tjera tė vendit.
Etiketimet fyese tė malėsorėve nuk gjėnden vetėm kur bėhet fjalė pėr vrasje dhe kronikat e zeza, por edhe kur duan t'i poshtėrojnė ato duke i nxjerrė si shkaktarė tė plagėve sociale, sidomos tė atyre qė lokalizohen nė periferi tė qyteteve.
Malėsorėt e Veriut dhe Verilindjes, tė diskriminuar nga regjimi enverist dhe tė varfėruar sė tepėrmi, u detyruan qė nė kėrkim tė njė jete mė tė mirė tė vendosen nė periferi tė qyteteve tė mėdha, si Tiranė dhe Durrės. Me djersėn e tyre, pa rrugė, drita, ujė, ambulanca e qendra shendetėsore dhe nė kushte minimale higjeno-sanitare, ata ndėrtuan shtėpi sa pėr tė futur kokėn brenda. Por histeria e ngritur kundėr tyre vjen erė sigurimsash, sepse askush nuk e ngre zėrin kundėr tė ardhurve kryesisht nga Jugu pas vendosjes sė komunizmit, kur pothuajse tė gjitha trojet dhe tokat bujqėsore tė banorėve autoktonė u zaptuan nga enveristėt nė pushtet dhe mbi to u ndėrtua qyteti i Tiranės, qė e ndeshėm nė fillimet e pluralizmit nė vitet '90-tė. Histeria e ngritur kundėr malėsorėve, (gjė qė mungon pėr zaptuesit e kohės sė komunizmit), bie erė dasie dhe diferencimi krahinor me ngjyrime pėrēmuese pėr malėsorėt. Me keqardhje konstatoj se bartės tė kėtyre mendėsive janė shumė anėtarė dhe drejtues tė Shoqatės "Tirana", tė cilėt propagandojnė pėrēmimin pėr malėsorėt me argumentin se u kanė zėnė tokat, dhe nuk flasin fare pėr tokat qė kanė humbur gjatė diktaturės.
E mira do tė ishte qė tė gjithė tė ardhurit tė paguajnė hakun e tokės qė kanė zėnė, si ata qė kanė ardhur nė kohė tė komunzimit, ashtu edhe malėsorėt qė kanė ardhur pas viteve '90-tė. Po pėr disa drejtues dhe anėtarė tė shoqatės nė fjalė, as qė mendohet qė tė kėrkojnė para nga zaptuesit e parė. Nė Shoqatėn e nderuar "Tirana" kanė depėrtuar shumė njerėz me bindje tė majta dhe urrejtje krahinore, dhe nėn maskėn se gjoja ajo shoqatė nuk ėshtė politike por kulturore, nė gazetėn e tyre "Dajti", nuk guxojnė tė shkruajnė asnjė fjalė kundėr diktaturės komuniste. Athua nuk e dijnė kėta drejtues dhe anėtarė tė shoqatės "Tirana" se edhe Lidhja e dikurshme e Prizrenit pėrdorte termin "lėvizje kulturore", ndėrkohė qė ajo lėvizje nuk merrej aspak me kulturė por me politikė nė favor tė Ēeshtjes kombėtare shqiptare, madje luftonte me thonj e dhėmbė pėr triumfin e saj dhe mbrojtjen e Kauzės sė shqiptarizmės, shqiptarėve dhe trojeve tė tyre etnikė. Por kėtė nuk kanė sesi ta kuptojnė ata qė janė molepsur me enverizmin dhe ushqejnė urrejtje krahinore pėr malėsorėt tanė, duke i dhėnė urrejtjes sė tyre trajtat e njė dhune dhe terrori verbal qė shton dasitė dhe diferencimin krahinor duke ndihmuar pėrēarjen e shqiptarėve.
ANALIZA
Pse grekėt kėrkojnė tė shkruajnė tekstet e historisė sė shqiptarėve
Diversion nė kujtesėn e shqiptarėve
Qemal Velija
Ėshtė mveshur me njė terr informativ puna e njėfarė komisioni dypalėsh shqiptaro-grek pėr shtrembėrimin e teksteve shkollore nė lėndėn e historisė. Nė tė vėrtetė pati disa prononcime gjynahqare nga historianė dhe intelektualė tė tjerė, tė cilėt qortonin por nuk kishin forcė tė protestonin fuqishėm ndaj kėtij diversioni qė bėhet nė kujtesėn e brezave tė ardhshėm tė shoqėrisė shqiptare. Ndėrkohė qė politika, si gjithherėt e papėrgjegjshme dhe inerte ndaj interesave dhe aspiratave kombėtare, mbeti krejtėsisht e painteresuar dhe shpėrfillėse ndaj kėtij procesi tė "shpėlarjes sė trurit" qė do tė veprojė mbi shqiptarėt. E pra, kjo nuk ishte ēėshtje historianėsh por ēėshtje e politikės.
Natyrisht, heshtja fajėsuese e politikės (e asaj pjese qė nuk ėshtė protagoniste e drejtpėrdrejtė nė kėtė proces dhe marrėveshje tė turpshme me grekėt), indiferentizmi i qėllimtė i mediave dhe strukturave tė tjera tė shoqėrisė, solli deri nė kėtė stad, pra konkretizimin e kėtij procesi qė ka nisur prej vitesh. Pėr tė qėnė mė tė qartė, duhet thėnė se marrėveshja me grekėt (apo nėnshtrimi ndaj tyre) pėr masakrėn mbi tekstet shkollore tė historisė ka disa vite qė ėshtė nėnshkruar. Ėshtė ish-kryeministri Ilir Meta qė firmosi diēka tė tillė me homologun e tij Simitis, e mė pas u realizuan takime tė zyrtarėve ballkanikė tė arsim-shkencės nė kėtė hulli. Fasada propagandistike e kėtyre takimeve ėshtė pasqyruar nėpėr mediat shqiptare duke u veshur me retorikėn e "integrimit dhe bashkėpunimit ballkanik" dhe ėshtė arsyetuar me argumentin infantil tė "pastrimit nga elementėt qė favorizojnė urrejtjen mes popujve ballkanikė". Ndėrkohė, ky operacion gjymtues nė tė vėrtetė iu kėrkohet vetėm shqiptarėve nė RPSH, nė R. Kosovės dhe nė Maqedoni. Madje kanė qėnė ministrat Memushi, Pollozhani e Osmani qė janė takuar veēan pėr tė koordinuar mbi kėtė proces, duke rėnė dakort pėr njė krim tė ardhshėm mbi kujtesėn historike tė shqiptarėve si komb. Thamė qė gjithēka ėshtė veshur me retorikat integruese dhe bashkėpunuese, dhe e tillė ėshtė pėrcjellė mė pas edhe nga mediat, pa asnjė pėrpjekje pėr t'i hequr lustrėn dhe pėr tė parė mė nė thellėsi tė objektit.
Duket se shqiptarėt qenkan tė dėnuar tė mėsojnė apo interpretojnė historinė e tyre sipas orekseve tė tė tjerėve, orekse qė pėrmbushen me zell e pėrkujdes nga ordinanacat e tyre nė politikėn shqiptare. Njėlloj si para vitit 1948 kur shqiptarėt duhet ta shihnin hiustorinė e tyre nė kuadėr tė miqėsisė me jugosllavėt, si para vitit 1960 tė miqėsisė me sovjetikėt, si para vitit 1980 tė miqėsisė me kinezėt, - edhe sot duhet tė lexojnė e mėsojnė historinė e tyre vetėm nė aspektet qė ofron "miqėsia dhe bashkėpunimi ballkanik", e mė ngushtė "miqėsia dhe bashkėpunimi shqiptaro-grek". Ende nuk dihet nėse ky proces i turpshėm do tė shtrihet edhe mė tej, jashtė procesit mėsimor, apo nėse do tė sanksionohen edhe ndėshkime ligjore, ashtu si nė "kohė tė jugosllavėve, sovjetikėve apo kinezėve", pėr ata shqiptarė qė do tė guxojnė tė ngrenė zėrin historik kundėr "miqve dhe vėllezėrve ballkanikė, apo ekskluzivisht, kolonizatorėve grėkė". Nė tė vėrtetė, shenjat e kėtij ndėshkimi janė dhėnė nėpėrmjet bojkotimit tė atyre qė thonė tė vėrtetėn nė lidhje mė historinė dhe mėsimet qė duhen nxjerrė prej saj pėr tė hartuar politikat kundrejt ballkanikėve armiqėsorė tė shqiptarėve. Tė shohim mė vonė si do tė procedohet ndaj "armiqve" tė pėrqafimit asfiksues tė ballkanikėve.
Retushimi i historisė sipas vullnetit tė tė tjerėve, dhe institucionalizimi zyrtar i kėsaj, do tė thotė tė ngrihet mashtrimi nė sistem, dhe me pikėllim duhet kujtuar njė shprehje e njė shtetari tė viteve '30 qė e cilėsonte liberal-demokracinė si njė "fasadė pa ndėrtesė". Dhe realisht shqiptarėve, nėn emrin e kėsaj liberal-demokracie, po iu serviret njė sistem i tillė (pra, sistem mashtrimi, padrejtėsie, shitjeje tė interesave, humbje tė vetėdijes dhe interesit kombėtar) nga politika dhe intelektualizmi zyrtar, apo edhe nga sugjerimet e kėshillat e tė huajve qė ushtrojnė ndikim apo kontroll tė konsiderueshėm mbi to. Nėse historia mėsohet e gėnjeshtėrt dhe nė funksion tė politikave tė tilla tė ditės, nuk e di se pėr ēfarė shėrben kjo lloj historie, dhe a duhet quajtur e tillė, ndėrkohė kur nuk ėshtė tjetėr veēse njė demagogji dhe propagandė e lustėrt me rrėfime tė rreme, njė medikament i mbrapshtė dhe i dėmshėm pėr tė zėnė nė kapsllėk mendjet dhe ndjenjat e shqiptarėve, mendėsinė dhe botėkuptimin e tyre, psikozėn dhe njohjen e vetes, edhe kėshtu mjaft tė turbulluara deri mė tash.
Mė duhet tė kujtoj efektet e kėtyre "mirėkuptimeve" nga ana e hartuesve tė teksteve tė tashme tė historisė, qė kanė shkuar deri nė karagjozllėk. Mjafton tė pėrmendim se nė njė nga tekstet e historisė pėr ciklin tetėvjeēar, tė orientuar sipas "mėsimeve tė politikave ballkanike", shkruhet se Petro Nini Luarasin e "kanė vrarė tradhėtarėt turkoshakė", duke ikur prej faktit se ai ėshtė helmuar dhe anatemuar prej grekėve, - mė saktė prej kishės greke. Ndėrkohė termi "tradhėtarė turkoshakė" flet pėr njė orientim tjetėr qėllimkeq tė hartuesve dhe pėrpunuesve tė mashtrimeve tė tilla. Kėtu largohet urrejtja dhe insinuata karshi grekėve dhe ngjallet njė e tillė pėr shqiptarėt tradhėtarė (po tradhėtarė pėr kė, pasi kėta nuk ekzistojnė tė pavarur nga njė palė tjetėr e huaj?!, apo nė kėtė rast luhet me mekanizmin e ngjalljes sė urrejtjes midis shqiptarėve muslimanė dhe atyre ortodoksė?!). Nė kėtė mėnyrė i iket objektit tė vėrtetė tė veprimit tė tyre historik, qė janė interesat greke, politikat agresive greke kundėr arsimit dhe gjuhės shqipe, pėrkundėr pėrpjekjeve pėr afirmim tė elementėve kombėtarė shqiptarė. Mėnyrat e shtrembėrimit, keqinterpretimit dhe mashtrimit nė tekstet historike, nė tė vėrtetė meritojnė njė trajtim mė tė gjerė dhe tė detajuar, por po mjaftohemi me kėtė shembull pėr ta lėnė tė hapur mundėsinė qė tė merremi gjerėsisht nė tė ardhmen.
Realisht historia e shqiptarėve nė Ballkan (apo gadishullin e tyre Ilirik), nuk mund tė ketė kuptim -nėse nuk pasqyrohen kundėrshtitė e interesave mes palėve ballkanike, pėrplasjet e rėnda politike, diplomatike, ushtarake, luftėrat pėr territore, pėr gjuhė, pėr pėrvehtėsime popullsie nėpėrmjet asimilimit, manipulim fetar, etj; -nėse nuk rrėfehen ngjarjet dhe protagonistėt e secilės palė qė kanė ēuar nė kėtė realitet historik tė pėrēudnuar nė tė cilin janė konturuar faktorėt ballkanikė (popujt, shtetet, resurset e tyre). Dhe nė kėtė kontekst, natyrisht qė kanė vepruar nė mėnyrė dominante vetė ballkanasit (pa pėrjashtuar faktorėt e tjerė me ndikim tė drejtpėrdrejtė apo tė tėrthortė, qė janė politikat europiane apo mė tej globale), tė cilėt japin dhe lėndėn pėr shkrimin e historisė. Dhe nuk e di se ē'mund ti ngelet asaj historie nėse e trajtojmė nė kuadėr tė aspekteve tė miqėsisė dhe jo tė vėrtetėsisė.
Pėr tė realizuar kėtė aksion tė turpshėm qė kanė marrė pėrsipėr nė mėnyrė mercenare zyrtarėt shqiptarė tė politikės apo arsim-shkencės, i bie qė -tė mos flitet mė nė historinė shqiptare pėr pėrvehtėsimin e dhunshėm tė hapėsirave jetike shqiptare nga ana e fqinjėve sllavė e grekė (apo mos do tė trajtohen si marrje nėn kujdes e kėtyre hapėsirave nė mirėkuptim me vetė shqiptarėt?!), -tė mos flitet mė pėr luftėra agresore, pra pėr "grekun e parė, tė dytė apo tė tretė"- siē kujtohet nė popull; -tė mos flitet mė pėr masakrat e pashembullta mbi popullsitė civile, pėr spastrimet masive etnike, pėr shpėrnguljet e dhunshme masive jashtė Ballkanit (apo mos do tė trajtohen si shenja tė dashurisė dhe bashkėpunimit integrues ballkanik me synim zhdukjen e shqiptarėve si komb e si shtet?!); -tė mos flitet mė pėr politikat serbizuese e helenizuese qė kanė vepruar intensivisht gjatė gjithė kohės e deri nė ditėt tona (apo mos do tė trajtohen si pėrpjekje tė fqinjėve pėr qytetėrimin e shqiptarėve barbarė?!), -tė mos flitet.... por pėr ēfarė dreqin do tė flitet nė tekstet e historisė shqiptare, nėse jo pėr kėto? Mos vallė do tė pasqyrohen vetėm inkursionet e mongolėve nė shekujt e shkuar, apo aktet pirateske tė afrikano-veriorėve nė brigjet shqiptare, apo vetėm pėr ato momente kur prej syleshtėsisė sė shqiptarėve ka pasur kohė tė bashkėveprimit ballkanik nė kurriz tė vetė interesave shqiptare?
Pasi nė kėtė frymė retushimi radikal qė synohet, edhe pėr ngjarjet qė kanė si protagonistė jashtėballkanikėt italianė, gjermanė, francezė, etj, nuk mund tė flitet realisht, por duke u kujdesur tė hiqen "insinuatat" apo resentimentet negative e urrejtje-ndjellėse, meqė politika ėshtė e orientuar drejt integrimit europian mbas atij ballkanik! Apo europianėt e tjerė mund ti shajmė, mund tė ngjallim urrejtjen pėr veprimet e tyre, ndėrsa grekėt dhe serbėt ballkanikė jo? Sepse nuk ėshtė vėnė re tė bėhet kujdes kur flitet pėr pushtimet e Shqipėrisė nga italianėt, gjermanėt, por vetėm kur pėrmenden ballkanikėt qė kanė gllabėruar pjesėt mė tė majme shqiptare. Atėhere, konkluzioni ėshtė mjaft i qartė, pavarėsisht se i dhimbshėm e i mjerueshėm. Zyrtarėt e politikanėt shqiptarė, apo mėtej intelektualėt zyrtarė qė janė nė kėtė vorbull, po punojnė vetėm nė drejtim tė interesave tė ballkanikėve tė tjerė dhe jo pėr atė qė reklamohet si "bashkėpunim e integrim ballkanik". Pra, janė kthyer nė instrumentė tė politikave tė Athinės apo Beogradit, pėr tė deformuar mendjet dhe kujtesėn e shqiptarėve, pėr ti kthyer ata nė inertė ndaj vlerave tė tyre, ndaj trashėgimisė sė tyre, ndaj interesave tė tyre, qė nė tė vėrtetė janė nė kundėrshti me interesat greke dhe serbe, pėr hir tė sė vėrtetės.
Kjo lloj pėrshtatje e trajtimit dhe interpretimit tė historisė pėr shqiptarėt me politikat qė zhvillohen sot nė Ballkan, pėr tė amortizuar ēdo lloj prirjeje tė shqiptarėve drejt fateve tė tyre historike kombėtare, nuk ka synim tjetėr veē "shpėlarjes sė trurit" tė tyre pėr tė qėnė tė pafuqishėm nė artikulimin dhe realizimin e aspiratės sė tyre tė jetėsishme.
Historia ėshtė ajo qė ėshtė, me disfatat dhe sukseset qė mbart, me ngjarjet, luftėrat, pėrpjekjet, kundėrshtitė mes protagonistėve tė saj. Dhe i vetmi interpretim i qėndrueshėm dhe funksional duhet tė jetė ai qė aplikon pėrveē vėrtetėsisė edhe interesin kombėtar. Pra, interpretimi nė fokus tė asaj qė i ka sjellė ngjarja, koha, protagonizmi, ngjizjes dhe prosperitetit tė kombit pėrkatės pėr tė cilin shkruhet historia. Pėrndryshe ajo kthehet nė njė vegėl qorre dhe agresive e politikave tė mbrapshta, me orientim ideologjik apo mė tej antishqiptar. Ky diversion qė bėhet mbi kujtesėn e shqiptarėve duhet denoncuar me tė gjitha mjetet dhe forcat pėr tė mos u kthyer mė pas nė njė realitet fatkeq pėr vetė shqiptarėt.
MONARKIA
Ese mbi lidhjet ndėrmjet monarkisė dhe fesė(1)
Pse feja ėshtė mė pranė monarkisė se republikės
Charles A. Coulombe
SHBA
"Prandaj populli i New South Wales-it, Victorias, South Australias, Queensland-it, dhe Tasmania-s, duke kėrkuar me pėrvuajtje bekimin e Zotit tė Gjithėfuqishėm, kanė rėnė dakord pėr t'u bashkuar nė njė Komonuelth Federal nėn Kunorėn e Mbetėrisė sė Bashkuar tė Britanisė dhe Irlandės, dhe nėn Kushtetutėn qė kemi aprovuar." (Kushtetuta australiane).
Unė jam njė amerikan i cili ėshtė fortėsisht i interesuar pėr gjendjen e gjėrave nė Australi. Si njė qytetar i lindur nė republikėn me tė suksesshme nė botė, mendoj se unė mund tė bėj disa vėrejtje me peshė pėrrreth debatit tuaj tė mbramė mbi monarkinė. Nė njėfarė mėnyre, unė ndihem paksa si fantazma e Marley-t, kur dėgjoj z.Keating dhe bandėn e tij llomotitėse, qė flasin pėr superioritetin e republikės. Ashtu siē Marley i tha Scrooge-it "ju keni ende njė shans dhe njė shpresė pėr t'mė shpėtuar prej asaj qė mė pret", mbas sė cilės ėshtė momenti i tundjes sė hekurave (prangave). Tani, pėrpara se unė tė fus dorėn time tė huaj brenda njė kafazi luanėsh, mė lejoni t'ju tregoj se kush jam unė. Sė pari, unė kam lindur nė Nju Jork, i quajtur si esenca e ėndrrės amerikane nga shumė anė; rezidenca ime ėshtė nė Los Anxheles, ai qyteti ku thuhet se ajo ėndrra paketohet pėr eksport dhe pompohet nė arteriet mendore tė tė gjithė botės. Pėr mė tepėr unė kam shėrbyer nė ushtrinė amerikane dhe jam betuar pėr besnikėri ndaj kushtetutės, si tė gjithė amerikanėt qė duhej tė merrnin pagesė nga qeveria, qofshin ata presidentė, apo privatė. Nga ana tjetėr, unė kam gjak franko-kanadez, pėr mė tepėr, frengjishtja ėshtė gjuha ime e parė (e nėnės). Nė shpirtin tim ėshtė rrėnjosur resentimenti i humbjes sonė nga ana e stėrgjyshėrve tuaj nė Fushėn e Abrahamit mė 1759 - si rezultat i sė cilės unė do duhej tė mėsoja gjuhėn tuaj, nėse do tė isha asokohe nė jetė. Mė tej, unė jam katolik, dhe besimtar; pretendimi i kishės - se vetėm Njė Besim i Vėrtetė i themeluar nga Krishti, - pranohet plotėsisht me zemėr e me shpirt prej meje. Ju duhet tė pranoni shfajėsimet e mia qė ju mėrzita me kaq shumė biografi timen dhe qė u tregova kaq i ashpėr nė ēėshtje qė janė shumė delikate; por, druaj se ėshtė e nevojshme, nėse dikush kėrkon tė shmangė ato lloj pėrgjigjesh therėse, tė cilat republikanėt australianė i hedhin pashmangshmėrisht ndaj ēdokuj qė i kundėrshton ata, pavarėsisht se sa tė arsyetuara i kanė argumentet e tyre. Ju e dini kėtė ushtrim: "sahanlėpirės", "servil frikacak", "anglofil" dhe "mjekėrcjap" pėr tė pėrmendur disa. Oh po, unė jam 35 vjeē dhe kėshtu duhet t'ju kėrkoj tė mos ma pėrmendni po ashtu as kėtė nofkėn e fundit. Pėr t'ia filluar, le tė mė lejohet t'i kėndoj njėherė njė prej tė miave z.Keting, thjesht sepse ai e ka pėrcaktuar veten si "Iniciatori i Republikės". Dhe ėshtė fjala pėr atė - qė kur ishte nė Irlandė ai u deklarua se ishte republikan pėr shkak se ishte katolik, por gjithkush mund tė habitet pse kundėrshtimi i tij ndaj abortit - qė na e detyron Besimi qė ne ndajmė - nuk ndihet aspak! Sigurisht, nėse ai ndien se besimi i tij i thellė e ka nxitur atė tė punojė pėr pėrmbysjen e Kunorės ndaj sė cilės ai e ka lidhur veten duke u betuar mbi nderin e tij tė shenjtė, ai duhet tė punonte tė paktėn po aq fort edhe pėr ēėshtjen e abortit!? Por pėr aq sa di unė, ai thjesht po i bėn jehonė linjės sė Partisė Laburiste tė Australisė (po, fjalėn laburiste, si njė amerikan, unė rezervoj tė drejtėn ta shqiptoj ashtu siē duhet). Nė tė vėrtetė ky pohim prekės pėr besimin duket po aq mashtrues sa edhe argumentet e tjera tė dhėna. Kunora ėshtė e huaj pėr Australinė? Por po ashtu janė edhe anglishtja, kanunet e zakonet e vendit, demokracia, dhe madje edhe Posti i Kryeministrit, - nė tė vėrtetė, ēdo organizim qytetar diēka mė i komplikuar se ai fisnor. Monarkia ju ndan juve prej fqinjėve? Cilėt: - me Tajlandėn, Japoninė dhe Malajzinė, apo me Kinėn, Vietnamin dhe Indonezinė? Nėse ėshtė fjala pėr tri tė parat, ju e keni tashmė njė sovran, ashtu si ato; nėse tri tė fundit, ju duhet tė rigjykoni nėse me tė vėrtetė kėrkoni tė qeveriseni nė tė njėjtėn mėnyrė si kinezėt dhe vjetnamezėt. Pėr aqsa i pėrket Indonezisė, ju mund tė debatoni deri nė ditėn e Qametit, pikėrisht se sa e lirė ėshtė ajo; por s'ka rėndėsi se sa republikane ėshtė qeveria nė Xhakarta, vendi ka me tė vėrtetė qindra sulltanė dhe raxhah, tė cilėt luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė jetėn e nėnshtetasve tė tyre - vizitoni tė themi, Kratonin e sulltanit tė Yogyakarta-s nėse nuk mė besoni mua. Nė tė vėrtetė, sikur tė mos i pėrsėriste si refren media juaj kėto kundėrshtime marroqe (fluturake), sikur tė ishin himne, ato do tė ishin zhdukur nė ēast, sikur vetėm njėherė tė kishim menduar me mendje tė kthjellėt. Ndėrkaq invokacioni i z.Keating drejt ēeshtjeve fetare nuk qendron veēan pjesės tjetėr tė budallallėqeve njėdrejtimshe; nė fund tė fundit beteja midis monarkisė dhe republikės, nė Australi ashtu si dhe nė pjesėn tjetėr tė botės, ėshtė edhe fetare, - nėse jo, ndoshta nė atė mėnyrė qė mendon z.Keating. Pėr anglikanėt, natyrisht, ēdokush mund tė mendojė se ēėshtja ėshtė e qartė: Kunora britanike ka themeluar Kishėn e Anglisė dhe bijėn e saj Komunionin Anglikan. Me pėrjashtim tė Kishės Episkopale Protestane nė vendin tim (SHBA - red.), tė gjithė Librat e Lutjeve tė Pėrgjithshme - tė paktėn derikur Mbretėresha e sotme ėshtė kunorėzuar prej Arkibishopit tė Kanterbėrit (Canterbury) mė 1953 - a nuk pėrmbanin pėr Lutjet e Mėngjesin dhe tė Mbrėmjes diēka si kjo?:
-O Zot, Babai ynė qiellor, i fuqishėm dhe i madh, Mbreti i mbretėrve, Zoti i zotėrve, i vetmi sundues i princėrve, qė na mban prej fronit tėnd tė gjithėve ne banorė tė tokės: Me gjithė zemėr tė lutemi ty qė mbrosh dhe ta mbash Sovranen tonė mė tė shkėlqyeshme, Mbretėreshėn Elizabetė; dhe kėshtu ta mbulosh atė me bekimin e Shpirtit tė Shenjtė, qė ajo gjithmonė tė pėrulet ndaj dėshirės tėnde, dhe tė ecė nė rrugėn tėnde; Plotėsoje atė me dhurata tė shumta qiellore; jepi asaj shėndet dhe jetė tė gjatė; forcoje atė qė ajo t'ia arrijė tė mundė dhe rrėzojė armiqtė e saj; dhe sė fundi, mbas kėsaj jete, ajo tė mundė tė arrijė gėzimin dhe kėnaqėsinė e pėrhershme; pėrmes Zotit tonė Jezu Krisht.
Nga kjo litani qė dhamė kėtu, a mund tė kėrkojmė mė tepėr prej Zotit? Pėr kėtė ēeshtje, poashtu, a kėrkon mė tepėr urdhri i Komunionit tė Shenjtė? Natyrisht ato munden qė me fraza rezonante tė kėrkojnė tė bien mbi Mbretėreshėn, tė paktėn sipas besimit tė tyre, tė gjitha llojet e bekimeve tė Mbrojtėsit (Zotit - red.). Nė vendin tim Episkopalėt, deri nė ndryshimet e dy dekadave tė fundit, dukeshin gjithnjė nė zor qė s'kishin njė Monark pėr tė cilin tė luteshin. Kėshtu, pėrveē ndryshimeve tė fjalėve pėr ceremoni tė ndryshme, tė atij niveli menēurie si: "O Zot, Mbroje Shtetin!" (e cila s'ngjan kurrė se mund t'i pėrshtatet njė liturgjie tė tillė ruajaliste), ata kanė grumbulluar tė gjitha mbetjet monarkike tė sė shkuarės. Shumė prej komuniteteve para-revolucionare tė 13 shteteve tė vjetra (SHBA - red.) ēmonin komunionin e argjendtė qė u kishte dhėnė Mbretėresha Ana ose njėra prej tre Georges-ve; kur Mbretėresha Elizabet vizitoi Komunitetin Tresh tė Nju Jorkut disa vjet mė parė, ajo u paraqit krenare me njė kristal qė mbante 300 kokrra piperi tė zi - shuma qė ia ka dhėnė borxh Kunorės, kėshilli i Episkopalėve pėr rentėn e komunitetit mbi tokat e gjera dhe tė begatshme tė Manhatanit tė poshtėm. Komuniteti Bruton nė Williamsburg, Virginia dhe Kapela e Mbretit nė Boston (Unitariane deri mė 1785, por megjithatė vazhdon tė pėrdorė versionin e Librit tė Lutjeve tė Pėrgjithshme) mbajnė karrigen e tyre qeverisėse mbretnore, qė kompletohet me tendė dhe me veshjet ushtarake ceremoniale mbretnore. Megjithėse krerėt e tyre u thonė se ata janė qytetarė tė njė republike, zemrat e tyre dėshirojnė tjetėr gjė. Ideja e njė Anglikanizmi republikan nė njė vend, i cili i pėrmbahet besnikėrisė ndaj Mbretėreshės, ėshtė absurde, i lidhur me tė pėrmes lidhjesh tė tilla si historia, liturgjia, dhe shpesh, nė rastin e zyrtarėve e klerikėve (pėr australianėt gjithsesi prej 1974-ės), edhe tė betimit.
Eshtė pothuaj krejt ndryshe pėr ne katolikėt. Menēuria popullore, e mishėruar nė tė tillė si z.Keating, mbron idenė se katolikėt duhet tė jenė republikanė. Shikoni Irlandėn! Shikoni Quebec-un! Mirė, ja kėshtu po bėjmė pėr njė moment. Por pėrpara kėsaj, le ta zgjerojmė pak horizontin. Pėr t'ia filluar, le tė mos harrojmė se Kisha ėshtė njė Monarki. Kreu ynė fetar, Papa, ėshtė gjithashtu njė sovran i pėrkohshėm, megjithėse ai ka hequr dorė prej shumicės sė zotėrimeve tė tij qė mė 1929-ėn. Tiara (diadema), kurora treshe, na kujton neve se ai ėshtė i fundmi i tė gjithė monarkėve absolutė kristianė; edhese Papa aktual nuk e vesh atė, ajo ngelet simboli i zyrės sė tij. Gjithsesi papėt qyshprej Leo XII (1878-1903) kanė pasur mundim pėr tė theksuar se Kisha mund tė bashkekzistojė me ēdo formė qeverisjeje, Piu VI (1775-1799) ishte i qartė nė mbėshtetjen ndaj pararendėsve tė tij qysh prej Shėn Pjetrit ("Frikėsoju Zotit, Ndero Mbretin") e mbrapa.
Vijon nė numrin e ardhshėm
Pėrktheu: Neritan Kolgjini
Shėnim: Ky shkrim i studiuesit Charles A. Coulombe ėshtė pjesė e njė debati tė monarkistėve australianė me republikanėt e atij vendi. Shkrimi nė origjinal mban titullin "By the Grace of God" qė shqip mund tė jepet nė formėn "Pėr hir tė Zotit" ose "Me bekimin e Zotit", kur ėshtė fjala pėr formulėn e njohur monarkike.
KOMENTI
Ēfarė ka pėrtej ndarjes zonale
Nga Neritan Kolgjini
Kėto ditė tė para tė marsit, nė parlament u aprovua pa diskutime marrėveshja konsensuale e radhės pėr ndarjen zonale. Pėrtej faktit qė marrėveshja pėr zonat u kontestua nga parti tė tjera, pėrtej faktit qė kjo u prit vakėt prej ambasadorit tė OSBE-sė, si dhe faktit qė janė shkelur disa afate kohore tė vėna mė parė, nisur nga qėndrimi konstant obstruksionist i PS-sė, duhet vėnė nė dukje njė problem tjetėr, mjaft i rėndėsishėm pėr sot e pėr tė ardhmen, - pėrfytyrimi pjesor ose i korruptuar i PS-sė pėr Atdheun. Eshtė fjala pėr njė mentalitet tė vjetėr e tė trashėguar tė PS-sė, i cili nuk e koncepton atdheun ose Shqipėrinė si njė tė tėrė e tė barazvlershme nė pjesėt e tij, por si njė mozaik ku njė pjesė ėshtė shumė mė me kuptim e me vlerė sesa tė tjerat. Ky mentalitet u vu re qartas gjatė gjithė debatit pėr ndarjen zonale, ku pėrfaqėsuesit e PS-sė mbrojtėn ndarjen e vjetėr zonale, ku qarkut tė Vlorės e qarqeve gjitonė me tė, u ishin (janė) dhėnė mė shumė zona zgjedhore, sesa do tė duhej sipas mesatares sė pranuar tė votuesve dhe tė elektoratit. Siē ėshtė bėrė publike kohė mė parė, nė qarqet Vlorė dhe Gjirokastėr, sipas regjistrimit tė popullsisė nė vitin 2001, kanė dalė 50 mijė banorė mė pak sesa kishte votues nė listat zgjedhore!... Dhe pikėrisht pėr shkak tė kėtij manipulimi flagrant me listat e zgjedhėsve, PS-ja ia ka dalė tė imponojė njė numėr zonash zgjedhore mė tė madh se normalja nė kėto dy qarqe, dhe mė pas tė arrijė tė fitojė deputetėt "rozė" me njė numėr qesharak votash, aq sa nė qarqe tė tjera me aq vota del kryetar i njė bashkize tė vogėl, ose ndonjė komune tė madhe. (Shėnojmė se nė kėto zona nuk fitojnė asnjėherė deputetė tė partive tė tjera pėrveē PS-sė). Prandaj pėrfaqėsuesit e PS-sė nė komisionin e posaēėm pėr ndarjen zonale nuk "lėshonin pe", pavarėsisht mungesės sė argumentave logjikė dhe fakteve shkatėrruese pėr ta.
Ēfarė janė bastionet e PS-sė
Kėto dy qarqe (Vlorė, Gjirokastėr) njihen si "bastion" i PS-sė, jo vetėm nė kuptimin elektoral, por edhe nė atė qeveritar, ekonomik, administrativ etj., pasi prej tyre rrjedhin shumica e qeveritarėve, deputetėve, njerėzve tė administratės sė lartė shtetėrore, biznesmenėve tė "emėruar" nga pushteti, dhe sė fundi, nė kėto qarqe shkojnė shumė herė mė tepėr investime sesa do tė duhej sipas numrit tė popullsisė apo sipas kontributeve nė formė taksash e tė ardhurash nė arkėn e shtetit. Dhe pikėrisht ky mentalitet qartėsisht krahinor ka qenė historikisht gati vijė zyrtare e politikės sė PS-sė, ku psh., qarku Vlorė duhet tė ketė deputetėt mė tė shumtė nė parlament, qarku Vlorė duhet tė ketė ministrat mė tė shumtė nė qeverinė e PS-sė, drejtorėt e drejtorive, doganierėt, madje edhe shoferėt e institucioneve, dhe nė vazhdim tė kėsaj logjike, po ashtu, ky qark i "klasit tė parė", duhet tė ketė edhe numrin mė tė madh tė zonave elektorale pėr numėr banorėsh, pavarėsisht se kjo ėshtė nė kundėrshtim flagrant me parimin e barazisė sė votės.
Pėrfaqėsuesit e PS-sė nė komisionin teknik tė zonave rezistuan pėr hartėn e vjetėr zonale, deri nė "njė urdhėr nga lart" qė tė tėrhiqeshin pak nga mbrojtja e bastionit tė "zonės sė parė operative" Vlorė - Gjirokastėr, dhe tė pranonin tė hiqej njė zonė elektorale prej saj. Kjo "sakrificė" tregoi edhe njėherė se PS-ja nuk ndryshon dot mentalitetin e saj thelbėsisht krahinor, pasi nė fakt nga 2 qarqet nė fjalė, do tė duhej tė hiqeshin sė paku 3 zona elektorale, po t'i referoheshim numrit tė popullsisė e sidomos atij tė votuesve. Por kjo ka pak gjasa tė ndodhė, pėr sa kohė kėtu ta bėjnė ligjin "sherifėt" e "kapedanit" Nano, tė cilėt ēmojnė se vota e zgjedhėsve tė "Zonės sė parė operative", ka vlerė tri herė mė shumė se e njė tiranasi, durrsaku, shkodrani apo dibrani. Pikėrisht ky vizion i korruptuar i atdheut, qė shihet nė politikėn, qendrimet e deklaratat e PS-sė, ėshtė njė ndėr problemet e rėnda qė pjesa tjetėr e politikės shqiptare duhet tė ketė menēurinė ta luftojė. Unė nuk marr pėrsipėr tė jap ndonjė recetė tė posaēme, apo tė pretendoj se kam gurin magjik, i cili i rregullon gjėrat me njė tė prekur, pėrkundrazi. Por ajo qė unė konsideroj se duhet tė bėhet pėr shėrimin e kėsaj plage socialiste, ėshtė vlerėsimi i njėllojtė i tė gjitha pjesėzave tė kėsaj ane tė rruzullit qė ne e kemi atdhe. Nė gjykim tė fundit, nė lidhje me kėtė temė, "zona e parė..." duhet tė ketė, - nė raport tė drejtė me popullsinė qė ka, - deputetė, ministra, 'kapedanė', 'mehmurė'... etj.. Ajo qė s'duhet tė konsiderohet ėshtė tė mos shkonim sipas pėrfytyrimit tė PS-sė pėr atdheun, duke favorizuar njė krahinė tjetėr. Pasi nė njė rast tė tillė nuk do tė kishte asnjė kuptim tė flisnim pėr unitet kombėtar, apo pėr tėrėsi territoriale shtetėrore. Sepse po tė shkonim me psikologjinė tribale tė PS-sė, do tė duhej qė pėr pak kohė, edhe Shqipėrinė londineze, ta ndanim nė disa minishtete si Lihtenshtajni, qė mė pas do tė na bėnte pre tė lehtė pėr tė gjithė "dreqnit qė kemi kojshi" siē thoshte Fishta. Po tė shkonim me mentalitetin e "zonės sė parė operative", do tė na duhej tė zhbėnim emrin Shqipėri e shqiptar, tė zhduknim flamurin si simbol e sė fundi, ndoshta edhe gjuhėn, e tė pėrshtateshim sipas idiomave gjuhėsore tė fqinjėve "kojshi". Prandaj e konsideroj fat tė madh pėr shqiptarėt qė nuk ka njė parti tjetėr nė Shqipėri qė tė ketė tė njėjtin mentalitet krahinor si PS-ja, pasi, nėse do tė ekzistonte njė parti e tillė e fuqishme nė pushtet, atėherė procesi i dezintegrimit tė vendit do tė ishte i menjėhershėm. Shqiptarėt sot kanė nevojė pėr njė mentalitet integrues, pėrbashkues, - pėr tė arritur tė idealja, Shqipėria pėr tė gjithė shqiptarėt. Integrimi, pėr aq sa kjo fjalė ka kuptim pėr mua, ėshtė nė radhė tė parė bashkimi i shqiptarėve nėn tė njėjtėn ēati shtetėrore, e mė pas anėtarėsimi nė BE.
Pse PS luan me ndarjen zonale
Por le tė kthehemi edhe njėherė te ndarja zonale si nxitje pėr tė reflektuar pėr probleme tė njė rėndėsie me tė madhe sesa rezultati i njė fushate elektorale. Skema e vjetėr e ndarjes zonale, pėrcaktonte qė qarqet nė jug tė Shkumbinit tė kishin 52 deputetė. Ndėrsa me korrigjimin qė ėshtė bėrė, dy zona jugore kanė kaluar nė Tiranė e Shkodėr, dhe me kėtė ndarje nė dukje simetrike, 50 me 50, mendohet se gjėrat janė rregulluar. Nė fakt po tė merrnim si kriter popullsinė dhe pjesėmarrjen nė votime, do tė duhej qė pjesa nė veri tė Shkumbinit tė kishte mė shumė zona elektorale, pėr shkak tė pėrqendrimit tė popullsisė nė zonėn Tiranė-Durrės e pėrgjatė zonave fushore duke filluar me Shkodrėn. Por kjo nuk ka ndodhur. Kuptohet qė PS-ja po vazhdon tė kėmbėngulė nė tezėn e vjetėr tė "reaksionarit geg" pėr tė pasur njė rezultat "jek e jek" qė nė partencė, qė pa filluar zgjedhjet. PS mendon se do tė nxjerrė rezultate fituese nė zonat "bastione". Mandej, duke synuar nė zonat urbane Tiranė-Durrės, fitoren e kandidatėve tė saj miliarderė, ajo tė mund tė fitojė maxhorancėn edhe nė zgjedhjet e ardhshme. Kuptohet, pėrsėri nė kundėrshtim me vullnetin e shumicės sė elektoratit shqiptar, dhe vetėm pėr shkak tė kėsaj formule zgjedhore. Kjo strategji po shfaqet qartė prej ditėsh por artikulimin mė tė fortė e bėri kryetari i "tribusė" socialiste Nano nė Fier nė ditėn e rrėzimit tė bustit tė diktatorit Enver Hoxha.
Nano, u tha fierakėve se me ardhjen e opozitės nė pushtet "do tė rindizet sherri veri-jug", duke e ankoruar kėsisoj anijen socialiste nė limanin e dasive kombėtare.
Sipas Nanos, po erdhi opozita nė pushtet, jugorė e veriorė do tė kacafyten... Nė fakt kjo nuk ndodh, pėrveēse nė kokat e nė skemat e PS-sė e tė versionit mė tė hershėm tė saj, PPSH-sė. Kėto gjėra mund t'i thotė e bėjė vetėm njė njeri qė ka njė koncept tė gjymtė e tė korruptuar pėr atdheun, sepse vetėm duke pasur njė ide tė mangėt tė atdheut mund tė shprehesh si z.Nano nė Fier se qarku i Kukėsit nuk ka potencialet e Fierit dhe se prandaj kanė standarde tė ndryshme zhvillimi. Sipas Nanos "Nuk mund t'i gjejmė nė Kukės kėto potenciale qė ka Fieri, dhe kjo vjen pėr shkaqe historike, tė trashėguara edhe nga regjimet e mėparshme, dhe pėr shkak tė problemeve qė janė vėrtet mė kritike (dhe ne po i kurojmė) pėr zonėn verilindore tė izolimit, jo vetėm politiko historike, por edhe fizike, nė kontakt me tregun kombėtar dhe me hapjen nė rajon apo ndaj zhvillimit global qė po pėson Shqipėria, por sidomos pjesa bregdetare. Pėr kėto shkaqe, nė kėto rajone siē janė ai i Kukėsit ka mė shumė varfėri apo papunėsi." (Zėri i Popullit, dt.22 shkurt 05, fq.2-3).
Sė pari, sa u pėrket shkaqeve historike, Nano duhet tė jetė "i fundit nė planet" qė duhet tė flasė, pasi ėshtė vetė arkitekti nr.1 i krijimit tė kėtyre shkaqeve. Ka qenė pėr shumė vite kryeministėr dhe nuk duhej pritur viti 2005 qė Nano ta "kuptonte" kėtė.
Sė dyti, nė lidhje me izolimin e zonės verilindore, po citoj njė pjesė shkrimi nga zėdhėnėsi i qarkut tė Kukėsit ku thotė se "qarku i Kukėsit ėshtė mė i varfri i Shqipėrisė, sepse tė varfėr Qarkun e Kukėsit e bėn kjo lloj qeverie. Qarku i Kukėsit po tė administrojė pasuritė e tij, qė ia rrjep qeveria, bėhet qarku mė i pasur nė Ballkan e jo mė nė Shqipėri. Qarku i Kukėsit prodhon energjinė elektrike pėr gjithė vendin. Nuk prodhon domate, kastraveca a speca djegės... E pėrveē energjisė, qarku i Kukėsit ka pyjet e mineralet e vendit, ka 3 dogana e 5 vendkalimi kufitar me Kosovėn, ka resurse turistike tė nivelit tė lartė, ka ajėr, ujė e mjedis qė ia lakmon gjithkush. Por mbi gjithēka qarku i Kukėsit prodhon energjinė elektrike qė ia merr falė qeveria pa i dhėnė asnjė grosh, pa e paguar as tokėn e pronarėve". (Tema 12.02.05). Kjo pėrgjigje e zėdhėnėsit tė qarkut Kukės besojmė se ėshtė shterruese e nuk ka nevojė mė pėr shtjellim. Por siē duket pėr Nanon, atdhe ėshtė vetėm pjesa ku ai fiton dhe ku ka mbėshtetėsit e tij. Aty ku jeton "populli socialist". Pjesa tjetėr ku jeton "populli i opozitės" konsiderohet reaksionare, dhe prandaj duhet lėnė nė varfėri tė skajshme. Prandaj Nano dhe nanoidėt, (pavarėsisht tė dhėnave fizike) duhet tė kurohen nga mentaliteti patologjik antikombėtar i thellimit tė ndarjeve veri-jug. Mentalitet qė vjen vetėm pėr njė shkak, - konceptimit gjysmak tė atdheut.
(Botuar edhe ne gazeten Tradita te LZHK)
___________________________
20 Shkurt 2005
___________________________
Kryetari Spahiu dhe shefi organizativ Nevruz Ndregjoni, takim nė degėn PLL Vlorė
Mblidhet komiteti drejtues i PLL dega Vlorė. Marrin pjesė Spahiu dhe Ndregjoni
Mbreti Leka, sė shpejti vizitė nė Vlorė
Spahiu: Ardhja e Mbretit nė Vlorė do tė jetė njė eveniment shumė i rėndėsishėm jo vetėm pėr LZHK-nė, por pėr tė gjithė ata qė janė tė interesuar ta shohin dhe ta dėgjojnė drejtpėrsėdrejti Mbretin Leka I dhe platformėn e LZHK pėr zgjedhjet parlamentare
Eqerem Spahiu: Prioriteti ynė, pėrzgjedhja e kandidaturave
Vlorė - Kryesia e PLL nė mbledhjen e fundit me kyetarėt e degėve nėpėr rrethe, dha porosi dhe udhėzime pėr fillimin e pėrgatitjeve pė zgjedhjet e ardhshme parlamentare, qė me tė drejtė janė cilėsuar si shumė tė rėndėsishme pėr tė ardhmen e shqiptarėve. Pėr legalistėt vlerėsimi ėshtė akoma mė i madh, pasi pėr herė tė parė vetė Mbreti Leka i Parė ėshtė pėrfshirė drejtpėrdrejt nė kėtė garė elektorale, pėr tė fituar zgjedhjet dhe ndryshuar aktualitetet e dhimbshme nė tė gjitha aspektet e jetės shqiptare.
Drejtuesit kryesorė tė PLL mbi bazėn e njė programi tė detajuar po marrin pjesė nė mbledhjet e komiteteve drejtuese nė rrethe pėr t'i kontribuar mė shumė analizave, informacionit rreth aktiviteteve dhe kontributit tė PLL nė LZHK dhe fillimit tė zbatimit tė porosive tė dhėna nga qendra.
Nė kėtė kontekst, ditėn e premte, mė datė 18 shkurt 2005, u mblodh komiteti drejtues i PLL dega Vlorė, ku pėrveē anėtarėve tė kėtij komiteti morėn pjesė edhe kryetari i PLL z.Ekrem Spahiu dhe drejtori i Departamentit Organizativ pranė PLL z.Nevruz Ndregjoni.
Z.Akil Danushi, kryetar i degės, nėpėrmjet njė raporti tė shkurtėr informoi tė pranishmit mbi aktivitetin e degės dhe nė mėnyrė tė veēantė u ndal edhe tek porositė dhe udhėzimet e dhėna nga qendra pėr pėrgatitjet e degės nė funksion tė zgjedhjeve tė ardhshme parlamentare.
Z.Danushi nė fjalėn e tij theksoi edhe problemet e krijuara nė degė si rezultat i mosmarrėveshjeve mes anėtarėve tė komitetit drejtues, por ato duhen tejkaluar qė tė jemi sa mė tė bashkuar, pasi zgjedhjet po afrojnė dhe ne jemi duhet tė hidhemi nė aktivitet me kapacitet tė plotė.
Diskutantėt e tjerė si Nesip Xhelili, sekretar i degės, Xhezmi Grabova - kryetar i Senatit tė veteranėve tė Degės dhe anėtar i kryesisė sė Senatit nė qendėr, Ilir Rushiti ish-kryetar i parė i PLL, Bajram Ajro, Fuat Ēobo, Ferro Kapaj, Ramadan Grabova, Eduard Bedini, etj., u pėrqendruan mė shumė pėr tė ardhmen aktivitetit tė degės, por evidentuan edhe mangėsitė dhe sidomos indiferentizmin e ndonjė anėtari tė komitetit drejtues pėrballė detyrave funksionale qė ata mbulojnė.
Nė fjalėn e tij kryetari i PLL z.Spahiu, pasi falenderoi tė panishmit e filloi duke thėnė qė dega e PLL Vlorė ėshtė e vetmja degė qė nuk ka zhvilluar konferencėn e saj sipas statutit, pėr vetė problemet dhe arsyet qė ju vetė i ngritėt. Dega e Vlorės nė zgjedhjet fundit pėr pushtetin vendor arriti tė marrė vetėm 379 vota baraz me 0,69 % tė rezultatit lokal, duke u renditur nė degėt PLL ndėr mė tė dobėtat, por pėr herė tė parė PLL nė rrethin e Vlorės ka dy kėshilltarėt e saj. Spahiu mė pas u ndal nė situatėn aktuale politike nė vend, ku qeverisja e majtė e ka zhytur vendin nė njė mjerim tė thellė, duke marrė parasysh tė gjithė treguesit makroekonomikė realė dhe jo ato qė thekson herė pas here qeveria si arritje.
Pikėrisht pėr tė ndryshuar kėto realitete tė zymta, tha Spahiu, vetė Mbreti Leka I ka iniciuar dhe udhėheq Lėvizjen pėr Zhvillim Kombėtar qė mbi tė gjitha ėshtė njė shpresė pėr shqiptarėt, sepse duke qenė nė krye tė saj Mbreti Leka I, ėshtė e besueshme nga shumica e shqiptarėve dhe sigurisht qė ajo do tė votohet prej tyre.
PLL, duke qenė pjesė integrale e kėsaj lėvizjeje, ėshtė e angazuar totalisht nė kontributet e saj pėr LZHK. Sikurse jeni nė dijeni, nė LZHK tashmė kanė aderuar shumė parti parlamentare dhe joparlamentare, shoqata atdhetare e politike, personalitete tė fushave tė ndryshme tė jetės, etj.. Qė tė gjithė sė bashku do tė bėjnė tė mundur qė t'ju paraqesim njė alternativė qeverisjeje ndryshe nga kjo aktualja. Drejtuesit e degės sė PLL nė rrethin e Vlorės duhet tė rrisin kontaktet dhe bashkėrendimin me tė gjithė faktorėt dhe aktorėt politikė lokalė qė janė deklaruar dhe afruar pranė LZHK-sė, tha Spahiu.
Ardhja e Mbretit nė Vlorė do tė jetė njė eveniment shumė i rėndėsishėm jo vetėm pėr LZHK-nė, por pėr tė gjithė ata qė janė tė interesuar ta shohin dhe ta dėgjojnė drejtpėrsėdrejti Mbretin Leka I dhe platformėn e LZHK pėr zgjedhjet parlamentare.
Pėr tė vazhduar mė tej nė fjalėn e tij, Spahiu u ndal nė porositė e dhėna nga qendra ku ndėr mė kryesoret ėshtė pėrzgjedhja e kandidaturave pėr deputetėt nė zgjedhjet e ardhshme, qė do t'i vihen nė dispozicion LZHK-sė. Sigurisht qė kandidaturat tona do tė jenė figurat mė tė spikatura duke plotėsuar edhe kriteret ligjore edhe morale, qė ato tė jenė tė besuara dhe tė votuara nga elektorati shqiptar.
Duke marrė parasysh afrimin e zgjedhjeve parlamentare, tė gjithė njėzėri ranė dakord qė tė afrohen dhe tė japin kontributet e tyre tė gjithė ish drejtuesit apo edhe personalitete tė tjera tė Legalitetit, duke lėnė mėnjanė pakėnaqėsitė e deritanishme.
Pikėrisht pėr t'i shėrbyer kėsaj klime u plotėsuan vendet drejtuese vakante deri tani, duke u pėrfshirė pikėrisht ata tė larguar qė kanė kontribuar nė themelimin e degės sė Vlorės dhe ecurinė e saj ndėr vite. Drejtuesit kryesorė tė degės Vlorė tashmė janė: Akil Danushi kryetar, Ilir Rushiti nėnkryetar (ish-kryetar i parė i degės sė PLL), Fuad Ēobo nėnkryetar (ish kryetar i PLL Vlorė), Nasip Xhelili, sekretar i degės, Ferro Kapaj, sekretar organizativ, Bajram Ajro sekretar i marrėdhėnieve me publikun. Mbledhja u mbyll me njė mirėkuptim tė plotė duke shprehur vullnetet dhe angazhimet e tyre qė tė gjithė sėbashku t'i kontribojmė LZHK-sė me synimin e vetėm qė ajo tė triumfojė nė Vlorė dhe nė tė gjithė Shqipėrinė.
Korresp. "Atdheu"
Kryetari Spahiu i paraqet delegacionit belg tė OSBE-sė, opsionet e PLL pėr reformėn zgjedhore
Spahiu, takim me delegacionin e OSBE
PLL-sė, - edhepse njė ndėr partitė kryesore parlamentare dhe pėr mė tepėr qė ėshtė anėtare e LZHK-sė, - nė mėnyrė krejtėsisht antidemokratike, i ėshtė hequr pėrfaqėsimi nė komisionet e nivelit tė dytė dhe tė tretė, duke e paragjykuar LZHK-nė qė ajo tė mos ketė kontroll ndaj votės.
Tiranė - Kryetari i PLL z.Spahiu ėshtė takuar nė mbrėmjen e datės 15 shkurt 2005, me delegacionin e shtetit belg pranė OSBE-sė, tė kryesuar nga ambasadori z.Bertrand De Crombrugghe, nė kuadėr tė njė tryeze tė rrumbullakėt me pėrfaqėsues tė partive politike kryesore parlamentare nė vend, mbi reformėn zgjedhore, ku ka qenė i pranishėm edhe z.Pavel Vaēek ambasador i OSBE nė Tiranė. Nė kėtė takim z.Spahiu ka shprehur pikėpamjet e PLL mbi etapat e reformės zgjedhore dhe posaēėrisht mbi pikat e nxehta siē janė ndarja zonale, pėrfaqėsimin nėpėr komisionet zgjedhore tė nivelit tė dytė dhe tė tretė, listat e zgjedhėsve, problemin e tė drejtės sė votimit tė emgrantėve shqiptarė dhe diasporės, caktimin e datės sė zgjedhjeve dhe probleme tė tjera qė lidhen me kėtė proces shumė tė rėndėsishėm. Spahiu ka folur edhe nė cilėsinė e ish-anėtarit tė komisionit tė posaēėm parlamentar tė reformės zgjedhore dhe ka bėrė njė rezyme tė etapave tė deritashme nė kėtė proces.
Pėr ndarjen zonale Spahiu ka theksuar nė fjalėn e tij se PLL nuk e pranon variantin e PS-sė, me anė tė tė cilit favorizohen dukshėm kandidatėt e PS-sė, dhe ka kėrkuar njė ndarje sipas realiteteve elektorale ekzistuese, tė cilat njihen mirė nė bazė tė shifrave tė zgjedhjeve tė vitit 2001 e 2003.
PLL-sė, ka thėnė Spahiu, edhepse njė ndėr partitė kryesore parlamentare dhe pėr mė tepėr qė ėshtė anėtare e LZHK-sė, nė mėnyrė krejtėsisht antidemokratike, i ėshtė hequr pėrfaqėsimi nė komisionet e nivelit tė dytė dhe tė tretė, duke e paragjykuar LZHK-nė qė ajo tė mos ketė kontroll ndaj votės. Listat e zgjedhėsve, vijoi z.Spahiu, nuk po pėrfundojnė dhe janė shkelur tė gjitha afatet kohore tė pėrcaktuara me ligj gjė qė do tė rrezikojė zgjedhjet, pasi nė kėtė drejtim ne kemi njė pėrvojė shumė negative.
Njė ēėshtje tjetėr qė shtroi Spahiu ėshtė qė emigratėve shqiptarė dhe diasporės shqiptare t'i jepet dhe garantohet e drejta pėr tė votuar, pasi ata janė njė pjesė konsistente e trupės elektorale, e cila vazhdimisht ėshtė mėnjanuar nga kjo e drejtė demokratike.
Duke u nisur nga zgjedhjet e fundit ku pjesėmarrja ishte shumė e ulėt, duhet tė jetė njė nga prioritetet e politikės shqiptare pėr tė gjetur mekanizmat e duhur qė tė stimulohet elektorati qė tė shkojnė nė kutitė e votimit. Dhė njė nga kėto mekanizma ėshtė zgjedhja e njė data tė pėrshtatshme, siē mund tė jetė nė muajin qershor, dhe jo nė pikun e vapės siē kėmbėngulin socialistėt.
Ambasadori belg pranė OSBE z.Bertrand De Crombrugghe, vendi i tė cilit merr kryesinė e radhės sė OSBE-sė, pasi dėgjoi me vėmendje arsyetimet e z.Spahiu, shprehu mirėkuptimin e tij duke thėnė se tė gjitha janė pėr t'u marrė nė konsideratė dhe asnjėherė nuk ėshtė vonė pėr tė ndėrmarrė veprimet e duhura pėr tė korrigjuar apo amenduar nė ligjin zgjedhor siē ėshtė e drejta e kontrollit tė votės, me qėllimin e vetėm qė zgjedhjet e ardhshme parlamentare tė jenė tė besueshme, tė pranuara nga tė gjitha palėt dhe aq mė tepėr tė pakontestuara nga konkurruesit. Ne do tė bėjmė tė gjitha pėrpjekjet e duhura qė tė ndikojmė te politika shqiptare dhe institucionet qė lidhen me kėtė proces, pėr tė arritur konsensusin e nevojshėm qė ato tė mbyllen me sukses, pasi edhe proceset integruese tė Shqipėrisė janė tė lidhura drejtpėrdrejt me zgjedhjet e ardhshme nė Shqipėri.
Edhe deputeti Maks Begeja si pėrfaqėsues i LZHK-sė, parashtroi opsionet e tij qė ishin nė unison me ato tė z.Spahiu.
Nė kėtė takim morėn morėn pjesė pėrfaqėsuesit partiakė tė PS, PD, PR, LSI dhe PBDNJ-sė. Kjo tryezė e rrumbullakėt i shėrbeu ambasadorit belg pėr t'u njohur mė nga afėr me opsionet e faktorėve kryesorė politikė nė Shqipėri mbi reformėn elektorale.
"Korresp. "Atdheu"
Legalistėt paraqesin detaje teknike dhe konceptuale pėr amendimin e Kodit zgjedhor
PLL: Tryezė partish pėr reformėn zgjedhore
Tiranė - Problemet e mėdha qė lidhen me pėrgatitjen e fushatės zgjedhore, kanė qenė thelbi i konferencės pėr shtyp qė kryetari i PLL z.Spahiu dha tė hėnėn paradite, mė 14 shkurt 2005, nė selinė e Partisė Lėvizja e Legalitetit ndanė Bulevardit "Zog I". Nė prononcimin e tij nė prani tė mediave tė shumta, kryelegalisti shprehu nė emėr tė PLL shqetėsimin e natyrshėm pėr vonesat nė pėrgatitjen e procesit zgjedhor brenda afateve kushtetuese dhe parametrave ligjorė. Lidhur me kėto vonesa dhe mungesė predispozicioni, z.Spahiu fajėsoi dy partitė e mėdha pėr mosmarrėveshjet nė themel tė tė cilave qėndrojnė interesat parciale tė tyre, si dhe punėn e dobėt tė institucioneve, veprimtaria funksionale e tė cilave lidhet me pėrgatitjen e procesit zgjedhor.
Kryelegalisti Spahiu theksoi nė prononcimin e tij se kokėfortėsia e PS pėr pranimin e skemės sė ndarjes sė zonave zgjedhore tė miratuara edhe nga OSBE, buron nga synimi pėr tė fituar nėpėrmjet artificeve 5-6 deputetė qė nė tavolinė, duke pėrdorur numrin e votuesve tė regjistruar dhe ndarjen aktuale tė trashėguar nga zgjedhjet e kaluara.
Sipas kryelegalistit, edhe procesi i hartimit tė listave tė zgjedhėsve ka konsumuar tė gjitha afatet ligjore dhe me anė tė mungesave synohet shmangia e votuesve nga e drejta pėr tė votuar, ndėrkohė qė tė gjitha partitė, pėrveē PS, janė shprehur edhe pėr mundėsimin e votimit tė emigrantėve tė pas '90-ės dhe diasporės sė vjetėr shqiptare.
Me kėtė rast z.Spahiu rikonfirmoi sėrish vullnetin e legalistėve pėr tė realizuar zgjedhjet brenda muajit qershor, pėr ēka ai u kujtoi mediave edhe qėndrimet e mėparshme tė partisė qė kryeson.
Me qėllimin e shmangies sė defekteve tė konstatuara, qė rrezikojnė kryerjen e njė procesi zgjedhor brenda standardeve tė gjithėpranuara, kryelegalisti iu drejtua presidentit Moisiu me thirrjen pėr mbledhjen e njė tryze tė partive politike "pėr tė shprehur dhe konkretizuar vullnetet politike nė arritjen e njė marrėveshjeje tė pėrbashkėt pėr ndarjen e zonave zgjedhore, amendimin e ligjit zgjedhor, qė do t'u siguronte partive parlamentare tė drejtėn e kontrollit tė votės me anė tė komisionerėve, etj., pėr tė shmangur ato qė ai i cilėsoi si "taktika tė qeverisė socialiste dhe PS, tė vėnies para faktit tė kryer me pretekstin se tani nuk kemi mė kohė...".
Mė pas z.Spahiu iu pėrgjigj pyetjeve tė shumta tė gazetarėve lidhur me detaje teknike dhe konceptuale tė amendimeve tė Kodit zgjedhor qė, bashkė me njė afat optimal tė pėrcaktimit tė datės sė zgjedhjeve, do tė ndikonin pozitivisht nė pjesėmarrjen nė votime dhe nė pranimin njėzėri tė rezultateve zgjedhore, gjithmonė nėse shmangen manipulimet.
Deklaratė pėr mediat e kryetarit tė PLL Eqerem Spahiu
Zgjedhjet parlamentare po afrojnė. Partitė politike dhe tė gjitha institucionet qė lidhen me kėtė proces, i kanė vendosur zgjedhjet nė qendėr tė vėmendjes sė pėrditshme, por duhet thėnė dhe pranuar se jemi shumė tė vonuar.
- Ndarja e zonave elektorale po vonohet, sepse PS dhe PD, qė kanė pėrjashtuar partitė e tjera nga ky proces, nuk bien dakord, pasi PS kėrkon tė fitojė qė nė tavolinė 5-6 deputetė, duke na risjellė "Dushkun" nė njė version tė ri.
- Pėrgatitja e listave tė zgjedhėsve nuk po ecėn sipas afateve tė parashikuara dhe janė shkelur tė gjitha limitet ligjore kohore.
- Tė gjitha partitė parlamentare, pėrveē PS, kanė shprehur vullnetin e tyre politik qė nė kėto zgjedhje tė votojnė edhe emigrantėt dhe diaspora.
- Nė pėrputhje me realitetet e reja politike, duhet tė amendohet ligji zgjedhor me qėllim qė tė gjitha partitė parlamentare tė kenė tė drejtėn e kontrollit tė votės me anė tė komisionerėve.
- Tė gjithė sėbashku duhet tė gjejmė mekanizmat adekuatė, qė tė stimulojmė pjesėmarrjen e elektoratit nė votime. Njė nga kėto mekanizma ėshtė zhvillimi i zgjedhjeve nė muajin qershor, pėr ēka ne legalistėt jemi deklaruar zyrtarisht.
- Duke u nisur nga rėndėsia e zgjedhjeve parlamentare pėr shqiptarėt dhe proceset integruese tė Shqipėrisė nė strukturat euro-atlantike;
- duke u nisur nga vonesat e deritanishme pėr pėrgatitjen e infrastrukturės sė plotė zgjedhore;
- duke konsideruar mosmarrėveshjet e partive qė, pėr interesa partiake po dėmtojnė procesin zgjedhor;
- duke u nisur nga fakti se PS kėrkon qė zgjedhjet tė bėhen nė pikun e vapės pėr tė minimizuar pjesėmarrjen;
I kėrkojmė kreut tė Shtetit z.Alfred Moisiu qė, sa mė parė, tė organizojė tryezėn me drejtuesit e partive politike pėr tė shprehur dhe konkretizuar vullnetet politike nė arritjen e njė marrėveshjeje tė pėrbashkėt pėr:
1.Ndarjen e zonave zgjedhore
2.Ligjėrimin e tė drejtės sė emigrantėve dhe diasporės pėr tė votuar nė zgjedhjet e ardhshme parlamentare
3.Amendimin e ligjit zgjedhor, me qėllim qė partitė parlamentare tė kenė tė drejtėn e kontrollit tė votės me anė tė komisionerėve.
4.Caktimin e datės sė zgjedhjeve qė, pėr ne legalistėt duhet tė jetė domosdoshmėrisht, muaji qershor i kėtij viti.
Kėtė thirrje publike ia bėjmė z.Moisiu si kryetar i Shtetit, qė tė fitojmė kohėn e humbur e tė mos biem pre e taktikave tashmė tė njohura tė qeverisė socialiste dhe PS, tė vėnies para faktit tė kryer dhe presionit verbal me anė tė formulės bajate "se tani nuk kemi kohė dhe kėshtu nuk na mbetet veēse tė zbatojmė atė qė kemi arritur".
Tiranė mė 14 shkurt 2005
Basha: Shkatėrrimi i sistemit arsimor, i qėllimshėm
Situata dramatike e sistemit arsimor nė pėrgjithėsi dhe politikat e dėshtuara tė maxhorancės qeverisėse, kanė qenė motivi dhe argumenti pėr tė pėrligjur shqetėsimin e legalistėve tė artikuluar me forcė nė konferencėn pėr shtyp qė nėnkryetari i PLL z.Murat Basha dha pėr mediat e shumta nė selinė e kėsaj partie ditėn e premte, mė datė 18 shkurt 2005.
Me tone tė ashpra, z.Basha e cilėsoi gjendjen aktuale tė arsimit si bartėse dhe pėrcjellėse tė pasojave katastrofike pėr ardhmėrinė e shqiptarėve.
Sipas tij kjo gjendje ishte pasojė e strategjive antikombėtare tė maxhorancės, me infiltrime edhe nga jashtė vendit.
Mė pas kryelegalisti, pėr tė ilustruar tezat e PLL pėr kėtė gjendje tė rėndė nė mbarė sistemin tonė arsimor, u mbėshtet nė pakėsimin e qėllimshėm tė fondeve buxhetore pėr kėtė sistem, si mjeti mė efikas pėr shkatėrrimin e organizuar tė arsimit shqiptar, ndėrkohė qė shpenzimet qeveritare rriten nga viti nė vit. Sipas tij, fondet pėr arsimin ishin pėrgjysmuar nė krahasim me disa vite mė parė dhe janė zvogėluar disa herė nė raport me nevojat e kėtij sektori.
Si njė nga plagėt mė tė rėnda nė arsimin shqiptar, nėnkryetari legalist pėrmendi nivelin e ulėt tė mėsim-dhėnies qė, sipas tij, pasqyrohej nė shifrat e frikshme tė kalueshmėrisė nė shkollat e tė gjitha niveleve, ēka linte tė kuptohej se ishte pėrdorur pėr futjen e rrushfetit nė kėmbim tė notave kaluese pėr nxėnėsit, duke korruptuar kėshtu vatrėn e dijes dhe kulturės dhe duke futur mitėn si element tė edukimit tė deformuar dhe marrėdhėnieve shoqėrore tė molepsura nga korrupsioni.
Pasi foli me tone tė ashpra pėr korrupsionin nė instancat drejtuese tė ministrisė sė Arsimit, ku sipas z.Basha bėheshin vetėm tenderime pėr pėrfitime tė paligjshme, u atakuan ashpėr edhe marrėdhėniet nepotike tė strukturave mė tė larta tė kėtij dikasteri, si mėnyra pėr mbylljen e rrethit vicioz tė korrupsionit galopant ekzistues.
Edhe braktisjen masive tė shkollės me pasojė rritjen e analfabetizmit, nėnkryetari legalist e lidhi me rritjen e kostos sė arsimimit dhe gjendjen e mjerueshme tė familjeve shqiptare.
Nė vijim tė prononcimit tė tij, nė emėr tė PLL z.Basha deklaroi se sė shpejti pėrfaqėsuesit legalistė nė parlament do tė incionin fillimin e njė hetimi parlamentar pėr gjendjen e krijuar nė arsimin shqiptar dhe kėrkimin e njė seance speciale me interpelancė me ministrin Memushi pėr problemet e mėdha me tė cilat ballafaqohet ky sektor.
Pėr sa mė sipėr, sipas z.Basha PLL do tė kėrkojė jo vetėm evidentimin dhe publikimin e gjendjes sė rėndė tė krijuar, por edhe marrjen e masave pėr pėrmirėsimin e saj dhe nxjerrjen e pėrgjegjėsive ligjore dhe administrative pėr shkaktarėt e kėsaj situate katastrofike qė, sipas tij, po rėndohet ēdo ditė e mė tepėr.
Nė fund tė deklaratės, z.Basha iu pėrgjigj pyetjeve tė shumta tė gazetarėve tė pranishėm lidhur me afatet dhe procedurat qė PLL do tė zbatonte pėr ngritjen e kėtij problemi nė nivel parlamentar, konform skemės sė artikuluar, pėr ēka u dhanė edhe pėrgjigjet respektive qė plotėsuan kuadrin e prononcimit nė fjalė.
Korresp. i "Atdheu"
Deklaratė pėr mediat e Nėnkryetarit tė PLL Murat Basha
Basha: Shkolla, njė gangrenė e shoqėrisė shqiptare
Gjendja e rėndė nė sistemin arsimor ėshtė shndėrruar nė njė gangrenė tė vėrtetė nė raport me zhvillimet aktuale tė shoqėrisė shqiptare.
Dėshtimi i politikave arsimore ėshtė prelud i dėshtimeve tė kahershme tė qeverisjes socialiste, por tashmė ai po bart dhe pėrcjell pasoja katastrofike pėr ardhmėrinė e shqiptarėve nė kėtė fillimshekulli.
Politika e pagave mjerane tė mėsimdhėnėsve ėshtė njė nga katalizatorėt e shkatėrrimit tė sistemit arsimor, thelbi i tė cilit konsiston nė njė strategji antikombėtare tė gatuar nė kulisat mė tė errėta tė maxhorancės, me infiltrime nga jashtė Shqipėrisė.
Nė kushtet e injorimit tė plotė tė sistemit arsimor, ēka reflektohet edhe nė peshėn specifike tė fondeve buxhetore qė zenė 2.9 % tė Prodhimit tė Brendshėm Bruto, aparatēikėt nepotistė po nxjerrin pėrfitime miliardare.
Ky fond i pėrgjysmuar nė krahasim me tė kaluarėn dhe disa herė mė i vogėl nė raport me nevojat pėr rimėkėmbjen e kėtij sistemi, ėshtė sintetizim i politikave tė qėllimshme pėr lėnien nė padije tė thellė tė shqiptarėve, tė cilėve nė tė ardhmen duan t'u servirin si pushtetarė tė pėrjetshėm bijtė e pushtetarėve tė sotėm qė po shkollohen nė Perėndim.
PLL shpreh shqetėsim dhe indinjatė tė thellė pėr instalimin e hapur nė sistemin arsimor tė rrushfetit nė kėmbim tė notave kaluese dhe njohurive.
Shifrat alarmante tė kalueshmėrisė sė nxėnėsve nė tė gjitha nivelet e shkollės, janė pasojė dhe qėllim i thellimit tė veprimit tė skemės sė Mitės (marrje dhe dhėnie), nė sistemin tonė arsimor.
Tenderimet me qėllim nxjerrjen e fitimeve tė paligjshme, po shkatėrrojnė me shpejtėsi programet e miratuara pėr tekstet dhe ngritjen e infrastrukturės sė nevojshme e modeste tė sistemit shkollor.
Njė nga pasojat mė tė rėnda tė kostos tė rritur ndjeshėm tė arsimimit pėr shkak tė korrupsionit, ėshtė edhe braktisja masive e shkollės nga nxėnėsit e familjeve tė mjeruara shqiptare, duke stimuluar analfabetizmin me pasoja shkatėrrimtare.
Nė kėto kushte, PLL propozon dhe do tė kėrkojė me insistim njė hetim parlamentar pėr gjendjen e rėndė tė sistemit arsimor dhe marrjen e masave adekuate pėr kapėrcimin e saj, duke kėrkuar njėkohėsisht edhe vėnien e shkaktarėve para pėrgjegjėsive administrative e ligjore.
PLL, nėpėrmjet pėrfaqėsuesve tė saj nė Kuvend, shumė shpejt do tė kėrkojė njė seancė me interpelancė me ministrin Memushi, pėr sqarimin, evidentimin dhe publikimin e problemeve reale tė kėtij sistemi dhe tė shkaqeve qė kanė sjellė kėtė gjendje alarmante, qė rėndohet ēdo ditė e mė tepėr.
Tiranė mė 18 shkurt 2005
Editorial
Kuqot e opozitės
Nga Murat Basha
Bashkėpunimi i hapur ose i fshehtė i kuqove tė opozitės me kuq-balashėt e maxhorancės, po vė nė dyshim ndryshimin e njėmendtė tė pushtetit si pasojė e rotacionit tė natyrshėm e tė shumėpritur nė zgjedhjet e ardhshme parlamentare.
Dhe kur flasim pėr pushtet, nėnkuptojmė pushtetin real dhe jo atė konvencional, qė ėshtė thjesht njė rrokadė flamujsh.
Nė kundėrshtim me shpresėn pėr opozitarizėm real dhe jo fiktiv, mė fanepsen sekuencat e gjyqit "antigenocid" tė ish-bllokmenėve, ku Hekri (Hekuran Isai), deklaroi me zė tė trashė dhe kumbues: "Demokracinė e sollėm ne qė kishim tanket dhe kallashnikovėt, dhe jo ata qė kishin vetėm dy gishtat lart..., tė cilėt me nga njė shqelm prapanicave i ēonim kur tė donim nėpėr shtėpi...". Dhe mė pas, mė vjen ndėrmend batuta e famshme e Nexhmije Hoxhės: "Kėta nuk i kemi frikė se janė djemtė tanė! Po e morėn pushtetin legalistėt dhe ballistėt qė i kemi vrarė, atėherė mjerė ne ku tė futemi...".
Dhe "djemtė tanė", pra kuqot e opozitės dhe kuq-balashėt e maxhorancės, po dėshmojnė ēdo ditė se janė vėllezėr siamezė, tė dalė nga e njejta mitėr e pėrgjakur e PPSH.
Kėtė e dėshmoi edhe miratimi me maxhorancė votash nė Kėshillin bashkiak, i draftit fiskal tė Bashkisė sė Tiranės nga bashkimi i votave tė kuqove dhe kuq-balashėve.
Ky draft u pėrdor thjesht si gjethe fiku pėr tė mbuluar nė rendin e ditės skemėn e vėrtetė, "legalizimin e shitjes sė Taivanit", pra atė tė grabitjes sė paligjshme dhe kalimit nė pronėsi private tė afro 1200 metėr katror troje publike nė mes tė Lulishtes sė Madhe pėrballė Hotel "Dajti"-t.
Dhe ky veprim kriminal i grabitjes me kartona tė trojeve publike, e mė pas shitja me shifra qesharake, u bė nė favor tė njė subjekti privat qė ka nė pronėsi lokalin e famshėm, pronar i tė cilit jam i bindur se ėshtė njė qeveritar i lartė, shumė i lartė.
Dhe kėshtu, votat e socave tė Kėshillit bashkiak u bashkuan me votat e 8 kuqove tė opozitės nga 11 syresh tė pranishėm.
Normalisht, nėse opozita nuk do tė pėrfaqėsohej nga kuqot qė pushteti i socave i fut dhe i nxjerr kur tė dojė nga xhepi, 1200 metrat katrorė do tė duhej tė shiteshin me 5-10 mijė Euro metri, ngaqė janė troje qė ndodhen nė mes tė Tiranės dhe qė do tė kalojnė pėrjetėsisht nė pronėsi private. Por kjo shitje mė parė duhej tė shoqėrohej me njė gjobė minimalisht tė barabartė me koston e ndėrtimit tė objektit, pėr grabitje ditėn pėr diell tė sipėrfaqes-pronė publike dhe pėr ndryshim tė paligjshėm tė projektit, me qėllim qė askush tė mos guxojė mė tė pėrvetėsojė trojet publike mu nė hundėt e Bashkisė sė kryeqytetit. Sepse, ndryshe, ē'kuptim do tė kishte shembja para tre vjetėsh e qindra ndėrtimeve nė Lulishten e Madhe, apo mos vallė pėr t'ia liruar atė "pronarėve" tė lartė qeveritarė, qė qėndronin pas kuintave tė kėsaj mbledhjeje poshtėruese tė Kėshillit, i cili votoi pėr shitjen e trojeve me shifrėn qesharake prej 12 mijė lekė metri katror!!!
Pas kėsaj ndyrėsie tė kuqove tė opozitės, m'u kujtuan sulmet e urryera tė kėtyre kuqove dhe shtabeve partiake qė i propozojnė dhe i pėrkrahin politikisht, kundėr PLL, pas daljes sė saj mė vete nė zgjedhjet e fundit tė 12 tetorit.
Po pėrse ulėrinin vallė kundėr legalistėve kėto laro?! Ulėrinin sepse po u ēaheshin votat nga legalistėt, nė vend tė tė cilėve kishin projektuar pėr tė dėrguar nėpėr kėshilla zagarėt e pushtetit tė socave, qė do tė shisnin idealet dhe votat e opozitarėve tė thjeshtė e tė uritur.
Kishte shumė tė drejtė opozitari Mero Baze dikur, nė editorialet e tij, kur shkruante pėr njė takėm kuqosh tė opozitės qė, gjithmonė, bashkėpunonin me socat e pushtetit nėpėr kėshillat vendorė nė mbarė vendin, duke bėrė allishverishe nė dėm tė pronės private e publike, konform skemave tė pasurimit tė pushtetarėve dhe nė kėmbim tė kockave si shpėrblim.
Janė pikėrisht kuqot e opozitės ata qė kanė diskredituar opozitarizmin e vėrtetė dhe kanė krijuar dyshimin jo tė pabazuar tė bashkėpunimit midis kuqove dhe kuq-balashėve nė hajdutėri dhe ortakėri politike, duke vėnė nė dyshim rotacionin e vėrtetė tė pushteteve.
Por edhe ky serial poshtėrues pėr opozitėn mbaroi, dhe pėrfaqėsuesit "opozitarė" tė furriqeve u degdisėn nėpėr furriqe tė tjera tė pushtetit, ndonėse dikush zbuloi para disa ditėsh edhe "eklektizmin e LZHK" nė bashkėpunimin e saj "para e paszgjedhor me socialistėt!!!".
Votimi nė Kėshillin bashkiak tė kryeqytetit dėshmoi njė lloj tjetėr bashkėpunimi, qė ėshtė i frikshėm dhe qė ka vėnė qė tani nė dyshim opozitarizmin e vėrtetė nė Shqipėri.
Nė vend tė njė fejtoni
Halli i madh me legalistėt
Nga Themistokli Bleta
Njė ditė u mbodhėn disa antizogistė tė thekur pėr tė vendosur ē'tė bėnin me legalistėt qė u ishin ngjitur si ferra nė kėmbė. Mė i moēmi i tė tubuarve, qė e nxorėn nga shtėpia akoma pa veshur benevrekėt e qė e vunė nė qoshe, po priste tė flisnin tė krerėt e ndėrkryer.
- Mendoj t'i japim karar kėsaj pune me legalistėt, se na e kanė sjellė nė majė tė hundės, - tha mė i paduruari prej tyre. - Prandaj them tė vendosim e tė veprojmė sa mė shpejt, sepse edhe shefat duan xhevap dhe na e kanė bėrė tė qartė.
-Ēfarė propozimi konkret do na bėsh? - u hodh e tha njė tjetėr.
- Po ja, ta mendojmė, prandaj jemi mbledhur...
- Unė them t'i marrim e t'i bėjmė hardiē, hashaf, e shumta komposto, po kjo do shumė sheqer e na rrit shpenzimet, - arsyetoi njėri.
- E ke gabim or mik. Sot kanė dalė konservantė e antioksidantė tė fjalės sė fundit, qė bėjnė tė mundur t'i pėrdorim pėr njė kohė tė gjatė e t'i konsumojmė ngadalė - ngadalė pėr disa vjet, - theksoi njė mustaqelli me syze tė errėta.
- Jo or mik jo, se nuk u zehet besė atyne, se po na bojnė nonji bombazh e shkojmė shtremėt m'at dynjo prej skitės, - u hodh njė qė dukej si mesatar.
- Un' them qi t'i regjim me krypė se ō lirė, ene ajo u vje hakut. Pėrnej propozoj qi nji pjesė t'i bojm turshi, kurse ato qi jon mo t'majmit, t'i bojm pastėrmo, - ja pat njė tjetėr.
- Jo jo, e ke gabim me atė tė regjmen qė na propozon, sepse ata i ka regjur aq shumė jeta, sa nuk duan t'ia dinė pėr kripė. Po mundėm t'i ėmbėlsojmė do tė jetė mė mirė, prandaj tė pėrdorim sheqerin e pasi t'i ndajmė nė pjesė, njėrėn ta bėjmė gliko, tjetrėn ta bėjmė reēel, njė pjesė tjetėr komposto, njė pjesė prevede, njė pjesė nerden..., e kėshtu me radhė...
- Joooo, nuk jam dakord, - tha njė tjetėr. Unė propozoj t'i bėjmė salcė, majonezė dhe ketchup, e t'ua shpėrndajmė dyqaneve tė sufllaqeve buzė rrugėve.
-Jo jo, e keni gabim, - tha mė i moēmi. Bie erė kjo punė dhe nuk e ha njeri, ėshtė shumė e trashė, do na dali boja...
- Unė them t'i vrasim pėr gjah, - tha njė tjetėr me pamje gjakėsori. - T'u marrim mishin e t'ua shkojmė nė hell, tė pėrbrėndshmet t'ua bėjmė kukurec. Kush nuk ėshtė dakord, tė marrė pjesėn e vet e ta bėjė paēį, ose tasqebap e shishqebap po tė dojė.
- T'u marrim mishin, t'ua grijmė e t'ua bėjmė sallam, ndėrsa dhjamin t'ua bėjmė sapun. Kėshtu na del edhe hesapi i saēmeve qė do harxhojmė mbi to, - propozoi mė seriozi i tyre.
- Jo, jo, - tha me zė tė shuar mė i moēmi, - nuk shkon kjo punė.
- Unė them t'ua bluajmė mishin dhe kockat, t'i bėjmė miell pėr pulat e "Floryhen"-it. Hyj garant qė t'i kėmbejmė nė natyrė, pra t'u japim miellin qė ėshtė mė i mirė se ai i FUB-it tė Igli Ēelės, e nė kėmbim tė marrim pula dhe vezė.
- Lėre atė muhabet more budalla, se i doli era edhe asaj punės sė furriqeve, ndėrsa neve na doli boja. Nuk e shikon se na vjen era pleh pulash, qė ėshtė plehu mė i ndyrė nė botė!
- Unė them t'u presim kokėn e t'u marrim skalpin, - tha njėri syresh me sy tė pėrgjakur.
- Jo jo, nuk shkon kjo punė, pastaj mos e pandehni kaq tė lehtė, - thotė i moēmi.
- Unė them t'ua fusim prapė Cufe Mullain, tė cilin e kam mik tė vjetėr, qė kur shėrbenim bashkė si Heronj tė Heshtur, sepse ai ua di burmat atyre. Eshtė kuadėr i vjetėr ai, qė nė kohė tė CEKA-s, NKVD-sė, OZNA-s, UDB-sė dhe KGB-sė..., e kanė stėrvitur personalisht shoku Koēi me shokun Kadri. Madje nga njė perdaf ia kanė dhėnė edhe Berja me Rankoviēin, kur e ēuam pėr specializim nė Serbi e Rusi.
- Lėri budallallėqet, - foli plaku i moēėm. - Mos ma trego mua atė Cufe qenin, qė i ka ardhur ora pėr tė ngordhur dhe angullin nėpėr ferra, ngaqė nuk leh dot. Do tė na hiqet edhe trim, pale! Pse s'e dimė ne qė mbushi poturet me bajga kur ia mbathi atėherė dhe u fsheh nė ambasadėn tonė nė Paris, nga frika se e bėnin pastėrma legalistėt e Brukselit!? Tė jetė kaq trim, aty i ka ata qė u hungėrin. Nė mes tė Tiranės i ka, tek Bulevardi "Zog I". Tė shkojė po ia mbajti e t'u hapllohet. Po ua them unė se ē'do ta gjejė! Do ta marrin pėr zverku e do ta fusin nė ndonjė pusetė gjirizash, nga ato qė po hap Edi Rama nė bulevard, qė ta marrin ujėrat e qenefeve e tė mos i gjindet as nami e as nishani.
- E gjeta, - tha njėri syresh. - T'u vėmė mbi krye komisarė, qė t'ua bėjnė mendjen dhallė. Po komisarė ama, nga ata tė sprovuarit. Nga ata qė i lindi nėna me yll tė kuq nė ballė. Pastaj t'u mėsojmė rusishten qė tė lexojnė "ISKRA"-n, tė lėēitin heroizmat e Kaēubejt, Fadajevit, e deri tek Aleksandėr Matrazovi.
- Jo jo, - tundi kokėn i moēmi, - nuk ėshtė gjė kjo punė. Ata i tėrbon ngjyra e kuqe, dhe ndonjė ditė vetėm kur t'i shohėsh komisarėt me patkonj nga dielli, me kokė tė ēpuar mu aty tek ndodhet ylli. Dhe hajde mbaji pastaj po u tėrbuan, sepse do tė na vėnė pėrpara edhe neve qė u lėshuam komisarėt, e do tė na varrosin bashkė me ta!
- Unė them t'u vėmė ndonjė dash nė krye qė t'u prijė e t'i lėshojmė nė kullotė. Pastaj, nė mbrėmje, t'i fusim nė shtrungė, t'i mjelim e t'i qethim...
- Jo, jo, dhe jo, - e ngriti zėrin mė i moēmi. - Hiqeni nga mendja se mund t'i futni nė shtrungė, t'i milni e t'i qethni. Edhe tė tjerė para jush shkuan t'i qethin. Shkuan tė gjorėt pėr lesh dhe duallėn tė rruar taze. Harrojeni njėherė e mirė atė punėn e leshit, se do tė na fusin nė dorė e do tė na bėjnė lesh e li.
- Po ja, na thuaj ti, si mė i moēmi dhe mė i mėnēuri, ē'tė bėjmė?...
- Do menduar gjatė kjo punė, se na polli belaja. Po unė them ta mbyllim pėr sot e tė mblidhemi ndonjė ditė tjetėr, pasi ta kemi pleqėruar mė mirė kėtė punė, - tha plaku i moēėm, dhe u ngrit i pari pėr t'u pasuar nga tė tjerėt qė ecnin kokulur dhe mendueshėm...
FAQE 5
Reagojnė legalistėt pas vizitės sė presidentit serb Tadiē nė Kosovė
Tadiē, njė Millosheviē me veshje tė re
Ne nuk kemi iluzione se ēfarė pėrfaqėson klani i sotėm qeveritar me nė krye Fatos Nanon, por gjithsesi nuk mund tė rrimė pa shprehur shqetėsimin tonė kur shohim se politika shtetėrore zyrtare ėshtė nė sintoni me qendrimet e Beogradit dhe jo me ato tė Prishtinės. Ne nuk gjejmė dot justifikim pėr takimet e shpeshta e miqėsore ndėrmjet qeveritarėve e krerėve tė lartė tė shtetit shqiptar me armiqtė tanė shekullorė, edhe kur ata deklarojnė papushim armiqėsinė e tyre ndaj shqiptarėve.
