Archives 2005 Part II
ATDHEU"
Gazete e Partise Levizja e Legalitetit
versioni 'on line' i gazetes "Atdheu"
Kryeredaktor
: Astrit
Kola
Webmaster :
Ibrahim Koka
&Neritan Kolgjini
levizja_legalitetit@yahoo.com
___________________________
12 Qershor 2005
___________________________
Speciale / Intervista me kandidatėt e LZHK-sė nė zonat Shkodėr, Tiranė, Fier etj.
LZHK ėshtė e djathta shqiptare
Avantazhi ynė i sigurt qėndron te simboli ynė fisnik Mbreti Leka I Zogu. Kemi kaq vite qė menjėherė pas rėnies sė simboleve tė komunizmit, krijuam idhuj tė rremė duke u atribuuar atyre lirinė qė na e fali Zoti, duke bėrė njė krim ndaj tė vėrtetės dhe kjo fushatė mendoj se do tė shėrbejė pėr tė ndriēuar disa tė vėrteta themelore, pa njohjen dhe respektimin e tė cilave nuk kemi si tė ecim pėrpara
Editorial
Harabeli, bajga e lopės dhe skifteri!
(Fabula e harabelit dhe e Fatmir Mediut)
Nga Gjergj Thanasi
Tė gjithė e dimė si e pėsoi harabeli mendjemadh, qė u prek nė sedėr nga bajga e lopės nė krye, por la kokėn nė kthetrat e skifterit. Druhem se deputet Mediu i ngjan harabelit, jo thjesht nga pesha politike, por nga ngrefosja tribunave dhe podiumeve. Normalisht njė njeri i ftohur brinjė mė brinjė dy herė, qė nga sondat e naftės deri nė Malpensa tė Milanos, duhet tė ishte mė i kujdesshėm dhe tė mos fyente publikisht njė herė nė javė PLL-nė, LZHK-nė, Mbretin e tėrė Familjen Mbretėrore. Bėrja e bedelit tė telekomanduar mund tė shkaktojė heqjen e kapakut tė gropės septike. Era e qelbur mund tė jetė e krahasueshme me ernat analoge tė lėshuara nga WC-tė bojė rozė nė mbledhje KPD-je, nė debatet televizive tip Maliqi-Braēe apo replikat Kryemadhi-Toska.
Pėrzierja e njė kandidati pėr zv.kryeministėr tė opozitės me vrasės, drogaxhinj, protektorė prostitutash tė dėnuar me 20 vjet burg, ėshtė shėrbimi mė i mirė qė mund t'i bėhet Nanos dhe socialistėve pėr tė akaparuar njė mandat tė tretė. Socialistėt pretendojnė qė nuk kanė nevojė pėr rotacion nė Shqipėri, sepse reformat janė standarde rreptėsisht tė pėrcaktuara nga FMN-ja dhe socialistėt i implementojnė ato mė mirė se tė djathtėt. Gjithashtu socialistėt rreken t'i mbushin mendjen miletit se me ardhjen e sė djathtės nė pushtet, asgjė nuk do tė ndryshojė. Fotoja e njė hajduti ndihmash humanitare me kolegė tė shtėpisė pa qira (aq shumė e qarkulluar nga opozita), mund tė zėvendėsohet me filmimet e kamerave me qark tė mbyllur tė aeroportit Malpensa, ku zv.kryeministri i ardhshėm ėshtė filmuar 'in compania' tė njė krimineli tė shquar fierak.
Zoti Mediu bėn mirė tė pyesė aleatin Tritan Shehu se si i shkoi filli bisedės Shehu-Foresti, pėr ēdo eventualitet, nėse bėhen publike filmimet qė ndodheshin nė zyrėn e arbėreshit Giuseppe di Notto, ish nėpunės i katit tė tretė tė ambasadės italiane.
Mafiozėt shqiptarė duke adoptuar trajtėn e Koza Nostras kanė filluar t'i filmojnė takimet me eksponentė tė politikės. Bėrja publike e njė takimi nė sallėn me njė oxhak tė madh tė njė vile luksoze, ku mafiozė me katėr klasė shkollė trajtojnė si hyzmeqar njė goxha kryetar komisioni parlamentar, mund tė jetė e dobishme pėr shqiptarėt...
P.S.
Nė shkrimin e mėsipėrm janė pėrdorur teknika tė marrėdhėnieve me publikun tė quajtura: Names Dropping technique dhe Iceberg technique. Tė interesuarit pėr pėrmbajtjen e kėtyre teknikave le t'i drejtohen firmės konsultuese BG&R, ku japin ndihmėn e tyre ekspertė si Naftėtar Ymer Ēorapja apo kėndezė e gjela plehrash e jo vetėm harabelė e kafshėza tė tjera.
KRYESORE
Spahiu dhe Shehi prezantuan kandidatin e LZHK z.Miftar Kastrati nė zonėn nr.11 Has
Krumė, pėrkrahje e fuqishme pėr kandidatin Miftar Kastrati
Nga Sulejman Dida
Has - "Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu" ka vijuar fushatėn elektorale nė qarkun e Kukėsit me njė manifestim domethėnės nė qytetin e Krumės ku ėshtė prezantuar kandidati pėr deputet nė zonėn zgjedhore nr.11 tė Hasit z.Miftar Kastrati. Pėr kėtė qėllim kanė udhėtuar nė Has kryetari i kėshillit ekzekutiv tė LZHK-sė z.Dashamir Shehi si dhe kryetari i PLL e njė nga drejtuesit e lartė tė LZHK-sė z.Ekrem Spahia. Takimi u zhvillua nė sallėn e Pallatit tė Kulturės nė Krumė mė datė 8 qershor 2005, dhe ishte i mbushur plot e pėrplot nga mbėshtetėsit e LZHK dhe kandidatit z.Miftar Kastrati. Nė miting morėn pjesė edhe banorė tė Hasit dhe malėsisė sė Gjakovės, tė ftuar nga Kukėsi etj.. Parullat kryesore qė u pėrdorėn nė miting ishin: "Hasi me LZHK-nė", "Rroftė Mbreti Leka I", "Rroftė Shqipnia Etnike", "Ne bėjmė shtet" etj.
Drejtuesit kryesorė tė "Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu", z.Dashamir Shehi dhe z.Ekrem Spahiu, pasi evokuan vlerat atdhetare dhe patriotike tė kėsaj treve, nėn atmosferėn entuziaste tė hasjanėve, shpalosėn platformėn elektorale tė LZHK dhe vlerat e kandidatit z.Miftar Kastrati. Ēėshtja kombėtare, forcimi i institucioneve tė shtetit, vendosja e rendit dhe e qetėsisė nėpėrmjet ligjit, shkėputja e vendit nga varfėria, plaga e emigracionit dhe pikat tė tjera tė karakterit lokal, ishin problemet qė u theksuan mė shumė nė fjalimet e drejtuesve tė LZHK-sė nė kėtė takim.
Spahiu: Programi i LZHK nderon shqiptarėt
Duke prezantuar kandidatin pėr deputet nė zonėn 11 Miftar Kastratin, Spahia ftoi banorėt e Hasit tė sillnin nė kujtesė kohėn e mbretit Zog kur nė mėnyrė tė veēantė pasaporta e shqiptarėve kishte njė vlerė dhe autoritet krejt tjetėr nga ēfarė ka sot dhe se shqiptarėt me atė pasaportė mund tė lėviznin nė gjithė botėn. Nga rrethi i Hasit sot kanė emigruar mijera djem nė mėnyrė shumė tė rrezikshme duke shėnuar edhe disa raste vdekje nė det apo nga ekzekutime nga policia apo ushtria greke nė kufi. Ata kanė shkuar pėr njė copė bukė dhe Shqipėria e gjitha po vuan tė njėjtin sindrom, tha Spahia. "Ta dijsh dhe tė jesh i sigurtė se fatbardhsija dhe lumtunija jote gjindet nė Shqipni e cila t`ep nder e tė fal emnin shqiptar... Ndero flamurin e atdheut tand...". Spahia citoi tekstin e shkruar nė pasaportėn e mbretėrisė dhe e krahasoi me atė qė shkruhet nė pasaportat e sotme si dhe me jetėn e sotme kur banorėt tė ngushtuar jashtėzakonisht pėr bukėn e gojės shesin shtėpinė apo hyjnė nė borxhe pėr tė lėnė vendin e tyre e pėr tė gjetė njė punė jashtė vendit nė rrugė klandestine duke rrezikuar jetėn. Kjo ndodh sepse vendin e ka izoluar pushteti i sotėm dhe e ka zhytur nė mjerim me qėllim qė ta sundojė mė lehtė. Spahia e ngriti disa herė nė kėmbė sallėn me qindra banorė duke treguar se Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar do tė bėnte se pari shtetin dhe nė themel tė shtetit do tė ishin interesat kombėtare, punėsimi ne vendin tėnd, vendosja e rendit pėrmes ligjit, zgjidhja pėrfundimtare e problemit tė pronave e nė kėtė kuadėr edhe tė problemit tė tokave tė pėrmbytura nga H/C i Fierzės e kėshtu me radhė. Vendosja e rendit, riaktivizimi i ligjit pėr dėnimin me vdekje, pronat, punėsimi etj., zgjoi interesin e banorėve, tė cilėt nė ovacione brohoritėn - LZHK do tė fitojė dhe rroftė Mbreti Leka I. Spahia shpalosi mė pas edhe vlerat qė pėrfaqėsonte Miftar Kastrati si kandidat i LZHK-s i cili vinte nga njė familje fisnike e njohur e krahinės sė Hasit.
Dashamir Shehi sulmon partitė e "Dushkut"
Argumentet kryesore te Shehit nė mitingjet e zonave elektorale kanė qenė elementet e zbėrthyer tė slloganit Ne Bėjmė Shetet. Duke interpretuar premtimin pėr vendosjen e rendit dhe sigurisė Shehi tha se LZHK mbron pikėpamjen e drejtė sipas tė cilės ēdo familje ka nevojė tė ketė siguri dhe tė jetė e lirė tė dėrgojė fėmijėt nė shkollė, qė ēdo banor ka tė drejtė tė ushtrojė i lirė biznes ligjor dhe nė fund tė fundit shqiptarėt duhet tė jenė tė lirė me jetue edhe nė vendin e vet. Shehi interpretoi edhe objektivat e Integrimit sipas tė cilit kjo kish tė bėnte sė pari me autoritetin e shtetit si dhe integrimin e vetė njėsisė shtetėrore me infrastrukturė dhe prodhim. Ai sulmoi edhe monopolet nė sektorė jetike tė ekonomisė sė vendit. Monopolet nuk mbeten vetem nė ekonomi por edhe nė politikė, tha Shehi duke pėrmendur dy partitė kryesore tė cilat sic tha, mbeten peng i dy personave. Shehi denoncoi edhe thirrjet qė liderėt politikė tė partive tė mėdha u bėjnė zgjedhėsve pėr tė votuar nė proporcional pėr partitė e panjohura dhe qė realisht nuk kanė elektoral. Kjo ėshtė nji ēoroditje ashtu si 'dushku' dhe qė duhet tė ndalohet, tha Shehi, kryetar i Kėshillit ekzekutiv i LZHK-s nė mitingun e Hasit. Duke evidencuar fakte nga jeta politike e dekadave tė shkuara Shehi tha gjithashtu se Hasi ėshtė njė krahinė e ndarė padrejtėsisht nė dy pjesė ashtu si Shqipėria e gjitha e ndarė padrejtėsisht. Ky realitet duhet tė ndryshojė, tha Shehi dhe bėri tė njohur nė mėnyrė tė pėrsėritur qėndrimin e LZHK dhe Mbretit Leka I se Pavarėsia e Kosovės ėshtė zgjidhja e pashmangshme para se kėsaj, Kosovės, ti kėrkohen standardet.
Miftar Kastrati: LZHK ėshtė e djathta kombėtare
Nė fund tė takimit edhe kandidati pėr deputet i zonės 11 Miftar Kastrati mbajti njė fjalim tė shkurtėr nė tė cilin u kujtoi banorėve se integrimi i Hasit fillon me zgjedhjen e pėrfaqėsuesit tė vet, dhe se ai do t'i pėrfaqėsonte me mirė se kushdo sepse ishte njė prej tyre. Oratorė tė tjerė qė e morėn fjalėn i bėnė thirrje Hasit dhe gjithė zonės, qė tė mbėshtesė deputetin Kastrati dhe Lėvizjen pėr Zhvillim Kombėtar si njė fat i kombit shqiptar, si njė hap djathtas, tė cilin tani duhet ta bėjnė tė gjithė shqiptarėt, sepse kėshtu bėhet shteti, bėhet kombi.
Kandidati i LZHK z.Miftar Kastrati ka lindur nė Brrut tė Hasit mė 1968 dhe banon nė Kukės. Ėshtė i martuar dhe ka tre fėmijė. Ka kryer Universitetin "Luigj Gurakuqi" nė Shkodėr. Ėshtė nismėtar i lėvizjes studentore tė vitit 1991. Nė vitet 1991-1993 ka punuar mėsues nė Myē-Has. Nė vitet 1993-1996 ka qenė pėrgjegjės zyre nė drejtorinė e pėrkrahjes sociale nė Has. Nė vitet 1996-2003, ka pasur njė biznes tė vogėl privat. Nga 2003 e nė vazhdim ėshtė kėshilltar i bashkisė Kukės. Ky ėshtė kandidimi i parė pėr deputet nė zonė.
Tashmė fushata e Lėvizjes ka hyrė nė njė pikė kulmore dhe janė prezantuar pjesa mė e madhe e kandidatėve nėpėr zona nga drejtuesit e Lėvizjes nė qendėr. Nė disa prej kėtyre takimeve prezantuese, ka marrė pjesė edhe vetė Udhėheqėsi shpirtėror i Lėvizjes, Mbreti Leka I, dhe bashkėpunėtorėt e tij mė tė ngushtė.
Box
Kandidati Miftar Kastrati
Ka lindur nė Brrut tė Hasit mė 1968 dhe banon nė Kukės. Ėshtė i martuar dhe ka tre fėmijė. Ka kryer Universitetin "Luigj Gurakuqi" nė Shkodėr. Ėshtė nismėtar i lėvizjes studentore tė vitit 1991. Nė vitet 1991-1993 ka punuar mėsues nė Myē Has. Nė vitet 1993-1996 ka qenė pėrgjegjės zyre nė drejtorinė e pėrkrahjes sociale nė Has. 1996-2003 ka pasur njė biznes tė vogėl privat. Nga 2003 e nė vazhdim ėshtė kėshilltar i bashkisė Kukės. Kandidon pėr herė tė parė si deputet.
ANALIZA
Shqiptarėt e kanė tė vėrtetėn, e kanė LZHK-nė
Nga Sulejman DIDA
kryetar i LZHK-sė qarku Kukės
Deputetė dhe kandidatė pėr deputetė, qeveritarė dhe jo qeveritarė, shoferė dhe badigardė, ish-funksionarė tė ramė prej fikut e prej thane, i janė turrė si lukuni ujqsh edhe nji herė popullit shqiptar me i marrė votėn. Nė synimet e tyne ka vetėm lista zgjedhėsish dhe tenderash, vizioni qė ata u ofrojnė zgjedhėsve asht pėrbetimi se do t'u qėndrojnė afėr dhe qėllimi final asht me e mbush nji shumicė merhumėsh nė parlamentin e Shqipnisė. Pėrpjekjet e klasės aktuale dominuese politike nė vend, janė as ma pak e as ma shumė se nji kopje e zbehtė e administratės sė viteve `80, kur popullit shqiptar iu hoq edhe tamli pėr fėmijėt. Shqiptarėve nuk u mbetej veēse tė shpresonin nė nji ndryshim prej plakjes sė diktaturės, ta nxisnin ndryshimin apo thjesht tė vdisnin nė pesimizėm mbi avullin e m... tė vet. Vitet `90 me neokomunistėt qenė vite konsekuente tė restaurimit tė klasės sė vjetėr. Dhe ky restaurim vazhdon. Nė kėto vite politikanė "energjikė" dhe militantė kanė vijue tue e shkatėrrue ēdo strukturė jetike morale, ekonomike dhe administrative tė mbetme prej kohėve tė shkueme. Qė prej vitit 1944 shkatėrrimi vazhdon. Tashma ja ku jemi: ushqehemi pothuejse totalisht me artikuj importi, vishemi nė masė tė madhe me rroba ndihmash tė instituteve bamirėse perėndimore, me kostume xhenazesh, ikim prapė drejt detit ku Circja e Odisesė fishkėllen jo nė Dardanele, por nė Tiranė, ikim malit si rob tė egėr, paguejmė njė vizė tue shitė banesat dhe tė ardhmen nė kėtė vend, kėmbejmė emnin, idenė, besimin pagan, identitetin e mbetun dhe... vrasim veten. Por shqiptarėve po u kėrkohet prapė nji shans me vra veten. Protagonistėt e provuem tashma po dalin gjithnji e ma tepėr para turmės, pa turp, tue qitė merhumitetin e tyne e tue folė pėr tradita nė mėnyrė gjysėm tradicionale, tue imitue merhumėt paraardhės, tue folė pėr kombin tė ngrefun mbi gjysmėn e tij, tue pa botėn me vetėm nji sy, tue ba be se asht i ndershėm deri sa t'i japim nji ministri apo ambasadė, tue ardhė te populli nga nalt me helikopter e populli... ecė me kambė populli, sepse i ka gjunjėt e fortė. E ēka po i duhen rrugėt popullit? Populli ndashtė, s`ka gja.
Protagonistėt e territ qė e kanė shtri Shqipninė pėr vdekje nė udhkryqin e Europės, premtojnė qendra shėndetėsore nėpėr male, ndėrsa nė spitalet urbane tė smundėt i brejnė minjtė, kėta premtojnė siguri pa qenė vetė aspak tė sigurtė, premtojnė ma sė fundi integrimin europian tue u shpallė ma tė korruptuemit nė botė. E yndyra-haram u kullon mjekrrės, dhe popullit kambėsor tė pėrjetshėm i bajnė pluhėn dhe paradė me fuoristradė...
E vėrteta pėr shqiptarėt asht LZHK, ajo shpalos programin dritėdhanės mbi tė ardhmen e shqiptarėve, qindramijė tė papunėve. Nji lėvizje fisnike, e cila do t'u japė shqiptarėve dinjitetin qė meritojnė, do t'i orientojė ata nė ndėrtimin e tė vėrtetės, tė jetės nė vendin e vet, qė familjes tė mos i humbė ma udha nė oborr, qė batakēinjtė tė mos mundin me e djegė shtėpinė e vet e qė nanat tė mos veshen ma me tė zeza e djemtė tė mos dergjen nėpėr fermat e tė huejve tue lanė tė vetėn djerrė. Qė shqiptarėt tė mos luejnė ma rolin e strucit, sepse asht turp para Europės, tue ba sikur ne jemi mirė, jemi tė gjithė e kemi boll e nga ana tjetėr tue shtri dorėn pa dinjitet pėr nji thes miell e pėr nji pagure naftė. Qė shqiptarėt tė ngrejnė kurrizin e tė ecin drejt si dikur, e kanė alternativėn, e kanė tė vėrtetėn, e kanė LZHK-nė.
Ja ēfarė pėrfaqėson alternativa LZHK-Leka I Zogu
Nga Astrit Kola
Jo rastėsisht, LZHK u shfaq nė skenėn politike pikėrisht kur mungesa totale e zhvillimit tė vendit dhe deformimi i proceseve demokratike, kanė kulmuar duke rrezikuar ardhmėrinė tonė. Vetė stilema "Lėvizje pėr Zhvillim Kombėtar", sintetizon nevojėn pėr zhvillim, nė tė gjitha fushat. Si njė lėvizje mirėfilltazi politike dhe me synime tė qarta politiko-zgjedhore me destinacion pushtetin e ardhshėm, LZHK bart dhe sjell nė skenėn politike dhe shoqėri njė sistem vlerash, tė trashėguar nga traditat tona mė tė mira politike e parlamentare dhe tė huazuar nga modelet mė frytdhėnės bashkėkohorė.
Pavarėsisht proceseve retrograde tė sė kaluarės dhe anomalive tė rėnda qė shoqėrojnė zhvillimet tona konfuze e pa perspektivė, LZHK konsideron se pasojat e rėnda mund tė rikuperohen dhe zhvillimi ynė mund tė orientohet drejt normalitetit.
Mungesa aktuale e zhvillimit pėrfaqėson njė rezultante tė pėrbėrė nga komponentė tė tillė si: raporte pronėsore tė tjetėrsuara apo tė deformuara; kuadėr ligjor tė paqartė, tė pazbatueshėm dhe preferencial, qė i vendos qytetarėt dhe subjektet nė pozita pabarazie nė raport me ligjin; mungesė tregu tė lirė, mungesė rregullash elementare nė pseudotregun aktual; mungesė idesh dhe programesh zhvillimi; spontaneitet qeverisjeje, arbitraritete, anarki etj.; shpėrfillje tė interesave kombėtare; krijim monopolesh dhe situatash monopoliste pas tė cilave fshihen klane tė lidhura me pushtetin dhe politikėn; mungesė vizioni pėr njė zhvillim afat-mesėm dhe afat-gjatė, qė do tė pėrballonte konkurrencėn dhe interesat e ekspansionit ekonomik dhe kushtėzimit politik tė fqinjėve; mungesė idesh dhe programesh pėr integrimin politik, ekonomik e kulturor tė hapėsirės shqiptare nė Ballkan dhe krijimin e njė tregu panshqiptar qė do t'i paraprinte fuzionimit tė interesave tona dhe zgjidhjes graduale tė ēėshtjes kombėtare etj..
Nė dallim nga skemat e partitokracisė politike, tė kombinuara me diskuret propagandistike pseudo-progresiste e "liberal-demokrate", qė synojnė krijimin e njė konfuzioni kakofonik nė praktikėn ekonomike dhe qeverisėse pėr tė siguruar, nga njėra anė nėnshtrimin e politikės dhe krijimin e rregullave klanore tė lojės dhe, nga ana tjetėr imazh tė retushuar publik, kryesisht ndėrkombėtar - LZHK do tė kėrkojė hapjen e tregut politik pėr alternativa konkrete politiko-qeverisėse dhe vendosjen e rregullave tė lojės qė garantojnė barazi konkurrimi, afirmimi dhe kushtesh pėr mbėshtetje zgjedhore.
LZHK do tė luftojė tautologjitė bolshevike qė synojnė tė venė nė dyshim vlerat unikale tė demokracisė dhe kategoritė aksiomatike sikundėr janė tė Drejtat dhe Liritė Themelore tė Njeriut, tė cilat politika shqiptare merr guximin jo vetėm t'i vėrė nė dyshim, por edhe i voton dhe i hedh poshtė me anė kartonash!!!
Vetėm nė Shqipėri ndodh qė, pėr tė ligjėruar raportet pronėsore tė tjetėrsuara dhunshėm ose me ligje arbitrare, deputetėt guxojnė tė shqyrtojnė e vendosin si tė ishin pronarė dhe nė emėr tė pronarėve legjitimė, duke harruar se "e drejta jote (pra e deputetit), mbaron aty ku fillon e drejta e tjetrit (pra e pronarit tė ligjshėm)".
Vetėm nė Shqipėri guxohet tė deklarohet se "e Drejta qėndron nė anėn e shumicės dhe pėrcaktohet me votim", duke harruar se demokracia si kusht parėsor ka mbrojtjen e tė drejtave tė pakicės, dhe se shkalla e afirmimit e jetėsimit tė tyre pėrcakton edhe nivelin e demokracisė si sistem vlerash dhe barazish nė raport me tė Drejtat dhe Liritė Themelore tė shtetasve.
LZHK ėshtė nė gjendje tė zgjidhė me kosto minimale sociale problemet pronėsore nė Shqipėri, duke krijuar kushte optimale pėr kapitalizim tė ligjshėm tė aseteve pronėsore nė treg, duke shkatėrruar kėsisoj informalitetin nė ekonomi dhe kriminalizimin e saj.
Vetėm LZHK ėshtė nė gjendje tė shkatėrrojė mbėshtetjen ekonomike tė krimit tė organizuar, nėpėrmjet zbatimit pa dallim tė Ligjit-Antimafia dhe krijimit tė njė kuadri ligjor tė thjeshtė pėr justifikimin transparent dhe publik tė origjinės sė pronave e pasurive, si parakusht pėr hipotekimin, kapitalizimin dhe tregtimin e tyre.
Shėndoshja e raporteve pronėsore ėshtė parakusht i pėrdorimit me efikasitet tė aseteve, investimeve vendase e tė huaja, pakėsimit nė strukturė tė tregut informal dhe krijimin e njė ekonomie tė shkėputur nga krimi dhe kushtėzimi kriminal.
Njė LZHK me ndikim tė fortė politik, si pjesė e pushtetit tė nesėrm, do tė ndikojė fuqishėm pėr hartimin e politikave ekonomike larg "politizimit" tė ekonomisė, duke ndikuar qė politikanėt-biznesmenė tė mos e pėrdorin politikėn na favor tė bizneseve dhe nė kundėrshtim me interesat shtetėrore, kombėtare, publike dhe private.
Duke e konsideruar punėsimin dhe rendimentin e punės sė shoqėrisė si njė nga premisat dhe shtyllat e zhvillimit, LZHK do tė synojė hartimin e politikave qė rrisin punėsimin, sidomos nė sektorėt e prodhimit, gjithmonė me pėrparėsi ndaj atyre tė shėrbimeve.
Tregu ynė i punės ka si avantazh moshėn e re, cilėsinė e lartė tekniko-profesionale etj..
Nėpėrmjet zgjidhjes pėrfundimtare tė problemeve tė pronėsisė, sidomos tė atyre tė trojeve dhe tokės bujqėsore, LZHK do tė stimulojė punėsimin nė bujqėsi dhe ndėrtim, duke krijuar kushtet pėr shumėfishimin e prodhimit bujqėsor, pakėsimin e importeve, rritjen e eksportit dhe zgjidhjen e krizės sė strehimit nėpėrmjet liberalizimit tė tregut tė ndėrtimeve.
Hartimi dhe stimulimi i politikave tė qarta nė kėto sektorė, mė tepėr ka ēaluar pėr shkak tė paaftėsisė dhe mungesės sė vullnetit politik sesa nga moskuptimi i kėtyre prioriteteve.
Pavarėsisht imazhit tė gabuar, tregu i ndėrtimeve nė Shqipėri vazhdon tė qėndrojė nė kuotat e periudhės sė socializmit, me ndėrtimin e rreth 3000-4000 apartamenteve nė vit, duke mos qenė nė gjendje tė zgjidhė krizėn e strehimit, qė ka tendenca pėrkeqėsimi. Dhe kjo si pasojė e kėrkesės sė ulėt, pėr shkak tė varfėrisė dhe krijimit tė situatave monopoliste nė kėtė fushė, ēka mundėson mbajtjen nė kuota tė larta tė ēmimeve (gjithmonė tė kontrolluara) tė shitjes sė apartamenteve tė reja.
Si krijuese e shoqėrisė sė konsumit dhe e kapitalizmit tė moderuar - e Djathta nė pushtet ka qenė dhe mbetet hartuesja dhe zbatuesja e politikave sociale dhe atyre qė synonin zbutjen e varfėrisė, ndėrsa social-demokracia nė pushtet veēse i ka pėrmirėsuar kėto tendenca pa krijuar gjė. Nė kėtė kuptim, LZHK si pėrfaqėsuese e sė Djathtės autentike bart vizionin mė tė qartė pėr intensifikimin e luftės kundėr varfėrisė, qė ėshtė edhe njė nga shtyllat kryesore tė zhvillimit.
Si poseduese e kapitaleve dhe e vizioneve tė zhvillimit me shtysė interesat ekonomike, e Djathta tradicionale zotėron edhe mekanizmat politikė tė zhvillimit tė shoqėrisė dhe begatimit tė saj, pėrkundėr social-demokracisė qė synon thjesht zgjėrimin e bazės sė politikave sociale dhe ngushtimin e disniveleve nė tė ardhurat midis shtresave shoqėrore.
Nisur nga pasuritė e mėdha hidrike tė vendit, mundėsitė e plotėsimit tė kėrkesave tė popullatės me drita dhe ujė tė pijshėm janė shumė tė mėdha. Por nė dėshtimin e kėtyre objektivave ndaj tė cilave qytetarėt janė tė ndjeshėm, kanė ndikuar paaftėsia skandaloze nė menaxhim dhe politikat e gabuara tė investimeve nė kėta sektorė. Ndryshe nuk ka si shpjegohet fakti qė, ndonėse kapacitetet e furnizimit me ujė tė pijshėm tė qyteteve kryesore tė vendit janė disa herė mė tė mėdha sesa nevojat, shkalla e plotėsimit ėshtė dy-tre herė mė e vogėl se nevojat.
Investimi i afro 700 milionė Euro gjatė pushtetit tė socialistėve nė KESH dhe mosndryshimi i gjendjes, madje keqėsimi, janė tregues i dėshtimit tė kėtyre politikave dritėshkurtėra dhe korruptive.
E bindur se mungesa e zhvillimit tė vendit ėshtė shkaku kryesor i gjendjes katastrofike tė tij dhe e nivelit tė lartė tė varfėrisė, pavarėsisht shifrave tė rreme zyrtare, LZHK vlerėson se vetėm zhbllokimi i pengesave tė zhvillimit dhe futja e vendit nė kėtė proces, ėshtė mekanizmi pėr zgjidhjen e problemeve akute tė shoqėrisė shqiptare.
Duke e konsideruar mungesėn e vizionit pėr zhvillim si paaftėsi tė klasės politike aktuale dhe si implikim tė saj nė skemat antishqiptare pėr interesa pushtetore, LZHK do tė luftojė kundėr psikologjisė sė blerjes sė votave tė "skllevėrve" me copa buke, duke rritur shanset e mėdha tė zhvillimit tonė e bashkė me tė edhe dinjitetin e shqiptarėve, tė cilėt janė tė shtrėnguar tė kėmbejnė verdiktin zgjedhor me koromanen e fėmijėve tė uritur. Kėsisoj frenohet zhvillimi dhe spiralja e mjerimit pjell pushtete tė paligjshme qė frenojnė zhvillimin. Pikėrisht ndėrprerja e kėtij rrethi vicioz, pėrbėn synimin e LZHK nė fushatėn e ardhshme zgjedhore, ku socialistėt, nė kushtet e krizės sė besimit, do tė pėrpiqen tė blejnė abstenimin e elektoratit tė djathtė, duke rrezikuar rotacionin shpėtimtar tė pushtetit. Kėshtu do tė kishim zgjedhje tė "lira", por jo tė ndershme.
SPECIALE
Flet kandidati i "LZHK-Leka I Zogu" nė zonėn nr.4 Shkodėr diplomati Ferit Hafizi
Ferit Hafizi: Ja pse do tė fitoj nė Shkodėr
Profili
Kandidati i "LZHK-Leka I Zogu" nė zonė nr. 4 nė Shkodėr ėshtė intelektuali i shquar dhe diplomati i njohur z.Ferit Hafizi. Ai ėshtė pinjoll i njėrės prej familjeve mė tė mira tė Shkodrės. Kandidati i LZHK-sė z.Hafizi, ka lindur nė Shkodėr nė vitin 1939. Studimet i kreu nė Universitetin e Tiranės nė vitin 1971, ku u diplomua nė Degėn Gjuhė dhe Letėrsi Shqipe. Nga viti 1983 deri nė 1990 ka punuar si specialist nė fondet Albanologji-Ballkanologji, nė bibliotekėn "Marin Barleti" tė Shkodrės. Mė pas, nė vitet '92-'93 ka qenė drejtor i kėsaj biblioteke. Pėr rreth njė vit ai ka qenė diplomat nė ambasadėn e Shqipėrisė nė Pakistan, ndėrsa nė vitet 1994-1996 specialist nė MPJ, Drejtoria e Vendeve Arabe. Gjithashtu Hafizi ka qenė diplomat nė Arabinė Saudite nė vitet 1996-1999. Mė pas ka punuar nė Drejtorinė e Arkiv-Dokumentacionit nė MPJ. Ka dalė nė pension nė vitin 2002. Kandidatėt kryesorė pėrballė tij konsiderohen se janė zotėrinjtė Gilman Bakalli (PD), Musa Heta (PS) dhe Ruzhdi Fatusha (LSI).
Zona zgjedhore nr.4 e Shkodrės pėrfshin disa nga lagjet mė tė vjetra tė qytetit siē janė Tophana, Dudasi Kirasi dhe Rusi, tė cilat ndodhen nė perėndim tė qytetit, pėrbri liqenit tė Shkodrės. Infrastruktura tejet e amortizuar, papunėsia e lartė, numri relativisht i madh i banorėve tė ardhur nga zonat rurale dhe tė veriut tė vendit tonė, legalizimi i tyre etj, janė disa nga problemet mė tė mėdha qė ka kjo zonė. Kėtu do tė kalojė njė pjesė e rėndėsishme e segmentit rrugor tė Unazės sė qytetit, e cila do tė bėjė lidhjen e aksit rrugor Shkodėr-Hani i Hotit me atė Shkodėr-Tiranė. Por fatkeqėsisht, me gjithė premtimet e shumta tė qeverisė qendrore dhe tė donatorėve tė huaj, ky aks akoma ndodhet nė njė gjendje tė shkatėrruar dhe tė pakalueshme. Zona 4, ashtu si pjesa dėrrmuese e Shkodrės ka njohur shumė pak investime dhe pėr pasojė burimet e brendshme tė punėsimit janė shumė tė pakta. Aktiviteti kryesor ėshtė ai tregtar, por mungojnė investimet prodhuese. Turizmi ėshtė shumė i varfėr pėr shkak tė infrastrukturės sė dobėt dhe mungesave tė tjera.
Intervista
1-Si e vlerėsoni vendimin e partisė suaj pėr t'ju kandiduar nė zonėn nr.4?
Ferit Hafizi (LZHK). Pavarėsisht se pėrgjigjen e saktė mund ta japin ata qė e morėn kėtė vendim, pėr veten time mund tė them se kjo gjė mė ka prekur thellė. Do tė shkonte shumė gjatė tė shpjegoja elementėt qė kanė tė bėjnė nė kėtė rast, tė tilla si vlerėsimi i lartė, besimi qė kanė tek unė, shpresat qė ushqehen dhe pas gjithė kėtyre nuk ke si tė thuash me vete; A do tė jem nė lartėsinė e duhur? Me besimin se njė e djathtė reale e bėn shtetin dhe demokracinė, kam hyrė me kėnaqėsi nė kėtė garė.
2-Cilat janė disa nga problemet kryesore tė zonės suaj dhe ēfarė premtoni pėr zgjidhjen e tyre?
Ferit Hafizi (LZHK). Unė i njoh problemet aq sa mund t'i njohė njė banor i thjeshtė, ndaj jam i sigurt qė ka tė tjerė qė teknikisht i njohin mė mirė dhe pikėrisht me kėta do tė bashkėpunoj. Unė ju ftoj t'i kushtoni vėmendje sloganit tonė; Ne bėjmė shtet! Kjo do tė thotė shumė dhe ne do tė pėrpiqemi t'ia shpjegojmė elektoratit sa mė gjerė e mė thellė domethėnien e saj. Duke qenė se sot problemet janė tė shumta, nganjėherė ka njė prirje qė ato tė thjeshtohen nė dy-tre elemente jetėsore si uji e dritat. Ne s'mund tė gėzohemi qė nė kėtė prag fushate vėrejmė se problemi i ujit dhe i dritave u zgjidh si me magji. Eshtė mėkat t'ua kursesh fjalėt e mira drejtuesve tė KESH-it. Kjo tregon se ka specialistė qė zgjidhin probleme tė tilla jetėsore dhe shumė shpejt! Tė bėsh shtet, tė kesh shtet do tė thotė qė ai tė jetė njė sistem i pėrhershėm i jetės sonė, qė probleme tė tilla tė funksionojnė pavarėsisht nga fushatat partiake, vullnetet subjektive dhe kjo pėr ēdo fushė tė jetės ku duhet tė ndjehet dora e shtetit.
3-Pse besoni se do tė fitoni nė kėto zgjedhje?
Ferit Hafizi (LZHK). Zakonisht fushatat shoqėrohen me zhurmė e bujė, me shumė fjalime e premtime e qė s'mund tė thuash qė s'e bėjnė efektin e tyre. Kėtė deri nė njė farė shkalle. Po ashtu, bėhen edhe disa punė, qė gjithsesi kanė dobinė e vet; diku njė rrugė, ca fonde tė shpenzuara aty-kėtu. Megjithatė, edhe ata qė duan tė shquhen nė kėsi raste fushatash e kanė kuptuar nevojėn e ndryshimeve dhe kjo ėshtė arsyeja qė fjala ndryshim artikulohet aq shumė sot. Unė i siguroj ata qė presin fushatėn tonė dhe u them tė kenė besim, pasi kjo do tė jetė njė fushatė ndryshe.
4- Cilat janė avantazhet tuaja ndaj kandidatėve tė tjerė?
Ferit Hafizi (LZHK). Fjalėt e bukura dhe listat e titujve nuk bėjnė shumė punė. Avantazhi, pėr tė cilin si unė edhe elektorati ynė ėshtė i sigurt, qėndron te simboli ynė fisnik; Mbreti Leka I-Zogu. Kemi kaq vite qė menjėherė pas rėnies sė simboleve tė komunizmit, krijuam idhuj tė rremė duke u atribuuar atyre lirinė qė na e fali Zoti, duke bėrė njė krim ndaj tė vėrtetės dhe kjo fushatė mendoj se do tė shėrbejė pėr tė ndriēuar disa tė vėrteta themelore, pa njohjen dhe respektimin e tė cilave nuk kemi si tė ecim pėrpara.
Gazeta "Panorama"
Intervistė e kandidatit tė "LZHK - Leka I Zogu" nė zonėn 39 Laprakė
Dr.Henrik Zotaj: Sekreti i fushatės sime nė Laprakė
Profili
Nė Zonė 39 tė Laprakės kandidati i "LZHK-Leka I Zogu" z.Henrik Zotaj, ndihet i qetė dhe me mjaft besim pėr tė fituar. Ai konsideron se kandidimi i tij do tė jetė i suksesshėm pėr shkak se partitė e tjera janė konsumuar. Pėrballė tij nė kėtė garė janė 3 kandidatė kryesorė si: Majlinda Bregu (PD), Petrit Malaj (PS) dhe Sokol Axhemi (LSI). Zona ku ai kandidon konsiderohet si mė ekzemplarja e probleme tė thella qė ka kryeqyteti. Kjo zonė qė pėrfshin Laprakėn deri nė Kodėr Kamėz quhet edhe njė njė Tiranė e dytė, nė tėrė kuptimin e saj, jo thjesht pėr shkak tė afėrsisė gjeografike dhe arterieve rrugore tė pėrbashkėta, por edhe pėr shkak tė problemeve tė ngjashme. Kriza e Laprakės ka traditė tė gjatė kohore, por ajo ėshtė shumėfishuar me problemet qė ka krijuar mbipopullimi dhe informaliteti. Kjo zonė, shtrihet nga hyrja e Laprakės deri nė godinat e Institutit Bujqėsor.
Kandidati i LZHK, mjeku i njohur e specialisti onkolog Dr.Henrik Zotaj kandidon pėr herė tė parė si si deputet. Ai ka lindur nė vitin 1970 nė Mat, por aktualisht banon nė Tiranė. Ka qenė njė nga studentėt e lėvizjes studentore tė dhjetorit '90. Studimet e larta i ka kryer pėr Mjekėsi. Nė vitet 1996-2000 ka punuar si mjek nė Bulqizė, ndėrsa nė vitet 2000-2003 ka punuar nė shėrbimin e onkologjisė paliative Tiranė. Qė nga viti 2003 ai punon pranė shėrbimit onkologjik nė Tiranė. Henrik Zotaj ka qenė i angazhuar dhe mė parė nė politikė, ku nga viti 1995 deri nė vitin 1999 ka qenė njė nga drejtuesit kryesorė tė PD-sė nė rrethin e Matit dhe Bulqizės. Pėrmendim faktin se Henrik Zotaj qė nga viti 1999 e mė tej ėshtė njė nga drejtuesit e lėvizjes reformatore dhe njė ndėr drejtuesit e PDRn-sė, e cila ka qenė njė parti e krijuar dhe e udhėhequr nga z.Dashamir Shehi.
Intervista
1-Cilėt mendoni se do tė jenė zgjedhėsit qė do t'ju votojnė?
Henrik Zotaj (LZHK). LZHK-ja ėshtė formacioni mė i djathtė politik nė vend, e djathta reale dhe do tė votojnė pėr ne familjet e mėdha fisnike, gjithė njerėzit fisnikė tė kėtij vendi, ish tė persekutuarit politikė tė diktaturės komuniste, intelektualė dhe njerėz tė thjeshtė, si dhe demokratėt e ndėrgjegjėsuar qė pavarėsisht nga ngjyra partiake e duan Shqipėrinė, si dhe pronarėt, tė cilėt do t'u kthehet prona ose do tė kompensohen plotėsisht. Po ashtu tė gjithė miqtė dhe ata me tė cilėt unė kam punuar, jetuar, qė punoj dhe jetoj sot me ta nė Tiranė. LZHK-ja ėshtė njė forcė e djathtė qė nuk ka lidhje as me te kaluarėn, as me tė sotmen, prandaj dhe do tė na votojnė masivisht nga elektorati i zonės nr. 39.
2-Ku bazohet platforma juaj elektorale?
Henrik Zotaj (LZHK). Platforma ime bazohet nė programin e LZHK-sė, por qė ka edhe specifikat e saj. Ndėr pikat kryesore tė programit tonė janė vendosja e rregullit dhe qetėsisė publike, pajisja e shqiptarėve me pasaporta si nė kohėn e mbretit Zog, krijimi i njė administrate publike tė pacenuar nga grupimet politike, kushdo qofshin ato, shkollimin e detyrueshėm deri nė arsimin e mesėm, hapjen e universiteteve plotėsisht dhe punėsimin pėr tė gjithė shqiptarėt. Ndėrsa pėr Laprakėn, sigurimi i fondeve pėr shtrimin dhe asfaltimin e rrugėve, krijimin e hapėsirave tė gjelbra, ndėrtimin e shkollave dhe kreditimin e biznesit, kreditim pėr tė pastrehėt dhe sė bashku me kėto, hapjen e vendeve tė reja tė punės. Mė e rėndėsishmja, legalizimin e shtėpive tė familjeve tė ardhura nga e gjithė Shqipėria.
3-Papunėsia, infrastruktura janė tė tjera probleme. Cili ėshtė angazhimi juaj?
Henrik Zotaj (LZHK). Papunėsia dhe varfėria janė plagėt mė tė thella nė zonė. Edhe infrastruktura, e cila ėshtė si nė Afganistan. Megjithatė, duke i dhėnė pėrparėsi biznesit tė vogėl dhe tė mesėm, duke kredituar shumė tė tjerė do tė zbusim papunėsinė dhe bashkė me tė varfėrinė e kėsaj zone. Legalizimet do tė jenė njė ndėr pikat qė do tė zbusin varfėrinė, pasi banorėt do tė kenė shtėpinė e tyre tė ligjshme, qė do tė jetė e hipotekuar. Nė qeverisjen tonė do tė sigurojmė fonde dhe donatorė. Nėpėrmjet taksave tė bashkisė qė do tė mblidhen plotėsisht, por qė do tė jenė mė tė ulėta se sot, do tė sigurohet njė infrastrukturė moderne.
4-Ēfarė parashikohet pėr legalizimin nė platformėn tuaj?
Henrik Zotaj (LZHK). Nė zonėn nr.39, Laprakė mbi dy tė tretat janė familje tė vendosura rishtas pas viteve '90. Duke nisur qė nga Kodėr-Kamza, bregu i lumit e deri nė Laprakė pėrparėsia dhe pika e fortė e programit tim do tė jenė legalizimet, tė cilat do tė bėhen duke regjistruar gjithė familjet e zonės nga minibashkia dhe mė pas planimetria e vendosjes, pėrcaktimi i infrastrukturės rrugore, shkollave, kopshteve etj. Tė gjitha kėto do tė bėhen nė njė periudhė 2-vjeēare dhe sė bashku me legalizimin do tė krijohet dhe infrastruktura e lagjeve. Kush mund tė cenohet nga ndėrtimi i infrastrukturės do tė kompensohet ose do tė kreditohet. Brenda kėsaj kohe ato do tė jenė qytetarė tė dorės sė parė dhe jo tė dorės sė tretė, siē janė sot.
Gazeta "Panorama"
Faqe 5
Zėdhėnėsi i PLL flet pėr fushatėn e vet elektorale nė zonėn 43 nė Kamėz
Astrit Kola: Ja platforma ime pėr Kamzėn
Zėdhėnėsi i PLL z.Astrit Kola ėshtė kandidat pėr deputet i "LZHK-Leka I Zogu" nė zonėn e Kamzės nr.43. Ai kandidon pėr herė tė parė si deputet nė kėto zgjedhje. Z.Kola ėshtė pinjoll i njėrės prej familjeve mė tė njohura tė Matit. Ai ka lindur nė qytetin e Burrelit nė vitin 1955. Studimet e larta i ka kryer nė Universitetin Bujqėsor tė Tiranės, nė degėn Mjekėsi Veterinare. Pėr shumė vite ka punuar nė profesionin e tij. Angazhimi i tij nė politikė ka nisur qė nė vitin 1990, si njė nga themeluesit e PD-sė; angazhim qė pėrfshin kontribute dhe pjesėmarrje nė forume drejtuese lokale tė kėsaj partie dhe nė mediat e djathta opozitare. Prej disa vitesh tashme ėshtė anėtar i Partisė Lėvizja e Legalitetit, ku mbulon funksionin e zėdhėnėsit politik tė saj, si dhe tė kryeredaktorit tė organit tė saj periodik, gazetės "Atdheu". Astrit Kola ka qenė mjaft aktiv nė shtypin shqiptar, kryesisht nė gazetat e djathta, nė tė cilat ka botuar mjaft artikuj me tematikė politike. Nė vitin 2002-2003 ka qenė edhe zėdhėnės i Oborrit Mbretėror Shqiptar. Sot ėshtė anėtar i forumeve mė tė larta tė PLL. Kandidimi i tij ėshtė njė pikė e fortė e PLL nė kėto zgjedhje.
Zona ku ai kandidon ėshtė njė nga problematiket nė vend, pasi pėrfshin edhe "Bathoren" e famshme. Kryefjala e problemeve tė kėsaj zone janė legalizimet e banesave dhe pronave, qė janė ngritur nė Kamėz dhe Bathore pas viteve '90. Duke qenė simboli i zonės informale, Kamza prej vitesh ėshtė pjesė e debatit publik dhe politik, pėr shkak tė nevojave tė saj urgjente pėr urbanizim dhe zhvillim. Pėrballė z.Kola nė kėto zgjedhje janė z.Safet Sula i PD-sė, z.Mustafa Tola i LSI-sė dhe z.Shyqyri Duraku i PS-sė, megjithėse nuk pėrjashtohet edhe ndonjė suprizė me kandidatė tė pavarur, siē ndodh jo rrallė nė zona tė tilla problematike.
Intervista
1-Cilėt do jenė zgjedhėsit qė do votojnė pėr ju?
Astrit Kola (LZHK). Zgjedhėsit qė do tė mė votojnė janė ata qė, nė vitin 1997, votuan pro referendumit pėr ndryshimin e formės sė regjimit politik nė Shqipėri. Pra, nė favor tė NMT, Leka Zogu I. Pikėrisht, kėta zgjedhės do tė jenė ata qė do tė votojnė sėrish pėr alternativėn e drejtuar dhe pėrfaqėsuar nga NMT, Leka Zogu, rrjedhimisht edhe pėr mua, si njėrin nga kandidatėt e Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar.
2-Cilat janė pikat kryesore tė platformės suaj elektorale?
Astrit Kola (LZHK). Pika kryesore e platformės ėshtė premtimi dhe shtjellimi i argumentuar i idesė se vetėm LZHK-ja mund tė ndėrtojė dhe garantojė shtet dhe institucione tė vėrteta demokratike. Shteti fantazmė aktual, i uzurpuar plotėsisht dhe nė tė gjitha qelizat nga mafia politike, me vakumin institucional dhe arbitraritetin skandaloz, dhe jo vetėm qė pėrbėn komponentin mė negativ tė krizės totale, por ka stimuluar krijimin dhe potencimin e idesė sė gabuar, sipas sė cilės, ne shqiptarėt nuk jemi tė aftė tė bėjmė shtet.
3-Legalizimi ėshtė njė shqetėsim i madh, kryesisht pėr zonėn tuaj. Keni menduar ta trajtoni kėtė problem?
Astrit Kola (LZHK). Angazhimi im nė zgjidhjen e problemit tė legalizimeve, (nėse arrij tė zgjidhem deputet), do tė jetė legalizimi i zonave informale dhe ndėrprerja e menjėhershme e pėrhapjes sė dukurisė sė zaptimit tė paligjshėm tė trojeve tė lira. Ndėrsa, pėr sa i pėrket kompensimit tė pronarėve, LZHK-ja do ta realizojė atė nėpėrmjet dhėnies sė trojeve shtetėrore akoma tė pauzurpuara nga mafia me koperturė politike, dhe sidomos nėpėrmjet konfiskimit tė trojeve tė zėna nga pushtetarėt dhe mafiozėt.
4-Njė tjetėr problem ėshtė varfėria dhe papunėsia. Nė programin tuaj elektoral, ēfarė parashikohet?
Astrit Kola (LZHK). Luftėn kundėr varfėrisė, LZHK-ja do ta bėjė nėpėrmjet zbatimit tė programeve tė njėmendta kundėr varfėrisė dhe atyre pėr zhvillimin ekonomik, zgjidhje qė janė prioritare nė platformėn tonė politike dhe elektorale. Pas ērrėnjosjes sė varfėrisė, qė ėshtė plaga mė e rėndė nė njė shoqėri demokratike dhe njėkohėsisht shprehje e tiranisė sė kamufluar tė oligopoleve dhe segmenteve tė politikės sė lidhur me to, lufta kundėr papunėsisė do tė jetė shumė mė e lehtė.
Mustafa Tola (LSI) Problemet mė madhore qė ka zona ku kandidoj unė janė varfėria dhe papunėsia. Varfėria shprehet te kushtet e jetesės dhe pamundėsia qė kanė qindra familje pėr tė bėrė njė jetė normale. Papunėsia, burim kryesor i kėsaj gjendjeje, ėshtė plaga qė vulos situatėn nė Kamėz. Pavarėsisht pėrpjekjeve qė janė bėrė, pėrsėri kjo zonė ka papunėsinė mė tė madhe. Kjo situatė nuk ėshtė mirė as pėr Tiranėn. Stabiliteti i zonės sė Kamzės ėshtė progres edhe pėr Tiranėn.
5-Vlerėsimi juaj pėr rivalėt?
Astrit Kola (LZHK). Pavarėsisht se e vlerėsoj realisht fuqinė politike dhe mbėshtetjen e tyre, ndiej se mund t'i rivalizoj me dinjitet. Mendoj se nė raport me ta kam avantazhe nė planin politik, ideor dhe programor. Jam i bindur se gara nė zonė tonė do tė jetė intriguese, e fortė dhe dinjitoze.
Marrė nga Gazeta "Panorama"
Kush ėshtė profesori i muzikės qė mbron ngjyrat e LZHK-sė nė zonėn 42 Tiranė. Profil dhe intervistė
Renato Radoja: Pse kandidova pėr LZHK-nė e Mbretit Leka
Profesori Robert Radoja shpjegon nė njė intervistė dhėnė gazetės "Panorama" arsyet e angazhimit e tij politik nė kėto nivele, duke kandiduar pėr deputet ne siglėn e "LZHK - Leka I Zogu". Profesor Robert Radoja ėshtė njė ndėr emrat mė tė mėdhenj tė artit muzikor shqiptar dhe njėkohėsisht tė pedagogjisė. Ai nė kėto zgjedhje ka preferuar tė garojė ndoshta nė garėn mė tė vėshtirė qė mund tė ishte pėr tė, nė atė pėr deputet. Por ai ka si kredo se pėr kėtė vend duhet tė sakrifikosh deri edhe pikėn e fundit tė gjakut. Radoja ėshtė njė familje artistėsh dhe nė breza tė ndryshėm kanė dalė emra tė shquar. Vetė profesori i njohur (nxėnės i emblematikut Ramadan Sokoli) tregon nė intervistėn e tij edhe se pse u angazhua pas kaq kohėsh nė politikė. Pėrballė tij gjenden disa kandidatė, ndėr mė kryesorėt mund tė pėrmendim Pėllumb Xhufi (LSI), Musa Ulqini (PS) dhe Neritan Sejamini (PD).
Profesor Robert Radoja ka lindur nė vitin 1938. Shkollimin bazė e ka kryer nė Konservatorin e Tiranės pėr piano. Pas pėrfundimit tė studimeve universitare, ai ka punuar njė jetė tė tėrė pranė fėmijėve nė Pallatin e Pionierėve. Mė pas, pėr rreth gjashtė vjet ka punuar si redaktor i muzikė sė filmit nė Kinostudio. Vitet e fundit, para se tė dilte nė pension, ai ka kaluar si pedagog nė Akademinė e Arteve nė muzikėn e dhomės. Ai ia ka kushtuar artit gjithė jetėn e tij, dhe ka qenė nė stafin organizues tė festivalit operistik Marie Kraja. Edhe pse ka dalė nė pension nė vitin 2000 ai nuk e ka braktisur fushėn e artit, pasi ka kontribuar nė spektaklin 'Kėngėt e Shekullit', tė organizuar nė televizionin "Klan". Ai ka kontribuar nė zhvillimin e artit nė Shqipėri. Robert Radoja ėshtė babai i dy fėmijėve. Angazhimin e tij nė politikė sė fundmi, nė radhėt e "Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu", e lidh dhe me origjinėn e familjes sė tij, e cila ka qenė e lidhur historikisht me Dinastinė zogiste.
Intervista
1-Cilėt mendoni se do tė jenė zgjedhėsit qė do t'ju votojnė?
Robert Radoja(LZHK). Unė mbėshtetem nė punėn qė kam bėrė gjithė jetėn. Gjithmonė i ndershėm, kam punuar dhe jam pėrpjekur qė tė kontribuoj pėr diēka tė mirė dhe tė bukur. Pėr sa i pėrket aspektit tė dinjitetit dhe ndershmėrisė, besoj se nuk jam nė gjendje tė premtoj, por nėse do tė ndėrmarr diēka jam krejt i bindur qė do ta ēoj deri nė fund. Njerėzit qė do tė vlerėsojnė kėto do tė jenė ata qė do tė mė votojnė.
2-Kush janė problemet qė shqetėsojnė komunitetin e zonės dhe cili do tė jetė angazhimi juaj nė zgjidhjen e tyre?
Robert Radoja(LZHK). Rikonstruktimi i jetės sociale ėshtė tėrėsisht i domosdoshėm. Ajo qė mė shqetėson mė tepėr ėshtė mosha, e cila edhe pse nė lulėzimin dhe produktivitetin e saj mė tė madh mendor e intelektual e shpenzon kohėn kot, sepse nuk i krijohen prioritete dhe mundėsira pėr zhvillim. Nuk po flas pėr anėt negative tė jetės sepse ato kanė qenė gjithmonė. Diēka duhet tė bėhet nė kėtė drejtim, sepse ėshtė tepėr shqetėsuese qė njė 25- vjeēar tė qėndrojė gjithė ditėn dhe gjithė natėn nė kafe. Kjo ėshtė njė pikė ndaj tė cilės unė jam i ndjeshėm.
3-Nė cilat pika bazohet platforma juaj dhe fushata elektorale?
Robert Radoja(LZHK). Kryesisht do tė jetė te zhvillimi i artit. Ne e kemi nisur me shumė pėrpjekje. Historikisht janė thėnė dhe gjėrat nuk janė bėrė. Tani mund tė fillohet, duke pasur besim tek ata qė kanė hedhur rrugėt e para tė zhvillimit tė artit, tė dinjitetit dhe tė inteligjencės shqiptare qė pas viteve '25 e mė afėr dhe qė na sollėn deri kėtu. Duhet tė bėjmė qė shkollat artistike tė jenė mė serioze, pasi ka institucione qė funksionojnė nė pikė tė hallit. Janė artistėt qė punojnė nė kushte mesatare dhe nėnmesatare, pa pėrmendur anėn morale, pa pėrmendur asnjė njeri tė ēfarėdolloj bindjeje qoftė.
4-Si i vlerėsoni rivalėt tuaj nė kėto zgjedhje?
Robert Radoja(LZHK). Secili ka mendimin e vet, opinionin e vet, dhe hidhet pėrpara elektoratit pėr t'i besuar. Tė gjithė janė tė shkolluar, tė kulturuar.
5-Cilat mendoni se janė epėrsitė tuaja ndaj kandidatėve tė tjerė?
Robert Radoja(LZHK). E para ėshtė se unė e ndjej thellėsisht e shpirtėrisht qė tė jap pėr kėtė vend deri nė pikėn e fundit tė gjakut. E dyta qė unė e vlerėsoj veten tė ndershėm, dhe e treta ėshtė se ne kemi nevojė pėr dinjitet. Ne pėrdorim gjithmonė termin "do tė hyjmė nė Europė' dhe kėtu nuk mund tė hyjmė pa dinjitet.
Marrė nga gazeta "Panorama"
Shprehet kreu i fushatės elektorale tė "LZHK-Leka I Zogu", deputeti Dashamir Shehi
Dashamir Shehi: Ka ardhur dita pėr tė rindėrtuar shtetin shqiptar
Deputeti Dashamir Shehi ėshtė njė nga kandidatėt mė tė mundshėm tė "LZHK-Leka I Zogu" pėr tė fituar nė garėn direkte nė maxhoritar. Kjo lidhet jo vetėm me emrin e shkėlqyer tė tij si politikan, por edhe me zonėn ku ai kandidon, e cila pėrfshin disa lagje tė vjetra tiranase, pra autoktone dhe tradicionale. Zona nr.40 ku kandidon z.Shehi u krijua nga bashkimi i disa "copave", e pėrbashkėta e vetme e tė cilave ėshtė vetėm fakti se bėjnė pjesė nė kryeqytet. Ajo fillon nė "Rrugėn e Durrėsit", devijon nė njė pjesė tė rrugės "Myslym Shyri", mė pas kalon tė gjithė qendrėn e Tiranės dhe vazhdon nė sheshin e Pazarit tė Ri dhe gjarpėron mė tej nga zona e ATSH-sė te Ministria e Jashtme pėr tė pėrfunduar nė "Rrugėn Bardhyl". Pėrballė deputetit Shehi nė kėtė zonė, kandidojnė edhe Majlinda Keta e PS, Gėzim Karapici i PD dhe Sokol Nako i LSI-sė.
Z.Dashamir Shehi ka lindur nė vitin 1957 nė Tiranė. Eshtė i martuar dhe ka dy fėmijė. Qė nga viti 1991 ai ėshtė deputet i Kuvendit tė Shqipėrisė, dhe nė kohė tė ndryshme ka qenė kryetar i komisionit parlamentar tė Mbrojtjes si dhe anėtar i komisionit parlamentar tė Ekonomisė. Shehi e ka nisur karrierėn e tij politike si anėtar i Partisė Demokratike dhe fillimisht ka qenė ministėr i Punės, Emigracionit dhe Ēėshtjeve Sociale. Mė pas, nė vitet 1994 deri nė 1996 ka qenė zėvendėskryeministėr si dhe ministėr i Ndėrtimit dhe Turizmit. Nė vitin 1999, Shehi u shkėput nga PD-ja, duke qenė njė ndėr njerėzit qė krijuan PDR-nė. Por ai nuk qėndroi gjatė mes reformatorėve, pasi pak kohė mė vonė u largua nga PDR dhe krijoi partinė PDRn-nė. Tashmė ėshtė nė "LZHK-Leka I Zogu", ai ku ai ėshtė drejtues i fushatės elektorale. Dashamir Shehi ka mbaruar studimet e larta nė Fakultetin e Ekonomisė, por edhe Fakultetin e Ekonomisė Agrare. Ai ka besim tė fortė nė bindjet se e djathta dhe LZHK do tė korrin njė fitore historike nė kėto zgjedhje. Kandidimi i tij ėshtė njė pikė e padiskutueshme e forcės sė LZHK-sė. Shehi shquhet pėr njė oratori tė rrallė dhe aftėsi tė jashtėzakonshme polemizuese.
Intervista
1-Cilėt do tė jenė zgjedhėsit qė do tė votojnė pėr ju?
Dashamir Shehi (LZHK). Shqiptarėt e ndershėm dhe patriotė qė realisht gjykojnė se ka ardhur dita pėr tė rindėrtuar shtetin shqiptar, pėr tė shkėputur nga duart e partive institucionet e shtetit shqiptar. Padyshim bazohem nė atė qė ėshtė pjesa tradicionale e sė djathtės shqiptare ku marrin pjesė edhe partitė e djathta historike shqiptare, pronarėt, tė pėrndjekurit politikė, por sidoqoftė shumica e votave do tė vijnė nga njerėzit e mėrzitur nga kjo keqqeverisje e kėtyre tetė vjetėve dhe nga ky rotacion i vazhdueshėm midis dy personazheve qė nuk i kanė prurė ndonjė shkėlqim tė madh nė kėto 15 vjet Shqipėrisė, dhe duhet tė jemi realist. Pra, shpresojmė qė shqiptarėt tė dalin tė votojnė qė tė ndėrrojnė realisht situatėn e tyre. Ndaj besojmė qė elektorati ynė nuk do tė jetė thjesht i shtresėzuar nė tė djathtėn, por do tė shkojė pėrtej saj, duke iu afruar vijės sė qytetarėve shqiptarė qė realisht duan tė ndėrtojnė njė shtet shqiptarėsh.
2-Ku bazohet platforma juaj elektorale?
Dashamir Shehi(LZHK). Unė do tė kandidoj nė njė zonė qytetare, nė tė cilėn fatmirėsisht nuk janė problemet normale si dritat, uji, etj. Kėshtu qė, mė shumė se pretendimi pėr t'i ofruar kėtė lloj shėrbimi qytetarėve, unė i ftoj qė tė mė votojnė politikisht, tė mė votojnė pėr kėtė alternativė, pėr tė bėrė njė shtet, i cili ka rregulla, ka ligje, ka disiplinė, ka punė, dinjitet dhe barazi pėrpara ligjit pėr tė gjithė, si dhe barazi ekonomike. Kėshtu qė, unė theksoj qė kjo qė ėshtė pjesa mė e kultivuar dhe e kulturuar e kryeqytetit dhe e gjithė Shqipėrisė, besoj qė do tė kenė maturinė dhe menēurinė, siē e kanė pasur gjithmonė, qė tė ndėrmarrin nisma tė reja, ta kuptojnė kush ėshtė fryma e re dhe mentaliteti politik qė ka afruar nė politikė. Mė shumė se sa nga fanatikėt e zonave tė ndryshme unė besoj nė logjikėn, nė realizmin politik dhe nė dinjitetin qė kanė kėta qytetarė nė kėtė zonė tė Tiranės nė veēanti.
3-Cilat janė problemet qė ka zona dhe cili do tė jetė angazhimi juaj nė zgjidhjen e tyre?
Dashamir Shehi (LZHK). Do tė shkoj pėr t'u bėrė njė legjislator. Nuk do tė jem si kryetar i njė komune nė kuptimin qė do tė shkoj dhe t'u zgjidh problemin e strehimit, apo tė dritave, qė edhe kėtu ekzistojnė si nė ēdo zonė, por shkoj qė t'i pėrfaqėsoj politikisht dhe besoj se mė njohin nė kėtė lloj funksioni. Sigurisht nė njė shtet qė ėshtė mė i mirė, pa dyshim qė ka edhe mė shumė drita, mė shumė punė dhe mė shumė shanse biznesi pėr tė gjithė qytetarėt. Kėshtu qė, unė nuk jam njeri qė premtoj se do t'ju shtroj rrugėt dhe do t'ju rregulloj strehimin, sepse kėto janė gjėra qė janė pėrtej kompetencave tė mia. Ajo qė ofroj ėshtė platforma ime politike, dinjiteti personal dhe dėshira e pafundme qė realisht punėt nė Shqipėri tė shkojnė krejt ndryshe nga si kanė shkuar deri mė sot.
4-Vlerėsimi juaj pėr rivalėt?
Dashamir Shehi (LZHK). Gjykoj se rivalėt janė qytetarė tė Tiranės, tė shkolluar dhe nuk zbres nė mungesėn e qytetarisė pėr tė mos i takuar nė raste personale, ata tė cilėt konsiderohen rivalėt e mi, apo qoftė dhe kundėrshtarė. Por, gjykoj qė kanė bėrė zgjedhjen e gabuar. Politikisht kanė bėrė zgjedhjen e gabuar, sepse pas kaq vjetėve duhet tė kishin qartėsinė, moralin politik qė gjėrat nuk ndryshohen duke u kthyer sėrish mbrapsht.
5-Cilat janė epėrsitė tuaja ndaj tyre?
Dashamir Shehi (LZHK). Nė radhė tė parė ėshtė eksperienca politike qė kam, imazhi publik, i cili besoj se ėshtė i mirė, dinjiteti im personal, pasi kam 15 vjet nė politikė dhe kam firmosur me miliona dollarė nė emėr tė shtetit shqiptar dhe nuk ka dalė njeri qė tė ankohet, as Prokuroria, as Kontrolli i Shtetit, as media, persona tė caktuar. Hyra nė politikė si pasanik dhe dola fukara. Hyra si pasanik nė kuptimin qė jam njė nga pronarėt e mėdhenj tė kėtij qyteti dhe aktualisht vazhdoj tė jetoj shumė poshtė sesa shumė fukarenj, qė dje hynė me brekė dhe me kanatiere nė politikė, dhe dolėn me kostume luksoze.
"Panorama"
Zona 67 - Fier, aty ku kandidon z.Gėzim Veliu pėr "LZHK - Leka I Zogu"
Gėzim Veliu: LZHK ėshtė e vetmja forcė atdhetare
Profil
Nė zonėn 67 nė Fier kandidon nė siglėn e LZHK ekonomisti i shkėlqyer z.Gėzim Veliu. Ai ka besim nė alternativėn LZHK si e vetmja alternativė shtendėrtuese e atdhetare. Z.Gėzim Veliu ka lindur nė Fier nė vitin 1958, ėshtė i martuar dhe ka dy fėmijė. Ky ėshtė kandidimi i parė i tij nė zgjedhje, nėn siglėn e "Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu". Studimet e larta i ka kryer nė fakultetin Ekonomik nė Universitetin e Shkodrės. Mė pas ka ndjekur nė sistemin pa shkėputje nga puna degėn Biznes, po nė kėtė universitet ku ka pėrfunduar rezultate tė shkėlqyera. Gėzim Veliu nga viti 1991 deri nė vitin 1995 ka punuar nė import-eksport, ndėrsa nė vitet 1995-2005 ka qenė pronar i fabrikės sė miellit nė qytetin e Vlorės. Eshtė i njohur kudo nė Fier pėr korrektesė dhe profesionalizėm. Me bindjen se modeli qė zbatoi Mbreti Zog I nė qeverisjen e tij ka nevojė tė rikthehet, ka provuar tė hyjė nė politikė. Ai shprehet se LZHK-ja mund tė rikthejė besimin te shteti dhe institucionet e tij. Pėrballė tij kandidatėt mė tė fortė janė Petro Koēi (PS), Vasillaq Ngresi (PD) dhe Haxhi Kalluci (LSI). Gėzim Veliu vlerėson se ai ėshtė pėrfaqėsuesi mė autentik i sė djathtės ndėr kandidatėt e kėsaj zone, dhe beson se shqiptarėt nė kėto zgjedhje do tė votojnė pėr tė djathtėn.
Intervista
1-Cilėt janė zgjedhėsit qė do tė votojnė pėr ju?
Gėzim Veliu (LZHK). Ata do tė janė tė spektrit tė djathtė, dhe jo vetėm kėta, por edhe ata qė deri dje nuk kanė shkuar nė kutitė e votimit. Duke qenė kandidat i LZHK-sė, mendoj se edhe ajo pjesė intelektuale e majtė qė nuk e gjen dot veten nė PS nga keqqeverisja, do tė votojė pėr mua. Kėshtu ata votojnė pėr mbretin, votojnė pėr alternativėn e djathtė, pasi siē e kemi shprehur edhe nė sloganin tonė, "Ne bėjmė shtet". Jam bir i njė familjeje tė thjeshtė fierake dhe zgjedhėsit e mi do tė jenė elektorati i thjeshtė, tė cilėt do tė mė vlerėsojnė mė shumė se ēdo kandidat tjetėr.
2- Ku bazohet platforma juaj elektorale?
Gėzim Veliu (LZHK). Ne kemi njė slogan qė thotė: "Ne bėjmė shtet". Duke pasur kėtė slogan do tė bėjmė njė shtet ligjor tė ndarė nga subjektet politike, i cili t'i shėrbejė gjithė popullit dhe jo individėve tė caktuar. Kemi disa pika kryesore si; liria e individit dhe nuk do tė lejojmė qė shteti tė nėpėrkėmbė interesat e individit. Partitė e ndryshme do tė ekzistojnė lirshėm nėn qeverisjen tonė. Me LZHK do tė kemi njė shtet, qė nė themelet e saj do tė jetė atdhedashuria, sepse ne jemi koshientė qė sot ai e ka emrin korrupsion, kemi njė Shqipėri qė e ka emrin koloni dhe kemi njerėz qė e kanė emrin bujkrobėr.
3-Cilat janė problemet qė ka zona dhe cili do jetė angazhimi juaj nė zgjidhjen e tyre?
Gėzim Veliu (LZHK). Kjo ėshtė njė zonė urbane dhe problemet kėtu nuk janė kaq tė mėdha sa nė zonat rurale. Konkretisht infrastruktura dhe gjelbėrimi lėnė shumė pėr tė dėshiruar. Shoh qė janė ndėrtuar pallate qė i zėnė frymėn njėri-tjetrit. Ka dhe probleme si energjia dhe ujėsjellėsi qė shpresoj tė zgjidhen menjėherė. Unė i shikoj me pėrparėsi sepse jo si deputet qė sjell rrugė, sjell dritė e ujė, por si bir dhe banori i kėsaj zone. Do tė bėj ligje sė bashku me parlamentarėt e tjerė, duke kėrkuar me kėmbėngulje pėr projektet, tė ardhura nga buxheti i shtetit etj. Duke pasur programin afatgjatė tė LZHK-sė, unė shpresoj nė zgjidhjen e plotė tė tyre.
4-Cili ėshtė vlerėsimi juaj pėr rivalėt?
Gėzim Veliu (LZHK). I respektoj tė gjithė. Pjesėn mė tė madhe e njoh, qė nga Petro Koēi, qė e kam shok fėmijėrie, Vasillaqin qė jeton kėtu, Haxhiun dhe tė tjerėt. Nuk kam asgjė kundėr tyre, pėrkundrazi, ne jemi nė njė garė tė hapur. Konkurrojmė me programet tona, me figurat dhe personalitetin tonė dhe unė uroj qė nė garėn qė kemi nisur tė jemi tė suksesshėm. Tė nisėsh njė garė elektorale ėshtė e natyrshme, por mendoj se duhet tė fitojė ai qė ka mė shumė besim tek elektorati i vet, ai deputet qė nuk mendon pėr vete, por pėr atė qė ka besuar tek ai, dhe nė kėtė prizėm i shoh si kundėrshtarė politikė pėr subjektin qė ata pėrfaqėsojnė.
5-Cilat janė epėrsitė tuaja ndaj tyre?
Gėzim Veliu (LZHK). Kandidoj nė njė subjekt qė prioritet ka formimin e shtetit ligjor. Nuk kam qenė ndonjėherė nė sferat e larta tė politikės. Unė jam familjar i mirė dhe njeri tepėr i thjeshtė, mė i besuari pėr t'u zgjedhur, pasi thjeshtėsia ime buron nga rrėnjėt e familjes sime. Jam biznesmen dhe nuk mė interesojnė paratė e pista tė politikės.
"Panorama"
KOMENTE
Ligji II i Erionit: " E megjithatė (aty-aty) rrotullohet
Nga Zamir Gjurgji
Prapa kuintave tė "sufler-moderatorėve"
Fushata e zgjedhjeve tė ardhshme ka dalė tashmė nga skema klasike e diskutimit nė ambjente tė hapura - gju mė gju me popullin -, duke iu kthyer stilit modern tė fushatave zgjedhore europine dhe amerikane, - sy mė sy me qytetarin - me sondazhe e ringje elektorale.
Njė fushatė e paraprirė kryesisht nga specialistė tė huaj dhe e monituruar po nga ata, e ka vėnė zgjedhėsin e thjeshtė para njė alternative "adekuate dhe tė pranueshme" me dorėn tek pulti dhe sy e veshė tek "TV-tė shumėngjyrėsh", pėr tė marrė vesh se kush "moderator politik" do fitojė kurorėn dhe cili "sufler mediatik" do t'ia vendosė atė?
Pamundėsia praktike pėr tė ndjekur emisionet nė detaje - ashtu si nė njė kampionat ndėrkombėtar futbolli, qė shikuesi duhet tė bredhė nga njė kanal nė tjetrin, pėr tė ndjekur ndeshje qė zhvillohen afėrsisht dhe nė tė njėjtėn orė - shkakton njė shpėrqendrim tė konsiderueshėm, pasi nė tė njėjtėn kohė duhet tė ndjekėsh pesė pyetjet e Babaramos dhe 25 mė tepėr tė Nanos (Mustafa), opinionet e Fevziut e debatin e Dudushit, tryezėn e Hoxhės apo atė tė Parrucės, shqipen e Xhungės apo "Fahrenheit" e Ballės.
Nė kėtė polifoni zėrash, tekstesh, vlerėsimesh, debatesh e polemikash, zgjedhėsi i thjeshtė mė shumė se elektor, i mbetet tė sillet si selektor (mė shqip, mė shumė si zgjedhės, pėrzgjedhės), e megjithatė e pėrbashkėta e emisioneve tė pėrmendura e tė mospėrmendura, ėshtė se pėrgjithėsisht ringu nuk shfaqet mė si njė duet, as edhe si njė trio, por si njė kuartet.
Sondazhi i NDI-sė, i bėrė publik nė fillim tė majit, pėrcaktoi lojėn "gjysmė-finale" (42%-PD, 34%-PS, 10%-LSI dhe 4%-LZHK) edhe pse "Gallupi" i Erionit kėrkon qė ta ēojė arbitrarisht nė fazėn finale (PD dhe PS nga 34%), duke nxjerrė jashtė gare LZHK-nė dhe LSI-nė.
Pas kėtij pirat-sondazhi tė "Mjaft"-it, filloi njėhershėm tė deformohej "Opinioni" i Fevziut dhe cungohej "Shqip"-ja e Xhungės.
Nga debati i tė mėrkurės sė Fevziut...
Fevziu i sė mėrkurės, jo pa qėllim kishte ftuar Leskajn e PS-sė, Topallin e PD-sė dhe nė krahėt respektivė Milon e PDS-sė dhe Spahiun e LZHK-sė, ku "pas shpinės" sė Fevziut qėndronte Dragoti i AD-sė, si pėr tė bėrė me dije teleshikuesin se figurat qendrore ishin ato femėrore, ndėrsa meshkujt kishin role episodike e tė barasvlershme.
Detaji tjetėr skenik ishte edhe vėnia ballas e dy figurave qė nuk kanė tė njėjtėn peshė nė politikėn-partiake, Milon dhe Spahinė. Milo vinte si njė kryetar i njė Partie tė ndarė tre pjesė: - Nga PSD e Gjinushit, Milos dhe Laēos, nė PSD-nė e Gjinushit, nė PDS-nė e Milos dhe PBL-nė e Laēos dhe me shterrje individėsh si Pango dhe Apostoli, ndėrsa Spahia nė kahje tė kundėrt, nga Kryetar i PLL-sė, nė pėrfaqėsuesin e LZHK-sė (PLL-Spahia, PDR-Shehi, PDM-Ypi dhe P.Kons-Ruēo) dhe me prurje ballisto-republikane Begeja-Barusha dhe Roqi-Metko.
Gjendur mes cinizmit allamashkullor tė Leskajt, e cila pėrpiqej qė tė lyente me miell tė bardhė kėmbėn e saj "tė ulkonjės", konstatimeve tė sakta tekniko-statistikore tė Topallit, tentativave dėshtake tė Milos pėr tė qėndruar mes "progresit" tė Leskajt dhe "regresit" tė Topallit me "progres minimal", - Spahisė s'i mbetej veēse nė kohėn e tij tė futur nė ujė, tė demaskonte rolin e shtetit si njė instrument qė varfėron skajshėm qytetarėt e tij, duke i cenuar pikėsėpari nė dinjitetin e tyre, tė demaskonte ujėsjellėsat dhe rrugėt e Milos, duke i bėrė me dije se pėr tė udhėtuar mes dy qyteteve shqiptare, nė rastin mė tė mirė duhet tė pėrshkosh gjashtė qytete dhe nė rastin mė tė keq, tre shtete; tė demaskonte rolin tejet tė shfytyruar tė shtetit aktual shqiptar nė politikat ekonomike, si pasojė e tė cilave numri i vetėvrasjeve tė kryefamiljarėve shtohet nė mėnyrė galopante (kėtu gjen vend e futet maniako-psikologu Dragoti dhe i kėrkon njė emėr kryefamiljari!!!); tė vlerėsonte rolin e shtetit tė Zogut (dhe tė pėrballej me Milon qė si nolist i thekur gjente shteg pėr tė sulmuar Monarkinė), tė ishte realist duke u prononcuar se spektri politik shqiptar nuk ėshtė dy-polar, por "katėrkėndėsh" e tė ndeshej me cinizmin tipik tė Fevziut, me shprehjen e tij pėrmbyllėse "tani nė fund e gjete pėr tė thėnė kėto"... Prandaj edhe nė fund tė (e)misionit televiziv, Spahiu doli politikisht e moralisht i fituar nga kurthi i "opinionistėve"...
...tek dueli i tė enjtes sė Xhungės
"Shqip", emisioni mė i spikatur i TCH-sė, 24 orė mė pas, i ofronte teleshikuesit tė gjerė njė inskenim thuajse tė njėjtė si ai i Fevziut tė Klanit, mbėshtetur nė "Eurekėn" e Erion Veliajt: "E megjithatė, (aty-aty) rrotullohet".
Drejtuesja e nisi me njė provokim gazetaresk emisionin duke "prezantuar partitė e vogla", nė njė kohė qė nė mini-ekranet shfaqeshin Fatmir Mediu i PR-sė, Skėnder Gjinushi i PSD-sė dhe Dashamir Shehi i LZHK-sė. Nė kėtė mėnyrė, Xhunga "pa dashje" po sinkronizonte lajmin e saj me "diktofonin" e Fevziut, se tė mėdha dhe tė vogla quhen partitė sipas orekseve tė moderatorėve "kombėtarė", e pėr mė tepėr qė njėra prej tyre ishte koalicion.
Kėsisoj, PD-ja qė kishte ftuar Fevziu ishte e paftuar te Xhunga, LZHK-ja ishte po nė atė pozicion-ku kreu i PLL-sė ishte zėvendėsuar me kreun e PDR-sė - vendin e PDS-sė sė Milos e kishte zėnė PSD-ja e Gjinushit, ndėrsa vendin e Dragotit tė AD-sė, e kishte zėnė "dragoi" i PR-sė (rastėsi e ēudi, AD dhe PR, me krerėt Godo-Imami, janė bashkėpartitė e kushtetutės antikombėtare e grekofile sė PS-sė).
Edhe emisioni nė radhė kishte si epiqendėr sulmin ndaj LZHK-nė, por nėse nė rastin e "Opinionit" sulmin me shpatė e kryente Laskaj ndaj Spahisė, kėsaj radhe ishte Mediu kundėr Shehit, nėse "thikėn pas shpine" e kryente Milo demokrat-social, kėsaj radhe e bėnte Gjinushi social-demokrat, i cili gjente rastin pėr tė sulmuar majtas e djathtas, pėr tė provokuar edhe mbi spektrin e politkės shqiptare, se "dominohet nga republikano-demokratėt dhe social-demokratėt Nano-Gjinushi". E pėrsėri LZHK-ja "del tepėr".
E pavlerė pėr tė shtuar rreshta pėr Mediun, pasi ėshtė i vetmi politikan qė njėherazi qahej, qeshte, buzėqeshte, skėrmitej, bėhej serioz, ngryste vetullat dhe imitonte Edi Ramėn alla -republikanēe (nga Olldashi Olldelja, nė Dashi Delja). Fatmiri ndiente kėshtu fundin e njė ushtari pa ushtri e gjeneral tė gjallė.
Shqipja e Xhungės nxori nė pah edhe nervozizmin "in extremis" tė Gjinushit, tė cilit tashmė nuk i dilnin llogaritė matematikore pėr ta shpėtuar Partinė e tij, por i kishte mbetur tė rrotullonte poshtė e lart stilolapsin e tij qė "nuk lė mė bojė nė fletėn e bardhė tė votimit".
Ndėrsa pėrfaqėsuesit tė LZHK-sė Dashamir Shehi, - edhe pse pėrballej me njė stuhi-histeri republikane nė 'TCH', qė zėvendėsonte murlanin Leskaj-Dragoti ndaj Spahisė, - i mbetej tė sqaronte se pa njė shtet nuk mund tė ketė as politika sociale e as liberale, e tė ishte nė sintoni me homologun e tij Spahiu, mbi katėr forcat relevante tė politikės shqiptare dhe, mbi tė gjitha, pėr tė dhėnė mesazhin se liberal-demokratėt dhe tė djathtėt mund dhe duhet tė bashkėpunojnė mbasi tė marrin votat direkte tė elektoratit shqiptar, dhe jo ato "tė kredive tė selive demokrate e socialiste".
Nuk e dimė se kush ishte dashi dhe delja e emisionit sipas Mediut, por ky i fundit doli rruar e qethur, qoftė si dash e qoftė si dele. Ajo qė vlen tė fokusohet nė kėtė pėshtjellim moti, koalicionesh tė zgjeruar majtas e djathtas, ėshtė diēka mė e rėndėsishme se gjethet e rėna, ėshtė "pylli", edhepse "drurėt" e pengojnė atė. Kėsisoj, nuk ėshtė e vėshtirė tė vėrehet se "ky pyll katėrkėndėsh" ėshtė jo vetėm plot me kėrpurdha shumėngjyrėshe, por mbi te gjitha, me Dushk e Shkozė, Lis dhe Ah.
"Dirty dozen" dhe "13"-a e tyre
Nga Zamir Gjurgji
Kryetari i Partisė Socialiste ia arriti qė me njė mbidozė tė theksuar dėshpėrimi, tė mos u lerė duzinės sė kandidat-deputetėve socialistė tiranas ndonjė alternativė tjetėr, veēse atė tė fundit tė tmerrshėm.Takimi i mbajtur nė fundjavė nė ambjentet e ngushta tė Pallatit tė Sportit, ishte njėherazi shkėlqimi poetik e rėnia e lirė politike e tij dhe Partisė qė drejton.
Tani, edhe ata qė ishin shpresėplotė mbi njė mandat tė tretė socialist, janė kthyer vrik nė shpresėprerė, pasi fytyra e zbehtė e sytė pa jetė tė bashkėshortes sė kryeministrit, shprehnin qartė se "Fatos Nano ka maru", edhe pse zėrat kumbues tė adoleshentėve me shumicė, nxitur nga efekte ndriēuese si ato tė "night-club", krijonin njė kor mbresėlėnės.
Njė politikan karriere si Fatos Nano, qė edhe pokerin e luan si profesionist, e pamundur qė tė luante kartėn e bllofit, kur me kėtė kartė kishte dalė bllof pak mė parė kundėrparti i tij. ("Berisha ik", ėshtė njė sent back i "mesazhit" jofrutdhėnės tė Berishės "Nano ik").
Njė njeri qė detyrohet tė lerė bosh karrigen e kryeministrit dhe vetėtimthi e ri-zė atė, duke bėrė lesheli metistėt dhe mishmash "tė pareformuarit" e Gramozit, zor se do tė prezantonte njė "dirty dozen" pėr tė qeverisur "me duar tė pastra" - siē i kėrkohet me ekzigjencė nga faktori ndėrkombėtar -, zor se do tė luante me "numrin e tersit", nėse do tė kėrkonte njė "full" fitues, pėr tė mbetur "full time" nė lojė.
Nano zgjodhi bllofin me letra tė hapura, si pėr tė treguar se bashkė me (v)erėn ikėn jo vetėm ai, por edhe suita qė e ka ndjekur tranzit nė dy mandatet e tallashqeverisjes.
I gjithė teksti i fjalimit, shihet si fjala e lamtumirės sė njė politikani qė kur e kupton se i ka mbaruar "krediti" vendor e ndėrkombėtar, nuk i bie murit me kokė, por kthen kokėn nga muri, pėr tė dalė nga po ajo portė qė ka hyrė - e pėr kėtė gjest vlen tė konsiderohet diplomat - ndėrsa fjala i tij e lamtumirės nuk do merrte kuptim pa vulėn "e njomė" Voto:
1.Angjelin (qė banania tė shpallet mollė e ndaluar).
2.Toskėn (qė mė shumė uniforma blu tė mbulohen me qefin tė bardhė).
3.Idrizin (qė trau tė bėhet qime).
4. Harasanin (qė KESH-i t'i grabisė paret kesh).
5 Poēin (qė Korridori 8 tė tatohet me 20 % TVSH).
6.Ketėn (qė nxėnėsi tė ketė thonj tė zbardhur e damarė tė nxirė).
7.Ahmetajn (qė Altelecomi tė katandiset si kokoshi nė thelė).
8.Kodhelin (qė kromozomet x apo y, tė mvishen me "silikon")
9.Meksin (qė Tirana e Re t'i mbetet "Dorės sė Vjetėr").
10. Malajn (qė Kaē Ēaushit t'i ndrijė fytyra).
11.Ulqinin (qė lavatriēja tė shndėrrohet nė lavanderi).
12.Ramėn (qė gazetarėve t'u thyhen dhėmbė e dhėmballė).
Fatos Nano tregon nė kėtė mėnyrė se ai dhe vetėm ai ėshtė kapiteni i anijes qė do mbysė, por nėse nė variantin klasik kapiteni e braktis i fundit anijen, nė variantin "progresist" Nano gatitet tė hedhė nė ujėrat e ndotura tė Lanės "dymbėdhjetėshen e pistė", dhe ashtu i pari, pret njė "copter" qė ta tėrheqė me shpejtėsi lart, e ta ēojė tė nisė pushimet e njė korrikut, nė hotelet luksoze dhe me ujė qelibar tė Sharm el Sheikut.
OPINIONE
Pas atentatit kundėr gazetarit tė njohur tė "Bota Sot" Bardhyl Ajeti
Komunistėt janė "tė dalluar" pėr atentate
Luan H. Gashi
New York
Tė drejtosh plumbat kundėr kolumnistit Bardhyl Ajeti, ėshtė njėlloj sikur tė dalėsh kundra pavarėsisė sė Kosovės, fjalės sė lirė, demokracisė, progresit dhe kundėr lexuesve tė rregullt tė "Botės Sot". Bardhyl Ajeti u bė i lexueshėm dhe i adhuruar nė tė gjitha hapėsirat gjeografike shqiptare pėr shkak tė pendės sė tij tė mprehtė. Por plumbi qė goditi trupin e tij, pėr fat nuk i mori jetėn. Ai po pėrmirėsohet dhe do tė vazhdojė detyrėn e tij, mė mirė me thėnė, misionin e tij nė dobi tė atdheut. Ai gjithmonė do tė luftojė kundėr armiqve dhe tradhtarėve tė Kosovės.
Bardhyli karakterizohet nga guximi dhe jo nga frika. Edhe stafi i "Bota Sot", duke qenė kryekėput atdhetar, nuk e ka shuajtur aktivitetin, edhe pse i janė vrarė yjet e tij duke filluar nga Enver Maloku deri te atentati i fundit ndaj Bardhyl Ajetit.
Natyrshėm lind pyetja, pse i janė sulur tė mallkuarit "Botės Sot" duke atentuar pėr vrasje Bardhyl Ajetin? Mos ndoshta, sepse ai ėshtė pėrfaqėsuesi dhe gjeneratori i fjalės sė lirė? Apo sepse ėshtė patriot deri nė fund i kombit shqiptar? Mos ndoshta se ėshtė luftėtar i lirisė dhe i pavarėsisė sė Kosovės? Sepse ėshtė fund e krye nė pėrkrahje tė arkitektit dhe simbolit tė pavarėsisė sė Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova dhe LDK-sė? Ndoshta sepse ai ka diskredituar tė gjitha aleancat e fshehta komuniste tė drejtuara nga kuislingu Fatos Nano qė akoma dėshiron ta shohė Kosovėn tė arrnuar nėn Jugosllavinė? Apo sepse Bardhyli dhe shokėt e tij publikuan ngjarje dhe ndodhira ku dėnohej morali i dobėt i rrugaēėve tė kohės sė luftės, anarkia, korrupsioni, vjedhja dhe grabitja e pronave?