Vizita e presidentit serb nė Kosovė Boris Tadiē dhe deklaratat e tij pėr statusin e Kosovės, janė njė provokim i rėndė i ndjenjave tė shqiptarėve tė Kosovės dhe njė mohim i genocidit serb nė Kosovė. Pretendimet e tij nė emėr tė shtetit serb mbi Kosovėn janė njė vazhdim i politikės sė kriminelit Millosheviē dhe njė shprehje e politikės sė pandryshueshme genocidale tė Serbisė, qė tashmė njihet prej dhjetėra e dhjetėra dekadash, duke filluar prej shekullit XIX me projektet famėkeqe tė Garashaninit. Presidenti Tadiē me deklaratat e tij mbi statusin e Kosovės dhe me shpėrfilljen qė i bėri genocidit tė fundit serb atje nė vitet '98-'99, dha provėn e radhės se ėshtė njė Millosheviē me kostum tė ri.
Por gjithsesi ne si parti konsiderojmė se kėto janė ckėrmitje dhėmbėsh qė nuk mund tė ndryshojnė realitetet politike e shtetėrore tė Kosovės, pasi epoka e genocidit serb mbi shqiptarėt e Kosovės ka marrė fund, qė kur SHBA dhe NATO bėnė ndėrhyrjen e tyre tė pashembullt nė histori nė mbrojtje tė njė kombi tė pambrojtur pėrballė masakrimit tė programuar nga njė makinė shtetėrore si ajo serbe.
PLL me kėtė rast shpreh shqetėsimin e saj pėr mosreagimin e qeverisė sė kryeministrit Fatos Nano dhe Ministrisė sė Jashtme tė kėsaj qeverie, e cila gjeti si opcion shurdhėrinė e plotė, duke mos dhėnė as edhe njė deklaratė. Ky ėshtė njė komprometim flagrant i politikės sė shtetit shqiptar, i palejueshėm dhe i dėnueshėm. Kujtojmė me kėtė rast se shteti i Shqipėrisė e ka detyrė kushtetuese tė mbrojė tė ardhmen dhe fatin e shqiptarėve nė tė gjitha trojet etnike dhe se shmangia nga ky detyrim, pėrbėn shkelje tė kushtetutės dhe vullnetit tė shqiptarėve pėr tė zhvilluar njė jetė kombėtare nėn tė njėjtin shtet.
Ne nuk kemi iluzione se ēfarė pėrfaqėson klani i sotėm qeveritar me nė krye Fatos Nanon, por gjithsesi nuk mund tė rrimė pa shprehur shqetėsimin tonė kur shohim se politika shtetėrore zyrtare ėshtė nė sintoni me qendrimet e Beogradit dhe jo me ato tė Prishtinės. Ne nuk gjejmė dot justifikim pėr takimet e shpeshta e miqėsore ndėrmjet qeveritarėve e krerėve tė lartė tė shtetit shqiptar me armiqtė tanė shekullorė, edhe kur ata deklarojnė papushim armiqėsinė e tyre ndaj shqiptarėve.
Mė kėtė apel ne si PLL kėrkojmė t'u bėjmė tė ditur krerėve politikė tė Kosovės qė tė mos kenė iluzione mbi pėrcaktimin qė ka politika e PS-sė dhe e klanit Nano mbi tė sotmen dhe tė ardhmen e tyre. PS ėshtė ajo parti qė ka nė dokumentin e themelimit, firmėn e Dushan Mugoshės dhe tė Miladin Popoviēit, e prandaj nuk mund tė pritet gjė tjetėr prej saj, pėrveē tradhtimit sistematik tė interesave kombėtare tė shqiptarėve.
Tiranė 16 shkurt 2005
Zhvillohet mbledhja e pėrfaqėsueseve tė Forumit tė Gruas Legaliste
Xhilda Preni zgjidhet kryetarja e re e forumit
Xhilda Preni: Gruaja legaliste duhet tė ketė ambicie politike
Njė emėr i ri zgjidhet nė krye tė Forumit tė Gruas tė PLL, Xhilda Preni, pedagoge nė fakultetin ekonomik, njohėse e disa gjuhėve tė huaja dhe me njė eksperiencė tė pasur si hartuese projektesh tė shoqėrisė civile. Kėshtu ditėn e shtunėn (dt.19 shkurt 05), - me pjesėmarrjen e pėrfaqėsueseve tė forumeve tė gruas legaliste nėpėr degė dhe kryesisė sė vjetėr nė qendėr, si dhe me praninė statutore tė Sekretarit tė pėrgjithshėm tė PLL z.Artan Tujani dhe anėtarit tė KD tė PLL z.Hamit Kurti, - u zhvillua mbledhja e paralajmėruar, e cila nė pėrfundim tė diskutimeve dhe propozimeve tė bėra, zgjodhi me votim unanim si kryetare tė forumit tė gruas legaliste, znj.Xhilda Preni.
Nė kėtė mbledhje tė drejtuar nga veterania e papėrkulur znj.Vera Dema, u bė njė shtjellim i aktvitetit tė kėtij forumi legalist dhe u theksua nevoja pėr njė strukturim e rifresim tė kėsaj organizate nė krerėt drejtues nė rrethe e nė qendėr. Vera Dema tha se "forumin e kemi tė ngritur prej shumė kohėsh, por aktivitetet e tij kanė qenė tė rralla. Vetėm nė raste ceremoniale e festa kemi bėrė tė ndihet zėri ynė. Gjithmonė kemi pasur si parim punė tė ngremė flamurin e PLL dhe kėtė e kemi bėrė me dinjitet," tha znj.Dema. Mė tej ajo u shpreh se "znj.Iliriana Miluka qė ka qenė kryetarja jonė, nuk e kreu siē duhet e deri nė fund detyrėn e besimin qė iu dha". Prandaj, theksoi znj.Dema, ėshtė e domosdoshme qė tė ndėrtojmė njė kryesi tė re efektive qė tė punojė e me njerėz tė rinj, tė zotė e tė pėrgatitur nė ēdo pikėpamje. Kjo do tė bėjė tė mundur qė emri i gruas legaliste tė marrė atė pozicion nderi qė i takon, - e mbylli fjalėn e saj znj.Dema, e cila ka qenė shpirti i gruas legaliste deri mė sot.
Mė pas diskutuan edhe pėrfaqėsueset e tjera tė Gruas legaliste si psh., znj.Flutura Perleka, Jolldiz Tufina, Ikbale Caslli, Fatbardha Hoxha, Dhurata Murati, Xhilda Preni, Gjyljana Vasili, Foveta Imami e tė tjera, tė cilat shtruan si domosdoshmėri zgjedhjen e njė drejtuesje tė re tė kėtij forumi, si dhe njė organizim mė tė plotė.
Nė fjalėn e saj znj.Perleka tha se gruaja legaliste e ka treguar veten nė aktivitetet e gruas nė kuadėr tė PLL, por edhe nė fushata elektorale e mitingje tė ndryshme. Ajo theksoi edhe festat e organizuara me rastin e ngjarjeve tė ndryshme qė kishin tė bėnin me Familjen Mbretėrore.
Ndėrsa znj.Xhilda Preni u shpreh se unė erdha sot kėtu nė kėtė forum, pasi vetėm kohėt e fundit jam kthyer nė Shqipėri, ngaqė kam qenė me studime e specializime jashtė. "Aktualisht jam pedagoge nė Fakultetin ekonomik, dhe ideja ime ėshtė se gratė kanė nevojė pėr ngritje tė aftėsive tė tyre jo vetėm politike por edhe intelektuale. Mendoj se ne duhet tė bėjmė mė shumė pėr tė pėrgatitur njė grup cilėsor qė tė njohė gjuhė tė huaja dhe kompjuterin." Mė pas ajo tha se nė kuadėr tė Forumit duhet tė bėhet mė shumė sa i pėrket aktivitetit nė kohėn e lirė. Nė fund tė fjalės sė saj ajo u shpreh se kėrkoj e tė gjitha duhet tė synojmė qė numri ynė tė rritet.
Edhe diskutimet e tjera ishin nė tė njėjtėn linjė pėr rritjen cilėsore tė kėtij formumi. Pas kėtyre diskutimeve, u propozua pėr nė vendin e kryetares sė Forumit tė Gruas Legaliste, znj.Xhilda Preni, propozim i cili pas votimit tė hapur u kthye nė vendim.
Pas kėtij zhvillimi sekretari i pėrgjithshėm z.Artan Tujani u shpreh se "Ka qenė e nevojshme dhe dėshira jonė e mirė pėr tė nxitur ecjen pėrpara e aktivizimin e kėtij forumi. Zonja Xhilda Preni besojmė se ka tė gjitha parakushtet dhe aftėsitė ta kryejė denjėsisht kėtė detyrė. Ajo ka njė origjinė familjare thellėsisht zogiste dhe besojmė se kjo do tė jetė njė ndėr avantazhet nė punėn e saj. Ju siguroj qė ky vendim qė keni marrė do tė jetė mjaft rezultativ, dhe ju si forum do tė gėzoni tė gjitha lehtėsitė qė pėrcakton statuti ynė," tha z.Tujani. Nė fund ai u shpreh se "Kėsaj strukture qė doli prej kėsaj mbledhjeje i siguroj mbėshtetjen e Kryesisė sė PLL. Them se kjo do tė shėrbejė si fillim i mbarė qė do tė finalizohet me LZhK-nė nė pushtet, gjė qė kėrkon edhe kontributin tuaj pa rezerva" - tha z.Tujani.
Ndėrsa anėtari i KD tė PLL z.Hamit Kurti u shpreh se "Gruaja nė Degėn e Tiranės ėshtė aktive. Vera Dema meriton falenderimet maksimale pėr punėn e pėrkushtuar deri mė sot. Them se nė gjirin e PLL vjen njė vajzė si Xhilda qė ka tė gjitha aftėsitė ta kryejė mė sė miri detyrėn qė ju i ngarkuat. Gjithashtu mendoj qė znj.Vera Dema tė quhet kryetare nderi e forumit tė gruas sė PLL. Me kėtė rast zonjės Xhilda i uroj suksese dhe i them sinqerisht se jam i ngazėlluar nga pjesėmarrja juaj e dėshira pėr tė punuar pėr Legalitetin," tha z.Kurti. Nė fund ai e mbylli me njė pėrshkrim biografik pėr kryetaren e re tė gruas legaliste, familjen e sė cilės e njihte mirė pėr shkak tė lidhjeve tė shumta miqėsore e politike qė kishte. Ai tha se znj.Preni rrjedh nga njė familje atdhetare zogiste, familja Preni, e zonės Derjan tė krahinės sė Matit. Gjyshi i saj Destan Preni ka qenė oficer i Zogut. Gjatė 40 viteve diktaturė ka mbajtur cilėsimin si familje kulaku e armike e partisė. Eshtė mbesa e tė ndjerit Qazim Preni besnik i mbretit Zog I deri kur ndėrroj jetė nė Spanjė, ku i shėrbeu edhe NMT Mnretit Leka i parė, Mbretėreshės Geraldinė dhe Mbretėreshės Suzanė. Gjithashtu ajo ėshtė mbesa (bijė vėllai) e tė pėrkushtuarit z.Seit Preni, sekretar i senatit legalist. I ati ka qenė qysh nė '90-tėn aktivist i Legalitetit. Eshtė vajzė me arsim tė lartė, zotėron disa gjuhė tė huaja si anglishtja, italishtja etj.. Ka jetuar pėr disa kohė nė Angli dhe ka njohuri tė thella mbi sistemin e mbretėrisė, - tha z.Hamit Kurti nė pėrshkrimin e tij mbi kryetaren e re tė gruas legaliste.
Nė fund tė kėsaj mbledhjeje kryetarja e re znj.Xhilda Preni falenderoi pėr besimin e dhėnė dhe u shpreh se do tė pėrpiqej maksimalisht ta justifikonte kėtė besim. Ajo parashtroi me kėtė rast njė skicė-program pėr tė ardhmen e kėtij forumi, i cili pėrmblidhej nė ndryshimin e metodės sė punės, ku ajo theksoi punėn nė grup, objektivat konkretė dhe sidomos nxitjen e analizės serioze tė punės sė bėrė. Ajo tha se me kėtė rast po bėjmė njė projekt-plan pėr festėn e gruas mė 8 mars. Ajo u shpreh se forumi i gruas legaliste duhet tė fitojė njė rritje cilėsore dhe tė ketė njė hop tė dukshėm tė kėrkesat e veta politike, tė cilat duhet tė marrin formė pėrmes rezultatesh nė garėn politike. Ajo tha se tashmė duhet tė tingėllojė normale qė gruaja legaliste tė jetė pėrfaqėsuese nė tė gjitha nivelet e politikės shqiptare dhe tė ketė ambicie konkrete.
Dhe me kėtė frymė shprese pėr njė aktivitet mė cilėsor, u mbyll edhe kjo mbledhje mjaft e rėndėsishme e kėtij forumi.
Korresp. "Atdheu"
FAQE 6
ANALIZA
Privatizimet strategjike dhe korrupsioni
Nga Astrit Kola
Privatizimi i sektorėve strategjikė tė ekonomisė, nė tė gjithė botėn ka synuar rritjen e cilėsisė dhe uljen e kostos sė prodhimeve e shėrbimeve, rritjen e vendeve tė punės, rritjen e tė ardhurave tė buxhetit nga sistemi fiskal, pėrmirėsimin e kushteve dhe klimės sė konkurrencės nė treg, si dhe tė kushteve sociale dhe standardit tė jetesės sė punonjėsve tė punėsuar e familjeve tė tyre.
Privatizimet strategjike, nė fundore, janė ideuar dhe realizuar me synimin e fuqizimit tė ekonomive kombėtare dhe rritjen e konkurrencės sė tyre pėrkundrejt ekonomive tė vendeve fqinjė - pavarėsisht politikave tė hapjes sė tregjeve, proceseve tė globalizimit dhe integrimit ekonomik.
Bashkimi Europian si organizėm politiko-ekonomik i trashėguar nga Tregu i Pėrbashkėt Europian i dikurshėm (TPE), pas pėrfundimit tė Luftės sė Ftohtė dhe hapjes sė tregjeve tė vendeve ish komuniste, e ruajti agresivitetin e konkurrencės nė kushtet e dyfishimit tė tregjeve, dhe kjo pėr shkak tė fuqisė dhe kuotave tė larta tė prodhimit, pa iu shmangur as sfidave tė tregjeve amerikane e aziatike, tė cilat nė gjirin e OBT dhe GATT-t janė shndėrruar nė pėrplasje tė ashpėr interesash ekonomike, aleancash e ripozicionimesh politike. Dhe kjo sepse, mbi tė gjitha, lufta pėr tregje, zona influence dhe konkurrenca e ashpėr, janė i vetmi mekanizėm i zhvillimit tė kapitaleve me anė tė eksportit tė tyre dhe investimeve qė pėrbėjnė edhe thelbin e ekspansionit ekonomik tė vendeve tė zhvilluara drejt vendeve tė prapambetura.
Rivaliteti ekonomik midis aktorėve edhe nė kushtet e unifikimit tė tregjeve dhe tendencave globalizuese tė ekonomisė botėrore, ėshtė njė konstante qė shpesh shėrben si kazus pėr acarimin e marrėdhėnieve edhe midis partnerėve strategjikė pėr kuotat e prodhimit dhe shėrbimeve. Tė pohosh tė kundėrtėn ėshtė marrėzi dhe injorancė. Madje edhe konfliktet lokale, nė vazhdėn e atyre mbarėbotėrore, nė thelb kanė interesat ekonomike kombėtare, madje shpesh edhe parciale (pra jokombėtare), tė cilat nė shumė raste kanė qenė thjesht interesa tė lobingjeve tė fuqishme qė diktojnė mbi pushtetet.
Ndonėse Shqipėria nuk pėrfaqėson ndonjėfarė tregu tė fuqishėm qė tė justifikojė investime strategjike tė mėdha, nė kushtet e ekzistencės sė burimeve tė dhe kapaciteteve tė lira, nė kushtet e nevojave pėr prodhime e shėrbime, sidomos pas tendencave pėr interferencėn e tregjeve mbarėshqiptare nė hapėsirėn ballkanike dhe synimeve pėr integrimin e tregut ballkanik nė tregun global paneuropian dhe atė botėror, privatizimi i sektorėve strategjikė nė Shqipėri nuk ėshtė pa interes pėr blerėsit e huaj. Kėto privatizime janė tejet tė leverdishme, sidomos nė kushtet e mungesės sė strategjisė shqiptare pėr privatizimet e mėdha, veēanėrisht nė kushtet e korrupsionit tė lartė tė qeverive dhe papėrgjegjshmėrisė sė klasės politike, e cila ėshtė gati ta shesė vendin copa-copa nė kėmbim tė pasurimit dhe mbėshtetjes politike, duke pėrdorur si argument "sugjerimet" e institucioneve financiare kredibėl, si FMN e BB.
Nė dallim nga qėllimi i privatizimeve sikundėr ngjet nė praktikėn mbarėbotėrore, ku ata fillonin me privatizimet e sektorėve joefikasė, kryesisht tė falimentuar ose nė prag tė falimentimit, nė Shqipėri radha e privatizimeve ka filluar nga sektorėt rentabėl, qė, nė kushtet e mungesės sė konkurrencės (pėr shkak tė mospranisė sė aktorėve tė tjerė nė treg), kanė qenė jo vetėm fitimprurėse pėr arkėn e shtetit por edhe mbushėsit kryesorė tė saj.
E megjithatė, sektorėt tanė strategjikė u privatizuan nė favor tė rivalėve ekonomikė tė huaj, qė vinin nga vende me interesa strategjike tė kundėrta me Shqipėrinė, madje me ngarkesa antishqiptare deri edhe nė rivendikime territoriale, sikundėr ėshtė Greqia.
Nė kėtė kėndvėshtrim, padyshim qė privatizimi i AMC pėr 84 milionė $, ishte dhe ėshtė veprim antishqiptar, qoftė nga shuma qesharake, qoftė nga pėrzgjedhja e blerėsve.
Ndėrkohė qė pėr investime teknologjike dhe ristrukturimin e kėsaj kompanie shtetėrore, gjatė viteve 1994-1998 u bėnė investime tė mėdha dhe pozita e kėtij operatori nė treg ishte monopoliste, shitja e AMC u bė nė shifra tė paimagjinueshme, qė akoma nuk janė arkėtuar plotėsisht nė buxhet (bėhet fjalė pėr gjysmėn e kėsaj shifre, pra pėr 42 milion $, sepse gjysma e parė u pagua pas njė viti nga mometi i privatizmit).
Ky operator, tė cilit Sokratis Kokalis-i grek i shtoi vetėm disa milionė $ antena parabolike pėr distribuim, jo vetėm qė u fal me gjithė ambiente, impiante e atrecatura disa herė mė tė shtrenjta se shifra e privatizimit, por atij iu fal edhe klientela e gatshme shqiptare, madje pa konkurrentė.
Nė tė gjithė botėn, njė operator funksional dhe rentabėl nė treg shitet bashkė me klientelėn, pra bashkė me pozitėn e privilegjuar, e qė garanton fitimet nė vazhdimėsi. Por kėtė nuk e panė tė arsyeshme ta bėjnė qeveritarėt dhe ligjvėnėsit tanė tė korruptuar.
Logjika ekonomike proshqiptare kėrkon qė, pėrveē shmangies nga privatizimet strategjike tė shteteve dhe aktorėve nga shtete qė ushqenjė dhe zbatojnė synime antishqiptare, politikanėt tanė tė bėjnė edhe llogaritė e thjeshta: cili ėshtė pėrfitimi ekonomik nė vlerė absolute nė momentin e privatizimit (pra sa ėshtė shuma e arkėtuar, gjithmonė nė krahasim me konjukturat e tregjeve ndėrkombėtare tė kapitaleve analoge dhe atyre tė bursės); sa herė masa e investimeve nga privatizuesi do t'ia kalojė vlerės sė privatizimit; cila ėshtė risia nė drejtim tė nivelit tė teknologjisė qė do tė investohet nė vijim; sa herė e rrit kjo teknologji sasinė dhe cilėsinė e shėrbimit dhe prodhimit; sa herė i ul ajo ēmimet nė krahasim me ato para privatizimit dhe ato ndėrkombėtare; cila ėshtė norma vjetore e fitimit dhe nė ē'raport ėshtė ajo me atė para privatizimit; cili ėshtė pėrfitimi i buxhetit tė shtetit nga tė ardhurat fiskale qė paguan operatori privatizues nė raport me arkėtimet nė buxhet para privatizimit; cila ėshtė shkalla e rritjes sė punėsimit dhe pagave tė punonjėsve, si dhe pėrmirėsimet pasuese tė nivelit tė jetesės; cila ėshtė shkalla e atraktivitetit dhe ndikimi nė rregullimin e tregut pas privatizimit, pėr tė ndikuar nė rritjen e konkurrencės pas futjes nė treg tė operatorėve tė rinj, etj.
Por asnjė nga kėto kritere tė logjikės ekonomike nuk ėshtė marrė parasysh nga klasa jonė politike. Dhe pėr tė krijuar idenė e hapjes sė tregut ndaj konkurrentėve tė tjerė, Sokrat Kokali grek futi nė Shqipėri simotrėn e AMC, Vodafonin e "Panafonit" helen, duke krijuar pozita monopoliste nė telefoninė celulare, ngaqė tė dy operatorėt grekė tė saj kanė tė pėrbashkėta rreth 42 % tė aksioneve. Kjo ėshtė arsyeja qė ēmimet e telefonisė celulare nė Shqipėri janė mė tė lartat nė botė, disa herė mė tė larta.
Nga praktika botėrore, nė tė gjitha privatizimet strategjike, njė nga kushtet kryesore ėshtė moslejimi i transferimit tė fitimit jashtė vendit, madje privatizuesit i kėrkohet riinvestimi i fitimit nė vend pėr pėrmbushjen e kėkrkesave nė rritje dhe synimin e uljes sė ēmimeve tė shėrbimeve e prodhimeve. Por nuk ndodh kėshtu nė Shqipėri, sepse Vodafon dhe AMC ēdo vit transferojnė nga Shqipėria drejt Greqisė afro 600 milionė Euro fitime, shifėr kjo afro 8 % e PPB.
Dhe e keqja mė e madhe ėshtė se AMC regjistrohet si subjekt me humbje dhe nuk paguan asgjė pėr arkėn e shtetit shqiptar!!! A thua aq budallenj tė jenė pronarėt grekė, qė mbajnė prej 6 vjetėsh njė aktivitet me humbje nė Shqipėri!
Edhe Enti Rregullator pėrkatės nuk ka qenė nė gjendje tė kontrollojė kuotat e prodhimit, taksimit dhe kėmbimit tė impulsive, shoqėruar me tarifat pėrkatėse nė shkėmbimet e shėrbimeve dhe tarifave midis dy operatorėve celularė, pronė e Kokalisit grek dhe operatorit shqiptar tė telefonisė fikse Alb-Telekom.
Nė media janė tė njohura debatet pėr marrėveshje nė dėm tė shtetit shqiptar, tė nėnshkruara midis grekut Dhimitraq Rafti dhe grekėve tė Kokalis-it gjatė tranzitit tė impulsive nė interkonjeksionin (ndėrlidhjen) e famshme, por askush nuk e ka vėnė ujin nė zjarr. Ndėrkohė, anėtarėt e Entit, i cili varet dhe emėrohet nga parlamenti shqiptar, vazhdojnė tė paguhen me rroga tė mėdha e tė dredhin zinxhirin.
Strategjia e faljes sė pasurive kombėtare nėn egjidėn e privatizmit, ka kulmuar dukshėm gjatė privatizimit tė bankave shqiptare tė nivelit tė dytė, ku skandalin mė tė madh e ka shėnuar privatizimi i Bankės Tregtare me 5 milion $, bankė e cila gjatė viteve 1992-1996 ka qenė operatori mė i suksesshėm nė tregun tonė bankar, me rrjet dhe asete tė stėrmėdha e tė shtrira nė tė gjithė vendin.
Edhe nė kėtė privatizim, violinė e parė kanė qenė greku Anastas Angjeli (si pronar i saj nė emėr tė shtetit shqiptar, nė pozicionin e ministrit tė Financave) dhe greku tjetėr Spiro Brumbulli (nė postin e drejtorit tė kėsaj banke, emėruar prej tė parit".
Pėr tė bėrė "ristrukturimin" e kėsaj banke , Angjeli i akordoi gjatė dy viteve tė ristrukturimit bankės nė fjalė 7 milionė $, ēka do tė thotė se shteti shqiptar jo vetėm qė e fali bankėn, por u dha si dhuratė blerėsve edhe 2 milionė $ pėr "mundin" qė derdhėn pėr ta blerė.
Vetėm vlera e tregut bashkė me klientelėn, ishin disa herė mė tė mėdha se shifra e arkėtimit nga privatizimi.
Veēanėrisht, ndėrtesat dhe trojet e kėsaj banke dhe filialet nė Tiranė e Durrės, e kalojnė disa herė shifrėn e privatizimit.
Angjelėt dhe Brumbujt grekė nuk mbajtėn asnjė pėrgjegėsi pėr shkatėrrimin e kėsaj banke gjatė procesit tė famshėm tė "ristrukturimit", nė njė kohė qė ajo kishte shifrėn mė tė lartė nė portofolin e kthimit tė kredive (98 %), shifėr kjo e niveleve mė tė larta botėrore.
Gjatė viteve 1995-1996, kjo bankė qarkullonte afro 1 miliardė $ nė vit, duke lėnė pas gjigandin tjetėr tė tregut tonė bankar, Bankėn e Kursimeve.
E megjithatė, u shit pėr njė copė bukė.
Tashmė, nė prag tė zgjedhjeve, angjelėt dhe nanot e kėtij vendi kanė vendosur tė falin nėpėrmjet privatizimit edhe 40 % tė aksioneve tė shtetit shqiptar nė Bankėn e Bashkuar tė Shqipėrisė dhe Bankėn Italo-shqiptare.
Megjithėse nė bankėn Italo-shqiptare, BERZH zotėron 20 % tė aksioneve, askush nuk jep tė dhėna se sa ėshtė vlera e kėtyre aksioneve.
Ndonėse propagandohet se privatizimi i mėsipėrm nė tė dy bankat, do tė bėhet konform njė tenderi ndėrkombėtar, ideusesit e privatizimit pranojnė se nuk janė nė gjendje tė pėrcaktojnė vlerėn e aksioneve tė shtetit shqiptar, me argumentin se kėtė do ta "pėrcaktojė vlera e tregut" pas shpalljes sė privatizimit. Pra s'ka asnjė strategji dhe asnjė vlerė dysheme, e cila ndan fatin e kėtyre privatizimeve, ēka do tė thotė se angjelėt dhe nanot nuk kanė asnjė ide se sa do t'i shesin pasuritė e shqiptarėve, atyre u mjafton t'i shesin!
Kėsisoj, blerėsit potencialė mund tė hyjnė nė pazar me njėri-tjetrin dhe ta ulin sa tė duan vlerėn e aksioneve tė shtetit shqiptar, duke i blerė falas.
Minimumi qė mund tė lejohet dhe veprohet nė kėtė rast, ėshtė dhėnia e tė drejtės sė blerjes edhe pėr shtetasit shqiptarė, deri tek qytetarėt e thjeshtė.
Hajdutėt e ministrisė sė Financave, kur pyeten pėr sa mė sipėr, mbledhin supet dhe tė shesin pėr sukses faktin se kanė arritur tė selektojnė... "mėnyrėn mė tė mirė" pėr tė vjedhur pasuritė e shqiptarėve gjatė shitjes nė fjalė tė aksioneve tė kėtyre bankave.
Kėsisoj, pasuritė e shqiptarėve po grabiten nga papėrgjegjshmėria e klasės politike, dhe nė vend tė efekteve zhvilluese qė qėndrojnė nė themele tė strategjive dhe synimeve tė privatizimit, vendi po rrėnohet nga dita nė ditė.
Pra privatizimet strategjike po shndėrrohen nė armiq strategjikė tė ardhmėrisė shqiptarėve! Deri kur? Derisa nė politikė tė mbeten banditėt dhe antishqiptarėt.
MONARKIA
Monarkia e Australisė, gjithė etapat e zhvillimit tė konceptit tė kunorės nė vite
Si ėshtė ngritur Monarkia Australiane dhe specifikat e saj
Nga Dr. Glen Sheil
Australi
Kunora ka ndryshuar rolin e saj tė pėrfaqėsimit tė pushtetit total tė monarkut pėr me qeverisė, - nė kėtė tė sotmin, - ku monarkia kushtetuese nėnkupton se kunora pėrfaqėson mohimin e pushtetit total tė qeverisė dhe rikthimin e pushtetit te "subjektet" (populli). Nė Australi, nė fund tė periudhės sė qeverisjes koloniale, Kunora Britanike na dha 6 Kunora pėr t'u pėrdorur nė 6 shtetet tona origjinare. Nė krye tė herės Monarkėt britanikė pėrzgjidhnin Guvernatorėt e Shteteve, simbas propozimeve tė Ministrave Britanikė, dhe kėta Guvernatorė shtetėrorė vepronin nėn mandatin e monarkut (Letters Patent).
Gradualisht, sipas kėrkesės sonė, dora dashamirėse e Britanisė u tėrhoq dhe Shtetet zhvilluan sistemin e tyre tė qeverisjes, me Kunorat e tyre, Guvernatorėt, Parlamentet dhe Kryeministrat; dhe monarku vazhdonte tė pajtohej me pėrzgjedhjen, ose shkarkimin e Guvernatorėve tė Shteteve sipas propozimeve tė kryeministrave tė shteteve, tė zgjedhur demokratikisht. Kėsisoj shtetet filluan tė bėhen sovranė dhe indipendentė.
Prej mesit tė 1800-ės kėta sovranė shtetesh debatonin pėr nevojėn e tyre pėr me krijue njė Federatė. Mbas njė seri kuvendesh, populli vendosi me njė referendum se ata donin njė kushtetutė qė ruante nė thelb Monarkinė Kushtetuese si formė qeverisjeje pėr ta. Kjo iu rekomandua qeverisė britanike prej Shteteve (tė Australisė). Ajo u pranua dhe kaloi nė legjislacion. Ndoshta ishte e panevojshme, por gjithsesi mė mirė sesa tė kishim diēka si Lufta e Amerikės pėr Pavarėsi.
Mė 1 janar 1901 Australia u bė njė shtet i pavarur dhe sovran, me Kunorėn e saj, Guvernatorin e Pėrgjithshėm, Parlamentin dhe Kryeministrin. Monarku u zhvesh prej tė gjitha pushteteve tė Kunorės nė Australi dhe kėto iu kaluan Guvernatorit tonė tė Pėrgjithshėm. Askush s'dukej ta kuptonte qė ajo qė kishte ndodhur ishte pikėrisht kjo gjė; dhe monarku vazhdonte shkujdesshėm tė emėronte Guvernatorin e Pėrgjithshėm sipas propozimit tė Ministrave Britanikė, dhe nėn mandatin e Mbretit (Letters Patent). Gradualisht u pa se kjo ishte e papėrshtatshme dhe pėrsėri simbas kėrkesės sonė, dora dashamirėse e Britanisė gradualisht bėri tėrheqje, ndėrsa tani Guvernatori i Pėrgjithshėm emėrohet dhe shkarkohet prej Monarkut sipas propozimit tė Kryeministrit tė zgjedhur demokratikisht ndėrsa mandati (i Mbretit - shėn.ynė) ėshtė hequr.
Kėsisoj Kunora Federale ėshtė edhe kunorė e Australisė, siē janė edhe kunorat e shteteve (australiane). Ato mund tė kundrohen si bijėza tė Kunorės Britanike, tė cilat tashmė janė rritur dhe janė sovrane e tė pavarura. Betimi suprem ndaj Zotit tashmė ruhet nė Preambulėn e Kushtetutės sonė. Ne nuk kemi ndonjė qė tė bartė Kunorėn ende, por tė gjitha pushtetet e Kunorės ushtrohen prej Guvernatorėve tė Shteteve dhe prej Guvernatorit tė Pėrgjithshėm.
Kushtetuta ėshtė shkruar nėn optikėn e mungesės sė njė Sovrani, rol tė cilin Mbretėresha (e Britanisė) pranon ta luajė ende plot hir, ndėrsa Guvernatori i Pėrgjithshėm vazhdon tė jetė pėrfaqėsuesi i saj personal nė Australi. Nė tė vėrtetė, pėr 54 vitet e para, asnjė Monark nuk e vizitoi Australinė. Por kur Mbretėresha qe e detyruar ta vizitonte zyrtarisht mė 1954-ėn, u kuptua se ajo nuk e posedonte pushtetin pėr tė kryer ndonjė prej funksioneve tė saj normale qė ne patėm kėrkuar prej saj. Parlamenti aprovoi praktikat mbretėrore dhe aktin ligjor mė 1953, duke i rikthyer pushtetet e Kunorės Mbretėreshės (sė Britanisė), por vetėm pėr kohėn qė ajo do tė ishte fizikisht e pranishme nė Australi. Nė tė njėjtėn kohė Guvernatori i Pėrgjithshėm mbante tė gjitha pushtetet prej Kunorės Australiane. Kjo pozitė nuk ėshtė shpėrdoruar kurrė, dhe ėshtė pranuar haptazi si njė praktikė kushtetuese pa kundėrshtime.
Pra roli thelbėsor qė luan Kunora nė Monarkinė tonė Kushtetuese ėshtė sė pari sipėrfaqėsor (aparencial). Zyrtarėt e ngarkuar tė shtetit tonė i bėjnė betimin e fundit Mbretėreshės nė pozitėn e saj si "Mbretėreshė e Australisė". Kjo nuk ėshtė anakronike, siē pretendojnė republikanėt, pasi Madhėria e Saj ėshtė ende Mbretėreshė e Australisė, me kėrkesėn tonė dhe me pranimin e saj.
Pėrpara se Qeveria e Witlam-it tė shkarkohej prej Guvernatorit tė Pėrgjithshėm, pėr shkak tė tentativės sė tij pėr me qeverisė me para (buxhet) qė nuk i ishin aprovuar prej Parlamentit, pati njė frikė nė shtetet (australiane) se qeveria e tij mund ta kėrcėnonte monarkinė tonė kushtetuese. Qeveritė e Queensland-it dhe tė Australisė Perėndimore menjėherė pas kėsaj fiksuan Mbretėreshėn (e Britanisė) si Mbretėreshė tė shteteve tė tyre. Ky fiksim (ligjor) nėnkuptonte se republikanėt, nėse do tė kėrkonin tė zėvendėsonin Monarkinė tonė kushtetuese, do t'u duhej tė kėrkonin referendum popullor te tė gjithė shtetet pėr ta hequr kėtė fiksim (ligjor).
Nėn Monarkinė tonė kushtetuese, Guvernatorit tė Pėrgjithshėm i kėrkohet tė jetė jopolitik kur emėrohet, dhe tė qeverisė pėr tė gjithė popullin, pa u frikėsuar, pa bėrė favorizime ose pa ushqyer vullnete tė kėqija. Kushtetuta garanton lirinė e fjalės, gjykata tė pavarura dhe liri besimi fetar.
Monarkia jonė kushtetuese ėshtė sistemi i qeverisjes ku Kunora ėshtė garancia e fundme dhe e paprekshme e tė gjitha lirive tona.
Gusht 1998
Pėrktheu: Neritan Kolgjini
Debati mbi kreun e shtetit nė Australi
Pushtet pėr popullin me njė monarki kushtetuese, apo pushtet pėr qeverinė me njė republikė
Nga Dr. Glen Sheil
Australi
Pa asnjė dyshim ligji pėrmban njė marrėzi kur mund tė keqdrejtojė njė ish-Gjykatė tė Lartė tė Apelit dhe tė pėrēajė juristėt nė interpretimin e tij. Anthony Mason dhe Zelman Cowen pėr shembull kundėrshtojnė faktin se Mbetėresha ėshtė kreu i shtetit tonė, nė njė kohė qė kjo mohohet prej Kushtetutės sonė dhe Mbretėreshės vetė (shih web-faqen e Buckingam Palace-it).
Jo vetėm kaq por kushtetuta zhvesh monarkėt britanikė prej tė gjitha pushteteve tė Kunorės Australiane (kapitulli 61), dhe ia mvesh ato Popullit australian (kapitulli 128), pėr t'i ushtruar vetėm Guvernatori i Pėrgjithshėm, nė emėr tė / dhe pėr/ tė gjithė popullit (jo tė qeverisė).
Pėrmbi tė gjitha Mbretėresha nuk jeton kėtu (nė Australi) dhe asnjė monark as qė na ka bėrė vizitė gjatė 54 viteve tė para. Ne nuk paguajmė taksa pėr Mbretėreshėn, as nuk kemi shtėpi pėr tė dhe as e mbrojmė. Ajo madje nuk ka asnjė ndikim nė qeverisjen tonė tė pėrditshme, siē bėjnė krerėt e tjerė tė shtetit. Shtoji kėsaj edhe faktin se nė kushtetutėn tonė nuk pėrmendet zyra e kreut tė shtetit si njė zyrė e Komonuelthit (britanik). Askund s'duket nė qeverisjen tonė Mbretėresha. Krerėt e shtetit u pėrkasin republikave.
Ju i njihni republikat. Janė ato shtete prej nga vijnė refugjatėt e tė gjithė botės. Nuk gjenden refugjatė nė asnjė prej vendeve tė botės Monarki Kushtetuese ku njerėzit janė tė mbrojtur nga Kunorat e tyre prej politikanėve maskarenj. Kunorat e tyre nuk mund tė korruptohen ndėrsa politikanėt po.
Kunorat janė sigurisht pika e dobėt e pretendimeve republikane. Mbretėresha ėshtė monarku i Britanisė sė Madhe ku ajo mbretėron dhe sundon. Mbretėresha ėshtė sovrane e 15 monarkive tė tjera kushtetuese, njė prej tė cilave ėshtė Australia, ku ajo mbretėron, por nuk sundon. E vetmja punė qė bėn Mbretėresha pėr ne ėshtė tė emėrojė dhe tė shkarkojė Guvernatorin e Pėrgjithshėm sipas propozimit tė Kryeministrit tė zgjedhur demokratikisht. Nėse ne duam qė ajo tė heqė dorė prej kėsaj praktike, gjithēka qė duhet tė bėjmė, ėshtė t'i bėjmė kėrkesė. Kjo pėrfaqėson metodėn tonė tė emėrimit dhe shkarkimit dhe s'ka tė bėjė asfare me kontrollin. Monarkistėt konstitucionalė e kundrojnė kėtė praktikė si njė pėrkujtesė tė dashur tė zhvillimit tonė tė dallueshėm konstitucional, dhe si njė shenjė tė mirėnjohjes qė ne i detyrohemi Britanisė sė Madhe pėr mbėshtetjen e pakufishme qė na pati dhėnė neve si shtet.
Pėrktheu: Neritan Kolgjini
OPINIONE
Vetėdija e kombit drejt dritės a humnerės
Nga Shefqet Xhari
Nėse do tė qėndronim njė moment dhe do tė vėshtronim rreth vetes, do tė shikonim njerėz tė moshave tė ndryshme, tė kategorive dhe krahinave tė ndryshme.
Sikur tė gjithė tė ndalonin njė ēast dhe tė mendonin pėr vendin e tyre, gjithēka do tė merrte drejtim pėr mirė. Mbi tė gjitha, politika i ka ngatėrruar aq shumė mendjet e njerėzve, sa ēoroditja dhe hutimi i qytetarit dhe dėshira pėr progres, e shtyjnė atė t'u besojė tė gjithėve.
Pėr tė ndryshuar kėtė amulli dhe kaos politik tė qėllimshėm, duhet qė njerėzit mendjendritur dhe largpamės tė kombit tė japin shembullin e tyre personal, sidomos tani.
Them sidomos tani, sepse kombi shqiptar gjendet nė udhėkryq dhe historia nuk do tė na e falė as neglizhencėn mė tė vogėl.
Politika ėshtė ngėrthyer nė luftėn pėr pushtet dhe si padashje i anashkalon problemet madhore me tė cilat po pėrballet vendi.
Kjo katrahurė duhet ndalur dhe tek shqiptarėt duhet zgjuar ndjenja kombėtare.
Tė gjithė jemi fajtorė pėr kėtė gjendje, me veprimin dhe mosveprimin tonė, e sidomos me abstenimin nė votime, ndonėse jo nė tė njejtėn shkallė fajėsie.
T'i afrosh njerėzit, nuk mjafton. Duhet njė shkundje e fortė qė shqiptarėt tė zgjohen nga gjumi i thellė, e pėr shkak tė tė cilit nuk po shohin honet ku po gremisemi.
Atė qė deri tani nuk e ka kėrkuar akoma diplomacia shqiptare, po kėrkon ta realizojė diplomacia ndėrkombėtare, gjė qė e tregoi edhe raporti i fundit i Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave.
Para integrimit nė Evropė dhe NATO, na intereson Shqipėria qė po bjerret ēdo ditė para syve tanė pėr shkak tė mjerimit dhe shitjes sė interesave tona, shitjes sė ekonomisė dhe gjakut tonė.
Pa njė shtet dinjitoz dhe tė fortė ekonomikisht, askush nuk do tė ketė respekt pėr ne...
Por nė horizontet tona tė ngrysura u shfaq Mbreti Leka dhe bashkė me tė edhe ringjallja e shpresės tek shqiptarėt...
Alternativa e Tij pėr Zhvillimin Kombėtar u shfaq nė momentin e duhur dhe me qartėsi, duke zgjuar shpresėn e venitur nga bjerrja e perspektivės pėr shkak tė mashtrimeve qė na kanė ardhur nė majė tė hundės.
Tė gjithė janė tė bindur se vetėm NMT Mbreti Leka nuk na mashtron, pasi nuk ka asnjė arsye dhe shtysė pėr ta bėrė kėtė. Dhe kjo buron nga misioni i Tij si sovran i popullit tonė tė shumėvuajtur, viktimė e keqqeverisjes sė njerėzve tė papėrgjegjshėm nė pushtet.
Por nuk mjafton vetėm besimi i atyre qė besojnė tek Mbreti dhe lėvizja e Tij shpėtimtare. Kėtė besim duhet ta pėrhapim, ta shtrijmė nė ēdo skaj tė vendit, nė ēdo vatėr e familje.
Besimi ynė ėshtė betimi solemn i Mbretit Leka kur mori kurorėn nė atė ditė tė dhimbshme prilli, pasi premtoi mbajtjen e amanetit tė Mbretit Zog.
Eshtė ky betim solemn garancia jonė, besimi ynė tek LZHK, tek ėndrra pėr Zhvillim kombėtar, e cila ka kaq kohė qė fanepset nė mendjen tonė, qė bashkėjeton me ne nė vatrat tona, nė djepet dhe kėngėt tona.
Dhe ardhmėria do tė jetė e bardhė, si ora kur nė tokėn amtare u shfaq Ai, Mbreti Leka, simboli ynė, flamuri i fitores sonė.
Ky ėshtė shansi ynė qė nuk duhet humbur, ndryshe askėnd nuk mund tė fajėsojmė. Dhe shansi nuk tė vjen ēdo ditė. Nuk ka mė rast tjetėr pėr ta rrokur dhe shtrėnguar atė. Pastaj vjen humnera dhe humbja pa kthim. Dhe tė humburit do tė jemi ne, shqiptarėt. Nuk do tė ketė fitimtarė, pėrveēse tė humbur qė fatkeqėsinė e gatuan vetė, pėt tė zezėn e tyre dhe tė fėmijėve tanė tė pafajshėm. Prandaj, nė emėr tė tyre, tė mbėshtesim Mbretin Leka, deri nė fund, deri nė fitoren e meritueme.
Furnizimin me ujė tė Durrėsit, e pengon keqadministrimi dhe korrupsioni
Kuēedra qė zuri "kroin" e jetės
Nga Pjetėr Paluka
Njė ndėr kushtet mė tė domosdoshme qė duhet tė plotėsojnė shteti dhe qeveria, ėshtė edhe furnizimi me ujė tė pijshėm nė qytet dhe fshat.
Pėr plotėsimin e nevojave imediate pėr ujė tė pijshėm, qeveria, ministria e Pushtetit Vendor, bashkitė dhe komunat, kėtij sektori jetik duhet t'i paraprijnė me njė studim tė plotė ku tė evidentohet saktė gjendja aktuale dhe tė paraqiten projektet pėr zgjidhje tė furnizimit me ujė tė pijshėm nė qytete e fshatra, ndėr tė cilat prioritar ėshtė plotėsimi i nevojave nė qytetet e mėdha e qė po popullohen ēdo ditė e mė tepėr.
Mungesat e mėdha nė qytetet kryesore dhe nė mbarė ultėsirėn bregdetare e zonat turistike tė saj, vijnė pėr shkak tė keqadministrimit tė burimeve dhe ujėsjellėsve aktualė, si dhe moszbatimit tė ligjit.
Pėr kėto shkaqe vetėm 60-65 % tė ujit qė prodhohet nė stacionet e pompave tė ndėrtuara pėr kėtė qėllim shkon nė destinacion, ndėrsa pjesa tjetėr humbet gjatė rrugės.
Pėrballė kėtij fakti heshtet dhe askush nuk jep llogari, ndonėse drejtoritė e Ujėsjellėsave duhet tė pėrgjigjen administrativisht dhe ligjėrisht.
Tipik pėr gjendjen e rėndė dhe kritike ėshtė ujėsjellėsi i Durrėsit.
Qyteti i Durrėsit dhe njė pjesė e mirė e zonave rurale tė rrethit, furnizohen me ujė tė pijshėm nga dy nėnstacione: i Fushė Kuqes nė rrethin e Kurbinit dhe i Urės sė Gjoles nė zonėn e Fushė Krujės.
Sasia e ujit qė prodhohet nga kėto nėnstacione, bazuar nė normėn e konsumit, mjafton pėr furnizimin normal tė Durrėsit edhe pėr 10-15 vitet e ardhshėm, pavarėsisht ritmeve tė rritjes demografike.
Po cilat janė arsyet e kėsaj gjendjeje katastrofike nė furnizimin me ujė tė pijshėm!?
E para ėshtė ekzistenca e njė numri tejet tė madh lidhjesh tė paligjshme, qė nga nėnstacionet e deri nė destinacion. Dhe kjo sepse zona qė nga Ura e Gjoles e deri nė Durrės po popullohet me shpejtėsi nga tė ardhurit e shumtė edhe pėr shkak se zona ndodhet nė afėrsi tė trekėndėshit Aeroport-Tiranė-Durrės. Por sidomos nė gjatėsinė e segmentit Aeroport-Vorė, kjo zonė e lakmuar po sulmohet nga bizneset e shumtė tė tė gjitha llojeve, si fabrika e linja prodhimi, tė cilat janė konsumatore tė mėdha, ndonėse shumica e tyre duhet tė furnizohet me ujė industrial.
Lidhjet e paligjshme nė tubacionin kryesor duke shmangur rrjetin e shpėrndarjes, zvogėlon dy herė presionin e ujit nė linjėn kryesore.
Heshtja e drejtuesve tė Ujėsjellėsave pėr kėto shkelje flagrante tė ligjit me pasojė mosfurnizimin me ujė tė qytetit tė Durrėsit, vjen pėr shkak tė rrushfeteve tė mėdha nėn dorė qė pronarėt e linjave tė mėsipėrme japin pėr tė pėrfituar padrejtėsisht furnizimin me ujė. Ndėrsa minjtė e vegjėl, tė kėtyre ndėrmarrjeve mjaftohen me rrushfetet nga favorizimi i lidhjeve tė paligjshme nga banorėt e rinj.
Mungesa e kontatorėve ka nxitur pagesat aforfe, tė cilat ose neglizhohen ose pėrfaqėsojnė minimumin e konsumit, pasi uji kėsisoj shpėrdorohet dhe shpenzohet pa kriter.
Para kėtij fakti, entet pėrkatėse justifikohen me mungesė fondesh! Por, janė korrupsioni dhe mosarkėtimet abuzive e tė neglizhuara, ato qė kanė shkaktuar mungesėn e fondeve tė domosdoshme pėr ristrukturimin e kėtyre sektorėve dhe investimet kapitale.
Megjithėse tė gjithė e njohin dhe e pranojnė kėtė gjendje katastrofike - heshtin. Hesht bashkia, hesht prefektura, hesht ministria e Pushtetit Vendor e deri tek Qeveria.
Megjithėse qytetarėt durrsakė janė paguesit mė tė rregullt, njėkohėsisht janė edhe viktimat kryesore tė mungesės sė ujit.
Pra, justifikimi se qytetarėt nuk paguajnė, nuk qėndron. Por nė kėto kushte vetėm rotacioni i pushtetit mund tė sjellė ndryshimin e gjendjes.
Mungesa e shtetit po shkatėrron vendin
Nga Pjetėr Paluka
Mungesa e perspektivės dhe studimeve pėr zhvillim, nuk morėn fund pas shembjes sė komunizmit, por po na shoqėrojnė gjatė gjithė tranzicionit dhe ka tė ngjarė tė mos na shqiten edhe pėr shumė kohė.
Moskthimi i pronave tek pronarėt e ligjshėm dhe mungesa e projekteve tė urbanizimit, shoqėruar edhe me mangėsitė dhe deformimet e kuadrit ligjor, po rrezikojnė tė ardhmen tonė dhe po ngadalėsojnė deri nė ndalim ritmet e zhvillimit ekonomiko-shoqėror.
Ligji komunist 7501 nuk u shėrbeu as atyre qė pėrfituan padrejtėsisht prej tij, pasi sot ndjehen tė pasigurtė dhe nė mėshirė tė premtimeve mashtruese.
Zbatimi me dy standarde i ligjit 7501, jo vetėm qė nuk ka zgjidhur problemin e familjeve pa tokė, por i ka thelluar sherret dhe konfliktet sociale, dhe kjo dėshmon miopinė e ligjvėnėsve politikė qė, nė vend tė zgjidhjes, i kanė shtuar problemet dhe konfliktet me bazė pronėsore.
Kėshtu, nė shumicėn e rasteve toka ka mbetur djerrė dhe drufrutorėt shpesh kanė mbetur edhe pa shėrbimet e domosdoshme, duke ulur ndjeshėm efektivitetin e prodhimit bujqėsor si baza e ushqimit tė popullit. Por konfliktet sociale qė gjeneroi zbatimi i kėtij ligji famėkeq, shpesh janė shndėrruar nė mollė sherri dhe shkak pėr vrasje tė shumta me burim pronėsinė, madje edhe brenda gjakut.
Ndėrsa nė qytete dhe zona tė urbanizuara, problemi kryesor nuk ėshtė vetėm ai i pronėsisė, por edhe mungesa e planeve pėr urbanizimin e tyre, ēka i ka dhėnė mundėsi abuzimeve me trojet dhe ndėrtimeve pa kriter, fati i shumicės sė tė cilave ka qenė shembja.
Fushata aktuale e premtimeve pėr legalizim, ėshtė njė farsė e re mashtrimesh dhe jo vetėm qė nuk do t'i zgjidhė problemet por do t'i mbartė ato duke i shtyrė pa mundur dot tė zvogėlojė efektet e tyre negative.
Fakti qė pėr legalizimet nuk ka njė strategji tė njejtė dhe tė gjithėpranuar, dėshmon se kėto po pėrdoren thjesht pėr efekte elektorale, pra pėr mashtrime tė reja me synim pushtetin me votat e tė mashtruarve dhe tė dėmtuarve, pra tė ndėrtuesve tė paligjshėm dhe pronarėve tė ligjshėm.
Nė kėto kushte e vetmja arritje do tė jetė zvarritja e problemit dhe acarimi i tij nė kohė tė ardhshme, ndėrkohė qė qytetarėt e interesuar do tė vazhdojnė tė viktimizohen prej politikės pa sens dhe moral.
Nė kėto kushte, e vetmja forcė politike e aftė pėr zgjidhje tė drejta dhe tė ndershme, ėshtė LZHK e iniciuar dhe drejtuar personalisht nga NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve, qė dėshiron mė tė mirėn e mundshme pėr popullin tė cilit i ka shėrbyer gjatė gjithė jetės, me vetmohimin e njė sovrani tė vėrtetė.
___________________________
13 Shkurt 2005
___________________________
Takim madhėshtor i LZHK nė qytetin historik tė Lezhės. Merr pjesė Mbreti Leka
Mbreti: Ju ftoj tė mbėshtesni LZHK
Mbreti Leka: "Unė ju kėshilloj, jo qė tė votoni pėr LZHK-nė, tė cilėn e kam ideuar dhe e kryesoj, por qė tė votoni atė program qė i duhet Shqipėrisė dhe tė ardhmes sonė. Ju dėgjojeni tė gjithė, e nė rast se LZHK plotėson ėndrrat tuaja dhe tė fėmijėve tuaj, atėherė ju bėj thirrje qė ta mbėshtesni atė!"
Eqerem Spahiu: LZHK-nė e votojnė sepse ka nė krye Mbretin Leka I
Gjon Perjaku: Vizita e Mbretit Leka, njė eveniment historik pėr lezhjanėt
Juristi Fran Lleshi: Vota pėr LZHK, ėshtė votė pėr zhvillim!
Alban Kraja: Mbreti Leka mund tė na prijė drejt njė tė ardhmeje europiane
KRYESORE
Mbreti Leka I, takim me ambasadoren e SHBA Marcie Ries
Mbreti Leka nė kėtė takim ka kritikuar tendencėn pėr tė krijuar njė sistem artificial dykrahėsh, ku dy partitė qė kanė pasur deri mė sot pushtetin, tentojnė ta kthejnė atė nė njė monopol bipartiak.
TIRANE - Mbreti Leka I ka zhvilluar nė fillim tė javės qė shkoi, njė takim me ambasadoren e re tė SHBA nė Shqipėri, znj.Marcie Ries. Nė kėtė takim Mbreti ka bėrė njė ekspoze tė gjendjes politike nė vend dhe ėshtė ndalur nė problemet e reformės elektorale ku ai ka bėrė vėrejtjet e tij pėr pika tė veēanta tė saj. Mbreti ka kontestuar mėnyrėn e caktimit tė komisionerėve dhe pėrjashtimin e padrejtė qė u ėshtė bėrė komisionerėve legalistė ose tė LZHK nga pjesėmarrja nė nivelet e dyta dhe tė treta, KZZ dhe KQV. Ky takim i zhvilluar nė rezidencėn mbretėrore konsiderohet se ka plotėsuar spektrin e takimeve tė ambasadores sė SHBA znj. Marcie Berman Ries me liderė tė politikės shqiptare, takime nė tė cilat ajo ka vėnė nė dukje rėndėsinė e madhe qė ka plotėsimi i standardeve ndėrkombėtare pėr integrimin e vendit.
Burimet nga LZHK theksojnė se Mbreti ka informuar ambasadoren Ries pėr nismėn e tij politike dhe pėr pozicionimin e saj si njė lėvizje mbarėkombėtare. Ai ėshtė ndalur nė pika tė veēanta tė programit tė kėsaj nisme qė sot ka formėn e njė koalicioni dhe qė nė zgjedhjet e ardhshme ka synime konkrete pėr tė hyrė nė ekzekutivin e ri. Mbreti Leka nė kėtė takim ka kritikuar tendencėn pėr tė krijuar njė sistem artificial dykrahėsh, ku dy partitė qė kanė pasur deri mė sot pushtetin, tentojnė ta kthejnė atė nė njė monopol bipartiak. Sipas burimeve, kreu i LZHK ka sjellė si shembull bashkėpunim pėr shumė ēėshtje tė rėndėsishme mes kėtyre dy partive dhe mė e fundit nė radhė ka qenė reforma zgjedhore me anė tė sė cilės u pėrjashtuan ilegalisht dy realitete tė fuqishme politike si LZHK dhe LSI nga e drejta e komisionerėve. Ndėrkohė mėsohet se ambasadorja Ries ka theksuar mbėshtetjen qė qeveria amerikane ka dhėnė dhe do tė vazhdojė tė japė pėr infrastrukturėn zgjedhore. Kjo ndihmė, siē ishte fondi i akorduar pėr realizimin e hartave dixhitale, mbi tė cilat do tė mbėshten listat e ripara tė zgjedhėsve, jepet nė kuadėr tė interesimit tė madh tė komunitetit ndėrkombėtar pėr mbajtjen e zgjedhjeve tė lira dhe tė ndershme.
Sipas faqes sė internetit tė ambasadės sė SHBA nė Tiranė, Ambasadorja amerikane Marcie Berman Ries, ka kryer Shkollėn e Studimeve Ndėrkombėtare tė Avancuara nė Universitetin Johns Hopkins, 1972 - 1974, MA dhe nė vitet 2003 - 2004 ka qenė Shefe e Misionit, tė Zyrės sė ShBA nė Kosovė. Ndėrsa mė parė qė prej fillimit tė viteve '80 ka qenė nė shėrbimin diplomatik tė SHBA-ve. Ajo flet disa gjuhė tė huaja si spanjisht, frėngjisht, turqisht dhe ėshtė e dekoruar nga shteti amerikan me medalje tė ndryshme pėr merita tė veēanta nė punėn e saj.
N.K.
Takim madhėshtor i LZHK nė qytetin historik tė Lezhės. Merr pjesė Mbreti Leka
Mbreti: Ju ftoj tė mbėshtesni LZHK
Mbreti Leka: "Unė ju kėshilloj, jo qė tė votoni pėr LZHK-nė, tė cilėn e kam ideuar dhe e kryesoj, por qė tė votoni atė program qė i duhet Shqipėrisė dhe tė ardhmes sonė. Ju dėgjojeni tė gjithė, e nė rast se LZHK plotėson ėndrrat tuaja dhe tė fėmijėve tuaj, atėherė ju bėj thirrje qė ta mbėshtesni atė!"
Eqerem Spahiu: LZHK-nė e votojnė sepse ka nė krye Mbretin Leka I
Gjon Perjaku: Vizita e Mbretit Leka, njė eveniment historik pėr lezhjanėt
Lezhė - Mbreti Leka ka zhvilluar njė takim me pėrkrahės tė LZHK nė qytetin e Lezhės, ku ka paraqitur edhe njė pjesė tė platformės elektorale tė kėtij koalicioni dhe synimet e tij nė fushatėn e ardhshme zgjedhore. Takimi u zhvillua tė premten e shkuar (dt.11 shkurt) nė sallėn e Pallatit tė Kulturės, e cila ishte e tejmbushur me qytetarė lezhjanė dhe tė ardhur tė tjerė nga zonat pėrreth.
Nė panelin drejtues, krahas Mbretit Leka ishin edhe drejtuesit e PLL Eqerem Spahiu, veterani Gjon Perjaku, kryetari i PDM z.Eduard Ypi, z.Tomor Malasi, deputeti Shpėtim Roqi dhe z.Alban Kraja, pėrfaqėsues i komunitetit tė emigrantėve shqiptarė nė Itali.
Nė fjalėn e tij NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve, ndėr tė tjera u shpreh se "jemi mbledhur kėtu nė Lezhėn e Kuvendit tė madh historik ku u lidh besa e Skėnderbeut dhe e krerėve shqiptarė pėr tė luftuar pėr Shqipėrinė. Sot na ka mbledhur dhe na ka bashkuar LZHK, e cila ėshtė lėvizje pėr zhvillim kombėtar dhe pėr pushtet, pėr tė ēuar nė vend amanetin e tė parėve. Unė ju kėshilloj, jo qė tė votoni pėr LZHK-nė, tė cilėn e kam ideuar dhe e kryesoj, por qė tė votoni atė program qė i duhet Shqipėrisė dhe tė ardhmes sonė. Ju dėgjojeni tė gjithė, e nė rast se LZHK plotėson ėndrrat tuaja dhe tė fėmijėve tuaj, atėherė ju bėj thirrje qė ta mbėshtesni atė!" Nė fund tė fjalės sė tij, e cila u ndėrpre disa herė nga duartrokitjet e auditorit, Mbreti bėri njė apel pėr tė shkuar tė gjithė nė votime pėr tė ndryshuar siē tha ai "tė ardhmen tonė!" dhe pėr tė zhvilluar Shqipėrinė.
Kėtė tubim e ēeli veterani legalist z.Gjon Perjaku, i cili shprehu kėnaqėsinė e thellė tė mbarė nacionalistėve, legalistėve e tė pėrndjekurve lezhjanė pėr praninė e Mbretit Leka nė gjirin e tyre, tė cilin ai e cilėsoi si njė eveniment historik qė mblodhi lezhjanėt rreth djalit tė Mbretit Zog, NMT Leka I Mbret i Shqiptarėve.
Ndėrsa Fran Lleshi, jurist, pėrfaqėsues i LZHK, i zgjedhur si njė nga drejtuesit kryesorė tė LZHK nė Lezhė nga subjektet aderuese, u shpreh nė fjalėn e tij se "LZHK ka mbėshtetje tė fortė nė rrethin e Lezhės, pėr shkak tė besimit qė kanė lezhjanėt te Mbreti Leka dhe alternativa e kryesuar prej tij. Qeveritė e mėparshme nuk kanė arritur tė zgjidhin asnjė nga kėrkesat e mėdha pėr zhvillim qė ka ky rreth dhe dėshmi e kėtij fakti ėshtė gjendja e rėndė social ekonomike e lezhjanėve, tė cilėt pėrpos varfėrisė e mjerimit, pėrmbyten rregullisht ēdo vit nga reshjet e lumenjtė qė dalin nga shtrati."
Juristi z.Fran Lleshi e mbylli fjalėn e tij thirrjen se "vota pėr LZHK ėshtė votė pėr zhvillim!"
Spahiu: Ja pse shqiptarėt besojnė nė Mbretin Leka
Duke u fokusuar nė njė analizė politike tė situatės kryetari i PLL Spahiu do tė theksonte nė fjalėn e tij se shqiptarėt do tė votojnė pėr LZHK, pasi ajo ėshtė njė nismė e kryesuar nga Mbreti Leka. Nė njė pėrshkrim tė shpejtė tė gjendjes, Spahiu nėnvizoi gjendjen e rėndė tė lezhjanėve pėr shkak tė mospėrfilljes nga organet qeveritare.
Mė pas ai paraqiti disa argumente se pse besonte se alternativa e LZHK do tė votohej masivisht prej shqiptarėve. Ai tha se kredibiliteti i figurės sė Mbretit Leka sa vjen e rritet nė popull, qoftė edhe pėr faktin se 15 vjet pluralizėm nuk kanė arritur ta shėndoshin gjendjen ekonomike tė shumicės dėrrmuese tė shqiptarėve. Nė njė kohė qė tendenca e shqiptarėve ėshtė ta braktisin atdheun, sidomos tani nė kohėn e regjimit social-komunist me maskė tė re, - tha Spahiu, - Mbreti Leka dhe Familja Mbretėrore kthehen pas dhjetėra vitesh mėrgimi tė detyruar. Sipas Spahiut ky nuk ishte vetėm njė rikthim fizik, por edhe njė rikthim i shpresės tek shqiptarėt. Spahiu tha se populli e ka mirėpritur LZHK pikėrisht pėr shkak tė besimit qė ka te Mbreti Leka.
"Mbreti trashėgon vlerat mė tė mira tė stilit qeverisės tė Mbretit Zog I, i cili ėshtė themeluesi i shtetit shqiptar modern. Mbreti Leka ėshtė rritur dhe shkolluar nė Perėndim dhe ka njė formim tipik perėndimor. Njė avantazh tjetėr ėshtė fakti qė ai nuk ka reminishenca tė sė kaluarės sė hidhur tė 50 vjetėve diktaturė dhe nuk ushqen ndjenja hakmarrėse. Mbreti Leka ka lidhje me drejtues shtetesh tė fuqishme qofshin monarki europiane, qofshin republika. Dhe sė fundi, Mbreti nuk bėn asnjė dallim ndėrmjet bashkatdhetarėve tė vet," - theksoi nė fjalėn e tij kryetari i PLL.
Mė pas ai u ndal nė gjendjen e rėndė ekonomike tė vendit dhe nė plagėt kryesore qė kėrkojnė ndėrhyrje urgjente nė vend siē janė papunėsia, varfėria e tejskajshme, kthimi i pronės te pronari, emigracioni, krimi i organizuar, korrupsioni etj..
Nė fund Spahiu u ndal gjatė edhe nė politikėn kombėtare tė Mbretit Leka dhe tė LZHK duke bėrė njė rezyme tė gjendjes sė sotme dhe duke paraqitur opcionet e tija pėrkatėsisht pėr ēėshtjen ēame, Kosovėn dhe Maqedoninė.
Spahiu e mbylli fjalėn e tij me njė thirrje pėr mbėshtetje ndaj LZHK si njė alternativė qė kthen dinjitetin kombėtar tė shqiptarėve.
Mė pas e mori fjalėn z.Alban Kraja i cili mes tė tjerash tha se "Ne emigrantėt politikė i kemi sytė dhe zemrėn nė Atdhe, sepse ju vėllezėrit dhe motrat tona po vuani pėr bukėn e gojės. Por ne tė gjithė tashmė kemi nė gjirin tonė njė burrė tė madh, Mbretin Leka, birin e Mbretit Zog, i cili ka kaluar njė jetė tė tėrė nė mėrgim, duke mbajtur hallet dhe dertet e Atdheut, e tash po na prin nė njė lėvizje qė do tė jetė shpėtimi i vendit dhe i kombit shqiptar," tha z.Kraja. Nė fund ai e mbylli me njė apel ndaj shpirtit tė shqiptarėve duke u shprehur se: "Prandaj t'i japim besėn kėtij burri tė madh se do ta mbėshtesim e ai tė na prijė drejt njė tė ardhmeje tė merituar europiane, si qytetarė tė denjė tė njė vendi qė e meriton tė lulėzohet e tė mbledhė nė gji bijtė e tij qė sot janė shkapėrderdhė nė tė gjithė botėn nga halli, nė pėrpjekje pėr sigurimin e mbijetesės pėr vete dhe pėr familjet kėtu nė Shqipėri!" tha z.Kraja.
Ky takim shėnoi njė rritje cilėsore tė nivelit tė kontakteve paraelektorale, komentuan drejtues tė LZHK-sė nė fund tė tij. Ata thanė se programi i takimeve paramendohet mjaft i suksesshėm nė ditėt nė vijim.
Korresp. "Atdheu"
KOMENTI
Pėr njė LZHK tė djathtė nė publik dhe media
Nga Astrit Kola
Alternativa politike e LZHK, ndonėse e shpallur njė vit mė parė, ėshtė mė e munguara nė tregun mediatik dhe opinionin publik shqiptar. Dhe kjo jo rastėsisht!
Pas lanēimit, LZHK fitoi njė format tė ri dhe hop cilėsor vetėm nė shtator tė vitit tė kaluar, kur u deklarua dhe u formėsua pėr herė tė parė grupi parlamentar i saj nė Kuvend.
Por edhe paskėtaj, zbėrthimi dhe artikulimi publik i alternativės sė LZHK mbeti nė nivele tė pamjaftueshme pėr shkak tė njė embargoje tė qėllimtė mediatike, e potencuar kjo edhe nga injoranca e skajshme e pronarėve, drejtuesve dhe reporterėve tė mediave.
Skema bipartizane nė politikė dhe media, qė synon krijimin e sistemit politik dypartiak, e qė kulmoi gjatė fushatės sė zgjedhjeve vendore tė 12 tetorit 2003, e ka vėshtirėsuar mediatizimin, e pėr pasojė edhe publikimin e alternativės sė LZHK.
Dhe nuk ka sesi tė ndodhė ndryshe kur, nė vend qė tė ftohen nė debate televizive dhe para kamerave e mikrofonėve pėrfaqėsuesit mė tė spikatur tė LZHK pėr tė dhėnė e spjeguar zgjidhjet qė ofron kjo lėvizje pėr problemet e panumėrta qė preokupojnė shoqėrinė shqiptare - thirren politikanė qė s'kanė lidhje me LZHK, madje kundėrshtarė, tė cilėve u kėrkohet tė prononcohen pėr thelbin, misionin politik, si dhe pėr aksesin politiko-zgjedhor tė saj. Dhe kėsisoj merren me mend pėrgjigjet e parapėrgatitura qė gjithmonė parathonė fundin e LZHK akoma pa nisur beteja zgjedhore, duke kumtuar tek shqiptarėt se kjo alternativė nuk ia vlen pėr asgjė.
Por, nė fakt, dalja e Mbretit Leka me alternativėn LZHK, e ka tronditur politikėn e kalbur tradicionale shqiptare. Kjo tronditje buron nga disa arsye: sė pari, modeli bullgar qė fshiu nga skena politike rripat e transmisionit tė trashėguara nga Teodor Zhivkovi; sė dyti, sepse ndikimi personal i Mbretit Leka ėshtė kuotuar bujshėm nė vitin 1997, dhe kjo periudhė nuk ėshtė kaq e largėt; sė treti dhe mė kryesorja, alternativa e Tij ka njė emėr tė "frikshėm" (zhvillim), i cili as qė zihet me gojė nga "integrim"-sat qė popullojnė krahėt e politikės.
Zhvillimi ka qenė dhe do tė mbetet "shtrati i Prokrustit" ku ėshtė ėshtė gozhduar ardhmėria jonė; ka qenė ėndrra e rilindasve; misioni dhe pėrkushtimi i shtetarėve tė mėdhenj me prijėsin Ahmet Zogu nė krye; ėshtė sot leva e Arkimedit pėr zgjidhjen e ēeshtjes kombėtare dhe gjeneratori i ndryshimit tė kėnetės politike.
Termi 'zhvillim' as qė pėrmendet nga pėrfaqėsuesit eminentė tė kampeve politike aktuale, dhe kjo sepse ata ose 'nuk duan', ose 'nuk dinė', ose 'nuk munden' - ose pėr tė treja arsyet e sipėrthėna.
***
Pra, nė kushtet e njė embargoje mediatike tė organizuar, synimi kryesor i pėrfaqėsuesve mė tė spikatur politikė tė LZHK ėshtė artikulimi i studiuar i alternativės sė saj, e cila nuk pėrbėn vėshtirėsi qoftė pėr faktin se ideatori i saj gjithmonė ka qenė dhe do tė mbetet i pėrkorė e i kursyer nė diskurin politik, qoftė edhe pėr faktin se pėr kėtė qėllim Mbreti Leka i ka mandatuar ata pa rezerva.
Por nėse nuk janė arritur ende kuotat e dėshiruara tė prezantimit politiko-mediatik e publik tė LZHK, qoftė pėr shkak tė vetcensurimit, qoftė pėr arsye tė tjera - ky nuk ėshtė faji i Mbretit.
Edhe kur disa pėrfaqėsuesve apo eksponentėve tė deklaruar u afrohen mikrofonėt pėr t'u shprehur nė emėr dhe nė adresė tė LZHK, kėta jo vetėm nuk e bėjnė kėtė por kalojnė nė probleme periferike pėr LZHK dhe politikėn korrente, qė mė shumė i ngjajnė ankesave dhe thashethemeve pėr punėt dhe hesapet e tė tjerėve jashtė gardhit tė Lėvizjes. Por edhe kur flasin pėr punėt brenda LZHK, fillojnė e ankohen pėr bezdisjet, pėr vapėn apo tė ftohtit qė ndjejnė dhe jo pėr problemet qė interesojnė shqiptarėt. Nė kėtė stil, edhe deklarimi i z.Met Dervishi nė gazetėn "Panorama" tė datės 6 shkurt 2005 se "Mendoj se Legaliteti nuk po akomodohet siē pritej me konceptin e ri tė Lėvizjes (pra LZHK - shėn. i A.K)", ėshtė njė konstatim krejtėsisht i pabazuar.
Zotėri Dervishi duhet ta ketė tė qartė se PLL nuk ka nevojė tė "akomodohet" me konceptin e ri tė Lėvizjes, pasi nuk mund tė flitet pėr mungesė akomodimi midis formacioneve me filozofi pothuajse identike. LZHK dhe PLL janė "trekėndėsha tė ngjashėm" politikė.
LZHK nė planin programor mbivendoset pothuajse plotėsisht nė programin e PLL, i cili me LZHK ka tė ndryshėm vetėm formėn monarkike tė regjimit, ngaqė LZHK ėshtė lėvizje politiko-zgjedhore qytetare, qė momentalisht e ka ekskluduar si tė parakohshme kėrkesėn pėr formėn e regjimit.
LZHK dhe PLL ndryshojnė vetėm nga formati numerik, pra madhėsia, ēka ėshtė e natyrshme, pasi alternativa e LZHK synon rritje tė mbėshtetjes elektorale nė funksion tė luftės pėr pushtet.
LZHK ėshtė koalicion zgjedhor dhe jo parti politike sikundėr PLL. Vetė fakti qė PLL e ka deklaruar e para aderimin nė kėtė koalicion, do tė thotė se e ka pranuar zgjerimin e bazės sė saj politike me parti, shoqata, individė, grupime interesash me ngjyra shqiptare, qė e pranojnė programin e LZHK.
Zotėri Dervishi gabon kur deklaron mė poshtė se "Aderimi nė LZHK parakupton njė pezullim tė veprimtarive me siglėn pėrkatėse tė partive..." nė emėr tė njė "hopi cilėsor nė politikėn shqiptare", qė kėrkoka sipas tij "flijime"!!!
LZHK ėshtė njė bashkim vullnetesh me synime, frymėzime dhe interesa tė njejta. Profili politik i PLL si subjekti mė i spikatur dhe me vokacionin mė origjinal nė politikėn shqiptare dhe nė raport me faktorėt dhe aktorėt e tjerė politikė tė kėtij grupimi, nuk mund tė sakrifikohet pa sens, vetėm sepse kėshtu u konvenon atyre qė s'kanė gjė pėr tė thėnė dhe qė nė planin e artikulimit tė ideve politike e ndjejnė veten tė konkurruar nga PLL.
Aderimi nė LZHK nuk parakupton kurrfarė pezullimi veprimtarish politike.
Nuk pėrbėn interes origjina e kėtij koncepti tė autorit, por tingėllon pa kuptim sa kohė qė fushata ende nuk ka filluar dhe aktorėt e tjerė politikė ende nuk i kanė ndezur motorrat.
PLL ka shumė pėr tė thėnė e pėr tė bėrė, jo vetėm sepse ka ide politike tė qarta e me bollėk, por edhe sepse problematika e ndėlikuar e shoqėrisė shqiptare kėrkon qėndrime korrente, tė cilat nuk mund tė presin sa tė ngrohin vezėt ata qė s'kanė ndėrmend tė flasin apo nuk kanė gjė pėr tė thėnė nė politikė.
Pikėrisht "hopi cilėsor nė skenėn politike..." qė me tė drejtė konstaton z.Dervishi, dikton dhe kėrkon artikulime, pozicionime dhe qėndrime tė menjėhershme pėr problemet e panumėrta qė prodhon realiteti dhe politika e ditės.
Ndėrkohė qė skena politiko-parlamentare ėshtė e mbushur me gjepurnajat qė synojnė shmangien e problemeve akute dhe kur tregu politik gėlon nga ide qė s'thonė asgjė nė lidhje me mungesėn e zhvillimit dhe mjerimin tonė, do tė ishin kundėrproduktive, madje vetasgjėsuese - pranimi i sugjerimeve pėr "pezullime", vetcensurimi dhe jetėsimi nė LZHK i psikologjisė "prit, tė presim".
Askush nuk ka ndaluar askėnd tė shprehet rreth alternativės sė Zhvillimit qė ofron LZHK. Ndryshe do tė na duhet tė risjellim nė kujtesė pasazhin e famshėm tė letėrsisė sė Rilindjes: "... Nuk tė dėrguam nė Selanik qė tė hash pilaf, more beu inė / po tė dėrguam qė flasėsh njė fjalė edhe pėr Shqipėrinė more beu inė...".
Askush nuk i ka penguar kėshilltarėt e LZHK nėpėr njėsitė vendore, pra edhe z.Dervishi, qė tė dėshmojnė vizionin e tyre konform filozofisė sė LZHK pėr "Zhvillimin..." nėpėrmjet drafteve, propozimeve dhe veprimtarisė sė pėrditshme, larg skemave tė konfliktualitetit politik, e qė mė tepėr sesa silurimin e protagonistėve aktualė tė politikės bėjnė faktorizimin e tyre dhe sfumojnė idetė dhe vizionin e LZHK.
Qėndrimet e prera dhe nė interes tė saj e LZHK, e kanė pozicionuar PLL edhe kundėr dy partive kryesore, PS e PD. Pra konstatimi nė formė kėshille i zotėri Dervishit se "... kėtu ndikojnė edhe aleancat e mėparshme tė Legalitetit (duke nėnkuptuar aleancėn e dikurshme me PD nė 'BF')", ėshtė krejt i gabuar dhe i pathemeltė, sepse kur ka qenė fjala pėr tė mbrojtur interesat e sipėrcituara, PLL nuk e ka mbyllur gojėn.
Deklarimi i mėposhtėm i zotėri Dervishit se "LZHK ėshtė lėvizje elektorale e Qendrės; ajo ėshtė e hapur si majtas, ashtu edhe djathtas.", ėshtė krejtėsisht i gabuar. LZHK nuk ėshtė lėvizje centriste por lėvizje e djathtė klasike. Ajo nuk mund tė jetė e hapur dhe as nuk mund tė hapet majtas, sepse kufiri ndarės i saj me formacionet dhe bartėsit majtistė ėshtė "Mur i Madh kinez", i cili edhe gardh shkarpash po tė bėhej, nuk do tė denjohej tė kalohej prej tyre. Nėse ka edhe ndonjė majtist qė e simpatizon apo ka aderuar nė LZHK, kjo vjen ose pėr mungesė tė "strehėzės", apo pėr shkak tė misionit tė "kala-marrėsve majtistė", ose, nė rastin mė tė mirė, pėr shkak tė pėrqafimit tė filozofisė sė zhvillimit qė i intrigon tė gjithė ata qė duan tė jetojnė mė mirė nė tė ardhmen.
Ka qenė gjithmonė interesi pėr sigurimin e njė ardhmėrie mė tė mirė, shtysa qė e ka detyruar vegjėlinė tė ngarendė pas eksponentėve tė shquar dhe prijėsve tė djathtė, gjatė gjithė historisė shqiptare.
Duke analizuar nė vijim ligjėratėn e zotėri Dervishit nė intervistėn e tij, jam i detyruar t'i kujtoj atij se LZHK nuk ėshtė dhe nuk mund tė jetė alternativė anti-nanoiste ose anti-berishiste.
LZHK ėshtė shumė e madhe pėr ta futur nė hullinė e personalizimit tė debatit dhe luftės politike shterpė. Zgjidhjet qė LZHK ofron, jo vetėm qė e orientojnė debatin dhe luftėn politike drejt problemeve madhore shqiptare, por mundėsojnė zgjidhjen e tyre nė funksion dhe me synim zhvillimin kombėtar.
"Anti-berishizmi" ėshtė alternativa e socave dhe aleatėve tė tyre, dhe kjo jo pėr ndonjė arsye tjetėr pėrveēse ruajtjes sė pushtetit dhe privilegjeve. Kur ke qeverisur me dy mandate rradhazi, nuk mund tė hartosh dhe jetėsosh programe e alternativa qeverisėse qė mbajnė emrat e shefave tė partive opozitare, sepse nuk ka kuptim tė quash qeverisje mbajtjen e pushtetit pėr inat tė njė kundėrshtari.
Nėse frika nga analiza serioze e bilanceve qesharake, madje negative, tė socialistėve e detyronte Nanon tė kėrcėnonte llapushėt e KPD me ēelėsa qė i tundte si lavjerrės para syve tė ēakėrritur: "a doni t'ia dorėzoj Berishės", pas tė cilit vinte ulėrima nė kor "jooooo, aman kryetar joooo, mos e bėj...", ky gjest zoti Dervishi nuk ėshtė "antiberishizėm" por hajvanllėk dhe delir pushteti, me skenare kėrcėnimesh qė dikur Hoxha i pėrdorte pėr tė trembur komunistėt me "restaurim tė pushtetit tė ballistėve dhe zogistėve", pra, thėnė ndryshe, pa asnjė allternativė reale qeverisjeje. Dhe LZHK nuk mund tė bėjė gabimin tė pėrvetėsojė pėrceptimin tuaj tė rrezikut tė "konfliktualitetit Nano-Berisha" si alternativė e vetme e qeverisjes nėpėrmjet pėrjashtimit tė kėtij binomi dhe partive respektive.
As "anti-nanoizmi" nuk pėrbėn kurrfarė alternative, sepse nuk mund tė ketė alternativė pėrballė asgjėsė, pra anti-asgjė.
E vetmja alternativė dhe sfidė reale pėr shqiptarėt ėshtė LZHK, qė nėnkupton luftė tė fortė pėr ēarė rrugėt e zhvillimit, drejt prosperitetit dhe zgjidhjes graduale tė ēeshtjes sonė kombėtare - gjithmonė mbi raporte tė reja fuqie tė faktorit shqiptar pėrballė fqinjėve.
Pėr ta thjeshtėzuar problemin nė terma konkretė, zotėri Dervishit, si njė nga eksponentėt e LZHK mė tė lanēuar habitshėm nga mediat do t'i kujtoja faktin se buxheti vjetor i ēdo bashkie nė vendet e zhvilluara (pra qė administrohet prej saj konform njė decentralizimi tė njimendtė), qė ka madhėsinė e Durrėsit, varion nė kuota miliardare dyshifrore nė $ dhe Euro, pavarėsisht se shumė pak prej tyre mund tė jenė qytete portuale.
Pra z.Dervishi po flasim pėr kuota zhvillimi dhe jo pėr krerė tė partive tė tjera e pėr jetėn e tyre tė brendshme.
Ndėrkohė qė flasim pėr raportet ngjethėse tė BB pėr nivelet tona tė varfėrisė, ku 70 % e shqiptarėve rrojnė me tė ardhura nėn 1 $ nė ditė, Nano na ngop me shifrėn e 1800 Euro tė ardhura vjetore pėr frymė.
Mė 1988, kur po rrėzoheshim urie, Meksika i varte nė qafė Sofo Lazrit medaljet e "ushqimit me bollėk", ndėrsa sot, Vali Bizhga ka lėnė pas Valter Veltronin, Majkėll Blumbergun e Dora Bakojanin.
Kėshilltarit tė Bashkisė sė Durrėsit, qė ka shansin tė ketė vėmendjen dhe aksesin mediatik, do t'i sugjeroja miqėsisht ta hidhte vėshtrimin tek stilema e LZHK, (pra tek Zhvillimi), komponent esencial i tė cilit ėshtė edhe punėsimi, ndryshe do tė binte nė pozitat e njė kryebashkiaku qė konkludoi se shqiptarėt janė "dembela", pėr shkak se kur paskėrka pyetur ca tė rinj se ku dėshironin t'i punėsonte, i qėnkėrkan pėrgjigjur nė kor se do tė pranoin vetėm po t'i punėsonte nė "tatim-taksat e Bashkisė".
Unė nuk mund ta pranoj idenė e z.Dervishi se "LZHK ėshtė lėvizje elektorale e Qendrės", pra centriste, edhe pėr faktin sepse, paskėtaj, do tė mė duhej tė pranoja e tė kuptoja drithėrimėn dhe duart nė kokė tė Fatos Lubonjės, tek konkludoi nė TV-Klan se "ishte i vetmi i majtė nė Shqipėri" pasi Arben Imami, Arben Ahmetaj dhe njė riosh tjetėr i pranishėm nė debat ishin "tė djathtėt" e kėtij vendi.
Nėse unė Astrit Kola do tė pranoja kėtė, pra qė tė djathtėt e kėtij vendi qenkan Arben Imami i PD dhe Arben Ahmetaj i PS, dhe pėr pasojė se PS dhe PD qėnkėrkan tė djathta(!!!) - atėherė nuk e di se ēfarė do tė ishin pėr Lubonjėn Bill Klinton, Toni Bler, Fransua Miterran, Felipe Gonzales, Vili Brand e tė tjerė pėrfaqėsėues eminentė tė sė Majtės botėrore (social-demokracisė).
Po si ta pranoj unė dhe bashkėmendimtarėt e mi se PS ėshtė e djathtė, kur vetė ajo deklarohet si parti e tipit social-demokrat allaevropian!!! Po me kėtė logjikė, nuk kam si ta pranoj se PD ėshtė e djathtė teksa krerėt e saj e deklarojnė si parti e qendrės sė djathtė, ose thėnė ndryshe "liberal-demokrate"!
Me kėtė logjikė nuk mund tė pranoj edhe se LZHK ėshtė lėvizje centriste vetėm sepse kėshtu i pėlqen dhe i duket zotėri Dervishit, i cili shprehet se "Ne vetėm se kemi dy tė majta, e djathta ende pritet... (ndėrsa LZHK sipas tij ėshtė nė qendėr!!!)". Zotėri Dervishi shpall me lehtėsi boshllėkun nė krahun e djathtė tė politikės dhe kėtė pozicion nuk denjon t'ia "blatojė" LZHK! Ndoshta e ruan pėr tė tjerė, tė ngjashėm me Lefter Kokėn, e qė, pėr luks a nder, parapėlqejnė tė shfaqen pėr tė djathtė.
Nėse Pjetri i PD dikur deklaronte me zė tė shuar "E djathta jemi neeee...", ndėrsa sot nė heshtje pronon tė jetė liberal-demokrat, ēka do tė thotė "kojshi me social-demokracinė" qė e ka si bazė tė nisjes nė politikė, ne legalistėt jemi krenarė qė jemi tė djathtė dhe z.Dervishi e di mirė qė ne jemi tė tillė. Por nėse ai mendon se LZHK nuk ka pse tė mos mbushet me majtistė pėr tė bėrė kėshtu ekuilibrin dhe njė komposturė-ēorbė qė do ta zhvendoste atė nė qendėr, pra "LZHK centriste", kėtu Dervishi gabohet, dhe fort bile.
Nėse LZHK ėshtė e hapur pėr tė gjithė shqiptarėt e ndershėm qė aspirojnė "zhvillim kombėtar", filozofia e saj si filozofi e zhvillimit, ka frymėzime thellėsisht tė djathta dhe zgjidhjet qė ajo propozon si mekanizma tė zhbllokimit tė proceseve tė zhvillimit, janė krejtėsisht tė djathta. Pikėrisht pėr kėtė arsye kjo lėvizje ka trembur rivalėt nė skenėn politike dhe ka kulmuar demantimin dhe etiketimet keqdashėse nė adresė tė saj.
***
LZHK e ka shumė tė thjeshtė pėr tė provuar mungesėn e zhvillimit, sidomos atij ekonomik tė vendit.
Kuotat tona tė importit pėr frymė, e qė fatkeqėsisht gllabėrojnė gjithė valutėn tonė, nuk e kalojnė shifrėn 400 euro/vit, megjithėse prodhimi vendas ėshtė minimal. Kjo shifėr dėshmon nivelin tonė tė varfėrisė dhe mjerimit, megjithse jetojmė nė shoqėrinė e konsumit.
Para disa vitesh, statistikat e BB e nxirrnin Greqinė ndėr vendet e para nė botė pėr konsum tė ushqimeve pėr frymė, me afro 17 mijė $ nė vit.
Niveli i eksporteve tona ėshtė treguesi mė sintetik i mungesės sė zhvillimit dhe kapaciteteve konkurruese nė ekonominė globale. Shifrat qeveritare tė eksporteve nė vitin 2003 jepnin kuotėn 200 milion $, ndėrkohė qė gjysmėn e saj e pėrbėnte rieksportimi i karrocave, lopatave e rrulave tė "Mavrovo"-s dhe "Granit" nė Maqedoni e BEHASE nė Turqi, ndėrsa gjysmėn tjetėr e pėrbėnte rieksportimi i miliona metra linear cohėsh tė importuara, tashmė tė shndėrruara nė veshmbathje sipas porosive tė firmave tė huaja, pra punė me matėrial tė porositėsit.
Gjendjen tonė tė mjerueshme e provon edhe fakti se, nė total, infrastruktura urbane dhe ekonomike e Shqipėrisė ka vlerė afro 10 herė mė tė vogėl sesa ajo e Maqedonisė, ndėrsa pėr cilėsinė as qė mund tė ketė krahasim.
Statistikat e fundme tė BB flasin se niveli i eksporteve maqedone ka kapur shifrėn prej 1.5 miliard euro, 95 % tė gamės sė tė cilave e zėnė produktet bujqėsore e blegtorale dhe ato tė pėrpunuara nė industrinė agro-ushqimore.
Privatizimet e sektorėve strategjikė nė kėtė republikė, (e parafundit nė Evrpopė pėr nga niveli i zhvillimit, sepse tė fundit jemi ne), kapin shifra marramendėse, sikundėr ishte ai i privatizimit tė Telecomit nė favor tė Dojce-Telecom nė shifrėn prej 1.3 miliard $, ndėrkohė qė Telekomi ynė synohet tė shitet pėr dy kacidhe qė Nano do t'i prishė sakaq nė inkursionin e radhės nė Dubai.
Privatizimi i suksesshėm dhe i jashtėzakonshėm pėr nga ēmimi i shitjes, dėshmoi se Telekomi maqedonas pėrmbushte standarde tė larta tekonologjike dhe reformat e thella tė ristrukturimit e kishin shndėrruar nė njė konkurrent agresiv e tė fuqishėm nė njė treg optimal, me rregulla loje tė qarta dhe kuadėr ligjor bashkėkohor. Por nė radhė tė parė ky privatizim dėshmoi inteligjencėn dhe pjekurinė e klasės politike atje pėr tė mos i dorėzuar sektorėt strategjikė tek armiqtė kombėtarė dhe shtetet me rivendikime territoriale, sikundėr Greqia.
Gjithsesi, logjika ekonomike dhe mbrojtja e interesave kombėtare, ishin kryesoret nė kėtė privatizim.
Kėto shembuj janė kuptim-plotė pėr tė pėrqasur synimet e LZHK si lėvizje pėr zhvillim, dhe jo si alter-ego e mėtonjėsve tė rinj pėrballė atyre ekzistues nė politikėn shqiptare.
***
Unė personalisht nuk mund ta pranoj teorinė e konfliktualitetit qė shtjellon z.Dervishi.
Nė skenėn politike shqiptare kurrė nuk ka patur ndonjė konfliktualitet, gjithmonė nė pėrmasa shoqėrore, pra as nė 1997. nėse do tė pranonim kėtė do tė pėrligjnim "fajėsi kolektive" tė shqiptarėve pėr ngjarjet e atėhershme, ndėrkohė qė ata qė ideuan dhe realizuan Amnistinė e famshme, synonin tė amnistonin jo shqiptarėt e pafajshėm por ndoca qindra kriminelė. Nėse luftėn e klaneve pėr pushtet, pavarėsisht pėrmasave tė pėrfaqėsimit, do ta konsideronim si konfliktualitet (pra ekzistencėn e tij edhe potencialisht si mundėsi me fuqi eksploduese shoqėrore), atėherė do tė duhej tė pranonim se ky vend nuk ka tė ardhme, pasi e ka dinamitin social nė themele.
Nėse "konfliktualiteti" i pretenduar, supozohet tė jetė vendosur dhe fokusuar nė qendėr tė arenės politike edhe pėr probleme kardinale, a mund tė sjellė qoftė edhe njė fakt z.Dervishi se nė cilin rast, pėr cilat probleme dhe nė ē'shkallė shoqėrore ka vepruar ky konfliktualitet midis faktorėve politikė?!!
Me njė pyetje-pėrgjigje, pohoj me siguri se: nuk ka raste tė tilla.
Teoria e Konfliktualitetit ėshtė sajesa qė nė skenėn publicistike shqiptare e ka sjellė njė shkrues i porositur dhe i paguar, ndėr mė tė ashpėrit kundėrshtarė tė LZHK, Kastriot Myftaraj.
Vetė pozicionimet "ad libidum" tė z.Dervishi dhe tė tė tjerėve qė aktualisht aderojnė nė LZHK, dėshmojnė se nuk ka kurrfarė konfliktualiteti nė politikėn shqiptare, ndonėse mungesa e konfliktualitetit nė esencė, ėshtė kuptuar edhe si shans pėr flirte tė paprincipta tė palėve tė supozuara si palė konflikti.
Shumica e kuadrit ligjor (qė nė fazėn e shqyrtimit nėpėr komisionet parlamentare dhe deri nė miratim), si dhe e akteve normative tė miratuara nė kėshillat vendorė, realizohen me njė konsensus shembullor tė subjekteve qė z.Dervishi i supozon nė konflikt. Dhe pėr kėtė shembulli mė i mirė ėshtė z.Dervishi.
Unė nuk mund ta pranoj konkluzionin se "misioni i LZHK ėshtė t'i japim fund tranzicionit agresiv". Ta konsiderosh kėtė si njė "mision", pra shkak Kauzal pėr njė lėvizje madhore, do tė thotė t'i largohesh misionit tė njimendtė, tė deklaruar, tė gjithėpranuar e tė sintetizuar nė stilemėm emėrtuese "... Zhvillim Kombėtar".
Dhėnia fund e tranzicionit do tė ishte veēse rrjedhojė pa pasoja e Zhvillimit Kombėtar qė LZHK u servir shqiptarėve si alternativė, pėrkundrejt votave dhe mbėshtetjes popullore.
Unė do tė isha i lumtur qė z.Dervishi, apo mėtonjės tė tjerė qė pretendojnė se mund tė marrin vota majtas, t'i mbanin dyert dhe kanatat shqyer pėr tė majtėt qė mezi po pritkėrkan tė vijnė nė LZHK. Pėr t'ia kursyer mundin mbėshtetėsve tė kėsaj teorie, do tė mė mjaftonte edhe prova e njė pakice tė majtėsh nė ndonjė nga takimet publike tė LZHK, gjithmonė me kontributin e garantėve tė sipėrpėrmendur, ku bėn pjesė edhe z.Dervishi.
Flakė mė flakė pas z.Dervishi, njė eksponent tjetėr i LZHK nė njė tė pėrditshme shprehu idenė se "Ekziston mundėsia qė LSI dhe LZHK tė jenė njė forcė qeverisėse nė njė koalicion tė pėrbashkėt pas zgjedhjeve". Pra na u servir njė tjetėr kėshillė bashkėpunimi me tė majtėn, qė synon tė qendėrzojė pozicionimin e LZHK nė spektrin politik, kėshillė kjo qė ngjan shumė me konkluzionet dhe qėndrimet politike tė Dervishit, dhe kjo nuk ėshtė rastėsi. Dhe kėsisoj nuk na del mė rastėsi fakti qė pikėrisht bartės tė koncepteve tė tilla kanė aksesin mediatik mė tė madh ndėr tė angazhuarit politikisht nė LZHK, pasi edhe mediat kanė krijuar mendimin se LZHK ėshtė lėvizje centriste pėr shkak tė elektoratit tė djathtė dhe tė njė pjese tė lidershipit me orientim tė majtė. Kjo zallmahi politiko-mediatike pėr dhe brenda LZHK, pėrbėn edhe thelbin e shqetėsimit qė nxiti kėtė shkrim.
Por unė jam i bindur se nga reformat rrėnjėsisht tė djathta, qė pjellin zhvillim - gjithmonė pėrfitueset kanė qenė shtresat e paprivilegjuara, ndėrsa suportuesit dhe sakrifikuesit kanė qenė gjithmonė tė djathtėt. Pikėrisht ky realitet ka determinuar edhe kontrubutin madhor tė sė Djathtės nė historinė e shoqėrisė njerėzore, si kronologji dhe kronikė e zhvillimit, duke pėrcaktuar njėkohėsisht edhe vendin e nderuar e tė merituar nė spektrin politik origjinues, prej nga kanė pirė ujė tė gjitha rrymat dhe fraksionet qė lindėn mė pas si alternativė.
Kėsisoj, tė djathtėve tė vėrtetė u mbeti misioni i "qiririt", qė u tret pėr ndriēuar njerėzinė.
AKTIVITETE
Zhvillohet mbledhja e radhės e Komitetit drejtues tė degės sė Tiranės. Merrnin pjesė drejtuesit kryesorė tė PLL
PLL Tiranė, pėrgatitje pėr kandidatėt nė zona
Blerim Kamberi: "Fushata zgjedhore fillon me propozimin e kandidaturave pėr deputetė"
Faruk Borova: LZHK nė kryeqytet premton rezultate tė rėndėsishme
Hamit Kurti: Askush nuk mund t'i shpėrfillė legalistėt dhe PLL
Tiranė - Dega e PLL Tiranė ėshtė angazhuar fuqishėm pėr parapėrgatitjet mbi fushatėn e ardhshme elektorale qė zhvillohet nė verėn e kėtij viti, duke pėrzgjedhur emrat qė do t'i propozohen LZHK-sė pėr kandidatė pėr deputetė. Nė mbledhjen e zhvilluar tė shtunėn e shkuar (datė 12 shkurt 05) nga anėtarėt e Komitetit drejtues tė kėsaj dege, janė narrė angazhime konkrete nė dy drejtime kryesore: 1. nė piketimin e 3 kandidaturave serioze pėr deputetė pėr ēdo zonė elektorale qė tė plotėsojnė tė gjitha kushtet intelektuale e ligjore si dhe 2.nė ngritjen e tė paktėn njė seksioni pėr ēdo Qendėr Votimi. Nė kėtė mbledhje e cila ishte konsideruar e rėndėsisė sė veēantė, morėn pjesė kryetari Spahiu, Nėnkryetari Basha, Sekretari i Pėrgjithshėm Tujani si dhe drejtues tė tjerė tė PLL, tė cilėt janė njėkohėsisht anėtarė tė KD tė degės Tiranė.
Sipas udhėzimeve tė dhėna nga kryesia e PLL nė qendėr, kryetari z.Blerim Kamberi u shpjegoi anėtarėve tė KD tė Tiranės, rėndėsinė e kėtij momenti politik ku u shpreh se "Fushata zgjedhore fillon me propozimin e kandidaturave pėr deputetė". Mė tej ai u ndal nė secilėn nėndegė nė veēanti dhe bėri vėrejtjet e sugjerimet e rastit. Gjatė raportit tė tij konciz ai theksoi se ka ende mangėsi nė disa nėndegė, tė cilat nuk duhet tė vazhdojnė mė tej me kėtė gjendje gati apatike. Ai u shpreh se duhet tė familjarizohemi me problematikat zgjedhore dhe se angazhimi i njėmendtė kėrkon pėrkushtimin e tė gjithėve dhe njėkohėsisht edhe sakrifica.
Mė pas e mori fjalėn kryetari i PLL z.Eqerem Spahiu i cili pasi falenderoi drejtuesit e degės pėr punėn e bėrė, nuk la pa pėrmendur edhe disa nga mangėsitė qė reflektonin njė angazhim tė pamjaftueshėm nė plotėsimin e detyrave dhe udhėzimeve tė dhėna nga kryesia e partisė. Ai kėrkoi njė impenjim tė drejtpėrdrejtė tė strukturave tė degės nė fushatėn e pėrzgjedhjeve cilėsore tė kandidaturave dhe nė organizimin e strukturave pranė ēdo qendre votimi me synim mbrojtjen e votės. Spahiu i garantoi drejtuesit e degės dhe KD se kryesia e PLL nė mbėshtetje te Senati i veteranėve, do tė mbrojė pa rezerva ēdo pozicion tė fituar me mund dhe sakrifica nga PLL nė kuadėr tė LZHK ēka sipas tij nėnkuptonte edhe mbrojtjen e dinjitetit dhe tė kontributeve personale tė legalistėve qė nga anėtari mė i thjeshtė e deri te drejtuesi mė i lartė, pėrballė injorimit dhe nėpėrkėmbjes qė disa elementė tė papėrgjegjshėm nė LZHK kanė demonstruar kohėt e fundit. Mė tej z.Spahiu sqaroi me hollėsi aksionin politik siē e cilėsoi ai, tė propozimit tė legalistėve qė pėrfaqėsuesit e kėsaj partie tė kenė njė vend nderi nė strukturat e LZHK-sė. Spahiu tha se ne si legalistė jemi kundėr ēdo deklarate pėr bashkėpunime tė pamenduara me forca me tė cilat nuk na bashkon asgjė nė aspektin politik e programor.
Mė pas e mori fjalėn kryetari i nėndegės nr.1 z.Met Isa, i cili theksoi se drejtuesit e kėsaj nėndege kishin intensifikuar punėn pėr ngritjen e seksioneve tė reja, dhe sidomos tė forumit rinor, pas ngritjes me sukses tė forumit tė gruas nė kėtė nėndegė. Gjithashtu z.Isa sqaroi me hollėsi punėn e kujdesshme pėr ngritjen e grupeve mbėshtetėse nė mbrojtje tė votės ēka sipas tij nga nėndega konsiderohet si njė punė e kryer nė kushte situate elektorale.
Ndėrsa nėnkryetari i degės z.Faruk Borova nė fjalėn e tij kėrkoi qė strukturat dhe sidomos forumet drejtuese tė degės tė vihen totalisht dhe pa rezerva nė mbėshtetje tė LZHK dhe tė ruhet uniteti. Sipas vlerėsimeve tė z.Borova, gjendja aktuale e kuotave publike tė LZHK ėshtė mjaft e mirė nė kryeqytet dhe premton rezultate tė rėndėsishme. Borova foli edhe pėr punėn e tij personale me strukturat e nėndegės ku ai mund tė kandidojė nė radhėt e LZHK-sė. Ndėrsa lidhur me pėrgatitjen e CV dhe evidentimet e dorėzimet e kandidaturave ai theksoi se ndodhen nė fazėn pėrfundimtare tė kėtij procesi.
Edhe nėnkryetari tjetėr i degės z.Hamit Kurti u shpreh optimist pėr prurjet e reja intelektuale dhe tė mbarė kryeqytetasve nė mbėshtetje tė LZHK-sė. Por kėrkoi me forcė qė tė mbrohej PLL nga tendencat pėr ta spostuar atė. Pasi shprehu shqetėsimin e mosplotėsimit tė detyrimit pėr ngritjen pranė ēdo qendre votimi, tė njė seksioni tė PLL, z.Kurti kėrkoi ndihmė konkrete bazuar mbi njė plan pune pėr zgjidhjen e problemeve nė nėndegėn e Kamzės. Duke iu adresuar drejtpėrsėdrejti pėr kėtė edhe z.Borova.
Mė pas e mori fjalėn kryetari i nėndegės Kombinat z.Riza Ēela, i cili pėrmendi punėn e mirė qė po bėhej pėr ngritjen e dy seksioneve tė reja dhe evidentimin e anėtarėsisė sipas udhėzimeve tė qendrės. Nė fund kryetari i degės z.Kamberi u sqaroi anėtarėve tė KD tė degės disa detaje teknike dhe afate procedurale pėr plotėsimin pėrfundimtar tė dokumentacionit dhe paraqitjen e saj pranė degės.
Korresp. "Atdheu"
Rritet niveli i bashkėpunimit midis PLL dhe Institutit Demokratik Amerikan NDI
Artan Tujani: Do tė nėnshkruajmė "memorandum mirėkuptimi" me NDI
Tiranė - Javėt e fundit, nė kuadrin e bashkėpunimit tė kahershėm tė Partisė "Lėvizja e Legalitetit" me Institutin Demokratik Amerikan (NDI), ka pasur zhvillime tė reja qė pritet ta ngrejnė nė njė shkallė mė tė lartė nivelin e bashkėpunimit midis kėtyre dy organizmave.
Nivelin e lartė dhe tė frytshėm tė kėtij bashkėpunimi, z.Dan Redford, kėshilltar i Lartė i Programit pėr Partitė Politike dhe Proceset Zgjedhore pranė NDI, nė njė takim me Sekretartin e Pėrgjithshėm tė PLL, e pėrshkoi si "nivel i shkėlqyer dhe mė i lartė i mundshėm".
Aktualisht NDI po bashkėpunon me PLL nė dy programe tė rėndėsishme.
Programi i parė, qė do tė zgjasė njė vit, ėshtė kualifikimi i disa drejtuesve tė PLL nė Akademinė pėr Udhėheqėsi dhe Reformė Politike. Nė pėrfundim tė kėtij trajnimi, pjesėmarrėsit nė tė do tė pėrsosin njohuritė e tyre nė fushat e demokracisė sė drejtpėrdrejtė, sistemet e pėrfaqėsimit, rolin e partive politike, parimin "njė anėtar njė votė", organizimin e degėve tė partive politike, planifikimin dhe menaxhimin e fushatave zgjedhore, etj., dhe pritet qė t'i zbatojnė nė mėnyrė praktike edhe gjatė fushatės pėr zgjedhjet parlamentare tė radhės.
Programi i dytė, i cili ka njė shtrirje kohore mė tė gjatė, mbasi do tė zgjasė mbi dy vjet, konsiderohet si njė ndėr programet mė tė rėndėsishme tė trajtuara ndonjėherė nga NDI-ja. Nė kuadrin e pėrsosjes sė demokracisė nė pėrgjithėsi, ai ka tė bėjė me zbatimin brenda partive politike tė parimit "njė anėtar, njė votė" i cili edhe nga Partia "Lėvizja e Legalitetit" konsiderohet mjaft i dobishėm.
Pėr fillimin e kėtij programi, ėshtė nė pėrfundim hartimi i "Memorandumit tė Mirėkuptimit" i cili do tė pėrbėjė kuadrin bazė tė bashkėpunimit afatgjatė midis PLL-sė dhe NDI-sė. Brenda pak ditėve pritet qė ky memorandum tė nėnshkruhet nė mėnyrė zyrtare nga drejtuesit mė tė lartė tė tė dy institucioneve.
Gjatė muajit mars, sipas njė kalendari qė tashmė ėshtė pėrcaktuar, anėtarė tė kryesisė sė partisė "Lėvizja e Legalitetit", sė bashku me drejtues tė lartė tė NDI-sė, do tė zhvillojnė nė qytete tė ndryshme tė Shqipėrisė disa takime pune me Komitetet Drejtuese tė PLL.
Nisur nga niveli i shkėlqyer i bashkėpunimit tė deritanishėm, drejtues tė NDI Shqipėri, kanė shprehur gatishmėrinė e tyre qė nė zgjedhjet parlamentare tė kėtij viti, tė vihen nė mbėshtetje tė drejtpėrdrejtė tė kandidaturave tė dala nga PLL.
"Atdheu"
KOMENTI
Njė vėshtrim mbi panoramėn paraelektorale dhe shanset pėr zgjedhje tė lira e tė ndershme
Tė rimarrim fitoren e vjedhur
Nga Murat BASHA
Tė ngushtosh hapėsirat e zgjedhjes njerėzore, do tė thotė tė gjymtosh njeriun, jo thjesht nė kuptimin utilitarist, por nė kuptimin thelbėsor.
Pa njė minimum hapėsire tė lirisė sė veprimit dhe tė zgjedhjes, jo vetėm tė arsyeshme por edhe tė moralshme, as qė mund tė flitet pėr veprimtari tė lirė njerėzore. Duke pėrfituar nga kjo hapėsirė lirie, (qė nė tė vėrtetė ėshtė minimale), PLL u formua dhe u afirmua nė Shqipėri si e vetmja forcė politike qė aspironte dhe aspiron pėr legjitimitetin, pra pėr Monarkinė.
Tė kuptosh do tė thotė tė spjegosh, dhe tė spjegosh do tė thotė tė pėrligjėsh. Pėr tė pėrligjur qėndrimin e legalistėve, mė parė duhet spjeguar ky qėndrim, qė tė kuptohet mė pas. Sigurisht qė, nė fillim tė Luftės Botėrore, legalistėt ishin tė parėt qė e pritėn fashizmin me pushkė.
Ata kishin njė arsye mė tepėr pėr t'u rreshtuar nė vijėn e parė pėr mbrojtjen e shtetit shqiptar, sepse ishte Ahmet Zogu me bashkėpunėtorėt dhe bashkėluftėtarėt e tij ata qė bazuar mbi njė filozofi pragmatiste kombėtare, konservatore moderne, ndėrtuan shtetin e parė shqiptar dhe i dhanė Shqipėrisė njė rend tepėr efiēient sikundėr Monarkia, duke realizuar formėn e regjimit qė i jepte siguri Shqipėrisė dhe mundėsi mė tė mėdha pėr zhvillim dhe pėrparim, duke e renditur pėrkrah vendeve mė tė civilizuara nė Evropė dhe botė.
E riformuar nė nėntor 1943 (OKLL) PLL erdhi nė skenėn e nxehtė politike tė luftės si vazhduese legjitime e Partisė Popullore, fituese e zgjedhjeve tė Dhjetorit 1923. Arsyeja qė nxiti Kryengritjen e Qershorit, si njė grusht tipik Shteti, udhėhequr dhe drejtuar nga njė grup pseudo-intektualėsh pseudo-patriotė me ide tė majta, synonte varrosjen e shtetit shqiptar tė Kongresit tė Lushnjes, tentativė qė u ndėrpre nga Triumfi i Legalitetit i Dhjetorit 1924.
Nė luftėn pėr krijimin, ndėrtimin dhe mbrojtjen e shtetit shqiptar, legalistėt sakrifikuan por edhe mėsuan shumė, sepse ėshtė e vėrtetė qė lufta vret trupa, por ndėrton shpirtra. Ishin kėto shpirtra qė luftuan fashizmin dhe mė vonė komunizmin. Pas pushtimit komunist, kjo rezistencė u shpėrngul dhe vazhdoi aktivitetin e saj jashtė Atdheut nė mergim, por edhe brenda nė skėterrėn komuniste.
Legalistėt e ruajtėn me fanatizėm, tė gjallė dhe tė paprekur idealin e tyre, (dhuna dhe terrori ndaj kėsaj shtrese ishin tė pėrmasave biblike.
Me njė histori tė lavdishme, me njė tė kaluar tė pakompromentuar gjatė luftės dhe mė pas, legalistėt u pėrpoqėn ta ruajnė tė pastėr idealin e tyre me moton "Atdheu mbi" tė gjitha".
Eshtė e kuptueshme se pėrderisa PLL ishte jashtė skemave tė Ramiz Alisė dhe armike doktrinare me komunizmin, dalja e saj nė jetėn politike duhej penguar dhe vonuar sa mė shumė.
Si njė lule e bukur e rritur nė njė kopėsht tė varfėr, por qė varfėria ėshtė impresionuese, ideali Zogist u mbajt dhe u trashėgua brez pas brezi.
Duke filluar nga ata qė u vranė dhe u pushkatuan duke thirruri "Rroftė Mbreti" e mė
pas nė burgjet e kampet ku tė torturuarit heshtnin kurse tė vrarėt flasin edhe sot... Duke u kujdesur qė balli i pastėr tė mos nxihet nga damka e turpit dhe e pėrēmimit, legalistėt u munduan tė kenė njė ecje korrekte qoftė edhe para "grushtit".
Pėrse? Pėr idealin Zogist, mbretėror, pra kombėtar.
Referendumi pėr formėn e regjimit na tregoi njė tė vėrtetė tė madhe: Populli shqiptar e do Monarkinė dhe tek personi i Naltmadhnisė Tij LEKA I sheh shpėtimin.
Eshte momenti qė si legalistėt, ashtu edhe tė tjerėt, me parti ose jo, intelektualė, tė rinj, tė reja, tė aderojnė nė LZHK. Dyert e saj tani janė tė hapura pėr tė gjithė.
Por mbi gjithēka dyert janė tė hapura pėr inteligjencėn dhe rininė, qė tė marrin pjesė aktive nė LZHK.
Vetėm se duhet punė pėr tė shtuar mė shumė intelektualėt e sidomos tė rinjtė, sepse rinia, si fuqia mė e madhe dhe mė e pastėr, formohet dhe edukohet qė tė mbajė nė shpirtin e saj idealet kombėtare.
Shpirti i kėsaj force qė formon embrionin kombėtar tė ēdo shteti, bazuar nė motot "Atdheu mbi tė gjitha" dhe "Paqe, Bashkim, Vėllazėrim", e shtyjnė atė pėr tė kryer vepra deri nė vetflijim pėr Atdheun, Kombin, Mbretin.
Partitė politike lindin si rczultat reflektimi, por janė njerėzit e pandershėm dhe egoistė dhe injorantė, qė ingranohen nė kėto parti, madje arrijnė tė bėhen edhe drejtues, duke e shndėrruar lojėn politike nė luftė interesash meskine dhe egoiste, duke mbajtur peng perspektivėn dhe zhvillimin kombėtar.
Mė 29 Qershor 1997 Referendumi u votua tėrėsisht nė favor tė Monarkisė. Por ēfarė ndodhi? Si u manipulua fitorja?
Jemi tė rrethuar nga fqinjė qė nuk na duan, madje kanė qėllime ekspasioniste ndaj nesh.
Ekzistenca e njė qeverie shqiptare ėshtė kushtėzuar gjithmonė nga dėshira e fqinjėve (pėrjashto periudhėn e Mbreti Zog I) greko-serbė, qė kanė qenė dhe janė kundėr njė Shqipėrie tė fortė dhe tė qėndrueshme, por njėkohėsisht edhe me njė orientim tė qartė kombėtar dhe perėndimor. lshin ndėrhyrjet greko-serbe qė detyruan qeverinė britanike pėr mosnjohjen e qeverisė shqiptare nė mėrgim gjatė Luftės II Botėrore. Ndėrsa pas LDB janė po kėto qeveri dhe kryesisht ajo serbe, qė pėrkrahėn ardhjen e komunizmit nė Shqiperi. Po ashtu, ėshtė ndėrhyrja e kėtyre qeverive dhe lobeve tė tyre nė botė dhe veēanėrisht nė SHBA, qė ndikuan nė sferat mė tė larta tė politikės botėrore, ēka solli edhe heshtjen e shteteve perėndimore pėr vjedhjen e votave qė ju bė Monarkisė nė Referendumin e vitit 1997.
Perėndimi dhe veēanėrisht Evropa, kėrkojnė qė nė Shqipėri tė ketė njė qeveri qė tė mos i krijojė "probleme me fqinjėt" dhe problemet mė tė rėndėsishėm janė ai i Kosovės dhe i trojeve shqiptare nė Maqedoni. Por ishin edhe mangėsitė tona, si mungesa e organizimit nė shumicėn e qėndrave tė votimit, qė nuk arritėm tė ruajmė votėn nė favor tė Monarkisė, megjithėse pėr vjedhjen e votave tė saj u organizua asokohe i gjithė aparati shtetėror komunist, me pėrkrahjen edhe tė bandave social-komuniste.
Nuk ka asgjė pėr t'u ēuditur. Nuk mund tė shpresosh pėr virtyt, nė njė vend ku mbizotėron vesi. Eshtė e pamundur tė kėrkosh moral nga tė pamoralshmit.
Gjendja nė Shqipėri ėshtė kaotike. Kėtė e rėndojnė akoma mė shumė politikanėt tė cilėt nga papėrgjegjshmėria ose nga qėllime tė caktuara kanė krijuar kėtė situatė kaq tė elektrizuar dhe inkandenshente.
Nuk zgjidhet problemi shqiptar dhe ai kombėtar, as duke u puthur me Tadiēin dhe as duke na vėnė realisht nėn protektoratin e Greqisė.
Mendimi para se tė thuhet, duhet medoemos te gatuhet.
Shpėtimi i Shqipėrisė dhe i shqiptarėve, do tė vijė nga vetė shqiptarėt. Kjo ėshtė vėrtetuar njėherė nė vitet 1928-1939 dhe legalistėt kanė tė drejtėn legjitime tė krenohen dhe kėrkojnė me zė tė lartė se vetėm Mbreti dhe Monarkia janė shpėtimi i Shqipėrisė.
Sado baltė tė hedhė historiografia komuniste, komunistėt dhe pinjojtė e tyre qė kontrollojnė pjesėn mė tė madhe tė jetės politike, ekonomike dhe mediatike tė vendit, ne ecim kokėlartė para historisė, tė lartėsuar nga dy figura madhore: Mbreti Zog I dhe Mbretit Leka.
Legaliteti nuk ėshtė pronė e askujt. Askush, sado madhėshtore ose tė lavdishme ta ketė tė kaluarėn e tij familjare ose personale nė shėrbim tė atdheut dhe Legalitetit, nuk ka tė drejtė tė pretendojė se ėshtė mė i devotshėm se dikush tjetėr, qė nuk e ka kėtė tė kaluar.
E kaluara ėshtė njė garanci, por devotshmėria matet nga puna, pėrkushtimi dhe sakrificat pėr idealin,
Unė pėrfitoj nga rasti qė t'u bėj thirrje tė gjithė atyre qė e duan Mbretin, gjithė mbretėrorėve tė paangazhuar deri mė sot, apo qė aderojnė nė ndonje grupim tjetėr, se vetėm tė bashkuar mund tė realizojmė rikthimin e shpresės tek shqiptarėt, se me ndihmėn e njėri-tjetrit dhe vullnetin e Zotit, mund tė realizojmė restaurimin e Monarkisė dhe shpėtimin e Shqiperisė.
E theksoj, se duhet tė jemi mė tė bashkuar se kurrė. Duhet shumė dislplinė, shumė punė e sakrifica.
Kur na godet ndonjė katastrofė personale ose shoqėrore, po tė kėrkojmė tė gjejmė shkaqet, do tė shikojmė gati pėrherė se kėtė katastrofė e ka ngrehur verbėrisht njė njeri gjysmak, kokėfortė, qė kishte besim tė tepruar nė vetvete dhe i pėlqente mendja... No coment.
Sigurisht qė njė ditė do tė bėhet mė mirė, sepse ka njė tė ardhme drejt sė cilės duhet shikuar edhe nė ēastet mė tė vėshtira.
Nė Shqipėri gjendja ėshtė tejet e vėshtirė. Tė vetmet shpresa tė shqiptarėve mbeten Naltmadhnia e Tij Leka I dhe LZHK si koalicion politiko-elektoral.
Ne legalistėt e duam Mbretin dhe kemi aderuar nė LZHK pėr tė pėrēuar filozofinė zogiste si filozofi fitoreje dhe qeverimi.
Ndėrsa nė planin emocional kėrkojmė qė nė familjet tona tė shpėrndahet gazi dhe lumturia, qė tė mos vdesė shpresa, se pėr 50 vjet vuajtjet tona ishin burim i lotėve, nesėr tė jetė gėzimi shkaku i tyre.
Shpirti ka besim, nė rrezen e dritės. Tė bėhemi njė forcė e tillė qė t'i pėrngjajmė njė orteku idesh, mendimi dhe veprimi, sepse njė ortek qė fillon tė rrokulliset nuk ndalet mė.
Ai qė kėrkon ta bėjė kėtė, zihet pėrfund. Nuk duhet tė shuajmė shkėndijėn e mirėsisė dhe fijen e miqėsisė qė na lidh me njėri-tjetrin. Eshtė njė gjė qė tė jep forcė nė kohė tė vėshtira. Ēdo rrugė, sado e gjatė qoftė, fillon me njė hap. LZHK e ka hedhur hapin e parė. Le ta hedhim kėtė hap sėbashku nė LZHK, pėr njė koalicion tė ri, tė fortė, i cili tė shpalosė vlerat dhe cilėsitė mė tė spikatura tė kombit tonė. Nėpėrmjet tyre do tė fillojė ringjallja jonė kombėtare.
Bazuar nė filozofinė tonė Zogiste, konservatore moderne, gjithmonė kemi qenė tė vendosur nė tė Djathtėn shqiptare nė vendin e nderit, si partia me e vjetėr nė jetėn politike, pėrfaqėsuese e aspiratave kombėtare, me ide tė qarta, pa shkelur idealin tonė Mbretėror, por mbi gjithshka pa u bėrė bisht i ndokujt pėr interesa personale.
Ēuditėrisht bota ėshtė shumė e madhe, por pėr shqiptarėt nuk ka "vend" pėr tė jetuar e punuar si njė komb i bashkuar, atėherė le t'i japim vend vetes dhe dorėn njėri-tjetrit, duke mėsuar nga "humbjet".
Tė dish tė kalosh ēastet e vėshtira ėshtė njėlloj si tė rilindėsh. Atėherė, tė gjithė sėbashku pėr tė rimarrė fitoren e vjedhur.
ANALIZA
Shteti i shkelur dhe harbimi i misionarėve
Rrėfenjė ose leksion pėr shtetarė e politikanė
Nga Qemal Velija
Nė Prusi, nė shtetin mė tė madh tė perandorisė gjermane, mbretėronte Frederik Vilhelmi, trashėgimtar i njė prej dinastive mė tė fuqishme europiane. Atij i shkoi ndėrmend tė ndėrtonte njė pallat tė madh mbretėror siē i kishte hije madhėshtisė sė zotėrimit tė tij, dhe ftoi, pra, mjeshtrit dhe arkitektėt mė nė zė tė mbretėrisė. Ata i ranė kryq e tėrthor qytetit tė Berlinit pėr tė gjetur truallin mė tė bukur e mė tė volitshėm. Mė nė fund ata i dhanė karar dhe ia vunė syrin truallit, i cili u ble nga mbreti prej tė zotėrve, pasi edhe mbreti duhet tė paguajė pėr atė ē'ka i lipset. Por atje, nė njė qosh tė truallit, gjendej njė mulli i vjetėr qė do ta shėmtonte fort pallatin mbretėror kur tė ngrihej madhėrishėm. Shkuan tė merreshin vesh me mullinarin se sa kėrkonte pėr atė ngrehinė tė pavlerė. Ai u pėrgjigj se as nuk e kishte ndėrmend ta shiste mullirin qė ia kishin lėnė trashėgim gjysh pas gjyshi. I dėrguari i mbretit shkoi pėrsėri e pėrsėri, dhe ēdo herė tė re i ofronte njė shumė mė tė madhe se mė parė. E frikėsonte duke i thėnė se kėshtu po i dilte kundėr mbretit dhe do tė merrte zemėrimin e tij mbi kurriz, por mullinari prusian nuk kandisej as tė dėgjonte tė flitej pėr shitjen e asaj prone.
Mė nė fund i dėrguari ia kallzoi punėn sipėranit tė tij. I shpjegoi se pallati po pėrparonte dita-ditės porse puna pengohej nga njė mullinar qė s'donte ta shiste mullirin e vet, qė po tė mbeste aty do ta shėmtonte tepėr bukurinė e pallatit. Frederiku i habitur urdhėroi qė ta sillnin para tij atė plak kryeneē.
-Ti je mullinari qė s'do tė mė shesėsh mullirin qė ėshtė brenda truallit tė pallatit tė ri? - e pyėti mbreti kur ia sollėn pėrpara.
-Po, unė jam Madhėri, shėrbėtori juaj. - u pėrgjigj mullinari si pa gjė tė keq.
-Po cila ėshtė arsyeja qė nuk e shet atė mulli gjysėm tė rrėnuar pėr njė shumė tė mirė parash? - e pyeti Frederiku.
-Madhėri, e kam trashėgim nga stėrgjyshėrit e mi, nxjerr bukėn time me tė e s'ma bėn zemra ta shes....
Frederiku e shikoi me nge atė plak tė ēuditshėm dhe e pyeti pėrsėri:
-Nuk e kupton se kėshtu i kundėrshton mbretit tėnd, dhe pėr mė tepėr kur unė s'dua ta marr pa paguar, por pėrkundėr jam gati tė paguaj njė shumė tė kėndshme?
-Madhėri - u pėrgjigj qetėsisht mullinari - unė nuk shikoj se po i kundėrvihem urdhėrit tė mbretit tim, shėrbėtor i bindur e i pėrunjur i tė cilit jam, meqė nuk dua tė shes pronėn time; e sa pėr shumėn qė Madhėria juaj ka mirėsinė tė mė japė pėr mullirin, dihet se ėshtė mė mirė tė ketė njeriu njė pronė t'atillė, sesa njė grusht parash qė mund ti prishė brenda njė dite.
Kėsaj rradhe mbreti e vėshtroi me zemėrim.
-Dėgjo kėtu, or plak - i tha mbreti - ti mė duket se kėrkon ta kapėrcesh kufirin e durimit dhe tė mirėsisė sime. Por, a nuk e di ti se unė mund tė ta marr atė mulli me pahir dhe pa tė paguar asnjė dysh?
-Jo Madhėri, s'mund ta bėni njė gjė tė tillė.....
-S'mund ta bėj njė gjė tė tillė, unė, Mbreti i Prusisė? - shpėrtheu Frederiku.
-Jo, Madhėri, s'mund ta bėni njė gjė tė tillė - foli plaku pa u ndrojtur.
-E kush do tė mė ndalojė, tė lutem? - e pyeti mbreti me tallje - cili ėshtė ai qė mund t'ia ndalė dorėn mbretit tė gjithė Prusisė?
-Gjykatėsi, madhėri!, po tė pėrdorė forcė kundėr meje Madhėria juaj, Prusia ka kanun dhe gjykatės, dhe atje do tė vete tė ankohem - u pėrgjigj mullinari me besim tė plotė nė forcėn e kanunit e nė drejtėsinė e gjykatėsve tė Prusisė.
Nė vend qė tė zemėrohej mė tepėr, Frederikut i qeshi fytyra dhe u kėnaq sė tepėrmi kur vėrejti se me sa nderim dhe besim fliste pėr kanunin e mbretėrisė ai mullinar plak i paditur. Dhe jo vetėm nuk mori asnjė masė kundėr tij, por e la mullirin pėrkrah Pallatit Mbretėror si dėshmi e lartė e fuqisė sė ligjit. Thuhet se sot e kėsaj dite ai mulli qėndron mė kėmbė brenda pragut tė pallatit mbretėror tė Prusisė.
(Rrėfenjė qė mėsohej nė librat shkollorė tė kėndimit kohėve kur shqiptarėt ende e donin dhe e respektonin shtetin e tyre...)
...E Prusia ishte dhe mbeti shtet, madje violinė e parė nė krijimin e Gjermanisė sė bashkuar tė Bismarkut. Edhe Gjermania u bė, madje u ribė edhe pas dy rrėnimesh fatale tė luftrave botėrore tė shekullit 20. Por kjo natyrisht nuk pėrbėn subjektin e trajtimit tonė, veē shembullin kuptimplotė tė shenjtėrisė sė shtetit qė kapėrcen caqet e interesave tė cilėsdo palė. Dhe nė kėtė rrafsh, s'ka pikė rėndėsie nėse kryepari i shtetit quhet Frederik, Ahmet, Mehdi, Enver, Sali apo Moisi; nėse ėshtė mbret, princ, president, gjeneral, regjent apo sekretar i parė. Nė tė gjitha rastet ai pėrfaqėson vetėm njė institucion - edhe pse mund tė jetė kryesori - por jo vetė shtetin. Ai ėshtė pushteti dhe jo shteti, ai ėshtė pjesė e strukturės dhe jo struktura vetė. Nė kėtė thelb funksional, ēfarėdo pėshtjellimi qė mund tė ndodhė, ēfarėdo pėrmbysje institucionesh, pushtetesh, ideologjish, sistemesh, me pėrjashtim tė forcave madhore sė jashtėmi, entiteti i shtetit gjithherėt mbetet i pacėnuar. Mė sėpaku, edhe nė rastin fatal tė pėrjashtimit qė thamė, do tė mbetet nė tentativėn e ethshme pėr vetėrealizim konkret, fryma e shtetit e rrėnjėsuar thellė nė konstitucionin mendor e shpirtėror tė lėndės njerėzore kombėtare.
Ai qė do dhe di ta lexojė rrėfenjėn, aty nuk bėhet fjalė as pėr pronė, as pėr gjykatės, as pėr mbret e as pėr pallate. Mes rrjeshtave tė saj mund tė gjesh atė pėrkufizim qė njė shtetar i ndritur i shekullit tė njėzet formuloi pėr kombin dhe shtetin: -Kombi si njė sintezė supreme e vlerave shpirtėrore e lėndore tė shoqėrisė e tė racės, dhe -Shteti si mishėrim juridik i kombit.
Natyrisht mund tė kundėrshtohem pėr kėtė parim konceptual tė arsyes ekzistenciale tė Shtetit, pasi ka edhe modele tė tjera tė formimit tė tij qė nuk kanė nė themel qenėsinė kombėtare. Por, nė fund tė fundit, secili niset nga arsyeja e vet ekzistenciale pėr tu motivuar dhe pėr tu ballafaquar. Nė kėtė kėndvėshtrim, modele tė tjera si:
-Shtetformimi i qėndrueshėm pas ekzistencės sė gjatė nė kohė tė njė dinastie trashėguese dhe organicizimit funksional tė shoqėrisė pėrkatėse nėn juridiksion, pavarėsisht pėrbėrjes heterogjene apo disaetnike tė saj;
-Shtetformimi bashkues i dhunshėm apo i vullnetshėm i disa grupeve etnike, pėr shkaqe madhore, pėr shkaqe ndėrveprimi politik, ekonomik, gjeografik, social-kulturor;
-Shtetformimi nė kufijtė paraekzistues kolonialė qė shpėrfill pėrbėrjen etnike dhe qė konkretizohet kryesisht nė realitete shoqėrore me zhvillim tė ulėt;
-Shtetformimet artificiale tip federatash, nė kuadėr tė riorganizimeve rajonale nga Fuqitė e Mėdha, si oportunitete ndaj arsyeve madhore pas ngjarjesh tė mėdha botėrore apo riekuilibrimit mes tyre.-
nuk kanė tė bėjnė me shtetformimin e shqiptarėve. Shteti shqiptar, pra, si arsye ekzistenciale ka pikėrisht modelin e shtetformimit mė organik, mė pranė arsyes natyrore, dhe mė tė qėndrueshmit ndaj ēdo rezistence tė faktorėve tė tjerė shpėrbėrės, -atė tė organizimit dhe mishėrimit juridik tė shoqėrisė kombėtare.
Nė kėtė kontekst, pikėnisja e ēdolloj strategjie, sistemi, ideologjie, politike, detyrimisht duhet tė matet me kriteret racionale qė pėrforcojnė arsyen ekzistenciale tė Shtetit, pra funksionimin si shoqėri kombėtare, qoftė nė zhvillimin brendashoqėror ashtu dhe nė atė ndėrshtetėror. Dhe kėto kritere konkretizohen nė vija tė pėrgjithshme nė: -realizimin e plotė tė shoqėrisė kombėtare kur pjesė tė saj gjenden jashtė jurudiksionit tė Shtetit, si nė rastin tonė; -epėrsi konkurrenciale ndaj tė tjerėve nėpėrmjet zhvillimit dhe prosperitetit tė gjithanshėm; -organizim i tė gjitha potencialeve njerėzore, lėndore, kulturore, etj., nėpėrmjet harmonizimit tė brendshėm, pėr faktorizimin dhe ballafaqimin ndikues nė zhvillimet rajonale e globale. Gjithēka tjetėr, nė ēfarėdo forme apo lustre tė paraqitet ajo, pėrbėn veēse rrėnim themelesh, shkelje tė shtetit, e si rrjedhojė tė vullnetit tė shoqėrisė qė pėrfaqėsohet nė tė.
Shteti i shkelur
Duke zbritur nė njė rrafsh mė konkret, mund tė pohojmė me keqardhje se nė kėtė lloj qasjeje shqiptarėt dita-ditės kanė ardhur duke e zbehur arsyen ekzistenciale tė Shtetit tė tyre. Dhe nėse konstatojmė se njė shekull mė parė aspirohej pėr njė shtet, njė dekadė mė vonė pėr strukturim tė tij, pas vitit 1924 pėr konsolidim tė tij, mbas 1943-it pėr realizim tė shtetit tė njėsuar kombėtar, -mbas 1944-ės befas shohim njė pėrmbysje tė raporteve tė vlerave. Termi shtet shqiptar ishte i pamjaftueshėm (!) tashmė pėr ata qė morėn institucionet e tij. Duke u mveshur me cilėsorė ideologjikė ai filloi tė zbehė konturet e arsyes organike ekzistenciale, domethėnė shtratin e tij kombėtar, duke u kthyer nė "shtet tė demokracisė proletare", "shtet i dikaturės sė proletariatit", "shtet socialist", me premisat pėr tė shkuar drejt "shtetit komunist". Cilėsorėt kontribuan shumė pėr ti hequr bazėn e qenėsishme si shtet i shqiptarėve, duke i dhėnė pėrparėsi idelogjisė si arsye ekzistenciale. Nė kėtė hulli mund tė themi se u krye shkelja e parė apo ēarja e madhe e themelit tė shtetit. Tashmė ai nuk ishte mishėrim juridik i kombit, pra i "sė tėrės shoqėrore", por mishėrim i klasės, e mė tej i formacionit politik sundues, i grupit, krahinės, klanit. Nė kėtė mėnyrė u zvogėlua ndjeshėm baza e arsyes ekzistenciale, e cila mori karakter jo vetėm pjesor por edhe tė pėrkohshėm, pasi vetė ideologjitė nuk janė tė pėrjetshme, ndėrsa shoqėritė kombėtare po.
Kjo ēarje themeli u pa nė rezultatin qė pasoi mbas rėnies sė sistemit dhe ideologjisė sunduese, rezultat qė solli vetėm ndėrrimin e cilėsorit nė "shtet demokratik". Pra, nė analizė tė ftohtė, mund tė thuhet se u ndėrruan shkelėsit, u ndėrrua forma e ēarjes sė themelit, shkurt u ndėrrua ideologjia, por shteti mbeti pėrsėri me arsyen ekzistenciale tė shpėrfillur dhe tė pėrdhunuar. Kushdo qė tenton tė kundėrshtojė kėtė konkluzion nėn efektet e propagandave dhe demagogjive shurdhuese tė sotme, ashtu si nėn ato tė djeshmet, -mund tė pėrballet me vitin 1997, kur pikėrisht u vu nė dyshim arsyeja ekzistenciale e Shtetit shqiptar. Nėse mbas vitit 1990 do tė ishte kthyer Frederiku dhe mullinari, qoftė dhe vetėm respekti i tė dyve pėr gjykatėsin dhe ligjin, pėr shtetin dhe shenjtėrinė e tij, e jo dhe respekti i ndėrsjellė pėr njėri-tjetrin (ky ėshtė pretendim i skajshėm, apo jo?!) - as nuk do tė ēohej nėpėr mend "prishja e urės sė Shkumbinit" apo "kryekcymja e armatosur mbarėpopullore". Pikėrisht pse veproi i njėjti mekanizėm i "shtetit" tė formacionit politik, grupit-biznes, klanit-kupolė, tė krahinės (apo krahinave imagjinare), i demokratikasve apo socialistėve, i salistėve apo nanoistėve, -pse u vunė nė pėrdorim pėremrat "i joni" dhe "i atyre" edhe nė raport me shtetin, -pse baza ekzistenciale e Shtetit, pra shoqėria kombėtare, u konsiderua si armike e ideologjisė apo sistemit qė u pėrqafua (ashtu si dhe e sistemit qė shkoi), -pse u instalua modeli psikologjik i fobistit ndaj shoqėrisė sė vet dhe altruistit (s'di pse ky term mė njėsohet me mercenarin!) ndaj tė tjerėve, -Shteti shqiptar pėrjetoi katrahurat e 1991 e nė vijim, me kulmet 1997, 1998, e me thirrjet pėr destabilizim tė ditėve tė sotme.
Pėrmbysja e raportit tė vlerave
Tė kuptohemi, ajo ē'ka trajtuam mė lart nuk duhet marrė si barazim nė vetvete i sistemeve nė analizė, por nė raportin e tyre me arsyen ekzistenciale tė shtetit. Si sistemi socialist, si ai demokratik, apo ēfarėdolloj sistemi tjetėr organizimi dhe drejtimi, janė gjithherėt nė funksion tė strukturės mbi tė cilėn aplikohen. Ato nuk pėrbėjnė kurrsesi njė vlerė tė mėvehtėsishme, zanafillore. Pėr to nuk mund tė flitet pėr shenjtėrim, pasi nuk mund tė shenjtėrohen mekanizmat, por vetėm vlerat e pėrhershme nėse janė tė tilla. Pra, ajo qė duam tė themi nė kėtė rast, ėshtė se shteti u shkel pikėrisht se u pėrmbys raporti mes tij dhe sistemit, duke i dhėnė pėrparėsinė kėtij tė fundit. Apo edhe mė keq, duke e vėnė tė parin nė shėrbim tė dytit. Apo skajshmėrisht mė keq, duke e pėrdorur tashmė vlerėn dytėsore, pra sistemin si mekanizėm pėr dhunimin, shkeljen apo ēinstalimin e vetė shtetit. Kėtė arrijmė ta themi pasi u arrit tė quhet deri dhe si sakrilegj artikulimi dhe tentimi pėr tė shkuar pėrsėri drejt bazės sė arsyes ekzistenciale tė shtetit shqiptar, pra kombit. Kėtu nuk bėhet fjalė dhe as tė pretendohet pėr ndonjė orvatje institucionale drejt ndonjė nacionalizmi tė mundshėm qė shkon shumė pėrtej ruajtjes sė thjeshtė tė arsyes ekzistenciale tė Shtetit. Por janė gjetur deri dhe mekanizmat linguistikė pėr t'iu shmangur ēfarėdo lloj insinuate qė mund tė ēonte ndėrmend atė arsye ekzistenciale.
Fetishizimi i "i,e,tė,sė demokracisė", pa e zbritur nė rrafshin konkret tė aplikimit tė volitshėm dhe specifik nė shoqėrinė dhe shtetin shqiptar, ka sjellė si rrjedhojė qė shumėēka tė fshihet pas terminologjisė sė saj, madje duke u bėrė shkak edhe pėr ngjalljen e dyshimit nė vlerat qė mbart. Natyrisht nuk mund tė ketė demokraci pa shoqėri qė ta aplikojė atė, nuk mund tė ketė sistem pa shtet mbi tė cilin tė instalohet, ashtu siē nuk mund tė ketė shtet pa arsye ekzistenciale.
Dhe nė kėtė raport pėrmbys vlerash, nė kthimin e mjetit nė qėllim e tė qėllimit nė mjet, tė "shenjtėrimit" tė mekanizmit-sistem e tė "profanizmit" tė strukturės organike-shtet, nuk duhet habitur dhe vrarė mendjen se pėrse nuk funksion dhe pse gjithēka shkon mbrapsht. Nė kėtė raport pėrmbys vlerash, gjithsecili individ, secila palė, ēdo grupim politik, klan ekonomik, skuadėr anarshiste apo deri dhe skotė kriminale, mund tė pretendojė se vlerat qė pėrfaqsojnė janė mė tė vlershmet, mė autentiket, mė parėsoret, mė tė "shenjtėruarat", dhe janė gati tė shkatėrrojnė gjithēka nė themel vetėm e vetėm tė mbizotėrojė parėsia e tyre. Dhe secili nė kėtė rast, - brenda njė logjike fatale por qė gjithsesi ėshtė logjikė, - ėshtė nė tė drejtėn e vet, pasi ėshtė hequr pragu frenues i vlerės fondamentale qė ėshtė Shteti dhe shenjtėria e tij. Pra janė hequr caqet brenda tė cilėve sistemi ėshtė i arsyeshėm, duke lėvizur nė njė boshllėk anarshist, rrėnimtar. Nuk ka mė bosht rreth tė cilit tė renditen dhe tė organizohen tė gjitha vlerat, qė mė pas do tė ēojnė nė njė ecuri tė mbarė tė "sė tėrės shoqėrore", por vetėm spikamė vlerash pjesore nė kurriz tė sė parės.
Harbim "misionarėsh"
Duke u hequr pengesa qė mund ti sillte nė "din e iman" ata qė zotėrojnė institucionet e shtetit dhe shoqėrisė (jo vetėm pushteti qeverisės natyrisht), - pra arsyeja e shtetit, - mund tė vėrejmė njė dukuri qė nuk besoj se mund tė gjejė shėmbėllim nė ndonjė vend tjetėr (pėrjashto shtetet-klika ndoshta nė ish-kolonitė): superpozimi i shtetarėve, politikanėve, intelektualėve, veprimtarėve tė masave (alias shoqėrisė civile), etj., nė marrjen e rolit tė misionarėve. Pasi kanė braktisur detyrėn funksionale pėr ti shėrbyer shoqėrisė tė cilėn drejtojnė, ata flasin, shtiren, punojnė pėr gjithfarė nismash globale, rajonale, ideologjike, por kurrsesi pėr interesat e brendshme.
-Flitet pėr integrime rajonale, europiane, globale, por asnjėherė pėr integrim kombėtar.
-Flitet pėr stabilitet rajonal, ndėrkohė qė punohet pėr destabilitet tė brendshėm.
-Flitet pėr shoqėri civile, e kurrsesi pėr shoqėri kombėtare.
-Flitet pėr orientime, direktiva, detyra, interesa ndėrkombėtare, e kurrnjiherė pėr detyra, interesa, strategji kombėtare apo qoftė dhe vetėm shtetėrore.
-Flitet pėr tė drejta "minoritetesh", por jo pėr tė drejta shqiptarėsh.
-Flitet se kėshtu e ashtu e kėrkon faktori ndėrkombėtar, por jo se kėshtu e kėrkon apo ėshtė e volitshme pėr interesat e shoqėrisė e shtetit shqiptar.
-Flitet e ē'nuk flitet (e edhe punohet), por jo si shtetarė e politikanė tė kėtij shteti, por si misionarė apo komisarė ideologjikė. (Ndoshta duke bėrė humor tė zi, dėshiroj tė kujtoj ish-presidentin Mejdani kur nė Asamblenė e OKB-sė, ndėrkohė qė fliste pėr shpėrndarjen e teknologjisė nė botė(!), ndėr tė tjera u shpreh dhe "se ata atje nė Ballkan", si tė ishte njė misionar pa pėrkatėsi). Dhe nuk ka sesi tė mos kujtohen "misionarėt" e dikurshėm qė flisnin nga tribunat pėr "revolucion proletar botėror", pėr "triumf tė marksizėm-leninizmit", pėr internacionalizėm proletar", etj.
Por nė kėtė moment mė kujtohet filozofi Niēe kur thotė se "tė pamundurit pėr tu bėrė hipokritė janė mė tė poshtėr se vetė hipokritėt". Dhe nė kėtė kontekst, do tė thoja se tė pamundurit pėr tu bėrė misionarė luajnė teatrin e misionarėve (apo mercenarėve?!) mbi kryet e shqiptarėve. Ata qė s'kanė dalė ende, e ndoshta s'kanė potencial psikologjik pėr tė dalė nga "gardhi" i ideologjisė, klanit, krahinės, grupimit militant, kujtesės inferiore, e pse jo edhe i skuadrės mercenare, -pėr tė kaluar nė njė "gardh" mė tė madh ēka ėshtė shteti dhe kombi - nuk mund tė arrijnė tė kapėrcejnė nė rolin e misionarėve apo vizionarėve tė pėrbotshėm, pėrveēse duke u kthyer nė karikaturė groteske e nė ciceronė tė pavlerė e tė mėrzitshėm.
Shqiptarėt duhet t'i kthehen shtetit
Vorbulla vicioze nė tė cilėn gjendemi ne shqiptarėt ditėve tė sotme do tė vazhdojė tė na shtjellė ende dhe pėr shumė kohė, nėse vazhdojmė tė gėlltisin mjerueshėm karamelet gjumėndjellėse dhe tė tundim xhinglat ideologjike qė na lėnė nė dorė, pikėrisht ata farė misionarėsh qė thamė mė lart. Pra, jo zgjedhjet e pritshme tė qershorit 2005, por edhe ato tė vitit 2050 nuk mund tė na kthejnė nė rrugė tė mbarė, nėse kėrkojmė dhe pranojmė vetėm zgjedhje. Mė parė se zgjedhje ne kemi nevojė pėr zgjidhje. Dhe zgjidhja qėndron mė sėpaku nė kthimin e vlershmėrisė sė arsyes ekzistenciale, pra shtetit. Nė politikat qė bazohen nė pėrforcimin e saj, nė politikat qė synojnė tė rimėkėmbin shoqėrinė shqiptare nė tė gjitha anėpamjet e saj, qė synojnė njėsimin dhe harmonizimin e interesave dhe tė perspektivave tė saj. Mė pas zgjedhja mes palėve ėshtė e kollajtė. Kush ka deri dhe frikė apo siklet tė artikulojė fjalėt "kombėtar", "interesa shqiptare", "ēėshtje shqiptare", "pronė shqiptare", "vetėdije kombėtare" apo dhe "Zhvillim kombėtar", duhet tė ndėshkohet me votėn e munguar pasi mohon pacipėrisht arsyen ekzistenciale tė Shtetit Shqiptar si mishėrim juridik tė kombit.
Por mė parė se tė kėrkojmė Frederikun, le tė bėhemi vetė njėherė si mullinari prusian e tė ngulmojmė tė respektojmė dhe tė besojmė Shtetin, qė mė tej tė gjejmė shtetarėt e pėrshtatshėm.
Qemal Velija
MONARKIA
Monarkia e Australisė, gjithė etapat e zhvillimit tė konceptit tė kunorės nė vite
Si ėshtė ngritur Monarkia Australiane dhe specifikat e saj
Nga Dr. Glen Sheil
Australi
Kunora ka ndryshuar rolin e saj tė pėrfaqėsimit tė pushtetit total tė monarkut pėr me qeverisė, - nė kėtė tė sotmin, - ku monarkia kushtetuese nėnkupton se kunora pėrfaqėson mohimin e pushtetit total tė qeverisė dhe rikthimin e pushtetit te "subjektet" (populli). Nė Australi, nė fund tė periudhės sė qeverisjes koloniale, Kunora Britanike na dha 6 Kunora pėr t'u pėrdorur nė 6 shtetet tona origjinare. Nė krye tė herės Monarkėt britanikė pėrzgjidhnin Guvernatorėt e Shteteve, simbas propozimeve tė Ministrave Britanikė, dhe kėta Guvernatorė shtetėrorė vepronin nėn mandatin e monarkut (Letters Patent).
Gradualisht, sipas kėrkesės sonė, dora dashamirėse e Britanisė u tėrhoq dhe Shtetet zhvilluan sistemin e tyre tė qeverisjes, me Kunorat e tyre, Guvernatorėt, Parlamentet dhe Kryeministrat; dhe monarku vazhdonte tė pajtohej me pėrzgjedhjen, ose shkarkimin e Guvernatorėve tė Shteteve sipas propozimeve tė kryeministrave tė shteteve, tė zgjedhur demokratikisht. Kėsisoj shtetet filluan tė bėhen sovranė dhe indipendentė.
Prej mesit tė 1800-ės kėta sovranė shtetesh debatonin pėr nevojėn e tyre pėr me krijue njė Federatė. Mbas njė seri kuvendesh, populli vendosi me njė referendum se ata donin njė kushtetutė qė ruante nė thelb Monarkinė Kushtetuese si formė qeverisjeje pėr ta. Kjo iu rekomandua qeverisė britanike prej Shteteve (tė Australisė). Ajo u pranua dhe kaloi nė legjislacion. Ndoshta ishte e panevojshme, por gjithsesi mė mirė sesa tė kishim diēka si Lufta e Amerikės pėr Pavarėsi.
Mė 1 janar 1901 Australia u bė njė shtet i pavarur dhe sovran, me Kunorėn e saj, Guvernatorin e Pėrgjithshėm, Parlamentin dhe Kryeministrin. Monarku u zhvesh prej tė gjitha pushteteve tė Kunorės nė Australi dhe kėto iu kaluan Guvernatorit tonė tė Pėrgjithshėm. Askush s'dukej ta kuptonte qė ajo qė kishte ndodhur ishte pikėrisht kjo gjė; dhe monarku vazhdonte shkujdesshėm tė emėronte Guvernatorin e Pėrgjithshėm sipas propozimit tė Ministrave Britanikė, dhe nėn mandatin e Mbretit (Letters Patent). Gradualisht u pa se kjo ishte e papėrshtatshme dhe pėrsėri simbas kėrkesės sonė, dora dashamirėse e Britanisė gradualisht bėri tėrheqje, ndėrsa tani Guvernatori i Pėrgjithshėm emėrohet dhe shkarkohet prej Monarkut sipas propozimit tė Kryeministrit tė zgjedhur demokratikisht ndėrsa mandati (i Mbretit - shėn.ynė) ėshtė hequr.
Kėsisoj Kunora Federale ėshtė edhe kunorė e Australisė, siē janė edhe kunorat e shteteve (australiane). Ato mund tė kundrohen si bijėza tė Kunorės Britanike, tė cilat tashmė janė rritur dhe janė sovrane e tė pavarura. Betimi suprem ndaj Zotit tashmė ruhet nė Preambulėn e Kushtetutės sonė. Ne nuk kemi ndonjė qė tė bartė Kunorėn ende, por tė gjitha pushtetet e Kunorės ushtrohen prej Guvernatorėve tė Shteteve dhe prej Guvernatorit tė Pėrgjithshėm.
Kushtetuta ėshtė shkruar nėn optikėn e mungesės sė njė Sovrani, rol tė cilin Mbretėresha (e Britanisė) pranon ta luajė ende plot hir, ndėrsa Guvernatori i Pėrgjithshėm vazhdon tė jetė pėrfaqėsuesi i saj personal nė Australi. Nė tė vėrtetė, pėr 54 vitet e para, asnjė Monark nuk e vizitoi Australinė. Por kur Mbretėresha qe e detyruar ta vizitonte zyrtarisht mė 1954-ėn, u kuptua se ajo nuk e posedonte pushtetin pėr tė kryer ndonjė prej funksioneve tė saj normale qė ne patėm kėrkuar prej saj. Parlamenti aprovoi praktikat mbretėrore dhe aktin ligjor mė 1953, duke i rikthyer pushtetet e Kunorės Mbretėreshės (sė Britanisė), por vetėm pėr kohėn qė ajo do tė ishte fizikisht e pranishme nė Australi. Nė tė njėjtėn kohė Guvernatori i Pėrgjithshėm mbante tė gjitha pushtetet prej Kunorės Australiane. Kjo pozitė nuk ėshtė shpėrdoruar kurrė, dhe ėshtė pranuar haptazi si njė praktikė kushtetuese pa kundėrshtime.
Pra roli thelbėsor qė luan Kunora nė Monarkinė tonė Kushtetuese ėshtė sė pari sipėrfaqėsor (aparencial). Zyrtarėt e ngarkuar tė shtetit tonė i bėjnė betimin e fundit Mbretėreshės nė pozitėn e saj si "Mbretėreshė e Australisė". Kjo nuk ėshtė anakronike, siē pretendojnė republikanėt, pasi Madhėria e Saj ėshtė ende Mbretėreshė e Australisė, me kėrkesėn tonė dhe me pranimin e saj.
Pėrpara se Qeveria e VVitlam-it tė shkarkohej prej Guvernatorit tė Pėrgjithshėm, pėr shkak tė tentativės sė tij pėr me qeverisė me para (buxhet) qė nuk i ishin aprovuar prej Parlamentit, pati njė frikė nė shtetet (australiane) se qeveria e tij mund ta kėrcėnonte monarkinė tonė kushtetuese. Qeveritė e Queensland-it dhe tė Australisė Perėndimore menjėherė pas kėsaj fiksuan Mbretėreshėn (e Britanisė) si Mbretėreshė tė shteteve tė tyre. Ky fiksim (ligjor) nėnkuptonte se republikanėt, nėse do tė kėrkonin tė zėvendėsonin Monarkinė tonė kushtetuese, do t'u duhej tė kėrkonin referendum popullor te tė gjithė shtetet pėr ta hequr kėtė fiksim (ligjor).
Nėn Monarkinė tonė kushtetuese, Guvernatorit tė Pėrgjithshėm i kėrkohet tė jetė jopolitik kur emėrohet, dhe tė qeverisė pėr tė gjithė popullin, pa u frikėsuar, pa bėrė favorizime ose pa ushqyer vullnete tė kėqija. Kushtetuta garanton lirinė e fjalės, gjykata tė pavarura dhe liri besimi fetar.
Monarkia jonė kushtetuese ėshtė sistemi i qeverisjes ku Kunora ėshtė garancia e fundme dhe e paprekshme e tė gjitha lirive tona.
Gusht 1998
Pėrktheu: Neritan Kolgjini
Debati mbi kreun e shtetit nė Australi
Pushtet pėr popullin me njė monarki kushtetuese, apo pushtet pėr qeverinė me njė republikė
Nga Dr. Glen Sheil
Australi
Pa asnjė dyshim ligji pėrmban njė marrėzi kur mund tė keqdrejtojė njė ish-Gjykatė tė Lartė tė Apelit dhe tė pėrēajė juristėt nė interpretimin e tij. Anthony Mason dhe Zelman Covven pėr shembull kundėrshtojnė faktin se Mbetėresha ėshtė kreu i shtetit tonė, nė njė kohė qė kjo mohohet prej Kushtetutės sonė dhe Mbretėreshės vetė (shih vveb-faqen e Buckingam Palace-it).
Jo vetėm kaq por kushtetuta zhvesh monarkėt britanikė prej tė gjitha pushteteve tė Kunorės Australiane (kapitulli 61), dhe ia mvesh ato Popullit australian (kapitulli 128), pėr t'i ushtruar vetėm Guvernatori i Pėrgjithshėm, nė emėr tė / dhe pėr/ tė gjithė popullit (jo tė qeverisė).
Pėrmbi tė gjitha Mbretėresha nuk jeton kėtu (nė Australi) dhe asnjė monark as qė na ka bėrė vizitė gjatė 54 viteve tė para. Ne nuk paguajmė taksa pėr Mbretėreshėn, as nuk kemi shtėpi pėr tė dhe as e mbrojmė. Ajo madje nuk ka asnjė ndikim nė qeverisjen tonė tė pėrditshme, siē bėjnė krerėt e tjerė tė shtetit. Shtoji kėsaj edhe faktin se nė kushtetutėn tonė nuk pėrmendet zyra e kreut tė shtetit si njė zyrė e Komonuelthit (britanik). Askund s'duket nė qeverisjen tonė Mbretėresha. Krerėt e shtetit u pėrkasin republikave.
Ju i njihni republikat. Janė ato shtete prej nga vijnė refugjatėt e tė gjithė botės. Nuk gjenden refugjatė nė asnjė prej vendeve tė botės Monarki Kushtetuese ku njerėzit janė tė mbrojtur nga Kunorat e tyre prej politikanėve maskarenj. Kunorat e tyre nuk mund tė korruptohen ndėrsa politikanėt po.
Kunorat janė sigurisht pika e dobėt e pretendimeve republikane. Mbretėresha ėshtė monarku i Britanisė sė Madhe ku ajo mbretėron dhe sundon. Mbretėresha ėshtė sovrane e 15 monarkive tė tjera kushtetuese, njė prej tė cilave ėshtė Australia, ku ajo mbretėron, por nuk sundon. E vetmja punė qė bėn Mbretėresha pėr ne ėshtė tė emėrojė dhe tė shkarkojė Guvernatorin e Pėrgjithshėm sipas propozimit tė Kryeministrit tė zgjedhur demokratikisht. Nėse ne duam qė ajo tė heqė dorė prej kėsaj praktike, gjithēka qė duhet tė bėjmė, ėshtė t'i bėjmė kėrkesė. Kjo pėrfaqėson metodėn tonė tė emėrimit dhe shkarkimit dhe s'ka tė bėjė asfare me kontrollin. Monarkistėt konstitucionalė e kundrojnė kėtė praktikė si njė pėrkujtesė tė dashur tė zhvillimit tonė tė dallueshėm konstitucional, dhe si njė shenjė tė mirėnjohjes qė ne i detyrohemi Britanisė sė Madhe pėr mbėshtetjen e pakufishme qė na pati dhėnė neve si shtet.
Pėrktheu: Neritan Kolgjini
In memoriam
Adem Suēi, njė jetė martiri, nė shėrbim tė atdheut
Para dy ditėsh ndėrroi jetė pas njė sėmundjeje tė rėndė nacionalisti i njohur matjan Adem Hazis Suēi.
Ademi lindi nė vitin 1917 nė Macukull tė Matit nė njė familje tė njohur nacionaliste, e shquar pėr fisnikėri e bujari, besė e tradita atdhetare.
Nė trashėgiminė gojore e atė tė shkruar tė kėsaj treve, burrat e shquar tė familjes Suēi si Isufi, Hazizi e Shaqiri, janė tė njohur pėr kontributet atdhetare dhe qėndrimet qė ia kanė ngritur lart emrin kėsaj dere tė shquar macukllane.
Babai i Ademit, Hazizi, dha jetėn nė pėrpjekje me forcat komuniste nė vitin 1949, nė mbrojtje tė idealeve tė tij zogiste.
Dhe Adem Suēi nė vazhdėn e traditave tė gjakut e burrėrisė, qėndroi stoik e i papėrkulur bashkė me vėllain e tij Ahmetin, gjatė gjithė kohės sė qėndrimit nė mal pėr tė mos rėnė nė dorė tė komunistėve qė zhvilluan operacione tė pėrgjakshme kundėr nacionalistėve tė Sulė Kurtit, Bilal Kolės e Xhemal Vatės.
Por pasi plagoset nė pėrpjekje, Ademi u arrestua bashkė me vėllanė, Ahmetin dhe u dėnuan me burgim tė rėndė politik, qė kulmoi me luftė tė ashpėr klasash gjatė gjithė periudhės sė diktaturės ndaj kėsaj familjeje qė vuajti kalvarin e dhimbshėm tė nacionalizmit zogist dhe bindjeve antikomuniste.
Ademi ishte nip tek dera e shquar e Vatajve tė Macukullit, dhe kishte daja heronjtė e rezistencės antikomuniste, tė pamposhturit Xhemal, Tafė, Sali e Shaqir Vata. Nga ana e nėnės Ademi ishte kushėri me heronjtė Ali e Isa Mena dhe mik me antikomunistin e shquar Imer Ndregjoni.
Ky rreth nacionalistėsh antikomunistė e motivoi akoma mė shumė Ademin dhe familjen e tij pėr tė rezistuar e pėr tė mos u pėrulur gjatė viteve tė diktaturės, nė pritje tė shembjes sė diktaturės komuniste dhe ardhjen e Mbretit Leka nė atdhe.
Me rastin e ceremonisė mortore e tė lamtumirės nga kjo jetė e martirizuar nė shėrbim tė Mbretit dhe idealeve zogiste, u mblodhėn me qindra miq, shokė dhe tė afėrm. Nė ngushėllimet e rastit morėn pjesė edhe kryetari i PLL z.Eqerem Spahiu, sekretari i pėrgjithshėm z.Artan Tujani, sekretari i senatit tė veteranėve z.Seit Preni, anėtari i KD tė PLL z.Hamit Kurti, drejtori i Departamentit tė Organizimit z.Nevruz Ndregjoni dhe zėdhėnėsi i PLL z.Astrit Kola.
Me kėtė rast i shprehim botėrisht ngushėllimet mė tė thella familjarėve tė bashkidealistit tonė Adem Suēi,
Nė emėr tė tė gjithė legalistėve
Veteranėt:
Ali Ohri
Seit Preni
Ramiz Mena
Akil Basha
Hamit Kurti
___________________________
6 Shkurt 2005
___________________________
Legalistėt kanė theksuar nė njė deklaratė se ky ėshtė afati mė optimal
PLL: zgjedhjet tė bėhen nė qershor
Basha: Nė kėto kushte PLL shprehet hapur dhe prerė nė favor tė mbarimit tė mandatit tė kėsaj legjislature saktėsisht pas 4 vjetėsh (pra nė fund tė majit) dhe mė pas, pėrcaktimit e shpalljes sė datės sė zgjedhjeve brenda muajit qershor 2005.
Editorial
Pse LZHK ėshtė alternativa e duhur
Nga Astrit Kola
Jo rastėsisht, LZHK u shfaq nė skenėn politike pikėrisht kur mungesa totale e zhvillimit tė vendit dhe deformimi i proceseve demokratike, kanė kulmuar duke rrezikuar ardhmėrinė tonė.
Vetė stilema "Lėvizje pėr Zhvillim Kombėtar", sintetizon nevojėn pėr zhvillim, nė tė gjitha fushat.
Si njė lėvizje mirėfilltazi politike dhe me synime tė qarta politiko-zgjedhore me destinacion pushtetin e ardhshėm, LZHK bart dhe sjell nė skenėn politike dhe shoqėri njė sistem vlerash, tė trashėguar nga traditat tona mė tė mira politike e parlamentare dhe tė huazuar nga modelet mė frytdhėnės bashkėkohorė.
Pavarėsisht proceseve retrograde tė sė kaluarės dhe anomalive tė rėnda qė shoqėrojnė zhvillimet tona konfuze e pa perspektivė, LZHK konsideron se pasojat e rėnda mund tė rikuperohen dhe zhvillimi ynė mund tė orientohet drejt normalitetit.
Mungesa aktuale e zhvillimit pėrfaqėson njė rezultante tė pėrbėrė nga komponentė tė tillė si: raporte pronėsore tė tjetėrsuara apo tė deformuara; kuadėr ligjor tė paqartė, tė pazbatueshėm dhe preferencial, qė i vendos qytetarėt dhe subjektet nė pozita pabarazie nė raport me ligjin; mungesė tregu tė lirė, mungesė rregullash elementare nė pseudotregun aktual; mungesė idesh dhe programesh zhvillimi; spontaneitet qeverisjeje, arbitraritete, anarki etj.; shpėrfillje tė interesave kombėtare; krijim monopolesh dhe situatash monopoliste pas tė cilave fshihen klane tė lidhura me pushtetin dhe politikėn; mungesė vizioni pėr njė zhvillim afat-mesėm dhe afat-gjatė, qė do tė pėrballonte konkurrencėn dhe interesat e ekspansionit ekonomik dhe kushtėzimit politik tė fqinjėve; mungesė idesh dhe programesh pėr integrimin politik, ekonomik e kulturor tė hapėsirės shqiptare nė Ballkan dhe krijimin e njė tregu panshqiptar qė do t'i paraprinte fuzionimit tė interesave tona dhe zgjidhjes graduale tė ēėshtjes kombėtare etj..
Nė dallim nga skemat e partitokracisė politike, tė kombinuara me diskuret propagandistike pseudo-progresiste e "liberal-demokrate", qė synojnė krijimin e njė konfuzioni kakofonik nė praktikėn ekonomike dhe qeverisėse pėr tė siguruar, nga njėra anė nėnshtrimin e politikės dhe krijimin e rregullave klanore tė lojės dhe, nga ana tjetėr imazh tė retushuar publik, kryesisht ndėrkombėtar - LZHK do tė kėrkojė hapjen e tregut politik pėr alternativa konkrete politiko-qeverisėse dhe vendosjen e rregullave tė lojės qė garantojnė barazi konkurrimi, afirmimi dhe kushtesh pėr mbėshtetje zgjedhore.
LZHK do tė luftojė tautologjitė bolshevike qė synojnė tė venė nė dyshim vlerat unikale tė demokracisė dhe kategoritė aksiomatike sikundėr janė tė Drejtat dhe Liritė Themelore tė Njeriut, tė cilat politika shqiptare merr guximin jo vetėm t'i vėrė nė dyshim, por edhe i voton dhe i hedh poshtė me anė kartonash!!!
Vetėm nė Shqipėri ndodh qė, pėr tė ligjėruar raportet pronėsore tė tjetėrsuara dhunshėm ose me ligje arbitrare, deputetėt guxojnė tė shqyrtojnė e vendosin si tė ishin pronarė dhe nė emėr tė pronarėve legjitimė, duke harruar se "e drejta jote (pra e deputetit), mbaron aty ku fillon e drejta e tjetrit (pra e pronarit tė ligjshėm)".
Vetėm nė Shqipėri guxohet tė deklarohet se "e Drejta qėndron nė anėn e shumicės dhe pėrcaktohet me votim", duke harruar se demokracia si kusht parėsor ka mbrojtjen e tė drejtave tė pakicės, dhe se shkalla e afirmimit e jetėsimit tė tyre pėrcakton edhe nivelin e demokracisė si sistem vlerash dhe barazish nė raport me tė Drejtat dhe Liritė Themelore tė shtetasve.
LZHK ėshtė nė gjendje tė zgjidhė me kosto minimale sociale problemet pronėsore nė Shqipėri, duke krijuar kushte optimale pėr kapitalizim tė ligjshėm tė aseteve pronėsore nė treg, duke shkatėrruar kėsisoj informalitetin nė ekonomi dhe kriminalizimin e saj.
Vetėm LZHK ėshtė nė gjendje tė shkatėrrojė mbėshtetjen ekonomike tė krimit tė organizuar, nėpėrmjet zbatimit pa dallim tė Ligjit-Antimafia dhe krijimit tė njė kuadri ligjor tė thjeshtė pėr justifikimin transparent dhe publik tė origjinės sė pronave e pasurive, si parakusht pėr hipotekimin, kapitalizimin dhe tregtimin e tyre.
Shėndoshja e raporteve pronėsore ėshtė parakusht i pėrdorimit me efikasitet tė aseteve, investimeve vendase e tė huaja, pakėsimit nė strukturė tė tregut informal dhe krijimin e njė ekonomie tė shkėputur nga krimi dhe kushtėzimi kriminal.
Njė LZHK me ndikim tė fortė politik, si pjesė e pushtetit tė nesėrm, do tė ndikojė fuqishėm pėr hartimin e politikave ekonomike larg "politizimit" tė ekonomisė, duke ndikuar qė politikanėt-biznesmenė tė mos e pėrdorin politikėn na favor tė bizneseve dhe nė kundėrshtim me interesat shtetėrore, kombėtare, publike dhe private.
Duke e konsideruar punėsimin dhe rendimentin e punės sė shoqėrisė si njė nga premisat dhe shtyllat e zhvillimit, LZHK do tė synojė hartimin e politikave qė rrisin punėsimin, sidomos nė sektorėt e prodhimit, gjithmonė me pėrparėsi ndaj atyre tė shėrbimeve.
Tregu ynė i punės ka si avantazh moshėn e re, cilėsinė e lartė tekniko-profesionale etj..
Nėpėrmjet zgjidhjes pėrfundimtare tė problemeve tė pronėsisė, sidomos tė atyre tė trojeve dhe tokės bujqėsore, LZHK do tė stimulojė punėsimin nė bujqėsi dhe ndėrtim, duke krijuar kushtet pėr shumėfishimin e prodhimit bujqėsor, pakėsimin e importeve, rritjen e eksportit dhe zgjidhjen e krizės sė strehimit nėpėrmjet liberalizimit tė tregut tė ndėrtimeve.
Hartimi dhe stimulimi i politikave tė qarta nė kėto sektorė, mė tepėr ka ēaluar pėr shkak tė paaftėsisė dhe mungesės sė vullnetit politik sesa nga moskuptimi i kėtyre prioriteteve.
Pavarėsisht imazhit tė gabuar, tregu i ndėrtimeve nė Shqipėri vazhdon tė qėndrojė nė kuotat e periudhės sė socializmit, me ndėrtimin e rreth 3000-4000 apartamenteve nė vit, duke mos qenė nė gjendje tė zgjidhė krizėn e strehimit, qė ka tendenca pėrkeqėsimi. Dhe kjo si pasojė e kėrkesės sė ulėt, pėr shkak tė varfėrisė dhe krijimit tė situatave monopoliste nė kėtė fushė, ēka mundėson mbajtjen nė kuota tė larta tė ēmimeve (gjithmonė tė kontrolluara) tė shitjes sė apartamenteve tė reja.
Si krijuese e shoqėrisė sė konsumit dhe e kapitalizmit tė moderuar - e Djathta nė pushtet ka qenė dhe mbetet hartuesja dhe zbatuesja e politikave sociale dhe atyre qė synonin zbutjen e varfėrisė, ndėrsa social-demokracia nė pushtet pėrveēse i ka pėrmirėsuar kėto tendenca. Nė kėtė kuptim, LZHK si pėrfaqėsuese e sė Djathtės autentike bart vizionin mė tė qartė pėr intensifikimin e luftės kundėr varfėrisė, qė ėshtė edhe njė nga shtyllat kryesore tė zhvillimit.
Si poseduese e kapitaleve dhe e vizioneve tė zhvillimit me shtysė interesat ekonomike, e Djathta tradicionale zotėron edhe mekanizmat politikė tė zhvillimit tė shoqėrisė dhe begatimit tė saj, pėrkundėr social-demokracisė qė synon thjesht zgjėrimin e bazės sė politikave sociale dhe ngushtimin e disniveleve nė tė ardhurat midis shtresave shoqėrore.
Nisur nga pasuritė e mėdha hidrike tė vendit, mundėsitė e plotėsimit tė kėrkesave tė popullatės me drita dhe ujė tė pijshėm janė shumė tė mėdha. Por nė dėshtimin e kėtyre objektivave ndaj tė cilave qytetarėt janė tė ndjeshėm, kanė ndikuar paaftėsia skandaloze nė menaxhim dhe politikat e gabuara tė investimeve nė kėta sektorė. Ndryshe nuk ka si shpjegohet fakti qė, ndonėse kapacitetet e furnizimit me ujė tė pijshėm tė qyteteve kryesore tė vendit janė disa herė mė tė mėdha sesa nevojat, shkalla e plotėsimit ėshtė dy-tre herė mė e vogėl se nevojat.
Investimi i afro 700 milionė Euro gjatė pushtetit tė socialistėve nė KESH dhe mosndryshimi i gjendjes, madje keqėsimi, janė tregues i dėshtimit tė kėtyre politikave dritėshkurtėra dhe korruptive.
E bindur se mungesa e zhvillimit tė vendit ėshtė shkaku kryesor i gjendjes katastrofike tė tij dhe e nivelit tė lartė tė varfėrisė, pavarėsisht shifrave tė rreme zyrtare, LZHK vlerėson se vetėm zhbllokimi i pengesave tė zhvillimit dhe futja e vendit nė kėtė proces, ėshtė mekanizmi pėr zgjidhjen e problemeve akute tė shoqėrisė shqiptare.
Duke e konsideruar mungesėn e vizionit pėr zhvillim si paaftėsi tė klasės politike aktuale dhe si implikim tė saj nė skemat antishqiptare pėr interesa pushtetore, LZHK do tė luftojė kundėr psikologjisė sė blerjes sė votave tė "skllevėrve" me copa buke, duke rritur shanset e mėdha tė zhvillimit tonė e bashkė me tė edhe dinjitetin e shqiptarėve, tė cilėt janė tė shtrėnguar tė kėmbejnė verdiktin zgjedhor me koromanen e fėmijėve tė uritur. Kėsisoj frenohet zhvillimi dhe spiralja e mjerimit pjell pushtete tė paligjshme qė frenojnė zhvillimin. Pikėrisht ndėrprerja e kėtij rrethi vicioz, pėrbėn synimin e LZHK nė fushatėn e ardhshme zgjedhore, ku socialistėt, nė kushtet e krizės sė besimit, do tė pėrpiqen tė blejnė abstenimin e elektoratit tė djathtė, duke rrezikuar rotacionin shpėtimtar tė pushtetit,
Kėshtu do tė kishim zgjedhje tė "lira", por jo tė ndershme.
KRYESORE
Legalistėt kanė theksuar nė njė deklaratė se ky ėshtė afati mė optimal
PLL: zgjedhjet tė bėhen nė qershor
Basha: Nė kėto kushte PLL shprehet hapur dhe prerė nė favor tė mbarimit tė mandatit tė kėsaj legjislature saktėsisht pas 4 vjetėsh (pra nė fund tė majit) dhe mė pas, pėrcaktimit e shpalljes sė datės sė zgjedhjeve brenda muajit qershor 2005.
Murat Basha: Shtyrja e afatit tė zgjedhjeve, interes i PS
Duke i konsideruar zgjedhjet e ardhshme parlamentare si shansi i fundėm pėr rivendosjen e normalitetit demokratik dhe ardhmėrinė e proceseve integruese tė vendit nė strukturat euro-atlantike, PLL ėshtė e disponuar totalisht tė refuzojė me ashpėrsi ēdo skemė tė PS pėr pėrdorimin e afateve kushtetuese me synimin e pėrcaktimit tė njė date zgjedhjesh qė do tė rrezikonte dhe minimizonte pjesėmarrjen e votuesve shqiptarė duke delegjitimuar pushtetin e ardhshėm.
PLL ėshtė e bindur se aktualisht socialistėt po vegjetojnė nė pushtet dhe qeverisje duke shtyrė ditėt, ēka e dėshmon apatia, shkrefja dhe paaftėsia e pushtetit qendror pėr pėrballimin e situatave katastrofike tė emergjencės nė tė gjithė vendin.
Pavarėsisht paaftėsisė evidente tė pushtetit tė sotėm pėr tė qeverisur vendin, frika e humbjes sė privilegjeve dhe mėkatet e shtuara, janė tė vetmet impulse qė motivojnė synimin e vazhdimėsisė sė qeverisjes sė majtė nėpėrmjet pėrdorimit tė mekanizmave kushtetuese dhe pseudoligjore, ndėr tė cilėt ėshtė edhe pėrdorimi i datės sė zgjedhjeve pėr dekurajimin e opozitės dhe pėrgatitjen e skemave tė fitores sė dyshimtė nga PS dhe aleatėt e saj.
Nė kėto kushte PLL shprehet hapur dhe prerė nė favor tė mbarimit tė mandatit tė kėsaj legjislature saktėsisht pas 4 vjetėsh (pra nė fund tė majit) dhe mė pas, pėrcaktimit e shpalljes sė datės sė zgjedhjeve brenda muajit qershor 2005.
Lidhur me realizimin e zgjedhjeve brenda kėtij afati kushtetues, PLL ėshtė e vendosur dhe nuk sheh asnjė arsye pėr shtyrje, pėrveē synimeve tė pushtetarėve aktualė dhe aleatėve tė tyre, tė deklaruar ose jo, pėr ta shtyrė kėtė afat nė stinė tė nxehta qė do tė minimizonin pjesėmarrjen e qytetarėve nė kėto zgjedhje me rėndėsi jetike.
Ndonėse PLL nuk ėshtė ftuar dhe konsultuar nga asnjė subjekt, institucion apo individ lidhur me ndonjė propozim dhe vendim tė kėsaj natyre - e konsideron shumė tė rėndėsishėm afrimin e kėtij afati menjėherė pas plotėsimit tė mandatit 4 vjeēar tė pushtetit aktual. Dhe nė kėtė drejtim PLL konsideron se nuk mund tė tolerohen negociata tė mundshme dhe se askush nuk ka tė drejtė tė bėjė pazare pėr nxjerrjen e pėrfitimeve politike.
Pėr sa mė sipėr, PLL i kujton opozitės dhe gjithė shqiptarėve se, vetėm njė vit mė pare, socialistėt ishin bėrė gati tė largoheshin nga pushteti me zgjedhje tė parakohshme, por kjo mundėsi nuk u shfrytėzua si e sa duhet nga opozita.
PLL u bėn thirrje partive dhe koalicioneve opozitare aktuale, si dhe atyre qė mund tė pozicionohen si tė tilla nė tė ardhmen, qė tė bashkėrendojnė vlerėsimet dhe qėndrimet lidhur me datėn e zgjedhjeve parlamentare, pėr t'i prerė rrugėn skemave qė synojnė nxjerrjen e pėrfitimeve zgjedhore nga PS dhe aleatėt e saj, me anė tė marifeteve dhe artificeve tė paprincipta dhe antidemokratike.
Tiranė mė 4 shkurt 2005
Legalistėt kritikojnė ndarjen zgjedhore sipas variantit tė PS
Eqerem Spahiu: Ndarja zgjedhore t'i pėrputhet realitetit elektoral
Kryetari i PLL z.Eqerem Spahiu ka kundėrshtuar tentativat e socialistėve pėr tė imponuar njė ndarje zonale sipas interesave e kalkulimeve tė tyre. Nė njė prononcim pėr mediat ai tha se nuk e pranojmė kėtė projekt qė kanė shpallur socialistėt pėr 100 zonat e maxhoritarit, pasi ajo ėshtė thelbėsisht e padrejtė, pėr shkak se favorizon zonat ku PS konsiderohet si mė e fortė. Mė tej Spahiu sqaroi se nė zgjedhjet e vitit 2001 nė ndarjen zonale ėshtė favorizuar hapur PS, pasi kandidatėt e saj kanė fituar me mė pak se gjysmėn e votave apo edhe 3-fish mė pak vota se deputetėt e opozitės. Spahiu tha se kjo ėshtė skandaloze, sepse shkel njė tė drejtė kushtetuese tė shqiptarėve qė ėshtė barazia e votės.
Pėr t'i dalė pėrpara kėsaj tė keqeje, siē e quajti Spahiu, ai tha se "zonat zgjedhore duhet t'u pėrgjigjen realiteteve elektorale". Spahiu pėrmendi nė kėtė rast zonėn e vetme ku kandidoi nė listėn maxhoritare tė opozitės njė kandidat i propozuar nga PLL, pikėrisht nė zonėn nr.21, i cili fitoi me gati 3-fishin e votave qė ka fituar Gramoz Ruēi nė Sarandė, sekretari i pėrgjithshėm i PS. Spahiu tha se kjo normalisht duhet tė delegjitomonte gjithė procesin zgjedhor, por regjimi i Nanos e i PS siē duket nuk pranon tė njohė votėn e ligjshme dhe rotacionin e pushtetit pėrmes votės.