Kolumnisti ynė ishte gjithmonė nė mbrojtje tė universitetit tė Tetovės. Me dashamirėsi tė madhe publikoi artikuj nė mbrojtje tė komandantit dhe ish-kryeministrit Ramush Haradinaj. Shkroi pa pushim pėr Ēamėrinė, Preshevėn, Bujanovcin dhe trojet shqiptare nė Mal tė Zi. Ky ėshtė pra gazetari Bardhyl Ajeti qė edhe sot, ma merr mendja, penėn e tij nuk e ndalon megjithėse ndodhet nė shtratin e spitalit. Ai vazhdon tė shkruajė ashtu siē i ka hije, duke u bėrė kėshtu me energjinė e tij tė pashterrshme, njė shembull nė fushėn e gazetarisė. Ai po na lė gjurmėt e njė shqiptari patriot, e njė luftėtari tė paepur pėr kombin shqiptar.
Bardhyli e pėrdor penėn e tij pa iu dridhur dora. Ai urren servilizmin, kompromisin dhe dinakėritė. Bardhyli pėrkujton me respekt dhe mallėngjim kolegėt e tij qė u vranė nga vrasėsit rrogėtarė tinzarė; nga vrasėsit qė pas mesnate kryejnė aktet e tyre pas ferrave si lepujt dhe mijtė e trembur. Bardhyli si burrė i vėrtetė, i tregon hapur, pa ndrojtje, pa frikė, tė gjithė shqiptarėve se kush janė autorėt e krimeve.
Duke pėrfunduar kėto rreshta, u bėjmė thirrje organizatave shtetėrore e politike, shqiptare e tė huaja, tė angazhojnė mekanizamat pėrkatėse pėr zbulimin e krimeve tė njėpasnjėshme qė ushtrohen ndaj stafit tė "Bota Sot" dhe figurave politike tė LDK-sė. Bardhyl Ajetit i urojmė shėrim te shpejtė dhe angazhim dinamik nė "Botėn Sot" e nė gjithė botėn shqiptare.
Komunistėt janė tė dalluar pėr atentate; atyre iu vret sytė shtypi i lirė, i pezmaton pluralizmi politik, shteti, ligji dhe drejtėsia. Kėta komunistė i varrosi njė herė e pėrgjithmonė pavarėsia e Kosovės dhe e vetmja rrugė qu iu ka mbetur komunistėve ėshtė tė fshehin kokėn si breshka nėn guackė, njėsoj si i ndodhi diktatorit Sadam Hysenit dhe agjentėve tė tij. Ndėrsa Kosova do ta mbajė kokėn lart, vetėm kur tė ēlirohet nga kėta gjarprinj tė gjakut.
Kėshilltari i Nanos Ilir Kulla dirigjon BISH-in nė kohėn 4/4-ta
Ndėrhyrja arrogante e Fatos Nanos nė religjon
Nga Zamir Gjurgji
Preludi i "lavdisė"
Prania e kreut tė KMSH-sė, z.Selim Muēa, nė fushatėn zgjedhore tė kandidatit tė PS-sė nė Dibėr, nuk ėshtė njė rrufe nė qiellin e hapur tė qershorit, por njė bubullimė nė "qiellin plot re tė zeza elektorale" tė kėtij muaji, "shiun" dhe "breshėrin" e tė cilave pritet ta ndiejmė mbi supe nė muajin pasardhės.
Duke qenė se shpėrdorimi - deri nė vdekje - me figurat e larta tė KMSH-sė ėshtė njė fenomen me preēedentė, vlen tė theksojmė se kush "kompozon", kush "dirigjon", cili ėshtė "shkopi", kush janė ata qė bėjnė "bis" dhe kush janė ata qė nuk duan tė bėhen pis. Pėr mė tepėr, pse u zgjodh "me detyrim&pėrcaktim" (si loja damė e periudhės moniste), njeriu i dashur i Namik Dokles dhe njeriu i duhur i Fatos Nanos.
Koncert nė vitin 2005
Gjatė periudhės sė vėshtirė tė mbijetesės sė OJQ-sė KMSH (sot BISH), Partia Socialiste ka treguar se e njeh dhe pėrdor mirė gjuhėn e "kėrbaēit" dhe "kulaēit" ndaj BISH-TAVE tė saj, bashkėpunėtorėve tė strukturave tė vjetra tė Sigurimit tė Shtetit.
"Kėrbaēin" e pėrdori kur ekzekutoi profesionalisht, me dy plumba TT-je me silenciator, direkt e nė zemėr dhe nė prani tė kamerave tė fshehta tė vendosura dy ditė mė parė nga SHISH, bashkėpunėtorin e saj tė vjetėr (nė moshė), Sali Tivari. Nė vazhdė, pėrdori "kulaēin", duke vendosur bashkėpunėtorin e saj tė vjetėr (edhe nė moshė) gollobordasin Selim Muēa, ndaj tė cilit nuk tėrheq kėmbėzėn e TT-sė, por shtrėngon fort litarin e gjatė tė belaxhiut, tė PP-sė.
Pastaj-mė, kryeqeveritari dhe kreu de fakto i SHISH (sipas prononcimit tė tij), bėhet edhe kompozitor-plagjiator i "Nabuko Donosov"-it (nė vend tė popullit, kėrkon tė bashkojė tė gjithė fetė nė njė tė vetme), e ku dirigjent ka pėrzgjedhur fon Kullėn, i cili e ka fort pėr zemėr dirigjimin nė kohėn "4/4"-ta.
Pėrtej tragji-komizmit tė realitetit shqiptar nė kėtė klimė tė thatė zgjedhore, Shqipėria rishfaqet vend unikal ku kryepolitikani kthehet nė kryeteolog (Fatos Nano nė zyrat e KMSH-sė) dhe ku kryeteologu kthehet nė politikan (Selim Muēa nė Dibėr).
Ndjesia qė pėrftohet nė kėtė rast ėshtė kallkrupje, ku laicizmi shqiptar - ndarja e shtetit nga feja - ėshtė kafshatė qė s'kapėrdihet nga vetė "laikėt" qeveritarė, qė jo vetėm nuk janė tė divorcuar, por shijojnė "muajin veror tė mjaltit" me institucionin religjioz.
Kėsisoj, nė KMSH tenton sundimin kulti i Njėshit, qė sfidon me arrogancė e prepotencė kultin fetar, nėn moton e pashpallur, por tė vetėkuptuar: "Unė jam kali (Nano), prapa mė vjen BISH-ti". Mbledhjet komunitare ngjajnė kryekėput me KPD-tė socialiste, "klonime" qė kryhen nė emėr tė kushtetutės, ndėrsa drejtuesit mė tė lartė tė kėtij institucioni pėrjetojnė gjendjen psikologjike tė kryetarit tė PS-sė: kur ky ėshtė me humor tė mirė, klima ėshtė e tolerueshme, kur kryetari gjėmon nė podiumet partiake dhe elektorale, shpina e homologut (lexo: ventrilokut) pėrkulet, sytė picėrrohen e vokalicat shpeshtohen.
Kur drejtuesi abuzon me postin pushtetar
Pėr njė periudhė kohe s'kam qenė reagues ndaj padrejtėsive e hipokrizive tė panumėrta PS-KMSH, duke e gjetur me vend tė shkoja pas shprehjes popullore "kur rruga ėshtė moēalishte, grasato mjetin tėnd", por kur rruga u bė baltė fare, atėherė vendosa tė reagoj mediatikisht. Pėrndryshe, mė mbetej t'i nėnshtrohesha krijesės "ruku e sexhde", ngase
personi qė shpreson se nė njė institucion laiko-fetar mund tė jetojė si besimtar hyjnor, do ta ndiejė veten nė siklet, ku vėshtirė tė jetosh e pėrjetosh dyzueshėm atė qė aspiron. Drejtuesit e "superstrukturės" lėvizin (pu)shtetarisht, nė kah tė kundėrt me tė drejtuarit e "bazės" joshtetare e fetare. Rrjedhimisht, tensioni qė shkaktohet nga kėto forca me kahje tė kundėrta ngrihet, duke shkaktuar mbivendosje zhurmuese nė vend tė bashkėrendimit harmonik. Nė kėtė rast, toleranca nė "shtėpinė me kulm tė pėrbashkėt" qė duan tė ndėrtojnė Nano dhe Muēa, merr pa dashjen time kuptim pezhorativ, atė qė edhe z.Nikolas Sarkozy (ideatori dhe promovuesi i "Islam de France, nė vend tė "Islam en France"), me gjithė dashamirėsinė e tij pėr harmoni ndėrfetare nė Francė e mė gjerė, nuk mund t'i japė kuptim tjetėr shprehjes idiomatike tė gjuhės sė tij amtare, "maison de tolerancė" (shtėpi publike, kuplara, bordello), veēse atė tė Fjalorit.
Kjo ėshtė toleranca alla-shqiptare, ashtu si edhe komunizmi alla-shqiptar, ku "tellalli" ia kalon edhe "tė zotit", e ku Selim Muēa mbetet rast flagrant i hipokrizisė politike e fetare, pasi nėse ditėn pėr diell merr e zbaton rigorozisht urdhrat e Fatos Nanos, pasditeve shtiret si simpatizant e "kushėri" i Sali Berishės; nėse nė zyrat e KMSH-sė betohet nė "qimen e pejgamberit" pėr devocion hyjnor, nė zyrat e PS-sė nxjerr nga xhepi i majtė teserėn e zhubrosur e tė dalė boje tė PS-sė, duke u shfaqur "si rryp transmisioni" mes... Frontit dhe... "Teologjisė".
Nė gjurmėt e njė "Katovice" religjioze
Pas ardhjes sė socialistėve nė pushtet, nė vend mbretėron korrupsioni (moralo-profesional), kontrabanda (e ideve dhe mendimeve) dhe droga (politiko-partiake), ndėrsa nė BISH, po gjen zbatim "Katovica" fetare.
Drejtuesit mė tė lartė tė tij kanė "bekim" pushtetar, prandaj bėjnė "amen" tė tillė, qoftė nė Dibėr, e qoftė nė Vorė, qoftė nė Devoll, e qoftė nė Tiranė, qoftė gjetkė e qoftė gjetiu.
Kėta komunitarė tė tredhur, shėrbejnė vetėm si mashė pėr tė kapur pisk tė gjithė ata individė qė nuk zbatojnė lepe-peqe direktivat pushtetare, tė gjithė ata qė i druhen Zotit Njė dhe jo zotave tė panumėrt si Nano, Rama, Meta, Kulla, pse jo dhe Shaqiri-Keta.
Ashtu si social-komunistėt dibranė pa din e pa iman, edhe veglat e tyre tė verbra qė janė maja e Piramidės sė KMSH-sė, mishėrojnė tė njėjtin shpirtligėsi e shpirtvogėlsi, edhe pse flasin e pėrflasin "nė emėr tė Islamit", ashtu si dikur "nė emėr tė Partisė e Popullit".
Kjo ėshtė trimėria dhe vetėsiguria qė tė jep "liēenca" e partiakėve pushtetarė, tė cilėve u intereson e njėherazi ngulmojnė qė vota e muslimanėve tė shkojė sa mė majtas, edhe pse kėta tė fundit e konsiderojnė krahun majtas si atė tė Shejtanit.
Kjo ėshtė "ēorba katoviciane"e gatuar me "dorė tė ngrohtė", qė drejtuesit aktualė tė KMSH-sė e kanė gėlltitur lugė pas luge njė herė e njė kohė, por qė u duhet ta vjellin njėkohshėm para atyre individėve besimtarė qė "thiun" nuk e kanė provuar qoftė edhe njė herė tė vetme, e qė kėshtu duan edhe tė thinjen.
___________________________
5 Qershor 2005
___________________________
LZHK prezanton kandidatėt e saj nėpėr zonat elektorale
Fushata e LZHK hyn nė fazėn finale
Tirana, Shkodra, Durrėsi, Kavaja, Elbasani presin me nderim Mbretin Leka dhe pėrfaqėsuesit e Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar nė prezantimin e kandidatėve nėpėr zona. Dita e zgjedhjeve mė 3 korrik do tė kurorėzojė fitoren e sė djathtės shqiptare - "LZHK-Leka I Zogu"
EDITORIAL
Countdown
Nga Neritan Kolgjini
Deri mė 3 korrik ditėn e zgjedhjeve kanė mbetur edhe 28 ditė, tė cilat do tė jenė mė tė nxehtat e kėsaj fushate zgjedhore, jo vetėm pė shkak tė temperaturės sezonale, por edhe pėr shkak tė drejtimit qė po merr kjo fushatė me drunj e dushqe. Prandaj ėshtė nė detyrimin e ēdo mbėshtetėsi tė "LZHK - Leka I Zogu" qė tė angazhohet maksimalisht nė kėtė fushatė, tė paparė deri mė sot, jo vetėm nga mėnyra e organizimit tė saj e kuadri ligjor e institucional, por edhe pėr shkak se nė tė merr pjesė pėr herė tė parė nė historinė e kėtij vendi, simboli kombėtar i shqiptarėve, Mbreti Leka I. Nisma e tij fisnike ėshtė e tillė, jo vetėm nė program e nė njerėzit qė e pėrfaqėsojnė, por bash nė vetė thelbin e saj si Lėvizje pėr Zhvillim Kombėtar. Shqiptarėt kanė rastin e artė tė tregojnė se e duan emrin komb e atdhe, duke votuar pėr njė alternativė nacionaliste siē ėshtė "LZHK-Leka I Zogu". Ndėrsa pėrfaqėsuesit e saj si kandidatė nėpėr zona dhe nėpėr 100 shtabet elektorale, duhet tė punojnė nė maksimumin e fuqive tė tyre, pėr t'i treguar kėtij populli se ne jemi vėrtet njerėzit mė tė besueshėm e qė nuk ua kthejmė shpinėn atyre qė u japim besėn. Tashmė edhe koha pėr atė betejė finale tė 3 korrikut po afrohet dhe 28 ditėt qė na ndajnė, mund tė fillojmė fare mirė t'i numėrojmė si nė njė countdown. Pra asgjė s'mund t'i lihet inercisė e rastėsisė. Kjo ėshtė njė betejė dinjiteti, ku luhet me emrin e pjesės mė fisnike tė kėtij kombi, me emrin e pjesės mė tė djathtė, mė antikomuniste, mė demokratike e mė sakrifikuese pėr kėtė vend. Pikėrisht sepse ėshtė njė ēėshtje nderi, duhet qė kėto 28 ditė tė mos pushojmė asnjė minutė, deri sa tė realizojmė atė boom elektoral, i cili do t'u apelojė mendjeve tė ēoroditura tė politikės shqiptare se geni shqiptar nuk mund tė poshtėrohet mė siē ėshtė bėrė deri mė sot me komunistė tė kėnaqur e komunistė tė inatosur. Tashmė jemi nė njė countdown 28-ditėsh dhe gjithė energjitė duhet tė pėrqendrohen pėr njė fitore historike tė LZHK-sė. Dhe pėr t'ia arritur kėsaj duhet besim. Me Mbretin nė krye, kemi tė gjitha arsyet tė besojmė. Vetėm 28 ditė janė - countdown...
REPORTAZH
Reportazh nga Kolesjani, i njohur si Termopilet shqiptare
LZHK, shansi historik i shqiptarėve
Prezantimi i Ekrem Spahisė nė Kolesjan tė Kukėsit shėnoi edhe hapjen zyrtarisht tė fushatės elektorale tė Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar nė zonėn 12. Morėn pjesė intelektualėt e famshėm Fadil Spahiu, Dritan Spahiu, Islam Spahiu
Nga Sulejman Dida
Kryetar i LZHK, Kukės
Kolesjani
Njė prej fshatrave mė tė shquar tė Lumės dhe krejt vendit, siē ėshtė Kolesjani, priti me entuziazėm birin e vet tė familjes fisnike tė Lumės Ekrem Spahia dhe tregoi se ėshtė i vendosur ta mbėshtesė atė nė fushatėn zgjedhore. Tė majtė e tė djathtė, siē u shprehėn disa prej banorėve, do tė bashkohen rreth kandidatit tė LZHK-s, pėr njė fitore tė sigurt, sepse vetėm kėshtu i japim njė mesazh popullit pėr tė vėrtetėn, sepse Kolesjani nė momente tė rėndėsishme historike ėshtė i bashkuar. Dhjetėra banorė tė Kolesjanit dhe tė Lumės e kanė pritur deputetin e tyre nė hyrje tė Kukėsit duke formuar njė kordon tė gjatė flamujsh nga ku kanė udhėtuar mė pas drejt Qafės sė Kolesjanit. Kėtij fshati duket se po i jepet pėr herė tė dytė nji shans qė tė orientojė dhe tė vendosė pėr deputetin e krahinės. Nė vitin 1923 ishte ky fshat qė zhvilloi fushatėn dhe e zgjodhi deputet njė personazh si Avni Rustemin, dhe tani pas mė shumė se 8 dekadash ėshtė ky fshat qė angazhohet pėr fushatėn e deputetit, kėsaj here pinjollit tė vet Ekrem Spahisė.
Pak histori
Nė tė shkuarėn ky fshat u persekutua si rrallė tė tjerė nga diktatura, nga ky fshat kanė dalė figura tė shquara tė historisė sė Shqipėrisė ndėrsa tė gjithė e njohim si Termopilet e Lumės, ku me 1912 u vendos fati i vendit duke mundur ushtrinė pushtuese serbe qė synonte tė kapte detin. Nga ky fshat arsmidashės kanė dalė figura tė shquara udhėheqėse nė kohė tė ndryshme si dhe personalitete tė shkencės. Mu pėr kėtė arsye diktatura e pa tė vėshtirė tė vendoste regjimin shtypės. Dhe persekutimi u shtri shumė thellė me familjet e akademikėve dhe profesorėve tė shquar, luftėtarėve e shkėncėtarėve me kontribut pėr vendin. Persekutimi pėrfshiu edhe familjen e Gafurrit, babės sė Ekremit i cili rreth 30 vjet i kalon nė Laē si i dėbuar e internuar.
Kolesjani dhe LZHK
"LZHK nderon Kolesjanin tue caktue Ekremin aty si kandidat, ndersa Kolesjani do ta nderojė LZHK-nė tue zgjedhė Ekremin deputet," - u shpreh njė prej banorėve tė fshatit nė tubimin e organizuar me popullin nė Qafė. Pėr mitingun elektoral kishin udhėtuar nga Tiranė edhe disa prej personaliteve tė njohur si Dr.Prof. Fadil Spahia, Dr.Prof.Dritan Spahia, (ky i fundit edhe funksionar i lartė i Partisė Demokratike tė Shqipėrisė) Ilir Spahia, Islam Spahia, Refik Spahia etj.. Zakonisht deputetėt na i sjellin partitė nga lart, tha njė tjetėr pėrfaqėsuses i fshatit, ndėrsa sot kemi rastin me mbėshtetė djalin tonė, i cili ka dhanė prova tė politikanit aktiv dhe energjik pėr probleme tė popullit. Ekremi na ka nderue edhe gjatė legjislaturės sė shkueme, sepse ai i ka dalė zot Kukėsit, Kosovės dhe Ēamėrisė edhe pse nuk i ka qenė i zgjedhur prej nesh. Ne kemi vuejtė pėr shtet prandaj duhet dhe do ta mbėshtesim LZHK dhe Ekrem Spahinė, sepse vetėm kėta mund tė bėjnė shtet. Tė tjerėt i kemi provue, i kemi votue dhe qe ku jemi sot, nė mes tė katėr rrugėve, tė shpėrndamė nėpėr botė, me jetė tė pasigurt, tė papunė, tė pa shpresė.
Nė takimin eletoral mbajti njė fjalim dr.prof.Fadil Spahia, i cili duke treguar vlerat e larta qė ka ky fshat, pėrmendi episode nga fillimi i shekullit 20, kur burrat e kėtij fshati kanė udhėhequr betejat historike pikėrisht duke u bashkue sė pari mes veti dhe duke u ba shembull pėr krahinėn e Lumės dhe krejt rajonin. Profesori nėnvizoi faktin se edhe sot ėshtė koha kur Kolesjani dhe krejt populli shqiptar duhet tė bashkohet rreth Lėvizjes pėr zhvillim kombėtar pėr shpėtimin e vendit nga gremisja e ma tejshme, pėr ringjalljen e energjive pėrtėritėse. Dhe mesazhin duheta ta japė ashtu si dikurė nė histori ky fshat fisnik qė pėrbėn njė vlerė nė mozaikun shqiptar. Ai i ftoi banorėt tė tregonin cilėsitė e tė parėve tė tyre e tė ngriheshin mbi ambicjet me tė cilat partitė i kanė indoktrinuar njerėzit. Partia mė e madhe ėshtė Shqipėria, ėshtė kombi ndėrsa LZHK ėshtė e ardhmja e gjithėsecilit, ėshtė domosdoshmėria qė e kėrkon koha. Vetėm me LZHK ju do tė mund tė jetoni pa frikė nė familket tuaja, ju mind tė ndėrtoni biznesin dhe pronat tuaja, ju mund tė ndiheni krenarė se jeni shqiptarė. Kėto ishin porositė qė u dha profesor Fadil Spahia banorėve tė Kolesjanit nė mitingun elektoral tė Ekrem Spahisė, i cili kandidon nė vendlindje nė emėr tė LZHK.
Mitingun e pėrshėndetėn edhe perfaqėsues tė fiseve Korbi, Bulica etj.. Argumenti i tyre ishte ky: Ekremi asht deputet edhe pa ne, por nėse ai nuk del prej kėtu, atėherė ai asht ma pak i fortė dhe ne jemi pėrsėri si gjithnji pa pėrfaqėsues. Ne duke votuar Ekremin votojmė jo njė gjumash parlamenti dhe as njė hajdut, por njė qeveritar tė ardhshėm, njė politikan aktiv dhe patriot. Por Kolesjani ka me tregue veten - tha njė banor, i cili pėr nga bindjet tha se ishte i majtė, Kolesjani ka me e nxjerrė deputetin e vet, - Ekremin.
Osman Axhami, njė prej drejtuesve tė LZHK nė Kukės, u shpreh se duke patur parasysh opinionin dominues nė fshatrat e Lumes, populli do ta votojė Ekremin dhe LZHK-nė, sepse ka nevojė pėr shtetin, ka nevojė pėr zhvillim ekonomik, pėr tė cilin tė gjithė jemi tė bindur se vetėm kjo forcė politike mund tė na pėrfaqėsojė. Nė emėr tė qindra anėtarėve tė PRSH nė Kukės si dhe familjeve tė tyre, ne i garantojmė fitoren e sigurt Ekremit dhe LZHK-sė.
As komunistėt e vjetėr, as komunistėt e rinj nuk ka shpresė
Qeveria e sotme na ka dhanė bukė tė bardhė e faqe tė zezė, - tha njė banor i moshuar. Asnjė dritė jeshile nuk duket nė horizont me socialkomiunistėt. As komunistėt e vjetėr, as komunistėt e rinj nuk e kanė gja popullin shqiptar, sepse ne po i largohemi ēdo ditė e ma shumė Europės, veē rrena janė ato qė thonė do tė integrohemi, ne po na vdesin djemtė nėpėr dete dhe malet e hueja. Asht frikė edhe kur dėrgojmė vajzat nė shkollė, sepse kriminelėt janė tė lirė dhe pėr fushe, me dalė jashtė me punue s'kena ēka me shitė me ble vizė...
Ekremi nga ana vet iu drejtua banorėve me shprehjet se forca buron pikėrisht nga vendlindja dhe se ai e ka zgjedhė Kolesjanin pėr me ba nisjen e fushatės, pikėrisht sepse ky fshat do ta mbėshtesė nėse e gjykon tė drejtė. Unė nuk lus as detyroj askėnd tė votojė pėr mua, tha deputeti Spahia, por ju siguroj se nėse votoni pėr mua dhe LZHK nuk kemi pėr t'u zhgėnjyer asnjiherė. Unė e di se ju keni probleme tė forta ekonomike, por ne nuk do tė lejojmė grabitjen e mėtejshme tė besimit tuaj e tė pasurive tuaja tė ēmuara natyrore e njerėzore. Ne do t'ju krijojmė kushte mė tė mira qė ju tė jetoni me dinjitet nė vendit tuaj, qė ju ta ndėrtoni me duart tuaja tė ardhmen tuaj. Nė nuk do tė lejojmė tė nėpėrkėmbeni mė nga burokracia e nga krimi, ne do tė rivendosim ligjin e dėnimit me vdekje dhe do tė zgjidhim problemin e pronave pa krijuar shumė dhimbje. Ju nuk do tė trajtoheni tashmė tė veēuar, por do tė integroheni me pjesėn tjetėr tė vendit tė shqiptarėve, sepse prioritet i parė i yni pėr infrastrukturėn ėshtė rruga Durrės-Kukės-Prishtinė, ndėrsa sė shpejti unė do tė kėrkoj rregullimin e rrugės Kukės - Peshkopi si dhe sistemimin sipas parametrave kombėtare tė rrugės Kukės-Kolesjan. Nė kėtė fshat do tė investojmė edhe pėr objektet e kultit si dhe do tė mbėshtesim fermerėt me mikrokredi pėr zhvillimin e sektorit tė blegtorisė. Deputeti Spahia duke iu qasur faktit qė aty ėshtė ngritur edhe aeroporti si dhe do tė ndėrtohet korridori Durrės-Kukės-Prishtinė nėnvizoi rendėsinė qė do tė marrė zhvillimi i turizmit malor nė kėtė zonė tė veēantė dhe me vlera tė rralla natyrore.
Banorėt dhe politika
Mjaft banorė tė Kolesjanit duket se janė shumė tė interesuar jo vetėm pėr tė ardhmen e tyre por edhe tė koalicioneve tė mundshme. "Me kė do tė bėni koalicion, me cilėn parti?" Deputeti Spahia tha qė koalicionin do ta bėjė sigurisht me shqiptarė, por jo me ato janė dėshmuar kundėr interesave tė popullit shqiptar, kundėr interesave kombėtare. Njė banor tjetėr, pyeti se si do tė nxirrej vendi nga humnera kur siē tha, 90% e ekonomisė asht privatizu, 1,5 milion emigrantė, 500 mijė tė papunė, 500 mijė pensionistė... si do ta zhvilloni vendin? Pėrgjigjja ishte e shkurtėr, e saktė: ne bėjmė shtet.
Mė pas banorėt komentuan mes tyre se pikėrisht ishte shteti qė u kishte munguar, ose ishte por i kishte keqpėrdorė, sepse vetėm emrin e kishte tė tillė, por qė nuk ishte i tillė. Baza si gjithmonė i pėrjeton edhe detajet e tejkalueme tė politikės. Njė djalosh bėn pyetjen se ēfarė u ba me deputetėt e perfolur pėr mungesė nė kohėn qė i duheshin opozitės... Spahia tha se ata e kishin marrė pėrgjigjen menjiherė, ishin pėrjashtuar nga partia.
Deputeti shtoi se edhe nja 12 deputetė tė pariciklueshėm (qė nuk janė rizgjedhė si kandidatė nga PD) kanė kėrkuar tė kandidojnė pėr LZHK por i kemi refuzuar, pėrveē njė rasti nė Durrės.
Mitingu i deputetit Spahia nė Kolesjan me banorėt bashkėfshatarė tė tij, shėnoi premtimin e madh dhe historik tė fshatit Kolesjan se ata, banorėt e kėtij fshati tė shquar, do tė bėhen ekipi propagandues pėr djalin e tyre dhe se do tė fitojnė.
Qindra banorė tė fshtarave tė pellgut tė Kukėsit e kanė pėrshėndetur deputetin Ekrem Spahia gjatė rrugės pėr nė Kolesjan si dhe gjatė kthimit nga Kolesjani. Sllogani mė i pėrhapur nėpėr zonė ėshtė "Ne bėjmė shtet" si dhe "Ekremi deputet".
Njė ndikim tė fuqishėm nė zonė pat edhe udhėtimi nga Tirana i personaliteteve tė shquar kolesjanas nė mbėshtetje tė LZHK-sė dhe Ekrem Spahisė.
FUSHATA
Mbreti Leka dhe krerė tė LZHK-sė kanė prezantuar kandidatėt nė Kavajė
Kavaja deklaron mbėshtetjen pėr LZHK-nė
Kavajė - Mbreti Leka I ka marrė pjesė personalisht nė ceremoninė e prezantimit tė kandidatėve tė LZHK-sė nė rrethin e Kavajės, i shoqėruar nga njė grup i madh krerėsh drejtues tė lėvizjes nė Tiranė. Nė kėtė takim tė zhvilluar nė njė nga ambjentet mė tė mira tė qytetit (datė 4 qershor 2005), janė prezantuar tre kandidatėt e LZHK-sė pėrkatėsisht zAqif Haveriku zona nr.48, z.Bahri Kollēaku zona nr.49 dhe Mustafa Harizi zona nr.50. Nė kėtė takim kanė marrė pjesė mbėshtetės tė LZHK nė Kavajė si dhe pinjollė tė familjeve mė tė mira tė qytetit. Kjo ceremoni shoqėrohej nga njė solemnitet i veēantė pėr shkak se nė tė merrte pjesė vetė Mbreti Leka, udhėheqėsi shpirtėror i Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar". Paraqitjen e kandidatėve e bėri kreu i fushatės z.Dashamir Shehi, i cili u shpreh se nė LZHK janė afruar njerėzit mė tė ndershėm e qė ushqejnė ndjenja patriotike, tė cilėt kanė ēfarė t'i japin kėtij vendi. Shehi tha se elektorati i LZHK-sė pėrbėhet nga pjesa mė fisnike e kėtij vendi dhe qė i ka dhėnė historikisht, aq sa pėr tė hyrė e pėr t'u pėrmendur nė histori.
Shehi pastaj ka shpjeguar pjesė tė ndryshme tė programit tė LZHK pėr zhvillimin ekonomik, pėr punėsimin, arsimin, shėndetėsinė, sistemin fiskal etj..
Njė ditė mė parė z.Shehi ka prezantuar nė Elbasan kandidatin e LZHK nė zonėn elektorale nr.55 z.Selman Ēili, me profesion mjek, i cili ėshtė njė ndėr drejtuesit e PLL nė Elbasan.
LZHK prezanton kandidatėt e saj nėpėr zonat elektorale
Spahiu prezanton Arjan Boriēin nė Shkodėr
Shkodėr - Nė njė ceremoni tė zhvilluar nė hotel "Turizmi" nė Shkodėr z.Ekrem Spahiu, kryetar i PLL dhe njėkohėsisht njė nga drejtuesit kryesorė tė Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu, prezantoi kandidatin pėr deputet nė zonėn nr. 5 z.Arjan Boriēi. Gjatė prezantimit tė bėrė mė datė 3 qershor 2005, morėn pjesė pėrfaqėsues tė LZHK-sė nė qytet, si dhe qytetarė shkodranė, miq e dashamirės tė kandidatit Boriēi.
Duke folur pėr platformėn elektorale tė LZHK z.Ekrem Spahiu, ndėr tė tjera tha se "diaspora dhe emigrantėt shqiptarė kanė njė vend tė rėndėsishėm pėr ardhmėrinė e Shqipėrisė. Shembullin mė tė mirė nė kėtė drejtim po e jep edhe z.Arjan Boriēi, kryetar i LZHK Leka I Zogu pėr SHBA-nė, i cili ka ardhur pėr tė kandiduar nė Shkodėr si pinjoll i familjes Boriēi, mjaft e njohur pėr traditat e saja qytetare dhe atdhetare."
Spahiu mė tej u ndal nė vėshtirėsitė qė po pėrballen qytetarėt e Shkodrės dhe gjithė Shqipėrisė si rezultat i mosqeverisjes sė PS-sė gjatė kėtyre 8 vjetėve. "LZHK do tė sigurojė mbėshtetjen e shkodranėve dhe shqiptarėve, pasi ėshtė e vetmja Lėvizje qė mund tė rikthejė shpresėn, dinjitetin dhe zhvillimin e Shkodrės dhe gjithė Shqipėrisė," - u shpreh z.Spahiu.
Kandidati i "LZHK-Leka I Zogu" z.Arjan Boriēi, ka jetuar nė SHBA qė mė 1986 nė Nevv York, qė pas arratisjes nga Shqipėria pėrmes liqenit tė Shkodrės. Atje ai ka studiuar pėr ekonomi dhe diplomohet pėr "Bussiness administration & accounting" "Monroe College" Nevv York City. Mė pas specializohet pėr hoteleri e turizėm nė Nevv York. Po ashtu ai ka pėrfunduar kurse e trajnime tė ndryshme pėr shkencat politike. Nė PLL ai ėshtė anėtarėsuar qė herėt dhe prej disa vitesh mbulon pozicione tė ndryshme. Aktualisht ai ėshtė zgjedhur kryetar i LZHK-sė pėr SHBA-nė. Ky ėshtė kandidimi i tij i parė pėr deputet nė Shqipėri.
Nė njė prononcim pėr mediat ai ėshtė shprehur se arsyeja qė e shtyu pėr tė kandiduar nėn flamurin e LZHK-sė ėshtė gjendja tepėr alarmuese nė tė cilėn ndodhet sot vendi ynė e sidomos Shkodra. "Arsyeja qė unė pėrqafova LZHK-nė ėshtė sepse unė e mendoj dhe e shikoj si tė vetmen forcė politike, e cila mund ta bėjė Shqipėrinė shtet dhe ta shpėtojė kombin shqiptar. Pra vendimi im nuk ėshtė gjė tjetėr veēse njė kontribut misionar pėr atdheun dhe Shkodrėn e tė parėve tė mi. I vetmi shpėrblim qė dėshiroj ėshtė ndryshimi i gjendjes sė qytetit tė Shkodrės dhe unė besoj se LZHK dhe programi i saj mund ta bėjnė kėtė," ka deklaruar z.Boriēi.
Zona ku ai kandidon (zona 5) pėrfshin disa prej lagjeve mė tė vjetra tė Shkodrės ku ėshtė e vendosur historikisht gjithė ajka e qytetarisė shkodrane dhe konsiderohet si njė zonė krejtėsisht e djathtė e nacionaliste.
N.K.
Nė krahinėn ku u themelua lėvizja zogiste, LZHK pėrfaqėsohet me njė shkrimtar
LZHK prezanton Hysen Sinanin nė Paskuqan
Tiranė - Njė ditė para ēeljes zyrtare tė fushatės, drejtuesit e LZHK-sė kanė bėrė prezantimin e kandidatit tė "LZHK- Leka I Zogu" nė zonėn e Paskuqanit e Zall-Herrit, shkrimtarit tė njohur e intelektualit brilant z.Hysen Sinani. Kėtė prezantim para elektoratit tiranas e bėri kreu i fushatės elektorale tė LZHK-sė z.Dashamir Shehi, i cili nė fjalėn e tij pėr kandidatin theksoi kualitetet e tija njerėzore e politike, si angazhimin e tij gjithė kėto vite pėr njė politikė me taban sa mė kombėtar. Po ashtu z.Shehi ka shpjeguar nė fjalėn e tij pjesė tė ndryshme tė programit elektoral tė Lėvizjes dhe ėshtė pėrqendruar nė gangrenėn e brezit tė ri qė ėshtė shkollimi, duke deklaruar se nėse votohet LZHK nė shumicė dėrrmuese, atėherė tė gjithė tė rinjtė qė dėshirojnė mund tė ndjekin pa problem universitetin, sepse dyert e shkollimit do tė hapen pėr tė gjithė.
Mė tej z.Dashamir Shehi ėshtė shprehur se: "Shqiptarėt duhet tė votojnė LZHK-nė nė zgjedhjet 3 korrikut, pasi kjo ėshtė e vetmja lėvizje qė di tė bėjė shtet ligjor dhe tė konsoliduar". Shehi ka premtuar kushte mė tė mira jetese, pagesa nė mėnyrė korrekte e taksave nga biznesi, si dhe ndihma ndaj biznesit pėr uljen e taksave.
Shehi ėshtė angazhuar pėr tė integruar Paskuqanin, duke e afruar me Tiranėn, jo duke ēuar njerėzit nė Tiranė, por duke sjellė shėrbimet dhe infrastrukturėn nė njė zonė, e cila mendohet tė bėhet nė njė nga qendrat me tė bukura tė Tiranės.
Zona Nr.45 e qarkut Tiranė pėrfshin disa komuna si ato tė Paskuqanit, Zall-Herrit e rrethinat e tjera tė Tiranės dhe njihen si zona ku zogizmi ka pasur rrėnjėt e tij. nė Zall-Herr ėshtė mbajtur kongresi i parė i OKLL (sot PLL), dhe njihet si njė zonė e djathtė e nacionaliste. Deri mė sot kjo zonė ka qenė jashtė vėmendjes qeveritare, por nėse fiton LZHK, kjo krahinė do tė jetė e zhvilluar njėlloj si Tiranė, - kanė premtuar krerėt e LZHK-sė gjatė prezantimit tė kandidatit Hysen Sinani.
z.Hysen Sinani ka njė aktivitet shumė tė dendur nė fushėn e letrave si shkrimtar, pėrkthyes e botues. Ndėrsa sė fundi ai ka qenė edhe kandidat pėr kreun e Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve tė Shqipėrisė.
N.K.
Prezantohet nė Tiranė juristi Genc Gjokutaj, ai qė i pėrgatiti dosjen Nanos
Genc Gjokutaj, juristi qė garon me flamurin e LZHK
Tiranė - Nė zonėn Nr.35 Tiranė, LZHK ka zgjedhur si kandidat z.Genc Gjokutaj, jurist i mirėnjohur dhe personalitet nė fushėn e tij. Prezantimin e tij para elektoratit e bėri z.Dashamir Shehi, i cili foli me vlerėsime maksimale pėr prėgatitjen e aktivitetin e z.Genc Gjokutaj, nė njė takim masiv tė zhvilluar pikėrisht ditėn e ēeljes zyrtare tė fushatės mė 3 qershor. Shehi u shpreh se Genci ėshtė djalė i kėsaj lagjeje dhe ju e njihni tė gjithė. Por ai tashmė ka kaluar caqet e njohjes lokale dhe me pėrgatitjen e tij e veprimtarinė e tij ėshtė bėrė njė personalitet i rangut kombėtar nė fushėn juridike. Z.Shehi mė pas ka theksuar se LZHK ėshtė pėr ndėrtimin e njė shteti tė fortė ku tė zbatohet ligji plotėsisht. Duke pėrmendur aktivitetin e kandidatit tė LZHK, - i cili ka qenė prokuror i lartė pėr shumė vite, dhe njė ndėr juristėt e rinj tė brezit pas pėrmbysjes sė komunizmit, mė me vlera e kontribute nė luftė kundėr krimit, - z.Shehi tha se ne i kemi ekspertėt e duhur pėr tė ndėrtuar njė shtet ligjor nė parametrat europianė.
Siē dihet z.Genc Gjokutaj ka qenė njė ndėr pjesėtarėt e grupit tė prokurorėve qė pėrpiluan dosjen e Fatos Nanos nė vitin 1993 pėr vjedhjet e ndihmave tė dhėna nga Italia pėrmes "Levante Company" shuma totale e tė cilave shkonte nė rreth 8 milion dollarė. Pėr kėto akuza Nano u dėnua me disa vite burg, por ai kreu vetėm katėr vjet, pasi e ish-presidenti Berisha e amnistoi duke e nxjerrė nga burgu nė vitin 1997.
Pėr shkak tė aktivitetit tė tij nė atė kohė, z.Gjokutaj ėshtė konsideruar si njė jurist i fortė e i pakompromis me botėn e krimit dhe ka fituar njė emėr tė pashoq si njė prej prokurorėve mė tė mirė tė Shqipėrisė. Kandidimi i tij ėshtė njė nga garancitė e LZHK-sė pėr njė luftė pa kompromis kundėr korrupsionit tė tė majtėve nė pushtet por edhe tė ēfarėdo grupi politik nė pushtet apo opozitė, apo personazhi tė lidhur me krimin ekonomik apo atė tė organizuar. Gjokutaj bėn pjesė edhe nė stafin e ekspertėve tė programit antikorrupsion tė LZHK-sė. Ai ka kryer specializime tė ndryshme nė universitete amerikane nė fushėn e jurisprudencės.
"Atdheu"
Ledia Kashahu prezantohet nė Tiranė nė emėr tė LZHK
Tiranė - Ledia Kashahu ėshtė prezantuar dje nė zonėn e saj nė kryeqytet (nr.31) nė njė takim tė zhvilluar nė Muzeun Historik Kombėtar, ku kanė marrė pjesė dhjetėra simpatizantė e mbėshtetės tė "LZHK-Leka I Zogu". Prezantimin e saj e bėri kreu i fushatės elektorale tė lėvizjes z.Dashamir Shehi, i cili ēmoi lart vlerat intelektuale tė kandidates dhe aktivitetin e saj pėr ndėrtimin e demokracisė nė gjithė kėto vite. Ledia Kashahu ėshtė njė nga kandidatet e pakta femra nė listat e LZHK-sė, dhe kjo tregon se ajo pėrfaqėson vlera mjaft tė arrira tė genit shqiptar tė vokacionit nacionalist e tė djathtė. Z.Shehi nė fjalėn e tij theksoi se "LZHK ėshtė njė lėvizje patriotėsh nė radhė tė parė, njė lėvizje qė kėrkon ta ndryshojė kėtė drejtim tė mbrapshtė tė politikės sė derisotme nė Shqipėri. Kjo sallė ėshtė shumė mė fisnike sesa shumė ceremoni qė bėhen nė ambjente zyrtare shtetėrore e me shpenzime marramendėse." Mė tej ai ndal nė pika tė programit tė LZHK pėr zhvillimin ekonomik, punėsimin, shėndetėsinė e tė tjera.
Dashamir Shehi ka prezantuar kandidatin e LZHK nė zonėn 27 Durrės
Durrės, prezantohet kandidati Sadik Berisha
Durrės - Sadik Berisha ėshtė prezantuar ditėn e premte nė njė nga zonat e qarkut Durrės, ku morėn pjesė mjaft mbėshtetės tė LZHK-sė, ndėrsa nga qendra erdhi kreu i kėsaj fushate z.Dashamir Shehi. Nė fjalėn e tij para militantėve tė "LZHK-Leka I Zogu", z.Shehi ka shpjeguar pjesė tė ndryshme tė programit tė lėvizjes duke theksuar se ajo kėrkon ndėrtimin e njė shteti tė fortė ku ligji tė respektohet nga tė gjithė nė mėnyrė tė barabartė. Mė pas z.Shehi ka folur rreth kandidaturės sė z.Berisha i cili ėshtė njė figurė me mjaft reputacion nė zonė. Shehi ka theksuar se nė si forcė e djathtė kemi zgjedhur njė njeri me origjinė e bindje tė djathta siē ėshtė z.Sadik Berisha, i cili ka tė gjithė arsyet tė pretendojė votėn tuaj nė emėr tė bindjeve tė djathta.
Nė kėtė zonė tė Durrėsit (nr.27), e cila njihet tradicionalisht si zonė e djathtė, kandidimi i z.Berisha ėshtė vlerėsuar si njė pikė e fortė e fushatės nė gjithė qarkun. Deputetėt e mėparshėm kanė bėrė shumė pak pėr tė mos thėnė asgjė nė ndryshimin e gjendjes sė banorėve tė kėsaj zona. Prandaj vota pėr LZHK-nė dhe kandidatin e saj, ėshtė njė ndryshim thelbėsor i kėsaj statusquo-je tė papranueshme.
"Atdheu"
Pas sondazheve tė Mjaft-Gallupit, lindin dyshime serioze pėr fushatėn
Edhe njėherė pėr sondazhet
Kėto ditė qė janė publikuar disa sondazhe, tė cilat nuk kanė qenė pozitive pėr LZHK dhe janė sulmuar pėr kriteret e besueshmėrinė e tyre, - po paraqesim edhe njėherė njė sondazh tė bėrė nė ditėt e para tė muajit mars nė Tiranė, i cili i jepte LZHK-sė njė rezultat mjaft tė ndryshėm nga sondazhet e fundit. Ky sondazh ėshtė kryer nga Institutit Strategjik dhe Elektoral Kanadez dhe i jepte LZHK-sė 21 pėrqind tė votave tė shqiptarėve. Komenti i tij ishte qė - nėse zgjedhjet parlamentare do tė zhvilloheshin nė ato ditė tė marsit, sipas anketės sė zhvilluar me 1000 qytetarė tė rastėsishėm nė qendėr tė Tiranės nga Instituti Elektoral Kanadez nė Tiranė - do tė kishim kėtė pėrqindje votash:
-Pyetja: Pėr cilėn Parti politike votuat sot?
PS - 27,74 %
PD - 21,23 %
LZHK - 17,69 %
LSI - 3,91 %
Tė Tjerė (4 parti tė tjera parlamentare) - 11,17 %
Abstenim - 18,26 %
Nėse heqim pėrqindjen e votuesve qė abstenuan duke i llogaritur si persona qė nė njė votim eventual nuk do tė shkonin tė votonin, ne i llogaritėm pėrqindjet e anketės duke u nisur nga numri vetėm i atyre qė u prononcuan pėr njė parti.
PS - 33.9 %
PD - 25.9 %
LZHK - 21.7 %
LSI - 4.8 %
Tė Tjerė (4 parti tė tjera parlamentare) - 14.3 %
Kėto tė dhėna janė marrė nga web-siti: http://albca.com/institute.html, nėpėrmjet www.tanportal.com, dhe tregojnė se realisht pėrqindja e LZHK-sė nė sondazhe ėshtė shumė mė e lartė se ajo qė ėshtė dhėnė nga Gallupi i Mjaftit. Gjithsesi sondazhi mė i saktė, pranohet nga tė gjithė, do tė jetė ai qė do tė bėhet mė 3 korrik 2005.
"Atdheu"
INTERVISTA
Intervistė me z.Besim Ndregjoni, sekretar i pėrgjithshėm i Shoqatės Mbarėkombėtare tė ish tė Pėrndjekurve Politikė
Sondazhi i "Mjafti-t" ėshtė bėrė brenda ish-"Bllokut"
bOx
Ata qė duan tė bėjnė "Dushkun" apo "Mega-Dushkun" ose "Anti-Dushkun", nuk do t'ia arrijnė qėllimit tė deformojnė vullnetin e elektoratit masiv shqiptar qė i ka braktisur, ata maksimumi do tė deformojnė vullnetin e militantėve tė vet nė tė dy taboret e tyre. Kaq. Pjesa tjetėr e elektoratit i ka braktisur dhe kėto zgjedhje do tė shėnojnė surpriza tė pakėndshme pėr tė dyja partite "dushkare".
Cili ėshtė vlerėsimi juaj pėr sondazhin e Lėvizjes Mjaft?
Shoqėria shqiptare postkomuniste po vuan nė kėtė tranzicion tė gjatė fenomenin ideologjik tė sė kaluarės. Kjo pėr shkak se forcat politike tė pluralizmit shqiptar drejtohen nga politikanė ideologjikė dhe trashgimtarė tė regjimit komunist.
Fatkeqėsisht edhe organizata tė shoqėrisė civile (jo-qeveritare) duke pėrfshirė dhe Lėvizjen "Mjaft!", kanė rėnė pre e kėtyre fenomeneve qė po e dėmtojnė shumė shoqėrinė shqiptare. Sondazhi qė paraqiti Mjaft-i jo vetėm qė nuk pati besueshmėrinė e shumicės, por u kontestua edhe nga ata qė e organizuan. Nė vėmendjen time ky sondazh ėshtė pjesė pėrbėrėse e luftės politike qė i bėhet tė djathtės reale nė Shqipėri, luftė tė cilėn politika shqiptare po e pėrdor edhe me Lėvizjen Mjaft, drejtuesit e sė cilės kanė studiuar nė vendet perėndimore demokratike, por nė realitetin shqiptar, ata po bėhen pjesė pėrbėrėse e kėtyre fenomeneve ideologjike.
Vlerėsimi im pėr sondazhin ėshtė se kjo Lėvizje nuk ka as eksperiencėn e sondazheve, dhe harku kohor 5-ditor i mbledhjes sė intervistave, pėr mendimin tim ėshtė harxhuar i tėri brenda ish-"Bllokut". Pėrfundimisht sondazhi i Mjaftit ishte njė sajesė, pėr tė frenuar votuesit shqiptarė tė sė djathtės, por qė dėshtoi sapo u paraqit nė publik. Vetė favorizimi i sė majtės bie nė kundėrshtim tė plotė me sondazhin e NDI-sė qė ka eksperiencėn dhe besueshmėrinė e duhur. Realiteti i kėtij sondazhi mė shumė dėm i bėri Lėvizjes Mjaft sesa shoqėrisė. Sondazhi qe njė manipulim i radhės dhe diskreditim i "Mjaft-it".
LZHK zhvilloi njė miting nė sheshin Skėnderbej. Ju si njė veprimtar aktiv politik prej shumė vitesh, a mendoni se ky miting tregoi forcėn reale tė LZHK-sė?
Nė 15 vjet tranzicion politika aktuale si politikė e monopoleve, ka paraqitur para publikut monopolin e votuesve, tė ndarė nė dy kampe - tė majtė e tė djathtė. Dhe kėto janė PS-ja e PD-ja, tė cilat drejtohen nga politikanė tė sė kaluarės. Dhe ishte sanksionuar se vetėm kėto dy forca mund tė bėnin miting nė sheshin 'Skėnderbej'. Tė tjerėt janė inekzistentė sipas tyre.
LZHK-ja theu monopolin e mitingjeve. Ajo si forcė politike pėrparimtare perėndimore, jo vetėm organizoi miting madhėshtor, serioz, kombėtar, por e veēanta qė binte nė sy ishte se nė miting nuk kishte fėmijė shkollash e pleq pensionistė, por qytetarė tė moshave aktive dhe njerėz tė pjekur e seriozė, familjarė, ēka tregon nivelin dhe vitalitetin e elektoratit qė pėrfaqėson kjo lėvizje. Ata ishin mijėra vetė, qė nuk kishin ardhur nė miting me urdhėr e tė komanduar nga kryetari i partisė, as me spote televizive, as pėr shkak interesash tė vogla pėr tė mbrojtur njė vend pune etj.. Ata mbėshtetės tė LZHK-sė kishin ardhur si pinjollė tė familjesh fisnike e me ndėrgjegje kombėtare pėr misionin e madh kombėtar qė kishte lėshuar simboli i kombit NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve. Brohoritjet e tyre nė shesh nuk ishin brohoritje masovike bolshevike, por ishin thirrje tė ndėrgjegjes kombėtare pėr tė ndryshuar pėrfundimisht politikėn e mbrapshtė tė kėtij tranzicioni tė gjatė qė Shqipėria tė bėhet shtet. Mitingu tregoi jo vetėm forcėn reale tė LZHK-sė, por tregoi realitetin e votuesve tė djathtė shqiptarė.
Si do ta vlerėsoni pozicionin e LZHK-sė nė spektrin politik tė sotėm?
"Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu" ėshtė njė uragan demokratik perėndimor qė doli nė spektrin politik shqiptar si domosdoshmėri e kohės pėr tė ndryshuar politikėn shqiptare dhe pėr ta shpėtuar kombin nga kanceri ideologjik qė ēdo ditė e zhyt kombin nė pafundėsitė e prapambetjes sė shkatėrrimit tė plotė dhe rrezikshmėrisė sė identitetit tė tij. LZHK e inicuar dhe drejtuar nga Mbreti Leka I, ia hoqi kostumin e tė djathtės ish komunistėve qė pėr 15 vjet e mbajtėn tė veshur, duke mos pasur asgjė tė pėrbashkėt me kėtė orientim politik. Spektri politik shqiptar me LZHK-nė jo vetėm u pasurua, por tregoi se tė djathtėt kanė simbolin e tyre, kanė drejtuesin e tyre dhe qė ēdo votė e tyre pėr Mbretin Leka I, do tė jetė gur themeli nė ndėrtimin e shtetit tė ri shqiptar qė mėse 70 vjet nuk kemi mundur ta krijojmė. Pozicioni i LZHK ėshtė nė kohėn, nė momentin e duhur pėr shpėtimin e kombit dhe ėshtė njė pozicion nė tė djathtėn shqiptare e patriotike.
A ju duken tė arsyetuara sulmet dhe akuzat e PD-sė e tė z.Sali Berisha kundėr LZHK-sė?
Para disa muajsh grekėt ksenofobė nė njė ndeshje futbolli grisėn flamurin shqiptar nė Athinė dhe politika shqiptare heshti pėrpara kėtij veprimi antishqiptar ndaj simbolit tė identitetit tonė. Paradoksale... edhe shtypi i djathtė heshti. Edhe Berisha heshti. Po ashtu them se kur sulmon simbolin e kombit, siē ėshtė Mbreti, ēfarė emri mund tė ketė ai politikan qė ėshtė pjesė pėrbėrėse e kėtij sulmi ndaj njė force politike qė garon pėr tė ndėrtuar shtet!... Megjithėse Mbreti Leka I na mėson qė sulmeve t'u pėrgjigjemi me heshtje, sulmi qė u bė ndaj LZHK-sė tregon pėr dobėsinė e tyre politike. Nuk mund tė pėrjashtoj qė ėshtė fatkeqėsi kur njė kryetar partie me emrin Fatmir Mediu me forcėn politike qė drejton, i merr PD-sė mbi 30 anėtarė si kandidatė pėr deputetė pėr t'u futur nė zgjedhjet e 3 korrikut. Arsyetimi i kėtij sulmi ka njė emėr... sulm ndaj tė djathtės pėr arsye se e djathta nuk u pėrket mė kėtyre forcave, por ėshtė grupuar nė shtėpinė e vet, me udhėheqėsin e vet.
Si e gjykoni procesin e deritanishėm paraelektoral, a mendoni se ka rrezik manipulimi ditėn e zgjedhjeve?
Procesi paraelektoral po tregon se politika e derisotme ka dėshtuar nė tė gjitha drejtimet. Kėtė dėshtim po e tregojnė dy forcat e mėdha, tė cilave u ka ikur elektorati i shumicės. Pronarėt, intelektualėt, tė pėrndjekurit politikė, janė rreshtuar rreth Mbretit. Tė majtėt e rinovuar janė grupuar nė LSI. Pra partia e Fatos Nanos qė e mban veten maxhorancė, ka ngelur vetėm me njė grup komunistėsh fanatikė dhe njė grup qeveritarėsh qė nuk mund t'i shpėtojnė dėnimit mbas 3 korrikut pėr shkatėrrimin e ekonomisė kombėtare dhe pėr pėrvetėsimin e saj. Kėto ditė kemi parė nėpėr tribuna sesi Berisha edhe Nano po i bėjnė thirrje elektoratit me pompozitetin e udhėheqėsve tė mėdhenj, qė tė votojnė pėr deputetėt e tyre, kurse pėr subjekte, tė votojnė pėr parti inekzistente tė pluralizmit shqiptar. Mendėsia e tyre shkon deri aty sa kujtojnė se votuesit komandohen nga kėta dhe mezi presin qė t'i shohin nė krye tė pushtetit. Me kėto thirrje ata tregojnė se dobėsia e tyre politike ēdo ditė e mė shumė po sheh pėrmasa tė zvogėlimit tė elektoratit dhe me njė kod zgjedhor qė i favorizon, kujtojnė se do tė komandojnė tė drejtėn e votuesit dhe votėn e tyre. Harrojnė se kurrė shqiptarit nuk mund t'i shkelėsh nė ndėrgjegjen e tij pėr akte tė tilla siē ėshtė votimi pėr atė politikė qė tė pėlqen. Me gjithė kėto manipulime qė po i pėrdorin unė kam besim se votuesit shqiptarė tė ndihmuar edhe nga faktori ndėrkombėtar qė po i monitoron kėto zgjedhje hap pas hapi, nuk do tė arrijnė qė tė shkatėrrojnė zgjedhjet e 3 korrikut, qė janė vendimtare pėr shqiptarėt dhe njė test standard pėr t'u bashkuar me Europėn. Mendoj se ata qė duan tė bėjnė "Dushkun" apo "Mega-Dushkun" ose "Anti-Dushkun", nuk do t'ia arrijnė qėllimit tė deformojnė vullnetin e elektoratit masiv shqiptar qė i ka braktisur, ata maksimumi do tė deformojnė vullnetin e militantėve tė vet nė tė dy taboret e tyre. Kaq. Pjesa tjetėr e elektoratit i ka braktisur dhe kėto zgjedhje do tė shėnojnė surpriza tė pakėndshme pėr tė dyja partite "dushkare".
Po pėr ekipin prej 100 vetėsh tė kandidatėve tė LZHK-sė, ēfarė komenti do tė bėni?
Ekipi prej 100 vetėsh ėshtė njė ekip i kompletuar, dinjitoz, i aftė, kombėtar, pėr tė marrė pėrsipėr misionin e madh qė nėn drejtimin e Mbretit Leka I, tė ndėrtojmė shtetin shqiptar, pėr shqiptarėt. Pjesėtarėt e kėtij ekipi janė pinjollė tė familjeve qė kanė sakrifikuar ēdo gjė edhe jetėn, pėr kombin. Ata janė bij, nipėr, mbesa tė familjeve qė sėbashku me tė madhin e historisė, burrin e shquar Ahmet Zogu, ndėrtuan shtetin e parė shqiptar. Ata janė bij tė luftėtarėve e tė qėndrestarėve tė regjimit komunist dhe janė krenarė se lufta e tyre u kurorėzua me vendosjen e pluralizmit nė Shqipėri. Ēdo kandidat i LZHK-sė ka njė background tė pasur, personal e familjar, pa njolla ideologjike komuniste, por me vizion perėndimor demokratik pėr tė pasur familje tė shėndoshė, pronė dhe shtet. Besoj se votuesit e djathtė, e kanė tė sigurt votėn e tyre dhe mbas datės 3 korrik, do tė shohin ekipin e fuqishėm shtetbėrės me nė krye burrin e shtetit Mbretin Leka I.
Intervistoi: Neritan Kolgjini
HOMAZH
Ceremonia - Pas propozimit tė katėr personaliteteve tė shquara shqiptare
Materniteti i Tiranės emėrtohet "Mbretėresha Geraldinė"
Nė bulevardin "Zogu I" ndodhet edhe selia qendrore e Partisė Lėvizja e Legalitetit dhe tashmė edhe materniteti mė i madh nė Shqipėri mban emrin "Mbretėresha Geraldinė"
Tiranė - Ka marrė pjesė vetė Mbreti Leka nė ceremoninė zyrtare tė emėrtimit tė spitalit obstetrik - gjinekologjik universitar tė Tiranės me emrin "Mbretėresha Geraldinė" nė njė ceremoni tė zhvilluar tė hėnėn e shkuar nė Tiranė (datė 30 maj 2005). Gjatė ceremonisė, ai, sė bashku me Ministrin e Shėndetėsisė, z.Leonard Solis kanė zbuluar pllakatėn me kėtė emėrtim zyrtar. Nė ceremoni kanė nderuar me praninė e tyre personalitete tė ndryshme mjekėsore e figura politike tė LZHK-sė etj.. Mbreti Leka nė fjalėn e tij tė shkurtėr ka falenderuar pėr kėtė nderim qė i bėhet Nėnės Mbretėreshės Geraldina, qė ėshtė njėkohėsisht edhe njė nderim pėr historinė shqiptare. Ndėrsa nga Franca ka pėrshėndetur ceremoninė me anė tė njė letre, motra e Nėnės Mbretėreshė Geraldina, e cila falenderonte nismėtarėt e kėtij nderimi dhe organizatorėt e ceremonisė. Fjalėn e rastit dhe njė historik tė kėtij evenimenti e ka bėrė mjeku i shquar prof.Halim Kosova. "Kam kėnaqėsinė qė ky maternitet do tė mbajė emrin e iniciatores pėr hapjen e tė parit maternitet publik nė Shqipėri dhe tė gruas qė bėnte vizita humanitare tė shumta nė spitalin e dikurshėm pranė Sahatit", - tha drejtori i spitalit, Halim Kosova. Mė tej prof.Kosova tha se Nėna Mbretėreshė ishte njė grua qe sherbeu si njė ure lidhese midis Shqiperise dhe Europes se perparuar, njė zonje me ndjenja te larta dashurie e humanizmi, e cila sakrifikoi rinine dhe vendin e saj pėr te qendruar prane njė shqiptari, i cili mbajti mbi supe peshen e njė qeverisje te shtetit. Duke falenderuar gjithe ata qe nderuan insitucionin me te vjeter ne vend, drejtori Halim Kosova u beri thirrje kolegeve dhe vartesve te tij pėr me teper ndjenja humanizmi ne punen e tyre. "Le te kemi shpirtin e vetemohimit te Mbretėreshės Geraldinė. Embelsia dhe devotshmeria e saj le te na sherbeje si mesim ne sjelljen tone me pacientet, duke ndier te gjithe njė krenari te brendshme pėr kete zonėe dhe nėnė te te gjithe atyre qe e kujtojne akoma"-tha Kosova. "Mbretėresha Geraldinė e lartėson dhe e bėn mė human spitalin tonė tė nėnės dhe fėmijės. Eshtė njė kėnaqėsi e pėrgjithshme qė materniteti ynė do tė mbajė emrin e njė njeriu tė nderuar qė i qėndroi aq pranė Mbretit Zog, themeluesit tė njė shteti, tė mbretėrisė shqiptare nė brigjet e Adriatikut", tha gjatė ceremonisė drejtori i spitalit Halim Kosova.
Ndėrsa pėr ministrin e Shėndetėsisė, Leonard Solis, ky ėshtė njė eveniment me shumė rėndėsi, jo vetėm nė respekt tė historisė, por edhe tė kohės sė sotme, pasi investimet milionėshe nė tė, do tė pėrmirėsojnė thellėsisht kėtė shėrbim pėr qytetarėt shqiptarė. "Tė gjithė fėmijėt qė do tė lindin kėtu, u rritshin si mbretėr dhe mbretėresha", - ka uruar Solis, duke shpalosur edhe projektin mė tė ri pėr kėtė qendėr universitare. Sipas tij, shumė shpejt me njė fond prej 1,2 milionė eurosh, brenda maternitetit do tė ngrihet njė godinė e re qė do tė mbledhė tė gjithė sallat e operacionit nė njė ndėrtesė tė vetme. Ministri Solis theksoi gjithashtu se "Me propozim tė njė grupi intelektualėsh pėrveē qindra e qindra njerėzish tė tjerė mbėshtetės, Mentor Petrela, Maksim Cikuli, Ismail Kadare dhe Monsinjor Rrok Mirdita, por edhe qindra njerėz tė tjerė, ne me shumė kėnaqėsi e emėrtuam kėtė maternitet "Mbretėresha Geraldinė". Investimet e bėra nė tė dy maternitetet synojnė rritjen e shėrbimeve dhe cilėsisė, por edhe mbylljen e ciklit tė ekzaminimeve pėr kėto lloj shėrbimesh pėr vendin tonė", tha z.Solis.
Drejtori i spitalit z.Kosova, mė pas me anė tė disa fotove, ka shpalosur ndryshimin rrėnjėsor qė ka pėsuar institucioni qė ai drejton, falė ndėrhyrjeve dhe bashkėpunimit me donatorė tė ndryshėm. Ndėrsa nė fund ka lexuar letrėn qė motra e Nėnės Mbretėreshė ka dėrguar nė mungesė tė pjesėmarrjes sė saj nė ceremoni, nė tė cilėn, thekson dashurinė e madhe tė Geraldinės pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt qė ajo i deshi aq shumė. Me anėn e kėsaj letre, tė cilėn vetė drejtori i maternitetit Halim Kosova e lexoi nė pėrmbushje tė dėshirės sė saj, Sylviane Muselier shprehet se "Dashuria e Geraldinės pėr njerėzit dhe toleranca e saj ishin tė bazuara te Zoti. Kėto e ndihmuan atė qė t'u mbijetonte vuajtjeve qė hasi nė jetė. Geraldina ishte njė model pėr mua nė jetė dhe e deshi shumė popullin shqiptar, qė prej ditės kur u largua me bashkėshortin e saj, Mbretin Ahmet Zogu i I", thuhet nė letrėn e saj.
Nė ceremoni ka folur edhe mjeku i shquar prof.Mentor Petrela, njė ndėr katėr nismėtarėt e emėrtimit tė kėtij institucioni, me emrin e Mbretėreshės Geraldinė. Ai ėshtė shprehur me fjalė tė zgjedhura pėr kontributin historik tė Familjes Mbretėrore shqiptare dhe pėr angazhimin personal tė Mbretėreshės Geraldinė. Prof.Petrela nėnvizoi se tashmė nė kėtė zonė, pėrveē emėrtimit tė kėtij institucioni pėr jetėn e fėmijėve shqiptar qė mban simbolin e Mbretėrisė shqiptare dhe emrin e Mbretėreshės Geraldina, ndodhet edhe Bulevardi "Zogu I" dhe kėtu janė edhe zyrat e Partisė sė Legalitetit qė ėshtė partia qė synon rikthmin e monarkisė nė Shqipėri.
Gjatė ceremonisė sė pėrurimit, ishin mbledhur edhe mjaft qytetarė tė Tiranės, tė cilėt kujtojnė ndėrtimin e kėtij spitali 6 dekada mė parė. Ky spital tashmė po modernizohet dhe investimet nė tė janė shumė milionėshe.
Propozimi
Vendimi qė ka marrė ministri i Shėndetėsisė Leonard Solis, pėr tė emėrtuar kėtė spital "Mbretėresha Geraldina" ka ardhur pas njė letre-propozimi tė bėrė prej katėr emrave tė mėdhenj si Kadare, imz.Rrok Mirdita, prof.Mentor Petrela dhe prof.Maks Cikuli.
Propozimi i kėtyre katėr intelektualėve ėshtė bėrė qė nė tetor tė vitit tė kaluar, ndėrsa vendimi i ministrit Solis ėshtė marrė nė muajin dhjetor 2004. Nė propozimin e bėrė thuhet se "Mbretėresha Geraldinė ėshtė njė nga urat lidhėse tė kombit me zhvillimin europian".
Siē dihet ndėrtesa e institucionit qė merr emrin "Mbretėresha Geraldinė" ėshtė ndėrtuar para ardhjes sė komunistėve nė pushtet nė vitin 1944 dhe ka njė arkitekturė italiane, qė ndryshon shumė nga ajo e kohės sė komunizmit. Kjo ndėrtesė ėshtė nė hyrjen veriore tė "Bulevardit Zog I", te Stacioni i Trenit nė Tiranė dhe me kėto dy emra rrezatues, historia shqiptare duket sikur po merr dimensionin e saj real. Kėtė gjė e pėrmendin edhe 4 personalitetet qė bėnė propozimin kur shkruanin se "Ky propozim i jep institucionit njė zgjidhje funksionale homogjene kuptimplote me lokalizimin nė "Bulevardin Zog I"."
Siē duket kohės sė emėrtesave tė institucioneve, rrugėve, shesheve e veprave tė ndryshme me emra komunistėsh, po vjen fundit. Sot nė botė flitet pėr njė tendencė tė rikthimit tė mbretėrve, dhe kjo gjė nė Shqipėri po reflektohet tė paktėn nė aspektin simbolik. Tė shpresojmė qė ky vendim tė jetė njė ogur i mbarė pėr tė ardhmen e monarkisė shqiptare me Mbretin Leka nė fron.
N.Kolgjini
Ja propozimi i Kadaresė, Rr.Mirditės, M.Petrelės e M.Cikulit
Ministrit tė Shėndetėsisė z.Leonard Solis
Zoti Ministėr
Kemi nderin t'Ju adresojmė kėtė letėr pėr institucionin nė vartėsi tė Ministrisė qė ju drejtoni.
Bėhet fjalė pėr Spitalin Universitar Obstetrik Gjinekologjik qė njihet si "Materniteti i Vjetėr".
Nė toponimet shqiptare ėshtė reflektuar shpesh herė historia e vendit, por nė gjysmėn e shekullit tė kaluar, doktrina e pėrgjithėsimit kolektiv dhe e pėrjashtimit tė individit, vazhdon tė mbetet nė subkulturėn e shoqėrisė sė sotme.
Duke ju kėrkuar ndjesė pėr kohėn, Ju propozojmė qė ky spital tė quhej:
"Spitali Universitar Mbretėresha Geraldinė".
Emėrtimi i institucionit shėndetėsor tė nėnės e fėmijės me njė nga figurat simbolike tė kombit, do tė ishte shprehje mirėnjohjeje dhe homazh qė i bėhet Mbretėreshės Geraldinė, paradigmė kjo qė lejon korrigjimin e interpretimeve ideologjike.
Mbretėresha Geraldinė ėshtė njė nga urat lidhėse tė kombit me zhvillimin europian, ide sė cilės ajo i qendroi besnike deri nė fund.
Ky propozim i jep institucionit njė zgjidhje funksionale homogjene kuptimplote me lokalizimin nė "Bulevardin Zog I".
Nė dedalin e historisė sė shekullit tė kaluar, emėrtimi i institucionit tė pėrtėritjes sė kombit, shpresojmė tė shėrbejė Zoti Ministėr, si simbol i perėndeshės Tyche ose Fortuna.
Ju falenderojmė pėr mirėkuptimin,
Ismail Kadare, Imzot Rrok Mirdita, Mentor Petrela, Maksim Cikuli
Tiranė mė 25.10.2004
Pėrgjigjja e ministrit tė Shėndetėsisė z.Solis
Republika e Shqipėrisė
Ministria e Shėndetėsisė
Kabineti
Nr.4255 Prot.
Urdhėr Nr.535
Datė 8.12.2004
"Pėr vėnien e emrit tė Mbretėreshės Geraldinė Spitalit universitar obstetrik gjinekologjik nr.1"
Me propozim tė njė grupi intelektualėsh pėrbėrė nga: Z.Imzot Rrok Mirdita, Z.Ismail Kadare, Z.Mentor Petrela, Z.Maksim Cikuli pėr vėnien e emrit tė Mbretėreshės Geraldinė, Spitalit universitar obstetrik gjinekologjik nr.1;
Urdhėroj
1.Vendosjen e emrit tė Mbretėreshės Geraldinė, Spitalit universitar obstetrik gjinekologjik nr.1 Tiranė.
2.Emėrtesa e Spitalit universitar obstetrik gjinekologjik nr.1 Tiranė, do tė jetė si mė poshtė:
Spitali universitar obstetrik gjinekologjik "Mbretėresha Geraldinė".
3.Ky urdhėr hyn nė fuqi menjėherė.
Ministri
Leonard Solis
KOMENTE
PR-ja e "Sabri Mediut" dhe e "Fatmir Godos", prapė nuk hyri nė garėn elektorale
Si shpjegohet egėrsimi i Mediut kundėr LZHK-sė
Nga Zamir Gjurgji
Asnjėherė nė garė, por gjithnjė pas "safety car"
Kuvendi i fundit i Partisė Republikane mbylli punimet, duke mbajtur gjithnjė lart flamurin e radhės, atė tė prag-pozitės dhe duke ulur gjithnjė poshtė atė tė parafundit, tė prag-opozitės. "Koha pėr Ndryshim" dukej se kishte prekur vetėm kreun, pasi kėsaj radhe flamurin e valėviste njeriu qė gjithnjė qesh, Mediu, e jo njeriu qė gjithnjė qahet, Godo.
Tė lindur "esperantisht", republikanėve u mbetet nė dorė flamuri i forcave revizioniste (mbrojtje pa doreza e institucionit presidencial tė Ramiz Alisė), mė pas ulin poshtė flamurin e revizionizmit dhe ngrenė lart flamurin e demokracisė dygishtore (mbėshtesin me servilizėm banal kushtetutėn berishiane tė viti 1994 me ligjin 7501 brenda, pikėrisht nė Kavajė), nė vitin 1997, ulin poshtė flamurin e demokracisė dygishtore dhe ngrenė lart flamurin e "revolucionit tregishtor". Kur demokratėt po rrėzoheshin nga pushteti, republikanėt u hodhėn nė krah tė rebelimit tregishtor (mbėshtesin pa rezerva Nanon nė Vlorė, gėlltisin sarkazmėn parlamentare tė kėtij tė fundit mbi abrogimin e Ligjit 7501 dhe bėhen patericė e aprovimit tė kushtetutės antishqiptare Mejdani-Cacos).
Nė vitet 1998-2004, ulin poshtė flamurin e revolucionit tregishtor dhe ngrenė flamurin e "opozitės konstruktive me bashkėkryetarė Pollo-Mediu" (Fatmiri ėshtė i pari qė orvatet tė pėrfitojė nga vrasja e demokratit Hajdari dhe ballistit Kalenja, si dhe burgosja e legalistit Spahiu, pėr tė marrė "nė tavolinė" postin e kryeministrit, mė pas emėrohet nga Nano si Kryetar i Komisionit Parlamentar pozitė-opozitė pėr "Integrim").
Edhe nė garėn zgjedhore tė 3 korrikut, "makina elektorale PR" nuk hyn nė pistė pėr tė fituar, por njėlloj si "rrangallat" e Formula One, ajo i afrohet kryesimit vetėm nė xhiron e formatimit (xhiron e parė) ose vetėm kur xhiron pas "safety car" nė pistė.
Fatmir Mediu, nga trioja tek i treti
I lindur politikisht si njė qenie e tresimbolit (nė vitin 1997), ai nuk heq fare dorė nga loja e treshit, edhe pse kjo lojė nuk i ka mė duk. Trupi i tij i brishtė pėr tė mbajtur peshė politike, ka pasur gjithnjė nevojė pėr paterica majtas e djathtas. Njihet tashmė trinomi Bode- Pollo-Mediu, si njė ngjizje fillestare e 2001-it, qė bitisi nė qasjen "produktive" tė 2005-ės, Berisha-Lesi-Mediu. Mediu, edhe pse bėn bujė mediatike qė t'ia vėnė nė pullė, gjithnjė mbetet politikisht i treti nė radhė.
Si nė rastin e trios paraardhėse, (ku pėrfitoi mė shumė pėrkujdesje politike Genc Pollo), edhe nė rastin e dytė, ai qė pėrfitoi mė shumė kredo politike ishte Lesi. E askush nuk ia ka fajin Mediut qė "nuk i del me qar" loja e tij politike e "rregullit tė treshit".
Edhe nė Shkodėr, edhe pse tentoi tė pėrfitojė impulse politike duke i shtuar himnit kombėtar njė strofė tė tretė, Mediu pėrsėri rezultoi (apo)strofė mes Berishės dhe Lesit, pasi pathosi i kėtij tė fundit dha mė shumė efekte nė "Asllan Rusi".
Do tė jetė 4 Korriku, data kur Mediun do ta zėrė data, e tė mbetet ndoshta edhe jashtė parlamentit, pasi edhe pse betohet e stėrbetohet pėr atdhe e komb, mė shumė se nacionalistėt dhe djathtistėt, ai nuk e di se ky popull ruan nė kujtesėn historike njė ngjarje shumė domethėnėse: kur djali i jepte nėnės lajmin e gėzuar se Partia do t'ia jepte shtėpinė, pasi i kishin premtuar se, sido qė tė vinte puna, ai ishte treti nė listė, nėna e zgjuar e kuptonte se pėrse bėhej fjalė... (duke numėruar me gishta).
Fatmiri, fatkeqėsisht, ndoshta s'e kupton tė pathėnėn e kėsaj ndodhie, e vazhdon tė ketė njė tė tretėn e listės sė partisė sė tij me Jo-Republikanė...
Histeri republikane mbi histori monarkiste?
Nė takimin e opozitės sė bashkuar nė Shkodėr, Fatmir Mediu ishte politikani mė i drejtpėrdrejtė nė sulmet verbale ndaj formacionit politik "LZHK-Leka I Zogu".
I pari ishte Berisha, qė nė njė gjuhė tė pėrdredhur politikisht, vlefshėm si mishi tė piqet e helli tė mos digjet, vlerėsoi monarkisto-legalistėt dhe zhvleftėsoi djathtistėt. I dyti ishte Lesi, qė me njė formė alegorike, ēonte gjuhėn nga "oborri dhe oborrtarėt e Nanos" dhe stėrkalat binin edhe mbi "oborrin dhe oborrtarėt e Zogut". Por i treti nė radhė, Mediu, doli trim me fletė, e me njė gjuhė qė pret edhe kocka, sulmoi Mbretin, legalistėt dhe djathtistėt (LZHK), pikėrisht nė pikėn mė thelbėsore, Kombin. Ai bėri tė paditurin, se pėr cilin komb e shtet flet LZHK-ja dhe ēfarė opozitarizmi ka kjo forcė politike me Nanon.
Kėsisoj, mėnyra e vetme pėr tė bindur ata qė e (sh)fryjnė Fatmirin dhe jo atė vetė, pasi kjo gjallesė nuk ka bindje personale (siē ėshtė shtjelluar nė fillim tė artikullit) e jo mė tė ketė bindje mbipersonale, po i rreshtoj fakte tė verifikueshme nga pasaportat e shqiptarėve, nga Zogu te Nano:
1.Pasaporta e viteve 1928-1939, kur nė pushtet ishte Mbreti Zogu I, ka nė faqen e saj tė parė:
-T'a dijsh dhe tė jésh i sigurtė, se fatbardhėsija dhe lumtunija e jote gjindet nė Shqipni e cila t'ep ndér e tė fal emnin Shqiptar.
-Rueje mirė karakterin komtar dhe kryenaltėsģn shqiptare; bindju ligjvet dhe urdhnavet tė vendit kudo qė tė jesh.
-Ēdo Shqiptar āsht vllau i Yt: nderoje kurdoherė dhe ndihmoje kur tė ket nevojė.
-Mos e pėrbuz gjuhėn e nānės s'ate, tue folė nė gjuhė tė huej kur nuk āsht nevoja.
-Ndero flamurin e atdheut tānd: kush nuk nderon Shźjin e komsģs, shnderon vehten e vet.
-Dashunija pėr atdhe ndihet mā tepėr nė mėrgim, prandaj ketė dashuni rueje edhe kur tė kėthejsh nė vendin t'and.
-Nė faqen e dytė - ...N'Emėn tė MBRETRIS SHQIPTARE
-Nė faqet nė vazhdim - shfaqen nė sfond shqiponja dykrenash me pėrkrenaren e Skėnderbeut sipėr saj.
-Kopertina ėshtė karton jeshil (sot ėshtė mėse i njohur termi "green card"-shėn.im)
2- Pasaporta e viteve 1939-1943, nėn pushtetin e Mbretit italian Viktor Emanueli, ka nė faqen e saj tė parė:
-Nuk mund tė kalohet kufini pa pasė hartue krejtėsisht dhe dorzue fletėn e statistikės.
Nė faqen e dytė: N'EMEN TĖ MADHNIS SĖ TIJ Vittorio Emanuele III
PĖR HIR TĖ ZOTIT DHE VULLNETIT TĖ KOMBIT
MBRET I ITALIS DHE I SHQIPNIS
PERANDOR I ETIOPIS
Ėshtė vendosur edhe simboli: shqipja dykrenash me kurorėn e Skėnderbeut, rrethuar nga dy sėpatat e fashizmit dhe nė pozicion tė lartėm, kurora mbretėrore.
Kopertina ėshtė karton bojėqielli, nė zonėn qėndrore ka tė venduara dy shirita, njė i kuq e tjetri i zi, nė qendėr tė tė cilave gjendet simboli i sipėrshėnuar.
3-Pasaporta e viteve 1944-1990, nėn pushtetin e komunistėve, nuk ėshtė element pėr t'u shqyrtuar, pasi shqiptarėt nė pjesėn dėrrmuese kishin nė pronėsi vetėm letėrnjoftim
(I plastifikuar, ngjyrė e kuqe e ndezur, e simbolikėn e Kongresit tė Pėrmetit nė kopertinė).
4-Pasaporta e viteve 1992-1997, nė pushtetin demokrato-republikan, ka
kopertinė tė kuqe tė ēelėt, i plastifikuar dhe simbolikėn e Kongresit tė Pėrmetit.
Nė faqen e parė tė saj nuk ka tekst tė shkruar.
Nė faqen e dytė e tė tretė, elementė e pėrgjithshėm tė njė pasaporte, si emri, mbiemri, atėsia, vendlindja... e kėshtu me radhė.
5-Pasaporta e viteve 1997-2005 , nėn pushtetin e socialistėve (versioni i pakontestuar, qė pėr mua personalisht, mbetet i vlefshėm deri nė datėn e shkrimit tė artikullit, 29 maj 2005), pėrbėhet nga:
Kopertina e kafenjtė, me shqipen dykrenash, pa simbol tė lartėm.
Nė faqen e parė, teksti i shkruar:
-Qeveria e Republikės sė Shqipėrisė i kėrkon autoriteteve shqiptare dhe tė huaja tė lejojnė mbajtėsin e kėsaj pasaporte tė kalojė lirshėm, pa pengesė dhe t'i sigurojnė atij tė gjithė ndihmėn dhe asistencėn qė mund tė ketė nevojė.
Nė faqen e dytė dhe tė tretė, elementėt pėrgjithėsues tė njė pasaporte, emri...
Nė faqet nė vazhdė, shquhet nė sfond portreti i Skėnderbeut dhe kurora e tij.
Faqja e parafundit, teksti i shkruar:
Kushdo qė e gjen kėtė pasaportė ėshtė i detyruar ta dėrgojė nė stacionin mė tė afėrt tė policisė ose nė ambasadėn apo konsullatėn shqiptare (shift-shėn.im).
Faqja e fundit, teksti i shkruar:
Kjo pasaportė mbetet pasuri e qeverisė shqiptare (shift-shėn.im).
Tre radhėt e fundit pėr...
Tashmė jo vetėm Mediu, por edhe tė tjerė si Godo, mund tė kuptojnė ndryshimet nė kėtė kuintet identitetesh, e tė zgjedhin lirshėm se ku mund tė Kombėzohen. Uroj qė tė mos zgjedhin pėrsėri tė tretėn nė radhė (edhe pse ADN-ja i drejton atje), zgjidhje e cila mund t'i mbetet komb nė fyt nė zgjedhjet pas 3 Korrikut.
"Pier Cardin" i "Osman Bej"-it!
NGA GJERGJ THANASI
Kur Gallupi i famshėm doli kallp m'u kujtuan emisionet e lajmeve tė fillim-vitit 1991. Nė to gjithfarė 'Iliria Holding' e 'Rukert-e' na tregonin se si me ndihmėn e shokėve Ramiz, Fatos e Shkėlqim, do tė ndėrtonim kapitalizmin pa pluralizėm e tė deklasuar, pa pronė private tė trashėguar, pa Legalitet e Ballė Kombėtar tė anatemuar. E dimė si pėrfunduan 'Iliria Holdingu' e 'Rukert-i', por fatkeqėsisht oligarkė tė kapitalizmit shqiptar u bėnė emrat e mėsipėrm apo veglat e tyre.
Sot kėrkojnė qė rezultatin real tė zgjedhjeve, ta zėvendėsojnė me njė monstėr laboratori si biēim 'Frankeshtajn' votimi. Kėshtu Gallupin amerikan na e zėvendėsuan me njė Gallup tė inkorporuar nė Zvicėr, me zyra ne Londėr e tė pėrfaqėsuar nė Shqipėri nga njė filial i tij me qendėr nė Bullgari. Shqiptarėt budallenj, tė pa civilizuar, tė pa shėtitur nėpėr botė, duhet t'i besojnė sondazhit tė kėtij farė kallp Gallupi njėlloj siē i besonin grekėt e lashtė orakullit tė famshėm tė Delfit.
Mė popullorshe! Nė Tiranė ka njė dyqan me veshje 'Pier Cardin' tė ardhura nga firma, qė i ka zyrat nė bulevardin 'Mareshal Fosh' tė Parisit si dhe njė tjetėr dyqan, qė e merr mallin nga magazina me tabelėn 'Pier Cardin' nė rrugėn KUCUK HAJDAR EFENDI SOKAK, tė lagjes 'Osman Bej' tė Stambollit. Kuptohet blerėsit shqiptarė duhet tė blejnė mallin 'origjinal' tė ardhur nga Stambolli, jo atė 'fals' tė ardhur nga Parisi. Nėse nuk besoni, o shqiptarė, pyesni mėkėmbėsin e perėndisė mbi tokė, Erionin e ri mjaftueshmėrisht tė menēur e serioz...
Gjithsesi ambasada amerikane shikon me largpamėsi, pėrtej kallp sondazheve, pėrtėj datės 3 Korrik, pėrtej fishekzjarreve tė datės 4 dhe paralajmėron publikisht shtetasit e vet. Pėr kėtė lexoni lajmėrimin e ambasadės nė 'Gazetėn Shqiptare' tė datės 03.06.2005 fq.13.
Meqenėse kirkizėt sy-bajame janė disa muaj mė tė hershėm se ne nė rrugėn e vėshtirė tė demokracisė, atje Ambasada Amerikane bash me 3 Qershor filloi evakuimin e shtetasve tė vet: gjithfarė piskorpsash, teknicienė, mormonė e biznesmenė. Tirana, duan apo s'duan ca robotė tė telekomanduar nga zyra e vėllait tė kandidat-deputete Majlindės, i njan Bishkekut, veēse ėshtė nja dy muaj mbrapa nė kohė.
Uroj me gjithė shpirt qė shqiptarėt ta grisin me shėndet kostumin 'Pier Cardin' - "Gallupin", tė importuar nga 'Osman Bej' e Stambollit.
Nga sondazhi "dal vivo" nė atė "in vitro"
Qėllimi i"Gallup"-it, galopimi i zgjedhėsve
Nga Zamir Gjurgji
Tre stinė mė parė, ndeshja e futbollit mes kombėtares shqiptare dhe asaj greke solli njė rezultat tė papritur qė pėrmbysi edhe parashikimet (thėnė sinonimikisht: sondazhet) e "bookmakers"-ave mė nė zė tė kontinentit, e mbi tė gjitha, profesionistė. Fitorja qė desondoi gjithēka, nxori nė pah se ndjesitė nacionaliste tė shqiptarėve "tė bazės", fitonin dukshėm mbi ato kozmopolite tė "superstrukturės". Vlen gjithashtu tė risillet ndėrmend edhe njė "sondazh televiziv organizuar nga "Gjeli Vizion", qė duke ngritur pyetjen se "do preferoni tė mposhtni Greqinė apo tė kaloni turin eleminator", tė sonduarit "dal vivo" nga Alfons Gurashi dhe jo "in vitro" nga Erion Veliaj, preferonin zgjedhjen kombėtare mbi atė ndėrkombėtare.
Tri ditė mė parė, njė institucion ndėrkombėtar sondazhesh, "Gallup", ashtu si "bookmakers"-at e kombėtares, sondon e parashikon njė rezultat qė hedh poshtė konstatimet (jo parashikimet) e shtatorit tė kaluar, ku nė planin psikologjik kozmopolitizmi sundon bindshėm mbi nacionalizmin disident nė raportet 78 me 2, ndėrsa nė planin politik, rezultatit mes dy krahėve tė politikės shqiptare mund t'i shkonte mė pėr shtat shenja ~ (afėr), sesa = (baraz), ēka do tė thotė se PS+LSI ~ PD+LZHK.
Pėr ēdo qenie njerėzore tė natyrshme e jo tė klonuar, ndjesitė vėshtirė tė ndryshojnė "nė ēdo stinė", ndryshe nga mendėsitė qė mund t'i nėnshtrohen mė lehtė "kohės pėr ndryshim".
Pėr ēdo njeri qė i funksionon logjika e ftohtė, ėshtė e qartė se kush mbėshtet ekipin kombėtar tė njė vendi, natyrshėm qė mbėshtet edhe politikėn kombėtare tė atij vendi, kush dėshiron qė simbolika kuqezi tė triumfojė mbi simbolikėn bardheblu tė kundėrshtarit, natyrshėm qė do shfaqet si i tillė edhe nė kutinė e votimit, kush aspiron qė mė parė se tė jetė kontinentalisht i integruar, tė jetė kombėtarisht i vlerėsuar nė tapetin e gjelbėr, logjikisht qė do tė sillet si i tillė edhe me fletėn e bardhė tė votimit.
Gjithēka ndryshe kėtij arsyetimi do tė ishte "gjepura" (po huazoj termin e pėrdorur nga kreu i NDI-sė Dan Redford).
E natyrshėm qė mbi kėtė sondazh lind (pikė)pyetja: Ku fle lepuri?
Pėrgjigjia ėshtė e thjeshtė. Tek frika e Gallupit mbi mospjesėmarrjen e shqiptarėve nė kėtė proces votimi nė atė shkallė sa ēdo lloj rezultati do tė vlente vetėm partiakisht, por jo pėrfaqėsueshmėrisht (nėnkupto: institucionalisht). Kėtij fenomeni me preēedentė tė shumtė nė historinė e votimeve nė Shqipėri (kujtojmė sa mund e sa djersė iu desh PS-sė, qė jo vetėm me forcat e veta, aprovoi njė kushtetutė qė "avantazhoi" vetėm me presje dhjetore, 50.57%) i druhen sondazhbėrėsit dhe nuk gjejnė mėnyrė tjetėr veēse nxisin partitė qė ato tė ngasin zgjedhėsit pėr tė mos i lėnė bosh vendvotimet.
Kjo mund tė konstatohet lehtė nė prononcimin e kreut tė lėvizjes sė "Mjaft"-it, z.Erion Veliaj, kur pėrpara gazetares sė TV-Klan Desada Metaj, u shpreh se "...gara ėshtė e fortė, forcat janė thuajse tė barabarta, ku tė djathtėt kanė nė presje dhjetore avantazh nga tė majtėt dhe shqiptarėt duhet t'u drejtohen kutive tė votimit sa mė masivisht..."
Kėsisoj, motoja elektorale e Gallupit dhe MJAFT-it u shpėrfaq si: domosdoja e "profesorėve" qė "nxėnėsit" tė kalojnė "masivisht" 50-%-shin e votimeve.
Prandaj edhe sllogani elektoral i GALLUPIT sintetizohet:
Me ne galopojnė tė gjithė prej vijės sė bardhė, s'ka rėndėsi kush e pret i pari shiritin e kuq...
Tė rreshtuar dhe tė ndajshtuar
Zamir Gjurgji
Pas pėrplasjeve tė serta nė sallėn e Kuvendit mes socialistėve dhe demokratėve, rrjedhja e ngjarjeve tė qershorit ka pėrftuar njė imazh ndryshe. "Kodi i Etikės" edhe pse jo i zbatuar rigorozisht nga politikanėt, shėrbeu nė njė farė mėnyrė pėr tė zmusuar disi tehun e mprehtė tė "shpatės sė demokracisė", edhe pse realisht funksionon si "Kodi i Etiketės" sė mallit politik tė magazinuar nė markatėn elektorale.
Votuesi i thjeshtė e kishte tė vrarė veshin vetėm me shprehje vulgare, debate antagoniste, e polemika shterpė, ku e vetmja "prokurė" qė grosistėt e politikės delegonin tek "dora e tretė", mbeteshin shėrbimet e thjeshta "noteriale", por jo ato tė "avokatisė", dhe ku i preferuari i "avokatėve" mbetej "noteri" qė jo vetėm zbatonte pikpėrpikė procedurėn e nevojshme, por edhe ai qė i ēuēuriste nė vesh "profesorit" se kush "nxėnės" e shante pas shpine. E kėshtu formatoheshin koalicionet "nxėnės-profesor" (njė kolegu im e ka quajtur oktapod-koalicioni), ku askush nga "nxėnėsit" nuk kishte mundur qoftė edhe njėherė te vetme tė hynte nė provimin e "hartimit politik", pa ditur paraprakisht temėn e pa mėsuar pėrmendėsh tekstin e hartuar nga "profesori zemėrmirė". Edhe ata tė pakėt nxėnės qė mund tė kalonin klasėn me forcat e veta, kishin rėnė pr? e profesorėve tė rreptė, por njėherazi edhe nxėnėsve servilė, qė notėn kaluese nuk e merrnin dot duke studiuar gjatė vitit shkollor, por vetėm nė sezon e ditė-provimi.
E pamėsuar tė veprojė nė mėnyrė tė pavarur e krijuese me skemat e reja politike, ku mė tepėr se teksti ishte i nevojshėm interpretimi i tij, njė mori politikanėsh rreth e qark PS-sė dhe PD-sė, mbetėn si peshku pa ujė. Ashtu siē ndodh kur gazetarėt diktofonistė mbeten pa lajm kur nė selitė dy ngjyrėshe nuk ka konferenca shtypi, ashtu edhe politikanėt citofonistė u shfaqėn belbėzakė e tė pavlerė, kur Nano dhe Berisha filluan tė pėrdornin gjuhėn e Ezopit.
Kjo ėshtė arsyeja qė tashmė Mediu nuk ka se kė tė mbėshtesė me rezerva dhe kė tė kritikojė nė mėnyrė evazive (e sillet si qeni me kuisje nga hėna - crying for the moon); Pollo ka mbetur pa artikuluar qėndrimin e tij tė tė tretit nė lėvizje, pasi Berisha e KOP-i nuk duan qė mes tyre tė lėvrijnė tė tretė; Gjinushi nuk mbijeton dot mė me bishtpėrdredhjet e tij pėr tė "martuar" Nanon me Metėn, pasi secili prej tyre pretendon tė jetė "dhėndrri"; Lesit i mbetet tė kthehet nė politikan-parrullė (sandwich-man), kur dje nė tė shkruhej "Roftė Nano e poshtė Berisha" e sot anasjelltas; Alimadhi nuk ka mundėsi praktike tė agjitojė: "Rroftė nacionalizmi", sepse gjithkush rreth tij propagandon: "Rroftė kozmopolitizmi", Dule nuk ka mė kurs politik, pasi Karamelo kryen njė dekurs tė tillė; Xhuveli nuk mund tė thėrrasė mė "rrofshin tė gjelbrit", pasi kėtė sllogan e kanė pėrvjedhur Kokėdhima, Rama e Klosi; liberalėt nuk kanė mė korsi opozitare, pasi "opozita e bashkuar" lėviz liberalēe nė autostradė.
Shkrimtari rus Maksim Gorki shprehet se "tė gjitha fatkeqėsitė nuk vijnė pėr keq". Edhe fatkeqėsia e Kodit Elektoral Gjana-Ruka, evidentoi shumė mbetje toksike nė gjirin e pozitės dhe opozitės, qė tashmė kanė mbetur thjesht pėr t“u groposur nė zona tė pabanuara politikisht (nėse nuk ka kundėrshtime ambjentaliste nga "mjaftistėt" Veliaj, Klosi dhe Kokėdhima).
Pėrmbledhtazi, i gjithė ky faliment politiko-partiak vjen ngaqė partitė dhe partiakėt e rreshtuar, preferuan sėfundmi tė veprojnė si tė ndajshtuar.
Nga ana e saj, LZHK-ja nuk i bėri hesapet pa hanxhinė, por nė njė mėnyrė dinjitoze dhe nė korsinė e saj tė lirė, kėrkon tė shpejtojė udhėtimin drejt 3 korrikut jo vetėm djathtas nė kah, por edhe djathtas nė krah.
OPINIONE
Tė votojmė qė Tiranėn ta spastrojmė nga llumi grek
Nga Sami Gjoka, SHBA
Kur dy parti nisin garėn e vet tė shfrenuar, pėr t'i hipur popullit tė vet mbi kurriz, gjėja mė e mirė qė mund tė bėhet, ėshtė veshi i shurdhėr. Nė djall me partitė!
Se kush sot vjen e zbret nga makina, tė qesh si njeri, por tė numėron si bagėti, si votė qė tė futi nė thes, a peshk qė rrėshqite nga dora, pėr tė ngecur nė rrjetėn e kundėrshtarit tė vet. Secili fodull s'ēan kokėn pėr ty, si hipi nė karrige e si u mburr me pushtet. Kushdo tė fitojė, ti do tė mbetesh ai qe ke qenė. Atėhere pėrse tė shkosh tė votosh? Ē'gomar tė ngresh nga balta, apo ē're mushkonjash tė shmangėsh nga qielli i vėndit tėnd? Shih kush tė sjell njė natė para votave, njė thes mė miell, se kaq mjafton e kaq vlen ti...
Por jo, ti qė lexon kėta rreshta, kur mund tė bėje diēka mė tė vyer se sa leximi i dėrdėllitjeve tė mia, duhet medoemos tė votosh. Se nėse ti zgjodhe leximin qoftė pėrciptas tė fjalės sė shkruar, sė paku me veten tėnde beson se ti nuk je turma qė shkon nga tė prihet, qė vetėm shton njė votė nė kutitė e votimit, e aty mbaron rėndėsia jote.
Nė Shqipėri thuhet se dy janė partitė. Kopeja e Salės e banda e Nanos.
Shqipėria ėshtė vendi yt, dhe cilin ti ul nė qoshe tė oxhakut atje, eshtė puna jote.
Por kush Shqipėrisė do t'ia heqė kapistren lidhur pas Athine, ėshtė e duhet tė jetė ēėshtje kombėtare.
E sikurse kopilat e 'inteligjencies' sonė, qė rėnkimin e dhimbjes kur na shkelin me kėmbė na quajnė urrejtje, ("Shigjetat e urrejtjes drejtuar Greqisė", nga Blendi Kajsiu, 25 Maj 2005) lėmė se pari tė them se ėshtė tjetėr tė urresh fqinjėt, kur shohin e punėn e tyre, e tjetėr kur fqinjėt tė marrin kopshte e tė shkulin gjerdhe.
Por shkrimi im qė na u komentoka nga shqiptarėt si fjalim urrejtje, nuk ishte urrejtje kundra grekėve, qė pėr mua janė lopēarė, qė jetojnė me lavdinė e etėrve tė tyre, dhe shihen me prizmin e shkėlqimit tė rremė nga inferioret e tipit Kajsia. Fjalėt e mia qenė mllef pėr shqiptarėt, qė ma ulin grekun nė sofėr pėr krahėsh, kur sapo u kalėroi nėnėn atyre. Grekėve u heq kapelen. Por t'ėmėn tė mive!
Ne shqiptarėt nuk shquhemi tė urrejmė tė tjerėt. Pėrkundrazi ne dimė t'u bėhemi vasal botės e t'i lėmė tė na bėjnė tė pabėrat nė kokė. Shembull mė i mirė ėshtė soj e sorrollopi i gazetarucit tė mėsipėrm qė pėr 100 dollarė pėrtall nėnėn e vet nė interes tė grekeve.
Si tė tillė duke patur frikė nga minjtė e tipit Kajsiu, qė mezi presin, tė interpretojnė fjalėn e lire tė shqiptarėve si urrejtje ndaj grekėve, dua tė qartėsoj se urrejtja ime nė atė shkrim sikurse edhe nė kėtė libėr tė shkruar enkas para zgjedhjeve, ėshtė jo kundra grekėve qė tregojnė fytyrėn e vet mesjetare sikurse kam thėnė nė ēdo akt dhune ndaj bashkėkombasve tanė, por ėshtė urrejtje kundrejt sojit tuaj tė fėlliqur, qė e lidhėt Shqipėrinė pėr bythe tė Athinės.
E pėr idiotėt qė u shkolluan me forcė, se patėn dajo e xhaxhallarė qė kallnin nė burg tė tjerėt pėr interes tė njė ideologjie tė dėshtuar (komuniste), e qė sot duan tė na rrėfejnė nėpėr botė se kush ėshtė shkrim qė hyn nė kategorinė e urrejtjes, lermė tė them edhe njėherė se t'ju urresh juve nuk ėshtė urrejtje, s'di qė vemjet urrehen... ndjesinė ndaj jush me shqipen time, unė e quaj vetėm neveri.
Dhe nėse kajsitė e pjeshkat e kalbura do ta servirnin prapė kėtė shkrim si fjalim urryes, duhej mė parė tė thellohen mbi fjalorėt, se nuk mjafton tė lexosh nė gjuhė tė huaja, kur nuk kupton gjuhėn tėnde.
Enciklopeditė qė keni lexuar, pėr tė huazuar interpretimin e shtrembėruar tė nocioneve me tė cilėt pėrkėdhelni pretendimet poshtėruese greke, pėr t'u tallur bota me dinjitetin e vendit tuaj, e pėrkufizojnė fjalėn urrejtėse pėr fatin tuaj tė keq, jo si neverinė pėr ata qė pėrbuzen brenda sė njėjtės familje.
Ju mbeteni nėpėr mendjet e kthjellta anekėnd botės, vemje qė shesin nderin e tyre pėr lėmoshat e tė tjerėve, e tė flasėsh me kėtė gjuhė tė ulėt kundra jush, nuk ėshtė urrejtje.
Nuk kam urryer bindjet e juaja politike, se as nuk e di, e as nuk mė interson nė keni bindje politike, ju kameleonė tė tillė... ju vetėm njė art dini, atė tė lėpirjes sė atij qė qėndron pak mė sipėr.
E pėr momentin ku jemi, nė prag tė kėtyre zgjedhjeve, thirrma ime tek ti qė lexon, ėshtė t'u mbyllim derėn komshijve!
Bindjet politike, janė romantizma tė njė kohe tė shkuar. Neve na duhet njė qeveri nė krye jo t'u tundim bishtin serbėve e grekėve, se jemi dhi tė zgjebosura, - por t'u themi se nė shtėpinė tonė ligjin e bėjmė ne. Vetėm kaq kemi kėrkuar. E vetem kaq duhet tė arrijmė. Tė bėhemi zotėr tė shtėpisė sonė.
Pra tė votojmė qė Tiranėn ta spastrojmė nga llumi grek! E kjo nuk do tė thotė se ne shqiptarėt jemi kundra socialistėve. Ne jemi pėr Shqipėrinė e shqiptarėve e socialistėt na kanė tradhtuar. Nė Shqipėri nuk qeverisin as Nanot e as Metėt, por grekėrit. E ne qė u dhamė votėn se pėr njė arsye a njė tjetėr urryem Berishėn, ne duhet pra t'ua heqim frenat, kėtyre gangsterėve tė dehur, para se tė na e rrokullisin komplet karrocėn tonė tė prishur. Pa votėn tonė opozita s'mundet tė fitojė e pa opozitėn, ne mbetėm nėn grekėt.
<samigjoka@yahoo.com>
___________________________
29 May 2005
___________________________
LZHK zhvillon mitingun e madh elektoral nė sheshin "Skėnderbej"
Mbreti: "Njė Qeveri Shqiptare pėr Shqipėrinė!"
Mbreti Leka ka prezantuar 100 kandidatėt e "Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu", nė njė miting ku morėn pjesė mijėra pėrkrahės tė kėsaj lėvizjeje dhe pėrfaqėsues tė shoqatave tė ndryshme tė tė pėrndjekurve e pronarėve tė ligjshėm
EDITORIAL
Sali Berisha njėlloj si Kastriot Myftaraj kundėr LZHK-sė
Nga Neritan Kolgjini
Nė mitingun e Shkodrės, kryetari i vjetėruar i PD-sė Sali Berisha, ka lėshuar gėnjeshtrėn e radhės kundėr LZHK-sė, duke vazhduar ta cilėsojė hiē mė pak se "aleate tė Fatos Nanos". Kjo nuk ėshtė gjė e re, as njė tezė qė nuk ėshtė hedhur poshtė nga faktet e tė vėrtetat e njohura nga tė gjithė, por kėsaj radhe, ish-sekretari i PPSH Berisha, tamam nė njė stil tipik prej leninisti, bėri rufjanllėkun politik tė radhės duke tentuar tė bėjė njė dallim ndėrmjet LZHK dhe PLL. Ai u shpreh se paska kėrkuar aleancė me disa "legalistė tė mirė", por ata i qenkan pėrgjigjur se "nė LZHK e bėjnė ligjin Nano dhe Duka me furriqet e tij!". Nė fund ai e ka mbyllur kėtė sajesė tė trurit tė tij tė shfazuar, duke u shprehur se "Unė jam pėrpjekur t'i respektoj ata, por janė tė tjerė qė luajnė mbi kurrizin e tyre. Asnjė votė pėr LZHK-nė, kėsaj paterice tė Nanos"! Hėm, tamam si kodosh i vjetėr politik, kėtu ka dashur tė dalė zotnia e tij. Atij nuk i intereson gjė se ēfarė bėn LZHK apo PLL, nėse ato kanė ndonjė pozicion problematik nė spektrin politik, apo ndonjė gjė tjetėr qė ka lidhje me politikėn opozitare. Ai e ka hallin vetėm e vetėm te votat dhe te kolltuku, si pėrfaqėsuesi mė i denjė i kolltukofagėve, prandaj shpik e shpif "legalistė tė mirė" e "furriqe tė Nanos e Dukės". Shihet qartė se nuk ka moral nė kėtė sjellje politike tė kėsaj mbeturine tė politikės sė vjetėr komuniste. Thjesht interesa kolltuqesh. Prandaj ndodh edhe ky egėrsim e qenėzim (sulm prej qeni tė tėrbuar). Dhe ky sulm vjen nė formėn mė tė ulėt e pėrfide, duke tentuar tė fusė pėrēarjen ndėrmjet LZHK e PLL, edhe pse e di se ato janė njė simbiozė e pandashme tashmė, e ndoshta forca qė do t'ia prishė hesapet mė shumė se ēdo gjė tjetėr, kėtij leninisti tė palodhur pėr kauzėn e karriges. Ky sulm nė njė intonacion tė ri, nė fakt nuk ėshtė ndonjė gjė qė nuk pritej prej stanit berishist. Prej kohėsh tė njėjtat teza janė artikuluar nga mediat pranė kėmbėve tė "doktorit" sidomos nga njė i lajthitur e i sėmurė psiqik si Kastriot Myftaraj, i cili deri para pak kohėsh ta numėronte nė lule tė ballit po t'ia shaje doktorin, qė i ka zyrat te ish ndėrtesa e komunales sė Tiranės. Edhe Kastrioti shpifte se LZHK ėshtė aleate e PS-sė e kundėr PD-sė, njėlloj si Berisha sot. Por atij mund t'i falet se tekefundit s'ka gjė nė dorė e ėshtė thjesht njė qytetar i lajthitur i kėtij vendi. Problemi ėshtė Berisha, qė del me mendjen e Myftarajt, dhe duke qenė njė nga personat mė influentė nė vend, pėrbėn njė problem serioz pėr higjenėn politike, e prandaj duhen marrė nė kohė masat ndaj kėsaj specieje nė gjendje tėrbimi.
KRYESORE
LZHK zhvillon mitingun e madh elektoral nė sheshin "Skėnderbej"
Mbreti: "Njė Qeveri Shqiptare pėr Shqipėrinė!"
Mbreti Leka ka prezantuar 100 kandidatėt e "Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu", nė njė miting ku morėn pjesė mijėra pėrkrahės tė kėsaj lėvizjeje dhe pėrfaqėsues tė shoqatave tė ndryshme tė tė pėrndjekurve e pronarėve tė ligjshėm
Nga Neritan Kolgjini
Tiranė - Nė njė miting tė madh elektoral tė sheshin "Skėnderbej" Mbreti Leka ka prezantuar 100 kandidatėt e "Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu", ku morėn pjesė mijėra pėrkrahės tė kėsaj lėvizjeje dhe pėrfaqėsues tė shoqatave tė ndryshme tė tė pėrndjekurve e pronarėve tė ligjshėm. Nė fjalėn e tij nė kėtė miting tė zhvilluar ditėn e premte dt.27 maj 2004 nė Tiranė, udhėheqėsi i LZHK theksoi se "jemi bashkuar nė Lėvizjen pėr Zhvillim Kombėtar, qė tė shpėtojmė Shqipėrinė nga papunėsia e varfėria, nga korrupsioni e monopolet, duke siguruar njė Qeveri Shqiptare pėr Shqipėrinė." Mė tej ai ka qenė i ashpėr me administratėn shtetėrore, e cila ėshtė e korruptuar dhe premtoi se me ardhjen e LZHK nė pushtet do tė ndėrtohet njė administratė me autoritet dhe e pakorruptuar. "LZHK-ja ėshtė krejt ndryshe," theksoi Mbreti Leka. Nė fjalėn e tij ai pėrmendi edhe njė herė ēėshtjen kombėtare dhe atė tė pronės private si pika kryesore tė LZHK. Nė fund ai vlerėsoi rininė si forca mė e fortė e vendit qė mund tė garantojė zhvillimin. Ai e mbylli fjalimin me njė apel pėr tė dalė tė gjithė nė votime pėr "tė dhėnė verdiktin pėr zhvillim kombėtar". Fjala e tij u duartrokit gjatė nga mbėshtetėsit e Lėvizjes qė gjatė gjithė kohės brohorisnin "Mbreti, Mbreti!"
Mė pas fjalėn e morėn me radhė figura tė ndryshme nė drejtimin e Lėvizjes pėr "Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu" dhe kandidatė tė saj si z.Dashamir Shehi, Ekrem Spahiu, Arjan Boriēi, Ledia Kashahu, Afrim Jaupi etj.. Disa prej fjalimeve tė tyre po i botojmė tė plota nė kėtė numėr gazete. Po ashtu nė kėtė miting pėrshėndetėn edhe sekretari i pėrgjithshėm i shoqatės mbarėkombėtare tė ish tė Pėrndjekurve politikė z.Besim Ndregjoni dhe pėrfaqėsuesi i shoqatės sė pronarėve. Njė ngjyresė tė veēantė i dhanė mitingut fjalimet e kandidatėve Ledia Kashahu, Arjan Boriēi dhe Afrim Jaupi, tė cilėt pėrfaqėsonin respektivisht elementin femėror, diasporėn shqiptare dhe nacionalizmin shqiptar tė trevave tė jugut tė Shqipėrisė.
Mitingu u zhvillua pėr rreth njė orė e gjysmė, nga ora 19:00 deri nė orėn 20:30 e mė pas vazhdoi nė formė koncerti me disa prej kėngėtarėve mė tė suksesshėm tė muzikės moderne shqiptare. Njė pamje interesante dhe gjetje e bukur ishte posteri gjigant, i cili mbulonte gjithė lartėsinė e fasadės sė Pallatit tė Kulturės ku binte nė sy simboli i LZHK, dhe motoja ose slogani elektoral "Ne bėjmė shtet".
Ky miting shėnoi njė hop cilėsor tė fushatės sė LZHK-sė dhe ishte njė arritje mjaft pozitive e krerėve tė saj, tė cilėt me kėtė veprim thyen pseudo-mitin e dyshes PS-PD pėr mitingje nė sheshin Skėnderbej. Atė natė edicionet televizive tė stacioneve pranė dy partive simotra PD-PS, ose e injoruan lajmin e kėtij mitingu, ose bėnė lajme negative, duke u pėrpjekur ta relativizonin rėndėsinė e tij. Ndėrsa tė nesėrmen gazetat pranė opozitės tentuan ta ulnin vlerėn e tij duke u marrė me elemente anėsore e jo me thelbin e mesazheve tė kėtij mitingu. Psh., lajmin e mitingut nuk e kishte fare agjencia zyrtare e lajmeve ATSH ose media pranė qeverisė si "Balkanweb" ose "Albtoday". Ndėrsa nga krahu tjetėr stacionet dhe gazetat pranė opozitės, ose kishin lajme negative si gazeta "Tema", ose nuk e pasqyronin fare, si gazeta "55" e Fahri Balliut. Ndėrsa stacionet kryesore nė vend i dhanė njė hapėsirė tė rėndėsishme dhe vlerėsuan se tashmė pas PS e PD, edhe LZHK zhvillon mitingje nė sheshin "Skėnderbej".
Ky miting u bė pikėrisht nė ditėn kur qarkulluan shumė zėra rreth njė sondazhi tė ri tė Gallup International, i cili po pritet me mjaft interes nga partitė politike dhe nga opinioni publik. Sipas burimeve, ky sondazh e nxjerr LZHK-nė nė njė pozicion shumė mė tė mirė sesa e kishte nxjerrė sondazhi i bėrė nė fund tė muajit prill nga NDI. Ndėrsa njė prej sondazheve qė ėshtė bėrė nga njė institucion kanadez pėr sondazhet, nė qytetin e Tiranės, e ka nxjerrė LZHK-nė nė njė pozicion mjaft tė lartė rreth 20 pėrqind nė kuotėn e preferencave tė shqiptarėve.
Fjala e Mbretit Leka I nė mitingun pėrurues tė LZHK nė sheshin "Skėnderbej"
"Jepni verdiktin tuaj pėr zhvillim kombėtar!"
Motra dhe vėllezėr shqiptarė!
Ne jemi bashkuar nė Lėvizjen pėr Zhvillim Kombėtar, qė tė shpėtojmė Shqipėrinė nga papunėsia e varfėria, nga korrupsioni e monopolet, duke siguruar njė Qeveri Shqiptare pėr Shqipėrinė.
Ju jeni zhgėnjyer nga politikanėt, qė pasurohen nė kurriz tė popullit. Ju nuk u besoni premtimeve tė tyre, por LZHK-ja ėshtė krejt ndryshe.
Kjo do tė thotė se ne do tė ndėrtojmė njė administratė me autoritet dhe tė pakorruptuar.
Do tė vendosim rendin e drejtėsinė.
Do tė zbatojmė njė program modern zhvillimi kombėtar, mbėshtetur nė pronėn private.
Ne sigurojmė arsim e punėsim tė rinisė shqiptare.
Ne e kemi detyrim shtetėror pėr t'u siguruar tė gjithė shtetasve shqiptarė punė dhe mirėqenie kėtu nė Atdhe.
Ne do t'ju krijojmė kushte pėr tė lėvizur lirisht kudo nė botė me pasaportė shqiptare.
Motra e vėllezėr shqiptarė!
Merrni pjesė nė votime, duke dhėnė verdiktin tuaj pėr zhvillim kombėtar.
Rroftė Shqipėria!
Rroftė Kombi Shqiptar!
Fjala e kryetarit tė PLL Spahiu mbajtur nė mitingun e sheshit "Skėnderbej"
Spahiu: Mbreti Leka, ai qė na bėn nėnshtetas europianė
Me lejen tuaj Naltmadhni!
Motra dhe vėllezėr!
Zonja dhe zotėrinj!
Sot jemi para njė evenimenti politik dhe historik jo vetėm pėr Tiranėn, por pėr gjithė shqiptarėt kudo qė janė. Themi eveniment politik dhe historik, sepse pėr herė tė parė Mbreti Leka del para shqiptarėve nė krye tė njė lėvizjeje, pėr tė prezantuar 100 kandidatėt pėr deputetė, nė tė gjitha zonat zgjedhore tė "Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu".
"LZhK" lindi si domosdoshmėri kombėtare pas njė tranzicioni politik prej 15 vjetėsh, pėr tė ndryshuar realitetet e dhimbshme nė tė cilat ndodhen shqiptarėt dhe Shqipėria.
Sllogani ynė elektoral, siē e shihni edhe nė poster, ėshtė "Ne Bėjmė Shtet!"
Tashmė ėshtė i pranuar nga tė gjithė shqiptarėt, fakti qė Mbreti Zog i Parė hodhi themelet e shtetit shqiptar dhe ndėrtoi njė shtet ligjor, ku shqiptarėt ndiheshin krenarė dhe dinjitozė, si brenda edhe jashtė tij.
Ne kėrkojmė votėn e shqiptarėve jo thjesht pėr kėtė fakt historik, por sepse jemi e vetmja forcė politike qė synon tė rikthejė nderin, dinjitetin dhe zhvillimin kombėtar tė shqiptarėve.
"Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu" ėshtė e pėrkrahur dhe do tė votohet nga shumica e shqiptarėve mė 3 korrik, pėr kėto arsye:
Sė pari, nė krye tė kėsaj lėvizjeje ėshtė Mbreti Leka i Parė, qė e ka ideuar dhe e udhėheq "Lėvizjen pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu".
Mbreti Leka, ashtu siē e ka pėrcaktuar edhe presidenti i Kosovės Ibrahim Rugova, ėshtė simboli kombėtar i shqiptarėve.
Mbreti Leka mbart dhe trashėgon vlerat mė tė mira tė Mbretit Zog I, pėr ndėrtimin dhe administrimin e shtetit.
Mbreti Leka ėshtė i vetmi nga drejtuesit aktualė tė subjekteve zgjedhore, qė vjen nga Perėndimi dhe nuk mbart asnjė reminishencė tė sistemit tė kaluar komunist. Dhe si i tillė ėshtė personaliteti i vetėm qė mund ta ēojė Shqipėrinė natyrshėm drejt integrimit nė strukturat euro-atlantike.
Mbreti Leka ėshtė siguria dhe garancia e shqiptarėve, pėr realizimin e premtimeve dhe programit tė "Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu".
Sė dyti, "Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu", ka njė program elektoral tė qartė, tė kuptueshėm, tė zbatueshėm dhe, mbi tė gjitha, tė besueshėm.
Sė treti, kandidaturat qė janė para jush sonte, nuk janė tė importuara nga qendra, siē ndodh rėndom nė subjektet e tjera, por janė tė pėrzgjedhura nga baza, dhe njėkohėsisht janė figurat mė tė spikatura dhe mė pėrfaqėsuese pėr t'u votuar nga elektorati shqiptar.
Sė katėrti, tashmė modeli bullgar ėshtė shembulli mė i mirė qė pas njė tranzicioni tė lodhshėm dhe njė loje tė kalimit tė pushtetit nga njė parti nė tjetrėn, - tė vijė njė forcė kombėtare, qė tė realizojė aspiratat e njė kombi nė zhvillim. Kėshtu, siē e dimė Mbreti Simeon i Dytė, me Lėvizjen e tij kombėtare mori pushtetin dhe tashmė Bullgaria ėshtė anėtare e NATO-s, ėshtė nė dyert e anėtarėsimit nė Bashkimin Europian. Tashmė shtetasit bullgarė praktikisht janė nėnshtetas europianė, pasi me pasaportėn bullgare kanė tė drejtė tė qarkullojnė nė tė gjitha shtetet "shengen" tė Europės.
Pėr kėto dhe shumė arsye tė tjera, elektorati shqiptar duhet ta votojė "Lėvizjen pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu" dhe kandidatėt e saj, pasi kėto vota janė vota edhe pėr Mbretin Leka I, si udhėheqės i kėsaj lėvizjeje pėr tė siguruar dhe garantuar tė ardhmen e shqiptarėve.
Rroftė Mbreti Leka i Parė!
Rroftė kombi shqiptar!
Fjalimi i z.Dashamir Shehi nė mitingun e LZHK-sė nė sheshin "Skėnderbej"
Shehi: Kemi nevojė pėr shtetin e shqiptarėve!
Zonja dhe Zotėrinj,
Motra e vėllezėr,
Qytetarė tė Tiranės dhe tė mbarė Shqipėrisė, LZHK prezanton sot deputetėt pėr mbarė Shqipėrinė. Njerėzit qė kanė marrė pėrsipėr tė pėrcjellin mesazhin e lirisė dhe drejtėsisė, tė paqes e tė punės, por nė radhė tė parė kanė marrė pėrsipėr tė ndryshojnė realitetin shqiptar, realitet i hidhur e fatkeq pėr njė popull qė jeton nė mes tė Europės.
LZHK hyn krenare nė kėto zgjedhje, si forca mė patriotike e politikės shqiptare, si forca qė do tė rindėrtojė shtetin shqiptar, sepse ne dimė tė bėjmė shtet, sepse nė krye tė lėvizjes kemi njė simbol tė madh, qė i bashkon tė gjithė shqiptarėt, Leka I Zogu, filozofia shtetformuese e tė cilit na udhėheq tė gjithėve.
Nė Shqipėri sot kemi nevojė pėr gjithēka, por mė shumė se ēdo gjė kemi nevojė pėr shtet, pėr shtetin e shqiptarėve. Nė shtetin e ri tė LZHK-sė ka hapėsirė politike e ekonomike pėr tė gjithė, pėr tė gjitha shtresat e vuajtura e tė pėrndjekura tė komunizmit, pėr tė gjithė pronarėt qė kėrkojnė tė drejtėn e tyre tė ligjshme, pėr tė gjithė intelektualėt qė duan dinjitet nė punėn e tyre, pėr tė gjithė biznesmenėt qė duan ligj, siguri e shanse tė barabarta pasurimi, si dhe pėr mijėrat e fshatarėve qė vazhdojnė tė jetojnė nė varfėri e izolim.
Nė shtetin e LZHK-sė do tė ketė hapėsirė tė pafundme pėr rininė e Shqipėrisė, qė tė arsimohet dhe tė punėsohet kėtu, nė Shqipėri, por qė tė mund edhe tė lėvizė kudo nė botė, me pasaportėn shqiptare.
LZHK ka zbritur nė betejėn e madhe elektorale me qėllimin fisnik pėr tė larguar nga pushteti ish-komunistėt e korruptuar tė Fatos Nanos, tė cilėt prej 8 vjetėsh ia kanė shitur interesat e vendit, klaneve ekonomike partiake dhe grupeve tė huaja, tė cilėt po shfrytėzojnė me tė padrejtė pasuritė e Shqipėrisė. LZHK ėshtė kėtu jo pėr tė zėvendėsuar ish-komunistėt e kėnaqur qė janė nė pushtet me postkomunistėt e pakėnaqur qė nuk janė nė pushtet. Ne jemi kėtu pėr t'u kthyer pushtetin qytetarėve dhe vetėm qytetarėve tė Shqipėrisė dhe jo mė klaneve partiake.
LZHK ėshtė forca qė do tė vendosė rendin nė Shqipėri edhe me koston e dėnimit me vdekje. Ne nuk trembemi para krimit, do t'i japim atė qė meriton, pėr t'u kthyer tė drejtėn qytetarėve tė jetojnė tė sigurt me familjet e tyre dhe me bizneset e fituara ndershmėrisht.
LZHK ėshtė forca qė bashkon vendin, forca e shqiptarėve tė ndershėm e patriotė. Nė LZHK nuk ka toskė e gegė, ka vetėm shqiptarė. Nė LZHK nuk ka tė krishterė e myslimanė, ka vetėm shqiptarė. Ne e ēojmė vendin drejt Europės ashtu si Mbreti Zog e bashkoi me Europėn 80 vjet mė parė. Ne do tė bashkojmė shqiponjėn tonė krenare me yjet e Europės, sepse kemi tė drejtė ta bėjmė kėtė dhe kemi treguar qė dimė ta bėjmė kėtė.
LZHK do tė kėrkojė pavarėsinė e Kosovės, pa kushte dhe me ēdo ēmim, se vetėm njė popull i lirė e i pavarur mund tė plotėsojė standardet europiane. Ne do tė mbrojmė interesat e shqiptarėve nė Maqedoni deri nė plotėsimin e tė gjithė tė drejtave tė tyre kushtetuese, si edhe do tė ngremė ēeshtjen came deri nė zgjidhjen pėrfundimtare tė saj.
Tė nderuar zonja dhe zotėrinj, ne jemi kėtu pėr t'u konfirmuar aleatėve tonė tė mėdhenj, SHBA-sė dhe BE-sė qė do t'u qėndrojmė besnikė aleancave euroatlantike dhe europiane duke qenė tė sigurt qė vendi ynė ėshtė pjesė integrale e kėsaj historie, e kėsaj politike dhe ne e shohim tė ardhmen tonė aty dhe vetėm aty ku ėshtė bota e lirė dhe demokratike.
Motra dhe vėllezėr ka ardhur koha tė ngremė kokėn, tė kėrkojmė tė drejtėn tonė, tė drejtė tė mohuar, tė dhunuar dhe tė uzurpuar nga mbeturinat e regjimit tė vjetėr.
Ju ftojmė tė vototni pėr LZHK-nė, ne nuk ju ofrojmė parajsėn por ju oftojmė shtetin, se ne bėjmė shtet.
Votoni LZHK-nė, votoni Mbretin Leka I Zogu, votoni pėr fėmijėt tuaj.
Rroftė Tirana! Rroftė Shqipėria!
Fjala e z.Arjan Boriēi nė mitingun e mbajtur nė sheshin "Skėnderbej"
Shkodra ėshtė lėnė nė harresė nga qeveritė e deritashme
Tė dashur vėllezėr dhe motra shqiptarė,
Mirėse keni ardhur nė kėtė tubim tė LZHK-sė,
Diaspora sot jeton me problemet shqiptare. Nė arritjet dhe mosarritjet e Shqipėrisė. Me hallet dhe shqetėsimet shqiptare.
Tani ka ardhur koha qė ajo tė japė drejtpėrdrejt kontributin e saj pėr njė legjislacion tė pėrparuar dhe bashkohor, tė japė kontributin e saj pėr zhvillimin e shpejtė tė vendit, nėpėrmjet investimeve tė besueshme dhe serioze tė saj nė Shqipėri. Tė japė kontributin e saj nė zgjidhjen e drejtė tė ēėshtjes kombėtare.
Unė mendoj se tashmė diaspora e fuqishme shqiptare e shkolluar dhe e edukuar nė Shqipėri ose nė perėndim, me njė eksperiencė jo tė vogėl tė fituar nė perėndim, ka se ē'tė japė pėr Shqipėrinė nėnė. E them kėtė sepse diaspora ėshtė pjesė e Shqipėrisė dhe e popullit shqiptar.
Eshtė pikėrisht ardhja ime sot njė provė konkrete e kėtij kontributi. Njė rėndėsi tė veēantė ka qyteti i Shkodrės i cili vazhdimisht nė ballė tė vendit, por qė qeveritė e deritashme e kanė lėnė nė harresė me ose pa dashje. Unė mendoj se diaspora do tė japė njė kontribut tė madh nė integrimin e Shqipėrisė nė strukturat euro-atlantike.
Ne tė gjithė se bashku tė punojmė qė zgjedhjet e 3 korrikut dhe ato tė mėvonshme tė jenė tė lira, tė drejta, tė ndershme ku vetė populli tė vendosė pėr tė ardhmen e tij.
Rroftė Mbreti Leka I Zogu
Rroftė populli shqiptar
Rroftė LZHK-ja
Fjala e z.Besim Ndregjoni nė mitingun madhėshtor tė LZHK-sė
Ndregjoni: Tė votojmė pėr Mbretin Leka
I nderuar dhe i respektuar Madhėri, Leka i I Mbreti i Shqiptarėve,
Tė nderuar drejtues tė Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar,
Tė nderuar votues tė Djathtė tė Shqipėrisė,
Ju falenderoj pėr ftesėn qė na bėtė pėr t'ju pėrshėndetur nė kėtė miting elektoral pėr zgjedhjet e 3 korrikut 2005. Kam nderin dhe privilegjin qė si mik i Familjes Mbretėrore mė shumė se njė shekull dhe si bir i njė antifashisti dhe antikomunisti, si Sekretar i Pėrgjithshėm i tė pėrndjekurve politikė tė Shqipėrisė, t'i uroj fitore "Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu", e cila drejtohet nga simboli i shqiptarizmės Madhėria e tij Leka I. Zgjedhjet e 3 Korrikut janė vendimtare pėr tė gjithė shqiptarėt qė tė ndahen njėherė e mirė nga diktatura komuniste, e cila i shkaktoi kėtij kombi mijėra varre dhe qindra mijėra vuajtje. Zgjedhjet e 3 Korrikut do tė na ndajnė dhe nga tranzicioni 15-vjeēar qė pėr ne qe sa tragjik, aq edhe komik. Tragjik, se ish pinjollėt e diktaturės dhe lektorėt e Institutit marksist-leninist, qė i shkaktuan kėtij populli varfėri, korrupsion dhe ēnderim si shqiptarė, drejtojnė qeverinė dhe institucione tė kėtij shteti. Komik, se komunistėt e djeshėm shajnė komunizmin dhe duan tė ndėrtojnė sot kapitalizmin me metoda komuniste.
Dhe ne jemi tė bindur qė kėto zgjedhje do jenė fundi i mashtrimit tė tyre.
Por kombi ynė nė situatat mė tė rėndėsishme historike ka nxjerrė burra qė e kanė mbrojtur kėtė komb dhe i kanė shėrbyer kėtij kombi. Para disa kohėsh Presidenti i Kosovės, "Gandi i Ballkanit", Ibrahim Rrugova, nė njė bashkėbisedim qė pati me bashkatdhetarėt tanė nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, kur i drejtuan pyetjen se cili politikan shqiptar ėshtė garancia e zgjidhjes sė ēėshtjes shqiptare, ai u pėrgjigj: Leka I - Mbreti i Shqiptarėve. Besoj se mė mirė se Presidenti i Kosovės nuk mund tė japė pėrgjigje mė tė saktė ndonjė nga politikanėt aktualė shqiptarė. Vota e 3 Korrikut ka njė shans tė madh se fleta e votimit ka emrin e tė madhit Leka Zogu. Prandaj shqiptarėt kanė nevojė tė kenė njė burrė qė tė ndėrtojė shtet dhe shtetarin e kanė. Ai ėshtė Mbreti Leka. Tė pėrndjekurit politikė kanė simbolin e tyre nė kėtė lėvizje se udhėheqėsi i kėsaj lėvizjeje, ėshtė i dėnuari politik qė nė Maj tė 1944, nė moshėn 5-vjeēare Mbreti Leka dhe Familja Mbretėrore. Nė kėto zgjedhje e djathta shqiptare ka simbolin e shqiptarizmės qė ndėrton shtet, qė mbron shtetasit e tij, qė mbron flamurin e kombit, qė mos ta nėpėrkėmbin shovinistėt grekė siē bėnė para disa muajsh duke e grisur nė mes tė Athinės.
Me kėtė rast ju bėj thirrje tė votojmė pėr Mbretin Leka, tė votojmė pėr LZHK, tė votojmė pėr tė Djathtėn qė jo vetėm tė zhdukim tė keqen, por tė zhdukim mbeturinat ideologjike qė ka 15 vjet qė i pėrdor politika shqiptare. Tė votojmė pėr LZHK se kandidatėt e saj janė tė djathtė, janė pinjollė tė familjeve fisnike shqiptare, janė intelektualė shqiptarė qė ndėrtojnė shtet pėr tė cilin ka nevojė ky komb.
E djathta do tė fitojė
Rroftė Mbreti Leka I.
Rroftė Shqipėria!
POLITIKA
LZHK-ja pėrgėnjeshtron PD-nė nė njė konferencė shtypi pėr aleancat
Spahiu: Nuk do tė ketė aleancė paszgjedhore me partinė e Fatos Nanos (PS)
Tiranė - Nė njė konferencė shtypi tė mbajtur nė sallėn e konferencave tė shtypit tė "LZHK - Leka I Zogu", dy nga drejtuesit e kėsaj Lėvizjeje zotėrinjtė Spahiu e Shehi nė emėr tė LZHK, pėrgėnjeshtruan shpifjet e PD-sė e tė kryetarit tė saj nė lidhje me njė aleancė tė LZHK-sė me PS-nė pas zgjedhjeve, si dhe paraqitėn listėn e 100 kandidatėve tė Lėvizjes sipas zonave zgjedhore, duke shpjeguar mėnyrėn e hartimit tė listės shumemėrore tė proporcionalit. Kėshtu kryetari i PLL Spahiu theksoi nė deklaratėn e mbajtur me kėtė rast se: "rikonfimojmė edhe njė herė se nuk do tė ketė aleancė paszgjedhore me partinė e Fatos Nanos."
Ndėrsa kryetari i PDRn-sė z.Shehi bėri tė qartė skemėn e konkurrimit tė LZHK nė kėto zgjedhje duke thėnė se: "Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar Leka I Zogu do tė konkurrojė me 100 kandidatė nė zonė dhe me listė tė hapur shumemėrore."
Po ashtu 2 drejtuesit e "LZHK - Leka I Zogu" njoftuan pėr herė tė parė nė kėtė konferencė tė mbajtur ditėn e hėnė datė 23 maj 2005 se "ditėn e premte, dt.27 maj, ora 19:00, nė sheshin "Skėnderbej" do tė mbahet njė miting i madh qė do tė zyrtarizojė ēeljen e fushatės elektorale ku Udhėheqėsi i Lėvizjes Mbreti Leka I do tė shpallė listėn e 100 kandidatėve nėpėr zona."
Siē dihet ky miting qė u zhvillua tė premten qė shkoi u mbyll me sukses duke konfirmuar parashikimet se LZHK do tė jetė njė forcė vendimtare pėr tė rrėzuar socialistėt nga pushteti.
"Atdheu"
Deklaratė pėr mediat e "Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu"
LZHK zyrtarizon 100 kandidatėt dhe listėn shumemėrore
Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu
Zyra e Shtypit
Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar Leka I Zogu paraqet sot pėrpara opinionit publik, nėpėrmjet mediave shqiptare, listėn e kandidatėve pėr 100 zonat zgjedhore.
Kėsaj deklarate do t'i bashkangjitet edhe lista emėrore e kandidatėve. Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar Leka I Zogu do tė konkurrojė me listė tė hapur shumemėrore.
Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu i bėn tė ditur gjithė opinionit politik, publik dhe mediatik, se nuk ka aleanca parazgjedhore dhe gjithashtu rikonfimojmė edhe njė herė se nuk do tė ketė aleancė paszgjedhore me partinė e Fatos Nanos.
Ky deklarim bėhet pėr tė sqaruar nė mėnyrė pėrfundimtare tė gjithė shqiptarėt e ndershėm dhe patriotė dhe pėr t'u prerė rrugėn abuzimeve tė personave dhe partive dashakeqėse ndaj Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar Leka I Zogu.
Ditėn e premte datė 27.05.2005, ora 19:00, nė Sheshin "Skėnderbej", Udhėheqėsi i LZHK-sė Mbreti Leka I do tė prezantojė 100 kandidatėt e Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar Leka I Zogu, sipas zonave zgjedhore.
Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar Leka I Zogu fton qytetarėt e Tiranės dhe tė mbarė Shqipėrisė qė tė marrin pjesė nė kėtė ngjarje tė rėndėsishme politike, e cila do tė shoqėrohet edhe me njė koncert tė madh festiv, nė praninė e kėngėtarėve mė tė njohur tė muzikės shqiptare.
Tiranė me 23.05.2005
Lista e kandidatėve tė LZHK sipas zonave
Qarku Shkodėr
-Malėsia e Madhe
Nr. 1 Malesia e Madhe Shaqir Hasani
Nr. 2 Malesia e Madhe Dorian Leknikaj
-Shkodra
Nr. 3 Shkodėr Ardian Muhaj
Nr. 4 Shkodėr Ferit Hafizi
Nr. 5 Shkodėr Arjan Boriēi
Nr. 6 Shkodėr Virtyt Sokoli
Nr. 7 Shkodėr Balto Laēini
Nr. 8 Shkodėr Zef Markdoda
-Puka
Nr. 9 Puka Sadik Beqiraj
Qarku Kukės
-Tropoja
Nr.10 Tropoja Skėnder Hoxha
-Hasi
Nr.11 Hasi Myftar Kastrati
-Kukėsi
Nr.12 Kukesi Ekrem Spahiu
Qarku Lezhė
-Lezha
Nr.13 Lezha - Zadrima Fran Lleshi
Nr.14 Lezha Eduard Perjaku
-Mirdita
Nr.15 Mirdita Mark Ndoi
-Kurbini
Nr.16 Mamurrasi Artan Tujani
Nr.17 Laēi Gjon Kola
Qarku Dibėr
-Mati
Nr.18 Burreli Bilal Kola
Nr.19 Mati Murat Basha
-Bulqiza
Nr.20 Bulqiza Naim Karaj
-Dibra
Nr.21 Peshkopi Maksim Begeja
Nr.22 Dibra Premtim Agolli
Qarku Durrės
-Kruja
Nr.23 Kruja Sadedin Balla
Nr.24 Fushė Kruja Eduard Ypi
-Durrėsi
Nr.25 Sukthi Hysen Mushketa
Nr.26 Shijaku Ardian Haēi
Nr.27 Durrėsi Sadik Berisha
Nr.28 Durrėsi Pėllumb Berisha
Nr.29 Durrėsi Et'hem Gryka
Nr.30 Durrėsi Selim Pumi
Qarku Tiranė
-Tirana
Nr.31 Tirana Ledia Kashahu
Nr.32 Tirana Faruk Borova
Nr.33 Tirana Agim Rada
Nr.34 Tirana Fatjon Softa
Nr.35 Tirana Genc Gjokutaj
Nr.36 Tirana Shpėtim Roqi
Nr.37 Tirana Uran Metko
Nr.38 Tirana Rudi Erebara
Nr.39 Tirana Henrik Zota
Nr.40 Tirana Dashamir Shehi
Nr.41 Tirana Arianit Kokobobo
Nr.42 Tirana Robert Radoja
Nr.43 Tirana Kamza Astrit Kola
Nr.44 Tirana Vora Blerim Kamberi
Nr.45 Tirana Paskuqan Hysen Sinani
Nr.46 Tirana Petrela Shkėlqim Barusha
Nr.47 Tirana Ndroqi Ibrahim Lala
-Kavaja
Nr.48 Kavaja Aqif Haveriku
Nr.49 Golemi Bahri Kollēaku
Nr.50 Rrogozhina Mustafa Harizi
Qarku Elbasan
-Peqini
Nr.51 Peqini Bardhyl Bica
-Elbasan
Nr.52 Elbasani Vehip Guri
Nr.53 Elbasani Alfons Balliēi
Nr.54 Elbasani Hamdi Gėrlica
Nr.55 Elbasani Selman Ēili
Nr.56 Elbasani Shkėlqim Bode
Nr.57 Elbasani Ismail Ēala
Nr.58 Elbasani Isuf Mehmeti
-Gramshi
Nr.59 Gramshi Aferim Muho
-Librazhd
Nr.60 Librazhd Ilir Murati
Nr.61 Pėrrenjas Liman Mėnalla
Qarku Fier
-Lushnje
Nr.62 Lushnja Sokol Sinaj
Nr.63 Lushnja Agim Bega
Nr.64 Lushnja Pandi Boēi
Nr.65 Lushnja Bedri Ēoku
-Fieri
Nr.66 Fieri Thanas Ēera
Nr.67 Fieri Gėzim Velia
Nr.68 Fieri ?............
Nr.69 Fieri Mina Rrudha
Nr.70 Fieri Vladimir Muēa
Nr.71 Fieri Shpėtim Kastrati
Nr.72 Fieri Rexhep Krasniqi
Nr.73 Fieri ?..............
Qarku Berat
-Berati
Nr.74 Berati Afėrdita Numani
Nr.75 Berati Ilirian Paēo
Nr.76 Berati Todi Kondakēiu
Nr.77 Berati Ndriēim Lakra
Nr.78 Berati Halit Bushi
Nr.79 Berati Pėrparim Hidėrshaj
Qarku Korēė
-Korēa
Nr.80 Korēa Adhon Polena
Nr.81 Korēa Maksi Ceci
Nr.82 Korēa Kujtim Halkaj
Nr.83 Korēa Vilson Ibrahimllari
Nr.84 Korēa Koēi Petriti
-Pogradeci
Nr.85 Pogradeci Riza Berberi
Nr.86 Pogradeci Et'hem Fezollari
-Devoll
Nr.87 Bilisht Petrit Kutrolli
-Kolonja
Nr.88 Kolonja Nebi Ganellari
Qarku Gjirokastėr
-Pėrmeti
Nr.89 Permeti Andon Cullufi
-Gjirokastėr
Nr.90 Gjirokastra Krenar Hadėri
Nr.92 Libohova Kujtim Ēobani
-Tepelena
Nr.91 Tepelena Hysni Kasemi
Qarku Vlorė
-Vlora
Nr.93 Vlora Kajtaz Aliko
Nr. 94 Vlora Afrim Jaupi
Nr.95 Vlora Mallėngjim Skėnderaj
Nr.96 Vlora Sulejman Abazi
Nr.97 Vlora ?............
Nr.98 Himara Ēajup Noga
-Saranda
Nr.99 Saranda Shkėlqim Selmani
Nr.100 Saranda Zaēe Islami
Shėnim
Zonat me pikėpyetje, nuk kemi informacion tė saktė pėr emrin e kandidatit ose zonėn ku kandidon, prandaj nuk e kemi shėnuar.
Kujtesė pėr tė gjithė kandidatėt e LZHK-sė
Pėr regjistrimin e kandidatėve tė LZHK-sė nė KZZ
1.Dokumentacioni pėr paraqitjen e kandidatėve pėr deputet dorėzohet nė Komisionin e Zonės Zgjedhore (KZZ) jo mė vonė se 32 ditė pėrpara datės sė zgjedhjeve (Ligji 9087, neni 78).
Kujdes! Mos e lini regjistrimin pėr ditėn e fundit. Hyni nė kontakt sa mė parė me KZZ!
2.KZZ-tė janė tė detyruara tė pranojnė dokumentacionin e paraqitur nga kandidati ose pėrfaqėsuesi i tij.
Nėse komisionet vėrejnė mospėrputhje ose parregullsi nė dokumentacionet e kandidimit pėrpara mbarimit tė afatit tė vėrtetimit tė tyre, komisioni i jep kandidatit mundėsinė pėr t'i korrigjuar mospėrputhjet ose parregullsitė (Neni 78, pika 2)
Kujdes! Ndiqni me vėmendje ecurinė e shqyrtimit tė dokumentacionit tuaj nga KZZ-ja.
Pėr ēdo paqartėsi kontaktoni nė cel: 0682068564.
Dhunohet qendra elektorale e kandidatit tė LZHK z.Murat Basha nė zonėn nr.19 nė Klos tė Matit
Basha: Votat e LZHK kundėr Nanos
Paraditėn e tė shtunės sė datės 28 maj 2005, nėnkryetari i PLL z.Murat Basha dha njė konferencė pėr shtyp lidhur me njė incident tė rėndė qė ka ndodhur gjatė mesnatės sė tė enjtes duke gdhirė dita e premte, nė qytetin Klos tė rrethit tė Matit. Sipas z.Basha, individė tė paidentifikuar ende, kanė dhunuar zyrėn elektorale tė tij dhe kanė djegur simbolet qė ishin vendosur prej stafit elektoral nė kėtė zyrė dhe vendet publike.
Nga prononcimi para gazetarėve dhe mediave tė shumta tė pranishme, rezulton se ėshtė e dyta herė qė segmente okulte me prapavijė tė qartė politike dhe nė shėrbim tė kandidatėve rivalė, cėnojnė rėndė zyrėn elektorale tė kandidatit tė LZHK-sė nė Klos z.Murat Basha. Para tri javėsh persona tė panjohur kanė grisur posterat e kandidatit tė LZHK-sė dhe njėkohėsisht nėnkryetar i PLL. Ndėrsa kėtė radhė, sikundėr u prononcua z.Basha, nga persona tė panjohur u bė grisja e flamurit amerikan dhe djegia e tij, ngjarje e cila ka ndodhur para tri netėsh (tė enjten nė darkė), si dhe e simboleve kombėtare, Mbretit Zog I-rė dhe Mbretit Leka I-rė.
Nė konferencėn e tij pėr shtyp dhėnė nė ambientet e LZHK kandidati Basha u bėri thirrje forcave politike nė rrethin e Matit, qė tė distancohen nga veprime tė tilla tė dėnueshme ligjėrisht dhe moralisht dhe tė ndėrpresin dhunėn ndaj simoboleve, stafit tė kandidatit dhe veēanėrisht strukturave tė PD Mat, pasi sipas tij "kėto veprime vėshtirėsojnė aleancat paszgjedhore tė LZHK pėr qeverisjen e vendit".
Kandidati Basha u kėrkoi publikisht organeve tė rendit publik dhe veēanėrisht Drejtorisė rajonale tė Policisė sė shtetit tė Qarkut Peshkopi, qė tė marrė masa urgjentisht pėr mbrojtjen e shtabit elektoral tė tij si kandidat, pėr tė siguruar kėshtu, konform ligjit, ecurinė normale tė veprimtarisė elektorale tė tij si kandidat dhe tė stafit, dhe brenda mundėsive ekzistuese Policvia e Shtetit e kėtij qarku, t'i vėrė nė dispozicion stafit dhe kandidatit Basha, njė punonjės policie, pasi ai ndihet i rrezikuar.
Duke ndjerė humbjen pėrballė z.Basha, kandidatėt rivalė tė subjekteve konkurruese nė Mat po pėrdorin metoda mesjetare, tė papranueshme dhe nė kundėrshtim me ligjin, qė arrijnė deri nė heqjen nga listat e votuesve tė anėtarėve dhe simpatizantėve tė LZHK, tė cilėt nuk po i gjejnė emrat e tyre nė listat e afishuara.
"Pėrgjigjia jonė ndaj kėtyre veprimeve antiligjore dhe nė kundėrshtim mė klimėn politike dhe angazhimet pėr njė fushatė zgjedhore tė qetė e tė civilizuar, ėshtė fjala e Mbretit Leka 'Paqe-Bashkim-Vėllazėrim', me anė tė sė cilės dhe me angazhimin tonė politik e qytetar, ta zhvillojmė bashkėrisht Matin, Dibrėn dhe mbarė Shqipėrinė", theksoi kandidati i LZHK nė zonėn Nr. 19 z.Murat Basha.
Pyetjes sė njė gazetari mbi deklaratėn e kryetarit tė PD z.Sali Berisha se "LZHK-ja ėshtė patericė e Nanos", z.Murat Basha iu pėrgjigj: "Duke falenderuar z.Berisha pėr vlerėsimin maksimal qė i bėn Familjes Mbretėrore, i rikujtoj se LZHK-ja ėshtė njė forcė e djathtė konservatore, qė ka dalė nė skenėn politike pėr tė kėrkuar votat e njerėzve qė duan ndryshim rrėnjėsor dhe zhvillim kombėtar. LZHK kėrkon votat e elektoratit abstenues, qė nuk voton pėr z.Berisha dhe aleatėt e tij. Por, pas zgjedhjeve tė 3 korrikut, votat e mbėshtetėsve tė LZHK-sė do t'i bashkojmė me PD-nė, pėr tė rrėzuar Nanon nga pushteti", - tha z.Basha.
Gjithashtu, ai i shtoi se "nė lidhje me LZHK-nė, z.Berisha ėshtė i keqinformuar nga njerėzit qė rrijnė rrotull tij, tė cilėt kanė qenė ministra tė kabinetit Nano".
Nė vijim tė prononcimit tė tij pas deklaratės pėr shtyp, z.Basha iu pėrgjigj tė gjitha pyetjeve tė gazetarėve tė pranishėm, duke sqaruar pozicionet politike tė LZHK, para dhe pas zgjedhjeve.
Korresp. i "Atdheu"
Deklaratė e nėnkryetarit tė PLL z.Murat Basha
E zhvilloj kėtė konferencė shtypi pėr t'u tėrhequr vėmendjen mediave dhe opinionit publik mbi njė ngjarje tė turpshme qė ka ndodhur pardje nė Zyrėn Elektorale tė zonės zgjedhore Nr.19-Bashkia Klos nė rrethin e Matit, zyrė kjo hapur nga unė Murat Basha, kandidat i LZHK-sė nė zonėn zgjedhore Nr. 19.
Para dy javėsh, dy ditė para se Princi Leka tė vizitonte Bashkinė e Klosit dhe tė mė prezantonte mua si kandidat nė zonėn zgjedhore Nr. 19, zyra elektorale e hapur nga unė dhe stafi im nė qytetin e Klosit, u dhunua nga persona tė panjohur, por ne nuk e deklaruam kėtė incident tė turpshėm, duke e konsideruar atė tė rastėsishėm. Ndėrsa pėrsėritja e kėtij incidenti para dy netėsh, nuk mund tė konsiderohet mė e rastėsishme, por si skenar i parapėrgatitur. Mendoj se ngjarje tė tilla nuk i shėrbejnė njė klime tė qetė parazgjedhore, mbėshtetur nė ligjin zgjedhor, angazhimet politike tė mbarė klasės sonė politike, tė pasqyruara edhe nė Kodin e Etikės, qė ėshtė firmosur edhe nga pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė partive aderuese nė koalicionin politiko-zgjedhor tė LZHK.
Me kėtė rast, dėshiroj tė tėrheq vėmendjen e shefit tė Komisariatit tė Matit dhe Drejtorisė sė Policisė sė Qarkut Dibėr, duke u kujtuar atyre se janė tė detyruar ligjėrisht qė tė ushtrojnė gjithė autoritetin qė u njeh ligji, pėr parandalimin e ngjarjeve tė tilla, qė tensionojnė nė mėnyrė tė panevojshme klimėn parazgjedhore.
U bėj thirrje tė gjithė kandidatėve tė forcave tė tjera politike, qė tė ndikojnė nė uljen e tensioneve politike, pasi ne jemi rivalė, por bashkėkombas.
Ndjehem thellėsisht i shqetėsuar qė objekti i dhunimit, pėrveē tė tjerave, ka qenė edhe flamuri i SHBA-ve, tempulli i madh dhe mbrojtėsi i demokracisė mbarėbotėrore, qė ėshtė jo vetėm aleati ynė strategjik, por referuar kujtesės historike, nė momentet mė tė rėndėsishme tė historisė sė kombit tonė, SHBA-tė kanė qenė fuqimisht pėrkrah nesh. Mjafton tė kujtojmė kontributin e ēmuar tė Presidentit Uillson nė njohjen e shtetit tė parė shqiptar nė vitin 1920, rolin vendimtar tė Presidentit Klinton nė ēlirimin e Kosovės nga pushtuesit serbė, si edhe rolin kyē tė Presidentit Bush nė ērrėnjosjen e sistemit komunist nė tė gjitha vendet e Europės Lindore, nė demokratizimin dhe integrimin e tyre nė NATO e BE.
Kandidati i LZHK Murat Basha vazhdon takimet me elektoratin nė zonėn 19
Selishta e Dibrės do tė votojė pėr LZHK
Tė premten e kaluar, nė komunėn Selishtė tė rrethit tė Dibrės, nė njė tubim tė improvizuar nė qendėr tė kėsaj komune, u zhvillua takimi i pėrzemėrt i kandidatit tė LZHK pėr zonėn elektorale Nr. 19 z.Murat Basha, me banorė tė shumtė tė kėsaj komune.
Nė kėtė takim prezantimi me zgjedhėsit, kandidati Basha shoqėrohej nga drejtuesit mė tė lartė tė kėsaj komune tė thellė tė rrethit tė Dibrės, si dhe nga kryetari i nėndegės sė PLL Klos tė Matit z.Behar Dedolli. Gjithashtu, nė takim merrnin pjesė dhe shoqėronin kandidatin Basha edhe z.Hidajet Lela, kryetar i nėndegės sė PLL Selishtė, anėtarė tė PLL dhe simpatizantė tė shumtė tė LZHK.
Nė kėtė takim z.Basha u foli zgjedhėsve tė pranishėm pėr objektivat kryesore tė programit zgjedhor dhe qeverisės tė LZH, ēka u ndoq me interes nga tė pranishmit, tė cilėt e shndėrruan kėtė takim nė njė bashkėbisedim tė ngrohtė.
Z.Basha nė fjalėn e tij theksoi kryesisht vendosmėrinė e LZHK pėr tė rivendosur autoritetin e humbur tė shtetit dhe ndėrtimin e njė shtetit tė fortė e me institucione tė konsoliduara, me anė tė tė cilit shqiptarėt do tė zgjidhin problemet e mėdha tė njė mungese zhvillimi, duke e futur vendin gradualisht dhe me ritme tė shpejta nė shinat e njė zhvillimi tė gjithanshėm, madje nė tė gjithė hapėsirėn kombėtare shqiptare.
Pasi foli pėr vėshtirėsitė e natyrshme tė kėtij procesi, z.Basha mė tej u ndal nė domosdoshmėrinė e bashkėpunimit dhe bashkėqeverisjes sė komponentėve tė opozitės pas fitores sė zgjedhjeve tė ardhshme tė 3 korrikut.
Mė pas, diskutantė tė shumtė qė e morėn fjalėn, e garantuan kandidatin Basha pėr mbėshtetjen e tyre nė zgjedhje, pėr shkak tė respektit tė thellė pėr Mbretin Leka dhe lėvizjen qė Ai kryeson, si dhe pėr bindjen e thellė se LZHK ėshtė njė faktor i rėndėsishėm politik dhe qeverisės, me njė program tė qartė dhe atraktiv pėr zgjedhėsit shqiptarė, tė cilėt besojnė se Mbreti Leka do tė ndikojė nė zgjidhjen e shumė problemeve qė preokupojnė vendin.
***
Tė shtunėn pasdite, nė kuadėr tė fushatės sė kandidatit Basha nė zonėn zgjedhore Nr.19, u zhvillua njė takim nė qendėr tė komunės Kurdari tė fshatit me tė njejtin emėr, ku merrnin pjesė pėrveē kandidatit Basha, edhe kryetari i Degės sė PLL Mat z.Besnik Murati, nėnkryetari i Degės dhe njėkohėsisht kryetar i nėndegės Klos z.Behar Dedolli, sekretari i Senatit tė Veteranėve legalistė z.Seit Preni, nėnkryetari i Degės sė PLL Tiranė dhe anėtari i Komitetit Drejtues tė PLL z.Hamit Kurti, si dhe z.Milazim Hystuna - kryetar i nėdegės sė PLL Kurdari.
Edhe nė kėtė takim, i cili u pėrcoll me vėmendje dhe pjesėmarrje tė konsiderueshme nga zgjedhėsit, anėtarėt e PLL dhe simpatizantėt e LZHK - kandidati Basha dhe drejtuesit e lartė tė PLL qė e shoqėronin, trajtuan probleme tė rėndėsishme qė preokuponin zonėn si dhe diskutuan pėr zgjidhjet qė ofronte LZHK nė kuadėr tė programit tė saj elektoral.
Edhe nė kėtė takim, zgjedhėsit e pranishėm shkėmbyen mendime me tė ftuarit dhe pjestarėt e stafit tė kandidatit, duke i siguruar ata se do tė mbėshtesnin pa rezerva LZHK dhe kandidatin Basha nė zgjedhjet e 3 korrikut. Kjo mbėshtetje, sipas tyre ishte e vendosur, jo vetėm pėr shkak tė respektit dhe besimit pėr LZHK si lėvizje politike e udhėhequr personalisht nga Mbreti Leka, por edhe pėr shkak tė detyrimit moral qė zgjedhėsit matjanė kanė pėr Mbretin Leka, pėr Familjen Mbretėrore dhe kujtimin e shkėlqyer pėr kohėn dhe mbretėrimin e suksesshėm tė Mbretit Zog I.
Kėshtu u mbyll me sukses edhe ky takim i kandidatit Basha nė Kurdari tė Matit, duke shtuar edhe njė garanci mė shumė nė fitoren e ardhshme tė LZHK dhe tė kandidatit tė saj nė zonėn elektorale Nr. 19, z.Murat Basha.
Korresp. i "Atdheu"
INTERVISTA
Intervistė me z.Arjan Boriēi, kandidat pėr deputet i LZHK Shkodėr
Arjan Boriēi: Jam 100% i djathtė edhe 1000% me Shkodrėn
Ju jeni pėrfaqėsues i brezit tė ri tė zogizmit nė diasporė dhe njė nga tė paktėt qė janė angazhuar direkt nė politikė e sidomos nė kėto zgjedhje duke kandiduar nė Shkodėr. Cilat janė pėrshtypjet e para pėr mėnyrėn se si zhvillohen fushatat elektorale nė Shqipėri?
Kam parė qė burokracia ėshtė njė problem shqetėsues, e cila e minimizon kohėn e kandidatit pėr t'u pėrqendruar nė fushatėn e tij elektorale. Kandidati humb shumė kohė nė procesin e regjistrimit tė dokumentacionit tė tij etj., etj.. Pėrsa i pėrket medias, shihet shumė qartė ndikimi jo i vogėl i partive qė kanė pushtet ose qė kanė qenė mė parė nė pushtet. Kjo sjell si rezultat mosparaqitjen e qartė tė mesazhit dhe idetė e platformat e partive tė tjera. Gjithashtu shikoj njė mėnyrė propagandistike uniforme nga tė gjitha partitė, tė cilat mundohen tė imitojnė partitė e tjera. Pra nuk ka njė individualitet ose njė dallueshmėri tė nxjerrjes nė dukje tė platformave tė tyre nė elektorat.
Pastaj ka probleme mė konkrete qė unė mund t'i quaj banale, siē janė puna e listave, komisionerėve e tė tjera si kėto, qė nė botėn perėndimore nuk mund tė konceptohen si probleme. Edhe lėvizjet e kandidatit nėpėr qytet nuk janė tė lirshme si nė perėndim dhe kjo ėshtė e kuptueshme, sepse kėtu fushatat e lufta politike janė nė kufijtė minimalė ligjore dhe gjithēka zhvillohet me njė acarim tė skajshėm, gati armiqėsor. Nuk besoj se ka nevojė tė zgjatem me kėto, mjafton tė shohėsh takimet e fundit e deklaratat e fundit tė dyshes Nano-Berisha pėr tė kuptuar se si zhvillohen fushatat nė Shqipėri.
Ju u shprehėt se partitė kanė njė uniformitet nė pėrēimin e mesazheve elektorale nga partitė politike. A mund tė na thoni se ku dallon LZHK-ja nga ky uniformitet, ēfarė ka ndryshe nga forcat e tjera politike?
LZHK-ja dallon dukshėm nė platformėn e saj realiste, me situatėn qė po kalon vendi. Ajo i pėrshtatet gjendjes sė rėndė social-politike qė ka ardhur si pasojė e qeverive tė mėparshme. Kurse partitė e tjera nuk kanė platforma realiste qė zgjidhin ose i japin rrugėzgjidhje gjendjes sė rėndė qė ka sot Shqipėria. Eshtė pikėrisht kjo arsyeja qė ato bėjnė propagandė mashtruese dhe fushata plot zhurmė, por pa platforma tė vėrteta, pėr t'i shpjeguar elektoratit se pėrse ai duhet tė votojė pėr ta. Fushatat e tyre nuk janė gjė tjetėr veēse njė kamuflim i tė vėrtetave pėr tė gėnjyer elektoratin qė kėto parti tė mbajnė pushtetin.
LZHK-ja pasi ka studiuar problemet shqiptare, ka adoptuar platformėn e saj nė lidhje me to, duke gjetur zgjidhjen mė tė pėrshtatshme pėr problemet mė tė rėnda qė ka vendi. Platforma e LZHK-sė ėshtė e thjeshtė dhe praktike e mund tė kuptohet shumė lehtė nga elektorati shqiptar nga jugu nė veri. Pra, sė pari, platforma elektorale e njėherazi qeverisėse, ėshtė elementi kryesor qė e bėn tė dallueshme LZHK-nė nga subjektet e tjera politike. Sė dyti, ndryshimi tjetėr i kėsaj lėvizjejeje dhe kodi etik i saj nė kėtė fushatė elektorale. Pra edhe ky ėshtė njė element dallues nga tė tjerėt pasi LZHK ėshtė njė lėvizje qė tenton ta fisnikėrojė politikėn shqiptare.
Ju morėt pjesė nė mitingun pėrurues tė LZHK-sė nė sheshin "Skėnderbej" dhe mbajtėt njė fjalim si kandidat i Shkodrės, por edhe i diasporės. Ēfarė mund tė thoni pėr kėtė takim elektoral tė LZHK-sė, i cili kėrkon njė angazhim mė tė madh nga njė forcė politike?
Personalisht unė mbeta shumė i kėnaqur me mitingun nė sheshin "Skėnderbej", pasi ai doli me sukses, duke marrė parasysh kohėn shumė tė shkurtėr, rreth 4 ditė gjithsej, tė pėrgatitjes sė tij. Pėr mendimin tim aty u pasqyrua edhe njė herė dėshira e popullit pėr njė forcė reale tė djathtė. Mesazhi ishte tepėr i qartė se shqiptarėt kėrkojnė ta thyejnė monopolin politik Nano-Berisha. Nė atė shesh duhet tė pėrfaqėsohen tė gjitha zonat e Shqipėrisė nga jugu nė veri dhe ky ėshtė njė prej qėllimeve tė LZHK-sė. Ai shesh ėshtė i shqiptarėve dhe LZHK e tregoi kėtė duke ua marrė atyre qė mendojnė se e kanė monopol, pėr t'ua kthyer shqiptarėve.
Mitingu kishte si qėllim tė jepte edhe njėherė mesazhet e LZHK-sė nė sytė e elektoratit shqiptar dhe do tė thoja se kėtė gjė ai e arriti plotėsisht.
Si po ecėn fushata juaj nė Shkodėr dhe ēfarė komenti do tė bėnit pėr rivalėt tuaj nė zonė nga partitė e tjera?
Fushata ime nė Shkodėr ka filluar prej disa ditėsh, megjithėse nė njėfarė mėnyre edhe para kėtij fillimi zyrtar ne kemi punuar. Ky fillim zyrtar mund tė shihet mė tepėr nė anėn formale me postera, me flamuj, me zyrė elektorale e tė tjera si kėto, dhe ēka ėshtė mė e rėndėsishme, me takime masive me qytetarėt e Shkodrės. Unė mendoj se elektorati i Shkodrės, ku unė kandidoj, ėshtė njė elektorat tepėr i edukuar dhe kam besim se do ta kuptojė qartė mesazhin dhe platformėn qė unė u ofroj atyre. Ky elektorat ka njė traditė tė fuqishme madje do tė thoja tė lashtė, qytetare, i cili do tė dijė tė zgjedhė shumė lehtė se cili kandidat do tė jetė mė i pėrshtatshėm pėr ta pėrfaqėsuar edhe ndryshuar gjendjen tepėr tė rėndė qė ata po kalojnė sot. Elektorati i zonės sime dhe nė pėrgjithėsi i tė gjithė Shkodrės, ėshtė elektorat i djathtė, i cili rregullisht ka votuar pėr kandidatė qė deklaroheshin tė djathtė. Unė kam besim se ky elektorat do tė votojė pėr mua, sepse jam 100% i djathtė edhe 1000% me Shkodrėn. Ndėrsa ata qė kėto 15 vjet kanė marrė mandatin, nuk janė kujtuar mė pėr kėtė qytet. Po ashtu edhe forcat politike qė kanė fituar nė Shkodėr dhe konkretisht PD-ja, mbasi kanė marrė mandatet e deputetėve, dhe nuk kanė qenė pak, ia kanė kthyer shpinėn Shkodrės. Kjo histori e hidhur pėrsėritet me njė cikėl pothuaj 4-vjeēar. Por ē'ėshtė mė e keqja, edhe nė vitet '92-'96, Shkodra ėshtė shpėrfillur nga politika e partisė nė pushtet. Shkodra qė jepte gjithė ato vota e mandate pėr partinė fituese, nuk kishte asnjė ministėr, apo investim thelbėsor. Pra ky ėshtė vlerėsimi qė i kanė bėrė Shkodrės politikanėt qė kanė pėrfituar prej saj...
Po pėr kandidatėt rivalė?
Mė duket se e dhashė pėrgjigjen mė sipėr. Historia e kėtyre 15 vjetėve, besoj se do tė vazhdojė, po morėn mandatin njerėzit qė e kanė braktisur Shkodrėn rregullisht.
Personalisht nuk kam shumė pėr tė thėnė pėr rivalėt e mi, sepse e kuptoj gjendjen nė tė cilėn ndodhen. Ata s'mund tė jenė gjė tjetėr, maksimumi kartona deputeti nė duart e Berishės apo ndonjė tjetri. Ata do tė kenė, nė rastin mė tė mirė, detyrėn pėr tė votuar sipas konveniencave tė shefit tė tyre, por nuk besoj se mund tė bėjnė gjė pėr Shkodrėn e shkodranėt.
Historikisht Shkodra i ka dhėnė kėtij vendi dhe opozitės sė sotme, pėrveē LZHK-sė, ndėrsa kėto forca nuk ia kanė kthyer ende kėtė borxh Shkodrės dhe nuk besoj se do t'ia kthejnė, sepse mashtrimin e kanė nė ADN-nė e tyre politike.
Po ju ēfarė i premtoni elektoratit shkodran dhe ēfarė garancish keni se do t'i plotėsoni nevojat e tij?
Nė radhė tė parė unė i ofroj elektoratit tim shkodran, figurėn dhe emrin e pastėr tė njė familjeje tepėr tė vjetėr dhe me tradita patriotike e tė ndershme. Unė i ofroj elektoratit shkodran figurėn time si i djathtė dhe tepėr tė pastėr politike si pėrfaqėsues i LZHK-sė qė udhėhiqet nga Mbreti Leka I. Unė garantoj mbi emrin tim familjar qė do tė jem plotėsisht nė shėrbim tė Shkodrės, e jo Shkodra nė funksion tė interesave tė mia. Gjithashtu unė ofroj eksperiencėn time intelektuale nė perėndim, mėnyrėn e administrimit tė problemeve me metoda tė ndershme e krejtėsisht ligjore. Unė do tė shėrbej gjithashtu si njė urė morale e politike pėrmes kėtij elektorati dhe diasporės shqiptare nė SHBA. Unė do tė luftoj me tė gjitha mėnyrat qė zėri i elektoratit tim tė dėgjohet mė larg se Tirana zyrtare. Mendoj se gjendja nė tė cilėn ndodhet sot Shkodra ka nevojė urgjente pėr njė ndėrhyrje jo vetėm tė brendshme, por edhe pėr njė ndihmė tė ndershme nga jashtė, e cila mund t'i vijė vetėm nga diaspora shqiptare. Personalisht unė pėrfaqėsoj Lėvizjen e Mbretit Leka I dhe kjo ėshtė njė prej garancive se unė do ta mbaj fjalėn e premtimet e dhėna.
Kryetari i vjetėr i PD-sė ka sulmuar pėrsėri dje LZHK-nė nė njė takim nė pallatin e sportit tė Shkodrės? Cili ėshtė komenti juaj ndaj sulmeve tė tij tė vazhdueshmė kundėr LZHK-sė?
Personalisht mendoj se sulmi i Sali Berishės ndaj njė force tė djathtė siē ėshtė LZHK-ja, nuk ėshtė aspak i drejtė dhe akuzat e tij janė shpifje e gjėra tė pavėrteta. Ato nxisin njė pėrēarje nė elektoratin e djathtė dhe Berisha ka dhėnė prova se ėshtė njė politikan qė ka si synim pikėrisht pėrēarjen e tė djathtės. Eshtė vendi kėtu tė kujtojmė se ai ende funksionon politikisht e sillet sipas skemave katoviciane. Gjithashtu besoj se tė djathtėt nuk mund tė bien pre e kėtyre shpifjeve e skemave qė shpallen nė mėnyrė qesharake nga njė ish-sekretar partie komuniste. Ai nė radhė tė parė nuk ka tė drejtė morale tė akuzojė si bashkėpunėtor tė Fatos Nanos antikomunistėt e provuar nė vite. S'kam ēfarė komenti tjetėr t'u bėj deklaratave tė tij, qė ndryshojnė nga dita nė ditė dhe asnjėherė nuk thotė tė njėjtėn gjė njėlloj.
Sondazhet e publikuara nga NDI dhe komentet e gazetave nuk kanė qenė shumė pozitive pėr rezultatin e "Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu". Si e shpjegoni ju kėtė qendrim dhe cila ėshtė sipas jush forca reale e LZHK-sė?
Sondazhi tė cilit unė personalisht i besoj ėshtė sondazhi qė do tė bėhet nga populli me datėn 3 korrik 2005, sepse sondazhet e tjera nuk janė gjė tjetėr veēse mjete propaganduese pėr qėllim qė t'i thyejnė hovin kundėrshtarit. Pėrsa u pėrket sondazheve ato shumė herė nuk dalin tė vėrteta as edhe nė vendet perėndimore. Pra nuk duhet t'u japim shumė rėndėsi, por t'i pėrkushtohemi punės sonė tė shenjtė pėr tė kurorėzuar me sukses njė garė elektorale, e cila zhvillohet nė kushte jodemokratike. Pėrsa u pėrket fakteve reale, PD-ja dhe PS-ja nė Shkodėr kanė njė eksperiencė tė hidhur nė pėrballjen me tė djathtėt origjinalė, nė vitin 1996 pėr bashkinė e Shkodrės ku njė emėr si DBSH dhe Bahri Boriēi, njė kushuri i imi, fitoi kreun e kėsaj bashkie. Tė mos harrojmė se nė atė kohė tė dyja kėto forca kundėrshtare me ne, ishin nė kulmin e tyre. Ndėrsa sot mund tė them se asnjėra prej tyre nuk ka atė mbėshtetje qė ka pasur mė 1996-ėn dhe prandaj them se edhe kėtė radhė e djathta antikomuniste do tė fitojė kundėr komunistėve tė vjetėr nė pushtet e neokomunistėve tė rinj nė opozitė.
Z.Arjan, ju jetoni prej shumė vitesh nė New York, ēfarė ju nxiti tė vinit nė Shqipėri e tė angazhoheshit politikisht duke kandiduar pėr deputet me LZHK-nė?
Arsyeja qė mė shtyu pėr tė kandiduar nėn flamurin e LZHK-sė ėshtė gjendja tepėr alarmuese nė tė cilėn ndodhet sot vendi ynė e sidomos Shkodra, qyteti i tė parėve tė mi. Kjo besoj se do tė jetė njė thirrje pėr djemtė dhe vajzat nga diaspora qė, ashtu sikurse edhe unė, tė vijnė dhe tė kontribojnė nė vendin e tyre. Unė mendoj se vendi ka njė nevojė tepėr urgjente pėr ndihmėn e tyre, sepse ata janė pjesė e kėtij vendi dhe e kėtij populli. Arsyeja qė unė pėrqafova LZHK-nė ėshtė sepse unė e mendoj dhe e shikoj si tė vetmen forcė politike, e cila mund ta bėjė Shqipėrinė shtet dhe ta shpėtojė kombin shqiptar. Pra vendimi im nuk ėshtė gjė tjetėr veēse njė kontribut misionar pėr atdheun dhe Shkodrėn e tė parėve tė mi.
I vetmi shpėrblim qė dėshiroj ėshtė ndryshimi i gjendjes sė qytetit tė Shkodrės dhe unė besoj se LZHK dhe programi i saj mund ta bėjnė kėtė. Uroj qė votat e shkodranėve tė jenė pėr tė ardhmen e fėmijėve tė tyre.
Ju faleminderit
Intervistoi: Neritan Kolgjini
Kush ėshtė kandidati i LZHK nė zonėn 5 nė Shkodėr
Arjan Abaz Boriēi, lindur nė Tiranė, mė 1966.
Shkolluar nė politeknikumin, sot "Harry Fultz".
Arratisur nga Shqipėria mė 1985.
Vendoset nė SHBA mė 1986, nė New York
Studion pėr ekonomi dhe diplomohet pėr "Bussiness administration & accounting" "Monroe College" New York City.
Specializohet pėr hoteleri e turizėm nė New York.
Specializohet pėr transaksionet financiare dhe administrimin e pasurive tė patundshme "Real estate".
Ka njė biznes investimi dhe administrimi tė pasurive tė patundshme dhe ėshtė njėherazi partner nė njė kompani "Real estate".
OPINIONE
Festa Kombėtare, lapsi me gomė dhe ai kopjativ
Nga Zamir Gjurgji
Nga aktualiteti...
Kryeministri aktual Fatos Nano shfrytėzoi rastin nė mesjavė, qė nė njė takim jubilar me veteranėt e LANĒ-it dhe nė njė tjetėr me fėmijėt e ciklit tė ulėt shkollor, tė hidhte nė tregun e shprishur elektoral njė tjetėr kartė-sfidė mes forcave kombdashėse dhe atyre komb-keqdashėse. Betimi e stėrbetimi tij se 29 Nėntori ka qenė, ėshtė dhe do tė mbetet festa e ēlirimit, deshifrohet nė gjuhė pragzgjedhore si: "Ai qė i vjen pas Historia, ka qenė, ėshtė dhe do tė mbetet "atleti" i antishqiptarizmit."
"Abetarja" e Nanos me gėrmėn Alfa-si nistore dhe festa e saj nė shkollėn Dora d'Istria (duke iu referuar edhe gėzimit tė dytė tė sė njėjtės ditė), mė tepėr se njė tentativė pėr tė pasqyruar meditatikisht progresin nė arsimin parashkollor, evidenton regres nė njė "autostradė" tė stėrgjatė deshqiptarizimi nė fushėn arsimore, "segmenti" i fundit i sė cilės u "inaugurua" nga ministri i Arsimit Luan Memushi, kur i dha greqishtes statusin e gjuhės sė privilegjuar (nė njė kohė kur Kapshticėn e kalon kufomė shqiptari i fundit nė radhėn e pafund tė vrasjeve tė grekėve ndaj shqiptarėve, e pak kohė pasi grekėt "europianistė" grisėn e shqyen flamurin kombėtar shqiptar, mu nė zemėr tė kryeqytetit tė tyre).
Kėshtu, "Mbro tė Ardhmen" nėnkupton "Sė bashku mbrojmė antishqiptarizmėn", e njėherazi parakupton ngėrthim trebrezėsh: nga greqisht-dashfolėsit e brezit tė parė me gishtin lart, nė 97-bėrėsit e brezit tė dytė me tre gishta lart, e deri tek 44-bėrėsit e brezit tė tretė me grusht lart.
Nė retro e perspektivė
Njė komb pa historinėt e tij ėshtė njė kombi vdekur, ndėrsa njė komb pa historinė e tij ėshtė njė i vdekur i pakallur. Nėse kombet e civilizuar europianė i kanė kushtuar njė vend tė rėndėsishėm shkrimit tė historisė, vlerėsimit tė ngjarjeve e fakteve mė tė spikatura, madje duke detajuar a retushuar ngjarje historike tė disfavorshme, pėr historianėt shqiptarė konsiderohet herezi tė shfaqet nudo historia e kombit mė tė lashtė tė kontinentit. Pjesa dėrrmuese e kėtyre "historianėve" qė rrethanat ua bėnė tė mundur qė tė silleshin si tė tillė, kanė shfaqur staturėn e "lule diellit" (italishtja e jep mė tė qartė kuptimin: girasole - nga sillet dielli), ku dielli pėr ta herė lind nga Kremlini, Beogradi e Pekini, e herė sillet nga Athina. Pėr ta, historia bėhet me laps me gomė, por asnjėherė me laps kopjativ, pasi u duhet tė "dizenjojnė" Orėt e Kremlinit, e mė pas, tė pėrdorin gomėn e tė njėjtit objekt pėr ta fshirė, e pėr tė vazhduar procedurėn nė tė njėjtėn faqe tė zhubrosur me Orėt e Shangait (apo edhe me Koloseum-in nė vend tė Olimp-it).
Shqipėria mbetet ende vend unikal ku komunitari e ekstrakomunitari shfaqen si autoktonė, ku shtetari konsiderohet historikisht si satrap, ku diktatori vlerėsohet si demokrat, ku karrocjeri dhe mjelėsja bėhen ministra, ku si kulturė njihet asimilimi, ku si progres njihet homoseksualizmi, ku provincjali e quan veten alidems, ku bujku i thotė beut se jam pronar, ku pirati bėhet papė, ku xhepisti bėhet financier, ku nolisti shfaqet mė zogist se legalisti, ku pushtimi serviret si ēlirim, ku orientofili i djeshėm ka marrė nė dorė sot flamurin e oksidentofilisė.
E megjithatė, akademikėt e historianėt vėshtrojnė e vėzhgojnė, kryeministrat ngėrdheshen, vocėrrakėt qeshin e lodrojnė dhe askush nuk i vė pikat mbi 'i'. E kėsisoj, politikanėve anti e pseudoshqiptarė u lihet fushė e lirė veprimi tė vėnė "dypikėshin" (umlaut-i i gjermanishtes) mbi trungun e shqipes, ku jo vetėm A-ja e SHBA-sė mund tė lexohet si E-ja e SHBE-sė , por edhe 28-ta bėhet 29-tė.
E megjithatė, edhe zgjedhėsit hedhin njė sy e shikojnė nga lista e ushqimeve nė listėn e zgjedhėsve: zgjedha e radhės apo zgjedha nė radhė, ali-hoxha a hoxhė-alia, Nano-Rama a Nano-Meta, apo tė tre shokėt bashkė nė "shtėpinė e tolerancės" (nė frėngjisht: "maison de tolerance" - shtėpi publike, bordello).
E pėrsėri simbolikat rikthehen nė skenė, e pėr pasojė e koalicionet vendohen sipas datave tė (poshtė)shėnuara, ata tė 28-ės pėrballė atyre tė 29-ės, morali ballas amoralitetit.
Ky pra ėshtė korriku qė na rikthen nė vėmendje "dy festat" e Nėntorit, ku njėra ėshtė fat e tjetra zi, ku emri nuk mund t'i bashkangjitet mbiemrit, ndryshe pėson fatin e tij, ku "revolucionarėt e qershorit tė hershėm e tė vonshėm" kėrkojnė revizionim edhe tė 28-ės ditė tė Nėntorit. E si pėrherė edhe kėtė herė: "Nė emėr tė progresit"...
K(r)ahu i lėvizjeve tė pritshme progresiste
Nga Zamir Gjurgji
Nė kushtet e njė represioni tė egėr serb, por bazuar nė Konventat Ndėrkombėtare pėr Vetvendosje, Kuvendi i Kosovės shpallte 15 vjet mė parė, pikėrisht mė 2 Korrik tė vitit 1990 Republikėn e Pavarur, "thikat" pas shpine tė regjimit serbofil tė Tiranės Zyrtare u orvatėn tė ceknin shtyllėn kurrizore tė trungut shqiptar.
Hapja e dyerve tė ambasadave tė huaja nė Shqipėri, pėrtej lėvizjes sė lirė tė shqiptareve pėr tė prekur tokėn e premtuar, rezultoi njė lėvizje e peshuar mirė nė kandarin serb pėr tė tėrhequr vėmendjen e opinionit ndėrkombėtar e anashkakaluar ngjarjen e rėndėsishme, Pavarėsinė Legjislative tė Kosovės.