Mė tej i pyetur rreth kundėrshtimit qė bėjnė socialistėt rreth ndryshimit tė kuadrit aktual tė zonave zgjedhore, ku ata kundėrshtojnė qė tė shtohen disa zona nė veri, Spahiu komentoi se siē duket socialistėt nuk e vlerėsojnė njėsoj tė vlefshėm shtetin shqiptar. Pėr ata atdheu vlen vetėm atje ku ata fitojnė, ndėrsa atje ku humbin, duan tė shpallin armiq.
I pyetur rreth mundėsisė qė socialistėt tė tėrhiqen nga qendrimi i tyre absurd pėr ndarjen zonale, kryelegalisti tha se ata do tė detyrohen ta bėjnė kėtė nė ditėt e ardhshme, pasi tashmė janė tė ndėrgjegjėsuar (pėr padrejtėsinė e ndarjes zonale) jo vetėm forcat politike nė vend, por edhe faktori ndėrkombėtar.
Nė fund tė prononcimit tė tij, z.Spahiu tha se nga ky ngėrē i reformės elektorale mund tė dilej mjaft lehtė, nėse do tė pranohej propozimi i PLL pėr sistemin proporcional tė zgjedhjeve. Spahiu nuk u shpreh nėse me kėtė kritikonte pozicionin e PD nė mbrojtje tė sistemit maxhoritar aktual.
N.K.
POLITIKA
Deklaratė pėr mediat e Nėnkryetarit tė PLL Murat Basha
Zogizmi, filozofi politike e bazuar mbi idetė e konservatorizmit modern
Partia "Lėvizja e Legalitetit" shpreh indinjatėn e saj tė thellė pėr deklarimet e fundit nė mediat vizive dhe tė shkruara tė disa kundėrshtarėve tė LZHK, tė cilėt janė vėnė nė vėshtirėsi qė nga dalja e saj nė skenėn politike.
Partia "Lėvizja e Legalitetit" ka mbėshtetur dhe do tė mbėshtesė nė mėnyrė tė vendosur dhe konsekuente ēdo nismė apo lėvizje politike tė NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve, sepse kjo ėshtė edhe pika themelore e programit tė PLL.
Partia "Lėvizja e Legalitetit" ėshtė thelbi, bazamenti dhe shpirti i Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar, sepse legalistėt pėrfaqėsojmė, nė kėtė Lėvizje - Zogizmin dhe jo si formė kushtetuese e shtetit, por si filozofi politike, kombėtare dhe etatiste, e bazuar mbi idetė e konservatorizmit modern.
Nisur nga ky pohim aksiomatik, programi dhe idetė e PLL, tė anėtarėsisė dhe simpatizantėve tė saj - janė kuintesenca e LZHK-sė.
Deklarimet e NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve se "nė kėtė Lėvizje nuk do tė ketė vend dhe kompromise pėr njerėz tė korruptuar, apo tė djegur para opinionit publik", pėr ne legalistėt janė mjaft tė kuptueshme.
Ne legalistėt po bėjmė pėrpjekjet maksimale qė t'i ofrojmė LZHK-sė tė gjitha potencialet tona njerėzore, ideore dhe programore. Por, nė tė njejtėn kohė, ashtu si edhe Mbreti Leka I-rė, ne nuk do tė bėjmė kompromise me njerėz qė kėrkojnė tė atashohen me LZHK thjesht pėr interesa vetiake apo, ē'ėshtė mė keq, pėr t'i shėrbyer tė majtės nė pushtet.
Ashtu si nė tė kaluarėn, edhe sot, ne legalistėt do tė jemi opozitė e vendosur nė mbrojtje tė interesave tė shqiptarėve, kudo qė ndodhen.
Tiranė, mė 2 shkurt 2005
Konferencė shtypi e nėnkryetarit tė PLL z.Murat Basha
Basha: PLL do tė mbrojė pastėrtinė e LZHK
Basha nė deklaratėn e tij ritheksoi edhe njėherė mbėshtetjen konsekuente tė PLL pėr ēdo nismė dhe lėvizje politike tė NMT Leka I, ēka sipas tij pėrbėnte edhe thelbin e programit tė PLL.
Paraditen e sė mėrkurės sė datės 2 shkurt 2005, nė selinė e PLL nė bulevardin "Zogu I" nėnkryetari legalist zoti Murat Basha dha njė konferencė shtypi nė prani tė mediave tė shumta. Thelbi i prononcimit tė z.Basha ishte indinjata e thellė e legalistėve pėr demantimin nė media tė LZHK nga ana e kundėrshtarėve tė saj, qė prej daljes sė LZHK nė skenėn politike shqiptare.
Z.Basha nė deklaratėn e tij ritheksoi edhe njėherė mbėshtetjen konsekuente tė PLL pėr ēdo nismė dhe lėvizje politike tė NMT Leka I, ēka sipas tij pėrbėnte edhe thelbin e programit tė PLL.
Basha theksoi ndėr tė tjera se "PLL ėshtė thelbi, bazamenti dhe shpirti i LZHK", nė tė cilėn legalistėt ai i konsideroi si pėrfaqėsues tė Zogizmit qė, sipas tij, "ėshtė filozofi politike kombėtare dhe etatiste, e bazuar mbi idetė e konservatorizmit modern".
Nė vazhdėn e vlerėsimeve superlative pėr forcėn qė pėrfaqėson, z.Basha e konsideroi PLL si kuintesencė tė LZHK dhe si bartėse e programit dhe ideve qė nisma e Mbretit Leka I-rė pėrcjell tek shqiptarėt.
Mė pas z.Basha, duke cituar nė ligjėratė tė drejtė deklaratėn e NMT Leka I se "nė kėtė Lėvizje nuk do tė ketė vend dhe kompromise pėr njerėz tė korruptuar apo tė djegur para opinionit publik", - ritheksoi edhe njėherė vendosmėrinė pėr ruajtjen e LZHK si njė lėvizje e pastėr dhe e mbėshtetur nė ideale tė mėdha dhe individė tė pakompromentuar.
Nėnkryetari legalist ritheksoi nė deklaratėn e tij se PLL do t'i ofrojė LZHK potencialet njerėzore, ideore dhe programore larg interesave vetjake apo tendencave pėr tė zhvendosur LZHK nga misioni i saj historik, me ē'rast ai garantoi se legalistėt do tė mbeten vazhdimisht tė vendosur nė mbrojtje tė interesave tė shqiptarėve.
Kjo konferencė mė pas vazhdoi me pyetje tė shumta tė gazetarėve, tė cilave nėnkryetari i PLL u dha pėrgjigje qė pasuruan gamėn e qėndrimeve publike tė PLL nė kuadėr tė LZHK, dhe shuan kureshtjen e mediave pėr to.
Korresp. i "Atdheu"
REPLIKA
Replikė ndaj shkrimit "Zėdhėnėsi i LZHK kapet nė flagrancė si falsifikator nė polemikė" i Kastriot Myftarajt
Njė qasje tjetėr mbi kastrimin intelektual - fenomeni "Myftaraj"
Nė kėtė replikė dėshiroj fillimisht t'i kėrkoj ndjesė lexuesit qė e kam quajtur Kastriot Myftarajn, autorin e shkrimit-replikė "Zėdhėnėsi i LZHK kapet nė flagrancė si falsifikator nė polemikė", njė "parvenu publicistik", nė shkrimin tim tė mėparshėm tė titulluar "Sprovė pėr t'u marrė seriozisht me njė parvenu publicistik". Ai, Kastriot Myftaraj, ėshtė shumė mė keq se kaq. Por pėr tė ruajtur etikėn e gazetės ku unė punoj prej shumė vitesh, nė kėtė rast do tė rezervohem nė etiketimin e tij deri nė fund si person, pavarėsisht fyerjes qė ai i bėn lexuesit me fjalorin e vet banal dhe me mashtrimet skandaloze qė kėrkon tė imponojė duke fyer inteligjencėn njerėzore. Unė personalisht nuk prekem nga fyerjet e tė kastruarve intelektualisht si "Kastrioti ynė".
Nė replikėn e tij, tė titulluar "Zėdhėnėsi i LZHK... etj." pėrveē fyerjeve ndaj meje dhe akuzave foshnjarake pėr mua, nė thelb nuk gjen gjė tjetėr pos disa silogjizmave kontradiktore, inkoherence, gabimesh logjike, dhe citimesh jashtė kontekstit, tė cilat tė lodhin tė gjesh lidhjen mes pohimeve qė synohet tė sendėrtohet njė argument. Kontradiksionet janė jo vetėm brenda tė njėjtit shkrim por edhe ēėshtjeje qė trajton.
Nė kėtė shkrim ai nuk sjell gjė tė re pėr problemin qė unė shtroj duke kundėrshtuar tezat te tij, pėrveē etiketave pėr mua personalisht, pėr origjinėn time familjare e backgroundin tim moral e intelektual. Argumenti mė i fortė i tij kundėr meje ėshtė kryekėput njė gabim logjik, pasi ėshtė i tipit "argumentum ad hominem". Nė kushte normale kaq do tė mjaftonte ta mbyllje diskutimin me tė dhe ta trajtoje si rast klinik qė ka nevojė pėr mėshirė e bamirėsi. Por sot nuk kemi atė luks qė tė heshtim kur pėrgojohemi aq egėrsisht e ēmendurisht prej gojės sė tij.
Gjithsesi, unė theksoj se qėllimi i shkrimit tim nuk ka qenė tė merrem me tė si person, por tė kundėrshtoj tezėn e bashkėfajėsisė sė antikomunistėve pėr ardhjen e komunistėve nė pushtet, dhe efektet e kėsaj teze, tė cilat synojnė tė penalizojnė pinjollėt e tyre si "tė komprometuar", prandaj "mos kėrkoni pushtet". Nė instancė tė fundit thelbi i polemikės ėshtė a janė (bashkė)fajtorė dhe (bashkė)vuajtės antikomunistėt me komunistėt pėr 45 vjet diktaturė komuniste? Kėsaj pyetjeje Myftaraj i jep pėrgjigje pohuese nė shkrimin "LZHK zbulohet si Lėvizje pėr Zhvillimin e Kundėr-berishizmit" (dt.25,26,27 janar, Tema) dhe e potencon lakadredhas nė replikėn e tij tė fundit "Zėdhėnėsi, ...". Unė nuk e kam pranuar kėtė tezė nė replikėn e parė dhe jam pėrpjekur ta hedh poshtė, po ashtu do tė vazhdoj tė bėj edhe nė kėtė shkrim.
***
Myftaraj edhe nė replikėn e tij tė fundit, pėr ta mbrojtur idenė e tij, hyn sa nė histori, sa nė aktualitet, duke bėrė lidhje tė shkurtra inkoherente e arbitrare mes viteve 44, 91, 97 e 2005. Nga ana tjetėr duke shkallmuar thelbin e replikės sime, ai i pėrvidhet asaj duke shfytyruar konkluzionet e vėrejtjet e mia. Mandej duke mė etiketuar "falsifikator" dhe "njeri qė ka bėrė betimin e Sigurimit tė shtetit" dhe qė "i kupton gjėrat si ia thotė operativi" e ka mė tė lehtė tė manipulojė sipas interesit tė vet.
Pėr tė mbrojtur tezėn e (bashkė)fajėsisė sė antikomunistėve pėr ardhjen e regjimit komunist ai risjell nė shkrimin e vet paragrafe tė tėra nga dy shkrimet e mėparshme (tė tijin pėr "LZHK..." dhe timin pėr "Parvenutė...". Edhe pasi i sjell kėto shembuj pa shpjeguar gjė tė re, ai kapet pas fiksimit tė tij se 'ish-armiqtė e Partisė' janė prapė fajtorė, dhe jep konkluzione njėlloj siē i kisha dhėnė unė, megjithėse tenton tė mė shpallė mua kryefalsifikator tė mendimeve tė tija. Nė fakt, nė replikėn time unė s'kam bėrė asgjė tjetėr, veēse kam pėrdorur njė metodė tė njohur qysh se ėshtė krijuar njerėzia, - atė tė sintezės sė fakteve, dhe nxjerrjes sė njė konkluzioni duke cituar rregullisht edhe fjalėt e tij. Ai kėtė gjė e quan hiē mė pak se "falsifikim" tė "mendimit" tė tij.
Nė kėtė rast ėshtė e nevojshme tė heqim dorė nga pėrgjithėsimi i fakteve dhe ta thjeshtėzojmė e copėzojmė diskutimin qė edhe Myftaraj ta pranojė qė po manipulon.
1.A janė antikomunistėt dhe komunistėt bashkėfajtorė dhe bashkėvuajtės? Kjo ėshtė ēeshtja. Unė nuk e kam pranuar, dhe as njerėzit e LZHK nė SHBA qė kanė kundėrshtuar kėtė tezė, nuk e pranojnė. Edhe po ta fusnim kokėn nė rėrė si struci dhe tė thonim se vėrtet jemi bashkėfajtorė me komunistėt pėr ardhjen e regjimit komunist, kjo aspak nuk na vėrteton se jemi edhe bashkėvuajtės me ta! Apo jo, o Kastriot!? Sepse nė njė rast tė tillė mund tė pohonim se Nexhmije Hoxha dhe Babloku i Kukėsit qė ka vuajtur 40 vjet nė burg, kanė qenė bashkėvuajtės!... Kėtė e kupton kushdo, pėrveē atij qė ka bėrė betimin e Sigurimit tė Shtetit dhe qė i kupton gjėrat vetėm si ia thotė operativi.
2.Nėse antikomunistėt kanė qenė (bashkė)fajtorė nė vitin 1944 pėr ardhjen e komunistėve nė pushtet, kjo s'do me thėnė se pinjojtė e tyre janė pėrsėri fajtorė edhe nė vitin 1991, kur u shpall kjo "teori i bashkėfajėsisė". Pra 1991 minus 1944 baraz 47 vjet. Pėr 47 vjet bjerret ēdo arsye faji tė pandehur. Pėr mė tepėr, po ta shohim ndryshe kėtė diskutim, kthehemi te dilema: "kush ka faj, roja apo hajduti?!"
Nė lidhje me kėtė pikė shtoj se faktet historike e pėrgėnjeshtrojnė Kastriot Myftarajn nė lidhje me vitin 1944. Dihet se ka pasur njė veprimtari tė fortė antikomuniste qoftė nga ēetat nacionaliste tė Legalitetit e Ballit, qoftė nga tė ashtuquajturit "kolaboracionistė", qė kishin pushtetin nė vitet '43-'44. Nėse Myftaraj kėrkon ta mohojė edhe kėtė, atėherė do tė thotė se gėnjen lexuesit me vetėdije tė plotė. Pra falsifikon ai e jo unė.
3.Nė rast se dikush quhet (bashkė)fajtor pėr njė vepėr tė caktuar historike, nė kėtė rast antikomunistėt, kjo s'do me thėnė se ata nuk kanė tė drejtė tė kėrkojnė pushtet politik. Myftaraj megjithėse shprehet se i kam falsifikuar mendimin dhe se ai nuk e paska thėnė kėtė gjė, por unė po ia citoj tė plota disa paragrafe ku ai flet rreth kėsaj ēeshtjeje.
a.Gazeta "Tema" dt.26 janar: fq.9, kol.2: "Dhe kulmi i ironisė ėshtė se kėta kritikė tė Berishės (antikomunistėt e pas-'90 - shėn.im NK) prapė donin tė rrinin duarkryq dhe tė shikonin sesi PD dhe Berisha do tė hynte praktikisht nė njė luftė me forcat e ish-regjimit komunist, siē qendruan nė 1997 dhe tė prisnin qė Berisha t'u jepte privilegjet (nėnkupto pushtetin - shėn. im, N.K.) qė i patėn humbur nė 1944."
b.Gazeta "Tema" dt.05 shkurt: fq.8, kol.3: "...nė rast se kėta pasardhės tė shtresės antikomuniste tė kohės sė Luftės sė Dytė Botėrore, e konceptojnė angazhimin e tyre tė sotėm politik duke pėrdorur si bazė angazhimin politik tė paraardhėsve tė tyre, atėhere ata sė bashku me tė mirat qė vijnė nga kjo duhet tė pranojnė qė tė marrin mbi vetė dhe pėrgjegjėsitė e paraardhėsve." Pra fajėsinė!? Dhe dhe pėr konsekuencė nuk kanė tė drejtė tė kenė pretendime pushteti!...
c.Gazeta "Tema" dt.05 shkurt: fq.8, kol.3:"Nė rast se duan qė tė luftojnė pėr ta marrė pushtetin, "bujrum", siē thuhet nė gjuhėn e vendit aziatik nga e ka origjinėn Neritani, pasi ish-tė persekutuarit e dijnė shumė mirė si e kanė marrė pushtetin pasardhėsit e komunistėve dhe si mund t'u merret.". Pra me luftė, siē e morėn komunistėt mė 1944 sipas parimit "Pushteti buron nga gryka e pushkės". Qė nė ultima ratio nuk ėshtė njė pushtet legjitim dhe qė nė kontekstin e sotėm ndėrkombėtar ėshtė krejt i papranueshėm. Kėtė e kupton kushdo, pėrveē atij qė vepron sikur tė kishte trutė e peshkut qė jeton nė Detin e Vdekur nė Palestinė nga e ka origjinėn Kastrioti.
Me kaq mund edhe ta mbyllnim kėtė shkrim, por problemi ėshtė se Kastroja na ka hapur punė duke sjellė edhe njė element tė ri, (siē duket nga bisedat informative qė bėn me operativiēin) nė ēeshtjen qė po diskutojmė.
Kastrioti thotė nė replikėn e fundit "Zėdhėnėsi...." Gazeta "Tema" dt.05 shkurt: fq.8, kol.4: se "...Fatos Nano i atribuon opozitės kėtu pikėrisht atė ide qė qarkullonte propaganda e regjimit pėr opozitėn. Nė anėn tjetėr, propaganda e regjimit punonte qė, me anė tė ish-tė persekutuarve politikė bashkėpunėtorė tė Sigurimit tė Shtetit, tė pėrcillte tek shtresa e tė persekutuarve idenė se pushteti u takonte atyre dhe se PD qe nė duart e komunistėve, duke atakuar drejtpėrdrejt Sali Berishėn. Unė e kam quajtur kėtė: "strategji djallėzore e PS, e llojit "me njė gur vras dy zogj", pra edhe komunistėt dhe familjet e tyre i mban tė lidhur pas vetes, edhe ish-tė persekutuarit i armiqėson me PD" ("TemA", 25 janar 2005, f. 9.)."fund i citimit.
Elementi i ri janė fjalėt "...propaganda e regjimit punonte qė..., tė pėrcillte tek shtresa e tė persekutuarve idenė se pushteti u takonte atyre dhe se PD qe nė duart e komunistėve...". Kėtė gjė nuk e ka thėnė nė shkrimin e parė dhe kushdo mund ta verifikojė duke lexuar paragrafin pėrkatės nė shkrimin e tij "LZHK... si Kundėr-berishizėm". Tani falsifikoj unė Myftarajn, apo ai vetveten?! Pastaj kėtu ka njė kontradiksion gjigant nėse i referohesh tezės sė Myftarajt pėr Nanon ku thotė se Sigurimi pėrhapte idenė se po zhvillohej luftė klasash nė invers, pra antikomunistėt (PD) kundėr komunistėve (PPSH). Askund nuk del logjikisht nė shkrimin e parė tė Kastriotit se me kėtė tezė synohej qė shtresa e antikomunistėve t'i kundėvihej PD-sė. Nėse Myftaraj kapet te shkrimi "LZHK si kundėr-berishizėm..." dt.25 janar pas fjalėve qė po citoj: "Tezėn e cituar mė lart nga Nano, propaganda e PPSH(PS) dhe Sigurimi i Shtetit (SHISH) janė pėrpjekur ta qarkullojnė me anė tė antikomunistėve tradicionalė (ish-tė persekutuarve politikė)... Synimi ishte dhe ėshtė qė shtresa e ish tė persekutuarve politikė tė armiqėsohet me PD dhe ose tė abstenojė, ose tė votojė pro levave tė PS (po tė perifrazoj termin "leva tė PPSH") si LZHK." ("TemA", 25 janar 2005, f. 9. kol.4),- atėherė kėtu jemi nė njė terren qė mund ta konsiderojmė "domen tė pallavrės". Se si kėrkonte PPSH e Sigurimi i Shtetit tė armiqėsonte antikomunistėt me PD-nė nė vitin 1991, duke thėnė se PD po bėn "luftė klasash" kundėr komunistėve, kėtė vetėm truri i Kastriot Myftarajt mund ta kuptojė.
Ndėrkaq pėr vitin 2005 dhe pėr shkrimin e datės 5 shkurt tė Kastriot Myftarajt, mund tė vazhdojmė diskutimin nė fjalė mbi silogjizmin e mėposhtėm:
1.PD po bėn luftė klasash kundėr komunistėve, sigurimsave dhe familjeve tė tyre mė 1991.
2.LZHK ėshtė levė e PSSH dhe e Sigurimit tė Shtetit nė vitin 2005.
3.LZHK kėrkon tė humbė Berisha mė 1991.
Tani le ta zgjidhė Kastrioti kėtė ushtrim logjike, pasi unė nuk mundem mė tej. Uf... Ndoshta vetėm sistemi mekanik bjellė-manivel mund ta nxjerrė nga kjo pikė e vdekur.
***
Nė shkrimin e fundit "Zėdhėnėsi..." ai mė ka akuzuar si tė paaftė nė aritmetikė, dhe prandaj mė poshtė do tė bėjmė disa ushtrime me shifra qė nuk janė edhe aq tė mėrzitshme.
Kastrioti mė quan falsifikator e lake pse kam ndjekur fillin e tij tė arsyetimit duke nxjerrė tri shtresa politike nė Shqipėrinė e vitit 1991. Mė quan rrenacak pse them se komunistėt e sigurimsat ishin 250 mijė, antikomunistėt 200 mijė dhe shtresėn e mesme 2 milion. Ai pretendon se shtresa e komunistėve ėshtė 1 milion, antikomunistėt 800 mijė dhe pjesa e mbetur ėshtė shtresa e ndėrmjetme qė pėrbėnte (sipas "analizės Nano") 1/4 e popullsisė me tė drejtė vote, ndėrsa sipas pohimit tė Myftarajt, mė pak se shuma e antikomunistėve me shtresėn e ndėrmjetme, pra mė pak se 1 milion. Pra shtresa e ndėrmjetme sipas kėsaj na del mė pak se 199 mijė vetė. Unė pranoj kėtu njė shkarje nga arsyetimi, e cila nė fund tė fundit nuk prek kėnd. Por kjo nuk legjitimon njeri, aq mė pak Myftarajn, tė mė quajė rrenacak e lake, pasi qėllimi im ishte tė thoja se nėse antikomunistėt janė tjetėr gjė, - dhe PD njė gjė tjetėr, atėherė njė njeri qė qėndron nė krah tė PD nuk ka tė drejtė tė poshtėrojė njė palė tjetėr nga ai pozicion, pėr ēfarėdo arsyeje. Aq mė keq kur po flasim pėr llogari elektorale tė vitit 1991, kur PD nuk bėnte dot dallim mes ligjit maxhoritar e proporcional dhe humbi nė zgjedhje pikėrisht pėr shkak tė formulės maxhoritare qė u pėrdor.
Tekefundit unė i "dhashė" PD-sė mė tepėr e jo mė pak elektorat.... Nga ana tjetėr Kastrioti nuk jep ndonjė llogari tė vetėn tė saktė, madje i ikėn kėsaj llogarie dhe kjo ėshtė nė stilin e tij burracak e tė pandershėm gjė qė unė kėtė e kam verejtur me kohė. Por nėse i bėjmė njė kritikė kėsaj skeme Nano-Myftaraj, na del se ajo nuk qėndron absolutisht.
1.Sė pari, askush nuk mund tė pretendojė se 200 mijė anėtarė tė PPSH bashkė me njerėzit e Sigurimit bėjnė 1 milion votues. Kjo ėshtė thjesht propagandė qė potencon Myftaraj. Familjet shqiptare kanė qenė vėrtet tė mėdha, por s'mund tė thuhet se kishin nga 5 votues. Pastaj s'duhet tė harrojmė se kishte familje me nga 2,3,4 e mė shumė komunistė nė njė familje, tė cilėt s'mund tė kishin secili nga 5 familjarė votues. Sė dyti, mjaft prej komunistėve tė '91-shit kaluan me partitė e opozitės dhe Kastrioti besoj se nuk vuan nga skleroza. Sė treti, njė pjesė e njerėzve tė Sigurimit dihet se kanė qenė nga shtresa e ish-tė pėrndjekurve, prandaj logjikisht s'mund tė ishin elektorat i PPSH-sė!
2.Shtresa e antikomunistėve (ish tė Persekutuarit) s'mund tė pėrbėhej prej 800 mijė votuesish. Myftaraj duhet ta pranojė se unė di mė shumė se ai nė kėtė pikė, pasi gjithė rrethin tim familjar e miqėsor e kam nga kjo shtresė.
Si konkluzion del se shtresa e ndėrmjetme ėshtė shumė mė e madhe se ajo qė thotė Myftaraj dhe Nano. Tani, gėnjej unė apo Myftaraj? Kush ėshtė vegėl dhe lake i dikujt dhe pse?...
POLEMIKA
Polemika me Kastriot Myftarajn (11)
Edhe njėherė pėr zogizmin si ide kombėtare
Nga Astrit Kola
Vijon nga numri i kaluar
LZHK ėshtė lėvizje djathtiste
Kryesimi i Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar nga Mbreti Leka dhe mbėshtetja e saj mbi themelet programore, strukturore e organizative tė PLL, konfirmojnė katėrcipėrisht se kjo sipėrmarrje madhore ėshtė e djathtė, dhe nuk mund tė jetė ndryshe kurrsesi.
Natyrisht qė thirrja pėr "Zhvillim Kombėtar" nuk mund t'i drejtohet sė Majtės shqiptare, e cila ėshtė antipod i zhvillimit, aq mė tepėr atij "kombėtar".
Nėse neokomunistėt shqiptarė vetquhen "progresistė", (pėr tautologji propagandistike dhe interesa pragmatiste), kjo nuk duhet tė ngatėrrojė vlerėsimin tuaj z.Myftaraj pėr tė gjetur pėrqasje midis termave "Zhvillim kombėtar" e "progres+ist", pėr tė kaluar pastaj nė ndonjė zbulim misioni tė pėrbashkėt midis sė Majtės dhe LZHK pėr tė "pėrēarė tė Djathtėn".
Nuk janė LZHK dhe Mbreti Leka ato qė nė C/V-nė e tyre tė kenė shkruar faqe tė tėra kompromisesh, marrėveshjesh e qėndrimesh tė paprincipta me tė Majtėn shqiptare.
Mbretin Leka nuk e lidh asgjė me tė kaluarėn dhe trashėgiminė komuniste tė kėtij vendi, pėrkundrazi...
Ndėrsa LZHK ka njė jetė tė pakėt dhe faqe akoma tė pashkruara, pėr ta paragjykuar e pėrbaltur padrejtėsisht. Duhet provuar fillimisht qė Mbreti Leka ėshtė i majtė, pastaj tė arrihet nė konkluzionin se ata qė aktualisht nuk ndodhen nė tė njejtin front, apo nė anėn e kundėrt tė barrikadės sė LZHK - qenkėrkan tė Djathtė!
Apo mos vallė ju z.Myftaraj konsideroni tė Djathtė edhe PS dhe aleatėt e saj nė "qeverisjen pėr Integrim"!
Shqiptarėt ende nuk kanė njohur "djathtistė" qė tė kenė prioritet programor dhe qeverisės zgjidhjen e Ēeshtjes tonė Kombėtare, pėrveēse integrimsa qė zgjidhjen e saj e kanė lėnė pėr nė "shėn Llesh", ndėrkohė qė ēirren ditė-natė pėr "Integrimin...".
Ata qė e ndjejnė veten tė Djathtė, le tė vijnė t'i bashkohen "Lėvizjes..." qė kryesohet nga figura mė emblematike e sė Djathtės shqiptare, NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve.
Nėse e Djathta e vėrtetė shqiptare sot njeh si Ikonė politike Mbretin Zog, kjo ėshtė dėshmi jo vetėm e sensit tė konservacionit tė vlerave dhe kontributeve gjithkombėtare nga njė formacion spektral konservator, por edhe pėr shkak tė synimit pėr pėrvetėsimin e filozofisė shtet-formuese dhe qeverisėse tė Tij dhe jetėsimit tė saj nė pushtetin e nesėrm.
Praktika qeverisėse e trashėguar nga koha e drejtimit tė qeverive dhe shtetit prej Ahmet Zogut, ėshtė praktika e kulmimit tė dėshirės pėr ndėrtimin e konsolidimin e shtetit shqiptar dhe zgjidhjen e Ēeshtjes sonė kombėtare, sintetizuar madhėrishėm nė emėrtimet "Mbretėria Shqiptare" dhe "Mbret i Shqiptarėve".
Nėse pranojmė si postulat se misioni historik i sė Djathtės shqiptare ėshtė zgjidhja e Ēeshtjes Kombėtare, zhvillimi e prosperimi i vendit dhe neutralizimi me kosto minimale i ēdo pėrpjekjeje tė sė Majtės pėr ndėrprerjen e kėtyre proceseve me anė tė rebelimeve apo revolucioneve tė armatosura e nė favor tė interesave antishqiptare tė armiqve tanė historikė - atėherė duhet pranuar se Zogollėt, (e nė veēanti Mbreti Zog), e kanė kryer me nder kėtė detyrė tė shenjtė. Prandaj Mbreti Zog mbetet "Ikonė politike" pėr tė djathtėt e vėrtetė shqiptarė.
Injorimi i trashėgimisė politiko-etatiste dhe i frymėzimit tė shenjtė nacionalist e zogist nga pseudodjathtistėt liberalė shqiptarė, mundėsoi triumfin e rebelimit majtisto-komunist tė '97-ės.
Pikėrisht kjo trashėgimi dhe ky frymėzim e tmerrojnė tė Majtėn shqiptare sot, duke shpjeguar njėkohėsisht edhe tentativat pėr infiltrime agjenturore brenda LZHK, si dhe pėrpjekjet e hapura pėr ta etiketuar, demantuar e sabotuar atė.
Koha do tė shpalosė e dėshmojė mė mirė tė vėrtetat. Por aleanca e fundme e pseudodjathtistėve me komitet-centralistė-sherifėt e mihalbishėve dhe sokratbufėve nė Komisionin e Posaēėm parlamentar pėr Reformėn zgjedhore dhe vendimet e tyre tė pėrbashkėta kundėr PLL e LZHK - janė "prova e lakmuesit" pėr identifikimin e sė Djathtės sė vėrtetė shqiptare.
3 Korriku, atu-ja e Mbretit Leka
Pėrqasja e qėllimshme e ngjarjeve tė 3 Korrikut nga z.Myftaraj, e pėrdorimi i saj pėr tė denigruar figurėn e Mbretit Leka teksa pėrmend faktin se atė ditė "... para KQZ u vra nga njė snajper i komanduar nga njerėzit e PS nė Ministrinė e Rendit Publik, tropojani Agim Gjonbalaj, i cili derdhi gjakun se besoi tek kauza e Leka Zogut" - ėshtė njė spekullim i pasuksesshėm i Kastriotit.
Atė ditė mbėshtetėsit e Mbretit demonstruan paqėsisht pėr vjedhjen e votave referendare nė favor tė Monarkisė dhe zvarritjen prej 4 ditėsh tė detyrimit ligjor pėr nxjerrjen e rezultatit referendar, ndėrkohė qė po ky komision i drejtuar nga njė pėrfaqėsues i pozitės sė asaj kohe (njėfarė Theodhoraqi vlonjat e me titull shkencor), kish nxjerrė e pranuar me shpejtėsi tė habitshme rezultatet e PS vetėm pas disa orėsh, e qė mė pas njohėn korrigjime me mė pak se 1 %.
Pikėrisht kjo KQZ as qė denjonte tė shpallte rezultatet referendare, ngaqė po punonte pėr fallsifikimin e tyre.
Nėse anėtari i PD, i ndjeri Agim Gjonbalaj "... besoi tek Kauza e Leka Zogut" e pėr tė cilėn ju z.Myftaraj keni shkruar se ėshtė votuar nga tė gjithė ata qė kanė votuar pėr PD, ju indirekt keni pohuar tė vėrtetėn qė anėtarėt e PD besonin tek Kauza e Mbretit Leka, dhe kjo ndoshta pėr shkak tė humbjes sė besimit tek ndonjė Kauzė tjetėr pararendėse. Por pėr kėtė nuk mund tė fajėsohet Mbreti Leka, pėrveēse nderohen kėta luftėtarė kauzash tė njėmendta tė Djathta.
Unė personalisht, (nga njohja e drejtpėrdrejtė e krijuar gjatė raporteve tė punės me Mbretin Leka), jam bėrė dėshmitar i veneracionit dhe dhimbjes sė Tij tė thellė pėr martirėt, (ndėr tė cilėt edhe pėr z.Gjonbalaj), e nė veēanti pėr Heroin Azem Hajdari, me tė cilin e lidhte njė miqėsi e thellė.
Mbreti Leka edhe sot e kėsaj dite e ka tė paqartė se cilėt janė autorėt e vrasjes sė Azem Hajdarit, teksa akuzat pėr vrasjen e tij janė degdisur, qė nga Fatos Nano e Skėnder Gjinushi, tek terrorizmi... e terroristėt (po cilėt??!), pas shfajėsimit publik qė njė segment i opozitės i bėri Fatos Nanos!!!
Nėse Mbreti Leka ka munguar fizikisht nė ndonjė pėrkujtimore, kėtė e ka bėrė pėr tė shmangur etiketimet dhe sulmet, pėr shkak tė tė cilave u penalizua padrejtėsisht gjatė njė procesi tė montuar politik, qė zgjati me vite e qė dėshtoi me sukses pėr mungesė provash, nė njė kohė qė askush tjetėr pėrveē legalistėve nuk e ngriti zėrin e protestės nė mbrojtje tė Tij e tė vėrtetės.
Por ju z.Myftaraj nuk keni kujtesė aq tė dobėt sa tė harroni se gazeta shumė tė afėrta me opozitėn e sotme, asokohe glorifikonin "Robin Hudin" Zani Ēaushi, ndėrkohė qė as denjonin ta pėrmendnin martirin Agim Gjonbalaj, qė qėndroi dhe mbeti pėrjetėsisht nė anėn e kundėrt tė barrikadės sė bash-ēaushėve tė rebelimit tė pėrgjakshėm tė '97-ės.
Mbreti Leka, megjithė privacionet dhe fatkeqėsitė e mėdha, jetoi dhe jeton gjithmonė me kujtimin dhe veneracionin pėr martirėt dhe, vetė Kauza e Tij, bashkė me tė qėnit Kauzė martirėsh tė Shqiptarizmės, ėshtė njėkohėsisht edhe apel pėr dhėnien fund therorive e martirizimit, nė emėr tė Zhvillimit Kombėtar, si rruga e vetme e shmangies sė abuzimit politik me heroika tė pafundme e tė panevojshme, qė e shtojnė dhimbjen dhe nuk i ndihin ardhmėrisė...
Mbreti Zog nuk bėri pazare me komunistėt
Ju z.Myftaraj keni shkruar se "Zogu synonte qė nėpėrmjet marrėveshjes sė Abaz Kupit me Hoxhėn, tė siguronte postin e kryetarit tė Frontit Antifashist Nac-ēl!!!"
Nėse Mbreti Zog do tė kish bėrė pazare me Enver Hoxhėn nė kurriz tė legalistėve, pas shmangies sė vazhdueshme prej tyre tė konfrontimeve tė armatosura me komunistėt gjatė LDB, tė jeni i sigurt se Hoxha do t'i kish kursyer sadopak zogistėt nga kasaphana, por kjo nuk ndodhi sepse as qė ka ekzistuar ndonjė pazarllėk i tillė, madje ai nuk ekziston as nė mendjen tuaj, pėrveēse nė shkrimet tuaja-produkt i fantazisė dhe pa prova.
Pra sipas jush i bie qė nėpėrmjet pėrftimit tė kėtij posti, Mbreti Zog tė siguronte edhe pushtet, edhe jetėt e pasuesve tė vet! Po cili qėndron nga dy pohimet tuaja; ai qė Mbreti Zog kėrkonte..., duke nėnkuptuar edhe sigurinė e pasuesve tė Tij dhe tė Kupit nė Shqipėri(?), apo pohimi tjetėr i juaji, se "Ahmet Zogu, qė kur bėnte pazare me Enver Hoxhėn nė 1942-1943, e dinte mirė se po rrezikonte qė t' a linte Shqipėrinė nė duart e komunizmit, ēka do tė thoshte qė mijėra besnikė tė Zogut ta paguanin shtrenjtė, me jetėn e pasurinė e tyre gjatė sundimit komunist". Njėrit prej tyre i bie qė tė bjerė poshtė nga logjika e thjeshtė. Por, nė fakt, qė tė dy pohimet tuaja janė spekullime tė pastra, edhe pse nė thelb janė kontradiktore dhe tė pambėshtetura nė fakte.
Dhe meqenėse logjika formale i rrėzon qė tė dy pohimet tuaja tė mėsipėrme, sipas tė njejtės mėnyrė arsyetimi, po kėshtu rrėzohet edhe pohimi pasues spekulativ "Por, Ahmet Zogu vinte egon e vet prej sundimtari mbi jetėn e besnikėve tė vet".
Po tė njejtin fat ka edhe "premisa" konsekutive e zgjedhur qėllimisht si e gabuar, sipas sė cilės "Leka Zogu shkel mbi gjakun e besnikėve si i ati", dhe kjo pėr shkak tė qėllimit tuaj pėr tė nxjerrė konkluzionet qė ju leverdisin, duke u nisur qė nė fillim mbi premisa tė gabuara e spekullative.
Atdhetarėt shqiptarė me lėkurė tė bardhė
Pavarėsisht fyerjes suaj nė nėntitullin-pohim se "Zogollėt dhe entouragė e tyre, janė llum i lėnė nga dyndja turko-islamike", ju nuk mund t'i shpėtoni detyrimit profesional dhe moral pėr tė paraqitur fakte pėr sa pohoni.
Por ju nuk e bėni kėtė z.Myftaraj, sepse vazhdoni t'i sforconi lexuesit tek u jepni tė kapėrdijnė "tė vėrteta" tė tilla pa vėrtetėsi.
Me kėtė ju jo vetėm i dhunoni psiqikisht ata, por vini nė dyshim edhe inteligjencėn e tyre tek mundoheni t'u servirni dhunshėm "argumentat" tuaja.
Mė pas, me tė njejtin mekanizėm ju servirni pohimin se "Ahmet Zogu, Leka Zogu dhe entourage e tyre, Abdi Baleta, Murat Basha etj., nuk mund tė na mėsojnė ne shqiptarėve idenė nacionale dhe as sesi bėhet shteti".
Po pėrse kėta shtetarė dhe politikanė nuk mund t'u mėsojnė juve dhe shqiptarėve qė ju nėnkuptoni, "idenė nacionale"?
Me tagrin e kujt ua mohoni atyre tė drejtėn pėr tė na mėsuar idenė nacionale""!
Nėse bėjmė diferencime tė tilla, atėherė kot qė flasim e polemizojmė. Kėtė tė drejtė e ka edhe Fatos Nano e tė tjerė si ai, pra qė tė na mėsojnė idenė nacionale qė njohin ata, qė ju, nė shkrimet tuaja e keni konsideruar "nacionalizėm progrek". Dhe kjo do tė thotė se ēdokush ka tė drejtė t'u dėshmojė e mėsojė shqiptarėve "idenė nacionale" - shqiptare, progreke, proserbe apo proruse qoftė ajo. Kjo madje do tė na ndihmojė tė zbulojmė fytyrat e vėrteta tė ēdokujt, sidomos tė atyre qė synojnė tė marrin votat tona pėr tė na udhėhequr, pra politikanėve tė mirėfilltė.
"Unė nuk jam aspak dakord me ato qė thoni ju, por do tė jepja edhe jetėn time, vetėm qė ju tė fitoni tė drejtėn pėr tė thėnė atė qė mendoni", - shkruante i madhi Volter.
Unė z.Myftaraj mendoj se fitorja mė e madhe e Demokracisė ėshtė pikėrisht e drejta e ēdokujt pėr tė shprehur lirshėm mendimet e tij, edhe kur ato trajtojnė idenė nacionale. Pra kėtė tė drejtė ua njoh edhe Mbretit Zog, Mbretit Leka, z.Baleta dhe z.Basha.
Ju z.Myftaraj nuk jepni asnjė fakt kur shkruani se tė lartpėrmendurit "... janė llumi i mbetur nga dyndja (pėrmbytja) turko-islamike qė iu bė trevave shqiptare dikur... Pasardhėsit e tyre, u 'shqiptarizuan' dhe sot duan tė paraqiten si elita nacionale shqiptare, si bartėsit e shpirtit nacional".
Ju z.Myftaraj qė mbaheni edhe pėr antropolog, gaboheni kur u faturoni Mbretit Leka dhe zotėrinjve Baleta e Basha origjina "turko-islamike, afgane, iraniane...", etj.. Mjafton tė shikosh ngjyrėn e syve tė tyre tė kaltėr, nė disa breza, bashkė me lėkurėn albine, me bardhėsi dėbore, dhe do tė pendoheshit pėr kėto gjepura.
Nėse ju z.Myftaraj mendoni se epitetet tuaja duhen pranuar pėr argumenta dhe fakte, atėherė do ju kujtoj, si jurist qė jeni, se njė postulat i famshėm i Jurisprudencės thotė: "Ashtu sikundėr njėmijė lepuj nuk mund tė bėjnė njė kalė, po kėshtu edhe njėmijė dyshime dhe supozime nuk mund tė bėjnė njė fakt".
Pasi pėrmendni kombėsi qė, sipas jush z.Myftaraj paskan kaluar nėpėr Mat, ju aludoni pėr pėrkatėsi tė kėtyre kombėsive nė adresė tė Zogollėve, Baletajve dhe Bashajve tė Matit.
Unė Astrit Kola e deklaroj me siguri se, bazuar nė dokumentacionin arkivor dhe trashėgiminė gojore shumė tė pasur tė trevės sė Matit, ku qė nga shekulli XV-tė janė regjistruar emrat e fiseve dhe familjeve, (madje edhe janė botuar si tė tilla), pėrveē fiseve Valteri nė Vinjollė dhe Allamani nė Kurdari, tė cilėt thuhet se rrjedhin nga kalorės, armėtarė dhe topēinj tė Kastriotėve, (me origjinė gjermanike), tė angazhuar nė luftėrat dhe prodhimin e armėve nė kėshtjellat e Petralbės dhe Stelushit (Varoshit tė sotėm), si dhe toponimive Derjan, Frankth etj., nė Mat nuk ka patur dhe nuk ka pinjollė tė atyre qė ju pretendoni.
Ndėrsa Zogollėt, Baletajt dhe Bashajt janė shqiptarė denbabaden, dhe ju nuk mund t'ua ndėrroni kombėsinė pa fakte.
Ju pretendoni se "... ata ruajtėn shpirtin e tyre turko-islamik, qė pėrbėn shpirtin e tyre tė vėrtetė".
Argumenti juaj i "shpirtit turko-islamik" ėshtė argumenti mė fantazmagorik i shpalosur ndonjėherė nė publicistikėn shqiptare, dhe besoj se askush nuk do tė bėjė efekt tek ndokush me dy pare mend, prandaj ju duhet tė gjeni ndonjė tjetėr shpifje, e qė mund tė ngjiste tek ndonjė trushkulur.
Bartėsit e shpirtit nacional
Nėse politikanėt qė ju z.Myftaraj nėnkuptoni, "... sot duan tė paraqiten si elita nacionale shqiptare, si bartėsit e shpirtit nacional", kėtu nuk ka asgjė tė keqe, sepse definicioni i famshėm hegelian i Metafizikės (i pėrvetėsuar nga marksistėt) se "praktika ėshtė kriter i sė vėrtetės", ėshtė bango-prova ku kalojnė tė gjithė politikanėt.
Mbreti Zog e kaloi me sukses kėtė bango-provė, dhe historia e vendosi meritueshėm nė panteonin e lavdisė, si pėrfaqėsuesi mė i ndritur i elitės nacionale shqiptare dhe si bartėsi mė i spikatur i shpirtit nacional.
"Vlerėsimi i specieve dhe individėve bėhet nėpėrmjet paraardhėsve dhe pasardhėsve", - thotė njė postulat i gjenetikės! Ndėrsa populli, duke e thjeshtėzuar thotė: "Pemėt njihen nga kokrrat (frutat)".
Tė gjithė e kuptojmė se pėrse sulmohet sot Mbreti Zog.
Ai sulmohet ngaqė ishte "pemė e mbushur plot me kokrra", dhe kėto "kokrra" ishin dhe mbetėn meritat e kontributet e mėdha atdhetare.
Po tė mos ish i tillė, Mbreti Zog nuk do tė denigrohej nė kėtė mėnyrė.
Po kėshtu, pėr tė njejtat arsye sulmohet edhe Mbreti Leka, si pėr tė vėrtetuar fjalėn e urtė tiranase se "Nuk gju kush m'carac".
Deri tani edhe Mbreti Leka, edhe zotėrinjtė Baleta e Basha - e kanė kaluar me sukses kėtė bango-provė. Dhėntė Zoti e u jep vullnet dhe fuqi ta ruajnė kėtė atdhetari pėr ta jetėsuar atė deri nė fund, sepse populli thotė "Burri ka kohė me u turpnu deri ditėn e vdekės".
Ju pohoni tė vėrtetėn se "Ahmet Zogu... bėri krushqi me familjen perandorake tė rrėzuar osmane, duke martuar motrėn e vet me Mehmed Abidin, tė birin e Abdyl Hamidit", por ky fakt e lartėson Dinastinė Zogolli dhe konfirmon vlerat dhe meritat e saj nė qeverisjen e sukseshme dhe proshqiptare tė vendit gjatė kohės sė Perandorisė Turke, ēka solli edhe vlerėsimin dhe kulmimin e kontributeve atdhetare tė kėsaj Dinastie para, gjatė dhe pas Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, deri nė Shpalljen e Pavarėsisė, duke vulosur pėrfundimisht saktėsinė e cilėsorit tė merituar "Shpėtimtar i Atdheut... Nip-stėrnip i Skėnderbeut".
Nėse ju z.Myftaraj, nė vend tė Dinastisė sė Zogollėve do tė dėshironit qė kėtė vend gjatė asaj periudhe ta qeverisnin dinasti serbe apo greke, sikundėr ndodhi nė shumė treva tė tjera tė Perandorisė turke, atėherė ky ėshtė problem tjetėr!
Po nga cilėt shqiptarė, z.Myftaraj, mendoni ju se do tė ishte mė mirė tė qeverisej ky vend, pėrveē atyre qė njeh historia jonė???
Mos vallė do tė ishte mė mirė nėse kėto do tė ishin dinasti e pinjollė serbė, apo grekė! Po cili do t'i ideonte, inicionte e udhėhiqte pastaj pėrpjekjet titanike pėr Autonomi e Pavarėsi tė shqiptarėve gjatė shekujve - plebejtė, "opinga e Kombit"!!!
Sesa ia arritėn kėto dinasti qėllimit madhor, ky ėshtė njė problem tjetėr, tė cilin nuk mund ta gjykojmė kėtu, sepse nuk ėshtė as vendi dhe as koha e duhur. Megjithatė, historia ėshtė ajo qė ėshtė dhe ne nuk mund ta ndryshojmė, pavarėsisht se ju po doni ta bėni kėtė nėprmjet shkrimeve tuaja.
Detyra jonė ėshtė ta pasqyrojmė, ta saktėsojmė dhe ta interpretojmė drejt atė, qoftė edhe nė shėrbim tė interesave politike tė ditės, sikundėr synoni ju dhe unė qė po rrekem tė bėj tė kundėrtėn tuaj - por gjithmonė nė shėrbim tė interesave shqiptare.
Zogu ishte "Napoleon" shqiptar
Ju z.Myftaraj shkruani me tėrsėllėmė dhe kėrcėnim se "Ne, shqiptarėt e vėrtetė duhet ta pastrojmė politikėn dhe tokėn shqiptare nga ky llum. Ne duhet tė pastrojmė dhe historinė nga mitet e rreme, pėr tė pastruar dhe politikėn e sotme qė infektohet prej tyre. Historia se Ahmet Zogu, njė djalė i pashkolluar nga Burgajeti nga Burgajeti i Matit, mori nė dorė fatet e vendit si njė strateg ushtarak dhe shtetar i madh, pra si njė Napoleon shqiptar, siē thoshin lakejtė e tij, ėshtė njė pėrrallė e bukur, por qė nuk ka asgjė tė vėrtetė, siē kam treguar mė lart".
Nėse Ahmet Zogu ka qenė apo jo "njė Napoleon shqiptar...", ndoshta mbetet pėr t'u diskutuar figura artistike dhe emri i pėrqasur, gjithmonė e shoqėruar me cilėsorin "shqiptar". Dhe kjo sepse bota, z.Myftaraj, ka shumė figura madhore pėr t'i marrė nė pėrqasje.
Unė mendoj se figura e Napoleonit e marrė nė pėrqasje, ėshtė njė krahasim i saktė, sepse Mbreti Zog ishte ushtarak i shkėlqyer, shtetar gjenial dhe reformator i guximshėm si Napoleoni, sidomos nė fushėn juridike dhe fiskale.
Nėse ju do mė thoni se Kodet juridike Ahmet Zogu nuk i ka shkruar me dorėn e Tij, ēka nuk mendoj se e kanė bėrė edhe Hamurabi, Soloni e Likurgu - mos mė thoni se Napoleoni e shkroi me dorėn e tij Kodin e famshėm tė cilit i dha emrin.
Shtetarėt e mėdhenj nuk marrin tė bėjnė profesione, por bėjnė kryeprofesionin e drejtimit tė shtetit, dhe pėr kėtė angazhojnė burra mendjendritur dhe jo ēiliminj qė e fillojnė karrierėn nė kabinete, apo qė si C/V u publikojnė vetėm faktin se kanė sy e veshė dhe se kanė hobi sportin dhe muzikėn!!!
Mbreti Zog punoi me mendje tė ndritura, qė i pėruleshin me veneracion dhe jo nga frika, megjithėse mund t'i kish kundėrshtarė idesh.
Nga tė gjithė ata qė i kėnduan bejte, pėrveē Nolit qė e harroi "Sulltan Salepin" dhe iu turr salepit tė njėmendtė dhe panegjirikave qė i pėsoi si derfomacion profesional i punės prej predikatori nė kishė - vetėm Stavro Vinjau qė nuk shkroi asgjė dhe e mbylli jetėn duke recituar bejten "Kollozhegu, djeg shtegu...", guxoi ta kundėrshtonte, duke i kujtuar qė nuk dinte frėngjisht si Gavroshi frėng dhe Vinjau qė kish lėēitur nė Francė ndoca gjėra tė cilat nuk i mėsoi askush se ēfarė ishin. Ndėrsa mendjet e tjera tė ndritura mahniteshin nga gjenialiteti i Mbretit Zog dhe ulnin kokėn e punonin pėr vendin ashtu si Ai, qė u printe si prijės i vėrtetė dhe jo si "bari" qė nuk e di se ku e ka "kopenė".
LZHK nuk ėshtė kartė e Nanos
Pohimi juaj nė formė postulati qė nuk ka nevojė pėr vėrtetim, se "LZHK ėshtė karta politike e Fatos Nanos", ėshtė i pasaktė. Dhe kjo sepse armiku mė i madh i Nanos ėshtė ai lider apo ai formacion qė mund tė angazhojė sa mė shumė tė djathtė abstenues, qė do ta kalonin shifrėn prej afro 500 mijė votuesish, rreth sė cilės vėrtitet e Majta shqiptare qė prej Qershorit tė vitit 1997. Dhe kėtė angazhim e motivim tė zgjedhėsve tė djathtė qė abstenojnė fatalisht, aktualisht mund ta bėjė vetėm Mbreti Leka e LZHK. Por kėtė gjė mund ta bėjnė edhe parti tė tjera qė mund tė formohen gjatė kėsaj kohe deri nė zgjedhje, e qė janė tė afta tė intrigojnė me programin e tyre sidomos ish tė Pėrndjekurit, Pronarėt legjitimė, komunitetin Ēam dhe atė Kosovar, si dhe tė uriturit qė ditėn e votimit turren tė sigurojnė bukėn e gojės.
Askush nuk mund tė margjinalizojė me vota njė subjekt me elektorat stabėl sikundėr ėshtė PD, e cila nuk ka nevojė pėr mbėshtetjen tuaj dhe timen.
LZHK ėshtė njė lėvizje politike me frymė gjithpėrfshirjeje, (termi nuk ėshtė shpikje e Nanos). Kjo lėvizje ka gjasa tė angazhojė abstenuesit, tė cilėt mungesa e zhvillimit dhe e perspektivės i ka bėrė aq apatikė dhe skeptikė ndaj partive aktuale. Nė kėtė lėvizje nuk mund tė mendohet tė aderojnė parti apo individė tė majtė, dhe askush nuk mund tė jetė aq naiv sa tė pohojė tė kundėrtėn.
Por gabimi mė i rėndė konceptual i juaji, z.Myftaraj, ėshtė pandehma se ēarja e votave tė djathta nė zonat zgjedhore nxjerr fitues PS. Dhe pėr kėtė ju sillni si argument faktin se 25 mijė votat e PLL nė tė gjitha zonat zgjedhore, paskėrkan fuqi tė zbresin nė mėnyrė tė barabartė totalin e votave tė PD nėn ato tė PS!!!
Po a mundet tė ndodhė kjo me anė tė ndikimit tė njė mestareje prej 250 votash legaliste pėr ēdo zonė!!!
Ju gjithashtu nuk merrni nė konsideratė faktin se po kėtė gjė do ta bėjnė edhe votat e LSI ndaj votave tė PS, apo ju mendoni se LSI tallet dhe nuk do tė konkurrojė mė vete?
Por kryegabimi juaj z.Myftaraj ėshtė fakti qė ju, si jurist, akoma nuk keni kuptuar thelbin e ligjit aktual zgjedhor, i cili megjithėse quhet "Ligj maxhoritar i korrektuar me Proporcional", nė thelbin e tij ėshtė ligj proporcional, ēka do tė thotė se numri i deputetėve tė ēdo subjekti zgjedhor nė parlament, nė pėrqindje ėshtė i barabartė me vlerėn nė pėrqindje tė votave tė marra.
Pra asnjė ēarje vote nuk ndikon nė numrin e deputetėve tė PD, rrjedhimisht as nė fitoren e saj tė mundshme.
Nėse sipas profecisė suaj vėrtetohet se "Leka Zogu nė krye tė LZHK do tė marrė vetėm 2.31 % tė votive", pra as 4 deputetė tamam, atėherė ju siguroj qė tė mos shqetėsoheni, sepse "loja e madhe e Nanos" nuk do tė ndikojė aspak pėr fitoren e PS dhe anasjelltas nė humbjen e PD nėpėrmjet pėrēarjes me anė tė LZHK.
Lidhur me pyetjen tuaj se pėrse "Z.P. nuk e sulmon Leka Zogun dhe LZHK", tė jeni tė bindur se e ka bėrė kėtė gjė sa herė ka dashur, sidomos kur boton shpesh letra tė veteranėve kundėr Tij e Mbretit Zog, por veēanėrisht kėto kohėt e fundit, pasi ėshtė hapur diskutimi lidhur me pavionin e "Luftės Nac-ēl" nė Muzeun Kombėtar dhe trajtimi apo vendi qė duhet tė zėnė nė kėtė pavion PLL e PBK dhe "roli i tyre gjatė LDB".
Nėse "ZP" nuk i bėn kėto sulme ēdo ditė, kjo mesa duket lidhet me vetpėrmbajtjen e Mbretit Leka dhe me besimin qė keni edhe ju se "LZHK do tė marrė vetėm 2.31 % tė votave tė vlefshme nė votime".
Por si publicist, ju e dini se sulmet nėpėr gazeta janė punė inatesh dhe perceptimesh tė shkruesve dhe drejtuesve. Mesa duket kėtu ka ndikuar edhe fakti qė Mbreti Leka dhe Oborri Mbretėror apo LZHK, nuk ka hyrė ndonjėherė nė polemikė me gazetarėt dhe gazetat, ashtu sikundėr kanė vepruar edhe nė rastin tuaj.
Mbreti Leka gėzon shėndet tė plotė
Lidhur me pretendimin tuaj se "Zogistėt janė nervozuar shumė nga ajo qė kam thėnė unė se Leka Zogu ėshtė nė gjendje tė keqe shėndetėsore, kjo ėshtė njė gjė e dukshme", e them me bindje se zogistėt nuk janė nervozuar aspak, ngaqė Mbreti gėzon shėndet tė mirė dhe dyshimi pėr tė kundėrtėn nuk ka pėrse tė nervozojė askėnd, pra as legalistėt.
Dyshimi juaj z.Myftaraj lidhur me shėndetin e Mbretit, e kalon cakun e "humanizmit" tek pohoni me bindje pėr tė kundėrtėn, pa fakte. Tė paktėn t'i referoheshit mjekut tė Familjes apo ndonjėrit nga grupi i mjekėve qė, me raste, atashohen pranė personave dhe familjeve VIP, sikundėr ka ndodhur edhe me Familjen Mbretėrore.
Nėse Mbreti nuk bėn operacione plastike dhe nuk shqetėsohet sa duhet pėr frizurėn e cullufeve, kjo nuk do tė thotė se ėshtė sėmurė. Ndaj do tė ishte mė mirė ta kursenit pėrqasjen me Hoxhėn dhe inskenimet teatrale e butaforike tė tij.
Mbreti Leka ka vetėm njė problem, kėmbėn, rigjenerimi i sė cilės ėshtė i ngadaltė por i sigurt. Mbreti Leka nuk ka pėrse tė publikojė kartelėn shėndetėsore pėrderisa nuk ka ndėrmend t'u kėrkojė shqiptarėve votėn nė emėr tė Tij, ēka do tė ndodhė vetėm kur tė zhvillohet Referendumi pėr formėn e regjimit.
Mbreti Leka nuk kėrkon tė bėhet as deputet, as ministėr dhe as kryeministėr, pėrveēse Mbret, gjithmonė dhe vetėm nėpėrmjet verdiktit popullor. Ai ėshtė prijės shpirtėror i shqiptarėve nacionalistė, i aderuesve dhe simpatizantėve tė LZHK dhe nuk e ha meraku fort qė ta duan tė gjithė shqiptarėt, pa pėrjashtim. Ai dėshiron tė jetė Mbret nėse e pranon si tė tillė shumica e mjaftueshme e shqiptarėve. Dhe ky ėshtė problem qė u takon qytetarėve ta vendosin, ndaj Mbreti ėshtė i pėrkorė nė turravrapin drejt mikrofonėve dhe nė ligjėrata.
Problemi mė i madh pėr njė shtetar janė hallet e shtetit dhe shoqėrisė, tė cilat zgjidhen me njė pėrkushtim shpirtėror, atdhetar dhe me njė shėndet tė mjaftueshėm mendor. Dhe tė gjitha kėto cilėsi Mbreti Leka i zotėron, madje nė nivel tė lartė.
***
Me kaq z.Myftaraj po e mbyll polemikėn me ju, pėr t'u marrė me tė tjera punė dhe angazhime, tė cilat i kam me tepri, ndonėse kohėn e kam tejet tė kufizuar.
Fund.
ANALIZA
Pavarėsimi i Kosovės dhe pengesat
Nga Astrit Kola
Raporti i fundit i Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave lidhur me ardhmėrinė e Kosovės, ka tronditur dhe ka zgjuar nga gjumi letargjik diplomacinė euro-atlantike, pavarėsisht afateve tė deklaruara pėr Statusin e saj pėrfundimtar, qė si kufij kohorė kishin vitin 2005.
Administrata ndėrkombėtare e UNMIK-ut, me paaftėsinė e saj proverbiale pėr menaxhimin e Kosovės nėn protektoratin e OKB; - mungesa e njohjes dhe e vizionit tė diplomacisė ndėrkombėtare pėr kėtė rajon problematik - nuk janė argumente bindėse dhe shpresėdhėnėse pėr tė konsideruar njė zgjidhje oportune tė statusit pėrfundimtar tė Kosovės.
Standardet skandaloze pėr Kosovėn, e qė u vunė si parakusht pėr pėrcaktimin e Statusit sipas formulės "Standardet para statusit", janė marrinat mė tė padėgjuara teksa imponojnė shumėfishin e pėrfaqėsimit parlamentar tė serbėve nė raport me pėrqindjen etnike dhe pjesėmarrjen nė votime.
Askush nuk di tė thotė se kur janė shpikur pėr herė tė parė dhe ku janė zbatuar kėto formula; se ku ėshtė parė e dėgjuar qė njė republikė tė konsiderohet "shtet multietnik" kur pakicat kombėtare nuk i kalojnė 5 % tė popullsisė; dhe se ku e kanė gjetur shifrėn e 2 milionė shqiptarėve tė Kosovės OJQ-tė qė furnizojnė me shifra Kofi Ananin, kur kjo shifėr ėshtė vetėm 200 mijė shqiptarė mė shumė sesa nė vitin 1989 nėn Serbinė e Millosheviēit, ndonėse shqiptarėt e Kosovės kanė lindshmėrinė mė tė lartė nė Evropė dhe qė prej asaj kohe kanė kaluar 15 vjet e kusur.
Edhe formula e Vuk Drashkoviēit propozuar sė fundmi "Statusi i Kosovės mė shumė se Autonomi dhe mė pak se Pavarėsi", ėshtė njė shpikje tjetėr e ēmendur dhe e padėgjuar mė parė, nė njė kohė qė diplomacia dhe disiplina shkencore e sė Drejtės Ndėrkombėtare kanė fabrikuar njė mori termash dhe konceptesh qė ndihmojnė nė vlerėsimin, pėrcaktimin dhe institucionalizimin e marrėdhėnieve ndėrkombėtare dhe kritereve pėr njohje tė pavarėsisė e sovranitetit tė vendeve aspirante.
Por tashmė, Grupi Ndėrkombėtar i Krizave e dha verdiktin teksa deklaroi se "Kosova duhet tė jetė e pavarur dhe nuk duhet tė ketė coptim. Duhet tė jetė multietnike, me garanci pėr tė gjitha komunitetet pakicė, duke pėrfshirė edhe serbėt, me garanci ndėrkombėtare, pėrkatėsisht europiane tė sigurisė dhe me garanci se nuk do t'i bashkohet njė vendi tjetėr fqinj, me pėrjashtim tė integrimeve evropiane...".
Kėtij formulimi i ėshtė afruar disi edhe ministri i Jashtėm serb Vuk Drashkoviē, teksa i deklaroi nė Beograd kryesueses sė delegacionit tė Parlamentit evropian se "Kosova duhet tė jetė nė njėfarė qeverisjeje tė Bashkimit Evropian", por kuptohet, sipas serbėve, conform formulės "minus Pavarėsinė dhe mė tepėr sesa Autonomi".
Kėto formulime evazive dhe tjerrje termash, mė tepėr sesa inkurajim i shqiptarėve dhe i institucioneve tė tyre tė ligjshme, janė belbėzime foshnjarake tė njė diplomacie qė s'di ē'tė thotė, ē'tė vendosė e ē'tė bėjė pasi paqja fitoi mbi luftėn.
Statusi i pacaktuar i Kosovės nuk pėrbėn problem nė sensin e ndonjė pėrkeqėsimi retrograd qė do tė rikthente Srebinė atje, pavarėsisht efektit tranzitor tė Rezolutės 1244, por ajo pėrbėn problem pėr faktin se administrata e Kofi Ananit ėshtė disa herė mė e paqartė dhe e paaftė sesa diplomacia ndėrkombėtare pėr tė dhėnė zgjidhje definitive nė administrimin e njė republike nėn protektorat.
Madje disa zėra thonė se pagat e terxhumanėve shqiptarė tė nėpunėsve "multietnikė" tė UNMIK-ut, pėrbėjnė mbi 10 % tė fondit tė pėrgjithshėm tė pagave dhe se janė pikėrisht kėta pėrkthyes qė u "shpėtojnė nderin" nėpunėsve tė OKB qė recitojnė gjepura meqė s'kanė ē'tė thonė e bėjnė nė njė vend ku janė dėrguar pėr tė dėshtuar me sukses, ngaqė nė shumicė vijnė nga vende tė Botės sė Tretė, para tė cilave Kosova ėshtė vėrtet njė parajsė evropiane.
Gjithsesi, Grupi Ndėrkombėtar i Krizave e hodhi dorezėn e sfidės nė kėmbėt e diplomacisė, sė cilės nuk i mbetet tjetėr veēse: ose tė njohė Pavarėsinė e Kosovės, ose tė rreket pėr tė qėmtuar nėpėr shkresa tė pluhurosura terma tė harruara, apo parafabrikate marrinash tė tipit "as ke hapa e as ke hupa".
Tė gjitha kėto zvarritje dhe dyzime qėndrimesh 6 vjet pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė, dėshmojnė se diplomacia jo vetėm ėshtė e papėrgatitur pėr zgjidhje definitive e adekuate, sidomos tė pranueshme nga palėt, por po bėhet shkas pėr frenimin e proceseve tė zhvillimit dhe integrimit ekonomik nė njė rajon me resurse tė stėrmėdha, duke e dėmtuar ardhmėrinė e Kosovės mė tepėr me mosveprim sesa me veprime konkrete.
Pėrvoja qesharake e Bosnjės nėn protektorat 10-vjeēar, ėshtė shembulli mė i mirė i perspektivės sė papėrcaktuar tė burokracisė sė kalbur tė OKB dhe i metodės sė punės sė diplomacisė ndėrkombėtare pėr zgjidhje efektive tė krizave tė kaluara nė rajonin e trazuar tė Ballkanit.
OPINIONE
Fatmir Mediu, shėrbėtor i 100 padronėve
Nga Besnik Ahmeti
Sa herė shkruajmė pėr Fatmir Mediun, njerėz tė menēur na kanė kėshilluar tė mos e bėjmė kėtė, me argumentin se ai qėnka me tė djathtėn dhe se nuk ka gjė tė pėrbashkėt me antishqiptarizmėn qė i vuri flakėn Shqipėrisė.
Por ja qė gabohen, sepse atdhetarėt e kanė paguar gjithmonė pėr shkak tė tė menduarit me zemėr dhe jo me kokė, dhe se shqiptarėt janė ndėshkuar pėr zemėrgjėrėsinė qė i ka karakterizuar gjatė gjithė historisė sonė.
Kampi i njerėzve qė i kemi cilėsuar si protagonistė tė tragjedive tona, janė jo vetėm antishqiptarė dhe punojnė qė tė djegin prap Shqipėrinė, por ata nuk do tė heqin dorė nga rruga e nisur, pėr shkak tė misionit qė kanė marrė.
Fatmir Mediu pėrfaqėson 39.818 votues, kur dihet se Shqipėria ka 2.489.891 tė tillė. Pra shihet nga shifrat se ēfarė force ka nė popull z.Mediu, sepse ai nuk pėrfaqėson as 2 % tė elektoratit dhe megjithatė sillet nė politikėn shqiptare si njeri me njė elektorat tė madh. Edhe atė elektorat qė ka, ėshtė pėr meritė tė lėshimeve qė i ka bėrė Berisha pėr kėtė sejmen shėmbullor dhe bisht sqepari rezervė, nė ēdo moment.
Fatmir Mediu, kryetar i partisė qė mbėshteti Nanon nė vitin 1997, del sot e bėhet badigardi i kryetarit tė PD, Berishės.
O Fatmir, badigardėt i ka me bollėk Berisha.
Ti Fatmir bėn mirė ta provosh njė herė vetėm se sa forcė ke nė elektoratin shqiptar, e pastaj do ta shohėsh se Berisha nuk do tė tė mbajė mė pėr tė bėrė politikė.
Partia Rebublikane, as ka patur elektorat dhe as ka tė tillė nė Shqipėri. Ajo pėrfaqėsohet nga njė grup njerėzish si Sabri Godo dhe ti, dhe nga disa degė nė rrethe qė nuk kanė as antarėsi dhe as kryesi tė qėndrueshme.
Kėto i kemi parė me sytė tanė nė disa rrethe tė vendit tonė, ku anėtarėt tuaj kishin edhe tesera tė PD-sė, edhe tė PSD-sė, edhe tė PS-sė, dhe talleshin me njerėzit qė ju pėrfaqėsonin, pasi ndiqnin shėmbullin e qendrės o Fatmir.
Ju dhe Partia juaj o Fatmir, jeni thjesht njė fantazėm nė jetėn politike shqiptare, dhe ushqeheni me tagjinė e PD dhe Berishės.
Ty o Fatmir kurrė nuk tė pamė tė bėsh analiza politike, tė ngresh njė parti serioze dhe tė qėndrueshme, si dhe tė kesh njė elektorat tėndin.
Ti o Fatmir luan bukur vetėm bilardo, me disa miq, tė cilėt shumė njerėz i njohin mirė dhe ndoshta edhe organet kompetente nė Shqipėri i kanė nė letrat e tyre. Rri me ta se ndoshta do tė pėrfitosh diēka, se me Berishėn e ke davanė e humbur. Rri me ta, se ndoshta nesėr tė ndihmojnė pėr ndonjė biznes e tė mbrojnė siē dinė ata.
Mjaft me pallavra rrugėsh, se nuk i mbush dot mendjen as familjes tėnde.
Ti nuk bėn dot politikė, prandaj i bėn fresk Berishės. Ti nuk ke zotėsi tė tregosh forcėn tėnde nė jetėn politike shqiptare, prandaj rri lidhur pas karros sė Berishės.
Kėshtu o Fatmir, tė flet njė dashamir!
Pėrvoja e demokracive tė mėdha
Nga Alfred Feto
Pas fillimit tė fushatės presidenciale nė SHBA, tek njerėzit qė nuk i njohin sa duhet mekanizmat e demokracisė amerikane, natyrshėm lindi pyetja: pėrse nuk kandidoi sėrish z.Al Gor nė kėto zgjedhje(?!), ose: a do tė kandidojė sėrish z.Kerri nė zgjedhjet e ardhshme presidenciale?
Mendoj se kjo ėshtė njė pyetje, pėrgjigjia e sė cilės kuptohet lehtė nga ata qė e njohin thelbin e politikės bashkėkohore.
Shumė tė tjerė nuk e kuptojnė pasi mbėshteten nė koncepte tė vjetėruara, sipas tė cilave pushteti ose drejtimi i partive politike mund tė zgjasė me dekada.
Kėtu qėndron edhe tė kuptuarit e progresit dhe regresit, i hapjes sė rrugėve tė pėrparimit apo obstruksionizmi kokėfortė pėr interesa vetiake, dhe kjo ėshtė e vlefshme edhe pėr Shqipėrinė.
Politika moderne mbėshtetet nė rregulla tė forta dhe nė moral.
Zotėrinjtė Al Gor dhe Kerri bėnė njė prezantim dinjitoz nė fushatat e tyre presidenciale, duke dėshmuar forcėn dhe vlerat demokratike tė shoqėrisė amerikane.
Tė dy konkurrentėt nė fjalė, do tė ishin shumė tė vlefshėm pėr Amerikėn, pavarėsisht se verdikti i zgjedhėsve nuk i pėrcaktoi fitues, dhe kjo sepse nė krye tė administratės amerikane kurrė nuk ndodh tė ngjiten njerėz aksidentalė dhe me nivel mediokėr.
Xhorsh Bush (junior), aktualisht mbetet potencial botėror i mbrojtjes sė demokracisė dhe luftės kundėr terrorizmit.
Por nė Shqipėri ndodh krejt ndryshe, pasi po mbushen pesėmbėdhjetė vjet nga koha e ndryshimeve tė mėdha dhe vendi vazhdon tė zvarritet nė rrugėn e gjatė pėr anėtarėsim nė BE dhe NATO.
Kombet qė duan lartėsimin dhe qytetėrimin, e qė asnjėherė nuk e harrojnė tė kalurėn e tyre, vazhdimisht janė nė kėrkim tė rrugėve mė tė shkurtėra tė integrimit dhe sakrifikojnė me dinjitet, nė shėrbim tė sė ardhmes.
Lėvizjet pėr demokraci nė Shqipėri u imponuan nga rrethanat e brendshme dhe ndėrkombėtare, dhe u importuan.
Fitorja e Luftės sė Ftohtė nga Perėndimi, krijoi njė klimė politike tė favorshme pėr fitoren e demokracisė nė vendet ish komuniste, ku terreni ishte tejet i pėrshtatshėm, madje uria pėr demokraci ishte evidente.
Pėr Ramiz Alinė mė 1990 kishte vetėm dy alternativa: ose pėrfundimi i tij si Ēaushesku; ose hapja e detyruar e mundėsive pėr ndryshim, tė cilin ai ngarendi t'i realizojė me retushe tė pėshtira, sikundėr spostimi i disa byroistėve pėr tė dhėnė imazhin e rinovimit tė PPSH.
Gjithsesi edhe ato pak ndryshime shėrbyen si katalizator pėr thellimin e proceseve demokratike, pėr shkak tė presionit tė intelektualėve ish - tė Pėrndjekurve Politikė e Pronarėve legjitimė, studentėve dhe mbarė antikomunistėve, tė cilėt rrokėn momentin pėr t'iu kundėrvėnė monizmit dhe pėr t'i hapur rrugėn Demokracisė.
Klasa politike e asaj kohe, madje edhe kjo e sotmja, fatkeqėsisht kanė rrėnjė tė thella nė tė kaluarėn tragjike komuniste.
Ndryshimet e deritashme akoma nuk kanė arritur t'i afirmojnė plotėsisht standardet demokratike perėndimore pėr votė tė lirė dhe tė ndershme, sistem gjyqėsor tė besueshėm, shėrbim efektiv tė administratės publike dhe, pėr shkak tė korrupsionit, vendi ynė po pėrballet me probleme tė mėdha.
Fatkeqėsisht, niveli shumė i ulėt i politikėbėrjes dhe mungesa e moralit publik, shkaktojnė akoma neveri, e sidomos pabesueshmėri, qė lanēojnė politikanė pa vlera, dhe qė pėrsėrisin papushim sajesa sloganesh mashtruese e pa pėrmbajtje.
Politika e sotme karakterizohet nga papėrgjegjshmėria dhe aventurizmi, qė pėrveēse konsumit total rrit pandėrprerė konfliktualitetin dhe kaosin. Kėsisoj, parimet demokratike amerikane, dhe pėrgjegjėsisht ato perėndimore - mbeten akoma nė fazė iluzioni, ndėrsa pėr mė tė guximshmit mbeten stimuj pėr kurajo, nė kėrkim tė rrugėve tė zhvillimit pėr shoqėrinė shqiptare.
DIASPORA
Skandalet e vizitės sė Nanos nė Institutin Francez pėr Marrėdhėnie Ndėrkombėtare nė Paris
Nano, mungesė kurajoje e realizmi pėr Kosovėn
Skėnder Zogu: Si mund ta injoroni pavarėsinė e Kosovės!Para disa ditėsh kryeministri Nano ka zhvilluar njė vizitė nė Francė ku u pa nė njė pozitė mjaft tė vėshtirė, kur u pėrball nė debatin me temė "Tė bėjmė Europėn sė bashku me Ballkanin", tė organizuar nė Paris nga Instituti francez pėr Marrėdhėniet Ndėrkombėtare.
Kryeministri Nano, mbasi mbajti referatin e tij tė quajtur "Ta bėjmė Europėn bashkė me Ballkanin" ėshtė gjendur para detyrimit pėr t'iu pėrgjigjur pyetjeve tė auditorit.
Pyetjes sė bėrė prej njė diplomati francez nė sallė qė tha se "Viti 2005 do tė jetė krucial pėr tė ardhmen e Kosovės. Ju, duke qenė se jeni edhe kryeministėr i Shqipėrisė, ēfarė zgjidhjeje kėshilloni?" z.Nano i dredhoi duke treguar mungesė kurajoje e realizmi. Duke shpalosur njė filozofi utopike, ai predikoi nė favor tė njė zgjidhjeje tė pėrcaktuar nga institucionet europiane qė konsistonte nė integrimin e Kosovės nė BE.
Skėnder Zogu, kushuri i parė i Mbretit Leka, replikoi me Nanon duke shtjelluar pikat e mėposhtme si ide kundėrshtuese ndaj atyre tė kryeministrit duke thėnė se: "Eshtė e habitshme se si ju dhe qeveria juaj, nuk llogarisni fare aspiratat e vėrteta tė shqiptarėve tė Kosovės, tė cilėt pėrbėjnė mbi 90 % tė popullsisė sė kėtij vendi. Unė jam i ēuditur se si ju as nuk guxoni tė flisni pėr zgjidhjen pėrmes pavarėsisė. Ju nė fjalėn tuaj keni bėrė aluzion pėr pavarėsinė e Serbisė, i cili ėshtė ndėrkaq njė shtet i pavarur, por nga ana tjetėr keni shpėrfillur tė thoni nevojshmėrinė e mbajtjes sė njė referendumi nė Kosovė, i cili do t'u mundėsonte shqiptarėve tė kėtij regjioni tė zgjidhnin lirisht dhe pėrfundimisht tė ardhmen e tyre. Mė duket se ju nuk jeni shumė i ndjeshėm ndaj interesave vitale tė vėllezėrve dhe motrave tona nė Kosovė!" - ka thėnė z.Skėnder Zogu.
Nano ėshtė ruajtur tė mos japė pėrgjigje ndaj kėtyre kritikave dhe ka vazhduar kėtė debat duke lexuar prozėn e tij filozofike mbi tė ardhmen e Ballkaneve dhe tė Shqipėrisė mbas vitit 2014.
Disa pjesėmarrės nė sallė i kėrkuan atij tė thoshte nėse besonte qė mund tė votohej sėrish nė zgjedhjet e afėrta njė qeveri, qė ka bėrė aq shumė nė dėm tė imazhit tė vendit. Skėnder Zogu, i ftuar nė kėtė tubim, e pyeti kryeministrin se si ėshtė e mundur qė korrupsioni ka marrė pėrmasa tė tilla tė frikshme nė Shqipėri nė tetėt vjetėt e fundit qė vendi drejtohet nga socialistėt dhe si ėshtė e mundur qė kryeministri nuk ndihet pėrgjegjės pėr kėtė situatė tė rėndė.
Kryeministri Fatos Nano u pėrpoq t'i dredhojė pyetjes me frazeologjinė e tij tashmė tė njohur, por gjithsesi pa guxuar tė shprehet se beson qė shqiptarėt do ta votojnė atė pėr njė mandat tjetėr nė zgjedhjet e kėtij viti. Tė pranishmit nė sallė kėrkuan gjithashtu edhe pėrgjegjėsinė e qeverisė dhe tė kryeministrit pėr lulėzimin e trafiqeve nė Shqipėri, dhe sidomos pėr lidhjet e kabinetit tė tij me krimin e organizuar.
Pavarėsisht pėrzgjedhjes paraprake qė ishte munduar t'i bėnte ambasada shqiptare nė Paris auditorit tė debatit, ajo qė ndodhi nė sallė ishte tepėr zhgėnjyese pėr kryeministrin dhe pėr stafin e tij. Ministri i Jashtėm, Kastriot Islami, dhe ambasadori Hoxha u panė tė ndiheshin tepėr ngushtė, ndėrkohė qė moderatori, zoti Domenique Moisi, u detyrua qė ta mbyllė debatin mė shpejt se ishte parashikuar.
Vetėm njė natė mė parė, kanali prestigjioz franko-gjerman "Arte" kishte paraqitur njė reportazh rreth krizės energjitike nė Shqipėri, me pamje nga qytete tė ndryshme tė vendit, me gjeneratorė qė buēisnin nga tė katėr anėt, biznese tė asfiksuara dhe fėmijė qė mėsonin nėn dritėn e qirinjve. Reportazhi i mėshoi sidomos faktit pėr gjendjen tepėr tė vėshtirė qė po kalon qyteti i Shkodrės, i cili drejtohet nga opozita, ndonėse ndodhet vetėm 16 kilometra nga njėri prej hidrocentraleve kryesore tė Shqipėrisė, ai i Vaut tė Dejės.
Korresp. "Atdheu"
Tashmė gazeta "Atdheu" ka njė adresė tė re website tė quajtur
http://albania.dyndns.org/defaultpll.htm
Legalistėt shqiptarė, nė njė faqe tė re interneti
Njė nga mėnyrat e publikimit sot nė kohėn e "fshatit global" ėshtė pėrmes internetit, - ndėrtimit dhe mirėmbajtjes sė web-faqeve. Edhe legalistėt prej disa muajsh po e pėrdorin kėtė mundėsi qė tė ofron sot elektronika, pėrmes njė adrese tė re profesionale, ku publikohen rregullisht tė dhėna rreth Mbretit Leka, PLL dhe gazetės "Atdheu".
Nė kėtė mėnyrė pra, kushdo qė ėshtė i interesuar rreth kėsaj gazete, por edhe aktiviteteve e pėrbėrjes sė PLL, mund t'i gjejė shkrimet e javės por edhe ato tė mėparshme nėpėr arkivėn e saj, nė adresėn e cituar nė krye tė faqes, e cila ėshtė pjesė e njė web-site-i tė titulluar
Kjo faqe interneti ėshtė ndėrtuar e mirėmbahet nga i mirėnjohuri z.Patrice Najbor, njė shqiptarofil nga Parisi, dhe njėkohėsisht njė mbėshtetės i politikės sė Mbretit Leka dhe bashkėpunėtor i ngushtė i z.Skėnder Zogu (kushuri i Mbretit Leka) dhe i z.Hyll Spahija, tė cilėt kanė qenė pjesė thelbėsore e aktivitetit tė monarkistėve nė diasporė.
Kjo faqe ėshtė, nė pjesėn e saj mė tė madhe, ajo qė ka qenė dikur nė adresėn www.french-market.com/albania, por me disa pėrmirėsime tė lehta dhe njė risistemim tė arkivit.
Nė tė do tė gjeni pothuaj tė plotė arkivin e gazetės "Atdheu" qė prej vitit 2001. Ndėrsa tė dhėna pėr monarkinė shqiptare e aktivitetin e Mbretit Leka mund tė gjeni duke filluar nga viti 1997.
Njė veēanti e kėsaj faqeje ėshtė fakti se aty ka albume tė tėra fotografike, tė cilat mjafton t'i klikosh e tė hapen. Kjo adresė ka gjithashtu njė pėrmbledhje shumė skrupuloze e tė thukėt pėr ngjarjet qė kanė tė bėjnė me Mbretin Leka e PLL, nė shqip, nė anglisht dhe nė frengjisht.
Ka me dhjetėra link-e qė tė lidhin me faqet kryesore tė monarkistėve nėpėr botė etj..
Po ashtu aty janė afishuar edhe njė sėrė veprash studimore qė kanė tė bėjnė me monarkinė dhe historinė e Mbretit Zog.
Kjo faqe interneti ėshtė njė dritare e ēmueshme pėr tė gjithė bashkatdhetarėt tanė nė disporė qė kėrkojnė tė informohen pėr tė rejat e fundit rreth politikės sė PLL nė kuadėr tė LZHK dhe nė tė ardhmen ajo do tė pasurohet edhe me rubrika tė reja, pėr tė cilat z.Najbor na ka shprehur gatishmėrinė e tij qė tė punojė.
Si faqe ajo mban emrin e "Albania Institute" (Institutit Shqiptar) i cili drejtohet nga z.Patrice Najbor.
Njėkohėsisht kjo faqe ėshtė njė ndihmesė edhe pėr tė gjithė studiuesit e huaj, tė cilėt kanė njė bankė tė dhėnash tė gatshme, pa asnjė pagesė, nė lidhje me historinė e shqiptarėve dhe posaēėrisht pėr monarkinė zogiste. Ky webpage i monarkistėve ėshtė mė profesionali duke e krahasuar me faqet e mėparshme nė "shqipetonline" dhe atė tė gazetės "Atdheu" nė "freeservers".
E sė fundi kjo faqe e re interneti ėshtė njė ogur i mbarė pėr zogistėt nė kėtė vit elektoral, pas marrjes sė ambjenteve tė reja tė punės pėr PLL, tė cilat janė pothuaj nė qendėr tė Tiranės.
"Atdheu"
___________________________
30 Januar 2005
___________________________
Pas kėrkesės sė Kadaresė, Rrok Mirditės, Mentor Petrelės e Maks Cikulit
Spitali i Tiranės merr emrin Geraldina
Letra: "Mbretėresha Geraldinė ėshtė njė nga urat lidhėse tė kombit me zhvillimin europian, ide sė cilės ajo i qendroi besnike deri nė fund. Ky propozim i jep institucionit njė zgjidhje funksionale homogjene kuptimplote me lokalizimin nė 'Bulevardin Zog I'..."
Replikė me shkrimin e z.Kastriot Myftaraj: "LZHK zbulohet si njė Lėvizje pėr Zhvillimin e Kundėr-berishizmit"
Kastriot Myftaraj njė shėrbėtor i komunizmit
Neritan Kolgjini
Sprovė pėr t'u marrė seriozisht me njė 'parvenu' publicistik
Nė kėto kohėra tė "mrekullishme" qė po jetojmė, fenomeni "parvenu" ka qenė me tė vėrtetė prolifik dhe i pakrahasueshėm me ndonjė periudhė tjetėr historike tė shqiptarėve. Sa pėr sqarim, po shėnojmė se "parvenu"-ja ėshtė ai lloj robi, pa ndonjėfarė origjine familjare, i cili ēan pėrpara nė jetė, nė ēfarėdo fushe. Sipas fjalorit "Oxford American Dictionary" (Avon Books, NY,1986), 'parvenu' do tė thotė: "person me origjinė tė errėt, qė ka fituar pasuri ose pozita". E dhamė tė plotė kėtė definicion, pėr sqaruar se, nė kėtė sprovė gazetareske, kėtė term do ta pėrdorim sipas kėtij kuptimi.
Po pse po merremi me kėtė fenomen, do tė pyesė ndokush, kur thuhet se nė Shqipėri kjo ėshtė bėrė njė gjė masive? Pėrgjigjja ėshtė e thjeshtė: "parvenu"-ja ėshtė mjaft i dėmshėm si fenomen, pasi prish rrėnjėsisht njė shoqėri, sidomos kur kap pozita tė rėndėsishme shoqėrore. Gjithashtu shpresojmė qė kjo sprovė tė bjerė nė dorėn e sociologėve, qė tė merren seriozisht me kėtė problem, - simbas mendimit tonė modest - thelbėsor, tė kėsaj kohe. Parvenu-nė mund ta ndeshėsh me petkat e "pronarit", tė politikanit, tė personit publik, tė nėpunėsit tė shtetit, tė trafikantit, tė vrasėsit etj.. Ky tip njeriu, paraqet rrezikshmėri shoqėrore, pikėrisht pėr shkak tė origjinės sė tij tė errėt familjare. Prandaj nė njėfarė mėnyre, duhet konsideruar njė normė higjenike sociale njohja dhe profilaksia ndaj elementit "parvenu".
***
Pikėrisht njė tip i tillė "parvenu" qė ka ēarė nė fushėn e publicistikės, i quajtur Kastriot Myftaraj, u bė shkas tė ulem e tė bėj kėtė shkrim pėr shkaqe qė do t'i sqaroj hollėsisht mė poshtė. Jo pse ai ėshtė njė "parvenu", por pėr shkak tė njė elementi tė ri qė ka artikuluar ky person, nė njė shkrim nė gazetėn "Tema" nė datat 25-26-27 janar 2005, tė titulluar "LZHK zbulohet si njė Lėvizje pėr Zhvillimin e Kundėr-berishizmit".
Nė kėtė shkrim, Myftaraj ngre pėr herė tė parė nė debatin publicistik tė pas 90-ės, tezėn se fajtorė pėr ardhjen e regjimit komunist nė fuqi janė vetė viktimat e kėtij regjimi. Pėrtej kėsaj, nga shkrimi i tij del si konkluzion se fajtorė pėr kėtė janė jo vetėm gjyshėrit e baballarėt e tė persekutuarve tė sotėm nga komunizmi, por edhe vetė nipėrit e bijtė e tyre qė kanė lindur pas vitit 1945. Ky pohim shihet qartazi qė ėshtė krejt jologjik e fare i ēakėrdisur. Megjithatė, duke qenė se ėshtė hedhur si tezė dhe duke qenė se synimi i tij ėshtė, - hiē mė pak se - t'u thotė pinjojve tė antikomunistėve tė 1944-ės qė - juve nuk ju takon tė luftoni tė merrni mė pushtetin! - nė kėtė sprovė tonėn do tė mundohemi ta trajtojmė sa mė seriozisht e thellėsisht qė tė jetė e mundur.