9 vjet mė parė, pranvera nė Kosovė nuk erdhi vetėm me dallėndyshen UĒK, por bashkė me "skifterėt" bombardues tė NATO-s, qė i dhanė goditjen pėrfundimtare "bishės sė tėrbuar" e ja kthyen "patkoin" nga Haga. Asokohe, nėpėrmjet kreut tė ATSH-sė, Tirana Zyrtare dilte "kundėr ndėrhyrjes ushtarake nė Beograd", nėpėrmjet kreut tė presidencės vlerėsonte Millosheviēin si "e keqja mė e vogėl dhe njeriun qė do bėnte paqen" dhe nėpėrmjet kreut tė qeverisė shpallte "Beogradin si kryeqytet tė kosovarėve"! E gjithshka bėhej me qėllim kahershėm tė mbrapshtė: tėrheqjen e vėmendjes sė ndėrkombėtareve pėr tė eklipsuar ngjarjen e rėndėsishme, Pavarėsinė de fakto tė Kosovės.
1 muaj mė parė, nėpėrmjet kreut tė PS-sė Fatos Nano, socialistėt i rikthehen edhe njėherė retorikės luftėnxitėse, tregishtore e kobndjellėse tė mars 1997-ės, duke nxjerrė nga mėnga "asin" e pokerit tė gjatė politik qė nisi nė Kretė. Kjo gjuhė e hidhur nėpėrke lėshon helmin e saj antishqiptar edhe prej flegmatikut Ulqini -Dobrovoda, vetėm pak kohė para se tė shpallet statusi final i Kosovės (ndėrkohė qė diplomacia ndėrkombėtare, sidomos amerikane, ėshtė njė hap larg njohjes sė Kosovės si de jure shtet i pavarur).
Tentativa e PS-sė pėr tė rihedhur nė tregun politik mallin eksplodues tė ruajtur gjatė nė depot e armatimit ideologjik, ėshtė (o)gur qė vret njėherazi dy zogj tė sė njėjtės klloēkė: duke i dhėnė mesazhin ndėrkombėtarėve se Shqipėria nuk mund tė bėjė shtet tė lirė e demokratik, vetkuptohet qė protektorati ndaj kosovarėve duhet tė tejzgjasė; kur shqiptarėt kėtej Traut tė Morinės duhet tė monitorohen e mbikqyren nė zgjedhje, dogana, ushtri e financė ( nėnkupto protektorat mė shumė se virtual), shqiptarėt andej Traut tė Morinės vetkuptohet qė duhet tė vazhdojnė tė mbikqyren e udhėhiqen me mė shumė kompetenca nga jashtė Prishtinės (protektorat klasik nga UNMIK e nė vazhdė Beogradi).
Parė nga ky kėndvėshtrim:
Kuvendi i PS-sė shenjoi regresin, duke tėrhequr litarin e harkut kah Tirana e duke e drejtuar shigjetėn mł nė zemėr tė Prishtinės( kthim nė tezė i hipotezės sė Koshtunicės se konflikti i pritshėm ėshtė ai ndėrshqiptar), pėr ta kthyer ēėshtjen PAS.
Kuvendi i PD-sė konfirmoi pragmatizėm politik, duke mos pėrdorur retorikė ruspash dhe duke e prerė nė mes "lojėn e shahut" tė Nano & Koshtunicės, nė pozicionin PAT.
Kuvendi i LZHK-sė synon mėtej pragmatizmit, tė kryejė lėvizjen pėrfundimtare nė njė loje tė gjatė politiko-diplomatike, pėr tė kaluar nga pozicioni PAT nė MAT, ngaqė nacionalistėt dhe demokratėt mirėfilli shqiptarė e kanė provuar gjatė mbi shpinė se "kundėrshtarėt" (duke respektuar Kodin e Etikės sė firmosur nga politikanėt) edhe humbjen e konsiderojnė fitore, e jo mė barazinė.
Kėsisoj, shpėrfillja institucionale e Presidentit Tadiē pėr mos e takuar nė Gjenevė Presidentin Rugova, ėshtė njė fakt qė i shkon nė fije argumentit tė mėsipėrm, qė nė njė gjuhė mė pranė elektoratit kombdashės deshifrohet : Kur "agai i ri" shpėrfill Rugovėn, "qehajai i vjetėr" e shpall sot tė tredhur, kur dje e shpallte tradhėtar.
Njė shprehje e urtė nė gjuhėn ndėrkombėtare thotė: Gjėrat e mbara nuk janė kurrė gjysmake ( Things done by halfs are never done right).
Prandaj, korriku nuk ėshtė thjesht muaj zgjedhjesh, por muaj zgjidhjesh pėrfundimtare tė ēėshtjes mbarėshqiptare, ku nuk mjafton tė zgjedhėsh vetėm krahun e qendėr-djathtas tė lėvizjes kah progresi demokratik, por njėherazi tė pėrzgjedhėsh edhe kahun e qartė tė lėvizjes pėr njė zhvillim (tė qėndrueshėm) kombėtar.
Mbi qershorin dhe metamorfozėn e Sabri Godos
Nuk ka patericė qė mban nė kėmbė gjymtimin e Nanos
Nga Zamir Gjurgji
Shqiptarėt konstatojnė me kėnaqėsi tė thellė se ora e lirisė dhe demokracisė po u troket nė derė. Mitingjet madhėshtore te organizuara anembanė vendit nga PD e LZHK - tė vetmet forca realisht opozitare, qė veprojnė tė pavarura politikisht, por tė ndėrvarura elektoralisht - tregojnė qartė se fundi i antishqiptarėve dhe kontrabandistėvė nė pushtet ėshtė i pashmangshėm. Ky fund i sllobodanėve shqiptarė, qė e trajtuan vendin e shqiponjave si tė ishte pikė e zezė nė kontinentin e bardhė, nxjerr nė pah mentalitetin e njėjtė tė pjellave stepore, qė nuk ka patericė t'i mbajė nė kėmbė. E kėtė gjė mė shumė se tė gjithė e ka pranuar Sabri Godo, kur si gjithmonė nė 15 vjet tė pluralizmit politik shqiptar, vendos tė bėhet opozitari i fundit nė radhė, pėr tė qenė pozitari i sė nesėrmes.Nėse Nano do tė kishte edhe njė mundėsi tė vetme "shėrimi", Godo do tė ishte ende pranė tij, duke i ofruar jo vetėm patericėn, por edhe supet e tij qė dijnė bukurisht tė mbajnė mbi to vetėm duar e krahė pushtetari.
Ilir Meta dhe Fatos Nano, megjithėse kanė pėrdorur e priten tė shpėrdorin metoda bizantine alla-Geixh, pėr tė shmangur fundin e njė Partie tė ngjizur nga "dyqind petritė", nuk bėjnė gjė tjetėr veēse demaskojnė veten dhe ideologjinė e tyre ataviste "tė zemrės me dy barkushe", (PPSH-sė me PS&LSI) edhe pse "mediatori" Edi Rama i bie prej kohėsh kėsaj trombe qė shkaton veēse trombozė nė dejet e fishkura e tė rudhura ku rrjedh gjak anemik, pse jo edhe i HIV-izuar.
Mars '97-a dhe Qershor 2005-a, janė dy ngjarje qė do tė mbeten tė pashlyeshme nė kujtesėn e shqiptarėve.
Mars '97-a ishte rebelimi i ardhacakėve, antishqiptarėve dhe tregishtorėve, ndėrsa Qershor 2005-a , reagimi i autoktonėve, demokratėve dhe atdhedashėsve shqiptarė.
Mars '97-a kishte nė sfond plumba, flamurin helen dhe simbolikėn serbe, Qershor 2005-a, lule dhe flamurin shqiptar.
Nė deklarimet e fundit tė "njeriut qė (pėr)qesh", se ..."socialistėt janė tė gatshėm tė fitojnė mandatin e tretė qeverisės"..., shpėrfaqet ndjesi ankthi e paniku brenda radhėve tė tyre, ku klanet kėrkojnė gjurmėt, kur ujku janė ata vetė. Skandali politik i Kuvendit tė PS-sė, ku u pėrdor fjalor luftarak ndėrkohė qė kanė nėnshkruar Kodine e Etikės, tregon qartė se bisha e tėrbuar ka marrė plagė tė rėnda dhe ashtu nė tėrbim e sipėr, sipas "ligjin e xhunglės", kėrkon t'i japė kundėrshtarit goditjen e fundit vdekjeprurėse edhe pse e vetėdijshme se gjendet nė grahmat e fundit tė jetės.
Mungesa e theksuar e qeverisjes dhe tentativa socialiste pėr t'i hedhur hi syve elektoratit shqiptar me premtime pa asnjė bazė programore dhe norme tė moralit politik, bėjnė tė mundur qė ēdo lloj formulimi pėr paanshmėri nga pala qeveritare pėr procesin zgjedhor, rezulton kallp. Kush vjedh historinė e shqiptarėve( ..."Unė jam Fatos Nano, prapa mė vjen historia"...) nuk mund t'u garantojė mosvjedhjen e votave tė tyre, megjithė mesazhet e qarta nga Brukseli dhe ēka eshte me thelbesore, mesazhet e prera nga Uashingtoni.
Kėsisoj, Shqiperia po pėrjeton Pavarėsinė e dytė pas 1912-ės dhe kjo ėshtė njė ngjarje monumentale pėr kombin shqiptar, prandaj kjo qeverisje ardhacake nuk mund tė drejtojė njė komb, tė cilit nuk i pėrket as simbolikisht e as genetikisht.
Nacionalistėt dhe demokratėt, ashtu si e gjithė Shqipėria, ndiejnė "Ndarjen e Vrullshme" (Elan Partage- tė promovuar nga presidenti francez Zhak Shirak), qė zgjedhėsit pritet tė bėjnė nė 3 Korrik ndaj klikės nė pushtet, e ku ky ndryshim nė kohė e hapėsirė, mund tė formatohet plotėsisht vetėm atėherė kur pėrdoren njėherazi mjete demokratike dhe simbole kombėtare.
LZHK-ja dhe PD-ja, si njė binom i nevojshėm dhe i domosdoshėm nė politikėn vendore, do tė mund t'u rikthejnė atyre nderin dhe dinjitetin njerėzor tė viteve tė qeverisjes nga Ahmet Zogu, ku shteti ishte shtet dhe ligji ishte ligj, edhe pse i ashpėr (dura lex, sed lex).
HORIZONT
Njė vėshtrim mbi historinė e organizatės mė tė famshme nė botė
Historia e fshehur e Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara
Nga Dan Plesch
Historia e njohur pėr shpartallimin e nazizmit dhe themelimin e Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, ėshtė shtrembėruar. Njė pamje false e sė shkuarės po pėrdoret sot pėr tė formatuar atė se si duhet ta shohim ne tė ardhmen. Fuqitė ushtarake tė aleancės fituese tė kohės sė luftės na ofrohen si njė model pėr tė drejtuar botėn, ndėrkaq utopianizmi i supozuar i OKB-sė kundrohet si i paefektshėm dhe i parėndėsishėm.
Ky ėshtė njė shpėrfytyrim i fakteve (shihni mė poshtė kronologjinė). Neve na thuhet se OKB-ja ka zėnė fill me nėnshkrimin e Marrėveshjes mė 1945. Nė fakt ajo marrėveshje ishte kulmimi i pėrpjekjeve komplekse ushtarake dhe politike tė nisura mė 1941. Duke kuptuar origjinėn e OKB qė nga koha e luftės, na ofrohet njė pėrkujtues shumė i fuqishėm dhe shumė i nevojshėm se OKB nuk ėshtė njė aksesor liberal, por ajo ėshtė krijuar si rezultat i nevojave tė forta politike realiste.
Tė dhėnat historike tregojnė se si Winston Churchill and Franklin D Roosevelt krijuan Kombet e Bashkuara (OKB) pėr tė fituar njėherazi ushtarakisht dhe politikisht, dhe pėr tė krijuar themelet e njė paqeje jetėgjatė. Shprehja e tyre e parė e politikės anglo-saksone ishte nė Kartėn e Atlantikut mė 1941; kjo pėrfshinte nevojėn pėr liri, sigurinė sociale, tė drejtat e punės, ēarmatimin, po ashtu edhe tė drejtėn e vetėvendosjes, lirinė e tregut dhe tė fesė. Churchilli vetė theksonte gjatė kulmimit tė luftimeve mė 1944 se "Kombet e Bashkuara janė e vetmja shpresė e botės".
Nė tė dhėnat dokumentare tė viteve tė luftės, referenca tė panumėrta tregojnė origjinėn e OKB-sė si njė lokomotivė strategjike pėr fitoren e Luftės sė Dytė Botėrore. Dokumenti qė formalizon kapitullimin nazist pėrmban edhe kėto fjalė: "Ky Akt i Dorėzimit Ushtarak bėhet pa paragjykime, dhe nuk do tė zėvendėsohet prej asnjėlloj instrumenti tė dorėzimit tė imponuar kėtu, ose nė emėr tė Kombeve tė Bashkuara, ndaj Gjermanisė...". Presidenti Truman publikonte mė 8 Maj se "Gjenerali Eisenhower mė njofton qė ushtria gjermane ėshtė dorėzuar para Kombeve tė Bashkuara."
Kėto referenca mund tė duken tė ēuditshme sot. Por nė kohėn e luftės, ishte normale tė flisje pėr Kombet e Bashkuara qė bėnin luftėn. Majori George B Woods, kapelan i "grupit tė vėllezėrve" nė 82nd Airborne Division na jep njė shembull pėr varrosjen e tė vdekurve nė kampin e pėrqendrimit tė Wobbelinit. Ai shpjegon se "kėto krime kurrė nuk u sqaruan derisa sa ushtritė e Kombeve tė Bashkuara shkelėn Gjermaninė."
Njė koalicion real
"Kombet e Bashkuara" ka qenė emri zyrtar i koalicionit qė luftonte kundėr fuqive tė Boshtit qė prej janarit 1942, kur Ruzvelti dhe Ēėrēilli udhėhoqėn 26 shtete, duke pėrfshirė edhe Bashkimin Sovjetik dhe Kinėn, drejt njė "Deklarate tė Kombeve tė Bashkuara".
Deklarata detyronte tė 26 vendet tė mos bėnin marrėveshje paqeje tė veēanta me nazistėt dhe tė nėnshkruanin parimet e Kartės sė Atlantikut pėr botėn e pas Luftės. Marrėveshja hidhte bazat politike pėr kundėrshtimin e ideologjisė naziste; ajo kaplloi imagjinatėn e popujve rreth e qark botės, duke pėrfshirė edhe tė riun Nelson Mandela dhe aktivistėt anti-kolonialė.
Kombet e Bashkuara ishin njė entitet real dhe jo njė sllogan i stėrholluar qė i ofronte njė publiku tė lehtė, njė premtim pėr paqe botėrore nė fund tė luftės. Aleatėt bėnė luftėn si Kombe tė Bashkuara dhe krijuan organizata nė emėr tė saj dhe tė themelimit tė saj. Biblioteka Britanike ka mjaft shėnime tė publikimeve tė kohės sė luftės pėr ose pėrreth Kombeve tė Bashkuara. Ajo u celebrua me muzikė, lutje dhe shfaqje tė ndryshme. U publikuan antologji me bėmat e "Heronjve tė Kombeve tė Bashkuara".
Nė Europė, gjenerali Eisenhower pranoi dorėzimin e Italisė fashiste nė shtator 1943, duke deklaruar: "Armiqėsitė ndėrmjet forcave tė armatosura tė Kombeve tė Bashkuara dhe atyre tė Italisė kanė pushuar njė herė e mirė. Tė gjithė italianėt qė tani do tė veprojnė pėr tė dėbuar agresorin gjerman nga toka italiane, do tė kenė mbėshtetjen dhe ndihmėn e Kombeve tė Bashkuara." Menjėherė pas kėsaj ai u dėrgua nė Britani ku filloi tė bėnte planet pėr Ditėn e sulmit (D-Day). Urdhrat qė iu thanė ishin qė ta bėnte kėtė nė "bashkėpunim me vende e tjera tė Kombeve tė Bashkuara".
Mesazhi i Eisenhower-it pėr trupat qė ishin nisur pėr lufė u kujtonte se "Kombet e Bashkuara u kanė shkaktuar gjermanėve humbje tė mėdha, nė beteja tė hapura, trup me trup". Madje edhe njėsia mbėshtetėse e Shtabit Suprem tė Forcave Aleate mbante njė fashė dalluese qė pėrfaqėsonte paqen e ofruar pėr popujt e shtypur tė Europės (prej nazistėve) nga ana e OKB-sė.
Institucionet politike tė OKB janė krijuar gjithashtu gjatė luftės. Puna e tyre mund tė gjendet ende nė tė dhėnat e organizatave tė kohės sė luftės dhe nė arkivat e hershme tė pas-luftės nė OKB. Mė 1942, OKB me bordin informues dhe me zyrat e organizatave u vendos nė New York dhe nė Londėr, duke publikuar dokumente mbi masakrat e nazistėve dhe duke botuar fakte rreth pėrpjekjeve tė Aleatėve nė luftė dhe planeve pėr paqe. Zyra postare e New York-ut ishte e dallueshme pėr shkak tė slloganit "Kombet e Bashkuara: Nė luftė dhe nė Paqe!"
Mė 1943 u krijuan Komisioni i Krimeve tė Luftės i OKB dhe Administrata e Rehabilitimit dhe Ndihmės e OKB. Mė 1944, duke bėrė plane pėr pas-luftėn u gjet momenti qė OKB tė organizonte konferenca, tė cilat u mbajtėn nė Dumbarton Oaks dhe Bretton Woods pėr tė trajtuar ēėshtjet financiare dhe politike.
Njė titull i "Times" raporton se ekonomisti John Maynard Keynes fluturoi pėr nė Amerikė pėr tė krijuar "Bankėn e Kombeve tė Bashkuara". Ky ishte njė shembull prej mijėra referencave tė kohės sė luftės pėr OKB nė faqet e "Times", tė cilat sot janė tė gjetshme edhe nėpėrmjet arkivės digjitale.
Mė 1945 Konferenca e OKB mbi Organizimin Ndėrkombėtar u ēel nė San Francisco, rast tė cilin shėrbimi postar i SHBA-ve e shenjoi me njė pullė speciale dhe zarfa specialė nė shenjė pėrkujtimi.
Njė histori e harruar
Sot OKB kundrohet pothuajse nė tė gjitha rastet si njė ornament i panevojshėm, i mbėrthyer nė fitoren e aleatėve. Por nė atė kohė, Organizata e Kombeve tė Bashkuara qė u krijua nė San Francisco vlerėsohej si arritja kulmore e pėrpjekjeve tė luftės...
Tė dy edhe Roosevelt-i edhe Churchill-i kishin eksperienca tė Luftės sė parė botėrore dhe kishin parė dėshtimin e Ligės sė Kombeve. Ata nuk iu pėrgjigjėn fashizmit me njė doktrinė tė luftės parandaluese dhe me neo-liberalizėm totalitar. Krejt e kundėrta: bash tri javė pas sulmit tė pabesė nė Pearl Harbour, ata vendosėn tė bėjnė njė agjendė e cila, nė termat e sotėm modernė, do tė duhej tė quhej social-demokraci e krahut tė majtė. Duke vepruar kėsisoj ata e dinin se barrėt e rėnda dhe kompromiset e papėlqyeshme mund tė ishin tė nevojshme. Ata e kuptonin se bashkėpunimi ishte thelbėsor pėr mbijetesėn: njė leksion i nxėnė madje pėrpara shpikjes sė bombės atomike. Sot ai leksion ėshtė harruar pothuajse nė Amerikė dhe Britani - megjithėse jo gjithandej.
Duke ritheksuar faktin se OKB ėshtė njė nevojė realiste mė tepėr sesa njė aksesor liberal, kjo na bėhet shumė mė e lehtė menjėherė kur kujtojmė se nazistėt iu dorėzuan OKB-ve.
Por pse ėshtė harruar kjo histori? Unė nuk kam ndonjė pėrgjigje tė shkoqur, por mund tė ofroj disa sugjerime. Organizimi i ri i OKB donte njė start tė ndryshėm e tė pandikuar prej eksperiencave tė kohės sė luftės. Shtetet e shumta tė krijuara pas rėnies sė perandorive britanike dhe franceze e kundronin OKB-nė si njė organizatė tė re, ndėrsa origjinėn e saj qė prej kohės sė luftės, e konsideronin pa shumė rėndėsi. Ēdokush e dinte qė OKB ishte krijuar prej hirit tė luftės; prandaj nuk kishte nevojė tė mundoheshin nė kėtė pikė.
Dhe mė e rėndėsishmja, krijimi i imazheve tė perandorive djallėzore armike nė kohėn e luftės sė ftohtė donte tė thoshte se as e djathta as e majta s'donte tė kujtonte se ato kishin luftuar kundėr Boshtit sė bashku. Nė veēanti konservatorėt amerikanė, tė cilėt e kishin kundėrshtuar futjen e SHBA-ve nė luftėn e dytė dhe nuk e mbėshtetėn kurrė OKB-nė, kanė qenė tė etur pėr tė ērrėnjosur tė gjitha referencat nė lidhje me veprėn e demokratit Ruzvelt. Nė ditėt e sotme, gazetarėt e caktuar pėr tė mbuluar pėrgatitjet e pėrvjetorit (tė OKB) mund tė ndeshen rastėsisht nė referencat (historike) tė OKB-sė dhe t'i shmangin ato sikur tė ishin ēudira - ose madje gabime.
Mė 2005-ėn, me rastin e pėrkujtimit tė 60-vjetorit tė mbarimit tė LDB dhe tė nėnshkrimit tė Kartės sė OKB, rizbulimi i rolit tė OKB nė luftė dhe nė paqe ėshtė dyfish thelbėsor. Ai mund tė riforcojė rėndėsinė e njė OKB-je moderne dhe tė zhveshė autoritetin e sajuar moral qė aleanca e sotme anglo-amerikane rreket tė pretendojė qė prej kohės sė luftės.
Si u nėnshkrua Karta e OKB mė 1945: njė kronologji
Artikulli 3 i Kartės sė OKB, kujton qė anėtarėt origjinalė tė OKB janė ato shtete qė kanė nėnshkruar "Deklaratėn e Kombeve tė Bashkuara: nė Washington mė 1 janar 1942.
14 gusht 1941: Churchilli dhe Roosevelti pėrgatitėn Kartėn e Atlantikut mbi objektivat politikė tė botės sė pasluftės. Ajo pėrfshinte nevojėn pėr liri, sigurinė sociale, tė drejtat e punėsimit, ēarmatimin, vetėvendosjen, lirinė e fesė, tregun e lirė dhe njė sistem tė ri ndėrkombėtar tė sigurisė.
1 janar 1942: Deklarata e Kombeve tė Bashkuara. 26 vende bien dakord pėr tė mos bėrė paqe individuale me Aksin Gjermani, Japoni dhe Itali, dhe nėnshkruajnė Kartėn e Atlantikut.
18 mars 1942: Gjenerali Douglas MacArthur merr komandėn e forcave tė OKB nė Azinė jugperėndimore.
14 qershor 1942: Dita e flamurit e SHBA-ve bėhet dita e flamurit e OKB-ve nė SHBA, Perandorinė Britanike e Commonwealth dhe shtete tė tjera. Njė paradė e madhe mbahet nė Buckingham Palace me rastin e Ditės sė OKB-ve.
1942: Bordi Informues i OKB krijon njė organizatė qė hap zyrat nė New York (dhe nė Londėr mė 1943).
Dhjetor 1942: Deklaratė e OKB-sė rreth masakrave naziste kundėr ēifutėve nė Poloni.
14 qershor 1943: Parada e ditės sė flamurit tė OKB. SHBA nxjerr njė stampė tė "Bashkohuni Kombe" me "Kombet e Bashkuara" nė festimet e ditės sė parė.
Shtator 1943: Italia i dorėzohet Gjeneralit Dwight D Eisenhower qė vepronte pėr Kombet e Bashkuara.
Tetor 1943: Krijohet Komisioni Pėr Krimet e Luftės i OKB-sė.
Nėntor 1943: Kėshilli i Administratės sė Rehabilitimit dhe Ndihmės i OKB-sė mblidhet nė Atlantic City tė SHBA.
1944: Konferenca e OKB krijon Bankėn Botėrore dhe sistemin financiar nė Bretton Woods dhe pėrgatit kuadrin strukturor pėr njė organizatė tė re ndėrkombėtare nė Dumbarton Oaks.
Shkurt 1944: Eisenhower-i urdhėrohet qė bashkė me Kombet e Bashkuara, tė ēlirojė Europėn.
1944: Bullgaria, Hungaria dhe Rumania dorėzohen, duke rėnė dakord qė tė ndalin sulmin ndaj Kombeve tė Bashkuara; gjeneralėt sovjetikė pranojnė dorėzimin e tyre nė emėr tė Kombeve tė Bashkuara.
1944: Liderėt botėrorė (Dwight D Eisenhower, Franklin D Roosevelt and Winston Churchill) mbajnė fjalime nė publik dhe komente nė radio duke pėrshkruar fitoret e ushtrive tė lavdishme tė Kombeve tė Bashkuara.
Prill 1945: Nė San Francisco ēelet njė konferencė e Kombeve tė Bashkuara mbi organizimin ndėrkombėtar; SHBA-tė nxjerrin njė pullė poste speciale me kėtė rast
Maj 1945: Nazistėt dorėzohen dhe pranojnė autoritetin e Kombeve tė Bashkuara mbi Gjermaninė nė Nenin IV tė dokumentit tė kapitullimit.
26 qershor 1945: Nėnshkruhet Karta e Kombeve tė Bashkuara; hyn nė fuqi mė 24 tetor tė atij viti.
Marrė nga "www.openDemocracy.net" datė 18.05.2005
Pėrktheu: Neritan Kolgjini
___________________________
22 May 2005
___________________________
Tiranė, takim konsultativ i 100 kandidatėve tė LZHK pa praninė e mediave
LZHK: "Ne bėjmė shtet!"
Nė kėtė takim u paraqitėn emrat e 100 kandidatėve, u deklarua sllogani elektoral, u shpall emėrtesa zyrtare: "Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu", u aprovua skema e pėrpilimit tė listės shumemėrore, u ngrit komisioni i pėrpunimit tė dokumentacionit e infrastrukturės zgjedhore me kryetar z.Artan Tujani, u shpall lista e partive qė pėrbėjnė koalicionin "LZHK - Leka I Zogu"
Editorial
Disa paqartėsi pėr koalicionin "8+1" tė Berishės
Nga Neritan Kolgjini
PD shpalli kėto ditė ekipin e 100 kandidatėve pėr deputetė nė zgjedhjet e 3 korrikut, dhe njėkohėsisht formulėn e daljes nė zgjedhje nė aleanca bilaterale me 8 parti politike qė konsiderohen opozitare. Duke e analizuar kėtė zhvillim interesant, ajo qė mė ra mė fort nė sy ishte fushata propagandistike pėr kėta 100 emra e pėr mėnyrėn e ndėrtimit tė koalicionit, e cila tenton tė tė krijojė pėrshtypjen se kemi tė bėjmė me njė skemė tė mirėmenduar e tė suksesshme. Por duke qenė skeptik, nuk jam i prirur t'i shoh gjėrat kaq "rozė" saē pompohen nga mediat e PD-sė, madje pikėrisht kjo propagandė e ethshme, ishte njė arsye pėr tė menduar se diēka nuk ėshtė nė rregull me kėtė skemė koalicioni dhe me listėn e 100 kandidatėve pėdėisto-koalicionistė. Pėr mė tepėr ka zėra tė mjaftueshėm qė tė nxisin tė besosh se kjo skemė koalicioni ėshtė thjesht njė "sarkofag pluralist" dhe njė grackė, e cila do tė shkaktojė rrėgjimin e frymės opozitare nė vend dhe, si rezultat, do tė zvogėlojė pėrmasat e asaj pėrmbysjeje tė madhe qė kėrkon elektorati shqiptar.
Disa prej kėtyre arsyeve tė paefektshmėrisė sė kėsaj skeme koalicioni, do tė pėrpiqem t'i shpjegoj mė poshtė, duke pasur si synim mė tepėr ngritjen e kėtij shqetėsimi, sesa nxitjen e dyshimeve nė opinionin e interesuar. Dhe le tė flasim mė konkretisht.
*****
Sė pari, ajo qė ėshtė publikuar dhe shpallur me tė madhe - se PD do tė pėrdorė skemėn e "Dushkut", - nuk tė entuziazmon dhe s'mund tė tė shtojė bindjen se opozita e pėrbėrė nga PD + satelitėt e saj, do tė arrijnė tė kapin maxhorancėn. Kjo pėr dy shkaqe tė thjeshta qė janė: -grindja qė do tė plasė mes vetė partive satelite pėr vota nė proporcional e, sė dyti, - vetė tendenca jomorale pėr tė pėrdorur "Dushkun" si pedanė pėr tė arritur fitoren.
Nė rastin e parė, partitė do tė bėjnė ēmos tė kapin njė kuotė sa mė tė madhe votash proporcionale (pėr partinė), por kjo do tė nxisė sherrin mes 8 partive tė koalicionit (plus PD-nė). Ky sherr s'do tė bėjė gjė tjetėr, veēse do tė trullosė pėrfundimisht votuesin e pavendosur, ose abstenuesin nė mėdyshje, dhe do t'i nxisė kėto shtresa tė elektoratit qė tė marrin vendime radikale... Gjithashtu nė kėtė analizė nuk do lėnė jashtė llogarisė fakti qė militanti apo simpatizanti i PD-sė, (e aq mė pak votuesi jopartiak) e ka tė vėshtirė tė votojė pėr njė parti tjetėr veē "partisė sė doktorit", ēka do tė thotė qė nga lendet e "dushkut" tė mos prodhohen deputetė koalicioni. Kėshtu vetė ky sherr brenda koalicionit qė pritet tė shpėrthejė, ėshtė njė arsye pėr ta parė me skepticizėm funksionimin e kėsaj skeme.
Ndėrsa shkaku tjetėr ėshtė i natyrės morale, dhe pėr tė ėshtė folur aq shumė (edhe nga vetė pėdėistėt) saqė nuk ia vlen tė zgjatesh. Pra, nėse "Dushku" ėshtė njė skemė jodemokratike e perverse, ajo mbetet e tillė edhe kur pėrdoret nga njė parti (apo koalicion) qė e shpall veten demokratike, liberale a ku di unė ēfarė tjetėr... Nėse "Dushku" ėshtė mashtrim elektoral kur e pėrdor PS-ja, poaq ngelet mashtrim edhe kur e vė nė jetė PD-ja e doktorit. Logjikė tjetėr nuk ka. E kjo s'ėshtė gjė tjetėr veēse dėshtim i kėtij varianti.
*****
Sė dyti, ėshtė thėnė se koalicioni tip oktapodi 8-partiak plus PD-nė, thuhet se ka 100 kandidatė nė njė listė tė pėrbashkėt ku janė lėnė disa zona tė lira. Nė fakt kjo ėshtė kaq e pasaktė, sa ėshtė e zorshme madje e mėrzitshme edhe pėr ta shtjelluar deri nė fund si skemė. Psh., thuhet qė 3 kandidatėt e PDR-sė kanė zona tė lira, kurse nė tė vėrtetė ata kandidojnė nėn siglėn "PD". Nga ky aspekt, kėtu nuk mund tė flitet pėr zona tė lira nė konceptin e njohur, kur brenda njė koalicioni nuk kandidojnė njėkohėsisht dy a mė shumė kandidatė tė tė njėjtit grup politik. Ndoka, Xhaferri e Ahmetaj tė PDR, janė tashmė, nė ēdo kuptim, kandidatė tė PD-sė, dhe nga kjo optikė PDR nuk ka asnjė pėrfitim politik prej "koalicionit", pėrveē faktit qė 3 funksionarė tė saj mund tė fitojnė si deputetė duke garuar nėn emrin e PD-sė. PDR nė kėtė rast nuk merr kurrfarė pėrqindjeje votash proporcionale, e cila ėshtė e domosdoshme nė llogaritjet e ardhshme pėr komisionerėt e pėr financat. E tė mos harrojmė se ky ėshtė rasti mė i mirė i kėtij koalicioni "8+1", pasi partitė e tjera nuk kanė asnjė kandidat pėrfaqėsues, me pėrjashtim tė njė greku nė Sarandė dhe njė ballisto-demokrati nė Gjirokastėr. Gjithė kandidatėt e tjerė qė thuhet se kanė "zona tė lira" e qė konsiderohen se janė propozuar nga koalicioni "8+1", nė fakt janė ekskluzivisht kandidatė tė PD-sė dhe prandaj partitė propozuese nuk mund tė kenė asnjė pėrfitim politiko-elektoral prej tyre. Para disa ditėsh njė koleg gazetar mė tregoi se njėri prej kandidatėve qė sipas marrėveshjes quhej si i PR-sė sė Mediut, ishte shumė i shqetėsuar ngase quhej "republikan", pasi kjo mund tė ēorientonte elektoratin demokrat e tė mos votonte pėr tė. Vetė kandidati nuk kishte kurrfarė lidhjeje me partinė e Mediut dhe kjo ėshtė njė tregues se pėr ēfarė koalicioni bėhet fjalė nė rastin nė fjalė.
Nė fund tė fundit, megjithėse asgjė nuk ėshtė zyrtarizuar nė KQZ, vetė doktor Berisha i prezantoi 100 kandidatėt si tė PD-sė para 3 ditėsh, kur tha se "paraqes para jush 100 kandidatėt e Partisė Demokratike". Rrjedhimisht nuk mund tė flitet pėr zona tė lira, pėr kandidatė tė pėrbashkėt e koalicion. Shkurt koalicioni nuk ekziston nė listėn maxhoritare dhe kjo duhet tė bėhet e qartė pėr tė gjithė.
*****
Njė problem tjetėr me kandidatėt e koalicionit opozitar ėshtė laryshia politike e backgroundi personal e politik i tyre. Nėse do t'i analizonim njė pjesė tė emrave, koalicioni "8+1" mund tė "shtohej" edhe me kandidatė socialdemokratė, aleancistė, lėsėistė, socialistė, punistė, komunistė, tė blertė e gjithfarė ngjyrash tė tjera partiake. Pikėrisht ky ėshtė njė shkak thelbėsor pėr mos ta marrė nė konsideratė shprehjen e doktorit tė PD-sė, (ndėrsa prezantonte nė "Sheraton" ekipin e tij pėrmes shifrash e pėrqindjesh), se "Midis tyre (kandidatėve - N.K.) ka martirė tė gjallė tė fjalės dhe mendimit tė lirė, dhe nuk ka persekutorė tė tij...". Nė njė ekip kaq tė gjerė politik, sigurisht qė mund tė gjesh gjithfarė speciesh, por kjo s'do tė thotė se aty mungojnė personazhet negativė qė tė ulin reputacionin e ta bėjnė zero. Midis 100 kandidatėve tė PD-sė ka edhe persekutorė e krimba tė shėmtuar tė mendimit tė lirė, tė cilėt mund t'i bėjmė publikė nė ndonjė numėr special tė gazetės. Vetė doktori, (kryetari i "fraksionit tė komunales") i njeh mirė se cilėt janė. Po tė dojė le t'ia nisė nga vetja si ish hierark i PPSH-sė. Por tė mos zgjatemi nė kėtė histori.
Njė "harresė" e Berishės nė prezantimin e 100 kandidatėve ishte fakti se ai shmangu fjalėt "tė ndershėm", "tė pakorruptuar", "patriotė". Pikėrisht ky fakt merr vlerė nė analizėn e kėtij koaliconi, pasi aty mund tė gjesh gjithfarė tė degjeneruarish, tradhtarėsh me damkė, kameleonėsh e rrufjanėsh politikė, e madje hajdutė ordinerė nga ata qė "e kanė bėrė grotesk fjalėn korrupsion". Kjo pėrbėrje kaq heterogjene ėshtė njė shkak pėr tė besuar se PD, nėse merr pushtetin, nuk do ta realizojė kurrė atė premtim madhor qė ėshtė "lufta kundėr korrupsionit". Berisha ka qenė i vetėdijshėm kur e ka shmangur kėtė pėrcaktim pėr kandidatėt e tij, pasi njė pjesė prej tyre i ka denoncuar vetė si "hajdutė", megjithėse pėr arsye tė kolltukut, sot ėshtė bashkuar me ta. Berisha dha pėrqindjet e grup-moshave, tė titujve shkencorė, tė profesioneve, por nuk tha as edhe njė herė se kėta kandidatė janė pa mėkate korrupsioni. Titullin profesor e mban edhe Anastas Angjeli apo Fatos Nano, por kjo nuk do tė thotė se s'janė tė kurruptuar e madje hajdutė tė pėshtirė. Po ashtu edhe "profesorėt" e doktor Berishės janė me hipoteka tė rėnda korrupsioni financiar e madje politik, qė s'ka gjykatės qė t'i lehtėsojė e jo mė t'i falė. Nėse Angjeli ėshtė Mamuthi i Korrupsionit, rulėt e pashkot e PD-sė janė padyshim elefantė ose rinocerontė, dhe po t'i rrimė kėtij figuracioni, mund tė themi se janė mė tė rrezikshėm, pėr shkak se janė njė specie nė evolucion e jo si "mamuthėt" qė tashmė e kanė mbyllur ciklin. Por nejse punė e doktorit dhe e koalicionit tė tij pėr "ndryshim".
*****
Sė treti, paqartėsia tjetėr qė ka ky koalicion, janė mekanizmat garantues pėr zbatimin e marrėveshjeve dhe kryesisht mėnyra se si do tė zbatohet nė praktikė formula e "dushkut". E them kėtė pasi tė dhėnat qė kam unė tregojnė se kjo ėshtė praktikisht e pazbatueshme. Jo vetėm pėr shkak se votuesi i djathtė nuk ka disiplinė partiake, por edhe pėr shkak se ky votim pėr partitė e tetėshes, do tė nxirrte njė rezultat qesharak pėr vetė PD-nė nė proporcional. Nė njė rast tė tillė teorik, PD mund tė nxjerrė 100 deputetė nė maxhoritar dhe tė mos marrė asnjė votė si parti. Pikėrisht pėr tė shmangur kėtė situatė, PD ka interes tė marrė vota edhe nė proporcional, thjesht pėr tė mos u diskredituar nė opinion. Por duke vepruar kėsisoj, ajo ul kuotėn e votave pėr "dushkun" ēka do tė thotė se kjo votė proporcionale do tė shkojė dėm, ose nė favor tė partive joaleate me PD.
Ndėrsa nė njė variant tjetėr mendohet se PD ka interes tė fitojė edhe proporcionalin, pėr shkak se nuk dihet ē'mund tė ngjasė mė 3 korrik, pra nėse hipotetikisht PD-ja humb nė maxhoritar, atėherė ajo mund tė nxjerrė dy-tre duzina deputetėsh me proporcionalin. Kuptohet qė ky ėshtė njė variant parambrojtės. Por varianti mė i besueshėm pėr mua, dhe qė pritet tė konfigurohet mė mirė nė ditėt e ardhshme, ėshtė ai qė PD do tė pėrpiqet tė fitojė edhe nė maxhoritar dhe nė proporcional. Ky skenar shmang praktikisht "dushkun" e PD-sė, por njėherazi gropos edhe "koalicionin". Sot pėr sot PD-ja do tė pėrpiqet tė mbajė me gajret "aleatėt" e vet deri nė mbylljen e afateve tė regjistrimit me "kamomilėn" e proporcionalit. "Aleatėt" janė tė detyruar tė besojnė nė kėtė skemė, pasi nuk kanė rrugė tjetėr... Megjithėse nuk kanė asnjė garanci. Por pas kėtij momenti procedurial e ligjor, PD do tė bėjė politikėn mė tė favorshme pėr vete, dhe askush nuk do ta dėgjojė mė deklaratėn "votoni nė proporcional pėr partitė aleate!" Kuptohet se kjo politikė nuk ka emėr tjetėr, veēse braktisje nė mėshirė tė fatit tė "aleatėve". Pikėrisht kur tė mbyllen kėto afate e tė pėrvijohet skema pėdėiste nė kurriz tė "koalicionit", do tė vijė krisja e madhe, e cila do tė shkaktojė trauma tė pariparueshme nė gjirin e "koalicionit" tė PD. Urojmė qė asnjėri tė mos pėsojė infarkt apo ta zejė damllaja qė "doktori i preu nė besė"! 3 korriku nuk ėshtė larg, pėr ta parė konkretisht njė mumifikim tė "oktapodit" opozitar, nga ustallarėt e KOP-it.
KRYESORE
Tiranė, takim konsultativ i 100 kandidatėve tė LZHK pa praninė e mediave
LZHK: "Ne bėjmė shtet!"
Nė kėtė takim u paraqitėn emrat e 100 kandidatėve, u deklarua sllogani elektoral, u shpall emėrtesa zyrtare: "Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu", u aprovua skema e pėrpilimit tė listės shumemėrore, u ngrit komisioni i pėrpunimit tė dokumentacionit e infrastrukturės zgjedhore me kryetar z.Artan Tujani, u shpall lista e partive qė pėrbėjnė koalicionin "LZHK - Leka I Zogu"
Tiranė - Deputetėt e LZHK-sė kanė zhvilluar njė takim konsultativ, pa praninė e mediave, nė sallėn kryesore tė Muzeut Historik nė Tiranė, nė tė cilin u bė njė ekspoze e gjendjes sė derisotme tė pėrgatitjeve pėr fushatėn elektorale dhe u dhanė porosi e u morėn disa vendime pėr etapat e ardhshme tė fushatės. Ky takim qė u zhvillua tė premten e shkuar (dt.19 maj 05), shėrbeu pėr tė vendosur disa piketa kryesore qė do tė shėrbejnė si orientime pėr mbarėvajtjen e fushatės zgjedhore. Kėshtu, nė kėtė takim tė drejtuar nga kreu ekzekutiv i fushatės sė LZHK z.D.Shehi, u paraqitėn emrat e 100-shes sė kandidatėve, u deklarua sllogani elektoral: "Ne bėjmė shtet!", u shpall emėrtesa zyrtare e Lėvizjes e cila sot e mbrapa do tė jetė: "Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar - Leka I Zogu" - e pasqyruar si e tillė edhe nė fletėn e votimit, - u deklarua mėnyra e pėrpilimit tė listės shumemėrore, u ngrit komisioni i pėrpunimit tė dokumentacionit e infrastrukturės zgjedhore me kryetar z.Artan Tujani (sekretar i Pėrgjithshėm i PLL), u shpall lista e partive qė pėrbėjnė koalicionin "LZHK - Leka I Zogu", u dhanė porosi tė posaēme pėr secilin kandidat pėr takimin zyrtar tė shpalljes sė emrave qė do tė bėhet nė njė miting tė madh nė Tiranė dhe u dhanė porosi e orientime pėr mėnyrėn e ndėrtimit tė fushatės nėpėr zona.
Ky takim qė pati nė panelin drejtues zotėrinjtė Shehi, Spahiu e Tujani, shėrbeu si njė finalizim i aktivitetit tė derisotėm tė LZHK-sė nėpėr rrethe, ku janė prezantuar njė pjesė e mirė e kandidatėve pėr zgjedhjet e 3 korrikut.
Me interes tė veēantė u fol pėr pėrgatitjen e dokumentacionit tė secilit kandidat si dhe pėr angazhimin qė duhet tė kishte secili pėr regjistrimin nėpėr listat e zgjedhėsve, tė tė gjithė mbėshtetėsve tė "LZHK - Leka I Zogu".
Drejtuesit e Lėvizjes thanė se duhen respektuar me rreptėsi maksimale tė gjitha afatet ligjore tė paraqitjes sė dokumentacionit prej ēdo kandidati, pasi partia nė pushtet ka prirjen tė sabotojė me ēdo mėnyrė kėto zgjedhje, pėr shkak se e ndien veten tė humbur. Po ashtu u dhanė disa orientime mbi konceptimin dhe realizimin e posterave elektoralė dhe afisheve tė tjera elektorale tė kandidatėve dhe tė "LZHK - Leka I Zogu".
Ky takim shėrbeu gjithashtu si njė takim njohės ndėrmjet kandidatėve, tė cilėt duke shfrytėzuar kėtė rast, kanė shkėmbyer pėrvojat pozitive qė ndihmojnė pėr tė dalė fitues nė zonat e tyre me gjetjen e pikave tė forta ku mund tė mbėshtetet fushata.
Nė kėtė takim nuk mori pjesė Mbreti Leka I, dhe kjo mbledhje u konsiderua konfidenciale, prandaj u zhvillua pa praninė e mediave. Pėr takimin e madh tė ēeljes zyrtare tė fushatės, burimet thonė se do tė organizohet nė formėn e njė mitingu nė shesh. Meqenėse nuk u shpall ndonjė datė fikse, nga drejtuesit e LZHK mendohet se tubimi i prezantimit tė kandidatėve tė kėsaj lėvizjeje do tė zhvillohet javėn e ardhshme, pas fillimit zyrtar tė fushatės.
"Atdheu"
FUSHATA
LZHK prezanton kandidaturat e qarkut Vlorė. Merr pjesė Mbreti Leka
Gjergj Buxhuku: LZHK do tė mbrojė ekonominė tonė kombėtare
Vlorė - Kreu i LZHK, Mbreti Leka ka prezantuar para njė jave nė qytetin historik tė Vlorės, kandidatėt pėr deputetė tė kėtij qarku qė pėrfshin edhe Himarėn, Sarandėn e Delvinėn. Takimin e hapi z.Nasip Xhelili, i cili u uroi mirėseardhjen nė Vlorė Mbretit Leka I dhe drejtuesve tė tjerė tė LZHK-sė. Mė pas e mori fjalėn kryetari i Grupit tė Ekspertėve pranė LZHK z.Gjergj Buxhuku, i cili me argumenta ekonomikė akuzoi qeverisjen e socialistėve, qė me situatėn monopolistike nė sektorėt strategjikė tė vendit, ka bllokuar zhvillimin ekonomik duke grabitur ēdo vit mbi 1 miliard Euro, qė janė pasuri e shqiptarėve.
"LZHK, premton vullnet tė plotė politik pėr ndalimin e plotė tė rrjedhjes sė valutės dhe grabitjes sė pasurive tona kombėtare. Ajo premton menaxhimin e kėtyre pasurive nga shqiptarėt dhe nė interes tė shqiptarėve, si dhe njė ngritje tė shpejtė dhe zhvillim ekonomik tė balancuar, bazuar nė mbrojtjen e interesave tona kombėtare dhe shfrytėzimin e rezervave tė brendshme qė janė shumė tė mėdha, sepse LZHK lindi si domosdoshmėri politike, pėr ta nxjerrė vendin nga qorrsokaku dhe prapambetja e thellė.
Ne do ta ērrėnjosim varfėrinė dhe mjerimin duke u ofruar shanse tė barabarta tė gjithė atyre qė aspirojnė zhvillimin. LZHK nė pushtet do tė thjeshtojė taksat dhe do tė sigurojė barazinė nė raport me sistemin fiskal ku askush nuk do tė diferencohet pėr shkakqe politike apo motive korruptive. Paskėtaj ne do tė premtojmė dhe realizojmė rritje pagash dhe pensionesh", - theksoi z.Buxhuku.
Nė vijim ai theksoi se "LZHK do tė vendosė kontrollin e plotė mbi territorin dhe qetėsinė publike aq tė domosdoshme pėr investimet e huaja dhe biznesin vendas. LZHK do tė fitojė sepse ka programin mė tė mirė, sepse ka njė simbol qė nuk e kanė tė tjerėt dhe sepse u paraqet shqiptarėve 100 kandidatė tė shkėlqyer", - e mbylli fjalėn e tij mes duatrokitjeve z.Buxhuku.
Spahiu nė Vlorė: Socialistėt jua kanė ulur flamurin nė gjysėm-shtizė
Nė kėtė takim tė rėndėsishėm e mori fjalėn edhe deputeti i LZHK dhe njėkohėsisht kryetar i PLL z.Ekrem Spahiu, i cili pasi falenderoi tė pranishmit pėr interesimin e tyre pėr kėtė takim, ēka sipas tij dėshmonte respektin e thellė ndaj Mbretit Leka I, LZHK dhe kandidatėve pėr deputetė pėr Qarkun e Vlorės, ndėr tė tjera theksoi: "... Me Vlorėn nuk krenoheni vetėm ju vlonjatėt, por krenohen tė gjithė shqiptarėt, kudo qė janė nė trojet amtare, diasporė dhe mbarė botėn, pasi ju, me gjak, sakrifica e pėrpjekje, keni ngritur flamurin shqiptar dhe keni shpallur Pavarėsinė e Shqpėrisė. Por fatkeqėsisht pushtetet nė momente tė caktuara jua kanė ulur kėtė flamur nė gjysėm-shtizė.
Ju nuk mund tė ndjeheni pėrveēse tė fyer kur grekėt arrijnė deri nė Himarė, bėjnė thirje antishqiptare dhe grisin flamurin shqiptar.
Ju nuk ndjeheni mirė kur nė tė gjitha raportet e ndėrkombėtarėve Vlora cilėsohej si qendra e trafikut rajonal. Ju nuk mund tė ndjeheni mirė qė bregdeti i Vlorės u shndėrrua nė pistė tė rrugėve tė vdekjes pėr qindra shqiptarė qė kėrkonin njė jetė mė tė mirė dhe qė pėrfunduan nė fund tė detit.
Ju nuk mund tė ndiheni mirė qė toka e Vlorės nuk punohet. Ju nuk ndjeheni mirė kur, nė emėr tė investimeve tė huaja, duan t'jua ndotin plazhin e mrekullueshėm tė Vlorės.
Por ashtu si ju, edhe Ish tė Burgosurit dhe tė Pėrndjekurit Politikė, po hyjnė nė vitin e 15-tė tė mashtrimit nga pushtetarėt, duke mos marrė atė qė ua deklaruan dhe shpallėn me ligj nė vitin 1991.
Edhe pronarėt legjitimė nuk i kanė marrė akoma pronat e tyre dhe nė emėr tė tyre po vazhdohet tė spekullohet nga parti tė ashtuquajtura tė djathta, pėr gjoja pėrpjekje institucionale e ligjore pėr kthimin dhe kompensimin e pronave tė tyre.
Familjet vlonjate, sikurse shumica e familjeve shqiptare, vazhdojnė ta pėrjetojnė me dhimbje tė madhe emigracionin, kėtė plagė tė rėndė pėr shqiptarėt.
Pėr kėto dhe shumė arsye tė tjera, Mbreti Leka I ka ideuar dhe udhėheq drejt suksesit tė plotė, Lėvizjen pėr Zhvillim Kombėtar, e cila nesėr nė pushtet do tė jetė e vendosur pėr t'u dhėnė zgjidhje definitive problemeve tė akumuluara gjatė kėtyre 15 vjetėve.
Shumica e shqiptarėve e kanė pėrkahur LZHK-nė dhe do ta votojnė atė mė 3 korrik, pėr 4 arsye:
-Kėtė lėvizje politiko-elektorale e udhėheq simboli kombėtar, Mbreti Leka I, qė ėshtė siguria dhe garancia e saj.
-Programi i LZHK ėshtė i thjeshtė, i kuptueshėm, i zbatueshėm dhe, mbi tė gjitha, i besueshėm.
-Kandidaturat e LZHK, ndryshe nga subjektet e tjera, nuk janė tė importuara nga qendra, por tė zgjedhura nga baza dhe sigurisht qė janė nga mė pėrfaqėsueset nė zonat pėrkatėse.
-Modeli bullgar me Mbretin Simeon II, ėshtė treguesi mė i qartė i ndryshimit dhe zhvillimit tė paparė nė Bullgari, pas 13 vjetėve sfilitje me ish komunistėt nėpėr tranzicione", - e mbylli fjalėn e tij z.Spahiu, e cila u dėgjua me vėmendje dhe u duartrokit nga tė pranishmit.
Nė kėtė takim pėrshėndetėn dhe diskutuan edhe mjaft pėrfaqėsues tė qytetarisė vlonjate, tė tė Pėrndjekurve Politikė, pronarėve legjitimė dhe shoqėrisė civile, tė cilėt theksuan mbėshtetjen pa rezerva tė vlonjatėve dhe pėrgjithėsisht tė grupeve tė interesit pėr Mbretin Leka dhe LZHK nė zgjedhjet e 3 korrikut 2005.
Korresp. i "Atdheu"
Fjala e Mbretit Leka nė Vlorė
"Politika e ka zhgėnjyer popullin e Vlorės"
Tė dashura motra dhe vėllezėr vlonjatė,
Tė nderuar zonja dhe zotėrinj!
Sot, kėtu nė Vlorė, jemi bashkė me drejtuesit kryesorė tė Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar. Me kėtė rast ju uroj gėzime dhe mirėqenie pėr familjet tuaja. Ju uroj suksese pėr LZHK-nė e Vlorės.
Nė Vlorė kanė filluar kthesat e mėdha historike pėr tė gjithė kombin shqiptar. Flamuri kombėtar dhe Ismail Bej Vlora - janė simbole tė historisė shqiptare. Gjaku i derdhur pėr flamurin kombėtar edhe gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, ėshte themeli pėr Shqipėrinė e sotme.
Fatkeqėsisht, politika shqiptare e ka zhgėnjyer popullin e Vlorės dhe tė gjithė Shqipėrinė. Prandaj ne kemi filluar Lėvizjen pėr Zhvillim Kombėtar, qė Shqipėrinė ta shpėtojmė tė gjithė bashkė.
LZHK kėrkon tė bashkojė tė gjithė shqiptarėt, duke realizuar shpresat pėr punė, pėr mirėqenie, pėr rend dhe drejtėsi.
LZHK ka rėndėsi kombėtare. Ajo kėrkon t'i kthejė dinjitetin e njė shteti modern - shtetit shqiptar.
Ne do tė realizojmė njė Qeverisje Shqiptare pėr tė gjithė Shqipėrinė. Ne nuk do tė lejojmė monopolet e huaja, por do tė zhvillojmė biznesin shqiptar, ekonominė e ēdo familjeje shqiptare.
Ne jemi pėr njė shtet tė drejtė, por pėr njė shtet tė fortė. Pėr kėtė do tė forcojmė ligjin dhe drejtėsinė. Ne do tė krijojmė xhandarmėrinė si njė armė kundėr krimit dhe korrupsionit. Ne do tė kėrkojmė tė rivendosim dėnimin me vdekje. Kriminelėt qė pėrdhunojnė dhe qė trafikojnė vajzat shqiptare, qė vrasin policėt e zyrtarėt tanė, do tė dėnohen me vdekje.
Pėr programin e LZHK-sė do tė flasin zotėrinjtė drejtues tė lartė qė mė shoqėrojnė.
Tani do dėshiroja qė tė paraqisja kandidatėt e LZHK-sė pėr Vlorėn. Ata janė caktuar, pasi kemi vlerėsuar propozimet tuaja, tė shoqėrisė civile dhe tė biznesit.
Ju ftoj qė tė votoni pėr kėta kandidatė, tė votoni pėr LZHK-nė. Tė shpėrtojmė Shqipėrinė.
Rroftė Vlora! Rroftė kombi shqiptar!
Kandidatėt e LZHK qarku Vlorė
Mallėngjim Skėnderaj
Afrim Jupi
Sulejman Abazi
Shkėlqim Lepenica
Ēajup Noga
Shkėlqim Selmani
Qani Sejdini
Fier, Mbreti Leka prezanton kandidatėt e LZHK pėr gjithė qarkun
Mbreti: Kemi besim se do ta votoni LZHK-nė
Fier - Mbreti Leka I, i shoqėruar nga kryetari i PLL z.Ekrem Spahiu, nga kryetari i Grupit tė Ekspertėve tė LZHK z.Gjergj Buxhuku, nga kryetari i Zyrės sė Oborrit Mbretėror z.Fluturak Gėrmenji, nga drejtori i Departamentit tė Organizimit pranė LZHK z.Yllson Ibrahimllari dhe nėnkryetari i tij z.Nevruz Ndregjoni, si edhe nga kryetari i Partisė Konservatore z.Armando Ruēo dhe kryetarja e Forumit tė Gruas sė kėsaj partie zonja Tefta Hadėri, ditėn e enjte, mė datė 19 maj 2005 ishin nė Fier pėr tė prezantuar kandidatėt e LZHK dhe shpalosur platformėn elektorale tė kėtij koalicioni zgjedhor.
Fjalėn e hapjes e mbajti nė kėtė takim e mbajti kryetari i LZHK pėr rrethin e Fierit z.Iljaz Vrioni, i cili pasi falenderoi nė emėr tė qytetarėve fierakė Mbretin Leka dhe drejtuesit e lartė tė LZHK qė e shoqėronin, ia dha fjalėn udhėheqėsit tė Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar Mbretit Leka I, i cili mes duartrokitjeve tė forta e mori fjalėn pėr tė prezantuar kadidatėt dhe ku u kėrkoi qė tė votohej pėr ta dhe pėr siglėn LZHK.
Pas Mbretit Leka I e mori fjalėn pėr tė pėrshėndetur tė pranishmit kryetari i PLL dhe njė nga drejtuesit kryesorė tė LZHK z.Ekrem Spahiu, i cili foli rreth platformės politiko-zgjedhore tė LZHK dhe ndėr tė tjera e vuri theksin tek forcimi i shtetit shqiptar si njė nga synimet dhe komponentėt kryesorė tė programit tė Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar. "Pikėrisht pėr t'i shėrbyer kėtij synimi, LZHK tashmė ka shpallur slloganin e saj "Ne bėjmė shtet", - theksoi z.Spahiu duke vijuar mė tej: "Ju fierakėt dhe tė gjithė shqiptarėt, tashmė e dini se themelet e shtetit shqiptar u hodhėn nė kohėn e Mbretėrisė shqiptare, nėn drejtimin e Mbretit Zog I dhe ne tė gjithė jemi tė bindur se askush mė mirė sesa vetė trashėgimtari i Mbretit Zog I, pra personalisht Mbreti Leka, nuk mund ta bėjė kėtė".
Mė tej z.Spahiu u ndal tek domosdoshmėria e vendosjes sė rendit nė vend duke rikthyer Xhandarmėrinė sipas modelit tė kohės sė Mbretėrisė shqiptare, duke adoptuar pėr kėtė qėllim amendamente dhe pėrvoja tė reja tė funksionimit tė saj nė vende si Italia, Franca dhe Turqia.
"LZHK do tė rikthejė dėnimin me vdekje pėr disa vepra penale, duke amenduar disa nene tė veēanta tė Kodit Penal, por sigurisht duke kėrkuar mirėkuptimin edhe tė Kėshillit tė Europės pėr njė kohė tė pacaktuar. Sigurisht qė kjo pikė e rėndėsishme e programit tė LZHK do tė finalizohet me njė reformė tė thellė nė sistemin e Drejtėsisė", vazhdoi mė poshtė z.Spahiu, pėr t'u ndalur tek ēeshtja e pronave dhe investimet pėr rritjen e prodhimit kombėtar, pėr rehabilitimin dhe integrimin nė shoqėri tė ish tė Burgosurve dhe Pėrndjekurve Politikė, si edhe pėr shtresat e tjera nė nevojė tė shoqėrisė shqiptare.
"Duke forcuar institucionet dhe shtetin shqiptar, ne do tė trajtojmė me pėrparėsi Ēeshtjen kombėtare, ēka sigurisht do tė ndikojė nė ardhmėrinė e shqiptarėve, kudo qofshin ato. Interesat tona kombėtare po shiten dita-ditės. Pa njė shtet tė fortė nuk mund tė pretendojmė se do tė ndikojmė nė zgjidhjen e Ēeshtjes kombėtare shqiptare. Ne jemi tė pėrcaktuar pėr obcionin e Pavarėsimit tė Kosovės para plotėsimit tė standardeve. LZHK ėshtė e vetmja forcė politike qė kėrkon Pavarėsimin e Kosovės para pėrmbushjes sė standardeve. Ne gjykojmė qė kėrkesat pėr pėrmbushjen e standardeve janė absurde, sa kohė qė shumė shtete nė tranzicion, ashtu si edhe Shqipėria, ndonėse janė tė pavarura nuk mund tė pėrmbushin standarde mė tė larta demokratike, e jo mė Kosova, duke mos qenė plotėsisht e pavarur, vetqeverisėse e me kompetenca tė plota. Vetėm pavarėsimi i plotė i Kosovės mund tė krijojė kushtet pėr plotėsimin e standardeve demokratike nė pėrgjithėsi dhe atyre tė minoriteteve.
Kėtu nė Fier jeton njė komunitet kosovar i konsiderueshėm, i cili i detyrohet Mbretit Zog pėr strehimin dhe pajisjen me tokė dhe tapi nė ato ditė tė vėshtira dhe, nė kėtė kontekst, ky komunitet sot duhet tė mbėshtesė LZHK e drejtuar prej birit tė Mbretit Zog, Mbretit Leka dhe, sė dyti, sepse ky komunitet tashmė ka si kandidatė tė LZHK bijtė e tij, si edhe pėr shkakun se vetėm Mbreti Leka dhe LZHK kėrkojnė me vendosmėri dhėnien e Statusit tė Pavarėsisė pėr Kosovėn shqiptare.
Gjithashtu ne do tė kėrkojmė respektimin e tė drejtės shtetformuese tė shqiptarėve nė Republikėn e Maqedonisė, duke insistuar sė pari nė zbatimin e Marrėveshjes sė Ohrit, pa neglizhuar kurrsesi pėrpjekjet institucionale ndėrshtetėrore me Greqinė pėr njohjen e tė drejtave tė shenjta pėr ēamėt shqiptarė nė Greqi, konform marrėveshjeve dypalėshe dhe standardeve demokratike ndėrkombėtare", e mbylli fjalėn e tij z.Spahiu duke korrur meritueshėm duatrokitjet e qytetarėve tė komuniteteve ēame e kosovare qė janė shumė tė mėdha nė Fier.
Pėr trajtimin e problemeve specifike ekonomike, foli kryetari i Bordit tė Ekspertėve pranė LZHK z.Gjergj Buxhuku, i cili sqaroi prioritetet ekonomike tė programit qeverisės sė LZHK pas fitores sė 3 korrikut.
Nė fund tė kėtij takimi, nė emėr tė kandidatėve tė LZHK pėr rrethin Fierit, Mbretin Leka, drejtuesit e lartė tė LZHK dhe tė pranishmit e shumtė, i pėrshėndeti kandidati i LZHK z.Shpėtim Kastrati, pinjoll i njėrės nga familjet mė nacionaliste fierake.
Korresp. i "Atdheu"
Fjala e Mbretit Leka I nė Fier
"Njė qeveri me shqiptarė, pėr Shqipėrinė"
Tė dashura motra dhe vėllezėr fierakė,
Tė nderuar zonja dhe zotėrinj,
Mirėse ju gjeta!
Kėtu nė Fier jemi pėr tė paraqitur kandidatėt e Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar.
Fieri ka pėrkrahur LZHK-nė si forca e vetme qė mund tė shpėtojė Shqipėrinė. Ne kemi besim se ju motra e vėllezėr do ta votoni LZHK-nė, sepse ajo ju garanton njė qeveri me shqiptarė, pėr Shqipėrinė.
Parrulla jonė ėshtė "Ne bėjmė shtet". Kjo do tė thotė se ne vendosim rend dhe siguri, drejtėsi dhe ligj, por garantojmė edhe punė pėr ēdo shqiptar.
Ne nuk premtojmė mrekullira, por sigurojmė njė ndryshim ēdo vit, pėr ēdo familje shqiptare.
Kėtu nė Fier ju keni nevojė pėr financime pėr zhvillimin e agrobiznesit dhe forcimin e ekonomisė sė vogėl familjare. Ne do ta realizojmė kėtė me programe moderne, sipas pėrvojės mė tė mirė botėrore, duke lidhur edhe kontrata pėr sigurimin e tregut pėr tregtimin e sigurt tė prodhimeve tuaja.
Kėto zgjidhen me projekte moderne dhe jo vetėm me rrena pėr furnizimin me naftė pėr bujqėsinė.
Ne do tė punojmė bashkė me ju qė tė rritet mirėqenia pėr ēdo familje nė Fier dhe jo vetėm pėr disa qė vjedhin Fierin dhe tė gjithė shqiptarėt.
Fieri ka shumė nevoja. Kryesorja ėshtė qė shteti shqiptar ta ndjejė pėrgjegjėsinė pėr zhvillimin e Fierit dhe kėtė do ta bėjė vetėm LZHK nė qeverisje, duke filluar nga agrobiznesi dhe industritė e vogla, e deri tek nafta dhe turizmi.
Pėr programin tonė do tė flasin edhe zotėrinjtė e nderuar, drejtues tė lartė tė LZHK, ndaj unė do tė vazhdoj me paraqitjen e kandidatėve tė LZHK.
Ju i keni propozuar vetė disa prej tyre. Ne i kemi vlerėsuar propozimet tuaja, por kemi cituar edhe kandidatė nga shoqėria civile dhe biznesi, qė mund ta ēojnė pėrpara Fierin dhe tė ndihmojnė Zhvillimin Kombėtar.
Ju ftoj qė tė votoni pėr kandidatėt e LZHK-sė dhe pėr LZHK-nė.
Rroftė Fieri!
Rroftė Kombi Shqiptar!
Ja kandidatėt e LZHK Qarku Fier
Thanas Ēora
Gėzim Velia
Mina Rrudha
Vladimir Muēa
Shpėtim Kastrati
Rexhep Krasniqi
POLITIKA
Debat i ashpėr nė interpelancėn e deputetit Spahiu me ministrin Spartak Poēi
Spahiu: Socialistėt kanė vjedhur 15 milion dollarė me rrugėn
Nė fillim tė kėsaj jave, nė prag tė mbylljes sė punimeve tė legjislaturės sė Kuvendit tė Shqipėrisė (pėr shkak tė zgjedhjeve parlamentare tė 3 korrikut), u zhvillua seanca e pyetjeve qė deputeti i LZHK, njėkohėsisht kryetar i PLL z.Ekrem Spahiu, i kish drejtuar zyrtarisht ministrit tė Transporteve dhe Telekomunikacioneve Spartak Poēi, pas regjistrimit konform procedurave nė sekretarinė e Kuvendit.
Pyetjet e z.Spahiu kishin tė bėnin me pėrgjegjėsinė e qeverisė socialiste pas shpėrdorimit kriminal tė fondeve dhe pėr pasojė krijimin e gjendjes shumė tė rėndė nė aksin rrugor nacional Kukės - Peshkopi, si dhe pėr situatėn sociale tė rėnduar pėr banorėt e izoluar tė kėtyre trevave.
Si gjithmonė, edhe kėsaj here qeveritarėt socialistė u munduan me ēdo kusht ta shmangnin kėtė seancė, me pretekste asburde, duke nxjerrė si pretekstin mė tė besueshėm "kohėn e pamjaftueshme pėr shkak tė faktit se punimet e Kuvendit ndodheshin nė afatet kohore tė limituara me rastin e pėrfundimit tė legjislaturės aktuale".
Gjithashtu, si gjithmonė, nė kushtet e territ informativ tė qėllimshėm, z.Spahiu ndeshi nė qėndrimet e kokėfortėsisė antiligjore dhe tė pajustifikueshme tė administratės socialiste pėr ta pajisur atė me tė dhėna dhe shifra konkrete e tė detajuara lidhur me pyetjet drejtuar ministrit Poēi, por qė pėr fat tė mirė dėshtuan pėrballė kėmbėnguljes sė kryelegalistit.
Pyetjet e z.Spahiu, konform rregullores sė Kuvendit ishin gjithsej dy, me pėrmbajtjen e mėposhtme:
1: Cilat kanė qenė fondet e pėrdorura pėr mirėmbajtjen e rrugėve kombėtare gjatė viteve 1991 - 2005, dhe nga kjo shumė sa kanė qenė tė planifikuara e janė pėrdorur konkretisht pėr mirėmbajtjen e rrugės Kukės - Peshkopi?
2: Ēfarė ka bėrė qeveria pėr ta kthyer rrugėn Kukės - Peshkopi, tė qarkullueshme nė tė gjithė gjatėsinė dhe gjatė gjithė vitit, sipas standardeve tė rrugėve kombėtare, dhe kur mendoni se qeveria do ta realizojė njė gjė tė tillė?
Si reagoi ministri Poēi
Gjatė zhvillimit tė seancės, ministri Poēi, me tautologji tė tipit bolshevik u mundua tė interpretonte gjepurat qė i kishin shkruar skribėt-vartės, si dhe tė krijonte pėrshtypjen e vėmendjes dhe predispozicionit maksimal tė qeverisė sė tij pėr investime serioze nė aksin rrugor Kukės - Peshkopi. Gjithashtu Poēi u mundua tė krijonte pėrshtypjen iluzore se Nano-qeveria kishte njė platformė tė studiuar, madje tė konsultuar dhe miratuar edhe nga donatorėt ndėrkombėtarė pėr ndėrtimin, rikonstruksionin dhe mirėmbajtjen e rrjetit rrugor kombėtar, konform projekteve dhe prioriteteve. Por kjo pėrshtypje e rreme u bė pluhur e hi nga replika kompetente dhe e mbathur me shifra e deputetit Spahiu, qė nxori lakuriq politikat e dėshtuara tė dikasterit tė Poēit dhe qeverisė socialiste, duke evidentuar me kėtė rast edhe abuzimet alarmante me fondet e rrugės nė fjalė.
Por ajo qė ra nė sy dhe shkaktoi ilaritet midis deputetėve tė opozitės, ishte fakti se pas pėrgjigjeve tė shkruara ndaj dy pyetjeve, dhėnė me zė tė zvargur e tė mbytur nga Poē-ministri, ky heshti pas replikės sė z.Spahiu, replikė qė jo vetėm ishte elokuente, por qė e zuri ngushtė ministrin mė mediokėr tė kabinetit, i cili e pa tė udhės qė mė mirė tė heshtėte sesa tė diskretitohej mė tej, aq mė tepėr qė edhe pėrgjigjet qė lexoi, dekonspironin qartė se ai nuk ishte autori dhe se ishte plotėsisht i papėrgatitur qoftė edhe pėr tė bėrė demagogjinė e radhės, qė mė sė paku do t'ia shpėtonte disi nderin e pėrdhosur dėshtak-hajdutit tė fondeve tė rrugės Kukės - Peshkopi.
Gjithsesi, seanca ia arriti qėllimit, teksa nxori zbuluar faktin e vjedhjeve dhe abuzimeve tė mėdha me fondet e konsiderieshme, destinuar pėr mirėmbajtjen e kėsaj rruge.
Ja dy pėrgjigjet e ministrit tė MTT Spartak Poēi
Ministria e Transporteve dhe Telekomunikacioneve harton dhe alokon fondet e buxhetit tė shtetit, si dhe negocion me donatorė dhe banka tė ndryshme ndėrkombėtare mbi bazėn e strategjisė kombėtare tė zhvillimit tė infrastrukturės rrugore, sipas sė cilės me prioritet janė akset kryesore nacionale rrugore, degėzimet qė lidhin akset nacionale me korridoret Veri-Jug e Lindje-Perėndim, rrugėt ndėrkufitare, turistike, etj..
Gjithashtu, fondet pėr investime dhe pėr mirėmbajtjen e rrugėve janė orientuar fillimisht nė ato akse ku qarkullimi dhe trafiku i mjeteve ėshtė mė i madh, nė mėnyrė qė tė rritet efektiviteti i pėrdorimit tė kėtyre fondeve, si dhe nė ato pika ku ėshtė mė e kėrcėnuar siguria e qarkullimit.
Sipas statistikave, pėr periudhėn 1992-2004, nga buxheti i shtetit dhe donatorėt e huaj, pėr sektorin rrugor janė shpenzuar rreth 76 miliard lekė pėr investime kapitale, nga tė cilat 71 miliard lekė, ose 93% janė investuar gjatė viteve 1997-2004.
Nga totali i investimeve, vetėm buxheti i shtetit ka investuar gjithsej rreth 36 miliard lekė pėr infrastrukturėn rrugore, nga tė cilat 33 miliard lekė ose 92% i pėrkasin viteve 1997-2004.
Segmenti Kukės-Peshkopi ėshtė rrugė nacionale, qė i shėrben njė numri tė kufizuar trafiku. Ajo ėshtė njė rrugė pothuajse e paasfaltuar nė tė gjithė gjatėsinė e saj, me parametra gjeometrike nė gjėndje tė pėrballojė trafikun qė ekziston, por e paplotėsuar me veprat e artit tė domosdoshme dhe ka disa zona rrėshqitjeje.
Nė kėto kushte, gjatė vitit 1998 e nė vazhdim ėshtė ndėrhyrė me fonde investimesh kapitale, si dhe me fonde operative pėr mirėmbajtjen e kėtij segmenti.
Gjatė kėtyre viteve janė investuar rreth 143 milion lekė nga Buxheti i Shtetit dhe Banka Botėrore pėr tė kompletuar kėtė segment me vepra arti nė pikat me rrezikshmėri mė tė lartė, si dhe pėr tė siguruar mirėmbajtjen periodike dhe dimėrore tė kėtij aksi deri nė vitin 2006.
Banka Botėrore, nisur nga gjėndja e kėsaj rruge, programoi ndėrhyrjen me fondet e Projektit tė Mirėmbajtjes, me rreth 79 milion lekė. Pėr kėtė ėshtė nėnshkruar kontrata e punimeve nė vitin 2004, e cila do tė zgjasė deri nė vitin 2006. Kjo kontratė parashikon riveshje me asfalt nė pjesėt e asfaltuara tė rrugės, nė 9km, punime pėr mirėmbajtje rutinė, si mbushje gropash, pastrime kanalesh, pastrime tė veprave tė artit, riparime tė strukturave tė betonit, etj..
Nė vlerėn e kėsaj kontrate ėshtė pėrfshirė edhe mirėmbajtja dimėrore, qė konsiston nė hapjen e rrugės nga bora, shpėrndarja e kripės dhe vendosja e sinjalistikės dimėrore.
Pėrgjigje pėr pyetjen e dytė
Siē pėrmendėm mė lart, rruga Kukės-Peshkopi ėshtė nė inventarin e rrugėve nacionale, por qė aktualisht pėrballon trafik tė kufizuar mjetesh. Nisur nga ky fakt, nga ana jonė ky aks mbahet gjatė gjithė vitit i hapur dhe i qarkullueshėm.
Nė lidhje me rritjen e standardit tė rrugės, kjo ėshtė realizuar pėr dy pjesėt qė janė nė afėrsi tė zonave mė tė banuara, si pjesa Kukės-Q.Kolosian, qė ėshtė e asfaltuar dhe mirėmbahet me asfalt, dhe pjesa Peshkopi-Muhur, qė gjithashtu ėshtė e asfaltuar dhe mirėmbahet. Ndėrsa pjesės tjetėr tė rrugės i kushtohet e njėjta vėmėndje si gjithė akseve tė tjera tė kėsaj natyre, pėr tė cilėt nė 4 vjeēarin e ardhshėm ėshtė parashikuar plotėsimi me vepra arti dhe asfaltimi i tyre.
Replikė e deputetit Ekrem Spahiu, pas pėrgjigjeve tė ministrit Poēi
Kryetari i PLL deputeti Ekrem Spahiu, pas pėrgjigjeve tė ministrit Poēi u ngrit pėrsėri e replikoi ashpėr ku ndėr tė tjera tha: "Gjatė kėsaj legjislature kemi ratifikuar shumė marrėveshje pėr investime nė sektorė tė ndryshėm tė ekonomisė apo nė infrastrukturėn rrugore. Vazhdimisht e kam ngritur zėrin edhe nė komisionet parlamentare, por edhe nė seancė plenare, qė kėto fonde, si edhe ato tė buxhetit tė shtetit, tė kenė njė shpėrndarje sa mė proporcionale pėr investime, nga Jugu nė Veri. Fatkeqėsisht, duhet ta pranoni edhe ju z.ministėr se qeveria socialiste dhe maxhoranca juaj, jo vetėm qė nuk e keni marrė parasysh zėrin tim dhe atė tė shumė kolegėve tė tjerė, por e keni diskriminuar Veri-lindjen, duke i trajtuar kėto zona si tė mos ishin pjesė e kėtij vendi.
Ju thoni se pėr sektorin rrugor janė shpenzuar rreth 76 miliard lekė pėr investime kapitale, dhe kėto fonde janė orientuar fillimisht nė ato akse ku qarkullimi dhe trafiku i mjeteve ėshtė mė i madh.
Pa hyrė tek rruga Kukės-Peshkopi, po ju them: a ka rrugė me trafik mė tė dendur se rruga Kukės-Tiranė, ku pėrveē banorėve tė kėtyre trevave kalojnė edhe shqiptarėt e Kosovės?
A e dini se segmenti Gjegjan-Fushė Arrėz ėshtė i pakalueshėm pėr autoveturat?
Ju vetė pohoni se segmenti rrugor Kukės-Peshkopi ėshtė rrugė nacionale. A keni kaluar ndonjėherė nga kjo rrugė qė lidh kėto dy rrethe dhe a mund tė konsiderohet e tillė duke u nisur nga gjendja aktuale e saj dhe jo nga klasifikimi?
Ju pohoni se kalojnė 400 mjete nė vit, dhe ju vetė e vėrtetoni se kjo rrugė ėshtė e bllokuar pėr qarkullimin e mjeteve tė ndryshme, pasi ndėrmjet qyteteve Kukės dhe Peshkopi, janė disa komuna dhe mijėra banorė. Atėherė shtrohet pyeja: si lėvizin kėto banorė midis dy rretheve?
Nė njė takim me elektoratin nė Peshkopi, njė i zgjedhur lokal mė thotė se, me disa pėrfaqėsues tė komunitetit ndėrkombėtar, jam detyruar qė pėr tė shkuar nė Kukės tė ndjek itinerarin Peshkopi - Bllatė (pika e kalimit kufitar), Maqedoni - Kosovė, Morinė (pikė e kalimit kufitar) dhe Kukės!!! Pra, duhet tė kalosh dy shtete pėr tė mbėrritur nga Peshkopia nė njė qytet fqinjė, sikundėr ėshtė Kukėsi.
Kjo ndodh vetėm nė Shqipėri dhe mund tė futet pa asnjė mėdyshje nė rekodet "Gines".
Kėsisoj, me gjendjen qė ju dhe dikasteri juaj keni krijuar pėr banorėt e kėtyre rretheve, mbetet ose itinerari i sipėrcituar, ose itinerari tjetėr Kukės - Pukė - Mirditė - Lezhė - Kurbin - Mat - Bulqizė, pėr tė pėrfunduar nė Peshkopi, duke qenė i detyruar tė kalosh 6 rrethe pėr tė lėvizur nga njė qytet nė njė tjetėr qytet fqinj. Por nisur nga shifrat e juaja z.ministėr, ju vetė e deklaroni se nga 76 miliardė lekė investime pėr rrugėt kombėtare, kėsaj rruge i janė akorduar 143 milionė lekė = me 0.18 % e shumės sė pėrgjithshme. Por duket qartė se pohimet tuaja zbulojnė njė korrupsion galopant.
Janė shpenzuar pėr mirėmbajtjen e kėsaj rruge 1 miliard e 430 milion lekė tė vjetra. E pra, tė shpenzosh njė shumė tė tillė dhe rruga tė jetė e bllokuar, kjo ndodh vetėm me qeveritė socialiste z.ministėr!!!
Pikėrisht pėr kėtė arsye, pra qė ju ta pohoni me gojėn tuaj, e kam kėrkuar kėtė interpelancė, me qėllim qė dibranėt dhe kuksianėt tė mėsojnė tė vėrtetat e dhimbshme tė korrupsionit tuaj, pranuar nga vetė ju. Ndėrkohė, shqiptarėt duhet tė mėsojnė se vetėm pėr shkak tė pakalueshmėrisė dhe izolimit tė banorėve qė pėrdorin kėtė rrugė, kanė vdekur disa persona, tė cilėt nuk kanė mundur tė shkojnė as nė spitalin e Kukėsit dhe as nė spitalin e Peshkopisė. Dhe kjo do tė thotė se janė pikėrisht rrugėt tuaja tė pakalueshme, shkaku i vėrtetė i privimit nga ndihma mjekėsore, me pasojė vdekjen e tė ndjerėve, jeta e tė cilėve ka qenė plotėsisht e mundshme tė shpėtohej... Por pėr ju, jeta e njerėzve tė thjeshtė nuk vlen asgjė...".
Duke e mbyllur replikėn e tij, z.Spahiu iu drejtua Poē-ministrit me fjalėt: "Pėr kėto ditė qė ju kanė mbetur nė pushtet, nuk mund tė bėni asgjė pėrderisa vetėm keni vjedhur fondet e rrugėve kėto 8 vjet. Dhe kjo interpelancė do t'u shėrbejė banorėve tė kėtyre trevave qė mė 3 korrik 2005, tė mendohen mirė se ku do ta adresojnė votėn".
A.K.
NDI, seminar me kandidatėt dhe politikanėt e partive aderuese nė LZHK
Tiranė - Ditėn e premte, mė datė 19 maj 2005, Instituti Demokratik Amerikan (NDI), nė bashkėpunim me partitė pjesėtare tė LZHK, nėn drejtimin e njėrit nga drejtuesit mė tė lartė tė tij instituti nė Shqipėri z.Dan Reford dhe oficerėve tė programeve tė trajnimit qė ky institucion zhvillon me partitė politike, zhvilloi njė seminar kualifikimi njėditor me temėn "Trajnim i Nivelit tė Lartė me Anėtarė tė Lartė tė Partisė".
Seminari i cili karakterizohej nga njė interes i pazakontė dhe pjesėmarrje masive, u zhvillua nė njė nga sallat e Hotel "Dajti".
Nė kėtė aktivitet me nivel tė lartė profesional, politik e tekniko-organizativ, pėrveē deputetėve tė LZHK dhe drejtuesve mė tė lartė tė partive tė kėtij grupimi politik, morėn pjesė edhe shumica e kandidatėve tė LZHK nė zgjedhjet parlamentare tė 3 korrikut, tė cilėt ishin tejet tė interesuar pėr trajtesat.
Konform marrėdhėnieve institucionale tepėr tė mira midis NDI dhe PLL, sidomos pas nėnshkrimit tė Memorandumit dypalėsh tė Mirėkuptimit dhe Bashkėpunimit dhe nė zbatim tė tij edhe tė trajnimit tė njė pjese tė konsiderueshme tė lidershipit tė PLL, nė qendėr dhe degė, nė kurset intensive tė NDI, nė seminar morėn pjesė edhe drejtues tė partive: Partia Demokrate e Rinovuar (PDRn), Partia e tė Drejtave tė Mohuara (PDM) dhe Partia Konservatore (PK).
Nė kėtė aktivitet me referues dhe drejtues kryesor z.Reford, nėpėrmjet referimit dhe bashkėbisedimit u trajtuan tema dhe probleme tė rėndėsishme konceptuale, organizative dhe teknike lidhur me fushatėn zgjedhore, tė tilla si "Prezantimi publik i kandidatėve"; "E folura e kandidatėve para zgjedhėsve"; "Evidentimi nėpėrmjet sondazheve dhe kontakteve, tė problemeve qė shqetėsojnė zgjedhėsit dhe komunitetin"; "Organizimi i sondazheve pėr tė kuotuar mbėshtjen e kandidatit dhe subjektit pėrkatės gjatė periudhave tė ndryshme tė fushatės"; "Komunikimi mediatik me zgjedhėsit"; "Aspekte tė agjitacionit figurativ dhe emetimi i mesazheve tė kandidatit pėr zgjedhėsit"; "Teknikat dhe instrumentat e komunikimit kandidat -zgjedhės"; "Intrigimi i zgjedhėsve pėr programin e kandidatit dhe subjektit"; "Menaxhimi i fushatės zgjedhore dhe komponentėt"; "Si ta nxjerrim votuesin pėr tė votuar"; "Pėrzgjedhja e vėzhguesve partiakė"; "Pėrgatitja e grupeve dhe strukturave tė vėzhgimit, detyrat e tyre konform ligjit zgjedhor, strategjisė sė kandidatit e subjektit"; "Parimet kryesore tė trajnimit tė vėzhguesve dhe roli i tyre nė zgjedhje", etj..
Trajtesat e tij tejet interesante dhe tė kualifikuara, z.Reford i ilustroi edhe me shembuj nga pėrvoja e tij nė Britani, si dhe pėrvoja e koncentruar nė literaturėn politologjike tė NDI nė SHBA, Australi, Kanada e vende tė tjera.
Seminari u ndoq me shumė vėmendje dhe u karakterizua nga bashkėbisedime intensive midis drejtuesve dhe pjesėmarrėsve.
Nė fund tė seminarit, pjesėmarrėsit u pajisėn edhe me formularė dhe literaturė tė bollshme nga organizatorėt, me ē'rast shprehėn edhe kėnaqėsinė pėr pėrvojėn pozitive dhe tė kualifikuar, ēka shtoi natyrshėm kėnaqėsinė e pėrfaqėsuesve tė NDI pėr suksesin e merituar tė kėtij seminari kualifikues.
Gjatė konkluzioneve pėrfundimtare, organizatorėt shprehėn predispozicion tė veēantė dhe gatishmėrinė pėr pėr tė zhvilluar nė tė ardhmen seminare tė tjerė kualifikuese, nėse kjo do t'u kėrkohet institucionalisht.
Korresp. "Atdheu"
OPINIONE
PD-ja e LZHK-ja i duhen njėra-tjetrės
Nga Skėnder Shkupi
Javėt e fundit z. Berisha ka ndėrmarrė njė nismė mjaft pozitive - atė tė afrimit dhe tė aleancave parazgjedhore me njė numėr partish tė vogla tė djathta pėr tė rritur gjasat e njė fitoreje tė sė djathtės nė zgjedhjet e 3 korrikut. Katėr muaj mė parė, nė njė shkrim tė botuar te "Shekulli", (26 janar 2005), pata nėnvizuar rėndėsinė e atyre aleancave dhe mė vjen mirė qė tė njėjtėn ide ndau me mua edhe z. Berisha. Por nė tė njėjtin shkrim kam shprehur qartė domosdoshmėrinė e garimit veēas tė PD-sė dhe LZHK-sė, pėr arsyen e thjeshtė se elektoratet e tė dyja palėve janė tė ndara. Pra, ēdo aleancė parazgjedhore ndėrmjet tyre ėshtė e dėmshme pėr secilėn prej dy grupimeve politike tė lartpėrmendura.
PD-ja ka atė pjesė tė zgjedhėsve qė nuk mund ta konceptojnė dot tė djathtėn pa udhėheqjen e z. Berisha, ndėrkohė qė LZHK-ja votohet nga ajo pjesė e elektoratit tė djathtė qė ėshtė zhgėnjyer nga PD-ja gjatė kėtyre 15 vjetėve. Ky elektorat ėshtė i humbur pėr PD-nė. Ata nuk votojnė dhe, duke qėndruar nė shtėpi, rrisin tėrthorazi pėrqindjen e sė majtės. Ēdo aleancė parazgjedhore PD-LZHK, nuk i sjell ata te kutitė e votimit. Por, nė njėfarė mėnyre, PD-sė i intereson qė sa mė shumė vota, nga ato qė ajo nuk arrin t'i marrė, tė shkojnė pėr tė djathtėn, ndėrkohė qė LZHK-sė i duhet qė njė numėr i caktuar partish tė vogla tė djathta tė bashkohen me PD-nė, nė mėnyrė qė tė mos lejohet PS-ja tė dalė fituese nė mazhoritar. Kjo ėshtė njė llogari fare e qartė.
Le tė vijmė tek analiza konkrete e akuzės qė i bėhet LZHK-sė pėr flirt me tė majtėt. Nė njė kohė kur nga PS-ja po largohen tė vetėt, kur pėrballė z. Nano ėshtė vendosur njė formacion i fuqishėm i majtė i z. Meta, i shkėputur prej tij, kur njė pjesė tjetėr e atyre qė vazhdojnė tė militojnė nė PS kanė mbetur atje pėr inerci, sepse nuk gjejnė dot, hė pėr hė, njė rrugėdalje, ndėrkohė, nga ana tjetėr, kur shumė parti e individė tė djathtė tė shkėputur dikur nga PD-ja po afrohen e po bashkohen me tė, sepse e shohin se nga anon kandari, a ka kuptim qė LZHK-ja tė lėvizė politikisht nė kahe tė kundėrt? Ėshtė njėlloj, sado qė krahasimi mund tė tingėllojė pak vulgar, sikur nė vitin 1944, njė vend aleat me SHBA-nė, Britaninė e Madhe dhe BS-nė tė kthehej me Gjermaninė e Hitlerit. Akuzės i mungon madje edhe ajo qė quhet logjikė formale e njė opinioni apo mendimi konkret pėr njė problem tė caktuar. Ēfarė mund tė pėrfitojė LZHK-ja nga njė aleancė apo flirt me z. Nano?
Nė politikė ecet me logjikė tė ftohtė. Personalisht nuk kam qenė kurrė me ata qė pohojnė se PS-ja e PD-ja janė e njėjta gjė. Ndryshimi midis tyre ėshtė i madh, sepse, nė fund tė fundit, ashtu siē e ka theksuar tani vonė edhe z. Berisha, PD-ja udhėhoqi shembjen e komunizmit nė Shqipėri, ndėrkohė qė PS-ja u vu nė mbrojtje tė tij. Pėr PD-nė ėshtė koha tė korrigjojė gabimet qė e lanė kėtė formacion tė madh politik nė opozitė pėr tetė vjet me radhė, kur socialistėt hiqen zvarrė e mezi qėndrojnė nė kėmbė. Tashmė nė Shqipėri ka katėr formacione konsistente politike dhe ky ėshtė njė fakt real qė duhet marrė parasysh. Ēdo pėrpjekje pėr ta anatemuar LZHK-nė me pretekstin se po dobėson frontin e djathtė, ėshtė e dėmshme pėr vetė tė djathtėn. Ndėrprerja e menjėhershme e kritikave dhe sulmeve tė ndėrsjellta ndėrmjet PD-sė e LZHK-sė ėshtė tashmė njė domosdoshmėri, ėshtė njė kusht pėr tė garantuar suksesin e sė djathtės nė pėrplasjen e madhe tė afėrt. Ēdo variant tjetėr rrezikon seriozisht ecurinė historike tė kthimit tė kėsaj tė djathte nė qeverisje. Ecuria mund tė jetė vėrtet njė verdikt historik, por po nuk ia bėre shėrbimin elementar qė kėrkon procesi nė fjalė, mund tė ndodhė edhe e kundėrta, tė mbeten nė skenėn politike si violinė e parė "progresistėt", qė u ka mbetur ora nė vitin 1997.
Faktet dhe e vėrteta pėr projektligjin pėr gjuhėn standarde
Pranė prefekturave tė rretheve le tė krijohen Hetuesi Gjuhėsore. Hetuesitė Gjuhėsore le tė krijojnė reparte tė forta tė policisė gjuhėsore. Policia gjuhėsore do tė ketė pėr detyrė t'i kontrollojė gazetat dhe shkollat. Nė ēdo dhomė tė ēdo shkolle duhet tė rrijė nga njė polic vigjilent gjuhėsor i cili do tė shėnojė dhe do tė lajmėrojė nė Hetuesi Gjuhėsore ēdo paskajore, ēdo hundore dhe ēdo devijim tjetėr nga gjuha standarde.
Nga Hans-Joachim Lanksch
Pasi qė ėshtė marrė me pėrkushtim tė rrallė dhe sukses tė madh me problemin shoqėror tė vetėvrasjeve masovike, pasi qė e zgjodhi me urtėsi largpamėse dhe pėrsosmėri tė rrallė punėn e zgjedhjeve demokratike dhe pasi qė e luftoi me vendosmėri tė ēeliktė korrupsionin dhe krimin e rėndė e tė organizuar, qeveria e Republikės sė Shqipėrisė, mė nė fund, ka kohė tė merret me po atė vendosmėri me njė problem tjetėr tepėr tė rėndėsishėm e tė ngutshėm - me ēėshtjen e gjuhės. Ėshtė fjala, pak a shumė, pėr instalimin pėrfundimtar tė gjuhės standarde shqipe. Pikėpamjet pro dhe kundėr gjuhės standarde, pro dhe kundėr varieteteve tė tjera tė shqipes janė thėnė dhe shkruar mjaft. Nuk duhet t'i pėrsėrisim kėto pikėpamje edhe njė herė. Duhet t'u pėrmbahemi fakteve dhe ta themi tė vėrtetėn.
Faktet
Ėshtė fakt se shqipja e sotme standarde ėshtė njė arritje e shenjtė e pėrpjekjeve shumėshekullore kombėtare pėr njė gjuhė tė pėrbashkėt shqipe, pėrpjekje kėto qė rezultonin nė kushtrimin "NJĖ KOMB - NJĖ GJUHĖ - NJĖ ..."
Ėshtė fakt se Komisia Letrare e Shkodrės dhe Kongreset Arsimore arritėn njė konsensus kombėtar pėr njė gjuhė tė pėrbashkėt tė trojeve shqipfolėse mbi bazėn e elbasanishtes dhe mbi themelin e arsyes sė shėndoshė, por pa kritere tė shėndosha shkencore, kurse Kongresi i Drejtshkrimit mė 1972 punoi shkencėrisht. Kuptohet se zbatimi i parimeve shkencore, qofshin ata edhe nga kuzhina e shkencės staliniste, ka pėrparėsi pėrpara arsyes sė shėndoshė.
Ėshtė fakt se tė mirat e kulturės shpirtėrore - gjuhė, letėrsi etj., - duhet tė rregullohen me anė tė ligjit. Ato janė dhe duhet tė jenė objekt i legjislacionit. Gjuha duhet tė rregullohet nga dora e shtetit, pėrndryshe ata qė punojnė me tė - shkrimtarėt, gazetarėt, mėsonjėsit etj. - do tė bėjnė me tė qysh e duan ata, sipas qejfit dhe vullnetit tė tyre. Liria e tė shkruarit duhet tė reglementohet, pėrndryshe liria e tė shkruarit do tė shpėrthejė nė kreativitet - ruajna Zot!
Ėshtė fakt se projektligji pėr gjuhėn standarde shqipe na duhet si kurrė mė pėrpara, meqėnėse Shqipėria zyrtare shpreson tė jetė nė prag tė pranimit nė BE. Qysh mund tė hyjė nė rrethin e shteteve anėtare tė Bashkimit Europian nėqoftė se akoma s'e ka rregulluar me forcė ligjore punėn e gjuhės sė saj letrare?
Ėshtė fakt se ėshtė mė se i drejtė pėrpjesėtimi i zonave dialektore nė gjuhėn standarde e cila thuhet se pėrbėhet nga afro 80 pėrqind tė elementeve toske dhe afro 20 pėrqind tė elementeve gege, meqenėse dihet se gjithė Shqipėria jugore flet idiomėn toske! Gegėrishten e flasin vetėm e vetėm Shqipėria e Mesme, Shqipėria Qendrore, Shqipėria Veriore, Kosova, Maqedonia, Mali i Zi dhe Serbia Jugore.
Ėshtė fakt se janė absolutisht qesharake gjėmėt e disa tė prapambeturve qė po derdhin lot pėr gjoja goditjen vdekjeprurėse tė gegėrishtes. Se sa qesharake janė tė qarėt e tyre shihet qartė sapo e marrim parasysh njė fakt tė thjeshtė: gjatė erės sė shokut Enver nė Shqipėri, kur nuk kishte as ligj dhe as dekret qė do ta kishte ndaluar pėrdorimin e gegėrishtes, tė gjithė poetėt, prozatorėt, gazetarėt etj., shkruanin vetėm nė idiomėn zyrtare. Ama tash, sapo pushteti ekzekutiv na parashtron njė ligj pėr rregullimin dhe monopolizimin e standartishtes, ata ēirren dhe vajtojnė se gjoja u varroset gjuha dhe kultura gege, ku belbėzojnė diēka tė pakuptueshme e tė pakuptimtė pėr "zhvillimin e natyrshėm".
Biles, kėto ditė lexuam edhe njė vajtim pėr Fjalorin e standartishtes, gjoja nuk mjaftueka thesari leksemor prej 35 000 fjalėsh. Gjė qė ėshtė e vėrteta, gjuhė tė tjera kanė fjalore me mė shumė fjalė, pėr shembull fjalori i gjuhės letrare tė popullit tė vogėl slloven, fjalor mė 5 vėllime, pėrfshin gjithsejt 97 000 fjalė - ama, drejt tė themi: fjalori i atyre qė i kemi mostėr tė mirėsjelljes dhe qė na thonė neve ēka dhe si duhet tė mendojmė e votojmė, fjalori i politikanėve tanė nuk e tejkalon sasinė prej 2000 fjalėsh ku vetėm afro 1500 janė nga Fjalori i ASHSH dhe IGJL, ku 500 fjalė tė tjera nuk janė veēse fjalė tė huaja dhe sharje.
E vėrteta
Duhet thėnė e vėrteta mbi projektligjin pėr gjuhėn standarde, ligj ky qė ėshtė mė i domosdoshėm se kurrė, ėshtė shumė i mirėpritur nga populli dhe ėshtė shumė me vend - por qė ėshtė edhe i pamjaftueshėm. Ligji na thotė se gjuha zyrtare nė Republikėn e Shqipėrisė ėshtė shqipja dhe se shqipja ėshtė ajo standarde, Njėsuarishtja e 1972-shit. Por ama ku thuhet veē edhe njė fjalė pėr kontrollimin e zbatimit tė ligjit, ku thuhet veē edhe njė fjalė pėr punėn e survejimit e lėre pėr ndėshkimet pėr ata qė e shkelin ligjin? Nėse nuk rregullohen edhe kėto pikėpamje, nė Shqipėri dhe gjetiu nė trevat shqipfolėse mund tė krijohet gjendja e cila u krijua p.sh. nė Gjermani. Atje, tash ca vjet, parlamenti miratoi njė ligj pėr drejtshkrimin e ri, ligj ky qė nuk pėrfshinte as masat survejonjėse dhe as masat ndėshkimore. Rezultati nė Gjermani ėshtė qė pothuajse tė gjithė shkrimtarėt seriozė e injorojnė plotėsisht si ligjin ashtu dhe drejtshkrimin e ri. Gazetat krijuan secila drejtshkrimin e saj. Ligji i qeverisė sė Republikės sė Shqipėrisė duhet zgjeruar dukshėm nėqoftėse duam ta parandalojmė anarkinė gjuhėsore nė Shqipėri. Pėr kėtė propozojmė qė qeveria t'i instalojė me forcė ligjore institucionet e domosdoshme pėr kontrollimin dhe survejimin vigjilent tė dispozitave tė Ligjit. Pranė prefekturave tė rretheve le tė krijohen Hetuesi Gjuhėsore. Hetuesitė Gjuhėsore le tė krijojnė reparte tė forta tė policisė gjuhėsore. Policia gjuhėsore do tė ketė pėr detyrė t'i kontrollojė gazetat dhe shkollat. Nė ēdo dhomė tė ēdo shkolle duhet tė rrijė nga njė polic vigjilent gjuhėsor i cili do tė shėnojė dhe do tė lajmėrojė nė Hetuesi Gjuhėsore ēdo paskajore, ēdo hundore dhe ēdo devijim tjetėr nga gjuha standarde. Pėr arsye qė shkrimtarėt janė njė racė e ndėrlikuar, pėr ata nuk mjafton krijimi i policisė gjuhėsore, por pėr ata duhet formuar Shėrbimi Informativ Gjuhėsor Shqiptar. SHIGJSH-i jo vetėm se duhet tė pėrcjellė me vigjilencė ēdo poezi dhe ēdo prozė qė botohet a lexohet publikisht, por ta pėrgjojė me aparatet pėrkatėse ēdo lexim privat tė lekturės letrare. Qė tė jetė nė nivel tė duhur teknologjik europian, SHIGJSH-i duhet tė pajiset me dialektodetektorėt elektronikė me anė tė tė cilėve mund tė zbulohet ēdo devijim dialektor nga standardi gjuhėsor nė ēdo tekst tė botuar.
Mirėpo, as kėto masa minimale nuk do tė mjaftojnė dot nėse nuk shoqėrohen nga masat ndėshkimore. Prandaj propozojmė qė tė vendoset njė tarifė e gjobitjes pėr devijimet nga standardi i gjuhės sė standardizuar. Ēdo hundore ("zā", "pź" etj.) le tė dėnohet me 100 lekė, ēdo paskajore ("me jetue" etj.) le tė dėnohet me 200 lekė, ēdo leksem geg ("ēerdhe", "qerpik" etj.) le tė dėnohet me 300 lekė, ēdo krim morfologjik geg a tosk ("shkote" a "shkovi") le tė dėnohet me 250 lekė e kėshtu me rend. Shkeljet e ligjit do tė grumbullohen dhe sapo tejkalojnė shumėn prej 5000 lekėsh, duhet tė shndėrrohen nė dėnim me heqje lirie. Gjobitjet dhe dėnimet me heqje lirie do t'i shpallė Gjyqi Gjuhėsor.
Kuptohet se Ligji duhet zbatuar me urtėsi. Do bėrė pėrjashtime tė kushtėzuara. Nuk bėn, p.sh., tė ndėshkohen spikeret dhe spikerėt e radios dhe televizionit pėr "ė"-nė toske ("vėndi" nė vend tė "vendi" etj.), sepse askush nuk ka dėshirė tė mbesė pa radio dhe pa televizion.
Siē shihet, legjislativa ka edhe shumėēka tė bėjė.
Nga ekzekutimi te dėnimi me vdekje
Nga Zamir Gjurgji
Tetė vite tė shkuara, nė ato kohė tė vėshtira kur fushatat elektorale kishin si sfond "muzikor" breshėritė e kallashėve dhe TT-ve (ndryshe nga tetė vjet mė pas ku fushatat ngjajnė me mbledhje a koncerte festive), pretendenti pėr fronin mbretėror Leka Zogu deklaronte nė konferencė pėr shtyp se po tė fitonte Monarkia, do tė ishte mė rėndė pėr tė e mė lehtė pėr popullin, e nė rast tė kundėrt, do tė ishte mė lehtė pėr tė e mė rėndė pėr popullin. Asokohe politikani mė i votuar, Leka Zogu, nuk premtoi se do kalonte ylberin, por premtoi vendosjen brenda njė kohe tė shkurtėr tė rendit e qetėsisė publike, duke deklaruar hapur se kjo zgjidhje do tė kushtonte disa kokė njerėzish. Ishte koha kur socialistėt premtonin se do kthenin 100 % paret e shqiptarėve, dhe demokratėt u kundėrpėrgjigjeshin se "do t'u ngrinte buzėqeshja nė buzė".
Tashmė zgjedhje-zgjidhjet adekuate e tė pranueshme tė Qershor 97-ės, i kemi hedhur pas shpine!!!
Pas kėsaj oktave vitesh, premtimet dhe betimet e tė dyja palėve duken si ėndrrat e njė nate vere, ku socialistėt as nuk kthyen 100 % paratė e humbura (8 vjet mė pas 8 pėrqindėshi i VEFA-s po fillon tė ndihet), as nuk u ka ngrirė buzėqeshja nė buzė, por po shkrihen gazit (sėpaku deri para sondazhit panik-sjellės tė NDI-sė, ku parrullėn NANO IK e shndėrruan nė NANO OK).
Gjatė kėtij ferri socialist, vendi ka kaluar nga anarkia gjithėfshirėse e 97-ės, nė kolaps gjithpėrfshirės tė pas viteve 2000, nga vrasjet dhe ekzekutimet politike, ideologjike dhe ekonomike tė 1997-ės, nė vrasjet familjare, fisnore e "kanunore" tė 2005-ės.
Kjo tregon se kurba e ekzekutimeve gjithfarėsh ka pėsuar njė rritje drastike edhe pse shteti nuk ia njeh tė drejtėn vetes tė dėnojė nė emėr tė ligjit. Kėshtu, ekzekutues me vdekje mund tė bėhet gjithkush ndaj gjithkujt: nxėnėsi ndaj mėsuesit (pėr nota tė padėshiruara ), bashkėshorti ndaj bashkėshortes (pėr prishje kurore), kunati ndaj kunatit (pėr xhelozi) shikasi ndaj tė dashurės sė tij (tė pabindur), babai ndaj vajzės (pėr nder), nipi ndaj gjyshes (pėr tė holla), adoleshenti ndaj adoleshentit (pse i shkeli syrin tė dashurės), kėmbyesi ndaj kambistit (pėr moskthim kėsti), pozitari ndaj opozitarit (edhepse me anė tė tretėve, rasti Hajdari), e shumė e shumė raste tė tjera.
E megjithatė shteti dhe shtetarėt rrijnė e vėshtrojnė nė emėr tė fjalisė magjike "Nuk do Europa"...
Nė mėnyrė paradoksale, shteti i njeh tė drejtėn drejtuesve lokalė tė ekzekutojnė me vdekje qentė rrugaēė qė sulmojnė njerėzit e thjeshtė, edhepse nė tė shumtėn e rasteve, plagėt e shkaktuara nuk janė vdekjeprurėse por mundėsisht tė kurueshme, ndonėse absolutisht ky shtet nuk e ēon nėpėr mend tė ushtrojė dėnim kapital pėr "qentė rrugaēė mė dy kėmbė", qė bėjnė kėrdinė, qė hapin plagė tė pakurueshme e drejtpėrdrejt vdekjeprurėse?!
Kjo gjė mė kujton absurditetin e kohėve tė monizmit, kur kryeja shėrbimin ushtarak dhe komandanti me yll jo vetėm nė ballė, na urdhėronte tė lanim dyshemenė me ujin e ndenjur tė vijave vaditėse, ku "notonin" minj tė shumtė, edhepse e dinte qė nė depozitėn e ujit tė pijshėm nuk kishte pikė uji pėr tė larė duart, qė tė hanim vaktin e radhės!
Kėsisoj, edhe "humanizmi" absurd i socialistėve tė sotėm i ngjan "pastėrtisė" paradoksale tė komunistėve tė djeshėm, ku nėse "nė emėr tė popullit" komunistėt e djeshėm mbillnin mikrobet nė stomak, duke i mbledhur ato nga dyshemetė, "nė emėr tė Europės" socialistėt e sotėm tolerojnė krimin ordiner, qė tė fshehin krimin e organizuar.
Pėrmbylltazi, vdekja ėshtė tashmė e shtruar kėmbėkryq nė vend, ku shqiptarėve u mbetet tė zgjedhin mes asaj tė kryer masivisht nga dora e ēdo "Maliqi" dhe asaj tė kryer simbolikisht nga vetėm njė dorė, e ligjit.
Nė kėto rrethana, Dėnimi me Vdekje i ofruar nga LZHK-ja rezulton njė ilaē i nevojshėm dhe i domosdoshėm, qė pėrtej efekteve tė padėshiruara anėsore (vonon pėrkohėsisht hyrjen nė Europė), ėshtė efikas nė efektet qėndrore (potencialisht, mė pak arkivole nė shpinat e njerėzve). Thėnė ndryshe, pyetja elektorale shtrohet kėshtu:
"Tė gjallė tė vonuar apo tė vdekur tė (pėr)shpejtuar, nė Europė"?
Horizont
Duke kujtuar Kodin e Napoleon Bonapartit {1804-2005} (5)
Nostalgji pėr Kodin civil tė Mbretit Zog
Nga Vladimir Molla, jurist
Vijon nga numri i kaluar
Kodi i ri Civil duhej tė ndėrtohej me shumė kujdes, me afate tė nevojshme e jo me njė ose dy seanca kuvendore. Pėr mė tepėr, siē kujton njė i pranishėm, gjatė zhvillimit tė procedurės pėr miratimin e Kodit Civil tė vitit 1994, shumė deputetė qėndronin nė kafe.
Kodi Civil duhej tė ishte njė prodhim juridik model, pasi nuk na mungonte as tradita e as aftėsitė, e jo tė ishte vepėr e diktuar nga politika, pėr t'i treguar botės se nė Shqipėri po kryhen reforma rrenjėsore nė fushėn e legjislacionit, (sipas shprehjes mė tė konsumuar qė pėrdoret edhe sot e kėsaj dite se "Shqipėria ka miratuar ligje si tė vendeve mė tė pėrparuara tė Europės dhe Botės". Megjithėse njė analizė me vete nė kėtė drejtim duhet tė bėhet patjetėr, nuk mund tė mos vihet nė dukje se, nė kaq pak jetė qė ka Kodi Civil nė fuqi, i janė bėrė shumė ndryshime. Kėtu mund tė kujtojmė ndryshimin e kreut tė Kodit Civil mbi shoqatat dhe fondacionet si "persona tė veēantė juridikė, jo fitim prurės". Nga rreth 25 nene qė pėrmban, janė ndryshuar 23 prej tyre. Ai ėshtė fragmentarizuar nė ligje tė veēanta, tė cilat shpesh e dėmtojnė unitetin e institucioneve civile duke i hapur rrugė kundėrshtive ndėrmjet tyre (antinomisė).
Ligji mbi aktet e Gjendjes Civile, ka qenė pjesė pėrbėrėse e Kodit Civil tė Mbretėrisė Shqiptare, ashtu sikundėr ėshtė edhe nė Kodin Civil tė Napoleonit. Ndėrsa tek ne ai vepron si ligj mė vete, me shumė tė meta, me sanksione tė papranueshme dhe jashtė realitetit nė tė cilin ndodhen shumė qytetarė shqiptarė.
Gjuha e pėrdorur nė kėtė ligj, ėshtė e rėndė dhe shpesh me terma tė pakuptueshme si "pėrbėrės" etj., qė pėrdoren nė kėtė ligj.
Mjafton vetėm tė shqyrtosh trajtimin e tė Drejtės sė emrit nga ligji ynė, do tė shohėsh jo vetėm njė largim nga fryma e Kodit tė Napoleonit, por njė rregullim krejt tė kundėrt tė kėtyre ēėshtjeve me kėtė Kod.
Emri dhe mbiemri shprehin pėrkatėsinė e njė familjeje. Ndryshimi i tyre, (sidomos i mbiemrit), bėhet natyrshėm e nė rrugė normale, si p.sh. "pėr shkak martese" (pėr gratė), birėsimi, pseudonimi i njerėzve tė shquar, qė shpesh zėvendėson emrin: kujtoni kėtu Stendal, pėr Anri Bejli, Kri Kri pėr Nonda Bulka etj..
Pandryshueshmėria e emrit ėshtė njė parim i vendosur para Kodit tė Napoleonit, nė Francė dhe nė vende tė tjerė, ku me parė e ku mė vonė. Me ligj u pėrcaktua se "asnjė qytetar nuk mund tė ndryshojė emrin ose mbiemrin e tij, veē atyre qė janė shėnuar nė Aktin e lindjes. Ndėrrimi i tyre ėshtė gjithmonė njė pėrjashtim mjaft i kontrolluar. Qėndrimi i mbajtur nė ligjin francez, apo nė Kodin Civil tė Mbretėrisė Shqiptare e atė tė vendeve tė tjera pėr mos ndėrrimin e emrit apo mbiemrit, veē tė tjerash ka tė bėjė me stabilitetin e shoqėrisė, ruajtjen e dokumentacionit nė gjendjen e tij fillestare tė krijimit, prej nga ku sigurohen raporte normale ndėrmjet individit dhe shoqėrisė, e anasjelltas.
Eshtė emri ai me tė cilin identifikohet njė person, nė krahasim me tė tjerėt. Eshtė mbiemri ai qė dallon njė familje nga njė tjetėr, njė komb nga njė tjetėr. Emrat e njerėzve dhe ato tė vendeve, tregojnė origjinė, tregojnė histori.
Njė shoqėri tregtare dallohet nga njė tjetėr, pikėrisht nga emri. Le tė supozojmė pėr njė ēast sikur emrin e BENZ-IT ta vinte nė prodhimet e makinave njė shtet tjetėr, se ēfare tėrmeti do tė shkaktohej. Me emrin e personit lidhet njė pronė, njė aktivitet i caktuar etj..
Njė nga pikturat mė tė famshme nė botė, siē ėshtė ajo e Da Vinēit, mban emrin e njė vajze, atė tė Xhokondės. Me kėtė emėr e njeh e gjithė bota. E drejta e pronėsisė intelektuale vėrtetohet gjithmonė nga emri. Vlerat e tij janė tė padiskutueshme. Vėnia e njė emri pėrbėn njė tė drejtė dhe nė tė njėjtėn kohe edhe njė detyrim. Ja pse nuk lejohet ndėrrimi i emrit nė shumė vende tė botės. Kodi Civil i Zogut, me anėn e nenit 276 tė tij lejonte ndėrrimin e emrit vetėm pėr shkaqe tė arsyeshme, dhe kėtė duhej ta vendoste vetėm Mbreti, e jo kėshillat e komunave ose tė bashkive, sikundėr veprohet sot. Fatkeqėsisht, kėto kėshilla, ēdo mbledhje tė tyre e fillojnė me ndėrrime masive emrash e mbiemrash tė qytetarėve shqiptarė.
Ligji ynė i ri "Mbi gjendjen Civile", nė vend qė tė zhdukte kėtė dukuri tė turpshme, antinjerėzore e antikombėtare, jo vetėm qė lejon ndėrrimin e emrit e tė mbiemrit vetėm duke u bazuar mbi njė kėrkesė tė thjeshtė, por shkon edhe mė tej. Pėr herė tė parė, ndoshta nė gjithė botėn, njihet e drejta e qytetarėve shqiptarė pėr tė ndryshuar emrat e baballarėve e tė gjyshėrve tė tyre tė vdekur, vetėm pėr shkak "papėrshtatshmėrie". (14) (Neni 37 i Ligjit Nr. 8950, datė 10.10.2002 "Pėr Gjendjen Civile").
Se ēfarė kuptohet me papėrshtatshmėri nga ligjvėnėsit, nuk mund ta marrim me mend. Por dimė tė themi se, paraardhėsit tanė tė nderuar, nė asnjė rast nuk kanė mbajtur emra apo mbiemra tė papėrshtatshėm. Edhe njė germė po t'i ndėrroje emrit tė shqiptarit nė tė kaluarėn, pėr ta bėrė pėrbuzės e qesharak, duhej tė llogarisje humbjen e jetės. Duhet thėnė kėtu se e Drejta e emrit dhe e mbiemrit janė tė Drejta subjektive, pra qė lidhen me njė person tė caktuar.
Mesa duket, dikujt i intereson tė shtyhet sa mė shumė nė kohė me emra e mbiemra tė ndryshuar tė shqiptarėve, pėr tė krijuar artificialisht pėrqindje tė shtuara etnish, besimesh fetare, pakicash tė paqena etj..
Po kėshtu, nga Kodi Civil janė shkėputur edhe dispozitat qė rregullojnė ēėshtjet e martesės, birėsimit, etj.. Nė mbyllje tė Kodit tonė Civil, nuk ka njė pasqyrė krahasuese, ashtu sikundėr ndodhet nė Kodin Civil tė Mbretėrisė Shqiptare tė Zogut, ku krahas ēdo dispozite tė Kodit, tregohet edhe dispozita pėrkatėse e Kodit tė huaj nga ėshtė marrė, (ku siē e thamė nė fillim tė kėtij shkrimi, vendin zotėrues e zė lėnda e Kodit Civil Francez). Nė njė variant tė ri tė Kodit Civil, kjo do tė ishte e domosdoshme pėr shumė arsye: nė radhė tė parė do tė zbulohej sa e njėjtė, e pėrafėrt apo e ndryshuar, siē e kemi nė zakon, ėshtė dispozita pėrkatėse e Kodit tonė Civil, me atė tė Kodit nga ėshtė marrė. Kjo do tė ishte gjithashtu e rėndėsishme pėr ata juristė tė rinj qė po shkollohen nė vende tė ndryshme tė Europės, tė cilėt do ta kenė shumė tė lehtė orientimin e tyre gjatė zbatimit tė ligjit.
Vetėm atė pjesė tė Kodit Civil, atė qė bėn fjalė pėr zbatimin e dispozitave mbi regjistrimin e pasurive tė paluajtshme tė trajtosh, shikon njė arbitraritet tė pafalshėm nga zyrat pėrkatėse. Ato janė kthyer nė zyra me tė vėrtetė tė mundimshme pėr popullin, aqsa qytetarėt, mė lehtė mbarojnė punė nė dogana, sesa nė kėto zyra. Punonjėsit e tyre, administrata nė pėrgjithėsi, por edhe gjykatat, e injorojnė fare hapur Kodin Civil nė fuqi.
Ligji ekzistues "Mbi Regjistrimin...", jo vetėm nė shumė aspekte vjen nė kundėrshtim me Kodin Civil, por edhe me Kushtetutėn. Sipas kėtij ligji, nėpunėsit e kėsaj zyre kanė tė drejtė tė vendosin kufizime mbi pasuritė e qytetarėve, kur ketė tė drejtė, sipas Kushtetutės, mund ta ushtrojnė vetėm organe tė njohura, dhe vetėm pėr raste tė jashtėzakonshme.
Tė drejtėn pėr t'iu drejtuar gjykatės, sipas kėtij ligji e ka vetėm regjistruesi, duke i mohuar kėshtu qytetarit tė drejtėn kushtetuese pėr t'iu drejtuar gjykatės sa herė i shkelen tė drejtat atij.
Nė vend qė tė pėrmirėsojnė Kodin Civil, nė kėtė drejtim po punohet pėr miratimin e njė ligji tė ri. Po dėgjohen zėra kuvendorė, sipas tė cilėve Ministria e Drejtėsisė duhet tė kontrollojė veprimtarinė e regjistrimit, nė njė kohė kur ministrave tė Drejtėsisė duhej t'u kėrkonim llogari me rreptėsi, pėrse kanė shkelur nenin 198 tė Kodit Civil deri mė sot, duke mos kontrolluar kėtė veprimtari!?
Me ligjet duhet patur kujdes. Ndryshimi i ligjit duhet bėrė nė mėnyrė evolucioniste, e jo revolucionare. Ndryshimin apo shfuqizimin e ligjit e dikton koha, por jo duke nėnvleftėsuar traditėn. Nė drejtim tė traditės, ne shqiptarėt mund tė quhemi me fat, sepse kemi njė traditė tė vyer.
Kodi i Napoleonit, sipas historianėve tė sė Drejtės, e ka humbur shkėlqimin e tij tė dikurshėm. Megjithatė ai, edhe pas 200 vjetėve, ka mbetur nė fuqi. Pavarėsisht nga ndryshimet e bėra nė tė, ai vepron edhe sot si njė masė kompakte idesh juridike, qė rregullon marrėdhėnie nga mė tė rėndėsishmet tė shoqėrive qė e pėrshtasin dhe e zbatojnė. Ai ėshtė burimi kryesor i gjithė veprave tė juris-konsulentėve tė shquar. Ai ėshtė pasuruar nė mėnyrė tė vazhdueshme nga juristė tė disa brezave, jo vetėm nė Francė, por nė gjithė botėn, duke krijuar shkolla tė vėrteta interpretimi. Epoka e interpretimit tė Kodit Civil, u quajt "eksezhese", nga greqishtja e vjetėr - eksezhesis, (term ky qė i ka fillimet nga interpretimet e Biblės), por ėshtė pėrdorur edhe nė doktrinėn juridike lidhur me interpretimin gramatikor, historik e juridik tė ligjeve tė caktuara, si metodė kėrkimi e zbulimi e qėllimit tė legjislatorit me frymėn e ligjit - ndėrsa interpretuesit u quajtėn "eksezhete".
Vetėm mbi rolin e Bonapartit, gjatė miratimit tė Kodit Civil janė botuar vepra tė veēanta, si p.sh. nga Savatie (Savatier). Vepra e tij pėrmblidhet nė shumė vėllime. Me mijėra faqe pėrbėjnė komentet e kėtij kodi. Vetėm pėrpjekjet pėrgatitore tė Kodit tė Napoleonit, gjenden nė dy pėrmbledhje tė Fenet-it, ndėrsa pėrmbledhja komplete e punės pėrgatitore pėrfshin 15 volume. Lokre (Locre), nė veprėn e tij "Legjislacioni civil, tregtar e kriminal i Francės", nga 31 volume, nė 16 prej tyre ka pėrfshirė gjithashtu punėn pėrgatitore tė Kodit Civil.
Tė dyja kėto pėrmbledhėse, (sipas historianėve tė sė Drejtės civile franceze), kanė patur njė audiencė shumė tė madhe gjatė epokės sė eksezhesės.
Njohja e tij nuk duhet tė bėhet thjesht pėr kulturė, por si njė grumbullim kapitali idesh, qė duhet tė vihen nė zbatim nė vendin tonė. Mbi tė gjitha, nė Kodin Civil tė francezėve, jo vetėm juristėt shqiptarė, por kujtdo qė i intereson e ardhmja e vendit tonė, duhet tė kujtojnė njė profeci gjeniale tė Napoleon Bonapartit, i cili mund tė quhet projektuesi i parė i idesė virtuale madhėshtore tė Bashkimit tė Europės.
Miratimin e Kodit Civil ai e shikonte si hapin e parė fillestar pėr arritjen e kėtij qėllimi. "Nuk e kam kryer ende atė qė mė ka caktuar dhe duhet tė mbaroj atė qė sapo nisa. Kemi nevojė pėr njė ligj europian, pėr njė gjykatė kasacioni europiane, pėr njė sistem monetar unik, tė peshave dhe masave tė njėjta. Kemi nevojė pėr ligje tė njėjta nė tė gjithė Europėn. Dua qė, nga tė gjithė popujt, tė bėj njė popull tė bashkuar" (15).
(E. Ludvig "NAPOLEONI", faqe 273).
Fund
Kujtime
Pjesė nga libri me kujtime "Pse u bėra legalist (2)
Dy episode me sigurimsa e partizanė
Nga Luftar Pepmarku
Vijon nga numri i kaluar
I.Kėshtjellat dhe eklipsi gjysmėshekullor
Ata, me njė copė xhami tė nxirė nė tym, sapo ndodhi fenomeni i zakonshėm nė orėt e para tė mėngjesit, secili pra, qė e pati njė "armė" tė tillė shikoi diellin ndriēues, tė tkurrur brenda vetvetes rrezet e tė cilit pėrplaseshin pas trupit tė bukuroshes hėnė. Nė ēast vendin e mbuloi errėsira e nė hapėsirėn qiellore u shfaqėn ca yje tė zbehtė e anemikė. Ata ishin tė pangjashėm me shkėlqimin vezullues tė yjeve qė ishim mėsuar tė shihnim nė netėt e errėta e tė kthjellta me kėnaqėsi e kureshtje. Vendin e pllakosi njė trishtim i pazakontė dhe dukej sikur njerėzit, kafshėt, pemėt, kodrat, malet, lumejtė, detet e oqeanet, ishin pėrkulur pėrpara hijerėndės hėnė, duke lypur mėshirė qė tė spostohej e tė lejonte rrezet jetėdhėnse tė diellit qė t'u rikthente bukurinė e shkėlqimin e mėparshėm. Ata i premtonin se tani e mbrapa ajo do tė gėzonte adhurimin e gjithēkaje prej rruzullit tokėsor dhe do tė kishte bekimin e tyre tė pėrjetshėm.
Atė mėngjes tė frikshėm e magjepsės, dy gjigantėt e qiellit u pajtuan. Bota u bė pėrsėri ajo qė ishte mė parė. Detet, shtetet, kontinentet vunė gurėt e sinorėve tė tyre nė vendin ku qenė para "katastrofės". Gjithēka u bė si mė parė. Thashethemet heshtėn, u dogjėn e prej hirit tė tyre, buroi gazi e humori. Por ajo ēka mė bėri tė mendohem e tė futem nė tė thella ishte njė dialog interesant, tė cilin unė do tė mundohem ta sjell para jush tė vėrtetė, siē e kam dėgjuar e pėrjetuar nė atė kohė. E pėrsėris, ky dialog nuk ėshtė truk i sajuar pėr efekte tė jashtme, as pėr fabulėn e rrėfimit.
Tė nesėrmen e ndodhisė, nė sektorin ku punoja, njė anėtar partie kishte ndezur njė debat tė zjarrtė, plot emocion. Nė njė moment euforie ai tha: "Ore, e patė, desh mbaruam dje!" Dikush vuri buzėn nė gaz dhe qetėsisht tha: "Jo, nuk ėshtė kaq tragjike sa e bėni ju," dhe tentoi tė shpjegonte fenomenin astronomik. Por ai e ndėrpreu duke i mėshuar zėrit me forcė: "Tragjike e shkuar tragjikes! Se po tė mos kishte dhėnė urdhėr "I MADHI" nė Tiranė, Shqipėria u pėrmbys, e hėngri dreqi dje!" Kaq u desh qė tė plaste gazi. Ai u hutua nga ilariteti qė shpėrtheu prej naivitetit tė tij. Nė njė situatė tė tillė, i nxehur tej mase, ai shpėrtheu: "Mos qeshni, mos qeshni! Kjo ėshtė e vėrtetė se ne i marrim vesh mjaft gjėra pėrpara jush. Kėto gjėra janė sekret, por unė jua thashė shoqėrisht. Thonė se sinjalin e kishin dhėnė ato tė Sigurimit tė Shtetit, se si Sigurimi ynė nuk ka nė botė. Thuhet se kėtė tragjedi e kishin pėrgatitur imperialistėt amerikanė nė bashkėpunim me revizionistėt sovjetikė e jugosllavė. Unė nuk e di plotėsisht se si do tė ndodhte mėnxyra e madhe, po njė gjė e di mirė: Me tė marrė vesh I MADHI nė Tiranė dha urdhėr qė errėsira tė kalonte shpejt dhe asgjė tė mos i ndodhte popullit tonė, (tė cilin Ai e "donte" aq shumė). Dhe me tė vėrtetė ashtu ndodhi. E ju qeshni se ju duket e pabesueshme."
E lėmė kėtė dialog, qė me naivitetin e tij, tė na tregojė se si propaganda e kohės kėrkonte t'u mbushte mendjen njerėzve se jo vetėm dukuritė qė janė produkt i mendjes dhe dorės sė njeriut, por edhe fenomenet e natyrės, kur kishin pasoja negative, i pėrgatisnin armiqtė e brendshėm e tė jashtėm. E kur kėto fenomene kalonin pa pasoja, meritat i atribuoheshin "TĖ MADHIT", Partisė e njerėzve tė saj.
Sot pas dyzet e ca vjetėsh kur mė kujtohet ky episod, pyes me plot gojėn vetveten dhe tė tjerėt: "Nėse eklipsimi i diellit me hėnėn ndodhi pėr pak ēaste, po me popullin shqiptar ē'ndodhi pėr pesėdhjetė vjet? Kush ua eklipsoi lirinė, jetėn dhe ėndrrat shqiptarėve?" Kėto pyetje, qė sigurisht kanė edhe retorikė brenda, unė do tė kisha dėshirė qė t'i bėja dje, qė tė bėja paralelizėm mes eklipsit astronomik dhe atij komunist. Them kėshtu pasi dua tė shfaq e tė bėj njė shenjė refleksioni pėr atė qė nuk bėmė tė gjithė ne pėr tė afruar mė shpejt pranverėn e demokracisė, ndonėse pati mjaft nga ata qė guxuan, qė u sakrifikuan, qė u persekutuan. Mbarė populli pėrjetoi eklipsin e gjatė tė jetės nga sistemi komunist. Do tė kishte qenė vėrtet njė mrekulli sikur dje, nga ato frėngji tė ngushta e tė errėsuara tė botės sonė, tė mund tė lėshonim dallėndyshet e dyshimeve tona, nė atė kohė kur eklipsi komunist ushtronte sundimin e vet mbi jetėn shqiptare, qė tė pėrshpejtonim kėshtu zhdukjen e epidemisė sė kuqe dhe afrimin e proceseve demokratike. Megjithatė unė ngushėlloj veten, qė tė paktėn nuk hodha lule nė prehrin e diktaturės dhe pėrballova me dinjitet gjithė persekucionin qė ushtrohej nga ai sistem ndaj meje, si bir i njė armiku tė tij. Veē kėsaj, unė kisha, si nė pėllėmbė tė dorės, tė gjithė biografinė e rrethit tim familjar, farefisnor, e pėrse jo, edhe mė gjerė.
Por ky shpirt i plagosur, ky zė rebelues ishte brenda vetvetes, i paaftė tė klithte me gjithė forcėn e shpirtit mbi murin brutal tė diktaturės. E ushtima e kėtij zėri tė shkonte vesh mė vesh e tė trokiste nė mendjet e fjetura, si njė piskamė epike, pėr tė dhėnė alarmin e zgjimit, pėr tė ndaluar vrasjet, terrorin e syrgjynosjen e njerėzve tė pafajshėm.
Sidoqoftė, eklipsi ishte aty, nė mesin tonė, i ulur kėmbėkryq, bash nė logun e mendjeve dhe ėndrrave tė gati tre milion shqiptarėve, ashtu i zi nė ngjyrė e gjysmėshekullor nė kohė!
Shumėkush thotė se ai filloi nė vitin '44, atėherė kur Shqipėria u ēlirua nga pushtuesit e Luftės sė Dytė Botėrore, e kur njė pushtues tjetėr, mė i sofistikuar nė mjete e nė qėllime u zuri vendin pushtuesve tė huaj tė dukshėm.
Ishte pushtimi sllavo-komunist, qė ushtrohej nga njė sistem i egėr e ēnjerėzor. Po unė do ta kundėrshtoja kohėn e fillimit tė kėtij eklipsi, duke dashur tė hedh njė trajektore mendimi e arsyetimi edhe pas kurrizit tė vitit '44. Zanafilla e tij ka nisur qė nė 7 prillin e vitit 1939, pėr tė vazhduar mė tej me 8 nėntorin e vitit 1941, atėherė kur u krijua edhe gjėmėmadhja Partia Komuniste Shqiptare.
Tashmė dihet botėrisht se si u krijua dhe u manipulua nga diktatori, nėn drejtimin e emisarėve jugosllavė M. Popoviēi e D. Mugosha me shokė. Qė atėherė nisi ajo strategji e hollė, me mėnyrat mė makiaveliste tė mundjes sė kundėrshtarit dhe tė marrjes sė pushtetit absolut.
Nuk janė tė pakta dėshmitė e gjalla tė kohės, ku vetė dėshmitarė okularė tė luftės e mė pas, rrėfejnė me rrėqethje pėr pabesitė mes drejtuesve tė lartė tė ish - Partisė Komuniste deri edhe pėr zhdukjen fizike tė liderėve demokratė me synimin e largėt qė ata tė mos ishin pengesė pėr t'u ngjitur nė majat e larta tė pushtetit tė ri. Mua nuk do tė mė harrohen edhe disa sajesa qė shfaqeshin si kėngė partizane, tė krijuara nė euforinė e "fitoreve" tė ashtuquajtura mbi armiqtė. Njė i moshuar nga Dibra duke folur pėr kėto dukuri, ka treguar se nė njė zonė atje, partizanėt pasi kishin ushtruar terror mbi tė gjithė krahinėn, kishin vrarė shumė dibranė e djegur mjaft shtėpi. Ai theksoi se nė kėtė kohė nė Dibėr nuk kishte kėmbė okupatori tė huaj. Sulmi ishte ndėrmarrė mbi bashkėkombėsit, vetėm sepse mendohej qė kėto krahina nuk pajtoheshin me idetė komuniste e internacionalizmin e tyre, qė i ēonte drejt vėllazėrimit me komunistėt jugosllavė, nė luftė me tė cilėt kishin derdhur gjak tė pafajshėm nė mbrojtje tė trojeve tė tyre. E pikėrisht pas betejave tė tilla mblidheshin e festonin kėto lloj "fitoresh" dhe i shoqėronin me kėngė, qė e rėndonin tej ēdo mase dinjitetin e zonės ku kryheshin masakrat. Dibrani nė fjalė kujton vargjet neveritėse: "Hidhe moj hidhe kėmbėn-o!/ se... ia... nėnėn-o!"
Natyrisht, nė vargun e dytė m'u desh tė ndėrhyj, pasi edhe pse ma dėgjoi veshi, dora nuk ma shkruan atė fjalė banale ashtu siē e pėrdornin ata paturpėsisht. Episode tė tilla tregohen edhe nė zona tė tjera, nė rrethet e Matit, Mirditės etj.. Dhe kjo ndodhte pikėrisht nė ato zona qė demografia e nacionalistėve dhe papajtueshmėria me idetė komuniste ishte shumė e madhe. Po ashtu aty ruhej njė respekt e dashuri e veēantė pėr vitet e qeverisjes se Mbretit Zog I.
Jo pa qėllim edhe Kongresi famėkeq i Pėrmetit mori vendimin antihistorik, antikombėtar e antikushtetues qė pas majit tė vitit '44 nuk do tė njihte jo vetėm pronė e pasuri, po ajo ēka ishte mė absurdja do tė ndalonte kthimin nė atdhe tė krijuesit tė shtetit shqiptar NMT, Mbretit Zog I, dhe tė Familjes Mbretėrore.
Me kėtė farsė tė re antikombėtare e antinjerėzore pushteti i ri "popullor" i dalė prej grykės sė pushkės e tė gjakut tė derdhur nga vėllezėrit bashkėkombės tė njė gjuhe, synonte tė hiqte qafe njė herė e mirė pengesėn kryesore tė karrierės sė tij gjakatare, siē ishte NMT, Zogu I, i cili jo vetėm gėzonte respektin legjitim tė popullit, por kishte njė autoritet tė padiskutueshėm e aftėsi drejtuese tė jashtėzakonshme.
Mė pas do tė vinte gjuetia e shtrigave jo vetėm kundėr nacionalistėve zogistė e ballistė, por edhe brenda llojit tė tyre ndaj ēdo zėri rebelues, qė ngrihej ndaj mbrapshtive tė panumėrta qė pillte mendja e Satanait.
Regjimi i ri sllavo - komunist do ta fillonte jetėn e vet me krime monstruoze, duke u zhytur ēdo ditė e mė shumė nė llumin e tradhtive e tė pabesive, duke shėnuar njė epokė tė re pushtimi mė makabėr se ato tė tė gjithė pushtimeve tė huaja tė mėparshme...
Vijon nė numrin e ardhshėm
___________________________
16 May 2005
___________________________
Nė javėn qė u mbyll LZHK ka prezantuar 17 kandidatė pėr zgjedhjet e 3 korrikut
Durrės, Elbasan, ja 17 kandidatėt e LZHK-sė
Mbreti Leka: "Kam kėnaqėsinė dhe nderin e madh tė prezantoj djemtė mė tė mirė, tė cilėt LZHK i ka pėrzgjedhur meritueshėm si kandidatė pėr deputetė... Unė dhe ne tė gjithė jemi tė bindur se kemi zgjedhur pėr t'ju pėrfaqėsuar ju dhe LZHK kėto njerėz tė nderuar, tė cilėt shpresoj se do t'i votoni, sepse ata e meritojnė votėn dhe besimin tuaj."
Editorial
LZHK, njė alternativė nacionaliste
Nga Neritan Kolgjini
Ajo ēka e dallon LZHK-nė nė spektrin politik tė sotėm ėshtė pikėrisht ngjyra e saj e fortė kombėtare, e cila duket nė programin e saj, nė pėrfaqėsuesit e saj kryesorė dhe nė disa prej partive pėrbėrėse. Ėshtė ky element qė e bėn atė tė ndryshme nga gjithė zėrat e tjerė politikė qė shfaqen nė skenėn e sotme politike. Dhe kjo lėvizje politike elektorale, pikėrisht me kėtė "element ndryshe", ka tė drejtė t'u drejtohet shqiptarėve mė 3 korrik, pėr t'ia besuar pėrfaqėsimin, nė kontrast tė fortė me forcat e tjera tė cilat shpallin si thelb tė tyre ēdo filozofi, ēdo ngjyrė e ēdo veēori, pėrveē asaj kombėtare. Prandaj nė kėtė alternativė elektorale janė bashkuar shumė parti e individė, nė dukje tė largėt nė pozicionin politik, si republikanė, ballistė dhe monarkistė, tė djathtė apo centristė apo socialdemokratė. Pasi, tė jesh nacionalist, tė duash atdheun tėnd mė shumė se ēdo vend tjetėr, nuk ka nevojė tė pėrqafosh njė krah politik, njė ideologji politike apo tė marrėsh ngjyrė sikur tė ishe kameleon. Pra LZHK ka dalė nė xhunglėn politike shqiptare, pikėrisht pėr tė vendosur atė kufi qė ia bėn tė qartė ēdokuj dallimin midis shtėpisė tėnde dhe asaj tė huajės. Pėr tė bėrė dallim midis pronės tėnde dhe asaj tė huajės. Nė kėtė vėshtrim LZHK ėshtė qartė njė forcė nacionaliste, nė pėrputhje me atė ēka janė aspiratat klasike dhe moderne tė nacionalizmit shqiptar. Prandaj ndoshta ajo nuk po vlerėsohet dhe aq me ndershmėri nė analizat e komentet e ndryshme herė herė keqdashėse.
Nga ana tjetėr turravrapet drejt Horror '97-ės si socialistėt, apo tė ashtuquajturės liberal-demokraci tė djathtė tė PD-sė, janė gjithēka pos mbrojtje e interesave kombėtare shqiptare. Nė fakt nuk ėshtė e nevojshme tė vėrtetojmė sot se kėto politika nuk janė nė pėrputhje me interesat vitale kombėtare tė shqiptarėve. Mjafton tė shohėsh historinė e dekadės sė fundit tė kėtyre 2 partive e njerėzve tė tyre, pėr tė kuptuar se ku mund tė na shpien. Prandaj LZHK ėshtė njė domosdoshmėri nė kėtė politikė pa moral kombėtar. Dhe ėshtė pikėrisht ky moral kombėtar, i cili nuk tė lejon tė shkelėsh ato parime tė pėrbotshme, tė cilat shėrbejnė si antidot ndaj ēdo fenomeni korruptiv, gėrryes e rrėnues tė njė shoqėrie nacionale. Dhe me tė drejtė shkruhet se LZHK do tė jetė elementi mė i fokusuar i kėtyre zgjedhjeve, dhe qė do t'i japė fund kėsaj politike disfatiste e sejmene tė interesave antikombėtare. Tamam Lėvizje pėr Zhvillim Kombėtar!
KRYESORE
LZHK ka prezantuar kandidatėt e saj nė qarkun e Durrėsit
Durrės, Mbreti shpall kandidatėt e LZHK
Mbreti Leka: "Kam kėnaqėsinė dhe nderin e madh tė prezantoj djemtė mė tė mirė, tė cilėt LZHK i ka pėrzgjedhur meritueshėm si kandidatė pėr deputetė... Unė dhe ne tė gjithė jemi tė bindur se kemi zgjedhur pėr t'ju pėrfaqėsuar ju dhe LZHK kėto njerėz tė nderuar, tė cilėt shpresoj se do t'i votoni, sepse ata e meritojnė votėn dhe besimin tuaj."
Durrės - Pasditėn e tė premtes sė datės 13 maj 2005, qindra qytetarė durrsakė dhe tė rrethinave u tubuan nė Pallatin e Kulturės "Aleksandėr Moisiu" tė qytetit tė Durrėsit pėr tė pritur Mbretin Leka dhe drejtuesit e lartė tė LZHK, nė takimin ceremonial tė prezantimit tė kandidatėve pėr deputetė tė LZHK tė kėtij rrethi.
Nė sallėn e tejmbushur si asnjėherė tjetėr, flamujt dhe banderolat zbukuronin dhe elektrizonin atmosferėn festive qė shpėrtheu kur hyri Mbreti dhe mysafirėt e lartė qė e shoqėronin. Pas duartrokitjeve dhe thirrjeve entuziaste, ekzekutimi i Himnit Kombėtar vendosi heshtjen e plotė tė nderimit tė thellė pėr flamurin dhe simbolet qė nderohen dhe pėrfaqėsohen denjėsisht nga simpatizantėt e kėsaj lėvizjeje.
Nė panelin drejtues, qė nė sfond kishte posterin e madh elektoral tė LZHK, u ulėn Mbreti Leka dhe anash Tij deputeti Spahiu, pėr tė vazhduar me deputetin aktual dhe njėkohėsisht kandidatin pėr deputet tė LZHK z.Pėllumb Berisha, kryetarin e Grupit tė Ekspertėve tė LZHK z.Gjergj Buxhuku dhe kandidatin pėr deputet z.Et'hem Gryka, mė tej me veteranėt legalistė z.Zihni Dervishi e z.Kadri Dajko, si dhe kandidatėt e tjerė pėr deputetė, zotėrinjtė Sadik Berisha, Hysen Mushketa, Selim Pumi e Ardian Haēi.
Takimin e hapi personalisht udhėheqėsi i LZHK, NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve, i cili mes duartrokitjeve, me zė tė emocionuar iu drejtua tė pranishmėve mė fjalėt: "Vėllezėr e motra durrsakė! Kam kėnaqėsinė dhe nderin e madh tė takohem sot me ju dhe tė prezantoj para jush djemtė mė tė mirė tuajėt, tė cilėt LZHK i ka pėrzgjedhur meritueshėm si kandidatė pėr deputetė nė rrethin tuaj me tradita tė mėdha atdhetare. Kandidatėt tuaj janė zotėrinjtė Pėllumb Berisha, Et'hem Gryka, Sadik Berisha, Hysen Mushketa, Selim Pumi e Ardian Haēi. Unė dhe ne tė gjithė jemi tė bindur se kemi zgjedhur pėr t'ju pėrfaqėsuar ju dhe LZHK kėto njerėz tė nderuar, tė cilėt shpresoj se do t'i votoni, sepse ata e meritojnė votėn dhe besimin tuaj.
LZHK do tė realizojė ndryshime tė mėdha me programin e saj qeverisės pas zgjedhjeve dhe tė jeni tė sigurt se do ta pėrmirėsojė jetėn tuaj, jo vetėm sepse ju e meritoni por sepse zhvillimi nė tė gjitha drejtimet ėshtė misioni i LZHK dhe kėtė ne do ta bėjmė realitet.
Durrėsi ka njė histori tė lashtė dhe njė rol tė pazėvendėsueshėm nė zhvillimet tona historike, por padyshim qė ka edhe kontribute tė mėdha atdhetare.
Historia jonė e lavdishme ėshtė shtysa e madhe dhe kryevlera qė projektohet nė tė ardhmen tonė, tė cilėn LZHK do ta vulosė me rolin dhe kontributin e saj tash e tutje.
Unė jam i bindur se LZHK me alternativėn e saj ka zėnė vend nė mendjet dhe zemrat tuaja dhe ju kėtė do ta dėshmoni me fitoren e pėrbashkėt nė zgjedhjet e 3 korrikut. Edhe njėherė urime pėr fitoren...", - e mbylli fjalėn e Tij mes duatrokitjesh tė zjarrta Mbreti Leka.
Mė pas e mori fjalėn publicisti i njohur, kryetari i Grupit tė Ekspertėve pranė LZHK z.Gjergj Buxhuku, i cili me argumenta ekonomikė motivoi pengesat e mėdha qė LZHK si lėvizje pėr zhvillim tė gjithanshėm kishte marrė pėrsipėr tė kalonte dhe qė nė fundore pėrbėjnė edhe thelbin e kėsaj lėvizjeje. Z.Buxhuku akuzoi qeverisjen e sotme kriminale qė me situatėn e monopoleve nė sektorėt strategjikė tė vendit, ka bllokuar zhvillimin ekonomik duke grabitur ēdo vit mbi 1 miliard Euro nė bashkėpunim me segmente antishqiptare nė Greqi dhe me mbėshtetjen politike tė shtetit e politikės greke.
"LZHK, sė pari, premton vullnet tė plotė politik pėr ndalimin e plotė tė rrjedhjes sė valutės dhe grabitjes sė pasurive tona kombėtare drejt Greqisė. Sė dyti, LZHK premton menaxhimin e kėtyre pasurive nga shqiptarėt dhe nė interes tė shqiptarėve. Sė treti, LZHK premton ngritje tė shpejtė dhe zhvillim ekonomik bazuar nė mbrojtjen e interesave tona kombėtare dhe shfrytėzimin e rezervave tė brendshme qė janė shumė tė mėdha. Sė katėrti, LZHK do tė kėrkojė dhe realizojė bashkėpunimin nė favor tė zhvillimit ekonomik dhe jo bindjen e verbėr ndaj institucioneve financiare ndėrkombėtare...", - theksoi z.Buxhuku si prioritete programore tė LZHK nė pushtet.
Mė pas e mori fjalėn kryetari i PLL-sė dhe njėkohėsisht deputet i LZHK z.Eqerem Spahiu, i cili theksoi ndėr tė tjera se: "Prania juaj nė kėtė sallė tė tejmbushur dhe entusiazmi juaj, dėshmojnė interesimin e madh pėr LZHK dhe alternativėn e saj. Ju e simpatizoni me tė drejtė LZHK-nė, sepse ju kėrkoni ndryshimin nėpėrmjet zhvillimit dhe jeni tė bindur se vetėm LZHK jua garanton atė. Ju tashmė jeni ngopur me premtime boshe dhe nuk mund tė pranoni tė mashtroheni nga sllogane qė premtojnė ndryshime.
Sėrish socialistėt dhe Nano tentuan t'ju mashtrojnė ju durrsakėve kur, para disa ditėsh, prenė shirita dhe premtuan mijėra apartamente pėr tė pastrehėt. Para se t'ju mashtrojnė, Nano me shokė duhet t'ju flasin pėr premtimet e bujshme pėr rikthimin e parave tė humbura nėpėr piramida, pėr hapjen e 250 mijė vendeve tė punės dhe pėr shtėpitė pėr tė pastrehėt qė i kishin humbur ato nėpėr firmat piramidale e tė tjera premtime.
Socialistėt premtojnė rend nė njė kohė qė Shqipėria ėshtė vendi qė ka rreth 240 policė tė vrarė dhe nė njė kohė qė nė rend ata kanė punėsuar njerėz qė ditėn mbajnė kapele ndėrsa natėn vėnė maska pėr tė grabitur qytetarėt.
Nė pėrgjithėsi shqiptarėt janė tė varfėr, por qė tė jenė tė varfėr edhe qytetarėt e Durrėsit, kjo ėshtė e pafalshme. Kėtė e them duke pasur parasysh se Durrėsi ka portin detar, qė ėshtė ėshtė porta e hyrjes sė Perėndimit nė Shqipėri, dhe qė ėshtė njėkohėsisht qyteti-port mė i vjetėr dhe mė i madh i vendit, Durrėsi ka njė vijė bregdetare tė gjatė dhe resurse tė pafundme pėr turizėm, ka njė tokė pjellore qė prodhon gjithēka, ėshtė vetėm pak kilometra nga kryeqyteti i Shqipėrisė, por pėrsėri ėshtė i varfėr dhe kjo sepse kėtu e bėjnė ligjin monopolet dhe monopolistėt e Fatos Nanos," - u shpreh z.Spahiu. Mė tej ai argumentoi se: "LZHK ėshtė mbėshtetur nga shumica e shqiptarėve pėr tri arsye:
E para, ėshtė ideuar dhe udhėhiqet nga Mbreti Leka I qė ėshtė simbol kombėtar;
E dyta, ka njė program tė qartė, tė kuptueshėm, tė zbatueshėm e mbi tė gjitha, tė besueshėm qė u jep zgjidhje problemeve tė akumuluara deri tani.
E treta, kandidaturat e LZHK-sė janė mė pėrfaqėsuese, qė ndryshe nga partitė e tjera, nuk janė imponuar nga qendra, por janė tė pėrzgjedhura nga baza.
Vetėm LZHK ėshtė nė gjendje tė sigurojė njė mirėqenie graduale nga viti nė vit. LZHK nuk premton "shumė dhe pėr lumė", por premton gjėra qė janė plotėsisht tė realizueshme. Ajo do tė fitojė sepse ka programin mė tė mirė, ka si garant Mbretin Leka dhe sepse mbėshtetet tek atdhetarėt e vėrtetė. Ajo premton zhvillimin kombėtar, qė ėshtė misioni mė i rėndėsishėm pėr shqiptarėt dhe Shqipėrinė," - e mbylli fjalėn mes duartrokitjesh z.Spahiu.
Mė pas e mori fjalėn pėr tė pėrshėndetur takimin nė emėr tė Shoqatės sė Ish tė Pėrndjekurve dhe Burgosurve Politikė, i burgosuri i ndėrgjegjes z.Syrja Lame, i cili e siguroi Mbretin Leka se kjo shoqatė dhe anėtarėsia e saj do tė mbėshtesė LZHK si garanci pėr premtimet e saj pėr dėmshpėrblimin e denjė dhe tė arsyeshėm tė kėsaj shtrese tė martirizuar dhe pėr idelaet qė ajo mbart e qė ishin dhe janė shumė tė lidhura me simbolet e Monarkisė dhe antikomunizmit, qė mishėrohen nė figurėn e udhėheqėsit tė LZHK Mbretit Leka.
Nė fund tė takimit, nė emėr tė kandidatėve tė LZHK pėr rrethin e Durrėsit, e mori fjalėn kandidati Et'hem Gryka, i cili ėshtė njėkohėsisht edhe kryetar i Degės sė LZHK tė kėtij rrethi.
Pasi bėrė njė analizė tė detajuar tė zhvillimeve aktuale politike dhe zhgėnjimit masiv tė elektoratit, z.Gryka e lidhi mjaft mirė programin e LZHK me interesat e grupeve tė ndryshme shoqėrore, pėr ēka ai garantoi Mbretin Leka se do t'i japin mbėshtetje maksimale LZHK dhe kandidatėve tė saj.
Fjala e z.Gryka shėnoi edhe fundin e kėtij takimi tė mrekullueshėm tė prezantimit tė kandidatėve tė LZHK nė Durrės.
Mė pas mysafirėt e lartė nga Tirana, sėbashku me Mbretin kaluan ēaste tė kėndshme me organizatorėt, kandidatėt dhe drejtuesit lokalė tė LZHK, gjatė njė koktejli tė organizuar nė njė nga lokalet luksozė tė bregdetit.
Korresp. i "Atdheu"
Ja kandidatėt e LZHK Durrės
Hysen Mushketa, zona 25
Ardian Haēi zona 26
Sadik Berisha, zona 27
Pėllumb Berisha, zona 28
Et'hem Gryka, zona 29
Selim Pumi zona 30
I pritur mes njė entuziazmi tė fuqishėm nga qytetarėt elbasanas
Elbasan, Mbreti Leka shpall 11 kandidatėt e LZHK
Ja kandidaturat e Qarkut Elbasan
Zona 51 - Dashamir Kruja
Zona 52 - Veip Guri
Zona 53 - Alfon Balliēi
Zona 54 - Hamdi Gėrlica
Zona 55 - Selman Ēili
Zona 56 - Isuf Mehmeti
Zona 57 - Ismail Ēala
Zona 58 - Riza Hasa
Zona 59 - Gramsh ?
Zona 60 - Ilir Murati
Zona 61 - Liman Mėnalla
Elbasan - Mbreti Leka ka shpallur 11 kandidatėt e LZHK nė qarkun e Elbasanit nė njė takim tė zhvilluar tė shtunėn e kaluar (14 maj) nė njė nga sallat mė tė mira tė qytetit tė Elbasanit. I shoqėruar nga disa eksponentė tė LZHK-sė nė Tiranė dhe tė LZHK-sė lokale, Mbreti Leka ka folur pėr kėto 11 kandidatura, tė cilat do tė marrin pjesė nė garėn e ashpėr tė zgjedhjeve tė 3 Korrikut 2005. Pas prezantimit tė emrave Mbreti Leka ka mbajtur edhe njė fjalim konciz rreth disa prej objektivave tė LZHK-sė nė kėto zgjedhje. Ai nuk ka komentuar pothuaj fare deklaratat e krerėve tė veēantė partiakė, tė cilėt kanė atakuar LZHK-nė nė raste tė ndryshme, por ka theksuar nė terma konkretė atė ēka u ofron LZHK-ja shqiptarėve si alternativė politike. Mbreti mė pas ka folur njė domosdoshmėri tė forcimit dhe rritjes sė frymės kombėtare nė gjirin e rinisė dhe ėshtė shprehur me tone prekėse rreth fenomenit tė braktisjes sė vendit nga rinia shqiptare.
Mė pas e kanė marrė fjalėn pėrfaqėsues tė ndryshėm tė LZHK-sė, tė cilėt kanė bėrė prezantimin e vlerave njerėzore e intelektuale tė kandidatėve si dhe pjesė tė programit elektoral e politik tė LZHK-sė. Gjatė gjithė kohės sė zhvillimit tė kėtij takimi ėshtė vėrejtur njė entuziazėm i pazakontė i qytetarėve elbasanas, tė cilėt e kanė pritur Mbretin, (njėherazi lider i LZHK-sė), me mjaft dashamirėsi e nė njė numėr tė madh saqė salla ishte mbushur mbi kapacitetin e saj.
Kjo etapė e LZHK-sė ka qenė mjaft pozitive, pasi pėrveē prezantimit tė 11 kandidatėve tė LZHK-sė (tė cilėt kanė Dashamir Kruja 51, Veip Guri 52, Alfon Balliēi 53, Hamdi Gėrlica 54, Selman Ēili 55, Isuf Mehmeti 56, Ismail Ēala 57, Riza Hasa 58, Gramsh (Zona 59?), Ilir Murati 60 dhe Liman Mėnalla 61,) janė vendosur edhe disa kontakte direkte me qytetarėt elbasanas, tė cilėt udhqejnė njė sentiment tė natyrshėm simpatie pėr emrin e Mbretit Leka, i cili nė referendumin e vitit 1997 ka pasur rezultate tė mira nė zonat e Elbasanit.
Ndėrkaq nė kėto 10 ditėt e fundit, Mbreti Leka, i shoqėruar edhe nga eksponentė tė LZHK-sė nė Tiranė, ka prezantuar kandidatėt nė disa prej qyteteve kryesore tė vendit siē janė Korēa, Durrėsi dhe sė fundit Elbasani, tė cilat paraqesin nė shifra totale, gati 1/4 e elektoratit shqiptar. Tė mbajmė parasysh edhe faktin se kandidatėt e LZHK nė Tiranė ende nuk janė shpallur zyrtarisht megjithėse janė nominuar tashmė nga komisioni i posaēėm, dhe ky aktivitet i ditėve tė fundit, tregon se lokomotiva elektorale LZHK ėshtė vėnė pėrfundimisht nė binarėt tė cilat do ta ēojnė atė nė fitoren e 3 korrikut.
"Atdheu"
POLITIKA
Reagojnė legalistėt nė njė konferencė shtypi
PLL: "Mega-Dushku", njė hajdutėri "moderne"
Pas rrėzimit tė amendamentit tė opozitės pėr Kodin zgjedhor ku kėrkohej shmangia e mundėsisė sė zbatimit tė skemės sė pagėzuar "Dushk", PLL ka reaguar fort pėrmes kryetarit tė saj Spahiu, duke e konsideruar kėtė skemė njė vjedhje tė madhe dhe moderne tė vullnetit elektoral tė shqiptarėve. Nė njė konferencė shtypi tė mbajtur nė sallėn e konferencave tė kryesisė sė Kuvendit tė Shqipėrisė tė shtunėn qė shkoi (datė 14.05.2005), Spahiu ėshtė shprehur se pėrqafimi i kėsaj skeme nga dyshja PS-PD sjell nė mėnyrė tė pashmangshme manipulimin e vullnetit tė shqiptarėve. Spahiu e ka konsideruar kėtė skemė, - (ku votat, nė listėn maxhoritare, tė pilotohen te kandidatėt e dy forcave tė konsideruara tė mėdha, ndėrsa nė proporcional, te aleatet e tyre minore), - njė mega-vjedhje e hajdutėri moderne. Spahiu ka akuzuar pėr kėtė gjendje anormale, gjithė aktorėt e brendshėm dhe ndėrkombėtarė, tė cilėt nuk patėn intuitėn ta bllokonin kėtė tendencė, fillimisht tė PS-sė e mė vonė tė pėrqafuar edhe nga PD-ja. Spahiu ėshtė shprehur se kjo "skemė Dushku" ėshtė nė kundėrshtim edhe me kushtetutėn socialiste qė ėshtė nė fuqi. Ai mė tej ka pėrmendur se kundėr skemės sė Dushkut janė shprehur mjaft prej organizmave ndėrkombėtare qė janė nė Shqipėri si tė OSBE-sė, ODIHR-it dhe Institutit Demokratik Amerikan. Kryetari i PLL solli nė kujtesėn e opinionit edhe faktin se para katėr vitesh nė zgjedhjet e 2001-shit, PS-ja dhe e majta "prodhuan" 11 deputetė nga njė zonė e vetme me skemėn e Dushkut. Ndėrsa nė kėto zgjedhje do tė kemi njė "Mega-Dushk" konkludoi z.Spahiu nė deklaratėn e tij.
Mė tej ai u ndal nė ecurinė e fushatės sė LZHK-sė e cila po pėrparon me shpejtėsi nė kėto ditė pėrmes prezantimit tė kandidaturave dhe theksoi se tashmė janė pėrcaktar 100 kandidaturat qė do tė garojnė njė listėn maxhoritare. Spahiu po ashtu njoftoi se LZHK-ja do tė zbatojė praktikisht skemėn anti-dushk brenda saj, duke llogaritur si koeficient elektoral shumėn e votave tė kandidatit me ato tė siglės sė LZHK-sė, duke shmangur paraprakisht ēdo pazar qė mund tė bėhet nė kurriz tė votuesve e preferencave tė elektoratit shqiptar.
Spahiu u shpreh optimist pėr ecurinė e kėsaj fushate tė LZHK-sė, pasi kandidaturat e saj janė mjaft serioze e shumė pėrfaqėsuese nė zonat e tyre. Po ashtu z.Spahiu theksoi se LZHK ka qenė e prirur pėr tė zhvilluar njė fushatė model, pa shpifje e sharje nė kurriz tė kundėrshtarėve politikė, duke vėnė nė jetė praktikisht Kodin e Etikės, por pėr fat tė keq partitė e tjera nuk po e respektojnė kėtė fare,- tha ai. Ai shmangu nė prononcimin e tij faktin nėse kandidatėt e LZHK dhe eksponentėt e saj, do tė pėrgjigjen nė tė njėjtėn mėnyrė, gjithsesi konteksti i deklaratės sė tij nėnkuptonte se edhe LZHK do t'i forcojė ndjeshėm reagimet e saj kur t'i preket dinjiteti e imazhi i saj politik pėrballė opinionit shqiptar.
"Atdheu"
Deklaratė pėr mediat e kryetarit tė PLL z.Eqerem Spahiu
Spahiu: Me "dushkarė" nuk integrohemi nė Europė
Katėr vjet mė parė kryetari i Partisė Socialiste Fatos Nano, me synimin pėr tė fituar vendet e nevojshme pėr zgjedhjen e tij nė postin e presidentit, shpiku modelin e Dushkut, fshatit tė Lushnjės qė i dha parlamentit plot 11 deputetė. Qė prej asaj kohe tė gjitha raportet ndėrkombėtare kanė denoncuar skemėn e Dushkut, gjė qė detyroi PS-nė tė heqė dorė nga posti i presidentit dhe tė pranojė marrėveshjen politike tė vitit 2002 me PD-nė. Sot pas 4 vjetėsh vendi ndodhet nė tė njėjtėn situatė si katėr vjet mė parė, me ndryshimin e vetėm se kėtė herė nuk do tė kemi Dushk por Mega-Dushk. Pra, nuk do tė ketė mė njė skemė vjedhjesh tė mandateve parlamentare vetėm nga Partia Socialiste, por tani e deklaruar edhe nga Partia Demokratike.
Kjo skemė pėrbėn njė nga modelet moderne tė vjedhjes sė votave dhe mandateve, duke deformuar zgjedhjet dhe shkelur hapur kushtetutėn. Kėto vlerėsime nuk janė vetėm tė miat, por edhe tė OSBE-sė, ODIHR-it dhe Institutit Demokratik Amerikan. Me kėtė shqetėsim u bashkua dy ditė mė parė edhe kreu i shtetit z.Moisiu, qė ėshtė garant i Kushtetutės.
Instituti Demokratik Amerikan thotė se kjo skemė "mund tė tjetėrsojė ndarjen e vendeve parlamentare nė njė mėnyrė tė tillė qė do tė shtrembėronte pėrfaqėsimin e elektoratit nė parlament dhe do tė minonte besueshmėrinė e parlamentit".
Kurse nė Raportin e Vlerėsimit tė Nevojave publikuar nga OSBE/ODIHR mė 29 prill 2005 thuhet tekstualisht "Pėrpjekje tė tilla e vėnė nė provė ligjin pėrtej kufijve tė pranueshėm. Anashkalimi i qėllimshėm i pėrparėsive kushtetuese nuk ėshtė nė pėrputhje me objektivin e deklaruar tė Shqipėrisė pėr zhvillimin e zgjedhjeve tėrėsisht demokratike". Mė tej, duke pėrmendur shkeljen e nenit 64 pika 2 e Kushtetutės sė Shqipėrisė qė pėrcakton detyrimin pėr njė pėrputhje "sa mė tė afėrt tė mundshėm midis votave pėr partinė dhe vendeve tė saj nė parlament, raporti i hartuar nga drejtori i ODIHR, Strohal paralajmėron se "ėshtė shumė e qartė se skemat e votimit strategjik janė nė kundėrshtim me objektivin e proporcionalit tė pėrcaktuar nga Kushtetuta".
I njėjti raport konfirmon skenarin antidemokratik tė partive tė mėdha kundėr subjekteve qė nuk u binden atyre, siē ėshtė Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar, kur thotė se "kjo strategji kthehet nė dizavantash pėr partitė qė nuk janė de facto anėtare tė koalicioneve me PS-nė dhe PD-nė".
Kjo skemė e pamoralshme rrezikon integritetin e zgjedhjeve dhe besimin e tyre. Kjo iu heq mundėsinė forcave tė ndershme politike tė marrin aq mandate sa u ka dhėnė populli me votėn e tij. Kjo ėshtė njė bombė qė mund tė shpėrthejė nga kushdo nė ēdo kohė, biles edhe nga ajo parti e madhe qė do tė humbė zgjedhjet, dhe do tė sjellė pasoja tė mėdha negative pėr vendin.
Me kėtė rast nė emėr tė gjithė shqiptarėve tė ndershėm qė duan qė Shqipėria tė zhvillojė zgjedhje vertetė tė lira e tė ndershme, iu bėj thirrje dy forcave kryesore politike tė heqin dorė nga Dushku i vjedhjes sė zgjedhjeve. Socialistėt kanė tetė vjet qė nuk lejojnė votime tė ndershme, por mė e keqja ėshtė se me ta ėshtė bashkuar edhe Partia Demokratike. Pra kemi njė koalicion tė ri PS - PD, qė pasi bėnė njė Kod Zgjedhor antidemokratik dhe ndanė zonat elektorale sipas interesit tė tyre, tani po bien dakord tė marrin edhe mandatet antikushtetuese tė LZHK-sė dhe partive tė tjera jashtė komandės sė tyre.
I bėjmė thirrje kryetarit tė shtetit z.Alfred Moisiu dhe komunitetit ndėrkombėtar, qė kanė bekuar marrėveshjet PS - PD, tė ushtrojnė tė gjitha fuqitė e tyre pėr ta ndaluar shkatėrrimin e zgjedhjeve. Kush mendon se shkohet nė Europė me parlament Dushku dhe dushkarė, gabohet rėndė. Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar premton se do tė bėjė tė gjitha pėrpjekjet pėr tė bindur shqiptarėt qė me votėn e tyre t'u japin fund monopoleve politike tė deritanishme nė Shqipėri.
Tiranė mė 14.05.2005
Ekspertėt e LZHK deklarojnė se Albtelekom nuk u duhet dhėnė grekėve
Privatizimi i Albtelekom nėnshtron shqiptarėt ndaj grekėve
"LZHK, nė rast tė ardhjes sė saj nė pushtet nuk do t'i njohė privatizimet zgjedhore dhe duke respektuar tė gjitha aktet ndėrkombetare ligjore, do tė kėrkojė shpalljen e tyre ligjėrisht tė pavlefshme". Kėshtu ka deklaruar nė njė konferencė shtypi tė mbajtur nė sallėn e konferencave tė LZHK, kryetari i Bordit tė Ekspertėve tė LZHK z.Gjergj Buxhuku, nė tė cilėn u denoncua privatizimi i Albtelekomit dhe kompanive tė tjera strategjike nė Shqipėri. Sipas z.Buxhuku, "kompanitė strategjike, qė po privatizohen, rrezikojnė tė bien, qoftė edhe me anė tė tė tretėve, nė duart e monopoleve tė sotme tė kundėrshtarėve historikė tė Shqipėrisė dhe shqiptarėve, duke shtuar edhe mė tej rrezikun e cėnimit tė sovranitetit kombėtar tė vendit".
Sipas tij, "procedurat e zgjedhura nė privatizimin e kompanive strategjike publike tė telefonisė, naftės, etj., nė mėnyrė krejtėsisht antikombėtare, pėrjashtojnė dhe diskriminojnė pa asnjė arsye qytetarėt dhe biznesin shqiptar nga shansi dhe domosdoshmėria e tė qenit aksionerė dhe pronarė tė pasurisė sė tyre".
Nė emėr tė LZHK, z.Buxhuku i bėri thirrje "Parlamentit shqiptar dhe Presidentit tė Republikės pėr tė ndėrhyrė me mjete ligjore qė tė bllokohet dhe rishikohet procesi dhe procedurat e privatizimit tė kompanive strategjike publike".
Nė deklaratat e tij nuk u pohua nė terma tė qartė, por gjithsesi u aludua se ky privatizimi i Albtelekomit, megjithėse paraqitet si privatizim i Turk-Telekom, nė fakt ėshtė privatizim prej grekėve, tė cilėt tashmė po privatizojnė Turk-Telekomin. Nė kėto kushte, telefonia nė Shqipėri po transformohet nė njė monopol ekskluzivisht grek, pasi edhe dy kompanitė e tjera, AMC dhe Vodafone Albania kanė pronarė grekė, ose mė saktė kanė njė pronar kryesor qė ėshtė Sokratis Kokalis. Edhe Turk-telekomi qė do tė privatizojė Albtelekomin, ėshtė pohuar nė shtyp se ka pronar Kokalisin, dhe nė kėtė mėnyrė ky person do tė jetė pėrfituesi kryesor i parave qė shpenzojnė shqiptarėt pėr bisedat telefonike.
Gjithsesi ėshtė e qartė se shkaktarė tė kėsaj gjendjeje monopol janė qeveritarėt socialistė e klani Nano nė politikė, tė cilėt siē duket kanė interesa tė pėrbashkėta me z.Kokalis nga Greqia.
N.K.
Deklaratė e z.Gjergj Buxhuku, kryetar i Bordit tė ekspertėve tė LZHK
Buxhuku: LZHK kundėr privatizimit tė Albtelekomit
Qeveria socialiste nė mėnyrė tė papėrgjegjshme dhe antikombėtare, me deklarimin e shitjes sė "Albtelekom" dhe kompanive tė tjera strategjike publike nė fund tė mandatit tė saj, po jep provėn mė tė qartė se dėshiron qė shqiptarėt tė jenė pėrgjithmonė shėrbėtorė tė tė huajve edhe nė vendin e tyre.
Kompanitė strategjike qė po privatizohen, rrezikojnė tė bien, qoftė edhe me anė tė tė tretėve, nė duart e monopoleve tė sotme tė kundėrshtarėve historikė tė Shqipėrisė dhe shqiptarėve, duke shtuar edhe mė tej rrezikun e cėnimit tė sovranitetit kombėtar tė vendit.
Kalimi i monopoleve publike njėra pas tjetrės nė monopole private, pėr mė shumė nė sektorėt mė strategjikė tė ekonomisė dhe nė kushtet kur institucionet shtetėrore janė krejtėsisht tė paafta tė mbrojnė interesat e qytetarėve dhe biznesit shqiptar, jo vetėm rrėnon pėrfundimisht interesat ekonomike, por edhe prek drejtpėrdrejt stabilitetin politik dhe social tė vendit.
Procedurat e zgjedhura nė privatizimin e kompanive strategjike publike tė telefonave, naftės, etj., nė mėnyrė krejtėsisht antikombėtare, pėrjashtojnė dhe diskriminojnė pa asnjė arsye qytetarėt dhe biznesin shqiptar nga shansi dhe domosdoshmėria e tė qėnit aksionerė dhe pronarė tė pasurisė sė tyre.
Rėnia nė dorė tė tė huajve edhe tė kėtyre pasurive themelore tė vendit, do tė krijojė vrima tė tjera tė zeza financiare, qė i shtohen monopolit tė celularėve, cigareve, naftės, etj., duke shkaktuar daljen e paarsyeshme jashtė Shqipėrisė edhe tė qindra e miliarda dollarėsh tė tjerė, djersė dhe gjaku i tė gjithė shqiptarėve.
Duke patur parasysh sa mė sipėr, i bėjmė thirje Parlamentit Shqiptar dhe Presidentit tė Republikės, tė ndėrhyjnė me mjete ligjore pėr tė bllokuar dhe rishikuar procesin dhe procedurat e privatizimit tė kompanive strategjike publike.
Gjithshtu i bėjmė me dije kompanive tė huaja candidate, tė mos bėhen palė me korrupsionistėt qeveritarė vendorė, pėr tė blerė me mėnyra dhe kohė tė pamoralshme pasuritė e shqiptarėve, se LZHK nė rast tė ardhjes sė saj nė pushtet, nuk do t'i njohė privatizimet zgjedhore dhe duke respektuar tė gjitha aktet ndėrkombėtare ligjore, LZHK do tė kėrkojė shpalljen e tyre ligjėrisht tė pavlefshme.
AKTIVITETE
Takime intensive tė kandidatėve legalistė me zgjedhėsit
Basha prezantohet nė Muhurr tė Dibrės
Dibėr - Kandidati pėr deputet i LZHK nė zonėn Nr. 19 z.Murat Basha, kreu takime prezantuese me zgjedhėsit e fshatrave tė komunės Muhur. Z.Basha shoqėrohej nga kryetari i Degės sė PLL Dibėr z.Selman Agolli si dhe nga kryetari i nėndegės dhe kandidat pėr kryetar i Komunės Muhur gjatė zgjedhjeve vendore tė tetorit 2003, z.Rrahim Lala.
Nė takimin me zgjedhėsit e kėsaj komune, kryelegalisti dibran z.Selman Agolli i njohu zgjedhėsit e tubuar me kandidatin Basha, pėr tė cilin ai u shpreh me vlerėsime superlative. Nė vijim tė fjalės sė tij z.Agolli u bėri tė ditur tė pranishmėve disa nga objektivat kryesore tė programit elektoral e mė pas qeverisės tė LZHK, pėr tė cilat ai theksoi se do tė jenė plotėsisht tė sigurta, pasi pėr to garant ėshtė personalisht iniciuesi dhe udhėheqėsi i LZHK NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve.
Z.Agolli foli edhe pėr lidhjet tradicionale tė dibranėve trima tė kėsaj treve dhe dyerve mė tė mėdha e tė shquara nacionaliste dibrane me Zogollėt dhe Mbretin Zog, qė nė tė ri tė Tij, pėr ndihmėn e veēantė tė tyre nė Triumfin e Legalitetit si rrjedhė logjike e zhvillimeve shqiptare tė asaj kohe dhe pėr kontributin e veēantė tė djemve mė tė mirė tė Muhurit nė ndėrtimin dhe konsolidimin e shtetit shqiptar nė periudhėn 1924-1939.
Pėr tė dėshmuar sa mė sipėr shėrbeu edhe prania dhe fjala e pinjollit tė shquar tė familjes Hoxha, z.Sami Hoxha, nipi i tė famshmit atdhetar dibran, Dine Hoxhės, i cili nė fjalėn e tij shprehu bindjen dhe besimin e plotė nė suksesin politiko-zgjedhor tė LZHK si lėvizje e iniciuar dhe drejtuar personalisht nga NMT Leka.
Nė fund tė takimit foli edhe kandidati, nėnkryetari i PLL dhe njėri nga drejtuesit mė tė njohur tė LZHK z.Basha, i cili u shprehu besimin e tij tė plotė legalistėve dhe simpatizantėve tė LZHK tė tubuar nė kėtė prezantim, pėr mbėshtetjen e tyre pa rezerva ndaj LZHK dhe Mbretit Leka.
Ai i garantoi ata se do tė vinte tė gjitha forcat pėr pėrfaqėsimin sa mė dinjitoz tė tyre nė parlamentin e ardhshėm, dhe do tė kėrkonte tė gjitha rrugėt dhe mundėsitė institucionale dhe administrative pėr plotėsimin e kėrkesave tė tyre tė ligjshme dhe mėnyrave efikase pėr zhvillimin ekonomik tė kėsaj zone tė thellė e tė harruar nga pushtetet paspluraliste.
Disa nga pėrfaqėsuesit e tė tubuarve nė kėtė takim shprehėn optimizimin e tyre pėr suksesin zgjedhor tė LZHK dhe i premtuan kandidatit Basha mbėshteje pa rezerva pėr fitoren nė zgjedhje.
Pėrfaqėsuesit e lartė legalistė dhe zgjedhėsit e Muhurit, u ndanė me premtimin pėr t'u takuar sė shpejti nė tė ardhmen, pėr tė mundėsuar njohjen e mėtejshme dhe pėrēimin e alternativės sė LZHK nė ēdo vatėr dibrane.
***
Ditėn e djelė paradite, mė datė 8 maj 2005, kandidati i LZHK z.Murat Basha zhvilloi njė takim tė zgjeruar me aktivistėt e PLL dhe LZHK tė nėndegės sė Klosit, ku merrnin pjesė edhe kryetari i nėndegės dhe njėkohėsisht nėnkryetar i Degės sė PLL Mat z.Behar Dedolli dhe mjaft veteranė si z.Ramazan Spahiu, z.Ahmet Doda etj..
Nė kėtė takim tė zgjeruar, z.Basha sqaroi disa nga objektivat e strategjisė sė fushatės sė tij, tė cilat u mirėkuptuan dhe u aprovuan nga tė pranishmit dhe me kėtė rast u caktuan detyra konkrete pėr strukturat legaliste gjatė fushatės, qė ka tendencė tė intensifikohet dita-ditės. Gjithashtu z.Basha u kėrkoi aktivistėve tė pėrcillnin mesazhet e Mbretit nė kuadėr tė LZHK dhe tė tijat si kandidat, gjė e cila u garantua nga aktivistėt e tubuar.
Korresp. i "Atdheu"
KOMENTE
Feneri gjeorgjian dhe terri shqiptar!
Nga Gjergj Thanasi
Nė vitin 1991 sekretari Bejker me ftesėn e opozitės shqiptare vizitoi Tiranėn, pavionin e fundit stalinist tė muzeut me emrin Kampi Socialist. Ai u konfirmoi shqiptarėve tė etur pėr liri, demokraci, mirėqenie e dinjitet, qė Amerika e madhe, sfidantja fitimtare e perandorisė sė tė keqes, ishte me ta. Shqiptarėt ia panė hajrin Amerikės para vitit 1997, me instalimin e njė qeverie post-komuniste, gjatė vitit 1997 me rikonfirmimin e kufijve tė vitit 1913, (pa harruar kėtu deklaratėn Ēiller); pas vitit 1997 me bombardimin e Millosheviēit dhe gjysėm lirinė e Kosovės. Sot pėr fat tė keq Shqipėria ka mbetur mbrapa listės. Kufijtė e Europės sė lirė kanė shkuar nė malet e Kaukazit dhe buzė shkretėtirės sė Karakumit, ndėrsa Azia mafjozo-komuniste gjallon buzė Adriatikut.
Fari gjeorgjian brenda tri ditėsh ndriēoi 25 milion uzbekė, qė sundoheshin nga njė ish docent (anėtar polit-byroje) i universitetit Patris Lumumba, pak a shumė si puna e nėndrejtor Nanos sonė. Dinosaurėt e kohės sė marshal Iazovit dridhen nga Alma-Ata e Kazakistanit, deri nė Minskun e Llukashenkos. Vetėm Nanua ynė kėrkon mandat tė tretė pėr tė ndėrtuar kapitalizmin. Ish studenti i shkėlqyer i kolegjeve amerikane, nė mė pak se njė vit, e shndėrroi Gjeorgjinė, nga ēiflig tė nepotizmit e hajdutėrisė, nė fanar tė lirisė.
Ne shqiptarėt vazhdojmė tė durojmė kakarisjet dhe glasat e pulave, qė vezėt i bėjnė nė furrikun e Xhoit. Na rrėshket kėmba nė lėkurėn e bananes sė Angjelit (goxha progres nga spinaqi i Ramizit, tek banania e Llazit) na mbyt smogu i naftaplinit tė Durakut e na boshatisen xhepat nga alot e qirie-Oktapodit tė komshiut. Pėrsėri shqiptarėt durojnė. Gjithsesi fajin e ka opozita, qė me pasqyrat e Arkimedit nuk po reflekton akoma rrezet e fanarit gjeorgjian nė Shqipėrinė e mbuluar nga terri. Prap opozita e ka fajin, se nuk na paska njė figurė me prirje euro-atlantike, qė nė mos rivalizoftė me Tosin, tė paktėn tė konkurrojė me Gramozin e mirėnjohur pėr oksidentalizmin e tij!... Pėrsėri opozita e ka fajin, qė nuk ka burra t'i dalin zot vatanit, por veē gjithfarė fatmirash, tė cilat i vijnė rrotull pushtet sahanit.
Interesant, opozita gjeorgjiane kishte njė lider tė shkolluar nė universitetin e Daj Samit, po kjo e jona, a nuk ka njė Mbret e Princ trashgimtar, tė shkolluar nė Send-Hėrstin e Xhon Bullit, nipit tė dajė Samit!? Ah, kjo fajtorja opozitė! Pėrsėri Tomas pistolerosi i DEA-s bisedon e firmos marrėveshje me Iglin, qė e ka dosjen ēarēaf tek NCIS britanike. Po s'mė besuat, pyesni zonjė e nderuar Dade. Firmos po me atė Igėl, qė mė sė paku nuk bėn asgjė pėr tė stopuar mbėrritjen nė Shqipėri tė mallrave tė Chavezit, armikut publik tė Amerikės.