***
Nė faqen 9 tė "Tema" dt.25 janar, nė shkrimin e Kastriot Myftarajt thuhet tekstualisht se: "Me formulėn "bashkėvuajtės dhe bashkėfajtorė" Berisha nė fakt tha njė tė vėrtetė historike, pasi shtresa e ish tė persekutuarve politikė nuk mundet ta mohojė pėrgjegjėsinė qė ka pėr vendosjen e diktaturės komuniste nė Shqipėri, nė 1944." Pra bijtė dhe nipat e atyre qė, sipas Myftarajt, lejuan komunizmin mė 1944, paskan faj edhe nė vitin 1991, kur Sali Berisha tha atė "batutė" tė famshme, pavarėsisht se nė vitin 1944 mund tė ishin nė bark tė nėnės ose kushedi se nė ē'qiell qė ka falur Allahu pėr ata qė do tė lindin.
Le tė themi njėherė se kjo tezė ėshtė, sė paku, njė riciklim nė kushte pluraliste i tezės komuniste tė trashėgimit tė fajėsisė brez pas brezi, pra njė tezė e njerėzve tė PPSH (shėnim: kėto iniciale janė tė njohura dhe nuk shprehin partinė e parvenuve) dhe tė Sigurimit tė Shtetit. Se sa i qendron kjo logjikės, kėtė e kupton edhe djali im nė klasė tė tretė fillore, dhe jo mė njė Kastriot Myftaraj. Problemi nuk ėshtė se ai nuk e ka tė qartė se po thotė njė gomarllėk, tė cilit i shquhen veshėt pėrtej faqeve tė gazetės "Tema". Pėrkundrazi!... Qėllimi ėshtė qė pėrmes njė truku tė tillė publicistik, - tė ngritur, siē bėhet shpesh, mbi njė gabim tė logjikės formale, - tė legjitimohet teza se pinjollėve tė kėsaj shtrese nuk u takon mė pushteti, pasi - sipas Myftarajt - kėta janė fajtorė qė u dhanė pushtetin komunistėve nė vitin 1944!(sic!). Askush tė mos skandalizohet me kėtė tezė, pasi, siē e thamė nė hyrje tė shkrimit, jetojmė nė kohė "mrekullirash" dhe ku ēajnė pėrpara "parvenu"-tė. Kastriot Myftaraj e thotė troē qėllimin e paracaktuar kur shprehet se "Nė rast se krimineli ėshtė pėrgjegjės pėr njė krim, jo mė pak pėrgjegjės ėshtė ai qė e kishte pėr detyrim ta ndalonte dhe nuk bėri gjithēka qė kishte mundėsi pėr ta ndaluar". Pra shkurt llafi, xhelatėt komunistė qė vunė nė satėr mbi 6000 shqiptarė, janė njėsoj tė pafajshėm sa viktimat e tyre. Ose anasjelltas: komunistėt janė, sipas Myftarajt, poaq kriminelė sa njerėzit qė i kthyen nė kufoma e i dėrguan nė botėn tjetėr. Eh pikė e zezė... po edhe sikur tė dojė tė tallet njeriu me diēka apo me vetveten, nuk mund tė arrijė nė kėto nivele ku shkon z.Kastriot Myftaraj!...
Mė tej nė tė njėjtin shkrim (dt.26 janar) Myftaraj deklamon se kritikėt e tezės sė Berishės pėr "bashkėfajtorė e bashkėvuajtės" nuk duhet tė presin pushtet, pėr shkak tė fajit tė tyre "historik", apo mė mirė, - tė shprehemi me termat e Kastriot Myftarajt, - tė "mosveprimit tė tyre kriminal". Ai e artikulon kėtė tezė nė paragrafin qė po e japim mė poshtė tė plotė: "Dhe kulmi i ironisė ėshtė se kėta kritikė tė Berishės prapė donin tė rrinin duarkryq dhe tė shikonin sesi PD dhe Berisha do tė hynte praktikisht nė njė luftė me forcat e ish-regjimit komunist, siē qendruan nė 1997 dhe tė prisnin qė Berisha t'u jepte privilegjet (nėnkupto pushtetin - shėn. im, N.K.) qė i patėn humbur nė 1944." Nuk ka se si thuhet mė shqeto njė gjė e tillė, sesa nė termat qė pėrdor publicisti nė fjalė. Por se sa qendron ky argument i tij, kjo ėshtė njė ēėshtje tjetėr.
Ai duket se tashmė e ka shenjuar si "target" shtresėn e ish tė persekutuarve nga komunizmi, (si njė target "tė paprekur" deri mė sot) dhe po e siluron nė mėnyrat mė agresive qė mund tė pėrdoren, pra, hėpėrhė, pėrmes shtypit. Nga kjo pozitė, ai nuk ndryshon gjėkafshė nga prokurorėt e xhelatėt e kohės sė komunizmit, qė jo vetėm zhdukėn ēdo mundėsi qė njerėzit e kėsaj shtrese tė kishin ndonjėfarė pushteti, por tentuan edhe t'ua presin ēdo mundėsi shprehjeje, jetese e mė sė fundi edhe jete, duke i ekzekutuar. Myftaraj sot thotė e bėn aq sa ka nė dorė. Kam bindjen se ai, po tė kishte mundėsi tė vepronte, (e sidomos nėse marrim nė konsideratė ato qė ka shkruar pėr probleme tė tjera si psh., gegė-toskė, (dis)harmonia fetare, Ahmet Zogu, (ē)islamizimi i shqiptarėve etj.), them me siguri se nuk do tė ngurronte tė resiste edhe nga kujtesa e kėtij kombi, ekzistencėn e njerėzve tė persekutuar nga komunizmi. Por tė mos largohemi nga tema qė po trajtojmė. Pra a u takon ish tė persekutuarve tė pėrpiqen tė marrin pushtet politik nė Shqipėri apo jo? Sipas Myftaraj, del se jo. Duke paraqitur argumentin e "trashėgimit tė fajėsisė". Por ky ėshtė njė argument qė nuk vlen, pasi nė radhė tė parė ėshtė njė argument i ngritur nga komunistėt. Prandaj Myftaraj duke qenė se ėshtė njė bythec (nė kuptimin pasues i dikujt, pėr mė gjerė shih Fjalori i Gjuhės sė Sotme Shqipe, fq.209) i (pseudo)argumentit komunist (por edhe i propagandės e akuzave tė komunistėve ndaj kundėrshtarėve tė tyre), nuk duket se mund tė bindė njeri me kėtė. Thjesht edhe pėr faktin se si argument ėshtė antinjerėzor.
Mė poshtė nė kėtė shkrim do tė tregojmė se pse ish tė persekutuarit, njėlloj si ēdo shtresė tjetėr, kanė tė drejtė tė organizohen politikisht e tė tentojnė tė fitojnė pushtetin nė Shqipėri. Aq mė tepėr qė kanė origjinė nga familje qė politikėn "ua heq oxhaku".
Edhe nė shkrimin e Myftarajt nė dinamikė tė tij qėndron politika. Pėrkatėsisht ajo e PD-sė apo mė saktė e z.Sali Berisha dhe e ajo e LZHK-sė. Vetė Myftaraj mban njė qendrim dukshėm, gati fanatik, pro politikės sė PD, apo mė saktė tė z.Sali Berisha. Nė shkrimin nė fjalė (dt.25) ai dallon qartė tri shtresa politike tė shoqėrisė: 1.komunistėt, sigurimsat dhe bashkėpunėtorėt e Sigurimit, qė gjithsej llogaritet se shkojnė nė 250 mijė vetė, 2.antikomunistėt tradicionalė (tė persekutuarit politikė) qė, sipas tij, llogariten tė jetė mė pak se shtresa e parė, le tė themi 200 mijė vetė dhe 3.shtresa e ndėrmjetme, e cila po tė llogarisim totalin e popullsisė, del se pėrbėn mbi 3/4 e popullsisė le tė themi rreth 2 milion. Duke ndjekur kėtė logjikė statistikash, shkojmė mė tej duke sqaruar se PS ėshtė pasardhėse e shtresės nr.1. PD-ja rrjedh pothuaj nga shtresa nr. 3, ndėrsa LZHK nga shtresa e antikomunistėve tradicionalė (nr.2). Kėshtu, duke qenė se Myftaraj e vendos veten nė "shtresėn e ndėrmjetme" e politikisht nė krah tė PD-sė, atėherė moralisht ėshtė e papranueshme qė ai tė sulmojė njė grup tjetėr social-politik e ta linēojė publicistikisht duke dhėnė pretencėn se nuk ka tė drejtė tė synojė pushtet. Jo pėr ndonjė gjė, por sepse kushdo qė do ta bėnte kėtė, do tė akuzohej menjėherė pėr parcialitet, argumenti i tė cilit nuk mund tė pranohej nė asnjė analizė serioze. Njė arsyetim i kėtij shkrimi mund tė bėhet sipas logjikės sė interesave elektorale. Kėtė e kupton ēdokush, sepse sot nė mediat shqiptare, gjithēka vėrtitet rreth verdiktit tė zgjedhjeve tė ardhshme mbas 6 muajsh. Edhe shkrimi i Myftarajt shquan se ėshtė i nisur nga qėllime elektorale-propagandistike pro-PD-sė. Por ky argument nuk ngre peshė, pasi ėshtė i natyrės utilitariste dhe jologjike. Ajo qė e bėn edhe mė tė pasaktė ėshtė vija ndarėse qė ai vendos midis antikomunistėve tradicionalė dhe PD-sė. Po t'i shtojmė kėsaj edhe atė se ai ėshtė njė argument i krijuar nga komunistėt, atėherė bėhet edhe mė pak i qendrueshėm.
***
Shkrimi i Myftarajt ėshtė me interes tė analizohet edhe nė aspektin e tij moral e etik. Ai pėrmban njė numėr kaq tė pazakontė shpifjesh, e defamacionesh saqė nuk mund tė heshtet mė tej. Pėr fat tė keq sot ėshtė bėrė gati "modė", poshtėrimi publik i tjetrit, pa asnjė shkak, pėrveē faktit se ai ėshtė gjallė dhe kėrkon tė jetojė jetėn e tij. Nė kohėn e regjimit komunist, kjo teknikė poshtėrimi kishte njė tjetėr dimension, dhe njerėzit etiketoheshin si "armiq tė popullit" sikur tė ishin sende. Edhe sot vazhdon e njėjta metodė, vetėm ka ndryshuar aparenca e kėtij fenomeni, ndėrsa thelbi ka mbetur i pandryshuar. Eshtė hequr monopoli i defamimit publik qė e kishte Partia (PPSH), dhe sot e kanė nė dorė tė gjithė ata qė kanė mundėsi botimi (media, libra, agjenci webpage etj..). Kastriot Myftaraj ėshtė rast manuali pėr tė kuptuar se deri ku mund tė arrijė poshtėrimi i tjetrit, qė mund tė jetė kundėrshtar ideor. Mjafton t'u hedhėsh njė sy shkrimeve e librit tė tij nė dy variante, pėr ta kuptuar gravitetin e kėtij fenomeni. Shkrimet e Myftarajt duken se janė produkt i dorės sė njė shkrimtari nėn trysninė e njė fantazie tė harbuar, madje tė tėrbuar. Publicistika e tij nė total mund tė konsiderohet njė fanta-publicistikė, (sipas gjedhes fanta-shkencė, fantastiko-shkencor). Nė shkrimet e tij gjen rėndom krijimtari, fantazi e figuracion letrar, por shumė pak tė vėrteta e fakte tė verifikueshme. Por kjo "gjini" e re e literaturės publicistike qė ka fatin ta lėvrojė kaq vrullshėm Myftaraj, nuk do tė thotė se ėshtė normale nė aspektin moral. Pėr shkak tė kėsaj "risie", s'do me thėnė se ai ka tė drejtė nė ato qė nxin gazetave. Pasi krijimi i fakteve, sidomos nė publicistikė, ėshtė krejtėsisht kundėr moralit tė gazetarit, dhe i dėnueshėm me ligj. Fantazia e krijimi mund tė pranohen si tė dobishme nė letėrsi, nė arte tė tjera, edhe nė kinematografi, por absolutisht jo nė publicistikė.
Meqė jemi nė kėtė pikė, kujtojmė se Myftaraj ka muaj tė tėrė qė shpif e shpik nėpėr gazeta tė ndryshme, (edhe nė "Tema") rreth fakteve qė kanė tė bėjnė me njė lėvizje politike tė iniciuar nga NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve. Psh., nė kėtė shkrim qė po shqyrtojmė, ai thotė se: - 1.njerėzit e LZHK pėrdorin tezat e propagandėn e PS dhe tė Sigurimit tė Shtetit kundėr Berishės; 2.Marrėveshja e Mukjes pėrmban simbolikėn e marrėveshjes Molotov - Ribentrop; 3.PLL me ndihmėn e PD, arrin tė nxjerrė aq deputetė, sa arka me flori rrėmbeu Zogu kur iku si cub mė 1939; 4.tė persekutuarit kritikė ndaj Berishės janė minorancė dhe kanė qenė bashkėpunėtorė tė Sigurimit tė Shtetit; 5.Leka Zogu ėshtė njė trafikant droge; 6.antiberishizmi i "antikomunistėve" tė diasporės ėshtė njė ushqim i dhėnė nga Sigurimi etj.. etj., pėr tė mos u zgjatur mė tej nė kėto pėrēartje fanta-publicistike.
T'u pėrgjigjesh kėtyre shpifjeve & shpikjeve rast pas rasti duke i pėrgėnjeshtruar, nuk do tė mjaftonte njė gazetė e tėrė. Pastaj nuk do t'ia vlente, pasi thjesht do tė pėrsėrisnim gjėra qė opinioni i njeh mjaft mirė. Nga tė gjitha kėto shpifje vlen tė pėrgėnjeshtrojmė vetėm atė qė Kastriot Myftaraj e ka mė pėr zemėr, tezėn e bashkėpunimit tė ish-tė persekutuarve me Sigurimin e Shtetit.
Sė pari, nuk ka dalė ndonjė fakt, dhe unė nuk njoh ndonjė njeri nga diaspora nė krye tė LZHK-sė nė SHBA, apo njerėzit nė forumet drejtuese tė PLL, qė tė kenė qenė tė lidhur me Sigurimin e Shtetit. Por ja si shkruan Myftaraj nė "Tema": "Ata "antikomunistė" tė diasporės qė vazhdojnė tė vjellin antiberishizmin e tyre tė ushqyer nga PS dhe Sigurimi i Shtetit (S.SH), apo siē quhet sot, S(HI)SH, atyre u duhet kėnduar e perifrazuar ajo kėnga e Adelina Ismajlit...". Kjo frazė pėr antikomunistėt e diasporės, ėshtė njė shpifje e ndyrė, tė cilėn kanė guxim ta bėjnė vetėm njerėz pa kurrfarė burrnie e ndjenje turpi, apo "parvenu", siē ėshtė Kastriot Myftaraj. (Nėse ai do tė kishte ndonjė fakt, afėrmendsh do ta kishte thėnė). Nuk do tė na stilizonte nė mėnyrė aq vulgare njė kėngė tė Adelinės. Po tė jetė se Myftaraj di ndonjė fakt, ėshtė i lutur ta publikojė e tė mos spekullojė si grua e keqe me insinuata si ato qė ka bėrė nė shkrimin nė fjalė. Njerėzit e LZHK nė SHBA kanė emėr e mbiemėr, edhe tė PLL nė Tiranė njihen publikisht, u dihet origjina nė disa breza. Nėse Myftaraj ka qejf tani tė publikojmė biografitė familjare, le t'ia nisim atėherė... Si fillim, ai tė shkruajė nė "krijimin" e radhės se nga ėshtė dhe si ia quajnė prindėrit e paraardhėsit e tij.
Sepse me teknikėn e shpikjes sė fakteve, unė mund ta nxirrja, me lehtėsinė e David Copperfield-it (iluzionistit tė famshėm) Kastriot Myftarajn, njė eskimez nga Groenlanda. Po tė pėrdorja edhe unė teknikat e fanta-publicistikės sipas stilit tė Myftarajt, mund tė shkruaja me ton serioz nėpėr gazeta apo libra, gjėra qė vetė Myftaraj nuk i ka ēuar nėpėr mend. Dhe le tė mė lejohet tė jap njė shembull: "1.ai (Kastriot Myftaraj) ėshtė njė murg, i cili ka kryer seminare teologjike jashtė shtetit, (pasi ėshtė i pamartuar dhe pa fėmijė, siē thotė Arian Ēani); 2.origjina e tij ėshtė ambigue, pasi tė jėmėn e ka nga Golloborda, ndėrsa tė jatin njė sllav (ose vlleh) tė islamizuar nga njė fshat i Devollit; 3.ai shtrembėron historinė e shqiptarėve, pėr shkak se i jati ka qenė mėsues i historisė sė PPSH e i marksizmit dhe njėkohėsisht i implikuar me Sigurimin komunist; 4.ai shfaq simptoma demence mentale, qysh kur bėri njė vizitė nė shtetin grek, ku thuhet se mori njė pako me tė vėllanė; 5.Myftaraj ėshtė njė shikas i Gazidedes dhe njė agjent i Bin Ladenit, sepse..." - kėtu nuk mė eci mė fantazia dhe e lash me kaq. Njė sugjerim mė erdhi nga njė libėr qė mban emrin e Kastriot Myftarajt nė kopertinė, tė titulluar "Kalvari i Gjysėhanės", f.379, por nuk e pashė tė arsyeshme ta pėrdorja e kėsisoj tė vishja kostumin e kopjacit e tė plagjiatorit. Si pėrfundim tė kėtij argumenti, fantazia pjellore prej shkrimtari (si e Kastriot Myftarajt) nuk na ēon gjėkundi, nėse duam tė qullosim gjė qė t'i rezistojė kohės dhe nėse nuk duam tė bėhemi karagjozė shembullorė. Si njė e njė qė bėjnė dy, edhe Myftaraj nė shkrimin e tij ka shpifur nė mėnyrėn mė tė paskrupullt, qė do tė thotė - mė ndėrgjegje tė plotė pėr atė qė po bėn.
***
Sė dyti, nė garėn politike, ēdo forcė politike ka tė drejtė tė bėjė ato lėvizje apo tė marrė ato pozicione qė i duken mė tė frytshme nė funksion tė objektivave elektoralė. Nėse LZHK ka zgjedhur tė mos bėjė aleancė me PD para zgjedhjeve, kjo s'do tė thotė se ajo ėshtė e lidhur me PS-nė, me Fatos Nanon, apo, siē fantastikon Myftaraj, me Sigurimin e Shtetit. Deri mė sot nuk ka ndonjė element apo fakt tė papėrgėnjeshtruar qė tė vėrtetojė tė kundėrtėn. Akuzat dhe historitė me Sigurim, nuk mund tė kthehen aq lehtė nė letėrsi horror e publicistikė fantastike pėr tė poshtėruar njerėz e forca politike. Ka 15 vjet qė po i shohim se cilėt kanė qenė vegla e shėrbėtorė tė Sigurimit. Tani s'ka vend mė pėr hamendėsime, kur ia dimė kaq mirė historitė njėri-tjetrit.
Duke e pėrmbledhur argumentin themi se ēdo forcė politike, e vetėdijshme pėr forcėn e vet, ka tė drejtė tė bėjė atė politikė qė i ujdis mė sė miri nė funksion tė fitores. Nuk ka asnjė logjikė qė dikush tė bėjė politikė kundra vetvetes.
***
Sė fundi, themi se gjėrat duhen matur me tė njėjtin kut. Dhe se ajo qė dikuj i konsiderohet "normale", njė tjetri s'mund t'i konsiderohet si "ves" apo "imoralitet". Parimisht, nėse njė lėvizje politike e PD-sė quhet e drejtė, mbėshtetėsit e saj s'duhet ta konsiderojnė skandal kur e bėn edhe dikush tjetėr pėr interesat e veta. Nuk e kam fjalėn pėr ndonjė rast tė veēantė, por thjesht pėr t'u kuptuar se sot nė vitin 2005, nuk mund tė shkojnė mė logjikat totalitariste, apo pėrdorja e klisheve me "Sigurim".
Pėr ta mbyllur kėtė shkrim pėr "parvenu"-tė, kam zgjedhur njė shprehje tė njė filozofi tė lashtėsisė qė thotė: "Njė burrė mund t'i japė dinjitet rangut tė tij, por asnjė rang s'mund t'ia shtojė dinjitetin njė burri!" - Attius, filozof i lashtėsisė.
KRYESORE
Pas kėrkesės sė Kadaresė, Rrok Mirditės, Mentor Petrelės e Maks Cikulit
Spitali i Tiranės merr emrin Geraldina
Mbretėresha Geraldinė ėshtė njė nga urat lidhėse tė kombit me zhvillimin europian, ide sė cilės ajo i qendroi besnike deri nė fund. Ky propozim i jep institucionit njė zgjidhje funksionale homogjene kuptimplote me lokalizimin nė "Bulevardin Zog I".
Spitali i Tiranės merr emrin e MS Nėnės Mbretėreshė Geraldina. Ky ėshtė vendimi qė ka marrė ministri i Shėndetėsisė Leonard Solis, pas njė letre-propozimi tė bėrė prej katėr emrave tė mėdhenj si Kadare, imz.Rrok Mirdita, prof.Mentor Petrela dhe prof.Maks Cikuli.
Propozimi i kėtyre katėr intelektualėve ėshtė bėrė qė nė tetor tė vitit tė kaluar, ndėrsa vendimi i ministrit Solis ėshtė marrė nė muajin dhjetor. Tashmė pritet vetėm formalizimi i kėtij vendimi qeveritar qė spitali i vjetėr gjinekologjik, ndryshe materniteti i vjetėr i Tiranės, tė marrė emrin e Nėnės Mbretėreshė.
Nė propozimin e bėrė thuhet se "Mbretėresha Geraldinė ėshtė njė nga urat lidhėse tė kombit me zhvillimin europian". Siē dihet ndėrtesa e institucionit qė merr emrin "Mbretėresha Geraldinė" ėshtė ndėrtuar para ardhjes sė komunistėve nė pushtet nė vitin 1944 dhe ka njė arkitekturė italiane, qė ndryshon shumė nga ajo e kohės sė komunizmit. Kjo ndėrtesė ėshtė nė hyrjen veriore tė "Bulevardit Zog I", te Stacioni i Trenit nė Tiranė dhe me kėto dy emra rrezatues, historia shqiptare duket sikur po merr dimensionin e saj real. Kėtė gjė e pėrmendin edhe 4 personalitetet qė bėnė propozimin kur shkruanin se "Ky propozim i jep institucionit njė zgjidhje funksionale homogjene kuptimplote me lokalizimin nė "Bulevardin Zog I"."
Vendimi i ministrit tė Shėndetėsisė z.Leonard Solis me nr.535, theksonte se emėrtesa do tė jetė "Spitali universitar obstetrik gjinekologjik "Mbretėresha Geraldinė"."
Siē duket kohės sė emėrtesave tė institucioneve, rrugėve, shesheve e veprave tė ndryshme me emra komunistėsh, po vjen fundit.
Sot nė botė flitet pėr njė tendencė tė rikthimit tė mbretėrve, dhe kjo gjė nė Shqipėri po reflektohet tė paktėn nė aspektin simbolik. Tė shpresojmė qė ky vendim tė jetė njė ogur i mbarė pėr tė ardhmen e monarkisė shqiptare me Mbretin Leka nė fron.
N.K.
Ja propozimi i Kadaresė, Rr.Mirditės, M.Petrelės e M.Cikulit
Ministrit tė Shėndetėsisė z.Leonard Solis
Zoti Ministėr
Kemi nderin t'Ju adresojmė kėtė letėr pėr institucionin nė vartėsi tė Ministrisė qė ju drejtoni.
Bėhet fjalė pėr Spitalin Universitar Obstetrik Gjinekologjik qė njihet si "Materniteti i Vjetėr".
Nė toponimet shqiptare ėshtė reflektuar shpesh herė historia e vendit, por nė gjysmėn e shekullit tė kaluar, doktrina e pėrgjithėsimit kolektiv dhe e pėrjashtimit tė individit, vazhdon tė mbetet nė subkulturėn e shoqėrisė sė sotme.
Duke ju kėrkuar ndjesė pėr kohėn, Ju propozojmė qė ky spital tė quhej:
"Spitali Universitar Mbretėresha Geraldinė".
Emėrtimi i institucionit shėndetėsor tė nėnės e fėmijės me njė nga figurat simbolike tė kombit, do tė ishte shprehje mirėnjohjeje dhe homazh qė i bėhet Mbretėreshės Geraldinė, paradigmė kjo qė lejon korrigjimin e interpretimeve ideologjike.
Mbretėresha Geraldinė ėshtė njė nga urat lidhėse tė kombit me zhvillimin europian, ide sė cilės ajo i qendroi besnike deri nė fund.
Ky propozim i jep institucionit njė zgjidhje funksionale homogjene kuptimplote me lokalizimin nė "Bulevardin Zog I".
Nė dedalin e historisė sė shekullit tė kaluar, emėrtimi i institucionit tė pėrtėritjes sė kombit, shpresojmė tė shėrbejė Zoti Ministėr, si simbol i perėndeshės Tyche ose Fortuna.
Ju falenderojmė pėr mirėkuptimin,
Ismail Kadare, Imzot Rrok Mirdita, Mentor Petrela, Maksim Cikuli
Tiranė mė 25.10.2004
Pėrgjigjja e ministrit tė Shėndetėsisė z.Solis
Republika e Shqipėrisė
Ministria e Shėndetėsisė
Kabineti
Nr.4255 Prot.
Urdhėr Nr.535
Datė 8.12.2004
"Pėr vėnien e emrit tė Mbretėreshės Geraldinė Spitalit universitar obstetrik gjinekologjik nr.1"
Me propozim tė njė grupi intelektualėsh pėrbėrė nga: Z.Imzot Rrok Mirdita, Z.Ismail Kadare, Z.Mentor Petrela, Z.Maksim Cikuli pėr vėnien e emrit tė Mbretėreshės Geraldinė, Spitalit universitar obstetrik gjinekologjik nr.1;
Urdhėroj
1.Vendosjen e emrit tė Mbretėreshės Geraldinė, Spitalit universitar obstetrik gjinekologjik nr.1 Tiranė.
2.Emėrtesa e Spitalit universitar obstetrik gjinekologjik nr.1 Tiranė, do tė jetė si mė poshtė:
Spitali universitar obstetrik gjinekologjik "Mbretėresha Geraldinė".
3.Ky urdhėr hyn nė fuqi menjėherė.
Ministri
Leonard Solis
POLITIKE
Deklaratė pėr mediat e kryetarit tė PLL Eqerem Spahiu
Spahiu: Qeveria harxhon 500 mijė dollarė pėr cunamin nė Azi dhe harron shqiptarėt nėn borė
Qeveria ndoshta e ka mė tė lehtė tė kontribuojė me 500 mijė dollarė pėr viktimat e cunamit nė Oqeanin Indian, por nė radhė tė parė ajo duhet tė interesohet pėr shtetasit e vet dhe duhet tė zhbllokojė situatėn e paralajmėruar, qė ėshtė krijuar nė Veri tė vendit, sepse jemi nė prag tė njė katastrofe humanitare.
Reshjet e mėdha tė dėborės, bllokimi i rrugėve, mungesa e energjisė elektrike, shembja e shtėpive, shterrimi i rezervave ushqimore, kanė bėrė qė tė izolohen dhjetėra mijė banorė nė Veri tė vendit.
Reshjet e dėborės nuk mund t'i ndalojė qeveria, por ajo duhej tė ishte e pėrgatitur dhe tė merrte tė gjitha masat pėr tė pėrballuar situatėn e krijuar. Zonėn veriore tė vendit nuk e zuri cunami si nė vendet e Oqeanit indian, por e zuri bora qė parashikohej.
Dikur qeveritė merrnin masa qė nė zonat malore tė cilat mund tė izoloheshin nga bora, tė dėrgoheshin rezerva ushqimore, ilaēe, transformator rezevė, lėndė djegėse, etj., ndėrsa sot as nuk mund tė bėhet fjalė pėr ndonjė masė paraprake dhe reshjet e fundit nxorėn nė pah dobėsitė e qeverisė nė kėto drejtime.
Qeveria ndoshta e ka mė tė lehtė tė kontribuojė me 500 mijė dollarė pėr viktimat e cunamit nė Oqeanin Indian, por nė radhė tė parė ajo duhet tė interesohet pėr shtetasit e vet dhe duhet tė zhbllokojė situatėn e paralajmėruar, qė ėshtė krijuar nė Veri tė vendit, sepse jemi nė prag tė njė katastrofe humanitare.
Partia Lėvizja e Legalitetit tashmė ėshtė futur nė fazėn e pregatitjeve pėr zgjedhjet parlamentare tė verės sė ardhshme. Nė mbledhjen e fundit me kryetarėt e degėve tė PLL nė rrethe, kemi dhėnė udhėzimet pėrkatėse ku ndėr mė kryesoret do tė jetė dhe pėrzgjedhja e dy-tre kandidaturave pėr 100 zonat elektorale, tė cilat do tė vihen nė dispozicion tė LZHK-sė.
LZHK-ja ėshtė nė fazėn e konstituimit tė strukturave elektorale lokale ku drejtuesit e PLL janė hedhur nė bazė pėr t'i kontribuar sa mė shumė LZHK-sė nė kėtė fazė shumė tė rėndėsishme tė saj.
Spahiu: Ja si po pėrgatitemi pėr zgjedhjet
Paraditėn e sė premtes sė datės 28 janar 2005, nė Selinė e PLL nė Bulevardin "Zog I", kryetari i PLL z.Spahiu dha njė konferencė pėr mediat lidhur me situatėn katastrofike tė ditėve tė fundit, krijuar pėr shkak tė reshjeve tė dėborės.
Nė prononcimin e tij kryelegalisti shprehu shqetėsimin e thellė pėr kėtė situatė dhe pasojat e mundshme, qė rrezikojnė njė katastofė humanitare nė Veri tė vendit.
Pėr ilustrimin e shqetėsimeve tė mėsipėrme, z.Spahiu pėrmendi bllokimin e rrugėve, mungesėn e energjisė elektrike, shembjen e shtėpive, rrezikun nga orteqet e dėborės dhe shterrimin e rezervave ushqimore, tė cilat bashkė me mungesėn e ujit tė pijėshėm e kanė rėnduar situatėn deri nė kufijtė ekstremė.
Lidhur me tė gjithė kėto komponentė tė krizės, kryetari i PLL evidentoi papėrgjegjshmėrinė e qeverisė dhe mungesėn e pėrgatitjeve pėr parandalimin e katastrofės, qoftė nė drejtim tė dėrgimit tė rezervave ushqimore, barnave, lėndėve djegėse, ashtu edhe nė riparimin e defekteve pėr rifillimin e furnizimit me energji dhe furnizimin me transformatorė nė zonat e izoluara nga dėbora dhe ngricat.
Nė fund tė propononcimit tė tij z.Spahiu i bėri mediat me dije lidhur me pėrgatitjet intensive tė PLL pėr zgjedhjet e ardhshme parlamentare nė radhėt e koalicionit politiko-zgjedhor tė LZHK.
"Nė kėtė kuadėr - sipas kryelegalistit - PLL u ka shpėrndarė strukturave udhėzimet pėr pėrzgjedhjen e dy-tre kandidaturave legaliste nė tė 100 zonat zgjedhore tė vendit dhe pėrfundimin me sukses tė fazės sė ristrukturimit tė strukturave zgjedhore nė bazė dhe qendėr, duke i kontribuar LZHK nė kėtė fazė tė rėndėsishme tė zhvillimit tė saj.
Korresp. i "Atdheu"
OSBE, takim me legalistėt krutanė
Ditėn e enjte, mė datė 27 janar 2005, nė selinė e PLL tė Degės Krujė, nė qytetin e lashtė tė Krujės sė Skėnderbeut dhe Abaz Kupit u zhvillua njė takim i pėrfaqėsuesve tė OSBE me drejtuesit mė tė lartė tė kėsaj dege: kryetarin e degės sė PLL Krujė dhe njėkohėsisht anėtar i Komitetit Drejtues tė PLL z.Enver Kaloshi, nėnkryetarin e Degės z.Ramazan Kupi dhe sekretarin e saj z.Ahmet Duka.
Pėrfaqėsuesja e misionit tė OSBE z.Ayshia Saran, nė kėtė takim u interesua tė mėsonte lidhur me organizimin, shtrirjen e strukturave tė PLL dhe pėr aspekte tė organizimit tė kėsaj dege. Ajo gjithashtu u interesua tė dinte lidhjet qė ka PLL me LZHK dhe raportet institucionale midis PLL si partia kryesore e kėtij koalicioni politiko-zgjedhor, si dhe format e angazhimit konkret tė saj nė kėtė Lėvizje tė iniciuar dhe drejtuar nga NMT Mbreti Leka I-rė.
Nė pėrgjigjen e tij pėr sa mė sipėr, z.Kaloshi theksoi se PLL e kėsaj dege drejtohet nga njė komitet drejtues me 19 anėtarė, nga tė cilėt 17 janė me arsim tė lartė, dhe se kjo degė ka shtrirje tė nėndegėve nė tė gjithė rrethin dhe se 80 pėrqind e qendrave tė votimit janė tė mbuluara me seksione, nė mbrojtje dhe nė kontroll tė votės.
Z.Ahmet Duka, sekretar i degės dhe njėkohėsisht anėtar i Kėshillit Kombėtar tė PLL, teksa mori fjalėn theksoi se kjo degė ka afro 400 anėtarė dhe nėndegė nė tė gjithė njėsitė vendore tė rrethit.
"Aktualisht jemi nė fazėn e strukturimit tė seksioneve nė bazė tė udhėzimeve tė reja. Kemi forumin rinor ku aderojnė 74 tė rinj e tė reja, funksionon rregullisht dhe konform Statutit tė partisė edhe Senati i Veteranėve, qė drejtohet nga njė pinjoll i familjes Kupi, i nderuari veteran legalist z.Fadil Kupi, dhe ėshtė nė hapa pėrfundimtarė ngritja e forumit tė Gruas legaliste, ku nismėtare janė njė grup intelektualesh tė njohura krutane", - theksoi z.Duka.
"Ne kemi ardhur nė Krujė me mendimin se PLL ėshtė forcė kryesore politike. Cilat janė argumentat tuaja nė favor tė kėtij mendimi", i pyeti z.Saran drejtuesit legalistė krutanė.
Nė pėrgjigjen e tij z.Kaloshi argumentoi se "... zgjedhjet e manipuluara e kanė deformuar dhe fshehur formatin zgjedhor tė degės sonė me anė tė shifrave spekullative, por realisht ne mendojmė se jemi forcė kryesore nė kėtė rreth, po tė mos marrim parasysh manipulimet qė ka rrezik tė pėrsėriten edhe nė kėto zgjedhje, pasi dy forcat kryesore, me konsensus tė plotė, ia hoqėn PLL mundėsinė e kontrollit mbi procesin zgjedhor me dhunė kartonash".
Ndėrsa pyetjes "PLL do tė dalė mė vete apo bashkė me LZHK nė zgjedhjet e ardhshme paralamentare??", z.Kaloshi iu pėrgjigj: "LZHK ėshtė koalicion i disa partive, ndėr tė cilat PLL ėshtė parti dominuese dhe kėtė lėvizje e drejton udhėheqėsi ynė shpirtėror, i cili nuk ka synime personale, por vetėm idealin pėr zhvillimin kombėtar".
Nė fund tė takimit, nė formėn e njė pėrmbledhjeje tė misionit tė PLL dhe LZHK, z.Kaloshi u tregoi dhe zbėrtheu pėrfaqėsueseve tė OSBE kuptimin e stilemės sė Mbretit Zog "Atdheu mbi tė gjitha" dhe atė tė NMT Mbretit Leka "Paqe, bashkim, vėllazėrim".
Korresp, i "Atdheu".
KOMENT
PLL nuk mund tė bėhet parti e kompromiseve tė turpshme me tė majtėn
Ja pse PLL ka tė drejtė tė ketė komisioner
Nga Murat Basha
"Aleanca pėr Integrimin" ėshtė nė prag tė shpėrbėrjes, pėr arsye se z.Nano nuk do qė tė lėrė zona tė lira pėr aleatėt.
Duke shfrytėzuar hapėsirat e lėna me qėllim nė Kodin Zgjedhor, tė miratuara me forcėn e kartonit nė Kuvend, PS-ja kėrkon qė tė pėrfitojė sa mė shumė vende nė Parlament, duke mos iu lėnė thuajse asgjė partive tė tjera aleate.
PS dhe z.Nano kanė hedhur nė lojė kartat e tyre tė fundit, pėr tė mundėsuar realizimin e synimit tė kryesocialistit drejt kolltukut presidencial, duke shpresuar edhe te ndonjė pazar politik me forcėn mė tė madhe "opozitare". Pėr tė realizuar kėtė, ai kėrkon "garanci maksimale", duke krijuar hapėsira pėr marrjen tė sa mė shumė vendeve nė proporcional.
Nė kėtė situatė ėshtė i pakuptueshėm, bile edhe absurd, qėndrimi i disa partive dhe mediave opozitare, qė qėndrojnė pas tyre, tė cilat i kanė pėrqėndruar energjitė pėr tė luftuar PLL dhe LZHK. Kjo luftė ndaj tyre nuk ka as moral dhe as luajalitet.
Nuk ka vend nė botė, flasim pėr vendet e zhvilluara si Angli, SHBA, Francė, Belgjikė etj, ku si referenca pėr zgjedhjet tė merret pėr bazė rezultati mesatar i dy zgjedhjeve tė marra sėbashku sic u kėrkua nga ndonjė parti para zgjedhjeve tė 2001-shit, qė pretenduan me cdo kusht tė renditeshin para PLL.
Nė vitin 1996 hymė nė zgjedhje duke u bazuar nė rezultatin e zgjedhjeve tė vitit 1992, ndėrsa nė vitin 1997 hymė nė zgjedhje me rezultatin e zgjedhjeve tė vitit 1996.
Po pėrse nė vitin 2005 kėrkohet nga disa parti qė tė merret pėr bazė rezultati i 2001 pėr parlamentin dhe pėr disa parti rezultati i zgjedhjeve vendore tė 2003, nė pėrzgjedhjen e subjekteve qė do tė kenė komisionerė nė zgjedhjet parlamentare tė kėtij viti??! Nuk besoj se ky rast ka precedent nė botė.
Zgjedhjet e '97-s, 2000, 2001 e 2003 ishin tė manipuluara. Kjo nuk ka dyshim. Dhe si tė tilla ato ishin tė manipuluara edhe pėr PLL.
Megjithatė, duke pėrdorur kritere tė ndryshme, me votėn e shumicės sė kartonave u arrit shmagia e PLL nga e drejta e pasjes sė komisionerėve dhe rrjedhimisht edhe e drejta e ligjshme pėr monitorimin dhe kontrollin e votės.
Me grabitjen e votave tė referendumit, PLL siguroi provėn e shkatėrrimit tė verdiktit zgjedhor dhe formatit real tė mbėshtetjes popullore, gjė qė mundėsohet edhe nga ky kod zgjedhor qė ėshtė miratuar.
Pėrsa i pėrket kontributit historik tė PLL nė skenėn e pluralizmit politik shqiptar, besojmė se nuk ėshtė nevoja ta pėrmendim, pasi historia e Shqipėrisė nuk fillon mė '45-ėn sikundėr pretendojnė komunistėt, por as edhe nė '91 dhe '92, siē duan ta reklamojnė disa parti.
Historia e pluralizmit shqiptar fillon mė 1920. Nga 1920 dhe deri nė 1924 kemi njė historik tė rezultateve elektorale. Partia Popullore e Ahmet Zogut ka qenė fituese nė zgjedhjet e atyre viteve. Vazhduese e Partisė Popullore ėshtė sot PLL.
Kur nga nga kundėrshtarėt tanė aludohet apo akuzohet pėr identitetin tonė historik dhe elektoral, ne legalistėve na lind e drejta pėr tė kėrkuar referenca nė tė kaluarėn e afėrt dhe tė largėt historike, gjė qė natyrisht nuk u pėlqen disa partive tė vogla opozitare, tė cilat po pėrpiqen me ēdo kusht tė minimizojnė rolin dhe influencėn e PLL nė radhėt e opozitės sot, si dhe nesėr nė qeverisje. PLL ėshtė opozita mė e vjetėr antifashiste dhe antikomuniste. PLL nuk hyn nė koalicione zgjedhore pėr tė kėnaqur egot apo ambicjet e njė grupi njerėzish, tė cilėt kėrkojnė tė punėsohen nė parlament apo ekzekutiv.
PLL nuk ėshtė parti e kompromiseve tė turpshme me tė Majtėn dhe nuk ka e ka votuar e miratuar kushtetutėn antishqiptare, mbi tė cilėn sot ėshtė hartuar kodi zgjedhor denigrues dhe diskriminues pėr PLL dhe LZHK. Kodi aktual Zgjedhor, jo vetėm qė do tė deformojė verdiktin zgjedhor nė zgjedhjet e ardhshme parlamentare, por do ta penalizojnė rėndė opozitėn, duke ruajtur pushtetet e socialistėve dhe bastionet pushtetore tė tyre, pavarėsisht nga humbja e pritshme e socialistėve.
P.LL kėrkon tė prezantohet nė kėtė betejė zgjedhore me njerėzit e saj mė tė mire. Pra me ata qė kanė treguar se dinė tė prodhojnė politikė dhe ēka ėshtė mė e rėndėsishme, dinė tė mbrojnė vlerat fondamentale tė programit tė saj, qė nėnkupton interesat e kombit.
Ne nuk i ofrojmė opozitės nė radhėt e saj aventurierė politikė, apo njerėz mediokėr, pa kulturė shoqėrore dhe profesionale. Por njė gjė ėshtė evidente: Legaliteti sot ėshtė nė njė situatė delikate nė raport me ardhmėrinė. Nga kėto zgjedhje varet kryekėput e ardhmja e Legalitetit.
Nėqoftėse ne do tė prezantohemi nė fushatėn zgjedhore dhe nė parlamentin e ardhshėm me dinjitet, ne do tė arrijmė tė thithim nė radhėt e PLL e LZHK -sė njė pjesė tė mirė tė fluksit elektoral qė votoi pėr Mbretin Leka I-rė nė Referendumin e vitit 1997.
Janė shumė arsyet tė cilat nuk ėshtė vendi pėr t'i pėrmendur, sepse duan njė trajtim tė veēantė analitik, po pėr ne do tė ishte e pafalshme qė tė kemi nė parlament deputetė tė cilėt pėr 48 muaj rrjesht nuk kanė folur asnjėherė pėr Mbretin Leka I-rė dhe nė emėr tė idealeve, vizionit dhe interesave tė PLL.
PLL nuk i ofron vendit dhe opozitės sė vėrtetė njerėz tė cilėt ambicjet politike, meskinitetet, apo arsyet e tjera..., i vėnė mbi interesat madhore. Nėqoftėse themi se kemi histori tė lavdishme dhe tė kaluar tė pa kompromentuar, duhet tė veprojmė me racionalitet, qė e tashmja dhe e ardhja tė jenė po ashtu - tė pa komprometuara.
PLL sot ėshtė mė e konsoliduar se mė parė. Nė partinė tonė mund tė gjesh specialistė tė tė gjitha fushave, tė cilat pėrbėjnė njė kontigjent tė aftė tė ekzekutivit tė nesėrm.
Ekipi drejtues i PLL-sė e ka prezantuar atė me dinjitet para shqiptarėve. Ne besojmė se do t'i ofrojmė opozitės elemetė cilėsorė nė legjislativ dhe ekzekutiv.
Ne nuk ofrojmė kontigjente dhe persona qė bėjnė llogarira pėr t'u bėrė deputet tė shtyrė nga motive tė errėta, sepse ne nuk mund t'i lejojmė vetes luksin qė tė zgjedhim deputetė, tė cilėt ose do tė ishin kllounė tė pėrkryer, ose memecė tė veshur shik, sepse nuk do tė bėnim gjė tjetėr veēse do tė hiqnim gurin e do tė vinim drurin. Sepse, ēfarė ėshtė mė e keqja, kėsisoj do tė bėnim "harakiri politik", duke varrosur PLL-nė e mė tej LZHK-nė.
Ne nuk i ofrojmė frymės opozitare pėrfaqėsuese autentike e sė cilės ėshtė sot LZHK-ja dhe qeverisjes sė nesėrme, figura tė komprometuara. Ne nuk ofrojmė njerėz pa reputacion.
Nė kontekstin e fillimit tė ndryshimeve madhore nė kuadėr tė LZHK, ne legalistėt premtojmė kontigjentin mė tė mirė, bazuar nė vlera morale, politike dhe profesionale.
Kjo ėshtė arsyeja qė disa formacioneve opozitare u ka hyrė frika nga PLL dhe LZHK, ndaj kėrkojnė me ēdo kusht tė sfumojnė vlerat e tyre tė spikatura dhe tė rrėnjosura thellė nė mentalitetin shqiptar.
Nėse sulmet kundėr PLL dhe LZHK janė vazhdim i skemave komuniste dhe antishqiptare, atėherė duhet tė jemi tė kujdesshėm dhe intransigjentė nė mbrojtje tė interesave tė Shqipėrisė, Mbretit dhe PLL.
AKTIVITETE
Takim konsultativ i LZHK-sė nė Fier
Ditėn e enjte, mė datė 27 janar 2005, nė kuadėr tė pėrgatitjeve pėr konstituimin e LZHK-ve lokale, nė qytetin e Fierit u organizua njė takim konsultativ.
Nė kėtė takim, krahas drejtuesve lokalė tė Partisė "Lėvizja e Legalitetit", Partisė Konservatore, Partisė "Lidhja Fshatare e Shqipėrisė" dhe Partisė Demokrate tė Rinovuar, merrnin pjesė dhe disa individė tė tjerė qė, pėr momentin, ishin tė paangazhuar politikisht.
Nga qendra e LZHK-sė kishte ardhur deputeti dhe kryetari i Partisė Demokrate tė Rinovuar z.Dashamir Shehi. Pėr Partinė "Lėvizja e Legalitetit" merrnin pjesė sekretari i Pėrgjithshėn z.Artan Tujani dhe drejtori i Departamentit tė Organizimit z.Novruz Ndregjoni.
Takimin e hapi zotėri Dashamir Shehi, i cili fillimisht pėrmendi faktin se nė kuadėr tė konstituimit tė LZHK-ve nėpėr degė, nga NMT Leka I, atij (D. Shehit), i ishte caktuar qė tė mbulonte rrethin e Fierit dhe ishte pikėrisht ky qėllimi i atij takimi. Mė pas z.Shehi bėri njė pėrshkrim tė kėndshėm pėr filozofinė e LZHK-sė, duke e quajtur atė si njė lėvizje tė re tė qendrės sė djathtė, tė madhe e gjithpėrfshirėse, qė nėn drejtimin e NMT Leka I merrte pėrsipėr ndryshimin e realiteteve aktuale nė dobi tė shqiptarėve.
Ai nė vijim vlerėsoi kontributet e deritanishme tė partive pėrbėrėse tė LZHK-sė, e veēanėrisht ato tė PLL, si njė parti qė ka vuajtur mė shumė se ēdokush tjetėr peshėn e diktaturės dhe qė ka mbajtur gjallė deri nė ditėt e sotme idealin zogist, e qė gjatė gjithė kohės ka vepruar nė favor tė Atdheut e Mbretit, si dhe u shpreh i sigurtė se kėto kontribute do tė vlerėsohen edhe nė tė ardhmen. Por, - tha Shehi, - LZHK-ja ėshtė mė shumė se partitė pėrbėrėse.
Pėr kėtė ai shprehu nevojėn qė tė gjithė shqiptarėt e ndershėm dhe atdhetarė tė aderojnė nė LZHK dhe tė krijohen tė gjithė hapėsirat e nevojshme qė ato ta ushtrojnė kontributin e tyre.
Ai e vlerėsoi kėtė si njė moment kyē dhe me delikatesė solli nė vėmendje njė shqetėsim tė pretenduar nga disa drejtues tė nivelit tė dytė tė LZHK-sė se "disa struktura lokale tė PLL, pėrmes synimit pėr tė mbajtur barrėn kryesore nė Lėvizjė, po bėhen pengesė pėr afrimin e elementit tė ri (!!!)".
Z. Shehi shprehu bindjen dhe vendosmėrinė e tij pėr ruajtjen e identitetit politik tė subjekteve pėrbėrėse nė koalicionin LZHK.
Nė mėnyrė tė hapur ai bėri publik faktin se nė LZHK qarkullojnė dhe opinione qė roli i partive, veēanėrisht i PLL, duhet tė sfumohen dhe u distancua prej tyre. Largtas ai foli edhe pėr "disa probleme tė brendshme tė PLL-sė(!!!)", qė mė vonė u kuptua se kishin tė bėnin me marrėdhėniet me kryesinė e PLL tė njė pjese tė deputetėve.
Njė pjesė tė konsiderueshme nė fjalėn e tij e zuri nevoja e pėrgatitjeve serioze pėr organizimin nė qytetin e Fierit tė njė takimi tė madh ku do tė marrė pjesė edhe Udhėheqėsi i Lėvizjes, NMT Leka I. Pėr kėtė, - u shpreh ai, ėshtė e nevojshme ngritja e njė grupi i cili do tė shėrbejė edhe si bėrthamė e LZHK-sė. Pėr pėrbėrjen e grupit ai kėrkoi qė tė ketė konsensus, mirėkuptim dhe tolerancė. Ai e konsideroi kėtė si njė grup qė vetėm do tė mbante barrė dhe pėrgjegjėsi. U duk sikur z.Shehi e kishte tė paracaktuar njė emėr pėr drejtues tė grupit nismėtar tė LZHK-sė nė qytetin e Fierit, por asnjėherė gjatė fjalės sė tij nuk e pėrmendi atė.
Pasi z.Shehi pėrfundoi, kryetari i degės sė PLL Fier z.Rexhep Krasniqi, e pyeti parafolėsin dhe tė dėrguarin nga qendra e LZHK-sė, nėse ai kishte ndonjė mandat tė shkruar pėr emėrimin e kryetarit lokal tė LZHK-sė. Z.Shehi, fillimisht e kuptoi pyetjen si njė mandat pėr tė vepruar nė emėr tė tij (D. Shehit), por pas insistimit tė z. Krasniqi, z. Shehi deklaroi se asnjė pėrson nuk ėshtė mandatuar pėr tė qenė kryetar i LZHK-sė pėr qytetin e Fierit dhe se ky person do tė zgjidhet nga njerėzit e vetė bazės.
Z. Artan Tujani, sekretari i Pėrgjithshėm i PLL-sė, duke ju drejtuar z. Shehi, tha se nė PLL nuk ka asnjė problem tė brendshėm dhe ēėshtja e njė pjese tė deputetėve ka marrė fund qysh nė mbledhjen e Kėshillit Kombėtar tė PLL tė muajit nėntor 2003, mbledhje nė tė cilėn deputetėt, pėr veprimet e tyre tė turpshme, u ndėshkuan nė mėnyrėn mė pak tė merituar. Qysh nga ajo kohė e nė vazhdim nė PLL ka harmoni dhe shėndet tė plotė. Tashmė tė gjithė e dinė se ajo pjesė e deputetėve, me veprimet e saj, nuk pėrfaqėson mė PLL-nė.
Sekretari i Pėrgjithshėm i PLL tha se "partia jonė e ka marrė shumė seriozisht pjesėmarrjen nė LZHK, funksionimin dhe pėrparimin e saj. Pikėrisht pėr kėtė arėsye, tė shtunėn e kaluar u zhvillua njė mbledhje e zgjeruar me kryetarėt e degėve te PLL, nė tė cilėn u dhanė porosi tė prera qė degėt lokale tė PLL-sė tė japin kontributet maksimale nė funksion tė LZHK-sė".
"Askush, - vijoi ai, nuk mund tė verė nė diskutim pjesėmarrjen dhe peshėn e PLL nė LZHK, sepse partia jonė e ka provuar kėtė nė mėnyrė tė pėrsėritur, duke qenė jo vetėm nė krah tė ēdo nisme tė ndėrmarrė nga Mbreti Leka, por edhe nga Mbreti Zog I.
Legalistėt nuk ushqejnė asnjė xhelozi pėr pjesėmarrėsit e tjerė nė Lėvizje dhe kėtė e kanė dėshmuar me vullnet tė plotė dhe pa asnjė mėdyshje edhe nga pikpamja formale kur, sėbashku me partinė Konservatore dhe partinė "Lidhja Fshatare Shqiptare", kanė nėnshkruar marrėveshjen e partive politike pėr krijimin e koalicionit zgjedhor "Lėvizja pėr zhvillim Kombėtar", nė pikėn 7 tė sė cilės shkruhet shprehimisht se "Ne, partitė nėnshkruese tė kėsaj marrveshjeje, jemi tė hapur pėr pranimin nė kėtė grupim (koalicion) edhe tė subjekteve tė tjera qė pranojnė pa kushte programin dhe platformėn e saj". Por, minimumi i anės formale e kėrkon qė kėtė marrveshje ta nėnshkruajnė edhe tė gjithė ato qė e konsiderojnė veten aktorė dhe faktorė nė LZHK.
Shembullin e tolerancės e dhanė nė mbledhje edhe dy kryetarė degėsh, tė cilėt, njėri nė shenjė respekti dhe tjetri pėr pamundėsi, hoqėn dorė nga pėrgjegjėsia pėr tė qenė kryetar lokal i LZHK-sė.
Nėse, siē doli edhe nga mbjedhja me kryetarėt e degėve, legalistėt kanė ndonjė shqetėsim, ky buron nga fakti se ata (legalistėt), krahas pėrgjegjėsive institucionale kanė edhe njė pėrgjegjėsi tė posaēme, pėrgjegjėsinė morale, qė besoj se ėshtė mė e madhe se e para".
"Legalistėt, - vijoi z.Tujani, kanė arsye tė ligjshme tė preokupohen nėse kėrkesa e Mbretit Leka I: "Ne kėrkojmė angazhimin e intelektualėve dhe politikanėve tė guximshėm e me vizion, me aftėsi organizative dhe tė ditur. Atdheu ka nevojė pėr njerėz me ndershmėri zyrtare, me forcė karakteri dhe integritet tė pastėr moral.", shpallur nė Mesazhin drejtuar Kombit Shqiptar me rastin e shpalljes se "Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar" mė datė 29 maj 2004 - po zbatohet si duhet nė ngritjen e strukturave tė LZHK-sė nė qendėr e nė rrethe.
Vėrtet LZHK "ėshtė njė Lėvizje qė synon tė bashkojė ēdo lėvizje...", dhe si e tillė ėshtė e madhe, por ajo nuk ėshtė njė Lėvizje Humanitare, qė tė ushqejė me tasa supe pensionistėt dhe tė pabukėt e politikės shqiptare, apo mė keq, tė shėrbejė si qendėr rikuperimi pėr tė aksidentuarit e kėsaj politike.
Pėrsa i pėrket deklarimit tė z. Shehi se nė LZHK ka eksponentė qė kėrkojnė qė tė sfumohet zėri i Legalitetit, z.Tujani e falenderoi zotni Shehin pėr distancimin personal dhe tha se ishte nė dijeni tė atyre zėrave tė cilėt kėrkonin qė "Legalitetin ta kalonin nė ilegalitet".
Por Partia "Lėvizja e Legalitetit", - vijoi ai, ėshtė njė parti me fytyrė tė pastėr e cila nuk i trembet ballafaqimit me shqiptarėt, ndjehet krenare pėr kėtė dhe askush nuk duhet tė ketė frikė nga njė gjė e tillė. Vėrtet shumica e identifikojnė PLL si njė parti monarkiste dhe LZHK-ja nuk ka synime tė tilla, por, PLL ėshtė edhe njė parti kombėtare, besnike e kujtimit dhe e frymės se burrave tė Rilindjes dhe tė Pavarėsisė Kombėtare, besnike e virtyteve tė fisit, trashėguese e traditave tė besės, tė nderit dhe tė burrėrisė, e mbėshtetur nė fuqinė e shenjtė tė familjes, moralin dhe nė zakonet mė tė shėndosha tė vendit, me bazė ideje dhe veprimi "Atdheu mbi tė gjitha". Si e tillė, ajo i bėn nder ēdokujt qė e ka nė krah.
Z.Tujani ngriti shqetėsimin e legalistave se ėshtė bėrė pak pėr atė ēka Mbreti Leka I-rė ka deklaruar mė 26 janar 2004 se "Lidershipi i njė lėvizjeje serioze do tė organizojė teknologjinė moderne institucionale, proēedurat, mekanizmat, rregullat, kriteret, normat, idetė racionale, pėr tė bėrė tė mundur instalimin e konceptit modern tė drejtimit me ekip, qė e konstatoj se mungon. Kjo realizohet nėpėrmjet vendim-marrjes institucionale, duke u bazuar nė principet e kolegjialitetit, tė besueshmėrisė, tė rotacionit, tė votės sė fshehtė dhe tė lirė, tė cilat dyshoj se mungojnė."
Nė fund tė fjalės sė tij z.Tujani i kėrkoi pjesės legaliste qė ishte nė takim, qė tė tregoheshin tolerantė dhe bashkėpunues, nė mėnyrė qė tė tregonin shembullin e tyre.
Kryetari i degės sė PLL z.Rexhep Krasniqi, tha se "PLL do prezantohej nė LZHK-nė lokale me njė komitet drejtues, nė tė cilin merrnin pjesė 17 anėtarė me arsim tė lartė si dhe me 120 seksione tė PLL tė shtrira nė tė gjithė rrethin". Ai kėmbėnguli qė kryesimi i LZHK-sė nė rrethin e Fierit t'i takonte PLL-sė.
Nė fjalėn e tij, drejtori i Departamentit tė organizimit z.Ndregjoni, ndėr tė tjera theksoi: "PLL ėshtė parti e privacioneve tė mėdha, e pėrndjekur pėr shkak tė kontributeve atdhetare, vlerave dhe traditave. Ata qė e nėnvleftėsojnė atė, gabohen rėndė. Sepse kėtė gabim nuk guxoi ta bėjė as komunismi, qė e njihte mirė fuqinė e saj. PLL si pėrfaqėsuese e aspiratave kombėtare nė tė gjithė jetėn e saj politike, por sidomos gjatė kėsaj Legjislature, me anė tė kryetarit tė saj z.Spahiu, nė parlament, media e kudo - ka mbrojtur me vendosmėri tė drejtat e shenjta tė kategorive mė tė persekutuara tė popullit dhe tė sė Djathtės shqiptare, siē janė tė drejtat e shenjta kombėtare pėr Kosovėn, Ēamėrinė, tė Pėrndjekurit politikė dhe pronarėt e ligjshėm.
Kėtu nė Fier, ku kėto kategori shoqėrore janė tė konsiderueshme numerikisht dhe politikisht, nuk ka kuptim qė LZHK tė mos pėrfaqėsojė e tė pėrfaqėsohet fuqishėm nga individė tė shquar tė komuniteteve ēame, kosovare, e myzeqare, pra tė tė Pėrndjekurve dhe pronarėve myzeqarė dhe gjithė nacionalistėve tė kėsaj treve me tradita tė shquara atdhetare.
Dega e PLL Fier ka nė pėrbėrje dhe nė mbėshtetje pėrfaqėsues tė shquar tė kėtyre komuniteteve, ndaj nė vazhdim tė kėsaj logjike, edhe LZHK-ja duhet tė ndėrtohet mbi kėtė bazament shoqėror dhe politik", - e mbylli fjalėn e tij z.Ndregjoni.
Diskutantėt e tjerė vunė nė dukje jehonėn e madhe qė ka gjetur nė popull Lėvizja e ndėrmarrė nga Mbreti Zog, si dhe shprehėn shqetėsimin se nuk kishin akoma nė dorė njė program tė shkruar tė LZHK-sė.
I pėrfoluri si i paracaktuar pėr drejtimin e LZHK-sė nė qytetin e Fierit, z.Iljaz Vrioni, pasi foli me konsiderata tė larta pėr Mbretin Leka I-rė, pėrfundoi duke thėnė sė "nuk e kishte me dėshirė tė ishte drejtues i LZHK-sė pėr rrethin e Fierit, por nėse do t'ja kėrkonin, ai do ta ndjente pėr detyrim". Ai tha gjithashtu se "nuk do tė pranonte asnjė detyrė jashtė konsensusit tė tė gjithė pjesėmarrėsve".
Takimi pėrfundoi me vendimin pėr t'u takuar pėrsėri javėn e ardhshme.
Korresp. "Atdheu"
POLEMIKA
Kontributi i Zogut pėr tė djathtėn shqiptare
Nga Astrit Kola
Zogu kurorėzoi triumfin e tė djathtės
Ju z.Myftaraj nuk sillni kurrfarė faktesh tek spekulloni me pėrfundimin tuaj se "Zogollėt i kanė bėrė njė dėm tė madh tė djathtės shqiptare, duke e pėrēarė nė 1920, duke e delegjitimuar nė 1924, duke e pėrēarė e paralizuar nė 1942-1943 dhe tė njėjtėn lojė po e bėjnė edhe nė 2004. Tash e djathta duhet t'ua thotė hapur disa tė vėrteta Zogollėve dhe ndjekėsve tė tyre".
A mund tė na thoni z.Myftaraj se cilėn tė "djathtė shqiptare" pėrēau Ahmet Zogu mė 1920, dhe nga cilėt "djathtistė" pėrfaqėsohej "e Djathta e pėrēarė"?!!
A mund t'i mohoni ju z.Myftaraj faktet historike se pikėrisht e Djathta e bashkuar nė idealet e Rilindjes kombėtare - bėri Kongresin e Lushnjes, organizoi e udhėhoqi luftėn heroike pėr ēlirimin e Vlorės mė 1920 dhe ndėrtoi me pėrkushtim e aftėsi madhore shtetin shqiptar pas Konferencės sė Versajės dhe nė kushtet mė tė vėshtira pėr Shqipėrinė londineze?
A mund ta mohoni ju z.Myftaraj kontributin madhor tė Ahmet Zogut nė kėto zhvillime dramatike e njėkohėsisht shpėtimtare pėr fatet e Atdheut?
A mos vallė kėto vepra madhore i bėri e Majta shqiptare, ngaqė e "Djathta" paskėrka qenė pėrēarė nga Ahmet Zogu!?
Pra ku e shihni ju pėrēarjen e sė Djathtės nga Ahmet Zogu nė kėtė aksion madhor politiko-ushtarak tė sė Djathtės nė vitin 1920 dhe cilat janė faktet qė servirni nė pėrfundimin tuaj!!!
Vetė fakti qė Ahmet Zogu u emėrua ministėr i Brendshėm i qeverisė sė dalė nga Kongresi i Lushnjes, ishte njė lėvizje politike e djathtė dhe vendosja e autoritetit tė njė qeverie dhe shteti tė drejtuar nga pėrfaqėsuesit mė emeninentė tė sė Djathtės sė atėhershme shqiptare - ishte gjithashtu njė konsolidim i pozitave institucionale tė sė Djathtės shqiptare.
Edhe realizimi me sukses i detyrės sė vendosjes sė rendit dhe qetėsisė nga ministri i Brendshėm Ahmet Zogu nė bashkėpunim me krerėt e fiseve dhe klaneve nė tė gjithė Shqipėrinė, ishte gjithashtu njė angazhim dhe synim i forcave tė djathta konservatore qė pėrbėnin shtyllėn kurrizore tė klasės politike tė asaj kohe.
Natyrisht qė krerėt e fiseve dhe klaneve me ndikim tė fuqishėm nė tė gjithė vendin, nuk mund tė ishin elementė tė majtė, pra qė, kryesisht, vinin nga "rrogozi".
Ahmet Zogu nuk mund ta pėrēante tė djathtėn, sa kohė qė pranoi detyrėn e vėshtirė tė ministrit tė Brendshėm. Sepse po tė vepronte si pėrēarės, do tė detyrohej tė firmoste dėshtimin nė kėtė detyrė, ndėrkohė qė i kish vėnė vetes synimin madhor pėr kryerjen me sukses tė saj, si shkallare e sigurt e pushtetit qė kurrsesi nuk mund tė synohet e arrihet mbi dėshtimin.
Pra, nė tė gjitha kėndvėshtrimet, viti 1920 dhe ato qė pasuan, ēuan nė afirmimin dhe konsolidimin e sė djathtės shqiptare, nė "kurorėn" e sė cilės "margaritari" kishte emrin Ahmet Zogu.
Por edhe Lufta e Vlorės e vitit 1920 ishte vepėr e ideuar dhe drejtuar nga e Djathta shqiptare, madje ishte rrjedhojė e vendimeve dhe vendosmėrisė sė saj, tė demonstruara hapur qė nė Kongresin e Lushnjes.
Pikėrisht dhe menjėherė pas Kongresit tė Lushnjes, u ngjiz idea e ēlirimit tė Vlorės nga ushtritė italiane dhe u hartua kėrkesa pėr largimin e saj nga trojet shqiptare, gjė qė i parapriu edhe ultimatumit tė famshėm drejtuar Gjeneral Piaēentinit.
Vendosja e autoritetit tė shtetit dhe qeverisė shqiptare nė tė gjithė territorin administrativ tė definuar nga Konferenca e Paqes ishte detyra madhore e sė Djathtės qė realizoi dhe vulosi vendimet e Kongresit tė Lushnjes, dhe ky aksion ushtarako-politik filloi menjėherė pas tij.
Unė nuk besoj se ju z.Myftaraj i hani dokrrat e historiografisė komuniste, sipas sė cilės Epopeja pėr ēlirimin e Vlorės ishte vepėr e bariut Selam Musa Salaria, pra e vegjėli-opingės qė pėrfaqėson tė Majtėn shqiptare.
Ajo ishte dhe mbeti kryevepra madhore e sė Djathtės nė pushtet, (pas Kongresit tė Lushnjes), dhe u kurorėzua me unifikimin e territorit tė administruar nga shteti dhe qeveria shqiptare tė "mandatuara" nga Kongresi...
Edhe nė Luftėn e Vlorės, roli i ministrit tė Brendshėm Ahmet Zogu ishte vendimtar, por pėr kėtė nuk ėshtė vendi tė flasim pikėrisht sot. Historia e pėrbotshme nuk njeh raste qė "pėrēarėsit" tė realizojnė kryevepra madhore kombėtare si nė rastet e Kongresit tė Lushnjes dhe Epopesė sė Vlorės 1920, aq mė tepėr kur kėto kryevepra u realizuan nga e Djathta shqiptare nė pushtet, e cila me kėto akte u ngjit madhėrishėm nė lartėsinė e misionit tė saj historik, duke shkruar njėkohėsisht, me ndėrgjegje tė plotė dhe gėrma tė arta, jetėshkrimin e Atij qė ishte apogjeu i saj, e qė mė vonė u mbiquajt "Shpėtimtari i Atdheut...".
Si konkluzion, zogollėt jo vetėm qė nuk e pėrēanė tė djathtėn shqiptare nė vitin 1920, (sikundėr shkruan z.Myftaraj), por ndikuan fuqimisht nė sendėrtimin e Idealeve tė Rilindjes Kombėtare, e qė nuk mund tė ishte tjetėr pėrveēse ndėrtimi i institucioneve (qeverisė dhe shtetit) nė rrugėn e jetėsimit tė aftėsive shtetformuese tė shqiptarėve, pas kaosit dhe anarkisė qė pasuan harkun kohor tė shpalljes sė Pavarėsisė, Luftės Ballkanike, Luftės Parė Botėrore, pasluftės deri nė Konferencėn e Versajės dhe periudhėn e shkurtėr deri nė Kongresin zulmėmadh tė Lushnjes.
Triumfi i Legalitetit si triumf i zogizmit
Ai qė ju e konsideroni "delegjitimim i sė Djathtės nė vitin 1924", duke nėnkuptuar "Triumfin e Legalitetit" tė Dhjetorit 1924, nė tė vėrtetė ėshtė triumf mbi tė Majtėn qė kreu "Revolucionin Demokratiko-borgjez tė Qershorit 1924" dhe qė bėri ligjin gjatė 6 muajve tė skėterrė-situatės revolucionare.
Ēdokush me dy klasė shkollė e kupton se revolucionet janė vepra tė sė Majtės dhe vlerėsimi "demokratiko-borgjez" i historiografisė komuniste, ėshtė vlerėsimi mė i saktė pėr atė mėnxyrė, qė shėnoi precedentin e parė nė truallin shqiptar e qė mė pas u pėrsėrit mė 1944 dhe 1997.
Forcat politike, ideatorėt, aktorėt dhe realizuesit e "Triumfit tė Legalitetit" ishin pėrfaqėsuesit mė tipikė dhe mė nė zė tė sė Djathtės klasike shqiptare dhe triumfi i tyre u arrit pikėrisht mbi kampin e kundėrt, pra mbi atė qė pėrfaqėsonte tė Majtėn qė ish dashuruar me idetė bolshevike, qė realizoi njė revolucion tė tipit bolshevik duke shfrytėzuar "situatat revolucionare" dhe qė u njoh e u pranua si pushtet "legjitim" vetėm nga Rusia bolshevike, me tė cilėn lidhi edhe marrėdhėnie diplomatike.
Qė kėtej natyrshėm vijon konkluzioni logjik se "Triumfi i Legalitetit" mbi tė Majtėn revolucionare noliste nuk mund tė jetė "delegjitimim i sė Djathtės" por afirmim dhe legjitimim i saj njėkohėsisht edhe me rivendosjen e legjitimitetit tė verdiktit popullor pėr fitoren legjitime tė sė Djathtės nė zgjedhjet e Dhjetorit tė vitit 1923.
Vlera mė e qenėsishme e kėtij "Triumfi..." ishte kostoja sociale minimale pėr jetėt e shqiptarėve, ndėrkohė qė bashkė me tė u sigurua pėrfundimisht njė mbėshtetje e njėzėshme ndėrkombėtare, mbėshtetje qė kish paraprirė dhe financuar edhe aksionin e shkėlqyer politiko-ushtarak tė sė Djathtės nė Dhjetor 1924.
Bashkė me rikthimin e legjitimitetit dhe rikonfirmimin e njohjes ndėrkombėtare tė shtetit shqiptar pas Konferencės sė Versajės, Triumfi i Legalitetit i preu rrugėn planeve tė monarkive serbo-greke pėr coptimin e Shqipėrisė me anė tė ndėrhyrjes ushtarake, me pretekstin e rrezikimit tė interesave dhe kufijve ndėrshtetėrorė, pretekst qė u amplifikua qėllimisht dhe qė u stimulua nga situata anarkisto-revolucionare dhe kaosi e terrori kuazibolshevik qė shoqėruan 180 ditėt e pushtetit tė sė Majtės shqiptare.
***
Ēfarė "pėrēarje" dhe "paralize" i bėnė Zogollėt tė Djathtės shqiptare nė vitet 1942-1943 z.Myftaraj, kur asokohe nuk ishin nė Shqipėri dhe nuk mund tė ndikonin aspak, pėr shkak tė gjendjes nėn pushtimin fashist dhe rrethanave tė disfavorshme politike? Pėrkundrazi, idea e bashkimit tė tė gjithė shqiptarėve nė njė luftė nacional-ēlirimtare ishte thirrje pėr bashkimin e sė Djathtės nė njė luftė tė shenjtė pėr ēlirimin e Kombit (ēlirim nacional, pra kombėtar) nga murtaja fashiste. Ajo ishte thirrje pėr tė Djathtėn shqiptare qė tė linte mėnjanė grindjet dhe joshjet nga Fashizmi, pėr t'u bashkuar dhe marrė mbi supe, si kurdoherė, pėrgjegjėsitė historike pėr fatet e vendit.
Apo mos vallė ju z.Myftaraj keni mendimin se fatet e Shqipėrisė, deri atėkohė, i ka marrė ndonjėherė e Majta shqiptare!!!
E nėse ju nė shkrim-replikėn tuaj pretendoni se Konferenca e Pezės ishte vepėr e komunistėve shqiptarė, (sipas skemave tė Kominternit, tė jetėsuara nga Miladini e Dushani), si mund tė futej cilėsori "Nacional..." nė stilemėn e famshme tė thirrjes pėr "bashkim nė njė Front Nacional..."!!?.
Miladini dhe Dushani kurrsesi nuk mund tė ideonin njė thirrje tė tillė qė synonte zgjidhjen njėherėsh tė ēeshtjes sė ēlirimit nga pushtuesi fashist dhe bashkimin kombėtar, dhe kėtė ta bėnin duke shfrytėzuar gjendjen nėn pushtim tė atdheut tė tyre, pra Mbretėrisė SKS (Jugosllavisė sė Versajės) dhe njėkohėsisht edhe tė aleates strategjike, Mbretėrisė sė Greqisė!!?.
As vetė Kominterni, z.Myftaraj, nuk mund tė bėhej dorzanė e tė pranonte njė tezė tė tillė, sepse kuintesenca e filozofisė sė tij, afirmuar sėrish edhe nė Kongresin e Tretė tė Internacionales Komuniste tė vitit 1935, ishte braktisja e tezave nacionaliste dhe lufta pėr triumfin e revolucionit mbarėbotėror internacionalist tė komunistėve pa atdhe.
Pra ja pse komunistėt nuk mund tė ishin ideatorėt e tezės sė krijimit tė "Frontit Nacional-ēlirimtar" nė Konferencėn e Pezės.
Ju z.Myftaraj flisni pėr "Lojėn e... delegjitimimit... dhe pėrēarjes tė sė Djathtės...", qė Zogollėt, pra Mbreti Leka, "po bėjnė edhe sot nė vitin 2004..."!!!
Vetė stilema madhore "Lėvizje pėr Zhvillim Kombėtar", ėshtė thirrje pėr bashkimin e sė Djathtės nė funksion tė zhvillimit kombėtar. Eshtė thirrje pėr tė shpėtuar bashkėrisht nga katastrofa ku aktualisht gjendet Shqipėria administrative. Eshtė thirrje pėr futjen nė hulli dhe shpejtimin e zgjidhjes sė Ēeshtjes kombėtare, e pazgjidhur kjo nė tė gjithė hapėsirėn shqiptare nė Ballkan.
Natyrisht qė ky apel nuk i drejtohet sė Majtės nė pushtet, sepse kjo do tė ishte dhe ėshtė nonsens, pasi pikėrisht e Majta ėshtė pėrgjegjėse pėr kėtė situatė tė tmerrshme.
Apeli "... pėr zhvillim kombėtar" ėshtė thirrje pėr bashkim, jashtė e mbi interesat parciale tė segmenteve tė sė Djathtės.
Vijon nė numrin e ardhshėm
MONARKIA
Njė tjetėr pikėpamje pėr monarkinė kushtetuese
E ardhmja e monarkisė kushtetuese
Demokratizimi ndonjėherė ngjan i ngjitur rrėnjėsisht me globalizmin, njė prej cunamėve tė ndryshimit. Por ndryshe kėsaj perspektive pėr tė ardhmen, ėshtė pikėpamja e John Poast-it pėr njė monarki kushtetuese tė modifikuar. Duke shpjeguar kėtė pikėpamje ai jep njė skenar duke skicuar njė shteg drejt njė monarkie meritokratike jo tė trashėgueshme, e cila do tė kėrkonte njė kompetencė tė dokumentuar pėr tė gjithė personat qė hyjnė nė shėrbimin qeveritar. John Poast-i, autori i kėtij shkrimi, mėson shkencat politike nė "Hawaii Pacific University" SHBA.
v.k.p.
"Monarkia do tė sigurojė atė paqe sociale dhe stabilitet, tė cilat janė mbajtur nėn parimet e demokracisė, dhe ardhja e rregullt nė pushtet e alternativave tė ndryshme qeverisėse, do tė bėhet sipas vullnetit tė popullit"
Mbreti Huan Karlos I
Nga John Poast
Ne i referohemi erės sė presidencės Kenedi si Camelot, njė referencė mitike pėr tregimet romantike dhe tė bukura, tė cilat shpesh u bėhen mbretėrve, mbretėrisė, princėrve dhe kalorėsve tė njė mbretėrie. Sot ka ende njė afashinim pėr mbretėrit, mbretėrinė dhe sigurisht pėr disa princėr tė pashėm (pa dyshim duke pritur me marrė disa vashėza bukuroshe pėr bashkėshorte siē u pa botėrisht me rastin e Grace Kelly-it mė 1950-ėn). Lexojmė pėrditė pėr jetėn personale tė Princeshės D dhe Princit Charles. Ne s'duket se kemi tė fōme me historitė e tyre pa vlerė, por ata janė pothuaj njėlloj popullorė edhe nė SHBA poaq sa nė Angli, megjithėse njė revolucion e zhduku tiraninė e mbretėrve anglezė qysh mė 1776. Por vokabulari ynė ende ėshtė i mbushur me carėt e drogės, mbretėrit e letrave dhe mbretėreshat e filmave, ndėrkaq vazhdojmė tė dėbojmė madhėritė, mbretėrit dhe perandorėt. Monarkia, duke qenė se ėshtė forma kryesore e qeverisjes pėr tė paktėn 10 mijė vite, ende vazhdon tė jetojė nė shumė vende tė botės nė tė dyja format e saj, kushtetuese dhe absolute.
Nė SHBA ne kemi vendosur tė mos kemi mbret megjithėse, nga ana tjetėr, mbas luftės sonė revolucionare, u tha se Xhorxh Uashingtonit i ishte ofruar kurora. Por a do tė thotė kjo se monarkia ėshtė e vdekur si njė sistem i qeverisjes demokratike? Pėrkundrazi, largazi kėsaj, vende tė tilla si Spanja, Tajlanda dhe Tonga vazhdojnė tė na provojnė tė kundėrtėn.
Kur monarkia u hodh poshtė, bota iu drejtua republikės nė njė mėnyrė ose njė tjetėr si njė formė e pastėr qeverisjeje, por shpesh thjesht prej faktit se nuk kishte njė mbret. Por ē'ndodh nėse ne e kthejmė pendulum-in (lavjerrėsin e orės) mbrapsht, drejt mesit, pėr tė pėrmirėsuar sistemin monarkik brenda njė kuadri demokratik dhe kushtetues - jo me njė kryetar shteti tė thjeshtė, por me disa pushtete reale me njė rol lidershipi nacional? Kjo ėshtė ajo ēka propozohet nė "Modelin e Monarkisė Kushtetuese 2030". Ky punim do tė eksplorojė njė tė ardhme tė mundshme nė tė cilėn njė monarki do tė pėrqafohet edhe njėherė si njė formė qeverisėse viable (funksionale). Njė formė monarkie e rafinuar sigurisht; brenda gjasash duke i hequr difektet, por me vlerat drejtuese dhe fuqinė, tė paprekura.
Background
Mė 1993 nė Brazil u zhvillua njė plebishit kombėtar pėr tė pėrcaktuar nėse ata donin tė rrinin republikė, apo tė bėheshin monarki edhe njė herė. Pas shumė vitesh korrupsioni dhe tė uritur pėr traditėn dhe dinjitetin, po ashtu edhe si njė "zgjidhje mbretėrore" ndaj frikės sė suksesionit tė shteteve jugore tė Brazilit, brazilianėve iu ishte ofruar mundėsia pėr tė votuar pėr njė Mbret; 1-(Brooke, pp. 1,6). Brazili ka pasė qenė qeverisur nga njė perandor deri mė 1889 kur Pedro II u rrėzua nga froni. Shumė vetė e ndien se rikthimi te monarkia do tė kishte qenė mė mirė sesa korrupsioni qė po mbyste vendin nėn presidentėt republikanė; 2-(Kamm, p.7).
Mbas ēlirimit tė shteteve tė Europės lindore nga komunizmi mė 1989, shumė shtete e morėn seriozisht nė konsideratė rikthimin te monarkia duke pėrfshirė edhe Rumaninė ku ish Mbreti Michael pati dy pritje shumė tė ngrohta dhe dashamirėse prej popullit - por jo prej autoriteteve; 3 - (Perez-Pena, p. B-4). Ndoshta parashikimi mė i fortė pėr rikthimin te monarkia na vjen nga Rusia ku Vladimir Kvint nė artikullin e tij tė 1994-ės nė revistėn Formes na thotė se "Unė parashikoj njė rikthim te monarkia. Ajo mund tė provohet si rruga e vetme me tė cilėn Yeltsin mund tė rrijė nė pushtet."; 4 - (Kvint, p. 145). Ai ndiente se atje kishte nostalgji pėr njė lider tė fortė, pėrderisa Rusia ka pasur gjithmonė njė figurė tė fuqishme nė pushtet. Duke e bazuar parashikimin e tij nė regjentin mė tė famshėm nė historinė e Rusisė, Boris Godunov, Yeltsin mund ta vendosė (atėkohė) 30-vjeēarin Georgiy, djalin e Princeshės sė Madhe Maria, nė fron, duke qendruar pėr vete njė regjent i pėrjetshėm. Kjo do tė shmangte nevojėn e zgjedhjeve dhe rrezikun qė i frikshmi Zhirinovski tė marrė pushtetin. A do ta mbėshteste Perėndimi njė restaurim demokratik tė monarkisė me njė ekonomi tregu? Vladimir Kvint ėshtė i sigurt pėr kėtė; 5 - Ibid., p. 150-152).
Kėto shembuj pėrfaqėsojnė restaurimet e monarkisė dhe nuk pėrfshijnė vendet e shumta ku ende vazhdojnė tė sundojnė me sukses mbretėr, mbretėresha dhe emirė si kryetarė shtetesh. Ndėrmjet kėtyre janė disa prej demokracive kapitaliste mė tė fuqishme tonat, duke pėrfshirė Britaninė e Madhe, Japoninė, Suedinė, Holandėn dhe Spanjėn. Kjo ėshtė bota mė 1997-ėn dhe formon njė pjesė tė bazamenteve pėr ndryshimet qė mund tė ndodhin gjatė shekullit XXI.
SCENARIO*
........................
Konkluzione
Pse jo monarki? Kjo ėshtė pyetja qė i bėra vetes kur fillova kėto kėrkime. Njerėzit duket se pėlqejnė lider tė fuqishėm e tė fortė dhe rezervojnė njėsoj tė njėjtin admirim tė fuqishėm edhe pėr gratė dhe fėmijėt e tyre. Nėse njė monark mundet tė pėrmbledhė respektin dhe besnikėrinė e popullit tė tij, poaq sa Juan Carlos i Spanjės kur shmangu tentativėn pėr grusht shteti mė 1977, atėherė aty ka vend, gjasisht, pėr njė mbret. Nė Spanjė monarku qėndron si njė simbol i permanencės dhe unitetit tė kombit; 6 -(Gunther, p. 110). Por edhe monarkia ka difekte gjithashtu. Martesat e shumta me njėri-tjetrin, pa dyshim, rėndojnė problemin e gjetjes sė njė sunduesi kompetent. Monarkėt e dikurshėm ishin mė tė ashpėr, mė tė shkathtė, ndoshta edhe mė mizorė madje. Por kjo nuk garanton se bijtė ose bijat e tyre do tė jenė gjithashtu tė menēur. Romakėt e lashtė e bėnė zakon tė adoptonin trashgimtarėt e tyre dhe kjo, pėr njėfarė kohe tė paktėn gjatė Kohės sė Antonines, prodhoi nė njėfarė mase njė stabilitet tė kėnaqshėm; 7 -(Gibbon, pp. 52-73). Kjo ishte njė prej ideve qė mua mė intrigoi.
Qeveria qė kam formėsuar unė nė kėtė studim, ėshtė nė tė vėrtetė sipas projektit tim personal. Prandaj unė kam cituar relativisht pak punime tė botuara. A mund tė funksionojė njė monarki? Unė besoj se po, megjithėse do tė duheshin shumė pėrpjekje pėr t'i bindur ata qė parapėlqejnė njė republikė... A ėshtė kjo e mundshme? Nėse pyetja i referohet njė lideri tė fortė, i cili do tė vijė bashkė me shekullin XXI dhe tė ndryshojė drejtimin e qeverisjes sė SHBA - absolutisht (po)! A do tė jetė ai ose ajo njė monark? Ndoshta.
Unė jam thellėsisht i bindur se njė sistem i ri i pėrzgjedhjes sė liderve ėshtė i nevojshėm dhe unė mendoj se hapėsira ėshtė sigurisht e pasur pėr kėrkime tė mėtejshme. Ne bėjmė shpesh njė punė tė dobėt dhe e shpaguajmė atė me njė gjobė mė shumė se nė njė rast. Historia e SHBA ėshtė fatlume (ose fatmirė) qė tė paktėn liderėt tanė kanė qendruar nė lartėsinė e detyrės gjatė krizave tona mė serioze. Robert McNamara, pėr shembull, s'ishte as mė i miri, as mė i shkėlqyeshmi. Ai ishte dikush qė shkėlqeu nė njė fushė dhe prandaj provoi t'i pėrdorte ato aftėsi nė shumė fusha tė tjera, por doli me rezultate katastrofale (madje edhe nė Ford Motor Company ai mori dyvendėshen pėrrallore "Thunderbird" dhe e bėri atė katėrvendėshe {veturė - shėn. i pėrkth}.).
Pėrkundrazi, pikėpamja ime pėr mė tė mirin dhe mė tė shkėlqyeshmin fokusohet nė ata qė kanė dhėnė prova pėr veten nė role shumė tė ndryshme dhe ndėrkaq prap vazhdojnė tė rikthehen pėr tė nxėnė ēdo vit (seminare tė programuara), sepse tė nxėnėt nuk mund tė ndalet. Sistemi im ėshtė, gjithsesi, i bazuar nė pėrzgjedhjen e njerėzve tė mirė e tė ndershėm, qė ėshtė e kundėrta e asaj qė James Madison ndjeu pėr natyrėn e brendshme tė njeriut qė ėshtė tunduar njėherė prej pushtetit. Nė ndryshim nga z.James Madison, unė kam lėnė mjaft siguresa dhe ekuilibre (checks and balances - eng.) (nė projektin qeverisės - shėn.i pėrkth.) - pėr t'i siguruar ata qė do tė startonin mirė, tė vazhdonin tė ishin tė mirė. Kėshtu, pse jo monarki? Rroftė Mbreti!
Referenca
1.Brooke, James. "Tired of Presidents? Brazil Can Vote for a King." New York Times. March 29, 1993. Pp. 1,6.
2.Kamm, Thomas. "Brazil Has a Number of Contenders to Throne Should Voters Want to Return to a Monarchy." Wall Street Journal. April 12, 1993 P. 7.
3.Perez-Pena, Richard. "Romania's Ex-King and His Country in Art Dual." New York Times. September 14, 1993. P. B-4.
4-5.Kvint, Vladimir. "Restoring the Romanovs." Forbes. December 5, 1994. P. 145-152.
6.Gunther, Richard (ed.). Politics, Society, and Democracy - The Case of Spain. Boulder: Westview Press, Inc. 1993.
7.Gibbon, Edward. The Decline and Fall of the Roman Empire. New York: Random House, Inc. First published, 1887.
Marrw nga
http://www.futures.hawaii.edu/j9/poast.html
Titulli i origjinalit: "The future of constitutional monarchy: The North American Model 2030 a.d."
Pėrktheu: Neritan Kolgjini
Shėnim: Ky botim nė shqip i punimit tė profesorit amerikan J.Poast jepet nė formė shumė tė shkurtuar. Eshtė hequr plotėsisht projekti i tij pėr njė monarki amerikane, pasi modeli i tij ishte njė projekt i institucioneve shtetėrore dhe ligjeve, pėrgjithėsisht teknik, futurist, dhe jashtė qėllimit tonė tė publikimit tė ideve monarkiste. Prandaj edhe ne pėrzgjodhėm vetėm hyrjen e punimit dhe konkluzionet, pikėrisht nė pjesėn ku shėnohet "Scenario"* ku ėshtė i plotė projekti i profesor John Poast. Ky punim ėshtė botuar nė vitin 1997.
ANALIZA
Bujqėsia, tregues sintetik i qeverisjes sė dėshtuar
Nga Pjetėr PALUKA
Tashmė Bujqėsia ėshtė shndėrruar nė njė thes tė shpuar, qė gllabėron dhe shpėrdoron miliona Euro. Ndaj ka ardhur koha tė shtrohet pyetja: - A ka Ministri Bujqėsie nė Shqipėri dhe si funksionon ajo nė kushtet reale tė vendit tonė?
Si regull, duhet qė nėpėrmjet kėsaj ministrie tė kontrollohet e gjithė veprimtaria nė fushėn e prodhimit dhe tregtimit tė produkteve bujqėsore e blegtorale, si tė atyre qė prodhohen nė vend, ashtu edhe pėr ato qė importohen apo eksportohen. Kjo ministri, normalisht, me punėn e saj studimore dhe shkencore duhet tė bėjė nxitjen e prodhimit vendas nė kushtet reale, duke iu pėrshtatur terrenit dhe traditės sė prodhimit sipas zonave. Po kėshtu, nėpėr rrethe ka edhe drejtori tė Bujqėsisė dhe ndarmarrje tė Kullim-vaditjes, qė kanė nė pėrbėrje tė tyre njė numėr tė madh specialistėsh agronomė, ekonomistė dhe veterinerė, pa pėrmendur kėtu ato qė kanė bashkitė dhe komunat.
Po cili ėshtė efektiviteti i punės sė tyre? Thjesht dhe shkurt: dhjetėra rrogtarė, qė pėrpilojnė evidenca tė rreme.
Qysh nga viti 1997 e deri mė sot, Banka Botėrore ka investuar qindra milionė dollarė pėr programin e Kullim-vaditjes. Tė gjitha kanalet kulluese kryesore tė vendit, ka vite qė nuk pastrohen dhe pėr pasojė ato janė mbushur me aluvione e nuk i pėrcjellin ujėrat nė kohėn e rreshjeve maksimale tė dimrit. Kėshtu qė, ēdo dimėr, fushat nė zonat me kuotė mė tė ulėt, pėrmbyten. Pasojat i vuajnė fshatarėt, qė nga kulturat bujqėsore e deri tek dėmet nė banesa.
Pėr programin e kullimit janė akorduar vazhdimisht edhe fonde, janė dhėnė edhe tendera, por pėr fat tė keq kėto pėrfundojnė me njė punė tė papėrgjegjshme dhe sipėrfaqėsore, dhe kėshtu milionat e "investuara" pėrfundojnė nė xhepat e drejtuesve tė korruptuar.
Pėr tė evituar pėrmbytjet e zonave qė nė Shqipėri janė tashmė tė njohura, Ministria e Bujqėsisė pranė ndėrmarrjeve tė Ujėrave ka edhe eskavatorė, buldozerė dhe mjete tė tjera, tė destinuara vetėm pėr kėtė qėllim. Megjithatė, tė gjithė e dimė se si ėshtė gjendja e kanaleve tė dyta e tė treta nė tė gjitha zonat qė pėrmbyten. Ku shkojnė fondet dhe limitet e karburanteve qė jepen pėr kėtė qėllim?
Mė e keqja ėshtė se, nė shumė raste, kėto mjete i jepen me qera firmave private pėr tė realizuar punime nė tendera brenda sistemit tė Minsitrisė sė Bujqėsisė.
Pra kuptohet qartė qė kėtu kemi tė bėjmė me shkelje flagrante ligjore nė dėm tė shtetit dhe nė pėrfitim tė tė tretėve, gjithmonė me fondet e shtetit, duke synuar pėrfitim tė dyfishtė. Drejtoritė e Ujėrave dhe specialistėt pėrkatės, duhet ta kenė tė qartė nė ēdo kohė gjendjen aktuale tė sistemit kullues, kryesisht nė zonat qė pėrmbyten, me qėllim qė tė pėrcaktojnė edhe programin e punės pėr evitimin e tyre. Dhe kjo nuk bėhet me shikim vizual dhe as me evidenca tė rreme, por me pėrgjegjėsi e specialistė tė mirėfilltė, dhe mė kryesorja, duke bėrė matje tė plota topografike, pėr tė pėrcaktuar qartė dhe saktė gjendjen aktuale dhe thellėsitė e nevojshme, pėr tė arritur kuotat e sakta tė shkarkimit normal tė ujėrave, duke evituar kėshtu edhe pėrmbytjet e herėpas'hershme nė shumė zona, ku ėshtė e mundur.
Blegtoria, sektor i dėshtuar
Gjatė viteve tė tranzicionit, sektori blegtoral ka patur njė rritje tė madhe numerike dhe cilėsore, krahasuar me tė kaluarėn. Ka ndryshuar plotėsisht mėnyra e trajtimit tė tyre dhe ajo e pėrmirėsimit racor. Kjo, falė nevojės dhe dėshirės sė fermerėve shqiptarė pėr kėtė sektor jetik. Po cila ėshtė detyra e dikasterit nė kėtė drejtim kaq tė rėndėsishėm dhe ē'ėshtė bėrė deri tani? Ministria e Bujqėsisė dhe Ushqimit, deri tani ka tentuar tė punojė nė kėto drejtime:
- Nė pėrmirėsimin racor, nė pėrpunimin e mishit dhe nė pėrpunimin e qumėshtit.
Nė pėrmirėsimin racor ėshtė pėrpjekur dhe ka futur njė numėr tė vogėl lopėsh nga Hollanda, por edhe kėto tė shpėrndara pa kriter dhe, pėr pasojė, deri tani nuk mund tė themi se ka njė fermė tė tillė model ku mund tė shihet efektiviteti dhe rendimenti i tyre. Dhe kjo duket qartė tek fakti qė fermerėt tanė nuk kanė bėrė zėvendėsimin e racave ekzistuese me ato tė ardhura nga jashtė. Nė drejtim tė industrisė sė pėrpunimit tė mishit dhe tė qumėshtit, ky dikaster ka dhėnė kredi pėr ndėrtimin e kėtyre mikrofabrikave, por kėto janė me njė teknologji tė vjetėruar, dhe pėr pasojė kėto nuk pėrmbushin standardin e cilėsisė dhe rendimentin e duhur. Le ta quajmė kėtė si tentativė pėr punė.
Puna e kėtij dikasteri nuk mbaron kėtu. Drejtimi kryesor i specialistėve veterinarė tė drejtorive nėpėr rrethe, si dhe i atyre tė bashkive dhe komunave, ėshtė qė tė kontrollojnė, evidentojnė dhe parandalojnė sėmundjet e ndryshme qė pėrhapen nė blegtori, si dhe kushtet e therjes dhe tregtimit tė mishit.
Po t'i referohemi sėmundjes sė brucelozės nė zonėn jugore tė vendit dhe kryesisht nė Korēė, rezulton se pėr shkak tė infektimit tė bagėtive me kėtė sėmundje, mjaft qytetarė tė kėsaj zone pėrfunduan nė spital.
Dhe para kėtij fakti, specialistėt e rretheve jo vetėm qė nuk marrin masa pėr mjekimin e tyre e parandalimin e sėmundjes, por nuk kanė tė qartė as vatrat e infektuara dhe numrin e tyre.
Para kėtij fakti, Minsitria e Bujqėsisė dhe Instituti i Kėrkimeve Veterinare - heshtin.
Pėr njė moment, kėtė sektor kaq tė rėndėsishėm dhe delikat po e lėmė nė dorė tė veterinerėve privatė, qė mjekojnė si tė duan e pa asnjė lloj pėrgjegjėsie.
Moment tjetėr antiligjor dhe antinjerėzor, shėnon fakti se bagatitė, nė shumė raste theren dhe tregtohen nė mes tė pluhurit dhe tė baltės, pa asnjė kusht higjeno-sanitar, dhe pa raport mjekėsor. Kjo ndodh nė tė gjitha qytetet e Shqipėrisė, por mė e theksuar bėhet pėr ditėt e pazarit. Dhe kėshtu, jetėn e njerėzve e mbron jo ligji e rregulli, por rastėsia dhe fati.
Dikasteri nuk stimulon fermerin pėr tė mbjellė
Edhe trajtimi i tokave bujqėsore nė prodhimin e drithrave, frutave e perimeve gjatė kėtyre viteve, nuk ėshtė bėrė sipas specifikave tė tokės. Njė shtrirje tė ndjeshme ka patur sektori perimor dhe kryesisht nė drejtim tė produkteve tė tilla si domate, speca, patėllxhane, tranguj, bostan etj.. Pjesa tjetėr, qė zė edhe sipėrfaqen mė tė madhe, janė kulturat foragjere dhe ajo e misrit. Ndėrsa kultura e grurit, ku nevoja ėshtė mė e madhe, ėshtė mjaftuar me plotėsimin 60-65 % tė nevojave tė fshatrave nė zonat fushore. Kėtė e tregon edhe fakti se, kėto vitet e fundit, tregu i shitjes sė miellit ėshtė shtuar edhe nė fshatrat e zonave fushore.
Pėrkujdesja e ministrisė dhe e specialistėve nėpėr rrethe pėr kėtė sektor, ėshtė e pamjaftueshme. Ndihmesa kryesore qė mund dhe duhet tė japė ky dikaster nė kėtė drejtim, janė farėrat, pesticidet, plehrat dhe asistenca teknike.
Nė mjaft raste, farėrat nuk e kanė fuqinė e plotė mbirėse dhe nuk i pėrshtaten strukturės sė tokės ku mbillen. Shpesh, ato shoqėrohen pa ēertifikatė malli, ose me ēertifikatė qė nuk i pėrgjigjet llojit tė farės dhe afateve tė prodhimit. Kjo bėn qė, nė shumė raste, shitėsat tė mos jenė nė gjendje tė sqarojnė dhe garantojnė pėr rendimentin, afatin e prodhimit dhe strukturėn e tokės sė pėrshtatshme, ku mund tė mbillet. Kjo ndodh mė shumė tek misri, gruri, soja, jonxha etj..
Pra, fermeri shpenzimet i bėn tė plota, por kur vjen fundi del pa kurrfarė fitimi, ose me humbje. Por puna shkon mė keq kur Ministria e Bujqėsisė i jep tė drejtė futjes sė kulturės sė misrit nga jashtė, duke sfiduar kėshtu tregun e brendshėm. Kėshtu, gradualisht, fshatari e humb interesin pėr tė prodhuar, dhe bashkė me tė thellohet varfėria dhe bie niveli ekonomik.
Rėndėsia e prodhimit tė serave
Ndėrsa herbicidet dhe insekticidet, nė shumicėn e rasteve vijnė tė skaduara, ose nuk njihen lloji dhe pėrdorimi i tyre. Kjo ėshtė vėrtetuar nė mjaft raste nė perime dhe tek kultura e misrit. Sektori perimor ėshtė sektor tjetėr i rėndėsishėm nė prodhimin e pėrgjithshėm bujqėsor. Nė mjaft zona kodrinore dhe fushore, ka toka tė pėrshtatshme pėr prodhim nė natyrė dhe nė serė tė perimeve tė tė gjitha llojeve. Dhe e vėrteta ėshtė se prodhimi i tyre po rritet nga vitit nė vit. Kjo ėshtė bėrė nga kujdesi dhe pėrvoja e fermerėve nė kėtė drejtim. Nisur nga kjo, duke parė qė kushtet e Shqipėrisė janė mjaft tė favorshme, (nė shumė raste, mė tė mira se ato tė Greqisė dhe Italisė), Ministria e Bujqėsisė duhet tė bėjė njė studim pėr prodhimin gjithvjetor tė perimeve qė zėnė volumin kryesor tė konsumit, siē janė domatet, trangujt, specat, etj.. Nuk kėrkohet shumė fonde pėr tė krijuar sera tė tilla model atje ku pėrvoja ėshtė e fituar. Dhe kjo me qėllimin e rritjes sė prodhimit e uljes sė ēmimit nė treg, duke eleminuar kėshtu importin e tyre dhe tregtimin me ēmime tė larta, pėr shkak tė tendencės sė importuesve monopolistė pėr tė rritur normėn e fitimit nė kurriz tė konsumatorėve.
Kjo mund tė ishte bėrė, (dhe nuk ėshtė vonė tė bėhet), por siē duket e pengojnė menaxherėt e qeverisė, qė ndajnė fitimet me fermerėt grekė.
Importet, turpi i ministrisė sė Bujqėsisė
Nisur nga nevoja ekonomike dhe pėrvoja e fituar, prodhimet e perimeve tė tė gjitha llojeve, nė fushė, po rriten ēdo vit. Dhe krahas rritjes sė prodhimit po rritet edhe shqetėsimi i fshatarėve pėr tregun e tyre. Ē'detyrė ka qeveria dhe ministria e Bujqėsisė nė kėtė rast? Mendojmė se, nė radhė tė parė, ka ardhur koha pėr njė prodhim tė organizuar, pėr tė eleminuar superprodhimin dhe dėmtimin e tyre. Dhe sė fundi, pėr prodhimet qė nuk arrihet tė thithen nga tregu, tė krijohen nga shteti nyjet e pėrpunimit, si p.sh. pėr domatet, trangujt, specat, lakrėn, qepėn, etj..
Ėshtė e pafalshme qė Shqipėria tė importojė spec djegės turshi nga Bullgaria. Tė gjitha kėto do tė bėnin qė, nė radhė tė parė, tė ngrihej mirėqėnia e fshatarit, dhe paralel me tė edhe interesi pėr tė prodhuar.
___________________________
23 Januar 2005
___________________________
Mesazh i posaēėm i Mbretit Leka pėr tė gjithė legalistėt
Mbreti: Tė ngrihen degėt e LZHK nė rrethe
Dėshiroj mirėkuptimin Tuaj, qė tė krijohen tė gjitha mundėsitė pėr tė organizuar ceremonitė pėrkatėse, duke bashkėpunuar me personat, qė unė kam autorizuar pėr dorėzimin e mandateve pėr kryetarėt e LZHK-sė nė rrethe. Sa mė shpejt dhe mė mirė tė realizohet ky proces, aq mė e pėrgatitur do tė jetė LZHK pėr fushatėn e Zgjedhjeve Elektorale.
Editorial
LZHK nuk ėshtė "parti e gjithė popullit"
Nga Astrit KOLA
Ndryshe nga sistemet totalitare ku partitė nė pushtet, pasi suprimojnė pluralizmin politik, pretendojnė tė shndėrrohen nė parti tė tė gjithė popullit, apo kur, pėr shkak tė reminishencave, nė pseudo-pluralizėm, parti tė caktuara pretendojnė tė pėrfaqėsojnė politikisht aspiratat dhe interesat e mbarė shoqėrisė - LZHK jo vetėm qė nuk ka tė tilla pretendime, por ajo pėrfaqėson njė koalicion partish.
Nė planin politik LZHK ėshtė njė lėvizje qytetare, qė synon promovimin politiko-qeverisės tė vlerave mė sublime tė qytetėrimit shqiptar dhe aspiratėn pėr zhvillim kombėtar.
Nė planin organizativ ajo funksionon nė formėn e njė organizmi politik qė mbart frymėn dhe vizionin e pėrfaqėsuar nga NMT Mbreti Leka, tė cilat jetėsohen nga strukturat e subjekteve aderuese, simpatizantėve tė tyre dhe votuesve tė alternativės sė saj.
Duke qenė njė lėvizje, ajo nuk mund tė jetė parti e vetme, dhe as qė mund tė funksionojė si e tillė. Madje misioni i saj mbaron me pėrfundimin e zgjedhjeve.
Dhe duke mos qenė parti, LZHK nuk mund tė pretendojė tė "mbrojė" interesat e gjithė popullit shqiptar.
LZHK nė qeverisje, si mision tė saj nuk mund tė ketė tjetėr pėrveēse atė tė krijimit tė kushteve dhe premisave pėr zhvillim kombėtar, ēka janė pikėrisht ato qė i mungojnė vendit.
Shqiptarėt e shembėn komunizmin jo vetėm si sistem gjakatar por, mbi tė gjitha, si sistem i dėshtuar dhe zvarritės i zhvillimit, ēka ėshtė tendencė dhe aspiratė e shoqėrisė njerėzore.
Zėvendėsimi i komunizmit me mikstura neokomunisto-liberale, i dha "zhvillimit" tonė ritmet dhe mendėsitė e breshkės, e cila edhe krizat e moszhvillimit e tė padrejtėsive sociale qė qėndrojnė nė themel tė tij, pretendon t'i pėrballojė me "zhguallin" e saj.
Pikėrisht kėto mendėsi tė shndėrruara nė alternativa tė imponuara e pėrjashtuese, e kanė shpėnė nė udhėkryq vendin dhe ardhmėrinė e shqiptarėve.
Formacionet politike qė synojnė ngushtimin e spektrit dhe pėrfaqėsimit politik drejt modelit bipartiak, nuk bėjnė gjė tjetėr pėrveēse risjellin frymėn hrushoviano-bolshevike tė "partisė sė tė gjithė popullit" dhe instalimin e partitokracisė - pėrgjegjėse pėr gjendjen katastrofike qė pėrjeton vendi.
LZHK synon shmangien dhe neutralizimin e skemės bipolare tė partitokracisė politike nė dy anėt e spektrit, (pozitė-opozitė), skemė e cila ka funksionuar nė formėn e konsensusit politik pėr tė gjitha problemet madhore tė vendit, e qė ka sjellė efekte-boomerang pėr shoqėrinė shqiptare, duke varrosur zhvillimin e vendit dhe duke rrezikuar interesat tona strategjike.
Pikėrisht pėr kėtė arsye, programi qeverisės i LZHK nuk mund tė jetė tjetėr veēse njė kurs krejt i ndryshėm, madje kontravers me kurset qeverisėse paraardhėse. Dhe kjo do tė thotė qartė se, diferencat programore dhe konceptuale tė LZHK pėr zhvillimin e vendit, janė evidente krahasuar me formacionet e tjera, qė operojnė akualisht nė skenėn politiko-zgjedhore.
LZHK, e bazuar nė programin politiko-qeverisės tė PLL, mund tė ndajė interesa taktike e bashkėqeverisjeje me aleatėt paszgjedhorė, por kurrsesi nuk mund tė negociojė vizionet e saj pėr zhvillimin e vendit, tė cilat, fatkeqėsisht, aktualisht janė pronė vetėm e PLL, konceptet programore tė sė cilės trashėgohen nga modeli zogist i qeverisjes dhe zhvillimit tė vendit, i cili u provua i suksesshėm nė kushte tejet tė disfavorshme pėr shtetin shqiptar tė kohės sė qeverisjes sė presidentit, e mė pas Mbretit Zog.
Nėse zhvillimi i shpejtė ėshtė rezultat qė pėrftohet nga i gjithė populli, vizionet qeverisėse pėr arritjen e tij nuk mund tė jenė pronė e tė gjitha formacioneve politike qė pretendojnė se e pėrfaqėsojnė atė. Ndryshe nuk do tė kishim kėtė mbėshtetje politike dhe pjesėmarrje nė votime, qė sėrish rrezikon tė reduktohet, duke e zvogėluar akoma mė shumė legjitimitetin e qeverisjes, pavarėsisht fituesit.
LZHK ofron alternativėn dhe modelin qeverisės qė janė barkė shpėtimi pėr shoqėrinė dhe trapolinė zhvillimi, dhe kjo ėshtė arsyeja mė bindėse pėr ta konsideruar dhe votuar atė.
KRYESORE
Mesazh i posaēėm i Mbretit Leka pėr tė gjithė legalistėt
Mbreti: Tė ngrihen degėt e LZHK nė rrethe
Oborri Mbretėror
Rezidenca Vishnje, Petrelė
Tiranė, Shqipėri
Tiranė, 21 janar 2005
Kryetari i Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar NMT Leka I Zogu, pėr Kryesinė dhe kryetarėt e degėve tė PLL
Tė nderuar miq,
Ju uroj "Gėzuar Bajramin!" dhe suksese nė zyrat e reja tė PLL.
Ju po zhvilloni njė takim tė rėndėsishėm tė Partisė Lėvizja e Legalitetit, nė njė fazė kryesore tė Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar.
Ne kemi filluar fazėn e parė tė konstituimit tė degėve tė LZHK nė Durrės e nė Fier, duke vazhduar nė tė gjitha zonat e tjera. Ne i kemi dhėnė mandat disa Kryetarėve, duke porositur qė tė organizojnė Kėshillat e Organizimit, duke parashikuar struktura drejtuese deri nė Zonat Elektorale, nė fazėn e dytė.
Dėshiroj mirėkuptimin Tuaj, qė tė krijohen tė gjitha mundėsitė pėr tė organizuar ceremonitė pėrkatėse, duke bashkėpunuar me personat, qė unė kam autorizuar pėr dorėzimin e mandateve pėr Kryetarėt e LZHK-sė nė rrethe. Sa mė shpejt dhe mė mirė tė realizohet ky proces, aq mė e pėrgatitur do tė jetė LZHK pėr fushatėn e Zgjedhjeve Elektorale.
Ne kemi besim se Ju do tė jepni kontributin Tuaj pėr forcimin e Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar.
Ju pėrshėndes vėllazėrisht
NMT Leka I Zogu
Takim i zgjeruar i kryesisė sė PLL me kryetarėt e degėve nė rrethe
Shtrirja e LZHK, prioritet i punės sė strukturave tė PLL
Paraditėn e sė shtunės sė datės 22 janar, Komiteti Drejtues i PLL bashkė me kryetarėt e degėve nė rrethe, zhvilluan njė mbledhje tė zgjeruar ku u analizua puna e deritanishme e strukturave tė PLL, si dhe objektivat pėr shtrirjen e LZHK nė mbarė vendin.
Kjo mbledhje e zgjeruar u zhvillua nė mjediset e porsainaguruara tė PLL nė Bulevardin "Zog I", nė njė sallė tė zbukuruar me shije, nė ballinėn e sė cilės, (nė njė sfond tė verdhė qė simbolizon ngjyrat e flamurit tė PLL), ishte vendosur njė stemė me shqiponjėn e stilizuar tė flamujve tė kohės sė Monarkisė.
Muri anėsor i sallės sė mbledhjeve zbukurohej nga njė stemė-diademė e stampuar, nė tė cilėn ishte vendosur flamuri kombėtar nė formėn e njė shqyti, qė kufizohej nga lart me pėrkrenaren e artė tė Skėnderbeut, ndėrsa nga poshtė me datėn e themelimit tė PLL, thėnė ndryshe me datėn e "Triumfit tė Legalitetit".
Nė tavolinėn e sallės, pra nė panelin drejtues tė kėsaj mbledhjeje tė rėndėsishme, ishin kryetari i PLL z.Spahiu (i cili drejtoi edhe mbledhjen), si dhe nėnkryetari i PLL z.Basha dhe sekretari i Pėrgjithshėm, z.Tujani.
Qė nė fillim tė takimit, pasi u uroi mirėseardhjen kryetarėve tė degėve, z.Spahiu lexoi pėrshėndetjen qė NMT Leka I - Mbreti i Shqiptarėve u adresonte drejtuesve mė tė lartė tė strukturave tė PLL dhe anėtarėve tė Kryesisė dhe Komitetit Drejtues pėr kėtė takim, i cili, sipas Mbretit Leka I-rė shėnonte edhe fillimin e aksionit magjistral politik pėr shtrirjen e LZHK dhe ngritjen e strukturave tė saj nė mbarė vendin. Ky mesazh i posaēėm i NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve, drejtuar kėtij forumi, nėnvizonte rėndėsinė e kėtij momenti politik si njė "fazė kryesore pėr Lėvizjen pėr Zhvillim Kombėtar". Mė poshtė, nė mesazhin e Tij Mbreti Leka I-rė theksonte: "Ne kemi filluar fazėn e parė tė konstituimit tė degėve tė LZHK...
Ne i kemi dhėnė mandat disa kryetarėve, duke porositur qė tė organizojnė Kėshillat e Organizimit, duke parashikuar struktura drejtuese deri nė Zonat elektorale, nė fazėn e dytė.
Dėshiroj mirėkuptimin tuaj, qė tė krijohen tė gjitha mundėsitė pėr tė organizuar ceremonitė pėrkatėse, duke bashkėpunuar me personat qė kam autorizuar pėr dorėzimin e mandateve pėr kryetarėt e LZHK-sė nė rrethe.
Sa mė shpejt dhe mė mirė tė realizohet ky proces, aq mė e pėrgatitur do tė jetė LZHK pėr fushatėn e Zgjedhjeve parlamentare tė kėtij viti.
Ne kemi besim se ju do tė jepni kontributin tuaj pėr forcimin e Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar", e mbyllte mesazhin e pėrshėndetjes NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve, ēka u prit me kėnaqėsi nga drejtuesit e lartė legalistė.
Mė pas kryetari i PLL z.Ekrem Spahiu, vijoi fjalėn e tij nė tė cilėn ndėr tė tjera theksoi: "Tė nderuar kryetarė tė degėve tė PLL. Eshtė mbledhja e parė pėr kėtė vit dhe, ndryshe nga herėt e tjera, e zhvillojmė nė selinė e re tė PLL, ku pas shumė vitesh aktiviteti si parti parlamentare, jemi sistemuar...
Meqenėse takohemi pėr herė tė parė, zyrtarisht, pėr kėtė vit dhe mbas ditės sė Kurban Bajramit, ju uroj mbarėsi nė familjet tuaja dhe suksese nė realizimin e synimeve politike pėr vitin 2005, pasi nė verėn e kėtij viti zhvillohen zgjedhjet parlamentare, tė cilat janė tė rėndėsishme jo vetėm pėr PLL dhe partitė e tjera konkurruese, por pėr tė gjithė shqiptarėt dhe vendin.
Eshtė normale qė ēdo parti tė bėjė pėrgatitjet e saj pėr zgjedhjet, po pėr PLL ėshtė njė moment historik dhe politik shumė i rėndėsishėm.
E them kėtė sepse, pėr herė tė pare, Mbreti Leka I-rė, jashtė ēėshtjes referendare pėr formėn e regjimit, ka iniciuar dhe drejton LZHK-nė.
LZHK lindi si domosdoshmėri kombėtare pėr tė ndryshuar realitetet aktuale qė pėrjetojnė shqiptarėt dhe Shqipėria.
LZHK, sikurse e ka thėnė vetė Mbreti Leka I-rė, ėshtė njė lėvizje politiko-zgjedhore qė ka synim marrjen e pushtetit.
Tashmė dihet nga tė gjithė se LZHK ėshtė njė koalicion i gjerė, ku bėjnė pjesė disa parti parlamentare dhe joparlamentare, shoqata tė ndryshme, grupe tė interesit, personalitete tė fushave tė ndryshme etj..
Sikurse dihet, PLL ėshtė pjesė integrale dhe e qenėsishme e LZHK-sė.
PLL ėshtė angazhuar totalisht nė mbėshtetje tė LZHK, duke vėnė gjithashtu nė dispozicion tė saj, mbi tė gjitha, idealin tonė.
Tashmė LZHK, pėrveē partive pėrbėrėse ka edhe grupin e saj parlamentar, si dhe grupe kėshilltarėsh nė shumė bashki dhe komuna tė vendit.
Janė ngritur strukturat e LZHK nė disa rrethe tė vendit, si nė Shkodėr, Fier, por edhe nė diasporė, si nė SHBA etj..
LZHK ėshtė mirėpritur nga shumica e shqiptarėve, si brenda, ashtu edhe jashtė vendit.
Por qė tė realizohen synimet e LZHK pėr tė pėrmbushur dėshirėn e shumicės sė shqiptarėve, duhet angazhimi i tė gjitha strukturave tė PLL dhe gjithė anėtarėsisė sė saj.
Pikėrisht pėr kėtė qėllim e zhvillojmė kėtė takim me ju kryetarėt e degėve - pėr tė bėrė njė analizė pune se si janė zbatuar porositė dhe udhėzimet e dhėna, e sigurisht sot ju do tė merrni edhe porositė e udhėzimet e reja, qė kanė tė bėjnė me fillimin e pėrgatitjeve pėr zgjedhjet parlamentare qė do tė zhvillohen nė verė.
Duke qenė njė mbledhje shumė e rėndėsishme kjo e ditės sė sotme, vetė Mbreti Leka I-rė na dėrgoi mesazhin tė cilin ua pėrcolla, e i cili nuk u adresohej vetėm juve, drejtuesve dhe pjesėmarrėsve nė kėtė mbledhje, por edhe mbarė legalistėve, tė cilėve do t'ua pėrcillni nėpėrmjet strukturave lokale.
Viti 2005 ėshtė njė vit me rėndėsi tė veēantė, pėr shkak tė zhvillimit tė zgjedhjeve parlamentare, qė janė shumė tė rėndėsishme pėr tė ardhmen tonė".
Nė vijim tė fjalės sė tij, z.Spahiu e konsideroi kėtė moment tė politikės (zgjedhjet parlamentare) si moment historik, pasi sipas tij "Mbreti Leka I-rė e ka inicuar dhe e drejton personalisht LZHK-nė".
"Pėr suksesin politiko-zgjedhor tė LZHK, puna dhe kontributi juaj si drejtues tė strukturave tė bazės dhe si anėtarė tė Komitetit Drejtues, ka njė rol tė veēantė", - theksoi z.Spahiu duke vijuar: "Rritja e efektivitetit tė strukturave tė partisė dhe angazhimi i tyre nė kuadėr tė ngritjes, organizimit dhe konsolidimit tė LZHK nė rrethe, janė ēelėsi pėr sukses nė zgjedhjet e ardhshme parlamentare. Unė jam i bindur se ndaj me ju mendimin se mesazhi i NMT Mbretit Leka I-rė ėshtė inkurajim pėr punėn e strukturave tė partisė, tė cilat nė koordinim dhe bashkėpunim me grupet e punės pėr ngritjen e LZHK tė mandatuara nga Mbreti - do tė realizojnė shtrirjen e saj me sukses dhe me afate sa mė tė shpejta, pėr t'u pėrgatitur pėr zgjedhjet".
Nė fund tė fjalės sė tij z.Spahiu u kujtoi drejtuesve legalistė domosdoshmėrinė e plotėsimit tė dokumentacionit dhe zbatimit nė vazhdimėsi tė udhėzimeve tė dhėna, sidomos nė drejtim tė plotėsimit tė C/V-ve tė kandidatėve tė PLL, rrjedhimisht edhe tė LZHK, pėr zgjedhjet e ardhshme. Kryelegalisti shprehu gjithashtu bindjen se "pėrzgjedhjet cilėsore dhe propozimet pasuese adresuar Mbretit Leka pėr kandidaturat e sipėrcituara, do tė priten me kėnaqėsi dhe do tė vendosen pėrfundimisht nga vetė Mbreti si kandidatura pėrfaqėsuese tė LZHK nė zgjedhjet parlamentare". Duke dhėnė porositė pėrkatėse pėr kandidaturat, kryelegalisti sqaroi kriteret kryesore qė ata duhet tė pėrmbushnin, ēka shėnoi edhe fundin e fjalės sė tij.
Nė vazhdim mbledhja procedoi sipas rendit tė ditės, i cili ishte:
1.Analizė mbi veprimtarinė e PLL gjatė vitit 2004.
2.Si janė zbatuar nga degėt e PLL udhėzimet e dhėna nga strukturat drejtuese tė Partisė.
3.Porosi dhe udhėzime pėr fillimin e pregatitjeve pėr zgjedhjet e ardhshme parlamentare.
Mė pas mbledhja cedoi me raportimet pėr punėn qė kishin bėrė strukturat e partisė gjatė kėsaj periudhe, ku, ndėr tė tjera, ra nė sy puna tejet cilėsore dhe me ambicje tė shprehura e degės sė PLL Kurbin, e drejtuar me aftėsi nga intelektuali Esat Cakoni.
Pas raportimeve, drejtuesit e degėve bėnė mjaft pyetje nė adresė tė panelit drejtues, ēka tregonte shqetėsimin e tyre pėr ritmet e prezantimit dhe promovimit tė LZHK, si dhe raportet e paqarta politiko-institucionale, (tė shprehura nė mjaft raste), midis pėrfaqėsuesve tė LZHK dhe strukturave tė bazės legaliste.
Nė kėtė frymė, kryelegalisti fierak Rexhep Krasniqi shprehu dyshimin se "mos vallė, elementė tė caktuar, qė aktualisht kanė pozicione tė nderuara nė LZHK, po synojnė tė krijojnė struktura paralele, tė cilat sipas tij nuk bėjnė gjė tjetėr veēse pėrēajnė dhe dėmtojnė PLL, duke minuar edhe suksesin zgjedhor tė LZHK". Ndėrsa legalisti Remzi Muhja (kryetar i degės sė PLL Kavajė), kėrkoi tė dinte se cili ėshtė boshti politik i kėsaj Lėvizjeje. Dhe mė pas ai theksoi se "pėrgjegjėsia politike brenda LZHK duhet tė kushtėzohet dhe pėrcaktohet nga pesha specifike e subjekteve aderuese". Ai shprehu rezerva pėr faktin "se, aktualisht nuk dihet dhe nuk janė pėrcaktuar aleatėt potencialė, para dhe paszgjedhorė", dhe se "cili do tė jetė raporti institucional i LZHK me kategori tė rėndėsishme shoqėrore si pronarėt dhe ish tė Pėrndjekurit?", pėr ēka kryelegalisti kavajas kėrkoi pėrcaktimin e kėtyre raporteve dhe prioriteteve nė programin politiko-zgjedhor e mė pas qeverisės tė LZHK. Sipas zotit Muhja, "toleranca e PLL nė sesionin parlamentar tė vjeshtės sė kaluar, ku PLL sakrifikoi kryetarin Spahiu duke shkelur njėkohėsisht edhe statutin e saj, nuk u kuptua si dhe sa duhet dhe, madje, pati efekte kundėrproduktive nė aksionin politik tė grupit parlamentar tė LZHK".
Kryelegalisti i Malėsisė sė Madhe z.Sami Zeka dhe kryelegalisti i Devollit z.Agim Dushi, nė diskutimet e tyre theksuan se e kanė tė vėshtirė tė organizojnė LZHK nė rrethet pėrkatėse, pėr shkak tė mungesės totale tė strukturave tė partive aleate, tashmė tė deklaruara nė LZHK, ēka, sipas tyre, mundėson ngritjen e LZHK vetėm mbi bazėn e strukturave tė Legalitetit.
Kryelegalisti lezhjan z.Vasil Muēa, nė diskutimin e tij ndėr tė tjera theksoi se "situata nė Lezhė pas krijimit dhe promovimit tė LZHK ėshtė mjaft e mirė dhe lezhjanėt janė tė interesuar", ēka, sipas tij, dėshmohej edhe nga "afrimi i mjaft intelektualėve". Z.Muēa bėri thirrje pėr rritjen e frymės sė bashkėpunimit, por nuk harroi tė shprehė keqardhjen e thellė tė tij dhe tė strukturave qė ai drejtonte, pėr faktin se krijimin e LZHK nė rrethin e Lezhės ai e kish mėsuar nga tė tjerėt dhe fare rastėsisht.
Kryelegalisti peqinas z.Bardh Bica, propozoi krijimin e njė pėrfaqsėsie me kryetarė tė degėve e cila, sipas tij, "duhet domosdoshmėrisht dhe brenda njė kohe tė shkurtėr, tė takohet me Mbretin pėr tė diskutuar dhe sqaruar disa nga problemet qė dalin pėr ngritjen e degėve tė LZHK dhe mbarėvajtjen e tyre.
Kryelegalisti kurbinas z.Esat Cakoni, vlerėsoi se "LZHK ėshtė zgjidhja politike e duhur, e ndėrmarrė nė momentin e duhur, pėr realizimin e ndryshimit tė qeverisjes sė vendit". Sipas z.Cakoni, "duhet punuar intensivisht pėr pėrcaktimin e disa objektivave tė rėndėsishėm ekonomikė tė zhvillimit", sikundėr ai vlerėsoi hartimin dhe programimin e njė projekt-buxheti dhe projekti pėr sistemin fiskal, taksat e tatimet, apo edhe tė projekteve pėr kthimin dhe kompensimin e pronave tek pronarėt e ligjshėm dhe ish tė Pėrndjekurit Politikė, pėr integrimin e tyre nė jetėn e vendit. Z.Cakoni kėrkoi qė tė ndikohet tek subjektet aderuese nė LZHK, qė sa mė parė tė deklarojnė dhe botojnė publikisht vendimet e strukturave tė tyre pėr aderimin dhe kontribuimin pa kushte nė LZHK.
Kryelegalisti lushnjar z.Shpėtim Axhami, nė fjalėn e tij theksoi se, "nė kuadėr tė aksionit pėr krijimin e degėve tė LZHK nė rrethe, grupet politike tė mandatuara pėr kėtė qėllim duhet qė, minimalisht, dy ditė para takimeve promovuese tė lajmėrojnė drejtuesit e strukturave lokale tė PLL", tė cilėt, sipas tij, "duhet tė jenė tė angazhuar dhe tė pranishėm nė ēdo rast tė kėtillė".
Ndėrsa kryelegalisti elbasanas z.Bujar Ēala theksoi se "LZHK nė Elbasan duhet tė mbėshtetet mė shumė tek strukturat legaliste lokale". Ai me modesti deklaroi se nuk kish asnjė pretendim pėr drejtimin e LZHK nė kėtė rreth, por kėrkoi qė Mbreti Leka I-rė tė deklaronte dhe tė mandatonte njė intelektual tė shquar dhe tė gjithėpranuar, si kryetar dhe drejtues tė LZHK nė kėtė rreth.
Kryelegalisti sarandiot z.Shklėqim Selmani, nė fjalėn e tij theksoi se po punohej intensivisht pėr sqarimin e njerėzve nė lidhje me synimet dhe vizionet politiko-qeverisėse tė LZHK, pėr tė cilat ai u shpreh se ka paqartėsi. Z.Selmani kėrkoi hapur qė, "nė rrethet ku strukturat dhe drejtuesit e Legalitetit janė tė fuqishme, drejtimi i degėve tė LZHK, nė mėnyrė absolute, duhet tė merret prej tyre". Gjithashtu ai kėrkoi qė intelektualėt dhe kontributorėt politikė qė janė atashuar nė LZHK, nė tė gjitha rastet dhe nė vazhdimėsi duhet tė dėshmojnė hapur respektin pėr PLL, si shtylla kurrizore e LZHK.
Kryelegalisti shkodran z.Ilir Kuka, shprehu shqetėsimin pėr faktin se kish konstatuar "tendenca pėr defaktorizimin e PLL" dhe kjo, sipas tij shihej tek anashkalimi i LZHK tė krijuar nė Shkodėr, me kontributin e intelektualėve tė shquar legalistė dhe me mbėshtetjen masive tė qytetarėve shkodranė.
Nė kėtė rast ai u kėrkoi kolegėve intensifikimin e punės dhe marrjen e pozicioneve dhe qėndrimeve tė qarta pėr faktorizimin e domosdoshėm tė PLL nė kuadėr tė LZHK.
Mė pas e mori fjalėn sekretari i Senatit tė Veteranėve Legalistė z.Seit Preni, i cili ndėr tė tjera theksoi respektin e Senatit pėr punėn serioze tė strukturave tė PLL nė rrethe, por nuk la pa pėrmendur faktin se "gjithėpėrfshirja dhe afrimi i intelektualėve qė sot me tė drejtė propagandohet nė LZHK - nuk ėshtė gjė tjetėr pėrveēse pėrsėritje e qėndrimeve dhe praktikave tė PLL, tė manifestuara qartė edhe nė zgjedhjet vendore tė 12 tetorit" ku, sipas tij, "nė Tiranė dhe rrethe, nė mjaft raste legalistėt kishin ofruar si pėrfaqėsues tė tyre dhe si kandidatura nė pushtetin vendor mjaft intelektualė tė shquar dhe kjo ishte mėse evidente nė Tiranė".
Nė fund e mori fjalėn nėnkryetari i PLL z.Murat Basha, i cili pasi lexoi dhe sqaroi udhėzimin e hartuar nga kryesia pėr intensifikimin e punės sė strukturave tė partisė pėr ngritjen dhe shtrirjen e LZHK, ndėr tė tjera theksoi se "nė kėshillin koordinues tė LZHK, pėrfaqėsuesit e PLL do tė kėrkojnė implementimin me ēdo kusht tė programit tė PLL nė programin politiko-zgjedhor tė LZHK", dhe kjo, sipas tij, do tė bėhej jo vetėm pėr faktin se "programi i PLL zgjidh nė mėnyrėn mė tė mirė tė mundshme problemet e mėdha tė akumuluara, nė favor tė tė gjitha shtresave tė shoqėrisė shqiptare, por sepse kėtė program e kanė hartuar burra me mendje tė ndritur dhe e kanė zbatuar shtetarė tė mėdhenj me nė krye Mbretin Zog, gjatė kohės sė Monarkisė".
Z.Basha nė fund tė fjalės sė tij shprehu bindjen se "PLL, sot, me programin adekuat dhe potencialet intelektuale qė posedon, ėshtė jo vetėm nė lartėsinė e misionit historik si partia mė e vjetėr dhe mė e suksesshme nė historinė dhe politikėn shqiptare, por edhe pėr faktin se ajo zotėron kapacitete intelektuale tė mėdha pėr jetėsimin e programit dhe objektivave politiko-zgjedhorė e qeverisės tė LZHK qė, gjithsesi. mbajnė vulėn e mendimit tė ideatorit dhe udhėheqėsit shpirtėror tė LZHK, NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve".
Fjala e z.Basha mbylli kėtė takim tė rėndėsishėm nė tė cilin drejtuesit e strukturave lokale tė PLL u pajisėn edhe me udhėzimin e ri pėr aktivitetin e degėve nė muajt e ardhshėm, tė cilat kanė tė bėjnė nė pjesėn mė tė madhe tė tyre me objektivat elektoralė tė PLL si pjesė thelbėsore e koalicionit tė LZHK.
Udhėzimi nr. 5 i Kryesisė sė PLL thotė tekstualisht se "Duhet bėrė evidentimi i potencialeve tė mundshme si kandidatura tė PLL nė 100 zonat elektorale, qė do tė jenė kontigjente pėr t'u pėrzgjedhur nga LZHK, nė zgjedhjet e ardhshme parlamentare."
Me kėtė mbledhje, ku u diskutua rreth objektivave elektoralė tė LZHK, si dhe emrave qė do tė kandidohen nė zgjedhjet e ardhshme - mund tė thuhet se PLL ka ngritur qysh sot siparin e fushatės elektorale.
Korresp. i "Atdheu"
Udhėzime pėr degėt dhe strukturat e PLL
Ju risjellim nė kujtesėn tuaj qė, udhėzimi i dhėnė mė datė 07.06.2004 ėshtė i vlefshėm dhe qėndron nė fuqi bashkė me afatet, me pėrjashtim tė pikės 4 tė tij (udhėzimit), e cila hiqet dhe qė pėrcakton "Thellimi i lidhjeve institucionale me forcat e djathta politike nė nivel degėsh".
Nga strukturat e PLL do tė kėrkohet nė vazhdimėsi zbatimi i kėtij udhėzimi me rigorozitet, sepse nė tė mbėshtetet rritja sasiore e anėtarėsisė dhe ajo cilėsore e strukturave tė partisė.
Bazuar nė faktin qė PLL ėshtė pjesa mė e qenėsishme e koalicionit zgjedhor LZHK, ideuar dhe udhėhequr nga NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve, ėshtė detyrė e jona tė angazhohemi tė gjithė seriozisht dhe tė kontribuojmė maksimalisht pėr suksesin e kėtij koalicioni dhe pėr tė arritur objektivat strategjikė tė pėrcaktuar nga Mbreti Leka I-rė, i cili nė mbledhjen e zgjeruar tė LZHK, tė datės 10 gusht 2004, ka thėnė: "Nuk do tė ketė kompromise me njerėz qė janė tė korruptuem, nuk do tė ketė kompromise me njerėz tė djegur pėrpara opinionit publik".
Dhe kėtė, ne legalistėt e kuptojmė si angazhim tė njerėzve tė ndershėm, tė papėrlyer e atdhetarė, qė kanė dhėnė prova se e duan kombin dhe zhvillimin e tij, e qė nuk kanė pranuar tė bėjmė kompromise me pushtetin aktual socialist, nė dėm tė interesave tė Shqipėrisė dhe shqiptarėve.
Pėr realizimin e kėtyre objektivave strategjikė tė Mbretit Leka I-rė, prioritetet e punės sonė janė:
1.Krahas forcimit tė strukturave tė PLL, tė kontribuohet pėr ndėrtimin dhe organizimin e strukturave tė LZHK.
2.Evidentimi i intelektualėve, tė rinjve e tė rejave, grave dhe biznesmenėve, tė paangazhuar aktualisht nė partitė e tjera dhe qė e shikojnė LZHK-nė si njė ringjallje e shpresės sė humbur.
Kjo do tė thotė: afrimi dhe motivimi i tyre pėr angazhim konkret nė shėrbim tė nismės sė Mbretit Leka I-rė.
3.Realizimi i idesė racionale tė PLL: "Njė seksion pėr cdo qendėr votimi" edhe nė kuadėr tė LZHK.
4.Futja e frymės sė mirėkuptimit dhe bashkėpunimit me tė gjithė subjektet politike dhe individėt e shquar - tė angazhuar pėr konsolidimin dhe suksesin politiko-zgjedhor tė LZHK.
5.Evidentimi i potencialeve tė mundshme qė do tė jenė kandidatura tė PLL nė 100 zonat elektorale, qė do tė jenė kontigjente nė dispozicion tė LZHK, nė zgjedhjet e radhshme parlamentare.
Ng cdo zonė elektorale do tė pėrzgjidhni 3 kandidaturat mė tė mira, tė cilat duhet t'i pėrcillen qendrės sa mė shpejt, shoqėruar me C/V pėrkatėse.
DIASPORA
Pėrkujtimi i Abaz Kupit mbledh legalistėt e diasporės shqiptaro-amerikane
Legalistėt e SHBA krijojnė LZHK
Nga Dalip Greca
SHBA
Njė pėrkujtim ndryshe pėr Abaz Kupin
Qė nga 9 janari i viti 1976, nė ēdo kryemoti tė vdekjes sė Abaz Kupit, shqiptarėt nacionalistė tė Amerikės takohen sė bashku dhe nderojnė njeriun qė i ndriti faqen Shqipėrisė, kur fashistėt italianė zbarkuan nė bregdetin dhe qiellin shqiptar duke sulmuar Atdheun tonė. Edhe pse nė fillim marshimin e tyre ceremonial fashistėt, nė Romė, patėn deklaruar se shqiptarėt mezi po i prisnin me lule e kėngė pėr t'i nxjerrė nga prapambetja dhe mizerja, ata u pritėn me krisma pushkėsh. Veēanėrisht Durrėsi, kryeqendra e qėndresės antifashiste, ku luftoi Abaz Kupi, ku ra dhe heroi Mujo Ulqinaku, i tregoi botės se ēfarė ishte nė gjendje qė tė bėnte njė popull, edhe pse i vogėl nė numėr!
Pėr 28 vjet, tė gjitha nderimet, kryqendresės antifashiste, Abaz Kupit, i bėheshin tek restoranti i Ramiz Danit, rojes besnike tė Abaz Kupit, mikut tė tij mė tė mirė gjatė gjithė jetės, dhe qė andej shkohej tek varrezat aty pranė, ku pushon gjenerali i monarkistėve. Ndėrsa kėtė 9 janar u shėnua njė pėrkujtim ndryshe; pėrkujtimi u organizua nė Courtyard by Marriot La Guardia. Familja Kupi, tė afėrm, miq, kanė mbushur sallėn, ku do tė pėrkujtohet komandanti, qė udhėhoqi legalistėt gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Duke vėzhguar portretin e Abaz Kupit tė ekspozuar nė krye tė sallės, pėrkrah flamurit kuq e zi, tė shkon mendja tek ai pėrcaktim qė i ka bėrė atij Julian Amery, duke e krahasuar pamjen fizike me atė tė Napoleonit, veēanėrisht ajo xhufka e flokėve qė i binte mbi ballė, e lėshuar enkas pėr tė mbuluar njė plagė tė hershme. Abaz Kupi ka hyrė nė memorjen e shqiptarėve si njė shqiptar i mirė; me plot virtyte tė njė komandanti aq popullor, qė vendit i kishte dalė pėrherė nė krah. E gjithė jeta e tij ishte shembull patriotizmi, prandaj edhe anglezėt e kėrkuan me qiri pėr t'i besuar hapjen e frontit tė luftės antifashiste nė Shqipėri... Shumė ishin pėrpjekur qė ta bėnin pėr vete, por ai mė shumė kishte mbetur zot i vetės se sa rob i tė tjerėve, jo vetėm kaq, por ai qe kthyer nė njė Robin Hud shqiptar nė malet e Krujės pėr t'u dhenė pėrkrahje atyre qė nuk e kishin, qe kthyer nė shpresė pėr tė shpėtuar tė tjerėt pa mbrojtje. Siē shkruan koloneli anglez Julian Amery nė informacionin qė i pėrcillte mikut tė vet Maklinit: "Ky ėshtė njė peshk, tė cilin shumė veta janė pėrpjekur ta zėnė nė rrjetė, por askush nuk ka arritur ta nxjerrė nga uji. Nėse qė nė prag rininė e tij Abaz Kupi bėri aktin trimėror tė mbrojtjes sė flamurit nga esadistėt qė e quanin sorrė-shqiponjėn, kjo nuk ishte rastėsi apo kapriēo e moshės, ishte mė shumė pasojė e edukimit atdhetar qė ai kishte marrė. Ai kishte treguar aftėsitė e tij trimėrore edhe nė Luftėn e Koplikut kundėr serbėve, ku luftoi nė njė betejė fitimtarėsh. Ai mbeti njė atdhetar i sprovuar gjatė tė gjithė jetės sė tij, por akti mė kombėtar ėshtė padyshim ai i 7 prillit, ku ai organizoi qėndresėn, qė do tė hynte nė histori si qėndresa shqiptare kundėr fashizmit, qė nuk u prit me lule, por me pushkė. Gjenerali italian Guzzoni do ta shihte veten tė sfiduar kur nė Durrės hasi nė perden mbrojtėse tė organizuar nga Abaz Kupi. Pėrpara kishte vėrtet njė njeri pa gradat e tij dhe as me minimumin e armatimit mbrojtės, ai ka qenė i befasuar nė atė qėndresė. Gjenerali fashist e ndiente veten tė sigurt nė atė sulm ku qenė hedhur nė sulm mė shumė se 400 avionė, ndėrsa nė det lundronte njė lukuni flotiljesh prej 137 anijesh lufte, ku nė portet tona zbarkonin njėherėsh mė shumė se 50 mijė ushtarė fashistė. Dihet tashmė fakti se mbrojtja e Durrėsit kishte pėr arkitekt Abaz Kupin. Shtete mė tė mėdha dhe mė me emėr se sa Shqipėria, kombe mė tė pėrmendur se kombi ynė, si ai austriakėt apo ēekėt, ishin dorėzuar pa e bėrė "bam", por shqiptarėt ishin ndryshe. Shumė herė i zmbrapsi taborret fashiste Abaz Kupi dhe do tė hynte nė kėngė e histori, paēka se pėr 50 vjet ia mohuan gjithēka. Pėr tė mirėn e Shqipėrisė, ai do tė rreshtohej nė Frontin Nacionalēlirimtar si shumė nacionalistė tė tjerė, duke menduar se detyrė e parė ishte ēlirimi i vendit, ndėrsa mė pas do tė vinte forma e pushtetit, por kur ai zbuloi strategjinė e komunistėve, kur pa se ata e pėshtynė Mukjen dhe ia falėn Kosovėn Titos, u nda prej tyre dhe nuk hoqi dorė nga lufta pėr ēlirim. Ai ishte njėkohėsisht dhe themeluesi i Organizatės Kombėtare tė Lėvizjes sė Legalitetit. Edhe pse ishte pa shkollė ai qe intuitiv, atdhetarinė ia pat pėrcjellė familja, trimėrinė dhe guximin i kishte fituar vetė, ndėrsa diplomacinė ia dha jeta. Anglezėve qė kishin shkuar nė shtabin e tij gjatė luftės u bėnte pėrshtypje tė madhe diplomacia e Agait nė bisedime; ai dinte tė organizonte si diplomat parashtrimin e kėrkesave dhe nuk lėshonte pé nė ato qė parashtronte. Nė kėrkesat qė u vinte pėrpara anglezėve qėndronte parėsore njohja e Mbretit Zog, njohja e Shqipėrisė nga Kombet e Bashkuara; dhe kėrkonte me kėmbėngulje sigurinė angleze qė fati i trevave tė Kosovės, Ēamėrisė dhe Maqedonisė shqiptare tė mos vendosej pa u marrė parasysh dėshirat e banorėve tė tyre. E tha saktė ish ambasadori Shkupi nė takimin pėrkujtimor tė sė dielės se qe tepėr e vėshtirė tė orientoheshe nė atė kohė lufte; madje edhe pėr nacionalistė tė njohur qė ishin diplomuar nė perėndim, qe i vėshtirė orientimi, por jo aq e vėshtirė pėr Abaz Kupin. Italia fashiste premtoi Shqipėrinė 41 mijė Km2, ndėrsa Gjermania naziste, krijoi lehtėsira tė pallogaritshme tė komunikimit tė Shqipėrisė natyrale. A donin mė shumė se kaq nacionalistėt qė aspironin Shqipėrinė Etnike? Mirėpo Abaz Kupi, diti qė tė orientohej dhe e ruajti tė pastėr figurėn e tij, nuk e humbi toruan as nė momentin kur aleatėt anglezė e lanė nė baltė nė momentet e fundit; nuk e ktheu pushkėn pėr vėllavrasje, por mori rrugėn e dhimbshme drejt emigrimit, duke lėnė atje njė pjesė tė shpirtit tė vet, familjen.
***
Nė takimin pėrkujtimor kishin ardhė jo vetėm legalistė e pjestarė tė familjes Kupi, por dhe pėrfaqėsues tė organizatave tė komunitetit shqiptar nė New York. Kryetari Hakik Mena qė ka hapur takimin pėrkujtimor ka folur shkurt pėr figurėn e Abaz Kupin dhe mė pas ka ftuar sallėn pėr njė minutė heshtje nė kujtim tė tij dhe dėshmorėve tė kombit. Pjesėmarrėsit kanė pėrcjellė nė kėmbė dy hymnet kombėtare atė tė Amerikės dhe tė Shqipėrisė. Fjalėn e rastit e mbajti Adnan Ramadani, sekretar pėr marrėdhėniet me Publikun nė Lėvizjen e Legalitetit pėr trishtetshin NY, NJ dhe CT. Folėsi duke folur pėr pėrmasat e figurės tė Abaz Kupit, tha se ėshtė njė hero i pėrmasave kombėtare dhe atdheu merr nder nga lavdia e heronjve tė vet. Ėshtė e pamjaftueshme, tha ai, qė heronjtė tė trajtohen thjesht si njerėz qė nuk jetojnė mė; nuk ėshtė e mjaftueshme as fakti qė vendvarrimet e tyre tė shihen thjesht si vende peligrinazhi tė pėrvitshėm, ku themi fjalė lavdie e vendosim kurora me lule, heroika e trajtimit tė tyre duhet tė ketė tė tjera pėrmasa. Nuk ka shqiptar, tha Ramadani, qė nuk e di se Abas Kupi ishte pushka e parė kundėr fashizmit dhe kjo ėshtė unike si pėr tė, ashtu edhe pėr kombin tonė si viktima e parė e fashizmit nė Europė. Fenomeni Kupi nuk ishte risi nė historinė tonė kombėtare, por vazhdimėsi logjike dhe e natyrshme e Rilindjes Kombėtare. Ai, si bashkėpunėtor i afėrt i themeluesit tė shtetit shqiptar, Mbretit Zog I, veē sa kreu me nder e devocion detyrėn e njė nacionalisti, qė Atdheun e ka mbi gjithēka; pra ai pėrmbushi detyrėn ndaj kombit. Vėshtirėsitė me tė cilat u pėrball nė luftė me armė nė dorė Abaz Kupi nuk ishin tė fundit; pėr 50 vjet emri i tij do tė pėrbaltej nga komunizmi, dhe pjesa e familjes sė tij tė mbetur nė Shqipėri do t'i ngryste vitet nė burgje e kampe internimi. Po me sy kritik Ramadani vlerėsoi edhe periudhėn e pas 90-tės, ku nacionalistėt nė emėr tė Shqipėrisė dhe demokracisė i falėn fajtorėt edhe pse askush nuk pati kėrkuar falje, falėn gjakun, burgun, internimin, shpronėsimin, ēnderimin e poshtėrimin. Ramadani i ngriti tonet e kritikės edhe ndaj udhėheqėsit tė demokratėve, kur tha: "Nė emėr tė antikomunizmit i dhamė votat njė komunisti, brohoritėm renegatin! U vetėposhtėruam. A nuk e kuptuam komunistin kur na thirri "Bashkėvuajtės e bashkėfajtorė"? Nė vuajtje na lanė tė vetėm e nė faj na deshėn bashkė! Disa thonė se na tradhtoi. Vllazėn, tradhtuam veten!-tha Ramadani, i cili e avancoi kritikėn, duke akuzuar pėr bashkėpunim mes demokratėve dhe socialistėve: "Komunisti Sali Berisha ia dorėzoi pushtetin njė komunisti tjetėr me emėr tė pėshtirė, Fatos Nanos e kėshtu spas porosisė sė Ramiz Alisė krijuan pluralizmin komunist apo komunizmin pluralist!"
Ishte hera e parė qė nė tubime tė tilla flitej kaq ashpėr ndaj liderit demokrat, ish presidentit Sali Berisha. Mė pas ai foli pėr shpresėn qė ka ēelė ndėr shqiptarėt Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar, qė ėshtė shpresa e vetme pėr ta ēliruar Shqipėrinė nga komunizmi... Pėr figurėn e Abaz Kupit kanė folur: Hajdar Tonuzi nė emėr tė Vatrės, Sali Bollati, Pėllumb Kulla, Skėnder Shkupi, Marjan Cubi nė emėr tė LDK-sė, Arjan Boriēi nė emėr tė LZHK-sė, ndėrsa nė emėr tė familjes Kupi, pėrshėndeti i biri i Abaz Kupit, Petrit Kupi, i cili pat luftuar pėrkrah tė atit kundėr fashizmit dhe nazizmit gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Petrit Kupi falenderoi pjesėmarrėsit pėr nderimin qė i bėnė figurės sė babait tė tij dhe i uroi udhė tė mbarė LZHK-sė. Tahir Hysa recitoi vargje kushtuar figurės sė Abaz Kupit.
Marre nga "Illyria"
MONARKIA
Nė mbrojtje tė monarkisė(2)
Si mund tė vendoset monarkia edhe nė SHBA
By T. D. ALLMAN
Vijon nga numri i kaluar
Njėherė, duke vizituar njė panair kombėtar nė Tajlandė, ndodhi tė gjendesha mes njė spektakli tė paparė, i cili demonstron mjaft mirė vlerat e mbretėrisė sipas mendimit tim. Ishte njė cilindėr i veshur me pjesė tė drunjta (parket) rreth 20 kėmbė (6-7 metra) i lartė dhe poaq kishte edhe diametrin. Ēdokush mbasi paguante ekuivalentin e 10 centėve, mund tė ngjitej pėrmes shkallėve tė jashtme deri nė njė tip ballkoni, i cili qarkonte nė grykė kėtė cilindėr tė stėrmadh e tė hapur.
Nė krye tė kėsaj pike dominuese, secili mund mund tė kundronte motorciklistėt tajlandezė qė nisnin mjetet e tyre, duke dalė jashtė pozicionit tokėsor vertikal pėrmes forcės centrifugale, e ngisnin mjetet e tyre me shpejtėsi tė lartė rreth e rrotull pjesės sė brendshme tė cilindrit, duke mposhtur gravitetin, deri sa motorcikletat arrinin pėrmjet rrotullimit deri nė 20 kėmbė nė majė tė cilindrit.
Mbasi i kanė mahnitur shikuesit me kėtė shfaqje tė pabesueshme guximtare, motociklistėt rikthehen nė fund tė cilindrit, pėr tė pritur qė tė grumbullohen mjaftueshėm aq njerėz sa tė paguhet ēmimi i shfaqjes poaq i leverdisshėm.
Pėrsipėr figurinės sė biletės sė kėsaj shfaqjeje, e zbukuruar lezeēėm me lule, ėshtė fotoja e Mbretit tė Tajlandės, me njė uniformė tė bardhė nė trup, duke ngjitur tė njėjtat shkallė si shikuesit e shfaqjes, pėr tė parė tė njėjtin spektakėl. Megjithėse Mbreti i Tajlandės ėshtė i papushtetshėm politikisht, ai ėshtė njė person me njė status aq tė lartėsuar saqė prania e tij konsiderohet pothuaj hyjnore. Protokolli e detyron atė tė mos buzėqeshė kurrė nė publik, dhe tė mos pranojė drejt tij asnjėfarė familjariteti.
Kėsisoj Mbreti paraqitet nė atė fotografi duke ngjitur shkallėt e cilindrit tė drunjtė me tė njėjtin dinjitet joemocional me tė cilin ai zakonisht pret ambasadorėt e huaj apo edhe lajmet pėr grushtin e mbramė tė shtetit (coup d'etat).
Qėllimi ishte tė pėrēonte pėrmjet kėtij aktiviteti tė vogėl dhe tė padėmshėm ekonomik tė disa prej nėnshtetasve tė tij mė tė pėrvuajtur, njė farė dinjiteti, qė t'i inkorporojė ata - pėrmes kėtij akti shtetėror magjik - nė shtetin krejtėsisht kozmologjik tė Tajlandės dhe nė identitetin kombėtar
Mbreti i Tajlandės ėshtė i zėnė pėr shumė orė tė ditės nė pėrmbushjen e detyrimeve tė tija tė shumta shtetėrore. Unė jam i sigurt se shumica e 38 milion njerėzve tė Tajlandės nė njė rast ose nė njė tjetėr, e kanė parė personalisht mbretin e tyre, dhe se kontributi i tij pėr mbrojtjen e stabilitetit shtetėror tė Tajlandės dhe tė ndjenjės sė vetė-respektimit, ka qenė shumė e shumė mė i madh se ai i ēdo koloneli tajlandez apo politikani.
Unė mendoj se sekreti i suksesit tė Familjes Mbretėrore Britanike ėshtė se ata gjithashtu vlerėsojnė rėndėsinė e kryerjes sė detyrimeve tė dorės sė dytė, pa u lodhur. Pėr shumė kohė unė e kam konsideruar Mbretėreshėn (e Britanisė) njė grua tė shurdhuar, pėrpara se ta kuptoja se shurdhėria e saj ishte njėri prej virtyteve tė saj mė tė larta.
Ata (mbretėrorėt) nuk kanė nevojė pėr njė eksponent tė modės, njė yll kinemaje apo njė intelektual tė shquar pėr tė hapur njė shkollė fillore apo tė shfaqė njė eksperiencė ndryshe. Ata nuk kanė nevojė pėr fjalime nga froni, tė lexuara me ndjenjė. Puna e Mbretėreshės nuk ėshtė as tė drejtojė britanikėt, as t'i habisė ata, por tė jetė gjithmonė aty, duke prerė shiritat (e pėrurimeve), duke inspektuar seksionet e reja tė spitaleve, duke u dhėnė njė shkallė tė dinjitetit jopolitik dhe identitetit kombėtar ngjarjeve tė ēdo dite ēka ėshtė mė e rėndėsishme, nė peshėn e saj kolektive, pėr jetėn e njė shteti, sesa kush do tė fitojė zgjedhjet e ardhshme, apo nėse paundi ulet apo ngjitet.
Nuk ėshtė e nevojshme qė Mbretėresha tė bėhet e famshme pėr pėrgjigjet e saj ironike nė telefon, vetėm pėr shkak se ajo nuk bėn biseda tė shkurtra nė telefon. Mbretėresha e kupton mė sė miri kėtė - dhe rezultati ėshtė diēka e mrekullueshme dhe unike. Megjithėse ėshtė karizmatike ashtu si njė breshkėzė lodėr, pas 20 vitesh nė krye tė detyrės sė saj tė pėrhershme dhe aspak argėtuese (Britania pa dyshim do tė kishte qenė shumė herė mė mirė sot, nėse gjahtarėt vendorė tė mackave tė egra dhe ministrat e kabinetit tė obseduar nga seksi, do tė kishin ndjekur shembullin e saj) Mbretėresha jo vetėm ėshtė njė figurė edhe mė popullore, por ajo ėshtė edhe mė e domosdoshme dhe mė me interes sesa ndaē z.Wilson apo z.Heath (kryeministra britanikė, Harold Wilson, laburist, Edward Heath, konservator- shėn. i pėrkth.).
Mbretėresha pa dyshim do tė kujtohet si njė prej liderve mė tė mėdhenj britanikė dhe mė tė dashur qė prej kohės sė Mbretėreshės Viktoria, dhe pėr tė njėjtėn arsye; ajo bėn njė punė tė lodhshme, mirė dhe me shumė kujdes; - atė tė tė qenit njė monark kushtetues i trashėgueshėm, por pa pushtet. Nė Amerikė, nga ana tjetėr, ekziston prej shumė kohėsh saktėsisht e kundėrta e kėsaj lloj zyre, por ajo ka dėshtuar nė mėnyrė tė frikshme. Presidenti ėshtė njė monark i plotfuqishėm, i zgjedhur, absolut. Presidenti mund tė sillet me Kongresin, publikun, pjesėn tjetėr tė qeverisė me njė arrogancė tė pafrenueshme, ēka nė Britani nuk ėshtė mė e mundshme qysh prej ditėve tė Magna Carta, ose sė paku qė prej ekzekutimit tė Karlit tė Parė (Charles I, 19 nėntor 1600 - 30 Janar 1649; - shėn. i pėrkth.)
Ndėrkaq nė tė njėjtėn kohė, presidenti pritet tė jetė larg politikės poaq saē rri Mbreti i Belgjikės larg sherreve ndėrmjet Valonėve dhe Flamandėve; tė jetė njė figurė virtualisht hyjnore, i ngjashėm me Perandorin e Japonisė.
Rezultati i paevitueshėm i mbajtjes sė kėsaj zyre qesharake tė presidencės amerikane, jo vetėm ka qenė njė dizastėr me Uotergejtin dhe Vietnamin, por fshehja e tė tilla krimeve tė frikshme me njė etos mbretėror tė pacėnueshmėrisė, njėherazi e mbron prej ndėshkimit njė maskara qė kryeson kėtė zyrė, i cili nė tė njėjtėn kohė zhvlerėson dhe degradon personifikimin simbolik tė presidencės sė shtetit amerikan.
Si konsekuencė Amerika sė fundi ėshtė mbėrthyer nė situatėn mė tė keqe tė mundshme: Richard Nixon s'mund tė hiqet pėrmes njė vote mosbesimi si ēdo kryeministėr normal vdekatar. Nė tė njėjtėn kohė SHBA-tė janė tė privuara nga sigurimi i alternativės pėr pandershmėrinė e politikanėve tė saj siē, pėr shembull, njoftimi pėr fejesė i Princeshės Ana, shkaktoi skandalin e telefonatave tė sekretareve tė disa ministrave nė Britani tė qeverisė sė Heath-it.
Si njė amerikan, unė jam plotėsisht i pregatitur pėr tė ushtruar autoritetin tim nė favor tė vendosjes nė SHBA tė njė monarkie kushtetuese tė trashgueshme. Nėse do tė ishte lejuar njėri prej djemve tė Franklin D. Roosevelt - i vetmi president amerikan me tė vėrtetė i suksesshėm i kėtij shekulli - tė trashėgonte presidencėn pas vdekjes sė tė atit mė 1945, pushteti politik i tepėrt me tė cilin po abuzon antikushtetutshmėrisht Shtėpia e Bardhė, prej kohėsh do tė ishte zvogėluar si ai qė gėzojnė sot familjet mbretėrore tė Norvegjisė ose tė Malajzisė.
Kriza aktuale e besimit nė SHBA mund tė zgjidhet mė sė miri, nėse kompjuterat e Pentagonit zbulojnė dhe identifikojnė trashgimtarin e ligjshėm, sipas "ligjit Salik" (kanunor, qė njeh linjėn mashkullore - shėn. i pėrkth.) tė Xhorxh Uashingtonit, dhe pastaj ai mund tė kurorėzohej si Mbret i Shteteve tė Bashkuara.
Disa familje tė vjetra, tė qeta e me rrėnjė tė thella, tė plota, aristokratike dhe tė miredukuara tė Virgjinias janė saktėsisht alternativa tjetėr qė kėrkon Amerika pėr familjen mbretėrore tė sotme, e cila ėshtė ēnderuar nga mijėra vepra tė kėqija qė ka bėrė Mbreti Richard kur ishte nė fron, me origjinėn e ulėt tė bashkėshortes sė tij nga klasat e ulėta sa mė s'thuhet, dhe nga sjellja e dy vajzave tė tij si prej vajzash fqinje sherrxhesha reaktive, avantazhi i vetėm i tė cilave ishte se ato ishin mė pak groteske, tė paemėr dhe parvenu se dy princeshat mbretėrore tė mėparshme tė Amerikės Luci Baines and Lynda Bird.
Siē na sugjeron ajo qė kemi thėnė mė sipėr, nuk mjafton vetėm qė tė mbrojmė monarkėt nė ato pak vende ku ata ende ekzistojnė. Duke mbajtur kolonelėt dhe politikanėt jashtė pallatit mbretėror nė Tonga, nuk do tė thotė se gjėrat po vihen nė vend nė Brazil, ku njė familje perandorake e respektueshme, efiēente dhe shumė punėtore, u hoq nė mėnyrė tė panevojshme nė fund tė shekullit tė kaluar (shek. 19) pikėrisht qė disa gjeneralė tė mund t'u gėzoheshin pėrshėndetjeve tė 21 topave, dhe tė kishin profilin e tyre (tė fytyrės) tė pavdekėsuar nė monedhat e atij vendi. Kudo dhe kurdoherė qė tė krijohen rrethanat, monarkitė duhet tė restaurohen, dhe madje tė vendosen edhe nė ato vende qė nuk kanė pasur privilegjin ta gėzojnė kėtė formė qeverisjeje.
Pėrktheu: Neritan Kolgjini
Ky artikull ėshtė botuar fillimisht nė "Nation Review", 29 qershor 1973, me titullin 'Every country needs a queen'.
POLEMIKA
Si u pėrgatit atentati i parė ndaj Zogut
Nga Astrit Kola
Vijon nga numri i kaluar
Ndėshkimet dhe toleranca ligjore ndaj rebelėve
Ju z.Myftaraj shkruani se "Zogu qe kasapi i Klikės. Nė stilin e Zogut qenė vrasjet pas shpine. Nė vitin 1922, kur qe ministėr i Brendshėm, ai pushkatoi deputetin Ramiz Daci, heroin dibran tė luftrave kundėr serbėve. Zogu vrau pas shpine Adem Gjinishin dhe vari toger Bajram Xhanin".
Ju gaboheni z.Myftaraj, sepse pas shtypjes sė rebelimit, qė shkaktoi vdekjen e dhjetra ushtarakėve dhe civilėve tė pafajshėm, masat ndėshkimore ishin tė natyrės ligjore dhe aspak personale. Me vendim tė parlamentit, asokohe u ngritėn Gjykatat Ushtarake speciale, qė dhanė dėnime kapitale kryesisht ndaj ushtarakėve rebelė dhe civilėve tė pėrlyer nė krime si bashkėpunėtorė tė tė parėve, apo si pjesėmarrės nė rebelim. Dhe kėtu Zogu kishte fare pak pushtet pėr tė ushtruar tolerancėn e skajshme qė e karakterizonte ndaj kundėrshtarėve.
Mė 5 prill 1922, Gjykata e Lartė Ushtarake mori "vendim pėr dėnim me vdekje nė mungesė pėr Elezin dhe Isuf Xhelilin, si dhe pėr kapiten Zija Dibrėn, Mustafa Krujėn, Ibrahim Huqin, Hysen Krujėn, Abdi bej Toptanin, Hysen Huqin e Selim Petrelėn, sepse i kanė furnizue rebelėt me armė, municione e ushqime dhe kanė marrė pjesė nė krimet e tyne". "Pėr tre tė parėt u vendos edhe konfiskim pasunie tė tundshme e tė patundshme.
Si Kryetar i Trupit Gjykues tė Gjyqit Ushtarak, ka firmue nėnkolonel Mustafa Ibranitasi, ndėrsa si anėtarė kanė firmue: Lano Gorzhi, M.Emin, Qazim K. dhe Izet Dibra".
(A.Q.Sh. Gjykata e Lartė Ushtarake, D 22, viti 1922, faqe 149).
Zogu, pėr tė mbajtur premtimin qė i kish dhėnė Elez Isufit nė prani tė ambasadorit britanik Eyres, inicioi mbledhjen e qeverisė pėr rishikimin e vendimit tė Gjykatės Ushtarake ndaj Elez Isufit, Isuf Xhelilit dhe tė tjerėve. Pas insistimit tė Zogut pėr amnisti pėr tė dėnuarit e sipėrpėrmendur, (gjė qė u kundėrshtua ashpėr nga ministrat e tjerė dhe qė provohet nga proces-verbali i mbledhjes sė kabinetit), Qeveria mori vendimin nr.232 datė 23 prill, qė anullonte vendimin nr. 60 tė datės 5 prill 1922, tė Gjykatės Ushtarake dhe u falte jetėn Elez Isufit dhe Isuf Xhelilit.
Nė fund tė marsit 1922, deputeti rebel Ramiz Daci, tė cilit i ishte hequr mandati me vendim tė parlamentit, (si njė ndėr protagonistėt dhe drejtuesit mė aktivė tė rebelimit), u kap rob nė Peshkopi nga ekspedita e xhandarmėrisė, kryesuar nga kapiten Shefqet Korēa, i cili megjithė urdhėrin e prerė pėr ta dėrguar nė Tiranė, (me pretekstin se ishte dėnuar me vdekje nė mungesė dhe nuk kish patur mundėsi tė mbrohej), e vrau R.Dacin pas njė tentative arratisjeje nė Valikardhė tė Bulqizės, teksa njerėz tė armatosur tė Elez Isufit, (qė e kish R.Dacin mik pėr kokė), tentuan ta ēlironin atė pas njė prite vrastare nė njė rrugė qė kalonte mes pyjesh.
Zogu shprehu keqardhje tė thellė pėr Ramiz Dacin, tė cilin e njihte personalisht dhe kish bashkėpunuar me tė pėr shumė kohė gjatė aktivitetit tė pėrbashkėt nė grupin e deputetėve tė Partisė Popullore. Zogu kish planifikuar faljen e jetės sė R.Dacit nė njė moment oportun amnistie.
Ndėrsa toger Bajram Xhani u ekzekutua pas dėnimit me vdekje nga Gjykata Ushtarake Speciale, "... si ushtarak qė kishte shkelun betimin ndaj Atdhuet dhe ishte implikue nė krime direkte gjatė pjesėmarrjes aktive nė rebelim".
Dhe ju duhet tė jeni i ndėrgjegjshėm z.Myftaraj se "rebelimi antikushtetues i ushtarakėve dhe shkelja e betimit ndaj Flamurit dhe Atdheut", janė krimet mė tė dėnueshme nė tė gjithė botėn, aq mė tepėr kur u shtohen edhe dezertimet dhe krimet e vrasjes sė ushtarakėve e civilėve tė pafajshėm.
Ndėsa pėr kapiten Zija Dibrėn, burimet e shkruara thonė se ish-kundėrshtari politik, Zija Dibra, "i akuzuar pėr ēeshtje bolshevike", u vendos tė "internohej nga Durrėsi nė Berat, i shoqėruar nga njė aspirant i vetėm". "... Nė Harizaj tė Kavajės, Zija Dibra i iku nga duart aspirantit, i hipi kalit e u pėrpoq tė largohej. Thirrjes sė aspirantit pėr dorėzim ai nuk iu pėrgjigj, derisa e detyroi kėtė tė fundit ta qėllojė me njė plumb, i cili pėr fatin e tij tė keq e kapi nė kokė...".
("Indipendenca shqiptare" 25 janar 1925).
Kundėrshtarėt politikė tė qeverisė nxituan ta reklamojnė kėtė vrasje si vrasje politike pėr "hakmarrje politike".
Zogu ishte tepėr i madh pėr ta fajėsuar pėr vdekjen e graduatėve tė ulėt si Zija Dibra e Bajram Xhani, pėr tė cilėt Ai kishte njohje dhe interes minimal personal.
Vrasja e Adem Gjinishit
Ndėrsa lidhur me Adem Gjinishin, mė kot jeni lodhur z.Myftaraj tė gjeni prova pėr tė fajėsuar Zogun, sepse tė gjithė peqinasit e dinė mirė se ai ėshtė vrarė pėr gjakmarrje, gjė qė nuk ka fare lidhje me ndėshkimet ligjore tė asaj kohe. Gjinishi ėshtė vrarė nga hasėm tė cilėt u ekzekutuan pa gjyq nga komunistėt pas fitores sė tyre, e me tė cilėt unė personalisht kam lidhje miqėsore, ēka mė ka mundėsuar tė mėsoj tė vėrtetėn, duke u mbėshtetur nė tė dhėna gojore tė sakta dhe nė Arkivat e Shtetit, si i interesuar direkt, qoftė pėr motive personale, qoftė pėr motive profesionale, tė polemikės me ju.
Mė 17 dhjetor 1923, kryesekretari i Zyrės Sekrete Haki Stėrmilli, i drejtohet Prefekturės Elbasan: "Nė qarqet e kėtushme flitet se nė Peqin asht vra Adem Gjinishi. E dini shumė mirė se nė kohėn e caktimit tė zonavet elektorale, vrasja e nji anėtari nga nji parti ose nga nji tjetėr, ban pėrshtypje tė keqe. Prandaj na njoftoni se cili asht shkaku. Ajo prefekturė deri tash nuk na ka njoftue mbi kėtė ngjarje. Merrni masat e duhuna dhe tė shpejta pėr zanjen e gjaksorit medoemos gjallė ose vdek, se pėrndryshe i tan responsabiliteti (pėrgjegjėsia) i kėsaj tragjedie do t'i ngarkohet asaj prefekture. Pėrgjigja pritet pa humbė kohė".
(AQSH, F.152/5, V.1923, D.19, fleta 34/verso).
Pas kėsaj, nga Peqini, mė 19 dhjetor 1921, qark-komandanti i Elbasanit Qani Starja, njoftonte se, sipas vėllait tė tė vrarit, shtytės tė vrasėsve janė D.P., M.Sh. dhe S.G., duke thėnė se "kanė dalė dokumenta e dėshmitarė, por qė kanė frikė nga kėta tė tre".
(AQSH, F.152/5, V.1923, D.19, fleta 35).
Mė 22 dhjetor 1923, prefekti i Elbasanit Izet Dibra, njoftonte se ishin arrestuar M.Sh., I.B dhe H.Gj., qė tė tre bashkėkrahinorė tė viktimės, si tė pandehur pėr shtytjen dhe pėrgatitjen e vrasjes sė Adem Gjinishit.
Mė tej, nė shkresėn e Prefektit Dibra, thuhet se "hetimet vazhdonin...".
(AQSH, F.152/5, V.1923, D.19, fleta 41).
Puēistėt pėrgatitėn atentat kundėr Zogut
Nėnprefektura e Tiranės, mė 3 prill 1922 i dėrgon Ministrisė sė Punėve tė Brendshme njė raport nė lidhje me njė komplot tė pėrgatitur nga Bajram Curri, Hasan Prishtina e Hoxha Kadri me shokė..., pėr vrasjen e Ahmet Zogut.
(AQSH, F.152/5, V.1923, D.18, fleta 1).
Nė raport thuhej se "... Bajram Curri e Hasan Prishtina, me dijeninė edhe tė Hoxha Kadriut, kanė dėrguar nė Tiranė ish-kapter Iliaz Ahmetin, bashkė me vėllanė e tij, Jakupin, tė cilėt, sipas dėshmive, kanė ardhun pėr me vra Ahmet Zogun.
Personat atentatorė, armėt i kishin lanun tek Vangjel Shundi, por mbasi ishin lajmėrue, i kishin fshehun ato".
Komiseria (komisariati), shfaqte mendimin qė personat tė nxirreshin jashtė kufirit.
Zv/komisari S. Zharri
(AQSH, F.152/5, V.1923, D.18, fleta 2).
Nė njė njoftim tė mėvonshėm tė datės 12 korrik 1923, nėnprefekti i Pukės njoftonte Zyrėn Sekrete se "Bajram e Hysni Curri dhe Hasan Prishtina, kishin nisun dy vetė pėr me krye nji atentat kundėr jetės..." sė Ahmet Zogut, nė Tiranė.
Dokumenti ėshtė nėnshkruar nga kryetari i Zyrės Sekrete, Haki Stėrmilli.
Kėto persona ishin "Dani i Sanės nga Kruja dhe dy kosovarė...".
"Njoftohet se Zogu i ka informatat nė fjalė".
(AQSH, F.152/5, V.1923, D.18, fleta 4, 9).
Njoftim tjetėr pėr atentat mbi Ahmet Zogun ka dėrguar edhe prefekti i Shkodrės Abedin Nepravishta.
(AQSH, F.152/5, V.1923, D.18, fleta 15).
Ja si u bė Zogu kryeministėr
Ju z.Myftaraj shkruani se "Zogu pati aftėsinė qė t'i kuptonte tė gjitha kėto (pra synimet e sė Majtės pėr ta pėrdorur pėr pėrēarjen e sė Djathtės - A.K.), dhe, duke pėrfituar nga pėrēarja e sė majtės, mundi tė krijonte njė bllok mbėshtetėsish dhe tė ngjitej kėshtu nė pushtet, nė 1922...".
Por ju gaboni z.Myftaraj, sepse kurba e ngjitjes nė pushtetin ekzekutiv tė Zogut, nuk kaloi nėpėr qafa e monopate tė skakierės tė sė Djathtės dhe pėrmes "pėrēarjesh" tė sė Majtės (inekzistente). Zogu nuk krijoi "njė bllok mbėshtetėsish" pėr t'u ngjitur nė pushtet, por u mbėshtet totalisht nga e Djathta konservatore, qė asokohe pėrbėnte shumicėn e parlamentit dhe klasės politike, e qė, natyrisht, nuk ishte implikuar nė rebelimet e Dhjetorit 1921 dhe Marsit 1922.
Mė 2 dhjetor 1922, Zogu u bė kryeministėr. Ai erdhi nė fuqi vetėm si rezultat i rrjedhės sė pashmangshme tė ngjarjeve dhe ndėrgjegjėsimit tė shumicės sė klasės politike pėr vlerat dhe aftėsitė e jashtėzakonshme tė Tij.
Zogu e vazhdoi ngjitjen nė karrierė pėr shkak tė meritave, tė cilat u bėnė pėrcaktuese kur z.Xhaferr Ypi dha dorėheqjen nga posti i Kryministrit pėr t'u emėruar Regjent, pas shkarkimit nga Regjenca tė Aqif Pashės dhe Luigj Bumēit.
Zogu u miratua si kryeministėr, duke ruajtur njėkohėsisht edhe portofolin e ministrit tė Brendshėm.
Nė fjalimin qė mbajti para parlamentit, pas miratimit tė kabinetit, kryeministri Zog ndėr tė tjera theksoi: "Ne duhet tė jemi miq me shtetet fqinje, t'i respektojmė dhe tė kėrkojmė tė na respektojnė pavarėsinė dhe integritetin e shtetit tonė dhe bashkė me kėtė edhe pavarėsinė ekonomike".
Duke i kėrkuar Parlamentit votėbesimin pėr programin qeveritar, Zogu deklaroi se "gurėt e themelit tė programit" tė Tij qeveritar, ishin:
1.Mbi tė gjitha tė nderojmė Atdheun dhe atdhetarėt.
2.Liri tė plotė tė shtypit dhe tė fjalės; shqyrtim skrupuloz tė ēdo vėshgimi tė bėrė pėr tė mirėn e pėrgjithshme.
3.Politikė realiste nė ēdo fushė, pėr zhvillimin racional dhe gradual tė vendit, duke e shtyrė atė drejt qytetėrimit perėndimor.
4.Miqėsi me tė gjithė shtetet, por vetėm nė bazė tė respektit reciprok.
5.Arritjen e pavarėsisė ekonomike.
6.Organizimin modern tė shtetit nė bashkėpunim me teknikė tė huaj.
7.Hartimi dhe miratimi i njė Kushtetute tė re.
8.Riorganizimi i ushtrisė, administratės dhe sistemit arsimor (shkollave).
9.Reformimi i sistemit shėndetėsor, pėr luftė efikase kundėr malarjes.
10.Reforma fetare dhe shpallja e ligjit mbi monogaminė.
11.Heqja e detyrimit pėr tė mbajtur ferexhetė dhe shtimi i tė drejtave tė grave.
("The Times", 9 prill 1923).
Ai e mbylli fjalimin e Tij duke theksuar nevojėn qė "tė gjitha pėrpjekjet e qeverisė tė bazohen kryesisht nė ruajtjen e qetėsisė publike dhe nė bashkėpunimin e sinqertė tė atyre qė, me gjithė shpirt, punojnė pėr Atdheun". "Pavarėsia ėshtė njė fjalė qė e dimė tė gjithė, por pėr ta gėzuar atė duhet njė qetėsi e plotė dhe rend publik i stabilizuar", - deklaroi kryeministri Zog.
(J.Suajėr "Albania", faqe 393-394").
Dhe shumė shpejt, Zogu arriti t'i konkretizojė shumicėn e objektivave politikė tė qeverisė sė tij, gjė qė ndikoi nė pėrmirėsimin e imazhit ndėrkombėtar dhe konsolidimin e institucioneve, ēka u pranua njėzėri edhe nga antizogistė dhe jozogistė tė deklaruar. Shembulli mė unikal i pranimit tė suksesit tė njėmendtė qeverisės tė Zogut gjatė vitit 1923 ėshtė Mit'hat Frashėri, tek shkruan nė kujtimet e tij: "Marrėdhėniet zyrtare tė Shqipėrisė me fuqitė e huaja kanė bėrė pėrparime: Franca pėrfaqėsohet nė Tiranė me tė ngarkuarin me punė z.Beguin Billecoc, ndėrsa Ēekosllovakia, Serbia Greqia, Hungaria, Gjermania, Portugalia, Persia dhe sė fundi SHBA-tė, kanė njohur qeverinė e Tiranės. Rendi publik, ekonomia dhe institucionet kanė bėrė pėrparime. Populli ka besim tė plotė tek qeveria dhe e mbėshtet atė. Pavarėsisht nga tė metat dhe gabimet, tė gjithė mendojnė se e ardhmja tashmė ėshtė e sigurtė dhe atdheu po mėkėmbet".
Zogu para parlamentit premtoi gjithashtu se do tė mbante "zgjedhje tė lira pėr njė Asamble Kushtetuese, qė do tė caktonte definitivisht formėn e regjimit nė Shqipėri".
Me kėtė deklarim Ai aludoi hapur, pa doreza e ambiguitete, pėr domosdoshmėrinė e njė regjimi monarkik: nė mbėshtetje tė vendimit tė 29 korrikut 1913 tė Konferencės sė Ambasadorėve; nė mbėshtetje tė projekt-rezolutės sė miratuar nga Asambleja Kombėtare e 18 shkurtit 1916 dhe nga Komisioni Provizor i 3 marsit 1916, pėrgatitur pėr miratim nga ana e Kongresit Kombėtar tė Elbasanit tė 18 marsit 1916 (qė mbeti nė tentativė dhe u anullua nga bajonetat austriake); si dhe mbėshtetur nė vendimet dhe Statutin e Kongresit tė Lushnjes.
Rebelimi i B.Currit dhe H.Prishtinės nė janar 1923
Nė mes tė njė dimri tė ashpėr, nė krye tė qindra trupave tė armatosur mė sė miri, Bajram Curri dhe Hasan Prishtina iniciuan dhe drejtuan njė rebelim tė armatosur nė prefekturėn e Kosovės, duke pushtuar brenda njė kohe tė shkurtėr Tropojėn dhe tė gjithė zonėn e Krumės dhe Hasit. Pasi u vunė zjarrin tė gjitha ndėrtesave dhe institucioneve qeveritare, kryengritėsit sulmuan egėrsisht repartet e xhandarmėrisė dhe ushtrisė, megjithė tėrheqjen e tyre pėr tė evituar vėllavrasjen.