Nėse shqiparėt nuk duan tė jetojnė si ēifēinj tė kuislingėve tė Tiranės, ka ardhur dita tė unifikojnė maksimalisht interesat e tyre kombėtare me interesat rajonale amerikane nga Bodstilli, nė Sazan; nga Tivari deri nė Prevezė; gjithkund ku lėshon dielli dritė dhe rreze. Shqiptarėt e kanė njė simbol tė oksidentalizmit, tė birin e Atij, qė dinte tė bėnte Shqipėri, qė dinte tė ndėrtonte shtet. I biri ėshtė nė gen e nė mendje pro-perėndimor. Ia vlen ta votojmė. Ia vlen ta pranojmė. Rastis qė ndryshimi mund tė mos vijė me aromė portokalli si nė Ukrainė, por mė keq se nė Uzbekistan. Nė vitin e largėt 1989 pati kadife ēeke, por edhe Timishuarė rumune. 4 korriku nuk ėshtė larg.
Sondazhi - "Cunami" i politikės shqiptare
Nga Zamir Gjurgji
Sondazhi i kryer nga Instituti Nacional-Demokrat (NDI) ka shkaktuar njė debat tė gjerė nė rrethin e politikanėve dhe opinionistėve shqiptarė. I kryer nė tė thyer tė prillit dhe i shpallur nė maj, duket se i shkon pėr shtat shprehjes popullore, "prilli bėn lulen, maji ka nderin" dhe, mė shumė se konfirmon krahun fitues (nga qendra nė tė djathtė), ai reformon kahun pozitar nė njė tė nesėrme tė afėrt (nga liberal te nacional-demokratėt).
Kėsisoj, korriku shpėrfaqet si njė fushbetejė e njė stine tė nxehtė e tė thatė jo vetėm klimatikisht, ku "revolucioni i qershorit" tė PS-sė, pėrballet me "ethet e gushtit" tė PD-sė (nėse rikthejmė nė kujtesė simbolikat e dy kuvendeve), ku tė korrat, ose do tė mblidhen nė hambaret e Dukės, ose nė hambaret e shtetit tė sė drejtės.
Pėrtej ngjyrimeve emocionale tė socialistėve (droga e Millosheviēit -kush s'ka punė luan derėn), cinizmit tė socialdemokratėve (tė tjerė fitojnė sondazhet e tė tjerė zgjedhjet) ambiguitetit tė LSI-sė (vlerėsohet profesionalizmi i amerikanėve dhe zhvlerėsohet "Prizmi" i shqiptarėve) dhe deklaratave mish-peshk tė PBDNJ-sė (vlerėsojmė instrumentin, por jo produktin), nga krahu opozitar deklarimet kanė qenė mė tė kursyera: nga pragmatizmi i Topit tek diplomacia e Gėrmenjit, konturohet fitorja e njė beteje paraelektorale, por jo e luftės pėrfundimtare.
E gjej me vend tė citoj opinionistin Mustafa Nano, qė nė kėtė rast ka qenė i ftohtė e logjik, larg subjektivizmave dhe fobive berishiane "PD-ja ka njė rritje, PS-ja ka njė rėnie, LSI-ja ėshtė e konsoliduar, LZHK-ja ėshtė e pranishme", gjė qė pėr mendimin tim modest ky sondazh ka qenė njė "Cunam" atalantik nė ije tė Europės.
Kjo ėshtė tabloja sinoptike e zgjedhjeve tė pritshme elektorale, ku shqiptari i thjeshtė pritet tė ndahet nga zgjedha social-komuniste, nga varfėria e tejskajshme, nga korrupsioni e kontrabanda, ku vrasjet masive tė 97-ės janė zėvendėsuar me vetvrasjet kolektive tė 2005-ės. E nė kėtė rast, tė zgjedhėsh tė kundėrtėn ėshtė gjetje logjike, por nuk mjafton pėr tė qenė gjetje realiste.
Politikani nanofob Ilir Zela mezi ka pritur qė rrėzimin e pėrmendores sė Nanos ta zėvendėsojė me shtatoren e Meidanit, duke cituar Edi Ramėn, njė statujė tjetėr nė pritje tė paraprakes, qė tė kujton ato tė Leninit dhe Stalinit qė mbanin njėra-tjetrėn ballė pėr ballė nė Bulevard. ..."Mė bukur se kushdo, presidencėn e Meidanit e ka karakterizuar Edi Rama, kur ėshtė shprehur se ndjehej krenar qė ėshtė shtetas i njė shteti qė ka kryetar Rexhep Meidanin"..., ndėrsa krej ndryshe, publicisti Alban Bala i mėshon idesė se ..."Gara mes partive nė kėtė panoramė tė re pas sondazhit, nuk ėshtė mė garė e premtimeve, por njė garė e besueshmėrisė sė grupeve rivale"...
Pra, nėse Nano na kujton 97-ėn, Meidani na kujton 2001-ishin, Berisha kujton dhe i kujtojnė 96-ėn.
Tė bėsh bilancin politik tė tre kėtyre zėrave ėshtė mėse logjike qė Nano dhe Meidani tė kujtojnė nėpėrkėmbjen dhe zvetėnimin kombėtar (pėr Metėn nuk ka vlerė tė merret nė shqyrtesė, pasi ai ėshtė ventriloku i meidanizmit), po a mjafton rezistenca stoike e Berishės dhe e PD-sė pėr t'i kthyer nderin dhe dinjitetin e nėpėrkėmbur njė vendi kaq tė lashtė e mė tė vjetėr se vetė Europa.
Antikorrupsioni, antikontrabanda, antivarfėria vėrtet qė luftohen me politika liberal-demokrate dhe me formula PD-KOP, por kėshtu vihet nė vend vetėm nderi i shqiptarėve, por jo dinjiteti. Dinjiteti vihet nė vend me politika dhe lėvizje kombėtare dhe LZHK-ja qė jo vetėm aspiron, por edhe i mėshon kėsaj "imtėsie". "Imtėsitė pėrbėjnė pėrsosmėrinė dhe pėrsosmėria nuk ėshtė gjė e vogėl" thuhet nė filozofi.
Nuk do as mend e as kalem se me politikat e demokratėve, Shqipėria do tė zhvillohet, por qė ky zhvillim tė bėhet mbi norma kombėtare, edhe kėtu nuk ka asgjė platonike.
Liberal dhe nacionaldemokratėt mund tė jenė dy korsi tė sė njėjtės autostradė zhvillimore, ku secila prej tyre mund tė zgjerohet respektivisht me mė shumė se 42 dhe 4%, pa i hyrė aspak nė hak njėra-tjetrės.
Ėshtė me vend qė t'i japim hakun edhe NDI-sė, qė kaherė e gjejmė nė shtyp edhe si IDA, pra herė si Instituti Demokratik Amerikan dhe herė si Instituti Nacional Demokrat. Personalisht, nuk shoh absolutisht asgjė tė keqe pėr tė mos thėnė tė vėrtetėn e siglės origjinale. Skeptikėt le tė vėzhgojnė logon e le ta bėjnė vetė pėrkthimin.
Nėse nė shtypin e pėrditshėm termat institucionalė demokratė e nacional-demokratė bashkėjetojnė kaq harmonishėm, nuk ka asnjė arsye tė mos bashkėjetojnė harmonishėm e me tolerancė reciproke edhe partitė a koalicionet e njė spektri tė gjerė dhe me mundėsi zgjerimi nga abstenuesit 36%-ėsh.
Nė tė kundėrt, rruga me njė korsi e regresistėve socialistėve do tė prodhojė mė shumė rrugė qorre si ato tė LSI-sė, nė fund tė tė cilave do tė gjendet gjithnjė ndonjė dordolec si Edi Rama, qė mė gishtin e madh pas do tė na thotė "Pas meje, Cunami".
FUSHATA
Lexoni nė faqen e internetit www.kukesi.org
Sondazhet nxjerrin Spahiun fitues nė Kukės
Njė sondazh i lirė i organizuar nga faqja e webit-it www.kukesi.org, nxjerr si fitues kandidatin e LZHK-sė, z.Eqerem Spahiu. Ky sondazh ėshtė periodik dhe vozitėsit e internetit nuk mund tė votojnė mė shumė se njėherė. Katėr kandidatėt qė janė vendosur nga administratori (webmasteri) nė kėtė sondazh janė: Eqerem Spahiu (LZHK), Fatos Hoxha (PD), Asllan Dogjani (PS) dhe Qemal Elezi (LSI). Pavarėsisht rezultateve tė cilat nuk janė sipas kritereve tė njohura tė tė bėrit sondazhe (pasi janė krejt tė lira), gjithsesi ky sondazh tregon se navigatorėt e kėsaj faqeje kanė preferenca tė djathta, antiqeveritare dhe dukshėm tė djathta. I rėndėsishėm ėshtė fakti qė pjesėmarrėsit nė kėtė sondazh, janė nė njė numėr tė konsiderueshėm dhe shkojnė nė rreth 200 vetė. Nė dy rezultatet e publikuara, kandidati i LZHK-sė Spahiu del fitues ndaj rivalėve tė tij dhe kjo nė njėfarė mėnyre ėshtė konfirmim i emrit tė mirė e mbėshtetjes sė konsiderueshme qė ka LZHK nė zonat tradicionalisht antikomuniste siē ėshtė Kukėsi. Sondazhi ėshtė krejt i lirė dhe ēdo njeri qė ka linjė interneti, mund tė formojė adresėn "kukesi.org" dhe aty nė faqen hyrėse, ka sondazhin e mund tė votojė. Njėkohėsisht me votimin ai mund tė shohė edhe sesi ndryshon rezultati, ēka tregon pėr njė liri totale nė kėtė votim automatik e tė pamanipuluar. I vetmi problem qė mund tė quhet i tillė, ėshtė fakti se ai ėshtė periodik dhe kohė mbas kohe del nga njė rezultat i ri, pra nuk ėshtė njė sondazh qė mbledh nė total votat e secilit vozitės sė kėsaj faqeje interneti dhe t'i ruajė deri nė fund e tė publikojė vetėm njė rezultat tė pėrgjithshėm. Nė fotot qė po publikojmė bashkė me kėtė shkrim, mund tė shihet lehtė se si mund tė votohet dhe cilat janė rezultatet pėr dy publikimet qė kemi gjetur nė kėtė faqe. Faqja "kukesi.org" ėshtė relativisht e re dhe ka mjaft rubrika e lajme interesante, qoftė sa i pėrket ngjarjeve lokale, ashtu edhe atyre me karakter kombėtar. Po ashtu ajo ka njė sėrė linkesh tė cilat kanė informacione me interes tė pėrgjithshėm e tė pėrditshėm.
N.K.
Shqiptarėt shprehen se ekonomia ėshtė problemi kryesor qė i shqetėson
Mesazhet e njė sondazhi nga NDI
Nisur nga dėshira e mirė pėr tė vjelė mendimin e shqiptarėve pėr zhvillimet aktuale nė Shqipėri dhe pėr t'i ndihur politikės nė korrigjimin e shėnjestrės elektorale nė kėtė prag-zgjedhje, Instituti Demokratik Amerikan realizoi nė depistim-sondazh tepėr domethėnės, konkluzionet e tė cilit dėshmuan sensibilitetin real tė shqiptarėve dhe optikėn e tyre tė qartė pėr zhvillimet nė vend.
Tė anketuarit i kushtuan vėmendje tė veēantė problemeve ekonomike, si parakusht dhe prioritet i zhvillimit tė vendit dhe proceseve demokratike nė tėrėsi, duke konsideruar papunėsinė si sfidėn kryesore.
Gjithashtu, tė ndėrgjegjshėm pėr shkallėn e lartė tė korrupsionit, tė anketuarit atė e selektuan si njė ndėr plagėt kryesore tė vendit dhe si frenues tė zhvillimit.
Qytetarėt e anketuar shprehėn konsiderata tejet negative pėr klasėn politike, teksa e cilėsuan atė si shumė tė korruptuar dhe shkak kryesor i kultivimit dhe lulėzimit tė korrupsionit nė Shqipėri.
Nėpėrmjet dyshimit pėr mundėsinė e manipulimit tė listave zgjedhore, qytetarėt indirekt shprehėn mosbesimin pėr zgjedhje tė lira e tė ndershme mė 3 korrik, duke kryėzuar kėshtu dy forcat mė tė mėdha politike nė vend, PS dhe PD, si dhe qeverinė e pseudomaxhorancės, qė janė pėrgjegjėset reale tė mos'hartimit tė Regjistrit tė saktė Zgjedhor kombėtar.
Konceptimi dhe identifikimi prej tė anketuarve i problemeve tė qeverisjes si "Thembra e Akilit", sidomos i zėrit tė shpenzimeve tė fondeve publike, qytetarėt shprehėn qartė dyshimin se administratorėt e kėtyre fondeve janė abuzuesit me to dhe njėkohėsisht tė korruptuarit e kėtij vendi.
Nė tėrėsi, ky sondazh, pavarėsisht rezultateve tė subjekteve dhe koalicioneve zgjedhore, evidentoi problemet kryesore qė shqetėsojnė shoqėrinė shqiptare, duke dėshmuar shkallė tė lartė pėrgjegjėsie qytetare dhe vizioni politik e shoqėror pėr tė ardhmen e vendit.
Ai ishte njėkohėsisht shprehės i pjekurisė politike tė qytetarėve dhe paralajmėrues i verdiktit tė afėrt tė 3 korrikut, ēka dikton domosdoshmėrinė e vlerėsimit politik tė mesazheve qė pėrcolli sondazhi i fundėm i njė prej institucioneve mė prestigjiozė monitorues nė Shqipėri, Institutit Demokratik Amerikan, NDI.
A.K.
Relacioni i NDI
- Gjatė sondazhit, 60% janė shprehur se papunėsia ėshtė sfida kryesore ekonomike. Pjesa mė e madhe e konsideron korrupsionin si shkakun kryesor qė ēon nė papunėsi.
Mė shumė se 1.200 qytetarė shqiptarė u pėrfshinė nė njė sondazh tė zhvilluar nė mes tė prillit, nė lidhje me problemet kryesore aktualisht, pėrfshirė ekonominė, korrupsionin dhe ēėshtje tė tjera pėrsa i pėrket zgjedhjeve.
Mes rezultateve kryesore: 54 % e tė pyeturve cilėsojnė ekonominė si ēėshtjen mė tė rėndėsishme nė Shqipėri, ndjekur nga infrastruktura (39 %) dhe varfėria (38 %).
Gjashtėdhjetė pėrqind cilėsojnė mungesėn e punės si ēėshtjen ekonomike numėr njė.
65 % shprehen se korrupsioni ėshtė shkak pėr lėvizjen e ngadaltė tė hapjes sė vendeve tė punės, ndjekur nga burokracia qeveritare (38 %).
Politikanėt konsiderohen si tė korruptuar nga 80 % e tė pyeturve, ndjekur nga gjyqtarėt (79 %) dhe mjekėt (73 %). Kontrollet e jashtme dhe tė brendshme tė shpenzimeve qeveritare dhe ndjekja penale e rasteve tė korrupsionit, shihen si dy nga rrugėzgjidhjet mė tė preferuara pėr kėto probleme.
Mė pak se 10 % e qytetarėve besojnė se interesat e komunitetit motivojnė politikanėt. Mė shumė se 50 % besojnė se interesat financiare dhe dėshira pėr pushte,t motivojnė ata qė kėrkojnė poste publike.
71 % e tė intervistuarve thonė se qeveria duhet tė hapė vende pune; 25 % shprehen se njerėzit duhet tė hapin vetė biznese dhe tė krijojnė vende pune.
51 % cilėsojnė energjinė si njė nevojė tė rėndėsishme tė infrastrukturės, ndjekur nga rrugėt (48 %) dhe uji (44 %).
Mė shumė se 60 % e qytetarėve shohin listat e parregullta tė votuesve dhe parregullsitė nė numėrimin e votive, si rreziqe qė dėmtojnė zgjedhjet e lira dhe tė ndershme.
Mė shumė se 30 % e qytetarėve tė pyetur, janė tė pavendosur pėr votėn e tyre.
"Qytetarėt kanė bindjen se korrupsioni pengon potencialin e Shqipėrisė, sėbashku me shpresat e tyre pėr punė dhe shėrbime mė tė mira publike", - tha Drejtoresha e NDI/Shqipėri, Jennifer Butz.
"NDI shpreson qė partitė politike dhe kandidatėt e tyre tė pėrdorin rezultatet e sondazhit pėr tė prezantuar plane kundėr korrupsionit, nė mėnyrė qė nė Ditėn e Zgjedhjeve, votuesit tė mund tė bėjnė zgjedhje tė informuara dhe qė tė ēojnė nė zgjidhje funksionale pas zgjedhjeve".
Ndėrsa Kėshilltari i Lartė i NDI/Shqipėri pėr Partitė Politike dhe
Proceset Zgjedhore, Dan Redford, thekson: "Sondazhi i NDI-sė ėshtė njė thirrje pėr zgjim pėr partite politike!
Eshtė koha qė aktivistėt e partive tė pėrveshin mėngėt dhe tė fillojnė tė trokasin nė dyert e qytetarėve pėr tė shpjeguar planet e tyre pėr ekonominė".
NDI kontraktoi Prism Research pėr tė zhvilluar intervista nė 12 rrethe tė Shqipėrisė mes datave 19 dhe 27 prill. Kufiri i gabimit pėr kėtė sondazh ishte +/- 3 pėrqind.
Sondazhi nuk ėshtė parashikim i rezultateve tė zgjedhjeve parlamentare tė 3 korrikut. Nėpėrmjet kėtij studimi NDI kėrkon tė ndihmojė partitė politike tė kuptojnė dhe t'u pėrgjigjen interesave e shqetėsimeve tė qytetarėve.
Ky studim plotėson programin Demokraci dhe Qeverisje nė Shqipėri, qė zbatohet nga NDI, IREX, dhe Partnerėt pėr Ndryshim Demokratik, ndėrsa mbėshtetet financiarisht nga Agjencia Amerikane pėr Zhvillim Ndėrkombėtar (USAID).
Kambanat e njė sondazhi
Nga Neritan Kolgjini
Instituti Demokratik Amerikan (NDI) publikoi para disa ditėsh njė sondazh opinioni, i cili trazoi fort ujėrat e politikės sė ditės. Nė fakt qėllimi i sondazhit nuk kishte lidhje pothuaj fare me parashikimet e zgjedhjeve tė 3 korrikut 2005. Kėtė qėllim joelektoral, zotėruesit e sondazhit e theksonin fort qė nė hyrje tė raportit, ku thuhej se "sondazhet e opinionit publik nuk pėrdoren si njė mjet pėr tė parashikuar rezultatin e zgjedhjeve." Madje edhe me gėrma "bold" (tė theksuara) kur thuhej se: "Ai (sondazhi - N.K.) nuk duhet tė shihet si njė parashikim i rezultatit tė zgjedhjeve parlamentare tė korrikut 2005." Por pavarėsisht kėtyre paralajmėrimeve, pjesa e dalldisur e politikės e shfrytėzoi kėtė rast pėr tė thėnė se "amerikanėt janė me ne!"; ose qė "sondazhi ėshtė i paguar me paratė e opozitės e tė krimit...". Tė dy kėto qėndrime duket sheshit se janė reflektim i njė gjykimi qė bėhet mė fort me stomak, sesa me tru. Sepse po ta lexosh sondazhin fund-e-kreje, (qoftė edhe pėr pjesėn ku analizohet politika), del se partia fituese dhe mė e madhja, ėshtė Partia e tė Pavendosurve, e cila pėrfshin 1/3 e tė anketuarve. Pra tė nderuar guerrilas tė politikės, kujtohuni pak se 32 pėrqind e njerėzve qė duan tė votojnė, ende nuk e kanė ndarė mendjen se kujt do t'ia japin votėn e tyre! (Ndėrkohė qė partia me votat mė tė shumta, arrinte deri nė 29 %!) Njėherazi, ēfarėdo analize qė tė bėhej, kėto shifra tė pavendosurish, do tė mjaftonin tė bėnin akull zjarrminė e mė tė flaktit nga ēdo skutė e politikės. Por meqenėse jemi nė kėtė pikė, dhe meqenėse ky sondazh nuk ėshtė shumė i favorshėm pėr LZHK-nė, meriton tė analizohet pėr ato qė ai ka treguar nė shifrat e tij. Sė pari, ėshtė me vlerė tė kujtojmė se ai nxjerr nė total opozitėn e sotme si fituese nė zgjedhjet e ardhshme, nga ēfarėdo llogarie qė tė bėhej. Sė dyti, ai pėr herė tė parė shfaktorizon PBDNJ-nė si pjesė tė politikės dhe kjo ėshtė njė gjė qė duhet marrė nė konsideratė. Ndokush mund tė thotė se Sali Berisha ėshtė angazhuar qė t'i marrė nė qeveri grekėt e PBDNJ-sė. Dhe ka tė drejtė... Por Sali Berisha ka treguar se di ta hajė fjalėn, kur kemi tė bėjmė me interesa pushteti. Sė treti, sondazhi ėshtė shumė negativ pėr qeverinė Nano dhe pėr atė vetė si person. Kaq do tė mjaftonte qė ky sondazh tė shėrbente si inkurajim pėr secilin atdhetar, antikomunist, tė djathtė e demokrat tė vėrtetė tė Shqipėrisė. Tė tjerat janė fjalė qė nuk ngrejnė peshė. Qėllimi i sondazhit ishte tė gjendej se ēfarė e shqetėson mė shumė qytetarin shqiptar dhe nė kėtė listė doli qė ekonomia, korrupsioni dhe infrastruktura ishin ato qė pėrbėnin problem pėr njerėzit. Ndėrsa gjendja politike s'kapte veē 7 pėr qind nė shqetėsimet e njerėzve. Mjafton tė shihet ky qėndrim nė prioritetet e njerėzve, (pa llogaritur mosbesimin e qytetarėve ndaj politikės, apo konsiderimin e 84 % tė saj si tė korruptuar), pėr tė kuptuar realisht se cili ishte qėllimi i kėtij sondazhi.
HORIZONT
Duke kujtuar Kodin e Napoleon Bonapartit {1804-2005} (4)
Si e imponoi Bonaparti kodin e tij me 100 seanca parlamenti
Nga Vladimir Molla, jurist
Vijon nga numri i kaluar
Napoleon Bonaparti, po tė mos e ndjente veten jo vetėm brenda, por nė krye tė procesit qė zhvillohej pėr miratimin e projektit, nuk mund tė shprehej mė vonė "Kodi im". Ky rivendikim pėr tė do tė ishte i papranueshėm nėse nuk bėhej identifikimi i kodit me personin e tij.
Nė kėto kundėrshti, mund tė bėhej njė pyetje: pėrse nuk u miratuan projektet e mėparshme tė Kodit Civil kur, si hartuesit e Kodit, ashtu edhe konsulli i Dytė (Kambasere), ishin protagonistė edhe nė hartimin e tyre? Vėrtet personat qė janė marrė me hartimin e projekteve ishin pothuaj tė njėjtėt, por nė projektet e mėparshme nuk ishte i pranishėm njė personalitet i fuqishėm politik si N. Bonaparti, i cili ka qenė njė burrė autoritar, qė dėshironte tė shihte gjithēka, tė kontrollonte gjithēka e tė vendoste gjithēka?". (11)
(Botim i shkurtėr i Historisė sė Francės, nė frėngjisht nga BORDAS, faqe 42)
Edhe koha gjithashtu nuk ishte e njėjtė. "Kodet kombėtare - ka thėnė Fenet - krijohen kur u vjen koha; nuk janė fare njerėzit, qė i krijojnė ata".
Napoleon Bonaparti, gjatė betejės legjislative pėr miratimin e Kodit Civil nuk ka qenė aspak nė rolin e njė vėzhguesi gjakftohtė nga larg e nga lart, apo tė njė kontrollori pedant, i cili do tė mjaftohej me vėrejtje tė pėrgjithshme tė cilat duhet t'i kishin parasysh hartuesit e Kodit nė variantin pėrfundimtar. Gjatė procedurės sė zgjatur pėr miratimin e Kodit, pėr tre muaj rresht u zhvilluan mbi 100 seanca me debate tė ashpra. Bonaparti mori pjesė aktive nė mė shumė se gjysmėn e tyre, duke iu imponuar tė gjithėve me mprehtėsinė, elokuencėn dhe qartėsinė e mendimit. Njohuritė e tij mbi historinė, mbi familjen, birėsimin, familjen nė pėrgjithėsi, ishin tė shumta. Pjesa e krijuar nga Napoleoni nė Kodin Civil, duket se i dha botės njė pjesė nga karizma e tij dhe gjuha e Kodit ishte e fuqishme dhe therėse, e ēliruar nga logjika e rėndė dhe digresioni i detajuar. (12)
(Zvvegert dhe H. Kotz "Njohuri pėr tė drejtėn e krahasuar", pėrkthyer shqip nga M. Semini, faqe 136).
Duhet theksuar kėtu se jo vetėm vepra tė tilla, por edhe koha dhe epoka mund tė marrin emrin e njė njeriu! Dhe koha dhe epoka e atėhershme morėn emrin e Napoleon Bonapartit.
Siē thotė Rusoi, qė nė fillim tė veprės sė tij tė shquar 'ELOIZA E RE': "Unė kam parė zakonet e kohės sime dhe kam publikuar kėto shkrime...". Nuk mund tė zbatohej kurrsesi parimi i laicitetit e i shekullarizmit tė sė drejtės, nėse Napoleon Bonaparti nuk mund t'i kishte zgjedhur keto ēėshtje mė parė politikisht. Vetė revolucioni kishte pėrgatitur shtratin e duhur pėr zbatimin e reformave tė tilla. Shumė kohė para revolucionit, kishte filluar transformimi i ndėrgjegjes sė francezėve. Mendimtarė tė mėdhenj francezė, shumė kohė para Volterit, Rusoit, Monteskiesė etj., me veprėn e tyre kishin pėrgatitur mendjen e njeriut tė thjeshtė pėr tė pranuar pėrmbysje tė tilla madhėshtore.
Njėri prej kėtyre dijetarėve, (pak i njohur nė vendin tonė), ėshtė Mishel Montenje (1533-1592). Sipas Andre Monrua, (historian francez qė tek ne njihet nėpėrmjet veprės sė tij "Historia e Anglisė", pėrkthyer nė shqip nga z.Pjeter Arbnori, Montenje ėshtė njeriu mė i madh i shekullit tė XVI-tė. Sipas tij, "ēdo njeri qė lufton, nė rradhė tė parė duhet tė luftojė me vetveten".
Montenje nuk e mohon Zotin, por e vendos atė nė njė fron "mrekullisht tė izoluar", dhe jeton sikur Zoti nuk ekziston. Montenje, (po sipas Monruasė), ėshtė natyra mė e kompletuar pa kursim, i cili ėshtė pjesė esenciale e gjithė frymės franceze. (10)
(Historia e Francės, botim frėngjisht i vitit 1957, faqe 58).
Pėr njė njėri si Montenje, as Shėn Augusti, as Shėn Thomai, nuk janė mjeshtėrit e mendimit. Referencat e tij janė tė gjitha para-kristiane. Ai shkon nė meshė pėr hir tė zakonit. Njė gjykim themelor i tij ėshtė se "Arti i tė jetuarit" duhet themeluar nga njė urtėsi e kujdesshme, frymėzuar nga gjykimi i shėndoshė dhe toleranca".
Pikėrisht para miratimit tė Kodit Civil, Napoleon Bonaparti nėnshkroi konkordatin me Papėn duke vulosur zyrtarisht atė qė mendimi politik e juridik francez kishte dashur me kohė. Ndėrsa miratimi i Kodit Civil u bė nė tė njėjtin vit kur N. Bonaparti e shpalli veten perandor, pra nė kohėn kur pushteti i Tij arriti kulmin.
Mbas rėnies sė Napoleonit, Kishės, mė 1816, iu dha satisfaksion lidhur me normat e Kodit Civil, nė tė cilat ishte vendosur ndarja e Kishės nga Shteti, vendosjen e divorcit etj., norma qė thellonin hendekun ndėrmjet kėtyre dy fuqive ideologjike tė mėdha, prej kohėsh nė luftė me njėra-tjetrėn, (luftė pėr tė cilėn mund tė thuhet se, edhe sot, vazhdon nė ato fusha tė rėndėsishme, qė kanė lidhje me familjen nė pėrgjithėsi). Kujtojmė kėtu se, ēėshtja e divorcit, nė disa vende nuk lejohet. Gjithashtu, nė ato vende ku influenca e kishės katolike ėshtė e rėndėsishme, pėrpjekjet pėr vendosjen e ligjit mbi abortin kundėrshtohen me rreptėsi. Ēėshtje tė tilla nuk kanė vetėm rėndėsi juridike. Ato janė shumė komplekse dhe fitimi i kėtyre tė drejtave ėshtė bėrė nėpėrmjet njė lufte tė ashpėr shumė-vjecare. Ēėshtja e divorcit, p.sh., u bė mjaft e mprehtė edhe nė Shqipėri, gjatė kohės sė Mbretėrisė Shqiptare.
Roli i Ahmet Zogut nė drejtim tė reformės legjislative, (e sidomos gjatė miratimit tė Kodit Civil, nepėrmjet tė cilit, pėr herė tė parė nė Shqipėri u vendos nė ligj martesa moderne dhe zgjidhja e saj-Divorci), ka qenė vendimtar. Duhet thėnė se kjo reformė, e tė tjera nė atė kohė, kishin nė radhė tė parė karakter tė theksuar politik.
Ahmet Zogu u ndodh para trysnive tė shumta, tė brėndshme e tė jashtme.
Historiani amerikan Bernd Fisher, lidhur me mprehtėsinė e kėtyre ēėshtjeve pėrmend se pėrveē Vatikanit, i cili ka qenė dhe ėshtė kundėrshtari mė i madh i divorcit dhe abortit, ndaj Mbretit Zog po ushtronte trysni edhe shteti italian. "... Pėrfaqėsuesi italian u pėrpoq ta bindėte Ahmet Zogun tė pėrmbushte dėshirėn e Papės, duke theksuar se reagimi i brendshėm midis katolikėve tė Veriut mund tė ēonte nė organizimin e njė partie opozitare. Zogu u pėrgjigj se ai nuk lejonte krijimin e partive opozitare nė Shqipėri, dhe e informoi arqipeshkvin e Shkodrės se nuk do tė lejonte kurrfarė proteste tė Kishės. Mė tej ai shtonte se ēdo prift, entusiazmi i tė cilit pėr mbrojtjen e vendimit tė Vatikanit do t'i kapėrxente kufijtė e lejuar, do tė dėnohej me varje."(11)
(Bernd J. Fischer "Mbreti Zog dhe pėrpjekja pėr stabilitet nė Shqipėri", botim shqip, faqe 116).
Sot, kėto ēėshtje mund tė duken tė lehta, por zgjidhja e tyre pėrfundimtare ende nuk ka pėrfunduar. Kujtojmė se nė Itali, e Drejta e divorcit u njoh vetėm mbas vitit 1970.
Nė vende tė tjera nuk ėshtė njohur ende. Lidhur me abortin pėrsėri zhvillohen polemika tė shumta. Argumentet kundėrshtues tė Papės dhe Vatikanit, janė shumė tė motivuara nga pikėpamja humane, por zhvillimi i shoqėrisė njerėzore kėrkon zgjidhje tė kundėrta.
Mbas rėnies sė Napoleonit, erdhi nė fuqi njė nga armiqtė e tij mė tė mėdhenj, Luigji XVIII-tė. Pavarėsisht se po restaurohej ēdo gjė, Kodi i Napoleonit mbeti i paprekur. Askush nuk guxoi ta shfuqizojė atė. Megjithatė duhet theksuar se ka pasur ndryshime, tė cilat kryheshin sidomos mbas lėvizjeve tė mėdha politike. Pėrmendėm shfuqizimin e sė Drejtės sė divorcit mė 1816 dhe rivendosjen e tij mė 1884.
Redaktorėt e Kodit Civil, (sidomos me ndėrhyrjen e Napoleon Bonapartit), krijuan njė institucion tė fuqishėm familjar, tė pėrafėrt me atė tė PATER FAMILIAS, siē ka qenė nė kohėt antike.
Edhe tek ne, sipas Eqerem Ēabejt, nė punimin e tij "Familja dhe organizimi shoqėror", theksohet se "... familja shqiptare, nė pėrgjithėsi, ka ruejtė me besniki gjendjen e vjetėr indoevropiane. Ende sot qėndron nė Shqipni familja e madhe, me patria potestas. (13)
(Jup Kastrati: "Veprat albanologjike tė E. Ēabej-t", 'Jeta e re', Prishtinė, botim i vitit 1998, faqe 564).
Mė vonė, nė sajė tė ndryshimeve shoqėrore autoriteti i kryetarit tė familjes franceze duhej rishikuar sėbashku me pozitėn e gruas dhe tė drejtat qė kishte ajo nė familje, duke kryer ndryshimet pėrkatėse nė vitet 1938-1942, lidhur me zgjerimin e tė drejtave trashėgimore tė fėmijėve natyralė. Duhej bėrė edhe rishikimi i sė Drejtės trashėgimore dhe largimi nga zgjidhjet e dhėna mė 1804, lidhur me egalitarizmin nė pėrfitimin e pasurive trashėgimore, duke ruajtur tė drejtėn e disponimit tė pasurisė trashėgimore vetėm pėr njė pjesė tė saj, domethėnė duke e reduktuar tė Drejtėn e Rezervės ligjore, siē njihet tek ne.
Mė 1965 u bėnė ndryshime tė tjera lidhur me tė drejtėn e personave, duke synuar nė njė barazi tė tė drejtave ndėrmjet burrit e gruas, tė nėnės dhe atit, mė 1970, mbi fėmijėt legjitimė e natyralė (mbi Kujdestarinė - 1964, mbi Birėsimin - 1972, tė Drejtat e Fėmijėve tė Mitur etj., (ndryshime tė rėndėsishme kėto).
Pėr arsye tė ndryshme, e drejta civile franceze ėshtė prekur nė unitetin e saj. Shkėputja e tre departamenteve tė Alzasė Lorenės mė 1870 dhe rikthimi i tyre brenda juridiksionit francez (mbas Luftės Parė Botėrore), pati ndikimin e tij edhe nė tė Drejtėn e zbatuar. Kėshtu, ndikimi i sė Drejtės Civile gjermane u ruajt nė kėto krahina sidomos pėrsa i pėrket tė Drejtės lokale. Pėr kėtė jepet si shėmbull ligji "Mbi shoqėritė".
Mbas Luftės Dytė Botėrore janė hedhur ide lidhur me njė revizionim tė pėrgjithshėm tė Kodit Civil, duke krijuar pėr kėtė edhe njė komision tė posaēėm, me anėn e njė dekreti qė mban datėn 7 qershor 1945.
Janė hedhur ide tė rėndėsishme nė kėtė drejtim, tė shoqėruara me njė pėrpunim tė doktrinės juridike. Megjithkėtė, Kodi Civil Francez mund tė quhet pėrsėri njė monument juridik, me plot kuptimin e fjalės. Sot, dashur pa dashur, ndryshime tė tjera nuk do tė vonojnė tė duken edhe nė Kodin Civil. Europa e Bashkuar po diskuton miratimin e njė kushtetute tė pėrbashkėt. Arritja e kėtij miratimi doemos do tė sjellė ndryshime edhe nė tė Drejtėn e brėndshme tė ēdo shteti anėtar. Edhe nė vendin tonė, ky proces po kryhet nėpėrmjet asaj qė quhet "pėrshtatje dhe afrim me legjislacionin europian".
Pėrsa i pėrket Kodit tonė Civil, patjetėr duhet tė bėhen ndryshime duke pėrshtatur nė rradhė tė parė traditėn tonė. Mbas Luftės Dytė Botėrore, megjithėse Mbretėria dhe Mbreti ishin shndėruar nė simbole tė sė Keqes, Kodi Civil i Zogut u ruajt dhe u zbatua deri nė vitin 1954 (pėrsa i pėrket trashėgimisė), sikundėr edhe ligje tė tjera. Ky Kod duhej tė pėrbėnte konstruksionin themelor tė Kodit Civil tė vitit 1994, i cili pėr fat tė keq ėshtė njė amalgamė mjaft e dobėt e institucioneve tė ndryshme, pa lidhje ndėrmjet tyre, shpesh tė mbetura pa veprim (familja bujqėsore, bashkėpronėsia e detyrueshme etj..). Kjo e fundit jo vetėm qė nuk zbatohet, por as pėrfillet fare.
Shumė ndėrtesa kolektive rrezikojnė tė shemben nga ndėrhyrjet e ndryshme nė konstruksionin e tyre.
Vijon nė numrin e ardhshėm
MEMORIE
Pjesė nga libri me kujtime "Pse u bėra legalist" (1)
Kėshtjellat dhe eklipsi gjysmėshekullor
Nga Luftar Pepmarku
I
Qė nė fėmijėrinė time tė hershme kam qenė i brumosur keqas me njė mit magjik - mitin e kėshtjellave. Kam qenė i mitizuar nga kėshtjellat e vėrteta prej guri tė rėndė e tė lashtė, nga kėshtjellat me bedena tė larta, me frėngji tė shumta e me kulla roje.
Mbi kėto fortesa, simbol i qendresės dhe i vetėmbrojtjes shqiptare, pėllumbi im i ėndrrave ėshtė ngritur sa e sa herė duke ēukitur mbi muret e kronikave tė gjalla kėshtjellare, mbi kėngėt epike, mbi baladat e legjendat e ngritura nga eposi i lirisė.
Dhe ashtu, ulur nė pragjet e viteve tė fėmijėrisė, me ato pak pendė tė bardha fantazie, rrija e meditoja aty nė Selitėn time tė vobektė, mbi kėshtjellat dhe historitė e tyre. Meditoja mbi ato duar tė fuqishme, qė zaptuan male e shkėmbinj pėr tė shqitur nga ashti i tyre gjithė ato masive gurėsh, duke i rrokullisur poshtė, qė mė pas, me shumė mundime t'i ngjisnin nėpėr mure, bedena e frėngji. Dhe kjo nuk ishte pak. Njė betejė e madhe mė vete. Njė kronikė e gjallė. Ajo ēka mė mahniste, ishte fakti i vendosjes sė fortesave bri kėmbėve tė maleve a kodrinave tė larta. Njė arkitekturė mė vete. Njė art i pėrkryer sa magjik, aq edhe funksional. Nga ana tjetėr, mallkoja faraonėt e lashtė, qė detyronin skllevėrit e tyre tė ngrinin piramidat e lavdisė e mė pas merrnin si shpėrblim kokat e tyre tė prera. Kjo mė bėnte t'i urreja mė shumė tiranėt e tė shtoja dashurinė pėr kėshtjellarėt e mi. Kėto dy lloj ndjenjash tė kundėrta, unė isha nė gjendje t'i dalloja qė atėherė dhe qė atėherė, tė dyja ecnin krah pėr krah e mė mbanin tė lidhur pas vetes sė tyre. Dhe unė ēdo gjė do tė mundohesha ta lidhja me kėtė nocion: Edhe shtėpinė, edhe arat, edhe lumin, edhe malin e Dejės e tė Kunorės qė ngrihen pėrballė vendlindjes sime, madhėshtorė si kujdestarė sypafjetur tė gjithė asaj hapėsire rretheqark. Me kėtė emėr do ta lidhja edhe fjalėn, edhe dashurinė, edhe urrejtjen, po tė gjitha mbeteshin nė miniaturė e tė padukshme.
Megjithėse nuk kisha vizituar as edhe njė kėshtjellė reale, as atė tė Krujės a Rozafės, as Argjiron a kėshtjellėn e Beratit, me ato qė kisha lexuar e dėgjuar, ato mė ishin futur brenda meje ashtu, madhėshtore, epike, stoike. Ato mė flisnin nėpėrmjet kronikave tė tyre pėr shumė e shumė beteja e fitore, pėr shumė gjak e tė vrarė. Ato kėshtjella sillnin gjer tek unė mesazhet e lashtėsisė e tė mesjetės nė formėn e njė thirrjeje a tė njė kushtrimi, qė mė zgjonin ndjenjėn e vetėmbrojtjes e tė liridashjes. Dukej sikur mė kėrkonin tė mbillja njė fidan tė blertė ulliri e tė mos bija nė harresė. Kėshtu u bėra unė kėshtjellar, pa luftuar qoftė edhe njė ditė nė rrethinat e bedenave tė pėrgjakura. U bėra luftėtar pa u ngjitur njė herė gjer te muret e kėshtjellės, pa zbrazur njė herė njė kovė me zift tė valuar poshtė mureve tė saj, edhe pa u ndeshur trup me trup nė lojėn e tmerrshme tė shpatave.
Mė vonė kur magjia e ėndrrave filloi tė marrė udhėn e arratisjes pėrmes mjegullės sė fantazisė, nė mendjen time njė tjetėr kėshtjellė zuri vend: ajo e Mbretėrisė.
Natyrisht, unė nuk e kisha jetuar atė kohė tė artė. As babai im nuk kishte patur fatin tė jetonte e tė mė tregonte pėr mrekullitė e asaj kohe. Ai, duke qenė njė kėshtjellar i lumtur i Mbretėrisė u pushkatua mė pas nga regjimi komunist, duke mė lėnė mua fare tė mitur. Po atė qė nuk pati mundėsinė ta pėrēonte tek unė im atė, e bėnė tė tjerėt ; tė afėrmit e mi, tė moshuarit. E bėnė kėngėt dhe rrėfimet e zogistėve.
Tani e mbrapa tė vetmes mbretėri shqiptare do t'i jepja vizionin e njė kėshtjelle gjigante, mė madhėshtore se ato tė parat prej guri tė rėndė malesh. Nė pėrfytyrimin tim ajo do tė kishte pėrmasa qė rroknin male e fusha, detra e lumenj, krejt tokėn e lashtė shqiptare. Njė kėshtjellė nė paqe e nė liri, ku tė gjithė punonin e jetonin nė harmoni me njeri-tjetrin. Njė kėshtjellė qė i bindej vetėm njė sovrani tė tmerrshėm: LIGJIT. Njė kėshtjellė qė edhe nė themele, edhe nė mure e bedena nuk kishte gurė, por ligje tė rrepta qė mbanin nė kėmbė fortesėn e madhe tė Mbretėrisė. Njė kėshtjellė qė mbante brenda saj njė Kryekėshtjellar tė zot, tė zgjedhur nga vetė gjiri i saj, njė Mbret, siē ishte Naltmadhnia e Tij Zogu I, mbreti i shqiptarėve. Njė kėshtjellė qė ishte e lidhur fort pas lirisė e tė drejtave themelore tė njeriut, pas pronės e kapitalit privat, e lidhur fort, pas lėvizjes sė lirė tė njerėzve, me njė monedhė tė fuqishme e tė konvertueshme me monedhat mė nė zė tė kohės, sa ishte bėrė edhe e lakmuara e Ballkanit.
Kėto magji bukurie ngjisnin nė mendjen time tė ndezur edhe sikur tė mos kisha dėgjuar rrėfimet e netėve tė fėmijėrisė e mė vonė, diēka nga e kaluara e popullit tim. Edhe sikur historia e pesėmbėdhjetė viteve tė mbyllej nė kulisat e errėta tė shtetit komunist, prapė se prapė fantazia ime e etur pėr tė rrėmuar nė etnogjenezėn e nė historiografinė e kombit tim do tė ma nxirrte nė shteg tė dijes atė periudhė qė shteti paranojak komunist u mundua ta fshehė nė skutat e veta tė errėta. Unė do ta vuaja humbjen e kėsaj kėshtjelle, ashtu siē do ta vuanin mijėra e mijėra shqiptarė qė provuan peshėn e rėndė e tė pėshtirė tė diktaturės. Unė do ta vuaja jo vetėm pėr faktin se isha biri i njė ushtaraku tė pushkatuar nga shteti komunist, por edhe sepse unė, trashėgimtari i tij, pata fatin e keq, ashtu si mijėra e mijėra tė tjerė qė tė jetoja nėn njė trysni tė tmerrshme terrori e persekutimi. E vuajta, sepse nuk pata mundėsinė qė ta njihja nga afėr atė kohė lulėzimi qė tė moshuarit e kujtonin me nostalgji. Megjithėse ajo kėshtjellė ra fizikisht, nė memorjen e historisė sė gjallė tė njerėzve e tė diplomacisė botėrore mbeti e freskėt, madhėshtore. Kjo mė ngushėllonte e mė bėnte tė krenohesha se isha biri i njė treve qė veē nacionalizmit, nuk kishte ideal tjetėr. Kėtu ia vlen tė tregoj njė ngjarje, qė i pėrket njė periudhe para Kongresit tė Lushnjes :
Vendi kėrcėnohej nga vėrshimi i forcave serbe e malazeze. Ahmet Zogu, ndonėse i ri nė moshė, kishte lėnė studimet dhe i ishte pėrkushtuar tėrėsisht mbrojtjes sė vendit. Mėnyra e mobilizimit bėhej nė varėsi tė rrezikut qė kanosej. Kur ky rrezik ishte i madh, thirrja bėhej e pėrgjithshme. Nė raste tė tjera, nga njė pushkė pėr shtėpi. Nė njė rast tė tillė, njė nėnė qė kishte vetėm njė djalė qė po punonte rreth gjysmė ore larg shtėpisė shkoi dhe e thirri tė birin: "Eja nė shtėpi, se Ahmet Beu kėrkon nga njė burrė pėr shtėpi nė saraje!" Djali, qė ishte fort i ri iu pėrgjigj: "Si tė shkoj ? Unė nuk kam opinga." Nėna i kėrkonte tė birit qė tė mos ndahej prej fshatit. Dhe ajo, shkoi te njė fshatar, mori njė palė opinga prej lėkure lope dhe iu drejtua tė birit : " Merri opingat e shyqyr qė u rrite e u bane me ta pasė nevojėn vendi. Bashkohu me shokėt ! Ardhsh me faqe tė bardhė ! "
E tillė ishte edukata familjare e tradicionale midis tė pashkolluarve e tė pashėtiturve, qė dashurinė pėr Atdheun e merrnin sė bashku me qumėshtin e nėnės.
Unė kisha dėgjuar pėr rrethime e shtetrrethime, kisha mėsuar pėr agresione e pushtime moderne, kisha lexuar edhe pėr invazione e diversione, por kėto qė tė gjitha kishin ndodhur nga tė huajt. Ndėrsa tek unė shembja dhe pushtimi kishte ndodhur nga vetė shteti " im ". Ky ishte absurditeti mė i madh i historisė. E ku ishte parė e dėgjuar qė njerėz gjoja nė emėr tė shtetit, tė minonin vetė shtetin? Ku ishte parė e dėgjuar qė vetė shteti tė mohonte tė djeshmen e tij tė ndritur? Dhe kjo ndodhi vetėm nė komunizmin e instaluuar nė vendin tonė prej stepave ruse.
Kėshtu lindėn dhe u rritėn brenda meje kėshtjellė pas kėshtjelle, duke mė dhėnė qendresėn e burrit dhe urtėsinė e plakut, duke mė dhėnė krenarinė e tė qenit bir i kėsaj toke tė (lodhur) e tė munduar nga babarė tė huaj e tiranė vendas. Ajo qė kishte ngjarė me popullin tim, zor se kishte njė tė dytė nė mbarė globin. Njė eklipsim i tmerrshėm tragjik! Jo si ato fenomenet astronomike, qė luhen nė qiellin blu e gri midis bukuroshes hėnė dhe diellit gjigant e fodull.
Nuk do tė mė harrohet njė ngjarje e njerit prej viteve '60. Ishte koha, kur ndodhi eklipsi i diellit. Nė ato vite unė isha i ri. Atėherė mė bėri pėrshtypje njė detaj interesant. Nė qytetin tim ishte pėrhapur fjala se do tė ndodhte diēka e tmerrshme, e zezė, se bota mund tė pėrmbysej e njerėzia do tė shuhej sa tė hapėsh e tė mbyllėsh sytė. Ose universi do tė zhytej nė njė errėsirė tė thellė prej sė cilės nuk do tė dalloheshin mė kufijtė midis ditės e natės, shteteve e kontinenteve, deteve e oqeaneve. Pra tė gjithė tani e mbrapa do tė ishin tė barabartė, nė bashkėjetesė tė pėrjetshme. Natyrisht kjo ishte ana spektakolare e hamendjeve dhe thashethemeve qė qarkullonin gojė mė gojė nė atė qytet tė vogėl bujqėsor. Mė tė padjallėzuarit e mė tė sinqertėt ishin fėmijėt e shkollave, tė cilėt falė mėsuesve tė tyre apo edhe mė tė rriturve tė tjerė kishin parapėrgatitur mjetet pėr t'i bėrė ballė e pėr tė vėshtruar fenomenin e ashtuquajtur "tė kobshėm". Ata, me njė copė xhami tė nxirė nė tym, sapo ndodhi fenomeni i zakonshėm nė orėt e para tė mėngjesit, secili pra, qė e pati njė "armė" tė tillė shikoi diellin ndriēues, tė tkurrur brenda vetvetes rrezet e tė cilit pėrplaseshin pas trupit tė bukuroshes hėnė. Nė ēast vendin e mbuloi errėsira e nė hapsirėn qiellore u shfaqėn ca yje tė zbetė e anemikė. Ata ishin tė pangjashėm me shkėlqimin vezullues tė yjeve qė ishim mėsuar tė shihnim nė netėt e errėta e tė kthjellta me kėnaqėsi e kurreshtje. Vendin e pllakosi njė trishtim i pazakontė dhe dukej sikur njerėzit, kafshėt, pemėt, kodrat, malet, lumejt, detet e oqeanet, ishin pėrkulur pėrpara hijerėndės hėnė, duke lypur mėshirė qė tė spostohej e tė lejonte rrezet jetėdhėnse tė diellit qė t'u rikthente bukurinė e shkėlqimin e mėparshėm. Ata i premtonin se, tani e mbrapa ajo do tė gėzonte adhurimin e gjithėēkaje prej rruzullit tokėsor dhe do tė kishte bekimin e tyre tė pėrjetshėm
Atė mėngjes tė frikshėm e magjepsės, dy gjigantėt e qiellit u pajtuan. Bota u bė pėrsėri ajo qė ishte mė parė. Detet, shtetet, kontinentet vunė gurėt e sinorėve tė tyre nė vendin ku qenė para "katastrofės". Gjithēka u bė si mė parė. Thashethemet heshtėn, u dogjėn e prej hirit tė tyre,buroi gazi e humori. Por ajo ēka mė bėri tė mendohem e tė futem nė tė thella ishte njė dialog interesant, tė cilin unė do tė mundohem ta sjell para jush tė vėrtetė, siē e kam dėgjuar e pėrjetuar nė atė kohė. E pėrsėris, ky dialog nuk ėshtė truk i sajuar pėr efekte tė jashtme, as pėr fabulėn e rrėfimit. Tė nesėrmen e ndodhisė, nė sektorin ku punoja, njė anėtar partie kishte ndezur njė debat tė zjarrtė, plot emocion. Nė njė moment euforie ai tha : " Ore, e patė , desh mbaruam dje ! " Dikush vuri buzėn nė gaz dhe qetėsisht tha : "Jo, nuk ėshtė kaq tragjike sa e bėni ju." dhe tentoi tė shpjegonte fenomenin astronomik. Por ai e ndėrpreu duke i mėshuar zėrit me forcė : "Tragjike e shkuar tragjikes ! Se po tė mos kishte dhėnė urdhėr "I MADHI" nė Tiranė, Shqipėria u pėrmbys, e hėngri dreqi dje!" Kaq u desh qė tė plaste gazi. Ai u hutua nga ilariteti qė shpėrtheu prej naivitetit tė tij. Nė njė situatė tė tillė, i nxehur tej mase, ai shpėrtheu : " Mos qeshni, mos qeshni ! Kjo ėshtė e vėrtetė se ne i marrim vesh mjaft gjėra pėrpara jush. Kėto gjėra janė sekret, por unė jua thashė shoqėrisht. Thonė se sinjalin e kishin dhėnė ato tė Sigurimit tė Shtetit, se si sigurimi ynė nuk ka nė botė. Thuhet se kėtė tragjedi e kishin pėrgatitur imperialistėt amerikanė nė bashkėpunim me revizionistėt sovjetikė e jugosllavė. Unė nuk e di plotėsisht se si do tė ndodhte mėnxyra e madhe, po njė gjė e di mirė : Me tė marrė vesh I MADHI nė Tiranė dha urdhėr qė errėsira tė kalonte shpejt dhe asgjė tė mos i ndodhte popullit tonė, tė cilin Ai e "donte" aq shumė. Dhe me tė vėrtetė ashtu ndodhi. E ju qeshni se ju duket e pabesueshme."
E lemė kėtė dialog, qė me naivitetin e tij, tė na tregojė se si propaganda e kohės kėrkonte t'u mbushte mendjen njerėzve se jo vetėm dukuritė qė janė produkt i mendjes dhe dorės sė njeriut, por edhe fenomenet e natyrės, kur kishin pasoja negative, i pėrgatisnin armiqtė e brendshėm e tė jashtėm. E kur kėto fenomene kalonin pa pasoja, meritat i atribuoheshin "TĖ MADHIT", Partisė e njerėzve tė saj.
Sot pas dyzet e ca vjetėsh kur mė kujtohet ky episod, pyes me plot gojėn vetveten dhe tė tjerėt : "Nėse eklipsimi i diellit me hėnėn ndodhi pėr pak ēaste, po me popullin shqiptar ē'ndodhi pėr pesėdhjetė vjet ? Kush ua eklipsoi lirinė, jetėn dhe ėndrrat shqiptarėve?" Kėto pyetje, qė sigurisht kanė edhe retorikė brenda unė do tė kisha dėshirė qė t'i bėja dje, qė tė bėja paralelizėm mes eklipsit astronomik dhe atij komunist. Them kėshtu pasi dua tė shfaq e tė bėj njė shenjė refleksioni pėr atė qė nuk bėmė tė gjithė ne pėr tė afruar mė shpejt pranverėn e demokracisė, ndonėse pati mjaft nga ata qė guxuan, qė u sakrifikuan, qė u persekutuan. Mbarė populli pėrjetoi eklipsin e gjatė tė jetės nga sistemi komunist. Do tė kishte qenė vėrtet njė mrekulli sikur dje, nga ato frėngji tė ngushta e tė errėsuara tė botės sonė, tė mund tė lėshonim dallėndyshet e dyshimeve tona, nė atė kohė kur eklipsi komunist ushtronte sundimin e vet mbi jetėn shqiptare, qė tė pėrshpejtonim kėshtu zhdukjen e epidemisė sė kuqe dhe afrimin e proceseve demokratike. Megjithatė unė ngushėlloj veten, qė tė paktėn nuk hodha lule nė prehrin e diktaturės dhe pėrballova me dinjitet gjithė persekucionin qė ushtrohej nga ai sistem ndaj meje, si bir i njė armiku tė tij. Veē kėsaj, unė kisha, si nė pėllėmbė tė dorės, tė gjithė biografinė e rrethit tim familjar, farefisnor, e pėrse jo, edhe mė gjerė.
Por ky shpirt i plagosur, ky zė rebelues ishte brenda vetvetes, i paaftė tė klithte me gjithė forcėn e shpirtit mbi murin brutal tė diktaturės. E ushtima e kėtij zėri tė shkonte vesh mė vesh e tė trokiste nė mendjet e fjetura, si njė piskamė epike, pėr tė dhėnė alarmin e zgjimit, pėr tė ndaluar vrasjet, terrorin e syrgjynosjen e njerėzve tė pafajshėm.
Sidoqoftė, eklipsi ishte aty, nė mesin tonė, i ulur kėmbėkryq, bash nė logun e mendjeve dhe ėndrrave tė gati tre milion shqiptarėve, ashtu i zi nė ngjyrė e gjysmėshekullor nė kohė!
Shumėkush thotė se ai filloi nė vitin '44, atėherė kur Shqipėria u ēlirua nga pushtuesit e Luftės sė Dytė Botėrore, e kur njė pushtues tjetėr, mė i sofistikuar nė mjete e nė qėllime u zuri vendin pushtuesve tė huaj tė dukshėm.
Ishte pushtimi sllavo-komunist, qė ushtrohej nga njė sistem i egėr e ēnjerėzor. Po unė do ta kundėrshtoja kohėn e fillimit tė kėtij eklipsi, duke dashur tė hedh njė trajektore mendimi e arsyetimi edhe pas kurrizit tė vitit '44. Zanafilla e tij ka nisur qė nė 7 prillin e vitit 1939, pėr tė vazhduar mė tej me 8 nėntorin e vitit 1941, atėherė kur u krijua edhe gjėmėmadhja Partia Komuniste Shqiptare.
Tashmė dihet botėrisht se si u krijua dhe u manipulua nga diktatori, nėn drejtimin e emisarėve jugosllavė M. Popoviēi e D. Mugosha me shokė. Qė atėherė nisi ajo strategji e hollė, me mėnyrat mė makiaveliste tė mundjes sė kundėrshtarit dhe tė marrjes sė pushtetit absolut.
Nuk janė tė pakta dėshmitė e gjalla tė kohės, ku vetė dėshmitarė okularė tė luftės e mė pas, rrėfejnė me rrėqethje pėr pabesitė mes drejtuesve tė lartė tė ish - Partisė Komuniste deri edhe pėr zhdukjen fizike tė liderėve demokratė me synimin e largėt qė ata tė mos ishin pengesė pėr t'u ngjitur nė majat e larta tė pushtetit tė ri. Mua nuk do tė mė harrohen edhe disa sajesa qė shfaqeshin si kėngė partizane, tė krijuara nė euforinė e "fitoreve" tė ashtuquajtura mbi armiqtė. Njė i moshuar nga Dibra duke folur pėr kėto dukuri, ka treguar se nė njė zonė atje, Partizanėt pasi kishin ushtruar terror mbi tė gjithė krahinėn, kishin vrarė shumė dibranė e djegur mjaft shtėpi. Ai theksoi se nė kėtė kohė nė Dibėr nuk kishte kėmbė okupatori tė huaj. Sulmi ishte ndėrmarrė mbi bashkėkombėsit vetėm sepse mendohej qė kėto krahina nuk pajtoheshin me idetė komuniste e internacionalizmin e tyre, qė i ēonte drejt vėllazėrimit me komunistėt jugosllavė, nė luftė me tė cilėt kishin derdhur gjak tė pafajshėm nė mbrojtje tė trojeve tė tyre. E pikėrisht pas betejave tė tilla mblidheshin e festonin kėto lloj " fitoresh " dhe i shoqėronin me kėngė, qė e rėndonin tej ēdo mase dinjitetin e zonės ku kryheshin masakrat. Dibrani ne fjalė kujton vargjet neveritėse : " Hidhe moj hidhe kėmbėno!/ se ... ia .... nėnėno. "
Natyrisht, nė vargun e dytė m'u desh tė ndėrhyj, pasi edhe pse ma dėgjoi veshi, dora nuk ma shkruan atė fjalė banale ashtu siē e pėrdornin ata paturpėsisht. Episode tė tilla tregohen edhe nė zona tė tjera, nė rrethet e Matit, Mirditės etj. Dhe kjo ndodhte pikėrisht nė ato zona qė demografia e nacionalistėve dhe papajtueshmėria me idetė komuniste ishte shumė e madhe. Po ashtu aty ruhej njė respekt e dashuri e veēantė pėr vitet e qeverisjes se Mbretit Zog I.
Jo pa qėllim edhe Kongresi famėkeq i Pėrmetit mori vendimin antihistorik, antikombėtar e antikushtetues qė pas majit tė vitit '44 nuk do tė njihte jo vetėm pronė e pasuri, po ajo ēka ishte mė absurdja do tė ndalonte kthimin nė atdhe tė krijuesit tė shtetit shqiptar NMT, Mbretit Zog I, dhe tė familjes mbretėrore.
Me kėtė farsė tė re antikombėtare e antinjerėzore pushteti i ri " popullor " i dalė prej grykės sė pushkės e tė gjakut tė derdhur nga vėllezėrit bashkėkombės tė njė gjuhe, synonte tė hiqte qafe njė herė e mirė pengesėn kryesore tė karrierės sė tij gjakatare, siē ishte NMT, Zogu I, i cili jo vetėm gėzonte respektin legjitim tė popullit, por kishte njė autoritet tė padiskutueshėm e aftėsi drejtuese tė jashtėzakonshme.
Mė pas do tė vinte gjuetia e shtrigave jo vetėm kundėr nacionalistėve zogistė e ballistė, por edhe brenda llojit tė tyre ndaj ēdo zėri rebelues, qė ngrihej ndaj mbrapshtive tė panumėrta qė pillte mendja e Satanait.
Regjimi i ri sllavo - komunist do ta fillonte jetėn e vet me krime monstruoze, duke u zhytur ēdo ditė e mė shumė nė llumin e tradhtive e tė pabesive, duke shėnuar njė epokė tė re pushtimi mė makabėr se ato tė tė gjithė pushtimeve tė huaja tė mėparshme....
___________________________
08 May 2005
___________________________
Vazhdon prezantimi i kandidatėve tė LZHK nė Tiranė, Korēė dhe Mat
Mbreti shpall nė Korēė kandidatėt e LZHK
Mes entuziazmit tė qytetarisė korēare Mbreti ka deklaruar emrat e kandidatėve Adhon Polena, Koēi Petriti, Maksi Ceci, Kujtim Satka, Petrit Kutrolli dhe Yllson Ibrahimllari. Merrnin pjesė nė kėtė prezantim edhe Spahiu, Buxhuku e Ndregjoni
Editorial
Bllofi 97-karatėsh!
Nga Gjergj Thanasi
Njė kongres i tėrė u vu nė shėrbim tė kumarxhiut Nano pėr tė llahtarisur shqiptarėt, qė ta votojnė pėr herė tė tretė njė tmerr pa fund si tė keqen mė tė vogėl krahasuar me "fundin e tmerrshėm" me emrin Berishė. Nano-kryeministrit tonė i shkon shumė bllofi. Ai e njeh mirė popullin e tij tė pėrbėrė nga njerėzit e rinj, qė ia la trashėgim burri i drejtoreshės sė institutit, ku punonte para se tė bėhej kryeministėr. Popullin e tremb lugati i anarkisė disamujore me zjarre, gjobėvėnie, pengmarrje dhe mijėra tė vrarė e tė plagosur. Veēanėsisht, fshatarėsia jonė fermere nuk mund tė trembet edhe nė vitin 2005 si nė vitin 1991, kur fshatarėsinė kooperativiste e trembėn me "kthimin e beut dhe agait", e kėrcėnuan me uri e mungesė buke tė bėrė me miell misri hibrid. Njė vit mė vonė katundaria shqiptare e harroi bukėn e misrit dhe i besoi shtatė llojeve tė bukės, qė ofronte opozita e atėhershme.
Sot kumarxhiu e ka vėshtirė t'i trembė shqiptarėt me "gogolin" Berishė, me varre, Otranto e Zanėcaushėr. Ai, edhe po tė dojė, edhe po ta ndihmojnė padronėt me zyra nė Kifisia tė Athinės, nuk mund tė prodhojė anarki disa mujore. Qė tė bėsh trimin, duhet t'i kesh efiēiente organet e diktaturės! Po, Nano-djali, a i ka? Them se jo. Ushtri-zeza (mė pikon zemra kur pėrdor kėtė fjalė), nuk ruan dot depot me agjentė kimikė, e jo tė shtypė, ta zemė, njė revoltė tė mundshme anti-Nano.
Policia aspak profesionale, nuk ēon dot njė autoblindė zvicerane "PIRAHA 1" pėr reprezalje nė Lazarat, sepse i defektohet rrugės, e jo mė tė sigurojė Nanon deri nė Kakavijė!!!
Metistėt, (ende nė pika kyēe nė policinė shqiptare), do tė paralizonin ēdo tentativė reprezaljeje, urdhėruar nga paranojaku.
SHISH-i nuk mund t'i sigurojė kryetarit tė vet as vjedhen e numėrit tė nevojshėm tė votave, qė e motra tė bėhet deputete, jo mė t'i sigurojė Nanos votat pėr kryeministėr e president.
Pėrsa i pėrket banditėrisė, (qė e bėri kryeministėr mė 1997 dhe i siguroi eskortė mė 14 shtator), ajo ėshtė duke u vetasgjėsuar me larje hesapesh, nga Tropoja e deri nė Vlorė, nga Klodi i Durrėsit e deri tek ēobenjtė e Korēės.
Bllofistit Nano, deri tani i ka ecur bllofi sepse ka pasur pėrballė zotin Berisha.
Hyrja e LZHK-sė dhe e Mbretit Leka I nė garėn elektorale, e komplikon lojėn bllofuese tė Nanos. Simboli i nacionalizmės shqiptare, shkolluar nė Sand'hurst tė Anglisė, me pėrvojė tė ēmueshme mes antikomunistėve nė xhunglat e Laosit, nė miqėsi me gjeneralin e shquar Strosner tė Paraguajit, nė luftė me mercenarėt Kastristė nė periferi tė Salisberit tė Rodezisė, nuk e ha sapunin pėr djathė. Mbreti nuk lejon qė Nano ta "ndajė" Shqipėrinė si Qipro, as ta pėrgjakė e pėrēajė si Libanin.
Gjithsesi, organet e specializuara tė diktaturės po mundohen ta neutralizojnė LZHK-nė...
Sado ta gėnjejė mendja pelivanin Nano, shqiptarėt nuk i tremb dot me gogolin e vitit 1997.
Amerikanėt, pas pėrkrahjes e bashkėpunimit, qė mafia kryeministrore i ofron terrorizmit nė portet shqiptare (shiko nė internet noticien e US COAST GUARD), nuk do t'i venė helikopter nė dispozicion. Loja ka mbaruar. Ka ardhur koha qė Nano t'ia mbathė pėr nė ishullin turistik tė Mykonos-it tė preferuar familjarisht nga familja Nano. Meqė ra rasti, kujtoj se Mbreti Leka premton rivendosjen e dėnimit me vdekje, ndėr tė tjera, edhe pėr vrasėsit e nėpunėsve tė shtetit.
Azem Hajdari ishte nėpunės i shtetit dhe i zgjedhur i popullit. Disa nga vrasėsit e tij janė nė varr, disa nė burg, disa nė pushtet. Pra gogoli 1997 nuk tremb viktimat e atij viti tė mbrapshtė, por kriminelėt dhe pėrfituesit e vitit 1997.
Kryesore
Vazhdon prezantimi i kandidatėve tė LZHK nė Tiranė, Korēė dhe Mat
Mbreti shpall kandidatėt e LZHK nė Korēė
Mes entuziazmit tė qytetarisė korēare Mbreti ka deklaruar emrat e kandidatėve Adhon Polena, Koēi Petriti, Maksi Ceci, Kujtim Satka, Petrit Kutrolli dhe Yllson Ibrahimllari. Merrnin pjesė nė kėtė prezantim edhe Spahiu, Buxhuku e Ndregjoni
Kandidatėt e LZHK Korēė
Adhon Polena
Maksi Ceci
Kujtim Satka
Koēi Petriti
Petrit Kutrolli
Yllson Ibrahimllari
Korēė - Mbreti Leka ka marrė pjesė personalisht nė ceremoninė e prezantimit zyrtar tė kandidatėve tė LZHK-sė nė qytetin e Korēės. Nė njė ceremoni tė organizuar nga strukturat lokale tė LZHK Korēė, tė zhvilluar tė shtunėn e kaluar dt.7 maj 05, Mbreti Leka ka deklaruar nė Korēė kandidaturat qė do tė pėrfaqėsojnė LZHK-nė nė kėto zgjedhje. Mes entuziazmit tė qytetarisė korēare Mbreti ka deklaruar emrat e kandidatėve Adhon Polena, Koēi Petriti, Maksi Ceci, Kujtim Satka, Petrit Kutrolli dhe Yllson Ibrahimllari. Prezantimi i tyre u bė nė njė nga sallat mė tė bukura tė qytetit tė Korēės nė prani tė mjaft qytetarėve korēarė e pėrkrahėsve tė kėsaj lėvizjeje. Nė kėtė prezantim merrnin pjesė nga LZHK-ja nė qendėr edhe z.Eqerem Spahiu, z.Gjergj Buxhuku, z.Nevruz Ndregjoni e tė tjerė drejtues.
Duke folur pėr kandidatėt, oratorėt theksuan vlerat intelektuale tė gjithsecililit prej tyre si dhe aktivitetin e derisotėm nė politikė e sidomos pėr komunitetin korēar. Njė shpalim tė objektivave tė LZHK-sė e bėri analisti e specialisti i ekonomisė z.Gjergj Buxhuku, i cili theksoi se ekonomia kombėtare deri mė sot ėshtė rrėnuar qėllimisht e prandaj ėshtė njė domosdoshmėri jetike ndryshimi i kėtij kursi antishqiptar. Edhe z.Eqerem Spahiu, duke folur pėr traditat korēare theksoi se ajo ka qenė mjaft e lidhur me tė gjitha lėvizjet kombėtare dhe prandaj ka qenė njė ndėr shtyllat e ndėrtimit tė monarkisė shqiptare. Ai ka evokuar fakte historike e personazhe tė ndryshme tė monarkisė si ministra, kryeministra, regjentė e kryetarė parlamenti nga krahina e Korēės, tė cilėt kanė njė kontribut tė paēmueshėm nė historinė shqiptare.
Pas prezantimit entuziast nė Korēė, mė pas drejtuesit e LZHK-nė kanė shkuar nė qytezėn e Voskopojės ku kanė drekuar nė njė nga restorantet mė tė mira tė asaj zone. Ky prezantim qė iu bė kandidaturave tė rrethit tė Korēės me prezencėn e Mbretit Leka, vjen nė radhė pas atyre nė Kavajė, Berat e Kukės. Nė ditėt nė vazhdim krerėt e Lėvizjes do tė vazhdojnė prezantimin nė tė gjithė qarqet e vendit. Tashmė pėrcaktimi i kandidaturave ėshtė nė momentet e fundit dhe fushata elektorale po i afrohet pikut tė saj, ēka kėrkon domosdoshmėrisht njė angazhim me tė gjitha fuqitė tė tė gjithė anėtarėve tė Lėvizjes.
Korresp. "Atdheu"
Prezantohet kandidati i LZHK-sė pėr zonėn 44 elektorale nė Tiranė
Princi Leka, vizitė nė qytezėn e Vorės
Princi Leka ka shfrytėzuar kėto ditė pushimi tė Akademisė sė Sand'hėrstit pėr tė zhvilluar disa takime me pėrkrahėsit e LZHK-sė nė disa zona tė vendit, si edhe pėr tė prezantuar disa nga kandidatėt e LZHK-sė. Kėshtu ai ka marrė pjesė nė prezantimin e kandidatit tė LZHK-sė nė qytezėn e Vorės, zona 44, nė njė takim tė zhvilluar tė enjten e kaluar (5 maj), ku morėn pjesė mjaft pėrkrahės tė kėsaj lėvizjeje e pėrfaqėsues tė forcave politike tė LZHK-sė. Nė kėtė takim ėshtė hedhur mesazhi se tashmė Shqipėria kėrkon njė politikė mė kombėtare e cila nė thelb tė saj tė synojė ngritjen e dinjitetit tė shqiptarėve, qė si kusht primar kėrkon shporrjen e varfėrisė dhe futjen nė rrugėn e zhvillimit. Oratorėt e ndryshėm si edhe eksponentė tė LZHK-sė kanė folur pėr programin dhe alternativėn e kėsaj lėvizjeje si dhe i kanė bėrė thirrje elektoratit qė tė mbėshtesė masivisht ndryshimin politik qė kėrkon tė sjellė kjo nismė politike e Mbretit Leka.
Gjatė kėsaj kohe tė gjatė tranzicioni 15-vjeēar, partitė politike qė kanė pasur pushtetin nuk kanė ndryshuar nė sens pozitiv jetėn e shqiptarėve, sipas rrjedhave tė pėrgjithshme botėrore, pėrkundrazi, e kanė kthyer gjithnjė e mė mprapsht rrugėn e historisė. Prandaj ėshtė domosdoshmėri ndryshimi i kėtij kursi, theksuan oratorėt. Duke folur pėr programin e LZHK dhe pėr simbolin e saj Mbretin Leka, politikanėt drejtues tė LZHK-sė kanė evokuar kohėn e Mbretėrisė shqiptare tė Zogut I, si njė periudhė bollėku e lirie, ku shqiptarėt kishin dinjitet tė pakrahasueshėm me shtetet qė i rrethonin. Nė kėtė sens LZHK do tė synojė tė ngrejė nė njė vend tė merituar emrin e Shqipėrisė e tė shqiptarėve, duke e nxjerrė nga lista e zezė e trafiqeve dhe korrupsionit, si dhe nga lista e vendeve siē quhen gjysmė tė lira. Oratorėt pėrmendėn me kėtė rast pėrvojėn bullgare tė Mbretit Simeon II, i cili me tė ardhur nė pushtet, preu lidhjet e politikės me krimin, dhe kėsisoj realizoi anėtarėsimin e Bullgarisė nė NATO, nė vendet Shengen dhe parashikohet qė nė 2007-ėn Bullgaria tė anėtarėsohet plotėsisht nė BE. Edhe nė Shqipėri mund tė pėrsėritet kjo pėrvojė, - ishte konkluzioni i oratorėve.
Ndėrsa kandidati pėr deputet nė zonėn 44 tha se kandidonte pėr shkak se si bir i kėsaj zone, ai dėshironte t'i sillte njė ndryshim realitetit ekzistues dhe se puna e tij do tė ishte nė shėrbim tė familjes, shoqėrisė dhe kombit shqiptar.
Ky prezantim i kandidatit tė zonės 44 ėshtė i pari qė bėhet nė rrethin e Tiranės dhe ishte njė shans fatlum qė nė tė mori pjesė edhe Princi Leka, i cili me emrin e tij ngjalli emocione tė natyrshme nė qytetarėt qė morėn pjesė nė kėtė tubim.
"Atdheu"
Princi Leka, takime nė zonėn e kandidatit Murat Basha
Mat - Princi Leka ka shfrytėzuar disa ditė pushimi tė shkollės pėr tė marrė pjesė nė disa takime me sfond elektoral nė favor tė LZHK-sė dhe nė kėtė kuadėr ai ka marrė pjesė nė prezantimin e kandidatit tė LZHK-sė nė Mat, z.Murat Basha. Gjatė njė takimi tė zhvilluar me pėrkrahėsit e Lėvizjes nė kėtė krahinė nė qytezėn e Klosit, Princi Leka ka folur pėr vlerat e LZHK-sė si forcė politike dhe pėr ndryshimin qė ajo kėrkon t'u sjellė shqiptarėve. Duke folur para patriotėve tė vet matjanė, Princi ka bėrė thirrje qė nė kėto zgjedhje tė mbėshtetet fuqimisht LZHK dhe kandidati i saj nė kėtė zonė z.Murat Basha. Nė lidhje me programin e LZHK-sė Princi Leka ka theksuar sė LZHK ėshtė njė nismė politike me taban thellėsisht kombėtar dhe qė synon nė finale qė emri i shqiptarėve tė jetė dinjitoz nė botė, e jo tė nėpėrkėmbet siē ndodh sot.
Mė pas nė kėtė takim ku morėn pjesė mjaft qytetarė tė kėsaj zone, kryesisht pėrkrahės e anėtarė tė PLL, por edhe pa parti, folėn me radhė drejtuesit e tjerė tė kėsaj lėvizjeje nga strukturat lokale, tė cilėt bėnė njė pasqyrim tė ideve dhe programit lokal tė kandidatit tė LZHK dhe cilat ishin objektivat e tyre elektoralė.
LZHK nė kėtė zonė tė Matit konkurron me njė prej figurave mė tė njohura tė PLL z.Murat Basha, i cili ėshtė njė ndėr kandidatėt potencialė pėr tė fituar direkt nė zonė, qoftė pėr shkak tė vlerave tė tija si kandidat, qoftė pėr shkak tė origjinės sė tij nga kjo zonė si dhe pėr shkak tė karakteristikave atdhetare e antikomuniste qė paraqet kjo zonė elektorale.
Kjo vizitė e Princit Leka i dha njė shtysė tė re aktivitetit tė strukturave tė PLL e LZHK nė kėtė zonė, tė cilat kanė filluar tė funksionojnė qė prej disa ditėsh, megjithėse ende nuk ėshtė shpallur zyrtarisht fushata elektorale, e cila siē dihet me ligj duhet tė fillojė njė muaj para datės sė zgjedhjeve.
Korresp. "Atdheu"
Politika
Deputeti Spahiu do tė ngrejė nė parlament ēėshtjen e rrugės Kukės - Peshkopi
Spahiu: Ku kanė shkuar fondet e rrugės Dibėr-Kukės
Pėr ēėshtjen delikate tė fondeve tė rrugės Kukės-Peshkopi, kryetari i PLL dhe njėkohėsisht deputet i LZHK-sė z.Eqerem Spahiu, do tė kėrkojė nė parlament njė seancė pyetjesh me ministrin e rrugėve z.Spartak Poēi, e cila parashikohet tė zhvillohet nė ditėt e ardhshme, para mbylljes sė kėtij sezoni parlamentar. Nė kėrkesėn e z.Spahiu kėrkohet tė deklarohet shuma e fondeve tė pėrdorura pėr mirėmbajtjen e rrugėve kombėtare gjatė viteve 1991-2005, dhe ē'ėshtė mė e rėndėsishmja, cila ka qenė shuma e planifikuar pėr mirėmbajtjen e rrugės Kukės-Peshkopi? Siē dihet kjo arterie e rėndėsishme e zonės verilindore tė shtetit shqiptar ėshtė lėnė nė pikė tė hallit nga indiferenca dhe keqdashja qeveritare. Kjo rrugė ėshtė ndėr mė tė vjetrat qė janė ndėrtuar nė 50-vjetėshin qė shkoi, (punimet e saj kanė nisur nė 45-ėn), por duke qenė se krahina qė ajo pėrshkonte nuk ishte mbėshtetėse e regjimit komunist, ajo u la mbas dore, ndėrsa nė 15 vitet e tranzicionit, i njėjti qėndrim ka vazhduar tė mbahet nė mėnyrė tė pashpjegueshme. Gjithė politikanėt qė kanė kėrkuar votėn e banorėve tė atyre anėve, kanė pasur nė listėn e premtimeve, restaurimin dhe funksionalizimin e asaj rruge, por ky ka qenė njė premtim i pambajtur. Kjo rrugė nė hartė rezulton njė rrugė nacionale, por nė fakt ajo gjysmėn e vitit ėshtė e pakalueshme, ndėrsa kohėn tjetėr ajo nuk ėshtė mė shumė se njė rrugė fshati tė rėndomtė siē janė nė krahinat e zonat e deputetėve socialistė nė jug tė vendit.
Dihet se rregullimi i asaj rruge do ta lehtėsonte mjaft komunikimin e banorėve tė krahinave Has, Kukės, Dibėr me Tiranėn, mėgjithatė asgjė nuk ėshtė bėrė gjatė gjithė kėtyre viteve. Ēka ėshtė mė e rėnda, fondet e deklaruara pėr atė rrugė nuk dihet sesi janė pėrdorur dhe deri mė sot ėshtė mbajtur njė heshtje e plotė rreth tyre.
Pikėrisht pėr tė nxjerrė fakte rreth kėtyre problematikave, kryetari i PLL ka kėrkuar kėtė seancė pyetjesh me ministrin qė pėrgjigjet direkt pėr to, tė famshmin Spartak Poēi qė thuhet se ėshtė inxhinjer rrugėsh dhe i lidhur me shumė firma ndėrtimi e firma rrugėsh.
"Atdheu"
Ja kėrkesa e depozituar nė sekretarinė e Kuvendit
Spahiu: Rruga Kukės-Peshkopi, tė jetė rrugė e standardeve kombėtare
REPUBLIKA E SHQIPERISE
KUVENDI
Grupi Parlamentar "Lėvizja pėr Zhvillim Kombėtar"(LZHK)
Tel: 042 21 202
Tiranė mė 06.05.2005
Nr....... Prot.
Lėnda: Kėrkesė pėr seancė pyetjesh me ministrin e Transporteve dhe Telekomunikacionit, z.Spartak Poēi
Z.Servet Pėllumbi
Kryetar i Kuvendit
Mbėshtetur nė nenin 80 tė Kushtetutės sė Republikės sė Shqipėrisė dhe nenin 90 tė Rregullores sė Kuvendit tė Republikės sė Shqipėrisė, kėrkoj seancė pyetjesh me Ministrin e Transporteve dhe Telekomunikacionit, z.Spartak Poēi, pėr kėto ēeshtje:
1.Cilat kanė qenė fondet e pėrdorura pėr mirėmbajtjen e rrugėve kombėtare gjatė viteve 1991-2005, dhe nga kjo shumė, sa kanė qenė tė planifikuara dhe janė pėrdorur pėr mirėmbajtjen e rrugės Kukės-Peshkopi?
2.Ēfarė ka bėrė qeveria pėr ta kthyer rrugėn Kukės-Peshkopi, tė qarkullueshme nė tė gjithė gjatėsinė dhe gjatė gjithė vitit, sipas standardeve tė rrugėve kombėtare dhe kur mendoni se qeveria do ta realizojė njė gjė tė tillė?
Deputeti
Eqerem SPAHIU
Letėr e z.Dan Redford i NDI-sė, pėr kryetarin e PLL Spahiu
NDI - PLL, bashkėpunim i suksesshėm
Z.Eqerem Spahiu,
kryetar i Partisė Lėvizja e Legalitetit,
I nderuar z.Spahiu
Me anė tė kėsaj letre dhe ne emėr tė National Democratic Institute for International Affairs nė Shqipėrisė, ju falenderoj pėr vlerėsimin e mirė tė seminareve tė zhvilluara pėr pėrimin "Njė anėtar - Njė votė", nė zbatim tė Memorandumit tė Mirėkuptimit.
Gjithashtu ne dėshirojmė tė falenderojmė tė gjithė drejtuesit lokalė tė Partisė Lėvizja e Legalitetit pėr ndihmesėn e gatishmėrinė nė organizimin dhe pjesėmarrjen aktive nė seminaret e zhvilluara, si dhe pėr plotėsimin e kėrkesave logjistike, tė cilat padyshim kanė ndikuar pozitivisht nė arritjen e qėllimit tonė tė pėrbashkėt. Veēanėrisht do tė doja tė pėrmendja rolin e pazėvendėsueshėm organizues tė z.Artan Tujani, Sekretatit tė Pėrgjithshėm tė partisė suaj.
Ne dėshirojmė qė dijet e marra nė seminaret e deritanishme tė shėrbejnė nė tė ardhmen pėr tė arritur qėllimin e lartė final, zbatimin e sistemit "Njė anėtar - Njė votė" brenda tė gjitha niveleve tė partisė suaj.
Do tė isha shumė i lumtur qė tė ruanim tė njėjtėn frymė pozitive bashkėpunimi edhe nė tė ardhmen pėr tė pėrmbushur edhe fazet vijuese tė Memorandumit tė Mirėkuptimit.
Me pėrshėndetje tė pėrzemėrta
Sinqerisht
Dan Redford
Kėshilltar i lartė pėr partitė politike dhe zgjedhjet
NDI/DGA Consortium, Shqipėri
Analiza
Krimi i ndėshkueshėm i privatizimit tė Albtelecom-it
Nga Astrit Kola
Pardje, Anastas "Mikojan"-Angjeli, ndryshe nga armeni stalinisto-hrushovian qė tė paktėn nuk na grabiti, pėrveēse na dha disa thėrrime nga ato tė KNER-it dhe Kampit Socialist - ka vendosur tė na grabisė nė fund tė mandatit tė pseudomaxhorancės, duke zhvilluar tenderimin e privatizimit tė "Albetelecom", ku si pretendent mbeti njė konkurrent i vetėm, "Turk Telecom", i cili ka ofruar pėr Albtelekomin njė ofertė prej 120 milionė eurosh, duke e lėnė mjaf tė kėnaqur komisionin e Angjel-Nanos.
Janė tėrhequr nė momentin e fundit nga gara dhe nuk kanė sjellė asnjė ofertė, "Telecom Sllovenia" dhe kompania koreano-jugore "Samsung".
Angjeli ėshtė shprehur i lumtur nė fund tė tenderit: "Ju mund ta bėni vetė konvertimin dhe tė shikoni se oferta shkon nė 150 milionė dollarė, ē'ka ėshtė njė vlerė e mirė pėr Albtelekomin".
Por komisioni nano-angjelist ka deklaruar se do tė shfrytėzojė hapėsirėn kohore prej dy javėsh pėr tė dhėnė vendimin pėrfundimtar, ēka, sipas Angjelit, do tė pėrdoret "... pėr tė vlerėsuar ofertėn financiare dhe atė teknike...".
Mendohet se bashkė me "Albtelecomin" tė jetė shitur edhe liēensa e operatorit tė tretė celular, ndonėse Angjeli hesht pėr kėtė pazarllėk tė ndyrė.
Gjigandi shqiptar i telefonisė fikse, i cili zotėron pozicion monopol nė tregun tonė, tashmė ėshtė projektuar tė falet pėr dy kacidhe, nė kundėrshtim edhe me qėndrimin kundėr tė opozitės, e cila me tė drejtė e konsideron kėtė nxitim pėr privatizimin e sektorėve strategjikė, si mundėsi plaēkitjeje tė pasurisė kombėtare dhe pėrfitimi financiar dhe politik tė shitėsve nė pushtet, duke shpėrfillur konsensusin politik pėr strategjinė e privatizimit.
Rreth ofertės sė Samsung-ut jug-korean pėr privatizimin e "Albatelecom", para disa kohėsh u hodhėn dyshime nga eksperti shqiptaro-amerikan Geri Kokalari, dyshime qė lidheshin me vėrtetėsinė e synimit tė operimit tė saj nė kėtė sipėrmarrje.
Tė dhėnat ekonomiko-financiare saktėsojnė se xhiroja vjetore e "Albtelecom" ėshtė rreth 120 milion euro dhe se oferta e vetme e konsorciumit turk nuk ėshtė mė e vlefshme se 10 % e aseteve tė kėsaj kompanie, ēka dėshmon se privatizimi i monopolistit tė telefonisė fikse nė tregun shqiptar me shifrėn e ofruar, nuk ėshtė veēse njė vjedhje e pastėr. Ndėrkohė qė "Albtelecom" ėshtė kompani me fitim tė lartė, do tė ishte krim qė tė privatizohej me shifra tė cilat vetshlyhen brenda 5 vjetėve, pasi nuk gjendet kurrfarė norme e tillė fitimi nė botė. Dhe kjo sepse megjithė vjedhjet e raftėve nanoistė, fitimi bruto i kompanisė Albtelekom gjatė vitit 2004 ka qenė afėrsisht 1.9 miliardė lekė dhe se borxhet qė debitorėt kanė kundrejt "Albtelecom", kapin shifrėn e 1.8 miliardė lekėve.
Nė njė shkrim tė saj, e pėrditshmja "TemA" ofron njė vlerėsim tronditės teksa nėpėrmjet njė krahasimi mtė thjeshtė thekson: "Pėr tė parė se i ēfarė niveli ka qenė abuzimi me shitjen e kompanisė "Albtelecom", mjafton tė bėhet njė krahasim me mėnyrėn sesi ėshtė shitur kompania shtetėrore e Telekomit nė Malin e Zi fqinj. Edhe pse ky vend renditet si njė ndėr vendet mė tė korruptuara nė Europė, tenderi pėr kompaninė e telefonisė fikse ka qenė mė i ndershėm. Konsorciumi hungarez "Matav" ka blerė para pak kohėsh vetėm 51 pėrqind tė aksioneve me njė shumė prej 114 milionė euro... Kjo kompani e shitur pėr kėtė shumė, i shėrben 191 mijė klientėve..., ndėrsa Albtelekom ka njė numėr prej 233 mijė pajtimtarėsh dhe pritet qė gjatė kėtij viti numri tė shkojė nė 450 mijė, gati tri herė mė shumė se telekomi i Malit tė Zi. Kėtij fakti duhet t'i shtohet edhe dhurimi brenda shifrės prej 120 milionė Euro i liēencės sė operatorit tė tretė celular...".
Pėrveē kėsaj, burime tė besueshme pranė qeverisė bėjnė tė ditur se "Plan-biznesi i kompanisė ka vlerėsuar se nga ana e qeverisė shqiptare duhet tė ndėrmerret njė investim qė i kalon 10 milionė euro, vetėm pėr vendosjen e aparaturave pėr tė mbuluar shėrbimin mobil, qė kjo kompani do tė ofrojė nė Ultėsirėn Perėndimore tė vendit". Pra vlera pakėsohet nė 110 milionė Euro.
Nė kėto kushte, bėhet e qartė se ky privatizim ėshtė njė goditje e pastėr e ekonomisė shqiptare dhe nė vend qė tė privatizohen sektorėt jorentabėl tė ekonomisė, (qė aktualisht kanė njė nivel teknologjik qesharak dhe aktivitet ekonomik tė asfiksuar), strategjia e privatizimit nga qeveria Nano synon shitjen pėr 5 aspra tė sektorėve mė rentabėl tė ekonomisė, pa bėrė aspak tė ditura efektet fiskale e financiare krahasuese nė buxhetin e shtetit, nga privatizimet nė fjalė.
Nė njė kohė qė nga futja nė rrjet edhe tė trefishit tė pajtimtarėve nė "Albtelecom" normat e fitimit do tė 2-3 fishohen, i bie qė brenda 2 vjetėsh kompania turke tė shlyejė tė gjithė shumėn e financuar.
Nuk ėshtė ēudi qė megjithė kėto avantazhe kundėr interesasve tė ekonomisė shqiptare dhe interesave strategjike tė vendit, kompania turke tė na shfaqet si "jorentabėl" sikundėr "AMC", dhe tė livadhisė pa asnjė taksė e tatim nė tregun shqiptar, pėr tė mos bėrė gjė tjetėr pėrveēse largimin e "ligjėruar" tė valutės sonė jashtė vendit, duke pėrshpejtuar kolapsin ekonomik.
Nėdrkohė opozita jonė hesht, duke u bėrė bashkėfajtore nė rrėnimin e ekonomisė shqiptare, e duke na krijuar pėrshtypjen se zhurma e saj kundėr bandės qeveritare frymėzohet vetėm nga inati pėr faktin se nuk ėshtė ajo vetė dhuruesja dhe shitėsja e interesave kombėtare, por janė Nano me shokė.
E vetmja gjė e arsyeshme qė duhet tė bėnte opozita e sotme, do tė ishte kundėrshtimi i kėtij privatizimi gjatė dy javėve tė mbetura, me anė tė kėrcėnimit pėr mosnjohje tė tij kur tė vijė nė pushtet dhe tė penalizimit e dėnimit tė sigurt, pėr nė Bėnēė, tė tė gjithė banditėve tė maxhorancės qė guxojnė tė privatizojnė sektorėt strategjikė tė ekonomisė shqiptare nė kundėrshtim me ēdo logjikė ekonomike.
LZHK ka qenė dhe do tė jetė kundėr kėtyre krimeve tė ndėrgjegjshme politike dhe ekonomike dhe, nesėr nė pushtet, do tė kėrkojė penalizimin dhe dėnimin me ēdo kusht tė kriminelėve qė po bėjnė kėto krime kundėr interesave tona kombėtare.
Komente
Vate edhe Nanua!...
Nga Sazan Pipa
Soc-kongresi shėnoi kallaballėkun e fundit para tė cilit Nanos i iku fiqiri, rrėshqiti dhe... vate.
"Mirėseerdhe Edi Rama, hajde tė bashkėqeverisim... Hajde dhe ti shoqja Tozaj, me vogėlushėt jetimė, qė t'i la ai, pėrbindėshi Sali...
Unė jam Fatos Nano, ai ėshtė Sali pėrbindėshi...". Unė jam kryeministėr, ai do tė bėhet kryeministėr..., por s'e lėnė zemrat tona, tė socialistėve dhe progresistėve...".
"Unė jam shumė i gjatė..., prandaj hiqeni pedanėn", - thoshte i ftuari nė qeveri.
"Edhe teknologjia moderne ka probleme...", - deklaronte nga tribuna e Kongresit "Robert Ēėmēakizi" i "najt-kllabeve", qė "sorollatet kantiereve tė socializmit me duar nė xhepa", duke penguar ndėrtimin e socializmit progresist tė Edi Ramės.
"unė i mbaj duart nė xhepat e mi dhe jo nė ato tė tė tjetėrve...", - kundėrpėrgjigjej kryesoci.
"Ne progresistėt do tė marrim mandatin e tretė si aleatė dhe bashkudhėtarė tė denjė tė Toni Bler-it", - thoshte Gramozruē-Kadrihazbiu, qė dikur u bėnte radio-lojėra "imperialistėve anglo-amerikanė"...
Dhe kėshtu, me dėngla dhe gomarllėqe u bė njė kongres i tėrė, ku kongresmen-debilėt shqyenin sytė nga habia dhe i jepnin gajret vetes e shoshoqit "Ej or shok, thuaj si tė duash ti, po kėta paskan rrėshqitur tė gjithė. Thuaj si tė duash ti po ne mbahemi akoma, ėėė..., po po, mbahemi gjene mirė, se kėtyre mendja u paska lėnė shėndenė...
Edhe Enveri ishte shumė mė serioz se kėta dhe tė paktėn i detyronte ata pėrtej kufijve tė mbanin vesh nėpėr kongrese se ēfarė thoshte dhe kishte ndėrmend tė bėnte, kurse kėta, bijtė e tyre roitėn, u truthiasėn nga kushediseēfarė dhe nga njėdreqedisepse.
Dhe nuk ikte gjallė nga tribuna ish-sekretari 99 vjeēar i Haxhi Lleshit, teksa vinte me dy vogėlushė jetimė, (stėrnipat e sekretarit tjetėr tė Haxhi Lleshit), shoqja Tozaj nga Vlora, bashkėluftėtare e Luiza Hoxhės dhe e kryetrimit Zanipartizan Caushit. Po kush i la jetimė kėta kėta vogėlushe ndėrkohė qė ligjin nė Vlorė e bėnte Skėnder Gjin-ca-ushi, Luizaenver Hoxha me sėpata e thika?! Kush e vrau Arturavni Rustemin pėr tė nisur rebelimin tjetėr kundėr Tiranės, pas 73 vjetėsh, ndėrkohė qė pas shpine kishte Zanin me kallash dhe maskė???
Po Katerin e Radės kush e mbushi me arkivole lundruese, sa kohė qė pronar kishte Arben Malajn dhe "vetulltėndėn"-gjin-ca-ush tė PSD, ndėrsa biletat i priste Zanipartizani i Ēoles???
Po kėta nuk u thanė nė kongres nga i lajthituri qė molloisi majė podiumit 80 mijė broēkulla nė 80 minuta.
Dhe Ismet Drishti, qė akoma s'ka zėnė mend nga burgjet e tyre, u jepte soc-kongresmenėve tė lexonin "Kullėn e Rojes", nė "bedenat" e sė cilės ata vigjėluan 50 vjet nė roje tė "marksizmė-leninizmės dhe revollucionit prolletar".
Lista e zgjedhėsve, gurthemeli i manipulimit zgjedhor
Nga Nevruz Ndregjoni
Duke parė njė spot publicitar nė njė televizion tė Tiranės, (jo kombėtar), pėr listat e zgjedhėsve, nė mendje mė kaloi vetėtimthi ideja se edhe unė mund tė isha njė prej viktimave tė radhės nė zgjedhjet e ardhshme. Prandaj lashė ēdo angazhim qė kisha dhe u sorollata njė copė herė pėrrreth vendit ku mendoja se do tė gjeja listėn paraprake tė qendrės sime. Nė fakt nuk u lodha, pasi "tabela e emulacionit" mė doli prapė pėrpara, e heshtur dhe besnike pėr tė mė treguar se unė... nuk isha nė listė. Arsyeja ishte e thjeshtė. Njė pjesė e mirė e fletėve tė ngjitura keq nė mur, kishin rėnė pėrtokė ose kishin fluturuar kushedi se ku prej erės. Por unė s'kisha qenė kjo lloj viktime e kapriēove tė kohės. Ndoshta pėr shkak se emri im (e mbiemri) rreh nga mesi i renditjes, kishte qenė mė fort "viktimė" e ndonjė pasionanti tė grisjes sė fletėve nė mur. (Qofshin ato edhe lista paraprake si kėto nė fjalė e qė s'i bėjnė kujt dėm). Pjesa ku i takonte tė ishte N-ja (m'u duk vetja si kapiteni Nemo), ishte grisur mosozot sesi. Por nejse, e justifikova kėtė me faktin qė djemkat e hazdisur apo tė dendur mirė me substanca psikotrope, mund tė tė bėjnė gjėmėn e jo mė tė grisin njė copės letėr nė mur.
Pas kėsaj shėtitjeje tė vogėl e nxjerrjes sė kuriozitetit tim, mė qarkoi nė mendje masakra e 2003-shit me listat e votuesve, ku njerėz qė kishin nga 2-3 breza qė votonin nė tė njėjtėn qendėr votimi, u degdisėn nėpėr lagje, apo (mė zi), nėpėr qytete tė tjera jashtė Tiranės. Ky apel i kujtesės mė nxiti qė tė shoh nė sy rrezikun imediat qė gjithė opozita do tė kalojė nė kėto zgjedhje e jo vetėm nacionalistėt e LZHK-sė. Sepse truku i manipulimit tė zgjedhjeve pėrmes listave saē ėshtė i thjeshtė pėr t'u realizuar, poaq ėshtė i zorshėm pėr t'u rrėzuar pėrmes fjalėve. Sepse celibashiēėt e komisioneve, apo blushovianėt e ministrisė sė PVD-sė e kanė thėnė ashiqare se po punojnė seriozisht pėr tė na vėnė mėkuar me tė njėjtėn gjellė tė helmatisur, qė na dhanė mė 2003-shin. Skandali i diskut dhe programit tė listave tė zgjedhėsve, KQZ-MPVD, ėshtė njė provė e pakundėrshtueshme. Por edhe pse u kapėn me presh nė dorė, dyshja Celi-Blushi nuk e prishėn terezinė e u justifikuan qetė se "diskun e kthyem prapė nė vend". Athua se ėshtė ndonjė zor i madh tė bėsh kopje tė atij disku e programeve tė tij!...
Edhe me ngatėrresat qė do tė bėhen (jam i sigurt) me listat 2005, do tė jepen tė njėjtat justifikime foshnjarake siē u dhanė mė 2003-shin, ose siē u justifikuan pėr punėn e diskut. Kėshtu, ta zėmė, nėse ti do t'u ngresh pretendimin se tė kanė hequr emrin nga lista, celibashiēi do tė tė thotė serbes se "zotėri nuk ėshtė e vėrtetė. Emrin e ke pasur nė listė, por nė filan lagje, apo filan QV tė Tiranės!" Nėse ti i thua se jam banor i vjetėr i kėsaj lagjeje dhe nuk ka arsye tė mė degdisėsh nė lagje tė tjera, kiēokiēoblushi ta vėrvit surratit argumentin se "reforma nė Gjendjet civile ka sjellė kėtė ndryshim tė emrit, por gjithsesi ne i kishim marrė masat qė ju zotėri tė ishit nė lista. Ju mund ta gjenit emrin tuaj nė internet. Mjafton tė klikoni www.kqz.org.al!" Dhe me kaq ministri (me nder muhabetit) i lan duart si romaku i para 2 mileniumeve. Ti ngelesh pa votuar dhe nga ana tjetėr nė zonėn tėnde mund tė jenė gjendur 3 emra shoferi tė shefit tė doganave, Idrizit tė famshėm, i cili voton nga dy-tre herė pėr "partinė e zemrės". Me gjasė voton edhe pėr ty qė nuk do tė tė jepet mundėsia fare tė votosh.
Ky skenar qė mė shkoi nė mendje pas vizitės qė u bėra afishimeve tė listės sė QV-sė sime, mė nxiti tė shoh disa shėnime e skeda tė miat nė lidhje me procesin zgjedhor. Dhe ēfarė, do tė thotė ndokush, paske zbuluar?! Jo ndonjė gjė tė madhe, por diēka me interes pėr tė shkuar nė pėrfundimin se loja me listat ėshtė e kalkuluar me saktėsi kompjuterike nė detaje. Dhe ja pse e them kėtė! Vetė koha qė ka kaluar pėr pėrgatitjen e listės paraprake mė ēon nė idenė qė ky ėshtė "kopili i radhės" i PS-sė pėr tė fituar zgjedhjet pėrmes manipulimit. Sepse: e theksoj qysh mė datė 18 dhjetor 2003 kreu i shtetit Moisiu ka kėrkuar zyrtarisht pėrgatitjen e Listave Reale tė Zgjedhėsve nė njė mesazh drejtuar parlamentit dhe qeverisė. Mė 7 janar 2004 ai i ka kėrkuar gjithashtu zyrtarisht ministrit tė MPVD-sė Blushi: "informatizimin e menjėhershėm tė Regjistrit tė Gjendjes Civile." Hesapi qė bėra unė ishte: fix 16 muaj mė parė. Arsyetimi qė unė bėj tani ėshtė ky:
Duke pasė parasysh se listat nuk janė pėrpiluar pėr 16 muaj rresht, edhe pas kėrkesės zyrtare tė z.Moisiu;
Duke pasė parasysh se z.Ben Ben Bl., i MPVD-sė ka kėrkuar nė parlament shtyrjen e afatit tė pėrfundimit tė listave;
Duke pasė parasysh se pėr pėrgatitjen e listave nuk janė akorduar fondet e kėrkuara (burime tė miat nga minibashkitė konfirmojnė se kėto tė fundit nuk kanė marrė asnjė lek pėr kompjuterizimin e listave);
Duke kujtuar faktin qė me listat e vjetra 2003 ėshtė bėrė njė masakėr nė favor tė socialistėve;
Duke kujtuar faktin qė edhe nė zgjedhjet e vitit 2003 nuk u pėrmirėsuan gabimet e konstatuara tė listave paraprake;
Duke nėnvizuar faktin se nė vitin 2003 gabimet e listės paraprake u thelluan nė mėnyrė drastike me listėn pėrfundimtare;
Duke besuar nė mundėsitė e njė loje tė ndyrė tė PS-sė pėr tė manipuluar zgjedhjet (sepse nuk ka rrugė tjetėr pėr tė mbajtur pushtetin);
Duke marrė parasysh fjalėt e Krye-KQZ-tarit Ilirjan, se Kodi ka probleme dhe nuk mund tė zbatohet;
Dhe duke u bazuar fort nė fjalėt e ben ben bl. se gabimet janė tė pashmangshme e do tė vazhdojnė;
Atėherė,
Themi se edhe nė kėto zgjedhje do tė kemi manipulime, njėsoj si nė vitin 2003 e nė vitet e mėparshme. Manipulimet me emrat e zgjedhėsve do tė vazhdojnė dhe heronjtė e fitores sė PS-sė do tė jenė kamikazėt Ben Celibashi & Blushiē. Ata do tė na nakatosin emrat e mbiemrat nė atė farė feje sa s'do tė ketė bir shqiptari ta njohė mė veten. Tamam si nė atė skeēin shkodran me Cen Durim-Madhin, tė cilit ia kishin djegur fotografinė dhe nuk i gjenin emrin.
Ndėrsa zgjedhjet e verdikti popullor do tė arkivohen si dėshtim i radhės, por kujt po i kėrcet pėr kėtė. Duket se edhe forcat e pushtetshme opozitare e kanė vėnė kapuēin mbi njėrin sy dhe kanė caktuar tė merret me problemet e listave njė... komision parlamentar, i cili bashkėkryesohet nga mitiku Gjana dhe ... legjendari Bufi.
Kaq mjafton qė ta marrėsh vesh i dashur mik se edhe kėtė herė si pėrherė, na ka ngrėnė dreqi i mallkuar.
Opinione
Mati ka lidhur besėn me LZHK
Nga Besim Ēollaku
Ashtu si e gjithė Shqipėria, edhe krahina e Matit ėshtė katandisur nė njė gjendje tė rėndė ekonomiko-shoqėrore. Nė Mat ka njė papunėsi masive dhe sytė e njerėzve janė tė trishtuar, sepse nuk kanė bukė pėr fėmijėt dhe u ėshtė zvjerdhur shpresa. Tė gjithė e sigurojnė bukėn me listė dhe presin ndonjė tė ardhur nga djemtė qė kanė emigruar, ose nga ndihma ekonomike pėrbuzėse e shtetit. Lypsarėt mbushin trotuarėt dhe tė vetmit qė u ndrin fytyra janė pushtetarėt lokalė social-komunistė, qė merren me fondet publike dhe tenderat qė zhvillohen me taksat e grabitura nga qytetarėt.
Nė Mat, as rrugė nuk bėhen dhe as shkolla ndėrtohen, pėrveēse derdhen para pa mbarim pėr objekte qė kanė pėrfunduar sė riparuari qėkur dhe qė sot inagurohen pėr tė tretėn herė!!!
Tani qė po afrohen zgjedhjet, nė Mat kanė filluar tė vijnė edhe politikanė e pushtetarė tė lartė nga Tirana, tė cilėt hanė hapur thesin e premtimeve pėr matjanėt, pėr t'i mashtruar e pėr t'u marrė votėn.
Tani po dėgjojmė se do tė na ndėrtohen rrugė e ura pafund, shkolla e spitale dhe se do tė jemi tė trepunėsuar tė gjithė, nėse do t'ua japim votėn atyre qė premtojnė.
Dėgjojmė se krimi do tė shkojė drejt zhdukjes, sepse kriminelėt do tė vetdorėzohen dhe s'do tė shkojnė mė nė drejtim tė paditur, por do tė marrin shembull nga viktimat qė rrijnė e presin me qetėsi shembullore dhe durim pėr respektimin e ligjit, derisa t'i gjejė nė vendngjarje e t'i marrė policia.
Dėgjojmė se prokurorėve dhe gjykatėsve do t'u tėrhiqet pak veshi, nė pamundėsi pėr t'i qortuar mė shumė, pasi janė tė pavarur dhe kanė imunitete si puna e deputetėve.
Dėgjojmė se do tė mblidhen armėt por jo me dhunė, sepse ata qė i kanė do t'i dorėzojnė vetė dhe nuk ka nevojė tė mundohet shteti pėr t'i mbledhur dhe gjetur nėpėr skuta.
Por vendosja e kandidaturave tė LZHK nė Mat ka zgjuar besimin dhe shpresėn tek matjanėt. Legalistėt dhe simpatizantėt e LZHK tanimė janė motivuar dhe po i presin me kėnaqėsi kandidatėt pėr deputetė qė NMT Leka I - Mbret i Shqiptarėve ka mandatuar.
Matjanėt e pritėn me kėnaqėsi ardhjen e Princit Leka nė Klos pėr tė prezantuar kandidatin e LZHK dhe njėkohėsisht nėnkryetarin e PLL, politikanin e njohur matjan z.Murat Basha, si dhe djalin e denjė tė fisit antikomunist tė Kolajve tė Macukullit, pasardhėsin e nacionalistit tė njohur Bilal Kola, i cili mban emrin e gjyshit tė tij.
Eshte kėnaqėsi pėr matjanėt qė tė votojnė dy djem qė mbajnė emrat e antikomunistėve tė njohur, Bilal Kola e Murat Basha, tek tė cilėt prindėrit jo vetėm edukuan dhe kultivuan idealet atdhetare, por pa patur frikė u vunė emrat e gjyshėrve, duke u bėrė njė nder tė madh atyre dhe matjanėve qė do t'ua japin votat bashkė me besėn dhe besimin pėr t'u pėrfaqėsuar denjėsisht nė Kuvendin e Shqipėrisė.
Ardhja e nipit tė Mbretit Zog, Princit Leka, pėr tė prezantuar si kandidatė pinjollėt e familjeve atdhetare matjane, dėshmon se nacionalizmi matjan trashėgohet brez pas brezi nga djem tė shkolluar e qė kanė jetuar gjatė nė Perėndim, ku janė formuar me ideale demokratike perėndimore.
Tashmė matjanėt e kanė kuptuar se kush e meriton votėn e tyre, dhe se pishmanllėqet pas zgjedhjeve nuk i vlejnė askujt.
Prandaj ata janė mė tė bindur se kurrė se votat e tyre do t'ia japin LZHK dhe djemve tė saj, tek tė cilėt kanė derdhur besimin mė tė madh, qė do tė kurorėzohet me fitore nė kėto zgjedhje.
Privilegji i jetės time
Nga Ylli Matjani
Adem Kazhanin e kam njohur shumė vonė. Kur e njoha unė, ishte njė burrė mbi tė '90-tat. I thatė nė fytyrė, me njė trup pa mish, por me mendje tė kthjellėt. Tek bisedoje me Ademin, tė dilte pėrpara, si nė njė ekran shumėngjyrėsh, historia e gjallė, tė cilėn e tregonte ai qė e kish pėrjetuar. Fliste me kompetencė dhe saktėsi. Njihej jo vetėm nė Burgajet, por nė tė gjithė krahinėn. Nga respekti, tė gjithė i thėrrisnin "Babė Dema". E ai, gojėmbėl u pėrgjigjej: "U pastė baba...!".
Si njė relike tė ēmuar mbante njė fotografi tė tij. Kishte dalė nė moshė fare tė re, me gradėn e kapitenit tė Mbretėrisė Shqiptare.
Ademi, me ēiltėrsinė dhe pastėrtinė e njė burri tregonte: - Kam qenė njeri i varfėr, por nė fėmijėrinė time kam qenė i shkathėt dhe nxėnės i mirė. Mė ka mėsuar Abdurrahman Pėrmeti nė Lis. Kam qenė edhe qitės shumė i mire, me pushkė.
Ademi kishte kryer shkollėn ushtarake dhe mori titullin e oficerit. Dallohej pėr aftėsitė e tij dhe kishte njė kaligrafi shkrimi shumė tė mirė. I ishte dukur vetja si nė ėndėrr, por njė ditė e kishte thirrur Mbreti Zog i Parė - Mbreti i Shqiptarisė dhe e kishte emėruar sekretar nė zyrėn e Tij.
Pėr atė periudhė nė kėtė shėrbim, Ademi tregonte gjatė, sidomos pėr diplomacinė e Mbretit, nė marrėdhėnie me diplomatėt, ambasadorėt dhe burrat e shtetit. Po ashtu fliste pėr pjekurinė e madhe qė tregonte Mbreti, kur ishte puna pėr tė zgjidhur problemet qė i dilnin popullit dhe vendit, qofshin me karakter kombėtar apo ndėrkombėtar.
Pėr njė gjė Mbreti Zog i Parė ishte i prerė: nuk u bėnte asnjė lėshim tė huajve nė lidhje me interesat e kombit dhe tokėn shqiptare...
Pastaj Ademi niste e tregonte pėr oficerėt besnikė tė Mbretit Zog. Ai kishte punuar shumė nė njė zyrė me kolonel Hysen Selmanin, me oficerė si Murat Basha, etj.. Sidomos mbresa tė mėdha e tė paharruara ruante pėr byrazerin e tij Abdi Hysa, i vrarė nga forcat komuniste.
Fliste ngadalė dhe matej qė t'i dilte mendimi sa mė i kthjellėt. Por kur erdhi momenti i dasmės sė Mbretit, Ademi nuk u pėrmbajt. Ngaqė nuk kishte dhėmbė, mjekra e poshtme filloi t'i dridhej dhe gjėndrrat e lotit ende nuk i ishin shterruar.
"Unė Mbretin Zog i Parė e kam pas dashur shumė, pasi edhe Ai mė donte dhe respektonte. Nė shenjė mirėnjohjeje, kur ndėrtova kullėn mė 1934, nė shpatullėn e derės, me daltėn e njė skulptori tė pėrsosur kam skalitur Flamurin kombėtar dhe pranė tij portretin e NMT Mbretit Zog i Parė - Mbret i Shqiptarėve. Ai historian apo letrar qė do tė pėrshkruajė jetėn e NMT Mbretit Zogu i Parė siē ėshtė, duhet tė nėnvizojė momentin mė tė rėndėsishėm nė jetėn e Mbretit tonė, martesėn.
Ajo ishte njė dasėm mbretėrore ku harmonizohej mė sė miri kultura e lartė europiane me traditėn e shkėlqyer martesore tė shqiptarit. Unė u thirra nė dasėm si oficer, si njeri besnik i derės sė Zogollit. NMT Mbreti Zog i Parė ishte dhėndėrr plot bukuri dhe hijeshi. Ai kishte shumė aftėsi pėr tė mposhtur emocionet dhe priste me pėrzemėrsi urimet qė i vinin.
Dasma ishte e madhe, luksoze. Erdhi momenti mė i paharruar nė jetėn time: NMT Mbreti Zog i Parė mė thirri pranė vetes. Ēifti shkėlqente nga hijeshia dhe madhėshtia. Mbretėresha Geraldinė ishte Nuse e Mbretit dhe Mbretėreshė e Shqiptarėve. Unė para tyre, me nderimin "Z", i veshur shik si pėr atė dasėm.
Mbretėresha Geraldinė ēohet dhe ne fillojmė tė kėrcejmė vallen e parė dasmore...! Unė, si njeri shumė i afėrt dhe i besueshėm, pata njė privilegj tė tillė, tė papėrsėritshėm. Edhe sot kam emocione, kur e kujtoj atė moment prekės dhe respektues njėherazi...".
Ademi tashmė ka vdekur, por nė kujtesėn tonė ai do tė mbetet njeri i mrekullueshėm, atdhetar dhe besnik i NMT Mbretit Zog - Mbret i Shqiptarėve, dhe pėr kėtė meriton respekt tė veēantė.
Shqiptarėt vrasin veten, qeveritarėt vrasin mendjen
Nga Shkėlqim Selmani
Pjesa mė e madhe e medias sė shkruar dhe elektronike po bėn pėrpjekje maksimale pėr evidentimin dhe sidomos pėr tė ngacmuar ndjeshmėrinė e qeverisė dhe qeveritarėve pėr gjendjen e rėndė, pėr tė mos thėnė katastrofike, nė tė cilėn ndodhemi prej njė kohe tė gjatė ne, populli shqiptar, pa parti, opozitar e pro-qeveritar i Shqipėrisė. Edhe faktori ndėrkombėtar, nė raportet e KE, BE, OSBE me OJF-ra, komisionoerė e bankierė, me ambasadorė e aktorė tė tjerė diplomatikė, kanė kohė qė ngjirren duke vėnė nė pah gjendjen e rėndė politike, ekonomike, ligjore e shpirtėrore tė papranueshme pėr njė vend qė aspiron pėr t'u integruar nė Europė. Ngjarje tė rėnda e madje tė padėgjuara kanė ndodhur e vazhdojnė tė ndodhin nė Shqipėri. Pėr tė qenė tė sinqertė, ngjarje tė tilla kanė ndodhur e ndodhin edhe nė vende tė tjera, ndonėse nė masė shumė mė tė ulėt nė raport me numrin e popullsisė qė kemi ne, por ajo qė tė bėn tė ulėrasėsh nė kupė tė qiellit, ajo qė tė bėn tė humbasėsh shpresėn pėr tė ardhmen e kėtij populli, ėshtė indiferenca vrasėse e atyre qė na qeverisin, si edhe mė keq akoma, apatia vetėvrasėse e ne tė qeverisurve.
Nuk jam i pari qė e them, por unė dėshiroj tė theksoj se maxhoranca socialiste e ka konsumuar pushtetin e vet nė mėnyrėn mė tė mirė tė mundshme pėr veten dhe nė mėnyrėn mė tė keqe tė mundshme pėr zgjedhėsit shqiptarė, pėr taksapaguesit shqiptarė si edhe pėr Shqipėrinė. Kjo ka sjellė qė nė nivelin ekonomik, 70% e popullit shqiptar tė jetojė nė kufirin e varfėrisė e nėn kėtė kufi, nė uri. Kjo ka sjellė qė Shqipėria ta shikojė Europėn me dylbi tė vėna mbrapsht. Kjo ka sjellė qė shqiptarėt ta humbin besimin tek politika dhe te baballarėt rrufjanė tė kombit e tė venė nė kutitė e votimit vetėmse 30% e popullit. Kjo ka sjellė humbjen e shpresės e mbi tė gjitha, atė qė ėshtė edhe objekt i kėtij shkrimi, atė qė ėshtė tepėr e dhimbshme, atė qė ėshtė pėr tė vėnė kujėn popullore: - Fenomenin e Vetėvrasjes.
A e lexoni shtypin o shtetarė e pushtetarė?! A nuk ju bėn pėrshtypje qė gati ēdo ditė vetėvriten gra, burra e deri edhe fėmijė kaq tė pafajshme e tė bukur si engjėj!? A nuk keni kohė tė mendoni pėrse vallė? Pėrse kaq shumė vetėvrasje sa zėmė pa frikė vendin e parė nė botė nė raport me numrin e popullsisė? Juve ju mjafton kur shkruhet se u vetėvra nė njė gjendje depresioni. Por pėrse vallė u fut nė kėtė gjendje. Kush e ndihmoi tė dilte nga kjo gjendje? A ka institucione pėr ndihmė tė specializuar, pėr evidentim. Ku janė psikologėt? Pėrse nuk bėhet njė konferencė a makar njė forum i ngushtė ku tė rrihen mendime, tė dalin ide e tė ndėrtohet njė program. Pėrse nuk kthehet nė njė diskutim social kjo ēėshtje kaq e dhimbshme. A keni shkuar ndonjėherė nė varreza o shtetarė e pushtetarė! Patjetėr qė keni shkuar, ose tė paktėn i keni parė. A e keni vėnė re se sa janė shtuar ato, nė vitet e fundit! Jam i sigurt qė edhe kėtė e keni vėnė re... Po ku doni ta dini ju pėr kėto "gjėra tė vogla"! Ku keni kohė ju tė merreni me kėto fenomene qė pėrgjithėsisht godasin popullin e thjeshtė e fukara. Po pse pak halle tė tjera keni ju, qė tė vrisni mendjen pėrse populli vret veten!? Tė jemi tė sinqertė, ju e vrisni mendjen. Dhe ja pėrse:
Si tė qendroni pėrjetėsisht nė pushtet duke pėrdorur pėr kėtė qėllim tė gjitha mjetet. Si ta privatizoni vendin e punės dhe tė gjitha ato tė mira qė duhet tė shkojnė nė favor tė komunitetit, tė ndėrrojnė destinacion dhe tė shkojnė nė favorin tuaj personal. Si tė ktheni ēdo shkresė, ēdo firmė e vulė nė vlerė monetare pėr xhepin tuaj. Si ta mbushni administratėn me miq, shokė, kushurinj e militantė tė majtė qė pėr moral kanė shėrbimin ndaj jush. Ju e vrisni mendjen pėr Kakavijėn, pėr Kapshticėn, pėr tenderat, pėr kazinotė, etj., etj.. Dhe pėrfundimisht po shkojmė me siguri matematike drejt asaj qė populli do vazhdojė tė vrasė veten e ju do tė vazhdoni tė vrisni mendjen e kėshtu Shqipėria do tė ngelet pa popull e ju do tė ngeleni pa mendje. Zoti na ruajt!
Raporti
Instituti Demokratik Amerikan (NDI) analizon situatėn nė Shqipėri (2)
NDI: Kandidatėt partiakė s'duhen tė kenė interesa biznesi
Vijon nga numri i kaluar
Rekomandime
Tė gjithė aktorėt nė procesin zgjedhor - shtetėrorė, politikė, qytetarė, gjyqėsorė dhe individė - duhet tė bashkėpunojnė pėr tė arritur qėllimin e deklaruar tė vendit pėr zgjedhje demokratike. Institucioni qendror ku ndėrlidhen tė gjithė kėta aktorė ėshtė Komisioni Qendror i Zgjedhjeve, dhe ėshtė nė interesin e Shqipėrisė qė ky organ tė lejohet tė funksionojė sipas ligjeve dhe parimeve tė ndershmėrisė, pėrfshirjes dhe transparencės.
***
Partitė politike duhet tė sigurojnė elektoratin pėr zotimin e tyre pėr tė zbatuar parimet demokratike, etikėn e shėndoshė dhe sundimin e ligjit nė sjelljen e tyre elektorale. Pėr kėtė qėllim, delegacioni me plot respekt ofron masat e mėposhtme pėr 'ndėrtimin i besimit':
***
Partitė duhet tė sigurojnė vetveten dhe elektoratin se kandidatėt e tyre nuk kanė interesa private ose biznesi qė ngrenė shqetėsime pėr korrupsion dhe shkelje tė tjera etike, tė cilat do tė komprometonin besueshmėrinė e tyre si zyrtarė tė zgjedhur pėr tė respektuar sundimin e ligjit;
***
Partitė politike aktualisht po shqyrtojnė njė kod tė sjelljes nė zgjedhje. Partitė duhet tė zotohen karshi kėtij kodi, tė edukojnė pėrfaqėsuesit e tyre pėr pėrmbajtjen e tij dhe ta pėrdorin kodin pėr tė nxitur dhe demonstruar konsensus nė lidhje me njė sjellje qė i shkon pėr shtat njė procesi zgjedhor demokratik;
***
Partitė duhet tė sigurojnė se pėrfaqėsuesit e tyre nė qendrat e votimit dhe nė komisionet zonale tė votimit si dhe nė skuadrat e numėrimit tė votave, tė jenė tė informuar pėr procedurat pėrkatėse, tė parandalojnė aktet joligjore dhe korruptive dhe tė respektojnė interesin publik pėr sa i pėrket saktėsisė dhe transparencės, nė vend qė t'u shėrbejnė interesave partiake; dhe
***
Gjatė periudhės zgjedhore, partitė nuk duhet tė ndėrmarrin veprime qė ndikojnė padrejtėsisht zgjedhjen qė bėn votuesi, duke pėrfshirė udhėzimin e mbėshtetėsve pėr tė votuar pėr parti tė tjera me qėllim avantazhin taktik.
***
Shteti, pushteti vendor, dhe aktorėt politikė duhet tė marrin masa tė menjėhershme pėr tė siguruar pėrpilimin e duhur dhe tė saktė tė listave tė votuesve.
***
Duhet tė mbėshteten plotėsisht programet e edukimit tė votuesve pėr tė rishikuar listat e votuesve dhe pėr metodat e kėtij rishikimi;
***
Drejtuesit e njėsive tė pushtetit vendor duhet tė pajisin qytetarėt nė kohė me listat e publikuara dhe tė sigurojnė qė qytetarėt janė tė informuar nė lidhje me vendndodhjen e qendrave tė tyre tė votimit; dhe
***
Njė komision shqyrtues shumėpartiak duhet tė mbikėqyrė verifikimin nė bazė kombėtare tė listave provizore tė votuesve tė hartuara nga Ministria e Pushtetit Vendor dhe Decentralizimit. Skuadrat e ekspertėve shumėpartiakė duhet tė verifikojnė njė pėr njė listat e atyre njėsive vendore qė nuk janė aktualisht nė pėrputhje me procedurėn dhe tė shqyrtojė plotėsisht ato lista qė shfaqin mospėrputhje.
***
Procedura e re e numėrimit tė votave do tė forcohej duke lejuar vėzhguesit jopartiakė tė egzaminonin nga brenda automjetet pėrpara se kėto tė fundit tė transferojnė kutitė e votimit dhe materialet e votimit. Komisionet zonale duhet tė sigurojnė qė vėzhguesit ndėrkombėtarė dhe ata jopartiakė vendas, pėrfaqėsuesit e medias dhe vėzhguesit e partive politike tė kenė hyrje tė pakufizuar nė vėzhgimin e procesit tė numėrimit tė votave. Autoritetet zgjedhore, partitė politike dhe media duhet tė pėrgatisin elektoratin pėr vonesa tė mundshme nė raportimin e rezultateve pėrfundimtare jozyrtare nė qoftė se procesi i numėrimit tė votave zgjatet pėrtej afatit tė specifikuar nė kod.
***
Pėrpjekjet pėr edukimin publik pėr tė luftuar 'votimin familjar' duhet tė mbėshteten me fonde plotėsisht nga shteti si dhe tė mbėshteten nga tė gjithė aktorėt zgjedhorė. Pėrfaqėsuesit e komisioneve tė qendrave tė votimit duhet tė pėrmbushin detyrimin e tyre kushtetues pėr tė ndaluar ēdo rast nė tė cilin njė individ voton pėr njė individ tjetėr, veē rasteve kur kjo ėshtė e autorizuar me ligj.
***
Si pjesė e kėsaj hyrjeje tė plotė nė tė gjithė fazat e procesit zgjedhor, vėzhguesit vendas jopartiakė duhet tė kenė tė drejtėn tė marrin kopje tė procesverbaleve tė qendrės sė votimit dhe qendrės sė numėrimit tė votave. Komisioni Qendror i Zgjedhjeve duhet tė zgjidhė paqartėsitė qė kanė tė bėjnė me numrin e vėzhguesve vendas jopartiakė tė lejuar nė qendrat e numėrimit tė votave.
***
Pėrgjegjėsia e votuesit nuk bie vetėm mbi ditėn e zgjedhjeve por pėrgjatė gjithė periudhės zgjedhore. Qytetarėt duhet tė kontrollojnė emrat e tyre nė listat paraprake tė votuesve tė afishuara nė lagjet e tyre. Ata duhet tė ndjekin debatet e kandidatėve dhe tė jenė pjesė e ambjenteve tė tjera nė tė cilat tė mund tė kenė kontakt tė drejtpėrdrejtė me ata qė po i'u kėrkojnė votėn. Ata duhet tė jenė tė vullnetshėm pėr tė marrė pjesė nė edukimin e votuesve dhe nė pėrpjekjet pėr vėzhgimin e zgjedhjeve. Dhe sigurisht ata duhet qė tė votojnė.
***
Ky delegacion pėrbėhet nga Karan English, ish Anėtare e Kongresit tė Shteteve tė Bashkuara nga Shteti i Arizonės; Peter Hack, ish Anėtar i Parlamentit Hungarez; dhe Robert Benjamin, Drejtor Rajonal i NDI pėr Europėn Qendrore dhe Lindore, tė gjithė kėta, pjesėmarrės nė vlerėsime tė tjera parazgjedhore tė NDI - sė. Delegacionit iu bashkua Jennifer Butz, Drejtoreshė Vendore NDI / Shqipėri, dhe Dan Redford, Menaxher i Lartė Programi, NDI / Shqipėri. Delegacioni u ndihmua me aftėsi nga Elton Stefani, Guri Daco dhe Blerim Dimni, tė cilėve u shpreh mirėnjohjen e tij.
***
Pėr vėzhgimet dhe gjetjet e tij, delegacioni u bazua mbi njė analizė tė kuadrit ligjor pėr zgjedhjet parlamentare; shqyrtim tė materialeve mbi procesin zgjedhor shqiptar tė pėrgatitura nga organizata tė tjera ndėrkombėtare dhe grupe qytetare shqiptare; dhe analiza tė informacionit tė prezantuar gjatė takimeve tė kėsaj jave tė delegacionit. Delegacioni pati kėnaqėsinė qė tė takohej me udhėheqės tė lartė tė partive politike tė mbarė spektrit politik, pėrfaqėsues tė lartė tė bashkėsisė ndėrkombėtare, analistė tė medias dhe grupe joqeveritare. Delegacioni u prit ngrohtėsisht nga tė gjithė bashkėbiseduesit dhe u shpreh atyre mirėnjohjen e tij tė thellė pėr shkėmbimin e pikėpamjeve dhe kushtimit tė kohės sė tyre.
Pėrfundime
Aftėsia e Shqipėrisė pėr tė kryer zgjedhje parlamentare demokratike, aktualisht, varet nė parim nga aftėsia e aktorėve qytetarė, politikė dhe zgjedhorė pėr tė minimizuar mundėsinė e keqadministrimit. Nėse lindin mosmarrėveshje, niveli i ndershmėrisė, transparencės dhe i llogaridhėnies sė demonstruar, respektimi i ligjit i cili zbatohet nė mėnyrė tė plotė dhe tė saktė, dhe angazhimi pėr zgjidhje paqėsore - do tė jetė i njė rėndėsie madhore. Nė fund tė fundit, votuesi shqiptar ėshtė aktori mė i rėndėsishėm nė kėto zgjedhje. Delegacioni shpreson se qytetarėt do ta konsiderojnė procesin zgjedhor tė vlefshėm pėr besimin e tyre. E gjithė kjo duhet kryer nga zyrtarėt zgjedhorė, udhėheqėsit politikė dhe vėzhguesit, dhe gjykatėsit duhet t'i shėrbejnė besimit publik, i cili gjendet tek ēdo votues qė merr pėrsipėr pėrgjegjėsinė qytetare pėr tė hedhur votėn e tij/saj dhe qė nė kėmbim pret qė kjo votė tė respektohet si ēėshtje zgjedhjeje individuale.
Nė njė mjedis zgjedhor kundėrshtues si ky qė ekziston nė Shqipėri, parimi bazė i demokracisė mund tė lihet pas dore. Tranzicioni premtues demokratik i Shqipėrisė do tė pėrparojė ndjeshėm atėherė kur interesat politikė tė pėrputhen dhe jo tė minojnė interesin publik. Delegacioni shpreson se zgjedhjet e ardhshme parlamentare tė pėrfaqėsojnė njė hap tė rėndėsishėm pėrpara nė kėtė aspekt.
Horizont
Duke kujtuar Kodin e Napoleon Bonapartit {1804-2005} (3)
Pėrfytyrimi i Bonapartit pėr shtetin njėsohej me atė tė kombit
"Lavdia ime e vėrtetė s'ėshtė fitorja nė 40 beteja; Vaterloja do tė fshijė kujtimin e tyre. Ajo ēka nuk do tė fshihet asnjėherė, e qė do tė jetojė pėrjetėsisht, ėshtė kodi im civil!" - Napoleon Bonaparti
Nga Vladimir Molla, jurist
Vijon nga numri i kaluar
Ngjizja e Kodit, ėshtė bėrė nė mėnyrė kaq tė natyrshme sa ēdo ndryshim apo retushim i bėrė nė kohėrat e mėvonshme nuk ka cėnuar pėrmbajtjen e korpusit tė tij. Pavarėsisht nga ndryshimet e bėra me vonė, parimet mbi tė cilat u ndėrtua Kodi e mbi tė gjitha fryma e tij kanė mbetur tė pandryshuara. Nė mbi 2000 nene tė Kodit, ndihet fryma e barazisė dhe e lirisė pėr tė gjithė. Edhe kur prishet drejtpeshimi nė marrėdhėniet njerėzore, nuk e ka fajin ligji, por sjellja e secilit individ. Ligji dėnon e detyron njė individ, sa herė ka shkelur e cenuar tė drejtat e njė individi tjetėr ose tė njė bashkėsie individėsh.
Pėrfytyrimi i Napoleon Bonapartit mbi ndėrtimin e shtetit njėsohej me atė tė kombit.
"Qeveria, pushteti, gjithēka ėshtė pjesė e kombit, - kokrra rėre qė duhen hedhur mbi truallin e Francės dhe qė duhet tė krijojnė masat e granitit" ka thėnė Bonaparti. Tė tjerė mė pak tė rėndėsishėm se Bonaparti si koloneli Pikte qė me 1764, tre vjet para lindjes sė Napoleonit nė njė letėr tė shkruar prej tij, qė ruhet si dokument ka thėnė: "Nuk janė muret as burrat qė bėjnė atdheun: janė ligjet, zakonet, qeveria, kushtetuta, mėnyra e tė qenit qė rrjedh nga e gjithė kjo. Atdheu gjendet nė marrėdhėniet e shtetit me gjymtyret e tij; kur kėto marrėdhėnie ndryshojnė ose dėmtohen, atdheu zhduket.(7) (Pėrmbledhje tekstesh e dokumentash nga shekulli i XVIII-tė deri nė ditėt tona. Botim frengjisht i Ministrisė sė Edukimit kombėtar tė rinisė e sporteve tė Francės mė 1989 faqe 25).
Pra siē shihet vlerėsimi pėr ligjin, pėr njė qendrim tė pėrbashkėt mbi atė qė do tė ndėrtohet, tregon vizione tė qarta tė individėve qė kanė bėrė shtet dhe kanė krijuar kombe tė fuqishėm.
Mendimi i shumė historianėve tė sė drejtės civile, ėshtė se sipas tyre rrezatimi, qė ka njohur Kodi i Napoleonit, ėshtė i njėjtė me atė qė ka njohur e drejta romake.
Organizimi i kėsaj ndėrmarje tė madhe, u bė mbasi Bonaparti, kishte siguruar njė pozitė tė kėnaqshme politike. Fitorja e grushtit tė shtetit, qė suprimoi Direktoratin me 7 nentor 1799 (18 brymer, viti i VIII-tė) ēoi nė miratimin e ligjeve organike, qė i krijuan mundėsitė ligjore pėr tė ecur mė i sigurt drejt njė pushteti mė tė fuqishėm.
Mė 13 gusht tė vitit 1800 N. Bonaparti ngarkoi njė komision tė pėrberė nga katėr anėtarė, pėr pėrgatitjen e njė projekti tė Kodit Civil. Tė katėr ishin nga juristėt mė tė shquar tė Francės, tė cilėt nė tė njėjtėn kohė kryenin dhe detyra tė rėndėsishme shtetėrore. Tronshe (Fransua), ishte President i Gjykatės sė Kasacionit. Ai mbrojti para konventės Luigjin e XVI-tė, mbrojtje kjo, qė nuk ndikoi nė karrierėn e tij profesionale. Portalis (Zhan) jurist me formim tė gjithanshėm. Filloi karrierėn si avokat nė Provansė. Me pas hyri nė politikė, gjatė periudhės kur veproi Direktorati (organi mė i lartė ekzekutiv i Republikės) anėtar i akademisė franceze, komisar qeverie nė gjykatėn e Prize-s. Mbajti peshėn kryesore gjatė hartimit tė Kodit Civil. Mori pjesė nė bisedimet lidhur me Konkordatin. Bigo de Premene (Feliks), komisar i qeverisė nė Gjykatėn e Kasacionit dhe Maleville anėtar i kesaj gjykatė.
Me kėto emėrime Napoleoni tregoi se aftėsitė e tij pėr tė emėruar personin e duhur nė vendin e duhur, nuk mbaronin vetėm nė fushėn ushtarake. Tė katėr redaktorėt e Kodit Civil, janė quajtur tė moderuar nė politikė, por mjeshtra tė vėrtetė tė njohjes sė praktikave legjislative, filozofisė tė sė Drejtės e interpretues tė shkėlqyer tė normave juridike.
Qendrimi i prerė nė zbatimin e ligjit, pėrbėnte kuptimin e vėrtetė tė gjithė jetės sė tyre.
Formimi i tyre intelektual, nuk u bė rrugėve e shesheve tė Francės gjatė trazirave tė mėdha shoqėrore tė shekullit XVIII-tė, por nė universin e dijes sė iluministėve si Ruso, Didero, Volter, Monteskie etj..
Veprat e shquara si "Kontrata shoqėrore", "Mbi frymėn e ligjeve" etj., kanė drejtuar gjithė veprimtarinė e tyre. Parimi i rėndėsishėm i ndarjes sė pushteteve nga Xhon Loku, nė Angli, nėpėrmjet Monteskiesė po rrėnjosej nė Francė. Ata njihnin e zbatonin shumė mirė traditėn e vyer juridike tė Doma, Potie e Dagyeso, tė cilėt kanė pėrgatitur e treguar udhėn e kodifikimit.
Kėta juristė tė famshėm, ēdo gjė e vinin nėn urdhėrin e sė Drejtės, qoftė nga pikėpamja doktrinare, sipas veprės "ligjet civile nėn urdhėrin e tyre natyral", qoftė nga pikėpamjet e parashtruara nė urdhėresat e Dagyeso mbi dhurimet, testamentet e zėvendėsimet trashėgimore. Mbi Portalis-in njė ndikim tė madh ushtroi doktrina e jansenizmit (Jansenius Kornej Jansen), teologut hollandez, i cili nė veprėn e tij postume "AUGUSTINI", parashtroi pikėpamjet e Shėn Augustit, mbi nderin, Zotin e lirė dhe fatin, elementė kėto, qė pėrbėnin thelbin e kėsaj doktrine.
Portalis thoshte se "e drejta ėshtė arsyeja universale, arsyeja supreme themeluar mbi natyrėn, njėlloj si mbi sendet. Ligjet ekzistojnė, e ato nuk duhen kuptuar nė rregulla thjesht pozitive...
E Drejta ėshtė moralisht e detyrueshme, por pėr atė (tė Drejtėn), nuk ka arsye detyrimi: ajo drejton, ligjet komandojnė. Ajo shėrben si busull, ndėrsa ligjet si kompas. Popuj tė ndryshėm ndėrmjet tyre, nuk jetojnė veēse nėn Perandorinė e sė Drejtės.
E Drejta natyrore dhe e Drejta e popujve (jus gentium), nuk ndryshojnė nė thelb, por nė zbatimin e tyre. Arsyeja qė qeveris nė mėnyrė tė pakufishme, nga tė gjithė njerėzit thirret e DREJTA NATYRORE.
Mė 25 dhjetor tė vitit 1799 (katėr nivoze), plebishiti ratifikoi kushtetutėn e re dhe emėrimin e tre konsujve me Bonapartin nė krye, i cili qėndronte "i sistemuar nė njė tryezė tė Luksemburgut (pallatit), tryezė qė nuk e linin tė qetė: prej andej kalonin ligjet, dekretet dhe urdhėrat e jashtėzakonshėm. Ndėrsa tre kushtetuta kishin lindur, rritur e ishin hedhur poshtė me shpejtėsinė e ndritur dhe jetėshkurtėsinė e vetėtimtė tė njė rakete." (8)
(Emil Ludvig "NAPOLEONI", faqe 126, botimi shqip).
Mė poshtė, nė tė njėjtėn vepėr Emil Ludvig flet pėr punėn titanike tė Napoleonit nė drejtimin e shtetit dhe pėrgatitjen e legjislacionit...". "... Kėto mbledhje, qė shpesh fillonin mė 9 tė mbrėmjes, (pasi deri nė atė kohė konsulli ishte i zėnė me problemet mė urgjente tė ditės), jo rrallė vazhdonin deri nė pesė tė mėngjesit! Nėse njė kėshilltar e mbėrthen gjumi dhe shembullin e tij e ndjek edhe ministri i Luftės, ai e tund duke bėrtitur: 'Qytetarė, mos flini! Ora nuk ka shkuar as 2.00. Duhet t'i fitojmė paret qė na jep populli francez'". (9)
(Po aty..., faqe 129).
Senati i emėruar nga konsujt, zgjidhte nga ana e tij anėtarėt e trupit legjislativ dhe tė tribunatit. Pra siē shihet, mekanizmat e vėna nė lėvizje ishin pėrqėndruar pothuaj nė njė dorė.
Si konsull i Parė, Bonaparti zotėronte kompetenca tė gjera ekzekutive. Pėr ēėshtje tė rėndėsishme Ai vendoste vetė. Dy konsujt e tjerė kishin vetėm votė kėshilluese. Ishin pikėrisht kėto kompetenca qė siguroi N. Bonaparti, qė krijuan premisat pėr ushtrimin e vullnetit tė Tij nė ndėrmarje tė mėdha legjislative siē ishte miratimi i Kodit Civil.
Pavarėsisht nga njė punė pėrgatitore dhe debati disa mujor deri nė miratimin e tij, nė pėrgjithėsi i gjithė projekti u miratua pa pėrplasje tė shumta. Nuk u pėrmendėn asnjėherė projekte tė mėparshme tė Kodit Civil, miratimi i tė cilėve kishte dėshtuar. Megjithatė, kėto projekte shėrbyen si bazė pėr hartimin e Kodit tė ri.
Kambasere, konsull i Dytė, ishte gjithashtu edhe njėri prej civilistėve mė tė shquar tė Francės sė asaj kohė. Ai kėqyrte nga afėr punėn pėrgatitore. Figurė politike ndėr mė kryesoret, e sidomos jurist me pėrgatitje tė gjithanshme, asnjėherė nuk iu imponua komisionit redaktues.
Megjithatė, mendimet e tij pėr hartimin e Kodit Civil kanė rėndėsi shumė tė madhe. Shpalosja e tyre qė mė 9 gusht tė vitit 1793, pra afro 11 vjet para miratimit tė projektit pėrfundimtar, tregonte para sė gjithash se gjėrat e mėdha nuk bėhen dot shpejt. Fjala e tij si kryetar i Komitetit tė Legjislacionit, pėrshkruhet nga ide shumė tė qarta, tė cilat duket sikur dalin, jo nga goja e njė juristi, por e njė mendimtari tė madh. Ai e sheh ligjin si prodhim tė politikės, dhe frymėn e ligjeve tė njėjtė me frymėn e trupės politike. Fryma e ligjeve dhe fryma e trupės politike, duhet tė jenė tė njėllojta pėrsa i pėrket barazisė, unitetit dhe pandashmėrisė qė kanė zotėruar formacionin e Republikės, e po kėshtu duhet tė zotėrojnė edhe Kodin Civil, qė mund tė pėrmblidhet nė njė fjalė nga njė numur i vogėl tekstesh. Kėto tekste duhet tė jenė nėn njė unitet harmonik qė pėrbėn forcėn e trupit social. Lėvizjet e kėtij trupi duhet tė drejtohen nga njė marrėveshje e mrekullueshme, siē janė ligjet e thjeshta tė krijimit, tė zotėrimit e tė ecjes nė harmoni tė universit. (10)
("Pėrmbledhje tekstesh e dokumentash nga shek. XVIII-tė deri nė ditėt tona", faqe 124, botim frėngjisht).
Nga fryma, zotėri Kambasere kalon tek individi. Pėr tė, personi (individi) ėshtė boshti rreth tė cilit vėrtiten tė gjitha institucionet e Kodit Civil.
Pavarėsisht se ishte marrė prej10 vjetėsh me pėrgatitjen e projekteve tė mėparshme, si z.Kambasere ashtu edhe redaktuesit e Kodit Civil - asnjėherė nuk iu referuan kėtyre projekteve, pavarėsisht se pjesė tė tėra prej tyre, fryma mbi tė gjitha, ishin tė pranishme edhe nė Kodin e ri.
Edgar Kuine, profesor kolegji, historian liberal, nė veprėn e tij "Revolucioni", botuar mė 1865 thotė se, "... nėse krahason Kodin Civil (projekt) tė vitit 1793, me atė tė vitit 1803 (projekti, qė u miratua), ju do tė shikoni qė, tė gjitha formulimet e mėdha, ato qė pėrcaktojnė njė legjislacion, kanė kaluar pothuaj gėrmė pėr gėrmė (ad literam) nga Kodi i Konvasionit nė atė tė vitit XII (1804). Substanca e ligjit ėshtė e njėjtė. Riprodhimi i projektit tė fundit, u bė nėn maskėn e konsullit tė Parė...
Rilexoni diskutimet e kėshilltarėve tė shtetit, tė deputetėve, qė nėn konsullin e Parė shpalosėn bazat e Kodit Civil. Kurrė, ose pothuaj kurrė, ata nuk iu referuan Kodit Civil tė vitit 1793, nga i cili kishin marrė hua substancėn dhe shpirtin".
Edgar Kuine shkon larg kur, po nė tė njėjtėn vepėr, shprehet se "me kėto qėndrime ne dėshirojmė mė mirė tė fshihet njė komb i tėrė pėr tė jetuar njė njeri". Nė kėtė vėrejtje ne shohim njė humanist anti-autoritarist, i cili nuk vlerėson rolin e individit nė reforma tė pėrmasave tė tilla.
Nė tė vėrtetė, historianė tė sė drejtės nuk kanė tė njėjtin mendim me Edgar Kuine-nė. Krahasimi i projektit tė vitit tė tetė me atė tė vitit 1804, sipas tyre ka mjaft ndryshime, nga tė cilat veēohet ekzistenca nė projektin e parė e njė libri "Mbi tė drejtėn dhe ligjet, qė pėrmbante njė numur tė madh konceptesh filozofike, qė rėndonin pėrmbajtjen e kodit dhe frymėn e tij e bėnin tė pakuptueshme, tė cilat, nė fund tė fundit u hoqėn, dhe kjo jo pėr shkak tė mospėrputhjeve tė koncepteve doktrinare, por kryesisht praktike, qė do ta bėnin shumė tė lehtė kuptimin dhe zbatimin e kodit.
Vijon nė numrin e ardhshėm
Esse
ATDHEU - njė vlerė e gjithkohshme
Politika nuk mund t'i nėnshtrohet logjikės sė tregut
Nga Gabriele Kaculini
Nė epokėn e globalizimit, tė shpėrbėrjes sė Shtetit dhe tė politikės, shfaqet pėrsėri tek njeriu dhe tek shoqėria prirja kundrejt ndjenjave tė pėrbashkėta, qė bashkohen nė tė parėn vlerė tė madhe civile qė ėshtė Atdheu.
Pėrsėri Atdheu
Janė shembur ideologjitė e pėrgjakta, janė shembur muret qė i mbanin nė kėmbė ato duke ndarė njeriun nga njeriu, politika duket se ėshtė e racionalizuar, e zgjidhshme si njė ekuacion i thjeshtė nga mendja e ftohtė e njė inxhinjeri. Por kjo nuk pėrbėn njė arsye qė tė shterrojė nė shpirtin njerėzor etja pėr ideale e vlera qė orientojnė jetėn nė botė. Prandaj tek njeriu ndjehet nevoja pėr ndjenjė, arsyeja e thjeshtė e tregut nuk mjafton si rregull i vetėm pėr njė shoqėri tė hapur. Racionaliteti i llogaritjes monetare, qė rrafshon ēdo dukuri njerėzore nė njė varg sasish, nuk mund tė zbatohet nė politikė. Ekonomia paraqet pėrparėsi tė shumta: vlershmėri, liri, drejtėsi, hapje. Por e gjitha kjo me ēmimin e dhimbshėm, shpesh tė fshehur, tė njė impersonaliteti tė pėrgjithshėm, apo tė karakterit anonim tė veprimit ekonomik. Nė ekonomi kanė vlerė numrat, dhe kjo vlen edhe nė politikė, vetėm se ēfarė do tė ishte njė parti me 50 pėrqind tė votave, por pa ide, parime, shpresa? Ėshtė e pamundur tė pėrfytyrohet njė situatė e kėtij lloji, pasi ėshtė e pamundur qė politika tė mund tė bėjė pa simbole, pa vlera, pa besim nė diēka qė kapėrcen pėrtej pėrditshmėrisė, tė prekshmes, vlerės sasiore.
Me fjalė tė thjeshta, duke shtrirė tregun nė politikė do tė thotė tė tėrheqėsh kaq fort njė mbulesė tė vogėl sa ta kthesh atė nė rreckė. Politika ka njė pėrmasė tė vetėn strukturore, ka njė logjikė themelsie, qė ndesh tek tregu mekanizmat, padyshim mė tė pėrshtatshėm deri mė tash, pėr tė zbatuar parimet e saj. Por politika nuk mund tė shtrembėrohet e gjymtohet, apo t'i nėnshtrohet logjikės sė tregut. Nuk ėshtė njė akt aq befasues qė globalizimi gjen, pikėrisht nė shtrirjen e tregut, forcėn lėvizėse themelore tė tij. E ėshtė edhe mė pak befasues fakti qė globalizimi ėshtė duke pėrhapur njė tym tė ri ideologjik, atė tė multikulturalizimit, qė priret tė kėpusė ēdo lloj pėrkatėsie atdheshmėrie.
Nevoja pėr Atdheun ėshtė pra fillimi i ri i njė politike tė rikthyer autonome, tė aftė pėr tė rigjetur nė vetvete vlerat tipike dhe arsyet vetjake, tė aftė tė prodhojė jo njė por shumė domethėnie dhe t'u ofrohen njerėzve tė lirė pėr tė zgjedhur.
Ēfarė shoqėrie e hapur?
Qė tė mund tė jetė e tillė, njė shoqėri e hapur duhet tė jetė parasgjithash e hapur ndaj vetvetes, duhet tė jetė e ndėrgjegjshme pėr identitetin e vet historik, domethėnė pa mohuar traditat e saj, dhe vlerat nė themel tė asaj tradite. Nė rast tė kundėrt, hapja e saj bėhet njė vetėshkatėrrim, pasi pėrbėn njė shfuqizim tė vetvetes, tė papėrligjur dhe mjaft tė rrezikshme. Nė tridhjetė vitet e fundit, shoqėritė perėndimore janė leskėruar gradualisht, duke zgjedhur asimilimin, apo mė mirė, nėnshtrimin ndaj kundėrshtive tė tyre, nė vend se tė zgjidhjes sė tyre. Ngritja e menjėhershme dhe e beftė e standardeve tė jetesės, duke filluar nga vitet pesėdhjetė, ka goditur themelsinė e shoqėrive perėndimore, duke bėrė qė tė duken tė pavlera, apo deri dhe tė vjetėruara, disa mėnyrsjellje, disa vlera. Plasaritja e familjes bėrthamė, ka bėrė qė tė pėrqafohet liria seksuale, ka pėrjashtuar religjionin nga jeta e zakonshme, duke bėrė njė ikje mistike prej tij, duke zhvlerėsuar jo vetėm ēdo dukuri religjioze por edhe ēdo njeri religjioz. Ērrėnjėsimi i religjionit nga shoqėria, dukuri qė e shtyn me forcė nė mjedisin vetjak dhe intimist tė jetės, ka tėrhequr rrėshqanė mbas vetes edhe njė ligėshtim tė etikės publike.
Kjo na lejon tė zbresim diskutimin nė fushėn politike. Atdheu nuk pėrfaqėson mė njė realitet tė bashkėndarė pėr tė gjithė aktorėt politikė, secili me pikėpamje tė ndryshme por tė ligjshme, projekte. Nė tė kundėrt, Atdheu ėshtė ēmishėruar nė thertoren e ideologjive kundėrvėnėse, duke e syrgjynosur nė njė ide abstrakte ose nė njė vlerė tė bashkėndarė vakėsisht nga njė grusht njerėzish qė luftohen ashpėrsisht nga tė shumtėt. Nė kėtė pikė, ka qenė e lehtė tė bėhet me politikėn njė treg, i pasur me mallra qė lėbyrin sytė, por i varfėr me ideale qė i flasin zemrės. Brezat e fundmė janė tė dehur prej hedonizmit dhe materializmit, kanė adhuruar viēin e artė tė parasė qė blen gjithēka, edhe identitetin e vet, mbi tė gjitha nėse vlen vėrtet pak.
Nė tė njėjtėn mėnyrė, nė vend qė t'u pėrgjigjen kėrcėnimeve nga jashtė, duke pohuar dhe mbrojtur identitetin e vet, kanė pranuar, apo mė mirė, i janė nėnshtruar kolonizimit social, kulturor dhe ekonomik nga ana e valėve tė parreshtura tė emigracionit. Poroziteti dhe depėrtueshmėria e shoqėrive italiane kanė shėrbyer si mbėshtetje pėr kolonizimin e ngadaltė, por tė rėndė, kulturor dhe demografik tė popujve lindorė. Politikat e emigracionit qė shqyejnė portat nė gjithēka, dhuratat bujare tė turpshme tė fondeve pėr tė rrėnjosur dhe pėrforcuar pranitė e tė huajve, janė faje tė njė tė shkuare tė vonė, vuajtjet e sė cilės kthehen nė tė tashmen tonė. Rrjedhojat? Pėrveē atyre tashmė trishtshėm tė njohura: devijimi rinor, delegjetimimi i institucioneve, kriza e politikės dhe e Shtetit - mė e keqja ėshtė toleranca e pėrgjithshme, qė fsheh njė epshmėri) skandaloze tė Italisė pėrballė krizave tė saj tė brendshme dhe kėrcėnimeve tė jashtme.
Shoqėria civile jeton falė vlerave
Atdheu ėshtė e para prej vlerave "civile", qė janė nė themel tė jetesės sė pėrbashkėt, domethėnė shoqėrisė. Megjithė proklamimet e individualizmit, kulti i individit nuk i mjafton individit pėr t'i dhėnė njė kuptim jetės sė vet. Por janė zhdukur pėrgjithmonė kohėt nė tė cilat, anasjelltas, ishte politika qė u diktonte tė gjithėve njė fat tė ngjashėm, qė ngrihej si gjykatės i jetės dhe i vdekjes pėr miliona njerėz. Po atėhere? Ēfarė mbetet sot? Mbesin rrėnojat e dy dėshtimeve tė mėdha. I pari ka qenė ai i shtetit totalitar, qė prangoste njeriun pas Shtetit dhe e bėnte skllav tė ideologjisė sė tij. I dyti, ende nė ditėt e sotme, ėshtė individualizmi i egėrsuar, primati i "unit" mbi ēfarėdo "ne", qė kryen gabimin e kundėrt me atė tė Shtetit totalitar, pasi ėshtė i paaftė t'i japė njė kuptim jetės sė njeriut, pasi jeta ėshtė edhe bashkėjetesė shoqėrore nė radhė tė parė, dhe jo vetėm individualitet. Njė shoqėri e hapur, liberale, ku ėshtė nė fuqi konkretisht liria e mendimit, ku individi ėshtė qendra e politikės, por qė ėshtė pa identitet, pa vlera nė tė cilat tė besojė dhe pėr tė cilat tė veprojė ēdo ditė, - atėhere ėshtė njė shoqėri nė tė shuar e sipėr, e privuar prej njė indi nervor qė transmeton impulse jetėsore dhe pėrkujdeset pėr mbijetesėn e saj. Njė shoqėri e ēarmatosur: ja ēfarė ėshtė shoqėria pa vlera e Perėndimit nė agun e mijėvjeēarit tė tretė. Ėshtė e ēarmatosur pasi ėshtė e pambrojtje kundrejt sulmeve tė egra qė vijnė nga jashtė; por ėshtė edhe e pambrojtje kundėr armiqve tė brendshėm, kundėr kujt punon pėr tė arritur pėrmbushjen e ēmontimit tė vlerave tona. Pėr ēfarė punojnė armiqtė e Atdheut? Flasin pėrēart pėr fshatra globalė, pėr vendin-botė, pėr qeveri botėrore, por ēfarė qėndron pas kėtyre etiketave? Asgjė tjetėr veē njė grumbulli botėror individėsh pa rrėnjė, pa origjinė, as gjeografike as kulturore. Pa pėrkatėsi ndjesore, pa tradita, pa dije prej ku vijnė dhe ku shkojnė, pa njė gjuhė tė pėrbashkėt, njė besim, njė botėkuptim politik tė pėrgjithshėm. Tė luftohen ideologjitė nuk do tė thotė tė rrafshohet me tokėn ēdo ndjenjė, tė shterret ēdo emocion, tė fiket ēdo simbol. Politika nuk ėshtė vetėm llogari monetare, nuk ėshtė vetėm njė shkėmbim i parreshtur. Politika ėshtė njė pasion i mbėshtetur nga njė kulturė e ngritur vlerash, normash, traditash, e njė identiteti qė kapėrcen pjesėt e veēuara, qė shkon pėrtej ndarjeve, pasi shpreh - ndjeshmėrisht - njė pėrkatėsi tė pėrbashkėt, ATDHEUN.
Pregatiti: Gent ULQINI
___________________________
01 May 2005
___________________________
Starton fushata elektorale e LZHK nė qarkun e Kukėsit. Shpallen kandidaturat
Kukės, Mbreti Leka prezanton Spahiun
Mbreti Leka ka bėrė thirrje qė tė votohet pėr kandidatėt e LZHK dhe pėr LZHK-nė si forcė politike me bosht kombėtar. Ai ėshtė ndalur mė fort nė kandidaturėn e z.Eqerem Spahiu, me tė cilin ka njė bashkėpunim tė suksesshėm prej njė dekade.
Editorial
Prostitutat, policia, socialistėt shqiptarė
Nga Gjergj Thanasi
Organet e diktaturės u pėrballėn me skandalin seksual tė radhės. Nė emisionin FIKS FARE u provua me figurė e foni pėrfshirja e njė grupi oficerėsh tė policisė sė Vlorės nė njė varg krimesh si trafik, shfrytėzim prostitucioni, shantazh, shpėrdorim detyre, falsifikim dokumentash, heqje e paligjshme lirie etj., etj.. Kjo ėshtė veprimtari normale pėr policinė shqiptare tė reformuar nga njė pushtet i dalė nga gryka e pushkės, ku vrasėsit, drogaxhinjtė, piramidaxhinjtė janė ministra e deputetė ROZE.
Rasti i Vlorės nuk ėshtė pėrjashtim por rregull. Vetėm njė vit me parė eksponentė tė policisė sė Durrėsit shfrytėzuan njė adoleshente, fizikisht dhe mendėrisht tė lodhur, pėr t'i ngritur njė kurth agjenturor Distriktit detar Durrės. Segmentet e inkriminuara tė policisė durrsake donin qė askush tė mos fuste hundėt nė monopolet e tyre tė trafiqeve. Kurthi funksionoi mrekullisht. Shefi dhe Zv.shefi i shtabit me gjithė yjet ne spaleta e kualifikimet nė perėndim, nė vend tė pėrdornin SHIU-n pėr tė kundėr goditur trafikantėt me uniformė blu, dolėn para kamerave duke u qurravitur pėr turp tė zotit. Tenderaxhi Majko bubullinte si Mehmet Shehu nė vaktit se do ta shkrinte distriktin etj., etj.. Ndėrsa prostitutat dhe policėt (policė i thėnēin) bėnin kokrrėn e qejfit!...
Gjithsesi inkriminimi i policisė shqiptare nuk ėshtė mėkat ekskluziv i saj, por ėshtė rrjedhojė e kapjes sė shtetit nga krimi i organizuar dhe i prostituimit politik tė socialistėve nė pushtet. Me shembujt e mėposhtėm do tė pėrpiqemi tė ilustrojmė prostituimin politik nė radhėt e socialistėve.
Shoku Nano, patron i shtėpisė me fener tė kuq, qė e ka emrin PS, shan me fjalor prej protektori, femrat dhe meshkujt e forumeve tė larta tė partisė. Nė vend tė rebelimit, kėta meshkuj e femra, i shėrbejnė Nanos si zv.kryeministra, ministra, deputetė e zv.ministra. Nė KPD-nė e famshme, Angjeli u ankua se Nano i kishte sharė tė ėmėn, teto Kaliopin dhe pėrsėri nėnė-shari shėrben si Nano-ministėr. Dokles i mori nėpėr-gojė emrin e sė shoqes LIVE ndėrsa Namiku vazhdon t'i shėrbejė si zėvendės nė kabinet. Arta Daden e pyet nė mbledhje kryesie se ē'ka ajo me djem beqarė! Arta ngre kartonin jeshil nė parlament sa herė ia kėrkon Nano. Mu nė mes tė sallės sė teatrit 'Aleksander Moisiu' Nano i ngriti ēėshtjen e fustanit tė basmes N.Paēos, por ajo vazhdon t'i shėrbejė zv.ministre e kandidate pėr deputete. Mashkulli Fatos i dhuron njė tufė me lule tė kuqe mashkullit Erion, sikur zyrat e ZP-sė tė mos jenė nė Tiranė nė bulevardin Zog I, por nė pyllin e Boulogne-s nė Paris. Zoti Braēe, pėr hesap tė Nanos, nė faqet e ZP-sė vazhdon tė vjellė tė gjitha sharjet qė pėrmban fjalori i shqipes nga A-ja tek Zh-ja.
PS-ja, e mbushur me Stela apo Joana politike tė tė dy sekseve, vazhdon t'i qeverisė shqiptarėt pėr dy mandate rresht. Kėrkon edhe njė mandat tė tretė qė tė na qeverisė edhe mė 'mirė', seē na ka qeverisur deri mė sot. Nė e rrėmbeftė edhe njė mandat tė tretė, Nano e ka hallall t'ua fusė gjithė shqiptarėve siē ia futi Hajdaragės nė mbledhjen e famshme tė KPD-sė.
Personalisht, besoj, siē thoshte e bija e diktatorit nė vitin 1990, se ka ardhur koha qė "kafshėt tė zgjohen nga gjumi" pėr ta mbyllur PS-nė nė qendrėn e rehalibitimit me emrin opozitė. Mendoj se pėr shkak tė ushtrimit tė zanatit pėr dy mandate, PS-sė do t'i duhet njė kohė e gjatė nė qendėr, qė tė rehabilitohet plotėsisht.
Shqiptarė erdhi dita.
Erėrat e ndryshimit po fryjnė si nė vitin 1990. Kėsaj here nė katėr kontinente. Honekerėt, Husakėt, Ēausheskėt e shekullit tė ri po dridhen. Kush e ka radhėn Chavesi nė Amerikėn Latine, Mugabe nė Afrikė apo Nano ne Tiranė?
Kush e ka radhėn?
KRYESORE
Starton fushata elektorale e LZHK nė qarkun e Kukėsit. Shpallen kandidaturat
Kukės, Mbreti Leka prezanton Spahiun
Mbreti Leka ka bėrė thirrje qė tė votohet pėr kandidatėt e LZHK dhe pėr LZHK-nė si forcė politike me bosht kombėtar. Ai ėshtė ndalur mė fort nė kandidaturėn e z.Eqerem Spahiu, me tė cilin ka njė bashkėpunim tė suksesshėm prej njė dekade.
Kandidatėt e LZHK nė qarkun Kukės
Skėnder Hoxha, zona 10, Tropojė
Miftar Kastrati, zona 11, Has
Eqerem Spahiu, zona 12, Kukės
Xhevahir Kolgjini: Spahiu, njė deputet kosovar nė parlamentin e Tiranės
Skėnder Hoxha: "LZHK ėshtė deviza jonė"
Kukės - Mbreti Leka I ka shpallur kandidaturat pėr deputetė nė emėr tė LZHK-sė nė qarkun e Kukėsit, tė cilat janė Eqerem Spahiu, (zona 12, Kukės), Miftar Kastrati (zona 11, Has dhe disa fshatra tė Kukėsit), Skėnder Hoxha (zona 10, Tropojė), gjatė njė takimi nė Kukės ku morėn pjesė qindra anėtarė e simpatizantė tė LZHK-sė.
Qytetarėt kuksianėt i rezervuan Mbretit Leka I-rė, Princit Leka dhe drejtuesve mė tė lartė tė LZHK njė pritje madhėshtore, qė nė hyrje tė qytetit e mė pas gjatė takimit tė zhvilluar paraditen e tė shtunės sė datės 30 prill nė Pallatin e Kulturės "Hasan Prishtina" tė Kukėsit. Nė kėtė inkursion elektoral, Mbreti Leka I shoqėrohej nga njė grup i madh drejtuesish tė PLL e LZHK-sė tė rrethit, si dhe mjaft eksponentėsh tė LZHK-sė nė qendėr.
Nė panelin drejtues tė takimit u vendosėn: nė qendėr Mbreti Leka dhe nė krah tė djathtė tė Tij Princi Leka; nė krah tė majtė tė tė cilit u ulėn zotėrinjtė Dashamir Shehi, Murat Basha, Miftar Kastrati dhe Osman Axhani, ndėrsa nė krah tė djathtė tė Mbretit Leka u ulėn z.Eqerem Spahiu, z.Sulejman Dida, z.Skėnder Hoxha, z.Fluturak Gėrmenji, znj.Brunilda Elezi, z.Halit Muēmata dhe moderatori i takimit, z.Sulejman Gjana, Sekretar pėr Marrėdhėniet me Jashtė i PLL. Nė kėtė takim u paraqitėn zyrtarisht para qindra qytetarėve kuksianė kandidatėt e LZHK-sė pėr zgjedhjet parlamentare tė vitit 2005.
Tubimin e ēeli z.Sulejman Gjana, i cili shprehu nė mėnyrė konēize qėllimin e kėtij tubim. (Fjalėn e tij tė plotė e botojmė nė kėtė numėr gazete). Nė fund tė pėrshėndetjes ai ia pėrcolli fjalėn Mbretit Leka I, pėr tė shpallur mesazhet e LZHK pėr kėtė fushatė zgjedhore. Nė fjalėn e Tij para kuksianėve Mbreti ka paraqitur disa nga pikat kryesore tė programit tė LZHK nė aspektin e zhvillimit ekonomik si dhe ka folur me njė theks mė tė fortė pėr ēėshtjen kombėtare. Po ashtu ai ka shprehur konsideratat e tij pėr kandidaturat nė emėr tė LZHK-sė, duke ēmuar pėrkushtimin dhe vlerat e secilit kandidat. Ai ėshtė ndalur mė fort nė kandidaturėn e z.Eqerem Spahiu me tė cilin ka njė bashkėpunim tė suksesshėm prej njė dekade. Mbreti nė fjalėn e tij para qytetarėve kuksianė ka bėrė thirrje qė tė votohet pėr kandidatėt e LZHK dhe pėr LZHK-nė si forcė politike me bosht kombėtar. (Njė pjesė tė fjalės sė Mbretit e botojmė nė kėtė numėr gazete).
Mė pas oratorė tė ndryshėm nė fjalėt e tyre kanė prezantuar pjesė nga programi i LZHK-sė dhe kandidatėt pėr deputetė. Prezantimin e figurės sė z.Spahiu e ka bėrė nėnkryetari i PLL z.Murat Basha, fjalėn e plotė tė tė cilit po e botojmė nė kėtė numėr gazete.
Nė takim, nė emėr tė kandidatėve pėr deputetė tė LZHK, foli kandidati i LZHK pėr Tropojėn, inxhinieri Skėnder Hoxha, i cili theksoi se "LZHK ėshtė deviza jonė, sepse ajo na ofron zhvillimin, qė ėshtė instrumenti qė na duhet mė shumė se gjithēka tjetėr".
Imami i Xhamisė sė Kukėsit z.Vehxhi Hoxha, nė jalėn e tij plot mesazhe teologjike, filozofike dhe atdhetare, pasi evokoi tė kaluarėn e shkėlqyer tė kohės sė Mbretėrisė dhe vlerat e saj tė mėdha nė konsolidimin e shtetit shqiptar, theksoi se nga kontaktet me popullin kishte kuptuar se ai dėshironte njė ndryshim tė shpejtė dhe garantin e kėtij ndryshimi, teksa shikonte se sot propagandonin ndryshim bijtė e atyre qė prishėn xhamijat dhe sundojnė. Moralin tonė tė kėrcėnuar dhe shpirtin tonė mund ta shėrojė vetėm LZHK, theksoi Imami Vehxhi Hoxha.
Gjithashtu folėn edhe kryetari i LZHK pėr rrethin e Kukėsit, intelektuali dhe publicisti i shquar z.Sulejman Dida, i cili theksoi se besimi dhe shpresat e kuksianėve janė shpėrdoruar nė gjithė kėto vite. "Ne po plakemi pa lavdi nė kėtė tranzicion. Nė Kukės 34 % e popullsisė aktive ėshtė e papunė, sepse INSTAT i quan tė punėsuar fshatarėt. Do vijnė t'u kėrkojnė votėn me be. Unė ju them qė t'ua mbyllni dyert mashtruesve dhe t'ia hapni zemrat LZHK-sė", - tha z.Dida, fjalėn e tė cilit po e botojmė tė plotė nė kėtė numėr gazete.
Mė pas e mori fjalėn edhe pedagogu i Universitetit amerikan tė Prishtinės, piktori i shquar z.Xhevahir Kolgjini, i cili ndėr tė tjera theksoi: "Para se tė vij kėtu, nė bashkėbisedimet me studentėt e mi dhe miqtė e shumtė qė kam nė Prishtinė, mė pyetėn nėse kanė apo jo mundėsinė tė vijnė e tė votojnė pėr LZHK, si i vetmi faktor politik qė mbron dhe promovon ēeshtjen tonė kombėtare, veēanėrisht ēeshtjen e pavarėsimit tė Kosovės. Ata mė thanė se nga tė gjithė deputetėt e parlamentit shqiptar, do tė dėshironin tė votonin vetėm Ekrem Spahiun, pėr tė cilin mė thanė se "ėshtė i vetmi deputet kosovar nė atė parlament", fjalė kėto qė ēuan peshė tė pranishmit.
Takimin dhe Mbretin e Princin Leka i pėrshėndeti edhe kryetari i Shoqatės sė ish tė Pėrndjekurve dhe Burgosurve Politikė tė rrethit Kukės z.Avdi Gjana, i cili fjalėn e tij prekėse e tė shkurtėr, e mbylli me maksimėn "Populli ėshtė kandari i arit".
Nė fund tė prezantimit tė kandidatėve, moderatori i kėtij tubimi z.Sulejman Gjanaj u shpreh se: "Falenderojmė Mbretin, Princin, miqtė tanė nga Tirana dhe tė gjithė tė pranishmit nė kėtė tubim pėr pjesėmarrjen e tyne. Edhe nji fjalė pėr popullin e Kukėsit: ju ftojmė qė prej ditės sė sotme, tė fillojmė t'iu bėjmė thirrje njerėzve tanė, farefisit, miqve dhe dashamirėve tanė qė tė mbėshtesin kandidatin e LZHK-sė, z.Eqerem Spahiu, nė zgjedhjet e 3 korrikut 2005."
Pas takimit prezantues tė organizuar nga krerėt e LZHK-sė Kukės tė drejtuar nga z.Sulejman Dida nė sallėn kryesore tė Pallatit tė Kulturės "Hasan Prishtina", krerėt e LZHK-sė nga qendra dhe eksponentėt lokalė kanė drekuar nė njė nga lokalet mė tė mira tė qytetit, "Kastrati", drekė e cila e ka bėrė edhe mė tė gėzueshme atmosferėn optimiste tė kėtij takimi. Sondazhet e opinionit nė qytetin e Kukėsit e paraqesin kandidatin e LZHK-sė kryelegalistin Spahiu si mė tė mundshmin pėr tė fituar pėrballė kandidaturave tė tjera rivale.
Korresp. "Atdheu"
Spahiu nė Kukės, pėr takimin e LZHK-sė
Kėtij takimi tė krerėve tė LZHK-sė nė Kukės i ka paraprirė njė takim i kryetarit tė PLL z.Spahiu me bordin drejtues tė LZHK-sė pėr rrethin e Kukėsit. Vėmendje e veēantė nė kėtė takim tė zhvilluar nė mesjavėn qė shkoi, iu kushtua pėrgatitjeve pėr vizitėn e Mbretit Leka ditėn e shtunė, datė 30 prill 2005. Spahiu nė fjaėn e tij u pėrqėndrua tek platforma e LZHK-sė, pėrcjellja me pėrgjegjshmėri politike e saj dhe e mesazheve tė kreut tė LZHK-sė, Leka I, tek zgjedhėsit kuksianė, duke dhėnė edhe sugjerime konkrete pėr masat organizative pėr pėrgatitjen dhe realizimin sa mė cilėsor tė fushatės zgjedhore.
"Atdheu"
Pjesė nga fjala e Mbretit Leka nė takimin e Kukėsit
Kukėsi, istikam i pėrjetshėm nė mbrojtje tė Atdheut
Tė dashur vėllezėr dhe motra kuksianė!
Jam shumė i gėzuar qė ndodhem kėtu midis jush, bashkė me Princ Lekėn dhe deputetėt e drejtuesit ma tė naltė tė LZHK.
Kukėsi ėshtė njė krahinė me tradita tė mėdha atdhetare, qė ka derdhur lumenj gjaku pėr Shqipėrinė. Ka qenė njė istikam i pėrjetshėm nė mbrojtje tė kufijve tė Atdheut dhe qė e tregoi veten para, gjatė dhe pas luftės sė Kosovės, ku u bė edhe mbrojtės i besės shqiptare. Besa shqiptare tė cilėn ju e keni kultivue mė mirė se kushdo, ėshtė njė virtyt i rėndėsishėm dhe vendimtar nė punėn tonė dhe pėr tė ardhmen.
Ne shqiptarėt vetėm me besė do tė ecim pėrpara.
Nji nga pikat ma tė rėndėsishme qė e dallon LZHK nga forcat e tjera politike, ėshtė vendosmėria pėr tė mbėshtetur pavarėsinė e Kosovės. Kosova do ta fitojė pavarėsinė dhe vetėm njė Kosovė e pavarur mund tė sjellė zhvillime tė shpejta nė tė gjitha trojet shqiptare, ēka ėshtė edhe synimi kryesor i LZHK.
Ne kemi nevojė pėr njė qeveri tė fortė dhe tė drejtė, qė do tė jetė garancia pėr tė realizue me sukses programin e LZHK pėr zhvillimin kombėtar nė tė gjitha drejtimet.
Sot nė Kukės kam kėnaqėsinė tė shpall para jush kandidatėt qė konkurrojnė pėr LZHK, zotėrinjtė Skėnder Hoxha, Miftar Kastrati dhe nė mėnyrė tė veēantė kryetarin e PLL, deputetin e LZHK, djalin e Lumės z.Eqerem Spahiu.
Fjala e Nėnkryetarit tė PLL z.Murat Basha nė mitingun pėrurues tė LZHK nė Kukės
Murat Basha: Kukėsi duhet tė votojė Spahiun, qė tė pėrfaqėsohet denjėsisht
Naltmadhnia Juaj Leka I - Mbret i Shqiptarėve!
Lartėsia Juaj Princ Leka!
Tė nderuar kuksianė atdhetarė!
Tė nderuar miq tė pranishėm!
Sot, kam nderin e madh tė prezantoj para jush kandidatin pėr deputet tė LZHK, mikun dhe bashkėluftėtarin tim, kryetarin e PLL, deputetin Ekrem Spahiu.
Nė kėtė fushatė zgjedhore, legalistėt, monarkistėt, simpatizantėt e LZHK dhe mbarė atdhetarėt e vėrtetė, i kanė drejtuar sytė nga simboli i Bashkimit Kombėtar, nga biri i tė Madhit Mbretit Zog, nga burri qė gjithė jetėn e Tij e vuri nė dispozicion tė Ēeshtjes Kombėtare, tek udhėheqėsi shpirtėror, iniciuesi i Lėvizjes pėr Zhvillim Kombėtar, Mbreti Leka.
Ėshtė nder i madh pėr tė gjithė ne fakti qė ky takim madhėshtor bėhet nė njė trevė me tradita tė mėdha atdhetare, ku ėshtė derdhur gjaku lumė nga lumjanėt trima pėr shqiptarizmėn, nga treva qė ndodhet nė krah dhe si vazhdimėsi e pashkėputur e Kosovės sonė martire, tė cilės ju kuksianėt iu bėtė mbėshtetje me gjak bijsh, me bukė e zemėr dhe dyer tė hapura.
Pikėrisht nė kėtė trevė, LZHK ka nderin tė kandidojė birin e Lumės, birin e derės sė shquar tė Spahijve, z.Ekrem Spahiu, pinjollin e fisit martir, tė cilit diktatura sllavo-komuniste gjatė gjithė sundimit tė saj i shkaktoi dhimbje tė panumėrta, duke filluar me internimin e babait dhe tė familjes, qė nė maj tė vitit 1945 nė kampin e Beratit, pėr ta mbyllur kalvarin e vuajtjeve vetėm me rėnien e diktaturės, pasi vetėm nė vitin 1991, familjes sė tij iu hoq titulli "kulak".
Por pėrndjekja e tij nuk pėrfundon kėtu. Me t'u rikthyer nė pushtet, neokomunistėt e burgosin z.Spahiu mė shtator tė vitit 1998, nėn akuzėn e "Organizatorit tė kryengritjes sė armatosur tė 14 shtatorit", pas vrasjes sė Azem Hajdarit mė 12 shtator. Mbas 13 muajsh birucė dhe 6 muajsh arrest shtėpie, lihet i lirė por nėn akuzė edhe sot e kėsaj dite.
Sot para jush, si kandidat pėr deputet tė LZHK keni djalin tuaj, qė mė shumė se askush tjetėr jua ka zbardhur faqen nė parlament dhe politikė, duke ngritur zėrin e tij tė fuqishėm nė mbrojtje tė Ēeshtjes sonė kombėtare, pėr Shqipėrinė, Kosovėn, Ēamėrinė dhe tė gjitha trojet shqiptare.
Biri juaj ka mbrojtur me fanatizėm shtresėn e ish tė Burgosurve dhe tė Pėrndjekurve Politikė, nė parlament dhe jashtė tij, duke luftuar mė shumė se askush, duke i mbėshtetur nė tė gjitha protestat pėr tė drejtat e tyre, pėr dėmshpėrblimin dhe rehabilitimin nė shoqėri.
Eshtė i vetmi nga politikanėt e rangut tė lartė qė ka qenė konstant nė qėndrimet e tij pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė pronave, duke kėrkuar qė shteti tė jetė garant pėr tė mos krijuar probleme sociale.
Ka ngritur zėrin nė mbrojtje tė emigrantėve, qė fatkeqėsisht janė tė braktisur nga qeveria aktuale dhe shteti shqiptar.
Z.Spahiu ėshtė ndėr politikanėt mė dinjitozė e mė tė pėrkushtuar. Ai, duke qenė kryetar i PLL dhe kryetar i grupit parlamentar tė PLL, ka pėrfaqėsuar me dinjitet Zogizmin dhe ka mbajtur lart idealet monarkiste.
Z.Spahiu ka qenė dhe ėshtė anėtar i shumė komisioneve parlamentare. Ka pėrfaqėsuar Shqipėrinė nė shumė delegacione tė nivelit tė lartė, nė vende tė ndryshme tė botės.
Ai ėshtė ndėr deputetėt mė aktivė e tė pėrkushtuar pėr detyrėn dhe barrėn e pėrfaqėsimit tė popullit. Theksojmė gjithashtu se pa qenė deputet i Kukėsit, ka ngritur zėrin pėr ēeshtje tė rėndėsishme qė lidhen me rrethin tuaj.
LZHK jo vetėm premton, por ėshtė nė gjendje tė garantojė zhvillimin e gjithanshėm tė vendit, sepse frymėzohet dhe udhėhiqet nga Mbreti Leka, qė trashėgon parimet dhe vizionin shtetformues dhe drejtues tė Mbretit Zog, nėn udhėheqjen e tė cilit Shqipėria njohu begatinė, ligjin dhe barazinė e shqiptarėve para tij, dinjitetin dhe sigurinė pėr tė ardhmen.