Nė kėto kushte, qeveria e kryesuar nga Zogu nisi trupa tė pėrforcuara, nėn komandėn e major Prenk Jakut pėr shtypjen e rebelimit qė kish tendenca pėrhapjeje, sidomos pas premtimit pėr rebelim nga ana e Halit Lleshit dhe disa mbėshtetėsve tė Elez Isufit.
Pas luftimesh tė ashpra rebelimi u neutralizua, por me pretekstin e mospėrhapjes sė tij nė Kosovė dhe viset shqiptare nė Maqedoni, ushtria jugosllave goditi rebelėt e shpartalluar qė kaluan kufirin ndėrshtetėror dhe nisi operacione ēarmatimi, djegiesh dhe plaēkitjesh nė zonat kufitare pėrtej kufirit, duke hyrė ushtarakisht edhe brenda Zonės Neutrale tė Junikut, qė ishte pėrcaktuar dhe u pėrkufizua si e tillė me pėlqimin e Fuqive tė Mėdha.
Nė kėto kushte, qeveria shqiptare reagoi ashpėr ndaj synimeve tė qarta jugosllave pėr tė shfrytėzuar rrethanat e krijuara nga rebelimi pėr tė pushtuar Zonėn Neutrale dhe pėr tė ushtruar terror mbi popullsinė shqiptare nė Kosovė e me gjerė. Por, kėtij reagimi tė ashpėr, qeveria jugosllave iu pėrgjigj me tė njejtin ton, duke e konsideruar atė si "ndėrhyrje brutale nė punėt e brendshme tė Jugosllavisė".
Lidhja e Kombeve, sė cilės qeveria shqiptare iu drejtua me nota proteste, nuk arriti dot ta detyronte Beogradin tė tėhiqej. Megjithė pėrpjekjet e Zogut pėr zbutjen e marrėdhėnieve tė acaruara, Pashqi, i ardhur sėrish nė pushtet nė mars 1923, e akuzoi qeverinė shqiptare pėr "vullnet keqdashės dhe mungesė impenjimi e sinqeriteti pėr rregullimin e ēeshtjeve tė mbetura pezull midis dy vendeve", ndėr tė cilat Beogradi vlerėsonte si kryesorė: kthimin e kundėrshtarėve politikė tė regjimit nė Shqipėri; eleminimin e "irredentizmit shqiptar"; ndalimin e mbėshtetjes politike pėr irredentistėt maqedonas tė VMRO, ekstradimin e tyre nga Shqipėria dhe dorėzimin tek autoritetet e Beogradit, si dhe zgjidhjen me bisedime tė krizės qė kish shkaktuar shpallja e Autoqefalisė sė Kishės Ortodokse shqiptare dhe tėrheqjen nga ky vendim i palės shqiptare.
Nga tė gjithė komponentėt e krizės shqiptaro-jugosllave, Zogun e shqetėsonte vetėm agresiviteti i "irredentistėve" shqiptarė, qė vazhdonin rebelimet e armatosura kundėr shtetit, duke destabilizuar shtetin dhe duke sakrifikuar rendin publik pėr interesa pushtetore, si dhe duke armatosur me argumenta politikė e diplomatikė Pashiqin dhe serbėt, pėr tė bėrė reprezalje nė Kosovė e trevat shqiptare nėn Mbretėrinė SKS dhe pėr tė kėrcėnuar ushtarakisht shtetin e brishtė shqiptar.
Bashkėpunimi i Klikės dhe nacionalistėve me VMRO
Pas vendimit tė Konferencės sė Ambasadorėve pėr coptimin e trojeve shqiptare dhe pas pushtimit tė trojeve tė Maqedonisė dhe Shqipėrisė Lindore nga trupat serbe gjatė LPB, nacionalistėt shqiptarė dhe maqedonė filluan bashkėpunimin antiserb.
Njė pjesė e anėtarėve tė Klikės, por kryesisht anėtarėt e Komitetit pėr Mbrojtjen e Kosovės - hynė nė kontakte direkte me drejtuesit e VMRO-sė maqedonase.
Dyshimet dhe ankesat e Mbretėrisė SKS lidhur me kėtė bashkėpunim, ishin reale.
Bashkėpunimi shqiptaro-maqedonas u intensifikua sidomos pas krijimit tė Mbretėrisė SKS, nėn tė cilėn shqiptarėt dhe maqedonasit i nėnshtroheshin njė politike genocidale.
Por pas Kongresit tė Lushnjes dhe formimit tė shtetit shqiptar, ky bashkėpunim kulmoi deri me formimin e ēetave qė kryenin aksione tė pėrbashkėta ose tė koordinuara nė territorin jugosllav... Nė Ohėr, Strugė, Resnje dhe Kėrēovė, vepronin shumė ēeta komitėsh maqedonas dhe shqiptarė, por shpesh kishte edhe komitė tė tillė bullgarė, sikundėr ishin Aleksandėr Protogerov dhe Teodor Aleksandrov.
Nė nėntor 1920 nė Tiranė u nėnshkrua protokolli i bashkėpunimit midis pėrfaqėsuesve tė VMRO dhe nacionalistėve shqiptarė, nė prani tė ministrit tė autorizuar tė Italisė, Kastoldit, dhe Pandeli Evangjelit.
Nė emėr tė meqedonasve nėnshkruan Protogerov dhe Atanasov, ndėrsa nė emėr tė shqiptarėve nėnshkruan Hasan Prishtina, Hoxha Kadriu, Bedri Pejani dhe Sejfi Vllamasi.
Sipas protokollit, palėt u angazhuan pėr "ēlirimin e Kosovės, Ēamėrisė dhe Maqedonisė".
Kjo ishte edhe arsyeja e bashkėpunimit greko-jugosllav pėr mbytjen e kėsaj lėvizjeje, ndėrsa mbėshtetja italiane sigurohej sepse konvenonte me interesat e saj nė rivalitetin pėr hegjemoni nė Ballkan, kundėr Jugosllavisė dhe Greqisė.
Ndėrkohė qė mbėshtetja italiane pėr VMRO dhe Komitetin pėr Mbrojtjen e Kosovės vazhdoi intensivisht deri nė pushtimin e Shqipėrisė, Pashiqi vazhdimisht i kėrkonte qeverisė shqiptare nėnshkrimin e njė marrėveshjeje pėr luftė tė pėrbashkėt e tė organizuar kundėr Komitetit pėr Mbrojtjen e Kosovės dhe VMRO gjatė viteve 1922-1923, si kusht pėr njohjen e shtetit shqiptar dhe lidhjen e marrėdhėnieve diplomatike, por irredentisti Zog i shmangej kėtij angazhimi duke menduar si mė tė favorshėm pėrballimin e problemeve politike me kundėrshtarėt brenda vendit sesa angazhimin nė njė sipėrmarrje kryekėput kundėr bindjeve tė tij nacionaliste.
Edhe pas ardhjes sė Zogut nė pushtet dhe pas nėnshkrimit tė traktateve me Italinė, kjo e fundit vazhdonte bashkėpunimin intensiv me Hasan Prishtinėn (pėrfaqėsues ekskluziv i Komitetit pėr Mbrojtjen e Kosovės) dhe kjo nga Zogu kundrohej me simpati.
Pėrmirėsimet dhe pėrkeqėsimet e marrėdhėnieve shqiptaro-jugosllave
Nė janar 1922, qeveria shqiptare i kėrkoi Lidhjes sė Kombeve ndėrmjetėsimin pėr vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike midis Shqipėrisė dhe Jugosllavisė dhe, mė 7 janar 1922, nėpėrmjet konsullit francez nė Shkodėr, Bijkok, iu kėrkua qeverisė franceze tė ndėrhynte nė Beograd qė Mbretėria SKS tė njihte zyrtarisht qeverinė shqiptare dhe tė ndėrmerreshin hapat e duhura pėr pėrmirėsimin e marrėdhėnieve tė acaruara ndėrshtetėrore.
Mė 16 janar, ministri i Jashtėm ad interim, Spiro G. Koleka, iu drejtua Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Lidhjes sė Kombeve, duke i kujtuar angazhimet e Shqipėrisė pėr njė politikė tė fqinjėsisė sė mirė, dhe, mė pas, vetė kryediplomati Fan Noli i kėrkoi zyrtarisht qeverisė jugosllave njohjen e qeverisė shqiptare.
("Shqipėria e re", 26 shkurt 1922).
Nė shkurt 1923, Beogradi dėrgoi nė Tiranė Nexhip Dragėn (Peja), pėr tė shprehur pėlqimin paraprak pėr lidhjen e marrėdhėnieve diplomatike, ndėrsa Noli, nė shkėmbim kortezie diplomatike, uroi me telegram fejesėn e Mbretit Aleksandėr Karagjorgjeviē.
Mė 25 mars 1922 u vendosėn pėrfundimisht marrėdhėniet diplomatike midis Shqipėrisė dhe Mbretėrisė Jugosllave, ndėrsa Beogradi, pas disa ditėsh, njoftoi pėr njohjen "de jure" tė qeverisė shqiptare. Por klima e mirėbesimit u acarua shpejt pas qėndrimit refraktar tė Zogut pėr firmosjen e marrėveshjeve pėr kthimin nė Shqipėri tė kundėrshtarėve politikė tė regjimit, pėr ekstradimin nė Jugosllavi tė veprimtarėve tė VMRO maqedonase, pėr tregtinė midis dy vendeve dhe krijimin e bankave me kapital tė pėrbashkėt, e sidomos pėr moslejimin e investimeve jugosllave nė Shqipėri, qė kulmonin me kėrkesat pėr koncesion tė portit tė Durrėsit dhe ndėrtimin nga jugosllavėt tė hekurudhės nė Veri tė vendit.
Mė 6 janar 1923, me anė tė njė note drejtuar qeverisė jugosllave, Zogu e njoftonte pėr shpalljen e Autoqefalisė sė Kishės Ortodokse shqiptare dhe pėr rrjedhojat juridiko-kanonike tė kėtij akti nė raport me kishėn ortodokse sllave dhe nėnshtetasit shqiptarė me origjinė sllave nė Shkodėr e rrethina.
(AQSH, Fondi 263, D. 27, viti 1923).
Por menjėherė pas ardhjes nė fuqi, Pashiqi reagoi ashpėr ndaj veprimeve tė Zogut, (nė prill 1923), dhe e kėrcėnoi qeverinė shqiptare me ndėrprerje tė njėanshme tė marrėdhėnieve diplomatike, ēka u shoqėrua me tėrheqjen nga Beogradi tė pėrfaqėsuesit diplomatik nė Shkodėr, Iliē.
Qeveria shqiptare iu drejtua Fuqive tė Mėdha dhe Lidhjes sė Kombeve pėr kėto shantazhe dhe ndėrhyrje jugosllave nė punėt e brendshme tė shtetit shqiptar, ēka mundėsoi tėrheqjen e Pashiqit nga pozitat e arrogancės dhe rikthimin nė Shkodėr tė Iliē-it.
Vijon
IN MEMORIAM
Nekrologji, ndėrron jetė veterani i PLL Gafurr Din Spahija (16.05.1928 - 16.01.2005)
Njė jetė e jetuar nėn idealin legalist
Mė datėn 16.01.2005, ndėrroi jetė papritmas Gafurr Din Spahija nė moshėn 77-vjeēare, pas njė ataku kardiak.
I dalė nga njė familje fisnike nga Kolesjani i Lumės (Kukėsit), me tradita patriotike, ai, pėrmes njė kalvari tė pandėrprerė gjatė periudhės sė diktaturės, ia kushtoi gjithė jetėn ēėshtjes sė shenjtė tė kombit e tė atdheut.
Duke qenė se ishte pinjoll i njė familjeje antikomuniste, dhe sidomos pėr shkak tė axhės sė vet Miftarit, qė ishte shpallur nė kėrkim si "armik i Partisė Komuniste", - Gafurri kaloi njė pjesė tė jetės sė vet nė kampet e internimit tė Beratit dhe tė Tepelenės. Pas pėrfundimit tė kėtij dėnimi ēnjerėzor, ai kthehet nė vendlindje, por aty e pa se e kishte tė pamundur jetesėn duke qenė dita-ditės nė "syrin e ciklonit", si familje armiku e kulaku. Ai merr vendim tė largohet nga trojet stėrgjyshore dhe vendoset nė qytezėn e Laēit ku jetoi deri nė fillim tė viteve '90-tė, prej nga, mė pas, u vendos pėrfundimisht nė Tiranė ku edhe mbylli sytė e u largua kėsaj bote.
Gafurri ka pasė kryer arsimin e mesėm nė gjimnazin e famshėm tė Prishtinės nė vitet e Luftės sė Dytė Botėrore, ku njė ndėr profesorėt qė i dhanė mėsim ishte dhe i ungji, Miftari. Ky formim nė njė prej shkollave mė tė mira tė asaj kohe do ta shquante atė prej shokėve nė vitet e mėpasme tė jetės si njė njeri me arsyetim tė thellė e argument tė shėndoshė. Pas ardhjes nė fuqi tė regjimit komunist, atij iu mohua ēdo mundėsi qė tė mund vazhdonte pėr mė tej studimet nė ndonjė universitet.
Megjithatė, ai nė jetė ishte njė njeri i dalluar pėr "bon sense" dhe mjaft i aftė tė jepte zgjidhje pėr tė cilat edhe universitarėt e specialistėt nuk ia arrinin dot. Gjatė kohės qė ka jetuar nė qytetin e Laēit, ai ka dhėnė mjaft prova tė talentit tė tij dhe aftėsive intelektuale qė i kishte tė trashėguara nė gen.
I respektuar nga shokėt e thjeshtė, i dashur me miqtė, i nderuar nga tė gjithė, ai i kish vėnė vetes pėr detyrė, shpėrblimin ndaj atij respekti, ndaj asaj dashamirėsie e atij nderimi. Dhe arriti ta kryejė atė zotim duke mos kursyer energjitė, pa marrė parasysh sakrificat. Ai nė familje qe njė bashkėshort e prind shembullor, rriti e edukoi djem tė shkėlqyer e tė virtytshėm.
Pas viteve 90-tė kur komunizmi ra si sistem, ai, duke ndjekur traditėn e tė parėve, nė lėmin patriotik aspiroi idenė monarkike si tė vetmen alternativė qė do ta shpėtonte kombin e atdheun. Veprimtaria e tij si kontribut shumė efikas nė rritjen e rolit tė PLL nė politikėn bashkohore shqiptare, mund tė pėrmblidhet nė aktivizimin e tij pėr riformimin e PLL nė vitin 1992, nė organizimin e plotė tė degės sė PLL Laē tė rrethit Kurbin, nė aktivitetin nė mbledhjet e Kėshillit Kombėtar tė PLL pas kongresit tė 12-tė, dhe sidomos si anėtar i Komitetit Drejtues tė degės sė PLL Laē (Kurbin).
Gafurr Spahija ka qenė nė vitin 1997 njė ndėr njerėzit mė aktivė tė PLL nė organizimin e fushatės pėr referendumin. Ai ka qenė personi kryesor qė ka koordinuar punėn nė degėn e PLL Kukės nė atė vit tė vėshtirė.
Por Gafurri, duke qenė legalist deri nė qelizėn mė tė imėt tė trupit tė tij, bėri dorėheqje nga tė gjithė funksionet ku ishte zgjedhur, rreth vitit 1995 kur djali i tij i Eqeremi, (sot kryetar i PLL) u zgjodh nė krye tė degės sė PLL Laē (Kurbin).
Por edhe pas vitit 1997 - 1998 ai ka qenė njė ndėr veteranėt - gardianė tė idealit tė PLL. Fjala e tij dhe mendimi i tij pėr ēėshtje tė ndryshme kishin mjaft ndikim nė rrethet tė ndryshme legalistėsh.
Me largimin nga kjo botė tė kėtij veterani tė dalluar legalist, nuk ka humbur vetėm familja e rrethi i tij miqėsor, por po ashtu edhe "Lėvizja e Legalitetit" dhe tė gjithė zogistėt tė cilėt e ndjejnė mungesėn qė la ai. Kontributi i tij ka qenė i pazėvendėsueshėm nė krahinėn e Lumės dhe rrethin e Laēit, ku kishte njė emėr tė nderuar e autoritet tė veēantė.
Zogistėt do ta kujtojnė e nderojnė gjithmonė emrin, kontributin e sakrificat e kėtij militanti tė pathyeshėm e tė papėrkulur tė kauzės monarkiste.
Me kėtė rast, gjithė zogistėt i shprehin ngushėllimet mė tė thella familjes sė Gafurrit dhe veēanėrisht djalit tė tij tė shkėlqyer, kryetarit tė PLL z.Eqerem Spahiu, pėr kėtė humbje tė rėndė e tė pikėllueshme.
Nė emėr tė veteranėve tė PLL
Ali Ohri
Seit Preni
Ramiz Mena
Gjon Perjaku
Akil Basha
Hamit Kurti
Kadri Dajko
Vera Dema
Xhezmi Grabova
Islam Spahiu
Qemal Gashi
Mbreti Leka ngushėllon familjarėt e z.Spahija
Oborri Mbretėror
Rezidenca Vishnje, Petrelė
Tiranė, Shqipėri
Ngushėllim Familjes sė z.Ekrem Spahija
Ju drejtohemi sot, me 17 janar 2005, duke Ju shprehur ngushėllimet Tona pėr humbjen e madhe tė babait Tuaj, z.Gafur Spahia.
Kjo ėshtė njė humbje e madhe pėr Familjen Spahia, qė ka treguar me vepra se e ka mbajtur gjithmonė tė gjallė frymėn kombėtare, ka luftuar pėr Kombin shqiptar dhe pėr Idealin e Mbretėrisė Shqiptare.
Edhe ne e kujtojmė me nderim dhe respekt, duke vlerėsuar kontributin e veēantė tė z.Gafur Spahia.
Edhe njėherė Ju shprehim ngushėllimet dhe respektin Tonė.
Vėllazėrisht
NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve
Dy fjalė-homazh pėr Gafurr Spahiun
Gafurr Spahija ishte i biri i Din Zenelit nga Kolesjani i Lumės, njė fshat historik jo vetėm pėr kėtė krahinė, por pėr gjithė Shqipėrinė. Gafurri ishte i datėlindjes 16.05.1928 dhe fėmijėrinė e ka kaluar nė vendlindje.
Mėsimet fillore i kryen nė shkollėn e Kolesjanit (e para shkollė shqipe nė Lumė) ndėrsa mė pas vazhdon gjimnazin nė Prishtinė.
Qė i ri dallohej pėr njė vullnet tė hekurt e disiplinė gati spartane. Pas ardhjes nė fuqi tė regjimit komunist, vuan disa vjet internim nėpėr kampet famėkeqe tė Beratit e Tepelenės.
Mė pas kthehet nė Kolesjan, por aty e pa se nuk do ta kishte jetėn tė lehtė, duke qenė "familje armiku". Largohet zemėrthyer prej vendlindjes dhe vendoset pėrfundimisht nė Laē ku jetoi deri nė fillim tė viteve '90. Punon nė ndėrtimtari dhe mund tė thuhet se nė shumicėn e pallateve tė Laēit, ka nga njė dorė tė Gafurrit, herė si punėtor e herė si drejtues punimesh.
Gafurri shquhej pėr njė aftėsi tė rrallė orientimi dhe pas vitit '90, hap njė restorant i cili e futi nė rrugėn e biznesit dhe qė rezultoi me mjaft fitim.
Gafurri ishte njė njeri mjaft zemėrbardhė e bujar, cilėsi kėto tė cilat i kanė vėnė re jo vetėm rrethi i tij, por edhe tė panjohur apo edhe jodashamirės tė tij.
Angazhimi i tij nė PLL ka qenė mjaft serioz dhe nė atė fillim nė vitin 1992, ai ka qenė nė grupin e njerėzve nismėtarė nė krijimin e PLL-sė. Bashkė me veteranėt e tjerė zogistė si Bajram Biba, Luftar Pepmarku, Luigj Deda, Mahmut Demiri, Gegė Lleshi, Hysni Gjetani e tė tjerė, u ngrit e u strukturua dega e PLL Kurbin ku puna e Gafurrit ėshtė e padiskutueshme. Mė pas zgjidhet anėtar i Kėshillit Kombėtar tė PLL. Idealin e tij zogist (legalist e monarkist) ai ua kishte injektuar edhe djemve. Kėshtu, prej tyre, i treti, Ekremi, do tė dallohej nė aktivitetin e tij, dhe ky aktivitet do ta ngrinte atė deri nė majat mė tė larta tė PLL e tė politikės shqiptare.
Kohėt e fundit Gafurri, megjithėse kishte njė energji tė pazakontė pėr moshėn e vet, kishte filluar tė dobėsohej e tė mos kishte atė shėndet tė cilin ishin mėsuar ta shihnin tė gjithė miq e shokė. Sėmundjet e moshės sigurisht qė e bėnin punėt e vet, duke pasur parasysh edhe vuajtjet e tija fizike e shpirtėrore gjatė gjithė jetės sė tij. Megjithė respektimin me saktėsi gati elektronike tė porosive tė doktorit, ai nuk ia doli t'i shpėtojė destinit tė paracaktuar duke u larguar kėsaj bote, pėr shkak tė njė infarkti. Kėshtu mė datė 16 janar tė kėtij viti, rreth orės 4 tė pasdites, zemra e kėtij burri tė rrallė tė Lumės do tė rrihte pėr tė fundit herė, duke lėnė nė pikėllim familjarėt, por edhe miqtė, shokėt e dashamirėt e tij.
Fakti qė nė shtėpinė e Spahive kanė vėrshuar pėr ngushėllim njerėz e politikanė nga gjithė Shqipėria, tregon pėr emrin e vlerat e kėtij burri. Telegramet e mesazhet ngushėllimit kanė ardhur nga personalitetet mė tė mėdha politike tė vendit, duke ia filluar nga Mbreti Leka e duke vazhduar me radhė nga institucione tė ndryshme shtetėrore si Presidenca etj..
Nė varrimin e tij qė u zhvillua tė hėnėn e shkuar me datė 17 janar, morėn pjesė shumė deputetė e politikanė tė lartė e drejtues tė partive opozitare.
Kjo tregon jo vetėm detyrimin qė ata kishin pėr njė kolegun e vet siē ėshtė z.Ekrem Spahija, por njėkohėsisht edhe respektin qė ata ruanin pėr njė emėr tė nderuar siē ishte z.Gafurr Spahiu.
Megjithėse ėshtė e nėnkuptueshme, po shėnojmė nė kėtė shkrim-homazh se nė kėtė varrim madhėshtor ishin tė panumėrt legalistėt dhe tė gjithė njerėzit qė janė nė forumet kryesore tė kėsaj partie.
"Atdheu"
___________________________
16 Januar 2005
___________________________
Mbreti merr pjesė nė takimin e parė promocional tė LZHK nė kryeqytet
Tirana i jep mbėshtetje Mbretit
Mbreti Leka: Me Lėvizjen pėr Zhvillim Kombėtar Ne i jemi drejtuar ndėrgjegjes sė ēdo shqiptari, qė kėrkon drejtėsi dhe zhvillim, dinjitet dhe pėrparim. LZHK ėshtė njė Lėvizje Elektorale, qė i kėrkon popullit shqiptar tė marrė pjesė pėr ta ndryshuar Shqipėrinė.
EDITORIAL
Ndihma shqiptare dhe sfidantėt sllavomaqedonė
Nga Astrit KOLA
Pritja pompoze e Nanos pėr Buēkon nga Maqedonia dhe deklarimi i tij pėr njohjen e FYROM-it me emrin kushtetues (pra Maqedoni), ishte sfidė e hapur ndaj grekėve grindavecė dhe mundėsi pėr ētensionimin e marrėdhėnieve tė koklavitura midis shqiptarėve dhe maqedonasve nė republikėn fqinje.
Mė tepėr se jehonė ndaj vendimit tė paradokohshėm tė Departamentit tė Shtetit nė favor tė Maqedonisė, karshillėku i Nanos nė vend qė tė faktorizojė faktorin shqiptar nė Maqedoni, defaktorizon institucionet e ligjshme tė Kosovės dhe injoron interesat shqiptare, tė vulosura nė marrėveshjen jugosllavo-maqedonase pėr rregullimet kufitare nė kurriz tė 2500 hektarėve tokė, pronė e shqiptarėve nė kufirin shqiptaro-shqiptar midis republikave tė Maqedonisė dhe Kosovės.
Injorimi i Rugovės nga Nano dhe hundėfutja e kėtij tė fundit deri tek problemet e shėrbimeve sekrete tė Kosovės, buron nga dėshira pėr tė bėrė protagonistin politik nė rajon, nė njė kohė qė nuk ėshtė nė gjendje tė qeverisė nė vendin e tij.
Nėse Nano ka vendosur tė ndihė mikun e tij aleat, Cėrvenkovskin, qė mė 14 shtator 1998 i shpėtoi kokėn, pas veshi fustanin dhe vuri paruket - duhet tė na mbushė mendjen se sllavomaqedonasit kishin tė drejtė qė bėnė pazare tokash nė kurriz tė shqiptarėve, duke guxuar tė bėjnė rektifikime kufijsh si tė ishin superfuqi botėrore.
Nano nuk bėn mirė teksa provokon shqiptarėt me flamuj gjigandė maqedonas nė mes tė Tiranės, ndėrkohė qė nė kufijtė ndėrshtetėrorė shqiptarėt pėrdoren si tabela qitjeje pėr tė kolauduar armėt e kufitarėve sllavė, kur guxojnė tė kalojnė ilegalisht kufirin shqiptaro-shqiptar.
Nėse Nano nuk ka nevojė tia mbathė sėrish drejt Shkupit, nuk ka pse tė trimėrohet e tė implikohet nė sherrnaja ballkanike, qė gjithmonė kundėrshpėrblehen me fatura tė cilat i paguajnė nėnshtetasit e tij, e para tė cilave bėn qorrin dhe shurdhin.
Nano duhet ta dijė se Rugova (qė u prit me njė ceremoni tė thjeshtė nė Tiranė) ėshtė President i tre milionė shqiptarėve, ndėrsa ai vetė ėshtė gubernaxhi i njė qeverie fantazmė ku janė punėsuar dėshtakėt qė popullojnė partinė e tij e qė kanė bėrė gati valixhet.
Por nė vend qė tė ushtrojė trysni ndaj Kovskit-kuqalash, Nano i del krah kėtij pėr tė sfiduar indirekt Rugovėn qė, pa vota tė vjedhura, gėzon mbėshtetjen e mbarė shqiptarėve tė Kosovės, ndėrkohė qė kryetari i PS humbet ēdo ditė mbėshtetjen edhe tė pasuesve brenda partisė qė ka hipotekuar, pasi e mori me testament nga Ramizi.
Nėse meritonte ndokush pritje pompoze nė mes tė Tiranės, e meritonte Presidenti i Republikės sė Kosovės dhe jo ministri i Cėrveni-kovskit.
Buzėqeshja e ngrirė e Rugovės pas 7 vjet mungese nė atdheun amė dhe pėrkrahja e hapur Maqedonisė nė mes tė sherrit pėr Lubotenin, na i bėn tė qarta arsyet e hartimit tė libreteve tė skeēeve nė telestacionet nanoiste, pėr tė vėnė nė lojė Rugovėn dhe Haradinajn, a thua se janė Naēi, Baēi, Ruēi, Kaēi, Kuēi e Maēi i partisė sė tij.
KRYESORE
Takimi i parė promocional i LZHK nė kryeqytet, me pjesėmarrjen e Mbretit
Tirana i jep mbėshtetje Mbretit
Nė kėtė takim merrte pjesė personalisht NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve, deputetėt dhe drejtuesit mė tė lartė tė tė gjitha partive politike qė aderojnė nė LZHK. Binte nė sy prania e drejtuesve mė tė lartė tė PLL me nė krye z.Spahiu, tė cilėt e kishin vlerėsuar maksimalisht kėtė tubim.
Paraditen e sė shtunės sė datės 15 janar 2005, LZHK zhvilloi takimin e parė promocionial me qytetarėt e Tiranės. Nė kėtė takim merrte pjesė personalisht NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve, deputetėt dhe drejtuesit mė tė lartė tė tė gjitha partive politike qė aderojnė nė LZHK. Binte nė sy prania e drejtuesve mė tė lartė tė PLL me nė krye z.Spahiu, tė cilėt e kishin vlerėsuar maksimalisht kėtė tubim.
Nė panelin drejtues tė kėtij tubimi, Mbreti Leka I kish nė krah tė djathtė kryetarin e PDR deputetin Dashamir Shehi dhe nė krah tė majtė prof.Dr. Genc Sulēebeg, mjek i shquar. Anash treshes sė mirėnjohur, nė krahun e majtė tė Mbretit ndodhej sekretarja personale Tij, zonjusha Julinda Batusha, ndėrsa nė krah tė djathtė ndodhej anėtarja e Komitetit Drejtues tė degės sė PLL Tiranė dhe moderatore e tubimit, zonjusha Gerta Toptani.
Nė sallėn e tejmbushur deri edhe nė lozhat e epėrme ranė nė sy prania dhe interesimi i skajshėm i tė gjitha mediave tė kryeqytetit dhe rretheve. Mbi njė dekor impresionues, nė sfond, evidentohej emblema e LZHK.
Zonjusha Toptani, pasi hapi takimin, ia dha fjalėn personalisht Mbretit Leka, i cili iu drejtua tė pranishmėve dhe nėpėrmjet mediave gjithė popullit shqiptar, me mesazhe tė qarta dhe konkrete pėr frymėn, qėllimet dhe programin politiko-zgjedhor tė LZHK, pėr ēka NMT e Tij shprehu bindjen e plotė tė kurorėzimit me sukses tė kėsaj lėvizjeje politike nė zgjedhjet e ardhshme parlamentare, qė synon zhvillimin kombėtar dhe shpėtimin e vendit nga katastrofa.
Ky mesazh emocionoi tė pranishmit dhe u shoqėrua me duartrokitje tė zjarrta.
Pas Mbretit Leka fjalėn e mori deputeti Dashamir Shehi, i cili foli pėr vlerat e rėndėsishme politike dhe qytetare tė LZHK, si dhe pėr disa nga objektivat e ardhshme tė qeverisjes sė kėtij koalicioni tė suksesshėm e tė mirėpritur nga zgjedhėsit shqiptarė. Edhe fjala e zotit Shehi u mirėprit dhe u duartrokit nga tė pranishmit.
Mė pas e mori fjalėn prof.Dr. Genc Sulēebeg, i cili pasi foli me superlativa pėr vlerat e mėdha intelektuale dhe qytetare qė simbolizon kjo Lėvizje si dhe pėr mbėshtetjen e gjerė tė saj nga qarqet intelektuale dhe mbarė shoqėria shqiptare, e fokusoi diskutimin e tij nė domosdoshmėrinė e kryerjes sė njė reforme tė vėrtetė nė sistemin shėndetėsor si njė nga treguesit e prioriteteve qeverisėse pėr mbrojtjen e shėndetit tė popullit, zhvillimin dhe modernizimin e kėtij sektori jetik.
Pas z.Sulēebeg e mori fjalėn Sekretari pėr Burimet Njerėzore pranė PLL dhe njėkohėsisht kryetari i Degės sė PLL Tiranė z.Blerim Kamberi, i cili bėri njė pėrmbledhje tė shkurtėr tė vlerave politike, filozofike dhe qytetare tė LZHK, duke pėrmendur gjithashtu edhe reagimin pozitiv tė qytetarisė tiranase e mė gjerė, nė mbėshtetje tė kėsaj lėvizjeje.
Pas z.Kamberi zonjusha Toptani ia dha fjalėn intelektualit tė ri, inxhinierit Indrit Dautaj, i cili pėrshėndeti tubimin nė emėr tė Forumit rinor tė LZHK.
Folėsi Dautaj shprehu bindjen se mesazhet qytetare tė LZHK dhe misioni i saj madhor politik, kanė gjetur jehonė tė qenėsishme sidomos nė radhėt e rinisė shqiptare, e cila ėshtė tejet e interesuar pėr zhvillimet politike dhe fatet e vendit, ēka lidhet ngushtė me tė ardhmen e saj.
Fjala e z.Dautaj shėnoi edhe mbylljen e kėtij tubimi, i cili ishte aktiviteti i parė publik i LZHK nė kryeqytet, e qė, mesa duket, do tė shoqėrohet nga tė tjerė tė tillė nė tė ardhmen.
A.Kola
Fjala e NMT Mbretit Leka I, nė takimin e djeshėm tė LZHK nė Tiranė
Mbreti: LZHK ėshtė njė lėvizje elektorale
Tė nderuar motra dhe vėllezėr,
Me Lėvizjen pėr Zhvillim Kombėtar Ne i jemi drejtuar ndėrgjegjes sė ēdo shqiptari, qė kėrkon drejtėsi dhe zhvillim, dinjitet dhe pėrparim. LZHK ėshtė njė Lėvizje Elektorale, qė i kėrkon popullit shqiptar tė marrė pjesė pėr ta ndryshuar Shqipėrinė.
Ne tė gjithė, sė bashku duhet t'i hedhim sytė pėrpara, nė kėrkim tė sė ardhmes pėr tė gjithė shqiptarėt. Ne duhet tė shpėtojmė Shqipėrinė, t'i kthejmė Qeverisjen pėr Zhvillim Kombėtar. Pra, na duhet tė gjejmė rrugėt mė tė mira qė do tė ngrejmė dinjitetin e Atdheut tonė tė pėrbashkėt. Ky ėshtė thelbi i Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar.
Me pėrgjegjėsi kombėtare tė gjithė shqiptarėt duhet tė bashkohen qė "Shqipėrinė ta shpėtojmė tė gjithė sė bashku" me njė Qeveri tė Fortė, me njė Qeveri tė Drejtė.
Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar pėrfaqėson njė ideal historik, ende tė parealizuar pėr shqiptarėt, qė jetojnė tė ndarė, edhe mė keq - tė pėrēarė, tė varfėr dhe tė pazhvilluar.
Shqipėria sot nuk pėrfaqėsohet me dinjitet. Ne vazhdojmė tė jemi njė vend i izoluar edhe pse jemi historikisht dhe nga gjeografia, njė prej korridoreve mė me rėndėsi nga Lindja nė Perėndim, pėr shkėmbimet ekonomike dhe pozicionet gjeostrategjike. Ne do t'i kthejmė dinjitetin Kombit Shqjptar.
Shtetasi shqiptar nuk mbrohet as brenda shtėpisė sė tij. Interesat ekonomike janė vėnė nė ankand nga ēdo shtetar i radhės. Ekonomia kombėtare gjendet nė njė krizė totale, qė do tė thellohet nė muajt e ardhshėm, me afrimin e fushatės elektorale. Ne do tė fillojmė punėn pėr tė ndrequr shtėpinė tonė tė pėrbashkėt. Shqipėrinė.
Ekonomia shqiptare, vetė Shqipėria ėshtė kthyer nė njė piramidė tė madhe. Pėr ta shpėtuar, Ne duhet tė sigurojmė punė pėr tė gjithė shqiptarėt.
Varfėria po thellohet me shpejtėsi. Nuk ka investime serioze Europiane dhe botėrore. As biznesmenėt e ndershėm shqiptarė nuk po investojnė. Tė gjithė e kanė thėnė shkakun: Klasa politike ėshtė e lidhur me mafian dhe ekonominė e zezė. Tė gjithė pėrmendin korrupsionin, presionin shtetėror, monopolet dhe sundimin politik tė personave tė dyshimtė, qė janė pasuruar brenda natės dhe janė mbėshtetur me Ligje dhe Vendime Shtetėrore favorizuese. Pėr ta ndryshuar kėtė, Ne do tė nxisim inisiativėn private, mbi bazėn e pronės private.
Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar duke marrė pėrgjegjėsinė kombėtare pėr tė realizuar ndryshimin, qė kėrkon Kombi Shqiptar, ėshtė kėrkesė popullore pėr njė frymė tė re Kombėtare nė Politikėn Shqiptare. Qysh nė fillim, Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar pati pėr mision tė ringjallė shpresat e shqiptarėve, besimin e humbur tek e ardhmja dhe tek njėri-tjetri.
Dua ta theksoj: Levizja pėr Zhvillim Kombėtar do tė vendosė shtetin e sė drejtės, zbatimin e ligjit, pronėn private, rendin dhe sigurinė e seicilit. Lėvizja jonė do tė sigurojė pavarėsinė dhe reformimin e pushtetit gjyqėsor, forcimin rrėnjėsor tė sigurisė kombėtare. Ne premtojmė njė Qeverisje tė Fortė, njė Qeverisje tė Drejtė.
Me patriotizėm, me shqiptarizėm, si vazhdim i traditės, ne do tė zhvillojmė kulturėn tonė, pa cėnuar askėnd qė jeton pranė nesh apo brenda territoreve tona. Respekti qė ne kemi ditur dhe dimė ta tregojmė pėr tė tjerėt, pėr pakicat etnike apo kulturore, ėshtė rruga mė e sigurt pėr tė kėrkuar dhe garantuar respektimin e tė drejtave tė shqiptarėve kudo ku ata ndodhen.
Aspirata jonė Euro-Atlantike ėshtė e ligjshme dhe jetike pėr fatin e sė ardhmes. Ndryshe nga deri mė sot, shqiptarėt kanė mė shumė pėrgjegjėsi ndaj kėtij procesi, i cili do tė fshijė kufijtė ndarės mes shqiptarėve duke u dhėnė fund padrejtėsive historike dhe tė kaluarės sė errėt tė Ballkanit.
Duke gjykuar mbi situatėn politike aktuale, unė vlerėsoj se pritshmėria popullore pėr njė "politikė ndryshe" ėshtė dhe mbetet e madhe. Shqipėria duhet tė shpėtojė nga ata qė e kanė mbajtur peng zhvillimin kombėtar.
Pėr tė realizuar qėllimin tonė, ne nuk do tė lejojmė kompromiset, manipulimet. Pavarėsisht ndryshimeve nė Kodin Zgjedhor, marrėveshjes PS - PD, ne do tė marrim masa qė Verdikti i popullit tė zbatohet nė zgjedhjet qė po afrohen. Ky ėshtė shansi historik pėr ta bėrė Shqipėrinė njė shtet tė fortė tė sė drejtės.
Kėshtu shteti amė do tė ndihmojė fuqimisht nė zgjidhjen e Ēeshtjes sonė Kombėtare.
Fjala e z.Dashamir Shehi nė takimin pėrurues tė Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar nė Tiranė
LZHK, ajo qė do tu kthejė shqiptarėve tė drejtat e tyre
LZHK-ja ėshtė njė lėvizje elektorale e para, e kėtij lloji nė Shqipėri e hapur ndaj tė gjithė partive, shoqatave dhe individėve, tė cilėt duhet tė kontribuojnė jashtė skemės sė vjetėr partiake nė ndėrtimin e njė lėvizjeje mbarėkombėtare dhe gjithėpėrfshirėse. Nga kjo pikėpamje, nė LZHK e kanė derėn e hapur tė gjithė shqiptarėt e ndershėm dhe patriotė, pavarėsisht nga bindjet e tyre personale dhe ideologjike, pėr tė kontribuar pėr njė Shqipėri ndryshe nga kjo e sotmja
LZHK-ja nuk ėshtė thjesht njė bashkim simbolesh, personash dhe idesh pėr njė Shqipėri mė tė mirė, por ėshtė njėkohėsisht njė program real dhe konkret pėr tė ndryshuar situatėn e sotme politike, ekonomike dhe sociale, pėr kėtė ne u ofrojmė shqiptarėve njė plaformė tė thjeshtė dhe tė qartė, se si mendojmė ta ndryshojmė situatėn e sotme nė njė tė ardhme tė afėrt e nė njė realitet krejt tjetėr pėr tė gjithė shqiptarėt.
I nderuar madhėria juaj mbreti Leka I Zogu
Tė nderuar miq e tė ftuar!
Tė nderuar zonja dhe zotėrinj
LZHK-ja lindi dhe u formua si nevojė e kohės si njė mundėsi qė shqiptarėt e ndershėm dhe patriotė tė kenė njė shtėpi, njė ēati politike, ku tė mblidhen tė gjykojnė dhe tė vendosin pėr fatin e vendit dhe tė ardhmen e fėmijėve tė tyre.
LZHK-ja ka nė qendėr tė filozofisė sė vet rindėrtimin e shtetit shqiptar bashkimin e shqiptarėve tė ndarė nga 50 vjet diktaturė e egėr dhe 15 vjet tranzicion i rėndė dhe i vėshtirė; ndėrtimin e ekonomisė sė vendit tė humbur dhe tė coptuar nėn interesat e klaneve partiake dhe grupeve monopoliste; ngritjen e dinjitetit kombėtar tė nėpėrkėmbur nga ideologjitė e vjetra dhe nga servilėt e rinj; emancipimin e shoqėrisė shqiptare nė tė gjithė komponentėt e vet tė njė botė eupopiane dhe perėndimore.
LZHK-ja ėshtė mjeti dhe forca e vetme me tė cilin miliona shqiptarė kudo qė janė nė Shqipėri dhe jashtė saj mund tė thyejnė monopolin e partive pėr tu kthyer tė drejtėn e vetvendosjes mbi tė drejtat dhe detyrimet e tyre shqiptarėve nė shoqėrinė e sotme.
Ne e kuptojmė qė jetojmė nė njė kohė kontradiktash tė mėdha, ku partitė, tė cilat quhen tė majta dhe qeverisin Shqipėrinė prej 8 vitesh, po ndėrtojnė kapitalizmin mė tė egėr dhe mė antipopullor nė shėrbim tė njė grushti njerėzish ish-komunistė, qė kanė monopolizuar 90% tė ekonomisė kombėtare, dhe partish opozitare, tė cilat nuk janė tė zonjat tė luajnė rolin e tyre nė fushėn politike pėr arsyen e thjeshtė se mė shumė se rikthimi i opozitės dhe i shqiptarėve nė pushtet, u intereson kontrolli politik mbi opozitėn shqiptare, u intereson klani i vet personal, i cili i ka ēuar drejt asfiksisė politike dhe praktikisht ndaj shėrbesės sė pushtetit abuziv qė qeveris sot nė Shqipėri.
LZHK-ja ėshtė njė lėvizje elektorale e para, e kėtij lloji nė Shqipėri e hapur ndaj tė gjithė partive, shoqatave dhe individėve, tė cilėt duhet tė kontribuojnė jashtė skemės sė vjetėr partiake nė ndėrtimin e njė lėvizjeje mbarėkombėtare dhe gjithėpėrfshirėse. Nga kjo pikėpamje, nė LZHK e kanė derėn e hapur tė gjithė shqiptarėt e ndershėm dhe patriotė, pavarėsisht nga bindjet e tyre personale dhe ideologjike, pėr tė kontribuar pėr njė Shqipėri ndryshe nga kjo e sotmja, pėr njė Shqipėri qė ka ligj, drejtėsi, rend dhe mundėsi tė barabarta pėr tė gjithė, pėr tė zhvilluar dijet dhe biznesin e tyre.
LZHK-ja ka njė simbol tė madh nė krye, Leka I, jo thjesht si njė trashėgimtar i fronit tė Shqipėrisė, por si trashėgimtar i aftėsisė dhe i mundėsisė qė pati Zogu I pėr tė ndėrtuar shtetin e parė shqiptar dhe pėr tė bashkuar njė vend tė ndarė.
Edhe sot kemi nevojė tė kemi nė krye njė simbol qė i bashkon shqiptarėt, qė u ofron njė shtet tė fortė e tė drejtė. Me kėtė nuk kuptojmė aspak qė LZHK-ja ėshtė njė lėvizje monarkiste, do tė ishte vetėbllokuese dhe vetizoluese, nėse do tė mbėshteteshim thjesht nė eksperiencėn e monarkisė. LZHK-ja udhėhiqet nga njė trashėgimtar froni, por nė esencė tė saj qėndron filozofia gjithėpėrfshirėse, ku shqiptarė me bindje tė ndryshme, por me tė njėjtėn dėshirė pėr tė ndėrtuar njė shtet ku ka hapėsirė pėr tė gjithė, janė bashkuar dhe do tė kontribuojnė pėr ta ēuar drejt suksesit kėtė sipėrmarrje politike.
LZHK-ja nuk ėshtė thjesht njė bashkim simbolesh, personash dhe idesh pėr njė Shqipėri mė tė mirė, por ėshtė njėkohėsisht njė program real dhe konkret pėr tė ndryshuar situatėn e sotme politike, ekonomike dhe sociale, pėr kėtė ne u ofrojmė shqiptarėve njė plaformė tė thjeshtė dhe tė qartė, se si mendojmė ta ndryshojmė situatėn e sotme nė njė tė ardhme tė afėrt e nė njė realitet krejt tjetėr pėr tė gjithė shqiptarėt.
LZHK-ja gjykon se duhen krijuar:
Nė fushėn institucionale
a.gjykata tė lira dhe tė pavarura;
b.institucione tė pavarura;
c.mundėsia e vetvendosjes sė shqiptarėve pėr sistemin kushtetues;
d.sistemi i decentralizmit tė pushtetit;
Nė fushėn ekonomike
-luftė monopoleve;
-rritje e niveleve kredituese;
-mbrojtje e bujqėsisė;
-ambientit;
Nė fushėn e rendit dhe tė sigurisė
-rend dhe ligj;
-polici dhe xhandarmėri;
-pagesė pėr oficerėt dhe policėt;
Nė arsim
a.Universitetet: tė hapen mė shumė, dhe tė paguhen mė mirė
b.universitarėt tė paguajnė
Nė fushėn sociale
-rritje pėr pensionet;
-integrim pėr tė pėrndjekurit;
-ndihmė konkrete pėr tė varfrit;
-krijimi i institucioneve sociale;
Nė fushėn e politikės sė jashtme:
LZHK-ja duke qėnė njė lėvizje plotėsisht europiane dhe moderne por njėkohėsisht dhe njė lėvizje e shqiptarėve patriotė, gjykon qė detyra jonė ėshtė tė ngrejmė dhe tė mbajmė lart dinjitetin e shqiptarėve kudo qė janė, brenda dhe jashtė Shqipėrisė, tė mbrojė interesa e tyre kudo qė janė, brenda dhe jashtė Shqipėrisė. Nga kjo pikėpamje ne do e shtyjmė mė tej tė gjithė procesin integrues tė Shqipėrisė, qoftė nė KE, ashtu edhe pranė NATO-s. Kjo nuk do tė thotė aspak qė integrimi ėshtė njė qėllim nė vetvete. Kjo do tė thotė qė do tė ngremė standardin e ekonomisė e tė institucioneve tona, qė tė jenė tė pranueshėm dhe tė barabartė me ato europiane dhe ndėrkombėtare, por kjo do tė thotė njėkohėsisht se me ardhjen e LZHK-sė nė pushtet do tė pėrfundojė dhe politika servile dhe nėnshtrimi i shqiptarėve pėr hir tė klaneve qeverisėse ndaj faktorėve ndėrkombėtarė, tė cilėt nuk u shkojnė pėr shtat interesave kombėtare. LZHK-ja i konsideron prioritare marrėdheniet me KE-nė. Endrra e vjetėr e shqiptarėve duhet tė bėhet realitet sa mė shpejt qė ėshtė e mundur. Nė kėtė koncept ne i konsiderojmė partnerė, miq dhe kontribues tė gjithė vendet qė historikisht kanė kontribuar nė europianizimin e Shqipėrisė siē janė Italia, Gjermania, Austria, Britania e shumė tė tjerė, por LZHK-ja ėshtė njėkohėsisht njė forcė realiste dhe pragmatiste, e cila e kupton shumė mirė qė ne jetojmė nė njė realitet tė vėshtirė ballkanik, ku fqinjėsia e mirė dhe bashkekzistenca janė kusht i domosdoshėm pėr tė rritur mirėqenien dhe pėr tė siguruar paqen. Nga kjo pikėpamje ne jemi tė gatshėm tė bashkėpunojmė dhe tė sigurojmė bashkėveprim tė qėndrueshėm me tė gjithė fqinjet tanė ballkanikė. Kjo do tė thotė qė zgjidhja e problemit shqiptar nė Ballkan do tė jetė nė vėmendjen kryesore tė LZHK-sė.
Pėr Kosovėn, synojmė pavarėsinė e saj.
Pėr Maqedoninė, zbatimin e marrėveshjes sė Ohrit.
Pėr Greqinė, zgjidhjen e ēėshtjes ēame.
LZHK-ja konsideron prioritare dhe vendimtare marrėdhėniet me SHBA-nė. Ne me SHBA-nė na lidh njė histori e gjatė simpatie dhe respekti. Qė nga krijimi i shtetit shqiptar nė periudhėn e Mbretit Zog dhe nė rezistencėn nazifashiste. Histori bashkėpunimi e rihapur me entuziazėm nė periudhėn e demokracisė dhe e kulmuar me ndėrhyrjen ushtarake tė NATO-s pėr ēlirimin e Kosovės nga okupacioni serb. Ne gjykojmė qė kjo histori bashkėpunimi do tė vijė dhe do tė zgjerohet me ardhjen e LZHK-sė nė pushtet. Ne i garantojmė aleatėt tanė tė SHBA-sė, se tė gjitha impenjimet e marra nė fushėn politike juridike dhe ushtarake do tė respektohen dhe do tė zgjerohen mė tej, sepse aleati i natyrshėm i SHBA-sė nė Shqipėri janė dhe do tė mbeten forcat opozitare dhe progresiste, midis tė cilave pa dyshim nė radhė tė parė LZHK-ja dhe kurrsesi qeveritė ish-komuniste, tė cilat kėtė aleancė shpeshherė e pėrdorin pėr pėrfitime elektorale tė momentit dhe nuk mund tė garantojnė sigurinė dhe vazhdimėsinė afatgjatė tė procesit tė bashkėpunimit.
Tė nderuara zonja dhe zotėrinj!
Sot LZHK-ja bėn takimin e parė tė madh dhe tė rėndėsishėm ne kryeqytetin e vendit, nė kryeqytetin e Kongresit tė Lushnjes, pėrvjetorin e tė cilit do ta festojmė pak ditė mė vonė. Nė kryeqytetin e shpresės ku i kemi sytė tė gjithė dhe ku presim njė dritė pėr tė ardhmen. Ky qytet mban nė vetvete tė gjithė kontradiksionin e kohės sonė, pasurinė e tė ndershmėve dhe tė korruptuarve, varfėrinė dhe skamjen e mijėrave fatkeqėve, mbart dijen dhe traditėn e Shqipėrisė mė tė mirė, mbart dhe injorancėn dhe krimin, produkt i kėtij kontradiksioni tė madh, por ky qytet mbart ne vetvete edhe shpresėn, dėshirėn, energjinė dhe forcėn pėr tė ndryshuar Shqipėrinė. I duhet vetėm njė levė pėr ta ngritur dhe ndryshuar situatėn e sotme nė njė situatė krejt tjetėr mė tė qartė dhe tė mbarė pėr tė gjithė shqiptarėt. Kjo levė ėshtė LZHK-ja. Bashkohuni me ne, pėr t'i dhėnė mė shumė forcė lėvizjes tonė, qė nuk ėshtė thjesht e jona, por ėshtė e juaja, pėr tė mirėn e vendit e tė fėmijėve tanė.
POLITIKA
Ambasadorja franceze Bourolleau fton nė takim kryetarin e PLL z.Spahiu
Ambasadorja e re e Republikės sė Francės nė Shqipėri zj.Franēoise Bourolleau, ftoi nė njė takim, nė rezidencėn e saj, kryetarin e PLL z.Ekrem Spahiu dhe nėnkryetarin, z.Murat Basha.
Fillimisht, ambasadorja Bourolleau falenderoi drejtuesit e PLL pėr takimin dhe shprehu konsideratat e saj pėr PLL, duke thėnė se jam e informuar nga bashkėpunėtorėt e mi mbi Partinė Lėvizja e Legalitetit, por dėshira ime ėshtė qė tė komunikojmė nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė.
Mė pas e mori fjalėn kryetari i PLL z.Spahiu, i cili fillimisht, duke falenderuar ambasadoren pėr ftesėn pėr takim, i uroi asaj suksese nė detyrėn e re si ambasadore e Republikės sė Francės nė Shqipėri. Mė tej z.Spahiu e njohu pėrfaqėsuesen e lartė tė shtetit francez me historikun e PLL dhe pikat kryesore tė programit politik tė saj.
Bashkėbisedimi kaloi natyrshėm nė zhvillimet aktuale politike nė vend dhe nė veēanti tek reforma zgjedhore, si dhe nė zgjedhjet e ardhshme parlamentare, tė cilat u vlerėsuan reciprokisht si tė njė rėndėsie tė veēantė pėr shqiptarėt.
Tė dyja palėt ndanė pikėpamje tė njėjta pėr ēėshtjet nė diskutim, duke lėnė tė hapura bashkėbisedimet edhe pėr takime tė tjera.
Spahiu-Provera: PLL kėrkon mbėshtetjen e Italisė pėr pavarėsimin e Kosovės
Kryetari i Komisionit tė politikės sė Jashtme tė Senatit italian z.Fiorello Provera, ka ardhur nė Tiranė pėr njė vizitė zyrtare mė datė 11 janar 2005, ku zhvilloi bisedime me drejtuesit mė tė lartė tė shtetit dhe tė politikės shqiptare.
Z.Provera zhvilloi njė takim tė veēantė me njė pėrfaqėsi tė Komisionit tė politikės sė Jashtme tė Kuvendit tė Shqipėrisė.
Z.Provera vlerėsoi marrėdhėniet e mira qė ekzistojnė midis dy vendeve tona, dhe u shpreh pėr nevojėn e zgjerimit tė mėtejshėm tė bashkėpunimit parlamentar mes dy vendeve si dhe rritjen e investimeve italiane nė Shqipėri.
Temė e bisedimeve ishte aktualiteti politik nė vend dhe rajon.
Kryetari i PLL z.Spahiu, me cilėsinė edhe tė anėtarit tė komisiomit tė Pėrhershėm parlamentar tė politikės sė Jashme tė Kuvendit tė Shqipėrisė, nė fjalėn e tij, pasi falenderoi z.Provera pėr vizitėn e tij nė Shqipėri, ndėr tė tjera evidentoi marrėdhėniet shumė tė mira tė Shqipėrisė me Italinė gjatė viteve 1928-1938, kur shteti shqiptar drejtohej nga Mbreti Zog I-rė.
Z.Spahiu u pėrqendrua edhe tek Reforma zgjedhore, duke theksuar rėndėsinė e zgjedhjeve tė ardhshme parlamentare. Gjithashtu z.Spahiu i kėrkoi kryetarit tė tė komisionit tė senatit italian qė shteti i tij tė mbėshtesė zgjidhjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės duke respektuar vullnetin e popullsisė pėr pavarėsi tė Kosovės.
Geraldina shpallet qytetare nderi e Krujės
Nėna Mbretėreshė Geraldina e Shqiptarėve, ėshtė shpallur Qytetare nderi nga kėshilli bashkiak i qytetit historik tė Krujės. Ky vendim erdhi pas propozimit tė njė grupi kėshilltarėsh tė djathtė tė kėsaj bashkie, tė cilėt nė propozimin e tyre theksonin kontributin e Mbretėreshės sė parė tė shqiptarėve pėr kėtė vend dhe dashurinė qė ajo ka ushqyer gjatė gjithė jetės sė saj pėr Shqipėrinė. Ky vendim mban datėn 15 dhjetor, dhe mėsohet se ėshtė konfirmuar bazhueshmėria e tij ligjore edhe nga Prefektura ku bėn pjesė qyteti i Krujės. Tashmė mbetet tė kryhet edhe njė formalitet zyrtar nga ana e autoriteteve lokale qė ky vendim tė bėhet publik.
Njė kontribut tė veēantė nė kėtė nderim ka edhe dega e PLL Krujė, e cila pėrmes kėshilltarėve tė saj dhe drejtuesve tė degės, ka bėrė tė mundur marrjen e kėtij vendimi. Motivacioni nė dhėnien e vendimit pėrmblidhej nė fjalėt Figurė e madhe qė dėshmoi dashuri dhe devocion pėr Atdheun dhe popullin tonė. Ky motivim flet shumė pėr vetė ndjenjat qė ushqen populli shqiptar pėr Familjen Mbretėrore Shqiptare.
Dhėnia e titullit qytetare nderi Nėnės Mbretėreshė Geraldina, vjen pas disa nderimeve e dekoratave qė ajo ka marrė pasi ndėrroi jetė pak muaj pasi u kthye pėrfundimisht nė Shqipėri.
N.K.
Relacion i kėshilltarėve tė djathtė pėr akordimin e titullit qytetare nderi Nėnės Mbretėreshė
Geraldina, njė figurė autetike e njė populli krenar
Republika e Shqipėrisė
Bashkia Krujė
Kėshilli i Bashkisė
Relacion
Mbi "Veprimtarinė dhe jetėn e Nėnės Mbretėreshė Geraldina Zogu
Nėna Mbretėreshė Geraldina Zogu lindi mė 6 gusht tė vitit 1915 nė Gjenevė tė Zvicrės. Ajo ėshtė bija e kontit Julius Apponyi (vėllai i Marshallit tė madh tė oborrit perandorak tė Austro-Hungarisė) dhe e kontesheshės Gledis Stjuart me origjinė amerikane.
Qė nė rini tė saj, ajo mori edukatė dhe dhe kulturė tė shkėlqyer, bashkė me bukurinė fizike, pėr tė cilat u mbiquajt si Trėndafili i Bardhė i Budapestit".
Nėna Mbretėreshė Geraldina Zogu ka mbaruar studimet e larta nė kolegjin "Sacre ceur" nė Presbaum tė Austrisė ku mbizotėrojnė lėndėt letrare dhe mėsimi praktik.
Lėndėt e gjuhėve si frėngjisht, anglisht si edhe fushat e shkencave humanitare dhe stenografia si edhe edukimi pėr tė ndihmuar njerėzit nė nevojė ishin pėrparėsi tė kėtij kolegji. Edukimi i rreptė, interesant dhe praktik qė jepej nė kolegj ndikuan nė formimin e ardhshėm tė saj si personalitet duke frymėzuar tiparet e besimit tė tolerancės dhe humanizmit.
Studimet i kryen me provimin e universitetit tė Vjenės ku edhe diplomohet pasi studion gjermanishten.
Nė vitin 1937 caktohet nė Muzeun Kombėtar tė Hungarisė nė seksionin e antikiteteve egjiptiane. Puna nė kėtė muze prestigjoz nxori nė pah aftėsitė e njė eruditeje dhe poliglote tė zonjėn.
Mė 27 Prill tė vitit 1938 ajo martohet me Mbretin Zog.
Pas pushtimit fashist tė 7 Prillit 1939, bashkė me Familjen mbretėrore detyrohet tė marrė rrugėn e mėrgimit politik larg Atdheut.
Nė tė gjitha vendet ku mėrgoi Nėna Mbretėreshė Geraldinė shfaqi tipare tė larta tė njė pastėrtie morale tė pashoqe si edhe tė njė lidhjeje tė ngushtė me popullin dhe Atdheun tonė.
Ajo ishte njė figurė pėrfaqėsuese autetike e njė populli krenar pėr tė kaluarėn dhe historinė e tij mijėravjeēare dhe jo vetėm qė nuk u harrua, por u respektua me tė gjitha nderet qė i takojnė njė personaliteti me tė tilla pėrmasa.
Nuk mund tė gjendet personalitet i tillė unikal pėr nga qėndresa, qė kurdoherė dėshmoi dashuri dhe respekt pėr popullin dhe Atdheun megjithėse ishte mbi 60 vjet e mėrguar ajo mbeti shpirtėrisht prane tyre.
Dėshira e saj e fundit pėr tė ardhur e pėr tė jetuar dhe mbyllur sytė nė Shqipėri janė prova mė e qartė e kėsaj atdhedashurie dhe pėrkushtimi ndaj popullit, tė cilit i perket.
Si njė figurė madhėshtore ajo mbetet njė pasuri e ēmuar nė historinė e shtetit dhe shoqėrisė shqiptare.
Pėr figurėn, dhe personalitetin e Nėnės Mbretėreshė kanė dhėnė vlerėsime shumė personalitete shtetėrore, dhe publicistike tė shquar, shqiptarė dhe tė huaj, tė
cilėt nė artikuj dhe studime tė ndryshme janė shprehur posaēėrisht pėr tė.
Ndėr ta edhe i madhi Kadare ka thėnė: "Historia, njė ditė ka pėr tė spjeguar qendrimin, fisnikėrinė e asaj qė kapėrceu kaq lehtė regjimet dhe epokat.
Pėr meritat e saj i ėshtė dhėnė titulli qytetare nderi nė disa qytete tė Shqipėrisė si dhe ėshtė dekoruar nga Presidenti i Republikės, me urdhrin "Nenė Tereza".
Nė njė grup kėshilltarėsh, e ndiem si detyrim mora1 ndaj qytetarėve tė Krujės qė ti propozojmė Kėshillit tė Bashkisė, ti jepet titulli "Qytetar Nderi" nėnės Mbretėreshė Geraldina Zogu, me motivacionin:
"Figurė e madhe qė dėshmoi dashuri dhe devocion pėr Atdheun dhe popullin".
Dhėnia e kėtij titulli, njė personaliteti me tė tilla pėrmasa, ėshtė njė nder i madh pėr ne si qytetarė tė qytetit tė Krujės.
Grupi i kėshilltarėve
Bajram Dollaku
Ali Tabaku
Klodian Merlika
Krujė mė 15/12/2004
Ja vendimi i Kėshillit bashkiak tė Krujės
Republika e Shqipėrisė
Bashkia Krujė
Kėshilli i Bashkisė
VENDIM
Nr. 42 Datė 15.12.2004
Pėr dhėnie titulli Qytetar Nderi
Kėshilli i Bashkisė Krujė, nė mbledhjen e tij tė datės 15.12.2004, pasi analizoi dhe propozimin e njė grupi kėshilltarėsh si edhe relacionin e paraqitur prej tyre, "Pėr jetėn dhe veprimtarinė e Nėnės Mbretėreshė Geraldina Zogu" bazuar nė Ligjin 8652 tė datės 31.07.2000 "Pėr Organizimin dhe Funksionimin e Qeverisjes Vendore" , neni 32 shkronja "m"
VENDOSI
1.T'i japė titullin "Qytetare Nderi" e Krujės Nėnės Mbretėreshė Geraldina Zogu me motivacionin: Figurė e madhe qė dėshmoi dashuri dhe devocion pėr Atdheun dhe popullin tonė.
2.Pėr ndjekjen dhe zbatimin e kėtij vendimi, ngarkohet administrata e Bashkisė Krujė.
3.Ky vendim hyn nė fuqi pas konfirmimit pėr bazueshmėri ligjore tė tij, nga Prefekti i Qarkut tė Durrėsit.
Kryetari i Kėshillit
Shkėlqim Sallaku
MONARKIA
Nė mbrojtje tė monarkisė (1)
1973, si e pėrmbysėn monarkinė kolonelėt grekė
Nga T.D.Allman
SHBA
Njėlloj siē s'do tė kishte qenė zbavitur as Mbretėresha Viktoria, as unė s'u zbavita me guximin e marrė tė juntės ushtarake arrogante pėr tė anulluar monarkinė greke dhe pėr tė shpallur republikėn. Pėrndryshe gjithė krahut tė majtė simpatizues tė komunizmit, kolumnistėve tė gazetave radikale dhe subversive, unė gradualisht mbėrrita nė opinionin se ajo pėr tė cilėn bota sot ka nevojė ėshtė jo mė pak, por mė shumė mbretėr e mbretėresha.
Siē janė gjėrat sot pėr sot, nė kėtė moment nuk ka as edhe njė monarki tė trashėgueshme nė tė gjithė Amerikėn e Veriut dhe tė Jugut - nėse ne nuk llogarisim vende tė tilla si Kanadaja dhe Antilet Hollandeze, qė kanė teknikisht nė krye tė shtetit njė sovran europian. Nė Afrikė kanė ngelur dy ose tri monarki, njė dorė e mirė sosh tė mbetura nė Europė, dhe jo shumė tė tilla nė Azi, edhe nėse llogarisim ato emiratat e vogla tė Gjirit Persik.
Praktikisht ēdo vit rrėzohet nga njė monarki, ose anullohet. Kėtė vit ndodhi nė Greqi. Pėrpara saj ishte Kamboxhia, mė pėrpara Libia, dhe edhe mė pėrpara ndodhi nė Burundi. Pikėrisht qė nga fundi i Luftės sė Dytė Botėrore, shumė monarki janė zhdukur nė vende tė ndryshme qė shtrihen nga Italia deri nė Zanzibar. Por a ėshtė pėrmirėsuar gjendja nė ato vende, si pasojė e kėtyre ndryshimeve kushtetuese tė egra dhe impulsive? Jo, natyrisht qė jo.
Greqia, vendlindja e demokracisė perėndimore, lėngon nėn plagėt e diktaturės. Kamboxhia ėshtė shkretuar nga lufta. Kolonel Khadafi, aspak mė shumė se Mbreti Idriz, nuk ka qenė i aftė ta bėjė shkretėtirėn e Libisė tė lulėzuar; por ky ka ndaluar edhe birrėn e ftohtė - e cila sė paku e bėnte atė (shkretėtirėn) tė durueshme. Burundi ka rėnė nė dorė tė masakrave tė tmerrshme fisnore.
Italia vitin qė shkoi bėri njė duzinė zgjedhjesh tė shpenzueshme dhe bjerraditėse gjatė njė krize kushtetuese tė pazgjidhshme pėr zgjedhjen e presidentit nė krye tė shtetit. Nėse nuk do tė ishte hequr monarku si kryetar shteti mė 1946, kostot dhe kokėēarjet nuk do tė kishin qenė tė nevojshme. Nė Zanzibar ėshtė njė sundim i pėrhershėm i terrorit, tė ngjashmit e tė cilit nuk janė parė nė kohėn kur sulltani ishte nė krye tė fronit dhe gjithēka shkonte pėr sė mbari edhe me tregtinė e erėzave (bimėve aromatike).
Shumė vite mė parė i ndjeri Mbreti Faruk i Egjiptit u shpreh se mbas 50 vitesh do tė ngeleshin vetėm 5 mbretėr nė tė gjithė botėn - mbreti maē, mbreti kupė, mbreti karre, mbreti spathi dhe Mbreti i Anglisė. Simbas mendimit tim, edhe dy vende tė tjera - Japonia dhe Tajlanda - gjithashtu do tė kenė guximin dhe bonsensin tė ruajnė institucionet e tyre monarkike nė sytė e botės, duke i lėnė ata qė pėlqejnė modėn e minjve tė detit tė humbin kohėn dhe paratė, si dhe duke errėsuar problemet e vėrteta, duke shkarkuar mbretėr dhe mbretėresha.
Kjo tendencė shqetėsuese antimonarkike nė politikėn botėrore mund tė mos ishte kaq rėnduese nėse mbretėrit do tė ishin zėvendėsuar me diēka mė tė vlefshme. Por nė fakt tendenca ėshtė qė ata tė zėvendėsohen prej kolonelėve, ose nėse kėrkohet njė prekje e fatit, - prej gjeneralėve. Nė vend tė Mbretit Konstandin tė Greqisė - njė djalosh i paraqitshėm, i lezeēėm dhe produktiv, i cili njėherė arriti tė fitojė edhe njė medalje nė olimpiadė - tashmė ne kemi nė krye tė shtetit njė kolonel grek gjysmė tė shkolluar, mustaqelli, i cili jo vetėm ėshtė njė autokrat i etur pėr pushtet, por njėkohėsisht edhe mjaft i bezdisshėm.
Nė Libi ne kemi Kolonel Khadafin. Po ashtu edhe nė Burundi kemi njė kolonel qė sundon, i cili ėshtė pėrgjegjės pėr masakrat mbi tė paktėn 50 mijė bashkatdhetarėve tė vet. Njė kolonel - i quajtur Naser - pasoi gjithashtu Mbretin Faruk tė Egjiptit.
Siē tregojnė edhe kėto shembuj tė thjeshtė, kolonelėt janė si gjithė ne njerėzit e zakonshėm. Ata mund tė jenė tė mėrzitshėm, ekscentrikė, tė dobėt ose ndonjėherė edhe tė menēur. Por pėrderisa kolonelėt janė si tė gjithė ne, unė s'arrij tė kuptoj se pėrse, E Drejta Hyjnore e Mbretėrve, duhet tė zėvendėsohet me Tė Drejtėn Hyjnore tė kolonelėve!
Nė tė gjithė botėn, por veēanėrisht nė vende si Vietnami dhe Uashington DC, njeriu mund tė hasė shpesh kolonelėt nė rrugė. Si rregull ata kanė ndjenjėn e shtetit pėrafėrsisht aq saē e ka edhe njė bombė me napalm. Nga ana tjetėr shumica e mbretėrve qė njeriu mund tė takojė, janė njerėz me njė eksperiencė dhe inteligjencė mbi mesataren. Mbreti i Tajlandės, ashtu si Mbreti Konstandin, ėshtė njė jahtmen i zoti, Mbreti Birendra i Nepalit ka studiuar nė Harvard. Mbreti i Suedisė ėshtė njė arkeolog i stėrvitur. Perandori i Japonisė ka njė njohuri tė pazakontė pėr kafshėt detare.
Avantazhi i mbretėrve ndaj kolonelėve pėrfundimisht ėshtė demonstruar jo shumė kohė mė parė kur Shahu i Iranit dha njė party mbrėmjesore nė Perseopolis, nė tė cilėn ishin ftuar tė gjithė krerėt mbretėrorė tė botės. Evenimenti provokoi njė kuriozitet tė fortė dhe entuziazėm nė tė gjithė botėn, dhe unė nuk njoh as edhe njė njeri tė vetėm - sado tė forta t'i ketė pretendimet e tija ndaj njė snobizmi invers - i cili tė ketė refuzuar njė ftesė qė i ėshtė bėrė. Por a do tė kishte duruar ndokush tė udhėtonte gjithė atė rrugė deri nė Perseopolis, vetėm pėr tė kaluar njė darkė me 25-30 kolonelė?
Ėshtė interesant fakti se monarkitė me mė shumė mundėsi pėr tė mbijetuar janė pikėrisht ato ku monarkėt nuk ushtrojnė mė pushtetin politik. Nė Japoni, Tajlandė, Mbretėrinė e Bashkuar, Vendet e Ulėta (Hollandė, Belgjikė) dhe Skandinavi ēdokush pranon qė monarkėt tė vazhdojnė tė mbretėrojnė, sepse Ai ose Ajo nuk qeverisin mė. Por ka gjithashtu vende tė tjera - Etiopia, Arabia Saudite, Irani, Maroku, Jordania - ku mbretėria mbetet jo vetėm mė e larta, por gjithashtu mė e fuqishmja zyrė politike. Por kėto janė saktėsisht vendet e botės ku unė guxoj tė parathem se ne herėt a vonė do tė ndeshim fytyrėn e frikshme tė ndonjė koloneli, i cili na vėshtron ngultas nga pulla postare ose monedha kombėtare.
Arsyeja, natyrisht, ėshtė e qartė: kombinimi i mbretėrimit tė trashėgueshėm me pushtetin absolut ėshtė pėr ēdo njeri diēka qė do tė dėshironte ta mbante pėr vete pėrjetėsisht. Nėse kryeministrat e Australisė, ose presidentėt e SHBA-ve do tė ishin monarkė absolutė pėr gjithė jetėn, nė vend se vetėm pėr ca vite, ata eventualisht do tė ishin pėrmbysur me luftėra guerrile ose me grushte shteti. Siē janė punėt, ne gjithsesi nė pak vite mėrzitemi shumė me ta.
Por kjo nuk do tė thotė, sidoqoftė, se bash pėr shkak se mbreti ėshtė i papushteshėm politikisht, ai ėshtė i parėndėsishėm, ose njė shifėr e thjeshtė apo njė konvencion kushtetues. Krejt tjetėr kėsaj. Nevoja e domosdoshme pėr njė monark tė suksesshėm lidhet pikėrisht me faktin se ai garanton njė identitet jopolitik pėr vendin dhe popullin e vet, pasi ai nuk i detyrohet pėr postin qė mban ndonjė grupi apo partie, dhe se ai e ngop shtetin me atė ethos, i cili kapėrcen ēėshtjet politike, dhe se ai ndikon nė ngjarjet pėrmes shembullit, mė shumė sesa pėrmes urdhrit.
Funksioni i njė monarku ideal nuk ėshtė tė jetė njė njeri i madh, por tė jetė njė anglez i mirė, suedez apo japonez; pasi ai e personifikon, mė shumė sesa e drejton njė shtet. Nė masėn se sa mirė i kryen ai kėto detyra, monarku mund dhe duhet tė jetė njė njė figurė nacionale shumė mė e rėndėsishme se ēfarėdo koloneli apo politikani.
Duke qenė i lindur nė njė republikė, unė kam qenė indoktrinuar nė rininė time me besimin se mbretėrit ishin tė kėqinj, gjėra jodemokratike, si bastunė dhe pantallona qė ecnin. Por qė kur lash pas gjėrat fėminore, unė kam jetuar gjithmonė, pėrveē pak muajve, tė gjithė jetėn time nėpėr mbetėrira: Nepal, Laos, Kamboxhia, Tajlandė, Britani. Dhe ndėrsa monarkitė dhe familjet mbretėrore tė kėtyre vendeve kaq tė ndryshme nuk ishin gjithmonė ai tip njeriu mė tė cilin do tė dėshiroje tė uleshe pranė nė njė kabinė treni, nė tė gjitha rastet ata ishin shumė mė tepėr tė dobishėm pėr vendet e tyre, sesa politikanėt lokalė apo kolonelėt.
Vijon numrin e ardhshėm
Pėrktheu: Neritan Kolgjini
Artikulli ėshtė botuar sė pari nė "Nation Review", mė 29 qershor 1973 me titullin "Ēdo vend ka nevojė pėr njė mbretėreshė" ('Every country needs a queen').
POLEMIKA
Ahmet Zogu pėrballė karrieristėve e arrivistėve
NGA ASTRIT KOLA
Vijon nga numri i kaluar
Regjentėt dhe puēistėt dhunuan Statusin Themeltar tė Shtetit
Ju z.Myftaraj shkruani: Sa pėr praktikat e dhunshme pėr arritjen e qėllimeve politike, njerėzit e Klikės dhe Partisė Popullore nuk filluan ti pėrdorin nė vitin 1924 , por qė me rrėzimin e qeverisė sė Hasan Prishtinės dhe represionin qė e pasoi atė !!!
Po pėrse duhet tė jepte dorėheqjen qeveria e Pandeli Evangjelit zoti Myftaraj, nė njė kohė kur nuk ekzistonte kurrfarė krize; as krizė qeverisėse, as krizė ushtarake, as krizė parlamentare dhe as krizė kushtetuese!!?
Kriza qeverisėse nuk ekzistonte, sepse Qeveria-Evangjeli nė planin e brendshėm gėzonte mbėshtetje tė plotė, si nga parlamenti, ashtu edhe nga administrata dhe populli. Ndėrsa nė planin ndėrkombėtar ajo kishte arritur njė sukses tė jashtėzakonshėm kur, mė datė 9 nėntor, 4 Fuqitė e Mėdha: Anglia, Franca, Italia dhe Japonia, morėn dy vendime tė rėndėsishme nė favor tė Shqipėrisė: sė pari, njohėn Pavarėsinė dhe Sovranitetin e Shqipėrisė, (duke rikonfirmuar njėkohėsisht edhe kufinjtė e vendosur nė Konferencėn e Ambasadorėve), dhe, sė dyti, ia besuan Italisė mbrojtjen e paprekshmėrisė sė kufinjve territorialė, deri nė tė drejtėn pėr ndėrhyrje tė armatosur pėr mbrojtjen e tyre nė rast nevoje!
Kriza ushtarake ishte tejkaluar, qoftė me tėrheqjen e trupave serbe pėrtej Vijės sė Demarkacionit nėn presionin e Zogut, qoftė edhe pėr shkak tė paqėtimit tė Mirditės dhe asfiksimit tė rebelimit separatist pas operacionit ushtarak tė Zogut!
Pėr krizė parlamentare as qė bėhej fjalė sepse, nė tė kundėrt, po tė ekzistonte njė krizė e tillė, deputetėt nuk do tė merrnin pushime por do tė vazhdonin punėn!!!
Ndėrsa pėr krizė kushtetuese, askush nuk mund tė pretendojė, sa kohė qė fryma dhe parimet e Statusit tė Shtetit Shqiptar, (tė konsakruara nga Kongresi famėmadh i Lushnjes)
- ekzistonin dhe ishin mishėruar nė kuadrin ligjor respektiv.
Fatkeqėsisht, ishte pikėrisht bartėsi i njėmendtė i Sovranitetit tė Shtetit - Kėshilli i Lartė i 4 Regjentėve - organi qė shkaktoi krizė kushtetuese kur, nė kundėrshtim me parimet dhe frymėn e Statusit, diktoi dhe miratoi dorėheqjen e dhunshme, nėn kėrcėnimin e kobures, tė kryeministrit Evangjeli dhe kabinetit tė tij, dhe, mė pas, Kėshilli, (patjetėr nėn trysninė e puēistėve), e thelloi deliktin antikushtetues teksa miratoi njėherėsh, edhe kryeministrin puēist Hasan Prishtina, edhe kabinetin e imponuar prej tij. Dhe kėtė marrėzi antikushtetuese Kėshilli i Lartė i Regjencės e bėri pa miratimin e parlamentit, duke e pėrjashtuar vendim-marrjen e organit mė tė lartė legjislativ tė Shtetit, ēka, institucionalisht, duhesh bėrė pas shqyrtimit tė pėrbėrjes sė kabinetit tė propozuar dhe programit qeveritar tė kryeministrit Hasan Prishtina. Por Statusi Themeltar i Shtetit ia jepte parlamentit kompetencėn e miratimit tė programit dhe pėrbėrjes sė qeverisė dhe jo Kėshillit, dhe aq mė pak jo njėherėsh, pra, edhe pėr miratimin e kryeministrit, edhe pėr miratimin nominal tė ministrave.
Tė drejtėn pėr tė ngarkuar kryeministrin pėr formimin e kabinetit e kish parlamenti, pastaj kryeministri negocionte pėr formimin e tij, dhe propozimet nominale, konform parimeve pėr funksionet dhe organigramėn e qeverisė - kryeministri ia parashtronte pėr shqyrtim dhe miratim parlamentit, bashkė me programin dhe objektivat qeverisėse.
Por nuk ndodhi kėshtu. Dhe ishte pikėrisht kjo shkelje e rėndė antikushtetuese e Kėshillit tė Lartė tė Regjentėve, ajo qė stimuloi politikisht realizimin e Grushtit tė Shtetit dhe qė e detyroi parlamentin, pas hapjes sė punimeve mė datė 21 dhjetor, qė tė shkarkonte Kėshillin.
Ju z.Myftaraj flisni pėr represionin , qė pasoi rrėzimin e qeverisė sė Hasan Prishtinės , por ėshtė vetė Hoxha Kadriu ai qė ju pėrgėnjeshtron sepse, pas hyrjes nė Tiranė tė trupave tė Zogut, Hoxhė Kadriu e pėrshkruan kėshtu situatėn: Popullin e ka kapur frika pėrpara kėsaj situate anormale qė krijoi Ahmet Beu (kupto, me hyrjen e Tij nė Tiranė)!!!.
Po burracaku Zog ku ėshtė kėtu z.Myftaraj??!
Nė kujtimet e tij, tė botuara nga Nevila Nika, Hoxha Kadriu thekson: Aqif Pasha ka sjellė 120 martaneshas pėr tė ruajtur veten dhe familjen e vet, bashkė me ta edhe gjindarmė, dhe tė gjithė kėta nėn komandėn e Dan Camit. 50 dibranė tė armatosur ruajnė pėrqark shtėpisė sė Elez Isufit dhe janė gati ti bėjnė ballė ēdo sulmi eventual tė Ahmet Zogut. Hasan bej Prishtina, qė ėshtė rrethuar, gjen mėnyrėn si tė ikė dhe shkon tek shtėpia e Elez Isufit. Kėshtu bėjnė edhe Mustafa Kruja, Ramiz Daci dhe Zija Dibra Njerėzit e Elez Isufit kanė marrė pozicion tė gatshėm pėr zjarr.
Zogolli bėnte ēmos qė tė provokonte rojet e Aqif Pashės ose dibranėt e Elez Isufit, qė tė shtinin me armė. Po tė ngjante njė incident i tillė, Ahmet Beu me tėrė fuqinė e tij do ta sulmonte Aqif Pashėn, Hasan Beun, Mustafa Krujėn, Ramiz Dacin dhe Zija Dibrėn, dhe do tė vriste disa prej tyre. Por nėse plumbi i parė do tė hidhej prej njerėzve tė Aqif Pashės ose Elez Isufit, Ahmet Beu do tė ish i pėrligjur.
Fatbardhėsisht, urtia e maturia nuk u mungoi, as njerėzve tė Aqif Pashės, as atyre tė Elez Isufit.
Siē e shikoni z.Myftaraj, nuk pati kurrfarė represioni!
Vėrtet mendoni ju z.Myftaraj se Zogu, me ushtarėt e Tij, nuk ishte nė gjendje tė fuste nė morsetė shtėpinė e rrethuar tė Hasan Prishtinės, i cili ruhej vetėm nga 5 truproja!!! Vėrtet mendoni ju se, po tė donte tė vriste Hasan Prishtinėn, Zogu nuk do tė krijonte pretekst, por do ta linte tė dilte nga rrethimi e tė shkonte tek shtėpia e Elez Isufit, e mė pas tė largohej nga vendi pa i hyrė gjemb nė kėmbė?
Vėrtet mendoni ju se 120 martaneshasit e Aqif Pashės dhe 50 dibranėt e Elez Isufit mund tu bėnin ballė mijėra trupave tė Zogut, tė armatosur deri nė dhėmbė, nėse Zogu do tė vendoste ti sulmonte puēistėt!!?
Jo z.Myftaraj, urtia e maturia nuk i mungoi Ahmet Zogut, sepse mėnyra e sebepe pėr tė shkaktuar incidente, kur tė armatosurit ndodheshin pėrballė njėri tjetrit - kishte sa tė duash!
Vetė fakti qė askujt nga puēistėt nuk i hyri gjemb nė kėmbė deri nė pėrfundim tė rebelimit tė dytė, pas tre muajsh (nė mars 1922), tregon se ishte pikėrisht Zogu, njeriu qė e shmangu gjakderdhjen. Por ama, frika e kundėrshtarėve tė Tij ėshtė evidente.
Vėrtet mendoni ju z.Myftaraj se, para 80 vjetėsh, Hoxha Kadriu mund ti shkruante kujtimet e tij me stilin, sintaksėn, leksikun dhe gjuhėn e sotme letrare, kur ju qė shkruani gegėrisht sot, kundroheni si alien nė shtypin aktual?
Dikur, para 10 vjetėsh, Nevila Nika dhe soj-sorollopi i historianėve komunistė, shpikėn Marrėveshjen Zogu-Pashiq dhe e botuan tė transliteruar nė gjuhėn letrare, duke bėrė marrėzinė mė tė pashoqe, teksa, si historianė tė mėdhenj, harruan tė botonin krahas saj edhe faksimiliet e marrėveshjes, megjithėse ishin zotėr tė Arkivave tė Shtetit!!!
Sot, Nevila Nika boton tė transliteruara nė shqipen letrare kujtimet e gjyshit kosovar, qė fliste dhe shkruante gegnisht, pas 80 vjetėsh, tė cilat, ndonėse tė redaktuara, nuk e mbulojnė dot pranimin prej tij tė Puēit tė Dhjetorit 1921, qė pėr pak rrėzoi shtetin e brishtė shqiptar, tė cilin atdhetarėt mezi e ngritėn dhe e shpėtuan.
Nė akuzat tuaja ndaj Zogut, (lidhur me ngjarjet e Dhjetorit tė vitit 1921), ju z.Myftaraj keni rėnė nė pozitat e historiografisė komuniste tė Paskal Milos, Muin Ēamit, Nevila Nikės, Todoroviēit, Vinaverit e Avramovskit - dhe kjo na ushqen keqardhjen ndaj jush qė, gjithsesi, ėshtė shenjė fisinikėrie.
Hasan Prishtina pranoi dėshtimin
Ju z.Myftaraj, duke cituar Hasan Prishtinėn nė deklaratėn e dorėheqjes, ku sipas jush denoncoi Klikėn, pėrqasni ligjėratėn e tij pa e pėrcaktuar se ku ajo ėshtė deklamuar! Mos vallė H.Prishtina e mbajti atė para karrigeve bosh tė parlamentit, ndėrkohė qė deputetėt kishin marrė arratinė? Sepse, pas dėshtimit tė Puēit, ai skishte para kujt tė ligjėronte e tė justifikonte aventurėn e tij qeveritare.
Ju z.Myftaraj na ndihmoni shumė pėr tė kuptuar mjerimin e H.Prishtinės dhe ithtarėve, duke na servirur ligjėratėn e mėposhtme:
Kabinetin u mundova me e krijuar nė mėnyrė qė tė pėlqehej si prej shkėlqesisė suaj ashtu dhe prej gjithė popullit, tuj zanė rrugėn shumė ankimeve qė kanė pasė shkaktue deri mė sot njė ftohtėsi tė madhe ndėrmjet krahinave tė ndryshme tė atdheut dhe sidomos ndėrmjet Jugės dhe Veriut. Por njė fuqi misterioze e cila me mjetet ma tė ndryshme qė ka pėrdor gjithmonė pėr me mbajtur fuqinė qeveritare nė dorė e pėr me bamun shtetin Shqiptar vegėl interesash personale, edhe kėtė herė me propagandat ma tė turpshme e rrėnimqare helmoj oficera e ushtar, mėsues e nėpunės, tue bamun me lane detyrėn e shenjtė qė ju ka ngarkum shteti mbi krye.
Nė kėtė deklaratė vėrehet qartė toni qaraman dhe pranimi i dėshtimit tė sipėrmarrjes aventureske nga vetė H.Prishtina. Nėse do ti marrim pėr tė vėrteta akuzat e tij pėr ... njė fuqi misterioze e cila me mjetet ma tė ndryshme qė ka pėrdor gjithmonė pėr me mbajtur fuqinė qeveritare nė dorė e pėr me bamun shtetin Shqiptar vegėl interesash personale, atėherė si e shpjegoni ju z.Myftaraj faktin qė populli nuk e kuptoi dhe nuk e pėrkrahu H.Prishtinėn me shokė, ndėrkohė qė tė gjithė ia pranonin atij dhe tė tjerėve kontributet atdhetare tė mėparshme?!
Si e shpjegoni faktin qė, menjėherė pas Grushtit tė Shtetit, ... propagandat ma tė turpshme e rrėnimqare helmuen oficera e ushtarė, mėsues e nėpunės...???
Ashtu sikundėr thekson edhe Mithat Frashėri, bėhet e qartė se shtresat e ndryshme tė popullit nuk u pajtuan me formėn e dhunshme tė rrėzimit tė qeverisė Evangjeli, fshehurazi deputetėve dhe pa shkaqe tė pėrligjura politikisht, institucionalisht e moralisht.
Kjo deklaratė e H.Prishtinės, ėshtė justifikim trashanik i shkaqeve reale tė mosmbėshtetjes dhe ftohtėsisė mbarėpopullore ndaj veprimeve arriviste e destabilizuese tė puēistėve, tė cilat nuk mund tė jenė rrjedhojė e ndonjė propagande keqdashėse tė deputetėve tė arratisur nė Elbasan, (edhe po tė donin ta bėnin), e qė sdinin se ku tė fshihnin kokėn. Por ushtarakėt, mėsuesit dhe nėpunėsit, (qė ishin elita e asokohshme e shqiptarėve), nuk kishin nevojė pėr kurrfarė propagande helmuese pėr tė kuptuar qėllimet e mbrapshta tė kėtyre aventurierėve politikė, e pėr tė reaguar kundėr tyre.
Nėse Klika ishte kundėr kėsaj rrokade tė dhunshme qeverisėse, shtresat mė tė emancipuara tė shoqėrisė, nėse do tė konstatonin qoftė edhe sadopak idealizėm tek kėta protagonistė tė dhunės institucionale e antikushtetuese, minimalisht do tė qėndronin indiferentė. Por jo! Vetė shkalla e lartė e ndėrgjegjėsimit politik pėr fatet e vendit, demonstruar qė nė vitin 1912 nga mbarė shqiptarėt - e kalon tė drejtėn, (si normė morale, zakonore dhe ligjore), tek Partia Popullore - duke ia rrėmbyer atė nga duart dėshtakėve puēistė, qė vetpranuan dėshtimin e turpshėm teksa gati rrokullisėn nė greminė fatet e Atdheut.