E kush mė mirė sesa biri juaj mund t'ju pėrfaqėsojė ju kuksianėve nė Kuvendin e ardhshėm? Kush mė mirė dhe mė me forcė se ai do ta ngrejė zėrin pėr hallet tuaja, pėr investime e punėsim, pėr rend e drejtėsi, pėr kompensimin tuaj dhe ndarjen e drejtė tė pasurisė kombėtare, nė themelet e sė cilės kontributi, djersa dhe prona juaj e pėrmbytur nga liqeni - janė shumė tė mėdha?!
Z.Spahiu e meriton votėn tuaj jo vetėm si bir i denjė i njė fisi qė ka dhėnė kaq shumė pėr Atdheun dhe krahinėn, (sepse nė fund tė fundit kėtė e kemi borxh tė gjithė), por vlerat e tij tė larta morale, ndershmėria dhe pėrkushtimi, bashkė me origjinėn, - janė njė garanci pėr ju pėr ta adresuar votėn tuaj tek djemtė mė tė mirė, qė do tė bėjnė maksimumin pėr ju.
Atdheu nuk ėshtė thjesht toka qė trashėgojmė nga tė parėt tanė, por ėshtė toka qė u kemi borxh fėmijėve, brezave.
Tė gjithė ne jemi tė pėrkohshėm nė kėtė botė, por ėshtė e pėrjetshme Shqipėria, toka shqiptare, kėtej e matanė kufijve, janė tė pėrjetshėm shqiptarėt, pasardhėsit tanė.
Pra vota juaj nuk ėshtė thjesht vota pėr LZHK-nė dhe z.Spahiu, por ėshtė votė pėr fėmijėt dhe tė ardhmen tuaj, qė meritojnė tė pėrfaqėsohen me pėrkushtim, idealizėm dhe dinjitet. Prandaj z.Spahiu e meriton tė votohet nga ju, qė e meritoni vėrtet njė bir tė tillė, qė ėshtė e do tė mbetet i juaji dhe pėr ju.
Rrofshin kuksianėt trima e atdhetarė!
Rroftė Mbreti Leka!
Rroftė Kosova dhe Shqipėria Etnike!
Ju faleminderit!
Fjala e z. Sulejman Gjanaj nė tubimin promovues tė LZHK Kukės
Votoni pėr LZHK, sepse nuk ju tradhton
N.M. Juaj Leka I, Mbret i Shqiptareve
L.T. Princi Leka,
Tė nderuar zonja dhe zotni,
Bashkatdhetar tė dashtun,
Asht nji nder dhe privilegj i madh pėr ne tė gjithė, qė tė kemi sot tė pranishėm nė mesin tonė dhe nė kėtė tubim, NMT Mbretin Leka I dhe Princin Leka, prandaj dhe pėrfitoj nga rasti pėr t'ju urue mirėseardhjen Mbretit dhe Princit si dhe gjithė stafit drejtues tė LZHK-sė.
Takimi i sotėm i Mbretit Leka I me anėtarėt e LZHK-sė dhe me banorėt e rrethit Kukės, bahet pėr 2 qėllime: sė pari pėr me promovu LZHK-nė nė rrethin tonė dhe, sė dyti, pėr me prezantu kandidatin e zonės 12 tė Kukesit, por edhe 2 kandidatėt e tjerė tė Qarkut Kukės.
Takimi i sotėm shėnon edhe hapjen e fushatės elektorale tė LZHK-sė nė Kukės, pasi edhe data e zgjedhjeve ėshtė tashma dekretue nga kreu aktual i shtetit pėr mė 3 korrik 2005.
Fushatat zgjedhore dhe zgjedhjet janė me tė vėrtetė tė rėndėsishme pėr popullin, pasi me anėn e votės sė tij populli mund tė vendosė pėr tė ardhmen e vet: nėse dėshiron me e ndryshue gjendjen e tij...
Populli Lumės, shpesh herė gjatė historisė tij ka dijtė me e zgjedhė rrugėn mė tė mirė dhe me e marrė nė dorė fatin e tij, ku edhe asht dallue duke u ngritur kundėr tė padrejtės dhe kundėr tė papranueshmes. Referenca historike kemi shumė pėr t'u mburrė, sepse tradita jonė asht nji traditė burrnore, asht nji traditė fisnike, asht nji traditė nacionaliste, asht nji traditė patriotike.
Ndonėse nė tė kaluarėn tonė, populli Lumės asht shprehė nėpėrmjet pushkės pėr tė mbrojtė interesat e veta dhe pėr t'u njoftė pėr trimni dhe besė, sot pushka jonė asht vota jonė dhe vetėm nėpėrmjet nji zgjedhjeje tė drejtė mund tė trashėgojmė vlerat tona si popull fisnik.
Zgjedhjet qė kemi pėrpara janė nji fat i madh pėr ne, sepse sot kemi nji alternativė tė re me LZHK-nė dhe kandidatėt e saj. Deri sot ne ua kemi dhanė votėn, pra ua kemi dhanė besimin tonė, disa herė, kandidatėve tė partive tė ndyshme dhe tė gjithė na kanė pre nė besė.
Sot kemi pra alternativėn e LZHK-sė, e cila me kandidatėt e saj dhe me Mbretin tonė nė krye, na jep shpresa tė reja pėr nji ndryshim tė qeverisjes dhe pėr nji ndryshim tė gjendjes sonė.
Pa humb kohė do ta lusim Mbretin Leka I, tė pėrshėndesė kėtė tubim dhe t'i shpallė kandidatėt e LZHK-sė pėr zgjedhjet parlamentare tė 3 korrikut 2005.
Fjala e z.Sulejman Dida kryetar i LZHK Kukės, nė ēeljen e fushatės elektorale
Shpresa dhe besimi i kuksianėve janė keqpėrdorė deri mė sot
Naltmadhnia Juej Leka I - Mbret i Shqiptarėve
Princi Leka,
Mirė-se-erdhėt nė Kukės
Banorė tė Kukėsit, Ju pėrshėndes!
Populli i rajonit tė Kukėsit asht me fat, sepse e ka nė mesin e vet Mbretin Leka I Zogu; sepse e ka nė mesin e vet Princin Leka! Ne tė gjithė jemi me fat, sepse nė lėvizjen tonė janė rreshtue burra tė shquem si z.Dashamir Shehi dhe Ekrem Spahija. Ne jemi qė tė gjithė me fat, sepse Lėvizja jonė pėr Zhvillim Kombėtar ka mbledhė kaq shumė misionarė, pra ju ka mbledhė ju.
Nji pjesė e jueja e mbajnė mend disa regjime politike, nji pjesė asht e rritun dhe e formueme nė tranzicion. Pėr fatin e keq, ne tė gjithė sė bashku po plakemi pa lavdi nė kėtė tranzicion ku s'ka as pronė, as drejtėsi, as ligje tė sakta, as motivime pėr zbatimin e tyne. Tranzicioni asht nji rrugė e gabueme, ai mundet me zgjatė nji shekull, sepse kjo klasė politike qė drejton, nuk e ka vizionin dhe as pėrkushtimin me e zgjue vendin nga reanimacioni, me e shpėtue nga gremisja fatale.
Ne po hyjmė nė nji fushatė elektorale shumė tė randėsishme pėr fatet e kombit. Nė lojė ka hy argumenti i integrimit, por... Mos u mashtroni me fjalė premtuese pėr integrimin. Ne jemi nė Europė, por ne jemi nė kafazin e mjerimit dhe tė krimit, dhe nuk dalim dot nga ky kafaz kur mbi 80% e ushqimit dhe e mallnave tė tjerė importohen, kur qytetet tona kapen ma lehtė me kambė, sesa me makinė, kur nė Kukės rreth 34% e popullsisė aktive asht e papunė, kjo simbas raporteve zyrtare tė INSTAT-it, kur dihet se zyrat e shtetit e cilėsojnė tė punėsuem ēdo fshatar qė sigurohet si fermer. Ndėrsa nė vend nuk prodhohet veēse minimumi i produkteve pėr tė cilat jeta ka nevojė. A nuk asht turp tė pranojmė pėrjetėsisht rolin e konsumatorit tė hedhurinave tė hueja; ne, qė rrethohemi nga uji dhe importojmė ujė, ne qė prodhojmė patate, por importojmė patate, ne qė prodhojmė fruta dhe perime, por importojmė fruta e perime?!... Ja pse papunėsia kėtu asht shumė e madhe, sepse shqiptarėt po damtohen ēdo ditė nė interesat e veta, nė arėn e vet, sepse nuk mbrohen nga shteti shqiptar interesat e shqiptarėve.
Mbi 10 mijė njerėz vetėm nė Kukės sillen tė papunė, me shpresė. Por shpresa dhe besimi i tyne janė keqpėrdorė deri mė tash. Mbi ta hidhen vetėm konsiderata negative si mospagues tatimesh, energjie etj., dhe fjalė mėshire qė fyejnė nė themel kėtė trevė fisnike, nga ana tjetėr, si mund tė jenė ata kontribues tė mirė pėr shoqninė dhe shtetin shqiptar, si munden ata me qenė edhe kryesues tė mirė tė familjes kur janė tė papunė!?
Nė parlamentin e vendit, i njohun pėr sherre, nuk ka pėrplasje pėr ide e projekte, por pėr ideologji. Pse i ruejnė monopol burimet e ujnave, burimet e energjive financiare..., tė drejtėn me u pajisė me vizė pune e tregtie, tė drejtėn me u liēensue nė nji aktivitet!?
Ne jemi nė pragun e votimeve historike. Nėnshkruhen pakte mirėkuptimi pėr me i njoftė rezultatet. Dhe i thonė njani - tjetrit: na jena vllazėn, nėn drejtimin tem!
Prandaj: Drejtojuani kurrizin dhe tregojuani udhėn kėtyne plangprishėsve, tregojuani udhėn nji herė e mirė kėtyne njerėzve plangprishės qė kanė nji formim tė tillė: - ose ne zot shpie, ose shpisė i vemė zjarrin!
Po ne e kemi tė qartė vizionin e sė ardhmes.
Pėr ne mirėqenia dhe integrimi arrihen nėpėrmjet punėsimit nė vendin tonė, dhe punėsimi do tė bahet tue ndėrtue sė pari akset kombėtare tė rrugėve e korridoreve, tė shoqnuem me studim urban siē asht rruga Durrės-Kukės-Prishtinė dhe akse tė tjera. Ēdo diskutim pėr zhvillimin ekonomik tė vendit fillon me rrugėn Durrės-Kukės. Ky korridor ban tė mundun lidhjen jetėsore tė dy pjesėve vitale tė kombit shqiptar. Vetėm vitin e parė tė ndėrtimit kjo rrugė ze me punė 20 mijė punėtorė. Vetėm kjo rrugė mund tė sigurojė numrin e turistėve nė bregdet. Nuk mund tė pretendohen 500 mijė turistė nga Kosova pa kėtė rrugė, aq ma pak miliona, siē ėshtė tallė i pari i qeverisė. LZHK synon ndėrtimin e nji tregu unik shqiptar nė Ballkan, dhe funksionimin e kėtij organizmi si nji njisi normale dhe jo sakat, me gjysma siē asht dhe vazhdon me qenė.
Vizioni ynė pėr zhvillimin ekonomik dhe kulturor lidhet me programin qė ēdo shqiptar tė bahet pronar i ligjshėm i trashėgimisė dhe i djersės sė vet dhe askush dhe asnjiherė tė mos guxojė tė shmangė atė nga konkurrimi.
Asht e pafalshme qė ne tė biem viktimė e opinioneve dhe qendrimeve sipas tė cilit, Kukėsi qenka harrue. Sepse mund tė ketė dhe rajone qė janė harrue. Edhe pėr tė pėrndjekunit politikė dėgjojmė tė thuhet se janė harrue etj.. Asht e tepėrt kjo tallje, nuk mund tė mbahet. Si qenka harrue Kukėsi kaq i pasun, rajoni abolutisht ma i pasun nė shkallė vendi!?
Kukėsi asht grabitė dhe vazhdon tė grabitet nė mėnyrė sistematike. Iu morėn mineralet, iu prenė e iu dogjėn pyjet, iu mor dhe po i merret energjia, energjia qė buron nga dy Drinat dhe ēdo energji tjetėr. Po tė ishte harrue Kukėsi, sot kishte me qenė ndryshe. As shtresa e ish-tė pėrndjekunve nuk asht harrue. Nuk asht harrim genocidi i ushtruem mbi ta, nuk asht harrim pėrdorja qė iu ba nga klasa e sotme politike pėr me marrė pushtetin. Thjesht janė keqpėrdorime, por nuk janė harrue.
E gjithė krenaria e kandidatėve tė pafundėm qė kanė fillue tė paraqiten nė mjedisit tonė konsiston nė dreka e kafe pėr votuesit dhe nė premtime se do tė bahen tė dobishėm. Nuk mund tė bahen tė dobishėm, sepse vetė makineria qė i ka vu nė lėvizje asht nė rrugė tė gabueme. Ju vijnė nėpėr shpia dhe kudo jeni, tue ju vu nė be me ua dhanė votėn. Mos u rrejni, mbylljauni dyert mashtruesve dhe hapjani zemrėn LSHK-sė!
Nuk ban tė mshefemi gjithmonė mbas padronėve punėdhanės europianė tue mohue emnin tonė, tue mohue idetė tona, origjinėn tonė pėr nji copė bukė. Sepse ket copė bukė nuk na e premton atdheu i nėpėrkambun, i zhveshun prej pasunish e i grabitun, i copėtuem e i rrethuem me gardhe tė rinj. Por ju siguroj se kur ne e mshehim identitetin tonė, as tė tjerėt nuk na duen.
Nė Kukės vit pėr vit burra tė krrusun, kryefamiljarė me halle rrjeshtohen para sportelit tė ndihmės ekonomike qė asht nji thes miell, me tė cilin shteti tallet me banorėt. Tė nxitun prej kėsaj ndihme ekonomike, banorėt, tė ndihmuem me zell nga administrata, po kthehen ēdo ditė e ma tepėr nė refugjatė mbrenda katundit tė vet. Sepse ai po fshin nga harta e pronėsisė tokėn e babės me pėrfitue ndihmėn ekonomike. Ata i mban shpresa e rrejshme se nji ditė do ta marrin prapė, por ata duhet me e pasė parasysh se ēfarė pėrplasjesh mund tė krijohen. Nji pėrqindje tė naltė tė numrit tė banorėve sot i ke pronarė tė vetėm nji trualli prej 300 m2, sepse kėshtu asht i ndėrtuem ligji i demotivimit.
Nė kėtė rrugė banorėt ndihen tė vetmuem. Biznesi e ka shkelmin nė fyt dhe kufinin tek monopoli.
Ai qė ban sakrificė me nji pronė, mendon me e shitė pėr me ble nji vizė pėr Europė. Po ikin, po ikin banorėt nga Shqipnia, po shesin banesat tyne, po shesin tė ardhmen e vendit tė vet. Ja integrimi qė qeveritė e deritashme u ofrojnė shtetasve tė vet.
Politikanėt deri mė tash e kanė ba integrimin tek e tek. Vorfnia jonė ka ushqye dhe vazhdon me ushqye pangopėsinė, babėzinė e tyne. Drejtojauni kurrizin dhe tregojauni udhėn plangprishėsve!
Ne nuk mund tė durojmė qė vit pėr vit tė dalim nė shesh pėr tokat e pėrmbytuna, tė bėrtasim se do tė bllokojmė udhėt tona e tė pėrndiqemi me thupėr nga ministri i Rendit.
Kjo ndodh, sepse atdheu ynė asht katandisė nė nji "Ndėrtim pa leje" ku administrata u kėrkon pretenduesve tė pronave, gjeni dokumentat e pronėsisė! Ato dokumenta qė, nė tė shumtėn e rasteve, administratat paraardhėse i kanė futun nė bunker, nė mos nė zjarr, nė mėnyrė qė qytetari pretendues tė detyrohet me i ble firmat. Administrata, ajo e ka pėr detyrė t'i pėrgatisė dokumentat e pronėsisė.
POLITIKA
Mblidhet Kėshilli Ekzekutiv i LZHK nėn drejtimin Mbretit Leka
LZHK: Privatizimet nė prag tė fushatės, tė paligjshme
Mbreti dhe Princi Leka, nė konferencė shtypi
TIRANE - Mė datė 27 Prill 2005, udhėheqėsi i LZHK, NMT Leka I mblodhi Kėshillin Ekzekutiv tė LZHK dhe drejtoi mbledhjen e tij, ku u diskutuan dhe u pėrcaktuan detyra tė rėndėsishme nė kuadėr tė fushatės zgjedhore. Mė pas Mbreti Leka, i shoqėruar nga Princi Leka zhvilloi njė konferencė pėr mediat nė mjediset e Degės sė LZHK-Tiranė. Para gazetarėve tė shumtė, NMT Leka I Zogu pėrshėndeti shpalljen e datės sė votimeve nga presidenti Moisiu, duke uruar qė kėto zgjedhje tė mbahen me tė vėrtetė tė lira e tė ndershme. Ai dėnoi pėrpjekjet e qeverisė aktuale pėr tė privatizuar sektorė strategjikė tė ekonomisė shqiptare nė dėm tė interesave kombėtare.
Nė fund tė fjalės sė Tij, qė u ndoq me mjaft interes nga gazetarėt e shumtė tė mediave tė pranishme, NMT Mbreti Leka I Zogu i dha fjalėn z.Gjergj Buxhuku pėr tė lexuar komunikatėn e LZHK pėr shtyp nė lidhje me privatizimet e Albtelekom dhe ARMO.
Zotėri Buxhuku i denoncoi kėto privatizime si vazhdimėsi e politikės sė qeverisė socialiste, qė synon t'i kthejė shqiptarėt nė viktima tė interesave tė huaja edhe nė vendin e tyre. Ai deklaroi se LZHK nuk do t'i njohė kėto privatizime dhe do t'i shpallė ato tė paligjshme kur tė vijė nė pushtet. "Nė rast rotacioni tė pushtetit, LZHK-ja do tė kėrkojė edhe shpalljen e tyre ligjėrisht tė pavlefshme. Eshtė e pamoralshme pėr ēdo qeveri minimalisht demokratike, qė nė kulmin e fushatės zgjedhore tė marrė vendime kaq tė rėndėsishme me pasoja tė thella ekonomike dhe financiare pėr vendin dhe qytetarėt. Procedurat e zgjedhura nė privatizimin e kompanive strategjike publike tė telefonave, naftės, etj., nė mėnyrė antikombėtare, pėrjashtojnė dhe diskriminojnė pa asnjė arsye qytetarėt dhe biznesin shqiptar nga shansi dhe domosdoshmėria e tė qenit aksionerė dhe pronarė tė pasurisė sė tyre" tha ai.
Por sipas tij, perveē kėsaj, kompanite strategjike nė proces privatizimi rrezikojnė tė bien "nė duart e monopoleve tė sotme". Ndaj pėr kėtė arsye ai theksoi se "qeveria socialiste duke i shitur kėto kompani tek njerėzit e saj tregon qartė se nuk ka as vullnetin mė tė vogėl pėr tė respektuar parimin bazė tė demokracisė, mbrojtjen e pronės private", pėrfundonte deklarata pėr shtyp e LZHK-sė.
Gjatė kėsaj konference u fol edhe pėr ēeshtjen delikate tė pronave dhe pėr kėto drejtuesit e LZHK-sė u shprehėn se "Programi elektoral i LZHK-se mbėshtetet nė zhvillimin kombetar, duke zbatuar ligjin, rendin dhe duke siguruar punė pėr tė gjithė shqiptarėt. Me njė qeverisje shqiptare pėr tė gjithė shqiptarėt. LZHK e mbeshtet programin elektoral nė pronėn private dhe nė inisiativen private", janė shprehur drejtuesit e LZHK-sė. Nė kėtė konferencė u theksua se prona ėshtė shtylla e shtetit dhe prona duhet t'u kthehet pronarėve kur ėshtė e lirė dhe tė kompensohet 100%, kur nuk ka mundėsi fizike pėr rikthim. Drejtuesit e LZHK-sė kanė nėnvizuar se ligji 7501 duhet shfuqizuar, duke zbatuar tė njėjtin parim.
Nė fund tė deklaratave tė tij Mbreti Leka I u ka bėrė thirrje tė gjithė shqiptarėve qė tė vlerėsojnė votimet e 3 korrikut, tė marrin pjesė nė zgjedhje, nė mėnyrė qė tė votojnė pėr tė ardhmen e Shqipėrisė.
Korresp. i "Atdheu"
Mbreti Leka I, Princi Leka dhe drejtues tė lartė tė LZHK shkojnė nė Berat
LZHK shpall kandidaturat nė Berat
Drejtuesit e LZHK-sė prezantuan zyrtarisht kandidaturat pėr deputetė nė kėtė rreth tė cilat janė: znj.Aferdita Numani, z.Ndriēim Lakrori, z.Ilirian Peēo dhe z.Halit Bushi.
Berat - Pasditen e tė premtes sė datės 29 prill 2005, me dėshirėn e ndėrsjelltė tė Mbretit Leka pėr tė vizituar qytetin 2400 vjeēar dhe kėrkesėn e qytetarėve dhe drejtuesve lokalė tė LZHK, Mbreti Leka, i shoqėruar nga Princi Leka, deputeti Ekrem Spahiu dhe drejtues tė tjerė tė lartė tė LZHK, zhvilluan njė takim me qytetarėt e Beratit dhe simpatizantėt e LZHK.
Mbėrritja e varganit tė makinave tė mysafirėve tė shquar tė ardhur nga Tirana, prishi monotoninė e asaj pasditeje nė qytetin muzeal, tashmė tė rrėgjuar nga keq-qeverisja e socialistėve dhe aleatėve tė tyre integrimsa.
Nė orėn 18.00 tė pasdites, Pallati i Kulturės "Margarita Tutulani" i qytetit tė Beratit u tejmbush nga dhjetėra qytetarė beratas e tė ardhur nga rrethinat, me dėshirėn pėr t'u takuar dhe qarė hallet me Mbretin Leka, Princin Leka dhe LZHK, si liderė tė lėvizjes qė ka ngjallur shpresa tek mbarė shqiptarėt.
Qė nė hyrje tė Mbretit Leka, Princit Leka dhe drejtuesve tė tjerė tė LZHK, salla shpėrtheu nė thirrje entuziaste dhe duatrokitje frenetike.
Pasi Mbreti, Princi dhe deputetėt e LZHK-sė u ulėn nė tribunėn kryesore tė takimit, e gjithė salla u ngrit nė kėmbė pėr tė nderuar Himnit kombėtar.
Takimin e hapi kryetari lokal i LZHK z.Halit Bushi, i cili i pėrshėndeti dhe uroi pėr mirėserdhjen mysafirėt e shquar, ēka ai e cilėsoi si njė eveniment tė rėndėsishėm pėr jetėn e qytetit tė Beratit dhe si njė okazion i shkėlqyer pėr bashkėbisedim midis tyre dhe pėr njohjen e beratasve me alternativėn e LZHK, iniciuar dhe drejtuar personalisht nga Mbreti Leka.
Qė nė fillim tė takimit, e mori fjalėn Mbreti Leka, i cili e hapi ligjėratėn e Tij lakonike me urimin mė tė bukur: "Mė lejoni t'u uroj nga thellėsia e zemrės Gėzuar Pashkėt, paēi shėndet dhe gėzim nėpėr shtėpitė tuaja", dhe nė vijim, ndėr tė tjera Mbreti theksoi: "Jam shumė i gėzuar qė ndodhem kėtu nė Beratin e bukur dhe takohem me ju beratasit. Tani qė kemi dalė nė skenėn politike me LZHK, ju garantoj se kjo lėvizje ėshtė njė koalicion me tė gjithė ata qė e duan Shqipėrinė, e cila nuk mund tė qeveriset mė nga njerėz tė papėrgjegjshėm dhe me mentalitete komuniste, prandaj ju ftoj ta mbėshtesni LZHK dhe do tė mbeteni tė kėnaqur. LZHK do te vendose nje qeveri te drejte, nje qeveri te forte. Nje qeveri shqiptare per te gjithe shqiptaret - u shpreh kreu i LZHK-sė Leka I Zogu.
Ai mė tej theksoi se inicimi i Levizjes per Zhvillim Kombetar ka si qellim qe t'u ktheje dinjitetin shqiptareve, duke vendosur zbatimin e ligjit, ekonomine e tregut mbi bazen e prones private dhe te iniciatives se lire. "LZHK do t'u jape mbeshtetje per te zhvilluar ekonomine qe nga fshati qe po shkaterrohet dhe deri te rinia qe po merr rruget e kurbetit, tha Leka I. Ai e ka cilėsuar si detyrim shteteror sigurimin e vendeve te punes, rritjen e mireqenies duke premtuar se te gjitha keto do te realizohen nese LZHK-ja vjen nė pushtet - tha Mbreti Leka I.
Mė pas njė vajzė e vogėl interpretoi me pathos vargjet e famshme tė poezisė sė rilindasit tė shquar Pashko Vasa "O moj Shqypni...", tė cilat ngjallėn emocione tek tė pranishmit.
Nė emėr tė Partisė sė Ballit Kombėtar, takimin dhe mysafirėt e lartė i pėrshėndeti kryetari i Degės lokale z.Hiqmet Lapardhaja, i cili ndėr tė tjera u shpreh se "beratasit dhe veēanėrisht tė djathtėt, e shohin me simpati dhe shpresė LZHK pėr besimin dhe veneracionin e thellė qė ushqejnė personalisht pėr Mbretin, pėr faktin se vetėm Mbreti nė krye tė LZHK mund tė bėjė realitet ėndrrat e tyre dhe tė rikthejė shpresėn tek shqiptarėt".
Pastaj nė emėr tė Sindikatave tė Pavarura tė rrethit tė Beratit, takimin e pėrshėndeti kryesindikalisti lokal z.Pėrparim Ēuedari, qė u pasua nga kryetari i Degės Berat tė Shoqatės Atdhetare Kulturore "Ēamėria", z.Namik Selmani dhe nga kryetari i Degės sė Shoqatės sė Ish tė Pėrndjekurve dhe Burgosurve Politikė tė rrethit, z.Murat Protoduari.
Pas tyre e mori fjalėn kryelegalisti, njėkohėsisht deputet dhe njė nga krerėt kryesorė tė LZHK z.Ekrem Spahiu, i cili ndėr tė tjera theksoi se: "megjithėse vijmė me kėnaqėsi nė Berat pėr t'u takuar me ju legalistėt, nacionalistėt dhe simpatizantėt e LZHK, nuk mund tė mos vėrejmė dhe shprehim keqardhjen e shoqėruar me dhimbjen e thellė pėr gjendjen e rėndė qė pėrjetoni ju beratasit, bijtė e qytetit 2400 vjeēar. Ju vetė jeni dėshmitarėt e gjallė tė tragjedive qė ka kaluar ky qytet, me qindra tė vrarė dhe mijėra tė larguar, qė tashmė i ngjan njė fshati tė madh qė vegjeton, e qė e ka humbur shkėlqimin e njė qyteti tė vėrtetė muzeal, krenari e denjė e kulturės sė lashtė dhe qytetėrimit shqiptar.
Qytetit tuaj i pati ikur rinia dhe shpresa pėr ringjallje, por pikėrisht nė kėto kohė tė rėnda, pėr mbarė shqiptarėt, pra edhe pėr beratasit, rikthehet Njeriu i shpresės sonė tė madhe, personalisht NMT Leka i - Mbret i Shqiptarėve, i cili sikurse e dini, ka ndėrmarrė barrėn e rėndė tė drejtimit tė LZHK, qė ėshtė njė lėvizje politike pėr pushtet dhe rikthimin e shpresės tek tė gjithė shqiptarėt, pa dallim.
Ju dhe familjet tuaja jeni dėshmitarė tė faktit se nė tė gjitha nivelet e pushtetit qėndror dhe lokal, tek ju drejton Partia socialiste dhe aleatėt e saj. Tė gjithė deputetėt tuaj janė socialistė, tė gjitha njėsitė e pushtetit vendor, qė nga bashkia e deri tek komunat mė tė thella, drejtohen nga PS dhe aleatėt e saj. Prandaj ju tashmė e keni kuptuar se ku qėndron dhe kush e ushqen tė keqen tuaj.
Me kėtė rast, mė lejoni t'ju bėj thirrje qė bashkėrisht tė vendosim t'i japim fund njėherė e pėrgjithmonė kėsaj gjendjeje agonie, duke votuar pėr LZHK, qė drejtohet personalisht nga udhėheqėsi ynė shpirtėror Mbreti Leka i Parė.
Zgjedhjet e 3 korrikut kanė njė rėndėsi tė madhe pėr ndryshimin e pritshėm dhe tė merituar nga tė gjithė, beratasit dhe mbarė shqiptarėt, ndryshim tė cilin mund t'ua garantojė vetėm Mbreti Leka dhe LZHK", - e mbylli fjalėn e tij z.Spahiu, duke merituar duartrokitjet e tė pranishmėve.
Ndėrkohė gjatė takimit nė Berat, drejtuesit e LZHK-sė prezantuan zyrtarisht kandidaturat pėr deputetė nė kėtė rreth tė cilat janė: znj.Aferdita Numani, z.Ndriēim Lakrori, z.Ilirian Peēo dhe z.Halit Bushi.
Nė pėrfundim tė kėtij takimi tė pėrzemėrt tė Mbretit Leka I-tė, Princit Leka dhe drejtuesve tė lartė tė LZHK me qytetarėt beratas, legalistėt dhe mbarė simpatizantėt e LZHK, u ndanė me urimin e ndėrsjelltė pėr t'u takuar sėrish nė tė ardhmen.
Korresp. i "Atdheut"
Mbreti dhe drejtuesit e lartė tė LZHK, takime pune nė Kavajė dhe Lushnje
Kavaja dhe Lushnja mbėshtesin LZHK
Nė itinerarin e rrugės pėr realizimin e takimit me beratasit, karvani i makinave me mysafirėt e shquar nga Tirana, tė premten e shkuar (dt.29) zhvilloi edhe dy takime pune nė qytetet e Kavajės dhe tė Lushnjes ku u diskutua nė terma mė konkretė pėr fushatėn elektorale. Nė qytetin e Kavajės kandidati i LZHK-sė z.Aqif Haveriku kishte organizuar njė takim mė tė gjerė, i cili mė pas u shoqėrua me njė koktejl me pjesėmarrje masive, tė qytetarėve tė Kavajės. Nė kėto takime krerėt drejtues tė LZHK-sė dhanė porozitė e rastit dhe bėnė thirrje pėr njė aktivitet mė dinamik nė ditėt e ardhshme. Njėkohėsisht nė Kavajė u shpallėn edhe dy kandidatėt e LZHK pėr deputetė z.Haveriku dhe z.Kollēaku. E veēanta e kėtyre takimeve ishte fakti qė pėrkrah kreut tė LZHK-sė Mbretit Leka I dhe drejtuesve tė tjerė tė LZHK-sė, ishte dhe Princi i ri Leka, i cili ėshtė kthyer kėto ditė nė Shqipėri pėr shkak tė pushimeve nė Akademinė Ushtarake tė Sundhurst-it nė Angli.
Pas kėtyre takimeve pėruruese tė shkurtra, nė ditėt nė vazhdim drejtuesit e LZHK-sė do tė zhvillojnė njė tur tė pėrgjithshėm prezantues tė kandidatėve nė tė gjitha zonat e vendit sipas njė programi tė pėrcaktuar qartė. Fushata zgjedhore tashmė po hyn nė pikun e saj dhe pak ditė na ndajnė nga shpallja e saj zyrtare me ligj, e cila sipas kodit caktohet 30 ditė para datės sė zgjedhjeve.
"Atdheu"
Koment
Keqardhja e Mediut si antimoral i "mbrojtėsve" tė pronės
Nga Sazan PIPA
I yshtur nga idetė republikano-tragetore, kryerepublikani ynė gjeti rastin tė shprehte "keqardhje" pėr Mbretin Leka, me togfjalėshin "... ėshtė gjynah i shkreti, pse mos t'ia kthejnė pronėn", teksa gazetari Arjan Ēani, me seriozitet, e pyeti nėse ishte apo jo pėr kthimin e pronave tė Familjes Mbretėrore!
Mė pas, njeriu pa profesion, qė garon me gratė dhe vajzat nėpėr floktore e permanente, nė kėrkim tė frizurės ideale tė cullufeve, nė tė cilat ka varur shpresėn pėr sukses politik, filloi tė bėjė ekspertin ligjor teksa siluroi me aluzione kryetarin e PLL se gjoja, pėr demagogji, bėn sikur mbron pronarėt dhe se nuk paskėrka ndėrmarrė iniciativė ligjvėnėse me ndonjė draft ligjor, sikundėr Mediu pėr pronat.
Por Mediu, (qė pėr hir tė sė vėrtetės nuk paguan ndonjė skrib pėr t'i shkruar hartime nė Kuvend), nuk ka kurrfarė merite nė ideimin dhe hartimin e draftit "Pėr Kthimin dhe Kompensimin e Pronave" qė dikur e recitoi nė komisionin parlamentar, ngaqė projekt-ligji nė fjalė ka qenė vepėr e Shoqatės "Pronėsi me Drejtėsi", hartuar nga juristi Agim Toro dhe z.Ahmet Sulstarova.
PLL dhe kryetari i saj nuk kanė hartuar drafte pėr tė vendosur "kashtė mbi tjegulla" si Mediu, sepse janė nisur nga koncepti se mbrojtja ligjore e tė Drejtės sė pronarėve dhe hartimi i njė drafti sa mė optimal, ėshtė ekskluzivitet i Shoqatave tė pronarėve legjitimė, ndėrsa politikanėve qė mbėshtesin ata, u takon veēse ta mbrojnė tė drejtėn e tyre tė shenjtė. Dhe kėtė z.Spahiu e ka bėrė mė shumė se askush, tjetėr, pa patur asnjė qėllim pėr pėrvetėsim meritash dhe flamujsh tė tė tjerėve, aq mė tepėr tė flamujve republikanė...
Sesa i ka mbrojtur Mediu tė drejtat e shenjta tė pronarėve legjitimė, e dinė tė gjithė shqiptarėt me mend nė kokė, por mbi tė gjithė e dinė kryetarėt e partive parlamentare qė morėn pjesė nė tryezėn e organizaur nga Presidenti Moisiu mė 13 dhjetor 2002, ku Mediu, bashkė me aradhenė e kryetarėve tė tjerė, u rreshtua tek mbrojtėsit e Ligjit 7501 - dhe pėr kėtė ekziston si dėshmi e pakundėrshtueshme vetė firma e Mediut nė dokumentin e nėnshkruar nga tė gjithė pjesėmarrėsit e tjerė.
Eshtė punė tjetėr pastaj se pėrse Mediu, pasi gėlltiti batutat injoruese tė Nanos pėr vicklat qė hodhi nė takim, pasi nėnshkroi dokumentin pėr respektimin e Ligjit Ramizist 7501, doli para kamerave dhe kangjellave tė Presidencės duke "turfulluar dhe bubulluar kundėr" Ligjit 7501 dhe protektorėve politikė tė tij, pėr tė bėrė sikur... dhe pėr t'u hedhur hi syve pronarėve pėr rrengun qė u punoi pas shpine.
Mediu nuk bėri dhe nuk po bėn asgjė mė shumė sesa paraardhėsi, rekomanduesi dhe tutori Godo, tė cilit Nano dikur ia nxori bojėn nė mes tė parlamentit, teksa i kujtoi dhe riprodhoi bisedėn konfidenciale ku Godo i kish pohuar se ato qė thoshte nė mbrojtje tė pronarėve ishin lojė, dhe se ai nuk e kishte seriozisht kur bėnte sikur...
I vetmi kryetar partie qė refuzoi atė ditė dhjetori pėr tė firmosur tradhtinė ndaj pronarėve legjitimė ishte Ekrem Spahiu, i cili me kokėfortėsinė e tij pėr tė mos ua ngulur thikėn pas shpine viktimave tė komunizmit dhe neokomunizmit, ua prishi harenė e solidaritetit ramizistėve tė tubuar. Madje aq shumė u nervozuan firmėtarėt nga kokėfortėsia e Spahiut, sa i faturuan me zė tė lartė edhe dėshtimin e axhendave tė takimeve tė asaj pasditeje dhe tė konsensusit tė arritur nė kurriz tė pronarėve.
Dhe Mediu e di mirė se mė i axhituari i kėtij tubimi ramizist ishte vetė ai. Madje ishte aq i nxehur, sa shkėmbeu replika me Spahiun, duke i kujtuar se donte t'i merrte skeptrin e protektorit tė pronarėve bash atij qė Ramizi i ndėrtoi parti-koliben pėr tė tallur pronarėt me skemat e Katovicės.
Edhe vetė Mediu e di se partia e tij e krijuar nė zyrat e KQ tė PPSH, ka pėr mision glorifikimin e republikanizmit tė dėshtuar shqiptar, i cili ishte dhe mbetet thjesht krijesė-monstėr e sllavokomunizmit nė kėto tė shkreta 28 mijė km. katror, gjysėm tė kolonizuara nga ata qė na kanė grabitur trojet dhe na kanė rrėnuar Ēeshtjen tonė kombėtare.
Mediut, qė s'ia ka haberin nga asgjė e kėsaj bote, e jo mė nga historia, duhet t'i kujtojmė se, qė nga lashtėsia, shqiptarėt kanė qenė qeverisur nga mbretėr dhe perandorė, shqiptarė e tė huaj; se nga 28 nėntori 1444 e deri mė 17 janar 1468, pranuan Mbretėrinė e Skėnderbeut dhe qeverisjen e vasalėve tė tij; se mė pas, deri mė 28 nėntor 1912 ishin pjesė e njė Perandorie tė pėrbotshme; se pas kėsaj date, u njohėn si Mbretėri-"Principatė" e krijuar nė kanceleritė e Evropės, ēka u rikonfirmua edhe nga Statuti i Kongresit tė Lushnjes si shtet i drejtuar me Regjencė, tė cilėn e anulloi Noli pa bazė kushtetuese, nė korrik 1924; se pas 24 dhjetorit 1924 u krijua njė kuazi-republikė e drejtuar nga njė kryetar shteti qė pėrgatitej pėr t'u bėrė Mbret; se pas 11 shtatorit 1928 u shpall Mbretėri Shqiptare, qė funksionoi deri mė 7 Prill; se paskėtaj Shqipėria u bė pjesė e njė perandorie nėn skeptrin dhe kurorėn e njė Mbreti tė huaj; se pas 14 shtatorit 1943 ishim shtet i drejtuar nga Regjenca deri mė 29 nėntor 1944 dhe, mė pas Mbretėri komuniste pa kushtetutė, deri mė 11 janar 1946; dhe me kushtetutė e me "mbretėr" komunistė tė gjithėfuqishėm, (ndonėse tė pakurorėzuar), deri mė 4 prill 1992.
Pra ky vend nuk ka kurrfarė traditash republikane, qė t'i bartė, trashėgojė, mbrojė e promovojė Mediu me shokė...
Po ēfarė mbrojtėsi pronarėsh mund tė jetė pseudopolitikani i papronė Fatmir Mediu, tė cilit disa simpatizantė tė tij duan t'i faturojnė pronėsinė nė disa djerrina nė njė katund tė Kavajės, nga e ka origjinėn?!
Mediu ėshtė bėrė pronar tani, pronar vilash dhe trojesh, bashkė me kunetėrinė, duke ngrėnė dhe lėpirė sa majtas-djathtas.
Ky njeri qė zien vorbėn nė politikė, nuk mund tė ironizojė dhe mėshirojė mbretėr dhe pronarė, qė Shqipėrinė e kanė me tapi.
Familja Mbretėrore nuk ka mbetur ta pronėsojė Medi-shtatėmijepesėqindshi + 1.
Shumė-shumė, ky farė trimi do tė bėjė mirė tė heshtė dhe tė mos bėjė ishshsh... pa patur pula nė kotec.
E vetmja gjė qė duhet tė bėjė Mediu, ėshtė tė na molloisė gjepura e tė na mbajė me gajret, bashkė me integrimsat e tjerė, deri kur t'ia arrijė (nėse ia arrin ndonjėherė) tė na integrojė nė Evropė, kur tė qethen viēat.
Ata qė ai ironizon dhe "mėshiron", me detyrim kushtetues, skeptėr dhe kurorė, janė shpallur Mbretėr tė Shqiptarėve dhe jo kryetarė tė emėruar pseudo-partish, qė kurrė nuk dolėn mė vete pėr tė provuar mbėshtetjen elektorale, por rrinė nė mėshirėn e mė tė mėdhenjve dhe kunetėrve tė punėsuar nė KQZ-ėra, teksa presin shpėrblim-mandatet dhe votat e falura, duke u mbrojtur pas ligjesh qė u sigurojnė mos'hapjen e pėrjetshme tė kutive tė votimit, ku ruhen qindra votat e pronė-partisė sė hipotekuar tė Fatmir Mediut.
Pėr tė disatėn herė Mediu po u bie mė qafė legalistėve dhe Familjes Mbretėrore, qė s'i kanė bėrė asgjė, e tė cilėve u gufurret pėr t'u faktorizuar.
Nuk ka kurrfarė faji Mbreti Zog dhe inspektorėt e kohės sė Mbretėrisė, qė Fatmir Mediu t'i ironizonte duke u fkizur disa herė "Mreti..., Mreti..., ispektorja e Mretit...", nė pseudo-debatin me Nanon nė parlament pėr Kakomenė, teksa i pėrgjigjej citimeve tė Nanos mbi dokumenta kadastralė tė kohės sė Mbretėrisė, tė cilėt, pėr fat tė keq tonin dhe pėr turp tė Mediut, askush nuk kėrkoi tė bėheshin tė ditura e tė publikoheshin, qė shqiptarėt tė mėsonin tė vėrtetėn pėr pronėsinė nė fjalė. Ndoshta Mediu hodhi ca vickla nė adresė tė Nanos, nė kėmbim tė ndonjė premtimi tė ndonjė pronari legjitim niviciot, pėr t'i dhėnė atij ndonjė copė tokė nė pronėsi, nė kėmbim tė mbrojtjes, nga ku me gjasė mori spunto dhe motiv "ndėrkryerja" e "kryerepublikanit", nga e cila mė shumė e "pėsoi" Mbreti Zog dhe Mbretėria e Tij sesa Nano, qė bėnte sikur i referohej dokumentave zyrtare pėr tė dėshmuar pronėsinė nė Kakome... Sepse nėse Fatmir Nano do tė kish vullnet pėr tė respektuar vazhdimėsinė e shtetit dhe dokumentacionit ligjor, nuk kish pėrse tė ndėrmerrte vėrtetimin e origjinės sė pronėsisė (bazuar mbi dokumentacionin kadastral perfekt tė kohės sė Mbretėrisė) vetėm nė rastin e Kakomesė, por nė tė gjitha rastet, pėr tė bėrė drejtėsi me pronat e shqiptarėve, nė zbatim edhe tė detyrimit kushtetues dhe ligjor dhe akteve nėnligjore qė ka miratuar vetė, bashkė me maxhorancėn qė kryeson.
Por Fatmir Nano i pėrdori dhe citoi ato dokumente thjesht pėr tė dėshmuar "pronėsinė shtetėrore mbi Kakomenė", e pėr ta pėrdorur kėtė "fakt" pėr grabitjen dhe pėrdorimin e atyre trojeve nė favor tė tij dhe bandės qė e rrethon, duke i shpallur dhe konsideruar tokat dhe pronat shtetėrore si ēiflig tė Thanasit.
Nuk ėshtė fajtor Mbreti Leka pėr shkėrmoqjen dhe arratisjen e ėndrrės kryeministrore tė Fatmir Mediut, nė rastin e njė fitoreje tė shumėpritur dhe plotėsisht tė mundshme tė opozitės. Aq mė tepėr qė Mbreti Leka nuk ėshtė dhe nuk do tė jetė rival i Mediut, ngaqė nuk ka ndėrmend tė bėhet kryeministėr, pėr tė konkurruar kryerepublikanxhiun tone, qė i ka marrė koka erė pėr poste.
Nuk ka faj PLL pėr prishjen e grupit tė sajuar parlamentaro-republikan, e mė pas pėr kushtėzimin politik qė pasoi largimin e njė deputeti, pėr ēka shkak u bė Mediu dhe megallomania e tij. Tek e fundit, Fatmiri e kish grupin tė dhuruar nga shpirtmadhėsia e demokratikasve, tė cilėve PLL nuk ka ndėrmend t'u ngjitet si rriqėn-kėpushė parazitare mbi kurriz.
Nėse Mediut i arratisen nga vatha partiakėt, fajin tė mos e kėrkojė tek tė tjerėt, si dikur shoku Enver, i cili nuk arriti tė rekrutojė asnjė "agjent" imperialisto-revizionist, pėrveēse tė zbulojė dhjetėra "tradhtarė dhe poliagjentė" tė tyre nė radhėt e partisė qė drejtonte.
Askush nuk e ka penguar Mediun pėr tė denoncuar me forcė faljen nga socialistėt tė hektarėve tė fundit tė tokės shtetėrore nė favor tė poēėve, carapulėve dhe pustinėve tė Nano-maxhorancės, pėr ndėrtimin e fshatrave tė tėrė turistikė nė trojet shekullore tė pronarėve legjitimė!
Nga e gjithė argumentat dhe detyrimet qė rrjedhin nga kushtetuta e ustait Godo, Mediut i mbahen mend vetėm pėrsėritja papushim e neneve 41 dhe 181, teksa bėn sikur po mbron tė drejtėn kushtetuese tė pronarėve. Nė vend qė tė mburret si protektori i pronarėve dhe si legjislator i madh, Mediu do tė bėnte mirė tė publikonte draftet pėr zgjidhjen e problemit madhor tė pronave nė kėtė prag-fushatė zgjedhore, pėr tė ndaluar hemorragjinė e abstenimit masiv tė pronarėve tė pashpresė ngaqė nuk besojnė tek Mediu dhe "kauza" e tij, ēka rrezikon humbjen e mundshme tė opozitės nė kėto zgjedhje.
Kryerepublikanxhiu nuk ka pse tė xhelozohet nga artikulimi i Mbretit Leka pėr domosdonė e realizimit tė kthimit dhe kompensimit tė plotė tė pronave dhe pronarėve legjitimė, ēka pėrbėn edhe garancinė substanciale tė suksesit zgjedhor tė pritshėm e tė sigurt tė LZHK dhe Mbretit Leka.
Askush nuk po ia vjedh elektoratin kryerepublikanxhiut, pasi atij qė s'ka asgjė s'ke ēfarė t'i marrėsh.
Fatkeqėsisht nuk gjendet asnjė pėr be, qė tė ketė parė e dėgjuar Mediun tė kėrkojė nėpėr Evropė mbrojtjen e tė drejtave tė shenjta tė pronarėve gjatė turneve tė tij, qė i ngjajnė gjezdisjeve tė plangprishėsit bredharak nė krye tė pseudo-maxhorancės.
Kryerepublikanxhiu nė krye tė Komisionit Parlamentar "Ad hoc" pėr "Integrimin", e di mirė se kyēi i suksesit tė tij si kryekomisioner dhe si parakusht pėr Integrimin, ėshtė pikėrisht zgjidhja institucionale dhe ligjore e njimendtė e problemit tė pronave nė Shqipėri.
Integrims-Fatmiri pa integritet, e di mirė se "kauza" qė ka marrė pėrsipėr tė realizojė, do tė shtyhet nė kalendat greke, (ose nė rastin mė tė keq do tė shkojė pėr lesh), sa kohė qė merret pėrsipėr dhe pėrfaqėsohet nga butakė pa shtyllė kurrizore, qė heshtin dhe bėjnė shurdhin e qorrin kur nėpėrkėmben tė drejtat e pronarėve tė ligjshėm, apo kur sulmojnė ata qė u "vjedhin kauzėn dhe argumentat" me tė cilat vegjetojnė nė politikė.
Askush nuk e ka penguar Fatmirin tė merret vesh me aleatėt e tij tė mėdhenj pėr tė unifikuar qėndrimet dhe artikulimet nė lidhje me pronat. Por kėtė ai nuk mund ta bėjė, sepse nė vend qė tė negociojė nė mbrojtje tė pronarėve-votues, bėn pazare pėr mandatin e tij dhe tė disa pasuesve me tė cilėt mban karabinanė e kalbur tė partisė qė bėn demagogji me pronat dhe pronarėt. Ai ka frikė tė flasė e tė imponohet pėr pronat kur shtrohet me aleatėt, sepse e flakin sakaq dhe mbetet pa ēatinė me tjegulla, binarė dhe patavra tė falura, ku struket tash sa mot duke u lėpirė pėr mandate e ofiqe.
Nėse Mediu ėshtė vėrtet mbrojtės i pronarėve tė ligjshėm, pėrgjigjia e tij pėr Ēanin do tė kish qenė e thjeshtė, pa doza ironie dhe mėshire nė adresė tė Familjes Mbretėrore, por thjesht nė mbrojtje tė sė drejtės sė njė pronari legjitim, pavarėsisht nga rangu shoqėror.
Mediu tė jetė i sigurt se Mbreti Leka do tė bėjė ēmos t'ia kthejė brinjat dhe skėrkat me ferra, qė mund t'i kenė mbetur nė pronėsi gjyshėrve tė tij nėpėr katundet e Kavajės. Por Mbreti paskėtaj, sikundėr pėr tė gjithė tė ngjashmit e Mediut nė politikė dhe gjetkė, nė zbatim tė drejtėsisė shoqėrore dhe tė tė Drejtės sė Shenjtė tė Pronėsisė, nuk do tė ngurrojė t'i marrė politikan-kryerepublikanit ato qė mund tė ketė uzurpuar nė kurriz tė pronarėve tė tjerė, e tė cilat ka gjasa t'i ketė hipotekuar nė emėr tė atyre qė i pajis me pasaporta pėr nė Itali, ku ia kapin karabinerėt, e ku kartat e kryerepublikanxhiut bėhen objekt skandalesh ndėrshtetėrore dhe mediatike.
Mediu ka boll mėnyra dhe fushė tė lirė pėr tė bėrė trimin, sidomos nė parlament-ndėrmarrjen ku ėshtė punėsuar. Por ai kruhet nga halli, se e mėsojnė dhe e urdhėrojnė ata qė e pėrdorin si kobure e mbushur qė bėn "paaaauuuu" nėpėr foltoret e mikrofonat qė ia kanė dhuruar me tepri, e qė pėr fat tė mirė, na ndihin ne tė tjerėve pėr tė kthyer sytė nga qypat bosh tė vitrinė-politikės, tė cilėt s'i ble askush, as pėr turshi...
Kisha Ortodokse Autoqefale Kombėtare Shqiptare "Shėn Maria" Elbasan
Zyra e Shtypit
Mesazh i At Nikollė Markut pėr Pashkėt
Kam kėnaqėsinė tė uroj tė gjithė besimtarėt shqiptarė, gėzuar Pashkėt e Mėdha, si njė ditė e shėnuar qė solli rilindjen e jetės dhe tė dritės. Vuajtjet dhe ringjallja e Jezu Krishtit i dha njė kuptim, forcė e shpresė tė pashuar jetės. Krishti duke pranuar me vetėdije pėrulėsinė e pėsimit, prishi pushtetin demoniak, i mbėshtetur ky tek arroganca dhe interesi personal dhe mėkatet njerėzore i gozhdoi nė kryq. Ngjallja e Krishtit sjell njė frymė shprese. Ndjesia e pranisė sė Zotit tė Ngjallur sė vdekuri, pėrbėn elementin mė thelbėsor tė pėrvojės sė krishterė.
Me kėtė rast edhe njė herė uroj nga zemra tė gjithė besimtarėt shqiptarė, gėzuar Pashkėt.
Intervista
Intervistė e Kreut tė Prezencės sė OSBE-sė nė Shqipėri, Ambasadorit Pavel Vacek
Pavel Vacek: Sistemi zgjedhor mundėson shtrembėrimin e rezultatit
Ditėt e fundit janė zhvilluar bisedime pėr amendimin e Kodit Zgjedhor. Mė konkretisht, opozita ka propozuar ndryshimin e ligjit pėr tė njėsuar votėn pėr partinė me votėn pėr kandidatin. Kjo ėshtė njė pėrpjekje pėr tė shmangur mundėsinė qė njė ose tė dy partitė e mėdha tė maksimizojė votat qė mund tė marrin duke i udhėzuar simpatizantėt tė votojnė pėr kandidatin e tyre nė votimin pėr kandidatė dhe pėr njė nga partitė e vogla aleate nė votimin pėr parti. A mendon OSBE-ja qė kjo ēėshtje ka nevojė tė shqyrtohet pėrpara zgjedhjeve?
"Sistemi aktual zgjedhor nė Shqipėri jep mundėsinė qė rezultati i zgjedhjeve tė shtrembėrohet me anė tė pėrdorimit tė votimit taktik, siē pėrshkruhet nė pyetje. Dispozitat e Kushtetutės dhe tė Kodit Zgjedhor nuk i ndalojnė nė mėnyrė eksplicite praktika tė tilla, por kjo nuk i bėn ato tė pranueshme, e jo mė pastaj tė dėshirueshme. Gjithashtu, u takon organeve kushtetuese shqiptare tė veprojnė nė mėnyrė tė pėrshtatshme pėr tė pėrcaktuar pėrputhshmėrinė e praktikave tė tilla me Kushtetutėn dhe legjislacionin zgjedhor. Nė fund tė fundit, do tė jetė nė dorė tė zgjedhėsve shqiptarė tė gjykojnė nėse dhe si kėto marrėveshje qė po planifikohen do tė shtrembėrojnė vullnetin e tyre, e mė pas tė vendosin".
A ėshtė, siē thonė disa, tepėr vonė pėr tė amenduar Kodin Zgjedhor lidhur me kėtė ēėshtje?
"Ēdo pėrpjekje pėr tė amenduar Kodin Zgjedhor tė miratuar kohėt e fundit - dhe pėr mė tepėr shumė pranė zgjedhjeve - ėshtė problematike, veēanėrisht nėse nuk bėhet fjalė thjesht pėr njė ndryshim teknik... megjithatė, nuk ėshtė tabu. Ne pamė miratimin e njė ndryshimi qė shfuqizonte dispozitėn e Kodit Zgjedhor, e cila e bėnte Kodin tė pavlefshėm ditėn pas zgjedhjeve tė 2005-ės. Sigurisht, njė konsensus i gjerė do tė nevojitej pėr njė ndryshim tė tillė tė Kodit Zgjedhor, i cili do tė ndalonte ose rregullonte marrėveshjet pėr ndarjen e votave".
Kėto lloj manovrimesh konsiderohen tė ligjshme nė ligjin aktual. A dini ndonjė vend tjetėr ku kjo gjė zbatohet nė atė shkallė sa pritet tė zbatohet gjatė zgjedhjeve tė ardhshme kėty nė Shqipėri dhe a ka ēuar kjo nė zgjedhje tė kundėrshtuara gjetkė?
"Gjithmonė ka pasur marrėveshje dhe ujdi lokale e informale mes kandidatėve individualė, madje edhe mes partive, nė njė nivel shumė lokal nė tė gjitha zgjedhjet qė janė zhvilluar nė ēdo vend tė botės. Masa deri nė tė cilėn kjo ndodh varet nga ligji dhe tradita lokale nė secilin vend ose sistem zgjedhor. Kjo ėshtė arsyeja qė thuajse nuk ka ndonjė standard ndėrkombėtar tė pranuar lidhur me praktika tė tilla. Unė nuk di ndonjė vend evropian, ku sistemi zgjedhor tė jetė identik me atė nė Shqipėri - prandaj krahasimet do tė ishin ēorientuese. Ndikimi i marrėveshjeve tė tilla pėr ndarjen e voteve ėshtė gjithmonė i lidhur me sistemin zgjedhor... dhe pėrgjithėsisht mendohet qė ndikimi i tyre brenda sistemit shqiptar ėshtė shtrembėrues".
Tė gjithė pajtohen me mendimin se Shqipėria duhet tė zhvillojė zgjedhje tė lira, tė ndershme dhe tė pakundėrshtueshme. Nėse njė ose mė shumė parti ankohen pėr rezultatin e zgjedhjeve pikėrisht sepse kundėrshtarėt e tyre pėrfituan nė shkallė tė madhe nga ndarja e votave pėr partinė me aleatėt e tyre, a do ta quante OSBE-ja kėtė njė argument tė vlefshėm?
"Natyrisht, OSBE-ja punon pėr zhvillimin e zgjedhjeve nė pėrputhje me standardet ndėrkombėtare, jo vetėm nė Shqipėri, por nė tė gjithė hapėsirėn e saj tė veprimit. ODIHR-i dhe veprimet e tij monitoruese nuk janė arbitrat pėrfundimtarė dhe as ata qė sigurojnė ndershmėrinė nė zgjedhje. Nė fund tė fundit, u takon vetė organeve kushtetuese shqiptare - Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve dhe gjykatave shqiptare - tė merren me shkeljet, si dhe me kundėrshtimet".
Nė ē'pėrqindje ėshtė e gatshme OSBE-ja ta tolerojė kėtė dukuri? Nėse njė nga partitė e mėdha fiton 50 kandidatė nė raundin e parė, por del qė ka marrė vetėm 20% tė votave nė shkallė kombėtare sepse votat e tjera i ka shpėrndarė mes aleatėve tė saj nė mėnyrė qė ata tė kenė kandidatė nga lista proporcionale, a shikohet kjo si teprim? Nėse po, ku ėshtė kufiri pėr ju?
"Ky ėshtė thjesht spekulim dhe, pėr mė tepėr, ne nuk i qasemi problemit duke pėrcaktuar me terma numerikė se ēfarė ėshtė e pranueshme dhe ēfarė jo. Ajo qė mund tė dėgjoni prej nesh ėshtė: praktika tė tilla shtrembėrojnė sistemin dhe ėshtė nė dorė tė shqiptarėve tė merren me kėtė - qoftė me ndihmėn e Organizatės, nėse duan, ose pa tė".
Nė zgjedhjet e shkuara ka pasur mospėrputhje mes votave pėr kandidatin dhe votave pėr partinė. Disa njerėz pėlqyen mė shumė kandidatin se sa partinė qė ai/ajo pėrfaqėsonte dhe e anasjellta. Tė dhėnat tonat tregojnė se me pėrjashtim tė zonės zgjedhore tė Dushkut gjatė zgjedhjeve tė vitit 2001, kjo ka qenė njė dukuri e kufizuar, qė nuk e kalonte 2-5% tė totalit tė votave. A do tė pėrdorė bashkėsia ndėrkombėtare standarde mė tė buta kėtė herė?
"Ėshtė mėse e drejtė qė votuesi tė zgjedhė ēfarėdo kombinim tė kandidatėve dhe partive, pėr sa kohė qė fletėt e votimit plotėsohen nė mėnyrė teknikisht tė vlefshme. Ėshtė e drejta ekskluzive e zgjedhėsit dhe, gjithashtu, pėrgjegjėsia e tij pėr tė bėrė zgjedhjen. Por ėshtė pėrgjegjėsia e pėrbashkėt e shumė aktorėve tė tjerė, kryesisht e partive politike dhe e kandidatėve, si dhe e tė gjithė klasės politike dhe institucioneve, tė sigurojnė qė votuesi e ka bėrė zgjedhjen e tij duke qenė i mirėinformuar dhe i bazuar vetėm nė vullnetin e tij tė lirė. Kjo na kthen sėrish nė thelbin e ēėshtjes: askush s'mund t'i zgjidhė kėto probleme nė vend tė shqiptarėve... Institucionet ndėrkombėtare ndihmojnė, por rrallė imponojnė... Veē kėsaj, nuk mendoj se standardet zgjedhore ndėrkombėtare ose zbatimi i tyre po zbutet me kalimin e kohės, qoftė nė Shqipėri apo gjetkė... Pėrkundrazi".
Tirana u vizitua nga Kryetari i OSBE-sė para disa ditėsh, dhe Prezenca e OSBE-sė nė Shqipėri sponsorizoi njė dialog pėr ēėshtjen e datės sė zgjedhjeve. Do tė ishit tė gatshėm tė sponsorizonit njė dialog edhe pėr ēėshtjen e ndarjes sė votave pėr partinė mes aleatėve politikė?
"Prezenca e OSBE-sė mund tė sponsorizojė shumė gjėra - pėr sa kohė qė ato janė nė mandatin tonė dhe ne na kėrkohet ta bėjmė kėtė, por nė kėtė rast nuk ka nevojė pėr sponsor. Ēka nevojitet ėshtė vullneti i partive politike pėr tė pranuar qė ka njė problem dhe pėr tė bėrė tė pamundurėn pėr ta parandaluar atė. U takon Kuvendit dhe organeve tė tjera kushtetuese, medias dhe shoqėrisė civile, si dhe kujtdo qė ndihet i shqetėsuar nė njė vend tė lirė tė merren me kėtė problem".
Marrė nga gazeta "Tradita" e LZHK
Analiza
Instituti Demokratik Amerikan (NDI) analizon situatėn parazgjedhore nė Shqipėri
PS-PD kontrollojnė zgjedhjet nė dėm tė partive tė tjera
Shėnim i redaksisė
Njė delegacion i NDI ka zhvilluar njė vizitė disaditore nė Shqipėri (17-21 prill) dhe nė fund tė kėtij misioni ka bėrė njė raport tė pjesė nga i cili po botojmė nė kėtė numėr tė gazetės. Ky delegacion pėrbėhej nga Karan English, ish Anėtare e Kongresit tė Shteteve tė Bashkuara nga Shteti i Arizonės; Peter Hack, ish Anėtar i Parlamentit Hungarez; dhe Robert Benjamin, Drejtor Rajonal i NDI pėr Europėn Qendrore dhe Lindore, tė gjithė kėta, pjesėmarrės nė vlerėsime tė tjera parazgjedhore tė NDI-sė. Delegacionit iu bashkua Jennifer Butz, Drejtoreshė Vendore NDI / Shqipėri, dhe Dan Redford, Menaxher i Lartė Programi, NDI / Shqipėri. Delegacioni u ndihmua me aftėsi nga Elton Stefani, Guri Daco dhe Blerim Dimni. Nė numrin e ardhshėm do tė publikojmė rekomandimet qė jep ky institucion pėr zgjedhjet e kėtij viti.
Raporti i NDI
Nė vigjilje tė zgjedhjeve parlamentare tė 3 korrikut 2005, njė delegacion parazgjedhor ndėrkombėtar i organizuar nga "National Democratic Institute for International Affairs" tė SHBA-ve, (NDI), vizitoi Shqipėrinė nga data 17 prill deri nė datėn 21 prill dhe u takua me udhėheqės politikė, qeveritarė dhe tė shoqėrisė civile, sikurse edhe me pėrfaqėsues tė bashkėsisė ndėrkombėtare.
Delegacioni konkludoi se "Shqipėrisė ende i mbetet tė kryejė njė proces zgjedhor qė tė arrijė plotėsisht standardet ndėrkombėtare pėr tė cilat vendi ėshtė angazhuar". "Zgjedhjet e shkuara janė dėmtuar prej keqadministrimesh politike, gabimesh administrative dhe aplikimit pėrzgjedhės tė ligjeve zgjedhorė. Njė proces zgjedhor i pėrmirėsuar dukshėm dhe plotėsisht nė linjėn e standardeve ndėrkombėtare, do tė ēojė pėrpara tranzicionin demokratik tė vendit. Ai do tė fuqizojė bazėn politike pėr qeverisje demokratike, dhe do tė fuqizojė nivelin e dialogut ndėrmet qeverisė dhe qytetarit, pėr ta ēuar vendin para drejt anėtarėsimit nė NATO dhe BE. Pra, ka shumė gjėra qė mund tė humben ose fitohen.
Qėllimet e kėtij vlerėsimi janė qė tė shprehin mbėshtetjen pėr njė proces zgjedhor tė vėrtetė demokratik; tė vlerėsojė kushtet zgjedhore dhe mjedisin politik nė tė cilin do tė mbahen zgjedhjet e ardhshme; dhe tė ofrojė gjetje tė paanshme mbi situatėn parazgjedhore. Vlerėsimi u realizua sipas standardeve ndėrkombėtarė pėr vėzhgimin jo-partiak tė zgjedhjeve, nė pėrputhje me legjislacionin shqiptar, dhe pa ndėrhyrė nė procesin zgjedhor. Delegacioni nuk ka pėr qėllim tė japė njė vlerėsim pėrfundimtar dhe tė plotė tė procesit zgjedhor pėr arėsye se zgjedhjet nuk janė mbajtur ende. Nė tė vėrtetė ėshtė populli i Shqipėrisė qė si qytetar dhe votues do tė pėrcaktojė besueshmėrinė e zgjedhjeve.
Periudha parazgjedhore ėshtė kritike pėr tė kuptuar dhe vlerėsuar shkallėn nė tė cilėn zgjedhjet janė demokratike. Sidoqoftė, njė vlerėsim pėrfundimtar dhe i plotė i ēdo zgjedhjeje duhet qė tė marrė parasysh tė gjithė aspektet e procesit zgjedhor: kuadrin ligjor zgjedhor; kontekstin politik pėrpara dhe gjatė fushatės; proceset e votimit dhe tė numėrimit tė votave; shpalljen e rezultateve; hetimin dhe zgjidhjen e ankesave; dhe tė gjithė kushtet qė rrethojnė zbatimin e rezultateve.
Vėzhgime tė pėrgjithshme
Nė mėnyrė qė tė mbajė zgjedhje qė reflektojnė standarde zgjedhore ndėrkombėtare, zyrtarėt zgjedhorė dhe gjyqėsorė duhet tė aplikojnė ekspertizė teknike dhe autoritet ligjor nė njė mėnyrė rreptėsisht jo-partiake. Udhėheqėsit politikė duhet tė demonstrojnė vullnet politik dhe konsensus - pėrmes veprimit dhe jo vetėm retorikės - pėr tė kryer fushata paqėsore tė lidhura me interesat e votuesve. Ata duhet tė parandalojnė praktikat korruptive tė tilla si ndryshimin e listave tė votimit, mbushjen e kutive tė votimit, pėrdorimin e burimeve financiare tė paligjshme dhe votimin alternativ jo tė duhur, dhe tė pėrdorin praninė e tyre nė organet zgjedhore pėr tė zbatuar ligjin dhe procedurat administrative. Qytetarėt si individė dhe grupet qytetare duhet tė marrin mbi vete me pėrgjegjėsi detyrėn e tyre si votues dhe vėzhgues.
Delegacionit i bėri pėrshtypje njohja prej tė gjitha palėve i rėndėsisė sipėrore qė ka zhvillimi i zgjedhjeve demokratike. Nė tė njėjtėn kohė, delegacioni ndan shqetėsimet qė iu shprehėn se momentalisht procesi zgjedhor ėshtė mė i tepėr i ndikueshėm sesa i mbrojtur siē duhet prej korrupsionit i cili do tė minonte integritetin e tij. Veē kėsaj procedurat e reja zgjedhore mundet qė tė krijojnė konfuzion administrativ qė do tė provokonte tension politik. Delegacioni vėren praninė nė rritje tė aktorėve joqeveritarė, jopartiakė nė procesin zgjedhor si njė ndikim i shėndetshėm nė zhvillimin e pėrgjithshėm tė zgjedhjeve.
Mė poshtė, delegacioni shėnon zhvillime pozitive qė mund tė ēojnė drejt zgjedhjeve demokratike dhe gjithashtu nėnvizon sfidat qė duhet tė adresohen pėr tė nxitur besimin e publikut nė procesin zgjedhor.
***
Megjithėse nė njė atmosferė politike tė polarizuar, dy partitė mė tė mėdha politike kanė gjetur gjuhėn e pėrbashkėt nė elementė kyē tė procesit zgjedhor: ndryshimet nė kodin zgjedhor, caktimi i zonave zgjedhore dhe procedurat e hartimit tė listės sė votuesve. Kjo formė bashkėpunimi mund tė shtrihet nė organet zgjedhore tė cilat kėto parti do t'i mbizotėrojnė efektivisht, duke ndihmuar nė zbutjen e konfliktit i cili nė zgjedhjet e mėparshme ka ēuar nė incidente tė dhunshme, dhe mundėsisht tė sigurojė njė masė tė rėndėsishme stabiliteti. Sidoqoftė, pėrveē ngritjes sė njė komisioni parlamentar pėr t'u marrė me ēėshtjet e reformės tė ligjit zgjedhor, procedura zgjedhore rrjedhuese iu akordon dy partive mė tė mėdha kontroll tė qenėsishėm, nė kurriz tė njė konsensusi shumėpartiak me bazė tė gjerė qė reflekton parimin demokratik tė pėrfshirjes.
***
Shqetėsimet kronike nė lidhje me integritetin e listave tė votuesve janė ende ekzistente. Vendimi pėr tė decentralizuar pėrgjegjėsinė e hartimit tė listave tė votuesve prej Komisionit Qendror tė Zgjedhjeve tek drejtuesit e njėsive tė pushtetit vendor, ka paraqitur procedura tė reja relativisht afėr ditės sė parashikuar tė zgjedhjeve. Ngėrēi politik pėr angazhimet financiare dhe konfuzioni nė lidhje me zbatimin, kanė vonuar veprimtarinė edhe mė tej. Pa njė vullnet politik tė mjaftueshėm ndryshimi i listave dhe gabimi administrativ ende mund tė zgjasin vonesat dhe tė ēojnė nė mohimin e tė drejtės sė votimit pėr zgjedhėsin si dhe votimin e shumėfishtė.
***
Ekziston njė shqetėsim i gjerė nė lidhje mė njė taktikė zgjedhore me anė tė sė cilės njė parti e madhe udhėzon mbėshtetėsit qė votėn e listės proporcionale t'ia japin njė partie mė tė vogėl tė afėrt, dhe nė kėmbim mbėshtetėsit e kėsaj partie do tė votojnė kandidatin e partisė sė madhe nė listėn maxhoritare. Qėllimi ėshtė maksimalizimi i mundėsive pėr partinė e madhe qė tė formojė njė qeveri duke rritur numrin e vendeve pėr partitė aleate. Ndėrsa kjo taktikė, mund tė mos shkelė e kodin elektoral apo Kushtetutėn, nėse realizohet, ajo mund tė tjetėrsojė ndarjen e vendeve parlamentare nė njė mėnyrė tė tillė qė do tė shtrembėronte pėrfaqėsimin e elektoratit nė parlament dhe do tė minonte besueshėrinė e parlamentit.
***
Njė ndryshim nė kodin elektoral, qė zhvendos procesin e numėrimit tė votave nga secila prej afėrsisht 4700 qendrash votimi nė Shqipėri nė qendra tė reja numėrimi nė secilėn prej 100 zonave zgjedhore, ngre shqetėsimin e keqadministrimit tė mundshėm nė formėn e prekjes sė kutisė sė votimit gjatė transportimit me automjete nga qendra e votimit nė qendrėn e numėrimit. Ka gjithashtu shqetėsime se partitė politike mund tė caktojnė ose zėvendėsojnė numėruesit e tyre tė votave deri nė dy orė pėrpara mbylljes sė votimeve, duke lėnė kohė tė pamjaftueshme nė dispozicion pėr tė trajnuar disa mijėra individė tė tjerė si numėrues votash. Megjithėse ligji elektoral parashikon qė i gjithė numėrimi duhet tė pėrfundojė nė orėn 17.00 tė ditės pasardhėse, provat eksperimentale tregojmė se do tė duhet shumė mė tepėr kohė pėr tė pėrfunduar numėrimin nė 100 zonat zgjedhore.
***
Ekzistojnė faktorė sistemorė dhe tradicionalė qė shfavorizojnė gratė qė kėrkojnė tė jenė kandidate, qė tė shėrbejnė nė komisionet zgjedhore, madje qė edhe tė votojnė. Nė veēanti, delegacioni ėshtė i shqetėsuar pėr praktikėn joligjore tė tė ashtuquajturit votim familjar, me anė tė sė cilit kryefamiljari mashkull merr pėrsipėr tė votojė pėr/ose tė ndikojė padrejtėsisht votat e anėtarėve tė tjerė tė familjes, pėrfshirė kėtu gratė dhe ata qė nuk banojnė nė vend. Delegacioni nėnvizon tė drejtėn kushtetuese tė tė gjithė votuesve tė aftė pėr tė votuar - burra dhe gra - qė tė votojnė nė mėnyrė tė pavarur sipas ndėrgjegjies sė tyre individuale.
***
OJQ-tė shqiptare po ndihmojnė votuesit tė bėjnė zgjedhje tė informuara dhe tė ngrenė besimin publik nė procesin zgjedhor. Grupet qytetare nė nivel vendor po pėrgatisin 'platforma zgjedhore' dhe debate me kandidatėt vendorė nėpėrmjet tė cilave qytetarėt tė mund tė pėrfshijnė nė mėnyrė tė drejtėpėrdrejtė pėrfaqėsuesit e tyre tė ardhshėm nė ēėshtjet e komunitetit. Tė tjerė, po edukojnė votuesit qė tė kontrollojnė listat e votuesve dhe po monitorojnė median. Grupe qytetare nėn siglėn e Koalicionit Shqiptar Kundėr Korrupsionit po marrin pėrsipėr njė vėzhgim jopartiak tė mė shumė se gjysmės sė qendrave tė votimit nė vend, dhe tė gjithė 100 qendrat e numėrimit tė votave. Ky koalicion po pėrpiqet tė inkuadrojė, trajnojė dhe caktojė disa mijėra qytetarė vėzhgues tė cilėt do tė jenė tė aftė tė vlerėsojnė procesin e votimit dhe tė numėrimit tė votave nė mėnyrė cilėsore dhe tė paanshme sipas ligjit vendas tė zgjedhjeve dhe standardeve ndėrkombėtare.
vijon
Horizont
Duke kujtuar Kodin e Napoleon Bonapartit {1804-2005} (2)
Napoloni-gjyqtarėve: Larg simpative partiake
Box
"Lavdia ime e vėrtetė s'ėshtė fitorja nė 40 beteja; Vaterloja do tė fshijė kujtimin e tyre. Ajo ēka nuk do tė fshihet asnjėherė, e qė do tė jetojė pėrjetėsisht, ėshtė kodi im civil!" - Napoleon Bonaparti
Nga Vladimir MOLLA, jurist
Vijon nga numri i kaluar
Gjenia e Napoleon Bonapartit nuk shkėlqeu vetėm nė fushėn ushtarake. Ai, si burrė shteti i shquar, e kishte kuptuar se, pa njė organizim tė mirėfilltė tė shoqėrisė, ēdo fitore ushtarake do tė vihej nė dyshim. Edhe sikur tė fitonte ēdo betejė, kthimi i tij nė Francė nuk do tė ishte ai i njė fitimtari, por do t'i duhej tė nxirrte shpatėn nga mylli pėr tė rimarrė pushtetin. Thėnia e Gėtes se pėr Napoleon Bonapartin, pushteti ishte njėlloj si vegla muzikore nė duart e njė artisti tė madh, mund tė ndryshohej duke thėnė se Napoleoni, ishte njė dirigjent po aq i madh, qė pushtetin e drejtonte me zhdėrvjelltėsi tė habitshme e nė mėnyrė harmonioze. Ai shkonte nė fushatat ushtarake duke lėnė nė Francė njė aparat civil, tė tėrin nė kėmbė, e qė funksiononte pėr mrekulli. Urdhrat dhe udhėzimet e tij shoqėronin ēdo veprim tė administratės. Vullneti i Napoleonit ndihej nė ligjet e miratuara. Armiqtė e tij prisnin me padurim e i uronin vdekjen. Pavarėsisht nga mungesa fizike nė Francė, prania e tij ndihej nė ēdo veprim tė administratės e tė gjykatave.
Njė historian i tij, thotė: "Napoleon Buonaparti, nė ndėshkimin e armiqve tė tij politikė nuk vlerėsonte shumė pavarėsinė e pushtetit gjyqėsor... Por, nė tė gjitha rastet e tjera, kur dy palė ishin tė angazhuara nė njė proces civil, ose kur dikush gjykohej pėr njė krim qė s'kishte tė bėnte me politikėn, ai kėrkonte qė gjyqi tė zhvillohej pa marrė parasysh asnjė konsideratė me karakter politik. Dhe kur gjyqtarėt e parė qė kish emėruar, shkuan t'i paraqiteshin Konsullit tė Parė, Napoleoni i porositi tė mos preokupoheshin kurrė pėr tė ditur se nė ē'parti bėnte pjesė njeriu qė u drejtohej pėr tė kėrkuar drejtėsi. (5) (Evgjeni Tarle "Napoleon Buonaparti", pėrkthim shqip, faqe 108).
Tė njėjtin mendim ka edhe historiani tjetėr Emil Ludvig, i cili thotė: "Kur..., Konsullit tė Parė i paraqitet relacioni zyrtar i mbledhjeve, deklaron: 'ėshtė e rėndėsishme tė na referohen me saktėsi opinionet e autoriteteve gjyqėsore. Kjo ndikon; ajo qė mendojmė ne, njerėzit e luftės ose tė parasė, nuk ka rėndėsi." (6)
(E. Ludvig, "NAPOLEONI", faqe 128).
Vėmendja e Napoleon Bonapartit, asnjėherė nuk u shkėput nga ndėrtimi i njė legjislacioni modern, i cili do tė pėrbėnte themelet e organizimit tė shoqėrisė franceze. Nė gjithė korpusin e Kodit Civil, ndihet dora e fryma e Tij.
Pėr vetė mėnyrėn sesi i kuptonte Ai individin dhe zhvillimin e tij, (nga ēasti i zėnies (konceptimit) e deri nė vdekje), normat qė rregullojnė tė drejtat e qytetarit e tė familjes, pėr Napoleonin ishin dhe mbetėn mjaft tė rėndėsishme, qė nga identiteti i personit, e deri tek marrėdhėniet me tė tjerėt. Kishte raste, si p.sh., nė marrėdhėniet familjare qė, vetėm me njė nen, krijohej njė pėrmbysje e madhe.
Zgjidhja qė i dha Kodi Civil i Napoleonit problemit tė njohjes sė atėsisė, ishte mjaft "revolucionare". Kėshtu, neni 312 i kėtij Kodi Civil, pavarėsisht se origjinėn e ka nga e Drejta romake, (pater is est qui nuptia demonstrant), ka mbetur i famshėm pėr nga mėnyra sesi e zgjidhi kėtė ēėshtje. "Fėmija i zėnė gjatė martesės, ka pėr baba burrin", zhduku tė gjitha pengesat qė viheshin re nė kėtė drejtim. Zgjidhje tė tilla radikale u vlerėsuan edhe nga filozofė marksistė. Engelsi, nė veprėn e tij tė njohur "Mbi origjinėn e familjes, pronės private dhe shtetit", e pėrmend kėtė nen si shembull tė dhėnies fund tė shumė problemeve, qė lidheshin me fatin e fėmijėve. U pėrpunuan njė sėrė rregullash, qė lidhen me tė drejtat e personave fizikė e juridikė (rregulla morale), si dhe mėnyrat e lindjes e tė funksionimit tė kėtyre tė fundit.
Marrėdhėniet e personave me sendet zinin njė vend tė rėndėsishėm. U pėrpunuan njė sėrė tė drejtash, qė buronin nga marrėdhėniet me sendet e luajtshme e tė paluajtshme. Mbi tė gjitha, u rregullua e drejta e pronėsisė, qė ishte e drejta mė e pėrkryer.
Pronari u njoh zot i sendit tė tij, duke patur njė pushtet absolut mbi tė (neni 544 i K. C. F.), nė atė kuptim qė ky pushtet nuk mund tė ketė kufi, pėrveēse rasteve tė ndėrhyrjes sė shtetit pėr interesa publike.
U vlerėsuan elementė tė veēantė tė sendeve tė paluajtshme, siē ishte toka, trualli, duke u dhėnė pėrparėsinė ndaj ēdo gjejė tė ngritur mbi to.
Maksima e fjalė tė urta, shumė tė lashta, u futėn tė pėrpunuara si koncepte juridike mjaft tė qėndrueshme. Ja si pėrcaktohet toka (trualli) nė njė nga kėto maksima: "Kush ėshtė pronar i tokės, ėshtė pronar deri nė qiell e deri nė qendėr tė tokės", pra zot i ēdo gjėje ngritur mbi kėtė truall.
Pavarėsisht nga gjuha e figurshme, kėto thėnie kanė shėrbyer e shėrbejnė edhe sot si zgjidhje juridike mjaft tė vlefshme. Kjo frymė ishte e njėjtė nė Kodin Civil shqiptar tė vitit 1929, ndėrsa nė ligjet e miratuara nė fillim tė viteve '90-tė, u dhanė zgjidhje tė kundėrta, e kjo pėr t'u hapur rrugėn abuzimeve tė shumta me pronėn private e publike. Ja njė shembull flagrant abuzimi: "... Personat juridikė a fizikė vendas dhe pronarė tė ndėrtesave ekzistuese tė ēdo lloji, janė edhe pronarė tė truallit qė zenė kėto ndėrtesa" (neni 21 i Ligjit Nr. 7512, datė 10.08.1991, Pėr Sanksionimin e Pronės Private...). Pra, pronė private quhej vetėm ajo qė shteti i atėhershėm u shiste pėrkrahėsve tė tij, duke shuar ēdo shpresė pėr pronarėt e truallit mbi tė cilin ishin kėto ndėrtėsa. Kėto zgjidhje edhe sot nuk kanė shuar mosmarrėveshjet e shumta dhe dhunimin e tė drejtave tė pronarėve tė ligjshėm. Edhe Kodi Civil i vitit 1994, pėr ēėshtjen qė po flasim, nė dy nene mban qėndrime tė kundėrta me njėri-tjetrin, duke i hapur rrugėn keqinterpretimeve tė ligjit dhe zgjidhjeve korruptive tė mosmarrėveshjeve tė shumta nga gjykatat. Kėshtu, nė nenin 173 tė K. C. nė fuqi, thuhet: "Mbjelljet, si dhe ndėrtesat e ēdo vepėr tjetėr qė ndodhen mbi, ose nėn sipėrfaqen e tokės, i pėrkasin pronarit tė saj, pėrveēse kur parashikohet ndryshe nė kėtė Kod e nė dispozita tė tjera ligjore." Pra njihet e drejta e pronarit tė tokės, por nė tė njėjtėn kohė hapet shtegu qė, me dispozita tė tjera tė kėtij Kodi e me ligje tė tjera, tė vendoset e kundėrta. Dhe vėrtet: vetėm mbas njė neni e pikėrisht nė paragrafin e katėrt tė nenit 175 tė K. Civil, thuhet: Kur me mirėbesim ėshtė ngritur njė ndėrtesė nė tokėn e huaj dhe kur vlefta e saj ėshtė mė e madhe sesa vlefta e tokės, (kėshtu ėshtė llogaritur qė tė jetė gjithmonė), personi qė ka ngritur ndėrtesėn mund tė njihet pronar edhe i tokės, me vendim tė gjykatės kompetente."
Vetėm zgjidhjet e sipėrme qė jep ligji ynė civil, po t'i interpretosh, do tė shohėsh shkelje tė hapura tė njė parimi tė rėndėsishėm qė pėrshkon gjithė korpusin e Kodit tė Napoleonit, atė tė barazisė civile, sepse, siē ka thėnė Rusoi, "pa barazi, as liria nuk mund tė mbijetojė".
Tė drejtat reale tė lidhura me sende tė caktuara, krijuan marrėdhėnie tė atilla, qė vetė tė drejtėn e pronėsisė e copėzonin. Tagrat e pronarit i thjeshtonin deri nė atė masė, sa pronari zhvishej nga ushtrimi efektiv i tagrave tė tij, por megjithatė mbetej pėrsėri pronar. Nga ana tjetėr, pėrdoruesi i sendit shfaqet si pronar mbasi ushtronte dy nga tagrat me tė rėndėsishme qė pėrbėjnė tė drejtėn e pronėsisė, siē ėshtė e dreja e pėrdorimit (usus) dhe e gėzimit (fructus). Kėtu mbarojnė tagrat e pėrdoruesit. Mbetet vetėm njėra, ajo me e rėndėsishmja: e drejta e disponimit (jus abutendi), e cila i pėrket vetėm pronarit tė sendit.
Marrėdhėnia pėrdorues-pronar ka shoqėruar gjithė jetėn njerėzore gjatė ekzistencės sė pronės private. Kėto pėrshtatje tė instituteve tė vjetra romake, ndihmuan nė konsolidimin e marrėdhėnieve kapitaliste dhe rritjen e prodhimit. Zbatimi i tė drejtės sė pėrdorimit dhe banimit qė ushtrohej mbi pronat urbane, zbuti krizėn e strehimit tė popullsisė. Pėrpunimi i servituteve krijoi lehtėsi tė shumta pėr shfrytėzimin e sendeve nė kushte tė mundėsive mė tė mėdha. Krijimi i instituteve tė tilla tė sė Drejtės Civile, ndikonte nė ruajtjen e marrėdhėnieve fqinjėsore dhe nė pakėsimin e mosmarrėveshjeve.
Modelet e shkėlqyera tė kontratave tė posaēme romake, zunė njė vend tė rėndėsishėm nė lėndėn e Kodit Civil. Kontrata e shitjes, si njė nga mjetet juridike mė tė pėrhapura nė marrėdhėniet tregtare, zuri njė vend qendror, jo vetėm nė ligj, por dhe nė trajtimet e ndryshme teorike, qė janė bėrė gjatė dy shekujve tė veprimit tė kėtij Kodi.
Me kalimin e viteve, kėto modele klasike u pasuruan me tė reja. Kėtu mund tė pėrmendim kontratėn e Franshizės dhe tė Liezingut, qė u futėn pėr herė tė parė edhe nė Kodin tonė Civil tė vitit 1994, por qė duhet thėnė se nuk kanė gjetur zbatim. Mbase kėtu ndikon edhe mungesa e trajtimit tė tyre teorik. Llojet e kontratave tė veēanta u pėrcaktuan me ligj, zgjidhje kjo me interes tė madh teorik e praktik (nenet 1102 e vijues tė K. C. F.). Ndarja dhe grupimi i tyre nė kontrata sinalagmatike, unilaterale, komutative, aleatore, etj., dhanė njė pėrcaktim tė pėrgjithshėm dhe njėherazi tė veēantė pėr ēdo kontratė...
Emėrtimi i kontratave tė veēanta, nuk ėshtė bėrė nė Kod pėr lehtėsi studimi, por nė rradhė tė parė pėr tė kuptuar dallimet, domethėnė atė qė e bėn tė veēantė secilėn prej tyre. Mbi tė gjitha, pėr disa kontrata duhet zbatuar njė formalizėm i caktuar, i cili pėrbėhet nga shumė elementė tė pėrmbajtjes, e sidomos me praninė e profesionistėve nė hartimin e tyre, siē janė noterėt.
Lidhur me detyrimet, burimet pėr lindjen e tyre, veē kontratave, kuazi-kontratave, delikteve e kuazi-delikteve, Kodi Civil i Napoleonit pėrmend edhe faktet juridike, ndryshe nga Kodi ynė Civil qė, si burim tė lindjes sė detyrimeve, pėrmend vetėm ligjin dhe kontratat.
Ligji nė vetvete nuk mund tė shėrbejė pėr lindjen e njė detyrimi tė caktuar, por si njė mėnyrė zgjidhjeje e konfliktit.
Trashėgimia si institucion, pėsoi ndryshime tė rėndėsishme. U shfuqizua e drejta e mė tė madhit (droit d'ainesse), qė do tė thoshte se ēdo trashėgim pėrfitohej vetėm nga djali i madh, njė privilegj feudal ky, pėr tė cilin u tentua edhe mė vonė qė tė rivendosej nė ligj, por pa dobi.
Polemika tė shumta janė bėrė nė kohėn e miratimit tė Kodit lidhur me zgjidhjen qė duhej t'i jepej testatorit pėr tė disponuar pasurinė e krijuar prej tij. Tezat e hedhura nga njė palė ishin pėr njė qėndrim radikal. Qėndrim ky qė e mban edhe Kodi ynė Civil nė fuqi. K. C. F. Parashikonte moscėnimin asnjėherė tė asaj qė ėshtė quajtur Rezerva, domethėnė e drejta personit (qė ėshtė cėnuar prej testatorit), pėr tė rifituar tė drejtėn e tij ose tė pasardhėsve tė tij.
Tė tjerė, duke patur mendim tė kundėrt me tė parin dhe synimin pėr tė vlerėsuar vullnetin e testatorit tė atij qė kishte krijuar kėto tė mira, ngulmuan tė njihej e drejta e disponimit tė njė kuote tė caktuar tė pasurisė trashėgimore, ndėrsa pėr pjesėn e mbetur tė zbatohej e drejta e rezervatareve. Kėshtu u vendos njė zgjidhje e kėnaqshme, qė nuk duhet tė vonohet tė vihet edhe nė ligjin tonė.
Vijon nė numrin e ardhshėm
Archives 2005 Part I