Kjo apologji e H. Prishtinės, veshur me retorikė atdhetare, binte ndesh me interesat qė puēistėt predikonin, e qė i flakėn para egoizmit dhe marrėzisė pushtetore. Retorika bajate e protagonistėve tė Puēit antikushtetues, ishte dhe mbetet e pafuqishme pėr tu pėrdorur si argument kundėr Partisė Popullore, nė shkrimin tuaj, z.Myftaraj.
Fakti qė kėtė ligjėratė ju e keni nxjerrė nga citimet e historiografisė komuniste, (qė shquhej pėr gafa konceptuale, logjike dhe pėr apologji tė pathemeltė antizogiste) - duhej tju bėnte ta mendonit dhe ta analizonit mė thellė atė para se tė cedonit pėr ta pėrdorur. Gjithsesi, pėr sa mė sipėr, mė keni lehtėsuar punėn nė analizėn time.
Zogu dhe rebelimi i marsit 1922
Ju z.Myftaraj shkruani se rrėzimi i qeverisė sė Hasan Prishtinės dhe represioni qė e pasoi atė, qė solli si reagim kryengritjen e marsit 1922 tė Elez Isufit dhe Bajram Currit, pas shtypjes tė sė cilės u ngrit njė valė e re terrori. Tė gjitha kėto Klika i kryente me anė tė hanxharit tė vet, ministrit tė Brendshėm, Ahmet bej .
Sikundėr vėrtetova mė lart z.Myftaraj, pas rrėzimit tė qeverisė sė Hasan Prishtinės nuk ka patur kurrfarė represioni, e aq mė pak terror. Masat ndėshkimore kanė filluar pas rebelimit tė dytė, tė tė njejtėve autorė, atij tė marsit 1922, dhe pėr kėto masa ndėshkuese vendosnin institucionet, ligji dhe gjykatat, qė nuk vareshin nga Ahmet Zogu.
Rebelėt gjakatarė duheshin neutralizuar dhe shtypur, si nė dhjetor 1921, ashtu edhe nė mars 1922 - kur rrezikuan seriozisht shtetin e brishtė shqiptar, qė mbahej nė kėmbė me thonj e me dhėmbė.
Nėse do tė nxirrnim mėsime nga historia jonė tragjike, duhej ta shtypnim rebelimin e anarkistėve tė majtė nė vitin 1997, sikundėr u shtyp rebelimi i komposturės sė anarkistėve tė djathtė dhe ndoca aleatėve liberalė, nga tė djathtėt konservatorė nė Mars 1922 dhe Dhjetor 1924. Pėrndryshe, shtet do tė bėhen antishteti dhe antiligji.
Nėse tolerohen rebelimet antikushtetuese, qytetarėt mbeten nė mėshirė tė bandave, si mė 1921, 1922 dhe 1997. Por, nė vitet 20 tė shekullit tė kaluar, Shqipėria kish fatin e madh tė kishte njė politikan si Ahmet Zogu, tė cilin nuk kishim ku ta gjenim nė vitin 1997.
Puēistėt dhe rebelėt e pandėshkuar nė dhjetor 1921, pėr shkak tė tolerancės sė skajshme tė Zogut, Partisė Popullore dhe Klikės, nė mars tė vitit 1922, tė frymėzuar nga Hasan Prishtina dhe bashkėpunėtorėt, pasi u riorganizuan gjatė dimrit, shpėrthyen njė rebelim tė pėrgjakshėm, qė gati e gjunjėzoi shtetin shqiptar, nėse nuk do tė ishte sėrish Ai, shpėtimtari i situatave kritike, Ahmet Zogu.
Nėse nuk jeni dakord me mua z.Myftaraj, po ju citoj njė politikan mendjendritur, Mithat Frashėrin, i cili ishte dhe mbeti deri nė fund njė jozogist i deklaruar!
Nė artikujt e botuar nė [Le Monde Nouveau (boulevard Raspail, Paris), nga 15 gushti deri mė 1 shtator 1922, botuar nė Fati i Shqipėrisė, faqe 179-180], Mithat Frashėri shkruan: Qysh prej disa javėsh gazetat po njoftojnė pėr turbullira tė rėnda nė Shqipėri; telegramet nga Roma dhe Beogradi, duke i zmadhuar gjėrat me qėllim, kanė njoftuar pėr njė kryengritje tė pėrgjakshme, marrjen e Tiranės nga rebelėt dhe hyrjen e tyre nė Durrės.
dhe qė nga 8 deri mė 15 mars tė kėtij viti, qeveria, shteti dhe populli, kanė pėrjetuar ēaste tė rėnda e tė dhimbshme
Dukej sikur gjithēka po shkonte mirė e bukur. Por iniciatorėt e grushtit tė shtetit tė dhjetorit tė kaluar, duheshin ēuar para gjyqit, pėr tė marrė dėnimin e merituar
Turbullirat u zhvilluan nga 8 deri mė 15 mars, dhe ngjarjet rrodhėn shumė shpejt. Rebelėt kishin pėrgatitur terrenin duke propaganduar se pėrmbysja e qeverisė aktuale do tė sillte si rezultat ēlirimin nga zgjedha e huaj tė njė zone tė gjerė shqiptare; dhe pėr tia arritur mė mirė qėllimit ishte paralajmėruar thirrja e njė asambleje kushtetuese.
Ndėrsa ish ambasadori amerikan Herman Bernshtain, pėr ngjarjet e marsit 1922, nė librin (Mbreti Zog kallxon historinė e tij, faqe 22-23), shkruan: Ata qė kishin marrė pjesė nė grushtin e shtetit qė dėshtoi nė Dhjetor 1921, u fshehėn nė zonat malore tė krahinave tė tyre dhe filluan sėrish tė grumbullojnė fuqitė e veta. Mė sė fundi, nė marsin e 1922, ata marshuan drejt Tiranės
Tė nesėrmen, si kabineti dhe deputetėt, pėrsėri ikėn nė Elbasan, duke e lėnė Zogun dhe fuqitė e tij tu bėjė ballė rebelėve. Rebelėt sulmonin nga ēdo anė. Pushkėt shtinin dhe rrugėt u mbushėn me tė vrarė dhe tė plagosur. Pėrplot 14 orė vazhdoi e paprerė beteja .
Rebelėt e Dhjetorit 1921 pėrgatitėn rebelimin e Marsit 1922
Pas stabilizimit tė situatės sė rendit publik nga Ahmet Zogu, deputetėt e larguar nė Elbasan u kthyen nė Tiranė dhe parlamenti i filloi sėrish punimet mė 21 dhjetor 1921, duke ngarkuar Xhaferr Ypin me formimin e qeverisė. Dhe sikundėr pritej, kryeministri Ypi emėroi nė postin e ministrit tė Brendshėm Ahmet Zogun, ēka u miratua njėzėri nga deputetėt, tė cilėt e kundronin Atė si shpresa e vendit. Zogu menjėherė nisi punėn pėr forcimin e rendit kushtetues. Por rebelėt e pandėshkuar e konsideruan tolerancėn e institucioneve dhe tė Zogut si dobėsi, nga e cila duhej pėrfituar pėr marrjen e pushtetit me dhunė.
Nė fillim tė shkurtit 1922, Elez Isufi dhe Bajram Curri, (sikundėr pohon edhe Tahir Kolgjini), u takuan nė Lumė dhe vendosėn tė fillojnė rebelimin. Ndėrkohė, Elez Isufi kish mbajtur edhe tre kuvende me parinė e Dibrės nė Maqellarė, Bulqizė dhe Sllovė, pėr tė siguruar pėrkrahjen e rebelimit.
Nė gjysmėn e dytė tė muajit shkurt 1922, Elez Isufi dėrgon djalin e tij Cen Elezin nė Elbasan, pėr tė njoftuar Aqif Pashėn dhe pėr tė vendosur e koordinuar veprimet ushtarake kundėr Zogut dhe Qeverisė sė Xhaferr Ypit.
Pasi merret vesh me Aqif Pashėn, Ceni shkon nė Kavajė tek Hysen Mushqeta dhe, mė pas, nė Shijak tek Kapllan Deliallisi, pėr ta pėrfunduar inkursionin tek Hamit bej Toptani nė Tiranė.
I njoftuar pėr kėto organizime tė dyshimta e antikushtetuese, mė 25 shkurt, ministri i Luftės Ismail Tatzati i dėrgon njė letėr Bajram Currit, ku i bėn me dije se , ėshtė hapur fjala se jeni tue mbledhė nji fuqi, me tė cilėn doni ti bani kundėrshtime tė armatosuna qeverisė sė sotme..
Bajram Curri, i bindur nė zbulimin e planit tė tij, pėr tė mos humbur kohė i bėn thirrje parisė sė Shkodrės, ku e njofton se pėr interesa tė Atdheut, me nji fuqi tė armatosun do tė nisem pėr nė Shkodėr dhe pasi tė bisedoj me ju, e pasi tė shtojmė fuqitė, tė marshojmė drejt Tiranės pėr rrėzimin e Qeverisė dhe thirrjen e Asamblesė
(Bajram Curri - trajtesa e dokumente - Tiranė, 1982, faqe 21.)
Nė telegramin qė qark-komnadanti i Dibrės, kapiten Abedin Gora, i drejton Komandės sė Pėrgjithshme nė Tiranė, pasi e informon pėr situatėn nė Dibėr, e bėn me dije edhe pėr pėrgatitjen e Elez Isufit pėr kryengritje, duke theksuar: Propagandat kundėr qeverisė kaluan kufinė. Edhe mbramė, afėr Peshkopisė janė prerė dy shtylla telefoni, asht prish edhe nė disa vise tė tjera linja telefonike. Kjo nxjerr nė shesh nji lėvizje qė do tė fillojė, safėrmi, Bajram Curri nė semthin e Kruthit. Elez Isufi e Halit Leshi, kanė me ardh kėtej nga Dibra, pėr me ba nji kryengritje
(A.Q.Sh. FMPB, D 15, viti 1922, faqe 15.)
Ndėrsa nė telegramin e prefektit Sali Vuēiterna, dėrguar ministrisė sė Punėve tė Brendshme mė 27 shkurt 1922, ky informon pėr sa vijon: Prej letrės qė i dėrgon Bajram Curri Osman Litės, kuptohet se Bajrami, nė Has, Malėsi e Rekė, mė 3 mars 1922 fillon kryengritjen dhe ka marrėveshje me Elez Isufin dhe Halit Lleshin.
(A.Q.Sh. FMPB, viti 1922, D. 15, faqe 15 fraksion 8.)
Edhe prefekti i Matit, Abdurrahman Krosi, nė telegramin e tij tė datės 4 mars 1922, njoftonte se Elez Isufi dhe Bajram Curri, bashkė me pasuesit, kanė kalue nėpėr grykė tė Selitės tė Kishės, ke Kros Gjeta, e prej kėndej kanė dalė nė Pishkash.
(Po aty, Dosja 16 )
Ndėrkohė, ministri i Brendshėm Ahmet Zogu, nė qarkoren e dikasterit tė Tij dėrguar prefekturave tė vendit, i bėn me dije pėr degradimin (heqjen e gradave ushtarake) e Bajram Currit me pasuesit e tij, kapiten Zija Dibra dhe kapiten Sali Ohri, me dekretin e Kėshillit tė Naltė tė Regjencės nr. 120/2, pėr arsye se kishin bashkėpunue me Elez Isufin dhe Halit Lleshin pėr rrėzimin e qeverisė dhe formimin e nji Asambleje Kushtetuese. Bajram Curri po mbledh fuqi pėr me sulmue Shkodrėn bashkė me dy kapitenėt e arratisun, Zija Dibra nga burgu dhe tjetri nga izolimi .
(Faqe 152, D 74, faqe 28.)
Leng dhe Barns pėr ngjarjet e Marsit 1922
Shkrimtarja britanike Roza Uajllder Leng, dashamirėse e Shqipėrisė dhe shqiptarėve dhe dėshmitare okulare e kasaphanės sė Tiranės nė ngjarjet e Marsit 1922, nė librin e saj Majat e Shalės, shkruan pėr personazhet kryesore tė ditėve tė rebelimit, Elez Isufin, Ahmet Zogun dhe ambasadorin e Anglisė Harri Eyres, duke pėrshkruar me nota rrėnqethėse ngjarjet e pėrgjakshme: Nė pranverė tė vitit 1922 Shqipėria ishte nė prag tė falimentimit tė plotė tė bėrjes sė njė qeverie, dhe kjo i jepte tė drejtė Italisė tė ushtronte prerogativėn qė i ishte dhėnė nga Fuqitė e Mėdha, pėr tė pushtuar Shqipėrinė. Nė atė kohė, shumica e deputetėve ishin larguar, pėr shkak tė trazirave, pėr nė Elbasan, dhe parlamenti nuk ishte nė gjendje pėr asnjė veprim politik
Elez Isufi kishte hy nė Tiranė bashkė me 500 dibranė, ishte vendosur rreth e mbrapa Xhamisė, dhe ende nuk e kish pushtuar kryeministrinė. Pse nuk dilte nė shesh Elez Isufi, askush nuk e kuptonte.
Ahmet Zogu qėndronte nė kryeministri. Papritur, ditėn e tretė vjen Harry Augustus Eyres, ministri i Ingliterrės nė Tiranė Jetonte nė Durrės dhe kish ardhur nė Tiranė pas njė bisede telefonike me Zogun Mė vonė e pamė ambasadorin tue shkue me automobil nė kryeministri
Elez Isufi kish vendosė me ardhė nė Tiranė Rrugės, gjatė ardhjes, kishte gjetė Mustafa Krujėn dhe Zija Dibrėn. Njė orė para hymjes nė Tiranė, forcat qeveritare u kishin dalė para me u pre rrugėn dhe, kėshtu, u zhvillue njė betejė ku mbetėn shumė tė vramė.
Zogu kėrkonte qė Elez Isufi tė dorėzohej bashkė me ushtarėt, por pėrgjigjia e tij ishte se nji dibran nuk i dorėzon armėt sa ėshtė gjallė, dhe nėse Ahmet Mati mendonte me e turpnue Dibrėn, pushkėt e dibranėve sdo tė mbeteshin tė pashkrehuna.
Lufta filloi dhe vazhdoi 15 orė, papushim .
Nė orėn 10.00 tė mėngjezit ra njė daulle pėrpara Xhamisė, ku gjendeshin kufomat e njerėzve, e ku u mblodh nji kallaballėk pėr me ndigjue tellallin qė jepte lajmėrimet.
Tellalli tha se Ahmet Zogu do tė digjte shtėpinė ku bante qėndresėn Elez Isufi. Qytetarėt qė banojshin nė shtėpinė aty afėr, kishin dy orė afat me e zbrazė atė ēka mundeshin Mitralozėt e kanė rrethue lagjen .
Ambasadori Eyres hynte e delte nga zyra e Zogut, e te vendi ku rrinte Elezi e anasjelltas .
Dhjetė minuta para mbarimit tė afatit, filloi me u ndigjue lėvizja e mitralozėve
Katėr minuta para orės 12.00, ishin zbrazur pothuajse gjithė rrugėt. Tri minuta para orės 12.00, u ndigjue daullja dhe zani i tellalit: Ndigjoni mirė o popull i Tiranės! Elez Isufi kėrkon pak kohė, afat, se don bisedime .
Pesė minuta para orės 4.00, u ndigjue zhurma e nji automobili qė shkonte kah kryeministria, ku nė pjesėn e mbrapme ishin ulur ambasadori anglez dhe Elez Isufi.
Zotni Eyres, tepėr i lodhun dhe i pagjumė, na kallxoi rreth bisedės: Elezi kish pranu me hy nė bisedime me Ahmetin. Ai i tha Ahmetit se kish kuvendue me luftėtarėt e tij dhe se ata nuk i dorėzojshin armėt. Ahmeti iu pėrgjigj Ma jep besėn dhe mundesh me shkue nė Dibėr, me burrat dhe armėt. Elezi u mendue gjatė, mandej i shtriu dorėn dhe tha: Ta jap besėn .
Ndėrsa J.H.Barnes shkruan: Ky episod ngjau nė mars 1922, kur unė mungoja nė Shqipėri. Zogu ish ministėr i Brendshėm dhe qeveritar i vėrtetė. Kohėrat vinin fort tė turbullta. Intrigat nė mes partive dhe grupeve tė ardhur pėrmes kufirit, kishin njė ngjyrė tė thellė dhe njė kryengritje po bėhej gati kundėr Zogut .
Sir Harry Eyres ishte nė Durrės. Ai i dinte fort mirė intrigat jugosllave dhe e gjykoi qė, nė kėtė kohė tė vėshtirė, tė rrinte nė krye Zogu
Nė mes tė zjarrit dhe nė emėr tė Ingliterrės, ambasadori kėrkoi tė takohet me Elez Isufin
Sir Harry la peng jetėn e tij. Burri plak u bind dhe sir Harry shkoi tė lajmėrojė Zogun. Situata shpėtoi .
Tahir Kolgjini pėr rebelimin e Elez Isufit
Kah fundi i vjeshtės sė vjetit 1921, u ndodha te i ndjemi Mahmut Spahija, nė Kolesjan Elez Isufi bie nė Bicaj dhe mandej varet pėr Kukės, ku do tė takohej me Bajram Currin, qė edhe ky me forcat e veta do tė vinte nė Kukės. Ma vonė pata ndigjue se Elez Isufi e Bajram Curri, nė shtėpinė e Sulė Elezit kanė bisedue, kanė vendosun dhe i kanė dhanė besėn njani-tjetrit pėr me bamė kryengritje kundėr Ahmet Zogut.
Ndodhem nė Tiranė nė fillim tė marsit 1922. Qyteti nuk paraqitet nė gjendje normale.
Me pėrjashtim tė Zogut, Kėshilli i Naltė, tė gjithė ministrat dhe pjestarėt e parlamentit, ishin trazue nga kryeqyteti dhe kishin shkue nė Elbasan. Ndėrsa Bajram Curri me forcat e veta ndalon nė Pukė, mbasi parija e Shkodrės refuzon me e shoqnue kryengritjen.
Ahmet Zogu i kishte marrun me kohė masat e duhuna dhe iu kishte nxjerrun para, nė rrugė, nji forcė gjindarmėrije nėn komėndėn e Meleq Frashėrit. Kėrset pushka. Kryengritėsit vrasin Meleq Frashėrin dhe shtyjnė gjindarmėt.
Ana e Ahmet Zogut brenda nė Tiranė, ishte forcue tue zanun vende tė forta, ndėrtesa tė ndryshme dhe minaretė e xhamijave. Krisnin pushkė
Kur nji ditė meni pushka. Nė nji automobil tė zi kalon Elez Isufi E pashė safėrmi. Qe me nji plise rrafshtake, si i mban Dibra e Luma.
Shkoi tek Ahmet Beu me u pajtue, mbasi hyni legata e inglizit, pėshpėriti populli.
Elezi e grupi i vet, si piqet me Ahmet Zogun, niset pa i himė ferra nė kambė, tue e lanun Tiranėn e tue shkue pėr nDibėr. Ma saktė pėr nSllovė.
Pėrhapja e rebelimit dhe shtypja e tij
Mithat Frashėri nė kujtimet e tij pėr rebelimin e Marsit 1922, thekson: Lėvizja nisi nė Veri nga njė ēetė nėn urdhėrat e Bajram Currit, nė njė zonė qė ndodhet mbi Drin, nė lindje tė Shkodrės Njė ēetė tjetėr, e udhėhequr nga Halit Lleshi (major nė ushtrinė serbe), u nis nga rajonet nė perėndim tė Dibrės dhe marshoi drejt Elbasanit; ajo u thye nė veri tė kėtij qyteti nga trupat qeveritare.
Njė ēetė tjetėr, nėn kryesinė e Elez Isufit, zbriti nga Malėsia nė lindje tė Tiranės.
Nė fillim ajo u ndesh me njė detashment tė vogėl tė xhandarmėrisė, tė komanduar nga Meleq Frashėri, i cili u vra, dhe rebelėt hynė nė njė lagje tė Tiranės. Qeveria organizoi mbrojtjen dhe luftimet nė qytet zgjatėn 15 orė.
Me mbėrritjen e vullnetarėve rebelėt dorėzuan armėt dhe u zunė robėr. Thuhet se ministri i Britanisė sė Madhe nė Tiranė, nė kėto ēaste tė vėshtira, u dha tė dy palėve kėshilla pėr mirėkuptim.
Ndėrkohė qė ēeta e Elez Isufit po nėnshtrohej, njė tjetėr lėvizje shpėrtheu nė qytetin e vogėl tė Shijakut dhe nė Durrės , e cila u shua menjėherė pas ndėrhyrjes sė ushtrisė qeveritare
Rinisi menjėherė ēarmatimi
Shumė persona u dėnuan me vdekje nga Gjyqi Ushtarak dhe u ekzekutuan. Tė tjerė i arrestuan dhe janė nė njė proces gjykimi. Mė 14 mars u vendos qetėsia.
Qeveria nuk e pati tė vėshtirė ta mposhtėte kėtė lėvizje tė verbėr rebelėsh. Detashmente vullnetarėsh u mblodhėn menjėherė nga tė gjitha anėt, sidomos nga zonat e Jugut (tė Gjirokastrės e Korēės) dhe tė Mirditės, ku serbėt ishin pėrpjekur mė kot tė nxisnin njė kryengritje gjatė verės sė vitit 1921. Ata u rreshtuan hapur nė pėrkrahje tė qeverisė.
Pjesa mė e madhe e komunave pėrgatiti me mjetet e veta trupa vullnetare, me tė gjitha pajisjet e duhura
Strehimi qė gjetėn mė pas mjaft keqbėrės, nė Itali dhe Serbi, nuk rreshti sė shkaktuari turbullira
Qėndrimi i qeverisė shqiptare ka ardhur nga dita nė ditė duke u afirmuar. Ēarmatimi ėshtė kryer kudo dhe, tė paktėn, pėr kėtė moment nuk ka asgjė shqetėsuese .
Lidhur me pėrhapjen e rebelimit dhe shtypjen e tij nga forcat qeveritare, ish ambasadori amerikan Herman Bernshtajn, preēizon: Ndėrsa luftimet brenda nė Tiranė vazhdonin, njė fuqi rebele marshonte nga Jugu drejt kryeqytetit
Nė njė tjetėr pėrpjekje nė Kashar, Zogu i mundi fuqitė e tjera rebele dhe e solli vendin prapė nė paqe.
Kur u mundėn dhe u thyen nga tė gjitha anėt, liderėt e rebelimit u arratisėn dhe u futėn nė Jugosllavi.
Vijon numrin tjetėr
Njoftim pėr kryetarėt e degėve tė PLL
Ditėn e shtunė me 22.01.2005, ora 11,00 pranė selisė sė re tė PLL (Bulevardi Zog I,) do tė zhvillohet mbledhja me anėtarėt e Komitetit Drejtues tė PLL dhe kryetarėt e degėve nė rrethe me kėtė rend ditė.
1.Analizė mbi veprimtarinė e PLL gjatė vitit 2004.
2.Si janė zbatuar nga degėt e PLL udhėzimet e dhėna nga strukturat drejtuese tė Partisė.
3.Porosi dhe udhėzime pėr fillimin e pregatitjeve pėr zgjedhjet e ardhshme parlamentare.
Kryesia e PLL
___________________________
9 Januar 2005
___________________________
Legalistėt denoncojnė publikisht rehabilitimin e diktatorit komunist Enver Hoxha
PS tenton rikthimin e Enver Hoxhės
PS-ja, nė mėnyrė tė kamufluar, ka hedhur nė tregun politik dhe mediatik, figurėn e Enver Hoxhės, pėr tė testuar opinionin se si do tė reagojė, nėse do tė fillojė rehabilitimin zyrtar tė diktatorit komunist. Ne theksojmė se kjo aventurė ėshtė e rrezikshme pėr shoqėrinė shqiptare.
POLITIKE
PLL ka zhvilluar njė tur intensiv takimesh me pėrfaqėsuesit diplomatikė
Spahiu, takim me drejtuesit e Misionit tė BE
Drejtuesit e misionit tė BE shprehėn mirėkuptim tė plotė pėr shqetėsimet dhe sugjerimet e drejtuesve tė PLL lidhur pėrgatitjen e njė Kodi zgjedhor sa mė konsensual, e tė aftė tė prodhojė zgjedhje tė pranuara nga tė gjitha palėt, si parakusht pėr zhbllokimin e proceseve integruese tė vendit nė strukturat euro-atlantike.
Nė kuadėr tė takimeve me drejtuesit mė tė lartė tė institucioneve ndėrkombėtare, kryetari i PLL z.Spahiu dhe zėdhėnėsi i saj z.Kola, zhvilluan njė takim pune me drejtuesit mė tė lartė tė Misionit tė Bashkimit Europian nė Shqipėri.
Nė qendėr tė bashkėbisedimit ishin zhvillimet aktuale politike nė vend dhe veēanėrisht ecuria e punės sė Komisionit tė Posaēėm parlamentar pėr Reformėn zgjedhore, e cila nuk po ecėn mbi bazėn e rekomandimeve tė OSBE/ODIHR dhe Komisionit tė Venecias, por mbi bazėn e interesave tė ngushta tė partive qė i kanė njohur vetes tė drejtėn e vetos nė vendim-marrjen pėr Reformėn zgjedhore dhe zgjedhjet.
Drejtuesit mė tė lartė tė Misionit tė Bashkimit Europian, ishin nė dijeni mbi shqetėsimet e PLL pėr Reformėn zgjedhore, por gjatė bashkėbisedimit u njohėn mė konkretisht me detajet teknike, tė mbėshtetura edhe me dokumenta nga ana e z.Spahiu. Ata shprehėn mirėkuptim tė plotė pėr shqetėsimet dhe sugjerimet e drejtuesve tė PLL lidhur me temat e bashkėbisedimit, duke i garantuar njėkohėsisht se kėto shqetėsime do t'i bėjnė tė ditura nė instancat eprore, me qėllim ndikimin e tyre pėr pėrgatitjen e njė Kodi zgjedhor sa mė konsensual, e tė aftė tė prodhojė zgjedhje tė pranuara nga tė gjitha palėt, si parakusht pėr zhbllokimin e proceseve integruese tė vendit nė strukturat euro-atlantike.
"Atdheu"
Ja amendamentet qė propozon PLL pėr Kodin zgjedhor
Pas debateve pėr nenet e projekt-kodit tė pėrgatitur nga "bij-partizanėt" e Komisionit tė Posaēėm parlamentar pėr Reformėn zgjedhore, PLL me anė tė kryetarit tė saj z.Spahiu, do tė propozojė nė seancėn e ditės sė hėnė datė 10 janar 2005, disa amendamente tė studiuara, konform rekomandimeve tė OSBE/ODIHR dhe Komisionit tė Venecias.
Ja amendamentet pėr projektligjin e "Kodit Zgjedhor", tė propozuara pėr nė kėtė seancė nga z.Spahiu:
Neni 18
Nė vazhdim tė fjalisė "Tė drejtėn pėr tė caktuar vėzhgues" tė shtohet fjalia "...e kanė tė gjitha partitė e koalicionit".
Neni 34
Pėrbėrja e KZZ
KZZ-ja pėrbėhet nga shtatė anėtarė tė cilėt emėrohen sipas proēedurės sė mėposhtme:
"Tre anėtarė propozohen nga tre partitė kryesore qeverisėse, kurse tre anėtarė tė tjerė propozohen nga tre partitė kryesore tė opozitės parlamentare.
Anėtari i shtatė propozohet nė gjysmėn e KZZ-ve nga partia e renditur e katėrta nga partitė e spektrit qeverisės, kurse nė gjysmėn tjetėr tė KZZ-ve, nga partia e katėrt nė spektrin e partive opozitare.".
Neni 34/1, pika c
"Sekretari i KZZ-sė duhet tė jetė jurist dhe zgjidhet nga kolegji i avokatėve tė rrethit ku ndodhet KZZ-ja".
Neni 34/4
- Nė paragrafin e parė, hiqet fjalia e dytė me pėrmbajtje "Renditja e partive pėr efekt tė ndarjes sė vendeve nė KZZ sipas pėrcaktimeve tė kėtij neni bėhet mbi bazėn e numrit tė votave qė ka marrė secila parti nė votimin proporcional" dhe zėvendėsohet me:
"renditja e partive pėr efekt tė ndarjes sė vendeve nė KZZ bėhet mbi bazėn e pėrqindjes qė ato kanė marrė nė zgjedhjet e fundit parlamentare".
- Paragrafi i dytė i nenit 34/4 hiqet.
Neni 45
Pėrbėrja e KQV-sė
Nė nenit 45, pika 1, hiqet fjalia e parė dhe zėvendėsohet me:
"Nė zgjedhjet pėr Kuvendin e Shqipėrisė, KQV-ja formohet sipas mėnyrės dhe kritereve tė nenit 34 (tė ndryshuar) tė kėtij Kodi".
Neni 91
Pėrmbajtja e fletės sė votimit
Nė nenin 91, nė fundin e pikės 5, shtohet:
"... apo kryetarit tė koalicionit".
Nė nenin 91, nė pikėn 6, pas fjalisė "Radha e renditjes sė tyre pėrcaktohet sipas rendit alfabetik" tė shtohet varianti i OSBE-sė:
"Nė pjesėn e fletės sė votimit ku shėnohen partitė pjestare tė njė koalicioni zgjedhor me listė tė pėrbėrė, fleta e votimit tė tregojė nėpėrmjet elementėve tė posaēėm grafikė ose ilustrues pėrkatėsinė e partive pjestare nė koalicion".
Neni 109
Nė fund tė pikės 6, shtohet:
"...dhe vėzhguesve tė partive politke."
Neni 109/1
Nė pikėn 2, pas fjalisė "Dėrgimi i tyre bėhet me automjet nė tė cilin ndodhen anėtarėt e KQV-sė", shtohet fjala "vėzhguesit".
Neni 109/2
Nė fund tė pikės 6, shtohet "dhe vėzhguesve".
Neni 109/7
Nė pikėn 4, pas fjalisė "... u jepen anėtarėve tė KZZ-sė", tė shtohet togfjalėshi "dhe vėzhguesve".
Neni 133
Nė pikėn 1, fjalia "Fushata zgjedhore fillon 30 ditė para datės sė zgjedhjeve", zėvendėsohet me "Fushata zgjedhore fillon 45 ditė para datės sė zgjedhjeve".
Deputeti
Eqerem SPAHIU
Deklaratė pėr mediat e Kryesisė sė PLL mbi bilancin politik tė vitit 2004
PS, njė vit qeverisje plot me tragjedi
Nė fund tė vitit 2004, Kryesia e PLL zhvilloi njė konferencė shtypi ku bėri bilancin politik tė vitit. Kjo konferencė e veēantė u zhvillua nė njė nga sallat e Hotel Dajti dhe para gazetarėve dolėn drejtesit kryesorė tė PLL si Spahiu, Basha, Tujani, Kamberi, Ndregjoni, Kolgjini dhe zėdhėnėsi Kola. Nė kėtė konferencė u mbajt edhe njė deklaratė pėr mediat, tė cilėn po e japim tė plotė mė poshtė.
Nesėr mbyllet viti 2004, i cili fatkeqėsisht ka qenė njė vit i mbrapshtė pėr shqiptarėt, sepse filloi me ngjarjen tragjike tė 9 janarit, ku humbėn jetėn nė fund tė detit 21 vetė, u zhdukėn pa lėnė gjurmė shumė tė tjerė, dhe po mbyllet me viktima tė shumta nga aksidentet rrugorė, pėr shkak tė mungesės sė sinjalistikės sė nevojshme, mbikalimeve, nėnkalimeve etj..
Papunėsia, taksat e larta, mungesa e energjisė elektrike, falimentimi i biznesit tė vogėl e tė mesėm, korrupsioni e kontrabanda - i kanė varfėruar dhe mjeruar mė shumė shqiptarėt.
Fundi i vitit 2004 e gjeti Shqipėrinė tė pėrfshirė nė protesta dhe greva nga pedagogėt e universiteteve, arsimi parauniversitar, nga punonjėsit e shėndetėsisė, sindikatat e ndryshme dhe mijėra shqiptarė qė protestojnė pėr energji elektrike, kushte mė tė mira pune e rritje page, kompensim tė pronave nga shteti, etj..
Pėr tė mos mjaftuar tė gjitha kėto, viti 2004 u mbyll edhe me dėshtimin e plotė tė Reformės zgjedhore, ēka ėshtė njė paralajmėrim qė zgjedhjet e ardhshme parlamentare janė tė rrezikuara qė sot.
PS dhe PD, me marrėveshjen e tyre antikushtetuese dhe antidemokratike, u dėshmuan shqiptarėve dhe ndėrkombėtarėve se janė shumė larg parimeve dhe standardeve demokratike pėr zgjedhje tė lira, tė ndershme, e me shanse tė barabarta pėr tė gjithė konkurruesit.
Nėse do tė merrej parasysh propozimi i PLL pėr njė sistem zgjedhor proporcional tė pastėr, nuk do tė bllokohej reforma, pasi nuk do tė kishim nevojė pėr ndarje tė zonave elektorale.
Nėse do tė respektoheshin rekomandimet e OSBE/ODIHR dhe Komisionit tė Venecias; kėrkesat e kreut tė Shtetit z.Moisiu; renditja e partive nė zgjedhjet parlamentare sipas rezultateve tė shpallura nga KQZ; realitetet e reja politike etj., lidhur me kontrollin e votės nė komisionet zgjedhore - nuk do tė kishim bllokim tė projekt-ligjit pėr Kodin zgjedhor.
Pėrballė kėtij realiteti politik, ekonomik e social tė vitit 2004, PLL si parti opozitare, me qėndrimet konsekuente ka qenė mjaft aktive nė betejėn e saj kundrejt mosqeverisjes socialiste dhe maxhorancės sė dėshtuar.
PLL, si gjithmonė, ka mbrojtur me dinjitet ēeshtjen kombėtare, e nė veēanti atė Ēame.
Zėri i PLL pėr dėmshpėrblimin e Ish tė Burgosurve e tė Pėrndjekurve Politikė dhe kthimin e pronės tek pronari legjitim, ka qenė i prerė, i qartė dhe i fortė.
PLL ka dhėnė njė kontribut konkret dhe tė vlerėsuar pėr Reformėn zgjedhore dhe ndryshe nga ndonjė parti qė e ka zėnė paniku i zgjedhjeve tė ardhshme parlamentare, do tė jetė e vendosur nė mbrojtjen e vlerave tė demokracisė pėr t'u dhėnė shqiptarėve njė Kod zgjedhor qė do tė prodhonte zgjedhje tė lira, tė ndershme dhe me shanse tė barabarta pėr tė gjithė konkurruesit. Tashmė PLL ka depozituar pranė Kuvendit amendamentet e saj pėr Kodin zgjedhor.
Ndarja e zonave elektorale nuk ėshtė njė dėshirė e PLL apo PD, por ėshtė njė domosdoshmėri pėrballė realitetit tė ri elektoral, prandaj i bėjmė thirrje Partisė Socialiste qė tė heqė dorė nga aventura e saj pėr tė pėrfituar tė paktėn 5-6 deputetė, pa u futur akoma nė zgjedhje, pasi kėtė nuk do ta pranojnė partitė opozitare, por edhe shumica e shqiptarėve.
Gjithashtu ne i bėjmė thirrje Partisė Socialiste dhe Partisė Demokratike, qė tė mos bėhen bashkė nė synimin pėr kontrollin e plotė tė votės gjatė procesit tė votimit, transportit tė kutive dhe atė tė numėrimit tė votave nė KZZ, sepse kjo kompromenton zgjedhjet. Tendenca e tyre pėr tė mėnjanuar PLL nga ky proces shumė i rėndėsishėm, do tė kundėrshtohet ashpėr deri nė mosnjohjen e rezultatit tė manipuluar.
Tashmė dihet se PLL ėshtė pjesė e qenėsishme e LZHK, ku po jep kontributin e saj maksimal pėr kurorėzimin me sukses nė zgjedhje tė kėsaj lėvizjeje, tė iniciuar dhe drejtuar nga Mbreti Leka I-rė.
Nė kėtė konferencė tė fundit pėr vitin 2004, falenderojmė gjithė pėrfaqėsuesit e mediave pėr mirėkuptimin dhe bashkėpunimin korrekt.
Dhe, sė fundi, kryesia e PLL, nėpėrmjet jush Ju uron tė gjithė shqiptarėve, kudo qė janė: Gėzuar Vitin e Ri 2005, bashkė me urimin qė ky vit tė jetė mė i mirė pėr ta, e qė sigurisht do tė vijė nėpėrmjet rotacionit politik, pėr tė cilin jemi tė bindur se do tė sjellė njė qeverisje tė denjė e tė merituar.
Tiranė, mė 30 dhjetor 2004
Sondazhi mė i fundit tregon se shqiptarėt janė ndėr tre popujt mė optimistė pėr vitin qė sapo kemi hyrė
Gallupi: Shqiptarėt besojnė tek ndryshimet nė vitin 2005
Shqiptarėt duket se janė ndėr ata pak popuj qė besojnė se viti 2005 do tė sjellė ndryshime pėr mirė. Dhe rezultatet vijnė nga njė sondazh qė ėshtė zhvilluar nga qendra e njohur e sondazheve Gallup International. Nė pėrfundim tė vitit tė kaluar, ajo ka publikuar njė sondazh nė lidhje me faktin nėse viti qė po vjen do tė jetė mė i mirė se viti qė lamė pas. Nga tė dhėnat rezulton se vendet e Europės Lindore janė mė tė prirė pėr tė qenė optimistė nė lidhje me vitin e ri. Madje nė kėtė listė janė ngjitur ndjeshėm dhe shqiptarėt, tė cilėt si rrallėherė janė nė vendin e tretė, pas Gjeorgjisė, vendit qė arriti tė njohė lirinė pas njė neo-diktature qė zgjati pėr shumė vite, dhe pas Kosovės, e cila tashmė pret qė tė njihet edhe me statusin e saj pėrfundimtar, qė do e ndajė nga e kaluara e hidhur. Shqipėria renditet menjėherė pas kėtyre vendeve, pikėrisht nė pritje tė zgjedhjeve, duke u futur nė njė vit elektoral. Gjatė vitit qė lamė pas, disa qendra studimore kanė publikuar tė dhėna, sipas tė cilave, shqiptarėt e Shqipėrisė, janė ndėr popujt mė pesimistė nė Europė. Tashmė duket se tabloja ka ndryshuar. Janė 48 pėr qind qė mendojnė se viti, nė tė cilin sapo kemi hyrė, do tė jetė mė i mirė se ai qė kemi lėnė pas. Pas Shqipėrisė duket se pasojnė tė tjera vende qė pretendojnė integrimin. Ukraina, njė nga vendet qė pėrjetoi njė revolucion demokratik nė pėrfundim tė vitit ėshtė e pesta nė listė, ndėrsa e katėrta ėshtė Maqedonia, e cila ka patur njė progres tė dukshėm gjatė vitit qė lamė pas, duke synuar integrimin e shpejtė, pasi ka nėnshkruar marrėveshjen e Stabilizim-Asociimit dhe ka marrė pyetėsorin pėr anėtarėsimin nė BE. Ndėrkohė fqinja jonė, Greqia, sė bashku me Serbinė janė ndėr pesė popujt mė pesimistė nė botė pėr vitin qė sapo kemi hyrė. Kėtė listė e kryeson njė nga vendet nė prag tė njė krize, Peruja.
Tė dhėnat e pyetėsorit pėr vendet e Europės Lindore
Mė mirė
Njėsoj
Mė keq
Gjeorgjia
71%
10%
3%
Kosova
67%
22%
8%
Shqipėria
48%
33%
16%
Maqedonia
45%
19%
29%
Ukraina
40%
22%
12%
Lituania
40%
35%
16%
Rusia
39%
33%
21%
Bosnja dhe Herzegovina
38%
27%
30%
Sllovakia
31%
32%
32%
Republika Ēeke
25%
42%
27%
Polonia
22%
39%
30%
Serbia
22%
28%
43%
Bulgaria
21%
35%
17%
Burimi: Gallup International
Metodologjia: intervista me 11,515 tė pyetur nė 13 vende tė Europės Lindore dhe Qendrore, tė zhvilluara ndėrmjet 1 nėntorit dhe 12 dhjetorit 2004. Sondazhi nuk ka marzhe gabimi.
ANALIZA
PS po qeveris keq dhe po varfėron shqiptarėt
Nga Sadedin Balla
Deputet i LZHK
Ndėrsa qeveria flet pėr njė buxhet jo tė fryrė dhe realist, duke e deklaruar kėtė si njė arritje tė madhe, tė vlerėsuar edhe nga FMN, vendi pėrjetoi dhe pėrjeton njė situatė grevash nė sektorėt mė jetikė, si arsimi, shėndetėsia, sigurimet shoqėrore (pensionet), etj.
Fetishizimi i disa treguesve makroekonomikė si rritja e prodhimit tė brendshėm bruto nė masėn 6 % dhe ruajtja e nivelit tė inflacionit nė kufijtė 2-4 %, mesa duket po e bėjnė gjithnjė e mė statike ekonominė e kėtij vendi.
Ekonomia shqiptare karakterizohet nga mungesa e dinamizmit tė brendshėm, nga tkurrja gjithnjė e mė tepėr e prodhimit vendas, nga situata gjithnjė e nė rritje e importit, nga njė disproporcion gjithnjė e mė i madh i eksportit me importin, qė nga mallrat e nevojės sė parė, qė sot importohen pothuajse tė gjitha, e gjer tek artikujt e teknologjisė sė lartė.Volumin mė tė madh tė eksportit e zė rieksportimi i mallrave dhe artikujve tė prodhuar me porosi nga jashtė, me lėndė tė parė tė importuar, duke shfrytėzuar kualifikimin dhe fuqinė punėtore tė paguar me ēmime qesharake, madje nė rreth 66 % gjatė vitit 2004, dhe kjo gamė artikujsh pėrbėhet kryesisht nga kėpucė dhe tekstile me material porositėsi.
Treguesit makroekonomikė janė shndėrruar nė qėllim nė vetvete tek shohim orė e ēast se si varfėrohet masa e njerėzve qė vuan pėr bukėn e gojės dhe qė jetojnė nė kufijtė ekstremė tė varfėrisė. Duke analizuar thellė kėta tregues, specialistė tė shquar, vendas e tė huaj, kanė arritur nė pėrfundimin se ato mbushen me dėrgesat nga emigrantėt qė, pėr vitin 2003, shkonin deri nė 700 milionė $ dhe nė 6-mujorin e parė tė vitit 2004 llogariteshin nė 400 milionė $. Mesa duket, nė njė masė tė konsiderueshme kėto gropa mbushen edhe nga konrtrabanda, droga, prostitucioni dhe trafiqet kriminale.
Shpenzimet kapitale tė parashikuara pėr vitin 2005, pėrbėjnė vetėm 5 % tė prodhimit tė brendshėm bruto (PBB), por duke u bazuar nė buxhetet faktike tė viteve tė shkuara, del se nga kėto parashikime realizohen rreth 70 % investimet me burime tė brendshme, qė pėr vitin 2005 parashikohen 30 miliardė lekė. Ndėrsa i pritshmi aktual, pra i vitit 2004, parashikohet rreth 20 miliardė lekė, nga tė cilat investimet me financim tė huaj arrijnė nė masėn 22.56 miliardė lekė, dhe bazuar nė buxhetet faktike tė viteve tė kaluara, realizimi i pritshėm do tė jetė rreth 40 %, ēka do tė thotė rreth 9 miliardė. Pra gjithsej, investimet me burime tė brendshme dhe tė huaja, i takon tė realizohen vetėm nė shifrėn 29 miliardė, ēka pėrbėn afro 3.1 % tė prodhimit tė brendshėm bruto.
Ky vėllim investimesh nuk jep shpresė pėr zhvillim tė ekonomisė, pėr hapjen e vendeve tė reja tė punės, pėr rritjen e mirėqėnies sė popullit.
Mesa kuptohet, qeveria e socialistėve e bazon nė njė masė tė konsiderueshme grumbullimin e tė ardhurave nga doganat, duke favorizuar importet. Mjafton tė themi se 90 % e artikujve ushqimorė sigurohen nga importi. Ky konceptim stopon prodhimin vendas dhe i sjell dėm kolosal ekonomisė.
Rreth kėtij konceptimi negativ, mė pėlqen tė sjell para kolegėve deputetė njė paragraf nga libri "Problemet shqiptare" i titanit tė mendimit dhe veprimit, Mehdi Frashėrit, qė njihet si njė ndėr statistėt e mėdhenj: "Kur isha ministėr i Ekonomisė kombėtare mė 1930, hartova njė projekt-ligj tė posaēėm pėr t'i dhėnė hov krijimit tė industrive nė Shqipėri. Kundėrshtimin mė tė madh e gjeta mes kolegėve tė mi, tė cilėt thoshin se 'po tė ngjallet industria e vendit, do tė pakėsohen tė ardhurat e doganės dhe, kėshtu, arka e shtetit do tė ndodhet nė ngushticė'. Nė tė vėrtetė, ky ėshtė njė mendim kalamajsh".
Ndoshta sot vlen tė thuhet se mė shumė se "mendim kalamajsh", kjo ėshtė njė strategji hajdutėsh, pasi vetėm nga kontrabanda e cigareve shteti humbet ēdo vit 100 milionė $ arkėtime nė buxhet. Sikur tė nxitej prodhimi i cigareve nė vend, duke aplikuar njė akcizė tė diferencuar pėr prodhimin vendas, nga 4-7 lekė pėr paketė, (dhe jo 25 lekė), buxheti i shtetit vetėm nga akciza e 1000 ton cigareve, do tė pėrfitonte 300 milionė lekė, shto sigurimet e punonjėsve, shto tatimin mbi fitimin, shto TVSH-nė etj..
Dėshiroj tė vė nė dukje, ndoshta edhe ta pėrsėris, faktin se nga 9-10 mijė ton cigare qė konsumohen gjatė njė viti nė Shqipėri, zhdoganohen vetėm 3000 ton.
Kjo politikė ka bėrė qė sot, tek ne, tė prodhohen vetėm 3340 ton duhan nė vit, i cili megjithėse ėshtė cilėsor dhe blihet nga kompanitė "Filip Morris", "Renolt", etj., nuk ka ēuar nė rritjen e prodhimit vendas, i cili ėshtė konkurrues nė cilėsi dhe ēmime. Kėshtu, kanė shkuar drejt falimentimit mjaft fabrika cigaresh, me pėrvojė tė pasur e prodhime cilėsore, me eksporte dikur tė mėdha dhe me cilėsi tė lartė, qė kundėrshpėrblehej me ēmime ndėrkombėtare nėpėr panaire.
E njėjta situatė ekziston edhe nė pėrpunimin e lėkurėve tė bagėtive dhe industrinė e kėpucėve. Afro njė milionė lėkurė bagėtish eksportohen me ēmime mjaft tė ulta nė vendet fqinje.
Biznesmenė tė vegjėl qė merren me prodhimin e kėpucėve, detyrohen qė lėkurėt tona tė pėrpunuara t'i blejnė nė Turqi, Itali e Greqi, me ēmime tė kripura, ēka rrėnon bizneset e tyre dhe stimulon konkurrencėn e prodhimeve tė fqinjėve, qė shiten nė tregun tonė, ndonėse me cilėsi tė dobėt. Kėpucėt qė prodhohen nė mėnyrė artizanale nė vend, janė tė njė cilėsie shumė mė tė mirė se ato qė importohen, shumica kineze dhe jo prej lėkure, dhe me ēmime tė pėrballueshme nga konsumatori i varfėr shqiptar.
Nė projekt-buxhetin e vitit 2005, prodhimi bujqėsor do tė pėrbėjė vetėm 24 % tė prodhimit tė brendshėm bruto, me njė rėnie tė konsiderueshme nė raport me tė shkuarėn. Kjo shifėr nuk vjen si rezultat i njė ristrukturimi tė ekonomisė tė vendit, por si pasojė e mungesės sė leverdisė sė fermerėve pėr tė punuar tokėn, pasi kostoja e prodhimit tė produkteve bujqėsore ėshtė mjaft e lartė dhe e papėrballueshme pėr tė mbuluar tė ardhurat nga shitja.
Nėse vazhdohet me mendėsitė e deritashme, bujqėsia shqiptare do tė shkojė drejt kolapsit total. Pėrveē heqjes sė akcizės sė karburanteve pėr makineritė bujqėsore, nė tėrė vendin duhet medoemos tė aplikohet TVSH e diferencuar pėr prodhimet bujqėsore.
Kostoja e jetesės sė fermerėve dhe qytetarėve shqiptarė, sot ėshtė mjaft e lartė, natyrisht duke pėrjashtuar kėtu familjet e pasura tė klaneve tė lidhura me pushtetin, ose me mafian, trafiqet dhe veprimtaritė e tjera tė paligjshme.
Njė familje shqiptare me nivel mesatar tė ardhurash, harxhon sot rreth 60 % tė buxhetit familjar pėr ushqimet, ēka besoj se pėrbėn njė rast unikal jo vetėm nė Ballkan, por besoj edhe nė raport me vende tė pazhvilluara tė Afrikės, Azisė, apo Amerikės Latine.
Shifra 60 % nuk ėshtė shpikje e imja, por deklarim publik i shoqatave tė agrobiznesit.
Le tė vazhdojmė mė tutje me buxhetin familjar.
KESH ka paralajmėruar ngritjen e tarifave tė energjisė elektrike pėr vitin 2005, nė masėn 14 %. Madje kjo korporatė ka propozuar uljen e bazės, nga 220 kilovatorė/muaj me 4.5 lekė, nė 200 kilovatorė/muaj pėr vitin 2005, me 4.4 lekė.
Pėrllogaritjet e specialistėve nxjerrin se, sidomos gjatė dimrit, pagesa e energjisė elektrike pėr njė familje me tė ardhura mesatare, do tė marrė 20 % tė buxhetit familjar. Kėshtu pra, 60 % e buxhetit tė njė familjeje me njė nivel mesatar tė ardhurash, shkon pėr ushqimin, 20 % shkon pėr energjinė elektrike. Pra nė total, 80 % tė buxhetit familjar e zėnė kėto 2 grupe nevojash. Me siguri matematikore, 20 % e buxhetit familjar, nuk do tė pėrballonte pagesat pėr tarifat e ujit, telefonave fiks e atyre celularė, makinės qė pėrdoret pėr punė, etj.. Kėshtu pra, pa llogaritur shpenzimet pėr veshmbathje, pėr arsimimin dhe kulturėn familjare, pėr rinovim dhe shėrbesa tė higjenės personale, pėr sėmundje, qoka, vajtje e ardhje nė vizita miqsh, shokėsh, farefisnie, etj., buxheti i njė familjeje me tė ardhura mesatare mjafton vetėm pėr gjallesė dhe jo pėr njė jetesė normale. Eshtė kjo arsyeja qė i hedh punonjėsit e shėndetėsisė, arsimtarėt, pedagogėt e pensionistėt nė greva pėr rritje pagash. Eshtė kjo arsyeja qė stimulon kriminalitetin, qė i ēon tė rinjtė drejt aventurės sė largimit nga vendi, ēka krijon defiēite tė mėdha nė qytetėrim.
Eshtė kjo arsyeja qė po shton nė mėnyrė galopante varganin e analfabetėve, qė detyron fėmijėt tanė tė braktisin shkollėn pėr krodhen e bukės. Sikur tė mos mjaftonin tė gjitha kėto, sot, punonjėsve tė shėndetėsisė, arsimtarėve e pedagogėve, u duhet tė pėrballen me kushtet jashtėzakonisht tė vėshtira tė punės. Kushtet, pėrgjithėsisht, nė spitalet tona janė aty ku thėrret qameti, sipas konsideratave tė atyre qė kanė patur fatin e keq t'i provojnė.
E njėjta situatė, nė mos mė keq, ėshtė nėpėr shkolla, ku mėsimi zhvillohet pėrgjithėsisht nė kushte tejet tė vėshtira e nė mjedise qė mė shumė ē'edukojnė se edukojnė. Madje edhe atje ku mjediset janė normale, anormaliteti rrjedh nga numri 50 i nxėnėsve nėpėr klasa. Pėrsa i pėrket pedagogėve, kushtet mizerabėl ata arritėn t'ia paraqesin edhe opinionit publik. E megjithė kėto vėshtirėsi, qė nė radhė tė parė vijnė nga keq-qeverisja, shqiptarėt duan tė bėhen qytetarė tė Europės, duan tė qytetėrohen nė kuptimin mė tė gjerė tė kėsaj fjale, mirėpo siē thoshte kolosi Mehdi Frashėri, "qytetėrim domethėnė pėrmirėsim i jetės, megjithė ēka ajo ka dhe nėnkupton, por pėrmirėsim pa pasuri nuk mund tė bėhet, prandaj vobektėsia e tepėrt gjithmonė ka qėnė njė ndalim pėr qytetėrimin e shqiptarit".
Me njė buxhet tė tillė ne do tė mbetemi pėrsėri tė vobektė, ndaj ne deputetėt e LZHK do tė votojmė kundėr kėtij buxheti.
Fjala e deputetit tė LZHK, Sadedin Balla, nė seancėn pėr miratimin e buxhetit tė vitit 2005
KOMENTI
Absurditeti i ngritjes sė institucionit tė presidencės nė Kosovė
Presidenti i Kosovės nė shtėpinė e kryetarit tė LDK-sė
Ibrahim Berisha
Tė jesh kryetar do tė thotė tė jesh edhe qytetar. Madje mbi tė gjitha do tė thotė tė jesh qytetari mė i pėrgjegjshėm i vendit. Vendi mund tė ketė shumė qytetarė tė papėrgjegjshėm, por papėrgjegjėsia e tyre tė shumtėn mbetet nė konton personale. Kryetari mund tė jetė i pėrgjegjshėm dhe i papėrgjegjshėm. Por, a mund t'i thuhet ndogjė, kur e ke mik, sė paku e ke pasur dikur mik? Po nuk i thuhet kur ende ėshtė kryetar, mė nuk do tė ketė fjala asfarė vlere.
Nė kėtė shkrim flas pėr njė lloj pėgjegjėsie specifike, duke lėnė edhe mundėsinė e keqkuptimit tė njė miku intelektual dikur qė ka filluar tė nos i shohė intelektualėt si miq. Tė gjithė intelektualėt, pa dallim, pse?!
Nė fund tė vitit 2004 sėrish dr. Ibrahim Rugova, pas njė aleance tė diskutueshme me njė nga kundėrshtarėt e tij politik tė deridjeshėm, pikėrisht me votat e deputetėve tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, u zgjodh kryetar i Kosovės. Kjo zgjedhje thuajse koincidonte me zgjedhjen e 23 dhjetorit tė vitit 1989, kur nė shtėpinė Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Kosovės, pas shumė bindjesh, ai pranoi detyrėn e kryetarit tė LDK-sė. Kur e bindėm tė merrte rolin e kryetarit, ai ishte njė intelektual dhe personalitet i respektueshėm i Kosovės. U tubuam mbi 140 veta, e shpallėm, dhe nga atėherė ai u njoh si lider politik i shqiptarėve tė Kosovės.
Mė 23 dhjetor 2004 kur u kremtua 15 vjetori i themelimit tė LDK-sė, u bė njė solemnitet nė Grand Hotel. Aty nuk ishte thuajse asnjėri nga themeluesit e saj, mungonin intelektualė tė shquar mjekė, shkrimtarė, ekonomistė, artistė, profesorė, universitarė etj., megjithėse shumica e tyre ende aderojnė botėrisht nė LDK. Nė pritje kishte mė shumė truproja dhe anonimė se sa reprezentues tė LDK-sė. Mė vonė u kuptua nga arsyetimet e udhėheqėsve tė po kėsaj partie se listėn dhe thirrjet i kishin bėrė truprojat dhe aktivistėt rreth tyre, andaj puna nuk kishte si tė dilte mė mirė.
Vetėmjaftueshmėria e tė qenit kryetar, duket simbolikisht me njė gjest qė kalon masėn e tė konceptuarit tė qeverisjes bashkėkohore po nė kėtė solemnitet. Dr. Rugova kryetar i Kosovės dekoroi dr. Rugovėn kryetar tė LDK-sė. Duket kjo vetėdekoratė personale, sepse aty nuk ishin as themeluesit, as ata qė dhjetėra vjet kryen punėt themelore tė lėvizjes shqiptare qė nga referendumi e deri nė ngrėnien e plumbave, pėr tė mbajtur tė gjallė konceptin nacional perėndimor dhe ēlirimtar tė shqiptarėve tė Kosovės, pėr ēfarė nė tė vėrtetė qe krijuar LDK. Por, sot thuhet arsyetueshėm se aty ishin truprojat qė e bėjnė politikėn e LDK-sė dhe bizneset qė pėrfitojnė nga kjo politikė.
Pas shpalljes sė emrave tė ministrave tė qeverisė nga radhėt e LDK-sė, shumė udhėheqės tė saj mė tė lartė, krahas udhėheqėsve nė terren, mbeten tė shokuar pse tubimi i ministrave prej aktivistėve tė terrenit, me kapacitete tejet modeste intelektuale dhe politike, nuk ishte frymė e politikės sė kuadrove tė kėsaj partie. Pjesa dėrrmuese e intelektualėve brenda LDK-sė, ndėr ta udhėheqės mė tė lartė tė saj nė qendėr, flasin me shqetėsim pėr procesin e ardhshėm tė qeverisjes nė Kosovė. Emėrimi i ministrave dhe zėvendėsministrave, i kėshilltarėve (shumė me shkolla tė mesme!) duke shkelur statutin e partisė, mė parė duke mos lejuar zgjedhje me procedura tė hapura dhe demokratike pėr Kėshillin e Pėrgjithshėm, duke emėruar vetė kryesinė dhe duke mos lejuar as aty zgjedhje, duke mos pėrfillur propozimet nga terreni pėr listat e deputetėve, bėnė qė sot gjithė investimet pėr LDK-nė tė mos shihen me shumė optimizėm. Humbjet e thella nė disa komuna dhe rėnia e vazhdueshme e votuesve pro LDK-sė, duket me konceptimin e politikės nė kėtė mėnyrė joefikase, nuk e kėndell procesin politik, por e ndėrlikon ende mė shumė. Ndryshe, sondazhet para zgjedhjeve tregonin se shumė votues do tė pėrcaktoheshin pro LDK-sė, vetėm duke mos dashur tė japin votėn pėr PDK-nė dhe Aleancėn. Kjo lė tė mendohet se ata votonin jo pro dikujt, por kundėr dikujt. LDK ka humbur rreth 1/3 e votuesve qė nga zgjedhejet e para tė mbasluftės. LDK brenda ėshtė e pėrēarė thellė sa do tė jetė vėshtirė qė procesi i disperzimit tė ndalet pa njė riinstalim tė qenėsishėm tė vlerave demokratike dhe tė lirisė sė anėtarit pėr tė folur dhe votuar.
Nė LDK mė nuk respektohet parimi njė anėtar njė votė dhe pėr kėtė janė bėrė vėrejtje edhe nga institucionet ndėrkombėtare nė Kosovė, ankojnė anėtarė tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm qė nuk kanė mundėsi tė jenė kurrė nė mbledhje, sepse ato nuk mbahen, edhepse politikat themelore tė partisė duhet bėrė aty. Edhe koalicioni nuk ka mundur tė bėhet pa pėlqimin e KP dhe nė fakt ky koalicion nuk mund tė jetė legjitim, shikuar nga aspekti politik.
Nė vitin 1993 kisha shkruar njė shkrim pėr tendencėn e instalimit tė njė fryme pėrfituese nė krye tė LDK-sė. Dukej kėshtu koncepti: Punėt e pėrgjithshme po bėhen punė personale e familjare dhe punėt familjare po bėhen punė tė pėrgjithshme, atdhetare, nacionale. Pėrgjegjėsia personale po transformohet nė pėrgjegjėsi tė pėrgjithshme, nacionale, ndėrsa ajo e pėrgjithshme, nuk ekziston fare. Ishin shumė arsye atėherė pėr tė shkruar kėshtu. Ky ishte njė parim i keq nė LDK qė u instalua dikund nė vitin 1992-93. Ky parim i keq mori pėrmasėn e politikės thuajse zyrtare gjatė, megjithėse kundėr saj ka pasur shumė fjalė dhe pėrpjekje pėr ta shmangur. Duke e bėrė familjen interes kombėtar, shtetėror dhe shtetin, kombin interes familjar, LDK, udhėheqėsit e saj mė tė lartė qė vendosnin e vendosin edhe sot nė emėr tė partisė, e kanė vėshtirė tė mendojnė se ēfarė dėmi i kanė sjellė dhe i sjellin Kosovės.
Investimi i madh nė LDK ka bėrė qė njerėzit t'i shohin shumė gjėra me emocione. Sot takon shumė anėtarė tė LDK-sė, zyrtarė, qė nuk mund tė kuptojnė dhe as tė arsyetojnė pse rezidenca presidenciale ėshtė instaluar nė shtėpinė private tė dr. Rugovės. Njė rezidencė e tillė, nuk i ndihmon asgjėfare atij, pėrveē qė ia mbėshtjell punėt dhe ia vėshtirėson vendimet. Duke mos pasur njė hapėsirė pune normale, jashtė familjes dhe rrethit tė pėrcjellėsve dhe shėrbyesve, krijohet klima qė shumėkush nė emėr tė tij tė flasė hapur dhe bėjė veprime keqpėrdoruese. Sa tė jetė nė shtėpinė e tij kryetari i Kosovės, nuk e ka lehtė tė shpėtojė pa u keqpėrdorur thellė kjo mbyllje nė atė ambient familjar. Keqpėrdorues mund tė jenė edhe: truprojat, matrapazėt, keqpėrdoruesit, falsifikatorėt, parapolitikėt, paramilitarėt, parainstitucionalėt, paraintelektualėt...
Sot askush nuk thotė se isha nė rezidencėn e presidentit, por isha nė shtėpinė e Ibrahim Rugovės.
Shteti megjithatė kėrkon kryetar dhe rezidencė shtetėrore.
MONARKIA
Ēfarė kuptohet me rolin simbolik tė Mbretit nė njė monarki kushtetuese
Mbreti pėrfaqėson dhe mishėron Kombin, tė cilin disa mund tė preferojnė ta quajnė Atdhe, dhe jo Shtetin, i cili ėshtė aparati i pushtetit. Pikėrisht me kėtė cilėsi ai udhėton jashtė nė vizita kortezie ose miqėsore pėr tė krijuar njė imazh tė mirė tė Belgjikės. Rėndėsia dhe rezultati pozitiv i kėtyre vizitave varen tė dyja nga pėrshtypjet qė krijon sovrani dhe nga gjendja aktuale e marrėdhėnieve mes dy shteteve: nė kėtė rast fushat pėrfaqėsuese dhe politike (ose diplomatike) janė tė pėrziera.
Vijon nga numri i kaluar
Roli politik i Mbretit
Mbreti i kombinon kėto funksione politike edhe me disa tė tjera.
Sė pari, ai ėshtė komandanti i pėrgjithshėm i forcave tė armatosura. Pėrgjatė historisė bashkohore tė Belgjikės, interpretimi i kėtij teksti ka ngritur kundėrshtime madje konflikte midis sovranėve tė disa vendeve dhe qeverive tė tyre. Ky (debat) ėshtė pėrqendruar mbi problemin nėse, nė kohė lufte, roli ushtarak i Mbretit, - a ėshtė pėrgjegjėsi ministeriale apo jo. Sot kjo ēėshtje praktikisht nuk ngrihet mė, pėrderisa detyra e forcave tė armatosura tė Belgjikės kryhet nėn komandėn e forcave tė bashkuara tė NATO-s.
Megjithatė roli ushtarak i Mbretit nuk e ka humbur krejtėsisht rėndėsinė. Eshtė ende njė prej detyrimeve tė tija kryesore garantimi qė forcat e armatosura tė pajisen e tė mbahen mė sė miri, dhe detyrė e tija ėshtė gjithashtu qė t'i pėrkujtojė botės politike dhe opinionit publik tė Belgjikės e atij ndėrkombėtar, detyrimet nė fushėn e mbrojtjes.
Njė faqe tjetėr krejtėsisht e ndryshme e rolit tė Mbretit duket nė punėn qė ai bėn dita-ditės duke ndėrhyrė te ministrat nė lidhje me problemet e nėnshtasve tė thjeshtė, tė cilėt i drejtohen atij pėr tė rregulluar padrejtėsitė qė kanė pėsuar nga thundra ndonjėherė e rėndė e sistemit administrativ apo edhe politik.
Roli simbolik i Mbretit
Roli politik i Mbretit, kur kundrohet nė sensin mė tė gjerė tė termave, pėrbėn njė prej dy faqeve kryesore tė funksionit monarkik. Ky i dyti (roli simbolik - sqarim i redaksisė) ėshtė, sipas mendimit tonė, njėlloj i rėndėsishėm njėherazi ndoshta edhe mė i vėshtirė pėr t'u sqaruar. Ai konsiston nė atė qė ėshtė quajtur funksioni simbolik dhe pėrfaqėsues. Ai ka tė bėjė me dimensionin social tė monarkisė, si njė dallim prej misionit politik tė saj.
Ky ėshtė njė aspekt, i cili paraqet vėshtirėsi nė tė pėrshkruar, pasi hyn nė njė fushė ku gėrshetohen racionalja me emocionalen. Njė vėshtirėsi e mėtejshme rrjedh prej faktit se, nė disa fusha, kultura perėndimore ka reduktuar sė tepėrmi simbolizmin e saj tradicional, i cili nuk mban mė atė vend kryesor qė ka pasur nė shoqėrinė tonė.
Mbreti pėrfaqėson dhe mishėron Kombin, tė cilin disa mund tė preferojnė ta quajnė Atdhe, dhe jo Shtetin, i cili ėshtė aparati i pushtetit. Pikėrisht me kėtė cilėsi ai udhėton jashtė nė vizita kortezie ose miqėsore pėr tė krijuar njė imazh tė mirė tė Belgjikės. Rėndėsia dhe rezultati pozitiv i kėtyre vizitave varen tė dyja nga pėrshtypjet qė krijon sovrani dhe nga gjendja aktuale e marrėdhėnieve mes dy shteteve: nė kėtė rast fushat pėrfaqėsuese dhe politike (ose diplomatike) janė tė pėrziera.
Pikėrisht si pėrfaqėsues i kombit, Mbreti, i ndihmuar edhe nga Mbretėresha, kryen udhėtime nėpėr tė gjithė vendin pėr njė shumėllojshmėri tė madhe vizitash. Ai vepron kėshtu me qėllim qė tė marrė njoftime dhe tė nxisė e tė inkurajojė zhvillimin shoqėror, ekonomik e kulturor tė shumė prej mokrobotėrave qė mund tė gjenden nė ēdo vend. Ai vepron kėsisoj jo vetėm pėr tė shprehur interesimin e tij personal, por gjithashtu edhe interesimin ose mirėnjohjen e gjithė komunitetit ndaj personave ose arritjeve, tė cilat meritojnė tė dallohen apo tė nderohen.
Kėto aktivitete dhe veprime privilegjojnė tė adresuarit. Tė paktė janė ata qė mbeten indiferentė ndaj nderimesh tė tilla.
***
Nė Belgjikė, monarkia i pėrmbahet kuadrit kushtetues ligjor dhe racional, por nė tė njėjtėn kohė ajo pėrcjell edhe njė mesazh emocional i cili rrjedh prej origjinės sė lashtė tė saj dhe vazhdimisisė.
Me qėllim qė tė pėrmbushė funksionet e tij, Mbreti natyrisht qė mund tė bazohet nė mbėshtetjen e aparatit qeveritar tė vendit dhe atij administrativ. Pėr mė tepėr, ėshtė pranuar qė Mbreti, qysh prej kohės kur ėshtė krijuar monarkia, tė lejohet tė ketė pa kufizime ndihmėsa personalė dhe burime materiale. Sidoqoftė Kushtetuta parashikon mbėshtetje pėr njė Listė Civile (Oborri Mbretėror), ēka do tė thotė jo njė rrogė, por njė buxhet institucional, qė i mundėson Mbretit tė paguajė ndimėsit e vet, tė mbajė rezidencėn mbretėrore, tė drejtojė zyrat e tij, tė financojė shpenzimet e veta personale dhe tė sigurojė pėrfaqėsimin si dhe mikpritjen. Eshtė pikėrisht ky kontekst qė ka shpėnė drejt krijimit tė njė Oborri Mbretėror. Ky pėrbėhet prej katėr entiteteve, tė cilat pėrbashkojnė ndihmėsit e Mbretit: departamenti i Grand Marshal (aktivitetet pėrfaqėsuese), Kabineti i Mbretit (politika, administrata, dhe mėrrėdhėniet publike), Pėrfaqėsia Ushtarake (marrėdhėniet me forcat e armatosura dhe me ministrin e Mbrojtjes) si dhe departamentin e Listės Civile (financat dhe menaxhimi i Oborrit).
Mbreti nė njė strukturė tė re tė shtetit
Kur Mbreti pėrballet me ēfarėdo reforme nė strukturėn e shtetit, ai duhet tė kombinojė dy pikėpamje tė dallueshme.
Si kryetar i shtetit, roli i tij kushtetues kėrkon qė ai tė sigurojė domosdoshmėrisht unitetin e belgėve tė tė gjitha krahinave, dhe ruajtjen e asaj qė do tė garantojė ekzistencėn e Mbretėrisė.
Pas njė sėrė reformash institucionale prej vitit 1970, Belgjika ėshtė bėrė progresivisht njė shtet federal.
Kėshtu, si do tė pėrmbushet roli i monarkut nė optikėn e kėtij sistemi tė ri, dhe veēanėrisht nė optikėn e institucioneve tė reja federale, tė cilave u ėshtė dhėnė njė shkallė autonomie thelbėsore? Ēfarė marrėdhėniesh do tė vendosen ndėrmjet kėtyre institucioneve dhe Mbretit, nė sferat politikės dhe tė ligjit?
Nė sferėn ligjore, ka veē njė lidhje tė vetme ndėrmjet entiteteve tė federatės dhe Mbretit: Presidenti i ēdo qeverie federative merr detyrėn dhe bėn betimin para Mbretit.
Nė sferėn politike, po tė flasim shkurt, nuk ka asnjė lidhje ndėrmjet Mbretit dhe qeverive tė entiteteve federative. Gjithsesi, kreu i shtetit dhe kėto institucione nuk mund ta injorojnė njėri-tjetrin. Ata janė pjesė e tė njėjtit entitet kombėtar dhe kanė kontakte tė rregullta.
Nė terma praktike, Mbreti, natyrisht pa ndėrhyrė nė funksionimin e brendshėm tė kėtyre institucioneve, mbledh njoftime mbi jetesėn e tyre, planet dhe arritjet e kėtyre entiteteve federative. Por ėshtė krejt normale pėr Mbretin qė tė pėrzihet nė ēėshtje tė tilla, tė cilat nė fund tė fundit ndikojnė nė jetėn e tė gjithė nėnshtetasve belgė, si dhe tė interesohet mbi mėnyrėn sesi kėto interesa zhvillohen nė entitete tė caktuara pėr tė cilat po diskutojmė.
Perktheu: Neritan Kolgjini
POLEMIKA
Polemikė me Kastriot Myftarajn (7)
1921, rezistenca e Zogut pėrballė grushtit tė shtetit
Pėr fatin e tyre tė keq dhe tė shqiptarėve, (sepse Grushti i Shtetit la pasoja tė rėnda dhe krijoi precedentin e paligjshmėrisė, qė inkurajoi rebelimin pas tre muajsh dhe "revolucionin" pas 18 muajsh) - puēistėt qė ju mbroni z.Myftaraj - duke sulmuar Zogun - kishin vendosur tė merrnin me ēdo kusht dhe ēdo ēmim pushtetin, teksa pėrfituan nga mungesa e Tij nė Tiranė.
Nga Astrit Kola
Vijon numri i kaluar
Zogu dhe grushti i Shtetit i Dhjetorit 1921
Ju z.Myftaraj shkruani: "Dhe kėshtu e pėrdori "Klika" Ahmet Zogun (pra si kasap dhe hanxhar - shėn. i A.K), duke filluar qė nė rastin e rrėzimit tė qeverisė sė Hasan Prishtinės, nė dhjetor 1921".
Por e vėrteta qėndron ndryshe z.Myftaraj. Nuk ishte Zogu rrėzuesi i Hasan Prishtinės, por deputetėt, qė nė kėtė rast dėshmuan njė lartėsi politike tė admirueshme. Ja si qėndron e vėrteta pėr ngjarjet nė fjalė:
Ndėrkohė qė Zogu ndodhej nė krye tė operacioneve ushtarake nė Veri tė vendit, kabineti Vrioni dha dorėheqjen mė 16 tetor 1921, pėr t'ia lėnė vendin kabinetit tė kryesuar nga Pandeli Evangjeli, i cili dha dorėheqjen mė datė 6 dhjetor 1921, nėn presionin e Hasan Prishtinės, pra pas 50 ditėsh qeverisjeje formale. Nė planin ndėrkombėtar, Qeveria-Evangjeli kishte arritur njė sukses tė jashtėzakonshėm kur, mė datė 9 nėntor, 4 Fuqitė e Mėdha: Anglia, Franca, Italia dhe Japonia, morėn dy vendime tė rėndėsishme nė favor tė Shqipėrisė: sė pari, njohėn Pavarėsinė dhe Sovranitetin e Shqipėrisė, duke rikonfirmuar njėkohėsisht edhe kufinjtė e vendosur nė Konferencėn e Ambasadorėve, (me pėrjashtim tė Vermoshit dhe Shėn Naumit), dhe, sė dyti, ia besuan Italisė mbrojtjen e paprekshmėrisė sė kufinjve territorialė, deri nė tė drejtėn pėr ndėrhyrje tė armatosur pėr mbrojtjen e tyre nė rast nevoje...
Megjithatė, ky sukses diplomatik dhe politik nuk e mbrojti dot Qeverinė-Evangjeli, sepse Hasan Prishtina, nėn inkurajimin e mbėshtetėsve tė tij, e detyroi Evangjelin tė jepte dorėheqje duke i vėnė koburen nė kokė dhe, nė mungesė tė deputetėve, (qė ishin me pushime) - Hasan Prishtina kreu njė grusht shteti tė pastėr.
Pas dorėheqjes sė Evangjelit u krijua njė qeveri nėn kryesimin e Qazim Koculit, por ajo jetoi vetėm njė ditė, (vetėm 24 orė), pasi u rrėzua nga Hasan Prishtina, i cili e kishte ndarė mendjen tė bėhej kryeministėr, qoftė edhe me dhunė.
Pas dorėheqjes sė Koculit mė datė 7 dhjetor, Kėshilli i Lartė i Regjencės bėri njė gafė trashanike kushtetuese nė mes tė parlamentit, sepse nė vend qė tė propozonte kryeministrin dhe ta ngarkonte me formimin e qeverisė, bėri tė kundėrtėn - emėroi ministrat, duke formuar njė kabinet tė jashtėligjshėm, sipas dėshirave tė kryeministrit puēist Hasan Prishtina.
Ndėrkohė Zogu po paqėtonte Mirditėn, (tetor-nėntor 1921 - A.K.).
Grushti i Shtetit i detyroi deputetėt dhe ministrat t'ia mbathnin pėr nė Elbasan. Menjėherė u vendos njė gjendje terrori. Brenda dy ditėsh filluan protestat e deputetėve tė zėnė nė befasi, tė popullit, ushtarakėve dhe intelektualėve, qė kėrkonin njėzėri shkarkimin e Hasan Prishtinės.
Ja si e pėrshkruan kėtė situatė Mit'hat Frashėri nė artikujt e botuar nė ("Le Monde Nouveau" (boulevard Raspail, Paris), nga 15 gushti deri mė 1 shtator 1922, botuar nė librin "Fati i Shqipėrisė", faqe 179-180):
"... Ja ē'ka ndodhur me pak fjalė: Nė muajin dhjetor 1921, njė lloj grusht-shteti pėrmbysi qeverinė e Pandeli Evangjelit dhe vuri nė pushtet Hasan Prishtinėn. Dhoma e deputetėve ndodhej me pushime, por e gjithė popullsia manifestoi pakėnaqėsinė e vet. Funksionarėt u hodhėn nė grevė dhe nė tėrė vendin u manifestua mosmiratimi...
Kabineti i Hasan Prishtinės ra brenda 4 ditėve, dhe me rikthimin e Dhomės erdhi nė fuqi qeveria e tanishme, nėn kryesinė e Xhaferr Ypit...".
Deputetėt e ikur nė Elbasan, u njoftuan nga Zogu qė "menjėherė tė ktheheshin nė krye tė detyrės, tė mos trembeshin nga asgjė dhe nga askush, por tė bėnin detyrėn...".
Mirėpo edhe kur u rimblodhėn nė parlament, deputetėt e tmerruar thirrėn sėrish, si gjithmonė, Ahmet Zogun "pėr tė stabilizuar situatėn", ndryshe ata "do tė iknin...".
Ndėrkohė Zogu, (qė po drejtonte operacionet ushtarake nė Veri kundėr serbėve, si komandant i Krahut Lindor), u nis menjėherė drejt kryeqytetit.
"Urdhri i parė i Hasan Prishtinės nė krye tė qeverisė ishte ai drejtuar Zogut, ku e urdhėronte qė t'ia dorėzonte Bajram Currit (nė atė kohė komandant i operacioneve antiserbe nė Krahun Perėndimor) komandėn e Pėrgjithshme tė Ushtrisė shqiptare. Kėtė urdhėr Zogu nuk e zbatoi, por sapo e urdhėroi parlamenti, Ai u nis menjėherė pėr nė Tiranė, ku hyri mė 17 dhjetor 1921".
(J. Suajėr "Albania", faqe 379-380)
Parlamenti i filloi sėrish punimet mė 21 dhjetor. Akti i parė dhe mė i rėndėsishėm i deputetėve ishte rrėzimi i Kėshillit tė Lartė tė Regjencės, me motivacionin "Pėr shkelje tė Statutit Themeltar tė Shtetit, pas emėrimit arbitrar tė Hasan Prishtinės dhe ministrave tė Kabinetit tė tij". Gjithashtu, parlamenti mori vendimin pėr heqjen e mandateve tė deputetėve bashkėfajtorė tė Hasan Prishtinės, tė cilėt i etiketoi "komplotistė".
Parlamenti ngarkoi z.Xhaferr Ypi pėr formimin e kabinetit, dhe kryeministri, mė 24 dhjetor, emėroi menjėherė Zogun nė postin e rėndėsishėm tė ministrit tė Brendshėm.
Me tė marrė detyrėn, Zogu ndėrmori masa energjike pėr stabilizimin e rendit, duke filluar nga ēarmatimi i popullatės, ēka siguroi qetėsinė brenda pak ditėsh.
Nė njė letėr drejtuar At Paulin Margjokajt, antizogisti Mustafa Kruja, pėr Zogun dhe situatėn e vendit pas dėshtimit tė Grushtit tė Shtetit tė Dhjetorit 1921, thekson: "...Kur them se rolin kryesor nė Partinė Popullore e luante Klika, Eminenca gri e saj ishte Zogu..., qė kishte njė zgjuarsi tė pakrahasueshme nė raport me shokėt".
(Letėrkėmbimi i Mustafa Krujės me At Paulin Margjokajn, njėri nga autorėt e Historisė sė Shqipėrisė).
Ja si u pėrgatitėn ushtarakisht "puēistėt" nė Dhjetor 1921
Mė 21 dhjetor 1921, pas rrėzimit tė qeverisė sė Hasan Prishtinės dhe kthimit tė Zogut nė Tiranė me kėrkesėn e deputetėve tė parlamentit, Hasan Prishtina dhe besnikė tė tij i bėnė njė letėr Elez Isufit, me pėrmbajtjen e mėposhtme:
"Tė nderēmit zotit Elez Isufi nė Dibėr! Ahmet Zogu me anėtarėt e vet, nė parlament e pėrjashta, kanė vendosun me formue nji qeveri pėr me ndjekun rreptėsisht tė tanė kundėrshtarėt. Na jemi tue qėndrue si burrat e do tė qėndrojmė deri nė vdekje, sadopak qė tė jetė fuqia jonė. Ahmeti po mbėshtetet mbi Meleq Frashėrin, Shefqet Korēėn...
Parlamenti, tue kujtue se Ahmeti e ka fuqinė nė dorė e tue pas frikė qė tė mos qesė ngatėrresa, duket se ka me ja dėgjue tė tana dėshirat. Prandaj e shofim shumė tė nevojshme qė zotnija jote, sa mė shpejt e me sa ma shumė fuqi, tė mundesh tė nisesh e tė vish pėr Tiranė pėr me ja mbushun mendjen parlamentit se fuqinė nuk e ka Ahmet Zogu. Pėrndryshe kanė me na ndodhė shumė punėra tė liga...
Pėr Bajram Begun s'dimė gja fare se ku gjendet. Nėqoftėse e keni asaj ane, merruni vesh edhe me zotėrinė e tij. Por ama shpejt.
Me nderime: Hoxha Kadriu, Mustafa Kruja, Kristo Dako, Ramiz Daci, Ibrahim Gjoci, Osman Lita, Hasan Prishtina, Riza Dani, Isuf Xhelili, Hysen Efendiu, Dan Cami.
Tiranė, mė 21 dhjetor 1921".
(A.Q.Sh. faqe 84, Elez Isufi, viti 1921, dosja 56).
Hoxha Kadriu pohon Grushtin e Shtetit
Nė kujtimet e tij tė shkruara pėr ngjarjet e Dhjetorit 1921, ndonėse i redaktuar, censuruar dhe transliteruar nga Nevila Nika, njė ndėr protagonistėt mė aktivė tė Grushtit tė Shtetit, Hoxha Kadriu, na sjell tė gjalla zhvillimet dramatike tė atyre ditėve. Ai shkruan tekstualisht: "Midis Qazim Koculit dhe anėtarėve tė Kėshillit tė Naltė (regjencės - A.K.), Aqif Pashės dhe Monsinjor Bumēit nė njėrėn anė dhe, nė anėn tjetėr, me Hasan Prishtinėn, Mustafa Krujėn, Ramiz Dacin, Zija Dibrėn, Ahmet Daklin e Riza Danin, ishte arritur njė marrėveshje pėr tė gjetur mėnyrėn se si do t'i propozonin Pandeli Evangjelit qė tė jepte dorėheqjen. Pėr kėtė arsye, Zija Dibra ishte larguar nga Ministria e Punėve Botore dhe kabineti i Evangjelit kish mbetur me Bajram Fevziun si ministėr i Brendshėm. Qazim Koculi pranoi tė bėhet ministėr i Luftės.
Hasan Prishtina, Mustafa Kruja dhe Ramiz Daci..., tė pėrcjellur prej dibranėve tė armatosur, shkojnė nė Hotel 'Internacional' pėr t'i dhėnė njė zgjidhje tė shpejtė kėsaj ēėshtjeje.
Kapiten Osman Gazepi vazhdonte me demonstrimin e tij tė forcės, me urdhėr tė Mustafa Maksudit. Dibranėt e armatosur pėrgjonin para Hotelit 'Internacional'.
Kur erdha para Hotel 'Europa', takova Mustafa Krujėn. E pyeta pėr gjendjen dhe m'u pėrgjigj: 'Klika ka shtyrė nė kryengritje ushtrinė, gjindarmėrinė, policinė dhe nėnpunėsit...
Flitet se Ahmet Zogu do ta sulmojė Tiranėn nga Mirdita, por nuk besoj! Ka frikė dhe ruhet se mos i bijnė nga mbrapa fuqitė e Bajram Currit dhe tė Elez Isufit...".
Pėr fatin e tyre tė keq dhe tė shqiptarėve, (sepse Grushti i Shtetit la pasoja tė rėnda dhe krijoi precedentin e paligjshmėrisė, qė inkurajoi rebelimin pas tre muajsh dhe "revolucionin" pas 18 muajsh) - puēistėt qė ju mbroni z.Myftaraj - duke sulmuar Zogun - kishin vendosur tė merrnin me ēdo kusht dhe ēdo ēmim pushtetin, teksa pėrfituan nga mungesa e Tij nė Tiranė.
Akoma pa ardhur Elez Isufi, i paduruari pėr pushtet, kreu i puēistėve Hasan Prishtina, e detyroi Pandeli Evangjelin, me kobure nė kokė, pėr tė dhėnė dorėheqjen.
Rotacion normal qeveritar mund tė sjellė njė dorėheqje e tillė z.Myftaraj?!!
Si e vlerėsoni ju faktin e largimit nėn panik tė deputetėve tė tmerruar drejt Elbasanit? Kaq burracakė thua tė kenė qenė ata burra guximtarė, qė bėnė aq shumė pėr Shqipėrinė?!
Jo z.Myftaraj? Ata u larguan pėr tė mos shkuar pėr dhjamė qeni nga armėt vrastare, thjesht sepse puēistėt dėshironin tė lanin hesapet me kundėrshtarėt, pasi tė merrnin pushtetin. Ndryshe pėrse do tė duhej Zogu nė Tiranė, (thirrur nga deputetėt), dhe Elez Isufi, Bajram Curri e Halit Lleshi (thirrur nga puēistėt)?!
E pėrse tė mos nisej Zogu drejt Tiranės, nėse e thėrrisnin kolegėt deputetė pėr tė stabilizuar rendin(?), apo Ai duhej vetėm pėr tė luftuar me armiqtė!!! Pėrse Zogu duhet t'ia dorėzonte komandėn e trupave Bajram Currit, qė t'ia hanin kokėn lehtėsisht pasi tė vetėēarmatosej, dhe pasi tė bėnte lojėn e puēistėve??!
Por, pėr turpin dhe fatin e keq tė puēistėve, zhvillimet e mėvonshme i pėrgėnjeshtruan mashtrimet e tyre se "... Ahmet Zogu me anėtarėt e vet, nė parlament e pėrjashta, kanė vendosun me formue nji qeveri pėr me ndjekun rreptėsisht tė tanė kundėrshtarėt...".
Po faktin qė Qazim Koculi qėndroi vetėm njė ditė kryeministėr, sa pėr tė motivuar puēin me "krizė qeveritare", dhe me "pamundėsi pėr formim kabineti", pėrse e fsheh Nevila Nika z.Myftaraj, si mendoni ju? Pėrse kriza qeveritare duhej zgjidhur nėpėr hotele nga puēistėt e shoqėruar me "dibranė tė armatosur", dhe jo nė parlament, aq mė tepėr kur deputetėt mungonin se ishin "me pushime"??!
A mund tė quhet situatė normale ajo qė e detyronte Osman Gazepin tė "demonstronte forcė" pas urdhrit tė zv/ministrit tė ligjshėm tė Luftės, Mustafa Maksud, dhe kur, pėr kondrapeshė dhe presion, "... dibranėt e armatosur pėrgjonin" dhe vigjėlonin "para Hotelit..."?!!
Nėse situatėn do ta supozojmė "normale", pėrse puēistėt kėrkuan ndihmė ushtarake!!!
A mund tė ishte normale situata z.Myftaraj, kur puēisti Mustafa Kruja i pohonte puēistit bashkėpunėtor Hoxha Kadriu qė "Nuk besoj se Ahmet Zogu do ta sulmojė Tiranėn nga Mirdita...Ka frikė dhe ruhet se mos i bijnė nga mbrapa fuqitė e Bajram Currit dhe tė Elez Isufit..."!!!
Si mendoni ju z,Myftaraj, nga cilėt rrezikohej rendi kushtetues, nga trupat ushtarake tė shtetit, qė synonin normalizimin e situatės, apo nga ēetat e armatosura tė civilėve qė marshonin drejt kryeqytetit pėr tė imponuar me forcėn e armėve ndryshimet e qeverisjes, tė bėra me anė tė shkeljeve tė Statutit dhe me kobure nė kokėn e kryeministrit tė votuar nga parlamenti, dhe nė mungesė tė deputetėve??! Por ju nuk mund tė pėrgjigjeni z.Myftaraj, sepse ky parashtrim i bazuar nė fakte e ka pėrgjigjen tė nėnkuptuar. Ju vetėm akuzoni pa tė drejtė Klikėn dhe Ahmet Zogun pėr "dhunė...", duke fshehur dhe mbrojtur dhunuesit e vėrtetė.
Vijon nė numrin e ardhshėm